Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). 283 tūkst. pažeidžiamų elektros energijos vartotojų perėjo į visuomeninį tiekimą ir nuo rugsėjo už elektros energiją moka mažiau, ketvirtadienį pranešė Energetikos ministerija.

Anot institucijos, teisę į pažeidžiamų vartotojų tarifą iš viso turi apie 412 tūkst. gyventojų. Didžioji dalis – 159 tūkst. – pasirinkusiųjų visuomeninį tiekimą tą padarė rugpjūtį, įsigaliojus naujai pažeidžiamų vartotojų perėjimo iš nepriklausomų tiekėjų tvarkai.

„2026 metais teise į visuomeninį tiekimą pasinaudojęs pažeidžiamas vartotojas, per mėnesį vidutiniškai suvartojantis apie 119 kWh elektros energijos, per metus galėtų sutaupyti apie 86 eurus, palyginti su nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymais“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Lukas Savickas.

Anot ministerijos, nuo liepos 1 dienos pažeidžiamiems vartotojams taikomas 20 centų už kilovatvalandę „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifas.

Pažeidžiamais vartotojais laikomi gyventojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia, taip pat gaunantieji šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją. 

Naujasis Delis, rugsėjo 17 d. (AFP-ELTA). JAV įstatymų leidėjams patvirtinus sankcijas, kuriomis siekiama spausti Rusiją dėl jos karo Ukrainoje, Indija ketvirtadienį pareiškė, kad ir toliau pirks naftą iš įvairių tiekėjų.

JAV teisės aktas yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, prezidentą Vladimirą Putiną ir kitus aukštus pareigūnus, taip pat Maskvos vadinamąjį tanklaivių „šešėlinį laivyną“, naudojamą Vakarų sankcijoms apeiti.

Jis taip pat suteikia prezidentui Donaldui Trumpui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. muitus pagrindiniams rusiškos naftos ir dujų pirkėjams, galimai įskaitant Kiniją ir Indiją, siekiant atkirsti pajamas, padedančias finansuoti Maskvos karą.

Tačiau Indijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad „išlieka tvirtai įsipareigojusi užtikrinti savo 1,4 mlrd. gyventojų energetinį saugumą“.

„Ji ir toliau tai darys, naudodamasi įvairiais šaltiniais ir atsižvelgdama į kintančią rinkos dinamiką“, – teigė ministerija.

Maskva yra viena svarbiausių Naujojo Delio strateginių partnerių ir karinės įrangos tiekėjų.

„Indijos pusė taip pat aiškiai pareiškė ryžtą imtis visų būtinų priemonių savo prekybos ir ekonominiams interesams apsaugoti“, – pridūrė ministerija.

JAV ir Irano konflikto sukeltos energetikos krizės akivaizdoje Indija iš dalies atsigręžė į Rusiją, nepaisydama Maskvos karo prieš Ukrainą ir Vašingtono bei kitų Vakarų sostinių spaudimo.

V. Putinas ir Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi praėjusią savaitę prieš BRICS viršūnių susitikimą surengė derybas Naujajame Delyje.

„Šis klausimas pastaraisiais mėnesiais buvo aukštu lygiu aptartas su įvairiais JAV atstovais“, – pažymėjo ministerija.

„Indijos pusė labai aiškiai išdėstė galimus padarinius ne tik dvišaliams santykiams, bet ir tarptautinei energetikos rinkai“, – teigė ministerija.

Indijos perdirbėjai kovo mėnesį, praėjus kelioms savaitėms nuo Artimųjų Rytų karo pradžios, kone padvigubino naftos importą iš Rusijos iki 2,25 mln. barelių per dieną, o prie to prisidėjo laikinos JAV išimtys.

Įmonės „Kpler“ duomenimis, tiekimas liepą pasiekė rekordinius 2,81 mln. barelių per dieną, tačiau praėjusį mėnesį sumažėjo iki 2,07 mln. barelių per dieną.

