(papildyta nuo 3 pastraipos)

Kaunas, lapkričio 3 d. (ELTA). Birštono merę Nijolę Dirginčienę prokuroras prašo pripažinti kalta dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir skirti jai 10 tūkst. eurų baudą.

Valstybės kaltintojas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius per posėdį pirmadienį taip pat prašė teismo merei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę 4 metus būti renkamai, paskirtai savivaldybių ar jų įstaigų skiriamas pareigas. 

Jeigu Kauno apygardos teismas N. Dirginčienę pripažintų kalta ir šis nuosprendis įsiteisėtų, penktą kadenciją pareigas einanti merė netektų pareigų.

Klausydamasi per teismo posėdį prokuroro kalbos, vardijamų galimai pasisavintų pinigų atvejų, merė purtė galvą, o jo kalbos pabaigoje išgirdusi bausmę sunkiai atsiduso.

Prokuroras sako, kad nors N. Dirginčienė kaltės nepripažino, jos kaltė yra įrodyta.

„Neadekvati siūloma bausmė, siūloma bausmė yra labai didelė – ir piniginė bausmė, ir neleisti eiti pareigų. Kitiems už tą patį civilinė atsakomybė taikoma. Manau, kad teismas atsižvelgs į visų liudytojų parodymus, į tai, kaip viskas vyko. Labai kelia nuostabą, iš kur tiek viskas priskaičiuota. Manau, kad teismas įsiklausys ir priims teisingą nuosprendį“, – Eltai po teismo posėdžio sakė N. Dirginčienė. 

Kaip skelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), 2019–2020 m. laikotarpiu N. Dirginčienė, eidama Birštono savivaldybės tarybos narės pareigas, manoma, suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų, interneto paslaugų, įrangos įsigijimo, transporto priemonės remonto išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Prokuratūros kaltinimą sudaro 28 punktai. Juose nurodoma, kad Birštono vadovė už kurą atsiskaitė 27 banko kortelėmis, į veiklos išlaidas buvo įtraukti jos sutuoktinio, dviejų jų sūnų, marčios, taip pat tarybos narės socialdemokratės Dovilės Adamonytės ir savivaldybėje dirbančios pastarosios sesers kuro čekiai.

Pasak prokuratūros, perkant kurą buvo naudojamos ir 37 skirtingos nuolaidų kortelės.

Socialdemokratų partijoje narystę sustabdžiusi ilgametė kurorto merė R. Dirginčienė teisiama dėl kaltinimų pasisavinus daugiau nei 6,3 tūkst. eurų savivaldybės lėšų. Daugiau nei 5 tūkst. eurų žalos merė jau atlygino, prokuroras D. Valkavičius prašo teismo iš kaltinamosios priteisti dar beveik 678 eurus, kurių politikė nėra sumokėjusi. 

„Vien formalūs dokumentai nerodo, kad visas kiekis panaudotas tarybos nario veiklai, tarybos nariui taikomi aukštesni nesavanaudiškumo, skaidrumo, sąžiningumo reikalavimai“, – savo kalboje pažymėjo prokuroras.

Po prokuroro kalbos savo pasisakymą pradėjo N. Dirginčienės advokatas Gintaras Černiauskas. Jis neigia klientei pareikštus kaltinimus ir prašo teismo merei priteisti per 6 tūkst. eurų. Tai suma, kurią klientė išleido, jo manymu, gindamasi nuo nepagrįstų kaltinimų. 

„Merė negalėjo suvokti, kad jos veiksmai gali būti traktuojami kaip teisės pažeidimas. Nebuvo reikalavimo atsiskaityti asmeninėmis kortelėmis“, – teismui sakė advokatas. 

Jo manymu, tokia situacija Birštono ir kitose savivaldybėse susiklostė todėl, kad savivaldybių administracijos neužtikrino tinkamos finansų kontrolės, nebuvo aiškiai reglamentuota, kokie dokumentai tinkami išlaidoms pagrįsti. 

„Meras dirba 24/7 režimu. Aš pats esu dalyvavęs SPA atidaryme Birštone, vakare. Negalima sutikti su prokuroro vertinimu, kad visais atvejais merė galėjo naudoti savivaldybės transportą“, – sakė advokatas G. Černiauskas.

