Karakasas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Praėjus trims savaitėms po pražūtingo dvigubo žemės drebėjimo Venesueloje, žuvusiųjų skaičius perkopė 4,7 tūkst. 

Nuo katastrofos birželio 24 d. suskaičiuoti 4 743 žuvusieji, antradienį tinkle „Telegram“ pareiškė parlamento pirmininkas Jorge Rodríguezas. 16 740 asmenų buvo sužeisti, dauguma jų jau išrašyti iš ligoninių. Apie dingusiųjų skaičių institucijos ir toliau duomenų nepateikia.

Jungtinų Tautų (JT) vertinimu, dingusiųjų skaičius gali siekti iki 50 tūkst.

7,2 ir 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimai vos 39 sekundžių intervalu Venesuelą supurtė birželio 24 d. Buvo apgadinta 800 pastatų, 190 jų sugriuvo. Labiausiai stichija paveikė į šiaurę nuo sostinės Karakaso esančią La Gvairos valstiją su to paties pavadinimo uostamiesčiu. Vyriausybės duomenimis, daugiau kaip 21 tūkst. žmonių čia gyvena laikinose stovyklose.

(papildytas visas tekstas, išskirtos potemės)

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Teismui atidėjus „Foxpay“ bylos nagrinėjimą, prokuroras siekia pratęsti kaltinamajam verslininkui Vilhelmui Germanui taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – taikymą, tuo metu advokatas prašo pakeisti jos sąlygas ir leisti V. Germanui dirbti, tęsti teisės studijas universitete.

Ši vasarį Vilniaus apygardos teismas netenkino prokuroro prašymo pratęsti V. Germanui taikytą suėmimą, įtariamajam buvo pritaikytos švelnesnės kardomosios priemonės – skirta intensyvi priežiūra 6 mėnesiams ir 1 mln. eurų užstatas. 

Trečiadienio posėdyje sprendžiama dėl rugpjūčio 16 d. besibaigiančio kardomosios priemonės taikymo laikotarpio pratęsimo, nes visą rugpjūtį teismas atostogaus.

Sprendimą dėl turto arešto teismas turėtų priimti liepos 27 d., dėl kardomosios priemonės – liepos 29 d.

Teismas iki rugsėjo atidėjo bylos nagrinėjimą, posėdyje nusprendęs, kad byloje kaltinamųjų advokatų prašymu civilinio ieškovo atstovai turi pateikti papildomų dokumentų.

Tuo metu kaltinamojo advokatas Linas Belevičius sakė, kad V. Germanas per šį laikotarpį nebėgo, nesislapstė, nedarė kitų nusikalstamų veikų.

„Manau, prokuroras yra neteisus sakydamas, kad niekas nepasikeitė, (…) šiuo metu Germano laisvė apribota maksimalia apimtimi, (...) per penkis mėnesius, kai taikoma ši priemonė, Germanas įrodė, kad šie nuogąstavimai (...) nepasitvirtino“, – tikino advokatas.

Jo teigimu, kaltinamajam turėtų būti pakeistos dabar taikomos kardomosios priemonės sąlygos – prašoma leisti leista naktį būti gyvenamojoje vietoje, o dieną dirbti, taikyti įpareigojimą periodiškai registruotis teisme.

Gynėjas taip pat sakė, kad kaltinamasis rugsėjį ketina tęsti studijas Vilniaus universitete (VU).

Pats V. Germanas sakė, kad iki šiol jam studijuoti buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, tačiau jis praleido atsiskaitymus.

„Stropiai laikausi paskirtos kardomosios priemonės, (…) reikėtų atskirti kardomosios priemonės tikslus ir jos poveikį, noriu atlikti tas funkcijas, kurias atlieka kiekvienas normalus žmogus – studijuoti ir dirbti“, – teisme kalbėjo V. Germanas.

Teisėja kėlė klausimus, su kuo susiję ligšioliniai kardomosios priemonės pažeidimai, V. Germanas sakė, kad šie mėnesiai buvo „tragiški“, įranga tinkamai neveikia, dešimtis kartų per dieną fiksuojami GPS trikdžiai.

Po posėdžio V. Germanas kalbėjo apie tai, kad kiekviena kardomoji priemonė turi būti taikoma tikslingai, kalbėjo apie parlamentaro Sauliaus Skvernelio atvejį – jis taip pat skundžiasi, kad sprendimas jam skirti apykoję yra neproporcingas.

„Visų pirma ji turi būti proporcinga, tai yra proporcinga tiek taikomam asmeniui, tiek jo asmenybei, tiek bendram procesui. Jeigu žmogus studijuoja, dirba, tai koks tikslas yra apykojės, ką užtikrinti? Tave ir taip seka, ir taip žino, kur tu esi“, – žurnalistams sakė V. Germanas.

