Viena, gegužės 21 d. (dpa-ELTA). Siekdamas sustiprinti ryšius, naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras ketvirtadienį lankėsi Austrijoje. Tai pirmoji jo kelionė po kaimynines šalis nuo gegužės 9 d., kai jis pradėjo eiti pareigas.

P. Magyaras Vienoje lankėsi Austrijos kanclerio Christiano Stockerio kvietimu. Jis atvyko iš Lenkijos, kur baigė pirmąją užsienio kelionę naujame poste.

Abu lyderiai pareiškė norą suteikti naujos kokybės ilgalaikiams Austrijos ir Vengrijos santykiams. Bendras vyriausybių posėdis Vengrijoje rugsėjo mėnesį pasiųstų atitinkamą signalą, sakė P. Magyaras.

Vienos ir Budapešto santykius šiuo metu temdo su aplinkosauga susijęs ginčas. Austrijos sienos pusėje esančiuose karjeruose kelis dešimtmečius buvo išgaunamos medžiagos, kurių sudėtyje yra kenksmingo asbesto, ir naudojamos regione.

Dėl to Vengrijoje nukentėjo tūkstančiai šeimų, teigė P. Magyaras, reikalaudamas kompensacijų iš Austrijos.

P. Magyaro patarimai dėl populizmo

P. Magyaras kartu su savo centro dešiniąja partija „Tisza“ balandžio mėnesį vykusiuose Vengrijos parlamento rinkimuose iškovojo dviejų trečdalių daugumą ir įveikė 16 metų valdžioje išbuvusį dešinįjį populistą Viktorą Orbaną.

45-erių politikas rekomendavo artumą su piliečiais kaip vaistą nuo populizmo ir ekstremizmo.

„Tai gana paprasta: politika turi būti apie žmones“, – spaudos konferencijoje Vienoje sakė jis.

„Neužtenka „Facebook“ įrašų ir spaudos konferencijų. Reikia eiti pas žmones“, – tikino premjeras.

P. Magyaras dalį savo rinkiminės kampanijos vykdė iš 30 metų senumo furgono ir per dvejus metus aplankė daugiau kaip 700 Vengrijos savivaldybių.

„Kai žmonės pajaučia, kad esate nuoširdūs, jie už jus balsuoja“, – pridūrė jis.

Naujasis ministras pirmininkas paskelbė apie sisteminį krypties keitimą po V. Orbano autoritarinės vyriausybės, kuri sugriovė teisinės valstybės principą šalyje, valdymo laikotarpio.

Dnipras, gegužės 21 d. (Ukrinform-ELTA). Žmonių, sužeistų per Rusijos ataką Ukrainos Dnipro mieste, skaičius padidėjo iki 14, platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

Pasak jo, 10 sužeistųjų buvo hospitalizuoti. O. Hanža anksčiau skelbė apie 11 sužeistųjų, ir pažymėjo, jog skaičius po smūgio toliau augo.

Tarp nukentėjusiųjų – 13-metis berniukas, kuris buvo hospitalizuotas. Ligoninėje taip pat atsidūrė septyni suaugusieji, jie, gydytojų vertinimu, yra vidutinės būklės. Dar trys asmenys gydomi ambulatoriškai.

Ankstesniuose pranešimuose buvo teigiama, kad sužalojimų patyrė penki žmonės. Pasak valdžios institucijų, per smūgį buvo apgadinti du daugiabučiai ir kilo gaisras.

(papildytas visas tekstas)

Majamis, gegužės 21 d. (AFP-ELTA). Prieš išvykdamas į Švedijoje vyksiančias NATO derybas JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį vėl sukritikavo Aljansą už tai, kad šis nepalaikė Jungtinių Valstijų karo prieš Iraną.

„NATO yra daug šalių, kurios sutinka su mumis, kad Iranas negali turėti branduolinio ginklo, kad Iranas kelia grėsmę pasauliui“, – prieš išvykdamas į NATO užsienio reikalų ministrų derybas, numatytas Švedijos Helsingborgo mieste, Majamyje žurnalistams teigė M. Rubio.

Prezidentas Donaldas Trumpas „pasakė: gerai, aš kažką dėl to padarysiu“, – pažymėjo M. Rubio.

