Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuva jau yra pasirengusi griežtinti per šalies teritoriją tranzitu gabenamų rusiškų grūdų kontrolę, tačiau galutinį sprendimą kol kas stabdo kai kurių įmonių teisinės pretenzijos.

„Laukiame paskutinio derinimo rato atsakyti dar keletai teisininkų kontorų, kurios parašė tam tikrų pretenzijų dėl mūsų šito įsakymo (griežtinti grūdų pervežimus – ELTA), kad jo negali būti“, – ketvirtadienį „Delfi“ laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo ministras.

Įvedus apribojimus, grūdus Klaipėdos uoste reikėtų sulaikyti tol, kol bus gauti jų kilmės tyrimų rezultatai – dabar mėginiai paimami, bet grūdai toliau kraunami į laivus, kurie iškart gali plaukti į galutinį tašką, nors tyrimai užtrunka gerokai ilgiau.

Žemės ūkio ministras neslėpė nusivylimo, kad dalis verslo atstovų priešinasi griežtesnei grūdų tranzito kontrolei. Anot K. Mažeikos, kai kurios įmonės pasirinko teisinėmis priemonėmis stabdyti procesą, nors ministerija tikėjosi, kad naujoji tvarka jau galės būti įgyvendinta.

„Liūdina ta situacija, kad nesame visi vieningi šioje vietoje ir norime užbraukti tą brūkšnį, kad per Lietuvos uostus nevažiuotų tie rusiški grūdai“, – kalbėjo jis.

Ministro teigimu, numatoma tikrinti ne tik pašarinius, bet ir maistinius grūdus, o kroviniai iš Klaipėdos uosto negalėtų išplaukti, kol nebūtų gauti jų kilmės tyrimų rezultatai.

„Jau galėjome turėti įsakymą, (…) kad ne tik pašariniai, bet ir maistiniai grūdai bus tikrinami ir bus sudarytos sąlygos jiems, kol nesulauks tikrinimo rezultatų, neišplaukti iš Klaipėdos“, – sakė K. Mažeika.

Jis pripažino, kad tokia tvarka padidintų krovinių perkrovimo išlaidas. Ministro vertinimu, įmonėms svarbus ir finansinis interesas.

„Lietuviškų grūdų tonos pakrovimas yra 6 eurai, kiek buvo šį sezoną, bet tų atvežtų rusiškų yra 13 eurų. Akivaizdu, kad tai yra piniginis interesas“, – teigė jis.

Susitarimas su Anglijos laboratorija

K. Mažeika taip pat pranešė, kad Lietuva jau susitarė su Anglijoje veikiančia laboratorija dėl maistinių grūdų kilmės tyrimų. Pasak jo, pasirengimas iš esmės baigtas, liko užbaigti derinimo procedūras ir pasirašyti įsakymą.

„Procesas yra į pabaigą. (…) Jau esame sutarę su anglų laboratorija, kur ir vyksta tyrimai, kad jie tikrai pasiryžę būtent padėti mums ir maistinių grūdų tyrimuose. Tai praktiškai viskas yra paruošta“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, Lietuva ketina pasiūlyti Latvijai naudotis šios laboratorijos paslaugomis, taip padedant kaimyninei šaliai išvengti ilgo tyrimų sistemos kūrimo proceso. K. Mažeika priminė, kad Lietuvoje grūdų tikrinimo sistemos parengimas nuo karo Ukrainoje pradžios užtruko maždaug metus ar pusantrų.

„Latviams turbūt ir būtų patogu eiti tą kelią, kad dar metus, pusantrų tie grūdai važiuotų, bet mes jiems siūlysime savo paslaugas, mūsų laboratorijos paslaugas. Tarpininkautume“, – sakė jis.

Rusiškų grūdų tranzito pajėgumai – Latvijoje

Ministras pabrėžė, kad didžiausi rusiškų grūdų tranzito pajėgumai yra Latvijoje, todėl būtent šiai šaliai Lietuvos pagalba galėtų būti aktualiausia. Jis taip pat įspėjo apie galimą schemą, kai per Latviją atgabenti grūdai vėliau sunkvežimiais būtų vežami į Klaipėdą.

„Turbūt didžiausias dėmesys yra latviams, kur yra didžiausi kiekiai. Turbūt tai yra galimybė per Latviją po to dalį tų grūdų (…) iš vagonų sunkvežimiais vežti į Klaipėdą ir taip kilmės šalį išblukinti“, – aiškino K. Mažeika.