Niujorkas, rugsėjo 17 d. (AFP-ELTA). Į Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus postą pretenduojanti diplomatė trečiadienį paragino dirbtinį intelektą (DI) reguliuoti taip pat kaip branduolinius ginklus ir perspėjo, kad per Trečiąjį pasaulinį karą būtų naudojama ir ši nauja technologija.

Skambant griežtiems perspėjimams dėl galimų šios technologijos pavojų, DI reguliavimo klausimas turėtų tapti viena pagrindinių JT prasidedančios pasaulio lyderių derybų ir susitikimų savaitės temų.

„Esame beveik ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio (...) ir jis būtų dar pavojingesnis. Šį kartą grėsmę keltų ne tik branduoliniai ginklai, bet ir DI. Šiuo metu žmonijai svarbiausia atsisakyti branduolinių ginklų ir užtikrinti DI reguliavimą. Jei jo nereguliuosime, atsiras didžiulė spraga (...). Todėl pradėti turime dabar. Turime didinti informuotumą apie tai. Tai padaryti nėra sunku, nes dabar visi žino, kad DI yra problema“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tongos į JT generalinio sekretoriaus postą pasiūlyta Ekvadoro ir Libano diplomatė Ivonne A-Baki.

I. A-Baki tai pareiškė dabartiniam JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui paraginus „pasauliniu mastu koordinuoti“ veiksmus dėl DI ateities.

„Pasaulis negali sau leisti lenktynių, per kurias būtų vis labiau menkinami DI saugumo standartai“, – trečiadienį perspėjo pareigas metų pabaigoje paliksiantis A. Guterresas.

Pastarosiomis savaitėmis susirūpinimas dėl DI saugumo išaugo – didžiųjų DI kūrėjų darbuotojai traukiasi iš darbo nerimaudami dėl šios technologijos keliamų pavojų.

I. A-Baki teigė, kad žmonija nekontroliuoja DI plėtros, „nes tampame nuo jo priklausomi, užuot patys savarankiškai jį kūrę“.

Pasak jos, siekiant apsaugoti žmoniją, būtina, kad technologijų supervalstybės JAV ir Kinija susitartų dėl šios technologijos ateities.

„Prezidentas Trumpas ir prezidentas Xi Jinpingas tam tikra prasme tampa draugais dėl geresnio pasaulio. Jie neturėtų konkuruoti. Jie turėtų bendradarbiauti“, – kalbėjo I. A-Baki.

Buvusi Ekvadoro prekybos ministrė I. A-Baki pripažino, kad suparalyžiuota JT Saugumo Tarybos veikla yra problema, tačiau pabrėžė, kad jos narės „turėtų bendradarbiauti visų labui“.

„Manau, kad būtent tokiais atvejais generalinis sekretorius turi įgaliojimus įsikišti ir padėti. Kiekvienas turi turėti balsą“, – sakė ji, tačiau neįsipareigojo siekti keisti penkių veto teisę turinčių Saugumo Tarybos narių – Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – sudėties.

Išsiskirti iš aštuonių kandidatų į JT vadovo postą I. A-Baki galėtų padėti artimi jos ryšiai su D. Trumpu, užmegzti jai kelis kartus einant Ekvadoro ambasadorės Vašingtone pareigas. 

„Esu labai gera prezidento Trumpo draugė (...). Jis bus svarbus Jungtinėms Tautoms ir, manau, myli Jungtines Tautas. Jis mato, kad jos nėra veiksmingos užkertant kelią karams“, – sakė I. A-Baki.

Kitas JT generalinio sekretoriaus atrankos etapas vyks penktadienį.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Klaipėdos uoste per aštuonis šių metų mėnesius perkrauta beveik 27 mln. tonų krovinių – 7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Klaipėdos uosto direkcijos teigimu, krovos augimas fiksuotas daugelyje krovos segmentų, o standartinio dydžio konteinerių krova priartėjo prie 1 mln. TEU ribos.

