Tel Avivas, gegužės 31 d. (AFP-ELTA). Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos Libane žengia į priekį, vykdydamos išplėstines sausumos operacijas, kurių tikslas – sustiprinti karinę poziciją šalies pietuose, kur vyksta kovos su Irano remiama grupuote „Hezbollah“.

„Didelis IDF (Izraelio gynybos pajėgų) sausumos karių kontingentas pradėjo puolamąsias operacijas, kurių tikslas – išplėsti priešakinę gynybos liniją... Šiuo metu operacija plečiama į naujas zonas“, – teigiama Izraelio kariuomenės pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad jos pajėgos persikėlė per Litani upę.

Apie tai, kad Izraelio pajėgos Libano persikėlė per Litani upę, tekančią maždaug 30 kilometrų į šiaurę nuo abiejų šalių sienos, penktadienį paskelbė ir ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

Balandžio 17 d. oficialiai įsigaliojo paliaubos, skirtos nutraukti kovas tarp Izraelio ir Teherano remiamos smogikų grupuotės „Hezbollah“, tačiau jų faktiškai niekas nesilaiko.

Tiek Izraelis, tiek „Hezbollah“ kaltina vienas kitą paliaubų pažeidimu, tuo pateisindami savo atakas.

Sekmadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad „prieš keletą dienų“ pradėjo operaciją Pietų Libano Boforto kalnagūbrio ir Vadi al Salukio regione, „siekdama pašalinti tiesiogines grėsmes Galilėjos ruožo ir Metulos bendruomenėms bei stiprinti operatyvinę Pietų Libano kontrolę“.

Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas šeštadienį apkaltino Izraelį, kad šis šalies pietuose vykdo „išdegintos žemės politiką“.

Libano sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nuo kovo 2 d., kai „Hezbollah“ įtraukė Libaną į karą Artimuosiuose Rytuose, Izraelio atakų metu žuvo daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių.

Kyjivas, gegužės 31 d. (Ukrinform-ELTA). Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 31 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 364 060, iš kurių 1 560 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 962 priešų tankus (+2), 24 657 šarvuotąsias kovos mašinas (+14), 42 987 artilerijos sistemas (+57), 1 819 raketų paleidimo sistemų (+6), 1 399 oro gynybos sistemas (+1), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 519 antžeminių robotų sistemų (+19), 320 327 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 894), 4 693 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 101 237 transporto priemones ir kuro cisternas (+524), 4 234 specialiosios įrangos vienetus (+3).

Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

Vašingtonas, gegužės 31 d. (Ukrinform-ELTA). Pranešama, kad Jungtinės Valstijos planuoja paspartinti karių išvedimą iš karinių bazių Europoje ir kitą mėnesį pateiks savo pasiūlymus NATO sąjungininkams.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, apie tai cituodamas savo šaltinį Pentagone šeštadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“.

Gegužę Vašingtonas paskelbė ketinantis iš Vokietijos išvesti 5 tūkst. karių. Daugelio nuomone, toks sprendimas yra prezidento Donaldo Trumpo ir Europos vyriausybių nesutarimų dėl karo Irane pasekmė.

Vokietijoje šiuo metu dislokuota apie 35 tūkst. aktyviosios tarnybos JAV karių – daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.

Daugiau informacijos apie planuojamą karių skaičiaus mažinimą atskleista nebuvo. Remiantis pranešimu, prognozuojama, kad Jungtinės Valstijos savo planus sąjungininkams pristatys kitą mėnesį vyksiančioje NATO pajėgų formavimo konferencijoje.

Pentagonas šio pranešimo kol kas nekomentavo.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Europos šalys sureagavo į prezidento D. Trumpo raginimus didinti gynybai skirtas išlaidas.

Vašingtonas, gegužės 31 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Rytų Ramiajame vandenyne sudavė smūgį įtariamam narkotikų kontrabandos laivui, o per šią naujausią operaciją, vykdomą išplėstinės kovos su narkotikų kontrabanda kampanijos metu, žuvo trys vyrai.

Kaip pranešė karines operacijas regione prižiūrinti JAV Pietų vadavietė (SOUTHCOM), remiantis žvalgybos vertinimais, laivas plaukė žinomu narkotikų kontrabandininkų maršrutu. SOUTHCOM nurodė, kad operacijos metu nė vienas JAV kariškis nenukentėjo.

