Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nemato priežasčių, kodėl jo bendrapartietė Daiva Žebelienė, kurios namuose šią savaitę teisėsaugos pareigūnai atliko kratą, turėtų trauktis iš Seimo vicepirmininkės pareigų. 

„Jokių įtarimų niekam nėra pareikšta, tyrimas vyksta, kas yra normalus ir natūralus procesas“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė R. Žemaitaitis. 

Antradienį prokuratūra pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilių nuomos partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių, atliktos kratos penkių „aušriečių“ gyvenamosios vietose. Tarp jų buvo ir Seimo vicepirmininkė D. Žebelienė. 

Dalis parlamento valdybos narių teigė diskutuosiantys, ar „aušrietė“ gali toliau eiti Seimo vicepirmininkės pareigas. 

Teisėsauga nurodo, kad procesiniai veiksmai atlikti kovą pradėtame tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai „Nemuno aušra“ aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.

R. Žemaičio vertinimu, vykstantys procesai – savotiškas „politinis cirkas“.

„Aš tą puikiai suprantu, nes politikoje esu ne pirmus metus ir puikiai žinau, kad tai daugiau vyksta iš politinės ideologijos, nes mūsų reitingai kyla, nepaisant to, kad mus bandoma izoliuoti, nupiešti, kad mes juodi ir blogi“, – komentavo „aušriečių“ vedlys. 

Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo sukčiavimo, siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, Seimo nariams R.  Žemaitaičiui ir Daivai Petkevičienei savo automobilius nuomojant politinei partijai „Nemuno aušra“ ir tuo pačiu šiuos automobilius naudojant patiems.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai.

(papildysime)

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) naujajame Šeimos priemonių pakete siūlo nemokamus pietus visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, numato būsto finansavimo programą regionuose, skirti išmokas po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.

Viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo, kai kurių jame numatytų priemonių įsigaliojimą nustatant nuo 2029-ųjų, vertė sudaro beveik 770 mln. eurų.

Paketą iš viso sudaro devynios priemonės.

Kaip anksčiau sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius, šeimos paketui per pirmus dvejus metus preliminariai reikėtų apie 700 mln. eurų.

„Pagrindinė žinia – beveik 800 mln. eurų metama į šeimos stiprinimą, (…) tikimės, kad tai paskatins mūsų šeimas didėti ir gausėti“, – žurnalistams pirmadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Pasak jos, siekiant atliepti šeimų poreikius, buvo padaryta apklausa, vertinti jų lūkesčiai, kuriuos šiuo paketu stengtasi atliepti.

Brangiausia paketo priemonė – nemokami pietūs kiekvienam mokiniui, tam iš viso numatoma etapais skirti 375,9 mln. eurų, tai iš viso paliestų 160 tūkst. vaikų

Dabar tokia pagalba skiriama tik nepasiturinčioms šeimoms, bet nuo 2029 m. iki 2034 m. pietūs mokyklose būtų finansuojami visiems 5–10 klasės vaikams, nevertinant šeimos pajamų.

Siūlomos didesnės vaiko priežiūros išmokos, lankstesnė jų tvarka – tam numatytas 123,6 mln. eurų finansavimas, dar 11,3 mln. eurų – didesnėms išmokoms tėvams, kurie prižiūri sergančius vaikus.

Dabar vaiko priežiūros išmoka 18 mėnesių jį prižiūrintiems tėvams siekia 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio – pakete siūloma ją didinti iki 100 proc. („į rankas“)

24 mėnesius vaikus prižiūrintiems tėvams išmoka pirmais metais sudaro 45 proc., antrais – 30 proc., pakete siūloma jas didinti atitinkamai iki 77 ir 58 proc. („į rankas“).

Išmokos lubas numatoma didinti iki 4 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, kai dabar jos siekia dviejų VDU dydį.

„Tai reiškia, kad mes visomis priemonėmis ne tik nepasiturinčius, bet ir vidurinę klasę norime įtraukti į šeimos stiprinimo sistemą“, – aiškino ministrė.

Taip pat siūloma suteikti daugiau lankstumo – išmokas mokėti dienomis, iš viso 495 arba 675 dienų. Jos būtų nesiejamos su vaiko amžiumi – išmokas būtų galima išnaudoti iki vaikui sueis 3 metai.

