Vilnius, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Lietuvai ruošiantis kitų metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad šalis bus pasirengusi ne tik turiniu, bet ir sutvarkyta aplinka tiek pačioje sostinėje, tiek parlamente. 

„Mes matome ir tiltus, gatves tvarkomas. Man atrodo, kad tikrai būsime pasiruošę ir galėsime priimti svečius ne tik savo turiniu, kuris bus sudėtas į priimamus teisės aktus, bet ir ta aplinka, kuri bus pasikeitusi“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė J. Olekas. 

Seimo rūmuose šiuo metu įrengiamos naujos erdvės, tvarkomi koridoriai, istorinė Kovo 11-osios salė, kurioje vyks daug pirmininkavimo renginių. 

„Atvykstant svečiams visada savo namus pasišluoji ir pasitvarkai. Seime taip pat vyksta tie darbai, kurie bus reikalingi atvykstantiems svečiams. Čia, pirmuosiuose rūmuose, vienas iš didesnių tvarkymų yra rūbinių sutvarkymas. Į rūbinę žiemą dažniausiai užsuka žmonės, tai jie matys tvarkingas ir rūbines, ir aplinką, kurioje vyksta renginiai“, – pabrėžė jis. 

Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, perimdama pirmininkavimą iš Airijos ir vėliau perduodama jį Graikijai.

Kartu šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių valstybių trejetą (TRIO).

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Praėjusią savaitę išaugus saulės elektrinių gamybai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje išliko stabili ir siekė 39 eurus už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.

Bendrovės duomenimis, rugpjūčio 3–9 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji sudarė 24 eurus už MWh.

„Žemas kainas toliau palaikė didelė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Lietuvoje saulės elektrinių gamyba per savaitę padidėjo 13 proc. ir sudarė beveik pusę visos vietinės elektros gamybos. Nors vėjo elektrinių generacija sumažėjo 21 proc., išaugusi saulės gamyba bei pakankami pigaus importo srautai iš Švedijos padėjo išlaikyti stabilią elektros kainą“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Jis priduria, kad Baltijos šalyse elektros kainos išliko vienos mažiausių Europoje.

Anot bendrovės, elektros poreikis Lietuvoje per savaitę padidėjo 1 proc. iki 243 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 82 proc. šalies poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 199 GWh – 1 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 202 GWh.

Daugiausia elektros energijos Lietuvoje gamino saulės elektrinės, kurių gamyba per savaitę išaugo 13 proc. iki 99 GWh. Tuo metu vėjo elektrinių generacija sumažėjo 21 proc. iki 59 GWh, hidroelektrinės pagamino 18 GWh, šiluminės jėgainės – 15 GWh, o kitos elektrinės – 8 GWh. 

Praėjusią savaitę saulės elektrinės gamino 49 proc., vėjo elektrinės – 30 proc., hidroelektrinės – 9 proc., šiluminės jėgainės – 8 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

Taip pat skelbiama, kad bendras elektros importo kiekis praėjusią savaitę padidėjo 4 proc. iki 101 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 67 proc. importuota iš Švedijos, 31 proc. – iš Latvijos, 2 proc. – iš Lenkijos.

Tuo metu elektros eksporto srautai iš Lietuvos smuko 20 proc. iki 49 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 22 proc. – į Latviją, o likę 20 proc. – į Švediją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 88 proc. Lenkijos ir 6 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 7 proc. Švedijos ir 58 proc. Lietuvos kryptimis.

Roma, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Italijoje, kur kitais metais įvyks rinkimai, iškilo naujas kraštutinių dešiniųjų pažiūrų konkurentas šalies ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni, todėl pastaroji atsisako ketverius metus kurto nuosaikių pažiūrų politikės įvaizdžio ir griežtina toną migracijos ir saugumo temomis, praneša „Politico“.

G. Meloni vyriausybė praėjusią savaitę buvo pirmoji Europos Sąjungoje (ES), kuri užsipuolė Ispanijos valdžią dėl staigaus migrantų antplūdžio iš Maroko į Ispanijos eksklavą Seutą.

