Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Kritikos susilaukusi, tačiau sėkmingai kelią toliau besiskinanti socialdemokratų iniciatyvą dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, švelninančių piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę, nėra atsitiktinumas, Seimo užkulisiuose sako parlamentarai. Pasak jų, sunku suprasti, kodėl tokį projektą, galintį palengvinti į „čekiukų“ skandalą įsivėlusių politikų dalią, taip primygtinai stumia puikią reputaciją bei teisinį išsilavinimą turintis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas.

Valdančiajai daugumai ir opozicijai priklausantys parlamentarai jau antrą savaitę kalba, jog galbūt tikrosios socialdemokrato iniciatyvos priežastys nėra tos, apie kurias kalba pats politikas ar jį kritikuojantys oponentai. Kitaip tariant, nei siekis logiškai sureguliuoti baudžiamąja atsakomybę, kaip tikina J. Sabatauskas, nei bandymas pagelbėti į skandalus įsivėlusiems „čekutininkams“ yra pagrindinis motyvas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti demokratų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė viešai įtaria, kad šioje situacijoje tiesiog vyksta „politiniai mainai“, siekiant priimti kitą, gerokai sunkiau parlamente kelią besiskinantį Civilinės sąjungos įstatymą. Kad apie tai Seime netyla kalbos, politikė užsiminė trečiadienį vykusiame TTK posėdyje.

„Seime sklando gandai, kad viena labai konkreti frakcija bando mainyti savo balsus mainais „čekučiai“ ir partnerystė“, – sakė politikė ir nusišalino nuo balsavimo dėl liberalų iniciatyvos patikslinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą.

Tokias kalbas tikina girdėjęs ir į Seimą išrinktas „Nacionalinio susivienijimo“ narys Vytautas Sinica.

„Girdžiu kalbas iš koalicijos partnerių... Tokias kalbas, kad Julius Sabatauskas ėmėsi projekto dėl „čekučių“, tarsi manais prašydamas palaikymo partnerystei ir tikėdamasis, kad gal taip daugiau palaikymo sulauks“, – Eltai teigė V. Sinica.

Pasak jo, nors įrodymų, galinčių pagrįsti įtarimus, jis neturi, tokios galimybės nereikėtų visiškai atmesti. Juk, pažymi politikas, kaip tuomet kitaip reikėtų paaiškinti, kad tokios iniciatyvos ėmėsi socialdemokratas.

„Keista iš jo matyti tą „čekučių“ klausimą stumiant. TTK buvo nemažai nusistebėjimo, kodėl nesilaikoma procedūrų sprendžiant šį klausimą. Turbūt sutiksite, kad Juliui Sabatauskui nėra būdinga tai daryti – jis yra skaidrus žmogus“, – svarstė V. Sinica, pridurdamas, jog kalbos apie galimus mainus balsuojant sklando jau ne vieną dieną. 

„Negaliu guldyti galvos po tokiais teiginiais, bet tokie teiginiai egzistuoja“, – pridūrė parlamentaras. 

Panašūs samprotavimai bei įtarimai pasiekė ir Liberalų sąjūdžio senbuvio Eugenijaus Gentvilo ausis. 

„Galiu patvirtinti, kad esu tai girdėjęs“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Kaip ir V. Sinica, liberalas sakė konkrečių įrodymų apie galimus politinius mainus neturįs, tačiau, kad šiose kalbose gali būti tiesos – nesiryžta atmesti. 

„Sabatauskui gali būti interesas daryti mainus. Negaliu kalbėti už jį, matau, kad jis stumia į priekį čekių švelninimą. Kas galėtų būti šis variklis? Prieš porą savaičių išgirdau pasamprotavimą, kad jis bando jį susieti su Civilinės sąjungos projektu – tam tikra logika čia atsiranda. Jam, kaip ir man, aktualu yra civilinė sąjunga“, – sakė E. Gentvilas.

Be to, tęsė politikas, panašių manevrų Lietuvos politiniame lauke būta ne vieno. Liberalas prisiminė Laisvės partijos praėjusio Seimo kadencijos pabaigoje mestelėtas užuominas apie galimą spaudimą tuometiniam konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui. Tada mažieji koalicijos partneriai tvirtino, kad G. Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus rems priklausomai nuo to, kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kovos už „laisviečių“ programinį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė yra teigusi, kad jos atstovaujamai frakcijai „palaikyti eurokomisaro kandidatūrą būtų lengviau, jei civilinė sąjunga būtų priimta“.