„Kartais dauguma procesų persipina su logika. Ir aš manau, dabartinė netgi gerbiamo Skvernelio situacija tai parodys. Manau, daug žmonių susiduria su ta problema, bet dabar jis yra tiesiog dienos šviesoje, visi pamatys, kaip tai iš tikrųjų veikia – o veikia (apykojė – ELTA) pakankamai subtiliai“, – aiškino jis.

Kitam kaltinamajam Mindaugui Navickui kardomoji priemonė byloje nėra paskirta, dar dviems kaltinamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Prokuroras: yra tikimybė, kad V. Germanas gali pabėgti, norėjo kraustytis į Dubajų

Prokuroras po posėdžio tikino, jog yra tikimybė, jog kaltinamasis V. Germanas gali pabėgti į užsienį.

„Šioje byloje buvo nustatyti ne vienkartiniai policijos pažeidimai, kuriuos padarė būtent Germanas. Policija pateikė išsamias ataskaitas su jose išrašyta informacija, jog nebuvo galima kai kuriais atvejais susisiekti su Germanu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis“, – žurnalistams sakė D. Stankevičius.

„Jis pažeidinėjo ne vieną kartą kardomąją priemonę, šitą yra intensyvią priežiūrą. Todėl aš manau, jog ji turėtų būti tęsiama tomis sąlygomis, kokios buvo paskirtos“, – pridūrė jis.

D. Stankevičiaus teigimu, V. Germanui judėti visiškai laisvai gali būti neįgyvendinti baudžiamojo proceso įstatyme numatyti tikslai.

„Vis dėlto neatmetama tikimybė, jog žmogus gali pabėgti. Šis asmuo turi daug ryšių užsienyje, byloje nustatyti faktai, jog buvo bandyta apskritai persikelti gyventi nuolat į Dubajų su visa šeima“, – pažymėjo jis.

Po posėdžio V. Germano advokatas aiškino, kad prokuroras informaciją bando pateikti šališkai – tuo metu, kai verslininkas svarstė dėl išvykimo, esą teismo procesas dar nebuvo prasidėjęs.

„Prokuroras tą situaciją bando pateikti šališkai, nes kiekvienas iš mūsų ir kiekvienas žmogus šiuo metu keliauja po įvairias užsienio valstybes. Lygiai taip pat ir gerbiamas Germanas iki tol, kol prasidėjo baudžiamasis procesas, turėjo verslo ryšių įvairiose užsienio valstybėse ir kartas nuo karto keliaudavo“, – žurnalistams sakė advokatas.

„Dabar situacija yra pasikeitusi, išvykti negali. Kol nebus išspręsta ši teisinė problema, ši baudžiamoji byla, natūralu, kad niekur nekeliaus. O laisvas žmogus gali keliauti kur nori“, – tikino L. Belevičius.

Pats V. Germanas taip pat akcentavo, kad svarstė išvykti ilsėtis su šeima, tačiau tuo metu teismo procesai dar nebuvo prasidėję.

„Tik paantrinant: buvo kažkiek ikiteisminio tyrimo metu ir dar net iki prasidedant ikiteisminiam tyrimui fiksuota pokalbių, kurie buvo fiksuoti tarp manęs ir kitų verslo subjektų arba šeimos, ir kurių metu vienas iš kontekstų yra toks: ar važiuosim ilsėtis į Dubajų, ar dar palaukim. Na, apie ką čia kalbam?“ – sakė V. Germanas.

„Žiūrėkit, tai yra teismo procesas, kuriame aš dalyvausiu nuo pradžių iki galo, ir aš esu įsitikinęs, kad jis pasibaigs, ir tada aš galėsiu jau spręsti, ką aš norėčiau“, – kalbėjo kaltinamasis.

V. Germanas universitete studijuoja teisę

Po posėdžio V. Germanas patikslino, kad VU studijuoja teisę, šiuo metu baigia pirmą kursą.

„Studijuoju Vilniaus universitete teisę, ne, ne kalėjime (nusprendžiau studijuoti – ELTA), aš esu vieną aukštąjį išsilavinimą jau turintis ir tiesiog nusprendžiau tęsti žinias teisėje. Baiginėju pirmą kursą“, – žurnalistams kalbėjo kaltinamasis.

Byloje kaltinimai pateikti keturiems asmenims – be V. Germano ir M. Navicko, taip pat Alfonsui Ambrazui ir Andriui Razmai.

Byloje bus nagrinėjamas sukčiavimas ir dokumentų klastojimas, asmenys kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje įgijo labai didelės vertės svetimą turtą.

Prokuratūros teigimu, bylos duomenys leidžia teigti, kad V. Germanas ir M. Navickas buvo minėtos organizuotos grupės vadovai ir su bendrininkais neteisėtai įgijo svetimą turtą.

Bylos duomenimis, kaltinamieji įsigijo kriptoturto kasimo įrenginių, kurių dalį išgabeno iš Lietuvos. 

