2023 m. lapkričio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Lietuva mažėja ir sensta. Iš maždaug 2,8 mln. šiuo metu šalyje gyvenančių žmonių apie 616 tūkstančių yra senatvės pensijos ir apie 7 500 išankstinės senatvės pensijos gavėjai. Metų pradžioje vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius jau siekė 571,7 tūkst., o prieš metus jų buvo 560,6 tūkst.

Senatvės procesas yra natūralus ir neišvengiamas žmogaus gyvenimo etapas. Sunkumai, su kuriais susiduriama šiame amžiuje, tai – vienatvė, sveikatos problemos, nesaugumo jausmas, socialinė izoliacija, diskriminacija dėl amžiaus ir mažos pajamos. Klausiant senjorų, ko gi jie labiausiai pasigenda savo kasdienybėje, dažniausias atsakymas yra vienas – betarpiško bendravimo su žmonėmis.

Iš kalbų ir socialinės medijos atrodo, kad daroma labai daug norint mažinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę atskirtį, sukurti daugiau galimybių integruotis visuomenėje: suburta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalijama „Maltiečių sriuba“, įkurta „Sidabrinė linija“. Spalio 1 dieną minėjome Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Aš labai žaviuosi ir palaikau tokias iniciatyvas. Bet tai tik vienadienės akcijos. O pagalbos, dėmesio ir rūpesčio senatvėje reikia kiekvieną dieną.

Ar nebūtų tikslinga kiekvienoje savivaldybėje įsteigti bent po vieną senjorų dienos centrą? Žmonės čia galėtų praleisti visą dieną, o vakare grįžtų į savo namus. Visi suprantame, kad dažniausiai pagyvenusiems žmonėms jų namai yra „jų tvirtovė“ ir ją palikti ilgesniam ar visam laikui ryžtasi ne kiekvienas. Nors tokie centrai kol kas yra dar naujovė Lietuvoje ir daugelis į juos žiūri galbūt net skeptiškai, aš esu tikras, kad tokios įstaigos mūsų žmonėms yra labai reikalingos. Juos čia atves ne tik senatvė, bet ir vienatvė. Matau didelį poreikį tokių centrų steigimui. Tai būtų milžiniška pagalba ir vyresniems žmonėms, ir jų šeimos nariams.

Kuriant senjorų dienos centrus savivaldybėse, galima pasidairyti ir į jau ilgus metus sėkmingai gyvuojančius tokius centrus užsienyje. Pavyzdžiui, JAV įsteigti senų žmonių centrai teikia įvairias paslaugas, įskaitant dienos priežiūrą, socialines veiklas, fizinį aktyvumą, mitybos paslaugas ir kt. O Švedijoje veikianti stipri socialinės gerovės sistema siekia užtikrinti, kad senyvi žmonės turėtų prieigą prie kokybiškų paslaugų – čia jiems teikiama nemokama priežiūra, maitinimas ir dienos centrų paslaugos. Japonijoje senyvo amžiaus žmonėms yra suteikiamos dienos centrų paslaugos yra labai orientuotos į vietinę bendruomenę ir kultūrą, tad padeda jiems išlikti aktyviais ir užtikrinti socialinį ryšį.

Džiugu, kad senjorų dienos centrai pamažu jau steigiami ir Lietuvoje. Sėkmingais projektais yra vertinami senjorų dienos centrai „Senjorija“ (Panevėžio r., Katinų k.) ir „Šventai“ (Šilalės r., Žadeikių k.), taip pat panašūs centrai veikia Vilniuje, Kaune. Į šias įstaigas susirinkę senjorai kartu valgo, bendrauja, diskutuoja, keičiasi savo idėjomis, mokosi naudotis socialiniais tinklais. Savanoriai padeda nuvažiuoti apsipirkti, nuveža pas gydytojus ir gelbsti, spręsdami senjorų kasdienes problemas ne tik centre, bet ir senjorų namuose.

Skeptikai, tikėtina, užduos klausimą: iš kur paimti tam lėšų? Tokiems atsakysiu, kad tam turiu savo tvirtą požiūrį: jei ieškoma lėšų kilniam tikslui, visada tam bus surastos galimybės. Įgyvendinat senjorų dienos centro įkūrimo idėją gali būti skiriamos ne tik savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos, bet yra galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Europos Sąjungos remiamų programų pinigais. Mano manymu, ypač svarbus yra bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Mes tai galime padaryti vardan silpnosios ir labiausiai vargstančios mūsų visuomenės dalies.