Tokijas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Japonai paprastai garbina savo imperatorių – tačiau per šio viešą pasirodymą Naujųjų metų proga, jo akivaizdoje apsinuogino jaunas vyras. Kai imperatorius Naruhitas penktadienį baigė sakyti kalbą iš savo rūmų Tokijuje balkono, vyras, stovėjęs pirmojoje eilėje žemiau esančiame sode, išsirengė nuogai, pranešė japonų žiniasklaida.

Tada nuogalius perlipo užtvarą, tačiau greitai buvo sulaikytas imperatoriškosios gvardijos ir policijos pareigūnų, užklotas antklode ir išvestas. Gvardija komentuoti incidento nenorėjo.

Pasak televizijos stoties TBS, vyras yra maždaug dvidešimties metų. Jis prieš  tai socialiniuose tinkluose paskelbė, kad imperatoriui sakant tradicinį pasveikinimą Naujųjų metų proga ketina pasirodyti nuogas.

Imperatoriškoji šeima Japonijoje neturi politinės galios, tačiau gyventojai ją labai gerbia.

Londonas, sausio 2 d. (ELTA). Ruošiantis kelioms itin žiemiškoms dienoms, dalyje šiaurinės Škotijos regionų šiuo metu įvesti vadinamojo „gintarinio“ lygmens įspėjimai dėl snygio, pranešė BBC.

Gintarinis įspėjimas informuoja apie padidėjusią tikimybę, kad blogos oro sąlygos sutrikdys gyventojų planus. Tai reiškia, kad kelionės gali užtrukti ilgiau, galimi kelių ir geležinkelių uždarymai, nutrūkęs elektros tiekimas, gyvybei ar turtui gali kilti pavojus.

Žemiau esančiose vietovėse šiaurės rytų regione, Hailande, Perte ir Kinrose bei Anguse numatoma iki 20 cm sniego danga. Pūga turėtų tęstis iki šeštadienio vidurdienio.

Šetlando salose taip pat paskelbtas gintarinis įspėjimas, kuris galios 12 valandų iki šeštadienio vidurdienio.

Dėl stipraus vėjo sutriko keltų eismas, taip pat pranešta, kad dėl sniego sankaupų kaimiškųjų vietovių keliuose sunkiai pravažiuoja transporto priemonės.

Daugelyje regionų į šiaurę nuo Dandžio jau paskelbtas geltonas – ne toks griežtas, kaip gintarinis –  įspėjimas, kuris galios iki pirmadienio 12 val.

Sinoptikų teigimu, galimi traukinių ir lėktuvų vėlavimai ar atšaukimai, taip pat gali dingti elektra, sutrikti eismas keliuose.

Vilnius, sausio 2 d. (ELTA). Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį buvo ribojama veikla Klaipėdos jūrų uoste, teigia direkcija. Per tą laiką uostamiesčio palikti negalėjo du laivai.

„Dėl sustiprėjusio vėjo laivyba Klaipėdos uoste buvo ribojama nuo sausio 1 d. 22 val. iki sausio 2 d. 6 val. Per šį laikotarpį galimybės išplaukti iš uosto laukė du laivai“, – Eltai patvirtino Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Radvilė Rumšienė.

Tiesa, direkcija tikina, kad dabar situacija jau normalizavosi ir laivyba Klaipėdos uoste šiuo metu nėra ribojama.

ELTA primena, kad dėl stipraus vėjo laivyba Klaipėdos uoste taip pat buvo apribota praėjusį savaitgalį, tada dėl trikdžių buvo sutrikdyta trijų laivų veikla.

Kyjivas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Naujuoju Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu paskirtas Kyrylo Budanovas  yra paslaptinga asmenybė – buvęs beveik nežinomas, jis tapo grėsmingos Kyjivo žvalgybos agentūros HUR vadovu. 

Ukrainos žiniasklaidos nesišypsančiu žmogumi vadinamas 39 metų K. Budanovas mažai ką atskleidė apie savo praeitį ar asmeninį gyvenimą ir laikosi toliau nuo viešumo. Tačiau jam priskiriamos vienos drąsiausių Kyjivo atakų Rusijoje ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, įskaitant sprogimą ant Rusijos nutiesto Krymo tilto 2022 metais.

Ukrainiečių laikomas legenda, bet Rusijos ieškomas kaip nusikaltėlis, karo veteranas dabar turės visą prieigą prie V. Zelenskio ir vairuos prezidentūrą – Maskvai tai gali kelti didelį susirūpinimą.

„Mes ir toliau dirbsime savo darbą – nugalėsime priešą, ginsime Ukrainą ir sieksime teisingos taikos“, – priėmęs paskyrimą sakė K. Budanovas.