Pasak teisėsaugos, organizuota grupė, siekdama nuslėpti faktą, jog dalis įrenginių buvo išgabenti iš šalies, prietaisų tiekėjui melagingai nurodė, jog įrenginiai buvo sugadinti, tokiu būdu esą buvo imituotas produkcijos grąžinimas ir neteisėtai įgytos lėšos.

V. Germanas taip pat kaltinamas ir suklastotų asmens dokumentų laikymu – pas jį rasti Graikijos, Portugalijos ir Bulgarijos valstybėse išduoti asmens tapatybės dokumentai.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, areštuotas 7 mln. eurų viršijantis turtas, kaltinamajam V. Germanui skirtos kardomosios priemonės – 1 mln. eurų užstatas ir užsegta apykojė, M. Navickui – 100 tūkst. eurų užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kitiems kaltinamiesiems skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Prokuroras Darius Stankevičius anksčiau teigė, kad ši byla yra didelės apimties, ją sudaro 109 tomai.

Pats V. Germanas anksčiau neigė jam pateiktus kaltinimus, aiškino, kad veiklą vykdo pagal įprastą verslo praktiką, o galimybės pasisavinti minėto turto net neturėjo.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, įtarimai buvo pareikšti ne tik V. Germanui, bet ir jo vaikų motinai Ievai Trinkūnaitei, buvusios Ingridos Šimonytės Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyrui M. Navickui.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau portalas „15min“ pranešė, kad ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. 

Dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu kilusio skandalo tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.

(Papildyta potema)

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Lietuvoje daugiau nei pusė specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) poreikių turinčių mokinių negauna visos jiems rekomenduotos švietimo pagalbos, nors didžioji jų dalis mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, skelbia Valstybės kontrolė.

Audito duomenimis, 2024–2025 mokslo metais 94 proc. SUP turinčių vaikų mokėsi bendrose mokyklose, tačiau 56 proc. jų nesulaukė reikiamos pagalbos. Dar 5 proc. tokių mokinių apskritai negavo jokios švietimo pagalbos.

Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės teigimu, vien galimybės SUP turintiems vaikams mokytis bendrose klasėse nepakanka. Pasak jos, būtina užtikrinti, kad kiekvienas mokinys laiku gautų jam reikalingą pagalbą.

„Daugiau nei pusė šių vaikų nesulaukia jiems reikalingos pagalbos, o šeimos paliekamos vienos su savo iššūkiais. Negalime toleruoti situacijos, kai vaiko teisė į pilnavertį ugdymą virsta geografine loterija, kurioje parama vienam vaikui savivaldybėse skiriasi šimtais kartų, o įgytas profesinio mokymo diplomas galiausiai neatveria durų į darbo rinką. Po šio audito sistemoje neužteks tik kosmetinių pakeitimų – teisės aktai privalo garantuoti realią pagalbą kiekvienam vaikui, kuriam jos reikia“, – pranešime pabrėžė I. Segalovičienė.

Valstybės kontrolė nustatė, kad švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų trūksta 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų ir 75 proc. profesinio mokymo įstaigų. Dėl to, auditorių teigimu, vienam specialistui tenkantis vaikų skaičius atskirose ugdymo įstaigose svyruoja nuo 16 iki 337.

„Dėl to dalis mokinių negauna visų jiems rekomenduotų paslaugų, o pagalba priklauso nuo to, ar konkreti mokymosi įstaiga pajėgia pritraukti darbuotoją“, – pažymi Valstybė kontrolė.

Todėl, anot jos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) rekomenduojama skubiai spręsti specialistų pritraukimo klausimą ir atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.

ŠMSM: pagalbos sistema stiprinama, specialistų daugėja

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sutinka su Valstybės kontrolės audito išvadomis ir teigia, kad nustatyti trūkumai jau sprendžiami. Pasak jos, šiuo metu peržiūrimas švietimo pagalbos modelis, didinamas finansavimas ir stiprinamas specialistų rengimas.

„Įtraukusis ugdymas yra švietimo sistemos veikimo principas, teigiantis, kad kiekvienas vaikas turi teisę mokytis kartu su bendraamžiais, o ugdymosi poreikių įvairovė negali būti priežastis riboti šią galimybę. Ministerija deda pastangas, kad teisės aktuose įtvirtintos garantijos virstų realia, kokybiška ir savalaike pagalba kiekvienam mokiniui“, – teigiama ŠMSM komentare.

Ministerijos teigimu, valstybės finansavimas švietimo pagalbai nuo 2019 metų išaugo daugiau kaip 150 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų iki beveik 216 mln. eurų šiemet.

Taip pat, pasak jos, nuo 2022 iki 2025 m. 21 proc. padaugėjo pagalbos mokiniui specialistų – jų skaičius išaugo nuo 3 997 iki 4 838.