Per krizę Seutoje, kai dešimtys tūkstančių migrantų kirto sieną iš Maroko į Ispanijos eksklavą ir beveik 100 žmonių žuvo, G. Meloni atsirado proga parodyti, kad kova su neteisėta migracija tebėra absoliutus jos vyriausybės prioritetas.

Europos Parlamento narys iš kairiųjų pažiūrų Demokratų partijos Giorgio Gori „Politico“ sakė, kad G. Meloni reakcija buvo „vien vidaus politinių skaičiavimų rezultatas“. Pasak jo, Italijos ministrė pirmininkė siekia užsitikrinti savo elektoratą „demonstruodama, kad ji yra ištikima dešiniųjų šūkiams ir propagandai migracijos bei kitose srityse“.

Prancūzija ir kitos šalys sugriežtino pasienio patikras dėl migrantų krizės Seutoje, bet Italija nuėjo dar toliau – paskelbė stabdanti ES Šengeno laisvo judėjimo susitarimą su Madridu. Dabar Italijos oro uostuose keleivių iš Ispanijos prašoma stoti į atskirą eilę.

G. Meloni vyriausybė aiškiai pareiškė neketinanti panaikinti kontrolės bent jau iki rugpjūčio 15 d., taip dar labiau aštrindama konfliktą su Ispanija, kuri į tokius veiksmus atsakė įvesdama patikras keliautojams iš Italijos.

„Neatsitrauksime nė per milimetrą kovoje su neteisėta migracija. Mūsų sienų gynyba, prekybos žmonėmis stabdymas ir efektyvi repatriacija ir toliau bus šios vyriausybės politika“, – G. Meloni pareiškė socialinėje platformoje „X“.

Konfliktas su Ispanija, pasak „Politico“, yra pats naujausias ženklas, kad Italijos lyderė daro viską, jog užsitikrintų savo kraštutinės dešinės rinkėjų branduolį susidurdama su dešiniųjų pažiūrų konkurentu – buvusiu generolu ir Europos Parlamento nariu Roberto Vannacci.

Rinkimai gali įvykti jau kitą pavasarį, o „Politico“ atlikta „Apklausų apklausa“ (angl. Poll of Polls) atskleidė, kad R. Vannacci vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinės ateities“ partijos (ital. Futuro Nazionale) reitingai auga. Ji aplenkė vieną iš G. Meloni koalicijos partnerių – kraštutinių dešiniųjų partiją „Lygą“ (ital. Lega) ir vejasi kitą – „Pirmyn, Italija“ (ital. Forza Italia).

G. Meloni, kuri politinę karjerą pradėjo Italijos postfašistinio judėjimo jaunimo organizacijoje, šį iššūkį priima ypač asmeniškai.

Per 2022 m. rinkimų kampaniją, atvedusią ją į valdžią, G. Meloni žadėjo griežčiau kovoti su neteisėta migracija, įgyvendindama jūrų blokadą prie Italijos krantų. Nors šis projektas galiausiai taip ir nebuvo įvykdytas, G. Meloni vyriausybė atidarė sulaikymo centrus Albanijoje, kuriuose migrantai laikomi, kol svarstomos jų prieglobsčio paraiškos.

Tuo metu R. Vannacci, kuris savo rinkimų kampaniją grindžia saugumo ir griežta imigracijos politika, ragina imtis dar radikalesnio sprendimo – „reemigracijos“. Šis dar neapibrėžtas planas skatintų migrantus grįžti į savo kilmės šalis.

Vannacci vaidmuo būsimuose rinkimuose

Kaip rašė ELTA, politiku neseniai tapęs generolas R. Vannacci, aršiai pasisakantis prieš vadinamąją „woke“ (deklaruojančią siekį mažinti socialinę atskirtį – ELTA) kultūrą ir už remigraciją, įkūrė „Nacionalinę ateitį“ atsiskyręs nuo „Lygos“, kurioje ėjo partijos vadovo pavaduotojo pareigas ir kuriai atnešė daugiausia balsų per paskutinius Europos Parlamento rinkimus.

Jo naujoji kraštutinės dešinės partija liepą apklausose jau lenkė „Lygą“, tuomet užsitikrinusi beveik 6 proc. visuomenės palaikymą, palyginti su šiek tiek daugiau nei 5 proc., kuriuos rinko vicepremjero ir transporto ministro Mateo Salvini frakcija.

