Berlynas, lapkričio 3 d. (Ukrinform-ELTA). Vokietija toliau padės Ukrainai stiprinti oro gynybą ir energetikos sektorių. Iki šių metų pabaigos ji ketina suteikti papildomą paramą, kad šalis galėtų pasirengti žiemai, antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

„Šiuo sunkiu metu Ukraina gali tvirtai pasikliauti Vokietija. Mes ir toliau nuosekliai ją remiame. Artėjant žiemai svarbiausi du dalykai – oro gynyba ir energetikos sektorius“, – sakė F. Merzas.

Kanclerio teigimu, Vokietija jau pradėjo įgyvendinti pagalbos Ukrainai priemones abiejose srityse.

„Jau pradėjome teikti papildomą pagalbą abiejose srityse Kyjive ir dabar ją įgyvendiname. Iki šių metų pabaigos norime suteikti papildomą paramą, padėsiančią Ukrainai pasirengti žiemai, ir prisidėti prie energijos tiekimo užtikrinimo“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.

F. Merzas taip pat pabrėžė, kad Vokietijos įmonės pasirengusios prisidėti prie paramos Ukrainai. Pasak jo, bendradarbiavimą ketinama stiprinti lapkričio 20 d. Berlyne vyksiančiame devintajame Vokietijos ir Ukrainos ekonomikos forume.

F. Merzas taip pat paskelbė, kad lapkričio 19 d. Berlyne vyks Norinčiųjų koalicijos valstybių vadovų susitikimas. Jame bus tariamasi dėl tolesnės paramos Ukrainai 2027 m. apimties, pirmiausia dėl karinės paramos.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). 100 metų jubiliejų švenčiančiam kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui sveikinimo žodį taręs šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino besižavintis pastarojo tikėjimu, kad visi žmonės iš esmės yra geri. 

„Kuo labiausiai mane žavi Valdo Adamkaus asmenybė? Tai jo tikėjimas, kad visi žmonės iš esmės yra geri. Prezidentas Valdas neturėjo asmeninių priešų, jis turėjo oponentus. Tačiau net ir apie pastaruosius negirdėjau iš jo piktų epitetų ad hominem“, – iškilmingoje V. Adamkaus jubiliejaus šventėje rodytame vaizdo sveikinime kalbėjo G. Nausėda.

„Ko norisi Jums palinkėti, brangus Valdai? Pirmiausia dėkoju jums už tą veiklos credo, kurį išsakėte prieš daugelį metų: „tik noras užsitikrinti savo vidinio pasaulio prasmingumą humanistą verčia būti efektyviu politiku, nes kitaip jis bus sutriuškintas efektyvių politikų, kurie nėra humanistai“. Ačiū, kad savo principą ne tik deklaravote, bet ir jo laikėtės. Saugokite save! Jūs mums labai reikalingas“, – akcentavo jis. 

Šalies vadovas kalbėjo, kad V. Adamkaus gyvenimas jam primena istorijos vadovėlį. 

„Prezidento Valdo Adamkaus gyvenimas ir veikla yra tarsi XX amžiaus – XXI amžiaus pradžios istorijos vadovėlis. Tačiau skirtingai nuo istorijos monografijos, jis kupinas jausmų – nuo karčios Laisvos Lietuvos netekties 1940 m. iki pakilaus džiaugsmo 1990-aisiais, laisvę atgavus. Tai nepaprasto žmogaus gyvenimo drama, virtusi visos valstybės istorija“, – sakė G. Nausėda.

„Lietuvos okupacija prezidentui Valdui buvo tartum išsiskyrimas su mylimu žmogumi. 50 metų apie jį svajota, jo ilgėtasi ir tvirtai tikėta jį dar kartą išvysiant. Taip, buvo vizitai į sovietinę Lietuvą, tačiau jie skirti daugiau tam, kad Lietuva visiškai nepranyktų už geležinės uždangos. Manau, kad tokia Valdo Adamkaus nuostata buvo teisinga“, – pridūrė jis. 

Be to, prezidentas akcentavo, kad okupacijos metu V. Adamkus išliko tarp tų išeivijos atstovų, kurie tikėjo, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę. 

„Į Vakarus pasitraukusi Lietuvos išeivija turėjo skirtingą požiūrį į Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. Mažoji jos dalis netikėjo, kad tai įmanoma, didžioji gi dalis buvo šventai įsitikinusi, kad tai atsitiks, tik jiems galbūt jau nebeteks to pamatyti. Prezidentas Adamkus išliko tarp tų, kurie buvo tvirtai įsitikinę, kad sulauks tos dienos, kai virš Lietuvos vėl plevėsuos trispalvė“, – tikino šalies vadovas.

„Valdo Adamkaus tikėjimas laisva Lietuva buvo likimo dosniai apdovanotas – jam buvo ne tik lemta į ją sugrįžti, bet ir itin svariai prisidėti prie jos kūrimo. Ko verta vien Lietuvos narystė ES ir NATO – neabejotinai svarbiausias mūsų XXI amžiaus įvykis“, – dėstė jis.

Kaip skelbė ELTA, antradienį V. Adamkus mini 100 metų jubiliejų. Šia proga Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyks iškilminga šventė.

V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje. 1944-ųjų liepos mėnesį su tėvais pasitraukė į Vokietiją, kur besimokydamas Eichšteto lietuvių gimnazijoje sutiko būsimą žmoną Almą.

