Konkurencija dėl darbuotojų kiekvienais metais tik aštrėja. Vis daugiau įmonių ima suprasti, kad vien laiku mokamu atlyginimu šiais laikais patrauklumo varžybų nelaimėsi. Sveikatos draudimu ir priedais prie atlyginimo, anot specialistų, taip pat nieko nenustebinsi. Todėl organizacijos aktyviai stengiasi atsižvelgti į darbuotojų poreikius ir varžosi siūlydamos jiems vis išradingesnius papildomų naudų paketus.
Įvairios papildomos naudos dažnai tampa veiksniu, lemiančiu sprendimą: priimti darbo pasiūlymą, ar ne. Apklausos rodo, kad šį veiksnį atidžiai pasveria apie 60 proc. žmonių. Dar daugiau, 80 proc. darbuotojų, verčiau rinktųsi jiems aktualias papildomas naudas, o ne keliais procentais didesnį atlyginimą. Taigi, tinkamas paketas verslui gali padėti tiek pritraukti, tiek išlaikyti esamus darbuotojus.
Įtakingo verslo portalo „Forbes“ tyrimas parodė, kad darbuotojams visame pasaulyje patraukliausios yra panašios naudos. Čia visų pirma reikėtų išskirti lanksčias darbo valandas, pagalbą kaupiant pensiją, privatų sveikatos draudimą, papildomas poilsio bei atostogų dienas.
Draudimas ir priedai tapo norma
Kaip sako „HR Hint Online“ personalo valdymo ir „HR klubo“ projektų vadovė Ilona Vaitiekūnienė, kai kuriomis papildomomis naudomis – pavyzdžiui, privačiu sveikatos draudimu – jau nebelabai ką ir nustebinsi. Verslams reikia ieškoti kūrybingesnių būdų. Kaip tokį pavyzdį ji pateikia įmones, kurios papildomas naudas suteikia ne tik savo darbuotojams, bet ir jų šeimų nariams.
„Iš finansinių naudų dar išskirčiau pelno dalinimąsi su darbuotojais. Tai tikrai kuria bendrystės jausmą tarp darbuotojų ir organizacijos. Vis dėlto reikėtų paminėti, kad ir koks kupinas būtų naudų krepšelis, jis niekada neveiks, jei bus „nuleistas iš viršaus“, neatsižvelgiant į darbuotojų poreikius. Maža to, jis gali tapti visai niekinis, jei tai bus vienintelis patrauklus dalykas, kurį gauna darbuotojas, prisijungęs prie organizacijos“, – perspėja specialistė.
Pašnekovei pritaria ir draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė. „Sveikatos draudimas, lanksčios darbo valandos, hibridinis darbas ar papildomi laisvadieniai priskiriami prie papildomų naudų. Tačiau šiuos dalykus matant beveik kiekviename darbo pasiūlyme, tai, galima sakyti, tapo higieniniu brandžios organizacijos paketu. Todėl potencialūs ir esami darbuotojai pradeda vertinti kitus, jiems asmeniškai svarbius, aspektus”, – sako BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė.
Anot jos, specialistų pozicijose dirbantiems svarbiausios yra praktiškos naudos, tokios kaip patogi darbo aplinka, nemokama parkavimo vieta, nuolaidos, specialūs partnerių pasiūlymai, kolektyvas ir karjeros galimybės. Tuo metu ekspertų ir vadovaujančias pozicijas užimantys darbuotojai labiau vertina gerą organizacinę kultūrą, įmonės vertybes, sutampančias jų su asmeninėmis, inovacijas, tvarumą ir socialinę atsakomybę bendrąja prasme.
Nauda nelygu motyvacija
Žmogiškųjų išteklių ekspertai pabrėžia, jog papildomų naudų nereikėtų tapatinti su motyvacijos priemonėmis. Pirmosios gali būti antrųjų dalimi. Bet būtų naivu manyti, kad darbuotojus pavyks motyvuoti vien papildomomis naudomis. Efektyvi motyvacinė sistema susideda ne tik iš piniginių ar pinigine išraiška pamatuojamų dedamųjų. Siekiant išlaikyti darbuotojų produktyvumą, didinti įmonės veiklos efektyvumą ir skatinti lojalumą reikia kompleksiškesnių priemonių.
Pasak „HR klubo“ projektų vadovės I. Vaitiekūnienės, darbuotojai visų pirma nori būti stiprioje komandoje su palaikančiu ir skatinančiu vadovu, turėti aiškius tikslus ir suprasti, ko iš jų tikimasi. Svarbūs ir žmogiški veiksniai – pripažinimas, įvertinimas, žinojimas, kad tavimi pasitiki, įtraukia į procesus bei sprendimus. Šių dalykų trūkumas mažina darbuotojų motyvaciją.
J. Krikščiūnė priduria, kad papildomos naudos yra būtinos užtikrinti darbuotojų gerovę ir pasitenkinimą darbu. Tačiau ji sutinka, kad ilgainiui (kai žmonės prie jų pripranta) šios priemonės nebedidina darbuotojų motyvacijos ir neskatina asmeninio tobulėjo. Todėl, anot jos, reikia reguliariai peržiūrėti naudas ir motyvacijos priemones.
„Pavyzdžiui, mes BTA siūlome tikrai platų papildomų naudų paketą. Bet jis nėra akmenyje iškaltas. Vienos priemonės iš jo išeina, kitos ateina, pagal poreikį. Kasmet darbuotojų prašome įvertinti kiekvieną naudą atskirai ir sureitinguoti jas pagal prioritetą. Atsižvelgdami į darbuotojų nuomonę, pagal galimybes ir poreikį stengiamės atnaujinti naudas. Kas metus peržiūrimos sveikatos draudimo programos. Pavyzdžiui, šiais metais padidinta sveikinimo premija už vaiko gimimą. Finansine premija taip pat pradėjome skatinti darbuotojus, gavusius magistro laipsnį. Išgirdome ir poreikį dėl mažesnių komandų formavimo bei stiprinimo renginių. Šiemet visos komandos turėjo galimybę pasirinkti jiems norimą ir tinkamą komandos formavimo renginį”, – patirtimi dalijasi BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2022 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2022 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1,1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 80 mln. eurų žalų.
Daugiau informacijos:
Boris Kuzmas
Atstovas ryšiams su žiniasklaida
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
Mob. tel. +370 613 84740
El. paštas: boris.kuzmas@bta.lt