Vašingtonas, gegužės 23 d. (ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį „CBS News“ teigė, kad JAV ir Iranas vis labiau artėja prie susitarimo.

Su derybų eiga susipažinę šaltiniai sakė „CBS News“, kad į naujausią pasiūlymą įtrauktas punktas dėl laivybos atnaujinimo Hormuzo sąsiauriu, dalies užsienio bankuose laikomų įšaldytų Irano aktyvų atblokavimo ir tolesnių derybų dėl taikos.

D. Trumpas atsisakė apie susitarimą komentuoti smulkiau, bet teigė, kad jis „kasdien tampa vis geresnis ir geresnis“.

„Negaliu pasakyti jums, kol nepasakiau jiems, tiesa?“, – interviu telefonu sakė JAV prezidentas.

Jis mano, kad pasiekus galutinį susitarimą Iranui nebus leista pasigaminti branduolinio ginklo, o su Irano turimu prisodrintu uranu bus „pasielgta tinkamai“.

„Pasirašysiu tik tokį susitarimą, pagal kurį gausime viską, ko norime“, – sakė D. Trumpas.

Šaltiniai teigė „CBS News“, kad D. Trumpas vis dar svarsto pasiūlymus ir galutinai neapsisprendė. Teigiama, kad jis konsultuojasi su patarėjais ir kalbasi su užsienio lyderiais, įskaitant Saudo Arabijos ir kitų Persijos įlankos valstybių vadovus.

Pasak trijų šaltinių, D. Trumpas šeštadienį telefonu kalbėsis su Persijos įlankos šalių ir kitų valstybių lyderiais.

Apie šį procesą žinantys JAV pareigūnai atskleidė, kad  telekonferencijos metu bus kalbamasi apie derybas su Iranu.

D. Trumpas taip pat pareiškė, kad jeigu JAV ir Iranas nesusitars, tai Iranui bus smogta taip, kaip jokiai kitai valstybei iki šiol.

Dar prieš tai, kai balandžio mėnesį įsigaliojo paliaubos, D. Trumpas grasino, kad bus sunaikinta visa Irano civilizacija, o neseniai jis priminė, kad „laikrodis tiksi“.

Šeštadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat sakė, kad greitai gali būti daugiau naujienų apie JAV ir Irano derybas, kurios pasistūmėjo į priekį.

Vilnius, gegužės 23 d. (ELTA). Pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienio vakarą dalyvavo iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ paramos vakare, kuriame akcentuota krūties vėžio prevencijos ir ankstyvos diagnostikos svarba, pranešė Prezidentūra.

Kreipdamasi į renginio dalyvius, D. Nausėdienė pažymėjo, kad ši iniciatyva padeda visuomenei drąsiau kalbėti apie onkologines ligas ir skatina daugiau dėmesio skirti prevencijai.

„Siekime išsaugoti kiekvieną moterį šeimai ir visuomenei. Pabrėžkime, kad kiekviena anksti nustatyta onkologinė liga yra išgydoma liga. Ne nuosprendis. Ne neišvengiama ilgalaikė kančia. Ne netektis, su kuria artimieji turi tiesiog susitaikyti, bet ilga kelionė ligos suvaldymo link“, – pranešime cituojama pirmoji ponia.

D. Nausėdienė savo kalboje taip pat pabrėžė Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (IWAV) organizuojamos nacionalinės moterų informavimo kampanijos svarbą bei prie prevencinių programų įgyvendinimo Lietuvoje prisidedančių partnerių indėlį.

„Esu dėkinga už konkrečius veiksmus, kurie daro tikrą pokytį: už bendradarbiaujant su savivaldybėmis organizuojamą moterų iš atokiausių Lietuvos vietų pavėžėjimą į Nacionalinį vėžio centrą ir kitas gydymo įstaigas prevencinėms patikroms. Taip pat dėkoju IWAV moterims ir ilgamečiams partneriams „Roche Lietuva“ už suteikiamą galimybę moterims Lietuvoje atlikti tikslius ligos lokalizacijos tyrimus, padedančius užtikrinti kuo sėkmingesnį gydymą“, – pranešime cituojama pirmoji ponia.