Vėliau jis studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete. 1949 m. atvyko į JAV ir septintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į politinę veiklą, buvo pakviestas dirbti į naujai kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą. 

Būsimas Lietuvos vadovas aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje.

Lietuvos prezidentu V. Adamkus buvo išrinktas 1998 ir 2004 m.

Jerevanas, lapkričio 3 d. (ELTA). Armėnija galėtų oficialiai pateikti prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) 2027 arba 2028 metais, „Euronews“ sakė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. 

Narystę ES jis pavadino strateginiu pasirinkimu siekiant apsaugoti demokratiją ir pareiškė, kad armėnai turės pasirinkti tarp Briuselio ir Rusijos vadovaujamo Eurazijos bloko. Kartu jis atmetė perspėjimus, kad Armėnija gali tapti kita Ukraina.

„Realu, kad Armėnija pateiks oficialų prašymą priimti ją į ES 2027 arba 2028 metais“, – per ES plėtros aukščiausiojo lygio susitikimą sakė N. Pašinianas ir pridūrė, kad jo vyriausybė ketina leisti armėnams patiems pasirinkti šalies kelią.

„Kiti metai gali būti realus terminas. Taip pat ir 2028-ieji. Pradėjome procesą, kuris mus atves prie galutinio sprendimo pateikti oficialų prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje“, – sakė jis.

Rugpjūtį N. Pašinianas parlamente paskelbė, kad jo vyriausybė ketina artimiausiu metu pateikti prašymą dėl narystės ES. Toks žingsnis reikštų Pietų Kaukazo valstybės nutolimą nuo Rusijos ir suartėjimą su Briuseliu.

Jerevanas oficialaus prašymo dar nepateikė. Šiuo metu vyksta dialogas su Europos Komisija dėl vizų režimo liberalizavimo. Siekiama šį procesą užbaigti iki 2029 metų.

N. Pašinianui narystė ES yra strateginis pasirinkimas, padėsiantis apsaugoti Armėnijos demokratiją po 2018 m. revoliucijos, per kurią iš valdžios buvo pašalinti prorusiški politikai.

„Mūsų žmonėms demokratija nėra aplinkybių nulemtas dalykas. Tai strateginis pasirinkimas. Europos Sąjunga buvo viena pagrindinių Armėnijos Respublikos partnerių įgyvendinant demokratinių reformų darbotvarkę“, – sakė jis.

„Pirmiausia siekiame sukurti alternatyvą Armėnijos žmonėms ir pačiai Armėnijos Respublikai, nes mūsų visuomenėje ir galbūt kaimyninėse šalyse tradiciškai vyravo nuomonė, kad Armėnija neturi kito pasirinkimo“, – sakė N. Pašinianas.

Rusija grasino imtis atsakomųjų veiksmų, visų pirma nutraukti energijos išteklių tiekimą Armėnijai. N. Pašinianas sakė, kad jo vyriausybė siekia diversifikuoti politinius ir ekonominius ryšius.

„Jei santykiuose nėra pusiausvyros, visada kyla rizika“, – teigė jis.

Paklaustas apie buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo perspėjimus, kad Armėnija gali tapti kita Ukraina, N. Pašinianas atmetė tokius palyginimus ir pabrėžė, kad svarbiausias jo prioritetas – išsaugoti šalies nepriklausomybę.

„Mūsų tikslas – pakelti šalį į aukštesnį lygį ir stiprinti jos nepriklausomybę. Tai teisėtas tikslas. Niekas negali menkinti Armėnijos siekio tapti savarankiškesne ir labiau integruota valstybe“, – tęsė N. Pašinianas.

Armėnijos lyderis sakė suprantantis, kad narystė ES nesuderinama su tolesne naryste Rusijos vadovaujamoje Eurazijos ekonominėje sąjungoje. Pasak jo,  pasirinkti turės Armėnijos žmonės.

„Mus įkvėpė Sakartvelo ryžtas tapti visateise Europos Sąjungos nare. Armėnijai labai svarbi Sakartvelo sėkmė, nes ji daro įtaką mūsų piliečių požiūriui į Europos perspektyvas“, – sakė jis.

Ryga, lapkričio 3 d. (LETA-ELTA). Sekmadienio vakarą į Latvijos oro erdvę įskridęs ir iš jos išskridęs objektas greičiausiai buvo rusiškas dronas, o praėjusią naktį Balvų savivaldybėje sudužęs objektas veikiausiai buvo Ukrainos kariuomenės bepilotis orlaivis, antradienį žurnalistams pranešė Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų patarėjas Robertas Skraucas ir Jungtinio štabo atstovas pulkininkas leitenantas Intaras Berzinis.

Lapkričio 1 d. apie 19 val. Kraslavos ir Ludzos savivaldybėse buvo paskelbtas oranžinis perspėjimas dėl galimos grėsmės Latvijos oro erdvėje.

Reaguodamos į tai, Nacionalinės ginkluotosios pajėgos panaudojo perimantįjį droną „Blaze“. Skraidantis objektas nebuvo perimtas, nes įskrido į Rusijos teritoriją. Todėl netoli sienos buvo nuspręsta aktyvuoti perimančiojo drono savinaikos mechanizmą, kad būtų išvengta rizikos, jog jis įskris į kaimyninę šalį. Dėl šios priežasties netoli incidento vietos pasigirdo sprogimas.

