Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA). Baltijos ir Šiaurės šalių lyderiams susirinkus Kyjive pademonstruoti paramą, Norvegijos ministras pirmininkas sekmadienį pranešė, kad jo šalis kitais metais Kyjivui skirs 9 mlrd. JAV dolerių (7,7 mlrd. eurų).

Kyjivas pirmadienį surengs vadinamosios Norinčiųjų koalicijos – Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos iniciatyvos – susitikimą, skirtą aptarti, kaip artėjant žiemai padidinti tiek paramą Ukrainai, tiek spaudimą Rusijai, kad ši nutrauktų savo invaziją.

„Norvegijos parama Ukrainai kitais metais bus šių metų lygio: rekordiniai 9 mlrd. dolerių“, – žurnalistams sakė premjeras Jonas Gahras Store.

Oslas nurodė, kad didžioji dalis paramos bus skirta Ukrainos kariuomenei.

Kyjivas nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. susidūrė su didžiulėmis finansinėmis problemomis. Per invaziją buvo nuniokota didelė šalies dalis, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o tūkstančiai civilių žuvo.

V. Zelenskis sekmadienį pažymėjo, kad jo kariuomenei trūksta 27 mlrd. dolerių, tačiau tikslių detalių nepateikė.

Jis paragino Europos Sąjungą paankstinti 90 mlrd. eurų paskolos išmokas, kad šįmet būtų galima užglaistyti spragą.

Jei iki metų pabaigos nebus surinkta maždaug 10 mlrd. dolerių, jo kariai neturės užtektinai ginklų, įspėjo Ukrainos lyderis.

Nuo 2022 m. Kyjivas kliaujasi dešimčių milijardų dolerių parama, kad jo ekonomika išsilaikytų, o kariuomenė galėtų kariauti.

Heraklionas, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA). Graikijos valdžios institucijos per pastarąsias tris dienas prie Kretos salos krantų koordinavo daugiau nei 150 migrantų išgelbėjimą, sekmadienį pranešė naujienų agentūra ANA.

Vien penktadienį per dvi operacijas, kurias vykdė Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ valdomi laivai, buvo išgelbėtas 131 žmogus, skelbė ANA. Šeštadienį pro šalį plaukiančiam dujų tanklaiviui buvo nurodyta iš nedidelio laivo išgelbėti 33 migrantus.

Migrantai turėjo būti nugabenti į Lesbo ir Samo salose įkurtus centrus, o iš ten – galbūt į kitus centrus žemyninėje Graikijos dalyje, teigė šalies migracijos ministerija.

Kreta ir netoliese esanti mažytė Gavdoso sala yra jūrų kelyje, kuriuo migrantai laivais iš Libijos bando pasiekti Europą. Antplūdis pakurstė įtampą kai kurių Graikijos gyventojų gretose.

Šeštadienio vakarą laikiname prieglobsčio prašytojų centre Sintikyje, Graikijos šiaurėje, kilo „rimti incidentai“, sekmadienį pranešė valstybinė televizija ir kartu pridūrė, kad ten buvo pasiųstas policijos pastiprinimas.

Graikijos vyriausybė nurodė, kad buvo sulaikyta 14 asmenų ir nukentėjo penki užsieniečiai, kai žmonių grupė ėmė svaidyti akmenis į policiją. Pasak jos, ši žmonių grupė perpjovė centrą juosiančią spygliuotos vielos tvorą ir pabėgo 41 žmogus, tačiau 17 vėliau buvo sulaikyta.

Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pakartojo, kad Kyjivas nedalyvavo 2022 m. surengtame išpuolyje prieš dujotiekį „Nord Stream“, kuriuo į Europą tekėjo rusiškos dujos.

Vokietijos prokurorai praėjusį mėnesį pareiškė, kad bombų sprogimus užsakė Ukrainos valstybė, o šie kaltinimai gali apsunkinti Kyjivo ir svarbaus karinio rėmėjo santykius.

V. Zelenskis savo šalies vaidmenį visada neigė.

„Ukraina niekada oficialiai nedalyvavo jokioje operacijoje, susijusioje su „Nord Stream“ sprogdinimu“, – sekmadienį žurnalistams sakė jis, paklaustas apie tyrimą.

