Budapeštas, liepos 7 d. (AFP-ELTA). Du Viktorui Orbanui artimi Vengrijos visuomeniniai transliuotojai nutraukė transliacijas, o tai yra pastangų panaikinti ilgamečio nacionalistinių pažiūrų lyderio įtaką žiniasklaidai dalis, antradienį pranešė ministras pirmininkas Peteris Magyaras.

Žiniasklaidos kontrolė buvo svarbus 16 metų trukusio V. Orbano valdymo, kurio metu jis pavertė šią Vidurio Europos šalį vadinamąja „neliberalia“ demokratija, ramstis.

„Istorinė diena. Šiandien baigiasi propagandinės transliacijos visuomeninės žiniasklaidos platformose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė P. Magyaras, kuris balandžio mėnesį vykusiuose rinkimuose išstūmė V. Orbaną iš premjero posto.

Iki antradienio popietės transliacijas nutraukė radijo stotis „Kossuth“ ir televizija M1, o pastaroji parodė žinutę: „Visuomeninė žiniasklaida neturėtų meluoti. Atsiprašome, kad tai darėme taip ilgai.“

„Visuomeninė žiniasklaida dabar bus reformuojama, kad būtų nepriklausoma ir patikima. Mūsų žinių laida šiuo metu yra sustabdyta. Sekite naujienas!“ – priduriama žinutėje.

„Kossuth“ radijo dažniu buvo transliuojama Bartoko klasikinės muzikos laida. Neveikė M1 – pagrindinio Vengrijos visuomeninės televizijos kanalo – ir „Kossuth“ internetinės svetainės.

Remiantis Vengrijos valstybinės žiniasklaidos grupės MTVA pranešimu, M1 televizija vakare atnaujins transliacijas be žinių laidų.

P. Magyaro partija „Tisza“ balandį laimėjo rinkimus, žadėdama „režimo pakeitimą“ ir visišką atsiskyrimą nuo V. Orbano eros. Ji iškovojo dviejų trečdalių daugumą parlamente.

Be visuomeninės žiniasklaidos, naujoji vyriausybė taip pat nusitaikė į privačias stotis, kurias valdo V. Orbanui palankūs verslininkai. Po P. Magyaro pergalės rinkimuose buvo pakeisti privataus transliuotojo TV2 pagrindiniai žinių vedėjai ir atleistas naujienų direktorius.

Ankara, liepos 7 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esąs pasiruošęs panaikinti pirmosios jo kadencijos metu Turkijai įvestas sankcijas ginče dėl JAV gamybos naikintuvų F-35, kurių nori Ankara.

„Ketiname panaikinti sankcijas. Atėjo metas tai padaryti. Nenorime taikyti sankcijų draugams. Tai labai paprasta“, – antradienį sakė D. Trumpas, kalbėdamas šalia Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano NATO viršūnių susitikime Ankaroje.

Sankcijos buvo įvestos dėl Turkijos sprendimo įsigyti rusišką priešraketinės gynybos sistemą S-400, kurią ji gavo 2019 m., nepaisant pakartotinių JAV perspėjimų. Kongresas priėmė nuostatą, draudžiančią Pentagonui tiekti F-35 lėktuvus Turkijai, kol Ankara turės šią rusišką priešraketinę sistemą.

Tuo metu tvyrojo susirūpinimas, kad Rusija gali pasinaudoti jautriu S-400 sistemos radiolokatoriumi duomenims apie F-35 naikintuvų pajėgumus gauti.

Kalbėdamas po priėmimo Ankaroje, D. Trumpas nurodė, kad F-35 orlaivių pardavimas Turkijai tikrai bus svarstomas, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. Žurnalisto klausiamas apie Vašingtono susirūpinimą dėl saugumo, D. Trumpas pažymėjo: „Dabar nesijaudinu dėl nieko, kas susiję su Turkija.“

R. T. Erdoganas teigė, kad JAV jam pažadėjo penkis lėktuvus ir kad jis išbandys šį pažadą diskusijose NATO viršūnių susitikime.

„Ponas Trumpas šiuo klausimu visada laikosi savo žodžio. Manau, kad šiame lyderių susitikime bus priimtas teigiamas sprendimas dėl F-35“, – tikino R. T. Erdoganas.