Nepaisant dabartinių nesutarimų su dešiniųjų pažiūrų premjere G. Meloni, dėl kurių abu atmetė galimybę „Nacionalinei ateičiai“  prisijungti prie jos centro dešiniųjų koalicijos, manoma, kad R. Vannacci turės lemiamą įtaką per kitus visuotinius rinkimus ir užtikrins, jog ji grįžtų į valdžią.

Romos Luiss Guido Carli universiteto Politikos mokslų departamento direktorius Giovanni Orsina teigia, kad šiuo metu G. Meloni prioritetas yra siekti, jog jos partija „Italijos broliai“ (ital. Fratelli d'Italia) taip pat nepradėtų prarasti rinkėjų ir ruoštis galimai sąjungai su R. Vannacci prieš arba po 2027 m. rinkimų.

Apklausų bendrovės „YouTrend“ atstovas Lorenzo Pregliasco atkreipia dėmesį, kad R. Vannacci reitingai itin stipriai kyla pastaruoju metu, ypač per pastaruosius du mėnesius. Jis pažymi, kad „Nacionalinės ateities“ partiją šiuo metu remia daugiau nei 7 proc. apklausų dalyvių.

„Be R. Vannacci centro dešinė gali pralaimėti kitus rinkimus. Septyni procentai daug ką reiškia“, – sako L. Pregliasco.

Parama Ukrainai

G. Meloni taip pat susiduria su iššūkiu dėl savo paramos Ukrainai: tiek „Lyga“, tiek R. Vannacci pasisako už švelnesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, priešinasi karinei paramai Kyjivui ir pasisako prieš didesnes gynybos išlaidas.

Nors G. Meloni save pristato kaip tvirtą Ukrainos rėmėją, tačiau jos priklausomybė nuo partijos „Lyga“ paramos lėmė tai, kad Italija per ketverius metus Ukrainai skyrė tik 3 mlrd. eurų.

Italija taip pat atsisakė prisijunti prie NATO PURL (Prioritetinio Ukrainos poreikių sąrašo) iniciatyvos. Tai yra ginklų įsigijimo programa, kuri buvo sukurta praėjusią vasarą, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė naujus karinės paramos Ukrainai įsipareigojimus.

Rinkimai Italijoje numatyti kitų metų rugsėjo–spalio mėnesiais.

Atėnai, rugpjūčio 10 d. (AFP-ELTA). Netoli Graikijos sostinės Atėnų vėl kilo miško gaisras. Daugiau kaip 170 ugniagesių ir daug gaisrinių automobilių pirmadienio rytą kovojo su liepsnomis prie Kouvaro, esančio už 60 km į pietryčius nuo Atėnų, pranešė ugniagesių tarnyba.

Iš oro ugnį gesino du lėktuvai ir keturi sraigtasparniai. Institucijos nurodė evakuoti Agios Stylianoso kaimą. Pasak televizijos stoties „ERT News“, gesinimo darbus sunkina stiprūs vėjo gūsiai.

Mėnesio pradžioje didelis miško gaisras į šiaurės vakarus nuo Atėnų sunaikino daugiau kaip 11 tūkst. hektarų augmenijos ir dešimtis namų Porto Germeno kurorte. Dėl smarkaus vėjo gaisrų gesinimo lėktuvai kurį laiką negalėjo pakilti į orą ir liko žemėje. Liepsnos išplito  daugiau kaip 40 km plote, jas pavyko suvaldyti tik po penkių dienų.

Berlynas, rugpjūčio 10 d. (dpa-ELTA). Vokietijos prokurorai tiria daugiau nei 120 įtariamų žmogžudysčių, galbūt susijusių su buvusiu slaugytoju, kuris jau nuteistas už 10-ies pacientų nužudymą, pirmadienį pranešė teisėsaugos pareigūnai.

Vakarų Vokietijos miesto Acheno prokurorai iki šiol nurodė atlikti 39 ekshumacijas, „dpa“ pranešė atstovė spaudai, o Kelno prokurorai pareikalavo ekshumuoti septynis kūnus.

