(papildysime)

Vilnius, kovo 31 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministerija (KAM) su šalies savivaldybėmis planuoja stiprinti pilietinį pasipriešinimą – numatoma išplėtoti pilietiškumo erdvių tinklą, skirtingose savivaldybėse įsteigiant bent 10 pilietiškumo centrų. 

„Projekto tikslas – įkurti specializuotas, daugiafunkcines pilietiškumo erdves savivaldybėse, kurios būtų skirtos gyventojų įsitraukimui į visuotinę gynybą. Tos erdvės sudarys galimybę ugdyti pilietiškumą, stiprinti patį pasirengimą gynybai. Pati idėja arba pačio projekto apimtis, kad mes siekiame turėti bent 10 apskrities lygmens arba apskrityse turėti bent po vieną pilietiškumo erdvę, kurioje galėtume įgyvendinti ši konceptą“, – pristatydamas projektą spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. 

„Pats koncepto įgyvendinimo laikas yra šie metai ir tikimės turėti realių erdvių, jau veikiančių, iki 2029 metų“, – teigė jis. 

Anot viceministro, projekto tikslas, jog vienoje erdvėje įvairiose veiklose per metus galėtų sudalyvauti maždaug 50 tūkst. piliečių.

Vilnius, kovo 31 d. (ELTA). Kas penktas Lietuvos gyventojas taupymui ar investavimui neskiria nė euro gaunamų mėnesinių pajamų, rodo nauja „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, per metus santaupų nekaupiančių gyventojų dalis išaugo penkiais procentiniais punktais – nuo 15 proc. iki 20 proc.

Tiesa, išaugo ir nuolat taupančiųjų dalis. Šiemet apklausoje 77 proc. gyventojų teigė, kad skiria tam tikrą dalį savo mėnesio pajamų taupymui, o pernai metų pradžioje tokių buvo 62 proc.

Didžiausia dalis (37 proc.) apklausos dalyvių atsakė, kad taupymui ir investavimui kiekvieną mėnesį atsideda iki dešimtadalio savo mėnesio pajamų. Taip pat nuo 10 iki 20 proc. pajamų pavyksta atsidėti ketvirtadaliui gyventojų, o 15 proc. – kiekvieną mėnesį susitaupo ir investuoja daugiau nei penktadalį gaunamų pajamų. 

„Kiekvieną mėnesį atsidėti maždaug dešimtadalį pajamų yra sveikas ir teisingas finansinis įprotis, leidžiantis ir pamažu didinti investicinį kapitalą ar kaupti rezervą „juodai dienai“, ir išlaikyti norimą dabartinį pragyvenimo lygį“, – pranešime teigia „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

J. Ivaška atkreipia dėmesį, jog taupymo tendencijos atskleidžia tiesiogines sąsajas su apklaustųjų pajamų dydžiu ir išsilavinimu. 

Apklausos duomenimis, tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų visiškai nieko neskiriančių taupymui dalis sudaro 45,5 proc. Tuo metu tarp vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių šis procentas mažėja iki 21,4 proc., o tarp turinčių aukštąjį – iki 15,4 proc. 

„Didžioji dalis mažiau išsilavinusių respondentų lėšų taupymui neskiria pirmiausiai dėl to, kad jų pajamos nėra pakankamos taupymui. Tai išryškina ne tik bendro išsilavinimo, bet ir finansinio raštingumo problemą, kuri Lietuvoje vis dar labai aktuali“, – pažymi J. Ivaška. 

Apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią pajamų dalį (daugiau nei 20 proc.) taupymui ar investavimui dažniausiai skiria jauniausi respondentai – tarp 18–25 metų amžiaus Lietuvos gyventojų tokių yra 18,8 proc. Tuo metu iš 46–55 metų amžiaus apklaustųjų daugiau nei penktadalį mėnesio pajamų taupymui skiria 17,5 proc.

Didžiausia dalis gyventojų, taupymui atidedančių iki 10 proc. pajamų, yra 36–45 metų amžiaus grupėje – 41,2 proc. apklaustųjų.

Be to, tyrimo duomenimis, apie 18 proc. didmiesčių gyventojų kas mėnesį atsideda daugiau nei penktadalį pajamų. Mažesniuose Lietuvos miestuose ar rajonų centruose tokią sumą sutaupančių gyventojų yra kiek mažiau – 11,1 proc, o kaimo vietovėse – 13,5 proc.