Jis pridūrė, kad Lietuva pagalbą pasiūlys ir Estijai, nors šios šalies uosto infrastruktūra, pasak ministro, nėra pritaikyta tokiems kroviniams ir intereso juos gabenti esą mažiau.

K. Mažeika taip pat išreiškė lūkestį, kad Latvija laikysis rinkimų laikotarpiu išsakytų pažadų dėl rusiškų grūdų tranzito ribojimo.

„Norėtųsi, kad tikrai būtų bent jau tie žodžiai, kurie buvo rinkimų laikotarpiu žmonėms pažadėti, kad latviai tikrai laikytųsi to žodžio. Tai mes jiems pasiūlysime pagalbą“, – sakė ministras.

Kaip skelbė ELTA, apie konkurencinius iššūkius dėl rusiškų grūdų tranzito per Baltijos valstybių uostus pastaruoju metu pradėjo kalbėti perdirbėjai, įspėjantys, kad tarp gabenamų kultūrų gali būti ir pavogti grūdai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.

Reaguodami į tai, visų trijų Baltijos valstybių politikai ragina ieškoti sutarimo dėl rusiškų grūdų importo ir tranzito draudimo Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, taip pat imamasi nacionalinio lygio sprendimų.

K. Mažeika yra įpareigojęs Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra raginęs šalies bendroves šių tranzitu vežamų žemės ūkio kultūrų nekrauti.

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities. 

Kyjivas, lapkričio 5 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos dronu puolė Slovjanske gaisrą gesinusius ugniagesius, feisbuke pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Rytą Rusijos pajėgos puolė miestą keturiais bepiločiais orlaiviais. Buvo apgadintas administracinis pastatas, gamybiniai objektai ir dvi parduotuvės.

Automobilių remonto dirbtuvių teritorijoje kilo gaisras. Ugniagesiams mėginant jį užgesinti, netoliese toliau skraidė Rusijos dronai. Vienas jų smogė tiesiai į vietą, kurioje dirbo gelbėtojai.

Nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai spėjo pasislėpti. Niekas nenukentėjo, tarnybos transporto priemonės taip pat nebuvo apgadintos.

Nepaisydami tolesnių atakų grėsmės, ugniagesiai visiškai užgesino 370 kvadratinių metrų plote išplitusį gaisrą.

Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban teigia nemananti, kad Ukraina galėtų įstoti į Europos Sąjungą (ES) iki 2030-ųjų. Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia, kad ši siekiamybė yra įgyvendinama. 

„Mes nemanome, kad tai yra realu (...). Mes tvirtai palaikome kiekvieną nuopelnais grįstą narystę ir manau, kad šiuo klausimu randame sutarimą su Lietuva“, – ketvirtadienį teigė Lietuvoje viešinti A. Orban. 

„Kiekviena šalis turi pereiti tą pačią procedūrą, kurią praėjome ir mes. Reiškiame palaikymą, kad kiekviena šalis būtų vertinama pagal nuopelnus – kiekviena jų turėtų galioti tie patys kriterijai (...). Taip pat nepalaikytume jokio pagreitinto proceso“, – akcentavo Vengrijos diplomatijos vadovė. 

K. Budrys teigė, kad Lietuva šiuo klausimu lieka „optimistiškesnė“.

„Mes esame optimistiškesni dėl datų ir manome, kad tokia data kaip siekiamybė galėtų būti“, – kalbėjo K. Budrys. 

„Mes manome, kad 2030 m. vis dar įmanoma atlikti visus procesus, kaip ministrė sakė, mes pritariame, kad jie turėtų būti pagrįsti nuopelnais (...) ir jeigu mums viską pavyktų daryti pakankamai greitai iš ES pusės, Ukrainai – daryti reformas, tas yra įmanoma“, –  nurodė užsienio reikalų ministras. 

Be Ukrainos ir Moldovos, narystės ES siekia ir Vakarų Balkanų šalys – Juodkalnija, Albanija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija bei Kosovas.

Didžiausią pažangą stojimo į ES procese yra padariusi Juodkalnija. Teigiama, kad ši vos apie 620 tūkst. gyventojų turinti šalis gali užbaigti stojimo derybas iki 2026 m. pabaigos, jei išlaikys dabartinį reformų tempą.

