Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA). Latvijai planuojant nuo kitų metų uždrausti autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją, Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad tokiam sprendimui pritartų ir Lietuvoje. Anot jo, sostinės savivaldai jau kurį laiką kyla klausimų dėl to, kaip vyksta keleivinio transporto judėjimas tarp Rusijos ir Baltarusijos.

„Aš labai pritarčiau tokiai nuomonei, nes migracija arba mūsų pasienio klausimai – ką mes įsileidžiame, kaip mes įsileidžiame ir kaip kontroliuojame yra nacionalinės valdžios dispozicijoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.

„Kai kurie klausimai, kaip vyksta judėjimas su Baltarusija, tikrai kelia ir mums nuostabą, tad tikrai atėjo laikas peržiūrėti, kaip veikia mūsų pasienis ir ką mes iš tikrųjų įsileidžiame. Pritarčiau tam“, – tikino meras.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, šiuo metu galioja 29 leidimai reguliariajam keleivių vežimui tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos arba tranzitu per Lietuvą. Tarp jų – maršrutai į Minską, Gardiną, Gomelį, Lydą ir Ašmeną.

Kaip anksčiau skelbė ELTA, nuo 2027 m. Latvijoje planuojama uždrausti reguliarius ir užsakomuosius tarptautinius autobusų reisus į Rusiją ir Baltarusiją, taip pat tranzitą per Latvijos teritoriją į šias šalis.

Tai numatyta Latvijos Susisiekimo ministerijos parengtuose ir vyriausybei svarstyti pateiktuose Kelių transporto įstatymo pataisų projektuose.

Pagal tarptautinį susitarimą šiuo metu iš Latvijos į Rusiją vykdomas vienas reguliarus autobusų reisas į Maskvą. Jo licencija galioja iki 2027 m. sausio 9 d. ir jos pratęsti neplanuojama.

Latvijos Susisiekimo ministerija vis dėl to pripažįsta, kad reguliarių reisų iš Latvijos ribojimas nėra visiškai veiksmingas, nes keleiviai gali rinktis maršrutus su persėdimu Estijoje ar Lietuvoje, taip pat mikroautobusų paslaugas, kurioms atitinkamos keleivių vežimo autobusais taisyklės netaikomos. 

Todėl teigiama, jog latviai ketina siekti suderinto sprendimo Baltijos šalių bei Europos Sąjungos (ES) lygmenimis.

Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA). Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad savivaldybės sprendimas liepą nutraukti sutartis su finansinių sunkumų turėjusia atliekų gamyklos operatore „Energesman“ buvo savalaikis ir pagrįstas.

„Žinote, čia kaip ir santuokoje: iškart nepuoli po pirmo ginčo skirtis, visą laiką bandai susitaikyti ir gyventi, bet, kai jau pasieki kritinę ribą, tada įvyksta sutarties nutraukimas arba šiuo atveju santuokos nutraukimas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Vilniaus meras.

„Man atrodo, kad tikrai sprendimai buvo ir pagrįsti, ir savalaikiai. Galiausiai tą patvirtina ir teismų sprendimai, kurie kol kas yra tikrai į vienus vartus viešojo administravimo subjekto naudai“, – pridūrė V. Benkunskas.

LRT tyrimų skyrius paskelbė, kad Vilniaus savivaldybė jau pavasarį žinojo apie atliekas tvarkančios bendrovės „Energesman“ finansinius sunkumus ir riziką, kad įmonė gali nepajėgti vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

Vėliau liepą regione kilus šiukšlių krizei, galiausiai sutartys su įmone buvo nutrauktos, o jos operuotos atliekų tvarkymo gamyklos atstatymo išlaidas dabar gali tekti padengti Vilniaus regionui.

Anot V. Benkunsko, ši žurnalistų paskelbta informacija nėra naujiena.

Meras akcentavo, jog „Energesman“ visuomet skelbė pajėgsiantis įgyvendinti įsipareigojimus, dėl to savivaldybė neskubėjo nutraukti sutarčių.

„Nei čia kažkokia naujiena, nei kažkokia sensacija. Akivaizdu, kai tu turi sutartinius santykius su verslu, tu sieki sutartį saugoti – tuo labiau, kad iš „Energesman“ buvo visą laiką deklaracijos, kad jie turi ir finansinius pajėgumus atstatyti pastatą, ir turi ryžtą“, – tikino meras.

