Vilnius, balandžio 15 d. (ELTA). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojų profesinei sąjungai atlikus anoniminę apklausą paaiškėjo, kad dalis darbuotojų įstaigoje susiduria su pakeltu tonu, žeminimu, nepasitikėjimu ir pertekline kontrole, o vadovybei, jų vertinimu, stinga gebėjimo priimti kritiką, ketvirtadienį pranešė portalas lrt.lt.

Portalas susipažino su vasarį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 106 darbuotojai iš 273. 

Apklausos rezultatai rodo, kad nemaža dalis darbuotojų jaučia aiškų atitolimą nuo vadovybės, mano esantys nevertinami kaip ekspertai, reikiamą informaciją apie politinius sprendimus dažnai gauna pavėluotai, nesijaučia saugiai reikšdami savo vertinimus vadovams.

Kaip skelbia lrt.lt, dauguma atsakymų sugulė diagramose, tačiau kai kurie darbuotojai pasidalijo savo unikaliais komentarais apie SADM vadovų komunikaciją ir grįžtamąjį ryšį.

Pavyzdžiui, teigiama, kad ministerijoje „visiškai vengiama pripažinti, kad daromos klaidos, nuolat kartojama, kad neva vykdoma politinė programa, nesiklausant darbuotojų argumentų“.

Taip pat kitame komentare nurodoma, jog „nepaisant nuolat transliuojamo „kalbėkimės“, išlaikoma distancija, gynyba puolant bet kokią kitų idėją ar nuomonę, sumenkinant klausiantį/besikreipiantį kaip emociškai reaguojantį, ne taip interpretuojantį ar vertinantį tik dalį be konteksto“.

„Jaučiama ir arogancija bei ignoravimas kitos nuomonės, specialistų kompetencijų ir patirties. Tonas dažniausiai direktyvus, nurodantis, liepiantis („aš noriu“, „man reikia“ ir pan.), nuolat jaučiamas klausimas „ar viskas padaryta“, „ar tikrai“, „ar nepraleista, sužiūrėta“ – taip kuriant nepasitikėjimo ir kontrolės atmosferą“, – rašoma komentare.

Portalo teigimu, valstybės tarnautojai ir darbuotojai taip pat skundžiasi, kad ministerijoje stringa dalijimasis informacija, kad rudenį su pasikeitimais valdžioje atsirado daug gynybinio bendravimo ir neįtraukumo, kad su darbuotojais bendraujama nepagarbiai, o vadovavimo tonas yra įsakmus, per galios poziciją – vadovai tik ir ieško, ką apkaltinti, o klausimus ar pastabas priima kaip puolimą.

Apklausoje darbuotojai atskleidė, kad specialistais vadovai nepasitiki ir kad neretai jie yra žeminami net ir prie kitų asmenų, kurie nedirba ministerijoje. Portalo žiniomis, kažkas iš darbuotojų nurodė, kad vadovų bendravime su tarnautojais pasitaiko net grasinimų, nors jie ir išsakomi juoko forma.

Neoficialiais lrt.lt duomenimis, agresyviu bendravimu iš kolegų išsiskiria viceministrė Rita Grigalienė, kuri ministerijoje yra atsakinga už lygių galimybių plėtrą, vaiko teises, šeimos politiką, tikslinę pagalbą. 

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, kaip skelbia portalas, paklausta apie darbuotojų požiūrį atskleidusią apklausą, sako, jog jos kabineto durys visuomet atviros, tad kiekvienas kolega esą gali susitikti ir išsakyti siūlymus. 

Jos teigimu, politinė vadovybė palaikė apklausos iniciatyvą ir net pasiūlė keletą klausimų pati, o pamačiusi rezultatus, juos aptarė su darbuotojų interesams atstovaujančia profesinės sąjungos valdyba. 

Ministrė aiškino, jog jai svarbu, kaip jaučiasi kiekvienas darbuotojas, todėl ketina pakalbėti tiek su viceministre R. Grigalienė, tiek su visa politine komanda dėl darbuotojų iškeltų klausimų.