„Jis neprašo jų skirti karių. Jis neprašo jų siųsti savo naikintuvus. Tačiau jie atsisako imtis bet kokių veiksmų“, – kalbėjo jis.

„Mes dėl to buvome labai nusiminę“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 d. bendromis jėgomis užpuolė Iraną. D. Trumpas iš anksto nepasitarė su NATO, o pagrindinės Europos sąjungininkės pareiškė skepsį dėl karo poreikio. JAV ir Izraelio teiginiai apie neišvengiamą Irano branduolinę grėsmę yra ginčijami, o dėl Teherano atsakomųjų veiksmų smarkiai išaugo pasaulinės naftos kainos.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pavadino šį karą neteisėtu ir neleido JAV orlaiviams naudotis bazėmis jo šalyje. 

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas savo ruožtu nurodė, kad Iranas „žemina“ Jungtines Valstijas derybose, tuo papiktindamas D. Trumpą, kurio administracija greitai paskelbė, jog JAV išveda 5 tūkst. karių iš bazių Vokietijoje.

„Visą savo karjerą buvau tvirtas NATO rėmėjas“, – sakė buvęs senatorius M. Rubio.

„Žinau, kodėl NATO yra naudinga Europai, bet kodėl NATO naudinga Amerikai? Nes ji suteikia mums bazių regione, kurios leidžia mums demonstruoti galią nenumatytais atvejais Artimuosiuose Rytuose ar kur nors kitur“, – tęsė jis.

„Tad kai tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios esate NATO, ir tada tokios šalys, kaip Ispanija, neleidžia mums naudotis tomis bazėmis, tuomet kodėl esate NATO? Tai labai teisingas klausimas“, – tikino jis.

M. Rubio pridūrė, kad kitos šalys buvo paslaugesnės, ir anksčiau išskyrė Portugaliją.

Maskva, gegužės 21 d. (ELTA). Dvi Tomsko mokyklos uždraudė mokiniams dėvėti drabužius su užrašais užsienio kalbomis, praneša naujienų portalas „Meduza“.

Svetlensko gubernijos licėjus paskelbė gegužės 15 d. priimtą įsakymą, kuriuo iš dalies keičiami jo vidaus nuostatai, siekiant uždrausti „dėvėti drabužius su užrašais užsienio kalbomis“, išskyrus atvejus, kai užrašas yra dalis registruoto prekės ženklo ir nepažeidžia „Rusijos įstatymų bei visuotinių padorumo principų“.

Šiame įsakyme cituojamos Tomsko srities Švietimo departamento direktyvos, nors pats pagrindinis dokumentas viešai paskelbtas nebuvo.

Panašų įsakymą išleido ir Kedrovų 1-oji mokykla, teigdama, kad užrašai ant drabužių užsienio kalbomis draudžiami „siekiant užkirsti kelią neteisėto elgesio, radikalizmo ir antisocialinių idėjų skatinimui“. Atitinkamame mokyklos internetinės svetainės puslapyje šiuo metu rodomas klaidos pranešimas „puslapis nerastas“.

Tomske veikiančios regiono įstatymų leidžiamosios institucijos pirmasis pirmininko pavaduotojas ir partijos „Vieninga Rusija“ regioninio skyriaus sekretoriaus pavaduotojas Ilija Leontjevas teigė, kad situacija „reikalauja atidaus įvertinimo“.

„Negalėčiau atmesti galimybės, kad vietos pareigūnai galėjo regiono švietimo departamento rekomendacijas suprasti šiek tiek pernelyg pažodžiui arba ne visiškai teisingai“, – rašė jis, pridurdamas, kad reikėtų palaukti oficialaus paties departamento komentaro.

Teheranas, gegužės 21 d. (AFP-ELTA). Iranas iškvietė oficialios naujienų agentūros IRNA vyriausiąjį redaktorių paaiškinti, kodėl buvo paskelbtos nuotraukos, kuriose užfiksuota hidžabo nedėvinti moteris, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos ir viena žmogaus teisių organizacija.

Nuo pat 1979 m. islamo revoliucijos pabaigos moterims viešumoje privaloma dėvėti skarelę, o ši praktika ilgą laiką buvo laikoma ideologiniu dvasininkų valdžios ramsčiu.

