Skaičiuojama, kad pasaulyje ir Lietuvoje apie 9,1 proc. žmonių serga lėtine inkstų liga. Pasak Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojos nefrologės dr. Eglės Dalinkevičienės, lėtinės inkstų ligos diagnozė pacientus dažnai užklumpa netikėtai, tačiau laiku kreipusis į gydytoją, jiems galima padėti. „Lėtinė inkstų liga – palaipsniui progresuojantis inkstų funkcijos blogėjimas, kuris laikui bėgant gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą. Norint to išvengti, labai svarbu, kad šeimos gydytojai, įvertinę rizikos veiksnius ir šlapimo bei kraujo tyrimų pakitimus, pacientus laiku nukreiptų gydytojo nefrologo konsultacijai“, – teigia dr. E. Dalinkevičienė. Šiuo metu Kauno klinikose ambulatoriškai hemodializės atliekamos 75 pacientams, sergantiems galutine lėtinės inkstų ligos stadija, o po inksto transplantacijos stebimi net 350 pacientų.

Lėtinės inkstų ligos, kaip ir lėtinis inkstų nepakankamumas, gali būti diagnozuotas įvairaus amžiaus pacientams. „Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie gali sukelti šias ligas, yra padidėjęs kraujo spaudimas, išeminė širdies liga, besikartojantys šlapimo organų uždegimai, inkstų akmenligė, toksinis medikamentų poveikis, inkstų policistozė ar kita paveldima inkstų liga, lėtinės infekcijos – tuberkuliozė, hepatitas, autoimuninės ligos, – lėtines inkstų ligas sukeliančius veiksnius vardija gydytoja. – Taip pat padidėjusią riziką susirgti lėtine inkstų liga turi pacientai, sergantys cukriniu diabetu.“ Pacientai, turintys šiuos rizikos veiksnius, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kur jiems atliktų šlapimo, kraujo tyrimus ir inkstų ultragarso tyrimą ir paskirtų tinkamą gydymą“, – pasakoja gydytoja nefrologė.

Deja, pirmieji šios klastingos ligos simptomai pasireiškia tik atsiradus pažengusiam inkstų nepakankamumui. „Dažnai pacientai, sergantys lėtine inkstų liga su jau pažengusiu inkstų nepakankamumu, jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, šleikštulį, o kartais ir pykinimą ar net vėmimą, viso kūno niežulį. Jiems gali sutrikti miegas, atsirasti viso kūno tinimas, padidėti kraujospūdis“, – pasakoja gydytoja nefrologė.

Ankstyvose ligos stadijose pacientams, gydant lėtinę inkstų ligą, taikomas konservatyvus gydymas, kuriuo siekiama sulėtinti inkstų nepakankamumo progresavimą. „Gydomos inkstų nepakankamumą galinčios sukelti ligos: kontroliuojamas cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, – aiškina dr. E. Dalinkevičienė. – Progresuojant inkstų nepakankamumui, ženkliai sutrikus inkstų funkcijai, pacientams taikomas vienas iš pakaitinės inkstų terapijos metodų: peritoninė dializė, hemodializė ar inkstų transplantacija.“

Šiuo metu inksto transplantacija yra pažangiausias pakaitinės inkstų terapijos metodas, ženkliai pagerinantis paciento gyvenimo kokybę bei išgyvenamumą. Inksto transplantacijų skaičiui augant, mažėja inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašas, nors dialize gydomų pacientų skaičius Lietuvoje jau keletą metų lieka stabilus. Po atliktos dializių centrų apklausos pastebėta, kad pacientams trūksta informacijos apie inkstų transplantacijos privalumus. Žinių trūkumas ir su tuo susijusi baimė bei abejonės tampa trikdžiu įtraukimui į laukiančių inksto transplantacijos sąrašus ir ruošimui transplantacijai.

Siekiant supažindinti pacientus su lėtine inkstų liga, su jos progresavimo lėtinimo galimybėmis, pakaitinės inkstų terapijos metodais bei inkstų transplantacijos nauda, spalio ir lapkričio mėnesiais Kauno klinikų gydytojai nefrologai kartu su Nacionaliniu transplantacijos biuru, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija ir Lietuvos inkstų fondu organizavo nuotolinius mokymus pacientams „Lėtinės inkstų ligos eiga, progresavimas ir jo prevencija bei pakaitinės inksto terapijos metodo pasirinkimas, orientuotas į inksto transplantaciją kaip pirmo pasirinkimo metodą“. Paskaitas skaitė gydytojai nefrologai, dietologai, psichologė. Mokymų metu pacientai supažindinti su lėtine inkstų liga, jos eiga ir gydymo metodais, pakaitinės inkstų terapijos metodais. Taip pat aptartos gyvo ir mirusio donoro inksto transplantacijos galimybės, jų privalumai.