Portalo duomenimis, 2026 metais iki dabar į darbą ministerijoje priimta 17 darbuotojų, išėjo 9 darbuotojai. Pernai priimti 43 darbuotojai, išėjo 34 žmonės.

2024 metais priimti 62 darbuotojai, išėjo 65, tuo metu 2023 metais priimti 42 darbuotojai, išėjo 24 žmonės.

ELTA primena, kad pernai rugsėjį prisiekė 20-asis ministrų kabinetas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei tapus premjere, vadovauti SADM buvo paskirta J. Zailskienė.

Jaundė, balandžio 15 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį popiežius Leonas XIV paragino Kamerūno valdžią pasitikrinti savo sąžinę ir nutraukti korupcijos grandines. Jis tai pareiškė pirmąją vizito šalyje dieną. 

Pasveikintas gatvėse išsirikiavusios džiūgaujančios minios, JAV gimęs pontifikas neįprastai tiesmukai kreipėsi į pareigūnus, įskaitant 93 metų prezidentą Paulą Biyą, nuo 1982 m. griežtai vadovaujantį šiai Vidurio Afrikos šaliai. 

„Saugumas yra prioritetas, tačiau jis visada turi būti vykdomas gerbiant žmogaus teises“, – pareiškė popiežius P. Biyos akivaizdoje. Kamerūno valdžia žiauriai numalšino protestus, kilusius po ginčijamo jo perrinkimo aštuntajai kadencijai spalio mėnesį. 

"Valstybės institucijos yra pašauktos būti tiltais, o ne susiskaldymo šaltiniais, net kai atrodo, kad vyrauja nesaugumas“, – pridūrė Leonas.

Antradienį kelios piliečių visuomenės grupės pasmerkė „precedento neturinčias represijas po prezidento rinkimų. Jos taip pat paragino paleisti politinius kalinius, kai kurie iš jų laikomi be jokio teisinio pagrindo. Iš maždaug 2782 organizacijų užregistruotų kalinių 2630 dar nėra nuteisti, naujienų agentūrai AFP sakė pareiškimą pasirašęs Herve Nzouabet Kweto iš nevyriausybinės organizacijos „Source de vie“ („Gyvybės šaltinis“). 

„Atėjo laikas patikrinti savo sąžinę ir žengti drąsų žingsnį į priekį“, – savo kreipimesi sakė popiežius. „Kad įsivyrautų taika ir teisingumas, korupcijos grandinės (...) turi būti nutrauktos“, – pridūrė jis.

Roma, balandžio 15 d. (AFP-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį po Romoje surengtų derybų pareiškė, kad kartu sieks stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bepiločių orlaivių gamybą.

Tačiau konkreti informacija nebuvo paskelbta, o V. Zelenskis sakė, kad abiejų šalių komandos dirbs prie detalių.

„Šiandien išsamiai aptarėme, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą gynybos srityje“, – žurnalistams teigė G. Meloni.

„Italija labai domisi bendros gamybos plėtra, ypač bepiločių orlaivių srityje – sektoriuje, kuriame, kaip puikiai žinome, Ukraina pastaraisiais metais tapo pirmaujančia šalimi“, – pridūrė ji.

V. Zelenskis antradienį lankėsi Berlyne, kur kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu paskelbė apie strateginę partnerystę, kurios centre – gynyba ir bepiločiai orlaiviai.

Karas Artimuosiuose Rytuose suteikė Kyjivui progą pademonstruoti savo patirtį bepiločių orlaivių srityje, sukauptą per daugiau kaip ketverius karo su Rusija metus. V. Zelenskis išsiuntė specialistus ir apsilankė šalyse, kurios tapo Rusijos sąjungininko Irano atakų taikiniu.

„Ukraina sukūrė specialų saugumo susitarimo formatą, kurį vadiname bepiločių orlaivių sutarties formatu“, – trečiadienį nurodė V. Zelenskis.