Irano teismų sistemos interneto svetainėje „Mizan Online“ buvo pranešta, kad agentūros IRNA vyriausiasis redaktorius „buvo iškviestas į Kultūros ir žiniasklaidos prokuratūrą pasiaiškinti“ dėl paskelbtų „nuotraukų, kuriose matyti moteris, nesilaikanti šalies islamo įstatymų ir taisyklių“.

Pranešime taip pat nurodoma, kad „žiniasklaidos priemonė taip pat buvo įspėta pašalinti šią medžiagą“.

Viena JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija teigė, kad IRNA antradienį paskelbė fotoreportažą, o vos po keleto valandų pašalino nuotraukas iš savo svetainės.

Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra (HRANA) pridūrė, kad nuotraukoje matyti moteris, kuri namuose prižiūri kūdikį ir nedėvi privalomo hidžabo.

„Projekto fotografė Marzieh Mousavi savo „Instagram“ paskyroje pabrėžė, kad pagrindinis šio pasakojimo akcentas buvo ne... drabužiai ar išvaizda, o istorija apie laikiną rūpinimąsi paliktu naujagimiu“, – teigiama pranešime.

(papildysime)

Vašingtonas, gegužės 21 d. (AFP-ELTA). Vykdamas į NATO derybas Švedijoje, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį vėl sukritikavo Aljansą už tai, kad šis nepalaikė JAV karo prieš Iraną.

Prezidentas Donaldas Trumpas „neprašo jų siųsti savo naikintuvus. Tačiau jie atsisako imtis bet kokių veiksmų“, – žurnalistams sakė M. Rubio.

„Mes dėl to buvome labai nusiminę“, – pridūrė jis.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA). Daliai opozicijos kritikuojant krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, jog šis dalyvavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų svarstyme Seime, kol Utenos apskrityje paskelbtas oro pavojus, pats ministras teigia, jog dalį laiko turi skirti ir darbui parlamente. Visgi jis akcentuoja, kad paskelbus apie oro atakų pavojų jis prioritetus persidėliojo ir iškeliavo dirbti į ministeriją.

„Aš esu ir Seimo narys, tad mano pareiga yra bent dalį laiko skirti ir Seimui. Bet šiandienos situacija aiškiai parodė, kad prioritetai yra sudėlioti teisingai. Prasidėjus oro atakai aš labai skubiai pasišalinau iš Seimo, grįžau dirbti į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), šiuo atveju, reikšmingesnio ir svarbesnio darbo“, – žurnalistams KAM teigė R. Kaunas.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas kiek anksčiau teigė nematantis problemos, jog R. Kaunas dalyvavo Seimo posėdyje, kuriame svarstomos LRT įstatymo pataisos.

„Jeigu gerai, organizuotai dirbi, tai nebūtinai (svarbu – ELTA), kurioje vietoje turi sėdėti – ministro kabinete ar Seime“, – Seime žurnalistams sakė J. Olekas

„Matau, kad ministras Kaunas darbuojasi, duoda nurodymus ir tariasi su savo komanda. O kur jam būti – tai čia jo sprendimas“, – teigė Seimo pirmininkas.

Opozicijoje esančios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Agnė Širinskienė „Facebook“ sukritikavo R. Kauną.

„Utenos regione visi eina į priedangas. Tuo tarpu krašto apsaugos ministras vargsta su LRT įstatymu Seimo salėje. Šiuo metu. Socdemų prioritetai“, – rašė politikė.

Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo, Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių ir valdymo centras (NKVC) pranešė, kad buvo fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Buvo aktyvuoti NATO naikintuvai.

Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose skelbta apie „raudoną“ pavojų. Jie buvo raginami nedelsiant skubėti į priedangą, pasirūpinti artimaisiais, laukti tolesnių rekomendacijų. Utenos rajone buvo įjungtos ir sirenos, sutriko traukinių eismas. 

Vėliau grėsmės lygis buvo sušvelnintas. Kariuomenė pranešė, kad NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai grįžta į bazę, o į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris apžiūrės vietovę.

Įspėjimas dėl oro pavojaus galiojo mažiau nei pusantros valandos.

