Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Siūlymus dėl mokyklų tinklų ketinama pristatyti kitų metų rugsėjį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. 

„Peržiūrime mūsų mokyklų tinklą. Baigsis europiniai projektai – 2027 metų rugsėjo mėnesį mes jau norėsime pateikti ir savo mokyklų tinklo pasiūlymus, kur taip pat peržiūrėsime ir savivaldybėms bus didesnės galimybės finansuoti mažesnes klases“, – Seime vykusioje Vyriausybės valandoje teigė R. Popovienė. 

ELTA primena, kad 2021 m. Vyriausybė buvo pritarusi nuostatai, jog gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. 

Tiesa, 2024 m. švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirta Raminta Popovienė netrukus užsiminė apie iniciatyvą mažinti minimalų mokinių skaičių III gimnazijos klasėse. Nors toks užmojis sulaukė buvusios valdžios kritikos, švietimo profsąjungos jam reiškė palaikymą, siūlydamos šalies regionuose esančioms savivaldybėms suteikti daugiau laisvės apsispręsti dėl mažesnių klasių išlaikymo.

Savo ruožtu Vyriausybė praėjusį pavasarį patvirtino sprendimus dėl III ir IV gimnazijos klasių mokinių skaičiaus. Numatyta, kad vienuoliktokų ir dvyliktokų klasės, kuriose mokosi nuo 12 iki 20 mokinių, gali būti išlaikomos, jeigu pusę jų mokymo lėšų iš savo biudžeto skiria mokyklos steigėja – savivaldybė. Kitus 50 proc. lėšų tokių klasių išlaikymui skiria valstybė.

Pastarieji pakeitimai įsigalios nuo rugsėjo 1-ąją prasidėsiančių mokslo metų. ŠMSM duomenimis, tai leido išsaugoti 42 regionų gimnazijas, kurioms dėl nepakankamo moksleivių skaičiaus grėsė reorganizacija.

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Siekiant efektyviau kovoti su dezinformacija, Krašto apsaugos ministerija (KAM) nusprendė skirti Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos skyriui papildomą finansavimą reikalingos kompiuterinės įrangos licencijoms įsigyti, sako ministras Robertas Kaunas. 

„Aš sutinku, kad dezinformacija šiai dienai plinta, ji yra, tą matome įvairiuose projektuose. Ir visi puikiai suprantame, kad kovoti su dezinformacija galime informacija arba kitomis, sakykime, priemonėmis. Tos priemonės yra to paties dirbtinio intelekto (DI) pasitelkimas lygiai taip pat, kaip ir dezinformatoriai jį pasitelkia“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo R. Kaunas. 

„Todėl KAM jau esame nusprendę (…) suteikti finansavimą kariuomenės Strateginės komunikacijos skyriui įsidiegti, nusipirkti licencijas, reikalingas programinėms įrangoms, kurios padeda darbą daryti efektyviau, sklandžiau, greičiau, kad turėtume vienodas sąlygas“, – akcentavo jis. 

ELTA primena, kad Valstybės saugumo departamentas mėnesio pradžioje nurodė, jog kovą prasidėjo nauja prieš Baltijos valstybes nukreiptų informacinių atakų banga, kai socialiniuose tinkluose pradėtos kurti separatistinius judėjimus imituojančios grupės. 

Departamentas pažymėjo, kad separatizmo kurstymas yra vienas iš Rusijos režimo aktyviai taikomų metodų, kuriuo siekiama destabilizuoti situaciją kitose valstybėse ir stiprinti jose Rusijos įtaką. Informacinės atakos, per kurias sukuriamos tariamų separatistinių judėjimų grupės socialiniuose tinkluose, yra viena iš šio metodo išraiškų.

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas balandžio 23–27 d. su darbo vizitu lankysis Kanadoje. Tai pirmasis ekonomikos ir inovacijų ministro vizitas šioje šalyje per nepriklausomos Lietuvos istoriją, pranešė ministerija.

Ministerijos teigimu, vizitas žymi naują etapą dvišaliuose santykiuose, siekiant stiprinti ekonominę partnerystę ir plėtoti ryšius aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. 

„Matome didelį potencialą bendradarbiauti pažangiausiose srityse – tad Lietuva, aukštų technologijų šalis, siūlo Kanadai „Hi-Tech“ partnerystę. Mūsų tikslas – kurti ilgalaikes, abipusę vertę generuojančias partnerystes, kurios stiprintų abiejų šalių ekonomikų atsparumą, inovacijų ekosistemas ir tarptautinį konkurencingumą“, – pranešime teigia ministras E. Grikšas. 