ES plėtros klausimą ketvirtadienio vakarą taip pat numatoma aptarti rudeniniame ES valstybių ir vyriausybių vadovų viršūnių susitikime.

Maskva, lapkričio 5 d. (AFP-ELTA). Maskva ketvirtadienį pareiškė, kad rusiško dyzelino siuntos į Jungtines Valstijas ir toliau gabenamos pagal planą, nors laivų sekimo duomenys leidžia manyti, kad du iš trijų tanklaivių pasuko kitomis kryptimis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį mėnesį sušvelnino sankcijas rusiškai naftai pagal susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl šimtų tūkstančių tonų dyzelino tiekimo tiesiogiai į Jungtines Valstijas.

Susitarimas sukėlė didelį pasipiktinimą Ukrainoje ir Europoje.

Laikraštis „The Financial Times“ trečiadienį pranešė, kad du tanklaiviai, spalio viduryje išplaukę iš Rusijos Primorsko uosto, veikiausiai pakeitė paskirties vietą ir nebeplaukia į Jungtines Valstijas.

„Melagiena. Į JAV plaukiantys tanklaiviai kurso nekeičia“, – platformoje „X“ pareiškė Kremliaus pasiuntinys ir derybininkas Kirilas Dmitrijevas, pasidalijęs nuoroda į FT straipsnį.

Vienas iš tanklaivių, „Talisman“, kuriam taikomos sankcijos, ketvirtadienį plaukė prie Tuniso krantų, rodo naujienų agentūros AFP peržiūrėti laivų sekimo svetainės „MarineTraffic“ duomenys.

Spalio 29 d. praplaukęs Lamanšo sąsiaurį, tanklaivis pasuko į pietus, plaukė palei Biskajos įlanką ir Portugalijos pakrantę, o pirmadienį per Gibraltaro sąsiaurį įplaukė į Viduržemio jūrą.

Pagal pradinį maršrutą, kurį AFP peržiūrėjo praėjusią savaitę, tanklaivis turėjo pasiekti rytinę JAV pakrantę lapkričio 9 d.

Analizės bendrovės „Kpler“ duomenimis, šiuo metu tanklaivis nenurodo jokio paskirties uosto ir gabena 324 tūkst. barelių dyzelino.

Kitas tanklaivis „Leruo“ ketvirtadienį plaukė į pietvakarius per Atlanto vandenyną ir kaip paskirties vietą nurodė Braziliją.

Trečiasis tanklaivis „Agioi Fanendes“, „Kpler“ duomenimis, vis dar nurodė Niujorką kaip paskirties vietą ir turėjo ten prisišvartuoti šeštadienį.

Paprašytas pakomentuoti šiuos pranešimus, V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad siuntų gabenimo detalės yra „komercinio pobūdžio“ informacija, kurios viešinti negalima.

„Visam dyzelinui atsiras pirkėjų“, – pridūrė jis.

Niujorkas, lapkričio 5 d. (AP-ELTA). Ketvirtadienio ankstų rytą Niujorke kilęs gaisras apėmė dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Žuvo šeši žmonės, dar septyni buvo sužeisti, tarp jų – trys ugniagesiai, pranešė miesto priešgaisrinė tarnyba.

Gaisras kilo sublokuotame name Bruklino „Sunset Park“ kvartale. Į įvykio vietą atvyko daugiau kaip 200 pagalbos tarnybų darbuotojų. Gaisro priežastis kol kas nenustatyta.

„Atvykę pamatėme, kad dega visi namo aukštai. Ugnis veržėsi pro kiekvieną langą ir pasitiko mus prie pagrindinio įėjimo“, – per spaudos konferenciją, surengtą prie smarkiai apdegusio medinio namo, sakė priešgaisrinės tarnybos operacijų vadovas Kevinas Woodsas.

Pasak jo, ugniagesiai išgelbėjo keturis žmones. Pro galinį įėjimą jie pateko į namą ir išlaisvino du žmones, įstrigusius už langų grotų.

Gaisrą pavyko suvaldyti maždaug per tris valandas. Aštuoni gretimų namų gyventojai buvo priversti palikti savo būstus ir buvo apgyvendinti viešbučiuose.

Keturi žmonės žuvo įvykio vietoje. Dar du sunkiai sužeisti žmonės buvo nuvežti į ligoninę, vėliau konstatuota jų mirtis. Keturi žmonės patyrė gyvybei nepavojingų sužalojimų.

