Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Paskaičiusi Vyriausybės programos projektą prisiminiau prancūzų filosofo Luc Ferry knygą „Iš meilės. Filosofija XXI amžiui“. Joje autorius teigia, kad mūsų stipri meilė vaikams ir troškimas būti mylimiems kartais sunaikina net menkiausius autoriteto likučius, be kurių ugdymas ir mokymas tampa beveik neįmanomi.

Panaši nuojauta kyla skaitant naująją Vyriausybės programą – joje jaučiasi troškimas būti visiems priimtiniems ir mylimiems bet kokia kaina, tačiau stinga ryžto prisiimti atsakomybę šviesti visuomenę ir paaiškinti kartais neišvengiamai sunkius sprendimus.

Prancūzijoje per pastaruosius dvylika mėnesių jau antrasis premjeras priverstas pasitraukti iš pareigų vien dėl to, kad politikams nepavyksta įtikinti visuomenės būtinybe didinti mokesčius ir mažinti valstybės išlaidas. Kitaip tariant, nesugebama paaiškinti, kad šalies ekonomika nebegali išlaikyti prancūzams jau įprasto gyvenimo būdo – nuo 2000-ųjų įteisintos 35 valandų darbo savaitės bei plataus spektro viešųjų paslaugų. Rugsėjo 10-ąją jau vyko, o rugsėjo 18-ąją vyksta judėjimo „Blokuokime viską“ inicijuojami streikai, kuriuose bus priešinamasi bet kokioms taupymo priemonėms ar mokesčių didinimui.

Kažkada mokiausi Prancūzijoje kartu su vieno didelio pramonininko dukra. Jos tėtis griežtai priešinosi trumpesnei darbo savaitei ir sakė, kad tai nėra sprendimas, o jo dukra net ėjo pirmose streikuojančių tėvo įmonės darbuotojų gretose. Tuo metu aš palaikiau jos tėčio poziciją. Klausimas, kuris iš jų buvo teisus? Mano nuomone šiandien – teisus vis tik buvo jos tėtis.

„Eurostat“ duomenys, deja, neleidžia atsekti ilgesnės laiko juostos, bet turima informacija kalba pakankamai aiškiai:

• 1995–2024 m. Prancūzijoje realus vieno darbuotojo darbo našumas augo vidutiniškai 0,7 proc. kasmet.

• 1996–1999 m. laikotarpiu – net 1,3 proc. kasmet.

• 2000–2024 m., jau įvedus 35 val. darbo savaitę, našumo augimas siekė tik 0,6 proc. kasmet.

Palyginus visą laikotarpį su ES vidurkiu, matyti, kad Prancūzija atsiliko: Europos Sąjungoje našumas per 1995–2024 m. augo vidutiniškai 0,9 proc. kasmet, o Prancūzijoje – tik 0,7 proc. Kitaip tariant, trumpesnė darbo savaitė darbo našumo augimo nepaspartino, veikiau priešingai – jo tempas daugiau nei perpus sulėtėjo.

Svarbu prisiminti ir kontekstą: 2000-ieji buvo asmeninių kompiuterių ir interneto proveržio metai. Atrodė, kad technologijos negrįžtamai pakeis darbo vietas ir išspręs našumo problemas. Ar ši nuotaika neprimena šiandienos, kai į darbo rinką žengia dirbtinis intelektas?

Todėl, mano manymu, diskusijos dėl dar vienos darbo savaitės trumpinimo – šįkart iki keturių dienų – turėtų būti vedamos gerokai atsargiau.

Pereinant prie biudžeto mokestinių pajamų perskirstymo, minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) ir kitų socialinės politikos atributų, turime nepamiršti platesnio konteksto. Šių metų pavasarį Lietuvos bankas, vertindamas galimą MMA dydį 2024-iesiems, analizavo Europos Sąjungos šalių patirtį. Išskirtos penkios valstybės – Slovėnija, Portugalija, Lenkija, Prancūzija ir Ispanija – kuriose 2020–2023 m. MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis buvo didžiausias. Šių šalių vidurkis siekė 50,5 proc.

Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad tarp jų tik Lenkija atitiko Mastrichto kriterijų, nustatantį, kad valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP. 2023 m. Prancūzijos valstybės skola sudarė 113 proc. BVP, Ispanijos – 102 proc., Portugalijos – 95 proc., Slovėnijos – 67 proc., Lenkijos – 55 proc. Palyginimui, Lietuvos skola tais pačiais metais siekė tik 38 proc. BVP.