Be kita ko, pirmoji ponia taip pat akcentavo medikų, onkologijos centrų ekspertų bei visuomenės sveikatos biurų darbuotojų vaidmenį, lydint pacientes visą gydymo procesą.

„Jūsų pastangos lydi pacientes nuo pirmųjų tyrimų ir nerimą keliančių diagnozių iki atkaklios kovos – iki pat pergalės. Jūsų dėka daugybė moterų atranda stiprybę įveikti sunkiausius išbandymus“, – sakė ji.

Renginio metu pirmoji ponia taip pat padėkojo šių metų iniciatyvos geros valios ambasadorėms gydytojoms Agnei Čižauskaitei ir Šarūnei Liukpetrytei-Kuosienei už aktyvų prevencijos skatinimą bei visiems renginio rėmėjams ir mecenatams, kurių parama leidžia tęsti iniciatyvos veiklą.

Aštuonioliktus metus Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos organizuojamas labdaros vakaras šeštadienį vyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Į jį susirinko Lietuvoje reziduojančių ambasadų, medicinos, verslo, kultūros ir meno atstovai.

Kyjivas, gegužės 23 d. (ELTA). Per ketverius karo su Rusija metus Ukraina sukūrė vieną iš pačių efektyviausių pasaulyje kovos prieš smogiamuosius dronus „Shahed“ sistemų. Ukrainos karinės technologijos vis labiau traukia sąjungininkų iš Vakarų ir Artimųjų Rytų dėmesį, remdamasi leidiniu „The Wall Street Journal“ praneša naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos prezidento patarėjas gynybos pramonės klausimais Oleksandras Kamyšinas teigia, kad ukrainiečių pajėgos sugeba numušti beveik visus Irane sukurtus smogiamuosius dronus „Shahed“, kurie tapo pagrindiniu Rusijos ginklu bombarduojant Ukrainos miestus.

„Dabar galime numušti 97 proc. „Shahedų“. Asmeniškai buvau nustebęs, kad kažkas pradėjo puolimą prieš Iraną, iš anksto neišnagrinėjęs sprendimų dėl „Shahed“ nei dėl savęs, nei dėl savo regioninių sąjungininkų“, – sakė O. Kamyšinas.

Jis turėjo omenyje JAV Ir Izraelio konfliktą su Iranu. Kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo bombarduoti Iraną, pastarasis atsakė paleisdamas dronus ir raketas į Izraelį ir Persijos įlankos šalis.

Pasak prezidento patarėjo, Ukraina pasirengusi dalintis savo patirtimi su partneriais ir galėtų jiems padėti.

„The Wall Street Journal“ primena, kad Ukrainos gynybos įmonės jau bendradarbiauja su partneriais Saudo Arabijoje bepiločių sistemų srityje ir kovojant su dronais „Shahed“. Bendradarbiavimas su Persijos įlankos šalimis gali dar labiau sustiprėti dėl JAV, Izraelio ir Irano konflikto.

ELTA primena, kad Rusija į Ukrainą kasdien paleidžia daugiau nei po 100 dronų, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“.

Ryga, gegužės 23 d. (LETA-ELTA). Apie atsistatydinimą paskelbusi Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silinia svarstytų galimybę tapti gynybos ministre, jos patarėjas Sandris Sabajevas tai patvirtino Latvijos naujienų agentūrai LETA.

Pasak patarėjo, jeigu būtų toks pasiūlymas, tai E. Silinia jį rimtai svarstytų. Jo teigimu, Latvijos saugumas visada buvo vienas iš pagrindinių ministrės pirmininkės prioritetų, ką ir parodė vyriausybės sprendimai dėl nacionalinio saugumo biudžeto ir veiksmai stiprinant gynybą.

„E. Siliniai svarbu tai, kad saugumo srityje būtų susikoncentruojama ne į politinius interesus, o į tai, ką galima padaryti greitai, atsakingai ir efektyviai Latvijos naudai. Būtent tai ir yra svarbiausia dabar“, – pabrėžė S. Sabajevas.

