Lietuvoje vykstanti medicinos reforma kelia daug klausimų vidutinių ir mažų miestelių gyventojams bei savivaldybėms. Kaip dabar gauti patarimą iš siauro specialisto? Kur gydytis? Kur atlikti tyrimus ir kiek laiko laukti rezultato iš laboratorijos?

Mažuose miesteliuose esančių ligoninių naikinimas reiškia ir medicinos laboratorinių paslaugų bei kvalifikuoto personalo – laborantų – panaikinimą arba sumažinimą. Tuo pačiu metu diagnozė tampa vis sunkesnė ir sunkesnė. Ir štai medikams ir mažų miestelių gyventojams į pagalbą atskuba visiškai automatizuoti analizatoriai, leidžiantys ne tik eiliniams laborantams ar slaugytojams, bet ir medicininio išsilavinimo neturintiems žmonėms kokybiškai ir greitai atlikti diagnostikas pasitelkiant aukštosiomis technologijomis.

Visi seniai žinojo panašius buitinius „analizatorius“: gliukometrus, temperatūros ir spaudimo matuoklius, testus-juosteles ir greituosius testus. Tačiau mokslas ir technologijos nestovi vietoje ir dabar kraujo tyrimas, biochemija ir net visa infekcijų analizė PGR būdu yra prieinama namuose tiesiogine žodžio prasme, juo labiau bet kurioje medicinos įstaigoje.

Šiame straipsnyje kalbėsime būtent apie PGR analizatorius, kaip aukštųjų technologijų, kurios į pagalbą ateina rezidentams ir gydytojams, pavyzdį. Juk infekcinės ligos reikalauja greitos ir kokybiškos diagnostikos kuo arčiau gyvenamosios vietos. Infekcinės ligos visada nutinka netikėtai ir paciento būklė – aukšta temperatūra, silpnumas ir kt. – apsunkina transportavimą ir reikalauja nedelsiant paskirti tinkamą gydymą.

Nešiojamąsias molekulines darbo vietas gaminančių įmonių naudojant vadinamąją „mPOCT“ technologiją (molecular point-of-care tests) kol kas nėra tiek daug: britų „Randox“, Taivano „Credo Biomedical“, vokiečių „Bosch“, kinų „Sansure“, Izraelio „Biogal“ ir kai kurios kitos. Nepaisant to, tokie analizatoriai jau yra ir jau gali būti naudojami mažų Lietuvos miestelių gydymo įstaigose.

O jeigu jau šie analizatoriai vadinami nešiojamaisiais, savo pasakojimui pasirinksime vienus nešiojamiausių – „iPonatic“, kuris sveria vos 7 kg, užima mažiau vietos ant stalo nei buitinis spausdintuvas ir, skirtingai nei kiti „mPOCT“ analizatoriai, leidžia atlikti vieną analizę vienam pacientui. O tai labai svarbu tiek darbo erdvės, tiek diagnostikos greičio požiūriu. Juk dažniausiai laboratoriniai tyrimai atliekami kelias dienas ne todėl, kad tai technologiškai ilgas procesas, o todėl, kad vienam pacientui vieną analizę daryti ekonomiškai neapsimoka. Dėl to laboratorijos laukia, kol bus ištirti bent keli to paties tipo mėginiai iš kelių pacientų.

Daugiau apie šį analizatorių paprašėme papasakoti Latvijos įmonės „Laboveritas“ mokslininkės Evijos Stankevicios, kuri Latvijoje ir Lietuvoje atstovauja „iPonatic“ sukūrusiai bendrovei „Sansure“.

 

Pas skirtingus gamintojus skirtingai, nes kartais reikia atsižvelgti ne tik į technologinius procesus, bet ir į reikiamo mėginių skaičiaus sukaupimo laiką. Bet jei mes kalbame, pavyzdžiui, apie „iPonatic“, kuris buvo specialiai sukurtas analizei vienam pacientui, pavyzdžiui, skubiai, bet visavertei diagnostikai – oro uoste, greitosios pagalbos automobilyje ar pasienyje – tada pacientas turi laukti nuo 10–15 minučių iki valandos, atsižvelgiant į tai, dėl kurios infekcijos buvo tiriamas.

Tai gana greitai, nes poliklinikose pacientai dažnai skundžiasi, kad tenka laukti gana ilgai.