„Kodėl negalėtų taip būti ir dabar? Gali būti, kad tai siejama su civiline sąjunga“, – sakė E. Gentvilas. 

J. Sabatauskas atmeta įtarimus: tai – absurdas

Visgi, visus šiuos svarstymus pats J. Sabatauskas vadina sąmokslo teorijomis. Pasak jo, taip kalbėti gali tik konstruktyvių pasiūlymų neturintys parlamentarai.

„Kai nebeturi argumentų, tai prisigalvoja įvairius dalykus. Kai nėra konstruktyvumo, kai nekyla minčių pasiūlytų įstatymų projektams – kyla sąmokslo teorijos“, – Eltai sakė J. Sabatauskas ir iš esmės atmetė idėją, kad BK pataisos galėtų būti siejamos su partnerystės iniciatyva. 

„Ar kiekvieno Seimo nario fantazijas aš turiu komentuoti? Neturiu ką šiuo klausimu pasakyti. Absurdas, kad man prikabina, jog bandau gelbėti „čekutininkus“. Aš žiūriu į Europos Sąjungos (ES) valstybes, kaip ten yra daroma“, – apibendrino J. Sabatauskas. 

ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė grupės parlamento liberalų siūlymui patikslinti lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą. Dabartinėje projekto redakcijoje numatoma, kad, Seimui pritarus, civilinė sąjunga įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 1 d.

Po komiteto verdikto, daug diskusijų keliantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų grįžti paskutiniam balsavimui į plenarinių posėdžių salę. Tačiau, ar klausimas bus įtrauktas į artimiausių posėdžių darbotvarkę – kol kas neaišku.

Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Pastaruoju siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

(Patikslintos nuteistojo buvusios pareigos)

Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Kyšius priėmusiam buvusiam Valstybinės darbi inspekcijos (VDI) darbuotojui teks paploninti piniginę – Šiaulių apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė 13 tūkst. eurų baudą, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Bylos duomenimis, S. T., būdamas valstybės tarnautoju, ėmė kyšius už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus – kad oficialiai neužfiksuotų privačiose įmonėse nustatytų pažeidimų, taip pat kad už šiuos pažeidimus nebūtų skiriamos sankcijos.

Buvo nustatyta, kad 2023 metų vasario mėnesį jis savo darbo kabinete priėmė 150 eurų kyšį iš individualios įmonės vadovės už tai, kad nebūtų užfiksuoti įmonėje nustatyti pažeidimai, susiję su darbuotojų profilaktiniu sveikatos tikrinimu.

Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamasis reikalavo ir 2023 metų liepos mėnesį priėmė 600 eurų kyšį iš dviejų uždarųjų akcinių bendrovių direktoriaus, kad nebūtų nustatyti pažeidimai, susiję su nelegaliu darbu. 

Vėliau S. T. iš minėto vadovo pareikalavo savo gyvenamojoje vietoje sumontuoti vaizdo stebėjimo kameras, kurios po kelių dienų buvo įrengtos jo namuose.

Atliekant ikiteisminį tyrimą kyšius davę įmonių vadovai pripažino kaltę ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Tuo metu buvusiam VDI darbuotojui teismas skyrė 13 tūkst. eurų baudą, atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 metams bei konfiskavo iš nusikalstamų veikų gautus pinigus.

(Papildytas panešimas, papildytas visas tekstas)

Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Apeliacinis teismas trečiadienį atmetė Jonavos tarybos nario Kęstučio Macionio skundą „čekiukų“ byloje. Tai jau antras pastaruoju metu įsiteisėjęs nuosprendis, kuriame „čekiukų“ byloje nuteisiamas Jonavos rajono tarybos narys ir antra tokio pobūdžio byla, kurioje Apeliacinis teismas atsisako remtis Aukščiausiojo Teismo praktika Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje.