Nepriklausomo šios informacijos patikrinimo atlikti nebuvo galimybių.

Prezidento Donaldo Trumpo nurodymu JAV karinės pajėgos nuo praeitų metų rudens vykdo kampaniją, kurios metu Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje atakuojami laivai, kurie, kaip teigiama, naudojami narkotikų kontrabandai į Jungtines Valstijas.

Per šias operacijas nuolat žūna žmonės. Penktadienį JAV kariuomenė pranešė apie panašų smūgį, kurio metu taip pat žuvo trys asmenys.

Kritikai abejoja, ar tokios kruvinos operacijos tarptautiniuose vandenyse atitinka tarptautinės teisės normas.

JAV nuo seno kovoja su narkomanija ir narkotikų kontrabanda, o vyriausybė tvirtina, kad užsienio nusikaltėlių tinklai ir kontrabandininkai šią problemą dar labiau aštrina.

Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA). Penktadienį Zarasų rajone, vykdant kasimo darbus žemės sklype, galimai rasti žmogaus kaulai, praneša Utenos apskrities policija. 

Incidentas užfiksuotas 13.55 val. Imbrado seniūnijoje.

Policijos teigimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. 

Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA). Šeštadienį pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Latvijos pasienio tarnyba į savo šalį neįleido 48 migrantų, o Lenkijos pareigūnai pranešė penktadienį nefiksavę tokių asmenų.

Pernai pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,6 tūkst. asmenų, šiemet – 775.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista apie 25,3 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA). Finansų viceministro Dariaus Sadecko teigimu, valstybės biudžeto išlaidoms augant sparčiau nei planuota, kyla rizika 2026–2028 metų laikotarpyje nesilaikyti Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių. 

Finansų ministerijos duomenimis, dėl didesnių nei planuota valstybės biudžeto išlaidų pernai, jau įvertinus 2025–2028 m. Lietuvai Europos Tarybos suteiktą 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lankstumą gynybos išlaidoms, 0,5 proc. punkto BVP nukrypta nuo grynųjų išlaidų augimo ribų. Pastebima, kad jau šiemet nuokrypis gali didėti. 

„Tai paskatino 2025 metų rezultatas (...), pagrindinis tą sąlygojęs veiksnys yra centrinės ir socialinio draudimo fondų subsektorių išlaidos. Jos buvo didesnės nei planuota ir jų neatsveria prielaida dėl galimų mažesnių 2026 metų valstybės biudžeto išlaidų“, – trečiadienį bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetų posėdyje kalbėjo D. Sadeckas.

Anot viceministro, tvirtinant 2026–2028 m. valstybės biudžetą buvo planuota, kad sukauptas grynųjų išlaidų nuokrypis, palyginti su Lietuvos fiskaliniu struktūriniu planu, įvertinus lankstumą gynybos išlaidoms, šiemet bus 0,4 proc. BVP. Vis tik, D. Sadecko teigimu, dabar matoma, kad jis gali siekti 0,8 proc. BVP, o pagal ES taisykles leidžiamo nuokrypio riba – 0,6 proc. BVP.

Pasak finansų viceministro, jei situacija nesikeis, šis rodiklis 2028 metais gali siekti 1,4 proc. BVP. 

„Vis tik matome didelę riziką nesilaikyti tiek ES, tiek nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių“, – sakė jis.  

Kartu D. Sadeckas pažymėjo, kad praėjusių metų rodikliai atitiko ES fiskalinės drausmės taisykles. 

Tai gegužės viduryje skelbė ir Valstybės kontrolė (VK). Anot aukščiausiosios audito institucijos, nors faktinės valdžios sektoriaus išlaidos pernai buvo didesnės nei planuota biudžeto įstatyme, atsižvelgiant į taikomus lankstumo mechanizmus jų augimas vis dar atitiko ES reikalavimus. Tačiau pažymėta, jog artimiausiu laikotarpiu fiskalinis spaudimas didės.

VK teigimu, jei nebus priimti sprendimai dėl papildomų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, Lietuvai jau nuo šių metų gali būti sunkiau laikytis fiskalinės drausmės taisyklių, o ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų.

