Lygiai prieš metus darbą pradėjo 2020–2024 metų kadencijos Seimas. Pirmajame posėdyje parlamento vadove išrinkus Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Seimui teko ne vienas iššūkis, dėl kurio reikėjo priimti itin svarbių sprendimų. Tai – tebesitęsianti kova su Covid-19 pandemija ir jos pasekmėmis, nelegalių migrantų krizė.

XIII Seimas dalį iššūkių turėjo priimti pirmą kartą valstybės istorijoje. Pirmą kartą Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istorijoje dalyje šalies teritorijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio kilusios grėsmės įvesta nepaprastoji padėtis. Kadencijos pradžioje Seimas surengė pirmuosius nuotolinius posėdžius.

Parlamentas, į pirmąjį posėdį susirinkęs 2020 m. lapkričio 13 d., per metus surengė 111 posėdžių, kuriuose priėmė 644 teisės aktus, iš jų – 415 įstatymų.

Seimo priimtais įstatymais buvo siekiama mažinti koronaviruso pandemijos sukeltus neigiamus padarinius tiek verslui, tiek darbuotojams, auginti darbuotojų, senjorų, šeimų pajamas, gerinti gyventojams teikiamas paslaugas, didinti socialiai pažeidžiamų asmenų saugumą.

Praėję metai išsiskyrė dideliu dėmesiu Lietuvos žaliajam kursui – Seimo darbotvarkėje svarbią vietą užėmė kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos klausimai. Per šiuos metus buvo gerinama gyvūnų gerovė, stiprinamas energetinis saugumas, sprendžiami švietimo klausimai.

Konstitucinio Teismo pirmininke Seimas paskyrė Danutę Jočienę, kuri tapo pirmąja moterimi Lietuvos istorijoje, užėmusia šias svarbias pareigas. Seimas ėmėsi trijų Konstitucijos pataisų, dėl kurių liko galutiniai balsavimai: dėl renkamų Seimo narių amžiaus mažinimo, tiesioginių merų rinkimų, nuolatinio apribojimo panaikinimo užimti pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo.

 

Per metus Seimo struktūroje įvyko pokyčių. Seimo nario mandato atsisakė Ramūnas Karbauskis ir Antanas Guoga, Anapilin iškeliavo Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras Kęstutis Glaveckas. Juos pakeitė priesaikas davę Asta Kubilienė, Artūras Skardžius ir Edita Rudelienė.

Seimo frakcijose taip pat įvyko pasikeitimų: be kadencijos pradžioje paskelbtų Seimo frakcijų įkurtos Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos regionų frakcija. Seime nebeliko narių, priklausiančių Mišriai Seimo narių grupei.

Valdančiosios daugumos sudėtis per metus nesikeitė, jai priklauso Laisvės, Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos.

 

 

Per pirmuosius metus parlamente viešėjo ne vienas svarbias ir aukštas pareigas užimantis užsienio svečias. Seime lankėsi Europos Parlamento Pirmininkas Davidas Marija Sasolis (David Maria Sassoli), Danijos kronprincesė Meri (Mary), Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič-Burič (Marija Pejcinović-Burić), Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid, Ukrainos Ministras Pirmininkas Denysas Šmyhalis, kadencijos pradžioje ir praėjusį mėnesį viešėjo Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), kitų šalių parlamentų ir vyriausybių vadovai, ministrai, parlamentinės delegacijos. Žinoma, užsienio svečių priėmimą ribojo pandeminė situacija, be to, nemažai susitikimų vyko nuotoliniu būdu.

 

 

Pirmuosius XIII Seimo veiklos metus įvertino 4 Seimo vadybos nariai, priklausantys tiek valdančiajai daugumai, tiek opozicijai. Jų teirautasi, ar Seimas susitvarkė su valstybei kylančiais iššūkiais, koks parlamento sprendimas labiausiai nudžiugino, nuvylė, kokius svarbiausius Seimo darbus mato ateinantiems antriesiems jo veiklos metams. Pateikiame jų atsakymus.

 

 

Nepaisant dviejų krizių, koalicijos sprendimai buvo racionalūs, kuriantys galimybių veikliems žmonėms, o stabili ekonominė situacija leido įgyvendinti socialiai atsakingų iniciatyvų. Pasirūpinta pajamų augimu, mums, liberalams, svarbu ir šioks toks mokestinės aplinkos lengvinimas dirbantiems, turiu galvoje NPD padidinimą. Esu įsitikinusi, kad pagrindinė mūsų pareiga tokiame kontekste, koks yra dabar, − daryti viską, kad kuo efektyviau būtų suvaldyta pandemija, apsiginta nuo Baltarusijos grėsmių ir realizuoti tikslai, suformuoti koalicinėje sutartyje. Manau, Seimas išlaikė ir labai svarbų vieningumo egzaminą, kai prieš kelias dienas pamiršę partines ambicijas ir nesutarimus vieningai balsavome dėl nepaprastosios padėties. Tai teigiamai įvertino ir mūsų kaimynė Lenkija, rodydama mus kaip gebėjimo susivienyti pavyzdį.