Prokuratūra sako, kad N. Dirginčienė naudojosi ir savivaldybei priklausančio transporto paslaugomis, ir dar papildomai teikė kvitus už kurą, taip imituodama, kad patyrė išlaidas, kurias reikia jai kompensuoti. 

Liudijo sūnūs ir sutuoktinis

Be to, prokuroras pateikė duomenis, kad 2019-2020 m., kai vykdavo į darbines komandiruotes, įvairius renginius Norvegijoje, Briuselyje, Strasbūre, Kinijoje. N. Dirginčienė į savo veiklos ataskaitas taip pat teikė kuro kvitus. Tomis dienomis, kai merė nebuvo Lietuvoje, prie ataskaitų pridėti ir kuro čekiai, apmokėti grynaisiais pinigais, banko kortelėmis.

„Aš niekada nepyliau kuro, girdėjote ir vyro parodymus, kad vyras visą laiką užpildavo kuro. Juk užpylus tą dieną, nevažiuoji – gali užpilti ir kitą dieną, ir trečią, ir penktą. Aš gi ne su mašina (į užsienį –  ELTA) važiuodavau ar skrisdavau“, – Eltai sakė N. Dirginčienė. 

Per posėdį pirmadienį teismas taip pat apklausė du merės sūnus ir jos sutuoktinį.

„Buvo prašymai pavežti, pavežiau, laikotarpį sunku pasakyti. Kelių apžiūra, renginiai. Grynais pinigais mama atsiskaitė“, – teismui pasakojo Justas Dirginčius. 

Jis sakė mamos neklausęs, dėl kokios priežasties ji prašo pavežėjimo.

Teismas apklausė ir kitas merės sūnų Tadą Dirginčių.

„Žinau, kad mama yra kaltinama „čekiukų" byloje, pas ją gali būti mano kortelės čekiukų, esu ne kartą pavežęs, kur kada nefiksuoju. Renginiai, susitikimai bendruomenės. Aš užpildavau, paimdavau kvituką ir su manim atsiskaitydavo. Kur mama prašė, ten važiavom. Vienas vairuotojas savivaldybėje, aš galėjau vežti po darbo valandų", – teismui liudijo merės sūnus.

N. Dirginčienės sutuoktinis Jonas Dirginčius pasakojo, kad nuolat prižiūrėjo šeimos automobilį.

„Aš šeimoje prižiūriu automobilį, ir su mano buvusia specialybe susijusi. Tokia nerašyta pareiga: tai nuplauni, padangos, kad būtų. Aš turėjau savo ir tėvų, kurie pas mus gyveno, korteles. Aš pinigų turėjau, kasa tai bendra. Kokia kortelė papuldavo po ranka, tokia ir mokėjau“, – sakė jis.

Jis teigė, kad sutuoktinė dažnai jo prašydavo pavežti, nors pati yra vairuojanti.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs gruodžio 19 dieną, savo kalbą toliau tęs N. Dirginčienės advokatas.

Mero pareigas eina penktą kadenciją

2005 m. N. Dirginčienė buvo paskirta Birštono savivaldybės administracijos direktore, o kurortui vadovauja nuo 2008 m.

Savo biografijoje politikė skelbia, kad 1985–1990 m. ir nuo 1995 m. iki dabar yra renkama Birštono miesto ir savivaldybės tarybos nare.

Nuo 1997 m. N. Dirginčienė – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė, nuo 2007 m. šios partijos Birštono skyriaus pirmininkė. N. Dirginčienė taip pat užėmė aukštas pareigas LSDP: nuo 2015 m. ji – LSDP valdybos narė, LSDP pirmininko pavaduotoja.

Politikė ne pirma kartą atsiduria teismo kaltinamųjų suole – 2010 m. Birštono merė jau buvo sulaukusi kaltinimų dėl galimo savivaldybės turto pasisavinimo, tačiau teismai ją išteisino. Šios bylos tyrimo metu ji buvo laikinai nušalinta nuo pareigų.

