Kyjivas, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Ukrainos duomenimis, Rusija dar balandžio mėnesį sustabdė savo hipersgarsinių raketų „Kinžal“ gamybą. Vietoj jų Maskva didesniais kiekiais gamina kitas raketas ir, atrodo, kad ketina tęsti atakas be jokių pertraukų. Apie tai rašo naujienų portalas „RBC-Ukraine“, remdamasis karinės žvalgybos (HUR) vado pavaduotoju Vadymu Skybyckiu.

Generolo teigimu, pagrindinė „Kinžal“ raketų problema yra jų tikslumas. Kad raketa būtų veiksminga, nuokrypis nuo tikslo neturėtų viršyti 5–7 metrų. „KInžal“ atveju jis esą siekia 30 metrų ar daugiau.

„Sunkiai galėtume prisiminti atvejį, kada ši raketa būtų tiksliai pataikiusi į savo taikinį“, – sakė V. Skybyckis.

Rusija, anot jo, sustabdė ne tik „Kinžal“ gamybą. Nuo balandžio mėnesio Rusija esą nebegamina ir viršgarsinių sparnuotųjų raketų „Ch-32“. Kyjivo duomenimis, Maskva jų nebenaudoja atakoms. Ši raketa yra modernizuota sovietinės „Ch-22“ versija. Jos veikimo nuotolis siekia apie 600–1 000 km, o greitis yra maždaug 4,5–5 kartus didesnis už garso greitį (apie 5,4 tūkst. km/h).

Pasak Suomijos naujienų žurnalo „Verkkouutiset“, Rusija lėšas, komponentus ir raketinį kurą iš abiejų šių programų nukreipia į kitus projektus. V. Skybyckio teigimu, Rusija koncentruojasi į ginklų sistemas, kurios, jos vertinimu, yra efektyvesnės ir kurioms pakanka turimų komponentų.

Dabar, pavyzdžiui, daugiau gaminama balistinių raketų 9M723, skirtų „Iskander M“ sistemoms. Liepą buvo planuota pagaminti 60 vienetų, tačiau pagaminti 65. Rugpjūtį  jų esą planuojama pagaminta dar 60. Rusijos ginkluotųjų pajėgų atsargose rugpjūčio 5 d. iš viso buvo apie 130 šių raketų. 

Auga ir kitų modelių gamyba. Liepą tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų “Ch-101”  mėnesio gamybos planas Rusijoje esą įvykdytas 140 proc. Raketų „Kalibr“ atveju šis rodiklis buvo 111 proc., o raketų “Ch-35” - net 200 proc., nurodė Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas.

Pasak V. Skybyckio, liepos mėnesį Rusija panaudojo 198 balistines ir hipersgarsines raketas – tai didžiausias skaičius per šiuos metus. Sparnuotųjų raketų, tokių kaip „Ch-101“, „Kalibr“ ir „Ch-32“, paleidimų skaičius liepą pasiekė 153 – tai antras didžiausias rodiklis po vasario mėnesio.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nusprendė priimti nagrinėti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus nuteisto, buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skundą.

Tai Eltai patvirtino LAT atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė. 

„Šiandien LAT teisėjų atrankos kolegija nusprendė priimti nagrinėti nuteistojo Kristijono Bartoševičiaus kasacinį skundą“, – sakė T. Merkevičiūtė. 

Anot jos, byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

K. Bartoševičiaus advokato pateiktu kasaciniu skundu prašoma panaikinti nuteistojo atžvilgiu priimtus teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui.

ELTA primena, kad 38 metų K. Bartoševičius gegužę pareigūnų buvo pristatytas į Kauno kalėjimą. 

Anksčiau Apeliacinis teismas atmetė K. Bartoševičiaus apeliacinį skundą. Trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad dėl visų kaltinimų vyras pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas pagrįstai. 

Pirmosios instancijos Panevėžio apygardos teismas buvusiam politikui skyrė 7 metus kalėjimo. Ši bausmė ir liko. Tiesa, nauju nuosprendžiu po laisvės atėmimo bausmės atlikimo K. Bartoševičiui atimta teisė 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis.

K. Bartoševičius yra pripažintas kaltu dėl visų 10-ties jam inkriminuotų nusikaltimų: mažamečio seksualinio prievartavimo, nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo. 

Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu baigtas 2023 m. liepą, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus buvo perduota teismui. 

