Vilnius, rugpjūčio 30d. (ELTA). Lietuvos mokyklos nuo naujų mokslo metų privalės turėti mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo taisykles. Tačiau vieningos nacionalinės tvarkos, visiškai draudžiančios telefonus, nebus – mokyklos pačios spręs, ar juos drausti, riboti, ar numatyti išimtis. Tuo metu kitose Europos šalyse, tarp jų Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Graikijoje, mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose ribojimai pastaraisiais metais griežtėja. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nurodo, kad naujus mokslo metus visos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos pradės turėdamos savo mobiliųjų telefonų ir kitų įrenginių naudojimo taisykles. 

Pasak ministerijos atstovų, taisyklės turės būti parengtos atsižvelgiant į ŠMSM ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas mokinių mobiliųjų telefonų bei kitų įrenginių naudojimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose rekomendacijas. Pažymima, jog mokyklų parengtoms taisyklėms turi pritarti bendruomenė – patvirtinti mokyklų tarybų nariai. 

Anot ŠMSM, kiekviena mokykla gali pati nuspręsti, ar jos teritorijoje telefonų naudojimas apskritai bus draudžiamas, ar ribojamas tik tam tikrais atvejais, taip pat nustatyti, kam gali būti taikomos išimtys. 

„Kiekviena mokykla ar darželis geriausiai žino savo bendruomenės situaciją, kokia mobiliųjų įrenginių naudojimo tvarka tinkamiausia jų vaikams, mokytojams, kam gali būti taikomos išimtys“, – pažymėjo ŠMSM. 

Ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais daugiau nei pusė mokyklų jau buvo pasirengusios mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas. 83 proc. šias tvarkas turėjusių mokyklų mobiliųjų telefonų naudojimą leido tik mokytojui nurodžius ir ugdymo tikslais, o 12 proc. mokyklų telefonų naudojimą apskritai draudė. 

Ministerija taip pat nurodo suplanavusi priežiūrą, kaip mokyklos laikysis įstatymo nuostatų ir įgyvendins savo nustatytas taisykles. 

„Atnaujintus duomenis apie situaciją tikimės turėti šių mokslo metų pradžioje“, – sakė ŠMSM. 

Italijoje diskusijos dėl vyresnių mokinių  

Remiantis „Il Sole 24 Ore“ žurnalistės Silvios Martelli pateikta informacija, Italijoje mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose reglamentuoja ankstesni ministerijos principai ir pastaraisiais metais priimti griežtesni Švietimo ministerijos dokumentai. 

Anot jos, naujausias reikšmingas dokumentas, skirtas vidurinio ugdymo antrajai pakopai, draudžia mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais per pamokas ir apskritai mokyklos valandomis. 

„Draudimas taikomas ne tik klasėse, bet ir bendroje mokyklos aplinkoje, o mokyklos turi atnaujinti vidaus taisykles ir drausmės nuostatas. Išimtys numatytos ribotai, pavyzdžiui, mokiniams su negalia ar specialiaisiais ugdymosi poreikiais, taip pat tais atvejais, kai mokytojas įrenginį leidžia naudoti ugdymo tikslais“, – pažymėjo žurnalistė. 

S. Martelli nurodo, kad Italijos politika juda bendro asmeninių išmaniųjų telefonų ribojimo mokyklose link, čia teisės spręsti pačioms ugdymo įstaigoms nėra suteikiamos. 

Visgi, remiantis „Il Sole 24 Ore“ informacija, Italijoje diskusijos dėl telefonų naudojimo mokyklose pastaraisiais metais tapo vis aktyvesnės. Švietimo ministerija ir dalis mokytojų bendruomenės ribojimus laiko būtinais siekiant geresnės drausmės, mažesnio išsiblaškymo ir daugiau dėmesio tiesioginiam bendravimui. Tuo metu dalis pedagogų, tėvų ir skaitmeninio švietimo ekspertų abejoja visiškų draudimų veiksmingumu 

„Šios grupės pabrėžia, kad mokyklos turėtų ne tik riboti telefonų naudojimą, bet ir mokyti skaitmeninio raštingumo, atsakingo elgesio internete bei kritinio požiūrio į žiniasklaidą. Italijoje plačiai sutariama dėl būtinybės riboti telefonų naudojimą pamokose, ypač jaunesnių mokinių atveju, tačiau dėl vyresnių mokinių nuomonės išsiskiria labiau“, – teigė S. Martelli. 