Priešgaisrinės tarnybos duomenimis, nesunkiai nukentėjo ir trys ugniagesiai. Žuvusiųjų ir sužeistųjų pavardės neskelbiamos.

Gaisro tyrėjai aiškinasi jo aplinkybes. Įvykio vietoje rasta ličio jonų baterija, tačiau kol kas nežinoma, ar ji susijusi su gaisro priežastimi, pranešė tarnyba.

„Tai buvo siaubingas gaisras“, – per spaudos konferenciją sakė miesto meras Zohranas Mamdani ir pridūrė, kad bendruomenei prireiks daug laiko gedėti žuvusių kaimynų ir atsigauti po šios netekties.

Kyjivas/Madridas, lapkričio 5 d. (Ukrinform-ELTA). Žmonių, žuvusių per Rusijos oro smūgį Komyšuvachai Zaporižios srityje, skaičius išaugo iki 43, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis nurodė, kad Madride susitiko su Portugalijos prezidentu Antonio Jose Seguro.

„Padėkojau jam už užuojautą dėl Rusijos smūgio į paprastą mokyklą Komyšuvachoje, kur žmonėms buvo dalijama humanitarinė pagalba. Paieškos ir gelbėjimo operacija ten vyksta jau ketvirtą dieną. Iki šiol patvirtinta, kad žuvo 43 žmonės. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, dar dešimtys žmonių vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais. Vienas iš anksčiau dingusiais be žinios laikytų žmonių šiandien buvo rastas gyvas.

„Rusija kasdien dronais ir raketomis atakuoja mūsų miestus ir bendruomenes. Mūsų energetikos sektorius patyrė didelę žalą, o viską atkurti labai sunku. Su prezidentu aptarėme, kaip Portugalija galėtų paremti mūsų energetikos sistemą ir padėti apsaugoti gyvybes Ukrainoje. Taip pat kalbėjomės apie bendros ginkluotės gamybos galimybes. Labai tikimės tolesnių paramos žingsnių“, – teigė V. Zelenskis.

Kaip jau skelbta, Rusijos pajėgos numetė devynias aviacines bombas ant požeminės mokyklos Komyšuvachoje, kuri buvo naudojama kaip atsparumo centras. Smūgis buvo suduotas tuo metu, kai ten buvo dalijama humanitarinė pagalba. Anksčiau buvo skelbiama apie 42 žuvusiuosius.

Milanas, lapkričio 5 d. (AP-ELTA). Ketvirtadienį Europoje grasinimų susprogdinti sulaukė daugybė lėktuvų, todėl kai kurie buvo priversti skubiai leistis, juose atliktos saugumo patikros, o dalį orlaivių į Prancūzijos, Italijos ir Bulgarijos oro uostus lydėjo kariniai lėktuvai.

Viena Jungtinės Karalystės pareigūnė šiuos grasinimus pavadino „piktavališkais melagingais pranešimais“. Panašių melagingų grasinimų buvo sulaukta ir anksčiau šią savaitę.

Britų laikraščio „The Guardian“ duomenimis, grasinimų susprogdinti ketvirtadienio rytą sulaukė 19 skrydžių:

Oro bendrovės „Aer Lingus“ lėktuvas EI-DEH, skridęs iš Dublino į Romą, nukreiptas į Evrę Prancūzijoje;

„Ryanair“ skrydis FR6410 iš Madrido į Sofiją;

„Ryanair“ skrydis FR3606 iš Kopenhagos į Sofiją;

„Ryanair“ skrydis FR1730 iš Londono Stanstedo oro uosto į Sofiją, nukreiptas į Plovdivą Bulgarijoje;

Lenkijos oro bendrovės LOT skrydis LO235 iš Varšuvos į Briuselį;

„Wizz Air“ skrydis W46387 iš Milano Malpensos oro uosto į Varšuvos Okencės oro uostą, nukreiptas į Vieną Austrijoje;

„Finnair“ skrydis AY1761 iš Helsinkio į Romos Fjumičino oro uostą;

„Finnair“ skrydis AY1471 iš Helsinkio į Vieną;

Keturi kol kas neidentifikuoti skrydžiai Prahos oro uoste;

„Wizz Air“ skrydis W43064 iš Milano Malpensos oro uosto į Bukareštą;

„Aegean Airlines“ skrydis A3552 iš Salonikų į Milano Malpensos oro uostą;

„Ryanair“ skrydis FR8953 iš Porto į Milano Malpensos oro uostą;

Trys kol kas neidentifikuoti skrydžiai Madrido oro uoste.