Apklausos rezultatai rodo, kad mažesniuose miestuose ir kaimuose taip pat yra daugiau gyventojų, kurie taupymui bei investavimui neskiria visiškai nieko. 

„Tikėtina, kad pagrindinė šių skirtumų priežastis – darbo rinkos struktūra ir pajamų lygis. Didmiesčiuose gyventojai dažniau dirba aukštesnės kvalifikacijos ir geriau apmokamus darbus, tad jie turi ir daugiau galimybių formuoti savo finansinius rezervus. Įtakos gali turėti ir finansinio raštingumo skirtumas tarp didmiesčių bei mažesnių regionų gyventojų“, – teigia J. Ivaška. 

Apklausą „Urbo“ banko užsakymu 2026 m. sausio 19–29 d. atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo 1 018 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. 

(Bus pildoma)

Vilnius, kovo 31 d. (ELTA). Lietuvos visuomenės pilietinė galia pernai šiek tiek paaugo – labiausiai tai lėmė nusiteikimas pilietiškai veikti, jei kiltų poreikis. Kaip rodo tyrimas, 2025 metais padaugėjo demonstracijose, protesto ar palaikymo akcijose, mitinguose, piketuose dalyvavusių žmonių skaičius.

Antradienį pristatyto Pilietinės galios indekso tyrimo duomenimis, daugiausia visuomenės palaikymo pastaraisiais metais sulaukė mokytojų, ūkininkų protestai, paramos Ukrainai akcijos.

„Mokytojų protestai, ūkininkų protestas Vilniuje, vykęs prieš porą metų. Didžioji dalis visuomenės turi palankų požiūrį į šituos ir kitus renginius. Neigiamai vertinančių yra tikrai labai nedaug, ypač kalbant apie mokytojų protestą dėl geresnių darbo sąlygų“, – teigė Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Mindaugas Degutis. 

Remiantis atliktu tyrimu, 58 proc. apklaustųjų atsakė visiškai arba greičiau palaikantys Ukrainos paramos renginius. 

„Dar nepaminėtas dalykas, kuris susilaukia labai didelio palaikymo, tai, aišku, Ukrainos palaikymo akcijos. Gerokai daugiau negu pusė (apklaustųjų – ELTA) yra palaikančių ir nepalaikančių yra labai nedaug“, – kalbėjo vienas iš tyrimo autorių.

Vienas tyrimo autorių pastebi, kad prieštaringas visuomenės reakcijas sukėlė 2021 m. vykęs Didysis šeimos gynimo maršas bei 2022 m. organizuoti protestai prieš COVID-19 valdymo priemones. 

„Yra kita dalis renginių, kurie ganėtinai aiškiai suskirsto visuomenę į palaikančius ir nepalaikančius, tai yra, galima sakyti, poliarizuojančius visuomenę. Tai, be abejo, prieš kelerius metus vykęs Šeimos gynimo maršas, protestai prieš COVID-19 valdymo priemones. Tai yra nemenka dalis visuomenės, kuri palaiko tuos renginius, bet yra taip pat nemaža dalis žmonių, kurie yra prieš“, – tyrimo rezultatus lygino docentas. 

Visuomenės požiūris išsiskiria ir į praėjusių metų kultūros bendruomenės bei žurnalistų protestą prieš LRT įstatymo pataisas. Remiantis tyrimo duomenimis, kultūros bendruomenę visiškai arba greičiau palaiko apie 44 proc. apklaustųjų, LRT protestus – virš 50 proc. tyrimo respondentų. 

Anot M. Degučio, konservatyvų šalies gyventojų požiūrį liudija tai, kad daugiausiai respondentų teigė nepalaikantys LGBT bendruomenės „Baltic Pride“ eitynių. 

„Matome, kad daugiau negu pusė visuomenės sako, kad jie nepalaiko šito renginio. Tai tam tikra prasme matome Lietuvos visuomenės konservatyvumą“, – teigė jis. 

Visgi, kaip rodo tyrimo rezultatai, LGBT bendruomenės eitynes palaikančių respondentų pilietinis indeksas 9 balais viršija bendrąjį šalies vidurkį.

Palaikančiųjų kultūros bendruomenės protestus bei protesto akcijas prieš Izraelio veiksmus Gazoje pilietinės galios indekso rodiklis viršija bendrą vidurkį maždaug 5 balais. 