Dar viena akivaizdi tendencija – kuo daugiau šalys per biudžetą perskirsto mokestinių pajamų, tuo dažniau jų valstybės skola būna didesnė. Pavyzdžiui, Prancūzijoje per biudžetą perskirstoma net 45,6 proc. BVP mokestinių pajamų, tačiau kartu ši valstybė susiduria ir su itin didele – 113 proc. BVP – skola.

Paklauskime savęs, ar tikrai rodikliai šalių, kurių finansinio tvarumo situacija yra prasta, turėtų būti laikomi siektinu pavyzdžiu Lietuvai?

Toliau – apie pensijas. Vyriausybės programoje numatyta greitesnė jų indeksacija, tam panaudojant pačios valstybinės pensijų sistemos sukauptą rezervą. Šiuo metu „Sodros“ rezervas sudaro apie 3,5 mlrd. eurų, t. y. vos 0,04 proc. šalies BVP. Ar tai jau pakankamai didelė suma, kad galėtume ją dalinti, ar vis dėlto – tik pradžia, reikalaujanti tolimesnio augimo?

Apie pusė visų EBPO šalių turi vienokį ar kitokį pensijos sistemos rezervą. Tose šalyse, kurioje kaupiamas pensijų sistemos rezervas, jis vidutiniškai siekia apie 20 proc. BVP. Švedijoje, kurią mėgstame cituoti, kai kalba eina apie pensijų sistemą, jis siekia net apie 30 proc. BVP. Manyčiau, kad mums pravartu būtų pagalvoti apie šio rezervo tolesnį kaupimą ir didinimą, o ne jo dalinimą. 

Tuo tarpu Vyriausybės programoje nestinga siūlymų, kuriais numatomas ženklaus paramos gavėjų rato plėtimas. Viena yra jau esamų išmokų ir paramų dydžių indeksavimas – tai, ką iš esmės galima finansuoti iš augančios ekonomikos. Tačiau visiškai kas kita – didinti gavėjų skaičių, nes tai reiškia fundamentalius valstybės biudžeto išlaidų pokyčius.

Jei naujai suformuota Vyriausybė laikysis pažado neįvedinėti naujų mokesčių, o jau pavasarį įvykusios mokestinės reformos dėka gautas papildomas mokestines pajamas skirti iš esmės tik gynybai, tada akivaizdu, kad pinigų trūks. Kyla įtarimas, kad skolintomis lėšomis bus finansuojamos einamųjų socialinių ir kitų išmokų gavėjų rato didinimui reikalingos papildomos išlaidos. 

Visa tai kelia nerimą. Nes už programos deklaruojamos „begalinės meilės žmonėms“ slypi ne kas kita, kaip akivaizdi finansinio tvarumo stoka ir negebėjimas piliečiams paaiškinti sunkių, bet neišvengiamų sprendimų. Iš tos meilės...

Komentaro autorė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė dr. Eglė Stonkutė. 

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Valdantiesiems į koalicinę sutartį įrašius nuostatą dėl nuomonių pliuralizmo užtikrinimo nacionalinio transliuotojo veikloje, paskirtoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikina, jog į LRT turinį nebus kišamasi.

„Aš tame sakinyje, kad užtikrinsime žodžio laisvę, nieko blogo nematau (…). Aš pati esu laisvas žmogus ir esu už demokratiją (…). Tikrai nesu už draudimus ar nurodymus, kaip kas turėtų dirbti“, – ketvirtadienį vykusio susitikimo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovais metu kalbėjo socialdemokratė.

„Tas siekis tiesiog yra, kad kuo daugiau teisingos informacijos pasklistų žmonėms“, – pridūrė ji.

Paklausta, kaip valdantieji planuoja užtikrinti nuomonių įvairovę nacionaliniame transliuotojuje, nesikišdami į jo turinį, paskirtoji ministrė kartojo, jog niekas į LRT turinio nekontroliuos.

„O kas dabar kišasi į turinį? Ar parašyta, kad mes kišimės? Ne. Tikrai ne. Net neįsivaizduoju, kaip tai galėtų atrodyti (…). Būtinai atkreipsime dėmesį, kad priemonių plane tai skambėtų kitais žodžiais“, – pridūrė ji.  

ELTA primena, kad rugpjūčio pabaigoje pasirašytoje koalicinėje sutartyje yra įrašytas įsipareigojimas užtikrinti „žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą visuomeninio transliuotojo veikloje“. Šis siekis atsispindi ir Seimui pateiktoje 20-osios Vyriausybės programoje. 