Dauguma lėktuvų buvo nukreipti į kitus oro uostus skubiai nusileisti, o kiti saugiai pasiekė savo paskirties vietas. Per iki šiol atliktas patikras pavojingų ar įtartinų medžiagų nerasta.

Tzitzikostas: daryti išvadas dėl incidentų sąsajų – per anksti

Jungtinės Karalystės transporto ministrė Heidi Alexander britų transliuotojams pareiškė, kad skrydžiai visoje Europoje susidūrė su „piktavališkais melagingais grasinimais“.

Už transportą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolas Tzitzikostas pareiškė, kad „bet kokie grasinimai civiliams gyventojams yra nepriimtini“, ir pridūrė, kad Europos Komisija palaiko ryšį su incidentų paveiktomis valstybėmis narėmis.

„Dar per anksti daryti išvadas, ar šie incidentai yra tarpusavyje susiję. Nacionaliniu lygmeniu tyrimai tebevyksta“, – žurnalistams Dubline sakė A. Tzitzikostas.

Jis nurodė, kad buvo aktyvuotas ES lygmens keitimosi informacija apie aviacijos saugumą mechanizmas, tačiau „kol kas neturime informacijos, ar tai yra kibernetinė ataka“.

Tokie grasinimai nėra naujiena, tačiau naujausi incidentai vyksta padidėjusios geopolitinės įtampos ir kitų trikdžių fone. Tarp jų – atakos prieš prekybos centrų šaldymo sistemas, dronų įskridimai į Europos šalių oro erdvę ir neaiškiomis aplinkybėmis suveikusios perspėjimo programėlės. Valdžios institucijos perspėja apie gausias hibridines grėsmes.

Sustiprintos saugumo priemonės Prancūzijos karinėje oro bazėje

Iš Dublino į Romą skridęs lėktuvas dėl grasinimo jį susprogdinti buvo nukreiptas į karinę oro bazę Vakarų Prancūzijoje, pranešė šalies ministro pirmininko kanceliarija. Premjero Sebastieno Lecornu kanceliarijos duomenimis, orlaivis saugiai nusileido Evrės karinėje oro bazėje Normandijoje.

Kanceliarija pranešė, kad visi 151 keleivis ir šeši įgulos nariai yra saugūs, o lėktuvą tikrina kariuomenės išminuotojai. Oro bendrovės „Aer Lingus“ reisu iš Dublino į Romą skridę keleiviai oro uosto patalpose buvo apklausiami ir tikrinami grupėmis po dešimt žmonių.

Po kelių valandų lėktuvas vis dar stovėjo oro uosto perone. Netoliese buvo Raudonojo Kryžiaus automobilis, o orlaivį tikrino sprogmenų paieškos specialistai su šunimis.

Prancūzijos ministro pirmininko kanceliarijos teigimu, apie grasinimą susprogdinti „Aer Lingus“ lėktuvą Prancūzijos vyriausybę informavo Italijos valdžios institucijos, o į Evrės bazę orlaivį lydėjo Prancūzijos karinis lėktuvas. Prancūzijos aviacijos saugumo institucijos pradėjo tyrimą.

„Finnair“ lėktuvą lydėjo Italijos naikintuvai

Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai lydėjo iš Helsinkio į Romą skridusį oro bendrovės „Finnair“ lėktuvą po to, kai elektroniniu paštu buvo gautas grasinimas, teigė apie situaciją informuotas oro uosto pareigūnas.

Orlaivis saugiai nusileido Romos Leonardo da Vinci oro uoste apie 9.30 val. vietos laiku, o policijos išminuotojai per patikrą sprogmenų neaptiko, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų viešai komentuoti šio klausimo.

„Finnair“ pranešė, kad du jos skrydžiai, įskaitant Romoje nusileidusį lėktuvą, sulaukė „nepagrįstų melagingų grasinimų susprogdinti“. Reisu AY1761 skridusiame lėktuve nieko pavojingo nerasta, todėl buvo numatyta, kad jis išskris atgal į Helsinkį.

Kitas „Jettime“ vykdytas skrydis iš Helsinkio į Vieną saugiai pasiekė paskirties vietą. „Finnair“ teigimu, manoma, kad po patikros lėktuvas galės grįžti prie įprastų skrydžių.