Aukščiausiosios audito institucijos vertinimu, atsižvelgus į įprastai priimamus politinius sprendimus kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), pensijas ir kitas išlaidas, valdžios sektoriaus deficitas 2028 metais galėtų siekti apie 3 proc. BVP, o 2029-aisiais – viršyti šią ribą. Be to, papildomą spaudimą viešiesiems finansams taip pat kuria išaugęs gynybos finansavimo lygis.

Pernai buvo patvirtintas vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas, kuriuo siekiama užtikrinti tvarius valstybės finansus. Juo šalis įsipareigojo 2025–2029 metais laikytis nustatytų valdžios sektoriaus išlaidų augimo, vidutiniškai siekiančio 5 proc. per metus, ribų. 

2025–2028 m. Lietuvai taip pat taikoma išlyga gynybos išlaidoms, leidžianti nuo šių ribų nukrypti iki 1,5 proc. BVP.

Vašingtonas, gegužės 31 d. (AFP-ELTA). Po to, kai keletas atlikėjų atsisakė dalyvauti koncertuose, skirtuose paminėti 250-ąsias Amerikos metines, JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pasiūlė suplanuotus koncertus visai atšaukti ir vietoje jų surengti politinį mitingą, kurio pagrindinis dalyvis būtų jis pats.

„250-mečiui paminėti turėtume surengti milžinišką mitingą „MAKE AMERICA GREAT AGAIN“, o ne kviesti pernelyg brangius dainininkus, kurių niekas nenori klausytis, kurių muzika nuobodi, o patys jie nieko kito nedaro, tik skundžiasi“, – savo platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas, pridurdamas, kad koncertus reikia „atšaukti“.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie jų pasirodymą Vašingtone liepos 4 d. vyksiančiuose koncertuose, keletas muzikos grupių atsisakė juose dalyvauti, o kai kurios iš jų kaip priežastį nurodė politinį šio renginio aspektą.

Koncertai turėjo prasidėti birželio 25 d. ir tapti grandiozinio renginio Nacionalinėje alėjoje, kurį organizavo D. Trumpo remiama viešojo ir privačiojo sektorių asociacija „Freedom 250“, dalimi.

„Kaip suprantu, atlikėjai ima „viauksėti“ dėl pasirodymų“, – pirmiau tame pačiame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas, kai apie savo pasitraukimą iš renginio paskelbė ketvirtasis ir penktasis atlikėjai iš devynių, apie kurių pasirodymą buvo pirma paskelbta.

„Todėl galvoju pakviesti didžiausią viso pasaulio atrakciją – žmogų, kurio pasirodymai pritraukia kur kas didesnę auditoriją nei Elvio jo klestėjimo laikais... žmogų, kurį kai kurie vadina Geriausiu prezidentu istorijoje (visų laikų geriausiu – GOAT!), DONALDĄ J. TRUMPĄ, kad jis pakeistų šiuos brangiai apmokamus Trečiarūšius „menininkus“, – pridūrė jis.

D. Trumpas aiškino nurodęs savo padėjėjams įvertinti, ar Nacionalinėje alėjoje įmanoma surengti mitingą „AMERICA IS BACK“ („Amerika grįžo“), kuriame jis pasakytų kalbą, „skatinančią šalį žengti į priekį, kaip aš dariau nuo tos akimirkos, kai tapau Prezidentu!“

Penktadienį keletas atlikėjų, tarp jų – kantri stiliaus muzikos atlikėja Martina McBride ir populiarios praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio glamroko grupės „Poison“ lyderis Bretas Michaelsas pranešė, kad koncertuose nedalyvaus.

„Deja, tai, kas mums buvo pristatyta kaip mūsų šalies šventė, virto kažkuo, kas mus skaido labiau nei tas renginys, kuriame sutikau dalyvauti“, – platformoje „Facebook“ parašė B. Michaelsas.

D. Trumpas atvirai bando palikti savo pėdsaką šventėse, be kita ko birželio 14 d., kai švęs savo 80-ąjį gimtadienį, surengdamas mišrių kovos menų varžybas specialiai tam tikslui pastatytoje arenoje ant Baltųjų rūmų vejos.

Dėl likusių koncertų dalyvių, kurių šlovė seniai išblėso – pavyzdžiui, atlikėjo Vanilla Ice ir grupės „C+C Music Factory“, – socialiniuose tinkluose kilo sarkastiškų komentarų lavina.

