2022-05-19

Išsamesnius pranešimus skaitykite žemiau.

Ketvirtadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje pažymima, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir ES sankcijos Rusijai ir Baltarusijai kelia didelę grėsmę ES ekonomikos atsigavimui po pandemijos. Būtina padėti su karo pasekmėmis susiduriantiems namų ūkiams ir įmonėms ir išlaikyti Europos piliečių paramą veiksmams, kurių imamasi prieš Rusiją ir kurie būtini remiant ukrainiečių gynybą, įsitikinę EP nariai.

Jie atkreipia dėmesį, kad veiksmingam neigiamų karo pasekmių suvaldymui nepakanka esamų ekonomikos gaivinimo programų, pavyzdžiui, „NextGenerationEU“ ar „SURE“. Europarlamentarai ragina laikinai apmokestinti nenumatytą energetikos įmonių pelną, konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą, leisti lanksčiau naudoti valstybės pagalbą, padidinti ES garantijų lygį programoje „InvestEU“, o Komisijai numatyti naujas paramos programas. Kartu ES turi inicijuoti Ukrainos solidarumo fondo steigimą, pažymi EP nariai.

Europarlamentarai primena, kad karas paaštrino jau ir taip didelę energijos kainų krizę visoje Europoje, kuri daro tiesioginį neigiamą poveikį visų ES piliečių perkamajai galiai. ES valstybės turi didinti socialinės apsaugos išlaidas ir apsaugoti pažeidžiamus verslus, teigia EP nariai. Siekiant išlaikyti namų ūkių perkamąją galią, darbo užmokestis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į ilgalaikę infliaciją ir našumo augimą, priduria jie ir ragina taip pat parengti laikiną Europos socialinio atsparumo priemonių rinkinį.

Be to, EP nariai siūlo didinti ES energetinę nepriklausomybę ir sukurti naują specialų Europos strateginio savarankiškumo fondą, kuris finansuotų tarpvalstybinę energetikos infrastruktūrą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, energijos vartojimo efektyvumą, kibernetinį saugumą, pramonės konkurencingumą, žiedinę ekonomiką ir apsirūpinimo maistu saugumą.

Metus laiko truksiantis visiškas ES prekybos su Ukraina liberalizavimas, kuriam pritarė 515 EP narių, 32 nepritarė, o 11 susilaikė, yra ES solidarumo simbolis ir vienas iš būdų padėti Ukrainos ekonomikai. ES importo muitai panaikinami Ukrainos pramoninėms prekėms, vaisiams ir daržovėms bei plienui.

ES ir Ukrainos santykiai remiasi Asociacijos susitarimu ir Laisvos prekybos sutartimi, kuri galioja nuo 2016 m. ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, kuriai tenka daugiau kaip 40 proc. šalies tarptautinės prekybos. Savo ruožtu Ukraina sudaro apie 1,2 proc. visos ES prekybos ir yra 15-a pagal dydį ES prekybos partnerė.

EP pranešėja Sandra Kalniete (Europos liaudies partija, Latvija) pažymėjo: „Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir visos Europos laisvę ir saugumą. Todėl mes turime padėti Ukrainai visomis turimomis priemonėmis, ne tik ginklais ir sankcijomis, bet ir savo prekybine galia. Turime parodyti, kad mūsų parama Ukrainai yra visapusiška, nepajudinama ir negrįžtama.“

EP rezoliucijoje ES raginama tarptautiniuose tyrimuose ir teismuose inicijuoti Rusijos ir Baltarusijos režimų baudžiamąjį persekiojimą už karo ir agresijos nusikaltimus, genocidą bei nusikaltimus žmoniškumui. Baudžiamoji atsakomybė grėstų ir visiems Rusijos kariškiams ir valstybės tarnautojams, įsitikinę EP nariai. Jie ragina kurti specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, nepatenkančius į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikciją. ES turi suteikti šio tribunolui steigimui visus būtinus žmogiškuosius, administracinius ir logistinius išteklius, pažymi europarlamentarai.