Oro bendrovės pranešė apie nekonkrečius grasinimus

Graikijos oro bendrovė „Aegean Airlines“ ketvirtadienį patvirtino, kad du jos skrydžiai – vienas iš Salonikų į Milaną, kitas iš Atėnų į Vieną – sulaukė grasinimų susprogdinti, kurie vėliau pasirodė esantys melagingi.

Bendrovė pranešė, kad buvo įgyvendintos visos saugumo procedūros, o patvirtinus, kad grasinimai buvo nepagrįsti, lėktuvai išskrido iš Milano ir Vienos.

Čekijos policija pranešė, kad keturiuose kituose Prahoje nusileidusiuose lėktuvuose, sulaukusiuose grasinimų susprogdinti, per patikras nieko įtartino nerasta. Pareigūnai nenurodė, iš kur šie lėktuvai atskrido, ir pažymėjo, kad atsargumo priemonių buvo imtasi, nors grasinimai nelaikyti patikimais.

Lenkijos oro bendrovės LOT lėktuvas, skridęs iš Varšuvos į Briuselį, pasiekė paskirties vietą, kur per patikrą neaptikta jokių pavojingų ar įtartinų objektų, pranešė bendrovė.

Oro bendrovės „Wizz Air“ lėktuvas, skridęs iš Milano į Bukareštą, po grasinimo susprogdinti saugiai nusileido Rumunijos sostinėje, pranešė oro uosto atstovas spaudai Teo Postelnicu. Per patikras jokio pavojaus nenustatyta, o oro eismas toliau vyko pagal tvarkaraštį.

Į Varšuvą skridęs lėktuvas nusileido Vienoje po to, kai Lenkijos valdžios institucijos elektroniniu paštu gavo nekonkretų grasinimą, sakė Žemutinės Austrijos federalinės žemės policijos atstovas spaudai Stefanas Loidlas. Nieko pavojingo nerasta, todėl lėktuvas tęsė skrydį į Varšuvą.

Pasak jo, Vienos oro uostas taip pat sulaukė nekonkretaus grasinimo dėl dar keturių skrydžių, kurių jis neįvardijo, tačiau oro uosto veikla nebuvo sutrikdyta.

Ketvirtadienio rytą Lenkijos valdžios institucijos patikrino iš Varšuvos į Paryžių turėjusį išskristi LOT lėktuvą po to, kai Varšuvos Šopeno oro uoste buvo gautas pranešimas apie galimą pavojų, sakė oro uosto atstovas spaudai Piotras Rudzkis. Galiausiai jokio pavojaus nenustatyta. Kol buvo atliekamos įprastos saugumo procedūros, vienas Šopeno oro uosto kilimo ir tūpimo takas buvo laikinai uždarytas.

Trys oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvai, skridę į Bulgarijos sostinę Sofiją, dėl grasinimų susprogdinti buvo priversti skubiai leistis.

Du lėktuvai – vienas iš Danijos sostinės Kopenhagos, kitas iš Madrido – saugiai nusileido Sofijos Vasilo Levskio oro uoste, žurnalistams pranešė oro uosto pareigūnai.

Trečiasis į Sofiją skridęs lėktuvas, pakilęs iš Londono Stanstedo oro uosto, buvo nukreiptas į Plovdivą, antrą pagal dydį Bulgarijos miestą, kur saugiai nusileido, sakė Plovdivo oro uosto generalinis direktorius Krasimiras Peševas.

Bulgarijos gynybos ministerija pranešė, kad visus tris lėktuvus, skubiai nusileidusius Sofijoje ir Plovdive, Bulgarijos oro erdvėje lydėjo naikintuvai.

Melagingi grasinimai skrydžius trikdė ir anksčiau šią savaitę

Pareigūnų teigimu, anksčiau šią savaitę keli skrydžiai Europoje taip pat sulaukė melagingų grasinimų susprogdinti lėktuvus. Dėl jų teko atlikti saugumo patikras, nukreipti lėktuvus į kitus oro uostus, o vienu atveju orlaivį iki nusileidimo lydėjo Italijos karinių oro pajėgų lėktuvai.

Tarp paveiktų skrydžių buvo Lenkijos oro bendrovės LOT, „Scandinavian Airlines“, „Wizz Air“ ir „Ryanair“ reisai. Šie melagingi grasinimai pasirodė po to, kai į Bulgariją skridęs lėktuvas, skrydžio metu gavus panašų grasinimą, buvo nukreiptas į Vengriją. Per incidentą niekas nenukentėjo.

Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Seimas svarstys siūlymą įteisinti 3 kalendorinių dienų atostogas ir išmoką moteriai bei jos sutuoktiniui ar partneriui, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, dėl nėštumo netekties. Tokią naują socialinę garantiją siūloma taikyti tokiais atvejais, kai nėštumas nutrūksta iki 21 nėštumo savaitės imtinai. 

Tai numatančios Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurias pateikė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rūta Miliūtė, ketvirtadienį sulaukė parlamentarų pritarimo. Po pateikimo jas palaikė 46 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 7 susilaikė.

Projektai atiduoti svarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, o plenarinėje salėje jie vėl turėtų atsirasti pratęstoje sesijoje, kitų metų sausio 7 d. 

Iniciatyvos autorė Seimo narė R. Miliūtė mano, kad įtvirtinus atostogas dėl nėštumo netekties ir išmoką, būtų pripažįstama, kad tai yra ne tik medicininis įvykis, bet ir reikšminga gyvenimo krizė, kuriai būtinas atsigavimo laikotarpis. 

Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas šiuo metu nenumato specialių socialinių garantijų nėštumo netekties (persileidimo) atvejais, nors ši patirtis, anot parlamentarės, turi reikšmingą emocinį, psichologinį poveikį šeimai ir neretai fizinių pasekmių moters sveikatai.

Projektas numato, kad šios atostogos būtų suteikiamos darbuotojos prašymu ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo nėštumo nutrūkimo dienos. Siekiant patvirtinti nėštumo netekties faktą darbdaviui reikėtų pateikti gydytojo pažymą. 

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad nėštumo netekties išmoka yra 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ji būtų mokama moteriai, kai nėštumas nutrūko iki 21 nėštumo savaitės imtinai, taip pat jos sutuoktiniui ar partneriui,  kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.

Beje, teisę į nėštumo netekties išmoką siūloma užtikrinti visiems apdraustiesiems asmenims, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio.

Kaip pastebi  R. Miliūtė, statistika rodo, kad 1 iš 4 nėštumų baigiasi persileidimu, dažniausiai iki 22 savaitės. 

Jos duomenimis, vis daugiau valstybių pripažįsta nėštumo netektį kaip savarankišką teisinį pagrindą atostogoms ir išmokoms. 

Pavyzdžiui, Lenkijoje moterims suteikiamos sutrumpintos motinystės atostogos (iki 8 savaičių), kai jos pagimdo negyvą vaiką ar vaikas miršta iki 8 gyvenimo savaitės. Ši teisė taikoma ir persileidimo atveju, jeigu išduodamas gimimo liudijimas su prierašu apie negyvo vaiko gimimą.

Nuo 2023 m. Portugalijoje numatytos 3 dienų apmokamos atostogos abiem tėvams po ankstyvo persileidimo.

Kaip pavyzdį R. Miliūtė nurodo ir Belgiją, kuri nuo 2024 m. suteikia  2 dienų atostogas valstybės tarnyboje dirbančioms moterims ir jų partneriams po persileidimo iki 180 nėštumo dienų. 

Pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą nėštumui nutrūkus tarp 11 ir 21 savaitės, gydytojas moteriai gali skirti laikiną nedarbingumą. Įstatyme taip pat nėra apibrėžta galimybė gauti išmoką nėštumui nutrūkus, kol vaisius nepasiekia 22 savaitės, t. y. kol gimdymas nelaikomas įvykusiu. Motinystės ir tėvystės išmokos mokamos tik tais atvejais, kai gimdymas įvyksta nuo 22 savaitės.

Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Druskininkų savivaldybės ribose iškart dviejų užkardų pasieniečiai fiksavo vilkų ketveriukę. Ji iš Lietuvos gilumos priartėjo prie fizinio barjero ir žvalgėsi į Baltarusijos pusę. Ši vieta yra virš upelio pralaidos, kuria prieš dvi savaites į Lietuvą brovėsi pora neteisėtų migrantų. 

Kaip skelbia VSAT, vilkų grupę pareigūnai pastebėjo ketvirtadienį ryte. Šioje vietoje yra sieną su Baltarusija saugančių Kabelių ir Druskininkų pasienio užkardų ruožų sandūra. Tad iš Lietuvos gilumos priartėjusią pilkių grupę iškart fiksavo dviejų VSAT padalinių pareigūnai, budintys savo užkardose veikiančiuose stebėjimo centruose. 

