Dvi savaites – tiek tęsėsi VILNIUS TECH Tvarumo mokykla, kurioje ekologijos ir tvarumo iššūkius sprendė kelios dešimtys studentų iš Lietuvos ir Europos universitetų. Finaliniame renginyje pristatytos idėjos, kuriomis siekiama išspręsti verslus ir visuomenę kaustančias ekologijos problemas.
Kaip nurodo Tvarumo mokyklos iniciatoriai, universiteto ir užsienio studentai, dirbdami mišriose komandose, kūrė unikalius sprendimus, kurie svarbūs ne tik ateities verslui, bet ir visuomenei.
„Apie tvarumą yra kalbama daug ir nuolatos, tačiau iki šiol trūko platesnio bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų ir visuomenės. Tvarumo mokykla – ATHENA aljanso indėlis siekiant Europos žaliosios transformacijos, ir ji suvienija visas suinteresuotąsias šalis: jaunus, veržlius, idėjų kupinus specialistus bei verslo ir viešąsias organizacijas, kasdien susiduriančias su tvarumo iššūkiais. Tuo metu VILNIUS TECH veikia tarsi katalizatorius, pastumiantis sprendimus link jų ieškančiųjų“, – teigia VILNIUS TECH Tvarumo centro vadovas doc. dr. Raimondas Grubliauskas.
Tvarumo mokyklos iniciatoriai – VILNIUS TECH Tvarumo centras – siekia inicijuoti ir plėtoti tvarumo temos klasterį ATHENA Europos universitetų aljanse, kurio narys yra ir VILNIUS TECH. ATHENA aljanso partneriai – universitetai devyniose ES šalyse siekia plėtoti visuomenės skaitmeninės transformacijos poreikius atliepiantį, pažangiomis technologijos grįstą, tarptautiniu mastu konkurencingą aukštąjį mokslą.
Integruoto tvarumo technologijų laboratorijos VILNIUS TECH įkūrimas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Studentų idėjos – Vilniaus tvarumo tikslams
Iš viso penkių įmonių ir organizacijų iššūkius nagrinėjo keliasdešimt studentų iš VILNIUS TECH ir ATHENA aljansui priklausančių universitetų iš Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Slovėnijos bei kitų Europos valstybių. Nuo valgomų kavos puodelių iki plataus masto urbanistinių pertvarkų – tokias idėjas Tvarumo mokyklos studentai pristatė renginio komisijai.
Pasak iššūkį pasiūliusios SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) vyr. planavimo specialistės Solveigos Stankevičienės, Vilniui ir jo žmonėms tvarumo tematikoje iššūkių nestinga.
„Vilnius – darniai judančių žmonių miestas. Tvarumo mokyklos studentams iškėlėme du iššūkius: dėl elektrinio transporto kuriamos vertės ir kas eiliniam gyventojui suteikia daugiau naudos – žaliosios erdvės ar išplėsta infrastruktūra. Tikimės, kad rezultatai pagelbės mums, Vilniaus miesto Judumo strategijos atstovams, pažvelgti į tam tikras problemas kitu kampu“, – sako S. Stankevičienė.
Tvarumo mokyklos studentai, pasitelkę miesto aplinkos rodiklius, vertino elektrinio transporto sukuriamą vertę. Tam, kad visiškai atsiskleistų indėlis mažinant aplinkos taršą ir gerinant bendrą gyvenimo būklę, būtina plėsti krovos stotelių tinklą, o elektrą joms tiekti pasitelkiant švaresnę energiją. Iššūkį nagrinėjusios komandos teigimu, šio tipo transporto plėtrą paskatintų didesnės subsidijos gyventojams ir jų suvokimo keitimas.
Kita Vilniaus siekiamybė – iki 2030 metų tapti neutraliu anglies dvideginio atžvilgiu miestu, ir šį tikslą pasiekti Tvarumo mokyklos studentai siūlo vystant tris kryptis: transportą, švietimą ir energetiką.
Transporto sektorių siūloma transformuoti dar labiau stiprinant viešojo transporto galimybes, vystant pėstiesiems draugišką infrastruktūrą ir plečiant dviračių dalijimosi infrastruktūrą. Švietimo tematika apimtų klimato kaitos suvokimo didinimą ir visuomenės bei verslo organizacijų įtraukimą į klimato kaitą orientuotas veiklas. Tuo metu energetikos sektorių patariama reformuoti absoliučiai visuose pastatuose taikant energinio efektyvumo kriterijus bei skatinant naudoti tik energetiškai efektyvius prietaisus ir technologijas.
Tiek Vilniaus, tiek ir kitų didmiesčių gyventojams aktuali tema – žaliosios erdvės ir jų supama infrastruktūra. Šį iššūkį sprendusi studentų komanda miesto atstovams pristatė kompleksinį sprendimą, apimantį žaliosios infrastruktūros plėtrą ir platesnį gyventojų įtraukimą į jiems svarbių sprendimų priėmimą. Daug dėmesio patarta skirti ir gatvėms, įvertinant jų būklę bei imantis tam tikrų sprendimų, pavyzdžiui, stovėjimo vietų mažinimo ar gatvių siaurinimo.