Tuo metu ligos išmoką tėvams, prižiūrintiems sergantį vaiką, siūloma didinti iki 100,54 proc. tėvų buvisių pajamų „į rankas“. Tai per mėnesį paliestų apie 82 tūkst. tėvų.

„Skatiname tėvus slaugyti vaiką ir nebijoti, kad dėl to jų pajamos gali sumažėti“, – akcentavo I. Ruginienė.

Numatomas vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis – jis vaikui sudarytų 384,8 eurus per metus (5,2 BSI dydį).

Pinigai būtų skirti vaikams nuo darželio iki 12 metų, numatoma kompensuoti auklės paslaugas, prailgintas grupes, stovyklas. Ši parama biudžetui kainuotų apie 110 mln. eurų.

Pirmojo būsto programai šeimoms pakete iš viso numatoma skirti 67 mln. eurų, iš jų papildomai 50 mln. eurų per metus – regionų būsto programai.

Anot SADM, siekiama, kad paramą realiai gautų daugiau teisę į ją turinčių šeimų, tam numatoma peržiūrėti kreditų, pajamų ir turto dydžius, didinant paramos taiklumą.

Nevertinant šeimos pajamų numatoma skirti vienkartines 148 eurų (2 BSI dydžio) išmokas priešmokyklinukams ir pradinukams, įsigyjant mokiniui reikalingas priemones.

Dabar tokią paramą gauna tik nepasiturinčios šeimos. Šis platesnis finansavimas kainuotų 18 mln. eurų, iš viso paliestų 120 tūkst. vaikų.

Taip pat suplanuota didinti pensijos kaupimo taškų skaičių tėvams, auginantiems vaikus, taip suteikiant daugiau garantijų.

Tam numatoma vaiko priežiūros ir slaugos laikotarpiu pensijų socialiniu draudimu drausti iki VDU, o ne minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, kad asmuo sukauptų daugiau pensijos apskaitos vienetų.

Pasak ministrės, tai reiškia, kad, jeigu per vaiko priežiūros atostogas tėvai užsidirba 1,5 pensijinio „Sodros“ taško, jie bus dvigubinami.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo vaiką prižiūrės trejus metus, pensijų apskaitos vienetų gaus dvigubai daugiau – nebe 1,5, o 3. Vidutiniškai pensija mokama 18 metų nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties.

Ši paketo priemonė biudžetui kainuotų 50 mln. eurų, paliestų 56 tūkst. asmenų

Naujos 12 mln. eurų vertės reemigracijos priemonės 

Šeimos pakete – ir parama į Lietuvą iš užsienio grįžtančioms šeimoms.

Vidutinė grįžimo išmoka šeimai sudarytų 4 tūkst. eurų, iš viso tai paliestų apie 2 tūkst. šeimų, ši parama bendrai kainuotų apie 8 mln. eurų.

Šeimai be vaikų, kuri į Lietuvą grįžtų nuolat gyventi po ne trumpesnio kaip 5 metų gyvenimo užsienyje, būtų skiriama 2 tūkst. eurų išmoka, 4 tūkst. eurų – auginančiai vieną vaiką ir 5 tūkst. eurų – du ar daugiau vaikų.

Išmoka galėtų būti mokama dviem dalimis – 50 proc. grįžus ir 50 proc. po vienerių metų, jeigu šeima Lietuvoje faktiškai gyvena.

Numatomas ir 4 mln. eurų vertės šeimos integracijos krepšelis, kuris paliestų apie 4 tūkst. šeimų.

Grįžusiai šeimai, kuri gyveno užsienyje du ir daugiau metų, būtų skiriamas iki 1 tūkst. eurų integracijos krepšelis, kurį būtų galima panaudoti lietuvių kalbos kursams, profesinei kvalifikacijai, vaikų privataus darželio kompensacijai, psichologinėms konsultacijoms. 

Pasak SADM, šis krepšelis padėtų šeimai sklandžiau įsitvirtinti Lietuvoje pirmaisiais metais po grįžimo.

Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų. 

I. Ruginienės vadovaujama Vyriausybė 2027–2028 m. taip pat paskelbė Šeimos metais.

Vašingtonas, rugsėjo 10 d. (ELTA). Vien 2024 metais Ukraina dėl sukčiavimo, švaistymo ir netinkamo karinių pirkimų valdymo prarado apie 1,2 mlrd. JAV dolerių (1 mlrd. eurų – ELTA), nurodoma konfidencialiuose vyriausybės audituose, kuriuos matė „The New York Times“ (NYT) žurnalistai.