Ispanijoje tvarka priklauso nuo regionų  

Tuo metu Ispanijoje, leidinio „El Confidencial“ duomenimis, nėra vieno nacionalinio įstatymo, kuriuo apskritai būtų uždraustas mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose, o tvarką gali nustatyti autonominiai regionai ir pačios mokyklos. 

Pasak žurnalistės Annos Somavillos, dauguma regionų pastaraisiais metais riboja arba draudžia telefonų naudojimą per mokyklos dieną, ypač pradinio ir privalomojo vidurinio ugdymo metu. 

„Kai kuriuose regionuose mokiniai privalo telefonus išjungti ir laikyti padėtus visą mokyklos dieną, išskyrus atvejus, kai mokytojas leidžia juos naudoti ugdymo tikslais arba tam yra pagrįsta medicininė ar šeiminė priežastis“, – sakė pašnekovė. 

2024 metų sausį Ispanijos Švietimo ministerija ir autonominiai regionai susitarė dėl bendrų rekomendacijų, kuriomis siekta mažinti mobiliųjų telefonų naudojimą klasėse. Tarp rekomendacijų buvo visiškas telefonų draudimas ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme bei griežtas jų naudojimo ribojimas vidurinėse mokyklose. 

Kroatija pasirinko ribojimus, o Graikija – bausmes 

Kroatija 2026 metų kovą, pakeitusi mokinių elgesio taisykles, įvedė naują mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose tvarką. Švietimo, mokslo ir jaunimo reikalų ministras Radovanas Fuchsas paskelbė apie visišką mobiliųjų telefonų draudimą pradinėse mokyklose ir dalinį draudimą vidurinėse mokyklose. 

„Pradinėse mokyklose telefonai draudžiami per pamokas ir pertraukas, taip pat visoje mokyklos teritorijoje, įskaitant kiemus, o vidurinėse mokyklose draudimas taikomas tik pamokų metu“, – teigiama naujienų portalo „OBCT“ informacijoje. 

Pasak jos, atskiros vidurinės mokyklos, susitarusios su tėvais, gali nustatyti ir griežtesnes taisykles. Nors nauja tvarka įsigaliojo tik šių metų kovą, minsterijos duomenimis, dar iki jos priėmimo maždaug 80 proc. mokyklų jau ribojo telefonų naudojimą. 

Tuo metu Graikijoje greta ribojimų imtasi ir baudų. Naujienų portalo „Efsyn“ duomenimis, dabartinės mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklės pradėtos taikyti 2024–2025 mokslo metų pradžioje. Pagal Švietimo ministerijos direktyvą mokiniai mokyklų pastatuose ir teritorijose negali naudoti mobiliųjų telefonų ar kitų elektroninių įrenginių, galinčių apdoroti vaizdą, vaizdo įrašus ir garsą, bendravimui, skambučiams, vaizdo skambučiams ar kitais tikslais. Išimtis taikoma kai kurioms įrenginiuose įdiegtoms medicininėms ar sveikatos reikmėms skirtoms programėlėms. 

Pasak portalo „Efsyn“ žurnalistų, mokiniai telefonus gali turėti tik išjungtus savo krepšiuose, o mokytojui pastebėjus naudojimą, įrenginys paimamas ir perduodamas mokyklos direktoriui. Telefonas grąžinamas po pamokų, o mokinio tėvai ar teisėti globėjai apie pažeidimą informuojami. 

„Už naudojimąsi telefonu mokinys gali būti pašalintas iš mokyklos vienai dienai, o už kitų mokinių ar mokytojų filmavimą ir įrašymą be jų sutikimo – trims dienoms. Tais atvejais, kai kyla didelė grėsmė kitų mokinių asmens duomenims, pašalinimas gali trukti iki penkių dienų arba mokinys gali būti pašalintas iš mokyklos visiškai“, – nurodė „Efsyn“. 