Vienas iš labai svarbių sprendimų – pasirašytas Susitarimas dėl švietimo ir Liberalų sąjūdžio pastangomis jame atsiradęs dėmesys kultūrai. Tai svarbūs žingsniai bendrai mūsų ateičiai. Reikšmingi ir sprendimai dėl žaliojo kurso įgyvendinimo. Esu įsitikinusi, kad tai yra naujos perspektyvos Lietuvai ir jos žmonėms.

Man asmeniškai svarbus vadinamasis šeimų paketas, padėsiantis moterims sklandžiau grįžti į darbo rinką, leisiantis derinti karjerą ir šeimos įsipareigojimus. Taip pat aktualios yra ribojimus ir draudimus mažinančios iniciatyvos. Pavyko įgyvendinti tai, ką pradėjau praėjusią kadenciją – priėmėme vadinamąjį persekiojimo įstatymą, pasistūmėjome dėl Konstitucijos pataisos dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų.

Patvirtinome kandidatus į Konstitucinį Teismą. Pirmieji metai tikrai buvo labai rezultatyvūs, net ir jau minėtų krizių akivaizdoje.

Kokius svarbiausius Seimo darbus matau ateinantiems antriesiems jo veiklos metams? Vienareikšmiai – subalansuotas biudžetas, taip pat – Konstitucijos pataisa dėl tiesioginių mero rinkimų bei Referendumo įstatymo priėmimas. Norėtųsi, kad šis Seimas daugiau įgyvendintų žmogaus ir pilietinių teisių iniciatyvų, pavyzdžiui, Asmenvardžių, Partnerystės įstatymus, imtųsi veiksmingų valstybės tarnybos ir teismų reformų, neapleistų žaliojo kurso, apskritai priimtų reikalingus ir teisingus sprendimus, kurie gerintų verslo aplinką, stiprintų savivaldą, didintų viešojo sektoriaus skaidrumą. Aš stengsiuosi plėsti Šeimų paketą ir kartu su Liberalų sąjūdžiu imtis dereguliacijos ir biurokratijos mažinimo iniciatyvų, pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti.

 

 

XIII Seimo pirmieji metai buvo kupini iššūkių – ir globalių, kurių vargu ar buvo galima išvengti (buvo įmanoma nebent juos sušvelninti), ir tokių, prie kurių atsiradimo nemažai prisidėjo dalis Seimo, mėgindama priimti itin kontraversiškai Lietuvos piliečių vertinamus sprendimus. Mėginant žvelgti iš šalies, šie metai neretai buvo panašūs į vaikščiojimą „žingsnis pirmyn – du atgal“. Be abejo, Seimo darbas nemažai priklauso ir nuo vykdomosios valdžios – Vyriausybės – darbo kokybės, o šiai pagaliau pradėti dirbti profesionaliai taip ir nepavyksta, nes tik nedidelė dalis ministrų apskritai dirba, o dalis ministrų palaiko idėjas, kurioms negali pritarti net jų vadovaujamų ministerijų specialistai.

Neišskirsiu vieno nudžiuginusio sprendimo – džiugu tai, kad svarbiausiais nacionalinio saugumo klausimais visgi pavykdavo rasti bendrą sutarimą tarp, kaip iš šalies atrodo, nesutaikomų politinių priešininkų. Norėčiau, kad tokio sutarimo pavyzdžių turėtume ir kitose mūsų gyvenimo sferose.

Neįmanoma išskirti ir vieno labiausiai nuvylusio sprendimo. Labiausiai nuvylė iniciatyvos, nukreiptos prieš tradicinę šeimą, nacionalines vertybes, tautinę valstybę. Ne mažiau nerimo kelia ir siekiai dekriminalizuoti bei legalizuoti narkotikus, noras liberalizuoti ir palengvinti alkoholio pasiekiamumą – atverti kelius toms priklausomybėms, kurios turės neabejotinos įtakos jaunajai kartai ir mūsų tautos, valstybės ateičiai.

Antraisiais šios kadencijos Seimo veiklos metais reikės ir toliau siekti suvaldyti pandemiją ir nelegalių migrantų krizę. Geriausius, efektyviausius, savalaikius ir tinkamus sprendimus bus galima priimti tik kalbantis ir įsiklausant – ne tik į Seimo opozicijos argumentus, bet ir į visų Lietuvos piliečių viltis bei nuogąstavimus.