„Mūsų žinios, karinė patirtis ir gynybiniai pajėgumai bepiločių orlaivių, raketų, elektroninės karybos ir duomenų mainų srityse – siūlome visa tai sujungti su mūsų partnerių pajėgumais, kad galėtume remti vienas kitą“, – aiškino jis.

Anksčiau trečiadienį jis pažymėjo, kad bendradarbiavimas dėl oro gynybos yra svarbiausias diplomatinis Ukrainos prioritetas. Jis šią pastabą išsakė praėjus dienai po to, kai regioninės valdžios institucijos pranešė, kad per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje žuvo septyni žmonės, tarp jų – vaikas.

„Mums kiekvieną dieną reikia oro gynybos raketų –  rusai kasdien tęsia smūgius mūsų miestuose“, – tinkle „X“ rašė jis.

V. Zelenskis antradienį dar lankėsi Norvegijoje. V. Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store taip pat susitarė sustiprinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse.

Praėjus dienai po to, kai G. Meloni susilaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikos dėl Italijos nenoro prisijungti prie Irano karo, premjerė pakartojo, kad JAV ir Europa turi bendradarbiauti dėl Ukrainos.

„Susiskaldę Vakarai ir susiskaldžiusi Europa būtų vienintelė tikra dovana, kurią galėtume įteikti Maskvai“, – sakė ji.

G. Meloni buvo viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių Europoje, tačiau D. Trumpas antradienį Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė: „Dėl jos esu šokiruotas. Maniau, kad ji turi drąsos, tačiau klydau.“

Italija neleido kai kuriems JAV orlaiviams, dalyvaujantiems kovinėse misijose, nusileisti Sigonelos bazėje Sicilijoje.

V. Zelenskis ragina Europos šalis prisijungti prie praėjusiais metais inicijuotos PURL programos, kuri leidžia Ukrainai gauti Europos valstybių finansuojamą JAV įrangą. Italija yra nusiuntusi ginklų, įskaitant prancūzišką ir itališką oro gynybos sistemą SAMP/T, tačiau prie PURL neprisijungė.

Berlynas, balandžio 15 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina reikšmingai sustiprino savo oro gynybą – sparnuotųjų raketų perėmimo rodikliai pasiekė beveik 80 proc. o dronų – iki 90 procentų Tai Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas pareiškė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime NATO gynybos ministrų lygmeniu. 

„Sustiprinome savo oro gynybą – sparnuotųjų raketų perėmimo rodiklis pasiekė beveik 80 proc. o dronų perėmimas išaugo iki 90 proc.", – sakė jis. 

Pasak ministro, nuo 2025 m. lapkričio iki 2026 m. kovo Kremlius į Ukrainą paleido 462 balistines raketas, beveik 600 sparnuotųjų raketų ir 27 tūkst. „Shahed“ tipo dronų. 

„Tikslas buvo sunaikinti mūsų energetikos sistemą ir palikti žmones tamsoje. Tačiau Ukraina atsilaikė“, – sakė M. Fedorovas. 

Jis padėkojo Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui, Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriui Johnui Healey ir NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte‘i už dalyvavimą susitikime, taip pat visoms šalims, prisidedančioms prie Ukrainos gynybinių pajėgumų stiprinimo. 

„Ukraina siekia taikos. Mūsų diplomatinės pastangos tęsiasi. Tačiau diplomatija veikia tik tada, kai Ukraina yra stipri mūšio lauke ir kai Rusijos galimybės tęsti šį karą yra gerokai sumažintos“, – sakė ministras. 

M. Fedorovas taip pat pareiškė padėką partnerėms, prisidedančioms per PURL iniciatyvos, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus, Ispaniją ir Lenkiją, už „Patriot“ raketų tiekimą arba įsipareigojimą jas tiekti. 

Jis atskirai padėkojo B. Pistoriui, kad ėmėsi šios iniciatyvos, taip pat Jungtinėms Amerikos Valstijoms už tai, kad suteikė partnerėms galimybę įsigyti reikiamų raketų perėmėjų.