Ankara, liepos 7 d. (Ukrinform-ELTA). Vokietijos iniciatyva Europos NATO sąjungininkės 2026 ir 2027 m. planuoja suteikti Ukrainai papildomą 70 mlrd. eurų vertės pagalbą. 

Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai kalbėdamas su žurnalistais prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje paskelbė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

„Vokietijos iniciatyva bus pasiektas susitarimas dėl naujo, papildomo finansavimo skyrimo Ukrainai. 2026 ir 2027 m. Europos sąjungininkai suteiks dar 70 mlrd. eurų“, – sakė F. Merzas.

Pasak jo, Rusijos karas prieš Ukrainą bus viena iš pagrindinių NATO viršūnių susitikimo temų. Jis pareiškė viltį, kad susitikime bus pažadinta „Ankaros dvasia“ ir jis taps svarbiu žingsniu stiprinant sąjungininkų vienybę ir didinant spaudimą Rusijai.

„Norėčiau, kad mums visiems pavyktų pažadinti Ankaros dvasią. Šiuo viršūnių susitikimu turėtų būti pasiųsta tokia žinia: kuriame labiau europietišką NATO, kad NATO galėtų išlikti transatlantine“, – tvirtino F. Merzas.

Kancleris taip pat pareiškė viltį, kad susitikimas Ankaroje taps „lūžio tašku šiame kare“.

„Kremlius turi palaipsniui suprasti, kad Rusija negali laimėti šio karo ir nepasieks savo karinių tikslų“, – nurodė Vokietijos lyderis.

F. Merzas taip pat pabrėžė būtinybę remtis vienybe, kurią sąjungininkai pademonstravo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Eviane.

„Taip pat norime sustiprinti vienybę, kurią pasiekėme G7 viršūnių susitikime Eviane. Kaip jau žinote, kartu su (JAV) prezidentu (Donaldu) Trumpu ten labai aiškiai pasakėme, kad Maskva turi užbaigti šį karą. Tai priklauso nuo Maskvos. Toks yra mūsų bendras įsitikinimas“, – teigė jis.

Kancleris taip pat sakė, kad Rusija ir toliau kelia rimtą grėsmę Europos saugumui.

„Rusija išlieka rimta grėsme. Maskva kiekvieną dieną išbando mūsų ryžtą kibernetinėmis atakomis, sabotažu, bandymais šnipinėti ir tiksline dezinformacija“, – kalbėjo F. Merzas.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Vokietijos 2027 m. federalinio biudžeto projekte jau numatyta 11,6 mlrd. eurų vertės pagalba Ukrainai.

Ankara, liepos 7 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori, jog karas būtų „sureguliuotas“.

Prieš tai jis pasikalbėjo su kariaujančių šalių vadovais.

„Manau, kad jie nori susitarti“, – atvykęs į Ankarą, kur rengiamas NATO viršūnių susitikimas, žurnalistams sakė D. Trumpas.

D. Trumpui spaudžiant Europą didinti išlaidas gynybai, NATO lyderiai renkasi į antradienį ir trečiadienį Ankaroje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris taip pat rengiamas po kelis mėnesius trukusių transatlantinių trinčių dėl karo su Iranu ir Grenlandijos.

D. Trumpas pirmadienį tvirtino, kad viršūnių susitikime aptars jau daugiau kaip ketverius metus vykstantį karą Ukrainoje ir kad šio karo sprendimas „artėja labiau, nei žmonės įsivaizduoja“.

Vilnius, liepos 7 d. (ELTA). Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Lietuva pralaimėjo dar vieną bylą dėl slapto CŽV kalėjimo, skelbia naujienų portalas „15 min“. 

Naujienų portalo teigimu, EŽTT konstatavo, kad terorizmu „al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 metais buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.

Be to, septynių teisėjų kolegija priteisė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvos Vyriausybę kreiptis į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdžią, siekiant patikinimo, kad įtariamajam nebus paskirta mirties bausmė.

„15 min“ teigimu, šiuo metu jis kalinamas JAV administruojamoje Gvantanamo įlankos jūrų pajėgų bazėje Kuboje.