Konteinerių segmente krova augo 11 proc. – per aštuonis mėnesius perkrauta beveik 9,5 mln. tonų konteineriais gabenamų įvairių krovinių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu konteineriais buvo gabenta 8,5 mln. tonų.

Teigiamos tendencijos fiksuojamos ir vertinant standartizuoto dydžio (TEU) konteinerių krovą. Šiemet perkrauta 912 532 TEU, arba 3 proc. daugiau nei pernai.

Ro-ro krovinių segmente perkrauta beveik 4,4 mln. tonų, kai pernai per tą patį laikotarpį buvo 4,3 mln. tonų. Krovininių automobilių srautas padidėjo nuo 236,8 tūkst. pernai iki 239,2 tūkst. šiemet. Krovininių konteinerių ir ro-ro krova sudaro 51 proc. visos Klaipėdos uosto krovos. 

Naftos produktų krova šiemet padidėjo 12 proc. ir pasiekė 2,9 tonų. Suskystintųjų gamtinių dujų krova išaugo 25 proc., iki 1,9 mln. tonų.

Grūdų ir trąšų krova padidėjo 11 proc. Grūdų perkrauta 2,3 mln. tonų, o trąšų – beveik 1,2 mln. tonų.

Šiemet Klaipėdos uoste daugiau kraunama ir augalinių riebalų bei aliejų – jau pasiekta 341 tūkst. tonų riba, o pernai per tą patį laikotarpį buvo perkrauta 248 tūkst. tonų. 

Kruizinių laivų keleivių skaičius per metus taip pat padidėjo. Šiemet per aštuonis mėnesius Klaipėdos uoste jų apsilankė 67 tūkst., o pernai – per 52 tūkst. žmonių.

Metalo laužo krova šiemet beveik nepakito – perkrauta 791 tūkst. tonų, o pernai per tą patį laikotarpį buvo perkrauta 801 tūkst. tonų. 

Kol kas šiek tiek mažiau Klaipėdos uoste perkrauta iškasenų ir statybinių medžiagų – beveik 1,3 mln. tonų. Taip pat sumažėjo medienos krova – nuo sausio jos perkrauta 252 tūkst. tonų, o pernai per tą patį laikotarpį – 420 tūkst. tonų.

Lyginant krovos rezultatus su kaimyniniais Latvijos uostais, Klaipėdos uostas vienintelis fiksuoja teigiamus rezultatus. Ventspilio uoste krova šiemet sumažėjo 24 proc., Liepojos uoste – 16 proc., o Rygos uoste – 4 proc.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Savo sveikatą kaip labai gerą arba gerą vertina 48 proc. Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė (52 proc.) nurodo sergantys lėtine liga arba turintys ilgalaikių sveikatos sutrikimų, rodo Valstybės duomenų agentūros 2025 m. atliktas gyventojų sveikatos statistinis tyrimas.

Sveikatos vertinimas smarkiai skiriasi pagal amžių. Labai gera arba gera savo sveikatą įvardijo 88 proc. 15–24 metų gyventojų, tačiau tarp 75 metų ir vyresnių tokių buvo tik 7 proc. Šioje vyriausioje amžiaus grupėje 44 proc. savo sveikatą vertino kaip blogą arba labai blogą.

Savo sveikatą palankiau vertino vyrai: labai gerai arba gerai ją vertino 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Blogai arba labai blogai savo sveikatą vertino atitinkamai 11 ir 18 proc. vyrų bei moterų.

Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo 52 proc. gyventojų. Čia moterų taip pat buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 57 ir 44 proc., o tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties.

Tyrimas taip pat fiksuoja ryškų depresijos simptomų paplitimo padidėjimą. Per dvi savaites iki apklausos juos jautė 27 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 18 proc., o 2014 m. – 12 proc. Depresijos simptomus nurodė jautusios 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Didžiausia dalis buvo tarp 75 metų ir vyresnių moterų – 49 proc.