„Bet viena yra pasirašyti sutartį ir įsipareigoti ant popieriaus, kita yra įgyvendinti realybėje. Kai mes pamatėme, kad iš tikrųjų įmonė ne tik neįgyvendina to, kas yra deklaruota pasirašytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje, o viskas važiuoja dar prastyn, atsiranda nemokumo problemos, atsiranda atliekų kaupimo problema, kas gresia ir ekologine, ir gaisro rizika, tai tuomet sprendimai (nutraukti sutartis – ELTA) buvo priimti“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta, gegužę Vilniaus regionas su „Energesman“ sudarė taikos sutartį, kurioje buvo numatyta, kad bendrovė savo lėšomis atstatys per praėjusių metų balandį kilusį gaisrą apgadintą atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamyklą.

Tačiau tuo metu įmonės finansinė padėtis jau buvo sudėtinga, o vėliau jos problemos dar labiau gilėjo, apie tuo metu savivaldybės matytas rizikas patvirtino ir administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Pasak jo, savivaldybė galėjo iš karto atsisakyti „Energesman“ paslaugų, tačiau buvo pasirinktas kelias leisti bendrovei pačiai atstatyti gamyklą.

Sutartys su „Energesman“ nutrauktos liepos 10 d., tuomet, kaip skelbiama, ir iškilo klausimas dėl apgadintos gamyklos atstatymo – bendrovei nebegalint vykdyti įsipareigojimų, šią naštą gali tekti prisiimti Vilniaus regionui.

LRT tyrimų skyriaus žiniomis, gamyklos atstatymas gali kainuoti mažiausiai kelis milijonus eurų, o rangovo konkursą planuojama skelbti spalį.

ELTA primena, jog pernai balandžio pabaigoje Vilniuje, Jočionių gatvėje, kilo gaisras „Energesman“ tuo metu valdytoje atliekų tvarkymo gamykloje. Liepsnos buvo malšinamos apie parą laiko, gaisro metu išdegė apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato.

Šis gaisras apsunkino „Energesman“ darbą gamykloje, dėl to šią vasarą prasidėjo vadinamoji Vilniaus atliekų krizė. Dabar Vilniaus atliekų tvarkymo (MBA) gamyklą yra perėmęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).

Tarp savivaldybių įmonės ir privačios bendrovės „Energesman“ tęsiasi teisiniai ginčai.

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Helsinkis, rugsėjo 9 d. (AFP-ELTA). Bendrovė „Google“ trečiadienį pranešė per ateinančius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant dirbtinio intelekto (DI) modeliams skirtus duomenų centrus.

„Tai didžiausia iki šiol vienkartinė „Google“ investicija Europoje ir Suomijos lyderystės atsakingai kuriant dirbtinio intelekto infrastruktūrą įrodymas“, – pareiškime teigė bendrovė.

JAV bendrovės investicijos apima duomenų centrus ir juos aptarnaujančią infrastruktūrą, taip pat partnerystes Haminos, Kajanio, Muhoso ir Valos savivaldybėse.

Ši infrastruktūra užtikrins kelių technologijų milžinės paslaugų, įskaitant DI pokalbių robotą „Gemini“, veikimą.

„Google“ teigimu, investicijos taip pat apima „švarios energijos projektus ir specialius gamtos bei bendruomenių fondus, skirtus vietos biologinei įvairovei, švietimui, moksliniams tyrimams ir darbo jėgos ugdymui remti“.

„Šis „Google“ sprendimas aiškiai liudija mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė neapsiriboja tiesioginėmis investicijomis – ji skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą. Glaudesnis mūsų bendradarbiavimas su „Google“ suteiks ilgalaikės naudos abiem pusėms“, – teigė „Google“ pareiškime cituojamas Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo.

2009 m. pajūrio Haminos mieste įsigijusi buvusią popieriaus gamyklą ir pavertusi ją duomenų centru, „Google“ palaipsniui plėtė savo veiklą Suomijoje.

Naujų projektų statybos darbai numatyti 2027–2028 m. „Google“ skaičiavimais, investicijos kasmet padidins Suomijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 3,6 mlrd. eurų ir visoje šalyje „padės užtikrinti daugiau kaip 37 tūkst. darbo vietų“.

Skaičiuojama, kad 16 tūkst. šių darbo vietų bus statybų sektoriuje.