JAV teisėsauga įtaria, kad jis buvo prisidėjęs prie JAV ambasados Rytų Afrikoje sprogdinimo 1998 metais, karinio laivo „USS Cole“ sprogdinimo Jemeno uoste 2000 metais ir Prancūzijos tanklaivio sprogdinimo Adeno įlankoje 2002 metais. Al Nashirį JAV sulaikė 2002 metais Dubajuje. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nuo 2005 metų spalio iki 2006 metų kovo jis buvo tardomas CŽV bazėje Lietuvoje.

Tai jau trečioji byla prieš Lietuvą dėl CŽV kalėjimo Strasbūro teisme.

Vilnius, liepos 7 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 7 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius parlamento plenarinių posėdžių salėje pristatė XXI Vyriausybės programą. Be to, Seimas slaptu balsavimu pritarė Jolantos Bernotaitės kandidatūrai į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkės pareigas. 

Tiesa, parlamentas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą. Vis tik, norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.

Tuo metu Ankaroje prasidėjo NATO viršūnių susitikimas. Jame NATO narės pabrėš sparčiai augančias jų gynybos išlaidas, tikėdamosi nuraminti dėl Europos reakcijos į karą su Iranu įsiutusį JAV prezidentą. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Paskirtasis ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius Seimui pristatė XXI Vyriausybės programą. Projekte išskirta 14 veiklos prioritetų, 89 puslapių apimties dokumentas suskirstytas į 12 skyrių. Ministrų kabinetas ketina didinti išmokas vaikams, sparčiau indeksuoti senatvės pensijas ir tęsti Ingos Ruginienės Vyriausybės planuose buvusią „Sodros“ rezervo analizę. Taip pat – pažaboti kainų poveikį žmonių gyvenimui didinant jų pajamas, užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką švietimą, ilginti vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, gerinti, plėtoti ir modernizuoti transporto infrastruktūrą. Taip pat ketinama normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Taip pat numatoma toliau spausti Minsko režimą ir didinti izoliaciją, jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš ES ar Ukrainą. Nauja Vyriausybė ketina investuoti į tvarią energetiką, stiprinti viešąją tvarką, kurti gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį, tausoti aplinką ir jos išteklius, puoselėti atvirą, demokratinę visuomenę, šalies kultūrą ir pilietinę tapatybę, skirti daugiau dėmesio regionams ir savivaldai.

Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą. Už tokią pataisą balsavo 89 parlamentarai, prieš buvo 11, o dar 6 Seimo nariai susilaikė. Projektą pristatantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, jog saugumo aplinka yra pasikeitusi ir straipsnis nebeatitinka dabartinių realijų. Be to, sakė jis, straipsnio išbraukimas suteiktų galimybę pasinaudoti visomis NATO atgrasymo priemonėmis, įskaitant ir branduolinį ginklą. Visgi, kai kurie Seimo nariai kėlė klausimą, kodėl neinama referendumo keliu. Savo ruožtu Seimo pirmininkas atsakė, kad šis klausimas nėra tas, kurį būtų privaloma spręsti referendumu – tą gali padaryti ir parlamentas. Tiesa, norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141.

Seimas slaptu balsavimu pritarė Jolantos Bernotaitės kandidatūrai į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkės pareigas. Už šią kandidatūrą slaptame balsavo 70, prieš – 6, susilaikė – 9 parlamentarai. Seimas J. Bernotaitę į VTEK narės pareigas paskyrė dar gegužės pabaigoje. Ji yra baigusi studijas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete. Nuo 2022 metų vadovauja Teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui. VTEK sudaroma iš 5 narių. Po vieną kandidatą į komisijos narius Seimui teikia prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. 

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susitiko su kandidatu į vidaus reikalų ministrus Martynu Katelynu. Jis ragintas atsiprašyti, kad anksčiau Lietuvos pasienio pareigūnus lygino su Baltarusijos OMON. Politikas to nepadarė ir pažymėjo, kad tokie žodžiai buvo reakcija į esą netinkamai valdytą migrantų krizę. Vis dėlto, pareigūnų algų didinimo bei darbo sąlygų gerinimo klausimus kandidatas įvardijo kaip vienus iš esminių prioritetų tapus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadovu. Tiesa, paprašytas patikslinti, kokio tiksliai atlyginimo augimo pareigūnai gali tikėtis kitų metų valstybės biudžete bei kiek visa tai galėtų užtrukti, M. Katelynas teigė nenorįs dalinti išankstinių pažadų. Kitos prioritetinės sritys, pasak kandidato, apimtų migraciją bei civilinės saugos klausimus. 