Ministerija taip pat pažymi, kad nuo praėjusių metų lėšos tiesiogiai skiriamos mokykloms, todėl jos gali lanksčiau organizuoti pagalbą ir prireikus įsigyti trūkstamas paslaugas.

Akcentuojamas ir specialistų rengimas. Nurodoma, kad specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijos nuo 2022 m. įtrauktos į prioritetinių studijų sąrašą, o šiose programose šiuo metu mokosi daugiau nei 400 studentų. Be to, kasmet apie 200 pedagogų finansuojamos studijos, leidžiančios įgyti papildomą logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo ar surdopedagogo kvalifikaciją. 

Siekiant mažinti specialistų trūkumą klasėse, įgyvendintas Mokinių įvairovei atvirų klasių projektas – 15-oje savivaldybių įsteigtos 103 klasės, kuriose kartu su mokytoju dirba specialusis pedagogas ar mokinio padėjėjas.

Ministerija taip pat nurodo, kad pagalbą gaunančių SUP turinčių mokinių dalis didėja – 2024–2025 mokslo metais ji siekė 83,2 proc., kai 2022–2023 mokslo metais sudarė 80,1 proc.

ŠMSM teigia ir toliau tobulinsianti teisės aktus, siekdama užtikrinti greitesnį poreikių nustatymą bei numatyti aiškias gaires tiems atvejams, kai pirminiam vaiko vertinimui nepritaria tėvai. 

Anot jos, bendradarbiaujant su Lietuvos įtraukties švietime centru bus diegiami standartizuoti vaikų vertinimo įrankiai bei rengiama priemonė gabių vaikų įvertinimui.

Teheranas, liepos 15 d. (dpa-ELTA). Per naujausius JAV smūgius Irano pietuose praėjusiomis dienomis, vyriausybės duomenimis, žuvo mažiausiai 30 civilių. Šių duomenų nepriklausomai patikrint nėra galimybės.

„Reiškiame užuojautą gedinčioms šeimoms ir gerbiame žuvusiųjų atminimą“, – tinkle „X“ rašė vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani.

Pasak Sveikatos ministerijos atstovo Hosseini Kermanpuro, per pastarąsias atakas, kurios prasidėjo maždaug prieš savaitę, daugiau kaip 260 žmonių buvo sužeisti. Jis pridūrė, kad 222 sužeistieji po gydymo išrašyti iš ligoninių.

(dar papildytas tekstas)

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Vilniaus apylinkės teismas tenkino kaltinamųjų advokatų prašymus ir trečiadienį nukėlė baudžiamosios „Foxpay“ bylos nagrinėjimą – joje beveik 24 mln. eurų vertės kriptoturto kasimo įrangos pasisavinimu kaltinami verslininkas Vilhelmas Germanas bei buvusios ministrės sutuoktinis Mindaugas Navickas.

„Šioje proceso stadijoje bylos nagrinėjimas bus atidedamas, (...) šiandien bylos nagrinėjimas negali būti pradėtas“, – trečiadienio posėdyje sakė teisėja Justina Žukovska-Pečiulienė.

Kitas posėdis byloje numatytas rugsėjo 3 d., kaltinamiesiems leista dalyvauti nuotoliu, per posėdį taip pat bus sprendžiama dėl bylos grąžinimo prokurorui pagrįstumo.

Po posėdžio D. Stankevičius pažymėjo, kad civilinio ieškovo atstovai turės pateikti papildomų dokumentų.

„Posėdis atidėtas dėl to, kad teismas nusprendė gauti iš civilinių ieškovų atstovų atitinkamus patvirtintus dokumentus, kuriuos gynyba kvestionuoja. Tai iš tikrųjų tokią teisę jie turi, (…) artimiausiu metu civilinių ieškovų atstovai pateiks tinkamai patvirtintus dokumentus ir teismo posėdis vyks kaip suplanuotas“, – žurnalistams kalbėjo jis.

Civilinio ieškovo atstovai šioje byloje kėlė klausimus, ar teisėta yra atstovavimo sutartis, kuria pretenzijų turinčios Honkongo ir Portugalijos įmonės suteikė įgaliojimus jai atstovauti Lietuvoje.

Kaltinamųjų advokatai ginčijo, kad nėra įmanoma patvirtinti sutarties autentiškumo, nes teismui yra pateikti skenuoti dokumentai.

„Mes tvirtinam, kad tie dokumentai yra tikri ir originalūs, (...) girdėjau kai kurių atstovų samprotavimus, kad tie dokumentai galbūt nėra tikri, (...) bet tai nėra tiesa, civiliniai ieškovai mus įgaliojo veikti šioje byloje. (…) Jokių objektyvių duomenų nebuvo pateikta kaltinamųjų atstovų, kurie leistų abejoti (...) sutarties įgaliojimais“, – trečiadienio posėdyje kalbėjo vienos iš ieškovių advokatas.

