Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Ketvirtadienį Seime vyksiančios konferencijos dalyviai aptars Lietuvos šaulių sąjungos (LŠA) vaidmenį šalies kariuomenėje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir LŠS surengtame renginyje taip pat bus diskutuojama apie šaulių indėlį į gynybą ir krizių valdymą.

Konferencijos dalyvius sveikins Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.

Renginyje planuojama apžvelgti šaulių dalyvavimą Nepriklausomybės kovose bei Šaulių sąjungos vietą gynybos planuose XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Pranešimus apie tai skaitys Seimo Laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos draugų grupės narys, prof. Valdas Rakutis, LŠS atstovaujantis dr. Audrius Skaistys, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesorius Jonas Vaičenonis.

Kaip informuojama pranešime žiniasklaidai, LŠS vado pavaduotojas plk. ltn. Gediminas Latvys pristatys, kokius pajėgumus kuria ir plėtoja šiandien Šaulių sąjunga. Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas (NKVC) Vilmantas Vitkauskas paanalizuos šaulių indėlį krizių valdymo sistemoje, o Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas kalbės apie Šaulių sąjungos pajėgumų integravimą į Ginkluotąsias pajėgas ir bendrą šaulių karinį rengimą su Lietuvos kariuomene.

Konferenciją užbaigs LŠS vado plk. ltn. Lino Idzelio moderuojama diskusija „Ar rengiamės ateities karui. Koks LŠS vaidmuo?“.

106-erius metus skaičiuojanti LŠS yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija. Jos tikslas yra stiprinti valstybės gynybinę galią, ugdyti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtoti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikti  pagalbą policijai ir civilinei saugai.

Šauliai veikia pagal Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 17 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį po beveik metų pertraukos grįžta prie LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamo europarlamentaro Petro Gražulio bylos nagrinėjimo.

„Teismo posėdyje planuojama pradėti baigiamąsias kalbas“, – Eltai sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.

Baigiamųjų kalbų metu pasisako prokuroras, kuris įvardija, kokią bausmę siūlo skirti kaltinamajam, pats kaltinamasis, jo gynėjas, kiti proceso dalyviai. 

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sustojęs, nes kaltinamasis P. Gražulis praėjusių metų liepą buvo išrinktas Europos Parlamentu nariu ir įgijo teisinę neliečiamybę. 

Po generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimosi gegužės 6 d. EP panaikino P. Gražulio teisinę neliečiamybę. EP nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, jog teisėsaugos procesas gali būti traktuojamas kaip politinis persekiojimas.

P. Gražulio teisinė neliečiamybė dėl kaltinimų šioje byloje buvo panaikinta ir anksčiau, tai yra 2023 m. lapkritį, tik tuomet šį sprendimą priėmė Seimas, kadangi politikas buvo išrinktas į parlamentą.

ELTA primena, kad baudžiamoji byla, kurioje P. Gražuliui pareikšti kaltinimai dėl LGBTQ asmenų niekinimo, teismui perduota 2023 m. gruodį.

P. Gražulis yra kaltinamas tuo, kad, būdamas Seimo nariu, 2022 m. gegužės 26 d. Seimo patalpose, pasibaigus Seimo posėdžiui dėl civilinės sąjungos įregistravimo, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBTQ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.

Bylos duomenimis, kaltinamasis vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Anot prokuratūros, politikas tokiu būdu įžeidinėjo, niekino LGBTQ bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnio 2 dalyje. 

Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Gegužę P. Gražulis davė parodymus teismui, jis kaltės nepripažino. P. Gražulis tvirtino ne niekinęs LGBTQ žmonių, o tik citavęs Šventąjį Raštą.

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Europos Komisijai (EK) siūlant iki 2040 m. 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido (CO2) dujų išmetimą, aplinkos ministras Povilas Poderskis sako, jog jam kyla klausimas, kiek kainuos tokių ambicijų įgyvendinimas.

„Tas ambicijos didinimas mano, kaip ministro, irgi buvo sutiktas skeptiškai, bent jau išreiškiant tai, kad mes jam negalėsime pritarti tol, kol nebus finansinių priemonių, kurios palydės tokios ambicijos iškėlimą ir tai, ką mes turime pasiekti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė ministras. 