Auditų metu nustatyta, kad septyni iš dešimties didžiausių Ukrainos karinių rangovų gavo naujų užsakymų, nors anksčiau buvo neįvykdę įsipareigojimų, o aukščiausio lygio vadovai buvo įsivėlę į tyrimus dėl sukčiavimo ar korupcijos, remdamasi „The New York Times“ praneša „TVP World“.

Auditus atliko Ukrainos valstybės audito tarnyba ir Gynybos ministerijos vidaus audito skyrius.

Nustatyta, kad vienu atveju valstybės valdoma sprogmenų gamykla kariuomenei perdavė 233 tūkst. netinkamų minosvaidžių sviedinių, tačiau vėliau vis tiek gavo papildomų užsakymų. Daugelio sviedinių sprogdikliai buvo brokuoti arba parakas buvo blogas, todėl jie arba neiššaudavo tinkamai arba nesprogdavo.

Atliekant auditus taip pat nustatyta atvejų, kai Ukraina už ginkluotę mokėjo gerokai daugiau, nei būtų reikėję pagal konkurentų pasiūlymus.

Vienoje sutartyje dėl Turkijoje gaminamų 70 mm nevaldomų aviacinių raketų gamintojas pasiūlė parduoti jas tiesiogiai už maždaug 4,2 tūkst. JAV dolerių už raketą, o du tarpininkai siūlė tą pačią amuniciją už didesnę kainą. Ukraina sutartį pasirašė su Čekijos gynybos grupės CSG patronuojama įmone, nors ši pasiūlė didesnę kainą – maždaug 5,1 tūkst. JAV dolerių už raketą. Auditoriai nustatė, kad tokiam „sprendimui nebuvo jokio pagrindimo“, o dėl to, pasak NYT, bendra kaina padidėjo apie 130 mln. JAV dolerių.

Be to, kariuomenė šią ginkluotę įsigijo be įrodymų, kad ji buvo išbandyta. Viena raketa sprogo paleidimo vamzdyje ir kovinės operacijos metu smarkiai apgadino ukrainiečių sraigtasparnį „Mi-8“. Dėl to vidaus žvalgybos agentūra pradėjo kriminalinį tyrimą.

Kitos auditų nagrinėtos sutartys buvo skirtos įmonėms, kurios neįrodė galinčios tiekti ginkluotę, neturėjo reikiamų licencijų arba jau buvo nevykdžiusios ankstesnių susitarimų. Auditoriai nustatė 18 tiekėjų, su kuriais buvo sudarytos sutartys nepaisant ankstesnių įsipareigojimų nevykdymo.

Pateikiamas dar vienas pavyzdys, kai iš gamintojo Serbijoje buvo perkamos sovietiniais laikais sukurtos raketos. Dėl Serbijos pozicijos Rusijos atžvilgiu Ukraina pasinaudojo tarpininkais, rašė naujienų portalas „RBC-Ukraine“.

Sutartis buvo pasirašyta su Ukrainos valstybės valdoma įmone „Spetstechnoexport”. Auditorių teigimu, ši bendrovė buvo žinoma dėl anksčiau neįvykdytų sutarčių sąlygų, o jos buvę vadovai buvo tiriami dėl įtarimų lėšų pasisavinimu ir pinigų plovimu.

Be to, įmonė neturėjo Serbijos išduoto raketų eksporto leidimo. Vietoje šio leidimo „Spetstechnoexport“ pateikė „garantinį raštą“ iš Ukrainos karinės žvalgybos.

Auditorių teigimu, toks išskirtinis palankumas įmonei neturėjo jokio teisinio pagrindo ir įvyko nepaisant to, jog ji anksčiau neįvykdė savo įsipareigojimų.

Po to „Spetstechnoexport“ sudarė subrangos sutartį su JAV bendrove „Regulus Global“. Ši sutartis buvo viena iš kelių, kurias bendrovės sudarė, o jų bendra vertė siekė 1,7 mlrd. dolerių.