Pasibaigus statyboms, skaitmeninės infrastruktūros eksploatavimas kasmet padės užtikrinti apie 7 tūkst. darbo vietų, įskaitant darbuotojus pačiuose objektuose ir techninius specialistus, įrangos bei paslaugų tiekėjus, taip pat darbo vietas vietos parduotuvėse, restoranuose ir kitose paslaugų įmonėse, kurių paslaugomis naudosis infrastruktūros darbuotojai ir jų šeimos, priduriama pranešime.

Dėl vėsaus klimato ir palyginti stabilios bei pigios elektros energijos, kurią užtikrina atominės elektrinės ir plačiai išplėtota vėjo bei hidroenergetika, Suomijoje pastaraisiais metais sparčiai daugėja duomenų centrų. Šiuo metu vykdomos dešimčių tokių centrų statybos.

Suomijai susiduriant su rekordiniu nedarbu ir vangiu ekonomikos augimu, investicijų į šį sektorių pritraukimas yra vienas iš P. Orpo dešiniųjų vyriausybės prioritetų. 

Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl galimo kyšininkavimo bei papirkimo įmonėje „Vilniaus miesto būstas“, rašo portalas „Delfi“. 

Skelbiama, kad STT tyrimą inicijavo išnagrinėjusi „Laisvės TV“ paskelbtame reportaže „Skaidrinam 2.0: socialiniai būstai“ pateiktą informaciją apie galimus korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

„Aplinkybių patikslinimo metu nustačius galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymius, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 225 str. „Kyšininkavimas“ ir 227 str. „Papirkimas“, – „Delfi“ nurodė STT atstovė Renata Keblienė.

Tuo metu FNTT, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir sukčiavimo.

Kaip skelbė ELTA, rugpjūtį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos socialdemokratų frakcija kreipėsi į FNTT ir STT, prašydama įvertinti viešai paskelbtą informaciją apie galimai neskaidrią „Vilniaus miesto būsto“ veiklą bei pradėti ikiteisminius tyrimus.

Į FNTT politikai kreipėsi dėl galimo „Vilniaus miesto būsto“ apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo požymių. Tarnybos taip pat prašyta palyginti „Vilniaus miesto būsto“, „Glaskek LT“ ir kitų rangovų apskaitoje nurodytų darbų pobūdį, apimtį bei vertę su faktiškai atliktais darbais.

Kreipimasis į teisėsaugą pateiktas po „Laisvės TV“ paskelbto tyrimo, kuriame teigta, kad „Vilniaus miesto būstas“ galimai neskaidriai vykdė viešuosius pirkimus, o dalis socialinių būstų remonto darbų galėjo būti atlikti nekokybiškai. Taip pat kelti klausimai dėl bendrovės „Glaskek LT“ atliktų darbų sąmatų ir galimų įmonės dovanų „Vilniaus miesto būsto“ darbuotojams.

Po paviešintos informacijos „Vilniaus miesto būstas“ pradėjo vidinį patikrinimą. Įmonės direktorė Rosita Žibelienė Eltai anksčiau teigė, kad paskelbta informacija vertinama rimtai, tačiau reportažo negalima laikyti išsamiu ir visapusiškai atliktu tyrimu.

Savo ruožtu „Glaskek LT“ kategoriškai nesutiko su teiginiais, kad bendrovė darbus vykdė neskaidriai ar nekokybiškai.

Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA). Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį paskelbė konkursą vadovauti Informatikos ir ryšių departamentui (IRD).

Pasak vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno, naujasis IRD vadovas turės ne tik valdyti didelės apimties informacinių sistemų infrastruktūrą, bet ir inicijuoti bei įgyvendinti reikšmingus organizacinius ir technologinius pokyčius.

„Vidaus reikalų informacinės sistemos ir registrai yra tiesiogiai susiję su mūsų valstybės saugumu, teisėsaugos, migracijos, viešojo saugumo ir kitų institucijų gebėjimu nepertraukiamai vykdyti savo funkcijas. Todėl ieškome ne administratoriaus, kuris prižiūrėtų esamą situaciją, o stipraus vadovo, gebančio ją tobulinti“, – pranešime pabrėžė M. Katelynas.

Šiuo metu departamentui laikinai vadovauja Artūras Kavolis. 

Informatikos ir ryšių departamentas yra atsakingas už Vidaus reikalų informacinės sistemos, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos, Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos, kitų valstybės informacinių sistemų, registrų, taip pat informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, plėtrą, technologinį suderinamumą ir saugą.