V. Zelenskis pridūrė, kad Vokietija „gerai žino, jog Ukraina nestovėjo už šios operacijos vykdymo ar pačios jos idėjos“.

Jis pažymėjo, kad Kyjivas padeda Berlynui atlikti tyrimą ir tikisi, jog tai nesukels nesantaikos santykiuose.

„Mums labai svarbu neprarasti partnerystės, neprarasti Europos šalių, kurios padeda Ukrainai nuo pat šio karo pradžios, pasitikėjimo“, – nurodė V. Zelenskis.

Trečiadienį Kroatijoje buvo sulaikytas ukrainietis, įtariamas dalyvavęs sprogdinimuose. Pranešama, kad jis dirbo prie filmo apie šį išpuolį.

Vokietijos prokurorai įtaria, kad šis asmuo bendradarbiavo su dar vienu pernai Italijoje sulaikytu ukrainiečiu, kuris vėliau buvo išduotas Vokietijai.

Vašingtonas/Otava, rugpjūčio 23 d. (AFP-ELTA). JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sekmadienį įspėjo, kad Kanadai būtų „kvaila“ manyti, jog ji gali laimėti prekybos karą su Jungtinėmis Valstijomis, ir ėmėsi prognozuoti „pražūtingą“ poveikį savo šiaurinei kaimynei.

Vašingtono ir Otavos derybos penktadienio vakarą žlugo, todėl įsigaliojo nauji 50 proc. JAV muitai maždaug 20 mlrd. dolerių (apie 17 mlrd. eurų) vertės kanadietiškoms prekėms, sudarančioms 5,5 proc. Kanados eksporto į Jungtines Valstijas.

Kanada atsakė pareikšdama, kad įves tokius pat muitus, kaip JAV, o naujieji mokesčiai, visų pirma nukreipti prieš JAV plieno ir pieno pramonę, įsigalios rugsėjo 8 d.

JAV transporto sekretorius Seanas Duffy pažymėjo, kad susirėmimas su D. Trumpu prekybos kare Kanadai baigtųsi blogiau.

Jungtinėms Valstijoms šiuo metu tenka apie 70 proc. Kanados eksporto.

„Esame puikūs prekybos partneriai, tiesa? Tačiau Kanada iš prekybos su JAV gauna kur kas daugiau naudos, nei JAV iš prekybos su Kanada“, – laidoje „Fox News Sunday“ sakė S. Duffy.

„Manau, kad jiems kvaila manyti, jog jie kariaus su Donaldu Trumpu ir iš tikrųjų laimės tą karą su JAV“, – pridūrė jis.

Transporto sekretorius prognozavo, kad Kanados ministras pirmininkas Markas Carney grįš prie derybų stalo „labai greitai, nes tai bus pražūtinga jo šaliai“.

M. Carney šeštadienį buvo nusiteikęs kovingai ir paskelbė apie atsakomuosius muitus JAV, o prieš tai atsitraukė nuo „blogo susitarimo“ dėl prekybos, nesantaikai tarp ilgamečių sąjungininkių sustiprėjus.

„Kai esi užpuolamas, vyksta karas. Mes buvome užpulti“, – tvirtino M. Carney.

M. Carney paminėjo paskutinės minutės JAV reikalavimus, kurie apribotų Kanados prekybos susitarimus su kitomis šalimis, ir nepriimtinas „grėsmes“ prancūzų kalbai ir Kvebeko kultūrai.

D. Trumpas sekmadienio rytą atsikirto ir pareiškė, kad „Kanada nori turėti valstijos teikiamus privalumus, nebūdama valstija!!!“

„Daugelį metų jie taip pat taikė milžiniškus muitus mūsų puikiesiems ūkininkams. Daugiau to nebus!!!“ – platformoje „Truth Social“ pridūrė D. Trumpas.

„Chuliganas Vašingtone“

Nesantaika išryškino gilėjantį artimų sąjungininkių konfliktą nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios 2025 m. sausį, kurį, be kita ko, paaštrino jo nuolatiniai grasinimai paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija.

M. Carney yra sakęs, kad dvišaliai santykiai pasikeitė amžiams ir kad Kanada turi sumažinti savo priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Nepaisant ekonominių padarinių, jis pelnė politinį palaikymą namuose dėl savo noro priešintis Vašingtonui nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas praėjus dviem mėnesiams po D. Trumpo sugrįžimo į prezidento postą.