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Kroatijos naujienų portalas „OBCT“, Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“, Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“ ir Graikijos naujienų portalas „Efsyn“.

Kyjivas, rugpjūčio 30 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 1 400 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2026 metų rugpjūčio 30 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 486 tūkst. 600 karių (žuvusių ir sužeistųjų). 

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 311 (+1 per pastarąją parą) tankų, 25 248 (+7) šarvuotąsias kovos mašinas, 48 833 (+59) artilerijas sistemas, 2 072 (+2) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 1 594 (+1) oro gynybos sistemas, 440 (+0) lėktuvų, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 435 (+6) antžemines robotų sistemas, 488 347 (+1 963) operatyvinius-taktinius bepiločius orlaivius, 5 060 (+0) sparnuotųjų raketų, 35 (+0) laivus ir katerius, 2 (+0) povandeninius laivus, 141 453 (+394) transporto priemones bei degalų cisternas ir 4 614 (+4) specialiosios įrangos vienetų.

Duomenys nuolat atnaujinami. 

Kaip skelbiama, šeštadienį iki 22 val. fronto linijoje fiksuoti iš viso 175 susirėmimai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų.

Reikjavikas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Po Islandijoje surengto referendumo dėl derybų su Europos Sąjunga (ES) dėl narystės atnaujinimo skelbiami pirminiai duomenys rodo, kad islandai linkę derybų neatnaujinti, rašo BBC.

Apie 270 tūkst. balsavimo teisę turinčių rinkėjų prašyta atsakyti „Taip“ arba „Ne“ į klausimą: „Ar Islandija turėtų atnaujinti stojimo derybas su Europos Sąjunga?“.

Kaip pranešė Islandijos visuomeninio transliuotojas RUV, remiantis pirminiais duomenimis, t. y. suskaičiavus 164 280 balsus, 50,9 proc. islandų atmetė vyriausybės pasiūlymą pratęsti derybas dėl ES narystės, 49,1 proc. jam pritarė. 

Islandijos premjerės Kristrun Frostadottir vadovaujama centro kairės vyriausybė buvo pažadėjusi surengti referendumą iki 2027 m., tačiau jį paankstino dėl įtampos tarptautinėje politikoje, susijusios ir su  JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimais Grenlandijai.

Visgi beveik 400 tūkst. gyventojų turinčioje valstybėje saloje diskusijos prieš referendumą labiau sukosi apie žuvininkystės pramonę, o ne apie saugumo klausimus.

Islandija jau yra ES bendrosios rinkos ir Šengeno erdvės narė. Tapusi ES nare Islandija prisijungtų prie muitų sąjungos ir galėtų pereiti prie euro.

Jei laimės „Taip“ šalininkai, su Briuseliu bus deramasi dėl stojimo sutarties, o vėliau surengtas naujas referendumas dėl faktinės narystės.

Islandija pradėjo ruošti paraišką dėl narystės ES 2009 m., po finansų krizės ir Islandijos bankų sistemos žlugimo 2008-aisiais.

Paraiškos rengimas jau buvo gerokai pažengęs, kai 2013 m. į valdžią atėjo derybas sustabdžiusi euroskeptiška vyriausybė. Tuomet didžiausia kliūtimi buvo laikomas žvejybos teisių klausimas – kaip ir šiandien.

Žuvininkystės ir jūrų pramonė sudaro beveik 40 % Islandijos eksporto, tad daugelis balsavusiųjų prieš siūlymą atnaujinti derybas baiminasi, kad pagal ES bendrąją žuvininkystės politiką prarastų dalį kontrolės savo pelninguose žvejybos rajonuose.

Šeštadienį savo balsą sostinėje atidavusi Islandijos premjerė teigė, kad referendumo kampanija paskatino diskusijas apie Islandijos vietą pasaulyje.