Minėtą bylą dėl turto pasisavinimo taip pat tyrė STT. Jos pareigūnai atliko kratas Birštono savivaldybėje ir Socialdemokratų partijos Birštono skyriaus būstinėje.

Tąkart į teismus N. Dirginčienę atvedė kėdžių pirkimas – buvo įtariama, kad savivaldybė už 2 tūkst. litų įsigijo baldų, bet jie atsidūrė LSDP Birštono skyriaus patalpose.

(nauji papildymai visame tekste)

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda priims sprendimą dėl socialdemokrato Roberto Kauno kandidatūros į krašto apsaugos ministrus, įvertinęs visus aspektus, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Jo teigimu, G. Nausėdos verdiktas turėtų paaiškėti dar šią savaitę. 

„Prezidentas priims sprendimą įvertinęs visus aspektus“, – po R. Kauno susitikimo su šalies vadovu G. Nausėda sakė D. Matulionis.

„(Prezidentas – ELTA) laukia (institucijų – ELTA) atsakymo. Ši savaitė ir bus ta lemiama savaitė“, – pridūrė jis. 

D. Matulioniui kandidatas paliko teigiamą įspūdį

Nors prezidento sprendimas dar neaiškus, D. Matulionis tikina, jog jam kandidatas paliko teigiamą įspūdį. 

„Dalykiškas, energingas pokalbis, išties daug klausimų palietėme, pokalbis vyko pakankamai įdomiai. Kaip aš dabar galiu vertinti, sakyti, kokį įspūdį paliko prezidentui? Prezidentas turi tą pasakyti. Man paliko, jeigu galiu taip pasakyti, neblogą įspūdį“, – sakė jis.

Vis dėlto, paprašytas pakomentuoti viešojoje erdvėje netylančias diskusijas dėl galimos R. Kauno kompetencijų krašto apsaugos srityje stokos, D. Matulionis tikina – viskas yra išmokstama.

„Šioje vietoje svarbiausia yra turėti patriotišką, gebantį dirbti komandoje ir suvokiantį visas išores grėsmes žmogų. Norėčiau tik priminti (…) – per 35 metus turėjome daug įvairių Vyriausybių, buvo skirta daug įvairių ministrų. Jeigu panagrinėsite visus paskirtus ministrus, tai tikrai surasite ne vieną ministrą, kuris atėjo galbūt ir neturėdamas gilios patirties vienoje ar kitoje srityje“, – kalbėjo prezidento patarėjas. 

„Manau, kad viskas yra išmokstama ir patirtis ateina. Šioje vietoje tikrai nenorėčiau daugiau interpretuoti, bet tiktai konstatuoju faktą, kad tai yra politinio proceso sudėtinė dalis“, – akcentavo jis. 

Tikimasi, jog KAM politinės komandos klausimas bus derinamas su prezidentu

Pasak prezidento patarėjo, G. Nausėda tikisi, jog naujojo ministro formuojama politinė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komanda bus derinama ir su šalies vadovu. 

„Komandos klausimas irgi yra labai svarbus. Tęstinumas, nuoseklumas, tvirtumas ir skaidrumas yra tie principai, kurių būtina laikytis“, – kalbėjo D. Matulionis. 

„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje krašto apsaugos ministro pozicija yra itin svarbi. Dėl to yra labai svarbus klausimas, kokia komanda bus surinkta. Tam irgi buvo skiriamas didelis dėmesys. Tikimasi, kad šiuo klausimu ir toliau bus derinamasi su prezidentu“, – akcentavo šalies vadovo vyriausiasis patarėjas. 

Prioritetais laiko darbų tęstinumą ir tinkamą gynybos finansavimo užtikrinimą

D. Matulionio teigimu, R. Kauno susitikimo su prezidentu metu buvo aptarti keturi šalies vadovui svarbiausi KAM prioritetai: darbų tęstinumas, tinkamas gynybos finansavimas, pasirengimas Vokietijos brigados dislokavimui ir efektyvūs karinių įsigijimų procesai. 

„Iš prezidento pusės buvo pabrėžtas darbų tęstinumo ir nuoseklumo poreikis“, – sakė D. Matulionis. 