„Vašingtone yra chuliganas“, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP Fort Eryje, Ontarijuje, prekybos arterijos Taikos tilto šešėlyje sakė į pensiją išėjęs Kanados mokytojas Stuartas Edwardsas.

„Mes su tuo nesitaikstysime, Kanada su tuo nesitaikstys. Mes kovosime“, – pabrėžė jis.

Neseniai Vašingtone vykusiose derybose Kanada siekė, kad būtų panaikinti D. Trumpo muitai automobiliams, plienui ir aliuminiui, kurie pakenkė šalies ekonomikai, privertė atleisti darbuotojus ir sukėlė įtampą kadaise geležiniuose prekybos santykiuose.

Įvesdami šiuos muitus, Baltieji rūmai kalbėjo apie neva „diskriminacinį“ Kanados elgesį JAV alkoholio, automobilių ir pieno produktų atžvilgiu.

JAV prekybos įgaliotinis Jamiesonas Greeras šeštadienį leidiniui „The New York Times“ sakė, kad JAV pasiūlė sumažinti savo muitus plienui, aliuminiui ir automobiliams, taip pat panaikinti neseniai įvestus muitus Kanados medienai.

J. Greeras tvirtino, kad šios priemonės būtų suteikusios Kanadai „palankiausią režimą iš visų prekybos partnerių“, skelbė „The Times“.

Jis taip pat nurodė, kad naujos derybos su Kanados derybininkais neplanuojamos.

Vilnius, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Valstybinės energetikos grupės „EPSO-G“ koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pirmą metų pusmetį siekė 44,1 mln. eurų, bendrovės koreguotas grynasis pelnas per šį laikotarpį sudarė 24,4 mln. eurų.

Kaip pranešė grupė, koreguotas EBITDA per metus išaugo beveik 9 proc. (nuo 40,5 mln. eurų pernai pirmąjį pusmetį), didėjimą daugiausia lėmė išaugusi reguliuojamo turto vertė ir gerėję „Tetas“ veiklos rezultatai.

Tuo metu grupės koreguoto grynojo pelno rodiklis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, padidėjo beveik 37 proc. (17,7 mln. eurų). Rodiklį didino išaugusi reguliuojamo turto vertė, didėjęs asocijuotų įmonių veiklos rezultatas bei apskaityta „Litgrid“ pelno mokesčio investicijų lengvata.

Dėl laikinų reguliacinių efektų „EPSO-G“ nekoreguotas grynasis pelnas pirmą pusmetį siekė 55,1 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai grupė buvo patyrusi 41,3 mln. eurų nuostolį. 

Nekoreguotas EBITDA sudarė 80,8 mln. eurų, palyginti su 29,2 mln. eurų neigiamu EBITDA prieš metus.

Šį pusmetį „EPSO-G“ grupės investicijos į infrastruktūrą, skirtą perdavimo sistemų saugumui, patikimumui ir atsparumui stiprinti, sudarė 99,6 mln. eurų – tai beveik 20 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.

„Per pirmąjį šių metų pusmetį augo elektros ir dujų perdavimo apimtys, nuosekliai daugėjo atsinaujinančios energetikos projektų“, – pranešime sako „EPSO-G“ grupės vadovas Mindaugas Keizeris.

Prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungtų saulės ir vėjo elektrinių bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių įrengtoji galia pirmą pusmetį pasiekė 6,4 gigavato (GW), palyginti su 4,6 GW tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.

Lietuvoje per šių metų sausį–birželį pagamintos 5,83 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, palyginti su 5,39 TWh tuo pačiu laikotarpiu 2025 m.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos dujų vartotojams perduota 10,1 TWh dujų – 16 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį (8,7 TWh). Perduotų dujų kiekio augimą Lietuvos vidaus rinkoje lėmė didesnis dujų poreikis trąšų gamybos sektoriuje ir šaltesnė žiema, padidinusi energijos poreikį.