Po šio incidento 19.30 val. abiejose savivaldybėse buvo paskelbta, kad oro pavojus praėjo. Nacionalinės ginkluotosios pajėgos vėliau išanalizavo jutiklių ir perimančiojo drono surinktus duomenis bei konsultavosi su partneriais ukrainiečiais.

„Padarėme išvadą, kad šis bepilotis orlaivis greičiausiai buvo Rusijos bepilotis orlaivis „Geran“, – sakė R. Skraucas ir pažymėjo, kad kariuomenė nežino, ar tai buvo imitacinis dronas, ar dronas su kovine galvute.

Tuo metu praėjusią naktį Balvų ir Ludzos savivaldybėse buvo paskelbtas oro pavojus. Siekiant nustatyti objektą, iš pradžių buvo pasitelkti du perimantieji dronai, be to, buvo pakelti Baltijos šalių oro erdvėje patruliuojantys NATO naikintuvai.

Pasak ginkluotųjų pajėgų, šis bepilotis orlaivis greičiausiai sudužo Balvų savivaldybėje. Vienas iš perimančiųjų dronų grįžo į pakilimo vietą, o kitam saugumo sumetimais buvo nurodyta susinaikinti.

Nacionalinės gvardijos nariai ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų dronai nuo antradienio ryto ieško sudužusio objekto, tačiau nuolaužų kol kas nerasta. Kariuomenės turimi duomenys leidžia manyti, kad tai greičiausiai buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepilotis orlaivis. Ar tai buvo puolamasis dronas, ar imitacinis bepilotis, bus galima nustatyti tik radus nuolaužas.

Anot I. Berzinio, perimantieji dronai „Blaze“ yra vienas inovatyviausių sprendimų, kariuomenės arsenale esantis tik apie pusmetį. Ginkluotosios pajėgos vis dar mokosi veiksmingai naudotis šia sistema. Kariuomenė mano, kad abiem atvejais sistema pademonstravo savo veiksmingumą ir praktinę naudą.

LETA skelbė, kad šiemet Latgalos ir Vidžemės gyventojai ne kartą sulaukė perspėjimų apie galimas grėsmes oro erdvėje. Be to, Latvijoje yra sudužę ir sprogę keli dronai. Vienu atveju dronas buvo numuštas.

Šie incidentai greičiausiai buvo susiję su Rusijos ir Ukrainos kare naudojamais dronais, kurie priartėjo prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskrido. Kai kuriais atvejais dronai iš tikrųjų į Latvijos oro erdvę neįskrido, o perspėjimai buvo paskelbti atsargumo sumetimais.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius lapkričio 3 d.  įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį Lietuva mini prezidento Valdo Adamkaus šimtmetį. Jubiliejaus proga buvusį šalies vadovą pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir eilė kitų šalies politikų. 

Tuo metu Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, įvertinusi maršruto komercinius rezultatus ir ilgalaikes perspektyvas, nuo lapkričio 23 d. nutraukia skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo. 

Užsienio aktualijose – virtinė grasinimų susprogdinti lėktuvus Europos šalyse, JAV prasidėjęs balsavimas Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose, nutraukta JAV parama Izraeliui ir Lenkijoje sužlugdyta galima provokacija prie sienos su Kaliningrado sritimi.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Lietuva mini prezidento Valdo Adamkaus šimtmetį. Jubiliejaus proga buvusį šalies vadovą pasveikino prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybės vadovas Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir eilė kitų šalies politikų. Savo sveikinimuose aukščiausieji vadovai linkėjo V. Adamkui sveikatos ir akcentavo ilgalaikį jo indėlį į Lietuvos valstybingumo stiprinimą, pasitikėjimu grįsto santykio su tauta kūrimą. Tuo metu sostinėje sukaktį švenčiančiam V. Adamkui organizuojami renginiai – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) vyks iškilminga šventė, Vilniaus rotušėje surengta tarptautinė konferencija, Martyno Mažvydo bibliotekoje – V. Adamkaus fotografijų paroda. 

Lietuvos istorijos institutas pradeda pasiruošimo darbus numatytam mažos apimties invaziniam tyrimui Vilniaus arkikatedroje. Šiuo tyrimu bus siekiama ištirti galimą kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą arkikatedros požemiuose. Instituto teigimu, šiuo metu tyrimo vieta prie Šv. Kazimiero koplyčios aptveriama apsaugine tvorele, pradedami teritorijos ir techniniai paruošimo darbai. Tyrimas ir gręžimo darbai dar nepradedami, šiuo metu tik ruošiamasi saugiai ir atsakingai viską atlikti. Skaičiuojama, kad minimalaus invazinio tyrimo vertė – 35 tūkst. eurų. 

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis tolesniam stebėjimui lieka Santaros klinikose, jo būklė išlieka stabili, sako jo sūnus Vytautas V. Landsbergis.  Anksčiau skelbta, jog V. Landsbergis pateko į Santaros klinikas, jam atliekami tyrimai. Spalio 18-ąją V. Landsbergis paminėjo 94-ąjį gimtadienį. Balandžio mėnesį profesoriui taip pat prireikė medikų pagalbos – dėl sutrikusio regėjimo jam buvo atliktos dvi operacijos.