Kita ryškėjanti problema, anot tyrimo – antsvoris ir nutukimas. 2025 m. 61 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų turėjo antsvorio arba buvo nutukę, kai 2019 m. tokių buvo 57 proc. Nutukusiųjų dalis per šį laiką padidėjo nuo 19 iki 22 proc., o normalaus kūno masės indekso gyventojų dalis sumažėjo nuo 41 iki 38 proc.

Kartu tyrimas rodo ir kai kuriuos sveikatos elgsenos pokyčius. Kasdien rūkančių gyventojų dalis nuo 2014 m. sumažėjo nuo 20 iki 16 proc., o visiškai nerūkančiųjų dalis 2025 m. siekė 81 proc. Tačiau elektroninių cigarečių vartojimas padidėjo: 2025 m. jas kasdien arba kartais rūkė 6 proc. gyventojų, palyginti su 4 proc. 2019 m. Tarp 15–24 metų jaunuolių šis rodiklis siekė 15 proc., tarp 25–34 metų – 16 proc.

Duomenys rodo, jog mažėjo ir dažnas alkoholio vartojimas. Bent kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojo 10 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 13 proc., o 2014 m. – 14 proc. Tuo metu 35 proc. apklaustųjų teigė per metus iki apklausos apskritai nevartoję alkoholio.

Gyventojų mitybos įpročiai, vertinant pagal vaisių ir daržovių vartojimą, tuo metu negerėjo. Bent kartą per dieną vaisius valgė 37 proc. gyventojų, nors 2019 m. tokių buvo 47 proc., o daržoves – 45 proc., palyginti su 54 proc. 2019 m. Fiziškai aktyvūs, sportuojantys ar aktyviai laisvalaikį leidžiantys bent 30 minučių per dieną buvo 11 proc. gyventojų. Didžiausias aktyvumas nustatytas tarp 15–24 metų gyventojų (26 proc.), mažiausias – tarp 65 metų ir vyresnių (4 proc.).

Pasak tyrimo, gyventojams vis dažniau sunku laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl ilgų eilių per metus iki apklausos kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų atidėjo 24 proc. gyventojų. 2019 m. tokių buvo 20 proc., o 2014 m. – 11 proc. Per metus į šeimos gydytoją kreipėsi 80 proc. gyventojų, o į gydytoją specialistą ar chirurgą – 48 proc., pastarasis rodiklis buvo 13 procentinių punktų didesnis nei 2019 m.

Per dvi savaites iki apklausos receptinius vaistus vartojo 55 proc. gyventojų – 12 procentinių punktų daugiau nei 2019 m. Nereceptinius vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus vartojo 69 proc. apklaustųjų, 2019 m. tokių buvo 58 proc.

Pasak Valstybės duomenų agentūros, gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. 

Jame dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Tyrimas pagal bendrą metodiką atliekamas visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Klaipėdoje trečiadienio rytą vyras ginklu šaudė į paukščius, pranešė policija.

Anot Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apie 7.50 val. Budelkiemio gatvėje, viešoje vietoje, pirminiais duomenimis, vyras (gim. 1966 m.), kaip įtariama, iš pneumatinio ginklo šaudė į paukščius. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Lietuvai neturėtų grėsti naftos produktų tiekimo krizė, nes Klaipėdoje veikiantis valstybinės operatorės „KN Energies“ terminalas gali užtikrinti šaliai reikalingą jų kiekį, sako buvęs energetikos ministras ir anksčiau „Litgrid“ vadovavęs Rokas Masiulis.

„Labai norėčiau, kad žmonės nebūtų gąsdinami. Visi dabar kalba, kad „Orlen“ brangiai nupirks naftą ir pas mus pakils kainos. Reikia žinoti, kad Klaipėdoje yra „KN Energies“ terminalas, kuris gali Lietuvai atvežti tiek naftos produktų, kiek jai reikia“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė R. Masiulis.