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad kai kurios Žvalgybos įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui – šis nutarimas priimtas nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisto, buvusio šio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualaus skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo. Verslininkas ilgus metus buvo sekamas specialiųjų tarnybų, surinkti duomenys buvo panaudoti jo baudžiamojoje byloje. KT pasisakė, kad žvalgybos informacijos rinkimo pagrindai atitinka Konstituciją, tačiau žvalgybos veiksmų asmeniui taikymo ir surinktos informacijos perdavimo bei saugojimo sąlygos ir terminai turi būti reglamentuoti griežčiau. Šiuo nutarimu KT konstatavo, jog, siekdamas užtikrinti prioritetinės valstybės apsaugos funkcijos įgyvendinimą, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti galimybę naudoti prieš asmenis tam tikrus žvalgybos veiksmus. Tačiau jų taikymo pratęsimas, gautos žvalgybinės informacijos saugojimo ir naudojimo baudžiamajame procese sąlygos turi būti reglamentuotos taip, kad nebūtų pažeistos Konstitucijos garantuojamos asmenų teisės ir laisvės. Teismas pažymėjo, kad, nustatydamas žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į konstitucinių vertybių, susijusių su valstybės apsaugos funkcija, apsaugos svarbą ir sudėtingumą nustatyti joms kylančias grėsmes, turi teisę įstatymu įtvirtinti, be kita ko, ir tokius žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų (jų pareigūnų) veiksmus ir priemones, kurie yra neviešo pobūdžio, t. y. atliekami asmeniui nežinant. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Lietuva laiku įgyvendino europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) reformas ir šiemet iš viso bus gavusi visus 3,8 mlrd. eurų jai skirtų šios priemonės lėšų, sako laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Jis taip pat teigia, kad antradienį Lietuvą pasieks dar 153 mln. eurų RRF lėšų, numatytų pagal šeštąjį mokėjimo prašymą, o rugsėjį planuojama pateikti paskutinį, septintąjį 995 mln. eurų vertės mokėjimo prašymą (562 mln. eurų subsidijų ir 433 mln. eurų paskolos lėšų), juo numatoma atsiskaityti už 68 rodiklius. Laikinojo ministro teigimu, tiek RRF finansavimas, tiek jam gauti reikalingos reformos turėjo didelę naudą šalies ekonomikos augimui. Kartu su šeštuoju mokėjimo prašymu dabar Lietuva iš Europos Komisijos (EK) yra gavusi 2,84 mlrd. eurų lėšų (74,1 proc. plano vertės), Lietuva yra atsiskaičiusi už 65 proc. rodiklių. Šiuo metu pagal „Naujos karto Lietuva“ planą šalis yra pasiekusi 158 rodiklius iš 197 (arba 80 proc.), yra įgyvendintos visos reformos.

Po didelio masto duomenų vagystės Seimas ėmėsi iniciatyvos Valstybės kontrolę (VK) įpareigoti iki spalio 10 d. atlikti Registrų centro auditą. Seimas anksčiau antradienį vėl nepritarė iniciatyvai suburti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi duomenų vagystės aplinkybes – projektui nepritarta po svarstymo. Anot „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, pavedimas VK atlikti auditą padėtų išvadas dėl incidento gauti anksčiau nei tyrimą baigs prokuratūra. Jeigu Seimas galutinai balsuos už „aušriečių“ projektą, VK turės aiškintis, ar įvykus incidentui Registrų centro organizacinės, techninės ir kibernetinio saugumo priemonės buvo pakankamos valstybės registrų ir informacinių sistemų saugumui užtikrinti. VK taip pat turėtų nustatyti, ar po viešojoje erdvėje paskelbto galimo duomenų nutekinimo incidento atsakingų institucijų ir paties Registrų centro veiksmai buvo pakankami. Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.