Dėl tokių ketinimų į valdančiuosius pastaruoju metu kreipėsi ne tik daugiau nei 200 LRT darbuotojų, bet ir Europos transliuotojų sąjunga. Valdančiosios koalicijos atstovų prašoma užtikrinti Lietuvos nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą.

Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikavo valdančiosios koalicijos sutartyje apibrėžtą nuostatą. Pasak jos, tai nerimą keliantis beprecedentis atvejis. Visuomeninio transliuotojo vadovės teigimu, jeigu valdantieji neturi užmojų kištis į žurnalistų veiklą ir riboti LRT nepriklausomumą, tokie tikslai koalicinėje sutartyje neturėjo atsirasti.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Europos Komisijai (EK) siūlant apriboti prekybos ryšius su Izraeliu ir įvesti sankcijas šios šalies ministrams, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako skeptiškai vertinantis pastarąją iniciatyvą. Pasak užsienio reikalų ministro, kyla klausimas, ar tokiomis priemonėmis Europos Sąjunga (ES) bando paveikti Izraelio laikyseną, ar tiesiog jį nubausti.

„Vakar Europos Komisija pateikė savo siūlymą dėl tam tikrų prekybos su Izraeliu apribojimų – (pasiūlė – ELTA) spaudimo priemones pagal Europos ir Izraelio asociacijos sutartį. Tai būtų tikrai skausminga priemonė visiems – ir tiems, kurie galvoja apie dvišalius santykius su Izraeliu į ateitį“, – ketvirtadienį, susitikdamas su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, sakė K. Budrys.

„Aš nesu tikras, kas tai yra – ar tai priemonės paveikti Izraelio laikyseną, ar tai yra priemonės nubausti Izraelį už tai, kas vyksta, ir kaip mes matome tolimesnį išjudėjimą į priekį. Aš turiu skepsio dėl jų. Vis dėlto, tie diplomatiniai ryšiai, kanalai ir dialogas, kurį mes turime, ir kvietimas įgyvendinti susitarimus (...) – čia reikia spausti“, – dėstė jis.

K. Budrio manymu, Izraelis taip pat turėtų būti suinteresuotas išlaikyti ir negriauti santykių su Europa.

„Ta cancel (liet. atšaukimo) kultūra, ta banga, kuri eina iš kultūros renginių, iš sporto renginių – visur išstumti Izraelį... Mes prarasime Izraelį kaip Europos dalį. Ir čia yra ir su geopolitinėmis viso to pasekmėmis blogas dalykas“, – pažymėjo Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.

Kaip skelbta, trečiadienį EK pasiūlė apriboti prekybos ryšius su Izraeliu ir įvesti sankcijas ministrams. Jeigu ribojimai būtų pritaikyti, tai būtų griežčiausi bloko veiksmai dėl karo Gazos Ruože.

Pagal naujuosius pasiūlymus Briuselis siekia suspenduoti kai kurias bendradarbiavimo susitarimo su Izraeliu, leidžiančio taikyti mažesnius muitus iš šios šalies atvykstančioms prekėms, dalis. Pareigūnai teigia, kad tai paveiktų daugiau nei trečdalį Izraelio eksporto į ES, kurio vertė siekia apie 6 mlrd. eurų.

EK taip pat paragino įšaldyti turtą ir uždrausti išduoti vizas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Izraelio vyriausybės ministrams Itamarui Ben Gvirui ir Bezaleliui Smotrichui.

Izraelis jau yra paraginęs Briuselį neįgyvendinti šių pasiūlymų. Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras laiške, skirtame Ursulai von der Leyen, rašė, kad „spaudimas sankcijomis neveiks“. ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas primygtinai tvirtino, kad „tikslas nėra nubausti Izraelį“, o pabandyti pagerinti humanitarinę padėtį Gazos Ruože.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Ekonomistams prognozuojant ženklų gyventojų lėšų atsiėmimą iš antros pakopos pensijų fondų, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad patys fondai turi prisidėti prie to, jog gyventojai nuspręstų nepasitraukti. 

„Kadangi pasitraukimo terminas yra dveji metai, šiuo atveju, ir fondai turi labai gražaus laiko pagaliau pasikalbėti su savo klientais ir įtikinti, kodėl jiems nereikia pasitraukti – nes nėra tikslo, kad tie fondai žlugtų“, – susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija ketvirtadienį teigė J. Zailskienė.