Elektros gamyba šalyje buvo 10 proc. didesnė nei prieš metus, o labiausiai augo vėjo energijos gamyba – 46 proc. Lietuvoje pagaminta elektra patenkino 78 proc. šalies elektros energijos poreikio, iš jų 59 proc. buvo patenkinta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Pirmąjį pusmetį į dujų perdavimo ir skirstymo sistemą buvo įleista 242,9 gigavatvalandės (GWh) biometano arba 2,6 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 m. 

Į „Amber Grid“ dujų perdavimo sistemą iš viso buvo transportuota 21,3 TWh dujų, neįskaitant tranzito į Karaliaučių. Tai 29 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m., kai buvo perduota 16,5 TWh dujų.

Šalies dujų vartotojams perduota 10,1 TWh dujų – 16 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį (8,7 TWh). Perduotų dujų kiekio augimą Lietuvos vidaus rinkoje lėmė didesnis dujų poreikis trąšų gamybos sektoriuje ir šaltesnė žiema, padidinusi energijos poreikį.

Per pagrindinį dujų importo šaltinį – Klaipėdos SGD terminalą – pirmąjį pusmetį buvo patiekta 18,6 TWh, arba beveik 88 proc. visų į sistemą transportuotų dujų. Įleidimas per SGD terminalą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo beveik 31 proc.

Vilnius, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Lietuvą purtant kunigų pedofilijos skandalui, „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga teigia matantis prasmę diskutuoti apie galimybę seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusiems asmenims taikyti cheminę kastraciją.

„Dėl vadinamosios cheminės kastracijos, kuri yra kai kuriose šalyse taikoma seksualiniams nusikaltėliams, aš prisipažinsiu, nesu pasiruošęs pasakyti, kiek tai yra efektyvu. Bet manau, tikrai verta būtų pasiaiškinti“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas A. Veryga.

„Tai yra viena iš priemonių, kuri, matyt, leistų dalį rizikų suvaldyti, bet aš nesu pasiruošęs pasakyti, kiek tai yra efektyvu ten, kur yra taikoma. Jeigu tai yra įvardijama kaip priemonė, matyt, yra praktikų, kur tai yra pabandyta ir kažkiek pasiteisina“, – akcentavo politikas.

„Valstiečių“ lyderio įsitikinimu, siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinių nusikaltimų, reikia taikyti visas galimas priemones.

„Nėra taip, kad tik registras arba tik įkalinimas paims ir išspręs pačią problemą. Turbūt nė viena ta kulka nebus sidabrinė. Bet jeigu mes tą matome kaip problemą, tai reikia ir taikyti visas įmanomas priemones, kurios yra“, – sakė A. Veryga.

„Jeigu ji (cheminė kastracija – ELTA) gali išspręsti 5 proc. problemos, tai darykime. Neišspręs šimtu procentų problemos, bet dalį vaikų mes tokiu būdu apsaugosime. Net jei vieną ar du vaikus apsaugosime, vien dėl to yra verta bandyti“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.

Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.

Su šia byla susijusi kita baudžiamoji byla teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pareikšti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais. 

Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako juos įvardyti, šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas. 

Vasario 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu T. Švedavičiaus turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas šį apribojimą pratęsė dar pusei metų. 

Kaip anksčiau kalbėjo G. Grušas, seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas dvasininkas  T. Švedavičius savo kaltę pripažįsta, prašosi būti atleistas iš kunigystės bei žada nukentėjusiems atlyginti žalą. Tuo metu kunigas R. Peciunas savo kaltę neigia. 

Po šio skandalo apie medikamentinį gydymą seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus padariusiems asmenims užsiminė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Pasak ministrės, verta stiprinti pagalbos prieinamumą žmonėms, išreiškusiems norą jos gauti. Vienas iš tokių būdų, anot ministrės, galėtų būti medikamentinis gydymas lytinį potraukį vaikams turintiems asmenims.

Savo ruožtu Seimo narys Vytautas Sinica siūlo įteisinti savanorišką cheminę kastraciją asmenims, nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, kaip vieną iš lygtinio paleidimo sąlygų. Tokias Bausmių vykdymo kodekso (BVK) pataisas parlamentaras įregistravo po birželį priimto Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo.

Vilnius, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) lyderiais sekmadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Susitikime aptarta tolesnė karinė parama Ukrainai, Europos Sąjungos (ES) plėtra ir sankcijos agresorei Rusijai, pranešė Prezidentūra.

„Sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos, ES turi kuo greičiau priimti 22-ąjį sankcijų paketą ir pagaliau imtis tų sektorių, kurie skaudžiausiai paveiktų Rusijos karo mašiną, nutraukiant jos pajamas iš energetikos ir ribojant prieigą prie pasaulinės finansų sistemos“, – teigė šalies vadovas.

Prezidento žodžiais, sankcijos turi būti taip pat griežtinamos ir trečiųjų šalių veikėjams, padedantiems sankcijas apeiti.

Lietuvos vadovas pažymėjo, jog NB8 šalių indėlis siekia 40 proc. visos Vakarų teikiamos karinės paramos Ukrainai. Lietuvos metinis įsipareigojimas Ukrainos gynybai sudaro ne mažiau kaip 0,25 proc. Lietuvos BVP – maždaug 230 mln. eurų per metus. Naujausio mūsų paramos paketo vertė – 42 mln. eurų.

„NB8 ir Ukrainos platforma yra tinkama priemonė mokytis iš Ukrainos patirties. Vertiname tai, kad Ukraina dalijasi vertinga karo meto patirtimi, ir turime visapusiškai ja pasinaudoti – gynybos, civilinės saugos, atsparumo ir kibernetinio saugumo srityse. Taip pat turime pasitelkti Ukrainos patirtį karinių technologijų ir gamybos srityse“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentas taip pat akcentavo, jog Lietuva remia Ukrainos siekį iki 2030 metų tapti visateise ES nare. Pasak šalies vadovo, tai bus vienas iš artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kitais metais prioritetų.

NB8 valstybių lyderių susitikimas su Ukrainos Prezidentu vyko Ukrainos nacionalinės vėliavos dieną, kuri minima rugpjūčio 23-iąją.

(Papildytas visas tekstas)

Vilnius, rugpjūčio 23 d. (ELTA). ESO vadovas Renatas Radvila sekmadienio pavakarę informavo, kad po galingos audros elektros energijos vis dar neturi 174 tūkst. vartotojų visoje Lietuvoje. Gedimų šalinimo identifikavimui pasitelktas sraigtasparnis. 

Pasak ESO vadovo, elektros atkūrimo darbams kliudo ir gamtinės sąlygos, nes ESO darbuotojai atramose negali dirbti, kai pučia bent 15 metrų per sekundę vėjas. Sekmadienį šalyje taip pat buvo pakankamai vėjuota.

„Daugiausiai paveiktų klientų yra Utenos, Kauno ir Panevėžio regionuose, darbai vyksta kiaurą parą, bet kai kurios tinklo pažeidimų vietos net fiziškai dar nepasiekiamos dėl nuvirtusių medžių, nulaužtų šakų. Tam, kad kuo greičiau nustatytume tinklo pažeidimų vietas, Zarasų ir Biržų rajonuose pasitelkėme sraigtasparnį, darome viską, kad kuo greičiau atstatytume tiekimą. Savivaldybėms yra išvežti generatoriai, skirti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, jų pristatyta pagal pateiktus prašymus, daugiau nei šimtas“, – sako R. Radvila. 

Šiuo metu Utenos regione elektros tiekimas vis dar yra sutrikęs apie 46 tūkst., Kauno regione – apie 40 tūkst., Panevėžio regione – apie 32 tūkst. klientų. Vilniaus regione šiuo metu yra apie 21 tūkst. paveiktų klientų, Alytaus regione – apie 15 tūkst. klientų. Šiaulių regione elektros tiekimas sutrikęs apie 8 tūkst., Klaipėdos – apie 7 tūkst. klientų.

Klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių bus atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. Ji bus pritaikyta įprasta tvarka – klientams dėl jos kreiptis nereikės.

Prašo laikytis atsargumo

Tarnyboms tvarkantis su stichijų padariniais, ESO prašo gyventojų laikytis atsargumo, kad būtų išvengta skaudžių nelaimių. Nors vėjas nurimo, pavojus išlieka: gatvėse, keliuose, parkuose ir miškuose yra pavojingai pasvirusių, aplūžusių medžių, šakų, ant žemės gali gulėti nutrauktų elektros laidų. 