Pasak jo, šalies vadovas, vertindamas kandidatą, daug dėmesio skirs ir tinkamo gynybos finansavimo klausimui bei Valstybės gynimo tarybos (VGT) įsipareigojimui dėl gynybos finansavimo.

„Visi turime suvokti, kad tai įsipareigojimas laisvei ir nepriklausomybei. Jokių dvejonių dėl to tikrai neturi būti“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas. 

„VGT sausio mėnesį buvo priimtas sprendimas skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP grynajai gynybai, bet ne kitoms su gynyba susijusioms išlaidoms. Todėl gynybos finansavimas yra apibrėžtas labai aiškiai NATO sprendimu, kurio privalome tvarkingai laikytis. Čia neturėtų būti jokių interpretacijų ar bandymų išplauti šį įsipareigojimą ir mūsų VGT įsipareigojimą“, – pažymėjo D. Matulionis. 

Kaip akcentuoja prezidento patarėjas, iš kandidato į ministrus tikimasi, jog jis skirs reikalingą dėmesį Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje parengiamiesiems darbams. 

„Priimančios valstybės infrastruktūros įrengimas Vokietijos brigados dislokavimui, nepamirštant, kad tai bus didžiausias visų laikų infrastruktūros projektas, todėl visi darbai turi būti pabaigti laiku ir skaidriai“, – šalies vadovo akcentuotus prioritetus vardino D. Matulionis. 

Be to, G. Nausėdos patarėjo teigimu, tikimasi, jog būsimo ministro prioritetu taip pat bus ir tinkami, savalaikiai ir skaidrūs kariniai įsigijimai.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partijos vicepirmininko, Seimo nario R. Kauno kandidatūrą. 

Visgi, po tokio sprendimo viešojoje erdvėje kilo daug abejonių dėl šio politiko tinkamumo būti krašto apsaugos ministru. Atkreipiamas dėmesys, jog parlamentaras neturi patirties gynybos srityje, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirba kiek ilgiau nei mėnesį.

KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė. Šiuo metu pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas tiesiai neatsako, ar nekokybiškai kelią į Rūdninkų poligoną nutiesusi įmonė „Fegda“ turėtų būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pasak jo, situacija yra nevienareikšmiška, todėl reikia įvertinti visas aplinkybes – įskaitant ir tai, ar įmonė sutinka defektą pašalinti.

„Labai priklauso nuo situacijos ir tai nėra taip vienareikšmiška. Jeigu tiekėjas, įvykdęs broką, jį priima (...) ir sutinka jį tvarkyti, tai yra viena situacija. Jeigu nesutinka ir išsisukinėja, tai yra kita situacija. Šiuo atveju įvertinsime visas aplinkybes ir, jeigu tiekėjas supranta ir sutinka, kad tai yra jo brokas, ir jeigu tai tikrai yra jo brokas – manau, turėtų jį pašalinti“, – pirmadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Kaunas.

„Dažnai pasitaiko, kad (rangovas – ELTA) turi kažkokį kiekį broko. Va čia ir yra klausimas – ar rangovas elgiasi sąžiningai, ar nesąžiningai“, – pridūrė jis.

Tuo metu paklaustas, ar tapus ministru ir priiminėjant sprendimus jam nedarytų įtakos tai, kad ši įmonė turi sąsajų su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiu Mindaugu Sinkevičiumi, politikas pabrėžė, kad politinės jėgos lyderis nėra jo tiesioginis vadovas. Į krašto apsaugos ministrus siūlomas politikas akcentavo visų pirma tokiose situacijose besivadovaujantis sąžine.

„Pirmiausiai, tai aš paklūstu savo sąžinei, Konstitucijai ir, jeigu tapsiu ministru, tai turėsiu tikrai bendrauti su premjere, nes ji yra mano tiesioginė vadovė. Partijos pirmininkas nėra mano tiesioginis vadovas. Manau, valdymo rizikas turi įsivertinti tie, kas valdo įmones, kas yra akcininkai. O viešumas, skaidrumas turbūt yra tie ginklai, kurie parodo viską“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad Rūdninkų poligono įrengimo darbai dėmesio centre atsirado dėl kelio į karinę teritoriją defektų. Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, įmonės „Fegda“ nutiestame kelyje buvo nustatyti defektai atskiruose ruožuose: betono dangoje fiksuoti įtrūkimai per visą sluoksnio storį, įtrūkimų tinklas galimai progresuoja, plyšiai atsiranda šalia remontuojamų siūlių. 