„Nes jeigu mes sakome, kad turime pasiekti, kažkas už tai turi sumokėti. Kažkas turi modernizuoti pramonę, kažkas turi modernizuoti transportą, žemės ūkį ir visus kitus dalykus, kažkas už tai turi sumokėti“, – tikino jis. 

Be to, pasak P. Poderskio, dar daugiau abejonių ir klausimų kelia siekis iki 2050-ųjų pasiekti nulinę CO2 dujų emisiją. Tai padaryti, ministro teigimu, gali būti labai sudėtinga, mat, kaip pažymi P. Poderskis, kai kuriais atvejais net miškas ne absorbuoja, o išskiria šias dujas.

„Tikslas iki 2050 pasiekti net zero, vadinamąją nulinę emisiją, kelia dar daugiau klausimų. Nes kai kur, pavyzdžiui, skaičiuojama, kad net miškas tam tikru savo augimo laikotarpiu ne absorbuoja CO2, o išskiria. Tai yra labai daug klausimų, ypač jau einant į tuos aukštus ir ambicingus tikslus, kaip, ką mes darysime“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos vadovas.  

„Ar mes tikrai norime tas ambicijas iškelti tokias, kokias priemones mes naudosime. Galbūt geriau daryti offsetinimo projektus. Tai čia tas pokalbis tikrai vyks, manau, viso ateinančio pusmečio metu. Ir kaip tik Ministrų Taryba neformaliam susitikimui rinksis Danijoje kitą savaitę. Taip pat dalyvausime ir kalbėsime apie tai“, – aiškino jis. 

ELTA primena, kad trečiadienį EK pasiūlė iki 2040 m. 90 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palikdama galimybę lanksčiai reaguoti į šiuos planus turinčių įgyvendinti ES valstybių susirūpinimą.

Ilgai atidėliotas sprendimas yra svarbus etapas, ES siekiant anglies dioksido neutralumo tikslo iki 2050 metų. 

Kad įtikintų  skeptiškai nusiteikusias sostines, ES vykdomoji valdžia siūlo, kad nuo 2036 m. 27 bloko šalys galėtų įskaičiuoti anglies dioksido kreditus, įsigytus finansuojant ne Europoje vykdomus projektus, iki trijų procentų savo išmetamųjų teršalų mažinimo apimties.

Pasiūlymas pateiktas tokiu metu, kai didumą Europos kamuoja ankstyvų vasaros karščių banga. Pasak mokslininkų, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos karščiai tampa vis intensyvesni, dažnesni ir labiau paplitę.

2040 m. tikslui reikės ES valstybių narių ir parlamento pritarimo.

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Aplinkos ministras Povilas Poderskis sako esąs nusivylęs institucijų veikimu, į Vilnių užklydus laukiniams žvėrims. Pasak ministerijos vadovo, pritrūko tiek komunikacijos, tiek bendro veiksmų koordinavimo. 

„Problema, ką mes identifikavome – kad nebuvo to koordinavimo, nebuvo tinkamos komunikacijos nei su vietos bendruomene, nei tarp institucijų, kurios reaguoja. Ir apskritai (…) už reagavimą ir koordinavimą buvo atsakingas Laukinių gyvūnų globos centras (…), kuris turi kelis žmones ir negali jokia forma aprėpti visos Lietuvos problematikos“, – trečiadienį LRT televizijai sakė P. Poderskis.

„Tiesa, buvau atostogose ir tą situaciją sekiau, bet nusivylimo turiu tikrai ne ką mažiau negu jūs“, – tikino jis.

Tiesa, pasak ministro, ateityje institucijų darbą, perkeliant laukinius žvėris į jiems būdingą aplinką, koordinuos Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

„Mes dabar paskyrėme atsakinga institucija AAD, kad jie visą tą procesą koordinuotų ir pasitelktų kitas atsakingas institucijas, tai tikimės, kad su šita atsakomybe jie susitvarkys“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos vadovas.