„Dvejus metus šitas ikiteisminis tyrimas tęsiasi, (...) dvejus metus aš praktiškai gyvenu Honkongo laiku, atstovauju Kinijos ieškovams“, – pažymėjo jis.

Tuo metu prokuroras Darius Stankevičius teigė, kad, jo vertinimu, civilinio ieškovo atstovai yra tinkami dalyvauti procese.

„Manau, kad jie tinkami atstovai ir gynybos prašymai turėtų būti atmesti“, – posėdyje sakė prokuroras.

Kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu – keturiems asmenims

Byloje kaltinimai pateikti keturiems asmenims – be V. Germano ir M. Navicko, taip pat Alfonsui Ambrazui ir Andriui Razmai.

Byloje bus nagrinėjamas sukčiavimas ir dokumentų klastojimas, asmenys kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje įgijo labai didelės vertės svetimą turtą.

Prokuratūros teigimu, bylos duomenys leidžia teigti, kad V. Germanas ir M. Navickas buvo minėtos organizuotos grupės vadovai ir su bendrininkais neteisėtai įgijo svetimą turtą.

Bylos duomenimis, kaltinamieji įsigijo kriptoturto kasimo įrenginių, kurių dalį išgabeno iš Lietuvos. 

Pasak teisėsaugos, organizuota grupė, siekdama nuslėpti faktą, jog dalis įrenginių buvo išgabenti iš šalies, prietaisų tiekėjui melagingai nurodė, jog įrenginiai buvo sugadinti, tokiu būdu esą buvo imituotas produkcijos grąžinimas ir neteisėtai įgytos lėšos.

V. Germanas taip pat kaltinamas ir suklastotų asmens dokumentų laikymu – pas jį rasti Graikijos, Portugalijos ir Bulgarijos valstybėse išduoti asmens tapatybės dokumentai.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, areštuotas 7 mln. eurų viršijantis turtas, kaltinamajam V. Germanui skirtos kardomosios priemonės – 1 mln. eurų užstatas ir užsegta apykojė, M. Navickui – 100 tūkst. eurų užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kitiems kaltinamiesiems skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Prokuroras Darius Stankevičius anksčiau teigė, kad ši byla yra didelės apimties, ją sudaro 109 tomai.

Pats V. Germanas anksčiau neigė jam pateiktus kaltinimus, aiškino, kad veiklą vykdo pagal įprastą verslo praktiką, o galimybės pasisavinti minėto turto net neturėjo.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, įtarimai buvo pareikšti ne tik V. Germanui, bet ir jo vaikų motinai Ievai Trinkūnaitei, buvusios Ingridos Šimonytės Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyrui M. Navickui.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau portalas „15min“ pranešė, kad ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. 

Dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu kilusio skandalo tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.

Berlynas, liepos 15 d. (AFP-ELTA). Dalis Vokietijos įstatymų leidėjų ir Kremliui priešiški aktyvistai įtaria Rusiją kurstant regioninę nesantaiką, šmeižiant pagrindines politines partijas ir skleidžiant dezinformaciją. Pasak jų, šiais veiksmais Maskva siekia padėti kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) artėjančiuose Vokietijos regioniniuose rinkimuose.

Buvusiose komunistinėse rytinėse žemėse Saksonijoje-Anhalte ir Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje, kur rugsėjo 6 ir 20 d., vyks rinkimai, AfD pirmauja apklausose.

Ši prieš imigrantus nusiteikusi, prorusiška partija siekia perimti regiono vyriausybės kontrolę. Tai būtų pirmasis kraštutinių dešiniųjų jėgų laimėjimas Vokietijoje nuo 1945 m., kuris suduotų smūgį nepopuliariai kanclerio Friedricho Merzo valdančiajai koalicijai.

Pastaraisiais mėnesiais platformose „X“, „TikTok“ ir „Bluesky“ pasirodo vis daugiau dezinformaciją skleidžiančių įrašų.

Į saugumo klausimus susitelkę įstatymų leidėjai pagrindine šios dezinformacijos kaltininke įtaria esant Maskvą, kuri, pasak jų, pasitelkia AfD Vokietijai destabilizuoti. Partija tai neigia ir tikina pati esanti politinių manipuliacijų auka.

Anoniminių prieš Kremlių kovojančių aktyvistų grupė „Antibot4Navalny“, pavadinta mirusio Rusijos opozicijos veikėjo garbei, pirmąją dezinformacijos kampaniją užfiksavo birželį.

Jos metu internete pasirodė suklastotos žinomų žiniasklaidos priemonių, be kita ko ir naujienų agentūros AFP, pranešimų versijos, kurių tikslas buvo kurstyti nesantaiką tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos.

Socialinių platformų naudotojams pranešus apie paskyras, kuriose buvo dalijamasi šiais įrašais, jos buvo užblokuotos.