„Delfi“ portalo teigimu, karinį projektą koordinuojanti Krašto apsaugos ministerija (KAM) iš bendrovės esą nereikalauja kelio tiesti iš naujo, ten šiuo metu atliekami remonto darbai.

(papildymai ir atnaujinimai visame tekste, atnaujintas pavadinimas)

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Pirmadienį prezidentui Gitanui Nausėdai susitinkant su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Robertu Kaunu, į Simono Daukanto aikštę susirinkę kelios dešimtys protestuotojų ragino šalies vadovą neskirti socialdemokrato į šias pareigas.

Protesto iniciatoriai Prezidentūros kanceliarijos atstovams įteikė kreipimąsi, kuriame teigiama, jog „Lietuvos žmonių ir šalies kariuomenės saugumas negali tapti politinių ar asmeninių eksperimentų įkaitu“.

„Prašome jūsų dar kartą įvertinti geopolitines rizikas, išlaikyti atsakomybę prieš valstybę ir neskirti R. Kauno krašto apsaugos ministru“, – tvirtinama protestuotojų parengtame dokumente.

„Suprantame, kad LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija – ELTA) jus jau ne pirmą kartą stato į sudėtingą padėtį dėl ministrų skyrimo, tačiau tikime, kad jūs sugebėsite atsilaikyti prieš jų spaudimą ir priimti sprendimą, kuris būtų naudingas ne kažkuriai vienai partijai, o visai Lietuvos valstybei“, – priduriama rašte prezidentui.

Po pokalbio su prezidentu, Kaunas susitiko su protestuotojais: vieną iš organizatorių apkaltino melu

Prieš R. Kauno atvykimą į Prezidentūrą, S. Daukanto aikštėje būriavosi kelios dešimtys aktyvistų, dalis jų buvo nešini Lietuvos, Ukrainos vėliavomis.

Pats kandidatas su aktyvistais prieš susitikimą su šalies vadovu nepanoro susitikti – jis ėjo tiesiai į Prezidentūros rūmus. Tokį socialdemokrato sprendimą protestuotojai palydėjo šūksniais ir švilpimu.

„Demokratinės visuomenės apraiškos yra labai sveikintinos mūsų Lietuvoje“, – paklaustas, kaip vertina vykstantį protestą, žurnalistams prie Prezidentūros teigė R. Kaunas.

Po užsitęsusio pokalbio su G. Nausėda, socialdemokratas susitiko su aktyvistais. Tiesa, tuomet prie Prezidentūros jų buvo likę vos keletas. 

Protestuotojai įteikė socialdemokratui žaislinę bebro figūrėlę. Savo ruožtu R. Kaunas kėlė klausimus dėl jo atžvilgiu žeriamos aktyvistų kritikos.

„Ar galiu jums užduoti klausimą, jus cituodamas? Jūs mane pavadinote cinišku, grubiu, pagiežingu, arogantišku, agresyviu, negerbiančiu kitos nuomonės, bet aš su jumis nei vieną kartą nebendravau. Mes gyvai nebendravome, jūs manęs nepažįstate, kaip jūs galite leisti sau meluoti?“ – protesto organizatoriams sakė R. Kaunas.

„Aš suprantu, kad jūs meluojate? (…) Bet yra kitas momentas – žmonės, kurie mane pažįsta, jie žino, kad šioje vietoje jūs esate visiškai neteisus ir jūs diskredituojate tą protestą, kuris iš esmės turi prasmę“, – kreipdamasis į vieną iš organizatorių Mantą Meškerį, dėstė socialdemokratas.

Su kandidatu susiginčijęs protesto iniciatorius teisinosi, jog tiesiog išsako savo nuomonę.