Būsimas premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad jam įdomiausia užsienio politikos sritis yra derybos dėl naujojo ES daugiamečio biudžeto, politikas tikina planuojantis aktyviai įsitraukti į šį procesą. M. Sinkevičiaus teigimu, derybose Lietuva turėtų veikti išvien su kitomis ES valstybėmis, turinčiomis panašius prioritetus. Kalbėdamas apie Lietuvos nacionalinio biudžeto formavimo procesus, M. Sinkevičius ragino nesureikšminti tik finansų ministro, kuris naujoje Vyriausybėje bus keičiamas, vaidmens, pažymėjo, kad svarbus darbas teks ir viceministrams. M. Sinkevičiaus Vyriausybėje dabar finansų ministro pareigas laikinai einantį Kristupą Vaitiekūną keis Taurimas Valys.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Ankaroje prasidėjo NATO viršūnių susitikimas. Jame NATO narės pabrėš sparčiai augančias jų gynybos išlaidas, tikėdamosi nuraminti dėl Europos reakcijos į karą su Iranu įsiutusį JAV prezidentą. Kartėlį dėl to, kad Europos šalys nustatė apribojimus savo karinių bazių naudojimui JAV pajėgų atakoms prieš Iraną, vis dar jaučiantis D. Trumpas ilgą laiką iki pat viršūnių susitikimo griežtai kritikavo sąjungininkes už, jo nuomone, per lėtą veikimą. Europos šalių lyderiai siekia mažų mažiausiai išvengti konflikto su JAV prezidentu, kuris suduotų dar vieną smūgį NATO patikimumui, ypač po to, kai D. Trumpas ne kartą pasėjo abejonių dėl JAV įsipareigojimo ginti savo sąjungininkes. Ankaroje taip pat suplanuotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento susitikimas, siekiant atnaujinti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos.

JAV prezidentas Ankaroje pareiškė, kad labai nusivylė NATO sąjungininkių Europoje reakcija į jo karą su Iranu. Bendraudamas su žiniasklaidos atstovais, D. Trumpas lyderis sulaukė klausimo, ar jis yra patenkintas sąjungininkių Europoje padaryta pažanga didinant išlaidas gynybai, ko D. Trumpas jau seniai reikalavo. JAV prezidentas pabrėžė buvęs „labai nusivylęs NATO“, nes su JAV nebuvo „elgiamasi gerai, nes mes kai ką padarėme Irane“, ir pakartojo savo nusiskundimą, jog Vašingtono sąjungininkės nepadėjo Artimųjų Rytų kare, kuris buvo pradėtas kartu su Izraeliu. Pabrėžęs, kad „mums nieko kito nereikia“, D. Trumpas kėlė klausimus, kodėl JAV „investavo trilijonus dolerių į NATO“, siekdamos apsaugoti Europą nuo Rusijos, tačiau mainais esą negavo nieko.

Sirijoje viešint Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, sostinėje Damaske netoli jo viešbučio sprogo du savadarbiai sprogstamieji įtaisai. Per šiuos sprogimus sužeista mažiausiai 18 žmonių, tarp jų – keturi policijos pareigūnai. Pasak Sirijos vidaus reikalų ministerijos, sprogimai įvyko už saugumo perimetro, nustatyto Prancūzijos prezidento vizito metu, ribų ir nekėlė tiesioginės grėsmės E. Macronui ar jo oficialaus vizito programai, kuri tęsėsi pagal numatytą planą. Paryžius netrukus po šių pranešimų patvirtino, kad prezidentui pavojus negresia. E. Macronas į Siriją atvyko pirmadienio vakarą ir tapo pirmuoju Europos Sąjungos (ES) šalies lyderiu, apsilankiusiu šioje šalyje nuo 2010 m.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas perspėjo apie Lenkijos ruošiamą „visą virtinę veiksmų padėčiai eskaluoti“. Kyrylo Budanovas turėjo galvoje Kyjivo ir Varšuvos diplomatinį konfliktą, įsiplieskusį po Ukrainos prezidento sprendimo pavadinti vieną Ukrainos karinį dalinį „UPA (Ukrainos liaudies armijos – ELTA) didvyrių“ vardu ir Lenkijos prezidentui dėl to atšaukus Volodymyrui Zelenskiui anksčiau suteiktą valstybinį apdovanojimą. Lenkija UPA laiko atsakinga už masines lenkų žudynes Voluinėje Antrojo pasaulinio karo metais. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas pareiškė, kad Ukraina Lenkijos spaudimui nepasiduos, kaip nepasidavė ir kur kas galingesnės Rusijos reikalavimams. Jo teigimu, ar šis susidūrimas baigsis katastrofa, ar įtampą visgi pavyks sumažinti, vis dar neaišku. Tačiau K. Budanovas išreiškė viltį, kad bus sulaukta pastarojo varianto.