Tvarumo mokykloje dalyvavę SĮ „Vilniaus planas“ pateikė iššūkį, kaip sumažinti triukšmo lygį konkrečioje vietovėje. Tuo metu „Neutralus Klimatui Vilnius“ studentus kvietė išsiaiškinti, kaip formuoti visuomenės nuomonę apie Vilnių, kaip neutralų anglies dvideginio atžvilgiu (angl. carbon neutral), miestą.
Tvarios idėjos – prie kavos puodelio ir patiems puodeliams
Kaip teigia du iššūkius pateikusios „Reitan Convenience Lithuania“ tvarumo specialistė Kotryna Ieva Vaičiulionytė, sprendimą dalyvauti Tvarumo mokykloje paskatino jų verslo kasdienybė.
„Savo vykdomoje veikloje visada ieškome inovatyvių, tvarių sprendimų, kurie užtikrintų, kad esame tiek mūsų klientams, tiek mūsų visų aplinkai draugiškas verslas. Griežtėjant teisiniams reikalavimams dėl pakuočių atliekų tvarkymo, norime išlikti šių pokyčių priešakyje ir rasti tvariausią būdą prekiauti gėrimais ir maistu išsinešimui“, – sako K. I. Vaičiulionytė.
Vieną didžiausių kavos išsinešimui tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė Tvarumo mokyklos dalyviams pateikė užduotį sukurti tvarią pakuočių naudojimo sistemą, kuri atlieptų ir šiuolaikinių klientų poreikius, ir naujausius tvarumo reikalavimus.
Iššūkį nagrinėjusi tarptautinė studentų komanda pasiūlė net tris galimus sprendimus – kiekvienas jų įvertintas atsižvelgiant į higienos ir aplinkosauginius reikalavimus bei tvaraus vystymosi tikslus.
Pirmiausia, siūloma sukurti valgomą kavos puodelį. Jis būtų gaminamas vos iš septynių produktų, tarp kurių pagrindiniai – avižų sėlenos ir kvietiniai miltai. Be to, puodeliai – tinkami veganiškai mitybai, o šį sprendimą jau taiko pasaulyje žinomi kavos prekių ženklai kaip „Lavazza“ ir kiti. Alternatyva jam – sulankstomas kavos puodelis, kurio poveikis aplinkai visu naudojimo laikotarpiu – gerokai mažesnis nei įprasto vienkartinio.
Galiausiai, vienkartiniams kavos puodeliams siūloma taikyti depozitu paremtą sistemą, kaip kad tai yra daroma su gėrimų tara. Klientas, įsigijęs kavos išsinešimui, sumokėtų tam tikrą depozito mokestį, kurį atgautų į kavinę atnešęs tuščią kavos puodelį.
„Kitas mūsų iššūkis stovyklos dalyviams buvo sugalvoti antrinį kavos tirščių panaudojimo būdą, nes jų savo veikloje sukaupiame labai daug. Kavos tirščiai yra naudinga žaliava, kurią norėtųsi tikslingai panaudoti, todėl šiam klausimui spręsti pasitelkėme Tvarumo mokyklos dalyvius“, – teigia „Reitan Convenience Lithuania“ atstovė.
Siūloma, kad kavos tirščiai būtų panaudoti kuriant grožio produktus – jiems gaminti būtų pasitelkiami tirščiuose esantys aliejais. Taip pat būtų galima sukurti kavos tirščių žvakes arba puodelius tai pačiai kavai gerti. Tirščius galima pasitelkti ir maisto pramonėje, gaminant natūralias trąšas arba valgiui ruošti skirtą aliejų.
Tvarumas – neatsiejama aukštojo mokslo dalis
Atskirą iššūkį Tvarumo mokyklos studentams buvo parengęs ir VILNIUS TECH. Jį gliaudę studentai ieškojo sprendimų, kaip sustiprinti universiteto vaidmenį siekiant teigiamų elgsenos pokyčių visuomenėje.
„Su mūsų iššūkiu dirbusi komanda identifikavo aiškias problemas: trūksta plačių ir išsamių švietimo apie tvarumą iniciatyvų, jaučiamas atotrūkis tarp žinių apie tvarumą ir realių veiksmų įgyvendinant jo iniciatyvas. Švietimo įtaka tvarumui turėtų būti pagrindinė kryptis siekiant tvaresnės visuomenės“, – sako Tvarumo mokyklos veiklų koordinatorė doc. dr. Rūta Mikučionienė.
VILNIUS TECH pasiūlytas sprendimas: stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir kurti tvarumu grįstą bendradarbiavimo tarp Europos universitetų kultūrą. Taip pat nurodoma, kad tokie kaip ATHENA ir kiti Europos universitetų iniciatyvos aljansai taptų tvaraus bendradarbiavimo vedliais.