Departamentas taip pat užtikrina Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo, Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo kūrimą, tvarkymą, plėtrą ir saugą bei jo komponentų technologinį suderinamumą, atitiktį teisiniams reikalavimams.

Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA). Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako jau žinantis, kas galėtų tapti naujuoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu. Vis dėlto kandidato pavardės ministras kol kas neatskleidžia.

„Žinau, bet dar nesakysiu“, – trečiadienį žurnalistams teigė M. Katelynas, paklaustas, ar jau aišku, kas bus paskirtas VSAT vadovu.

Pasiteiravus, kada visuomenei galėtų būti pranešta apie kandidatą į tarnybos vadovus, ministras teigė besitikintis, kad tai paaiškės dar rugsėjį.

„Tikiuosi, kad per šį mėnesį tai išaiškės“, – sakė V. Katelynas.

VSAT vadą skiria ir atleidžia Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu. 

Rugpjūčio viduryje Vyriausybė iš pareigų atleido VSAT vadą Rustamą Liubajevą. Laikinai pasieniečiams vadovauja tarnybos vado pavaduotojas Donatas Škarnulis. 

Rugpjūčio 17 d. M. Katelynas pranešė, kad R. Liubajevas priėmė sprendimą trauktis iš VSAT vado pareigų. 

Vis tik, kai kurie opozicijos atstovai svarstė, kad toks pasieniečių vado sprendimas galėjo būti priimtas dėl didelio vidaus reikalų ministro spaudimo.

Pats R. Liubajevas VSAT socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė, kad sprendimą trauktis iš pareigų priėmė reaguodamas į viešojoje erdvėje reiškiamas abejones dėl tarnybos ir jausdamas atsakomybę „tiek už institucijos sėkmes, tiek už nesėkmes“.

R. Liubajevas pirmą kartą VSAT vadu suteikus generolo laipsnį paskirtas nuo 2019 m. Vėliau, 2024 m., jis paskirtas antrai pasieniečių vado kadencijai.

ELTA primena, kad žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog incidento metu tarp pasieniečių ir iš tunelio išlindusių migrantų įvyko grumtynės, kurių metu vienas Lietuvos pareigūnų buvo aptalžytas. 

Konflikto metu esą taip pat buvo bandoma vieną iš pasieniečių nusitempti į Baltarusijos pusę, tačiau pareigūnui pavyko išsilaisvinti. Tokią informaciją remdamasis šaltiniais penktadienį pranešė naujienų portalas „Lrytas“.

Reaguodamas į šią informaciją vidaus reikalų ministras M. Katelynas pareiškė, kad duomenims pasitvirtinus jis nebematytų galimybių VSAT vadui R. Liubajevui toliau eiti pareigų. 

Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA). Regionų administracinis teismas nagrinės pareiškėjų grupės skundą dėl galimo asmens duomenų saugumo pažeidimo.

Kaip skelbiama pranešima, Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti pareiškėjų grupės (1 337 fizinių asmenų) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro ir Migracijos departamento, dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjų teigimu, jie patyrė dėl valdžios institucijų veiksmų, susijusių su Nekilnojamojo turto registre tvarkomų asmens duomenų saugumu.

Pasak teismo pranešimo, pareiškėjų grupės skunde nurodoma, kad dėl 2026 m. sausio–balandžio mėnesiais įvykusio Nekilnojamojo turto registre kaupiamų ir tvarkomų asmens duomenų saugumo pažeidimo prarado asmens duomenų kontrolę, nebuvo tinkamai ir laiku informuoti apie jų asmens duomenų saugumo pažeidimą. Pareiškėjų teigimu, dėl šių aplinkybių jie patyrė neturtinę žalą. 

Kiekvienas pareiškėjas prašo priteisti po 5 tūkst. eurų, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Grupės skundas leidžia keliems asmenims, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti dėl tapačių ar panašių faktinių aplinkybių, kartu kreiptis į teismą. Toks būdas gali būti efektyvesnis ir padėti sumažinti bylinėjimosi sąnaudas. 

ELTA primena, kad rugpjūčio 10 dieną Regionų administraciniam teismui buvo pateiktas dėl Registrų centro duomenų vagystės nukentėjusių gyventojų grupinis ieškinys, apie tai skelbė portalas „15min“.