Praėjusią savaitę dėl pablogėjusios sveikatos ligoninėje gydytas finansų ministras Taurimas Valys jau grįžo į darbą. Finansų viceministrės Jolantos Butkevičienės teigimu, T. Valys šiuo metu jaučiasi gerai. Praėjusį pirmadienį darbe pasijutęs blogai T. Valys kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris jam išdavė siuntimą pas kardiologą. Savijautai pablogėjus, ministras vyko į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Finansų ministras iš ligoninės išrašytas praėjusį trečiadienį, iki spalio 30-osios jam suteiktas nedarbingumas. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Nepaisant Europos Komisijos (EK) siūlymo, Lietuva kol kas neplanuoja papildomai skolintis antidroninei šalies gynybai stiprinti, teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. Pasak jo, šalies oro gynyba bus stiprinama nacionalinio biudžeto lėšomis, tačiau ateityje ketinama ir toliau siekti papildomo Europos Sąjungos (ES) finansavimo subsidijų forma. Paklaustas, ar Lietuva dabar neketina papildomai skolintis antidroninei gynybai stiprinti, prezidento patarėjas patvirtino, kad tokių planų šiuo metu nėra. Anot jo, pasiūlymas prisiimti papildomą skolą šiuo metu nėra pats tinkamiausias. D. Matulionio teigimu, bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos kreipimasis į EK buvo skirtas ne tik papildomam finansavimui užsitikrinti, bet ir atkreipti ES dėmesį į antidroninės gynybos stiprinimo būtinybę. Pasak patarėjo, galimybių gauti papildomą ES finansavimą galėtų atsirasti vykstant diskusijoms dėl naujos Bendrijos daugiametės finansinės programos. Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, įvertinusi maršruto komercinius rezultatus ir ilgalaikes perspektyvas, nuo lapkričio 23 d. nutraukia skrydžius tarp Vilniaus ir Diuseldorfo. Kaip antradienį pranešė bendrovė, 2024 m. atidarytas maršrutas nepateisino pradinių lūkesčių – keleivių paklausa ir pajamos buvo mažesnės nei buvo numatyta maršruto verslo plane. Be to, skrydžių vykdymo sąnaudos, ypač degalų išlaidos, viršijo pradines prognozes. Todėl, kaip nurodo bendrovė, toliau vykdyti skrydžius šiuo maršrutu tapo ekonomiškai netikslinga, tačiau pabrėžiama, kad Lietuva ir toliau išlieka svarbia „airBaltic“ rinka. Bendrovė toliau iš Vilniaus siūlo tiesioginius skrydžius 10 maršrutų, tarp jų – į du Vokietijos miestus: Miuncheną ir Hamburgą. Keleiviai taip pat gali pasiekti daugiau kaip 60 miestų naudodamiesi jungiamaisiais skrydžiais per Rygą. Nurodoma, kad visi keleiviai, kurių kelionių planus paveikė skrydžių nutraukimas, buvo informuoti tiesiogiai. Jiems pasiūlyta galimybė pakeisti bilietus į skrydžius su persėdimu Rygoje arba susigrąžinti visą už bilietus sumokėtą sumą. 

Nacionalinio plėtros banko ILTE vadovas Dainius Vilčinskas tarp reikšmingiausių finansų įstaigos investicijų išskiria elektros kaupimo baterijų parkus. Per pastaruosius dvejus metus į šalies atsinaujinančios energetikos sektorių iš viso įlieta apie 800–900 mln. eurų. Pasak ILTE vadovo, šiemet plėtros bankas ketina suteikti apie 1,4 mlrd. eurų vertės naujų paskolų, išmokėti 1,15 mlrd. eurų. Iš viso per penkerius metus ILTE ketina suteikti daugiau nei 9 mlrd. eurų finansavimo, kurio pusę sudarys skolinimas iš nuosavų ir pritrauktų lėšų. 2027–2031 m. strategijoje ILTE numato stiprinti savo, kaip nacionalinio plėtros banko, vaidmenį ir didinti gebėjimą sutelkti daugiau kapitalo Lietuvos ekonomikai. Antradienį taip pat pranešta, kad ILTE tapo Europos investicijų fondo (EIF) mažuoju akcininku, tai suteiks daugiau galimybių dalyvauti europinio lygmens diskusijose dėl finansavimo, anksčiau įsitraukti į naujų iniciatyvų kūrimą ir stiprinti tarptautines partnerystes, savo vaidmenį Europos finansų sistemoje.

