Įgyvendindama vieningą Europos Sąjungos atsaką į valstybės remiamą manipuliavimą žmonėmis prie ES išorės sienos su Baltarusija, Europos Komisija pasiūlė priemonių prieš vežėjus, kurie sudaro sąlygas neteisėtam žmonių gabenimui į ES arba vykdo prekybą organizuojant tokias keliones.

Tai bus naujas mechanizmas ES priemonių rinkinyje, kuris skirtas nuo tokių hibridinių atakų nukentėjusioms valstybėms narėms remti. Jo priemones turėtų papildyti ir kitų formų parama, visų pirma humanitarinė pagalba.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Mėginimai destabilizuoti ES manipuliuojant žmonėmis neišdegs. ES yra vieninga ir kartu imasi įvairių veiksmų padėčiai prie ES išorės sienos su Baltarusija spręsti. Šiandien pateikėme naują pasiūlymą, leisiantį į juodąjį sąrašą įtraukti vežėjus, dalyvaujančius vykdant neteisėtą žmonių gabenimą į ES arba prekybą organizuojant tokias keliones, apie kurį pranešiau prieš dvi savaites. Niekada nesitaikstysime su žmonių išnaudojimu politiniais tikslais.“

Pastarojo meto įvykių ties ES siena su Baltarusija galėjo ir nebūti, jei kai kurie vežėjai sąmoningai arba nesąmoningai neprisidėtų prie manipuliavimo žmonėmis, kuris turi skaudžių humanitarinių pasekmių ir labai kenkia saugumui prie ES išorės sienų bei regiono stabilumui.

Siekdama užtikrinti, kad ES turėtų tinkamų priemonių kovoti su manipuliavimu žmonėmis politiniais tikslais, Komisija siūlo naują teisinį mechanizmą, pagal kurį ES galėtų imtis tikslinių priemonių prieš bet kokios rūšies transporto (sausumos, oro, vidaus vandenų ir jūrų) srities vežėjus, kurie dalyvauja vykdant arba sudaro sąlygas vykdyti neteisėtą žmonių gabenimą į ES arba prekybą organizuojant tokias keliones. Priemonės būtų taikomos vadovaujantis proporcingumo principu ir nustatomos atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Tai galėtų būti veiklos ES rinkoje apribojimas, licencijų ar leidimų galiojimo sustabdymas, teisės pasipildyti degalų atsargas ar atlikti techninę priežiūrą ES teritorijoje panaikinimas ir draudimas vykti tranzitu arba skristi per ES oro erdvę, taip pat draudimas techniniais tikslais sustoti arba įplaukti į ES uostus.

Lapkričio 15 d. ES užsienio reikalų taryba nusprendė išplėsti ES Baltarusijai taikomą sankcijų režimą, numatydami tikslines sankcijas asmenims ir subjektams, kurie organizuoja manipuliavimo žmonėmis procesą arba jame dalyvauja, įskaitant oro transporto bendroves, kelionių agentūras ir kitus tarpininkus. Pasiektas politinis susitarimas dėl penktojo sankcijų paketo, kurio tikslas yra spręsti padėtį pasienyje ir kovoti su prekyba žmonėmis ir nesiliaujančiomis represijomis Baltarusijoje.

Prieš tai, 2021 m. lapkričio 9 d., ES nusprendė iš dalies sustabdyti ES ir Baltarusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo taikymą – Baltarusijos vyriausybės pareigūnams jame numatytos lengvatos nebetaikomos.

Nuo pat krizės pradžios kovodama su ciniška manipuliavimo žmonėmis praktika ES kuria pasaulinę koaliciją, kurios pagrindas yra Europos komandos požiūris, t. y. veikimas bendromis valstybių narių ir ES diplomatinėmis galiomis, be kita ko, organizuojant vyriausiojo įgaliotinio ir EK pirmininko pavaduotojo Josepo Borrellio vizitus. Pastarosiomis savaitėmis EK pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu ir EK pirmininko pavaduotoju Josepu Borrelliu aplankė pagrindines kilmės ir tranzito šalis, mėgindami susitarti, kad jos neleistų savo piliečiams patekti į Baltarusijos režimo spąstus. Nuolatinis ES darbas šioje srityje davė rezultatų. Kai kurios kilmės ir tranzito šalys sustabdė skrydžius į Baltarusiją ir sugriežtino keleivių patikras oro uostuose. Po vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio diskusijų su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Europos išorės veiksmų tarnyba ir Europos Komisija, siekdamos palengvinti migrantų repatriaciją iš Baltarusijos teritorijos, pradėjo techninio pobūdžio derybas su JT agentūromis (UNHCR ir TMO) ir atitinkamomis Baltarusijos institucijomis.

