Šiandien Seimo Užsienio reikalų komitetas posėdyje aptarė Europos Sąjungos (ES) plėtros politiką.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, pavadindamas aptariamą ES plėtros klausimą istoriniu, pristatė pagrindines Komisijos 2023 m. lapkričio 8 d. paskelbto ES plėtros paketo rekomendacijas, t. y. pradėti stojimo į ES derybas su Ukraina ir Moldova ir patvirtinti stojimo derybų su šiomis šalimis sistemą, suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui ir pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, šioms šalims įgyvendinus atitinkamas sąlygas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pristatė vyraujančias politines nuotaikas prieš 2023 m. gruodžio 12 d. ES Bendrųjų reikalų tarybos ir 2023 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimus, kuriuose bus nulemtas tolesnis Moldovos, Ukrainos, Sakartvelo, taip pat Bosnijos ir Hercogovinos integracijos į ES kelias.
Komiteto diskusijose pažymėta, kad ES plėtra yra strateginė būtinybė siekiant ilgalaikio Europos saugumo ir stabilumo. Tai kartu ir Europos vertybių plėtra, mažinanti Rusijos įtaką regione. Plėtros procesas gali būti stipri paskata šalims eiti Europos keliu, tačiau jo sparta turi išlikti grįsta nuopelnais, kad netaptų demotyvacija reformas vykdančioms šalims.
Komiteto nariai ypač pabrėžė Ukrainos pasiryžimą prisijungti prie ES, kuri kariaudama gebėjo įgyvendinti 90 proc. reikiamų žingsnių. Didelę pažangą sudėtingomis aplinkybėmis įgyvendinant esmines reformas padarė ir Moldova. Komiteto nuomone, ES atsakas į tai turi būti ES vadovų sprendimas dar šiemet pradėti derybas dėl narystės ES su šiomis kandidatėmis.
Komitetas taip pat pasisakė už tai, kad bendrame pakete būtų pritarta Europos Komisijos siūlymams suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui ir atverti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, šiai pasiekus reikiamą atitikties lygį.
„Manau, šiandien įvyko bene svarbiausias Užsienio reikalų komiteto posėdis šiais metais, kai mums buvo didelė garbė patvirtinti Komisijos rekomendacijas dėl ES plėtros į rytus – pirmą kartą po beveik dviejų dešimtmečių. Svarbiausias Komiteto sprendimo punktas – derybos su Ukraina negali būti išimtos iš bendro paketo Europos Vadovų Taryboje, todėl visais lygiais turime padaryti viską, kad nei ES, nei derybas pradedančios šalys ar kandidatės nebūtų suskaldytos“, – pabrėžė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Respublikos Prezidento patarėjas Sigitas Mitkus, kiti užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos atstovai.
Komiteto priimtą pareiškimą dėl ES plėtros galima rasti čia. Parengė
Eglė Maželė
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja (ES)
Tel. (8 5) 209 6835