Tris kartus sužeistas 

K. Budanovas nebuvo žinomas visuomenei, kai 2020 m. rugpjūtį buvo paskirtas Ukrainos karinės žvalgybos HUR vadovu. 

Jis gimė Kyjive, studijavo karo akademijoje Odesoje, 2014 m. buvo dislokuotas kovai su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. Vienintelė informacija apie tuometinę jo veiklą buvo ta, kad 2016 m. jis dalyvavo specialiųjų pajėgų reide Maskvos aneksuotame Kryme, per jį žuvo keli Rusijos agentai. 

Pats K. Budanovas apie savo tarnybą nedaugžodžiauja, tik atskleidė, kad buvo tris kartus sužeistas – vieną kartą skeveldros pataikė netoli širdies. Dėl šautinės žaizdos alkūnėje matyti, kad jo dešinė ranka sustingusi.

Pasak HUR atstovo, į jį kėsintasi daugiau nei 10 kartų. 2019 m. Kyjive sprogo jo automobilis – tuo metu šis išpuolis buvo siejamas su Rusijos saugumo tarnybomis. 

35 metų jis tapo vienu jauniausių Ukrainos generolų. 

Likus keliems mėnesiams iki 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos invazijos, jis numatė didelio masto puolimą, kai visas pasaulis neigė Maskvos ketinimus. 

Rėmėjai jį apibūdina kaip asimetrinio karo meistrą. 

Tačiau jo prognozė, kad Ukrainos kariuomenė 2023 m. įžengs į Krymą, neišsipildė, o Maskva nuo to laiko sustiprino puolimą ir užėmė daugiau teritorijos. 

Atakos Rusijoje

Ramaus būdo K. Budanovas prisiėmė atsakomybę už kelias operacijas Rusijoje, įskaitant dronų smūgį į naftos perdirbimo gamyklą Sankt Peterburge – toli nuo fronto linijos. Dėl šių operacijų jis tapo populiarus Ukrainos visuomenėje. 

Tarptautinėje konferencijoje Kyjive 2023 m. rugsėjį jis sulaukė plojimų atsistojus dar prieš pasakydamas kalbą, pareigūnai būriavosi, kad su juo nusifotografuotų. 2024 m. V. Zelenskis jį paskelbė „Ukrainos didvyriu“. 

Tačiau Maskvai jis yra pagrindinis taikinys. Nuo invazijos pradžios Rusija bent du kartus taikėsi į karinės žvalgybos būstinę Kyjive, 2023 m. gegužę tvirtino nužudžiusi K. Budanovą. 

Jo žmona 2023 m.išgyveno nuodijimą, pranešė karinė žvalgyba.

Tačiau tai nesustabdė K. Budanovo. 2024 m. vasario 1 d. jis perspėjo, kad „atakų prieš Rusijos infrastruktūrą bus daugiau“. Po kelių valandų jo agentūra pareiškė Kryme nuskandinusi Rusijos karo laivą.

Kairas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Holivudo žvaigždė Angelina Jolie penktadienį apsilankė Gazos Ruožo Rafacho pasienio perėjoje iš Egipto pusės, kalbėjosi su Raudonojo Pusmėnulio nariais ir humanitarinę pagalbą vežančių sunkvežimių vairuotojais.

Lydima Amerikos delegacijos ir pasveikinta buvusių bei esamų pareigūnų, A. Jolie sakė, kad jai garbė susitikti su pagalbos savanoriais perėjoje. 

Raudonojo Pusmėnulio savanoris „Oskaro“ laureatei sakė, kad pasienio perėjoje „tūkstančiai pagalbos sunkvežimių tiesiog laukia“. 

Pasak vietos žiniasklaidos, aktorė ir buvusi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros specialioji pasiuntinė surengė vizitą, kad susipažintų su sužeistų ir į Egiptą perkeltų palestiniečių sąlygomis ir pagalbos pristatymu į nuniokotą teritoriją. 

A.J olie ir Egipto valdžia kol kas oficialiai nepakomentavo vizito. 

Spalį įsigaliojusios paliaubos Gazos Ruože numatė, kad Rafacho pasienio perėja bus atidaryta, tačiau ji iki šiol tebėra uždaryta. Penktadienį paskelbtame bendrame pareiškime Egiptas ir šešios kitos šalys, įskaitant Saudo Arabiją, „paragino tarptautinę bendruomenę daryti spaudimą Izraeliui, kaip okupacinei valstybei, nedelsiant panaikinti apribojimus, taikomus būtiniausių prekių patekimui ir paskirstymui“ Gazos Ruože. 

