ELTA

Le Monde. Gabrielius Landsbergis, ministras kariaujantis prieš autoritarinius režimus

2021-11-20
19:19
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas
J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius
      
2021-11-20
Pranešimas žiniasklaidai
Aut. Isabelle Mandraud

Lietuvos diplomatijos vadovas stoja ginti demokratinių vertybių prieš Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją.
 
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje, kaip pasakoja vienas keliautojas, tapo sudėtinga rasti... arbatos. Tiekimo nutraukimą sukėlęs Pekino pyktis Vilniaus atžvilgiu, kur ketvirtadienį, lapkričio 18 dieną, oficialiai atidaryta Taivano, o ne „Taipėjaus“ (vienintelio pavadinimo, kurį toleruoja Kinija šiai autonomiškai salai) atstovybė. Ši liliputų (mažiau nei 3 milijonų gyventojų nedidukės Baltijos šalies) kova prieš supergalybę – tai dalis jos prisiimto vaidmens kovoje už demokratines vertybes. Penktadienį ir šeštadienį, lapkričio 19-20 dienomis, Vilniuje ministras Gabrielius Landsbergis atidaro konferenciją apie „Demokratijos ateitį“, kuri taps pagrindu demokratinių šalių viršūnių susitikimui, kurį inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas.
„Kiekviena šalis gali ginti demokratinius principus, tai ne dydžio klausimas. Ypač tos, kurios išties žino, ką reiškia prarasti savo balsą, savo nepriklausomybę, tautų bendrijoje“, - sakė „Le Monde“ p. Landsbergis. Paskirtas 2020 metų gruodį, jaunasis Lietuvos diplomatijos vadovas (39 m.) tobulai įkūnija šiuolaikinio maištininko prieš autoritarinius režimus vaidmenį. Pati jo pavardė kelia tokias asociacijas, nes jis – pirmojo postsovietinės Lietuvos prezidento (1990-1992 metais), kurio vaidmuo buvo lemiamas šalies kelyje į nepriklausomybę ir mobilizacijoje prieš Maskvos pasiųstus tankus 1991 metų sausį, Vytauto Landsbergio anūkas
 Vilniaus juodasis sąrašas
Landsbergis jaunesnysis tęsė savo senelio, konservatyviojo, atkaklaus ir aršaus komunizmo priešo kelią. „Gabrielius“ pirmiausia dirbo ministerijų kabinetuose, paskui pradėjo karjerą Europos Parlamente, kaip tik tuo momentu, kai „Vytautas“ užbaigė savąją. Nuo 2015 metų jis vadovauja Lietuvos Tėvynės Sąjungos - krikščionių demokratų partijai, 1993 metais įkurtai senelio. Šio paveldo dabartinis užsienio reikalų ministras, vedęs, keturių vaikų tėvas, nelabai nori prisiminti, mieliau kalbėdamas apie grybavimą miške su įžymiuoju seneliu, nors realybėje jo vaidmuo buvęs lemiamas. Rugpjūtį jie abu dalyvavo Rusijos forumo, vykstančio Lietuvoje nuo 2014 metų, kur renkasi Vladimiro Putino oponentai, atidarymo vakarienėje.
Dalis šių oponentų dabar gyvena Vilniuje. „Pirmoji banga atvyko po 2012 metų protestų Maskvoje prieš Kremliaus vadovo perrinkimą numalšinimo, antroji – po Krymo aneksijos 2014 metais, trečioji – po Aleksejaus Navalno nuodijimo 2020 metais“, - aiškina Françoise Daucé, Paryžiaus aukštosios socialinių mokslų mokyklos dėstytoja, Rusijos specialistė. Vėliau, tuo pat metu kaip paskutinė banga iš Rusijos, prieglobstį Lietuvoje rado daugybė baltarusių opozicijos atstovų, bėgančių nuo Aliaksandro. Lukašenkos represijų. Tarp jų ir Sviatlana Tsiikhanouskaya, kandidatė 2020 metų rugpjūčio mėnesio Baltarusijos prezidento rinkimuose, kurios pergalė buvo atimta, o ji pati priversta trauktis į užsienį.
Gabrieliaus Landsbergio paskatinimu greta Rusijos ir Baltarusijos į juodąjį Vilniaus sąrašą įtraukta ir Kinija, sekant didžiojo JAV sąjungininko keliu. Per keletą mėnesių pasipylė eilė Lietuvos pozicijų: gegužės mėnesį uigūrų genocido pasmerkimas parlamente, po to pasitraukimas iš 17+1 ekonominio bendradarbiavimo tarp Kinijos ir 17 vidurio Europos ir Balkanų valstybių formato, ir galiausiai, rugpjūčio mėnesį, diplomatinių santykių nutraukimas po taivaniečių biuro atidarymo.
„Mes visi turėtume pasivadinti lietuviais“, - neseniai sveikino svarbų Lietuvos diplomatijos vadovo vaidmenį „ginant vertybes“ čekų laikraštis „Hospodarské noviny“, netgi lyginant jį su pačiu... Vaclavu Havelu. 
 „Baltiškasis karžygiškumas“
„Stebime lietuviškos dešinės, paremtos vertybėmis, su tam tikru dešimtojo 20 a. dešimtmečio baltiškuoju karžygiškumu, vedamos idealų ir laisvės, kuri taip erzina Rusiją, grįžimą į tradicinę politiką“, - komentuoja istorikas Julienas Gueslinas, Baltijos šalių specialistas. „Bet dėl Kinijos, tai gerai apskaičiuota. Nuvilti Kinijos investicijų, sunerimę Donaldo Trumpo metais dėl JAV dėmesio Europai mažėjimo, lietuviai siekia pademonstruoti Bideno administracijai, kad jie patikimi partneriai.“
Šiandien Vilnius moka savo aktyvizmo kainą. Šalis susiduria su masiniu Baltarusijos organizuotu migrantų antplūdžiu, kuriam šalis nėra pasirengusi, ir kuris ją verčia statyti sieną, sunkiai suderinamą su Europos žmogaus teisių gynyba. Susiduriama ir, diplomatinio šaltinio žodžiais, su „rimtomis Kinijos sankcijomis, apie kurias nenorime kalbėti, tuo labiau viešai.“ Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Pekinas nutraukė prekių traukinius Lietuvos kryptimi ir nustojo teikti leidimus kai kurių maisto produktų eksportui. Gabrielius Landsbergis pradėjo turą per sostines, tarp kurių Vašingtonas, Londonas, ir Paryžius, kviesdamas solidarumui. „Demokratijos iš tiesų tvirtos tik tada, kai jos palaiko viena kitą“, - tvirtina jis. 

Šaltinis: Le Monde

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas
Visuomenės informavimo skyrius, tel. 236 2534
Facebook | Twitter | Flickr | Youtube |Linkedin
Dėmesio! Už šią informaciją ELTA neatsako. Už tai atsako ją publikavęs klientas.
Dalintis