Vilnius, gegužės 31 d. (ELTA). Vilniaus rajone planuojama modernizuoti daugiafunkcį kultūros centrą Didžiosiose Kabiškėse.

Kaip skelbia Vilniaus rajono savivaldybė, buvusį pradinės mokyklos pastatą, kuris vėliau buvo pritaikytas kultūros veikloms ir šiuo metu veikia kaip Nemenčinės kultūros centro (NKC) Didžiųjų Kabiškių padalinys, siekiama atnaujinti, jį pritaikyti šiuolaikiniams bendruomenės poreikiams, sukurti dar labiau prieinamą daugiafunkcį kultūros, edukacijos ir laisvalaikio centrą. 

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius pabrėžia, kad šis projektas yra svarbus žingsnis stiprinant vietos bendruomenes ir kuriant modernią, įtraukią infrastruktūrą.

„Didžiosiose Kabiškėse kuriame universalią erdvę, kuri sujungs kultūrą, švietimą ir sportą. Šiuo projektu ne tik atnaujiname infrastruktūrą, bet ir norime suteikti Nemenčinės seniūnijos gyventojams patogią vietą susitikti, bendrauti bei kurti bendras iniciatyvas“, – pranešime teigia R. Duchnevičius.

Savivaldybės teigimu, projektu siekiama esamą mokslo paskirties pastatą rekonstruoti į kultūros paskirties objektą. Numatyti vidaus erdvių atnaujinimo darbai, priestato statyba, teritorijos sutvarkymas bei infrastruktūros modernizavimas.

Planuojama atnaujinti koncertų salę su akustiniais sprendiniais ir mobiliomis žiūrovų tribūnomis, įrengti bendruomenės ir edukacines erdves, modernizuoti biblioteką, repeticijų ir kūrybinių dirbtuvių patalpas, administracines bei pagalbines erdves. Taip pat numatoma įrengti bokso salę ir treniruoklių erdvę rūsyje.

Projekto etapai apima statybos leidimo gavimą, kuris, anot savivaldybės, planuojamas ketvirtąjį šių metų ketvirtį, techninio projekto parengimą – 2027 m. antrąjį ketvirtį bei rangos darbų viešąjį pirkimą – 2027 m. trečiąjį ketvirtį.

Preliminari projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų. Visus darbus planuojama užbaigti 2029 m. antrąjį ketvirtį.

Vašingtonas, gegužės 31 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį virš šiaurės rytinės Jungtinių Valstijų dalies sprogo į Žemę skriejęs meteoritas, o sprogimo, kurio galia prilygo 300 tonų trotilo, garsą buvo galima girdėti visame regione, pranešė NASA.

Virš šiaurės rytų Masačiusetso ir pietryčių Niu Hempšyro 14:06 val. vietos laiku (18:06 val. Grinvičo laiku) sprogo ugnies kamuolys, naujienų agentūrai AFP pranešė JAV kosmoso agentūros naujienų skyriaus vadovo pavaduotoja Jennifer Dooren.

„Šis ugnies kamuolys nebuvo susijęs su jokiu šiuo metu vykstančiu meteorų lietumi, tačiau tai buvo gamtinis objektas, o ne į atmosferą grįžusi kosminė šiukšlė ar palydovas“, – sakė ji.

„Manoma, kad sprogimo metu išsiskyrusios energijos galia prilygo maždaug 300 tonų trotilo, o tai ir paaiškina tuos galingus sprogimo garsus“, – pridūrė NASA atstovė.

Pasak J. Dooren, sprogimo metu meteoritas skrido daugiau nei 120 tūkst. km/h greičiu maždaug 64 kilometrų aukštyje.

Netikėti galingi sprogimai išgąsdino vietos gyventojus, o socialinių tinklų vartotojai teigė, kad jie buvo tokie galingi, jog drebėjo namai.

2013 m. ugnies kamuolys praskriejo ir virš Čeliabinsko Rusijoje. NASA teigimu, namo dydžio kosminė uoliena susprogo maždaug 22 km virš žemės, o sprogimo galia anuomet prilygo 440 tūkst. tonų trotilo.

Sprogimas išdaužė langus daugiau nei 518 kvadratinių kilometrų plote, buvo sužeista daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių – dauguma jų nukentėjo nuo stiklo šukių.