Reaguodama į šiandien, gruodžio 22 dieną, Niujorke vykstantį neformalų susitikimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos Arria formate, kurį organizuoja Rusija „tautinių mažumų situacijos ir nacizmo šlovinimo Baltijos ir Juodosios jūros regione“ tema, Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad Lietuva vertina šį renginį kaip eilinę pastangą skleisti melagingą naratyvą apie kaimynines šalis politiniams tikslams pasiekti ir kaip eilinį Rusijos bandymą nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo blogėjančios žmogaus teisių situacijos Rusijoje ir nuo karinės eskalacijos prie Ukrainos sienų. Pasikartojantys Rusijos bandymai manipuliuoti JT Saugumo Tarybos formatais dezinformacijos tikslais pasmerkti bendraminčių JT Saugumo Tarybos narių ir Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų šalių pareiškime, prie kurio prisijungė ir Lietuva.
„Norime aiškiai pasakyti, kad Lietuva ir mūsų partneriai matome bei suprantame, ką Rusija daro ir ko ji siekia. Tenka apgailestauti, kad Rusija skleidžia tikrovės neatitinkančias interpretacijas apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, tačiau tai niekaip nesumažina mūsų pasiryžimo siekti visuotinio žmogaus teisių užtikrinimo“, – pabrėžė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad teismų nepriklausomumas yra esminis pagrindas teisės viršenybės principui įgyvendinti ir žmogaus teisėms užtikrinti. Tarp pakviestųjų kalbėtojų minimame renginyje yra asmuo, gynęs kaltinamuosius Sausio 13-osios byloje, kurią nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2019 metais visus įtariamuosius pripažino kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Sausio 13-osios įvykiai lėmė, kad po Sovietų tankais Lietuvoje žuvo beginkliai žmonės, įskaitant moteris ir vaikus. Rusija jau ne pirmą kartą siekia iškreipti Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje, jų kaltininkus vadindama nekaltomis aukomis, o Sausio 13-osios bylos teisėjams inicijuodama baudžiamąjį persekiojimą. Tai yra atviras kišimasis į Lietuvos teismų darbą, paneigiant tarptautinės teisės principus.
Lietuva atkreipia dėmesį, kad Rusijoje nesiliauja išraiškos laisvės ribojimai, represijos prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, nevyriausybines organizacijas. Žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ duomenimis šiuo metu Rusijoje yra 426 politiniai kaliniai, tarp jų ir Aleksejus Navalnas, po nepavykusio apnuodijimo įkalintas, vadovaujantis primestais melagingais kaltinimais.
Rusijos siekis susidoroti ir likviduoti minėtą žmogaus teisių organizaciją „Memorial“, kurios veikimas yra svarbus istorijos atminties įprasminimo ramstis, yra smerktinas. Organizacija savo veikla atskleidžia totalitarinių režimų nusikaltimus, pagerbia aukų atminimą ir siekia teisingumo.
Didelį nerimą kelia sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai Rusijos okupuotose teritorijose Kryme ir Sevastopolyje, o taip pat Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Padnestrėje: žurnalistų, nepriklausomos žiniasklaidos ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas, pilietinės visuomenės suvaržymas, organizacijų uždarymas, neteisėti sulaikymai, įkalinimai, kankinimai.
URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas
Visuomenės informavimo skyrius, tel. 236 2534