Astana, gegužės 21 d. (ELTA). Astanos tarptautinio finansų centro teismas leido Kazachstano teritorijoje vykdyti tarptautinio arbitražo sprendimą, kuriuo „Gazprom“ įpareigojama sumokėti Ukrainos įmonei „Naftogaz“ 1,4 mlrd. JAV dolerių, praneša naujienų portalas „Meduza“.

Įmonės „Naftogaz“ teigimu, Kazachstano teismas yra pirmoji užsienio jurisdikcija, pripažinusi Šveicarijos arbitražo sprendimą prieš korporaciją „Gazprom“ ir leidusi jį vykdyti kitos valstybės teritorijoje.

Kadangi „Gazprom“ savanoriškai neįvykdė Šveicarijos teismo sprendimo, Ukrainos įmonė pareiškė pradėjusi „tarptautinę kampaniją, siekdama susigrąžinti skolininko turtą įvairiose jurisdikcijose“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo įmonės „Naftogaz“ vadovams už „profesionalų ir operatyvų darbą, siekiant priversti Rusiją finansiškai atsakyti už viską, kuo ji kenkia Ukrainai ir jos įmonėms“.

„Gazprom“ Kazachstano teismo sprendimo kol kas nekomentavo.

Vilnius, gegužės 21 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 21 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Lietuvoje antrą dieną iš eilės dėl į šalies teritoriją įskridusio drono skelbtas oro pavojus. Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, Lietuvos stebėjimo radarai užfiksavo dvi į dronus panašias atžymas, tačiau abu objektai dingo ties Utena. Dėl incidento buvo aktyvuoti NATO naikintuvai. Po maždaug valandos raudonas grėsmės lygis Utenos apskrityje buvo pakeistas į geltoną, o netrukus – į baltą, reiškianti, kad grėsmės nebėra. 

Be to, ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektas įveikė antrąjį balsavimą Seime. Po svarstymo už projektą balsavo 67 Seimo nariai, 30 buvo prieš, dar 7 parlamentarai susilaikė. Projektas dar turės įveikti priėmimo stadiją parlamente.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Ketvirtadienį dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kiek vėliau pranešė, kad fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Kiek vėliau situaciją komentavęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, jog radarai užfiksavo dvi į dronus panašias atžymas, tačiau abu dingo ties Utena. Anot Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premenecko, galimų dronų atžymos buvo užfiksuotos Lietuvos radarų – Karinių oro pajėgų (KOP) stebėjimo sistemomis. Buvo aktyvuoti NATO oro policijos naikintuvai. Po maždaug valandos raudonas grėsmės lygis Utenos apskrityje buvo pakeistas į geltoną, o netrukus – į baltą, reiškianti, kad grėsmės nebėra. Šiuo metu įtariamų dronų paieškos vyksta ties Utenos rajonu. 

Tęsiamos trečiadienį į Lietuvą įskridusio drono paieškos. Apie tai ketvirtadienio rytą pranešė Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Jo teigimu, tam pasitelkiami ir papildomai pajėgumai. Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį nurodė, jog drono paieškos bus tęsiamos tol, kol objektas bus rastas arba kol bus įsitikinta, kad jo šalies teritorijoje nėra. Kaip skelbta, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje. Kiek vėliau paskelbta, jog į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. Šiuo metu drono paieškos vyksta Varėnos rajone – tikėtinoje objekto nukritimo vietovėje.

LRT įstatymo pataisų pataisų projektas įveikė antrąjį balsavimą Seime. Po svarstymo už projektą balsavo 67 Seimo nariai, 30 buvo prieš, dar 7 parlamentarai susilaikė. Projektas dar turės įveikti priėmimo stadiją parlamente. Naujajame visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projekte numatomas LRT valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. Ketvirtadienį vykusiame Seimo posėdyje kilo diskusijų dėl LRT įsigaliojimų terminų. Dar svarstant įstatymo pataisų projektą Seimo Kultūros komitete, opozicijos atstovai siūlė nukelti įstatymo nuostatos, reglamentuojančios visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimą nepasibaigus kadencijai, įsigaliojimą iki 2028 metų. Galiausiai komitete nuspręsta palikti darbo grupės parengtose LRT įstatymo pataisose numatytus terminus nepakeistus. Dėl to naujoji tvarka galėtų būti taikoma ir dabartinei nacionalinio transliuotojo vadovei. Šią nuostatą nuspręsta palikti ir svarstymo metu Seime.

