2023 m. lapkričio 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 8 d., penktadienį, 9.30 val. Seimo Konferencijų salėje (III rūmai) organizuojamas bendras Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Lietuvos teismų, Generalinės prokuratūros, advokatūros bei Lietuvos teisininkų draugijos forumas tema „Teisinė valstybė ir gerovės valstybė– panašios, tapačios ar priešingos sąvokos“.

Antrą kartą Lietuvoje vyksiančiame teisės forume didelis dėmesys bus skiriamas Lietuvos teisėkūrai ir jos problematikai aptarti. Diskusijose įžvalgomis dalinsis ne tik teisėjai, prokurorai, advokatai, bet ir politikai, politologai, žurnalistai.

Pasak vieno iš teisės forumo iniciatorių Advokatų tarybos pirmininko Mindaugo Kukaičio, šių metų diskusijoms nuspręsta pasirinkti tik dvi temas. „Problemų arba aštrių momentų teisės viršenybės principo užtikrinimo Lietuvos teisinėje sistemoje ar kasdieniame gyvenime turime tikrai nemažai. Tačiau šiemet nusprendėme koncentruotis į dvi temas, kuriomis atvirai kalbėtis pakvietėme platesnį profesijų atstovų ratą. Tiek teisėkūros kūrimo, tiek asmens teisių gynimo, o tiksliau bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar nepriteisimo klausimais, šiemet pakvietėme padiskutuoti politikus, politologus, žurnalistus, visuomenės veikėjus. Labai tikimės, kad tai padės pamatyti ne tik nuomonių įvairovę, bet kartu ir paskatins imtis gerųjų pokyčių“, – kalbėjo M. Kukaitis.

Gerovės valstybės kelyje: teisės kūryba ar gamyba

Eilę metu vis kalbama, kad teisėkūroje per daug ir per greitai politikai „prikepa“ įstatymų, įvairiausių teisės aktų, įsakymų, pakeitimų ir t.t. Visgi pokyčio kaip ir nematyti, o ką atneš naujieji Seimo rinkimai. Ar vėl pasiduosime teisės aktų gamybos lenktynėms?

Statistika iškalbinga. Vadovaujantis 2018 m. kovo 16 d. valstybinio audito kontrolės ataskaitos santrauka „Valstybinio audito ataskaita: teisėkūros procesas“, kasmet Seimui pateikiama vidutiniškai 700 įstatymų projektų, t. y. 2–4 kartus daugiau negu kaimyninių valstybių parlamentams. Pavyzdžiui, Estijos parlamentui pateikiama vidutiniškai 200 įstatymų projektų, Lenkijos – 338, o Latvijos – 417.

50 proc. įstatymų Seime buvo priimama skubos ar ypatingos skubos tvarka, tuo tarpu Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lenkijoje – 5 proc., Estijoje – 10 proc. 98 iš 110 Lietuvos valstybės įstaigų, kurioms pavesta atlikti teisinio reguliavimo stebėseną per du metus jos neatliko (2014–2016 m. buvo įvertinta tik 0,06 proc. teisės aktų).

Pirmosios diskusijos dalyviai: Seimo Pirmininkės pavaduotojas Julius Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė, visuomenės veikėja Rima Urbonaitė, DELFI vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vranauskienė, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis diskutuos, ko reikia kokybiškam teisiniam Lietuvos gyvenimui, kad įstatymų leidyba taptų aukšto profesionalumo įstatymų kūryba, o ne gamyba.

Kokia yra asmens teisių gynimo tikroji kaina?

Į pastarąjį klausimą bus pabandyta atsakyti antrojoje diskusijoje, jos pradžioje dalyviai apžvelgs dabartinę realią situaciją, su kuo tenka susidurti Lietuvos teismuose paprastam žmogui, jeigu patenka į teisingumo paieškas.

Ar ribotas išlaidų priteisimas nėra kliūtis teisei į teisingą teismą, ar laimėta byla atlygina proceso kainą ir kodėl ne visiškas išlaidų atlyginimas gali atgrasyti nuo tiesos ir teisingumo siekimo? Į šiuos ir kitus klausimus pabandys atsakyti ar paneigti: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas dr. Artūras Driukas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė prof. dr. Skirgailė Žalimienė, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė, Lietuvos Advokatūros Civilinės teisės komiteto pirmininkė, advokatė dr. Laura Kamarauskienė ir Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas, advokatas dr. Donatas Murauskas.

Antrojoje šioje diskusijos dalyje diskusijos dalyviai dalysis įžvalgomis ir pastebėjimais, ką būtų galima pakeisti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo žmogui, kad jis galiausiai jaustų teisingumo jausmą. Kada turėtume plėsti galimybę asmeniui atgauti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ne teismo proceso metu?

Pastariesiems klausimams daugiau konteksto pabandys suteikti: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Haase, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Lietuvos teisininkų draugijos atstovė, advokatė Laura Martinaitytė, Lietuvos Advokatūros Konkurencijos komiteto pirmininkė, advokatė dr. Rasa Zaščiurinskaitė ir Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto primininkas, advokatas dr. Linas Belevičius.

Konferencija vyks gyvai, būtina išankstinė gyvai dalyvaujančių dalyvių registracija. Prašome užpildyti trumpą dalyvio anketą ČIA. Registracija vyks tik iki gruodžio 1 d. imtinai. Vietų skaičius – ribotas.