Kandidatas į ministrus pirmininkus Andris Kulbergas šeštadienį iki pietų Letai nepakomentavo situacijos dėl naujosios vyriausybės formavimo.

E. Silinia atsistatydino praėjusią savaitę, po to, kai dėl incidentų su dronais iš pareigų pasitraukus gynybos ministrui Andriui Sprūdui premjerė nusprendė jį pakeisti ne kitu Progresyviųjų partijos atstovu, o pulkininku Reiviu Melniu. Kai Progresyvieji paskelbė šios vyriausybės neberemsiantys, E. Siliniai teko taip trauktis iš pareigų.

Berlynas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Vokietijos Diuseldorfo mieste kaktomuša susidūrė du tramvajai.

Gelbėtojų duomenimis, nelaimės metu nukentėjo daugiau nei 50 žmonių, o daugumai jų teko suteikti pagalbą ligoninėje.

Eismo įvykis judrioje miesto sankryžoje nutiko apie 11 val. 30 min.

Į nelaimės vietą greitai atvyko pagalbos tarnybos.

Ugniagesių-gelbėtojų tarnyba paskelbė, kad į ligoninę buvo nugabenti 28 sužeistieji, o dar 28 žmonėms, patyrusiems lengvesnius sužeidimus, pagalba buvo suteikta vietoje.

Kokia eismo įvykio priežastis, kol kas nežinoma. Policija pradėjo tyrimą.

Vilnius, gegužės 24 d. (ELTA). Klaipėdos rajone šeštadienį nuo kelio nuvažiavo ir į medį trenkėsi visureigis. Įvykio metu automobilio keleivė.

Kaip pranešė Policijos departamentas, eismo nelaimė įvyko 13.52 val. Šnaukštų kaime. Pirminiais duomenimis, automobilis 1945 metais gimusio vyro vairuojamas automobilis „Toyota Urban Cruiser“ nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. 

Per eismo įvykį nukentėjo automobiliu važiavusi 1950 metais gimusi keleivė, kuri buvo paguldyta į ligoninę. Visgi įvairius kūno sužalojimus patyrusi moteris neišgyveno –  17.37 val. konstatavo jos mirtį.

Teheranas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei šeštadienį paskelbė, kad Teheranas baigia rengti susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą su Jungtinėmis Valstijomis, pagrindinius principus.

„Per priimtiną 30–60 dienų laikotarpį šie punktai bus aptarti išsamiau ir galiausiai bus sudarytas galutinis susitarimas. Šiuo metu vyksta šio susitarimo memorandumo derinimo procesas“, – jis sakė Irano transliuotojui IRIB.

Anot E. Baqaei, susitarimo memorandumą sudaro 14 punktų.

Pasak jo, nors su Vašingtonu gali būti susitarta dėl taikos, tačiau tai nereiškia, kad bus susitarta dėl svarbiausių klausimų.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai sako, kad į susitarimą įtraukti punktai dėl Hormuzo sąsiaurio ir dėl JAV vykdomos Irano uostų blokados, kurią jis pavadino piratavimu.

Irano atstovas pridėjo, kad Teherano prioritetas yra spręsti pagrindines problemas – užbaigti karą visuose frontuose, įskaitant ir Libane, o smulkmenų dėl Irano branduolinės programos neketinama aptarti.

ELTA primena, kad vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo didelio masto atakas prieš Iraną. Teheranas į jas atsakė leisdamas dronus ir raketas į Izraelį ir Persijos įlankos šalis.

Balandžio pradžioje buvo susitarta dėl paliaubų, bet ne dėl taikos. Iranas iš esmės blokuoja laivybą Hormuzo sąsiauriu – svarbiu laivybos maršrutu, kuriuo būdavo tiekiama apie penktadalis pasaulio dujų ir naftos. Dėl to visame pasaulyje išaugo degalų kainos. Tuo metu JAV vykdo Irano uostų blokadą.

Naujasis Delis, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, esą tikėtina, kad Iranas dar šeštadienį patvirtins susitarimą, kuriuo bus užbaigtas karas Artimuosiuose Rytuose.