„Mes sakome, kad reikia pasitikėti žmonėmis ir jų sprendimas. Ką jie darys, ar trauksis, ar liks, manau, priklausys ir nuo fondų darbo ir veiklos“, –  pridūrė ji.

Seimas pritarė nuo 2026-ųjų leisti gyventojams dvejus metus laisviau išsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas – savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, taip pat sudaryti galimybes paprasčiau atsiimti dalį sukauptų lėšų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, prognozuojama, kad tai turės įtakos didesniam vartojimui ir momentiniam šalies ekonomikos augimui iki 2027-ųjų. Anot jo, manoma, jog vien per 2026 m. pirmąjį pusmetį iš pensijų fondų pasitrauks 20 proc. dalyvių, kurie atsiims apie 1,13 mlrd. eurų. 

Vis tik J. Zailskienės manymu, lėšas atsiimsiančiųjų skaičius gali būti du kartus didesnis.

„Aš galvoju, kad galėtų būti apie 40 proc.“ – teigė ji.

Balandį paskirtoji premjerė I. Ruginienė prognozavo, jog priėmus naują tvarką iš sistemos daugiausiai pasitrauktų 20 proc. kaupiančiųjų.

ELTA primena, kad birželį Seimas priėmė antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri įsigalios kitąmet. Tai reiškia, kad gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), šių metų birželį antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas siekė 9,2 mlrd. eurų ir nuo 2024 m. to pačio laikotarpio išaugo 12,5 proc.

Niujorkas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos, Kinijos ir Irano valstybinė žiniasklaida išnaudoja konservatyvaus aktyvisto Charlie Kirko nužudymą, kad paskelbtų tūkstančius melagingų teiginių, kuriais siekiama pakenkti JAV ir kitiems jų priešininkams, trečiadienį perspėjo viena tyrimų organizacija.

Oficiali šių trijų šalių žiniasklaida paminėjo Ch. Kirką – artimą prezidento Donaldo Trumpo sąjungininką – 6 200 kartų nuo praėjusios savaitės, kai aktyvistas buvo nušautas per renginį Jutos universiteto miestelyje, pranešė dezinformaciją stebinti organizacija „NewsGuard“, remdamasi duomenimis, surinktais naudojantis socialinės žiniasklaidos analizės įrankiais.

Šis vertinimas pateiktas po to, kai balandžio mėnesį JAV panaikino pagrindinę vyriausybinę agentūrą, kuri stebėjo užsienio dezinformaciją, šį žingsnį pateisindamos siekiu išsaugoti „žodžio laisvę“, nors svarbiausi propagandos stebėsenos ekspertai reiškė susirūpinimą dėl JAV priešininkų dezinformacijos kampanijų pavojaus.

„NewsGuard“ ataskaitoje atkartoti neseni Jutos gubernatoriaus Spencerio Coxo žodžiai – jis praėjusią savaitę įspėjo, kad JAV priešininkai skleidžia dezinformaciją, susijusią su Ch. Kirko nužudymu, siekdami pakurstyti politinę įtampą.

„Matome, kad mūsų priešininkai nori smurto, – sakė S. Coxas. – Matome botų iš Rusijos, Kinijos, iš viso pasaulio, ir jie bando skleisti dezinformaciją ir skatinti smurtą.“

Krizių išnaudojimas

Daug dezinformacijos paskleidė Rusijos valstybinė žiniasklaida, kuri melagingai teigė, kad prie išpuolio prisidėjo Ukraina, ir bandė susieti Ch. Kirko nužudymą su jo nepritarimu Amerikos karinei pagalbai Kyjivui, sakė „NewsGuard“.

Bet nėra jokių įrodymų, kad Ukraina būtų susijusi su nužudymu.

JAV valdžios institucijos teigė, kad 22 metų JAV pilietis iš Jutos, vardu Tyleris Robinsonas, įtariamas šautuvu nušovęs Ch. Kirką nuo stogo. Jis buvo suimtas ir oficialiai apkaltintas žmogžudyste.

Irano valstybinė žiniasklaida nepagrįstai apkaltino Izraelį – seną Teherano priešą – organizavus nužudymą kaip kerštą už Ch. Kirko nepritarimą JAV kariniam smūgiui Iranui, sakoma „NewsGuard“ ataskaitoje.