„Prašau gyventojų kantrybės ir supratimo, kad darbai dėl objektyvių aplinkybių gali užtrukti, nes pažeidimų mastas didžiulis, o žmogiškieji ištekliai turi savo ribas. Jei turite galimybę, pasirūpinkite alternatyviu elektros šaltiniu, generatoriumi, pasirūpinkite artimaisiais, senyvo amžiaus kaimynais, telkitės bendruomenėje. O dalis mūsų gali prisidėti tiesiog laikydamiesi atsargumo – likdami namuose, atsisakydami nebūtinų kelionių ir taip išvengdami pavojingų situacijų“, – sako R. Radvila.

ESO primena, kad pamačius nutrūkusį ar ant žemės gulintį elektros laidą, kibirkščiuojančią įrangą ar ant elektros linijų pavojingai užvirtusį medį, prie jo negalima artintis ir reikia nedelsiant  pranešti ESO telefonu 1852. Jei dėl didelio užklausų srauto nepavyksta prisiskambinti 1852 ar užregistruoti informacijos svetainėje, galima parašyti [email protected] arba palikti žinutę ESO „Facebook“ paskyroje. 

Elektros tiekimo sutrikimus automatiškai fiksuoja išmanieji skaitikliai, todėl sutrikimai operatoriui yra žinomi ir tuomet, kai dėl didelio klientų srauto nepavyksta prisiskambinti telefonu ar užregistruoti sutrikimo svetainėje.

ESO primena, kad pamačius nutrūkusį laidą ar apgadintą elektros įrenginį, reikia nesiartinti ir laikytis atstumo, o netyčia atsidūrus greta nutrūkusio laido, reikia pasišalinti mažais žingsneliais, einant koja prie kojos. 

„Nukritus laidui ant automobilio, iš jos išlipkite vienu metu statant abi kojas ant žemės“, – įspėja ESO.

Šalis susidūrė su 12 valandų trukusia audra

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad per naktį ir šią dieną elektros energijos tiekimas kol kas yra atkurtas daugiau nei 90 tūkst. vartotojų.

„Daugiau nei 90 tūkstančiams vartotojų tiekimas yra atkurtas. Be abejo, dideliu iššūkiu išlieka likusi dalis“, – sakė ministras per spaudos konferenciją sekmadienį Trakų rajone, Valų kaime. 

Pasak jo, šalis susidūrė su kelis dešimtmečius nematyta audra. Elektros tiekimo specialistams reikės atkurti tūkstančius atkarpų.

Manoma, kad audros šalinimo padariniai gali užtrukti.

Savivaldybės, pavyzdžiui, Elektrėnų, Rokiškio, Kaišiadorių, Zarasų rajonų ir kt. savo socialinių tinklų sekmadienio rytą savo paskyrose skelbė, kad dėl audros padarinių vis dar elektros energijos neturintys gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos seniūniją dėl elektros generatorių.

„Generatorių kiekis yra ribotas, todėl labai prašome kreiptis tik tuos gyventojus, kuriems generatorius šiuo metu yra tikrai būtinas. Prašome šia informacija pasidalinti ir su kaimynais, artimaisiais ar kitais gyventojais, kurie dėl elektros ar ryšio sutrikimų gali jos nepamatyti“, – skelbė savivaldybės.

Gyventojams, kuriems elektros tiekimas nėra atkurtas, ESO žadėjo nemokamai suteikti elektros generatorius.

Netrukus pasirodė informacija, kad generatorių nebeliko, jie paskirstyti.

ESO žada, kad elektros neturintys gyventojai bus informuojami SMS laiškais ir elektroniniais laiškais, kad jie galėtų išvykti pas giminaičius ir planuoti kitas savo veiklas.

Tuo metu Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams sekmadienį buvo išsiųstas pranešimas lietuvių ir anglų kalbomis.

„Gyventojai neturintys elektros ar vandens sekmadienį iki 19 val. gali atvykti į seniūniją įkrauti telefonų ir prisipildyti vandens“, – rašoma pranešime.

Vilnius, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepradės ikiteisminio tyrimo dėl nurodymų visas sostines regiono mišrias komunalines atliekas vežti į Elektrėnų savivaldybėje esantį Kazokiškių sąvartyną.