„Kiekvieną Ukrainos žemės metrą darome itin brangų priešui. Rusija dabar praranda 254 kareivius kvadratiniame kilometre. Donecko srityje priešas praranda vidutiniškai 428 kareivius kvadratiniame kilometre“, – sakė M. Fedorovas ir pridūrė, kad Ukraina didina spaudimą Rusijos ekonomikai, ypač energetikos sektoriui. Ukrainos kariniai veiksmai sutrikdo logistiką, didina išlaidas ir mažina išteklius, skirtus karui finansuoti. 

„Šiandien pristatysime naujas iniciatyvas, skirtas stiprinti mūsų bendradarbiavimą – tikras abipusiai naudingas partnerystes. Mūsų pagrindiniai prioritetai lieka nepakitę: oro gynyba, Ukrainos dronų ir raketų plėtra bei pakankamo ilgojo nuotolio artilerijos šaudmenų tiekimo užtikrinimas. Kartu priartinsime teisingą ir ilgalaikę taiką“, – užbaigė jis.

Maskva, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Rusija ir Azerbaidžanas pasiekė „tinkamą susitarimą dėl padarinių, įskaitant kompensacijų mokėjimo klausimu“, pranešė Baku ir Maskvos užsienio reikalų ministerijos praėjus beveik pusantrų metų po Azerbaidžano keleivinio lėktuvo katastrofos. 

Išsamesnė informacija apie susitarimą neatskleista. 

Per katastrofą Kazachstane 2024 m. gruodžio mėnesį žuvo 38 žmonės. Dvidešimt devyni išgyveno katastrofą netoli Aktau miesto prie Kaspijos jūros. 

Lėktuvas, kuriuo skrido 67 žmonės, buvo apgadintas ore, kai artėjo prie Čečėnijos sostinės Grozno Šiaurės Kaukaze. Ten, reaguodamos į Ukrainos dronus, veikė oro gynybos sistemos. Lakūnai nukreipė lėktuvą kitu kursu ir mėgino avariniu būdu nusileisti Kazachstane. Leisdamasis lėktuvas sudužo, žuvo trisdešimt aštuoni žmonės.

Iš pradžių Maskva atsisakė prisiimti atsakomybę už incidentą, tai sukėlė įtampą abiejų šalių santykiuose. 

Per susitikimą pernai spalį prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad katastrofą sukėlė Rusijos oro gynybos sistema, ir pažadėjo kolegai iš Azerbaidžano Ilhamui Alijevui kompensacijas.

Vašingtonas, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad sėkmingai vykdo jūrų blokadą prieš Iraną, užkirsdama kelią laivybos eismui į šią šalį ir iš jos.

Per pirmąsias 48 blokados, taikomos laivams, įplaukiantiems į Irano uostus arba išplaukiantiems iš jų, valandas „pro JAV pajėgas nepraplaukė“ nė vienas laivas, tinkle „X“ teigė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).

Devyni laivai taip pat vykdė JAV pajėgų nurodymus apsisukti ir grįžti į Irano uostus ar pakrantės vandenis, pridūrė vadavietė.

CENTCOM vadas admirolas Bradas Cooperis atskirame įraše pažymėjo, kad JAV pajėgos išlaikė jūrų dominavimą Artimuosiuose Rytuose ir iš esmės sustabdė jūrų prekybą į Iraną ir iš jo. Apie 90 proc. Irano ekonomikos prriklauso nuo jūrų prekybos, sakė jis.

Vilnius, balandžio 15 d. (ELTA). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Baltarusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą (EHU) paskelbti „ekstremistine organizacija“ vertina kaip grubų akademinės laisvės pažeidimą, universitetų autonomijos paneigimą bei žmogaus teisių ir laisvių suvaržymą.