„Tai puiki diena, mes metų metus laukėme, kad galėtume balsuoti“, – sakė K. Frostadottir.

Ji pabrėžė, kad ir koks būtų referendumo rezultatas, jos vyriausybė tęs darbą.

Vilnius, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Pastarąją parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija buvo apgręžti 8 neteisėti migrantai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Neteisėtų migrantų antplūdį patirianti Latvijos pasienio tarnyba šeštadienį į savo šalį neįleido 97 užsieniečių, o Lenkijos pareigūnai pranešė penktadienį nefiksavę tokių asmenų.

Pernai pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,65 tūkst. asmenų, šiemet – 1 279.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista apie 25,89 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Vilniaus Taikos progimnazija bus pervadinta į Leonido Donskio progimnaziją. Tokiam sprendimui trečiadienį pritarė sostinės savivaldybės taryba. 

Į savivaldybę šiuo klausimu kreipėsi pati mokykla, pasitarusi su savo bendruomene bei pasirinkusi asmenybės vardą. 

Tiesa, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Almantas Stankūnas svarstė, ar dėl suteikiamo vardo nederėjo daryti platesnės diskusijos.

„Ponas L. Donskis buvo gerai žinomas ir gerbiamas kultūros srityje, bet visgi jis veikė ir tam tikroje ideologinėje plotmėje. Gali būti įvairūs vertinimai dėl jo asmenybės“, – dėstė A. Stankūnas.

„Turime tokią asmenybę kaip Alfonsą Svarinską (...). Vaikai, girdėdami, kad jų mokykla vadinasi štai tokios asmenybės vardu, tikrai pasidomėtų, kas tai buvo per asmenybė, kodėl ji buvo įamžinta. Tai atitinkamai veiktų mokinių patriotinį ugdymą, tam tikrą pasaulėžiūrą, įsipareigojimą Lietuvai“, – pridūrė jis. 

Vis tik Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas ragino tarybos narius pasitikėti mokyklos bendruomene. 

„Tam tikrą poziciją mes formuojame pirmiausia pasitikėdami švietimo įstaigų bendruomenėmis. Visos iniciatyvos būtent kyla iš tų žmonių, kurie kasdien dirba, mokosi, bendrauja ir gyvena visuomeninį gyvenimą. (...) Šiuo atveju iniciatyva gan vieningai atėjo iš pačios bendruomenės“, – atsakė jis. 

Savo ruožtu socialdemokratas Povilas Pinelis kėlė diskusiją, ar sostinei nederėtų įdiegti nuoseklią švietimo įstaigų pavadinimų politiką.

„Miestas turėtų turėti nuoseklią pavadinimų politiką turėti. Jeigu vadiname, pavyzdžiui, nusipelniusių vilniečių, kauniečių ar apskritai lietuvių – tai taip vadiname. Dabar tarp „Veiksmo“, „Vyčio“ ir L. Donskio nėra jokio sąryšio ir tada kartais atrodo, ką mes čia darome? Ar nereikėtų įsivesti kažkokios politikos ir aktyviau prisidėti padedant bendruomenėms su tais pavadinimais?“, – svarstė jis.

Tačiau V. Benkunskas tokios iniciatyvos nepalaikė.

„Nesenoje praeityje (...) Vilniaus mokyklos buvo vadintos numeriukais. Nežinau, ar jūs tą siūlote padaryti vieningą sistemą, bet aš siūlyčiau negrįžti“, – tikino meras.

Sprendimas keisti Vilniaus Taikos progimnazijos pavadinimą įsigalios šių metų gruodžio 1 d.

Katmandu, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Nepalo nelaimių valdymo tarnyba sekmadienį pranešė, kad, atnaujintais duomenimis, pražūtingas potvynis šalies pasienyje su Kinija nusinešė mažiausiai 734 žmonių gyvybes, 2 498 žmonės tebėra dingę be žinios. Gelbėjimo operacija tęsiasi jau penktą dieną.

Kinijos valstybinė žiniasklaida anksčiau patvirtino, kad po trečiadienio nelaimės Tibete žuvo 16 žmonių, dingusiais laikomi 546.