 

 

Beveik prieš metus vykusių Seimo rinkimų metu didžiausią visuomenės pasitikėjimą gavo Ingridos Šimonytės ir Gabrieliaus Landsbergio vedama TS-LKD bendruomenė. Tačiau puikiai prisimenu, koks santūrus buvo mūsų visų džiaugsmas. O juk pergalė įspūdinga – 50 mandatų Seime, tik 1996 m. buvo panašūs rezultatai. Pirmaisiais darbo mėnesiais turėjome tvarkytis su COVID-19 pandemijos problema, kuri sparčiai didino užsikrėtimų skaičius ir pasiglemžė daugybę gyvybių. Vasaros viduryje teko dukart sugrįžti į neeilines Seimo sesijas, spręsti naują valstybės iššūkį − migrantų krizę, kurią sukėlė A. Lukašenkos diktatūrinis režimas. Pradėjus dirbti šioje kadencijoje, supratome įsipareigojimų svarbą ir kokie dideli žmonių lūkesčiai mūsų laukia. Esame tvirta atrama Vyriausybės sprendimams Seime, nors nuomonės kartais ir išsiskiria.

Užsienio valstybių išskirtinis dėmesys Lietuvai ir kuomet užsienio spaudoje esame įvardijami kaip „laisvojo pasaulio lyderiai“, tai didelis įvertinimas ir įrodymas, jog puikiai tvarkomės su kylančiomis krizėmis. Džiaugiuosi, kad sunkią akimirką Seimas gali susitelkti ir vienbalsiai palaikyti sprendimus valdant krizes. Tai rodo antradienį nepaprastosios padėties įvedimas pasienio su Baltarusija ruože ir nelegalių migrantų apgyvendinimo centruose. Žinau, kad mūsų visų interesas − saugi Lietuva. Tai parlamente tikrai galime pasiekti nesiskaldydami, o veikdami drauge.

Mūsų pagrindinis uždavinys šiais metais Seime buvo tas, jog Vyriausybės programa, pasiūlymai sklandžiai skintųsi kelią Seime. Kitaip tariant, atsakingai vesti Valstybės laivą per audringą jūrą. Pirmajame Seimo pusmetyje ėmėmės savo rinkimų programos įgyvendinimo. Pradėjome nuo švietimo, socialinių ir energetinės nepriklausomybės klausimų.

Noriu pasidžiaugti pasirašytu Nacionaliniu susitarimu dėl švietimo. Šis susitarimas padės atrasti platesnį sutarimą dėl sprendimų, kurie leis vaikams, neatsižvelgiant į jų gebėjimus ar iš kokios šeimos, turėti vienodas galimybes startuoti ir tobulėti. Siekiant panaikinti nuo mažumės užprogramuojamą socialinę atskirtį, taip pat pagerinti mokytojų darbo sąlygas.

Pirmą pusmetį keitė socialinių klausimų pusmetis, kuriame svarbu pabrėžti priimtus sprendimus dėl vienišo asmens išmokos, įteisinta asmeninio asistento paslauga negalią turintiems asmenims, daugiau negu pagal indeksavimą augs senjorų pensijos, ypač giliausioje skurdo rizikos riboje esantiems, augs mažiausiai uždirbančių žmonių, mokytojų, gydytojų, policininkų, pasieniečių pajamos.

Nusivilti neturime kuo, žengiame į ateitį, laukia daug sunkaus darbo ir galbūt naujų iššūkių, jiems reikia būti pasiruošus.

Tarp prioritetų išlieka parama mūsų Vyriausybei, žinoma, krizių sprendimai niekur nedings. Kaip ir kalbėjome prieš rinkimus – neskubėsime su teisėkūra, sieksime kokybės, o ne skubos. Planuojamos sveikatos sistemos, viešojo sektoriaus pertvarkos, bet tai ilgalaikis ir kruopštus procesas. Šiuo metu jau paruoštas 2022 m biudžetas, kurio prioritetą skyrėme šalies ir visuomenės saugumui, galimybių kūrimui investuojant į švietimą bei žalią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat žmonių pajamų augimui bei skurdo rizikos mažinimui. Pažymiu, kad šis biudžetas yra galimybių bei socialiai orientuotas: augančios pensijos, atlygis mokytojams, pareigūnams, kultūros darbuotojams, slaugytojams, medikams. Rengdami šį dokumentą nepamirštame saugumo ir kitų klausimų. Mažinamas deficitas palaipsniui, skola stabilizuojama.

Antraisiais metais dėmesys bus sutelktas į valstybės stiprinimą. Valstybės pamatams, įvairioms krizėms atremti ir suvaldyti, itin svarbus stiprus viešasis sektorius. Pastarieji užsienio politikos pokyčiai atkreipia dėmesį, jog Lietuvai reikalinga stipri diplomatinė tarnyba, kuri padėtų Lietuvos interesams atsirasti kitų šalių darbotvarkėse, todėl laukia valstybės tarnybos ir teisingesnės diplomatinės tarnybos stiprinimas.

