Seimo nariams užregistravus Civilinės sąjungos įstatymo projektą lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė kviečia pritarti jo pateikimui. Jos teigimu, projektas nėra tobulas, tačiau jam oficialiai patekus į parlamento darbotvarkę, galėtų prasidėti kokybiška diskusija dėl šio teisės akto gerinimo.

„Skirtingus įsitikinimus turintys Seimo nariai vis kartoja, kad reikalinga diskusija. Žinoma, viešoje erdvėje diskusijų jau tikrai būta daug, o kokybiška diskusija Seime gali vykti tik nusprendus pradėti svarstyti įstatymo projektą. Tiesiog būtina sudaryti sąlygas suaugusiems asmenims apibrėžti savo santykius. Žinoma, pateiktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra labai kompromisinis ir neatitinka orios partnerystės standartų. Viliuosi, jog svarstydami ir tobulindami projektą komitetuose Seimo nariai atsižvelgs į žmogaus teisių ekspertų pastabas bei siūlymus“, – sako B. Sabatauskaitė.

Kokybiškas partnerystės įstatymas svarbus tiek skirtingos lyties poroms, tiek siekiant užtikrinti LGBTI+ asmenų lygiateisiškumą. Pasak Birutės Sabatauskaitės, tokio įstatymo priėmimas būtų net nepilnas pirmas žingsnis tos pačios lyties asmenų lygiateisiškumui užtikrinti: „Aš tikiu, kad visiškos lygybės galime pasiekti tik tada, kai bus užtikrinama santuokos lygybė“.

LGBTI+ bendruomenės teisinė apsauga Lietuvoje stagnuoja jau daugybę metų. Pagal 2022 metų Vaivorykštės žemėlapį, matuojantį LGBTI+ asmenų teisinę padėtį Europoje ir Centrinėje Azijoje, Lietuva užima 35 vietą iš 49 valstybių. Problemiškiausios sritys – translyčių asmenų teisių trūkumas ir tos pačios lyties porų apsaugos nebuvimas.

Anot B. Sabatauskaitės, užregistruoti Civilinės sąjungos įstatymo (CSĮ) projekto pliusai – pačių santykių registravimo galimybė ar faktinės partnerystės pripažinimas, sureguliuotos dviejų asmenų lojalumo, tarpusavio pagarbos pareigos, paveldėjimo teisė, teisė atstovauti sveikatos priežiūros įstaigose, bent dalinai sureguliuoti bendro turto naudojimo, padalijimo klausimai.

Tuo pačiu metu, projekte kontrolierė įžvelgia daug trūkumų: „Iš esmės, kalbama apie santykių sureguliavimą, tačiau nebelieka jokio sąryšio su šeiminiais teisiniais santykiais. Paraleliai siūloma braukti visą Civilinio kodekso Šeimos knygos skyrių, kuriame buvo minimas ir tikslas sukurti šeiminius santykius. Projektas nesuteikia galimybės pasirinkti partnerio (-ės) pavardės, nereguliuoja vaikų interesų apsaugos ir iš esmės nustato skirtingą turto režimą nei sutuoktiniams. Apskritai nėra aišku, kodėl tokia civilinė sąjunga negalėtų būti registruojama civilinės metrikacijos skyriuose, kaip kad gimimas, mirtis, santuoka ir kt.“.

CSĮ projekte neišspręsti nepilnamečių vaikų apsaugos klausimai, nenumatytos pareigos vaikų atžvilgiu, kai vaikai nėra bendri. Vaikų interesai nukenčia ir todėl, kad įstatymo projekte nėra užtikrinama teisė bendrai įsivaikinti, globoti vaikus ar įsivaikinti savo partnerio (-ės) vaikus.

Jei parlamento dauguma pritartų projekto pateikimui, tai būtų vienas pirmųjų šio įstatymo leidybos etapų, kuriuo tik pradedamas projekto svarstymas. Vėliau teisės aktas būtų svarstomas komitetuose, o jiems apsvarsčius – svarstomas Seimo plenariniame posėdyje. Tik tuomet, pateikus išvadas, siūlymus ir pataisas, balsuojama dėl įstatymo priėmimo. Priimtą įstatymą turi pasirašyti Lietuvos Respublikos Prezidentas Kaip vyksta įstatymų leidybos procesas galite susipažinti čia.

Daugiau informacijos

Miglė KOLINYTĖ

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja

Tel. (8 671) 712 63

El.p. migle.kolinyte@lygybe.lt