„Kviečiame Lietuvos ir tarptautinę akademinę bendruomenę vieningai ir aiškiai pasmerkti šį sprendimą kaip nesuderinamą su pamatiniais akademinės laisvės ir žmogaus teisių principais, išreikšti tvirtą ir nedviprasmišką palaikymą Europos humanitarinio universiteto bendruomenei bei aktyviai ginti akademinę laisvę kaip esminę akademinės bendruomenės vertybinę nuostatą, kuri negali būti varžoma politiniais sprendimais ar ideologiniais interesais“, – pranešime cituojama ŠMSM vadovė Raminta Popovienė.

Skelbiama, kad ŠMSM ketina kreiptis į Europos Komisiją bei Europos Sąjungos valstybių ministrus, atsakingus už aukštąjį mokslą, kviesdama solidarizuotis ir vieningai pasmerkti šiuos prieš akademinę bendruomenę nukreiptus veiksmus.

Kaip praneša transliuotojas „Belsat“, Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė EHU „ekstremistine organizacija“ ir uždraudė jo veiklą šalyje. Skelbiama, kad buvo priimtas remiantis Generalinės prokuratūros prašymu, kuri universitetą apkaltino padėties „destabilizavimu“ ir bendradarbiavimu su „radikaliomis struktūromis“.

ELTA primena, kad EHU yra privatus universitetas, kuris 1992 metais buvo įsteigtas Minske. 2004 m. Baltarusijos valdžia aukštąją mokyklą uždarė. 

Sulaukęs pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės, Europos Komisijos, Šiaurės Ministrų Tarybos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kai kurių Europos valstybių, universitetas atnaujino savo veiklą Vilniuje. Universitetui 2006 m. buvo išduotas leidimas vykdyti studijas ir su jomis susijusią veiklą Lietuvoje.

Londonas, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Siekdamas per ateinančius trejus metus sumažinti išlaidas 10 proc., Jungtinės Karalystės (JK) visuomeninis transliuotojas BBC ketina atsisakyti 2 tūkst. darbo vietų, pranešė šaltiniai.

Naujienų agentūros „Press Association“ žiniomis, darbuotojai apie atleidimus buvo informuoti trečiadienį, tačiau jiems nebuvo pateikta detalių apie tai, kas bus paveiktas. Šie apkarpymai, kurie žymi didžiausią BBC darbo vietų skaičiaus mažinimą per beveik 15 metų, inicijuojami tuo metu, kai buvęs „Google“ vadovas Mattas Brittinas ruošiasi kitą mėnesį perimti generalinio direktoriaus postą.

BBC neseniai taip pat atskleidė planus drastiškai sumažinti komandą, nušviečiančią nacionalines šventes, tokias kaip karališkieji renginiai ir valstybinės laidotuvės, iki vieno personalo nario ir laisvai samdomų darbuotojų.

BBC vasario mėnesį atskleidė, kad per artimiausius trejus metus sumažins savo išlaidas šimtais milijonų svarų, toliau susidurdamas su „dideliu finansiniu spaudimu“. BBC tuo metu teigė, kad tikisi iki 2029 m. sumažinti išlaidas apie 10 proc., tačiau nebuvo pateikta jokių detalių apie tai, kurios paslaugos gali būti paveiktos.

2025 m. sausį taip pat buvo atskleista, kad „BBC World Service“ ketina atsisveikinti su 130 darbuotojų, siekdama kitais finansiniais metais sutaupyti apie 6 mln. svarų (beveik 7 mln. eurų).

BBC, kurio veiklą daugiausia finansuoja metinis 174,50 svaro (apie 200 eurų) licencijos mokestis, kurį moka televiziją žiūrintys JK namų ūkiai, susidūrė su spaudimu dėl savo kainos ir vertės santykio, konkuruodamas su tokiais srautinių transliacijų milžinais, kaip „Netflix“ ir „Disney+“.