Liepos mėnesį grupė aptiko antrąją dezinformacijos kampaniją, kurios metu įrašuose, neva paskelbtuose tokių pirmaujančių Vokietijos žiniasklaidos priemonių kaip viešasis transliuotojas ARD ir „Deutsche Welle“, politikams pažerta kaltinimų korupcija ir seksualiniais nusikaltimais.

Panašių kaltinimų išvengė tik dviejų partijų politikai – AfD ir mažo, prorusiško Sahros Wagenknecht kraštutinės kairės aljanso (BSW).

„Antibot4Navalny“ teigimu, šios kampanijos buvo susijusios su Kremliaus įtakos operacija pavadinimu „Matrioška“, kuri ir anksčiau buvo siejama su melagingo turinio skleidimu politiniais tikslais.

Nors neginčijamų įrodymų apie Rusijos dalyvavimą nėra, „jokio kito įtikinamo paaiškinimo nesama“, teigė vienas grupės aktyvistas, su kuriuo AFP kalbėjosi per žinučių programėlę.

„Mes „Matrioškos“ veiklą kasdien stebime jau apie dvejus su puse metų“, – sakė jis, pabrėždamas, kad kampanijose Vokietijoje šiuo metu naudojami panašūs metodai.

Kaltina AfD dirbant ranka rankon su Rusija

Pasak Žaliųjų partijos parlamentaro ir parlamento žvalgybos priežiūros komiteto pirmininko pavaduotojo Konstantino von Notzo, akivaizdu, kad Rusija ir kraštutinė dešinė dirba ranka rankon.

„Iš Rusijos Vokietijoje skleidžiama naratyvas, kuriam biudžete skirti milijonai ir kuris vėliau yra sąmoningai ir tikslingai retransliuojamas AfD partijos“, – sakė jis AFP, pridurdamas, kad tokie veiksmai šiais laikais rinkimų metu yra gana įprasti.

Opozicijos parlamentaras taip pat apkaltino vyriausybę neveiklumu ir paragino ją galų gale pradėti „šiuos pavojus vertinti rimtai“.

Rusijos ambasada savo pareiškime AFP tokius kaltinimus pavadino „juokingais“ ir teigė, esą Vokietija ir Europa eina „itin pavojingu keliu“, kuris neatitinka jų piliečių interesų.

Valdančioji koalicija, kurią sudaro F. Merzo vadovaujamas centro dešiniųjų CDU/CSU blokas ir centro kairiųjų SPD partija, dažnai kaltina Maskvą vykdant hibridinį karą, kuriame derinama dezinformacija, šnipinėjimas ir sabotažas.

Vokietijos vyriausybė, su kuria susisiekė AFP, operacijos „Matrioška“ tiesiogiai nekomentavo, tačiau teigė, kad „informacijos manipuliavimo operacijos... jau seniai kelia kasdienę grėsmę“.

Vokietijos vidaus saugumo tarnyba (BfV) teigė žinanti apie šią kampaniją socialiniuose tinkluose ir įžvelgianti panašumų su Rusijos grupuote.

Tačiau apie jokias atsakomąsias priemones kol kas nebuvo paskelbta.

Žvalgybos priežiūros komiteto pirmininkas, CDU narys Marcas Henrichmannas teigė, kad Vokietija turi būti atsargi reaguodama į tokias kampanijas, jog nepritrauktų bereikalingo dėmesio.

„Jeigu atkreipdami dėmesį į kampaniją galiausiai suteiksime jai dar daugiau viešumo, tada, be abejo, būsime padarę klaidą“, – sakė jis.

Grupė „Antibot4Navalny“ AFP teigė, kad nors turinio apimtys yra įspūdingos, kampanijos gebėjimas pasiekti žmones kol kas lieka ribotas.

M. Henrichmannas pripažino, kad kai tenka kovoti su kitos valstybės dezinformacijos kampanijomis, vokiečiai yra „šiek tiek atsargesni“, ir paragino suteikti šalies žvalgybos tarnyboms didesnius įgaliojimus.

„Karas dėl protų“ 

Žvalgybos priežiūros komiteto pirmininko vertinimu, Rusija vykdo „karą dėl protų“, kurio tikslas – sėti baimę ir skaldyti Vokietiją, neseniai pradėjusią milžinišką savo ginkluotųjų pajėgų pertvarką ir tapusią pagrindine Ukrainos rėmėja, siekiant pažaboti Rusijos karines ambicijas.

„Vienas dalykas aiškus: AfD yra Putino ruporas Vokietijoje ir šiuos naratyvus sąmoningai išnaudoja“, – tikino jis.

Partijos lyderiai ir rėmėjai Saksonijos-Anhalto žemėje, kur AfD tikisi laimėti rugsėjo 6 d. vyksiančius regioninius rinkimus, šiuos kaltinimus atmeta.

