Visame pasaulyje spalio 24-ąją yra minima Jungtinių Tautų (JT) diena. Nepaisant iššūkių, JT išlieka svarbiausiu pasauliniu forumu kalbėtis ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti pati šalis, kai jai reikia platesnio palaikymo ar pagalbos, taip pat pagalbos iš JT organizacijų.
Šiuo metu JT turi 193 šalis nares, tarp kurių ir Lietuva. Lietuva JT nare tapo 1991 metų rugsėjo 17 dieną. Lietuvoje šiuo metu veikia trijų JT organizacijų – JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR), Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO - WHO) – atstovai. Jų bendra iniciatyva JT diena pirmą kartą Lietuvoje paminėta 2018 metais, Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį. JT organizacijos Lietuvoje glaudžiai bendradarbiauja siekiant suderinti ir koordinuoti veiksmus. Ukrainoje šiuo metu veikia net 21 JT organizacija, o jų veiklą tarpusavyje koordinuoja tam paskirtas ir Ukrainoje reziduojantis JT ir humanitarinis koordinatorius.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR)
Pasaulyje, kuriame dėl karų, konfliktų, persekiojimo ir smurto pabėgėlių skaičius išaugo iki 35,3 mln., o dar 62,5 mln. žmonių dėl tų pačių priežasčių buvo priversti palikti savo namus ir persikelti kitur, JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) rūpinasi priverstais persikelti, teikdama jiems gyvybiškai svarbią pagalbą, vykdydama advokaciją dėl jų teisių bei ieškodama jų situacijoms ilgalaikių sprendimų. Organizacija veikia 135 valstybėse. Už savo veiklą ši agentūra yra gavusi dvi Nobelio taikos premijas. UNHCR padeda žinomi rėmėjai, tarp kurių ir aktorė Cate Blanchett ar rašytojas Khaled Hosseini. Šiais metais UNHCR kartu su valstybėmis rengia pasaulinį pabėgėlių forumą, kuris vyks gruodžio 13–15 dienomis Ženevoje, Šveicarijoje.
„UNHCR liko Ukrainoje nepaisant ten prasidėjusio karo. 2022 metais UNHCR Ukrainoje pagelbėjo daugiau nei 4,32 mln. žmonių, teikdama jiems psichologinę, teisinę, finansinę, laikinojo būsto ir kitokią svarbią pagalbą“, – pabrėžia Renata Kuleš, atstovaujanti UNHCR Lietuvoje.
2023 metais UNHCR jau suteikė pagalbą 2,20 mln. žmonių Ukrainoje, įskaitant laikinąją pastogę, būstą, finansinę bei kitą pagalbą. Šiuo metu Ukrainoje yra per 5 mln. asmenų, kurie buvo priversti palikti savo namus ir persikelti į saugesnius regionus, o žmonių, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, Ukrainoje yra žymiai daugiau. Dėl karo Ukrainoje šalį paliko daugiau nei 6 mln. ukrainiečių pabėgėlių.
UNHCR savo veiklą Lietuvoje pradėjo 1995 m. Organizacija Lietuvoje daug metų remia Lietuvos Raudonąjį Kryžių, kuris šiuo metu teikia individualią pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos įvairiose Lietuvos vietos bendruomenėse, taip pat teikia teisinę pagalbą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams bei padeda UNHCR vykdyti stebėsenos ir advokacijos veiklas. Kito UNHCR partnerio Lietuvoje „Artscape“ UNHCR remiamos veiklos yra nukreiptos padėti pabėgėlių vaikams ir jaunimui, suteikiant jiems psichosocialinę pagalbą.
„Vien šiais metais UNHCR partneriai Lietuvoje pagelbėjo daugiau nei 10 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos“, – sako R. Kuleš. UNHCR Lietuvoje vykdo pabėgėlių teisių advokaciją, teikdama pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų bei kitų su prieglobsčiu ir pabėgėlių apsauga, priėmimu ir integracija susijusių sprendimų, taip pat vykdo praktikos stebėseną bei mokymus. 2023 metais UNHCR paskelbė pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos regioninį planą, kuriame dalyvauja 10 Lietuvoje veikiančių ir pabėgėliams padedančių organizacijų. Šiuo metu rengiamas planas 2024 metams.
Tarptautinė migracijos organizacija (IOM)
Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) savo veiklą Lietuvoje pradėjo 1998 m. Šalyje IOM visapusiškai reaguoja į migrantų, valstybės viduje perkeltų asmenų, grįžusių iš užsienio ir priimančių bendruomenių poreikius, teikdama tiesioginę humanitarinę pagalbą, organizuodama įvairias veiklas ir kitaip padėdama migrantams. Turėdama 175 valstybes nares, 8 valstybes, dalyvaujančias stebėtojo teisėmis, ir daugiau nei šimte valstybių veikiančius vietinius biurus, IOM siekia skatinti humanišką ir tvarkingą migraciją, duodančią naudą visiems. Šiam tikslui pasiekti IOM teikia paslaugas ir rekomendacijas vyriausybėms ir migrantams.
Anot Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), 2020 m. 3,6 proc. pasaulio gyventojų – tai migrantai, 281 mln. žmonių pasirenka negyventi toje šalyje, kurioje gimė. Ilgalaikiai duomenys rodo, kad tarptautinė migracija nėra vienoda visame pasaulyje, ją lemia ekonominiai, geografiniai, demografiniai ir kiti veiksniai, dėl kurių susiformuoja skirtingi migracijos modeliai, pavyzdžiui, per daugelį metų susiformavę migracijos „koridoriai“, tarp populiariausių yra JAV, Prancūzija Jungtiniai Arabų Emyratai. Jungtinės Amerikos Valstijos – tai populiariausia tikslo šalis, į kurią 1970 iki 2019 m. atvyko daugiau nei 51 mln. žmonių. Antroje vietoje yra Vokietija, čia saugų prieglobstį per pastaruosius 20 metų rado 16 mln. migrantų.