„Yra tikimybė, kad dar šiandien, rytoj ar po kelių dienų galėsime ką nors pasakyti“, – žurnalistams Naujajame Delyje sakė M. Rubio, pridurdamas, kad tikisi „gerų naujienų“.

Kaip skelbta, Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas šeštadienį pareiškė, kad paliaubų metu Teheranas atstatė karines pajėgas, ir įspėjo apie „triuškinantį“ atsaką, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujins karo veiksmus.

„Mūsų kariuomenė paliaubų laikotarpiu taip atstatė savo pajėgumus, kad jei D. Trumpas padarys dar vieną kvailystę ir vėl pradės karą, tai Jungtinėms Valstijoms (atsakas – ELTA) bus tikrai labiau triuškinantis ir skaudesnis nei pirmąją karo dieną“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

M. B. Ghalibafas paskelbė įspėjimą po susitikimo Teherane su Pakistano kariuomenės vadu feldmaršalu Asimu Muniru – vienu pagrindinių veikėjų tarptautinėse derybose dėl konflikto sprendimo diplomatiniu būdu.

Vilnius, gegužės 23d. (ELTA). Klaipėdos Draugystės parke pradedami 600 tūkst. eurų vertės kompleksinės poilsio zonos įrengimo darbai, pranešė vietos savivaldybė.

Klaipėdos miesto savivaldybės teigimu, parke bus kuriama 4 tūkst. kv. metrų ploto laisvalaikio zona, pritaikyta įvairių amžiaus grupių gyventojams – tiek aktyviam sportui, tiek ramiam poilsiui.

„Įrengus modernią laisvalaikio erdvę, Draugystės parkas taps dar labiau gyva, kasdien lankoma vieta, kur susitiks šeimos, vaikai, jaunimas ir brandaus amžiaus miestiečiai“, – pranešime teigia Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Teritorijoje numatyta įrengti daugiafunkcinę sporto aikštelę, skirtą futbolui ir krepšiniui, lauko treniruoklių bei gimnastikos erdves, vaikų žaidimų aikštelę. Taip pat planuojama pastatyti suoliukus, dviračių stovus bei pikniko stalus, bus pasodinti ir nauji želdiniai.

Statybos darbus atlieka bendrovė „Tilta“, juos užbaigti planuojama iki lapkričio pabaigos. 

Niujorkas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Žmogaus teisių gynimo organizacija šeštadienį pareiškė, kad Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė taiko „piktnaudžiavimo taktiką“ prieš pagrindinę opozicijos partiją ir tokiu būdu kenkia demokratijai. 

Stambulo prokuratūra pranešė, kad ankstų šeštadienį keliuose Turkijos regionuose buvo suimti 13 opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) narių.

Pasak prokuratūros, operacija yra oficialaus tyrimo, kurio metu teismo nutartimi ketvirtadienį buvo nušalinta partijos vadovybė, dalis.

Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ teismo nutartį pavadino „naujausiu smūgiu, kuris giliai žaloja teisinę valstybę, demokratiją ir žmogaus teises“ Turkijoje.

„Tęsiama piktnaudžiavimo taktika, kurią taiko E. Erdogano vyriausybė, siekdama pašalinti CHP kaip politinę jėgą“, – teigė organizacija.

Pernai Turkijoje į kalėjimą buvo pasodintas pagrindinis R. T. Erdogano politinis varžovas – Stambulo meras Ekremas Imamoglu, kuris buvo CHP kandidatas į 2028 m. numatytus prezidento rinkimus.

Tūkstančiai žmonių penktadienį išėjo į gatves Stambule ir Ankaroje, protestuodami prieš teismo nutartį, kuria buvo anuliuoti 2023 m. CHP vadovybės rinkimai dėl tariamo balsų pirkimo.

Nutartimi buvo panaikinta CHP pirmininko Ozguro Ozelio pergalė, o laikinuoju vadovu paskirtas buvęs partijos pirmininkas Kemalas Kilicdaroglu – blankus politinis veikėjas, patyręs daugybę pralaimėjimų ankstesniuose rinkimuose.