Vilniaus apygardos teismas buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Valdemarą Rupšį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo. Jam skirta 20 tūkst. eurų bauda ir 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. V. Rupšys buvo teisiamas už tai, kad kariuomenės sąskaita apmokėjo savo dviejų dantų implantus, kainavusius beveik 4 tūkst. eurų. Byloje kartu nuteistas ir buvęs karo medicinos tarnybos odontologas Šarūnas Ratkus, kuris pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda, 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Baudžiamoji byla susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje Vokietijoje patirtą dantų traumą. Teismas nustatė, jog kariuomenės vadas V. Rupšys dantų neteko ne dėl staigios traumos tarnybos metu, o dėl lėtinio anksčiau susiklosčiusio susirgimo. Anot teismo, kadangi dantų netekimas nesusijęs su tarnyba, nebuvo ir pagrindo jų protezavimo paslaugas apmokėti valstybės lėšomis. 

Radviliškio rajone nukrito lėktuvas. Per ultralengvojo lėktuvo avariją žuvo pilotas, keleivė sužeista. Kad Rokonių kaime nukrito lėktuvas, pranešta po 15 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Žilinskas Eltai sakė, kad ugniagesių pajėgos vyko į vietą. Pasak jo, lėktuvas deformuotas. Pilotui konstatuota mirtis, keleivė išvežta į gydymo įstaigą.

Parlamentarė Vilija Targamadzė pranešė nusprendusi trauktis iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei frakcijos Seime. Ketvirtadienį vykusio Seimo posėdžio metu paskelbta, jog politikė jungiasi prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos. V. Targamadzė nusprendė trauktis iš Demokratų frakcijos bei partijos, nes, kaip pati sako, jai nebuvo sudaryta galimybė dirbti Seimo Švietimo ir mokslo komitete. Demokratai jai esą pasiūlė vietą Sveikatos reikalų komitete, mat V. Targamadzės norimame komitete vienintelę demokratų turimą vietą užima Agnė jakavičiutė-Miliauskienė. Parlamente V. Targamadzė dirba mėnesį – nuo tada, kai prisiekė vietoje Seimo nario mandato atsisakiusio Giedrimo Jeglinsko.  

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad sekmadienį Utenos rajone rastas dronas buvo ukrainiečių. Anot ministro, į šalies erdvę įskridęs objektas buvo dezorientuotas. Kaip skelbta, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sekmadienį vakare pranešė apie Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastą nukritusį ir sudužusį galimai karinį droną. NKVC pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės pateikta informacija, radarai sekmadienį drono nefiksavo. Tuomet NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad šalies teritorijoje greičiausiai nukrito ukrainiečių dronas. Vėliau buvo pranešta, kad jis turėjo sprogstamųjų medžiagų, jos buvo neutralizuotos incidento vietoje. Šiuo klausimu pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda suorganizavo susitikimą su krašto apsaugos ministru R. Kaunu. Po jo šalies vadovas teigė, kad perspėjimo sistema dėl dronų neveikia tinkamai. 

Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi ir planuoja artimiausiu metu paviešinti gydymo įstaigoms skirtus algoritmus, kaip veikti oro pavojaus atveju. Apie tai ketvirtadienį Seime pranešė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Jos teigimu, svarbu suprasti, kad tokiais atvejais gydymo įstaigų reagavimas į grėsmes skiriasi nuo to, kas vyksta įprastomis civilinėmis aplinkybėmis. Tiesa, pasak ministrės, personalas daugelyje gydymo įstaigų elgėsi adekvačiai, tinkamai, tačiau žadama atkreipti dėmesį ir dėti pastangas, kad būtų pasirūpinta, jog žmonės ir personalas iš anksto žinotų, kaip elgtis, ypač – didelio jautrumo pacientų skyriuose. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Valstybės kontrolei (VK) nustačius, jog pernai Valstybės gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas žada, jog Vyriausybė ras kaip tuos pinigus perkelti į kažkurių kitų metų biudžetą. Ministras pastebėjo, jog efektyviai išnaudoti greitai pakilusį gynybos biudžetą yra rimtas iššūkis dėl sudėtingų procedūrų ir įrangos pasiūlos trūkumų. Tiesa, jis tikina, kad valdžia padarys viską, kad įveiktų kylančius sunkumus, didinant Lietuvos krašto apsaugos pajėgumus.

Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamyklos „Achema” generalinė direktorė Audronė Kuskytė pasitraukė iš pareigų, nurodoma bendrovės valdybos nutarimo rašte. Registrų centrui pateiktame dokumente taip pat teigiama, jog laikinai – iki naujo vadovo išrinkimo – įmonės vadovo pareigas eis finansų direktorius Evaldas Venckus. Pasak rašto, A. Kuskytės paskutinė diena generalinės direktorės poste buvo gegužės 15 d. Ji „Achemai“ vadovavo kiek ilgiau nei dvejus metus. Kaip rodo Registrų centro duomenys, sprendimą atšaukti A. Kuskytę iš pareigų „Achemos“ valdyba priėmė pagal Darbo kodekso 55 straipsnį – darbo sutartis nutraukta darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Bendrovė „Achema“ priklauso koncernui „Achemos grupė“. Jonavoje įsikūrusi įmonė praėjusiais metais uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo pelno.

Trečiadienį Lietuvoje paskelbus oro pavojų dėl į šalį, kaip įtariama, įskridusio drono, prasčiausiai su susidariusia situacija iš susisiekimo sektoriaus bendrovių susitvarkė Lietuvos oro uostai (LTOU), sako ministras Juras Taminskas. Anot jo, Vilniaus oro uoste (VNO) ar bet kuriame iš šalies oro uostų nėra numatytos specialios priedangos, o trečiadienio oro pavojus išryškino šios problemos svarbą. Pasak ministro, LTOU taip pat nebuvo pasiruošusi ir laiku neišplatino įspėjamųjų pranešimų. Oro pavojaus metu VNO patalpose buvo apie 1,5 tūkst. žmonių. Pasak J. Taminsko, Susisiekimo ministerija aktyviai siekia užtikrinti kritinės infrastruktūros saugumą, todėl ragina oro uostus įsidiegti antidronines sistemas, kaip tai yra padaręs Klaipėdos jūrų uostas.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Latvijoje trečią dieną iš eilės buvo paskelbtas oro pavojus dėl įskridusio drono. Grėsmė Latvijos oro erdvei ketvirtadienio rytą buvo paskelbta Kraslavos, Ludzos, Aukštutinės Dauguvos ir Rėzeknės savivaldybėse, o po maždaug trijų valandų pavojus buvo atšauktas. Dronas buvo pastebėtas skrendantis virš Kraslavos savivaldybės. Taip pat buvo tikrinama iš gyventojų gauta informacija, kad jis tariamai sudužo Latvijos teritorijoje. Latvijos gynybos ministerija pabrėžė, kad tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, kyla pavojus, jog užsienio bepiločiai orlaiviai ir toliau artės prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskris.

Minskas pareiškė protestą Lietuvos reikalų patikėtiniui dėl Baltarusijos sieną esą pažeidusio drono. Griežtas protestas dėl esą iš Lietuvos teritorijos gegužės 17 d. įskridusio drono buvo pareikštas Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Lietuvos reikalų patikėtiniui Baltarusijoje Erikui Vilkanecui. Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Ruslanas Varankovas aiškino, kad tądien Ukrainos bepilotis orlaivis „Čaika“, kuris iš pradžių skrido į Rusijos teritoriją atakuoti taikinių, buvo pastebėtas Baltarusijos teritorijoje, o Lietuva esą „nesiėmė jokių veiksmų“, kad neleistų jam įskristi į Baltarusiją, „įskaitant savalaikį Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų informavimą“. R. Varankovas pabrėžė, kad šie veiksmai kelia tiesioginę grėsmę Baltarusijos saugumui ir reikalavo imtis kompleksinių priemonių, jog ateityje panašių incidentų būtų išvengta.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad ketina pasikalbėti su Taivano prezidentu Lai Ching-te. Toks tiesioginis kontaktas, jei įvyks, gali papiktinti Pekiną, ypač atsižvelgiant į įtampą dėl galimo naujo JAV ginklų pardavimo Taivanui. Tiesioginis pareigas einančio JAV prezidento ir Taivano vadovo pokalbis reikštų nuokrypį nuo dešimtmečius trukusios diplomatinės praktikos. 1979 m. Vašingtonas diplomatinį pripažinimą vietoje Taipėjaus suteikė Pekinui, ir nuo tada nėra žinoma apie jokį telefoninį pokalbį tarp pareigas einančių JAV ir Taivano vadovų. Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi ir kategoriškai prieštarauja oficialiems Taipėjaus ir užsienio vyriausybių santykiams. Praėjusią savaitę D. Trumpui lankantis Pekine Xi Jinpingas pabrėžė, kad tai, kaip bus sprendžiamas Taivano klausimas, taps lemiamu veiksniu siekiant JAV ir Kinijos santykių stabilumo.