Reprezentatyvią Lietuvos visuomenės apklausą tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, 2025 metų gruodžio mėn. 12–30 d. interviu metu apklausęs 1000 Lietuvos gyventojų.

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų docentų Rūtos Žiliukaitės, M. Degučio ir profesorės Ainės Ramonaitės parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų.

Pilietinės galios indeksas (PGI) parodo, koks yra koks yra ir kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei pilietinio dalyvavimo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.

2025 m. Pilietinės galios indekso tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vilnius, kovo 31 d. (ELTA). Verslininkė Oksana Pikul kreipėsi į teismą su ieškiniu savo buvusiam sutuoktiniui Simui Jasaičiui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį šioje byloje rengia parengiamąjį posėdį.

Neoficialiomis ELTA žiniomis, su S. Jasaičiui išsiskyrusi O. Pikul kreipėsi į teismą, siekdama pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui formą, tai yra nustatyti, jog lėšos, kurias turi sumokėti buvęs sutuoktinis už vaiko išlaikymą, būtų pakeistos turtu.

Šaltinių teigimu, į teismą verslininkė su minėtu ieškiniu kreipėsi dėl to, kad S. Jasaitis galimai nevykdė jų susitarimo dėl vaiko išlaikymo ir dėl to galėjo susikaupti skola.

O. Pikul su buvusiu krepšininku S. Jasaičiu susituokė 2013 m.

2018 m. sausį S. Jasaitį sulaikė policija, įtariant, kad jis galėjo smurtauti prieš tuometinę savo sutuoktinę. 

O. Pikul ir S. Jasaitis turi sūnų.

Pora oficialiai išsiskyrė 2024 m. lapkritį.

Pekinas, kovo 31 d. (dpa-ELTA). Pekinas patvirtino, kad trys Kinijos laivai praplaukė Hormuzo sąsiauriu. Laivai po suderinimo su visomis pusėmis „neseniai“ įveikė šį maršrutą, Pekine pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Ji pabrėžė, kad Hormuzo sąsiauris ir besiribojantys vandenys yra svarbūs prekių ir energijos išteklių prekybos keliai. Kinija esą ragina kiek įmanoma greičiau susitarti dėl paliaubų ir atkurti stabilumą Persijos įlankoje. Daugiau detalių apie laivus ir jų krovinius atstovė nepateikė.

Pastaruoju metu būta pranešimų, kad atskiriems laivams už užmokestį buvo leista plaukti sąsiauriu. Kinija, be to, yra tarp tų šalių, su kuriomis Iranas nori ir toliau palaikyti gerus santykius.

Prieš tai žiniasklaida, remdamasi laivybos duomenimis, pranešė,  kad konteineriniai laivai, priklausantys valstybinei kinų laivybos bendrovei „Cosco“, praplaukė Hormuzo sąsiauriu.

Izraelis ir JAV vasario pabaigoje pradėjo intensyvius oro antskrydžius Irane. Iranas  reagavo atsakomaisiais smūgiais ir faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, kuriuo vyksta penktadalis pasaulinio naftos ir dujų transporto. Dėl sąsiaurio blokados visame pasaulyje išaugo naftos ir dujų kainos.

Maskva, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Rusija negavo „aiškiai suformuluotų“ Ukrainos pasiūlymų dėl laikinų paliaubų per Velykų šventes, antradienį pareiškė Kremlius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad Kyjivas yra pasirengęs sudaryti paliaubas su Maskva per Velykų šventes, įskaitant abipusį atakų prieš energetikos objektus nutraukimą, taip siekiant sušvelninti karo Artimuosiuose Rytuose sukeltą pasaulinę naftos krizę.

„Iš Zelenskio pareiškimų, kuriuos perskaitėme, nematėme jokių aiškiai suformuluotų iniciatyvų dėl Velykų paliaubų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kartojame: Zelenskis privalo prisiimti atsakomybę ir priimti tinkamą sprendimą, kad galėtume pasiekti taiką, o ne paliaubas“, – pridūrė jis.

Anksčiau Rusija ne kartą atmetė paliaubas Ukrainoje, aiškindama, esą vietoj to siekia galutinio taikos susitarimo.

Ukraina savo ruožtu teigia, kad Rusija sąmoningai vilkina karą, siekdama užimti daugiau Ukrainos teritorijos, ir nėra nuoširdžiai suinteresuota taika.