Taigi bendras aukų skaičius siekia 750 žuvusių ir 3 044 dingusių be žinios.

Dingusių be žinios Nepale skaičius padidėjo nuo 2 426 – apie tokį skaičių pranešta ankstesnėje ataskaitoje šeštadienio vakarą.

Į sąrašą buvo įtraukti 589 užsieniečiai – anksčiau buvo nurodyta, kad susisiekti neįmanoma su 517 užsienio piliečių.

Pasak Nacionalinės nelaimių rizikos mažinimo ir valdymo tarnybos, sąrašas taip pat pasipildė 933 darbininkais, kurie dirbo statomuose hidroelektrinių objektuose palei užtvindytą upę.

Nelaimių valdymo tarnyba pranešė, kad gelbėtojai išgelbėjo 8 186 žmones, iš kurių 227 buvo užsienio šalių piliečiai.

Indijos valdžios institucijos informavo, kad iš upių, tekančių iš Nepalo, buvo ištraukti septyni kūnai. Manoma, kad tai potvynio aukos. Visgi jos į bendrą skaičių nebuvo įtrauktos.

Nepalo kariuomenės kariai ir inžinieriai sekmadienį tęsią darbą siekdami išgelbėti darbininkus, kurie, kaip manoma, įstrigo tunelyje hidroelektrinės „Trishuli 3A“ statybvietėje. Skelbiama, kad jiems pavyko į tunelį įkišti vamzdį.

„Jie pradėjo tiekti orą pro nedidelę angą“, – informavo Nepalo vidaus reikalų ministras Sudanas Gurungas.

Tačiau gelbėjimo darbus sekmadienį sunkina lietūs ir kylantis upės vandens lygis, todėl Nepalo nelaimių valdymo tarnyba paragino gelbėjimo komandas „elgtis atsargiai“.

Kyjivas, rugpjūčio 30 d. (Ukrinform-ELTA). Per dronų ataką Kyjive sužeisti mažiausiai trys žmonės, apie patirtą žalą pranešama keliuose sostinės rajonuose. Šiuo metu atakų vietose dirba gelbėjimo tarnybos.

Apie tai kanale „Telegram“ informavo Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (SES).

„Per ataką prieš sostinę sužeisti mažiausiai trys žmonės. Gelbėtojai likviduoja padarinius keliuose miesto rajonuose“, – teigiama pranešime.

Kyjivo Obolonės rajone smūgis sukėlė gaisrą 12 aukštų gyvenamojo namo antrajame–penktajame aukštuose. Gaisras buvo užgesintas 80 kvadratinių metrų plote. Medikams buvo perduoti trys sužeistieji.

Podolės rajone buvo pataikyta į negyvenamąjį pastatą. Ugnies gesinimo operacijos tebevyksta.

Holosijivo rajone užsidegė administracinis pastatas. Gaisras užgesintas.

Desniankos rajone dviejų hektarų ploto atviroje vietovėje užsidegė žolė. Gaisro gesinimo darbai tebevyksta.

Informacija nuolat atnaujinama.

Kaip pranešta anksčiau, Rusijos pajėgos visą šeštadienį atakavo sostinę. Buvo sužeisti aštuoni gyventojai, iš jų trys paguldyti į ligoninę.

Vilnius, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje Kaune sekmadienį bus paminėtos 33-iosios Laisvės dienos metinės.

Renginio pradžioje bus giedamas himnas ir paleistos Lietuvos Šaulių Sąjungos Garbės sargybos kuopos salvės.

Po jų tylos minute susirinkusieji tylos minute pagerbs žuvusiųjų už Lietuvos ir Ukrainos laisvę atminimą, taip pat vyks šaulių priesaikos ceremonija.

Minėjime sveikinimo žodį tars Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs ministras pirmininkas, derybų grupės dėl Rusijos kariuomenės išvedimo narys Aleksandras Abišala.

Viso renginio metu lankytojai taip pat galės nemokamai apžiūrėti karo techniką, dalyvauti muziejaus edukacijose, susipažinti su Lietuvos kariuomenės, šaulių ir kitų tarnybų ginkluote bei įranga.