Gruodžio pradžioje Izraelis paskelbė, kad Rafacho perėja bus atidaryta tik norintiesiems išvykti iš Gazos Ruožo. Kairas suskubo paneigti, kad tam pritarė.

A. Jolie, viena garsiausių Holivudo asmenybių, 2022 m. pabaigoje po daugiau nei 20 metų tarnybos atsistatydino iš specialiosios Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros pasiuntinės pareigų. Ji sakė norinti apimti platesnes humanitarines problemas. 

Meksikas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Meksikos sostinę ir dalį pietvakarinės Gerero valstijos sukrėtė 6,5 balo stiprumo žemės drebėjimas, patvirtino nacionalinė seismologijos tarnyba.

Pasigirdus perspėjimui apie žemės drebėjimą, prezidentei Claudiai Sheinbaum per įprastą rytinę spaudos konferenciją teko kartu su joje dalyvavusiais žurnalistais evakuotis iš prezidentūros.

Po keleto minučių jiems buvo leista grįžti.

C. Sheinbaum pranešė, kad žemės drebėjimo epicentras buvo už 15 kilometrų nuo San Markoso pietinėje Gerero valstijoje arba maždaug už 230 kilometrų nuo Meksiko.

C. Sheinbaum paaiškino, kad apie jokius rimtus nuostolius nei Meksike, nei Gerero valstijoje kol kas nepranešama.

JAV geologijos tarnyba pranešė, kad žemės drebėjimas įvyko 13.58 val. Grinvičo laiku arba 7.58 val. vietos laiku.

Centrinė Meksiko dalis stovi ant minkšto podirvio, kadaise buvusio ežero dugnu, todėl yra ypač pažeidžiama žemės drebėjimų atžvilgiu.

Stipriausi šiame mieste jaučiame žemės drebėjimai paprastai kyla Ramiajame vandenyne prie Gerero valstijos krantų.

1985 m. rugsėjo 19 d. didelę Meksiko dalį nuniokojo 8,1 balo žemės drebėjimas, kurio metu, oficialiais duomenimis, žuvo beveik 13 tūkst. žmonių.

Charkivas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Rusijai atakavus Ukrainos Charkivo miestą, institucijų duomenimis, nukentėjo daug žmonių. Preliminariais duomenimis, dvi raketos smogė į gyvenamąjį rajoną, socialiniuose tinkluose rašė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tikslus aukų skaičius dar nežinomas. V. Zelenskis apkaltino Rusiją tęsiant žudymą, nepaisant tarptautinių diplomatinių pastangų.

Charkivo meras Ihoris Terechovas tinkle „Telegram“ pradžioje rašė apie 16 sužeistųjų ir didelę žalą po smūgio vienam daugiaaukščiam.

Pietų Ukrainos Chersono mieste, be to, per rusų apšaudymą žuvo 51  metų vyras, informavo srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.  Dėl atakų prieš šiluminę elektrinę galimi šilumos tiekimo sutrikimai, teigiama toliau.

Energetikos ministerija priešpiet pranešė, kad Rusija vėl atakavo energetikos infrastruktūrą pirmiausiai Zaporižios ir Mykolajivo srityse. Daugelyje šalies regionų dėl rusų atakų padarytos žalos elektra tiekiama tik po kelias valandas.

Helsinkis, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Suomijos policija penktadienį pranešė apklausianti keturis telekomunikacijų kabelio tarp Helsinkio ir Estijos sostinės Talino sugadinimu įtariamo laivo įgulos narius.

Trečiadienį policija sulaikė 132 metrų ilgio krovininį laivą „Fitburg“, plaukusį iš Sankt Peterburgo (Rusija) į Haifą (Izraelis), įtardama, kad šio laivo inkaras sugadino povandeninį kabelį Suomijos įlankoje.

Tai naujausias įtariamo povandeninės infrastruktūros sabotažo Baltijos jūroje atvejis. Šie incidentai prasidėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario mėn. Daugelis ekspertų ir Vakarų lyderių juos vadina Kremliaus vykdomo „hibridinio karo“ dalimi.

Policija taip pat sulaikė 14 laivo įgulos narių, kurie yra iš Rusijos, Sakartvelo, Azerbaidžano ir Kazachstano.

Du įgulos nariai buvo suimti, o kitiems dviem buvo uždrausta keliauti, teigiama penktadienį paskelbtame policijos pranešime, kuriame šių asmenų tapatybės nenurodytos.

Abu įtariamieji buvo apklausti ketvirtadienį, o apklausa tęsis ir penktadienį, priduriama pranešime.

