Pranešimas žiniasklaidai
2022-05-18
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį su pagrindinių Lietuvos verslo organizacijų ir Ukrainoje dirbančių Lietuvos verslų atstovais aptarė, kokią pagalbą bei indėlį atstatant Ukrainą galėtų pasiūlyti Lietuva. Taip pat aptarti būtini tolimesni žingsniai gaivinant karo nualintą šios šalies ekonomiką.
„Kiekviena karo diena atneša ne tik skausmą ir neviltį Ukrainos gyventojams, bet ir milžiniškus nuostolius šios šalies ekonomikai, griauna jos pamatus. Todėl neturime laukti Ukrainos pergalės, kuria nė vienas neabejojame, bet reikia jau dabar ruošti konkrečius planus – kaip ir ką galime padaryti padėdami prikelti šią šalį naujam, europietiškomis vertybėmis pagrįstam gyvenimui. Mūsų susitikimas su verslo atstovais padės išgryninti pagalbos sritis, kurias plėtosime toliau, o ministerija ieškos būdų, kaip padėti Ukrainos prikėlime dalyvaujantiems verslams“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Ministrės manymu, šiuo metu Lietuvos institucijų ir verslo pastangos galėtų būti sutelktos vadinamosios avarinės rekonstrukcijos (angl. emergency rebuilding) projektuose. Tai – okupantų sunaikintos kritiškai svarbios Ukrainos infrastruktūros atstatymo darbai.
Anot ministrės, Lietuva turėtų aktyviai dalyvauti Europos Komisijos iniciatyva kuriamo Ukrainos atsigavimo plano rengime. Lietuva taip pat galėtų vykdyti įvairius savarankiškus pagalbos Ukrainai projektus. Europos Komisijos kuriamas planas galėtų būti panašus į Maršalo planą, skirto per Antrąjį pasaulinį karą sugriauto Vakarų Europos šalių ūkio atkūrimui.
„Privalome atlikti namų darbus – įvertinti savo galimybes ir vietos realijas, paruošti atitinkamus projektus, kuriuos galima būtų realizuoti Ukrainoje ir jau dabar pradėti dirbti ne tik su partneriais Kyjive, bet ir ieškoti paramos savo planams Briuselyje ir Vašingtone“, – sako ministrė.
Susitikimo metu diskutuota, ar nevertėtų Lietuvai ne tik dalyvauti tarptautinių partnerių iniciatyvose, bet ir pačiai sukurti Ukrainos atstatymo fondą. Jo veikla užtikrintų ne tik Lietuvos ir kitų rėmėjų lėšų tiekimą Ukrainos atstatymui, bet ir leistų Lietuvos verslo bendruomenei aktyviau įsilieti į atstatymo darbus.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija rinks ir analizuos Lietuvos verslo idėjas ar dalyvavimo galimybes Ukrainos atstatyme, rengs iniciatyvas, kurios leis Lietuvos verslui kryptingai dalyvauti Ukrainos atstatymo darbuose.
Naujausiais Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, Rusijos karo Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala vertinama apie 90 mlrd. eurų ir auga kiekvieną dieną. Trečdalį šios sumos sudaro gyvenamosios paskirties pastatai. Taip pat didžiulių nuostolių patyrė Ukrainos gamyklos Rytų Ukrainoje, oro uostų, sausumos kelių ir geležinkelių infrastruktūra.
Daugiau informacijos:
Ryšių su visuomene skyrius