Trečiadienį EP nariai pritarė kitų metų ES biudžetui ir užtikrino, kad daugiau lėšų būtų skirta jaunimui, sveikatos apsaugai, moksliniams tyrimams ir smulkiam verslui.

Derybose su ES Taryba europarlamentarams pavyko pasiekti, kad 2022 metais būtų skirta papildomi 479 mln. eurų, lyginant su Europos Komisijos pradiniu siūlymu. EP narių dėka papildoma parama bus skirta šioms programoms:

- Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (papildomi 190 mln. eurų);

- mokslinių tyrimų programai „Europos horizontas“ (papildomi 100 mln. eurų);

- aplinkosaugos programai LIFE (papildomi 47,5 mln. eurų);

- Erasmus+ programai (papildomi 35 mln. eurų);

- „ES – sveikatos labui“ programai (papildomas 51 mln. eurų);

- ES vidaus rinkos programai (papildomi 30 mln. eurų);

- ES programai „Kūrybinga Europa“ (papildomi 5,5 mln. eurų);

- ES piliečių teisių ir vertybių programai (papildomi 5,5, mln. eurų).

Kitąmet ES biudžete numatyta apie 169,5 mlrd. eurų įsipareigojimų ir apie 170,6 mlrd. eurų mokėjimų. Apie 93 proc. lėšų yra skiriama piliečiams, regionams, miestams, ūkininkams ir verslui.

2022 m. ES biudžetui pritarė 550 EP narių, 77 nepritarė, o 62 susilaikė. Po balsavimo kitų metų biudžetą pasirašė EP pirmininkas David Sassoli, todėl nebeliko kliūčių jo įsigaliojimui.

EP pranešėjas Karlo Ressler (Europos liaudies partija, Kroatija) pažymėjo: „Per šiuos metus daugybę kartų įsipareigojome nukreipti biudžetą į verslą, regionus ir piliečius. Tikslas buvo aiškus: sukurti tvirtą ekonomikos atkūrimo biudžetą, kuris pirmą kartą istorijoje papilnės ekonomikos gaivinimu planu.“

Jo kolega Damian Boeselager (Žalieji, Vokietija) pridūrė: „Iš Parlamento pusės galutinis rezultatas – sėkmė. Vargu ar kada nors matėme, kad biudžetas būtų taip sutelktas į mūsų prioritetus, nesvarbu, ar tai būtų kova su klimato kaita, solidarumas, rodomas per skiepijimo kampanijas, ar mokslinių tyrimų rėmimas.“

Daugiau informacijos:

Trečiadienį europarlamentarai pateikė pasiūlymus, kurie leistų užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą, didesnį jų kainų skaidrumą ir bendrus pirkimus ES lygiu.

2020 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija pristatė ES vaistų strategiją, kuria siekiama užtikrinti galimybę pacientams gauti įperkamų vaistų, remti ES farmacijos pramonės konkurencingumą, stiprinti pasirengimo krizėms mechanizmus ir užtikrinti tvirtą ES balsą pasaulyje.

Trečiadienį europarlamentarai pateikė savo siūlymus dėl 2022 m. planuojamos atnaujinti ES vaistų politikos stiprinimo krypčių. Rezoliucijoje, kuriai pritarė 527 EP nariai, 77 nepritarė, o 62 susilaikė, siūloma šalinti pagrindines vaistų trūkumo priežastis, užtikrinti, kad pacientai galėtų gauti saugius, įperkamus ir veiksmingus vaistus, didinti jų kainų ir investicijų į mokslinius tyrimus skaidrumą bei stiprinti ES vaistų gamybos ir tiekimo pajėgumus.

EP nariai taip pat ragina Komisiją, ES valstybes ir Europos vaistų agentūrą sukurti išankstinę įspėjimo dėl vaistų trūkumo sistemą, remti Europoje gaminamus vaistus ir stambius klinikinius tyrimus.

EP pranešėja Dolors Montserrat (Europos liaudies partija, Ispanija) pažymėjo: „Turime ryžtingai spręsti kylančius medicininius poreikius ir skatinti vaistų prieinamumą, didindami mūsų nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumą. Tuo pačiu turime stiprinti ES viešojo ir privataus sektorių partnerystę, siekdami savarankiškos ir atsparios farmacijos pramonės.“

Tikėtina, kad Komisija pateiks atnaujintas ES vaistų taisykles 2022 m. pabaigoje.

Siekiant padidinti savarankišką aukštųjų technologijų produkcijai reikalingų žaliavų tiekimą, Europos Parlamentas ragina didinti jų gavybą ir perdirbimą ES valstybėse.

Svarbiausiosios žaliavos yra būtinos daugelio produktų ir įrengimų gamybai, o pereinant prie skaitmeninės, itin efektyviai energiją vartojančios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, labai padidės šių žaliavų paklausa. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, daugelio svarbiausiųjų žaliavų tiekimas koncentruotas už ES ribų, didžioji daugumą jų atkeliauja iš Kinijos, Turkijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Be to, prognozuojama, kad elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir energijos saugojimui ES 2030 m. reikės iki 18 kartų daugiau ličio ir penkis kartus daugiau kobalto.

Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje (543 balsais už, 52 prieš, 94 susilaikius) Europos Parlamentas (EP) ragina stiprinti ES strateginę autonomiją svarbiausiųjų žaliavų tiekime ir parengti antrinių žaliavų tiekimo iš ES atsargų, atliekų ir šalutinių produktų apdorojimo planą.

Rezoliucijoje EP pripažįsta atliekų perdirbimo, o ypač elektros ir elektronikos įrangos, kurioje yra daug svarbiausiųjų žaliavų, svarbą. EP nariai ragina Komisiją ir ES valstybes dėti daugiau pastangų siekiant deramai surinkti ir perdirbti produktus, kurių gyvavimo ciklas baigėsi ir kuriuose yra svarbiausiųjų žaliavų, užuot kaupus juos namų ūkiuose, šalinant sąvartynuose ar deginant. Savo ruožtu svarbi ir griežtesnė minėtas žaliavas turinčių atliekų eksporto kontrolė, teigiama rezoliucijoje.

Europarlamentarai pažymi, kad vien tik perdirbimo šioje srityje nepakaks, todėl ragina ištirti galimybes padidinti gavybą šiomis žaliavomis turtingose ES valstybėse. EP nariai taip pat ragina Komisiją pasiūlyti tvarių investicijų į kasybos sektorių kriterijus pagal Taksonomijos reglamentą ir paskatinti ES kasybos pramonę prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. EP nariai kartu ragina ES valstybes apsvarstyti galimybę kaupti strategines svarbiausiųjų žaliavų atsargas.

EP pranešėja Hildegard Bentele (Europos liaudies partija, Vokietija) kalbėjo: „Svarbiausiųjų žaliavų tiekimas yra strategiškai svarbus ES Žaliajam susitarimui, mūsų klimato tikslams, konkurencingumui ir darbo vietoms Europoje. Nors visos prognozės rodo, kad Europos paklausa labai išaugs, mes išliekame labai priklausomi tik nuo kelių tiekėjų ir įmonių. Turime veikti dabar. Pats laikas įvertinti mūsų tiekimo grandines ir suteikti joms tvirtą veiklos pagrindą. Tikiuosi, kad mums nereikės didelės krizės, kad suprastume, kaip skubiai reikia diversifikuoti mūsų svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandines.“