Praėjusį lapkritį Acheno regioninis teismas buvusiam slaugytojui skyrė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos už 10 nužudymų ir 27 pasikėsinimus nužudyti. Teismas taip pat pripažino, kad nusikaltimas ypač sunkus, o tai paprastai atima galimybę nuteistajam prašytis išleidžiamam iš kalėjimo po 15 metų.

Teismo duomenimis, vokiečių slaugytojas per naktines pamainas ligoninėje Viurzėleno mieste, esančiame netoli Acheno, sunkiai sergantiems pacientams skirdavo per dideles raminamųjų vaistų dozes, kartais kartu su skausmą malšinančiais vaistais, o kai kuriais atvejais tą darydavo pakartotinai. Teisme jis kaltinimus atmetė.

Nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas, įvyko tarp 2023 m. gruodžio iki 2024 m. gegužės. Naujausi tyrimai susiję su įtariamais nužudymais, įvykdytais iki to laikotarpio.

Vyras Viurzėleno ligoninėje dirbo nuo 2020 m., o tyrėjai šiuo metu nagrinėja įvykius, įvykusius  maždaug nuo 2022 m. rugsėjo. Prokurorai teigė, kad gali būti atskleista ir daugiau atvejų.

Acheno prokurorai jau po nuosprendžio paskelbimo buvo pareiškę, kad greičiausiai pateiks daugiau kaltinimų. Konkretus laikas dar nėra aiškus, tačiau prokurorai tikisi, kad tai įvyks kitąmet, teigė prokuratūros atstovė spaudai.

Kelno prokurorai taip pat tiria įtariamus nužudymus, nes vyras ten dirbo ligoninėje iki 2020 m. Tyrimas yra labai sudėtingas ir užtruks nemažai laiko, teigė prokuratūros atstovas žiniasklaidai.

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Vidutinės benzino ir dyzelino kainos pirmadienį Lietuvos degalinėse sumažėjo atitinkamai 0,52 proc. ir 0,80 proc. Tuo metu suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,52 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis,  dyzelino kainos svyravo nuo 1,87 euro iki 2,17 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,98 euro ir buvo 0,80 proc. mažesnė nei penktadienį (1,99 euro).

Mažiausia dyzelino kaina buvo „Baltic Petroleum“ tinklo degalinėje Mažeikiuose – 1,87 euro. Tuo metu brangiausias dyzelinas pirmadienį buvo Lašų žemės ūkio bendrovės degalinėje Rokiškio rajone, kur litras šių degalų kainavo 2,17 euro.

Benzino kainos siekė nuo 1,61 euro iki 1,89 euro. Vidutinė benzino kaina pirmadienį sudarė 1,73 euro ir buvo 0,52 proc. mažesnė nei penktadienį (1,74 euro).

Pigiausias benzinas buvo dviejose „Baltic Petroleum“ degalinėse Klaipėdoje, kur kainavo 1,61 euro, o brangiausias – „Circle K“ tinklo degalinėje Kretingoje. Pastarojoje litras benzino kainavo 1,89 euro.

SND kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 0,66 euro iki 0,94 euro, o vidutinė dujų kaina siekė 0,76 euro ir buvo 0,52 proc. didesnė nei penktadienį (0,76 euro).

Mažiausia SND kaina pirmadienį rytą buvo keturiose „Madalva“ degalinėse ir „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone – 0,66 euro. Tuo metu didžiausia SND kaina buvo „Tumasa“ degalinėje Mažeikių rajone, kur litras dujų atsiėjo 0,94 euro.

Didmeninė benzino kaina rugpjūčio 7 dieną Lietuvoje buvo 1,51 euro, o dyzelino didmeninė kaina siekė 1,82 euro.

Brent naftos kaina rinkoje penktadienį siekė 83,55 JAV dolerio už barelį. 

Kanbera, rugpjūčio 10 d. (dpa-ELTA). Netikėtas posūkis tyrime dėl spėjamo nužudymo Australijoje: paaiškėjo, kad savaitgalį Naujojo Velso valstijoje lagamine kelkraštyje rastas esą irstantis lavonas yra natūralaus dydžio lėlė. Stotis ABC citavo policiją, teigusią, kad tai greičiausiai sekso lėlė. Radinys lagamine sekmadienį sukėlė didelę policijos operaciją – pareigūnai net atitvėrė įvykio vietą į šiaurės rytus nuo sostinės Kanberos. 