Pastarosios vadovas Williamas Somerindyke'as jaunesnysis, buvęs „Merrill Lynch“ vertybinių popierių makleris, teigė, kad tuometis gynybos ministras Rustemas Umerovas siekė pašalinti tarpininkus iš ginkluotės gamybos verslo ir neva paprašė, kad „Regulus Global“ bendradarbiautų tiesiogiai su valstybine viešųjų pirkimų agentūrą, o „Spetstechnoexport“ buvo pašalinta iš proceso.

Dėl to sutartis žlugo, o 2025 m. „Spetstechnoexport“ tapo didžiausia skolininke viešųjų pirkimų agentūrai su daugiausiai neišpildytų kontraktų nei bet kuris kitas tiekėjas, nurodė auditoriai.

Visgi pabrėžiama, kad tiesioginės Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsakomybės dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje NYT straipsnio autoriai neįžvelgia. 

Kyjivas, rugsėjo 10 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba neutralizavo 128 dronus iš 149, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 149 dronus, įskaitant „Shahed“,  „Gerbera“ bei imitacinius bepiločius. 

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, numušti/neutralizuoti 128 dronai, taip pat šešios „S8000-Banderol“ raketos.

13 vietų registruoti smūgiai, devyniose – numuštų oro taikinių nuolaužos.

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Iš Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkės pareigų patraukta olimpietė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė teigia kol kas liekanti Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Vis dėlto parlamentarė sako, kad galutinį sprendimą dėl savo ateities priims po pokalbio su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi bei švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

„Vakar buvome susitikę su pirmininku Juozu Oleku ir tikrai pasikalbėjau apie savo, mūsų likimą. Kol kas sprendimas yra – lieku LSDP. Bet dar tas klausimas yra pakibęs“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Pasak jos, Seimo pirmininkas J. Olekas ketina inicijuoti susitikimą su premjeru bei švietimo, mokslo ir sporto ministre.

„Tikrai laukiu šio pokalbio. Susėsime, pasikalbėsime ir tada tikriausiai padarysiu tam tikrus sprendimus“, – teigė parlamentarė.

L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė tikino, kad per susitikimą J. Olekas konkrečių pažadų jai nepateikė, tačiau ragino tęsti darbus sporto srityje.

„Nieko nežadėjo. Sakė, kad galime dirbti toliau, daryti gražius darbus sportui. Tikrai turiu nemažai ką pasižymėjusi. Seimo pirmininkas norėjo pamatyti, kokie tie esminiai dalykai, kas svarbu. Sako, gal mes galėsime visi sutarti ir dirbti tuos darbus“, – pasakojo ji.

Sako besijaučianti apgauta

Vis dėlto politikė neslėpė nusivylimo premjeru M. Sinkevičiumi. Pasak jos, anksčiau premjeras prašė likti komisijos pirmininkės pareigose iki rudens, tačiau vėliau ji iš šios pozicijos buvo patraukta.

„Man ir buvo pagrindinis klausimas, kadangi vis tiek M. Sinkevičius negražiai pasielgė. Pats žmogus paprašė manęs pasilikti iki rudens ir tiesiog pasikalbėti galbūt jau šiuo metu apie mano ir mūsų likimą. Bet atsitiko, kaip atsitiko – patraukė iš pirmininkės pozicijos ir, sakykime, jaučiuosi apgauta“, – kalbėjo parlamentarė.

„Tikrai tokio pasitikėjimo dabar nėra. Dabar tiesiog toks nusivylimas ir atrodo, kad ir pasikalbėsime, kažką galbūt pažadės, pasakys, bet, man atrodo, vieną kartą tu apgautas – tiesiog nepasitiki“, – pridūrė ji.

Nepaisant to, L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė teigė norinti suteikti dar vieną galimybę pokalbiui su premjeru.

„Man tiesiog pačiai galbūt norisi dar kartą, paskutinį kartą pasikalbėti, nors tikrai galvojau iki vakar, kad to nedarysiu. Bet dar vienas šansas – tiesiog noriu nuoširdžiai, eilinį kartą nuoširdžiai pasikalbėti ir kažką išgirsti tokio, dėl ko galbūt abejoju“, – sakė ji.

Paklausta apie premjero elgesį, parlamentarė svarstė, kad jo sprendimams galėjo turėti įtakos ir aplinkiniai.

