PRANEŠIMAS SPAUDAI                       

2021-11-24

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtiems teisės aktų projektams, kurie skirti papildyti teisinį reguliavimą nacionalinėje teisėje, susijusį su Europos prokuratūros galimybėmis bendradarbiauti su jos steigime nedalyvaujančiomis ES valstybėmis.

Numatoma papildyti Lietuvos pareiškimus dėl kompetentingų teisminių institucijų, kuriais Europos prokuratūra paskiriama kompetentinga teismine institucija bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose ir su ES valstybėmis narėmis, nedalyvaujančiomis jos steigime, tai yra: Lenkija, Vengrija, Airija, Švedija, Danija.

Lietuvos pareiškimai ir pranešimas apie juos ES Tarybos generaliniam sekretoriatui sukurs teisinį pagrindą Europos deleguotam prokurorui įsikūrusiam Lietuvoje efektyviai ir veiksmingai vykdyti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis, nedalyvaujančiomis tvirtesniame bendradarbiavime Europos prokuratūros įsteigimo srityje.

Šių metų liepos 1 d. darbą Liuksemburge pradėjusi Europos prokuratūra tiria ES finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus, susijusius su sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu, tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM srityje. Tai pirmoji viršvalstybinė prokuratūra.

 

Europos Sąjunga kasmet netenka 60 milijardų EUR dėl PVM sukčiavimų, 500 milijonų EUR vertinama žala dėl sukčiavimo pažeidžiančio ES finansinius interesus.

 

Tikimasi, kad ilgainiui Europos prokuratūra tirs apie 3 tūkst. bylų per metus.

 

Europos Prokuratūrai vadovauja vyriausioji Europos prokurorė Laura Kovesi. Lietuvos atstovas Europos prokuratūroje Tomas Krušna yra pavaldus šiai institucijai.

Lietuvoje dirba trys Europos deleguoti prokurorai: Jolita Kančauskienė, Vytautas Kukaitis bei Gedgaudas Norkūnas, kurie veikloje vadovaujasi mūsų šalies įstatymais ir

Reglamentu, jų ištirtos bylos bus perduotos nagrinėti Lietuvos teismams.

Šiuo metu Europos prokuratūrai priklauso 22 ES valstybės narės.

Susitarimą dėl Europos prokuratūros bendrijos narės pasiekė 2017 metais.