„Man jūs atrodote ciniškas, pagiežingas, pasyviai agresyvus žmogus, tai aš ir pasakiau. Tai nėra joks melas“, – atkirto M. Meškerys.

R. Kaunas ragino protestuotojus jo nešmeižti, bet pasikalbėti ir atsakyti į kylančius klausimus Seime.

„Siūlau padaryti kitaip. Padarykime susitikimą, ramiai, be triukšmo, kad ir pas mane kabinete (…) – atsisėskime ir pakalbėkime“, – kvietė politikas.

Protestuotojai abejoja R. Kauno patirtimi ir kompetencijomis

Protesto iniciatoriai akcentuoja, kad R. Kaunas neturi pakankamos patirties užimti krašto apsaugos ministro pareigas.

„Protestuojame prieš kandidato Roberto Kauno skyrimą krašto apsaugos ministru. Manome, kad tai yra netinkamas kandidatas šiuo sudėtingu valstybei laikotarpiu. Manome, kad jis neturi pakankamai patirties krašto apsaugos srityje, apskritai didžiojoje politikoje, apie jo diplomatinius sugebėjimus irgi kyla daugybė klausimų, pažvelgus į jo praeities komentarus, atsiliepimus, lingvistiką“, – žurnalistams prie Prezidentūros teigė vienas protesto organizatorių M. Meškerys. 

„Krašto apsaugoje mums, kaip valstybei, reikia žmogaus, kuris būtų patikimas, stabilus, kuris turėtų patirties ir galėtų užtikrinti, kad mes visi jaustumėmės saugiai“, – akcentavo jis. 

Kandidato kompetencijų trūkumą akcentavo ir į protestą atvykusi Milda. 

„Vienintelė stipri šio kandidato savybė yra padlaižiavimas savo partijos prezidiumui. (...) Tai dabartinėje geopolitinėje situacijoje yra pavojinga – turėti patogų žmogų Krašto apsaugos ministerijoje yra neatsakinga ir labai pavojinga, negalima ramiai į tai žiūrėti“, – dėstė ji.

Tuo metu proteste dalyvaujantis Rokas ragino prezidentą apsvarstyti pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

„Robertas Kaunas yra vienas iš epizodų, kurių buvo ne vienas ir bus dar ne vienas. Tikiuosi, kad prezidentui užteks stiprybės paleisti Seimą (...) Geriau nebus, nes nėra resurso pas nei vieną iš dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių, intelektualinio potencialo, iš ko būtų galima skirti Vyriausybės žmones, kurie žinotų, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti“, – kalbėjo protestuotojas. 

Proteste pasirodė A. Kandrotas-Celofanas

Į protestą atėjo ir recidyvistu pripažintas Antanas Kandrotas-Celofanas. Pastarasis ėjo kalbinti protestuotojus, juos filmavo.

Toks A. Kandroto-Celofano elgesys sulaukė protestuotojų pasipiktinimo. Pastarieji buvo raginami nepasiduoti provokacijoms. 

ELTA primena, kad praėjusią savaitę socialdemokratai nusprendė į krašto apsaugos ministro pareigas teikti partijos vicepirmininko, Seimo nario Roberto Kauno kandidatūrą. 

Visgi, po tokio sprendimo viešojoje erdvėje kilo daug abejonių dėl šio politiko tinkamumo būti krašto apsaugos ministru. Atkreipiamas dėmesys, jog parlamentaras neturi patirties gynybos srityje, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) dirba kiek ilgiau nei mėnesį.

KAM vadovo postas atsilaisvino po to, kai iš pareigų buvo atleista į ginčus su premjere dėl gynybos finansavimo įsivėlusi Dovilė Šakalienė. Šiuo metu pareigas laikinai eina vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Vilius Narkūnas (ELTA)

Martyna Pikelytė (ELTA)

Augustė Lyberytė (ELTA)

Seulas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas pirmadienį atvyko į Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienį – tai pirmas kartas per aštuonerius metus, kai JAV gynybos sekretorius surengė tokį vizitą.