Šiuos sprendimus sostinėje prasidėjus atliekų krizei priėmė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) ir Vilniaus miesto ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

Po Elektrėnų savivaldybės kreipimosi Vilniaus apygardos prokuratūra pavedė STT priimti sprendimą Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nustatyta tvarka dėl aplinkybių, susijusių su galimu neteisėtu neapdorotų mišrių komunalinių atliekų vežimu ir šalinimu.

Savivaldybė liepą skelbė, kad sprendimas į sąvartyną nukreipti visų Vilniaus regiono savivaldybių mišrias komunalines atliekas buvo priimtas neįtraukus Elektrėnų atstovų ir neįvertinus galimų pasekmių gyventojams bei aplinkai.

Tačiau STT liepos 27 d. sprendimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo ir 270 str. 1 d. dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo bei statinių, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

„Toks sprendimas priimtas, nenustačius duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, vykdydami jiems pavestas funkcijas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo jiems suteiktus įgaliojimus“, – komentare Eltai nurodė STT.

„Taip pat nenustatyta faktinių duomenų apie konkrečius teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimus, kurie būtų sukėlę pavojingus padarinius“, – teigė tarnyba.

Prokuroras rugpjūčio pradžioje STT sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtino kaip teisėtą ir pagrįstą.

Kaip skelbė ELTA, Vilniaus savivaldybei liepos pradžioje priėmus sprendimą visas sostinės regiono mišrias komunalines atliekas laikinai vežti į Kazokiškių sąvartyną, jo greitai atsisakyta merui Gediminui Ratkevičiui pasipiktinus savivaldybės vienašališkumu ir pareiškus, jog Elektrėnų savivaldybė minėtų atliekų gali nepriimti.

Savivaldybėje dėl taršos sieros vandeniliu nuo kovo paskelbta ir ekstremalioji situacija – teigiama, jog taršos šaltinis yra Kazokiškių sąvartynas, o sieros vandenilio koncentracija ore norma liepą viršijo 4 kartus.

Aplinkos ministerijos kancleris Vladislavas Kondratovičius liepą sakė, kad, nors į sąvartyną nebėra vežamos mišrios atliekos, iššūkių dar gali kilti dėl bioskaidžių šiukšlių apdorojimo.

Dėl liepą sostinės regione kilusios šiukšlių krizės iššūkių dėl atliekų rūšiavimo kyla ir kitiems regionams – ne tik Vilniaus, bet ir Utenos bei Alytaus.

Situaciją apsunkino pernai kilęs gaisras Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje, po kurio nepavyko iki galo atkurti gamyklos veiklos.

Kad galėtų susitvarkyti su gamykloje likusiomis šiukšlėmis ir kasdieniu srautu, VAATC pasirašė sutartis su trimis privačiais partneriais „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“. 

Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamos sistemos smogė Rusijos lėktuvams „Su-33“ ir „MiG-29“, taip pat aštuonioms radarų sistemoms, S-400 bataliono pozicijai ir dviem priešlėktuvinių raketų sistemoms, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis.

Pasak jo, 11 iš 14 taikinių buvo sėkmingai atakuoti Rusijos Federacijos Rostovo srityje ir Krasnodaro krašte, o likę trys buvo laikinai okupuotame Kryme.

Vitiazeve, Krasnodaro krašte, nepilotuojamų sistemų pajėgos smogė naikintuvams „Su-33“ ir „MiG-29“ bei bepiločiui orlaiviui „Orion“. Rostovo srityje nepilotuojamų sistemų pajėgos atakavo priešlėktuvinių raketų sistemą „TOR“ (Pudovyjų kaime), radarų sistemą „Nebo-U“ (Dolotinkos kaime), radarų stotį „Podliot“ (Golovatkos kaime) ir radarų stotį „Kasta 2E2“ (Latonovėje).

Kryme atakuotas radaras „Nebo-U“ (Sevastopolis), radaras 36D6M (Ujutnė) ir radaras „ST-68“ (Eupatorija). Krasnodaro krašte smogta į radarą „Podliot“ (Prigibsko gyvenvietė), radarą „Kasta 2E2“ (Šabelskė), oro gynybos sistemą „Pancir-S1“ (Jeiskas) ir oro gynybos sistemos S-400 „Triumph“ poziciją (Gelendžikas).