„Man atrodo, tai yra žmogiška. Galbūt žmonės yra jauni, gali ir klysti, gal kartais kažkaip nesugeba priimti tokio tvirto savo sprendimo, savo nuomonės pareikšti ir galbūt kartais pasiduoda kitų žmonių įtakai. Ko gero, taip atsitinka“, – teigė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

ELTA primena, kad Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko poste L. Asadauskaitę-Zadneprovskienę pakeitė socdemas Algimantas Radvila.

M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad pokyčius lėmė priekaištai dėl komisijos darbo tempo ir stringančių su sportu susijusių teisės aktų.  

Anot jo, pastabų dėl komisijos darbo buvo sulaukta iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM).

Varšuva, rugsėjo 10 d. (PAP-ELTA). Lenkijoje tyrimų centro CBOS atlikta apklausa parodė, kad konservatorius prezidentas Karolis Nawrockis išlaikė pirmąją vietą pasitikėjimo indekse (juo pasitiki 51 proc. lenkų), tačiau labai padidėjo ir premjero Donaldo Tusko administracijos populiarumas.

D. Tusko reitingas šoktelėjo labiausiai – visuomenės pasitikėjimas vyriausybės vadovu padidėjo 7 proc. iki 39 procentų. Tuo pačiu metu nepasitikėjimas D. Tusku sumažėjo 7 proc. iki 46 procentų. Padidėjo ir visuomenės pasitikėjimas pagrindiniais valdančiosios koalicijos nariais. 

Ministro pirmininko pavaduotojas ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pagal populiarumą užėmė antrąją vietą – pasitikėjimas juo išaugo 3 proc. iki 44 proc., o nepasitikėjimas nukrito 5 proc. iki 27 procentų. 

Pasitikėjimas vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu išaugo iki 43 proc., o nepasitikėjimas sumažėjo 7 proc. iki 29 procentų. 

Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pakilo į ketvirtąją vietą – jo pasitikėjimo reitingas pagerėjo 6 proc. iki 40 proc., o nepasitikėjimo lygis nukrito 8 proc. iki 40 procentų. 

Teisingumo ministro ir generalinio prokuroro Waldemaro Zureko pasitikėjimo reitingas pakilo 4 proc. iki 30 proc., o nepasitikėjimas juo sumažėjo 6 proc. iki 22 procentų. 

Kita vertus, visuomenės nuomonė apie opozicijos politikus rugpjūtį pablogėjo. Socialiai konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) bei kraštutinių dešiniųjų Konfederacijos aljanso vadovų nepalankus vertinimas pastebimai išaugo. 

Labiausiai nepasitikima ultranacionalistinės Lenkijos Karūnos konfederacijos lyderiu Grzegorzu Braunu – jo neigiamas vertinimas padidėjo 9 proc. iki 60 proc. 

Jam iš paskos sekė PiS pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis – juo nepasitiki 59 proc. lenkų (5 proc. daugiau). 

K. Nawrockis, nors ir pirmauja pagal populiarumą, jo palaikymas šiek tiek sumažėjo – 4 proc. iki 51 proc., o nepasitikėjimas padidėjo 3 proc. iki 36 procentų. 

Apklausa buvo atlikta rugpjūčio 20–30 d., apklausus reprezentatyvią 935 suaugusių Lenkijos gyventojų imtį.

Londonas, rugsėjo 10 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentui Donaldui Trumpui iškilo klausimų dėl Jungtinės Karalystės pasirinkto laiko priimti sprendimą uždrausti prekybą su neteisėtomis Izraelio gyvenvietėmis Vakarų Krante.

Tačiau D. Trumpas parodė neįprastai mažai noro plačiau komentuoti Didžiosios Britanijos ir kitų šalių įvestas sankcijas, teigdamas, kad pirmiausia nori pasikalbėti su Izraeliu, kad „sužinotų, ką jie apie tai mano“.

Priėmus šį sprendimą, apie kurį antradienį paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Edas Milibandas, ne tik kilo diplomatinis konfliktas su Benjamino Netanyahu vyriausybe, bet ir pasigirdo kritika šalies viduje.

Klausimas apie prekybos embargą D. Trumpui buvo užduotas, kai vyko į respublikonų suvažiavimą Teksase.

„Na, ką tik apie tai sužinojau ir ketinu pasikalbėti su Izraeliu. Pasikalbėsiu su jais ir išsiaiškinsiu, ką jie apie tai mano“, – atsakė prezidentas.