Kadenciją baigęs BBC generalinis direktorius Timas Davie balandžio 2 d. pasitraukė iš posto. Jis apie atsistatydinimą buvo paskelbęs dar lapkritį, po keleto neramių metų transliuotojo veikloje. Laikinasis generalinis direktorius Rhodri Talfanas Daviesas vadovaus BBC, kol gegužės 18-ąją vadeles perims M. Brittinas.

Berlynas, balandžio 15 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį paragino karinio Aljanso nares „neišleisti iš akių“ karo Ukrainoje ir padidinti savo paramą Kyjivui iki 60 mlrd. dolerių 2026 metais. 

Šie jo komentarai nuskambėjo Berlyne vykusio pagrindinių Ukrainos rėmėjų, įskaitant Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, gynybos ministrų susitikimo pradžioje, Rusijai tęsiant karą jau penktus metus. 

„Turime užtikrinti, kad sugebėsime teikti nepertraukiamą paramą Ukrainai“, – sakė M. Rutte. 

„Negalime pamesti iš akių Ukrainos“, – pabrėžė jis.

Pastarosiomis savaitėmis pasauliui sutelkus dėmesį į JAV ir Izraelio karą su Iranu, didėja baimė, kad parama Kyjivui mąžta. 

JAV vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama užbaigti kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą Europoje, įstrigo prasidėjus karui su Iranu. Prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV mažina savo paramą Kyjivui. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį skundėsi, kad JAV taikos derybininkai „neturi laiko Ukrainai“ dėl Artimųjų Rytų konflikto. 

Trečiadienį M. Rutte pabrėžė, kad „remti Ukrainos kovą yra svarbu kaip ir anksčiau“, bei teigė, kad tik kelios šalys prisiima pernelyg didelę naštą. 

„Visos sąjungininkės turi investuoti daugiau, kad šiais metais būtų pasiektas 60 mlrd. dolerių saugumo ir gynybos paramos Ukrainai tikslas“, – sakė jis. 

M. Rutte's teigimu, prioritetai yra Ukrainos oro gynybos stiprinimas, taip pat dronų, raketų ir ilgojo nuotolio artilerijos šaudmenų tiekimas. 

Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas teigė, kad Ukraina ką tik išgyveno „vieną sunkiausių“ žiemų savo istorijoje. 

Rusija paleido šimtus balistinių ir sparnuotųjų raketų bei tūkstančius dronų į Ukrainą, siekdama „sugriauti mūsų energetikos sistemą ir palikti mūsų žmones tamsoje“, sakė jis. „Tačiau Ukraina atlaikė“, – pridūrė M. Fedorovas. Jo žodžiais, apsiginti nuo atakų padėjo gerokai sustiprinta oro gynyba.

(ir dar kartą atnaujintas aukų skaičius)

Ankara, balandžio 15 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį 13-metis paleido ugnį vienoje Turkijos mokykloje ir pražudė devynis žmones, o dar 13 sužeidė, pranešė pareigūnai. Mokiniai šokinėjo pro langus, siekdami pabėgti nuo antrųjų šaudynių šalies mokyklose per tiek pat dienų.

Trečiadienį įvykdytas išpuolis užfiksuotas pietinėje Kahramanmarašo provincijoje, kur tokios masinės šaudynes paprastai yra retas reiškinys.

„Apgailestaudami pranešame apie devynis mirties atvejus (…) ir 13 sužeistųjų. Šeši iš jų šiuo metu yra intensyviosios terapijos skyriuje, trys iš jų yra kritinės būklės“, – pareiškime tvirtino vidaus reikalų ministras Mustafa Ciftci. Anksčiau buvo skelbiama apie keturis žuvusius ir 20 sužeistų žmonių.

„Mokinys atėjo į mokyklą kuprinėje turėdamas ginklų, kurie, mūsų manymu, priklausė jo tėvui. Jis įėjo į dvi klases ir atsitiktinai paleido ugnį, sužeisdamas ir pražudydamas žmones“, – kiek anksčiau žurnalistams sakė Kahramanmarašo provincijos gubernatorius Mukerremas Unlueris.