Anot jo, tiekėjai, susidarius pakankamam kainų skirtumui, galėtų nukreipti produktus į Lietuvą per Klaipėdos terminalą. Tokiu atveju kainos Lietuvoje, jo vertinimu, būtų artimos kitų regiono šalių kainoms.

„Bus keli pridėtiniai procentai prie kainos ir gausime skandinaviškas kainas, arba iš kitur atsivešime. Tiesa, Lietuvoje kainos bet kuriuo atveju atitiks pasaulinį vidurkį. Nebus taip, kad mes būsime kažkokia sala, todėl nereikia panikuoti“, – teigė jis.

Mano, kad rinka pati susitvarkys su kylančiais sunkumais

R. Masiulis taip pat ragino situaciją dėl kylančių naftos kainų palikti spręsti rinkai. Jo teigimu, naftos tiekimo grandinės yra lanksčios, o rinkos dalyviai gali greitai ieškoti alternatyvių tiekimo kelių.

„Palikčiau rinkai viską susitvarkyti. „Orlen“ yra tikrai patyręs koncernas ir prisiminkime, kad jam vadovauja buvęs Mažeikių gamyklos vadovas, kuris ir Lietuvą gerai žino, ir daug gero čia yra padaręs. Jis tikrai išmano tiekimą ir kitus dalykus“, – sakė buvęs energetikos ministras.

Jo teigimu, pasaulinį naftos pasiūlos sumažėjimą dėl konflikto Hormuzo sąsiauryje ir atakų sustabdyto Saudo Arabijos naftotiekio turėtų kompensuoti atsigaunanti gavyba kitose pasaulio dalyse.

„Trūkstamas naftos kiekis pasaulyje dabar nėra toks didelis. (...) Už kelių dienų Saudo Arabija turėtų pusę savo naftotiekio pajėgumo įjungti ir tik likusius pajėgumus per 8 savaites. (...) Pusė jų pajėgumo sudaro maždaug 3,5 mln. barelių, o pasaulyje toks maždaug trūkumas ir yra“, – teigė R. Masiulis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į augančią naftos gavybą Amerikoje. Pasak R. Masiulio, didėja Argentinos, Gajanos, Brazilijos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių gavyba, todėl pasaulinė rinka nėra izoliuota nuo alternatyvių tiekimo šaltinių.

Akcizo mažinimas – trumpalaikė ir itin skaudi priemonė

Tuo metu galimybę mažinti akcizus, siekiant amortizuoti kylančių degalų kainų poveikį, R. Masiulis vertina skeptiškai. Jo teigimu, toks sprendimas trumpam sumažintų problemą, tačiau kartu mažintų valstybės biudžeto pajamas.

„Akcizo mažinimas biudžeto pajamas mažina ir problemą išsprendžia trumpam laikui. Tai skausmingas kelias, kuris nelabai sprendžia klausimą iš esmės“, – sakė jis.

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose daro didžiulį spaudimą didžiausiai pasaulyje naftos eksportuotojai Saudo Arabijai. Iranui užblokavus Hormuzo sąsiaurį, o Jemeno husių sukilėliams keliant vis didesnę grėsmę Bab al Mandebo sąsiauriui, po dronų atakų karalystei taip pat teko uždaryti svarbų naftotiekį.

Tolesnis Saudo Arabijos eksporto mažėjimas naftos kainas gali išauginti dar labiau.

Rytų–Vakarų naftotiekis, kuriuo galima transportuoti didelius naftos kiekius iš Persijos įlankos į Raudonąją jūrą aplenkiant Hormuzo sąsiaurį, po atakų prieš jį Rijado ir Medinos regionuose buvo uždarytas atsargumo sumetimais.

Nuo metų pradžios „Brent“ nafta pabrango beveik 80 proc., tačiau jos kaina tebėra mažesnė už balandžio pabaigoje pasiektą aukščiausią lygį, kai barelis kainavo kiek daugiau nei 126 JAV dolerius. Tiesa, barelio kaina jau kelias dienas paeiliui laikosi virš 100 JAV dolerių.