Pietų Korėjos gynybos ministras Ahn Gyu-backas lydėjo savo kolegą iš JAV į Panmundžomą – vienintelę vietą, kur abiejų Korėjų kariai stovi veidu vienas į kitą, o prieš tai jiedu aplankė kalvą, vadinamą Ouellette‘o stebėjimo postu.

Ahnas ir P. Hegsethas „dar kartą patvirtino stiprią jungtinę gynybos poziciją ir glaudų Pietų Korėjos bei JAV bendradarbiavimą“, sakoma Pietų Korėjos gynybos ministerijos pareiškime.

P. Hegsetho vizitas surengtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas per savo kelionę po Aziją praėjusią savaitę ne kartą siuntė Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui signalus apie norą atnaujinti santykius, bet Pchenjanas į juos neatsakė.

Paskutinį kartą D. Trumpas su Kimu susitiko per savo pirmąją kadenciją, 2019 m. birželį nuvykęs į Panmundžomą.

Jis tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, įkėlusiu koją į Šiaurės Korėją, kai trumpam kirto sieną, o po to grįžo su Kimu į dvišalį susitikimą.

Prieš D. Trumpo vizitą jo gynybos vadovas Jamesas Mattisas 2017 m. spalio mėnesį buvo nuvykęs į abi Korėjas skiriančią demilitarizuotąją zoną.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Mokėjimų ir skolinimosi platformų bendrovės „NEO Finance“ pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, augo 42 proc. iki 2,11 mln. eurų, o ikimokestinis pelnas – 76 proc. ir siekė 0,37 mln. eurų.

Skelbiama, kad bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) didėjo 47 proc. ir sudarė 0,5 mln. eurų., o EBITDA marža siekė 24,13 proc.

Kaip praneša bendrovė, jos valdomo atvirosios bankininkystės ir mokėjimų paslaugų verslo „Neopay“ pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 0,79 mln. eurų – 78 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Be to, apdorotų mokėjimų kiekis augo 41 proc. ir viršijo 13 milijonų, o inicijuotų mokėjimų skaičius – 46 proc. iki 11,8 milijono.

Tuo metu tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ pajamos liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, didėjo 11 proc. iki 0,97 mln. eurų. 

Taip pat, bendrovės duomenimis, pradinėje plėtros stadijoje esančios sutelktinio finansavimo platformos „Finomark“ finansavimo apimtys per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 2,67 mln. eurų – 126 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu. Bendrasis platformos paskolų portfelis trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 7,9 mln. eurų. 

„NEO Finance“, priklausanti privataus kapitalo investicijų bendrovei „ERA Capital“, teikia mokėjimo paslaugas naudodama prekės ženklą „Neopay“, taip pat valdo tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“ ir yra pagrindinė sutelktinio finansavimo platformą „FinoMark“ valdančios bendrovės akcininkė. 

Sumai, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Per naują dronų ataką Sumų srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus. Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusiojo kūną. Dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė srities administracija.

Sumų sritis dažnai atakuojama rusų pajėgų.

Ukrainos oro gynyba naktį  į pirmadienį į Ukrainą paleido 138 dronus ir keliolika raketų, įskaitant „Kinžal“ ir „Iskander“ tipo. Dauguma dronų ir viena raketa buvo neutralizuota. Registruoti smūgiai 11 vietų. Detalių ginkluotosios oro pajėgos nenurodė.

Pranešimų apie rusų raketų atakas būta iš Dnipro miesto. Čia apgadintas vienos įmonės pastatas, nukentėjo vienas žmogus.

Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste per dronų ataką užsiliepsnojo prekybos centras, pranešė srities administracija.

Helsinkis, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pirmadienį pareiškė, kad pasaulyje prasidėjo nauja branduolinių ginklų era. Šiais žodžiais jis sureagavo į praėjusią savaitę Jungtinių Amerikos Valstijų paskelbtus planus atlikti naujus branduolinių ginklų bandymus.

Suomijos prezidentas savo kalboje Helsinkyje sakė, kad atgrasymo logika ir „strateginis stabilumas tarp supervalstybių“ šiuo metu patiria transformaciją.