Reaguodamas į Ukrainos siekį greitai prisijungti prie Europos Sąjungos (ES), Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pasiūlė suteikti šaliai ES „asocijuotos narės“ statusą. Laiške ES lyderiams jis pasiūlė nedelsiant glaudžiau įtraukti Ukrainą į Bendrijos institucijas, tačiau visateisės narystės ir balso teisės Ukraina kol kas negautų. F. Merzas šią iniciatyvą argumentavo ypatinga Ukrainos, kaip kariaujančios šalies, padėtimi ir didele pažanga stojimo derybose. Greitai priimti Ukrainą į ES įprastine tvarka, anot F. Merzo, yra nerealu. 

Maskva, gegužės 21 d. (dpa-ELTA). Rusija yra atvira dialogui su europiečiais dėl karo Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas.

„Rusai pasiruošę deryboms“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Manome, kad visada geriau kalbėtis vieniems su kitais, užuot stūmus situaciją į visišką konfrontaciją, o būtent tai europiečiai šiuo metu ir daro“, – teigė jis.

Rusija palankiai įvertintų tono pasikeitimą, pridūrė D. Peskovas.

Jis atkreipė dėmesį į neseniai nuskambėjusius Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo ir Berlyno pareiškimus apie tiesiogines derybas su Rusija ir nurodė, kad „tikriausiai nėra blogai“, jei derybininko būtų ieškoma Europos Sąjungos (ES) lygiu.

„Dar prieš kelis mėnesius tokios diskusijos Europoje net nevyko“, – pažymėjo D. Peskovas.

V. Putinas visada pabrėžė esąs pasiruošęs deryboms, jei į jį būtų kreiptasi. Tuo pat metu Maskva ne kartą paskelbė pareiškimus, kuriuose tvirtinama, kad europiečiai turėtų būti laikomi karo šalimi, nes tiekia ginklus Ukrainai, todėl jiems nėra vietos prie derybų stalo.

Tinkamo tarpininko paieškos

Derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos pastaruoju metu vyko tarpininkaujant JAV. Nepaisant to, proveržio kol kas nebuvo.

Pagrindinė priežastis yra ta, kad Rusija neatsisako reikalavimo, jog Ukraina išvestų karius iš Donbaso regiono. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė tokias teritorines nuolaidas V. Putinui.

Rusijos žurnalisto paklaustas, kuriam Europos tarpininkui teiktų pirmenybę, V. Putinas neseniai įvardijo savo draugą Gerhardą Schröderį. Ukraina atmetė buvusio Vokietijos kanclerio tarpininkavimą, paminėdama jo artimus ryšius su Rusija.

D. Peskovas ketvirtadienį pabrėžė, kad V. Putinas nesiūlė G. Schröderio proaktyviai, tačiau tik įvardijo jį atsakydamas į klausimą.

V. Putinas taip pat atmetė bet kokį tarpininką, kuris praeityje yra išsakęs menkinančių pastabų apie Rusiją.

Lieka neaišku, kas ES lygiu galėtų būti tinkamas šiam vaidmeniui.

ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas būtų akivaizdi kandidatė, tačiau Maskva yra apkaltinusi šią estų diplomatę neapykanta rusų atžvilgiu ir atmetė derybas su ja.