Madridas, rugsėjo 17 d. (AFP-ELTA). Gelbėtojai Ispanijoje ketvirtadienį ieškojo moters, potvynio srovės nuneštos netoli Barselonos. Smarkios liūtys užklupo  šalies rytinę Viduržemio jūros pakrantę, vanduo užtvindė gatves ir sutrikdė susisiekimą. 

Stichija smogė klimato kaitos paveiktai šaliai ką tik išgyvenus karščiausią per istoriją vasarą ir neįprastai šiltą rugsėjo pradžią. 

Nacionalinė meteorologijos tarnyba AEMET trečiadienį paskelbė įspėjimus dėl smarkių liūčių rytiniuose regionuose, o Barselonoje trumpam įvedė aukščiausio lygio – raudonąjį – pavojų dėl staigių potvynių grėsmės. 

Katalonijos civilinės saugos prevencijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Joanas Ramonas Cabello regioniniam transliuotojui „3Cat“ sakė, kad Olivelos kaime, maždaug už 40 km į vakarus nuo Barselonos, srovė nunešė prie upelio buvusią moterį.

„Ji buvo automobilyje ir, regis, mėgino iš jo išlipti“, – sakė J. R. Cabello. Jis patvirtino, kad moters ieško regiono policija. 

Pareigūnai ragino Katalonijos ir Valensijos regionų gyventojus vengti nebūtinų kelionių ir būti itin atsargiems. Ministras pirmininkas Pedro Sánchezas socialiniame tinkle X įspėjo, kad padėtis daug kur yra labai sudėtinga.

Institucijos telefonu išsiuntė įspėjimus gyventojams kai kur Katalonijoje ir Valensijoje bei pietrytinėje Almerijos provincijoje. 

Barselonoje dėl užtvindytų gatvių buvo uždarytos kai kurios metro stotys, pakeisti autobusų maršrutai. Taip pat sutriko regioninių traukinių eismas, o Barselonos „El Prat“ oro uoste – antrame pagal užimtumą Ispanijoje – buvo atidėti arba atšaukti skrydžiai. 

Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė sulaukusios daugiau nei 850 skambučių, susijusių su liūtimis, sukėlusiomis daugiau kaip 500 incidentų. 

Atšauktos futbolo rungtynės

Kaimyniniame Valensijos regione, skaudžiai nukentėjusiame per potvynius  2024 m., pasiglemžusius daugiau nei 230 gyvybių, meteorologijos tarnyba „Avamet“ išmatavo, kad keliose savivaldybėse vos per pusvalandį iškrito daugiau nei 70 milimetrų kritulių. 

„Retai kada matome tokį didelį kritulių kiekį per 30 minučių, koks šiandien iškrito Valensijoje ir aplinkinėse vietovėse“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame „Avamet“ įraše. 

Pagalbos tarnybos pranešė apie 478 incidentus Valensijos provincijoje, jie daugiausia susiję su žala turtui, vandens pratekėjimu ir eismo sutrikimais. 

Regiono centre Valensijoje buvo sustabdytas visų metro linijų eismas, dėl potvynio kelioms valandoms buvo uždarytas miesto oro uostas. Operatorės „Aena“ duomenimis, dėl to 12 skrydžių teko nukreipti kitur. 

Taip pat Valensijoje buvo atidėtos aukščiausiosios lygos futbolo rungtynės tarp „Levante“ ir Bilbao „Athletic“ komandų, nes aikštė buvo užlieta vandeniu, jo pateko ir į žaidėjų tunelį. 

Piečiau, Almerijoje ir pietrytiniame Mursijos regione, daugiau nei 20 savivaldybių ketvirtadienį prevenciškai sustabdė pamokas. 

Mokslininkai teigia, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita Viduržemio jūros regione stiprina audras, rudenį dažnai siaučiančias rytinėje Ispanijos dalyje. Vasarą jūra sukaupia daug šilumos, todėl padidėja garavimas ir iškrenta daugiau kritulių.