Kitais metais startuos „Naujos kartos Lietuva“ ekonomikos planas, todėl Seimo darbotvarkėje matysime daug diskusijų apie žaliąją darbotvarkę, skaitmenizaciją, švietimą ir socialinius reikalus. Sieksime žengti tvirtesnį žingsnį žaliojoje darbotvarkėje: ne tik turime mąstyti apie dabartį, bet spręsti klimato problemas jau šiandien, kad galėtume palikti švaresnę aplinką ateities kartoms.

Tikiuosi, kad artėjantį pusmetį Seime pavyks priimti ryžtingus sprendimus dėl klimato kaitos pokyčių Lietuvoje. Kita koja sieksime priimti sprendimus tvaresnei, žalesnei, lygesnei Lietuvos ateičiai, sieksime ištaisyti Europos Komisijos dešimtmečiais mums nurodomas problemas. Kitų metų Seimui linkėčiau toliau kelti politinės kultūros lygį ir ieškoti bendrų taškų ateities klausimais. Tai mūsų stiprios valstybės pagrindinis interesas.

 

 

Šiuos Seimo metus galėčiau pavadinti tikrais iššūkių metais. Valstybė ir Seimas susidūrė su iššūkiais, kurių niekuomet anksčiau nebuvo. Reikia pripažinti, kad kartais itin grubių klaidų nepavyko išvengti teisėkūros procese. Kita vertus, šie nelengvi metai į Seimo darbą įnešė ir prasmingų, ir laikmetį atitinkančių naujovių, tokių kaip nuotolinių posėdžių rengimas, kurios, tikiu, ne tik leis nenutraukiamai dirbti pandemijos metu, bet ir užtikrins didesnį įsitraukimą, dalyvavimą siūlant, svarstant ir priimant teisės aktus ateityje.

Norėčiau matyti daugiau džiuginančių dalykų, vienas tokių – tai Seimo nutarimai, kuriais pagaliau buvo paskirti trys Konstitucinio Teismo teisėjai. Taip buvo užverstas gėdingas Seimo darbo puslapis. Deja, daugelis priimtų teisės aktų buvo ne projektuojant Lietuvos ateitį, o siekiant spręsti pandemijos kuriamus iššūkius. Ir vėl matome didelį registruojamų projektų kiekį, o tai leidžia pagrįstai abejoti šių projektų prasmingumu ar jų kuriama verte valstybei. Kartais susidaro įspūdis, kad kolegos, siekdami gražesnės statistikos yra linkę taisyti tai, kas nėra sugedę ar reguliuoti tai, kas jau sureguliuota, vietoje to, kad siūlytų ir rastų sutarimą dėl pačių svarbiausių ir žmonėms aktualiausių gyvenimo sričių.

Kaip vieną labiausiai nuviliančių bandymų įvardyčiau siekį leisti šauliams turėti ir nešiotis su savimi A kategorijos ginklus. Norėčiau ir linkėčiau šios iniciatyvos teikėjams ir palaikytojams suprasti, kad tautos stiprybė priklauso ne nuo to, kokiu atstumu nuo tavęs yra automatinis ginklas. Čia puikiai tiktų Suomijos ar Afganistano patirtys, kuriose kur kas mažesnės, tačiau savo idėjomis tikinčių žmonių pajėgos atsilaikė ir nepalūžo prieš dideles ir puikiai ginkluotas kariuomenes. Manau, kad būtų puiku, kad Seimo nariai daugiau dėmesio skirtų stipresnio visuomenės ir valstybės ryšio, matomo per socialinius ir ekonominius aspektus, kūrimu.

Linkėčiau Seimui laiku susitarti ir koreguoti reikiamus teisės aktus dėl tiesioginių mero rinkimų. Tai labai svarbu žmonėms ir efektyviam savivaldos funkcionavimui.

Vienu reikšmingiausiu būsimuoju projektu norėčiau laikyti rengiamą rinkimų kodeksą. Norėčiau, kad mes darbo grupėje nebijotume keisti ir keistis, o kodekso atnešami pakeitimai nebūtų simboliniai, o atneštų reikšmingų pokyčių, skatinančių didesnį ir aktyvesnį visuomenės dalyvavimą ir įsitraukimą į rinkimus ir politinį procesą apskritai.

 

 

 

 

Jonas Jarutis.jpg

Julius Sabatauskas.jpg

Nuotraukų koliažas.jpg

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.jpg

Seimo vizualas.jpg

Viktorija Čmilytė-Nielsen.jpg