Kaip anksčiau pranešė Aplinkos ministerija, departamentas bus atsakingas už veiksmų koordinavimą tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro, policijos, savivaldybių, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros ir kitų institucijų, priklausomai nuo jų kompetencijos ar situacijos poreikių. 

Pasak ministerijos, esant poreikiui, departamentas turės inicijuoti ir siūlyti atitinkamų teisės aktų pakeitimus. 

Be to, Aplinkos apsaugos departamentas privalės aktyviai informuoti visuomenę apie kilusias grėsmes, užtikrinti, kad ši informacija būtų nuolat atnaujinama ir prieinama. 

ELTA primena, kad birželio viduryje visuomenės dėmesį prikaustė rudojo lokio apsilankymas sostinėje. Meška pirmą kartą buvo užfiksuota klaidžiojanti šalia Vilniaus, Avižieniuose, o vėliau – pačiame mieste, Ukmergės gatvėje, Vilniaus rajone Riešėje.  Iš sostinės pasišalinusi meška pastebėta ir Molėtų rajone. 

Premjeras Gintatas Paluckas yra sakęs, kad dėl pastaruoju metu padažnėjusių laukinių žvėrių apsilankymų miestuose reikia peržiūrėti šiuo metu galiojančius institucijų reagavimo į tokius įvykius algoritmus.

Vilnius, liepos 3 d. (ELTA). Ketvirtadienį Palangoje prasideda XII Pasaulio lietuvių žaidynės – renginys, vienijantis lietuvių sportininkus-mėgėjus iš viso pasaulio.

Palangoje vyksiančios žaidynės truks keturias dienas – iki sekmadienį minimos Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos. Pasak renginio organizatorių, žaidynėse susitiks apie 3 tūkst. pasaulio lietuvių. Jie savo jėgas išmėgins 19-oje individualių bei 6-iose komandinėse rungtyse. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, šiais metais žaidynėse ketina dalyvauti rekordiškai daug lietuvių sportininkų iš Kanados. Skaičiuojama, jog jų bus daugiau nei 50.

„Nuo 2009 m., kai IX žaidynėse Vilniuje dalyvavo daugiau negu 100 sportininkų, paskui 2013 metų ir vėlesnėse žaidynėse jų mažėjo ir dalyvaudavo vos po kelis, šiemet Palangoje varžysis daugiau negu 50 Kanados lietuvių“, – rašoma ministerijos pranešime.

Žaidynių pradžia bus pažymėta bažnyčioje laikomomis mišiomis bei eisena. Jos metu žaidynių dalyviai, lydimi orkestro, žygiuos nuo Vytauto gatvės iki Palangos stadiono. Čia juos pasveikins šalies prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Iki sekmadienio truksiančias žaidynes vainikuos tradicinis Tautiškos giesmės giedojimas, sujungiantis lietuvius iš viso pasaulio. 

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės rengiamos nuo 1978 m. Sprendimą rengti žaidynes 1976 m. lapkričio 20 d. priėmė Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos suvažiavimas. Žaidynių tikslas – aktyvinti viso pasaulio lietuvių sportinę veiklą ir palaikyti lietuvybę. 

Pirmosios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos 60-osioms valstybės atkūrimo ir 40-osioms pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados metinėms paminėti, 1978 m. vasarą buvo surengtos Toronte, Kanadoje. 

Varšuva, liepos 2 d. (ELTA). Lenkijos karinės jūrų pajėgos pristatė naują žvalgybinį laivą su įranga, galinčia perimti ir analizuoti elektroninius signalus, rašo „TVP World“.

Lenkijos gynybos ministro Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszo teigimu, laivų statykloje „Remontowa Shipbuilding“ antradienį į vandenį nuleistas laivas sustiprins šalies žvalgybos galimybes strategiškai svarbioje Baltijos jūroje. Ministro kreipimasis buvo perskaitytas iškilmingos laivo nuleidimo į vandenį ceremonijos metu.

Baltijos jūra tapo fronto linija išaugus įtampai tarp NATO šalių ir karą prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos.

