Antradienį Europos Parlamentas (EP) pritarė ES bendros žemės ūkio politikos reformai, kuria siekiama ekologiškesnio ūkininkavimo ir teisingesnės, lankstesnės bei skaidresnės politikos.

Per derybas dėl teisės aktų reformų paketo EP nariai siekė, kad biologinės įvairovės stiprinimas ir ES aplinkosaugos bei klimato įsipareigojimų laikymasis būtų esminiai reformuotos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) aspektai. Europos Komisija vertins, ar nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai atitinka šiuos įsipareigojimus, o ūkininkai turės užtikrinti, kad jų veikla būtų palanki klimatui ir aplinkai. ES valstybės bus įpareigotos užtikrinti, kad ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros biudžeto ir ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų būtų skiriama aplinkos apsaugos ir klimato priemonėms.

EP nariai užtikrino, kad ne mažiau kaip 10 proc. tiesioginių išmokų bus naudojama mažiems ir vidutiniams ūkiams remti. Bent 3 proc. BŽŪP biudžeto bus skiriama jauniesiems ūkininkams. Jie taip pat reikalavo, kad krizių rezervas, kurio metinis biudžetas siekia 450 mln. eurų, būtų nuolat parengtas naudoti siekiant padėti ūkininkams prisitaikyti prie svyruojančių kainų ar nestabilios rinkos.

Parlamentui pavyko pasiekti, kad nacionalinės darbo inspekcijos ir BŽŪP mokėjimo agentūros bendradarbiaudamos geriau stebėtų, kaip laikomasi ES darbo teisės žemės ūkio sektoriuje, o už pažeidimus baustų. Informacija apie galutinius ES paramos gavėjus taip pat bus skaidresnė: valstybės narės galės naudotis ES priemone, kuri padės nustatyti sukčiavimo riziką sutikrinant viešųjų duomenų bazių informaciją.

EP pranešėjas dėl strateginių planų Peter Jahr (Europos liaudies partija, Vokietija) teigė: „Patvirtindami reformą garantuojame planavimo saugumą ne tik ES valstybėms, bet visų pirma mūsų Europos ūkininkams. Užtikrinome, kad naujoji politika būtų tvaresnė, skaidresnė, nuspėjama ir su mažesne biurokratine našta žemdirbiams. Mūsų šiandieninis balsavimas parodė, kad norime apsaugoti ir puoselėti šeimos ūkius, žmones, kurie prižiūri ir saugo mūsų kultūrinį kraštovaizdį.“

Bendrųjų taisyklių pranešėja Ulrike Müller (Atnaujinkime Europą, Vokietija) pridūrė: „Šiandien yra istorinė diena, kai žengiame link draugiškos aplinkai, socialiai sąmoningos ir į rezultatus orientuotos žemės ūkio politikos. Naujasis modelis užtikrins, kad daugiau dėmesio būtų skiriama BŽŪP tikslų pasiekimui, o ne tiesiog taisyklių laikymuisi. Taip pat pasirūpinome, kad BŽŪP mokėjimai būtų skaidresni ir kad būtų geriau apsaugoti ES finansiniai interesai.“

EP pranešėjas dėl bendro rinkos organizavimo Eric Andrieu (Socialistai ir demokratai, Prancūzija) kalbėjo: „Šiandien patvirtintos reformos pirmą kartą per daugiau nei 30 metų reikš daugiau rinkos reguliavimo nei dereguliavimo. Galime didžiuotis, kaip toli nuėjome, nes padaryta pažanga svarbi ūkininkams, sektoriui ir vartotojams. Bendras rinkos organizavimas tikrai yra pirmas žingsnis teisinga kryptimi.“

Strateginių planų reglamentas buvo priimtas 452 nariams balsavus už, 178 – prieš ir 57 nariams susilaikius, Horizontalusis reglamentas – 485 nariams balsavus už, 142 – prieš ir 61 nariui susilaikius, o Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas – 487 nariams balsavus už, 130 – prieš ir 71 nariui susilaikius.

Dabartinių BŽŪP taisyklių taikymas pratęstas po 2020 m. gruodžio 31 d. nustatant pereinamojo laikotarpio taisykles, kurios galios iki 2022 m. pabaigos. Kai Taryba patvirtins naujas taisykles, jos bus taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d.

Daugiau informacijos:

Europos sporto modelis turi būti įtraukiantis, grindžiamas solidarumu, atvira konkurencija ir sąžiningumu, pažymi Europos Parlamentas (EP).

Antradienį priimtoje rezoliucijoje (597 balsai už, 36 prieš, 55 susilaikė) europarlamentarai pabrėžia, kad Europos sporto kultūra turi atitikti tvarumo, atviros konkurencijos, sportinių nuopelnų ir sąžiningumo principus. Jie griežtai nepritaria atsiskyrusiems turnyrams, pavyzdžiui, Europos futbolo Superlygos projektui, nes tai pažeidžia minėtus principus ir kelia pavojų visos sporto sistemos stabilumui.

Rezoliucijoje EP pažymi, kad būtina toliau stiprinti ir saugoti bendrą Europos sporto pagrindą, ypač mėgėjiško ir aukščiausio meistriškumo sporto sąsajas. EP nariai ragina didinti finansinį perskirstymą tarp profesionalaus ir mėgėjiško sporto, siūlydami sporto federacijų solidarumo mechanizmą.

Europarlamentarai nori, kad ES valstybės skatintų savo gyventojus, o ypač jaunimą mokyklose, skirti daugiau laiko fiziniam lavinimui. EP nariai siūlo Komisijai kurti sporto ambasadorių tinklą, pasinaudojant visuomenėje vertinamų sporto pavyzdžių įtaka skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną.

EP nariai taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę remti mažas pajamas gaunančius olimpiečius ir paralimpiečius ir suvienodinti premijas olimpiniams ir paralimpiniams čempionams. Jie taip pat ragina užtikrinti lyčių lygybę sporte, spręsti nedidelio moterų skaičiaus vadovaujamuosiuose postuose ir valdybose problemą, ypatingą dėmesį skirti kovai su visų formų smurtu ir priekabiavimu bei nevienodu darbo užmokesčiu. Europos Parlamentas ragina nacionalines sporto federacijas siekti suvienodinti premijas sportininkėms ir sportininkams, sekant Airijos futbolo asociacijos pavyzdžiu.

Valdžios institucijos ir sporto federacijos turėtų savo veikloje atsižvelgti į žmogaus teises ir demokratijos principus, ypač suteikiant didžiųjų sporto renginių šeimininko statusą ir leidžiant rinktis rėmėjus, įsitikinę europarlamentarai Jie primygtinai reikalauja, kad svarbiausi sporto renginiai nebūtų rengiami tose šalyse, kuriose nuolat pažeidžiamos šios pagrindinės teisės ir vertybės.

EP pranešėjas Tomasz Frankowski (Europos liaudies partija, Lenkija) teigė: „Sportas turi didžiulę galią suvienyti žmones, nepaisant rasės, religijos, lyties ar socialinio ir ekonominio statuso. Tai yra svarbi ekonomikos dalis, sukurianti beveik 3% ES BVP, todėl sportui reikia didesnio matomumo ir daugiau veiksmų ES lygmeniu. Būtina skatinti Europos sporto modelį ir apsaugoti jį nuo tokių grėsmių kaip Superlyga.“