„Fegdos grupės“ įmonė „Tilsta“ ir „Rail Baltica“ statybas prižiūrinti „LTG Infra“ sudarė taikos sutartį dėl 149,4 mln. eurų vertės Kauno (Palemono)–Šveicarijos geležinkelio atkarpos antros dalies darbo projekto derinimo. Kaip paskelbė „Verslo žinios“, Vilniaus apygardos teismas šalių susitarimą patvirtino spalio pabaigoje. Anksčiau „Tilsta“ kreipėsi į teismą, reikalaudama įpareigoti „LTG Infrą“ patikrinti ir suderinti darbo projektą bei skirti 600 eurų baudą už kiekvieną uždelsimo dieną. Rangovė teigė, kad dėl vėluojančio dokumentų derinimo negalėjo visu pajėgumu vykdyti darbų 149,4 mln. eurų vertės Kauno (Palemono)–Šveicarijos atkarpos antroje dalyje. Tiesa, teisme nagrinėjamas ir kitas „Tilstos“ ieškinys „LTG Infra“ – įmonė reikalauja sumokėti 736,6 tūkst. eurų skolą ir 16 tūkst. eurų delspinigių už darbus Žeimių–Šėtos ruože. Ginčų kyla ir dėl atliktų darbų kokybės. „LTG Infra“ yra nurodžiusi aptikusi išplovų bei kitų defektų „Fegdos“ ir „Tilstos“ įrengtuose ruožuose. Savo ruožtu „Fegda“ teigia, kad Žeimių–Šėtos ruože nustatyti defektai atsirado dėl projektuotojų sprendinių, o ne rangos darbų kokybės.

Finansų ministras Taurimas Valys nuo antradienio turi naują patarėją – Darių Šilkų. Kaip pranešė Finansų ministerija, jis bus atsakingas už tarpinstitucinio bendradarbiavimo, regionų strateginių investicinių projektų koordinavimo klausimus. D. Šilkus turi sukaupęs daugiau kaip 30 metų patirtį vadovavimo, verslo plėtros ir infrastruktūros projektų srityse. Iki paskyrimo finansų ministro patarėju D. Šilkus užėmė vadovaujamas pareigas statybos ir infrastruktūros įmonėse, dalyvavo įgyvendinant šilumos tiekimo, vandentvarkos, elektros ir dujų infrastruktūros projektus. D. Šilkus Šiaulių universitete yra baigęs mechanikos inžinerijos studijas. Šiuo metu Finansų ministro T. Valio politinę komandą sudaro keturi viceministrai, ministerijos kanclerė ir trys patarėjai.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Teismas sustabdė Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo Mindaugo Kairio skundo nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime, kuriame vertinamos aplinkybės, susijusios su galimu neteisėtu poveikiu jam. Dabar jau sustabdytoje administracinėje byloje M. Kairys prašo panaikinti Vyriausybės 2025 m. liepos 16 d. nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Vienu iš nuobaudos skyrimo neteisėtumo pagrindų pareiškėjas nurodo, kad tuometinis teisingumo ministras Rimantas Mockus jį persekiojo po to, kai jis atsisakė vykdyti neteisėtus nurodymus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus „čekiukų“ baudžiamosiose bylose  dar 15-kai buvusių ir esamų Kalvarijos, Jonavos, Kaišiadorių, Lazdijų, Alytaus ir Akmenės rajonų savivaldybių tarybų narių. Minėti politikai įtariami pasisavinę daugiau nei 74 tūkst. eurų savivaldybėms priklausiusių lėšų. Pinigai galimai pasisavinti teikiant kvitus už kurą.Daugiausia lėšų įtariamas pasisavinęs buvęs Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys Povilas Garbauskas: 2019–2023 m. eidamas šias pareigas, P. Garbauskas galimai pasisavino 15 tūkst. 450 eurų. Lazdijų rajono tarybos narys, buvęs meras Albinas Žymančius įtariamas pasisavinęs 2,5 tūkst. eurų. 

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Europoje sulaukta virtinės grasinimų susprogdinti lėktuvus. Oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvas iš Mančesterio į Mursiją antradienį, lapkričio 3 d., pakilo netrukus po 7.10 val. Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, prieš lėktuvui apie 10.30 val. nusileidžiant Mursijoje buvo gautas pranešimas apie grasinimą jį susprogdinti. Ispanijos vyriausybės atstovas Mursijos regione Francisco Lucasas pranešė, kad buvo aktyvuotos saugumo procedūros, o vėliau patvirtino, kad lėktuve sprogmenų nerasta. Varšuvoje po grasinimų susprogdinti buvo patikrinti du keleiviniai lėktuvai (vienas skrido iš Kopenhagos, kitas – iš Londono Hitrou oro uosto), o dar vienas iš Izraelio skridęs orlaivis nusileido Sofijos oro uoste gavus grasinimą susprogdinti elektroniniu paštu. Pranešama, kad dar du lėktuvai buvo patikrinti Romoje.