Otavoje numatyti E. Grikšo susitikimai su Kanados Tarptautinės prekybos ministru Maninderu Sidhu, Kanados ekonominės plėtros parlamentiniu sekretoriumi Carlosu Leitao bei Kanados parlamento Draugystės su Lietuva grupe. 

Taip pat planuojami susitikimai su Ontarijo ekonominės plėtros ministru Victoru Fedeliu, turizmo, kultūros, dirbtinio intelekto ir žaidimų ministru Stanu Cho bei Albertos darbo, ekonomikos, prekybos ir imigracijos ministru Josephu Schowu. 

Ministras E. Grikšas vizito metu susitiks ir su Kanados Lietuvos prekybos rūmų nariais, gyvybės mokslų sektoriaus organizacijos „Life Sciences Ontario“,  „Colt Canada“  ir kitų įmonių vadovais. Taip pat jis dalyvaus Lietuvos ekonominio potencialo pristatymo renginiuose, susitiks su lietuvių diaspora. 

Ministerija nurodo, kad Lietuvos eksportas į Kanadą viršija importą, o lietuviškos kilmės eksportas per metus augo 43 proc. ir pasiekė 162 mln. eurų. 

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Neformalioje Europos Vadovų Taryboje Nikosijoje dalyvaujantis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Kipro prezidentu Nikosu Christodoulidesu.

Prieš diskusiją su kitais Europos Sąjungos (ES) lyderiais Lietuvos ir Kipro vadovai aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir kitus aktualius klausimus. Didelis dėmesys skirtas Bendrijos konkurencingumo ir ekonominio saugumo stiprinimui, prekybos politikos plėtrai bei partnerystėms su trečiosiomis šalimis.

Pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo 2027 metų prioritetus, šalies vadovas akcentavo ES vienybės stiprinimą, saugumą ir gynybą, plėtrą, konkurencingumą bei vidaus saugumą.

Atskirtas dėmesys ž skirtas ES plėtrai. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainos narystė ES yra strateginės reikšmės klausimas, o  2030 metai galėtų tapti siektinu terminu. Taip pat aptarta būtinybė tęsti stojimo procesus su Moldova ir Vakarų Balkanų šalimis – Albanija ir Juodkalnija.

Prezidentai taip pat aptarė saugumo situaciją. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad būtina stiprinti ES šalių narių gynybos pajėgumus, karinį mobilumą ir kibernetinį saugumą. Taip pat, pasak jo, būtina užtikrinti nuoseklią karinę paramą Ukrainai.

Susitikime aptartas ir dvišalis bendradarbiavimas – akcentuotas potencialas stiprinti ryšius gynybos technologijų, kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų srityse.

Kaip skelbta, ketvirtadienį ir penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvaus neformaliame EVT susitikime. 

Jame Europos lyderiai aptars daugiametės finansinės programos ir ES konkurencingumo klausimus.

Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.

Teheranas, balandžio 23 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį vienas aukštas Irano parlamento pareigūnas pareiškė, kad Teheranas gavo pirmąsias pajamas iš rinkliavų, įvestų strateginiame Hormuzo sąsiauryje vykstant karui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Izraeliu.

„Pirmosios pajamos, gautos iš rinkliavų Hormuzo sąsiauryje, įneštos į centrinio banko sąskaitą“, – sakė parlamento pirmininko pavaduotojas Hamidreza Hajibabaei, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. 

Tą patį pareiškimą paskelbė ir kitos Irano žiniasklaidos priemonėse, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Hormuzo sąsiauris tapo vienu iš didžiausių įtampos židinių, kai vasario 28 d. prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose. 

Iranas tik nedaugeliui laivų leidžia plaukti šiuo svarbiu vandens keliu, kuriam taikos metu teko penktadalis pervežamų pasaulio naftos ir dujų srautų bei kitų gyvybiškai svarbių prekių. 

Prieš paskelbiant apie pajamas iš rinkliavų Irano parlamentas sprendė, ar įvesti jas visai laivybai sąsiauryje. Irano pareigūnai perspėjo, kad jūrų eismas sąsiauriu „negrįš į prieškarinį statusą“. 

Kovo 30 d. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad parlamento saugumo komisija patvirtino planus įvesti rinkliavas, tačiau nebuvo aišku, ar dėl šio pasiūlymo įvyko galutinis parlamento balsavimas. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Iraną atverti sąsiaurį. 