V. Zelenskis pirmadienį sakė, kad Ukraina yra pasirengusi bet kokio formato paliauboms – tiek visapusiškoms, tiek susijusioms su energetikos sektoriumi.

„Esame pasirengę paliauboms Velykų švenčių metu... Esame pasirengę bet kokiems kompromisams, išskyrus tuos, kurie susiję su mūsų orumu ir suverenumu“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Tel Avivas, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė esanti pasirengusi kariauti dar ne vieną savaitę, ministrui pirmininkui Benjaminui Netanjahu paskelbus, kad kare su Iranu jau įveikta pusiaukelė.

B. Netanyahu, pirmadienį duodamas interviu konservatyviam JAV televizijos kanalui „Newsmax“, pasakė, kad kare „neabejotinai įveikta pusiaukelė“, tačiau konkrečius terminus nurodyti atsisakė.

Jis pridūrė, kad „pusiaukelė“ reiškia misijas, „nebūtinai laiką“.

Internetinės spaudos konferencijos metu paklaustas apie kariuomenės poziciją šiuo klausimu, atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nadavas Shoshanis atsakė, kad sprendimus dėl laiko trukmės priima politinė vadovybė.

„Esame pasirengę operacijas tęsti dar ne vieną savaitę“, – sakė jis žurnalistams.

„Turime tam tikslus, turime tam amuniciją, turime tam žmonių. O sprendimą priimti turi... valdžia“, – pridūrė jis.

Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo vasario 28 d., kai po bendrų JAV ir Izraelio smūgių Iranui visame regione prasidėjo atsakomųjų išpuolių banga.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių teigė, kad operacija truks nuo keturių iki šešių savaičių.

JAV vis didėjant visuomenės pasipriešinimui konfliktui, dėl kurio smarkiai šoktelėjo naftos kainos, valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad karas truks dar „keletą savaičių“, o ne mėnesių.

Varšuva, kovo 31 d. (PAP-ELTA). Reaguodamas į laikraštyje „Rzeczpospolita“ pasirodžiusius pranešimus, kad Vašingtonas paprašė Lenkijos į Artimuosius Rytus perkelti vieną iš dviejų turimų „Patriot“ kompleksų su jam pritaikytomis raketomis, ir taip padėti spręsti JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu, šalies gynybos ministras tikino, kad sistemos atlieka svarbų darbą ir liks Lenkijoje.

Šalies vicepremjero pareigas taip pat einantis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas savo įraše platformoje „X“ pabrėžė, kad šalies „Patriot“ sistemų komponentai yra naudojami Lenkijos oro erdvės ir NATO rytinio flango apsaugai. 

„Šiuo atžvilgiu niekas nesikeičia, ir mes neturime planų jų kur nors perkelti“, – pridūrė ministras.

Lenkijos dienraštis taip pat įspėjo, kad karas Irane gali turėti įtakos JAV pagamintos karinės įrangos – be kita ko ir dar šešių „Patriot“ sistemų – pristatymui į Lenkiją.

Lenkijos daugiasluoksnėje oro gynyboje JAV gamybos „Patriot“ kompleksais grįsta vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Wisla“ . Tai vienas iš trijų Lenkijos sukurtos oro gynybos sluoksnių, kuris gali numušti taikinius nuo kelių iki 150 km atstumu.

(papildymai nuo trečios pastraipos gėlinimo tema)

Teheranas, kovo 31 d. (AFP-ELTA). Irano žiniasklaida antradienį pranešė, kad oro smūgių sulaukė ir nebegali veikti strateginiame Hormuzo sąsiauryje esančioje Irano Kešmo saloje įsikūrusi vandens gėlinimo gamykla, nors pranešimuose nenurodoma, kada ataka įvyko.

„Buvo pataikyta į vieną iš gėlinimo įrenginių Kešmo saloje... dabar jis visiškai neveikia ir artimiausiu metu jo neįmanoma suremontuoti“, – pranešė naujienų agentūra ISNA, cituodama Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūną Mohseną Farhadi. 

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad smūgis įvyko kovo 7 d., ir apkaltino JAV „įžūliu ir desperatišku nusikaltimu“, įvykdytu iš Bahreine esančios karinės bazės.

Kešmas yra didžiausia Irano sala Persijos įlankoje, besidriekianti apie šimtą kilometrų per Hormuzo sąsiaurį.

Pastaraisiais metais ji tapo populiaria iraniečių turistų lankoma vieta dėl retų į UNESCO sąrašą įtrauktų uolų darinių ir turkio žydrumo jūros, tačiau, pasak analitikų, ji taip pat yra smarkiai militarizuota.