Aštuntokas užpuolikas buvo buvusio policijos pareigūno sūnus, nurodė M. Unlueris ir pridūrė, kad įtariamasis turėjo penkis ginklus ir septynias dėtuves. Jis mirė incidento metu.

„Įtariame, kad jis galėjo paimti savo tėvo ginklus“, – tvirtino gubernatorius.

„Jis nusišovė. Kol kas neaišku, ar tai buvo savižudybė, ar tai įvyko kilus chaosui“, – kalbėjo jis.

Policija sulaikė buvusio mokinio tėvą Ugurą Mersinli, paskelbė oficialioji naujienų agentūra „Anadolu“.

Filmuotoje medžiagoje, kurią paskelbė privati naujienų agentūra IHA, matyti greitosios pagalbos automobiliu evakuojamas žmogus, kurio kūnas ir veidas buvo uždengti, taip pat apsiašaroję tėvai, kurie atskubėjo į šią mokyklą pagrindiniame pietinės provincijos mieste Kahramanmaraše.

Dar viename vaizdo įraše, kurį užfiksavo netoliese esančio pastato gyventojas ir kurį patikrino naujienų agentūra AFP, matyti pro mokyklos pirmo aukšto langą šokantys moksleiviai, siekiantys išvengti šūvių, o dar kelios dešimtys bėgo per kiemą.

Šiame pusantros minutės trukmės vaizdo įraše girdisi apie 15 šūvių.

Policija sustiprino saugumo priemones aplink pastatą, o televizijos reportažuose buvo matyti vietoje esantys greitosios pagalbos automobiliai. Dėl incidento į šį miestą išvyko vidaus reikalų ir švietimo ministrai.

Teisingumo ministras Akinas Gurlekas pranešė, kad prokurorai nedelsdami pradėjo tyrimą dėl šaudynių.

„Bus patraukti atsakomybėn“

Šios šaudynės įvyko praėjus dienai po to, kai buvęs mokinys iš šautuvo paleido ugnį savo buvusioje vidurinėje mokykloje Šanliurfa provincijos Sivereko rajone. Šaulys sužeidė 16 žmonių, o po to per akistatą su policija nusižudė. Tarp nukentėjusiųjų yra dešimt mokinių.

Parlamente kalbėdamas su valdančiosios partijos AKP atstovais, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo, kad tie, kurie bus pripažinti aplaidžiais arba kaltais, „tikrai bus patraukti atsakomybėn“ dėl šaudynių mokyklose.

Policija po antradienį įvykdyto išpuolio sulaikė vieną įtariamąjį ir nuo pareigų nušalino keturis pareigūnus, teigė R. T. Erdoganas. Mokyklai buvo nurodyta keturioms dienoms užverti duris.

Pagrindinės opozicinės partijos CHP lyderis Ozguras Ozelis paragino imtis platesnių saugumo priemonių.

„Šiuo metu yra aišku, kad smurto mokyklose nebegalima paaiškinti pavieniais incidentais“, – tinkle „X“ rašė jis.

Tokios priemonės, kaip visiškos kontrolės užtikrinimas prie mokyklų įėjimų ir išėjimų, apsaugos darbuotojų skaičiaus didinimas, kamerų sistemų stiprinimas, policijos patruliavimo misijų aplink mokyklas intensyvinimas ir krizių planų parengimas, dabar yra būtinos, pridūrė jis.

Šaudynės Turkijos mokyklose iki šios savaitės buvo retas reiškinys. 2024 m. gegužės mėnesį buvęs mokinys Stambule šaunamuoju ginklu nužudė privačios vidurinės mokyklos direktorių ir taip pasielgė praėjus penkiems mėnesiams po to, kai buvo išmestas.

Turkijoje galioja griežti ginklų įstatymai, pagal kuriuos norint įsigyti ginklą reikalaujama licencijos, registracijos bei psichikos ir teistumo patikrinimų, o už neteisėtą ginklo laikymą numatytos griežtos bausmės.