Didžioji Britanija, Prancūzija ir kariniai planuotojai iš daugiau nei 30 šalių surengė derybas dėl laivybos sąsiauriu apsaugos. Paryžius ir Londonas teigė, kad vadovaus daugiašalei misijai, kai tik leis sąlygos.

Briuselis, balandžio 23 d. (AFP-ELTA). Naujų automobilių pardavimai Europos Sąjungoje praėjusį mėnesį šoktelėjo į viršų, vartotojams atsigręžus į elektromobilius, kai dėl karo Viduriniuose Rytuose smarkiai pakilo benzino kainos, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys. 

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) registracijos duomenimis, bendri pardavimai kovą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, augo 12,5 proc. – iki 1,16 mln. transporto priemonių.

Šis šuolis padėjo rinkai pasiekti 4 proc. augimą per pirmąjį ketvirtį, po nuosmukių sausio ir vasario mėnesiais.

Visiškai elektrinių transporto priemonių pardavimai šoktelėjo 49 proc., o iš tinklo įkraunamų hibridų – 20 proc.

Per pirmąjį ketvirtį hibridai buvo populiariausias Europos vartotojų pasirinkimas – jie sudarė 37 proc. visų pardavimų. Iš tinklo įkraunami hibridai užėmė dar 10 proc. rinkos dalies.

Paprastų benzininių automobilių rinkos dalis tą ketvirtį smuktelėjo iki 23 proc. (palyginti su 28 proc. prieš metus).

Visiškai elektrinės transporto priemonės dabar užima šiek tiek daugiau nei 19 proc. rinkos.

ACEA pažymėjo, kad elektromobilių pardavimo rezultatai įvairiose šalyse labai skyrėsi, o Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje užfiksuotas didelis augimas.

Benzino kainos visoje Europoje šoktelėjo po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis bombardavo Iraną – dėl to beveik nutrūko naftos eksportas iš Persijos įlankos, o Iranas atsakė atakomis prieš viso regiono energetikos objektus. 

Tuo tarpu Belgijoje ir Nyderlanduose pardavimai krito. 

„Volkswagen“ grupė pirmąjį ketvirtį išlaikė pirmąją vietą ES rinkoje, nors jos rinkos dalis susitraukė iki 26,4 proc., nepaisant šiek tiek ūgtelėjusių pardavimų.

Taip atsitiko dėl to, kad „Stellantis“ grupė, kurios prekės ženklų „Fiat“, „Citroen“ ir „Opel“  pardavimai sparčiai augo ir padidino grupės rinkos dalį.

Kita didelė Europos automobilių gamintoja – „Renault“ – pirmąjį ketvirtį fiksavo pardavimų nuosmukį dėl transportavimo problemų, kurios palietė jos pigių automobilių prekės ženklą „Dacia“.

„Tesla“ pardavimai šoktelėjo beveik 60 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, kai įmonės savininko Elono Musko dalyvavimas JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje buvo atbaidęs Europos vartotojus.

Vašingtonas, balandžio 23 d. (ELTA). Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas giriasi užtikrinęs amerikiečiams nuo 400 iki 1,5 tūkst. procentų siekiančias nuolaidas receptiniams vaistams, tokie jo teiginiai daug ką stebina. Ginti D. Trumpo matematiškai klaidingų teiginių trečiadienį stojo sveikatos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis, pareiškęs, kad prezidentas nuolaidas vaistams apskaičiuoja visiškai kitaip, nei įprasta, praneša „The New York Times“ (NYT).

Sveikatos sekretorius šia tema kalbėjo liudydamas Senato finansų komitete. Demokratų partijos deleguota senatorė Elizabeth Warren paprašė, kad jis palygintų receptinio vaisto „Protonix“ kainą, kurį galima įsigyti federalinės valdžios valdomoje svetainėje „TrumpRx“, su šio vaisto generinio atitikmens kaina, kuris parduodamas „Costco“ parduotuvėse. 

Senatorė sukritikavo D. Trumpo dažnai išpūstus ir matematiškai neįmanomus teiginius, kad „TrumpRx“ svetainėje receptiniai vaistai parduodami su 400–1,5 tūkst. procentų nuolaidomis.

„Tai reikštų, kad įmonės turėtų žmonėms mokėti už jų vaistų vartojimą“, – sakė ji.