Policija, be kita ko, mėgino spėjamą auką susieti su dingusiais asmenimis. Lagamino tyrimas dėl smarkaus lietaus užsitęsė: policija pradžioje norėjo jį kiek įmanoma mažiau judinti, kad nebūtų sunaikinti galimi įrodymai. Pareigūnų darbą sunkino ir atoki radinio vieta.

„Po teismo medicinos ekspertų tyrimo policija šį rytą patvirtina, kad krepšyje rastas objektas yra tikroviška lėlė su drabužiais, plaukais ir auskaru nosyje, – pranešė Naujojo Pietų Velso policija. – Ant šio objekto taip pat buvo žymių, panašių į sumušimus ir nubrozdinimus“.

Kas lagaminą paliko kelkraštyje ir kodėl, kol kas neaišku. Policija tik pranešė, kad tyrimas dėl spėjamo nužudymo nutrauktas.

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija liko nepatenkinta užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio atsakymais į oficialiai užduotus klausimus apie mūsų šalies diplomatijos kryptis. Jis bus kviečiamas į frakcijos posėdį.

„TS-LKD frakcija, susipažinusi su užsienio reikalų ministro K. Budrio atsakymais į oficialiai jam išsiųstus klausimus, apgailestauja, kad ministras apsisprendė išsamiai neatsakyti į kiekvieną užduotą klausimą dėl Lietuvos užsienio politikos krypties“, – sakoma partijos pranešime spaudai.

Jame rašoma, kad K. Budrys neatsakė į klausimus dėl nutrūkusio aukščiausio politinio dialogo su JAV, taip pat dėl tolesnių pastangų įtikinti JAV kartu pakviesti Ukrainą į NATO bei bendro veikimo JAV kartu su Ukraina, Lenkija, Baltijos šalimis. 

Taip pat nurodoma, kad ministras neatsakė dėl nutrūkusio iki 2024 m. galiojusio kasmetinio strateginio dialogo su mūsų pagrindine sąjungininke JAV dėl bendro veikimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione (tokius dialogus turėjo tik Lietuva, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija), kurį Lietuva vykdė su kartu su JAV Nacionalinio saugumo tarybos (Baltųjų rūmų), Valstybės bei Prekybos departamentų lygiu (2021 m. lapkričio 21 d. su JAV eksporto kreditų agentūra pasirašytas 600 mln. dolerių vertės memorandumas dėl bendradarbiavimo prekių ir paslaugų srityje). 

„Atitinkamai, ministras neatsakė į galimą derybų su Kinija poveikį santykiams su svarbiausia strategine partnere – JAV, tiek su administracija, tiek su Kongresu, kuriam šis klausimas yra ypatingai jautrus. Taip pat ministras ignoravo visus klausimus dėl derybų su Kinijos Liaudies Respublika, tai yra dėl konkrečių Kinijos reikalavimų bei šių derybų galimo geopolitinio, ekonominio ir saugumo poveikio Lietuvai įvertinimo taip pat dėl lemiamo vaidmens remiant Rusijos agresiją prieš Ukrainą, derybų su Kinija poveikio Lietuvos santykiams su Rusija ir Baltarusija. Ministras neatsakė į klausimą dėl įvairių ES valstybių su Kinija ir Taivanu modelių bei derybų su Kinija poveikiui visos ES vienybei“, – sakoma TS-LKD pranešime spaudai.

„Atsižvelgiant į tai, kad į daugelį liepos 28 d. registruotų klausimų buvo neatsakyta, apsisprendėme pasikviesti ministrą K. Budrį pokalbiui su visa TS-LKD frakcija ir gyvai išgirsti atsakymus į klausimus, kurių negavome raštu”, – akcentavo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Žygimantas Pavilionis. 

ELTA primena, kad Ž. Pavilionis liepos pabaigoje kreipėsi į K. Budrį prašydamas atsakyti į klausimus dėl Lietuvos diplomatijos kurso. Jis kėlė klausimus dėl esą stebimos stagnacijos santykiuose su JAV, siekio normalizuoti dvišalius ryšius su Kinija.