Daug Baltarusijos režimo žmonių per šią krizę išnaudotų žmonių yra irakiečiai. ES aktyviai bendradarbiauja su Iraku. Rugpjūčio mėn. sustabdyti tiesioginiai skrydžiai iš Bagdado į Baltarusiją, o netrukus po to ir tranzitu per trečiąsias šalis vykdomi skrydžiai iš Erbilio į Baltarusiją. Irakas, kuriam ES teikia paramą ir yra pažadėjusi toliau remti jo vykdomus reintegracijos procesus, organizuoja irakiečių repatriacijos skrydžius.

Manipuliavimas informacija yra pagrindinė priemonė, kuria žmonės suklaidinami, suviliojami melagingais pažadais ir galiausiai išnaudojami savo tikslais. Šia padėtimi, organizuodami plataus masto dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama pakenkti ES tarptautinei reputacijai, pasinaudojo įvairūs subjektai. Europos išorės veiksmų tarnyba ėmėsi veiksmų kovai su melaginga ir klaidinančia informacija internete, taip pat, pasitelkdama ES delegacijų komunikaciją šalyse, iš kurių į Baltarusiją atgabenta daugiausia žmonių, vykdo tikslines informavimo kampanijas.

ES skyrė 700 000 EUR humanitarinės pagalbos pažeidžiamiems Baltarusijoje – pasienyje ir šalies viduje – įstrigusiems pabėgėliams ir migrantams; 200 000 EUR iš šios sumos bus nedelsiant skirta Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC) kaip bendras ES įnašas į jos valdomą Neatidėliotinos pagalbos nelaimės atveju fondą. Iš šio ES finansavimo IFRC ir jos nacionalinio lygmens dalyvei, Baltarusijos Raudonajam Kryžiui, teikiama labai reikalinga pagalba, įskaitant maistą, higienos priemones, antklodes ir pirmosios pagalbos rinkinius. Dar 500 000 EUR skiriama papildomai humanitarinei pagalbai, kurią vietoje teiks ES organizacijos partnerės.

Europos Komisija yra pasirengusi teikti ir tolesnį humanitarinį finansavimą, atsižvelgdama į aiškiai nustatytus humanitarinius poreikius, su sąlyga, kad humanitarinės pagalbos organizacijoms partnerėms Baltarusijoje bus suteikta daugiau galimybių veikti. ES humanitarinė pagalba grindžiama tarptautiniais humanitariniais principais.

Nuo krizės pradžios ES teikė reikalingiausią paramą sienų valdymui Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje: teikė skubų finansavimą, siuntė ekspertus ir pagal Civilinės saugos mechanizmą organizavo Europos šalių pagalbą natūra. Po EK narės Y. Johansson vizito Lietuvoje Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto suteikė 36,7 mln. EUR, skirtų prieglobsčio procedūrų įgyvendinimui ir priėmimo sąlygų, įskaitant skirtų pažeidžiamiems asmenis, gerinti.

Europos Komisija koordinavo 19 valstybių narių ir Norvegijos pagalbą, kurią sudaro palapinės, lovos, šildymo sistemos, elektros generatoriai, patalynė, maistas ir kita pagalba natūra. Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo tinklas (toliau – plano tinklas) renkasi kas savaitę, kad užtikrintų kokybišką informavimą apie padėtį ir veiksmų koordinavimą, kad būtų įmanoma duoti veiksmingą atsaką. Nuo liepos mėn. šiose trijose valstybėse narėse dirba ir ES vidaus reikalų agentūrų darbuotojai, Lietuvai ir Latvijai išsiųsta įrangos.

