Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (591 balsu už, 65 prieš, 26 susilaikius) Europos Parlamentas primena siekį kurti Europos gynybos sąjungą, kurios sėkmingai veiklai svarbi bendra kibernetinės gynybos politika ir bendrų kibernetinės gynybos pajėgumų vystymas. Europarlamentarai pažymi, kad būtina pašalinti dabartinį kibernetinės struktūros susiskaidymą Europos Sąjungoje ir sukurti bendrą viziją, kaip pasiekti saugumą ir stabilumą šioje erdvėje. Jie siūlo steigti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį, kuris leistų sustiprinti ES institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti saugų ir greitą pasidalinimą informacija.

EP rezoliucijoje taip pat atkreipia dėmesį, kad kitaip nei karyboje, kibernetinei erdvei „kurti“ naudojamą infrastruktūrą visų pirma valdo komerciniai subjektai, daugiausia įsteigti už ES ribų. Tai sukuria pramoninę ir technologinę ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Todėl ES turi stiprinti savo technologinį suverenumą, skatinti inovacijas ir daugiau investuoti į kibernetinės gynybos pajėgumus, teigia europarlamentarai.

Jie taip pat pripažįsta ES ir NATO bendradarbiavimo kibernetiniais klausimais svarbą, ypač, kai priešiški veikėjai kelia grėsmę euroatlantiniams saugumo interesams. EP nariai yra susirūpinę dėl sistemingo agresyvaus Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos elgesio kibernetinėje erdvėje ir dėl didelio kibernetinių išpuolių skaičiaus.

EP pranešėjas Urmas Paet (Atnaujinkime Europą, Estija) pažymėjo: „Pastaruoju metu gerokai išaugo kibernetinių išpuolių skaičius. Siekdamos sėkmingai juos atremti, ES ir jos valstybės turi sustiprinti savo gynybinius pajėgumus. Todėl labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp ES valstybių, o taip pat vystyti bendrą veiklą su NATO, JAV ir kitais strateginiais partneriais.“

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) teigė: „Rusija ir Kinija, pagrindinės valstybės, iš kurių kyla kibernetinės grėsmės, savo karinėse pajėgose jau turi gerai parengtus specialus kibernetinius dalinius. Be to, jos naudoja agresyviai veikiančias privačias struktūras. Kibernetinėje erdvėje nėra sienų, o kibernetinės atakos yra aukšto lygio. Ši rimta grėsmė reikalauja koordinuoto ES atsako.“

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais Arktis yra taikos regionas, kuriame nėra didelės įtampos ir vyksta konstruktyvus tarptautinis bendradarbiavimas. Tai būtina išlaikyti, įsitikinę europarlamentarai.

Jie sunerimę dėl laipsniško Rusijos pajėgų Arktyje telkimo ir mano, kad tokie veiksmai nėra pagrįsti ir gerokai viršija teisėtus gynybos tikslus. EP nariai ragina griežtai atsirinkti, kokiais klausimais ES turėtų bendradarbiauti su Rusija Arktyje, siekiant nepažeisti Rusijai taikomų ES sankcijų.

Europarlamentarai taip pat sunerimę dėl plataus masto Kinijos projektų Arktyje. Jie ragina ES atidžiai stebėti Kinijos pastangas įtraukti šį regioną į savo ekonominė plėtros programas ir „poliarinį šilko kelią“, nes tokie Kinijos veiksmai verčia abejoti idėja, kad Arktis galėtų būti traktuojama kaip nepriklausomas regionas.

EP rezoliucijoje kartu reiškia susirūpinimą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio regionui, visų pirma greitai tirpstančio ledo ir pernelyg intensyvaus išteklių eksploatavimo. EP nariai ragina neatidėlioti kovos su klimato kaita ir įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos susitarimą. Jie taip pat ragina saugoti vietinių Arkties gyventojų kultūrą ir gerbti jų teisę naudotis regiono gamtiniais ištekliais.

„ES Arkties strategija turi atspindėti naujus regiono saugumo iššūkius, didėjančią geopolitinę įtampą ir naujų veikėjų, pavyzdžiui, Kinijos, veiklą. Turime suprasti, kad Arktyje esame ne vieni. Kartu su tokiais artimais sąjungininkais kaip JAV, Kanada, Norvegija ir Islandija galime sukurti turtingą ir taikią ateitį regionui“, – pažymėjo EP pranešėja Anna Fotyga (Europos konservatoriai ir reformuotojai, Lenkija).

EP rezoliucijai dėl Arkties regiono pritarė 506 EP nariai, 36 nepritarė, o 140 susilaikė.