Ji nužudymą įvardijo kaip Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ operaciją – tai nepagrįstas teiginys, kuris, pasak tyrėjų, atspindi ilgalaikę Teherano praktiką dėl didelių krizių kaltinti savo priešininką.

Tuo tarpu Kinijos žiniasklaida skleidė dezinformaciją apie T. Robinsoną, nepagrįstai teigdama, kad jis paaukojo pinigų D. Trumpo 2020 m. rinkimų kampanijai.

„Prokiniški komentatoriai išnaudojo Ch. Kirko nužudymą patyčioms iš JAV ir melagingos informacijos apie įtariamąjį skleidimui, vaizduojant Ameriką kaip giliai susiskaldžiusią“, – teigė „NewsGuard“.

Užsienio įtakos kampanijos dažnai išnaudoja JAV politines krizes, rinkimus ar stichines nelaimes įtampai kurstyti, sako dezinformacijos ekspertai.

Kai kurie tyrėjai įspėja, kad JAV gali būti prastai pasirengusios kovoti su augančia užsienio dezinformacijos grėsme.

Balandžio mėnesį valstybės sekretorius Marco Rubio uždarė Valstybės departamento Kovos su užsienio informacijos manipuliavimu ir trukdymu (R/FIMI) centrą – agentūrą, anksčiau vadintą Pasaulinio įsitraukimo centru (GEC), – kuris buvo atsakingas už užsienio veikėjų skleidžiamos dezinformacijos stebėjimą ir kovą su ja.

Praėjusią savaitę laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad Europos šalys gavo Valstybės departamento pranešimą, jog nutraukiami pernai prezidento Joe Bideno administracijos pasirašyti susitarimo memorandumai, kuriais buvo siekiama nustatyti vieningą požiūrį į kovą su dezinformacija, vykdomą užsienio šalių vyriausybių.

„Jungtinės Valstijos nutraukia visas ankstesnės administracijos sukurtas kovos su užsienio valstybių manipuliavimu informacija sistemas ir bet kokias susijusias priemones“, – trečiadienį pareiškė Valstybės departamentas, nieko nedetalizuodamas.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, liepos–rugpjūčio mėnesiais vykdydami akciją „Poilsiauk atsakingai“, nustatė 265 pažeidimus.

Per šį laikotarpį saugomose teritorijose ir telkinių pakrantėse buvo surengti 182 reidai ir tikslinės išvykos. 

„Buvo tikrinama, ar poilsiautojai automobilius stato tam skirtose vietose, ar laužavietės kūrenamos pagal nustatytus reikalavimus, ar nepaliekama šiukšlių stovyklavietėse ir žvejybos vietose, ar poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų plaukiodami vandens telkiniuose vandens transporto priemonėmis, poilsiaudami miške. Šiemet vykdyta aktyvesnė važinėjimo draudžiamose vietose  keturračiais ar krosiniais motociklais prevencija“, – pranešime nurodė AAD.

Departamento duomenimis, ketvirtadalį nustatytų pažeidimų sudarė mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Buvo nustatyti 63 asmenys, kuriems buvo pritaikyta administracinė atsakomybė.

Akcijos metu iš pažeidėjų buvo paimta 40 tinklinių, duriamųjų ir užkabinamųjų įrankių, 10 mėgėjiškos žvejybos įrankių  ir vienas draudžiamas medžioklės įrankis. 

Paskaičiuota žala aplinkai sudaro 2 560 eurų.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Dėl galimai antisemitinių pasisakymų teisiamas „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad nesiekė tyčiotis, niekinti žydų ar menkinti Holokaustą.

„Savo viešais pasisakymais turėjau vienintelį tikslą – atkreipti dėmesį į Izraelio veiksmus“, – per posėdį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme kalbėjo teisiamas politikas. 

Teismas jam suteikė paskutiniojo žodžio teisę. Šis posėdis tikriausiai bus paskutinis, po jo teismas eis rašyti nuosprendžio „Nemuno aušros“ lyderiui.

R. Žemaitaitis per posėdį taip pat sakė, kad jo išsakytos mintys galėjo šokiruoti, pasirodyti nepriimtinos, tačiau, anot politiko, jomis buvo siekiama kritikuoti Izraelio veiksmus Gazos Ruože, o ne menkinti žydų tautybės asmenis. Partijos lyderis sako, kad pažįsta daug žydų tautybės asmenų, kurie nepritaria Izraelio politikai dėl Palestinos.