JAV prasidėjo balsavimas Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Šie rinkimai gali iš esmės pakeisti antrosios prezidento Donaldo Trumpo kadencijos eigą. Demokratai siekia perimti Kongreso kontrolę ir gerokai apriboti prezidento vykdomuosius įgaliojimus. Kelios apklausos prognozuoja, kad demokratai perims Atstovų Rūmų kontrolę ir turi galimybių iškovoti daugumą Senate. Jų pozicijas stiprina rinkėjų nepasitenkinimas itin nepopuliariu prezidentu, augančiomis energijos kainomis ir užsitęsusiu konfliktu su Iranu. Rinkimuose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratai tikisi iš D. Trumpo respublikonų perimti abejų Kongreso rūmų kontrolę. Kad užsitikrintų daugumą Atstovų Rūmuose, jiems reikėtų papildomai iškovoti tris vietas, o Senate – keturias. Tai gerokai apribotų prezidento veiksmų laisvę įpusėjus jo antrajai kadencijai. Demokratai tuomet galėtų, pavyzdžiui, blokuoti naujų lėšų skyrimą Kongrese ir steigti tyrimo komitetus. Antradienį taip pat renkami 36 valstijų gubernatoriai. Be to, Kalifornijoje bus balsuojama dėl turto mokesčio turtingiesiems, o Aidaho ir dar trijose valstijose gyventojai spręs dėl abortų reglamentavimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas nutraukia 10 metų trukmės susitarimą dėl saugumo paramos Izraeliui. Pagal šį susitarimą iki 2028 m. JAV savo sąjungininkui Izraeliui kasmet turėjo skirti po 3,8 mlrd. dolerių. Anot D. Trumpo, Izraelis neprieštarauja jo sprendimui nutraukti paramą, kuri buvo pradėta teikti 2019 m. pagal susitarimo memorandumą, pasirašytą prieš trejus metus jo pirmtako Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu. JAV prezidentas užsiminė, kad tokiam sprendimui iš dalies įtakos turėjo ir kairiųjų pažiūrų demokrato Abdulo El-Sayedo reiškiama kritika dėl JAV paramos Izraeliui. D. Trumpas tikino, kad sprendimas nutraukti paramą buvo suderintas su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, o prireikus JAV Izraeliui padės.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad naktį į antradienį šalies pareigūnams pavyko užkirsti kelią galimai provokacijai prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi. Jis daug informacijos neatskleidė, tačiau pranešė, kad pasienio ruože buvo pastebėti „asmenys su žibintuvėliais“. Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią kokiam nors incidentui. Lenkijos policija, bendradarbiaudama su kariuomene, pasieniečiais ir žvalgybos tarnybomis, pastaruoju metu imasi papildomų priemonių saugumui stiprinti prie Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija, taip pat netoli Rusijos Kaliningrado srities. D. Tusko teigimu, į Lenkijos šiaurės rytinius pasienio regionus neseniai buvo pasiųsta papildomų policijos ir kitų pajėgų, įskaitant kovos su terorizmu padalinius. Toks sprendimas priimtas pareigūnams gavus „tikslesnės informacijos“, kad pirmoje lapkričio pusėje gali būti surengta diversijų, įskaitant galimą „ginkluotų asmenų“ įsiveržimą į Lenkiją. D. Tuskas pabrėžė, kad negalima visiškai užtikrintai patvirtinti, jog šis incidentas buvo mėginimas surengti provokaciją. Jis teigė, kad Rusija toliau intensyviai didins įtampą ir greičiausiai vien šiuo incidentu apsiribota nebus.

Niujorkas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Antradienį vienoje Niujorko apygardoje sutriko balsavimo aparatų darbas. Šios apygardos rinkėjų balsai gali turėti įtakos atkakliai kovai dėl vietos JAV Atstovų Rūmuose, tačiau pareigūnai patikino, kad balsai per kadencijos vidurio rinkimus ir toliau skaičiuojami. 

Vestčesterio apygardos rinkimų komisija pranešė žinanti apie problemą, dėl kurios balsavimo aparatai visoje apygardoje esančiose balsavimo vietose negali priimti popierinių biuletenių.

Komisija patikino rinkėjus, kad jų balsai svarbūs, biuleteniai bus saugūs ir visi balsai bus suskaičiuoti. Kol kas biuleteniai dedami į specialius atsarginius maišus.

Dalis Vestčesterio apygardos priklauso Niujorko 17-ajai rinkimų apygardai. Joje dėl vietos Atstovų Rūmuose varžosi pareigas einantis respublikonas Mike'as Lawleris ir demokratė Cait Conley. Šiame Hadsono slėnio regione 2024 m. prezidento rinkimus laimėjo Kamala Harris.

Niujorko valstijos rinkimų komisija socialiniame tinkle X pranešė, kad balsavimo procesas nesutriko.

„Taikomos jau seniai nustatytos atsarginės biuletenių tvarkymo procedūros: užpildyti biuleteniai saugiai laikomi prižiūrint abiejų partijų atstovams ir bus suskaičiuoti“, – teigiama pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo sąjungininkai anksčiau skleidė nepagrįstas sąmokslo teorijas apie balsavimo aparatus – tvirtino, kad jie veikia blogai ir yra nepatikimi.

Berlynas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). 33 žmonės žuvo, o dar daugiau nei 50 gali būti įstrigę po griuvėsiais praėjus dienai po kelių Rusijos smūgių Ukrainos kaimui, antradienį Berlyne pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pavadino tai viena baisiausių Maskvos atakų per visą karą.

Rusija pirmadienį ir antradienį atakavo Ukrainą po to, kai savaitgalį baigėsi retos kariaujančių šalių paliaubos. Smūgiai sumenkino viltis pasiekti proveržį kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose JAV vadovaujamose derybose.

Pietrytiniame pafrontės kaime Komyšuvachoje, kur Rusijos pajėgos smogė buvusiam mokyklos pastatui, kuriame, pasak Ukrainos, kiekvieną pirmadienį buvo dalijama humanitarinė pagalba, tęsėsi gelbėjimo operacijos.

„Vos per vieną smūgį žuvo 33 žmonės. Penki žmonės buvo išgelbėti, o daugiau kaip 50 vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais“, – sakė V. Zelenskis ir pavadino tai „vienomis didžiausių Rusijos žudynių per šį karą“.