„Jis (K. Macionis – ELTA) pagrįstai buvo nuteistas už trijų nusikaltimų, tame tarpe už sunkaus nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje 2 dalyje (piktnaudžiavimą – ELTA) padarymą. Ši aplinkybė užkirto kelią nuteistajam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi nusikaltimo padarymo aplinkybes, konstatavo, kad Kęstučio Macionio padaryti nusikaltimai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Įvertintas nuteistojo veikimo laikotarpis – ketveri metai, trys nusikaltimai, sukelta didelė žala rodo Kęstučio Macionio sąmoningą ir kryptingą tikslą veikti būtent tokiu būdu. Jis aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti“, – per posėdį paskelbė teisėja Jolanta Čepukėnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nusikaltimai buvo vykdomi visą tarybos nario kadencijos laikotarpį, žemesnės instancijos teismas parinko tinkamą bausmę. 

Teismas taip pat paskelbė, kad nėra pagrindo K. Macionio padarytų nusikalstamų veikų, kai jis sistemingai ketverius metus klastodamas dokumentus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, savinosi savivaldybės lėšas, laikyti mažareikšmėmis ir nepavojingomis.

Kadangi nuosprendis įsiteisėjo iškart, politikas artimiausiu metu neteks pareigų, jis priklausė Liberalų sąjūdžiui.

Teisėjų kolegija sutiko, kad baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas 4 metams – apygardos teismo paskirta pagrįstai, nes ji padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir užkirs kelią galimybei ateityje daryti analogiškas veikas.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teismo nuosprendžiu K. Macioniui teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atimta 4 metams. Jam taip pat skirta 20 tūkst. eurų bauda.

Trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės, atsisakė remtis Aukščiausiojo Teisme nagrinėta M. Sinkevičiaus byla.

„Bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma taikyti naujausią praktiką tokios kategorijos bylose, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamos aplinkybės nėra analogiškos nustatytoms cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje byloje, todėl nėra pagrindų šio teismo procesinio sprendimo laikyti precedentu ir juo vadovautis nagrinėjamoje byloje“, – sakė teisėja.

Teikė laidojimo įmonių „čekiukus“ 

K. Macionio „čekiukų“ byloje minimos dvi Jonavoje veikiančios ritualinių paslaugų įmonės: „Anapus ribos“ ir „Gedulo sala“. Politikas savo deklaracijose nurodydavo, kad yra šių bendrovių akcininkas. Manoma, kad kuras būdavo pilamas į ritualinių paslaugų automobilius, o kuro kvitai vėliau buvo pateikiami savivaldybei ir gaunamos išmokos esą už tarybos nario veiklą.

Tokiu būdu tarybos narys, bylos duomenimis, savivaldybės buhalterijai pateikęs suklastotus finansinius dokumentus, apgaule įgijo beveik 20 tūkst. eurų Jonavos rajono savivaldybės administracijos lėšų.

Tarybos narys prašė Apeliacinio teismo perduoti jį laiduotojos sutuoktinės atsakomybei – jeigu teismas pritaikytų laidavimą, politikas išvengtų teistumo ir išsaugotų galimybę toliau dirbti tarybos nariu.  

ELTA primena, kad pernai spalio pabaigoje Kauno apygardos teismas K. Macionį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.

Skunde tarybos narys teigė, jog nemanė, kad savo veiksmais daro nusikaltimą, nesuvokė, kad nusistovėjusi tvarka savivaldybėje prieštarauja teisei.

Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad K. Macionis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas išvengti asmeninių lėšų panaudojimo, sąmoningai suklastojo tikrus dokumentus – 19 „Gedulo sala“, „Anapus ribos“ ir bendrovės „Juta“ sąskaitų už automobilių detales. K. Macionis nurodomas kaip „Jutos“ filialo direktorius.

„Labai galiuosi, kad taip yra nutikę. Kitų metų liepą buvo terminas atlyginti žalą, atlyginau jau dabar. Taisau kaip įmanoma savo klaidas. Prašau numatyti galimybę leisti žmonai būti laiduotoja, neabejoju, kad ji puikiai atliks savo pareigas. Viliuosi, kad tai mano tokia paskutinė gyvenimiška patirtis, prašau priimti prašymą dėl žmonos laidavimo“, – teismo prašė K. Macionis.

Tai jau antras Jonavos politikas, kuris nuteistas „čekiukų“ byloje ir neteks tarybos nario pareigų.

Gegužės 14 dieną Apeliacinis teismas atmetė kito šios savivaldybės tarybos nario Žilvino Galimovo skundą.