,,Stebime, kad žmonės vis labiau ieško galimybių atvykti į turtingesnes šalis ir čia įsikurti. Vis dažniau tikslo šalimi tampa ir Lietuva, šiuo metu turime daugiau nei 200 tūkst. užsieniečių, kurie vienaip ar kitaip sieja savo gyvenimą su Lietuva, be abejo, nemaža dalis atvykusiųjų –ukrainiečiai ir baltarusiai“, – kalba IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
IOM skiria itin daug dėmesio situacijai Ukrainoje, kur milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus ir perskelti į kitus miestus ar kitas valstybes. Pasauliniu mastu IOM jau padėjo daugiau nei 4 mln. ukrainiečių, tai įvairios veiklos pradedant nuo apgyvendinimo iki piniginių išmokų ir teisinių konsultacijų. Lietuvoje IOM pagalba pasiekė apie 14 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių“, – pasakoja IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Pasauliniu mastu IOM suteikė laikiną apgyvendinimą beveik 2 mln. žmonių, skyrė daugiau nei 540 tūkst. piniginėms išmokoms suteikė beveik 50 tūkst. psichologinių konsultacijų ir 333 tūkst. bendrų konsultacijų. Tuo metu IOM Lietuva biuras skiria pinigines išmokas dengdamas dalį nuomos mokesčio, taip pat organizuoja lietuvių ir anglų kalbos kursus, teikia psichologines konsultacijas.
„IOM Lietuva veikia jau 25 metus Lietuvoje, o dabar atėjo laikas kitam žingsniui. Mūsų pagrindinė naujiena šiuo metu yra ta, kad atidarėme Migracijos informacijos centrą užsieniečiams MICenter. Kuriame Lietuvoje esantys užsieniečiai bus konsultuojami vieno langelio principu, gaus svarbiausias paslaugas. Tikimės, kad MICenter taps ta vieta, kur atvykusieji į mūsų šalį gaus kompleksinę pagalbą“, – pasakoja E. Bingelis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO-WHO)
Pasaulio sveikatos organizacija yra specializuota JT agentūra, koordinuojanti viso pasaulio žmonių sveikatos apsaugą. Įkurta 1948 m., PSO jau 75-erius metus rūpinasi žmonių sveikata visiems ir visur. PSO veiklos pagrindą sudaro nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę į geriausią įmanomą pasiekti sveikatą, nepriklausomai nuo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, socialinės ar ekonominės padėties. Organizacijos misija yra skatinti ir stiprinti sveikatą, palaikyti pasaulio saugumą ir tarnauti pažeidžiamiems, kiekvienoje šalyje kartu su partneriais siekiant apčiuopiamos pažangos ir geresnių sveikatos rezultatų.
Nuo karo pradžios PSO yra fiksavusi ir patvirtinusi 1234 atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje, kuriose žuvo 105 žmonės ir 161 buvo sužeistas. Šiai dienai PSO į Ukrainą pristatė apie 3 600 tonų gyvybiškai svarbių medicininių priemonių. PSO Ukrainoje toliau tęsia hepatito A, tymų, COVID-19 vakcinacijos programas. Neseniai Ukrainoje buvo sėkmingai suvaldytas poliomielito protrūkis. 2023 m. rugpjūtį Poltavos regioninėje ligoninėje atidarytas pirmasis Ukrainoje Infekcijų prevencijos ir kontrolės centras.
Ypatingas dėmesys skiriamas psichikos sveikatai. Jau apmokyta dešimtys tūkstančių įvairaus lygmens specialistų pagal PSO mhGAP (psichikos sveikatos spragų veiksmų programa). Sveikatos sistemos atstatymas Ukrainoje išlieka vienu svariausių PSO prioritetų šalyje, reiškiantis daugiau nei sugriautų ar sugadintų objektų atstatymą.
„Siekiama atstatyti būtinąsias paslaugas, tokias kaip reabilitacijos, pirminės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos stebėsenos, kurios yra kritinės bendram nacionaliniam atsigavimui“ – pažymi PSO biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Lietuvoje PSO kartu su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ir pavaldžiomis įstaigomis, mokslo ir mokymo institucijomis, NVO, kitomis institucijomis sistemingai dirba stiprinant Lietuvos sveikatos sistemą, kad ji būtų atspari įvairiems iššūkiams ir atlieptų visų Lietuvoje gyvenančių žmonių sveikatos poreikius. Vykdomi žmogaus teisių, atsigavimo, suvaržymo netaikymo ir deinstitucionalizavimo požiūriu paremti psichikos sveikatos mokymai; plėtojamas bendradarbiavimas stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą; ruošiamasi mokymams ir vertinimams stiprinant ligoninių saugumą ir atsparumą ekstremalioms situacijoms, kuriant ekstremalių situacijų medicinos komandą pagal PSO standartus; remiami sveikatą stiprinantys tinklai; palaikomi moksleivių ir jaunų žmonių gyvensenos, rizikos veiksnių ir sveikatos įgūdžių tyrimai.
„Gera žinia, kad su JAV ir Europos Komisijos finansine parama dar šiais ir ateinančiais metais galėsime suteikti daugiau tikslinės pagalbos sveikatos stiprinimo ir priežiūros srityje Ukrainos karo pabėgėliams“, – sako I. Zurlytė.
Apie Lietuvoje veikiančias JT organizacijas daugiau informacijos jų oficialiose interneto svetainėse:
Pranešimą spaudai parengė JT pabėgėlių agentūra (UNHCR).