R. F. Kennedy užuot atsakinėjęs į klausimą apie vaistų kainas ėmė ginti D. Trumpo klaidingus skaičiavimus.

„Jeigu turite 600 JAV dolerių kainuojantį vaistą ir sumažinate jo kainą iki 10 dolerių, tai yra 600 procentų sumažinimas“, – Kongreso posėdžio metu sakė R. F. Kennedy.

NYT atkreipia dėmesį, kad tai matematiškai netikslu. Kainos sumažinimas nuo 600 iki 10 dolerių reikštų kiek didesnę nei 98 proc. nuolaidą. Pabrėžiama, kad nuolaida negali būti didesnė nei 100 proc., nes tokiu atveju kaina sumažėtų iki nulio arba susidarytų įspūdis, kad įmonės moka žmonėms pinigus, jog šie pirktų jų produktus.

JAV prezidentas matematiškai netikslius teiginius apie vaistų kainas pradėjo skleisti tada, kai ėmė reklamuoti „TrumpRx“ paslaugas. Dar pernai buvo skelbta apie susitarimus su farmacijos įmonėmis siekiant sumažinti kai kurių vaistų kainas. Netrukus po to JAV prezidentas užsipuolė žiniasklaidos priemones, kurios nepakartojo jo teiginių, arba skelbė, kad jie klaidingi.

„Aš sumažinau vaistų kainas labiausiai per visą istoriją, bet šie žmonės vis tiek nenori apie tai kalbėti“, – sausio mėnesį skundėsi D. Trumpas.

Vėliau jis nebebuvo toks užtikrintas ir sakė, kad kainų sumažėjimas priklauso nuo to, kaip tai skaičiuojama.

„Galima sakyti, kad jos sumažėjo 80 procentų arba 1 000 procentų. Galima sakyti, ką nori“, – sakė JAV prezidentas.

Šių metų kovą D. Trumpas vėl skleidė klaidinančią informaciją apie nuolaidas vaistams.

„Sumažinome vaistų kainas 50, 60, 70, 80 ir 90 procentų. Bet yra ir kitas būdas skaičiuoti – galima sakyti, priklausomai nuo to, kaip suformuluosite teiginį, kad (kainos mažėjo – ELTA) 400, 500, 600, 700 procentų. Niekas nėra matęs nieko panašaus“ , – sakė jis.

Tuo metu trečiadienį senatorė E. Warren ir kiti demokratai spaudė R. F. Kennedy atskleisti, kiek žmonės iš tikrųjų gali sutaupyti naudodamiesi „TrumpRx“ paslaugomis. Politikai davė pavyzdžių, kai vaistų galima įsigyti pigiau parduotuvėse, pavyzdžiui, „Costco“. 

Demokratai teigia, kad daliai farmacijos bendrovių buvo suteiktos importo muitų lengvatos mainais už vaistų įtraukimą į „TrumpRx“ svetainę, nors kainos po to iš esmės nesumažėjo. Sveikatos sekretorius aiškino, esą įmonių atleidimas nuo importo muitų priklauso nuo įsipareigojimų vykdyti gamybą JAV, o Kongresas turi daugiau galimybių derėtis dėl kainų, nei JAV sveikatos departamentas.

Leidinys „Axios“ praneša, kad Ronas Wydenas ir kiti Demokratų partijos senatoriai siekia priimti įstatymą, kuris įpareigotų atskleisti prezidento administracijos konfidencialius „labiausiai palankios šalies“ susitarimus su 16 farmacijos bendrovių. Nerimaujama, kad šie susitarimai gali būti palankesni vaistų gamintojams, o ne vartotojams.

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) skyrė 1,9 tūkst. eurų baudą asmeniui už neteisėtą autorių teisių saugomo turinio viešą skelbimą internete. 

Kaip pranešė LRTK, sprendimas priimtas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, pradėtą gavus teisių turėtojų „Go3 Baltics“ skundą dėl neteisėtai visuomenei prieinamo turinio. 

LRTK atliktos stebėsenos metu nustatyta, kad interneto svetainėje „filmai7.top“ buvo neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas audiovizualinis turinys. Vartotojams buvo sudaryta galimybė jį žiūrėti ir atsisiųsti, o prieiga prie turinio buvo monetizuojama per mokamą VIP narystę bei įvairius atsiskaitymo būdus. 