Ataka buvo surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai Chersono srityje kelias dienas išsilaikė paliaubos, leidusios surengti retą humanitarinę operaciją.

Antradienį per Rusijos smūgį į ligoninę Charkive taip pat buvo sužeista dešimtys žmonių, pranešė V. Zelenskis. Ukrainos pareigūnai pranešė apie dar keturis visoje šalyje žuvusius žmones.

V. Zelenskis, Kremlius ir Vašingtonas patvirtino, kad jų derybininkai lapkričio 10–11 d. susitiks Abu Dabyje. Tai bus pirmosios visų trijų šalių derybos nuo vasario.

Antradienį lankydamasis Berlyne V. Zelenskis nurodė tikintis, kad šis susitikimas atvers kelią jo deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Tikimės, kad darbas šiuo formatu ir kiti mūsų diplomatiniai veiksmai atvers kelią trišaliam formatui lyderių lygiu“, – žurnalistams teigė jis.

V. Zelenskis nuolat ragino surengti susitikimą su V. Putinu, kuris 2022 m. pasiuntė Rusijos kariuomenę per sieną ir taip įžiebė didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Tačiau V. Putinas ne kartą atsisakė tiesiogiai susitikti su V. Zelenskiu.

Šalia V. Zelenskio kalbėjęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad nemato jokių ženklų, jog Rusija būtų pasirengusi rimtai tartis dėl savo invazijos užbaigimo.

„Svarbu, kad Rusija pagaliau rimtai įsitrauktų į derybas dėl paliaubų ir vėlesnio taikos susitarimo“, – sakė jis.

„Kol kas nematau, kad tai vyktų“, – pridūrė kancleris.

„Ukraina turi sėdėti prie stalo“

Kyjivas ir jo Europos sąjungininkės baiminasi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris neseniai sudarė susitarimą su V. Putinu dėl dyzelino tiekimo ir kritikavo V. Zelenskį, stoja Kremliaus pusėn.

F. Merzas sakė, kad jei D. Trumpas pakvies V. Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą Majamyje, tuomet į jį turėtų būti pakviestas ir V. Zelenskis.

„Jei bus kalbama apie Ukrainą, Ukrainos prezidentas turi sėdėti prie derybų stalo“, – akcentavo jis.

Praėjusią savaitę Chersono srityje galiojusios paliaubos, dėl kurių susitarti padėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump, suteikė vilties, kad susitarimas dėl karo užbaigimo gali būti pasiektas derybomis.

V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas pasiūlė Rusijai pratęsti paliaubas, tačiau netrukus po to Maskva inicijavo mirtinus smūgius.

„Pasiūlėme Rusijai pratęsti ir išplėsti paliaubas“, – nurodė V. Zelenskis.

„Tačiau kaip atsako sulaukėme štai ko – tokios atakos. Nauji apšaudymai, nauji smūgiai, naujos žudynės“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

F. Merzas pareiškė, kad ugnies nutraukimas Chersone galėjo tapti pavyzdžiu kitoms paliauboms, tačiau „Rusija iki šiol atkakliai tam priešinasi“.

Derybos Briuselyje

„Todėl mūsų žinia Rusijai aiški: atėjo metas užbaigti šį karą“, – sakė F. Merzas, kurio vadovaujama šalis yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų kariniu ir finansiniu požiūriu.

V. Putinas ne kartą teigė, kad Rusija nenori laikinų paliaubų Ukrainoje ir kad Maskva ketina jėga užimti likusią Rytų Ukrainą.

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pranešė, kad JAV derybininkai trečiadienį Briuselyje taip pat susitiks su Europos ir NATO pareigūnais.

Susitikime dalyvaus Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), NATO ir Pasaulio banko atstovai, nurodė Europos Komisija.

Rusijoje Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad buvo sunaikinta beveik 500 dronų, skridusių link sostinės regiono.

Šie smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai JK ir Prancūzija pranešė, kad šį mėnesį apie 2,8 tūkst. karių iš 10 Europos šalių surengs karines pratybas Ukrainai paremti.

Kariai Lenkijoje rinksis į pirmąsias naujų tarptautinių pajėgų, kurios galėtų būti dislokuotos susitarus dėl paliaubų, pratybas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad jo šalis naktį užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.

Belgradas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Būsimoji studentų remiama Serbijos vyriausybė šalies ateitį sieja su Europos Sąjunga (ES), tačiau ir toliau prieštaraus sankcijoms Rusijai, antradienį sakė viena žymiausių rinkimų judėjimo „Studentų sąrašas“ kandidačių Mirjana Nikolič.

Spalio 25 d. pirmalaikiuose rinkimuose „Studentų sąrašas“ iškovojo istorinę pergalę ir užbaigė 14 metų trukusį ilgamečio lyderio Aleksandaro Vučičiaus vadovaujamos dešiniųjų Serbijos pažangos partijos (SNS) valdymą.

Belgrado menų universiteto rektorė M. Nikolič sakė, kad būsimoji valdančioji dauguma pirmiausia spręs vidaus problemas, svarbiausias jos prioritetas bus kova su korupcija. 

Užsienio politikoje ji ir toliau sieks Serbijos narystės ES.

„Tai neabejotinai išlieka strateginiu tikslu“, – sakė M. Nikolič ir patvirtino, kad tokios pozicijos viešai laikosi visos Serbijos vyriausybės nuo 2000 metų.

