2023 m. spalio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Ateities komitetas, Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kauno technologijos universitetu pristatė neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ politikų ir akademikų diskusiją, skirtą kertiniams valstybės pažangos klausimams. Renginyje buvo kalbėta apie pramonės 5.0 transformaciją, grindžiamą didžiųjų duomenų įveiklinimu ir plataus spektro dirbtinio intelekto sprendinių taikymu. Taip pat buvo keliamas klausimas, ar esame pasirengę tvariai ir atspariai ekonominei raidai pramonės 5.0 kontekste.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas prof. Mantas Vilkas trečiadienį, spalio 25 d., vykusiame renginyje teigė, kad nėra vieningos nuomonės, kaip reguliuoti dirbtinio intelekto plėtrą. Nepaisant to, ateityje dirbtinį intelektą naudos vis daugiau įmonių: „Iš esmės visi turbūt sutaria, kad reikia reguliuoti (dirbtinį intelektą – aut.) tik niekas nesutaria, kaip ir ką. Todėl galime tikėtis reguliacijos tam tikrose pavojingose dirbtinio intelekto srityse, tai yra, kad nebūtų kuriama biologinių ginklų. Ir kt. Plačiąja prasme technologijos bus prieinamos, visos organizacijos jas taikys, ir laukiama tik didėjančios jų plėtros.“

Kauno technologijos universiteto mokslininkas doc. dr. Andrius Grybauskas pažymėjo, kad dirbtinis intelektas galėtų išlaikyti valstybės konkurencingumą, kuris ateityje galimai menks dėl populiacijos mažėjimo: „Žiūrint iš tos perspektyvos, jeigu yra mažėjanti populiacija – šią problemą turbūt visose šalyse turime, – jaunų žmonių atsiranda vis mažiau, tad tie autonominiai skaitmeniniai darbuotojai galbūt galėtų perimti daug funkcijų. <...> Jeigu Lietuva nepuoselės dirbtinio intelekto įrankių, mes tiesiog prarasime savo konkurencingumą.“

Kauno technologijos universiteto mokslininko doc. dr. Kęstučio Duobos nuomone, daug dirbtinio intelekto sprendimų priklausys nuo to, kaip mes vertybiškai išugdysime savo ateities visuomenę. „Akademijos klientas iš esmės yra ateities visuomenė: kaip mes ją ugdome, kiek vertybinės dedamosios įdedame. Nuo to labai stipriai priklausys dirbtinio intelekto sprendimai: koks algoritmas ir kokia vertybinė dedamoji bus įdėta“, – teigė K. Duoba.

Pasak Kauno technologijos universiteto profesorės UC Berkeley vizituojančios mokslininkės Astos Pundzienės, dirbtinis intelektas galėtų prisidėti gydant ilgalaikes žmonių sveikatos problemas, tačiau tam trukdo Lietuvos sveikatos sektoriuje esanti pacientų duomenų izoliacija: „Sveikatos sektoriuje duomenys yra didelė problema, nes jie yra izoliuoti atskirose įstaigose, o privačios įstaigos neprivalo jais dalintis. <...> Įsivaizduokime, kas būtų, jeigu žmogus turėtų visus savo ilgalaikius duomenis ir 10 metų dirbtinis intelektas galėtų analizuoti žmogaus kraujo formulės pokyčius. Mes pakankamai anksti galėtume nustatyti galimas grėsmes, ligas ir jas pradėti gydyti.“

Buvęs Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidentas, „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius teigė, kad įmonių efektyvumą garantuoja ne darbo jėgos našumas, bet sistemos efektyvumas, skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto naudojimas.

„Efektyvumas nepriklauso nuo žmogaus. Jis priklauso nuo sistemos, kurioje žmogus yra. Ir jeigu ta sistema yra efektyvi, jeigu joje yra efektyviai lyderiaujama, jeigu joje yra žmonės, kurie dirba sistemos efektyvinimo klausimu, žmogus sukuria 10 kartų daugiau. <...> Jeigu mes kalbame apie pramonę, čia viską daro sistema. Kiek ji yra skaitmenizuota, kiek sprendimų priima dirbtinis intelektas ir panašiai“, – kalbėjo T. Jaskelevičius.

Kauno technologijos universiteto mokslininkas prof. Robertas Jucevičius siūlė reformuoti Vyriausybės strateginės analizės centrą taip, kad ši užsiimtų strateginėmis įžvalgomis, kurios galėtų būti naudingos Lietuvos verslui ir visuomenei: „Jeigu centrui pavyktų labiau orientuotis ir koncentruotis nacionaliniu lygmeniu į strategines įžvalgas, o ne nusileisti iki operatyvinių dalykų, Lietuvai ir jos pramonės, verslo, visuomenės subjektams tai būtų didžiulis įrankis, nes tai identifikuotų apie artėjančius signalus iš geopolitinės ir ekonominės erdvės.“

Diskusijoje dalyvavo Kauno technologijos universiteto mokslininkai: prof. Mantas Vilkas, doc. dr. Andrius Grybauskas, doc. dr. Kęstutis Duoba, prof. Robertas Jucevičius, Kauno technologijos universiteto profesorė, UC Berkeley vizituojanti mokslininkė Asta Pundzienė; buvęs Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidentas; „Arginta Engineering“ vadovas Tomas Jaskelevičius.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir Kauno technologijos universiteto, UCL SSEES vizituojanti mokslininkė prof. Monika Petraitė.

Daugiau informacijos:

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. ateitieskt@lrs.lt