Šioje vietoje Lietuvos pusėje prie pat sienos linijos yra įrengtas nuo neteisėtos migracijos iš Baltarusijos apsisaugoti skirtas fizinis barjeras. Jį sudaro tvora ir koncertinos ritiniai. 

Prie tokio inžinerinio įrenginio priartėję vilkai vis žvalgėsi į Baltarusijos pusę ir neskubėdami palei tvorą nuėjo VSAT patrulių taku. Čia jis eina ir virš pralaidos, kuria iš Baltarusijos atiteka Kusenkos upelis. 

Kiek vėliau vilkų ketveriukė grįžo į Lietuvos gilumą. Per šią pralaidą maždaug prieš dvi savaites iš Baltarusijos bandė atbristi du neteisėti migrantai. Jie turėjo metalui kirpti skirtas žirkles. 

Pralaida įrengta tam, kad šioje kiek žemesnėje vietoje upelis neišplautų pylimo, ant kurio įrengtas VSAT patrulių takas ir fizinis barjeras. Pralaida Lietuvoje prasideda maždaug už metro nuo Baltarusijos teritorijos ir yra apie 2,8 m skersmens. 

Toje vietoje, kur ji baigiasi į Lietuvos pusę, yra įrengti tvirto metalo užrakinami vartai. 

Įtariama, migrantai juos pamatė ir suprato, kad savo žirklėmis tvirtos konstrukcijos neįveiks. 

Be to, įsibrovėliai išgirdo artėjančius VSAT visureigius, tad Kusenkos upeliu iš pralaidos spruko atgal į Baltarusiją.

Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį susitiko su pirmą kartą Lietuvoje viešinčia Vengrijos ministro pirmininko pavaduotoja ir užsienio reikalų ministre Anita Orbán. Susitikime aptarti dvišaliai santykiai, regiono saugumas, parama Ukrainai, Europos Sąjungos plėtra ir sankcijos Rusijai.

K. Budrys pabrėžė Vengrijos indėlį į NATO rytinio flango saugumą, ypač šios šalies karių dalyvavimą Baltijos oro policijos misijoje ir Baltijos oro gynybos operacijoje.

„Esame sąjungininkai, vienas kitam įsipareigojame, ir čia nebuvo jokių pokyčių. Esu labai, labai dėkingas už šią tęstinę politiką“, – teigė ministras.

Ministrai taip pat aptarė paramos Ukrainai finansavimo klausimus ir būtinybę tęsti sankcijas Rusijai. K. Budrio teigimu, svarbu kolektyviai reaguoti į regione vykdomas hibridines atakas, sabotažo operacijas ir tyčinius padegimus.

„Suprantame, kad niekas kitas nespaus Rusijos taip, kaip sankcijos“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu A. Orbán teigė, kad šalys sutarė atnaujinti 1996 metais pasirašytą abiejų užsienio reikalų ministerijų bendradarbiavimo protokolą ir nuo 2017 metų nevykusias politines konsultacijas. Jos turėtų vykti kasmet Vilniuje ir Budapešte.

„Mūsų dvišalis bendradarbiavimas tęsiasi dešimtmečius. (...) Tikėtina, kad protokolą atnaujinsime atsižvelgdami į naujas geopolitines ir tarptautines aplinkybes“, – sakė Vengrijos užsienio reikalų ministrė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Vengrija smerkia Rusijos agresijos eskalavimą ne tik Ukrainoje, bet ir prieš ES bei NATO valstybes, ir yra pasirengusi bendradarbiauti kovojant su dronų atakomis, sabotažu bei hibridinėmis grėsmėmis.

A. Orbán išreiškė paramą Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES Tarybai, ypač gynybos, saugumo, ekonomikos konkurencingumo ir atsparumo stiprinimo prioritetams.

„Mes jus tvirtai palaikome. (...) Galite mumis pasikliauti“, – pabrėžė ji, pridurdama, kad Vengrija taip pat skatins savo įmones dalyvauti Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu vyksiančiuose renginiuose.

A. Orbán taip pat pasisakė už glaudesnį jaunimo bendradarbiavimą skatinant Vengrijos studentus atvykti į Lietuvą studijuoti ir dalyvauti praktikos programose. Lietuvai ji padėkojo ir už kvietimą prisidėti prie Briuselyje planuojamo totalitarinių režimų aukoms skirto memorialo.