Keli laivai, kurie, kaip manoma, priklauso sankcijas apeinančiam Rusijos „šešėliniam laivynui“, įtariami sabotažo aktais Baltijos jūroje ir povandeninės infrastruktūros, t. y. kabelių ir vamzdynų, gadinimu. Manoma, kad tai Rusijos vykdomos „hibridinio karo“ strategijos dalis.

„Signal Intelligence Ships“ (SIGINT) (liet. Signalų žvalgybos laivai) skirti viso jūrų žvalgybos pajėgumų spektro žvalgybos duomenims rinkti“, – interneto svetainėje skelbia Baltijos jūros Gdansko uoste įsikūrusi „Remontowa Shipbuilding“.

Antradienį pristatytas laivas „ORP Jerzy Rozycki“ – pirmasis iš dviejų laivų, kuriuos Lenkijos karinės jūrų pajėgos užsakė pagal „Delfin“ programą, vykdomą bendradarbiaujant su Švedijos rangovu „Saab Kockums AS“. Antrąjį šnipinėjimo laivą „ORP Henryk Zygalski“ planuojama užbaigti iki 2027 m. birželio.

Paryžius, liepos 2 d. (dpa-ELTA). Vienos pietų Prancūzijos mokyklos mokytojas ant smarkiai įkaitusio mokyklos žaidimų aikštelės grindinio keptuvėje iškepė kiaušinį.

Jis padėjo keptuvę ant žemės, pusvalandį palaukė ir tada į ją įmušė kiaušinį, kuris netruko iškepti, pranešė vietos radijo stotis „France Bleu“.

Vaizdo įraše matyti, kad vyriškis eksperimentui einant į pabaigą pamatavo keptuvės rankenos temperatūrą ir pareiškė, kad ji siekia gerus 80 laipsnių Celsijaus.

Mokytojas norėjo atkreipti dėmesį, kaip prastai pritaikyta karščiams yra Kisako vidurinė mokykla, kurioje jis dirba. Jo skaičiavimu, žaidimų aikštelėje vienam mokiniui tenka vos 60–80 kvadratinių centimetrų pavėsio.

„Turime tris betoninius teniso stalus, – kalbėdamas su radijo stotimi „France Bleu“ sakė jis. – Kartais mokiniai po jais slepiasi, ieškodami pavėsio.“

Antradienį, kai mokytojas atliko savo eksperimentą, dėl karščių pamokos mokykloje nevyko. Tačiau joje vis tiek buvo mokinių, kurių tėvai neturėjo galimybės jų prižiūrėti, paaiškino pedagogas.

Antradienį dėl milžiniško karščio visoje Prancūzijoje buvo uždaryta iš viso 2 200 mokyklų. Kai kuriose vietovėse oro temperatūra viršijo 41 laipsnį Celsijaus. Maždaug 100 mokyklų visoje šalyje duris buvo uždariusios ir trečiadienį.

Daugelio Prancūzijos mokyklų pastatai nėra pritaikyti dideliems karščiams. Taip, be kita ko, yra todėl, kad daugiau nei pusė jų buvo pastatyti iki 1979 m., nurodo transliuotojas „Public Sénat“. Vyriausybė planuoja iki 2034 m. renovuoti 40 000 mokyklų ir pasirūpinti, kad jos taupiau vartotų energiją.

Port o Prensas, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį oficialūs JT asmenys perspėjo, kad ginkluotos gaujos ėmė tvirčiau kontroliuoti Haičio sostinę Port o Prensą, ir teigė, kad gali būti, jog valstybės valdžia mieste gali „visiškai žlugti“.

„Toliau matome, kaip smarkiai nyksta valstybės valdžia ir teisinė valstybė. Žiaurus gaujų smurtas yra apėmęs visas viešojo ir privataus gyvenimo sritis“, – Saugumo Tarybos posėdyje sakė JT generalinio sekretoriaus padėjėjas Europai, Centrinei Azijai ir Amerikai Miroslavas Jenca.

Pasak jo, nepaisant „visų pastangų“, vietos policijai ir Kenijos vadovaujamai tarptautinei paramos misijai nepavyko pasiekti pažangos atkuriant valstybės valdžią.

Politinė padėtis Haityje – skurdžiausioje Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyje – jau kelis dešimtmečius yra nestabili, o pastaraisiais metais šalyje smarkiai išaugo ir ginkluotų grupuočių smurtas.

„Jei tarptautinė bendruomenė nesiims aktyvesnių veiksmų, labai gali būti, kad valstybės valdžia sostinėje visiškai žlugs“, – sakė M. Jenca.

„Galimybės, kurias dabar turime, yra gerokai pigesnės ir paprastesnės nei tos, kurių prireiktų, jei valstybės valdžia visiškai žlugtų“, – paaiškino jis, omenyje turėdamas generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pasiūlymą sukurti JT misiją, kuri teiktų logistinę paramą Kenijos vadovaujamoms pajėgoms.

Pasak JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuro direktorės Ghados Waly, smurtaujančios ginkluotos gaujos šiuo metu yra užvaldžiusios apie 90 procentų Port o Prenso teritorijos. Pirmiau buvo manoma, kad gaujos kontroliuoja 85 proc. miesto.

Ji perspėjo, kad sparčiai mažėjant valstybės galimybėms užtikrinti valdymą, susidariusią tuštumą užima nusikalstamos grupuotės.

„Jos steigia lygiagrečias valdymo struktūras ir teikia elementarias viešąsias paslaugas“, – teigė ji.

„Dar didesnį nerimą kelia naujai pasirodę įtarimai dėl prekybos žmonėmis, siekiant paimti jų organus“, – sakė ji, cituodamas atitinkamus pranešimus apie vieną Pešionvilio gydymo įstaigą ir ligoninę šiaurinėje Haičio dalyje.

Gaujų smurto banga nesiliauja kilti po to, kai dėl organizuotų nusikaltėlių išpuolio praėjusiais metais atsistatydino ministras pirmininkas Arielis Henry‘is.

Jį pakeitė trapi laikinoji taryba, kuriai pavesta iki 2026 m. vasario pasirengti rinkimams.

Paskutiniai rinkimai Haityje vyko 2016 m.

(papildymai ir patikslinimai visame tekste ir pavadinime)

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Trečiadienį Vilniuje kilus gaisrui, nelaimės vietoje rastas stipriai apdegęs žmogaus kūnas, praneša Bendrasis pagalbos centras (BPC). 

Pranešimas apie gaisrą bute, Palesos gatvėje, buvo gautas 18.39 val. 18.56 val. viduje buvo rastas stipriai apdegęs žmogus. 

Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Gaisras buvo likviduotas 19.23 val.

„19.23 buvo likvidacija“, – Eltai sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas.

Briuselis, liepos 2 d. (dpa-ELTA). Europos Komisijai, kuriai pirmininkauja Ursula von der Leyen, Europos Parlamente gresia balsavimas dėl nepasitikėjimo.

Apie tai frakcijų lyderius trečiadienį vakare informavo parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Pasiūlymą surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo pateikė Rumunijos dešiniųjų pažiūrų ES teisės aktų kūrėjas Gheorghe‘as Piperea‘as.

Pateiktoje iniciatyvoje komisija kaltinama skaidrumo stoka ir netinkamu reikalų tvarkymu, ypač kalbant apie reagavimą į COVID-19 pandemiją.

Kad toks pasiūlymas būtų aptartas kitą savaitę Prancūzijos Strasbūro mieste vyksiančiame plenariniame posėdyje ir jo pagrindu įvyktų balsavimas, jam turi pritarti viena dešimtoji ES įstatymų kūrėjų, tai yra mažiausiai 72 signatarai.

Priėmus pasiūlymą, visa komisija turėtų atsistatydinti – postus paliktų ir jos pirmininkė, ir visi 26 ES komisarai.

Tačiau toks scenarijus laikomas mažai tikėtinu, nes tam reikėtų dvigubos daugumos, kurią sudarytų du trečdaliai 720 vietų turinčio parlamento narių daugumos atiduotų balsų.