„Aš puikiai suprantu, kas vyksta, bet noriu sužinoti, kodėl tai įvyko taip staiga?“, – paaiškino jis.

Tačiau pranešama, kad D. Trumpas pirmadienį telefonu kalbėdamasis su britų ministru pirmininku Andy‘is Burnhamas sankcijoms neprieštaravo.

Kaip praneša JAV naujienų svetainė „Axios“, JAV pareigūnai savo kolegoms iš Jungtinės Karalystės pareiškė, kad taip pat yra susirūpinę dėl B. Netanyahu veiksmų Vakarų Krante, tačiau Jungtinės Karalystės ir kitų šalių taikomoms poveikio priemonėms nepritaria.

Pažymėtina, kad antradienį paklaustas apie priemones, kurių ėmėsi Jungtinė Karalystė, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šio žingsnio nekritikavo.

Jis JK paskelbtas sankcijas komentuoti atsisakė, tik pažymėjo, kad JAV „akivaizdžiai“ neseks šiuo pavyzdžiu ir nenori, kad Vakarų Krante vyktų „kas nors, kas galėtų destabilizuoti padėtį“.

„Na, jie mus apie tai informavo. Mes neturime apie ką paskelbti. Akivaizdu, kad tai yra jų sprendimai“, – sakė M. Rubio.

„O mes su prezidentu jau esame sakę – nenorime, kad Vakarų Krante šiuo metu vyktų kas nors, kas galėtų destabilizuoti padėtį, ypač kai regione vyksta tiek daug įvykių“, – pareiškė jis.

„Akivaizdu, kad mes nesielgsime taip, kaip elgėsi Jungtinė Karalystė. Mes matėme jų pranešimą... bet šiuo metu neturiu ką apie tai pasakyti“, – pridūrė M. Rubio.

Santūrios M. Rubio pastabos smarkiai skyrėsi nuo JAV ambasadoriaus Izraelyje Mike'o Huckabee pareiškimų, kuriuose jis Jungtinės Karalystės sprendimą pavadino „neprotingu poelgiu“, prilygstančiu „diskriminacijai žydų tautos atžvilgiu“.

Baltieji rūmai nuo M. Huckabee pastabų atsiribojo.

Rijadas, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Aštuonios musulmoniškos šalys, įskaitant Saudo Arabiją ir Turkiją, trečiadienį bendrame pareiškime pasveikino „Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimą uždrausti prekių importą iš neteisėtų Izraelio gyvenviečių okupuotose palestiniečių teritorijose“. 

Šalys, tarp kurių buvo ir Egiptas, Indonezija, Jordanija, Kataras, Pakistanas bei Jungtiniai Arabų Emyratai, taip pat gyrė kitas Vakarų valstybes už ketinimus apriboti prekybą su Izraelio gyvenvietėmis.

Antradienį iš viso dvylika šalių, tarp kurių be Didžiosios Britanijos buvo ir kelios ES valstybės bei Kanada, paskelbė, kad sankcionuos prekybą produktais iš Izraelio gyvenviečių Vakarų Krante. Bendrame šių šalių užsienio reikalų ministerijų pareiškime teigiama, kad jos pasiryžusios „nustatyti nacionalinius apribojimus prekybai prekėmis iš gyvenviečių, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, ir/arba remti atitinkamus Europos ribojimus“.

Ši iniciatyva nukreipta prieš didėjantį Izraelio naujakurių smurtą prieš palestiniečius Vakarų Krante, taip pat prieš naujakurių gyvenviečių plėtrą okupuotose palestiniečių teritorijose. Minėtą pareiškimą paskelbė Prancūzija, Didžioji Britanija, Kanada, Danija, Ispanija, Suomija, Airija, Islandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija ir Švedija.

Izraelis su nepasitenkinimu reagavo į Londono pareiškimą ir nedelsdamas paskelbė apie atsakomąsias priemones prieš Jungtinę Karalystę.

Vėliau britų premjeras Andy‘is Burnhamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kanados vyriausybės vadovas Mark Carney‘is kitame bendrame pareiškime pabrėžė, kad gyvenvietės kelia „tiesioginę grėsmę“ dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui. Šis numato Palestinos valstybę, taikiai gyvuojančią greta Izraelio.