Šventėje taip pat bus galima išvysti Viešojo saugumo tarnybos šarvuotį bei stebėti Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kinologų pasirodymą su tarnybiniais šunimis.

Gros Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo grupė, taip pat aktorius Jokūbas Bareikis ir grupė „Legenda“.

ELTA primena, kad Lietuva apie nepriklausomybę paskelbė 1990 metų kovo 11 d. , tačiau paskutinės Rusijos okupacinės pajėgos Lietuvą paliko likus kelioms minutėms iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. vidurnakčio.

Iki Rusijos kariuomenės išvedimo Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios divizijos, kurias sudarė apie 34,5 tūkst. karių, maždaug 1 tūkst. tankų, 180 lėktuvų ir 1,9 tūkst.  šarvuočių.

(papildyta nuo antros pastraipos)

Oslas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Naujasis Norvegijos karalius Hokonas VIII šeštadienį pirmą kartą nuo įžengimo į sostą kreipėsi į norvegus, pagerbdamas ankstesnę dieną mirusį savo 89 metų tėvą.

Per televiziją transliuotoje kalboje Hokonas sakė apie velionį karalių, kad svarbiausia yra tai, jog Haraldas V visada buvo ištikimas savo vertybėms ir įsipareigojimams.

Naujasis regentas teigė, kad matyti tūkstančius norvegų, nuo penktadienio su gėlėmis, pagerbimo ženklais ir žvakėmis susirinkusių prie Oslo karališkųjų rūmų, yra stipri ir sukrečianti patirtis. 

„Mes gedime, tačiau tuo pačiu metu guodžia ir stiprina tai, kad tiek daug žmonių gedi kartu su mumis“, – sakė 53 metų karalius.

Akivaizdžiai sujaudintas, jis taip pat pabrėžė, kad jo tėvas ir motina karalienė Sonja šeštadienį būtų šventę 58-ąsias vestuvių metines. 

„Su santuokos metinėmis, brangioji mama“, – sakė jis, tramdydamas ašaras. 

Šeštadienį vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, daugybė norvegų plūdo prie rūmų ir nešė gėles. Penktadienį pagarbą velioniui karaliui pareiškė daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Velionis karalius sulaukė didžiulio palaikymo, nepaisant daugybės skandalų, persekiojusių jo šeimą paskutiniame 35 metų valdymo etape. 

Hokonas: dabar atėjo mano eilė

Hokonas padėkojo tėvui už tai, kad buvo „geras tėtis“ jam ir jo seseriai Marthai Louise‘ai, ir pripažino, kad dabar jam pačiam teks didelė užduotis. 

„Jis nuolat primindavo mums šeimoje, kad kiekvienas turime elgtis savaip. Rasti savo būdą. Būti savimi“, – sakė Hokonas. 

„Dabar atėjo mano eilė“, – pareiškė jis. 

Užuojautas pareiškė Europos monarchijos ir pasaulio lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą, gyrusį karalių Haraldą V kaip „stiprų, orų ir labai gerbiamą žmogų“.

Anksčiau šeštadienį karalius Hokonas rūmuose surengė audienciją Norvegijos bažnyčios, parlamento ir Aukščiausiojo Teismo vadovams. 

Jis taip pat priėmė ministrą pirmininką Joną Gahrą Store apžiūrėti velionio karaliaus karstą, penktadienio vakarą atgabentą į rūmus iš Oslo universitetinės ligoninės. 

Anksčiau šeštadienį J. G. Store buvo pastebėtas gedinčiųjų minioje, besišnekučiuojantis ir spaudžiantis rankas žmonėms. 

Paskelbtas nacionalinis gedulo laikotarpis, bet velionio karaliaus laidotuvių data dar nepaskirta. 

Karalius Hokonas antradienį prisieks parlamente.

Šeštadienį miestų rotušėse visoje Norvegijoje buvo išdėliotos užuojautos knygos, kad visuomenė galėtų parašyti asmenines žinutes. 