Europos Komisija nuolat palaiko dialogą su Latvija, Lietuva ir Lenkija dėl finansinių ir operatyvinių poreikių ir sienų valdymui ketina skirti dar 200 mln. EUR. Papildomai galėtų būti teikiama skubi agentūrų pagalba pasienyje ir (arba) FRONTEX pagalba vykdant grąžinimą, taip pat Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) pagalba migracijos valdymo ir tinkamo priėmimo srityje.

Europos Komisija, FRONTEX ir TMO bendradarbiauja su Lietuva stiprinant grąžinimo pajėgumus: keičiasi gairėmis, geriausios praktikos pavyzdžiais, trečiosiose šalyse vykdo informavimo kampanijas readmisijos klausimais. Lenkija taip pat paprašė FRONTEX paramos vykdant grąžinimą. Be to, Europos Komisija skirs iki 3,5 mln. EUR, iš kurių bus remiamas savanoriškas grįžimas iš Baltarusijos į kilmės šalis. Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras padeda vykdyti nusikalstamų veikų tyrimus ir palengvina keitimąsi informacija. Visapusiškai įgyvendinus ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą (2021–2025 m.) bus veiksmingiau reaguojama į manipuliavimą žmonėmis politiniais tikslais ir užtikrinta, kad tokiais atvejais ES išorės sienos būtų gerai valdomos.

Be to, Europos Komisija rengia pasiūlymą dėl laikinųjų priemonių prieglobsčio ir grąžinimo srityje, grindžiamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalimi. Jis parengtas atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos raginimą Komisijai pasiūlyti reikalingus ES teisinės sistemos pakeitimus ir konkrečias priemones, kad laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų būtų užtikrintas skubus ir tinkamas atsakas. Jis priimtas ir atsižvelgiant į nukentėjusių valstybių narių prašymą numatyti galimybę taikyti laikinas priemones, kurios leistų veiksmingai reaguoti į kritinę migracijos padėtį prie ES išorės sienų.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EK pirmininko pavaduotojas Josepas Borellis sakė: „Pasinaudodamas žmonių nusivylimu ir atviliodamas juos prie ES sienos, Baltarusijos režimas stengiasi nukreipti mūsų dėmesį nuo pasibaisėtinos padėties šalyje. Jiems tai nepavyks. Reaguodami į šią situaciją pritaikėme tik daugiau sankcijų ir priimame dar vieną priemonių rinkinį kovai su šio Lukašenkos režimo hibridinio išpuolio vykdytojus. Kartu su JT agentūromis teiksime humanitarinę pagalbą nukentėjusiesiems. Taip pat su partneriais tęsime diplomatinę informavimo veiklą. ES griežtai smerkia šį hibridinį išpuolį.“

Už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas sakė: „Baltarusijos režimas, bendradarbiaudamas su tarptautiniais neteisėto žmonių gabenimo tinklais, apgaudinėja paprastus žmones. Tai, kas vyksta prie mūsų sienų, yra ne migracijos, o saugumo klausimas. ES aiškiai parodė, kad taikys griežtas atsakomąsias priemones. Dėl ryžtingų ir visapusiškų ES ir jos partnerių veiksmų padėtis ima gerėti. Šiandien siūlomas įtraukimo į juodąjį sąrašą mechanizmas yra dar vienas apčiuopiamas įrodymas, kad esame nusiteikę ryžtingai veikti. Tai pasaulinė problema, todėl kovai su žaidimu žmonių gyvenimu politiniais tikslais reikia sukurti tarptautinę koaliciją.“

Už vidaus reikalus atsakinga EK narė Ylva Johansson sakė: „Siekdami apsaugoti sienas ir apginti žmones, ketiname padaryti galą nelegaliam A. Lukašenkos žmonių gabenimo projektui. Vienintelis realus būdas patekti į Europą – tai teisėtas kelias, o ne slaptas brovimasis per miškus. Ilgalaikėje perspektyvoje turime sukurti teisingą ir veiksmingą Europos migracijos ir prieglobsčio sistemą, kuri leistų tinkamai reaguoti įvairiomis aplinkybėmis. Labai aišku, kad mums reikia naujo migracijos ir prieglobsčio pakto.“

Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen kalba (anglų k.)

Visas pranešimas spaudai

Gero vakaro.

Ryšių su žiniasklaida grupė

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

Gedimino pr. 16, LT 01103 Vilnius

Tel: +370 5 231 3186