Izraelio naujakurių smurtas prieš palestiniečius pastaruoju metu smarkiai išaugo. Izraelis yra okupavęs Vakarų Krantą nuo 1967 m. Šešių dienų karo. Ten gyvena apie 3 mln.  palestiniečių ir daugiau nei 500 tūkst. Izraelio naujakurių. Pagal tarptautinę teisę jų gyvenvietės yra neteisėtos.

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Seimui ketvirtadienį susirinkus į pirmąjį eilinės rudens sesijos posėdį, parlamento vadovas Juozas Olekas sakė, kad priešaky laukia darbingas laikotarpis. Jo metu esą reikės parodyti, kad politinė branda matuojama ne garsiais pareiškimais, o darbais. 

„Prieš mūsų akis darbinga, atsakinga ir savo turiniu labai svarbi sesija. Sesija, kurios metu turėsime parodyti, kad politinė branda matuojama ne garsiais pareiškimais, o gebėjimu dirbti, susitarti ir priimti sprendimus, kurie reikalingi Lietuvos žmonėms“, – sveikindamas Seimo narius kalbėjo J. Olekas. 

Pirmuoju rudens sesijos prioritetu parlamento vadovas įvardijo šalies saugumą ir gynybą. 

„Gyvename laikais kai saugumo klausimai nebėra teorija ar modeliai – šie klausimai yra mūsų kasdienybės, mūsų politinės atsakomybės ir mūsų istorinės pareigos dalis. Saugumas yra valstybės gebėjimas pasirengti anksčiau negu pavojus ima belstis į duris“, – teigė jis.

„Dėl to visokeriopai remdami Ukrainą, kuri šiandien kovoja už savo ir už mūsų saugų dangų, mes privalome atlikti savo namų darbus – turime stiprinti teisinę bazę, kuri atsilieptų savarankiškos ir kolektyviškos gynybos poreikius, didinti kariuomenės pajėgumus, stiprinti valstybės atsparumą ir pasirengimą“, – pabrėžė J. Olekas.

Šiam tikslui, anot Seimo vadovo, būtinas konstruktyvus dialogas parlamentui svarstant dėl Konstitucijos pataisų, Nacionalinės saugumo strategijos bei kitų krašto apsaugai svarbių klausimų. 

„Valstybės saugumas – tai bendras mūsų visų reikalas ir mūsų atsakomybė ateities kartoms“, – kalbėjo jis. 

Dar vienas Seimo rudens sesijos prioritetas – parama šeimoms. 

„Jeigu norime stiprios valstybės, privalome sudaryti sąlygas kurti šeimas čia, Lietuvoje. Tam neužtenka pavienių priemonių ar trumpalaikių sprendimų – reikia nuoseklios, visą žmogaus gyvenimo kelią lydinčios politikos nuo galimybės įsigyti būstą, paramos susilaukiant vaikų ir juos auginant saugioje aplinkoje be atskirties ir be smurto iki prieinamo ir kokybiško išsilavinimo“, – teigė J. Olekas. 

Jo teigimu, tai, kad šį rudenį dėmesį demografijos, šeimų stiprinimo ir šalies augimo klausimams skiria Seimas, frakcijos, Vyriausybė ir prezidentūra rodo, jog valstybės ateitis „nėra vienos politinės jėgos darbotvarkė“.

„Šeima, vaikai, namai ir pasitikėjimas ateitimi yra valstybės gyvenimo pagrindas“,– akcentavo parlamento vadovas. 

Tolesnis Lietuvos augimas, pasak J. Oleko, taip pat laikomas vienu svarbiausių prioritetų. Jo teigimu, atitinkamas dėmesys turi būti skiriamas regionams, jų infrastruktūrai, investicijoms, kultūrai, viešųjų paslaugų ir darbo vietų plėtrai. 

„Tai vietos, kur slypi milžiniškas valstybės potencialas, todėl teisėkūroje turime skirti deramą dėmesį regionų infrastruktūrai, investicinei aplinkai, kultūrai, viešosioms paslaugoms ir darbo vietų kūrimui“, – sakė parlamento vadovas. 