Oslo merė Anne Lindboe, penktadienį dėl karaliaus mirties atšaukusi savo vestuves, pirmoji parašė žinutę Oslo rotušėje. Ji sakė žurnalistams, parašiusi: „Mielas karaliau Haraldai, tau nereikėjo karūnos, kad būtum karaliumi. Labai ačiū už viską, ką padarei mūsų miestui. Mes niekada tavęs nepamiršime“. 

Karalius Hokonas ir jo žmona karalienė Mette Marit nebus karūnuoti – Norvegija šią ceremoniją panaikino 1908 metais. Tačiau naujasis karalius, kaip ir jo tėvas bei senelis, galėtų pasirinkti, kad jo valdymas būtų palaimintas Trondheimo katedroje, kurioje 1814–1906 m. buvo karūnuojami Norvegijos monarchai.

Karalius Haraldas buvo plačiai laikomas atviros ir tolerantiškos Norvegijos įsikūnijimu ir giriamas už tai, kad vadovavo moderniai ir kukliai monarchijai. 

Purtė skandalai

Haraldas nuo rugpjūčio 17 d. gulėjo Oslo ligoninėje. Jis sirgo hemolizine anemija – liga, kurią sukelia neįprastai greitas raudonųjų kraujo kūnelių irimas, dėl kurio jaučiamas nuovargis ir dusulys. Paskutiniais gyvenimo metais dėl sveikatos problemų jis buvo priverstas sumažinti oficialių pareigų krūvį.

Praėję metai Norvegijos karališkajai šeimai buvo neramūs. 

Karalienė Sonja, irgi 89 metų, gegužę buvo trumpam paguldyta į ligoninę dėl širdies problemų. 

Naujojo karaliaus Hokono žmona Mette Marit yra tiriama dėl ryšių su velioniu JAV seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. 

Birželį Mette Marit sūnus iš ankstesnių santykių iki santuokos su Hokonu Marius Borgas Hoiby buvo nuteistas ketverius metu kalėti už du išžaginimus, nuosprendis apskųstas. 

53 metų Mette Marit pati sirgo sunkia plaučių liga, liepą jai buvo atlikta plaučių transplantacija.

Mogadišas, rugpūčio 29 d. (AFP-ELTA). Turkijos karinis jūrų laivynas kartu su Somalio ginkluotosiomis pajėgomis išlaisvino Somalio vandenyse užgrobtą laivą ir po kelias dienas trukusio mūšio nukovė 14 piratų, šeštadienį pranešė Mogadišo vyriausybė. 

„Per dešimt dienų trukusią operaciją buvo sunaikinti keturi piratų naudoti laivai ir nukauta 14 piratų“, – sakoma Somalio vyriausybės pranešime. 

„Nuolatinis karinis spaudimas galiausiai privertė likusius piratus palikti laivą“, – priduriama pranešime. 

„Vėliau pajėgos užėmė laivą „Latuf“, dabar jis saugiai tęsia kelionę“, – pranešė vyriausybė.

„Marine Traffic“ svetainėje nurodoma, kad laivas, plaukiojantis su Kamerūno vėliava, liepos pabaigoje išplaukė iš Turkijos ir plaukė į Tanzanijos uostą Dar es Salamą. Remiantis tarptautinės žiniasklaidos pranešimais, jis vežė Turkijos ginklus. Somalio federalinės valdžios institucijos šios informacijos nepatvirtino. 

Bendra Turkijos ir Somalio operacija buvo vykdoma pagal abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą. 

Piratai siautėja prie Somalio krantų nuo 2000-ųjų. Jų išpuolių ypač padaugėjo 2011 m., tačiau dislokavus tarptautinį karinį jūrų laivyną ir įvedus naujas komercinės laivybos apsaugos priemones jie buvo pažaboti. 

Vis dėlto nuo balandžio mėnesio išpuolių padaugėjo, buvo užgrobti mažiausiai penki krovininiai laivai, pastarąjį kartą – rugpjūčio 20 d. prie Jemeno krantų.