„Beveik visos mūsų kaimynės yra ES narės. Geostrateginiu ir geopolitiniu požiūriu mes esame Europoje“, – pridūrė ji.

Tačiau studentų remiami kandidatai, dar laukiantys galutinių rinkimų rezultatų, kad galėtų pradėti formuoti vyriausybę, pareiškė neketinantys įvesti sankcijų Maskvai, nepaisydami Briuselio raginimų imtis priemonių prieš Rusiją po 2022 m. invazijos į Ukrainą.

„Studentai ir kolegos, rengę šią programos dalį, labai aiškiai pasakė, kad prieštarauja sankcijoms Rusijai“, – sakė M. Nikolič.

Serbiją ir Rusiją sieja glaudūs istoriniai ryšiai, šalis labai priklausoma nuo pigių rusiškų dujų.

Kova su korupcija

Rinkimų pergalė pasiekta po beveik dvejus metus trukusių protestų. Juos įžiebė 2024 m. Novi Sado geležinkelio stoties stogelio griūtis. Per nelaimę žuvo 16 žmonių. Daug kas dėl tragedijos naujai renovuotoje stotyje kaltino korupciją. Ji sukėlė didžiausius protestus Serbijoje nuo 2000 m., kai buvo nuverstas autoritarinis lyderis Slobodanas Miloševičius.

Pasak M. Nikolič, A. Vučičiui pripažinus pralaimėjimą per rinkimus, prokurorai tarsi staiga pabudo ir pradėjo virtinę ikiteisminių tyrimų.

„Tikime, kad panaikinę korupciją tapsime itin turtinga šalimi“, – sakė 60 metų akademikė.

„Studentų sąrašas“ pažadėjo atidžiai išnagrinėti abejotinas kadenciją baigiančios vyriausybės sutartis ir ištirti galimus pareigūnų pažeidimus.

Naujokai politikoje

Rinkimų komisijos duomenimis, „Studentų sąrašas“ gavo 53 proc., o A. Vučičiaus koalicija – 39 proc. balsų. Šis rezultatas judėjimui suteikia apie 140 vietų 250 narių parlamente – pakankamai, kad jis galėtų valdyti vienas.

M. Nikolič tikisi, kad patvirtinus rinkimų rezultatus naujas parlamentas ir vyriausybė bus suformuoti greitai.

„Labai rimtai rengiamės, nagrinėjame įstatymus, parlamento darbo tvarką ir parlamentarų pareigas“, – sakė ji, kalbėdama apie į parlamentą ateinančius specialistus, neturinčius politinės patirties.

Tačiau ji pabrėžė, kad vyriausybė sieks nuoseklių pokyčių, o ne skubotų reformų.

„Nors visi tikisi labai greitų pokyčių, skubėjimas kartais gali lemti klaidas“, – sakė ji.

Stokholmas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Kadenciją baigiančiam Švedijos ministrui pirmininkui konservatoriui Ulfui Kristerssonui antradienį pavesta pamėginti suformuoti naują vyriausybę. Politinė aklavietė tęsiasi praėjus daugiau kaip septynioms savaitėms po visuotinių rinkimų.

Parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas skyrė U. Kristerssonui savaitę daugumos vyriausybei sudaryti. Rinkimus rugsėjo 13 d. pralaimėjęs U. Kristerssonas vadovauja laikinajai vyriausybei.

Per rinkimus centro kairiųjų opozicinis blokas laimėjo 176 vietas parlamente, o U. Kristerssono dešiniųjų blokas, kuriam priklauso ir prieš imigraciją pasisakantys Švedijos demokratai, – 173.

Keturios centro kairiųjų bloko partijos kelis kartus nesėkmingai mėgino sudaryti vyriausybę. Manoma, kad U. Kristerssonui irgi bus sunku suburti daugumą.

„Jau dabar matau, kad bus sunku (...) tačiau galbūt ne visiškai neįmanoma“, – parlamente žurnalistams sakė U. Kristerssonas.

„Skaičiai nepasikeitė, vietų pasiskirstymas parlamente taip pat nepasikeitė“, – pridūrė jis.

Anksčiau parlamentarai per balsavimą atmetė Centro partijos lyderės Elisabeth Thand Ringqvist kandidatūrą į ministrės pirmininkės pareigas. Tokio rezultato ir tikėtasi, kai ji pranešė parlamento pirmininkui, kad jai nepavyko sudaryti kairiųjų ir dešiniųjų partijų vyriausybės.

Dėl partijų nesutarimų politikos klausimais nė vienam iš politinių blokų nepavyko suburti daugumos.

Nors keturios centro kairiųjų partijos turi daugumą, Centro partija atsisako bendradarbiauti su socialistine Kairiųjų partija, o jos parama būtina kairiųjų daugumai užtikrinti.

Spalio 15 d. parlamentarai atmetė ir Socialdemokratų partijos lyderės Magdalenos Andersson kandidatūrą. Tokio rezultato taip pat tikėtasi, kai jai dukart nepavyko sudaryti vyriausybės.

Švedijoje jau įprasta, kad derybos dėl vyriausybės sudarymo užtrunka. Po 2022 m. rinkimų jos truko 37 dienas, o 2018 m. – 134 dienas.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 4-osios įvykius Lietuvoje.