ELTA primena, kad prokuroras Justas Laucius antisemitiniais pasisakymais apie žydus ir Holokausto neigimu kaltinamam R. Žemaitaičiui pasiūlė skirti 51 tūkst. 250 eurų piniginę baudą. Tuo metu advokatė prašė teismo išteisinti politiką dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. 

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami ir jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, politikas taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Valstybės kaltintojas šioje byloje, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) inicijuoja Plungės pramonės parko steigimą – daugiau nei 100 hektarų (ha) teritorijoje bus kuriama moderni pramoninė zona, skirta gamybos, logistikos ir žaliųjų technologijų įmonėms, skelbiama pranešime spaudai.

Kaip teigia ministerija, projektui įgyvendinti numatyta pasitelkti Europos Sąjungos (ES) fondų, valstybės ir savivaldybės lėšas – infrastruktūros sukūrimui Plungės pramonės parke ir už jo ribų planuojama investuoti apie 13,5 mln. eurų.

Institucijos vertinimu, iki 2040 m. parke numatoma pritraukti beveik 200 mln. eurų privačių investicijų ir sukurti per 1,1 tūkst. naujų darbo vietų.

„Pramonės parkas leis ne tik sukurti patikimą infrastruktūrą, bet ir sustiprins regiono patrauklumą investuotojams bei vietos bendruomenei. Tai suteiks Plungei naują ekonominį impulsą, padės pritraukti modernias įmones, skatins darbo užmokesčio augimą ir užtikrins ilgalaikę miesto plėtrą“, – pranešime cituojamas laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Investicijos bus nukreiptos į vidinių kelių tinklą, inžinerinius tinklus, automobilių stovėjimo aikšteles ir lietaus vandens surinkimo sistemas, kad investuotojams būtų pasiūlyta vientisa, plėtrai paruošta teritorija.

Pagal galimybių studiją, vien Plungės pramonės parko įmonių veikla per 30 metų į valstybės ir savivaldybės biudžetus galėtų atnešti šimtus milijonų eurų mokesčių. Skaičiuojama, kad vien su darbo santykiais susijusios pajamos viršytų 1,5 mlrd. Eurų.

Ministras taip pat pažymi, kad svarbų vaidmenį šiame procese atliko Plungės rajono savivaldybė – nuosekliai vykdyti parengiamieji darbai ir strateginiai sprendimai sudarė tvirtą pagrindą projekto plėtrai.

Plungės pramonės parkas bus vystomas etapais iki 2040 metų. Pirmuoju etapu, iki 2030-ųjų, tikimasi pritraukti apie 23 mln. eurų investicijų ir sukurti daugiau kaip 100 naujų darbo vietų. Vėlesniais etapais investicijos ir sukurtų darbo vietų skaičius didės, kol galiausiai parkas taps viena svarbiausių pramonės zonų šalyje.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). SBA minkštųjų baldų gamintojos bendrovės „Kauno baldai“ direktoriumi tapo Andrius Buraitis. Jis pakeis laikinai įmonei vadovavusį SBA grupės viceprezidentą ir bendrovės valdybos pirmininką Egidijų Valentinavičių.

Kaip praneša bendrovė, A. Buraitis daugiau nei 15 metų vadovo įvairiose gamybos įmonėse, taip pat dešimtmetį savo karjeros jis dirbo baldų pramonės sektoriuje. 

„Vienas pagrindinių mano tikslų „Kauno balduose“ bus drauge su komanda įgyvendinti inovatyvius sprendimus, kurie padės stiprinti įmonės pozicijas šiame dinamiškame rinkose sektoriuje“, – pranešime teigia A. Buraitis. 

„Kauno baldai“ pernai pardavė produkcijos už 27,6 mln. eurų. Dauguma įmonės gaminių eksportuojama į užsienį, o šiemet sparčiausias augimas prognozuojamas Vokietijoje, kur planuojama pardavimus padidinti bent penktadaliu. Panašias plėtros tendencijas bendrovė numato ir Norvegijoje.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Viena Šiaulių įmonė praėjusią savaitę sukčiams pervedė 41,2 tūkst. eurų.

Kaip pranešė policija, praėjusį ketvirtadienį Putinų gatvėje įsikūrusi įmonė gavo laišką iš kitos įmonės su prašymu apmokėti likusią sumą už įrengimus.

Pervedus pinigus, įmonė pastebėjo, kad skiriasi banko sąskaita, į kurią ankščiau buvo atliktas pavedimas už paslaugas, taip pat skiriasi ir elektroninio pašto adresas.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.