„Toks teisinis reguliavimas, kai panaikinamas naftos dujų lengvatinis tarifas ir nustatoma papildoma CO2 dedamoji, o gamtinėms dujoms išlieka lengvatiniai tarifai ir nebus taikoma CO2 dedamoji, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vartotojų, naudojančių naftos dujas, ir vartotojų, naudojančių gamtines dujas. Be to, tai turės neigiamos įtakos subjektų, naudojančių savo veikloje naftos dujas, konkurencinėms sąlygoms verslo“, – pabrėžia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.

Seimo narė siūlo koreguoti praėjusią Seimo pavasario sesiją priimtas Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta nuo 2024 m. panaikinti akcizo lengvatą naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Lengvatos naikinimas reiškia, kad nuo ateinančių metų šių energinių produktų akcizo tarifo dydis bus beveik 22 kartais didesnis nei buityje naudojamoms gamtinėms dujoms taikomo akcizo tarifo dydis.

Negana to, skirtingai nei gamtinėms dujoms, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams nuo 2025 m. įvedama nauja papildoma akcizo dalis – vadinamoji CO2 dedamoji (pastaba: buitiniams vartotojams nustatyta šios dedamosios taikymo išimtis).

Nuo 2024 m. sausio 1 d. naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus arba kurios bus išpilstytos į balionus ar grupinius įrenginius, nebebus taikoma akcizo lengvata (t. y. nulinis tarifas), o bus taikomas 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Šis dydis iš esmės prilygsta gamtinėms dujoms taikomo akcizo tarifo dydžiui (t. y. 23,60 Eur/MWh), bet, kitaip nei naftos dujų ir dujinių angliavandenilių atveju, Akcizų įstatyme numatyta, kad gamtinėms dujoms, kurias buitiniai vartotojai naudoja buityje maisto gaminimui ir patalpų šildymui, ir gamtinėms dujoms, naudojamoms verslo reikmėms, ir toliau yra numatytos lengvatos – atitinkamai 1,08 Eur/MWh ir 0,54 Eur/MWh (nuo 2026 m. sausio 1 d. – atitinkamai 1,50 Eur/MWh ir 1,00 Eur/MWh).

Akcizų įstatyme numatyta, kad naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikomos naujos CO2 dedamosios dydis 2025 m. bus 30,6 Eur/t, šią dedamąją numatoma didinti kiekvienais metais iki 2030 m., kol ji prilygs 183,6 Eur/t. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors gamtinių dujų ir naftos dujų CO2 išmetimai yra labai panašūs, bet gamtinėms dujoms CO2 dedamoji apskritai nėra nustatyta.

Be to, nors kiti energiniai produktai, tokie kaip anglys arba durpės, yra daug taršesni nei naftos dujos, naftos dujoms nustatyta CO2 dedamoji yra gerokai didesnė nei anglims ar durpėms nustatytos CO2 dedamosios. Atsižvelgiant į naftos dujų kaloringumą ir taršumą matyti, kad naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams nustatyti nauji akcizų tarifų dydžiai yra neproporcingai ir nepagrįstai per dideli, palyginti su kitomis energinių produktų rūšimis.

Toks teisinis reguliavimas, kai panaikinamas naftos dujų lengvatinis tarifas ir nustatoma papildoma CO2 dedamoji, o gamtinėms dujoms išlieka lengvatiniai tarifai ir nebus taikoma CO2 dedamoji, sukuria diskriminacines sąlygas tarp vartotojų, naudojančių naftos dujas, ir vartotojų, naudojančių gamtines dujas. Be to, tai turės neigiamą įtaką konkurencinėms sąlygoms verslo subjektų, naudojančių savo veikloje naftos dujas.

Naftos dujos dažnai yra vienintelė ekonomiška ir pakankamai žalia alternatyva buitiniams vartotojams, įmonėms ir žemdirbiams nutolusiose vietovėse, kuriose nėra gamtinių dujų tinklo. Šimtai tūkstančių šalies miestų, miestelių ir kaimų gyventojų tebenaudoja buityje ir verslo reikmėms suskystintas naftos dujas.

Nuo praėjusių metų gerokai išaugus gamtinių dujų kainai, naftos dujos tapo pigesne ir patrauklesne alternatyva pramonei, naudojančiai daug energinių išteklių, tuo metu didelė dalis įmonių priėmė sprendimus pereiti prie naftos dujų naudojimo savo veikloje ir investavo į naftos dujų įrangą. Oficialiais statistiniais duomenimis, 2022 m. naftos dujų galutinis suvartojimas pramonėje, palyginti su 2021 m., išaugo beveik 70 proc.

Nors taršiems energiniams produktams taikomų akcizų didinimo tikslas yra paskatinti vartotojus pereiti prie mažiau taršių kuro rūšių naudojimo, bet finansinės paramos perėjimui prie alternatyvių žalesnių energinių produktų buitinių patalpų šildymui ir verslo reikmėms Vyriausybė nėra suplanavusi (paramos priemonės numatytos tik tiems vartotojams, kurie gyvena trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose ir naudoja naftos dujas maisto ruošimui).

Naftos dujas buitiniams poreikiams naudojantys vartotojai paprastai gyvena kaimo vietovėse, kuriose nėra išvystyti gamtinių dujų tinklai. Savarankiškai (be valstybės paramos) pereiti prie mažiau taršesnių kuro rūšių tokie buitiniai vartotojai nėra pajėgūs, todėl nauju reguliavimu jie bus ne paskatinti tapti energetiškai žalesni, o nuskurdinti.

Toks naftos dujų atsisakyti skatinantis reguliavimas savaime skatina vartoti kitas – net taršesnes – kuro rūšis, todėl Akcizų įstatyme numatytas naftos dujų akcizo dydžio reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Vyriausybės siekiui paskatinti pereiti prie žalesnių energinių produktų naudojimo. Be to, naftos dujų vartotojams yra sukuriama neproporcingai ir nepagrįstai didelė finansinė našta.

Siekiant teisingo ir proporcingo reguliavimo, užtikrinančio sklandų perėjimą prie mažiau taršių kuro rūšių, Seimo narė Laima Nagienė kartu su kitais Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais užregistravo Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti lengvatinį 13,94 eur/t dydžio naftos dujų ir dujinių angliavandenilių akcizo tarifus buitiniams ir verslo naftos dujų vartotojams.

Taip pat, atsižvelgiant į 2022 m. energinių išteklių kainų krizės metu atliktas pramonės investicijas ir tai, kad reikalingas laikas joms atsipirkti, šiuo projektu siekiama atidėti naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams taikomo akcizo CO2 dedamosios taikymą iki 2026 m. ir nustatyti mažesnius (ir proporcingesnius atsižvelgiant į kaloringumą bei taršumą) CO2 dedamosios dydžius 2026–2030 m. laikotarpiu.