Vilnius, liepos 7 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos liepos 8 d. įvykius Lietuvoje.

Londonas, liepos 7 d. (ELTA). Jungtinės Karalystės populistinės dešiniojo sparno partijos „Reform UK“ lyderis Nigelis Farage'as antradienį paskelbė po prieš jį pradėtų parlamentinių tyrimų atsisakantis parlamento nario mandato ir sieksiantis perrinkimo būsimuose pirmalaikiuose rinkimuose, skelbia „Sky News“.

Šis ambicijų tapti Jungtinės Karalystės premjeru neslepiančio politiko pareiškimas paskelbtas paaiškėjus, kad jam gresia jau antras Jungtinės Karalystės parlamento etikos komisijos tyrimas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų dėl nedeklaruotos finansinės paramos. Teigiama, kad N. Farage'as ją gavo iš nuteisto nusikaltėlio George’o Cottrello per 12 mėn. laikotarpį iki pergalės Klaktono rinkimų apygardoje 2024 m. visuotiniuose rinkimuose.

Prieš N. Farage'ą kiek anksčiau buvo pradėtas dar vienas etikos tyrimas dėl įtarimų, kad politikas nedeklaravo 5 mln. svarų sterlingų sumos, gautos iš Tailande gyvenančio kriptovaliutų milijardieriaus Christopherio Harborne’o taip pat prieš išrinkimą į Jungtinės Karalystės parlamentą.

Abiem atvejais jis tvirtina nepažeidęs jokių taisyklių ir nepadaręs nieko blogo.

„Aš rimtai apie tai pagalvojau ir šiandien nusprendžiau trauktis iš Parlamento nario iš Klaktono apygardos pareigų, todėl bus pirmalaikiai rinkimai, kurie turėtų įvykti netrukus“, – kalbėjo partijos „Reform UK“ lyderis.

Šiuo ėjimu jis tikino paliekantis teisę žmonėms spręsti dėl jo veiksmų.

„Dabar nusprendžiau, kad mano veiksmus turėtų vertinti Klaktono gyventojai. Tai bus pirmalaikiai rinkimai, kuriuose susirems žmonės ir valdžios aparatas. Tai proga parodyti valdžios elitui vidurinį pirštą ir atvirai pasakyti jiems, kur eiti. Ir būtent todėl teiksiu savo kandidatūrą šiose pirmalaikiuose rinkimuose“, – aiškino N. Farage'as.

ELTA primena, kad gegužės 7 d. Jungtinėje Karalystėje vyko savivaldos rinkimai, po kurių N. Farage'o populistinės partijos „Reform UK“ mandatų skaičius vietos tarybose išaugo nuo mažiau nei 100 iki daugiau nei 1,4 tūkst. Tuo metu valdantieji leiboristai prarado beveik 1,5 tūkst. mandatų vietos tarybose.

Gegužę leidinys „Politico“ rašė, kad nepaisant to, jog partijai „Reform UK“ tokią sėkmę savivaldos rinkimuose bus nelengva transformuoti į pergalę visuotiniuose, kad N. Farage'as galėtų tapti Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, tokia galimybė anaiptol nėra atmestina. Vertindamas savivaldos rinkimų rezultatus, N. Farage'as gegužės pradžioje sakė, kad Jungtinės Karalystės politikoje vyksta istorinis lūžis, o „geriausia dar laukia ateityje“.

(papildytas visas tekstas)

Ankara, liepos 7 d. (AFP-dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad labai nusivylė NATO sąjungininkių Europoje reakcija į jo karą su Iranu.

Kaip pranešama, tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai jis atvyko į Turkiją, kur rengiamas Aljanso viršūnių susitikimas.