Tyrimo metu nustačius, kad veikla buvo vykdoma komerciniais tikslais, su mokėjimų infrastruktūra susieti kontaktiniai duomenys leido identifikuoti su pažeidimu susijusį asmenį L. P. 

Komisija konstatavo, kad tokia veikla pažeidžia autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymius. 

Skirdama baudą, LRTK atsižvelgė į tai, kad pažeidimas buvo daromas komerciniais tikslais, o atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

„Šis sprendimas rodo, kad neteisėtas autorių teisių saugomo turinio platinimas internete nėra toleruojamas, ypač kai iš tokios veiklos siekiama finansinės naudos“, – pranešime teigia LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Komisija pažymi, kad neteisėtas autorių teisių saugomo turinio platinimas daro žalą teisėtiems turinio kūrėjams ir platintojams, todėl tokie pažeidimai yra nuosekliai tiriami ir už juos taikoma atsakomybė.

ELTA primena, kad šių metų kovo mėnesį LRTK taip pat skyrė 1,9 tūkst. eurų baudas trims asmenims už neteisėtą autorių teisių saugomo turinio viešą skelbimą internete. Tyrimo metu nustatyta, jog asmenų veikla buvo vykdoma siekiant komercinės naudos.

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Parlamentas ketvirtadienį paskyrė Aleksandrą Radčenką trečiuoju Seimo kontrolieriumi.

Už A. Radčenkos kandidatūrą į šias pareigas balsavo 75 parlamentarai, trys buvo prieš, dar tiek pat Seimo narių susilaikė.

Praėjusią savaitę jo kandidatūra buvo pristatyta Seimo nariams. Kalbėdamas iš parlamento tribūnos A. Radčenka tvirtino, kad jei būtų paskirtas į pareigas, galėtų aktyviai įsijungti į teisėkūros procesus. 

Potvarkį, kuriuo jis siūlomas į Seimo kontrolierius, parlamento vadovas Juozas Olekas registravo balandžio pradžioje.

Iki šiol A. Radčenka dirbo ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėju. Jis šias pareigas ėjo ir ekspremjero Gintauto Palucko komandoje.

Teisininkas nuo 2021 metų dirbo tuometės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen patarėjų komandoje, anksčiau buvo prezidento Gitano Nausėdos patarėju.

Pernai gruodį parlamentarai nepritarė teisininkės, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Nerijos Stasiulienės kandidatūrai į Seimo kontrolieriaus pareigas. Dėl šios kandidatūros J. Olekui priekaištauta ir inicijavus nepasitikėjimą Seimo pirmininku. 

ELTA primena, kad šiuo metu Seimo kontrolierių įstaigai vadovauja Erika Leonaitė. Ji tiria valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų pažeidimus. 

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė tiria skundus dėl savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA). Panevėžio apylinkės teismas ketvirtadienį sprendžia dėl kardomųjų priemonių taikymo paramediko Manto Sadausko nužudymo byloje sulaikytiems įtariamiesiems. Vieną įtariamųjų leista suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, šioje byloje sulaikyti trys įtariamieji – du vyrai ir moteris. Pastaroji yra buvusi galimai nužudyto M. Sadausko sutuoktinė. Du iš sulaikytųjų anksčiau buvo teisti, teistumai nėra išnykę – jie buvo teisti už vairavimą išgėrus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Vieną įtariamųjų leido suimti dviem mėnesiams

Ketvirtadienio rytą policijos automobiliu į Panevėžio apylinkės teismą buvo atvežtas vienas įtariamųjų. Pareigūnų vedamas vyras slėpė savo veidą. Įtariamasis veidą slėpė ir sėdėdamas teismo salėje, į žurnalistų klausimus neatsakinėjo. Šio įtariamojo advokatė Egidija Belevičienė teigė negalinti teikti jokių komentarų apie bylą ar savo ginamojo poziciją.

„Aš neturiu jokių įgaliojimų teikti bet kokią informaciją visuomenės informavimo priemonėms“, – žurnalistams teisme sakė advokatė. 

Tuo metu prokuroras Lukas Krivickas patvirtino žurnalistams, kad teismo prašė leisti suimti įtariamąjį maksimaliam laikotarpiui, tai yra trims mėnesiams. Jo teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog šis asmuo gali slėptis nuo teisingumo.

„Prokuroro pareiškimu buvo kreiptasi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – įtariamajam skyrimo trijų mėnesių laikotarpiui. Buvo nurodyti trys suėmimo pagrindai, (...) tai yra bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo, taip pat trukdys procesui, darys naujas nusikalstamas veikas“, – dėstė prokuroras.