Kvėpavimo, t. y. peršalimo ligos, perduodamos oro lašeliniu būdu. O tai, žinoma, yra ir koronavirusas, ir gripas, ir respiracinis sincitinis virusas, ir adenovirusas su rinovirusu. Be to, galima nustatyti bakterines infekcijas, kurios sukelia ir kvėpavimo takų ligas: stafilokokus, streptokokus, pneumokokus, tuberkuliozę, infekcinę mononukleozę, mikoplazmozę, legioneliozę, klebsieliozę, hemofilines ir pseudomonines infekcijas.

Iš lytiniu keliu plintančių ligų galima greitai diagnozuoti chlamidiją, gonorėją, 2-ojo tipo herpes virusą, ureaplazmozę, taip pat ŽIV ir hepatitą B. Galima sužinoti, ar pacientas neserga žmogaus papilomos virusu – ŽPV, ir tai padaryti serotipais, t. y. nustatyti, kiek pavojingas yra šis virusas. Juk yra serotipų, kurie sukelia tik gerybinių papilomų atsiradimą, ir yra serotipų, kurie gana dažnai „virsta“ į vėžį.

Be to, prietaisas leidžia patikimai nustatyti hepatito C viruso, citomegaloviruso, kai kurių enterovirusų, Coxsackie viruso ir kitų buvimą.

 

Na, pirma, kaina, kuri yra gana svarbi mažoms laboratorijoms, poliklinikoms, rajonų pirminės sveikatos priežiūros centrams ar privačioms gydymo įstaigoms. Santykinai maža prietaiso kaina leidžia kruopščiai išleisti mokesčių mokėtojų pinigus, tai yra ligoninių ar vietos valdžios biudžetus.

Antra, jį paprasta naudoti. Analizės nustatymas nereikalauja specialių žinių ar patalpų, o tik aiškaus nurodymų įgyvendinimo ir yra prieinamas ne tik laborantui, bet net slaugytojui.

Trečia, kas ypač svarbu mažoms gyvenvietėms, nereikia laukti, kol susikaups tam tikras panašių analizių skaičius. Vos pacientui atėjus ir išlaikius tyrimą, ėminys iš karto siunčiamas į analizatorių, o atsakymą pacientas gali gauti iš karto per valandą.

Ketvirta, šiandien „iPonatic“ turi plačiausią testavimo sistemų asortimentą, palyginti su kitais „mPOCT“ analizatoriais.

 

Kaip atsirado „mPOCT“ technologija? Galų gale, ne taip seniai PGR buvo laikomas beveik pažangiausia ir sudėtingiausia technika. O jo klinikinio naudojimo pradžia, palyginti, pavyzdžiui, su fermentų imunologiniu tyrimu, įvyko daug vėliau dėl įvairiausių patentų apribojimų. 

„Dėkoti“ už sparčią PGR technologijų ir analizatorių plėtrą reikėtų koronaviruso epidemijai, kai labai trūko PGR laboratorijų ir reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų.

„mPOCT“ technologijų poreikis epidemijos metu atsirado ne tik gydymo įstaigose, bet ir nuo medicinos labai nutolusiose srityse, pavyzdžiui, oro uostuose ar muitinėje. Koronaviruso kontrolė oro uostuose ir prie valstybių sienų gamintojams padiktavo būtinybę sukurti įrenginį, kuris reikalauja minimalių techninės priežiūros įgūdžių, tačiau tuo pačiu duoda greitą ir patikimą atsaką.

Galbūt tai viena pirmųjų Hi-Tech medicinos technologijų, automatizuotų buitinės technikos patogumui, išlaikant profesionalų tikslumą.

Jei tokia įranga plačiai paplis, tada įvairių POC analizatorių kūrėjai pamatys šios srities paklausą ir pradės tobulinti ir visiškai automatizuoti tyrimus, tokius kaip klinikinė šlapimo ir kraujo analizė, koprograma, didelio tikslumo antikūnų, hormonų nustatymas, naviko žymenys ir kiti parametrai. Ir kas svarbiausia, kad gamintojai pradės kurti pavieniams pacientams naudojamus analizatorius, skirtus dešimčiai, o ne šimtams, tyrimų kaip yra dabar. Tai gali padėti efektyviai ir greitai suteikti diagnostinę pagalbą mažų miestelių gyventojams.

Žinoma, kai kurie tokie analizatoriai jau yra, tačiau dažnai jie yra skirti didelėms ligoninėms ir klinikoms, kuriose yra didelis tyrimų ir pacientų srautas, ir vis tiek reikalaujama iš vykdytojo medicininės kvalifikacijos.

PGR diagnostika, stebėtinai, tapo „nuvatoriumi“ šia „automatizavimo žmonėms“ kryptimi.