Teismas paliko galioti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, o Ž. Galimovui baudą sumažino nuo 15 iki 10,3 tūkst. eurų – bauda skirta tokia pat, kokia ir pasisavinto turto vertė.

Ž. Galimovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ir savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams. 

Įsiteisėjus nuosprendžiui, Vyriausioji rinkimų komisija nutraukė jo įgaliojimus.

Bylos duomenimis, Ž. Galimovas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., eidamas Jonavos savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai sąmoningai ir sistemingai klastojęs dokumentus – 55 išmokų avanso apyskaitas, jose pateikdamas galimai tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas kuro, telefono, transporto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Šioje byloje Apeliacinis teismas taip pat atsisakė remtis M. Sinkevičiaus byla, išnagrinėta Aukščiausiajame Teisme.

Seime rengiamos pataisos švelninti „čekiukų“ bylos kaltinamųjų padėtį

ELTA primena, kad Seime kelią skinasi socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis siūloma švelninti piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę.

BK pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis – ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus. 

Jei Seimas pritartų, teismas galėtų skirti draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą.

Pirmadienį, nepaisant kilusių ginčų ir daliai parlamentarų palikus posėdį, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iniciatyvai. Be to, buvo atmestas konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymas atlikti projekto teisinio poveikio vertinimą. Dėl šio komiteto sprendimo Seimo nariai kreipėsi į parlamento etikos sargus.

Rengiamas pataisas kritikuoja su korupcija kovojančios Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Lengvatinę paskolą premjero iš dalies valdomai įmonei suteikęs nacionalinis plėtros bankas ILTE pagal auditorių pastabas keis tvarką ir sprendimus dėl politiškai pažeidžiamų asmenų įmonėms skiriamo finansavimo deleguos ILTE valdybai, sako plėtros banko generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Žurnalistinio tyrimo metu paaiškėjus, kad valstybinę 200 tūkst. eurų paskolą premjerui Gintautui Paluckui iš dalies priklausanti įmonė „Garnis“ gavo politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas, vidinį auditą vykdė ILTE Audito ir rizikos valdymo komitetas.

„Vienas iš svarbių siūlymų buvo deleguoti sprendimų priėmimą dėl santykių pradėjimo su politiškai pažeidžiamais asmenimis ILTE valdybai,  šitus pakeitimus mes irgi pradėsim įgyvendinti“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė D. Vilčinskas.

Per auditą pažeidimų išduodant paskolą „Garniui“ nenustatyta, tačiau rekomenduota ILTE tikslinti įmonių sąsajų vertinimą, kai įmonių akcininkai yra fiziniai asmenys. 

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad įmonė „Garnis“ buvo įkurta tik pernai, todėl galėjo pretenduoti į startuoliams skirtą ILTE finansavimą, nors premjeras iš dalies valdo ir kitą panašaus pobūdžio veikla užsiimančią įmonę „Emus“, kuri įsteigta prieš 15 metų ir dėl to į paramą pretenduoti negalėjo.

Seimo opozicija tuomet kėlė klausimus, kad įmonė „Garnis“ galėjo būti įsteigta fiktyviai, siekiant pasinaudoti ILTE finansavimu.

„(Audito komiteto – ELTA) tyrimo išdavoje gimė pasiūlymai peržiūrėti traktavimą įmonių susietumo, kas dabar vyksta“, – komitete aiškino ILTE vadovas.

Vėliau viešojoje erdvėje paskelbus, kad už paskolos lėšas galėjo būti pirktos prekės kitai premjero iš dalies valdomai „Emus“, ILTE atliko papildomą neplaninį patikrinimą, tačiau, kaip jau sakė D. Vilčinskas, nukrypimų nenustatyta ir konstatuota, kad „Garnis“ laikėsi paskolos sutarties sąlygų.

„Šitoje vietoje mes irgi atlikome vidinį tyrimą, įvertinome visus galimus dokumentus, kuriuos tik galėjome gauti, vietoje atlikome inspektavimą ir mūsų tyrimo išvada yra ta, kad kaip ir pirmos ataskaitos, visos procedūros ILTE pusėje suveikė teisingai“, – teigė D. Vilčinskas.