L. Krivickas teigė negalintis tiksliai įvardinti, koks yra įtariamojo vaidmuo nužudymo byloje. 

Žiniasklaida skelbia, kad šis įtariamasis yra Vilius Solkan. Tiesa, prokuroras teigė negalis atskleisti šio įtariamojo duomenų, nes vyras nėra viešas asmuo. Be to, anot jo, tokie duomenys esą galėtų pakenkti baudžiamosios bylos baigčiai.

Prokuroras nurodė, jog į teismą atvežtas vyras įtariamas dėl dviejų galimai padarytų nusikalstamų veikų.

„Įtarimas yra dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo“, – sakė prokuroras.

Panevėžio apylinkės teismas iš dalies tenkino prokuratūros prašymą ir minėtą įtariamąjį leido suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.

Kitas asmuo įtraiamas neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu

Kiek vėliau į teismą buvo atvežtas kitas įtariamasis byloje. Jis taip pat dengėsi veidą, nebendravo su žiniasklaidos atstovais.

Prokuroras L. Krivickas patvirtino prašantis šį įtariamąjį leisti suimti vieno mėnesio laikotarpiui.

„Dviem pagrindais (prašoma leisti suimti asmenį – ELTA): kad bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo, taip pat kad trukdys procesui“, – aiškino prokuroras.

Šis vyras, pasak L. Krivicko, įtariamas neteisėtų disponavimu šaunamuoju ginklu.

Žiniasklaida skelbė, kad šis vyras yra pirmo į teismą atvežto įtariamojo tėvas. Visgi prokuroras šios informacijos teigė komenuoti negalintis.

L. Krivicko, ekspertai aiškinasi, kokiu ginklu galimai neteisėtai disponavo minėtas įtariamasis.

Prokuroras teigė negalintis įvardyti, kokiu būdu buvo nužudytas paramedikas M. Sadauskas.

„Tai yra smurtinio pobūdžio nusikalstama veika“, – sakė jis.

Prašys suimti ir nužudytojo buvusią sutuoktinę

Prokuroras L. Krivickas tvirtino, kad teismo prašys trečiąją įtariamąją leisti suimti trijų mėnesių laikotarpiui.

„Įtariamajai bus prašoma (skirti – ELTA) trijų mėnesių suėmimo“, – sakė prokuroras.

Anot jo, buvusiai R. Sadausko sutuoktinei ketinama pareikšti įtarimus dėl dviejų nusikalstamų veikų.

„Įtarimas bus pareikštas dėl tyčinio nužudymo, taip pat – dėl neteisėto laisvės atėmimo“, – teigė L. Krivickas. 

Kūnas rastas suvyniotas į batutą ir užkastas

Anksčiau ieškoto paramediko M. Sadausko kūnas rastas antradienį Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Palaikus pareigūnai surado be įtariamųjų pagalbos.

Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas, jį apžiūrėjo ekspertai, kurie nustatys, ar juo buvo padaryti nusikaltimai.

Antradienį buvo rastas ir, kaip manoma, nužudytam paramedikui priklausantis automobilis. Transporto priemonė aptikta nuošalioje vietovėje Panevėžio rajone. 

Batutų nuoma ir pristatymu į užsakovų namus užsiėmusio M. Sadausko tėvas žurnalistams pasakojo, kad sūnus pirmadienio rytą pranešė, kad gavo užsakymą – pristatyti batutą vaikų šventei darželyje. Dingus M. Sadauskui pastebėta, kad batutą užsakiusio asmens anketa ištrinta, o tos vietovės, kurioje esą užsakytas batutas, seniūnas žurnalistams pasakojo, kad nurodyto darželio nėra. 

Anot pareigūnų, M. Sadausko nužudymo motyvas gali būti susijęs su asmeninio pobūdžio nesutarimais. 

M. Sadausko artimieji sako, kad vyras skyrėsi su savo vaikų motina, ji nenorėjo jam atiduoti jųdviejų vaikų, esą teismo sprendimu vaikai turėjo augti su tėvu. Artimieji skundėsi, kad anksčiau buvo padegti jų automobiliai. Dingus vyrui, jie ėmė įtarti, kad prie to prisidėjo buvusi sutuoktinė ir jos naujasis draugas. M. Sadauskas ir jo buvusi sutuoktinė dirbo toje pačioje darbovietėje, abu buvo paramedikai.