„Stiprūs regionai reiškia stipresnę Lietuvą. Jie reiškia daugiau galimybių žmonėms likti, dirbti, kurti šeimas ir savo ateitį sieti su gimtuoju kraštu. Valstybė negali augti tik keliuose didžiuosiuose miestuose – šį augimą turi pajusti visa Lietuva“, – pabrėžė J. Olekas. 

Kaip skelbė ELTA, prasidėjusioje Seimo rudens sesijos darbų programoje – daugiau kaip 550 teisės aktų projektų.

Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, prezidentas Gitanas Nausėda – 10, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 330 teisės aktų projektų. 

Rudens sesijos metu, nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d., planuojama surengti 46 posėdžius. Iš jų 3 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, rugsėjo 10 d. (ELTA). Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje komikas Artūras Orlauskas yra kaltinamas televizijos ir radijo laidų vedėjo Algirdo Ramanausko šmeižimu.

Į teismo posėdį ketvirtadienį atvyko visi proceso dalyviai.

Prokuroras Renaldas Budrys teisme pagarsino kaltinamąjį aktą. Jis nurodė, kad A. Orlauskui kaltinimai šmeižimu pateikti dėl 2024 m. lapkritį internetinėje laidoje „OpTV“ paskelbtos informacijos apie A. Ramanauską.

Kaip nurodė R. Budrys, minėtoje laidoje A. Orlauskas pasakojo apie tai, kodėl esą A. Ramanauskas buvo atleistas iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT). Pasak prokuroro, kaltinamasis paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad A. Ramanauskas esą iš LRT buvo atleistas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

„A. Orlauskas tyčia paskleidė informaciją apie A. Ramanauską, nurodydamas, kad A. Ramanauskas turi priklausomybių, kad A. Ramanausko priklausomybės dažnėjo, ko rezultate buvo trikdomas kolegų darbas, nes atvažiuoja pilietis „ne formoje“. (...) Tokiu būdu A. Orlauskas paskleidė apie A. Ramanauską tikrovės neatitinkančią informaciją“, – dėstė R. Budrys.

Kaip nurodė prokuroras, A. Orlauskas „OpTV“ laidoje kalbėjo apie tai, kad A. Ramanauskas esą vėluodavo į LRT laidos „Dviračio žinios“ filmavimus, neišmokdavo tekstų, numatytų pagal scenarijus, ir dėl to esą visai kūrybinei komandai tekdavo dirbti viršvalandžius. Tokiu būdu, pasak R. Budrio, A. Orlauskas apšmeižė A. Ramanauską.

Kaltinamasis A. Orlauskas teisme teigė nepripažįstantis savo kaltės. Jis sakė parodymus duosiantis po to, kai teisme bus apklausti kiti proceso dalyviai.

A. Ramanauskas tvirtina alkoholį vartojantis saikingai

Nukentėjusiuoju byloje pripažintas A. Ramanauskas teisme teigė, kad sužinojęs A. Orlausko paskleistus teiginius laidoje „OpTV“ minėtą laidą pažiūrėjo ir nusprendęs, jog komiko pareiškimai yra šmeižikiški, kreipėsi į teisėsaugą.

A. Ramanauskas tvirtino neprisimenantis atvejų, kai jis būtų neišmokęs tekstų TV laidoms.

„Jeigu aš ir nemokėjau teksto filmavimo metu, tai nebuvo sisteminis reiškinys. Bet aš tokių dalykų neatsimenu“, – dėstė nukentėjusysis.

Jis, paklaustas apie priklausomybes, teigė su tokiomis problemomis niekada nesusidūręs. 

„Neturėjau ir neturiu jokių priklausomybių“, – sakė A. Ramanauskas.

Vyras neslėpė, kad A. Orlausko paskleisti teiginiai apie jį labai nustebino.

„Mes gražiai bendraudavome, tai man yra labai keista. Mes su Artūru esame pažįstami nuo 1996 metų. (...) Nenorėčiau spekuliuoti, kodėl jis taip padarė. Man tai yra šokiruojantis dalykas, kodėl taip reikėjo meluoti ir šmeižti“, – tvirtino A. Ramanauskas.

TV ir radijo laidų vedėjas, atsakinėdamas į prokuroro klausimus, sakė, kad jis alkoholį vartoja saikingai.

„Labai saikingas (santykis su alkoholiu – ELTA). Aš kartais vartoju alkoholį. Bet darbas ir alkoholis man yra tabu“, – akcentavo A. Ramanauskas.