Vykstant karui, kurį sukėlė vasario 28 d. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, buvo įvykdyti keli išpuoliai prieš gėlinimo įrenginius.

Bahreinas pranešė, kad kovo 8 d. Iranas smogė vienam jo įrenginiui – akivaizdžiai keršydamas už JAV smūgį diena anksčiau Kešmo salai.

Kuveitas pranešė, kad pirmadienį Iranas atakavo jo gėlinimo įrenginį bei elektrinę suversdamas kaltę dėl to Izraeliui.

Artimieji Rytai yra vienas sausiausių regionų pasaulyje, todėl daugelis šalių čia priklausomos nuo vandens gėlinimo įrenginių, kurie tiekia vandenį buitiniams ir pramoniniams poreikiams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino „sunaikinti“ Irano energetikos infrastruktūrą, naftos gręžinius ir „galbūt visas gėlinimo gamyklas“. Tikėtina, kad tai sulauktų iš Teherano atsako, kuris smarkiai eskaluotų konfliktą.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose vanduo, iš kurio pašalinta druska, sudaro 42 proc. geriamojo vandens, Saudo Arabijoje – 70 proc., Omane – 86 proc., Kuveite – 90 proc., teigiama Prancūzijos tarptautinių santykių instituto analitinio centro 2022 m. ataskaitoje.

Kai kurie analitikai įspėjo, kad Persijos įlankos valstybės atakas prieš jų itin svarbią vandens infrastruktūrą laikys priežastimi tiesiogiai įsitraukti į karą prieš Iraną.

Kol kas jos laikosi nuošalyje ir kare nedalyvauja, patirdamos žalą dėl Irano atakų ir kartu savo teritorijose turėdamos JAV karines bazes, naudojamas operacijoms prieš islamo respubliką.

Varšuva, kovo 31 d. (PAP-ELTA). Lenkijos vyriausybei ėmusis įvairiomis priemonėmis mažinti nuolat augusias degalų kainas ir pasiekus pageidauto rezultato, šalies energetikos ministras antradienį užsiminė apie galimybę riboti kuro pardavimą užsieniečiams, praneša naujienų agentūra PAP.

„Kalbant apie „kuro turizmą“, mes jį labai atidžiai analizuojame“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Energetikos ministras Miloszas Motyka. 

„Kai žinosime, kad šis „turizmas“ trikdo degalinių aprūpinimą, ir gausime tokią informaciją iš (Lenkijos valstybės kontroliuojamos bendrovės – ELTA) „Orlen“ bei Valstybės turto ministerijos, neatmetame galimybės priimti sprendimą apriboti kuro pardavimą užsieniečiams – vietiniu arba visos šalies mastu“, – pridūrė jis.

„Orlen“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafara savo ruožtu sakė, kad bendrovė šiuo metu stebi situaciją.

„Įdiegėme sistemą, skirtą stebėti situaciją pasienio degalinėse prie visų valstybės sienų ir kasdien teikti ataskaitas apie ją“, – teigė I. Fafara.

Per pastarąsias tris savaites „Brent“ rūšies naftos kainos, nors ir svyravo, išaugo gerokai virš 100 JAV dolerių už barelį ribos, tuo metu iki vasario 28 d. prasidedant JAV ir Izraelio konfliktui su Iranu jos siekė tik kiek daugiau nei 70 JAV dolerių už barelį. 

Reaguodama į tai, Lenkijos vyriausybė skubos tvarka priėmė teisės aktus, leidžiančius nustatyti administracines benzino ir dyzelino mažmeninių kainų viršutines ribas, taip pat laikinai sumažinti mokesčius degalams. Dėl to dyzelino ir benzino mažmeninės kainos Lenkijoje vidutiniškai sumažėjo 13–16 procentų.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraeliui ir JAV pradėjus bombarduoti Iraną ir nužudžius aukščiausiąjį Islamo Respublikos lyderį, Teheranas atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormuzo sąsiauryje.

Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormuzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos. Dėl Irano atakų prieš komercinius laivus ir grasinimų naujais smūgiais beveik jokie tanklaiviai nebegali šiuo sąsiauriu gabenti naftos, dujų ir kitų prekių, o įmonės regione apribojo naftos ir dujų gamybą. Dėl to smarkiai išaugo naftos kainos.