Portalo publikacijoje nurodyta, kad prie advokatų kontoros „HUB Legal“ inicijuoto skundo prisijungė daugiau negu 1,3 tūkst. žmonių, galimai nukentėjusių nuo istorijoje apie Registrų centro duomenų vagystę. 

Grupiniu ieškiniu reikalaujama atlyginti neturtinę žalą gyventojams, kurių duomenys buvo pavogti. Kiekvienas iš nukentėjusiųjų siekia prisiteisti iš valstybės po 5 tūkst. eurų, tad šiuo metu bendra suma sudarytų apie 6,7 mln. eurų.

Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie pusę milijono.

Dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų. 

Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė surinkti papildomos informacijos dėl dabartinės Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės galimų konsultacijų „Nemuno aušrai“.

Skundą dėl galimų L. Matjošaitytės konsultacijų VTEK gavo praėjusią savaitę. 

Klausimų kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog pastaroji prieš 2024 metų Seimo rinkimus galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ bei padėjo partijai parengti atsakymą VRK.

Anot teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, šią informaciją turėtų įvertinti VTEK.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad su L. Matjošaityte partija konsultavosi įvairiais klausimais, tačiau už tai nebuvo mokama. Pati VRK narė praėjusią savaitę vykusiame komisijos posėdyje teigė, kad už šias konsultacijas ji negavo „nė vieno euro“. 

VRK savo ruožtu informavo, kad „Nemuno aušros“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nerado išlaidų už L. Matjošaitytės suteiktas teisines paslaugas.

ELTA primena, kad kiek anksčiau posėdžiavusi VRK konstatavo, kad 2024 m. Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“ bei jos lyderis R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą. 

Tyrimą atlikę komisijos atstovai nustatė, kad „Nemuno aušra“ 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis. Tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. 

Be to, įstatymą partija pažeidė priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius (4,3 tūkst. eurų), kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos.

VRK taip pat nustatė, kad „Nemuno aušra“ finansavo 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją per trečiąjį asmenį – partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių.

Esą jis tarpininkavo pervedant įmonių „Tvari statyba“ ir „Lajota“ lėšas, kurių bendra suma siekia 24,2 tūkst. eurų, „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų politinei kampanijai finansuoti. 

Novorosijskas, rugsėjo 9 d. (dpa-ELTA). Per Ukrainos dronų atakas Pietų Rusijos Novorosijsko uostamiestyje žuvo mažiausiai keturi žmonės. Dar 29 asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.

Trijų sužeistųjų būklė, anot jo, yra sunki. V. Kondratjevo duomenimis, padaryta žalos aštuoniems gyvenamiesiems namams ir vaikų darželiui.

Novorosijske įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas. Ukrainos dronai, vietos institucijų duomenimis, skriejo ir į Gelendžiko bei Anapos kurortus, esančius į pietus nuo Novorosijsko. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Anksčiau skelbta, kad Ukrainos dronai naktį smogė naftos terminalui Novorosijske. Tai pranešė leidinys „Kyiv Independent“, nurodydamas į karinius stebėtojus.

Nepriklausomos rusų žinių stoties „Astra“ teigimu, po atakos naftos terminalas užsidegė.

Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, rusų pajėgos naktį numušė 596 Ukrainos dronus.

Rusija nuo 2022 m. vasario kovoja prieš kaimyninę šalį. Ukrainos pajėgos daugiausiai dronais rengia atsakomąsias atakas prieš taikinius Rusijos gilumoje. Pastaruoju metu augo ir civilių aukų skaičiai.

Kyjivas, rugsėjo 9 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo antradienio vakaro neutralizavo 165 iš 196 Rusijos dronų, per „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos. 

Nuo antradienio 18 val. Rusija puolė Ukrainą balistinėmis raketomis „Iskander-M“, paleistomis iš laikinai okupuoto Krymo, dronais „S8000 Bandеrol“, paleistais iš Azovo jūros ir 196 koviniais bepiločiais orlaiviais, įskaitant reaktyvinius „Shahed“, „Gerbera“ ir imitacinius  dronus. Jie buvo paleisti iš Oriolo ir Kursko Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės Kryme. 

Oro ataką atrėmė Ukrainos lėktuvai, žemė-oras raketų, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei gynybos pajėgų mobiliosios ugnies komandos. 

Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8.30 val. oro gynybos pajėgos buvo numušusios arba nuslopinusios 165 dronus. Raketos ir dronai pataikė 23 vietose, numuštų taikinių nuolaužos nukrito keturiose vietose.