Jie kartu atkreipia dėmesį, kad masinis miestų bombardavimas, priverstinė asmenų deportacija, uždraustos ginkluotės naudojimas, išpuoliai prieš humanitariniais koridoriais besinaudojančius pabėgėlius, seksualinė prievarta ir kiti panašūs nusikaltimai yra humanitarinės teisės pažeidimai. Jie gali būti prilyginami karo nusikaltimams už kuriuos, deja, nusikaltėliai dar nenubausti, teigia EP nariai, primindami, kad būtina nedelsiant rinkti įrodymus, nes turima informacijos apie jų naikinimą.

Europarlamentarai visiškai remia TBT prokuroro atliekamą tyrimą Ukrainoje ir jam talkinančios Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro veiklą. Jie taip pat sveikina Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos įsteigtą jungtinę karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo grupę ir ragina kitas ES valstybes prie jos prisijungti.

Europarlamentarai baisisi parama, kurią Aliaksandro Lukašenkos režimas teikia neišprovokuotam Rusijos karui Ukrainoje. Ši parama pasireiškė ne tik vadinamuoju referendumu, pagal kurį atkurtas Baltarusijos branduolinės valstybės statusas, bet ir tuo, kad per šalį leidžiama judėti Rusijos kariuomenei ir ginklams, leidžiama naudoti šalies oro erdvę, pasipildyti kuro ir saugoti karinę amuniciją. Baltarusija taip pat yra atsakinga už šį puolimą, todėl jai pagal tarptautinę teisę turėtų atsirasti visos teisinės pasekmės, pažymima ketvirtadienį priimtoje EP rezoliucijoje. Be to, europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad Baltarusijoje auga Rusijos vaidmuo ir finansinė įtaka, o tai kelia didelių abejonių dėl Baltarusijos galimybių priimti savarankiškus sprendimus.

Europos Parlamentas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl šeštojo sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketo ir ragina ES Tarybą užtikrinti visapusišką ir greitą jo įgyvendinimą. Visas Rusijai skirtas sankcijas, įskaitant būsimus sankcijų paketus, būtina griežtai taikyti ir tinkamai įgyvendinti ir Baltarusijos atžvilgiu, siūlo EP nariai.

Jie taip pat ragina reaguoti į su branduoline sauga susijusias grėsmes Baltarusijoje ir uždrausti Baltarusijos atominės elektrinės pagamintos energijos importą į ES rinką bei sustabdyti ES valstybių investicijas į Baltarusijos energetikos infrastruktūros projektus.

EP nariai ragina nuodugniai ištirti A. Lukašenkos režimo padarytus nusikaltimus Baltarusijos žmonių atžvilgiu. Europarlamentarai ragina ES valstybes aktyviai taikyti universalios jurisdikcijos principą ir parengti teismo bylas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už smurtą ir represijas arba prie jų prisidėjusiems, įskaitant A. Lukašenką.

Rezoliucijoje smerkiami Baltarusijos profesinių sąjungų vadovų ir atstovų areštai ir sulaikymai. Tai išpuolis tiek prieš žmogaus teises, tiek prieš tarptautinėse konvencijose įtvirtintas pagrindines teises, įsitikinę EP nariai. Jie ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti į laisvę minėtus asmenis ir užtikrinti jų teisę kreiptis į nepriklausomus teismus.

Europos Parlamentas taip pat smerkia Baltarusijos baudžiamojo kodekso pataisą, kuria nustatyta mirties bausmė už „mėginimą įvykdyti teroristinį išpuolį“. Europarlamentarai sunerimę, kad tai atveria kelią režimui piktnaudžiauti šia bausme, siekiant likviduoti savo politinius oponentus. Daugeliui politinių kalinių buvo pateikti kaltinimai arba jie jau buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso nuostatas dėl terorizmo. EP nariai ragina Baltarusiją nedelsiant ir visam laikui panaikinti mirties bausmę.

 Dovaidas Pabiržis

EP ryšių su žiniasklaida administratorius

+ 370 685 51121 dovaidas.pabirzis@europarl.europa.eu

Rasa Seibutytė

EP ryšių su žiniasklaida administratorė

+ 370 5 2120766

rasa.seibutyte@europarl.europa.eu