Jie tikina, kad AfD tiesiog turi sveiko proto, ir būtent todėl ragina vyriausybę nustoti leisti milijardus Ukrainai ir imigrantams bei pasisako už tai, kad Vokietija vėl pradėtų pirkti pigią rusišką energiją, siekdama atgaivinti savo buksuojančią ekonomiką.

„Protingo susitarimo su kita šalimi siekis nereiškia, kad jai dirbi“, – AFP sakė partijos pagrindinis kandidatas regione Ulrichas Siegmundas.

„Vokietijos interesai yra mūsų kompasas, bet norint tarnauti šiems interesams mums taip pat reikia pigių žaliavų, tai yra faktas“, – praėjusį savaitgalį partijos suvažiavimo metu tikino U. Siegmundas.

Partiją palaikantis 66-erių pensininkas Hansas-Joachimas Dietrichas, anksčiau dirbęs sunkvežimio vairuotoju, pabrėžė būtinybę dar aktyviau ginti poziciją, už kurią AfD nuolat sulaukia kritikos.

 „Manau, turime ryžtingiau ginti poziciją, įskaitant ir pačioje AfD, kad Rusija yra natūrali mūsų sąjungininkė“, – AFP sakė vyras.

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Birželio mėnesį gamtinių dujų suvartojimas šalyje siekė 987 gigavatvalandes (GWh) – beveik 3 kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (334 GWh), skelbia Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“.

Bendrovės teigimu, tokį vartojimo šuolį lėmė išaugęs gamtinių dujų poreikis pramonėje.

„Birželio mėnesio rezultatai atspindi aktyvų dujų perdavimo tinklo išnaudojimą ir gebėjimą operatyviai reaguoti į kintančius poreikius regione. Matome, kad išvystyta infrastruktūra leidžia lanksčiai balansuoti srautus priklausomai nuo rinkos sąlygų“, – pranešime teigia „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Skelbiama, kad per Kiemėnų sujungimo tašką į Latviją perduotos 2 teravatvalandės (TWh) dujų – 11 proc. daugiau nei praėjusių metų birželį, kai buvo perduota 1,8 TWh. 

Per Santakos sujungimo tašką į Lenkiją perduota 35 GWh dujų, o tuo pačiu laikotarpiu pernai šia kryptimi buvo perduota tik 1 GWh, nes sistemos naudotojų poreikis buvo simbolinis.

Tuo metu per Klaipėdos SGD terminalą į sistemą birželį buvo perduotos 3 TWh dujų – 44 proc. daugiau nei praėjusių metų birželį, kai šis rodiklis siekė 2 TWh. Anot „Amber Grid“, pirmąjį šių metų vasaros mėnesį Klaipėdos SGD terminalas išliko pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu.

Taip pat per birželio mėnesį į perdavimo sistemą iš vietos gamintojų buvo įleista 49 GWh biometano – 2,3 karto daugiau nei pernai birželį, kai šis kiekis siekė 21 GWh.

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Po dviejų savaičių trukmės intensyvių lauko taktinių pratybų į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją trečiadienį pėsčiomis sugrįžo IV kurso kariūnai ir Būrio vado kurso klausytojai.

Lietuvos kariuomenės teigimu, tai yra paskutinis būsimų karininkų išbandymas prieš baigiant Lietuvos karo akademiją.

Po intensyvių pratybų poligone ir sudėtingų lauko taktikos sąlygų kursų dalyviai su pilna ekipuote pėsčiomis įveikė daugiau nei 50 kilometrų.

Šis žygis simboliškai užbaigė ketverių metų etapą mokykloje, kurioje jie mokėsi, treniravosi, brendo ir rengėsi tapti Lietuvos karininkais.

Būsimus karius trečiadienį pasitiko jų artimieji, draugai, akademijos bendruomenė ir vadovybė. 

Po sugrįžimo taip pat buvo apdovanota Lietuvos karo akademijos Būrio vado kursą geriausiai baigusi seržantė Margarita Klimienė bei geriausiu Būrio vado kovos kurso kovotoju pripažintas kariūnas Dominykas Juzumas.

Kitą savaitę sostinės Simono Daukanto aikštėje Lietuvos karo akademijos absolventams bus suteiktas pirmasis karininko – leitenanto – laipsnis.

Kyjivas, liepos 15 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 101 iš 122 dronų, kuriais rusai puolė Ukrainą nuo liepos 14 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Nuo liepos 14 d. 18 val. rusai iš laikinai okupuoto Krymo oro erdvės paleido dvi valdomas raketas Ch-59/69, o iš Kursko, Oriolo, Milerovo (Rusijos Federacija), laikinai okupuoto Donecko miesto ir Hvardijskės (Krymas) krypčių – 122 „Shahed“ tipo kovinius dronus (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius.

Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki liepos 15 d. oro gynybos pajėgos Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainoje numušė arba neutralizavo 101 droną.