„Mes įžengėme į naują branduolinių ginklų erą, kurioje branduolinių ginklų reikšmė, deja, didėja“, – sakė A. Stubbas.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV pradės branduolinių ginklų bandymus, o tai sukėlė klausimų, ar jis turėjo galvoje ketinimą atlikti pirmąjį šalies branduolinio ginklo sprogdinimą nuo 1992 m.

JAV prezidentas apie tai prabilo po to, kai Rusija paskelbė išbandžiusi naują branduolinę sparnuotąją raketą „Burevestnik“ ir branduolinį povandeninį droną, galintį nešti branduolinį ginklą.

Branduolinių sprogimų, kiek tai žinoma, jau kelis dešimtmečius nevykdo nė viena šalis, išskyrus Šiaurės Korėją.

Rusija ir Kinija tokių bandymų neatliko atitinkamai nuo 1990 m. ir 1996 m.

Sekmadienį D. Trumpas pareiškė, esą Rusija, Kinija ir kitos šalys atliko požeminius branduolinius bandymus, apie kuriuos viešai neskelbta, ir kad JAV paseks jų pavyzdžiu.

„Kaip galime kartu kurti atgrasymą? Kaip galime kontroliuoti eskalaciją?“ – klausė A. Stubbas, pažymėdamas, kad tai yra klausimai, kuriuos maža šalis kaip Suomija, kuri turi maždaug 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, dabar turi apsvarstyti kartu su savo sąjungininkėmis.

ELTA primena, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija atsisakė ilgus dešimtmečius puoselėto karinio savarankiškumo principo ir 2023 m. prisijungė prie NATO karinio aljanso, kuriame didžiausią vaidmenį atlieka JAV.

Ryga, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Latvijos valdžios institucijos sulaikė šios šalies pilietį, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba pirmadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad šis asmuo kaltinamas informacijos apie Latvijos gynybos sektorių rinkimu Rusijos karinės žvalgybos agentūrai GRU. Įtariama veikla apėmė duomenų apie privačią aviacijos infrastruktūrą ir NATO karius šalyje rinkimą.

Valdžios institucijos nepateikė daugiau informacijos apie įtariamojo tapatybę ar lytį. Pareiškime pažymima, kad šis asmuo tebėra sulaikytas, o tyrimas tęsiamas.

(papildymai nuo 3 pastraipos, dar papildysime)

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs pretendentas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas tikisi, kad atsakęs į visus šalies vadovo klausimus išsklaidė abejones dėl savo kandidatūros.

„Susitikimas buvo konstruktyvus. Tikiuosi, kad pavyko atsakyti į įvairius klausimus, kurių tikrai buvo nemažai, ir išsklaidyti visas prezidento buvusias abejones. Išdėsčiau savo prioritetus, savo matymą, savo viziją“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams teigė R. Kaunas.

„Be abejo, vienas iš klausimų buvo patirties klausimas. Tikiuosi, kad man pavyko prasklaidyti tas abejones. Esu jau ir viešojoje erdvėje ne kartą minėjęs, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) (dirbau – ELTA) taip, tik pusantro mėnesio, tačiau didesnis gyvenimo laikotarpis, visgi, buvo informacinių technologijų komandos formavime (...). Šalia turint kvalifikuotus, konkrečios srities specialistus, kiekvienas vadovas geba priimti reikiamus ir teisingus sprendimus su tų specialistų patarimais“, – dėstė jis. 

Norėtų tęsti darbus su buvusia ministerijos komanda

R. Kaunas teigė matantis būtinybę užtikrinti buvusios ministrės Dovilės Šakalienės pradėtų darbų tęstinumą. Be to, kaip vieną iš svarbiausių prioritetų pretendentas įvardijo buvusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) politinės komandos išlaikymą. 

„Suprantu, kad dabar ypatingai svarbu užtikrinti darbų tęstinumą ir komandos, kiek įmanoma, išlaikymą. Vienas iš prioritetų yra darbas su buvusia komanda, kurį aš jau esu pradėjęs. Šnekamės, kalbamės, žiūrėsime, kaip mums pavyks judėti toliau“, – Prezidentūroje teigė R. Kaunas.