Ministerija: pastabų iš teisėsaugos nebuvo gauta

D. Vilčinskui jau anksčiau paskelbus, kad ILTE paskolų išdavimo tvarka bus tobulinama atsižvelgiant ir į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) rekomendacijas, institucijos kanclerė Eglė Radišauskienė sako, kad rengiant aprašą dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo pastabų iš teisėsaugos negauta.

„Šitą aprašą derinant jokių pastabų nei iš STT, nei iš (…) FNTT nebuvo gauta, procesas greičiausia yra standartinis teisėkūrinis“, – komitete kalbėjo kanclerė.

E. Radišauskienės teigimu, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, ministerija peržiūri „Startuok“ priemonės, kurios finansavimą ir gavo premjero įmonė, tvarkos aprašą.

„Skatinant, kad priemonė toliau gyvuotų, peržiūrime dabar „susijusių įmonių“ sąvoką ir ketiname patikslinti aprašą. (…) Tikėtina, kad pagal visą teisėkūrinę sistemą bus tikslinamas būtent šis aprašo aspektas“, – pridūrė ji.

Parengus naują aprašą, jis antikorupciniam vertinimui bus dar kartą teikiamas STT.

Patikrinimą dėl G. Paluckui suteiktos lengvatinės ILTE paskolos pradėjo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), aplinkybių patikrinimą vykdo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tyrimą dėl galimo premjero interesų konflikto pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Viešojoje erdvėje kelti klausimai būtent dėl abiejų premjero įmonių „Emus“ ir „Garnis“ sąsajų, esą pastaroji įsteigta tik pernai ir ne kaip dukterinė beveik 15 metų veikiančios „Emus“ bendrovė tik tam, kad būtų galima pasinaudoti jaunam verslui skirtos ILTE priemonės „Startuok“ finansavimu.

Tai, kad G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų ILTE paskolą socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas, atskleidė bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas.

Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja, tačiau kartu teigė rimtai svarstantis akcijų valdymą laikinai perleisti teisininkams po to, kai bus užbaigti tyrimai.

Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.

Tel Avivas, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Izraelio pajėgos per šimtus atakų, vykdytų nuo ankstyvo penktadienio, smogė daugiau kaip 1 100 taikinių Irane, trečiadienį pranešė kariuomenės atstovas, o iraniečių teisių gynimo organizacija pranešė, kad žuvo beveik 600 žmonių.

„Mes sudavėme reikšmingų smūgių Irano režimui, todėl jo atstovai buvo nustumti tolyn į centrinį Iraną. Dabar jie telkia pastangas į raketų ugnies leidimą iš Isfahano rajono“, – sakė atstovas Effie Defrinas vaizdo įraše, paskelbtame platformoje „X“.

„Mes taikomės į karinius taikinius, jie atakuoja civilių namus“, – pridūrė jis.

Izraelio pajėgos veikė sistemingai, siekdamos neutralizuoti Irano branduolinę grėsmę, ir padarė „reikšmingą žalą“, sakė E. Defrinas.

Iranas kasdien bangomis leidžia raketas į Izraelį, o prajusią naktį per dvi tokias bangas buvo paleista apie 30 balistinių raketų, sakė E. Defrinas. Dauguma jų buvo perimtos, ir niekas Izraelyje nenukentėjo, pridūrė jis.

Nuo karo pradžios Izraelyje žuvo 24 žmonės ir daugiau kaip 800 buvo sužeisti.

JAV įsikūrusi Irano aktyvistų nevyriausybinė organizacija „Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra“ (HRANA) trečiadienį pranešė, kad per Izraelio atakas žuvo 239 civiliai, 126 kariškiai ir 220 tiksliai neįvardytų asmenų – iš viso 585 žmonės.

HRANA teigimu, sužeistųjų skaičius šiuo metu siekia 1 326. Savo duomenis ji grindžia oficialiais duomenimis ir vietiniais pranešimais.

Trečiadienį tęsėsi atakos iš abiejų pusių, o pasaulis laukė prezidento Donaldo Trumpo sprendimo, ar JAV prisijungs prie Izraelio smūgių Iranui.

Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Regos priežiūros bendrovė „OC Vision“ užbaigė pirmąjį viešą obligacijų platinimą, pritraukdama 10 mln. eurų. Investuotojų susidomėjimas viršijo bendrovės lūkesčius – iš viso sulaukta 13,1 mln. eurų paklausos, o tai sudaro 130 proc. emisijos tikslo.