Bendraudamas su žiniasklaidos atstovais greta Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, JAV lyderis sulaukė klausimo, ar jis yra patenkintas Europos sąjungininkių padaryta pažanga didinant išlaidas gynybai, ko D. Trumpas jau seniai reikalavo.

„Buvau labai nusivylęs NATO ir, tiesą sakant, jei (viršūnių susitikimas) nebūtų vykęs Turkijoje, kur mano draugas yra labai stiprus lyderis, labai stiprus žmogus, gali būti, kad nebūčiau dalyvavęs“, – atsakė D. Trumpas, omenyje turėdamas R. T. Erdoganą.

D. Trumpas pridūrė, kad su JAV nebuvo „elgiamasi gerai, nes mes kai ką padarėme Irane“, ir pakartojo savo nusiskundimą, jog Vašingtono sąjungininkai nepadėjo Artimųjų Rytų kare, kuris buvo pradėtas kartu su Izraeliu.

Dar kartą pabrėždamas, kad „mums nieko kito nereikia“, D. Trumpas kėlė klausimus, kodėl JAV „investavo trilijonus dolerių į NATO“, siekdamos apsaugoti Europą nuo Rusijos, tačiau mainais negavo nieko.

„Tam tikra prasme aš tikrinau žmones, siekdamas išsiaiškinti, ar jie padėtų, nes jau seniai sakiau, kad mes jiems padedame, bet nesu tikras, ar jie padėtų mums“, – teigė D. Trumpas, išskirdamas Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją ir Italiją.

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, liepos 7 d. (ELTA). Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad kai kurios Žvalgybos įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui – šis nutarimas priimtas nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisto, buvusio šio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualaus skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo.

Šiuo nutarimu KT konstatavo, jog, siekdamas užtikrinti prioritetinės valstybės apsaugos funkcijos įgyvendinimą, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti galimybę naudoti prieš asmenis tam tikrus žvalgybos veiksmus. Tačiau jų taikymo pratęsimas, gautos žvalgybinės informacijos saugojimo ir naudojimo baudžiamajame procese sąlygos turi būti reglamentuotos taip, kad nebūtų pažeistos Konstitucijos garantuojamos asmenų teisės ir laisvės

Teismas pažymėjo, kad, nustatydamas žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į konstitucinių vertybių, susijusių su valstybės apsaugos funkcija, apsaugos svarbą ir sudėtingumą nustatyti joms kylančias grėsmes, turi teisę įstatymu įtvirtinti, be kita ko, ir tokius žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų (jų pareigūnų) veiksmus ir priemones, kurie yra neviešo pobūdžio, t. y. atliekami asmeniui nežinant. 

„Tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos, iš jos 22 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų ir užtikrinti konstitucinių vertybių, kaip antai valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos ir asmens konstitucinių teisių ir laisvių, apsaugos pusiausvyrą“, – paskelbė KT.

Teismo nuomone, vien tai, kad Žvalgybos įstatymo nuostatos tiek, kiek jose eksplicitiškai nenustatyti konkretūs žvalgybos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo – pagrindai, neprieštarauja Konstitucijai. 

Atsižvelgiant į prioritetinę valstybės apsaugos funkciją, be kita ko, apimančią visų piliečių ir valstybės valdžios priedermę saugoti tokias svarbias konstitucines vertybes, kaip valstybės nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, konstitucinė santvarka ir kiti esminiai su nacionaliniu saugumu susiję valstybės interesai, ir sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas ir kitą susijusį teisinį reguliavimą nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas teisinis reguliavimas yra neaiškus, kad juo buvo nepaisoma iš Konstitucijos 22 straipsnio kylančių asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų.

Teismas neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai ir tuo aspektu, kad Žvalgybos įstatymo 13 ir 23 straipsniuose nėra tiesiogiai nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo, fiksavimo ir kitų žvalgybos informacijos rinkimo priemonių taikymo. 

Teismas priminė, kad kai pagal įstatymą atliktų teismo sankcionuojamų veiksmų metu surinkta žvalgybos informacija naudojama prieš asmenį baudžiamojo proceso tvarka, toks asmuo turi teisę į teisminę gynybą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tačiau prieštaraujančiais (atitinkamais atvejais ir prieštaravusiais) Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui buvo pripažintos kai kurios Įstatymo nuostatos, kurios reguliuoja neviešo pobūdžio veiksmais gaunamos žvalgybos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir surinktos informacijos saugojimo, perdavimo sąlygas ir terminus. 