„Apklausos padėjo išsiaiškinti įvykių eigą ir įvairius įgulos narių vaidmenis“, – sakė Suomijos policijos detektyvas Risto Lohi.

Suomijos transporto ir ryšių agentūros „Traficom“ tyrimas parodė, kad „Fitburg“ būklė, atsižvelgiant į jo amžių, yra normali, jame esama tik nežymių saugos trūkumų, teigiama pranešime.

Sulaikytu laivu „Fitburg“ buvo gabenamas Rusijos plienas, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, ketvirtadienį pranešė Suomijos muitinė.

Trečiadienį sugadintas kabelis priklauso Suomijos telekomunikacijų grupei „Elisa“ ir yra Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. „Elisa“ teigė, kad jos paslaugos buvo nukreiptos kitais maršrutais, todėl kabelio sugadinimas įtakos klientams neturėjo.

Vilnius, sausio 2 d. (ELTA). Proteste „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ prieš visuomenininką smurtavęs Antanas Kandrotas-Celofanas sulaukė įtarimų – penktadienį policijos komisariate Vilniuje jam buvo pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

„Jūsų minėtam asmeniui taip pat paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti,“ – Eltai sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Visuomenininkas ir, Ukrainai paramą teikiantis Valdas Bartkevičius šiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

ELTA primena, kad kilus žodiniam konfliktui, anksčiau teistas A. Kandrotas (gim. 1980 m.) sukėlė fizinį skausmą V. Bartkevičiui (gim. 1976 m.) – smogė jam kumščiu į veidą. A. Kandrotas-Celofanas pernai rugsėjį išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį riaušių prie Seimo byloje, jam skirti keturi metai nelaisvės.

Nuosprendžiu Kauno rajono gyventojas pripažintas recidyvistu. Nuosprendis neįsiteisėjo, nes yra apskųstas.

Kyjivas, sausio 2 d. (ELTA). Kyjivo sociologijos instituto (KSI) atliktos apklausos duomenys rodo, kad tik ketvirtadalis ukrainiečių tikisi, jog karas baigsis artimiausioje ateityje, praneša naujienų agentūra „Unian“.

Kadangi apklausa buvo atlikta 2025 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, 10 proc. apklaustų ukrainiečių tikėjosi, kad karas baigsis iki 2026 m. pradžios (2025 m. rugsėjį tokių buvo 18 proc.).

Vos 16 proc. respondentų tikisi, kad jis baigsis bent jau pirmojoje 2026 m. pusėje (rugsėjį – 15 proc.).

Tuo pačiu metu 29 proc. apklaustųjų manė, kad karas baigsis 2027 m. ir vėliau (rugsėjį – 32 proc.).

Tuo tarpu kas trečias respondentas (33 proc. (rugsėjį – 23 proc.)) į šį klausimą atsakė „nežinau“.

KSI pažymi, kad tuo pačiu metu dauguma ukrainiečių (62 proc.) ir toliau atsako, kad yra pasirengę kentėti karą tiek, kiek reikės, o taip teigiančiųjų dalis nuo rugsėjo mėnesio nepakito. Dar 3 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad yra pasirengę kentėti apie metus.

Trumpesnį laikotarpį (pusę metų ar keletą mėnesių) minėjo 14 proc. respondentų (rugsėjį jų buvo 21 proc., tačiau tuo pačiu metu tų, kurie į šį klausimą atsakyti negalėjo, skaičius išaugo nuo 13 proc. iki 21 proc.).

Kaip pranešė „Unian“, buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mano, kad apskritai Rusijos karas su Ukraina 2026 m. nesibaigs. Taip pat nėra jokių šansų, kad iki žiemos pabaigos pavyks susitarti dėl ugnies nutraukimo.

Jis mano, kad taikos susitarimo nebus dėl Rusijos Federacijos kaltės.

D. Kuleba pažymi, kad galimybė po vasario susitarti nutraukti ugnį priklausys nuo to, kaip Ukraina sugebės išgyventi šiuos du žiemos mėnesius – kalbant konkrečiai, kokia bus Ukrainos, Rusijos ir Ukrainos partnerių Vakaruose padėtis.

D. Kuleba mano, kad tikimybė, jog 2026 m. bus susitarta dėl paliaubų, yra, tačiau ši tikimybė atsiras tik žiemai pasibaigus, jei tik Ukraina vis dar turės valios tęsti kovą, o rusai supras, kad nesugebės palaužti ukrainiečių net ir po to, kai žiemą Ukrainoje buvo sudarytos siaubingos gyvenimo sąlygos.