Skelbiama, kad obligacijomis aktyviai domėjosi tiek mažmeniniai, tiek instituciniai investuotojai iš Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Vokietijos. Didžiąją paklausos dalį – net 95 proc. – sudarė Latvijos investuotojai, o likusi dalis atėjo iš kaimyninių šalių ir Vokietijos.

„Šis finansavimas mums leis ne tik refinansuoti esamus įsipareigojimus, bet ir įgyvendinti plėtros strategiją – plėsti parduotuvių tinklą, įsigyti strateginius verslus bei diegti pažangias regos ir klausos priežiūros technologijas visame Baltijos regione“, – pranešime cituojamas bendrovės bendraturtis ir valdybos narys Gatis Kokins.

Regos priežiūros bendrovė privatiems ir instituciniams investuotojams birželio 4–17 dienomis siūlė įsigyti 100 tūkst. obligacijų, kurių vienos nominali vertė sieks 100 eurų. Bendrovė 4 metų laikotarpiui siekė pasiskolinti 10 mln. eurų su 6 proc. metinėmis palūkanomis.

Po emisijos „OC Vision“ pateiks paraišką obligacijų įtraukimui į Nasdaq Riga First North rinką. Pirmoji prekybos diena planuojama 2025 m. birželio 30 d.

Obligacijų atsiskaitymas vyks 2025 m. birželio 20 d. Palūkanos bus mokamos kas ketvirtį, pirmasis išmokėjimas numatytas 2025 m. rugsėjo 20 d.

„OC VISION“ yra didžiausia optikos ir optometrijos paslaugų teikėja Baltijos šalyse, užimanti 24 proc. rinkos ir turinti 77 parduotuves Latvijoje ir Lietuvoje.

Praėjusiais metais jos pajamos išaugo 10 proc. ir pasiekė rekordinius 36 mln. eurų. EBITDA tą patį laikotarpį padidėjo iki 2,2 mln. eurų arba 38 proc.

Doha, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Irano užsienio reikalų ministerija įspėjo kitas šalis dėl karinio įsikišimo į karą su Izraeliu. Tiesioginis karinis trečiosios šalies įsikišimas gali sukelti plataus masto karą, interviu Kataro žinių stočiai „Al Jazeera“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei.

Bet koks užsienio įsikišimas būti „kvietimas plataus masto karui, kuris apimtų visą regioną ir net peržengtų jo ribas“, pažymėjo jis. Kalbėdamas apie derybų su JAV galimybę, E. Baghaei sakė: „Diplomatija niekada nesibaigia“. Tačiau Teheranas esą šiuo metu praradęs bet kokį pasitikėjimą Vašingtonu.

Irano smūgiai šiuo metu nukreipti tik į Izraelio teritoriją. Anot atstovo, pasitikima, kad kaimyninės valstybės neleis JAV naudotis savo teritorija atakoms prieš Iraną.

Teheranas/ Viena, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Netoli Irano sostinės esančiame Karadže buvo sunaikintos dvi Irano branduolinės programos centrifugų komponentų gamybos vietos, trečiadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

JT agentūra apie tai pranešė praėjus kelioms valandoms po to, kai Izraelio kariuomenė pareiškė surengusi keletą oro smūgių Teherane ir jo apylinkėse.

„TATENA turi informacijos, kad buvo smogta dviem centrifugų gamybos objektams Irane – TESA Karadžo cechui ir Teherano tyrimų centrui“, – sakoma TATENA pranešime platformoje „X“.

„Abu objektai anksčiau buvo TATENA stebimi ir tikrinami pagal JCPOA“, – pridūrė agentūra, turėdama omenyje 2015 m. susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

Kitu atveju Teherane „buvo smogta vienam pastatui, kuriame buvo gaminami ir testuojami pažangių centrifugų rotoriai“, – sakoma agentūros pranešime „X“.

Keliomis valandomis anksčiau Izraelio kariuomenės pareiškime buvo aprašytas jos oro antskrydis Teherano teritorijoje.

„Vykdant plataus masto pastangas sužlugdyti Irano branduolinių ginklų kūrimo programą, buvo nusitaikyta į centrifugų gamybos įrenginį Teherane“, – sakoma pranešime.