Konstatuota, kad Žvalgybos įstatymo nuostatos neatitinka pagrindinio šalies įstatymo tiek, kiek jose nėra nustatytos sąlygos arba kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant vertinamas teismo sankcionuojamų žvalgybos priemonių panaudojimo veiksmų pratęsimas. 

Teismo nuomone, įstatymuose turi būti nustatyti ir žvalgybos informacijos saugojimo poreikio periodinės peržiūros, nepasitvirtinusios arba nebereikalingos žvalgybos informacijos sunaikinimo terminai, taip pat tokios žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese sąlygos, užtikrinančios asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą būtų ribojamos proporcingai. 

Nutarimu taip pat pripažinta, kad Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo (prieštarauja) ir Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio nuostatos, numatančios, kad apygardos teismo teisėjo nutartis atsisakyti sankcionuoti žvalgybos priemonių panaudojimo veiksmus arba atsisakyti pratęsti šių veiksmų atlikimo terminą galėjo būti skundžiama apygardos teismo pirmininkui, o ne aukštesnės instancijos teismui.

Nuteistas politinės korupcijos byloje

Šiuo metu R. Kurlianskis atviro tipo kalėjime atlieka jam teismo nuosprendžiu skirtą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pusę bausmės jis bus atlikęs šių metų rugpjūtį. Teismai kol kas atsisako taikyti jam lygtinį paleidimą, nes, jų vertinimu, nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą dar nėra pakankamas, o požiūris į padarytas nusikalstamas veikas formalus, nuteistasis linkęs pateisinti savo elgesį.

Vykstant baudžiamosios bylos procesams įvairių instancijų teismuose, R. Kurlianskis ir jo advokatai teigė, kad daugiau nei 10 metų trukęs jo sekimas buvo neproporcingas ir neteisėtas.

Advokatas Simonas Slapšinskas, apeliacinės instancijos teisme ginčijęs kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumą, pažymėjo, kad prieš jo klientą, bylos duomenimis, buvo iškeltos dvi kriminalinės žvalgybos bylos. Pasak advokato, vienoje bylų naudota kitoje byloje gauta informacija, o tokie veiksmai, pasak S. Slapšinsko, pažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Advokato teigimu, Valstybės saugumo departamentas (VSD), taikydamas žvalgybos veiksmus, R. Kurlianskį sekė nuo 2005 iki 2018 m. Jo manymu, tokie veiksmai buvo neproporcingi, tai sustiprina ir faktas, jog R. Kurlianskis buvo sekamas daugiau negu 10 metų, nepradedant jokio tyrimo.

Kreipdamasis į KT su individualiu skundu R. Kurlianskis prašė išaiškinti Žvalgybos įstatymo straipsnių atitinkamų dalių atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui. 

R. Kurlianskis taip pat prašė išaiškinti, ar tai, kad įstatymu nenustatytas maksimalus žvalgybos informacijos rinkimo priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo – taikymo terminas, atitinka Konstituciją, konstitucinį teisinės valstybės principą.

Nuteistasis taip pat skundžiasi, kad įstatymu nėra nustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai ir detali jos tvarkymo, panaudojimo bei teikimo kitiems subjektams tvarka.

Teisėsauga slapta įrašinėjo R. Kurlianskio susitikimus su politikais, verslininkais, pokalbių įrašai tapo baudžiamosios bylos įkalčiais.  

Verslininko individualusis skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Iki posėdžio buvo atsiųsti atsiliepimai į bylą: juos teikė Seimo kanceliarijos departamentas, prokuratūra, Teisingumo ministerija, VSD, Mykolo Romerio universitetas (MRU), Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos advokatūra.

Politinės korupcijos byla

Galutiniame ir neskundžiamame teismo nuosprendyje rašoma, kad koncernas „MG Baltic“ per R. Kurlianskį palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.

Teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui reikšmingų politinių klausimų. 

Bylos duomenimis, kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai. Galutiniame ir neskundžiamame verdikte konstatuota, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas. 

Nurodoma, kad korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose.