Balandžio 13 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) uždarame posėdyje svarstė tarptautinės atsakomybės, vykstant karui Ukrainoje, klausimus.

Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, naudojant karinę jėgą prieš suverenią Ukrainos valstybę, jos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, brutaliai žudant civilius gyventojus ir naikinant civilinę infrastruktūrą, yra šiurkščiai pažeidžiami pamatiniai tarptautinės teisės ginkluotos jėgos nenaudojimo ir taikaus ginčų sprendimo principai. Baltarusija, suteikdama savo teritoriją karinėms atakoms planuoti ir jas vykdyti, taip pat vykdo tarptautinės teisės apibrėžiamą agresijos aktą. Pažymėtina, kad tokie šiurkštūs tarptautinės teisės normų pažeidimai užtraukia tiek valstybių tarptautinę atsakomybę, tiek fizinių asmenų baudžiamąją atsakomybę.

Atsižvelgiant į visa tai, posėdyje buvo aptariami Lietuvos veiksmai, kuriais siekiama Rusijos valstybės atsakomybės ir asmenų, atsakingų už Rusijos ir Baltarusijos vykdomus tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje, atsakomybės.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pristatė visus formatus, kuriuose jau vyksta ar vyks procesai siekiant kelti tarptautinės atsakomybės klausimą. Šiame kontekste buvo aptariami tiek procesai tarptautiniuose teismuose, t. y. Tarptautiniame Teisingumo Teisme, Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, Europos Žmogaus Teisių Teisme, tiek tarptautinėse organizacijose, t. y. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje, Europos Taryboje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), inicijuojant vieną iš ESBO žmogiškosios dimensijos instrumentų – Maskvos mechanizmą, taip pat aptartos įvairios neformalios valstybių iniciatyvos, nacionaliniai baudžiamieji tyrimai, EUROJUST veikla, iniciatyva dėl specialaus tribunolo įsteigimo.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė pažymėjo, kad Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, prie šios iniciatyvos šiuo metu jau prisijungė dar 42 Europos ir pasaulio valstybės[1]. Be to, balandžio pradžioje priimta vieninga trijų Baltijos valstybių teisingumo ministrų pozicija koordinuotai siekti Rusijos atsakomybės ir įstoti į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą bylą (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) dėl įtarimų genocidu pagal JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pristatė karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą Lietuvoje. Šių metų kovo pradžioje Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Bbaudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų. 

Posėdžio metu taip pat buvo aptartas specialaus tribunolo už agresijos nusikaltimą, kuris papildytų šiuo metu Tarptautinio Teisingumo Teismo, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo vykdomus procesus, steigimo klausimas ir vykdomi veiksmai šiai iniciatyvai įgyvendinti.

TTK nusprendė grįžti prie tarptautinės atsakomybės klausimo svarstymo po gegužės 6 d.