Raketos ir 18 kovinių bepiločių smogė 19-oje vietų, o septyniose vietose buvo rastos numuštų taikinių nuolaužos. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keli rusų dronai.

(papildytas tekstas)

Vilnius, liepos 15 d. (ELTA). Vilniaus apylinkės teismas tenkino kaltinamųjų advokatų prašymus ir trečiadienį nukėlė baudžiamosios „Foxpay“ bylos nagrinėjimą – joje beveik 24 mln. eurų vertės kriptoturto kasimo įrangos pasisavinimu kaltinami verslininkas Vilhelmas Germanas bei buvusios ministrės sutuoktinis Mindaugas Navickas.

„Šioje proceso stadijoje bylos nagrinėjimas bus atidedamas, (...) šiandien bylos nagrinėjimas negali būti pradėtas“, – trečiadienio posėdyje sakė teisėja Justina Žukovska-Pečiulienė.

Kitas posėdis byloje numatytas rugsėjo 3 d., kaltinamiesiems leista dalyvauti nuotoliu, per posėdį taip pat bus sprendžiama dėl bylos grąžinimo prokurorui pagrįstumo.

Civilinio ieškovo atstovai šioje byloje kėlė klausimus, ar teisėta yra atstovavimo sutartis, kuria pretenzijų turinčios Honkongo ir Portugalijos įmonės suteikė įgaliojimus jai atstovauti Lietuvoje – kaltinamųjų advokatai ginčijo, kad nėra įmanoma patvirtinti sutarties autentiškumo, nes teismui yra pateikti skenuoti dokumentai.

„Mes tvirtinam, kad tie dokumentai yra tikri ir originalūs, (...) girdėjau kai kurių atstovų samprotavimus, kad tie dokumentai galbūt nėra tikri, (...) bet tai nėra tiesa, civiliniai ieškovai mus įgaliojo veikti šioje byloje. (…) Jokių objektyvių duomenų nebuvo pateikta kaltinamųjų atstovų, kurie leistų abejoti (...) sutarties įgaliojimais“, – trečiadienio posėdyje kalbėjo vienos iš ieškovių advokatas.

„Dvejus metus šitas ikiteisminis tyrimas tęsiasi, (...) dvejus metus aš praktiškai gyvenu Honkongo laiku, atstovauju Kinijos ieškovams“, – pažymėjo jis.

Tuo metu prokuroras Darius Stankevičius teigė, kad, jo vertinimu, civilinio ieškovo atstovai yra tinkami dalyvauti procese.

„Manau, kad jie tinkami atstovai ir gynybos prašymai turėtų būti atmesti“, – posėdyje sakė prokuroras.

Byloje kaltinimai pateikti keturiems asmenims – be V. Germano ir M. Navicko, taip pat Alfonsui Ambrazui ir Andriui Razmai.

Byloje bus nagrinėjamas sukčiavimas ir dokumentų klastojimas, asmenys kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje įgijo labai didelės vertės svetimą turtą.

Prokuratūros teigimu, bylos duomenys leidžia teigti, kad V. Germanas ir M. Navickas buvo minėtos organizuotos grupės vadovai ir su bendrininkais neteisėtai įgijo svetimą turtą.

Bylos duomenimis, kaltinamieji įsigijo kriptoturto kasimo įrenginių, kurių dalį išgabeno iš Lietuvos. 

Pasak teisėsaugos, organizuota grupė, siekdama nuslėpti faktą, jog dalis įrenginių buvo išgabenti iš šalies, prietaisų tiekėjui melagingai nurodė, jog įrenginiai buvo sugadinti, tokiu būdu esą buvo imituotas produkcijos grąžinimas ir neteisėtai įgytos lėšos.

V. Germanas taip pat kaltinamas ir suklastotų asmens dokumentų laikymu – pas jį rasti Graikijos, Portugalijos ir Bulgarijos valstybėse išduoti asmens tapatybės dokumentai.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, areštuotas 7 mln. eurų viršijantis turtas, kaltinamajam V. Germanui skirtos kardomosios priemonės – 1 mln. eurų užstatas ir užsegta apykojė, M. Navickui – 100 tūkst. eurų užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kitiems kaltinamiesiems skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Prokuroras Darius Stankevičius anksčiau teigė, kad ši byla yra didelės apimties, ją sudaro 109 tomai.

Pats V. Germanas anksčiau neigė jam pateiktus kaltinimus, aiškino, kad veiklą vykdo pagal įprastą verslo praktiką, o galimybės pasisavinti minėto turto net neturėjo.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, įtarimai buvo pareikšti ne tik V. Germanui, bet ir jo vaikų motinai Ievai Trinkūnaitei, buvusios Ingridos Šimonytės Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyrui M. Navickui.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau portalas „15min“ pranešė, kad ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. 

Dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu kilusio skandalo tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.