Spalio 6–7 d. Lietuvos ambasadoje Londone surengtos 10-osios Litvakų dienos. Dėl COVID-19 taikomų ribojimų programa vyko hibridiniu būdu – į ambasados salėje vykstančius renginius buvo kviečiamas ribotas žmonių skaičius, tačiau programą buvo galima stebėti internetu. Jau dešimt metų Londone organizuojamas renginys pritraukia vis didesnę Lietuvos žydų istorija ir kultūra besidominčią auditoriją. Per abi dienas nuotoliniu būdu prie renginių prisijungė apie 600 žiūrovų.

Pagrindinė šių metų renginio programos tema – Pietų Afrikos litvakų istorija bei kultūrinis palikimas. Ieškodami geresnio gyvenimo svetur XX a. pradžioje daugybė litvakų paliko Lietuvą ir iškeliavo gyventi į Pietų Afriką. Tyrinėtojai teigia, kad būtent Lietuvos žydai sudarė didžiąją Pietų Afrikos žydų bendruomenės dalį, vieną labiausiai homogeniškų bendruomenių visoje žydų diasporoje. Šių metų renginiai – Litvakų dienų atidarymo koncertas, du pranešimai, audiovizualinio projekto pristatymas bei dvi diskusijos – pritraukė platesnės geografijos žiūrovų: renginiai stebėti įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose, taip pat Pietų Afrikoje, Izraelyje, JAV, Lietuvoje ir kitose šalyse.

Litvakų dienos buvo iškilmingai atidarytos violončelininko Glebo Pyšniako ir pianisto Roko Zubovo koncertu. Specialiai šiam renginiui muzikinį duetą subūrę žymūs Lietuvos muzikantai į programą „Legendos“ įtraukė iškilių, Lietuvai nusipelniusių ir mus neseniai palikusių kompozitorių kūrinius: „Dvi Sulamitos giesmės“ (Anatolijus Šenderovas), „Palydžiu iškeliaujantį draugą ir mes paskutinį kartą žiūrime į apsnigtus vasario medžius...“ (Vidmantas Bartulis) ir „Sonata violončelei ir fortepijonui“ (Faustas Latėnas). 

Renginio atidaryme Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus pabrėžė, kaip svarbu kalbėti ir reflektuoti apie sudėtingus istorinius etapus. Būtent tam ir skirtos jau dešimt metų rengiamos Litvakų dienos Londone, kurių reikšmę liudija ir panašūs projektai, kuriuos pradėta rengti kitose valstybėse. Virtualiai žiūrovus pasveikino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, Jungtinės Karalystės Europos kaimynystės ir Amerikos ministrė bei parlamento narė Wendy Morton bei specialusis pasiuntinys Holokausto temai lordas Erickas Piclesas.

Spalio 7 d., antrąją Litvakų renginio dieną, atidarė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Britanijos žydų tarybos viceprezidentas Davidas Mendoza-Wolfsonas. Po to dalyviai galėjo stebėti profesoriaus Antony Polonsky pranešimą apie Pietų Afrikos žydus, formavusius ne tik profesoriaus gyvenimą, bet ir prisidėjusius prie Pietų Afrikos valstybės kūrimosi.

Pirmojoje diskusijoje, kuri buvo skirta litvakų paveldui Pietų Afrikoje, apie jos litvakų istoriją, savo santykį su Lietuva, Holokaustu ir Pietų Afrikos politine istorija mintimis dalijosi žymūs Pietų Afrikoje gimę litvakų kilmės prelegentai: Londone gyvenantis psichoterapeutas Johnas Schlapobersky, Pietų Afrikos žydų muziejaus direktorius Gavinas Morris, aktyvistas ir buvęs Pietų Afrikos konstitucinio teismo teisėjas Albie Sachs bei Indijos ir žydų studijų tyrinėtojas Shimonas Levas iš Izraelio.

Popietinėje dalyje taip pat pristatyta „Kaunas 2022“ su žydų istorijos tyrimais susijusi programa, surengta audiovizualinio projekto „Muzikos kriauklė“ premjera, kurią sukūrė lietuvių kompozitorė Rūta Vitkauskaitė, atliko daugiakultūris moterų kolektyvas „Chromatikon“ (Aimee Birnbaum, Rūta Vitkauskaitė, Daryl Giuliano, Özlem Çelik, Jelena Makarova). Projektas kurtas remiantis „Kaunas 2022“ surinktomis istorijomis apie dinamišką tarpukario Kauno muzikos sceną ir žydų kilmės muzikantus.

Po muzikinės dalies Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė pristatė naujo Lietuvos žydų muziejaus padalinio viziją „Lietuvos ryšys su pasauliu: kuriant Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejų“.

Antrosios renginio diskusijos, kurią moderavo kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau, metu buvo aptarta šiuolaikinė litvakų kultūra Pietų Afrikoje. Šioje diskusijoje dalyvavo „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, kuri pristatė Kauno atminties programą, susijusią su Kauno žydų prisiminimų archyvu bei šiuolaikinių Pietų Afrikos litvakų projektais „Kaunas 2022“. Ji pasakojo apie vieno svarbiausių menininkų iš Pietų Afrikos Williamo Kentridge‘o parodą, kitais metais organizuojamą Kaune. Naujai kuriamą Kauno kantatą trims šimtams muzikantų pristatė žymus Pietų Afrikos kompozitorius Philipas Milleris. Programoje dalyvavo Vilniuje spalio 8 d. parodą atidariusi Londone gyvenanti Pietų Afrikos fotografė Jillian Edelstein ir lietuvių meno istorikė Karina Simonson.

Litvakų dienų proga Lietuvos ambasados Londone vitrinoje atidaryta ir anglų kalba Lietuvoje neseniai išleistų žydų istorijai ir kultūrai skirtų knygų paroda.

Litvakų dienas Londone Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje organizavo kartu su Lietuvos kultūros atašė, bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu, Žydų muzikos institutu Londone, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi, Europos literatūros tinklu, Pietų Afrikos žydų muziejumi, Trauminio streso klinika Londone, „Kaunas 2022“. Renginį rėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.