Centrifugos yra būtinos urano sodrinimui – jautriam procesui, kurio metu gali būti gaminamas kuras branduoliniams reaktoriams arba, labai išplėstos formos, branduolinio reaktoriaus šerdis.

Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Kyšius priėmusiam buvusiam Valstybinės mokesčių inspekcijos (VDI) darbuotojui teks paploninti piniginę – Šiaulių apygardos teismas pripažino jį kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė 13 tūkst. eurų baudą, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Bylos duomenimis, S. T., būdamas valstybės tarnautoju, ėmė kyšius už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus – kad oficialiai neužfiksuotų privačiose įmonėse nustatytų pažeidimų, taip pat kad už šiuos pažeidimus nebūtų skiriamos sankcijos.

Buvo nustatyta, kad 2023 metų vasario mėnesį jis savo darbo kabinete priėmė 150 eurų kyšį iš individualios įmonės vadovės už tai, kad nebūtų užfiksuoti įmonėje nustatyti pažeidimai, susiję su darbuotojų profilaktiniu sveikatos tikrinimu.

Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamasis reikalavo ir 2023 metų liepos mėnesį priėmė 600 eurų kyšį iš dviejų uždarųjų akcinių bendrovių direktoriaus, kad nebūtų nustatyti pažeidimai, susiję su nelegaliu darbu. 

Vėliau S. T. iš minėto vadovo pareikalavo savo gyvenamojoje vietoje sumontuoti vaizdo stebėjimo kameras, kurios po kelių dienų buvo įrengtos jo namuose.

Atliekant ikiteisminį tyrimą kyšius davę įmonių vadovai pripažino kaltę ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Tuo metu buvusiam VDI darbuotojui teismas skyrė 13 tūkst. eurų baudą, atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje 5 metams bei konfiskavo iš nusikalstamų veikų gautus pinigus.

Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Švedijai paskelbus apie Rusijos plečiamas branduolines bazes Kaliningrade bei Baltarusijoje, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad karinę žvalgybą vykdantis Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) šią informaciją žino ir perduoda sąjungininkams. Visgi, pasak ministerijos atstovų, šiuo metu papildomų ar naujų grėsmių nacionaliniam saugumui nefiksuojama. 

„AOTD, kaip karinės žvalgybos tarnyba, nuolat renka informaciją apie Rusijos ir Baltarusijos vykdomą ir planuojamą karinę veiklą, jų karinį (taip pat branduolinį) potencialą, ypač šalia Lietuvos sienų. AOTD turi surinkusi žvalgybos informaciją apie Rusijos karinius pajėgumus regione, tarp jų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje: šių pajėgumų dislokavimo vietas, dydį, sudėtį, paskirtį, užduotis, veiklą“, – Eltai siųstame atsakyme teigė KAM.

„Valstybės institucijoms situacija yra žinoma. AOTD surinkta informacija yra teikiama Lietuvos politinių ir karinių sprendimų priėmėjams, taip pat perduodama sąjungininkams. Karinės veiklos procesai prie mūsų valstybės sienų vyksta nuolat, tačiau jie yra nuolat stebimi, nieko be mūsų žinios neįvyks. Šiuo metu papildomų ar naujų grėsmių, galinčių turėti įtakos nacionaliniam saugumui, nefiksuojame“, – akcentavo ministerijos atstovai. 

ELTA primena, kad Švedijos transliuotojas SVT pranešė, jog, remiantis naujausiomis palydovinėmis nuotraukomis, matoma, kad pastaraisiais metais Rusija išplėtė ir modernizavo mažiausiai penkis su branduoliniais ginklais susijusius objektus greta Europos Sąjungos sienų.

Manoma, kad ryškiausi pokyčiai fiksuojami Kaliningrade, kur, įtariama, buvo iš esmės rekonstruota branduolinių ginklų saugykla. Taip pat, kaip nurodė švedų transliuotojas, renovuojama ir Osipovičių bazė Baltarusijoje.

Reaguodamas į šiuos pranešimus Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį tikino, jog šalies žvalgyba turi informacijos šiuo klausimu. Todėl, ministro pirmininko teigimu, papildomų grėsmių šiuo metu valstybei nekyla.

Panašios pozicijos laikėsi ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Jos vertinimu, tai – nuoseklūs Kremliaus veiksmai, dėl kurių šiuo metu nereikėtų papildomai nerimauti.