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Nuo rugsėjo 1 dienos pacientams bus pradėta kompensuoti trylika naujų vaistų, skirtų įvairioms onkologinėms ligoms gydyti, cholesterolio kiekiui mažinti ir vaikų augimo sutrikimams gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Anot sveikatos apsaugos viceministro Danieliaus Naumovo, į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamųjų vaistų sąrašą bus įtraukti visi vaistai, kurie iki šių metų liepos pabaigos buvo rezerviniame sąraše ir laukė finansavimo.

„Tai gera žinia šimtams pacientų, kuriems šie naujoviški ir efektyvūs vaistai padės veiksmingiau gydyti onkologines ligas, geriau kontroliuoti cholesterolio kiekį, pagerins gyvenimo kokybę, o daliai pacientų suteiks ir daugiau galimybių visiškai pasveikti“, – pranešime cituojamas D. Naumovas.

SAM nurodo, nuo rugsėjo bus pradėti kompensuoti devynis nauji vaistai įvairių formų vėžiui gydyti, du vaistai pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei turintiems lipoproteinų apykaitos sutrikimų, bei po vieną vaistą paveldėtam padidėjusiam cholesteroliui gydyti ir vaikų augimo sutrikimams gydyti.

Nauji vaistai bus pradėti kompensuoti jų gamintojams pasirašius sutartis su Valstybine ligonių kasa bei juos įtraukus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir kainyną.

Skaičiuojama, kad rugsėjo–gruodžio mėnesiais šių vaistų kompensavimui iš PSDF biudžeto prireiks apie 13,3 mln. eurų.

Be to, pasak ministerijos, nuo lapkričio 1-osios Centralizuotai apmokamų vaistų sąrašas taip pat bus papildytas vaistu liutecio ir oksodotreotidu, skirtu tam tikrų plonosios žarnos, storosios žarnos ir kasos neuroendokrininių navikų gydymui. Šiam vaistui kompensuoti šiemet planuojama skirti apie 150 tūkst. eurų.

Berlynas, rugpjūčio 10 d. (dpa-ELTA). Vokietija greičiausiai nelaimės varžybų dėl didelių kalbos modelių kūrimo, tačiau turi dideles galimybes tapti tarptautine lydere pramoninio dirbtinio intelekto (DI) srityje, „dpa“ sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

„Tikriausiai nelaimėsime lenktynių dėl didelių kalbos modelių. Tačiau kalbant apie pramoninį dirbtinį intelektą – kai mašinos, gamyklos ir gamyba tampa išmanesnės – esame labai gerai pasirengę imtis lyderio vaidmens tarptautiniu mastu“, – teigė K. Reiche.

Didieji kalbos modeliai sukurti tam, kad suprastų žmogaus kalbą ir atsakytų į klausimus arba atliktų užduotis. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių yra „ChatGPT“.

Tuo tarpu pramoninio DI tikslas – įgalinti mašinas veikti savarankiškiau.

„Kalbant apie pramoninius duomenis iš itin sudėtingų gamybos procesų, Europa ir Vokietija yra vienos iš stipriausių pasaulyje“, – teigė K. Reiche.

Ji nurodė, kad Europos Sąjungos DI teisės aktai yra vienas iš veiksnių, sudarančių palankias sąlygas, ir pridūrė, kad Vokietijos Federalinės tinklų agentūros prezidentas Klausas Mülleris jau yra sakęs, jog ši reguliavimo institucija yra pasiryžusi remti tokius pokyčius.

K. Reiche teigė, kad įmonės taip pat nori pasinaudoti šia galimybe.

„Mūsų pramoninės gamybos gylis (rodiklis, parodantis, kokią dalį gamybos procesų įmonė atlieka pati, o ne perka iš išorės tiekėjų – red.) ir jos generuojami duomenys yra tikras konkurencinis pranašumas“, – sakė ji.

„Jei sugebėsime panaudoti DI sukurti naujai vertei iš šių dažnai nestruktūruotų duomenų, būtent čia slypi didžiulė galimybė Vokietijai. Negalime leisti tokiai galimybei išsprūsti iš rankų.“