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Seimo seniūnų sueiga nusprendė į kitos savaitės ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę neįtraukti siūlymo atleisti iš pareigų „Nemuno aušrą“ konsultavusią Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narę Laurą Matjošaitytę.

Už tokį siūlymą balsavo 9 opozicijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai. Tuo metu 11 valdančiųjų ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šiuo klausimu susilaikė. 

„Ketvirtadienį gal seniūnų sueiga galėtų įtraukti jau, kad nusimatytume tą procedūrinį VRK narės atleidimo klausimo svarstymą ir tada jau būtų pagrindas informuoti pačią komisijos narę ir žinotų, kad yra protingas terminas, kada gali ta procedūra būti realizuojama“, – teigė siūlymą iškėlęs konservatorius Mindaugas Lingė. 

Tiesa, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sutiko, kad savaitė „yra protingas terminas“ informuoti L. Matjošaitytę, tačiau tikino, kad iš pradžių reikia įsitikinti, ar VRK narę pasieks jo išsiųstas raštas.

„Turime intenciją įtraukti kitą savaitę. (Ar – ELTA) pavyks – pasižiūrėsime kaip ten suvaikščios mūsų raštai“, – kalbėjo J. Olekas.

Savo ruožtu Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė anksčiau Eltai teigė, kad nereikėtų skubėti priimti tokių sprendimų, neturint papildomos informacijos.

„Manyčiau, kad (trūksta – ELTA) pokalbio su VRK nare, nes dabar turime tik tai, ką matome viešojoje erdvėje, jos pačios pakomentavimus arba citatas ir politikų nuomonę – norėtųsi žinoti šiek tiek daugiau“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė politikė. 

Antradienį opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iniciatyva buvo surinkti reikalingi parašai, prašant į Seimo darbotvarkę įtraukti siūlymą atleisti L. Matjošaitytę iš pareigų VRK. Šį dokumentą pasirašė parlamentarai iš konservatorių, liberalų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų.

VRK pirmadienį pranešė pagal metaduomenis nustačiusi, kad „Nemuno aušros“ atsakymą komisijai su nario mokesčiu susijusiais klausimais užpernai rengė L. Matjošaitytė. Komisija ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje spręs, ar pradėti tyrimą dėl šių konsultacijų. 

Skundus dėl L. Matjošaitytės yra gavusios VRK, Advokatų taryba, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pastaroji praėjusią savaitę nusprendė surinkti papildomą informaciją ir tik tada spręsti, ar pradėti tyrimą. 

Klausimų kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog L. Matjošaitytė prieš 2024 metų Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ bei padėti partijai parengti atsakymą VRK.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad su L. Matjošaityte partija konsultavosi įvairiais klausimais, bet už tai nebuvo mokama. Pati VRK narė teigė, kad už šias konsultacijas ji negavo „nė vieno euro“. 

VRK savo ruožtu informavo, kad „Nemuno aušros“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nerado išlaidų už L. Matjošaitytės suteiktas teisines paslaugas.

„Delfi“ taip pat skelbė, kad 2024 metų rugsėjį, likus daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, L. Matjošaitytė „Nemuno aušros“ vicepirmininkui Robertui Puchovičiui atsiuntė savo parengtą partijos atsakymo VRK projektą. Laiške ji paprašė R. Puchovičiaus perkelti jos rengtą atsakymą į jo paties sukurtą „Word“ dokumentą tam, kad neliktų jos metaduomenų.

Pats R. Puchovičius „Delfi“ teigė neatsimenantis tokio laiško. 

Vilnius, rugsėjo 17 d. (ELTA). Uostamiestyje trečiadienio rytą daugiabučio laiptinėje rastas moters lavonas, pranešė policija.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 6.33 val. Klaipėdoje, Taikos prospekte, daugiabučio laiptinėje, rastas mirusios moters (gim. 1950 m.) kūnas be akivaizdžių smurto žymių. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.