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamente narys K. Bartoševičius apie tai, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako Seimo nario mandato, pranešė prieš trejus metus – 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau tądien prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Viešai skelbiama, kad 2012–2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius, o 2018–2019 m. – Kauno Veršvų gimnazijos mokytojas.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad šiuo metu vykdomą sustiprintą kritinės infrastruktūros apsaugą veikiausiai planuojama pratęsti. Pasak ministro, taip pat bus siekiama įvertinti, ar šiuo metu skiriamų apsaugos pajėgumų užtenka.

„Preliminariai galvojant, mes pratęsime. Priemonės peržiūrime, įvertiname ir turime dar papildomą diskusiją, kartu jau su Vidaus reikalų ministerija, ar reikėtų kažko papildomai, ar to, ką mes esame dabar jau paskyrę, užtenka“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Kaunas.

Vis tik ministras negalėjo atsakyti, kiek dar laiko bus vykdoma sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga.

„Tokio apibrėžto termino nėra“, – informavo R. Kaunas.

Dar liepos pabaigoje skelbta, kad pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Šiuo metu infrastruktūros apsauga pratęsta iki rugpjūčio 19 d. 

ELTA primena, kad, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.

Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškė kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovams siūlant tirti galimus darbuotojų skundus dėl ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Gedimino Varvuolio elgesio, premjeras Mindaugas Sinkevičius politikus ragina nesikišti į šio klausimo eskalavimą. Pasak jo, tokio pobūdžio skundų tyrimu turėtų užsiima Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Mums labai svarbu išlaikyti strateginę partnerystę su JAV, ir kažkokie vidiniai konfliktai, manau, kad nedaro garbės nei mums, kaip valstybei, nei pagerina mūsų santykius. Todėl siūlyčiau politikams į situacijas, kurios gal ir egzistuoja, jų neignoruoti, jas tirti, bet į tų situacijų eskalavimą nesikišti“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo M. Sinkevičius. 

Jo vertinimu, galimus konfliktus ambasadoje yra pavesta tirti atsakingiems URM pareigūnams – tą jie, pasak premjero, ir turėtų daryti. 

„Atsitinka taip kartais gyvenime – atsitinka konfliktų, atsitinka situacijų, atsitinka ir skundų. Ir yra tam URM pareigūnai, tas pats pareigūnas inspektorius, kuris tiria raštiškus kreipimusis“, – kalbėjo premjeras. 

Kaip skelbta, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą URM sulaukė skundų dėl ambasadoriaus JAV G. Varvuolio elgesio, Seimo URK pirmininkas Remigijus Motuzas ir jo pavaduotojas Žygimantas Pavilionis mano, jog būtina tirti šio įvykio aplinkybes.  

Apie skundus dėl galimai netinkamo G. Varvuolio elgesio darbe, remdamasis šaltiniais, pranešė naujienų portalas „Delfi“. Kaip skelbta, dalis ambasados darbuotojų kreipėsi į URM pranešdami apie nepagarbų jo elgesį, keliamą balsą bei ilgas darbo valandas.

Kaip portalui nurodė šaltiniai, darbuotojai taip pat nuotoliu kalbėjosi su URM generaliniu inspektoriumi, esą įvyko ir pokalbis su ministerijos kanclere, žadėjusia konkrečius sprendimus šiai situacijai spręsti. Vis tik tyrimas G. Varvuolio atžvilgiu nebuvo pradėtas. Informacijos apie skundus jo atžvilgiu nebuvo linkęs komentuoti ir pats ambasadorius.

Kaip anksčiau Eltai nurodė konservatorius Ž. Pavilionis, jis apie netinkamą ambasadoriaus elgesį sužinojo iš savo asmeninių šaltinių. 

Tuo metu pats ambasadoriumi dirbęs R. Motuzas G. Varvuolį apibūdino kaip profesionalų ir taktišką žmogų. Vis tik socialdemokratas pabrėžė, kad tyrimas, jo nuomone, būtų reikalingas. 

Kyjivas, rugpjūčio 12 d. (Ukrinform-ELTA). Laikinai okupuoto Krymo šiaurėje rugpjūčio 12-osios naktį užsidegė Rusijos karinė bazė, o Sevastopolis patyrė didelio masto dronų ataką.

Pasak „Ukrinform“, apie tai, remdamasi palydovinėmis nuotraukomis, informavo „Telegram“ kanalo stebėjimo grupė „Krymo vėjas“.

„Gaisras kilo pasienio užkardos teritorijoje Rysovės kaime, Perekopo rajone. Palydovas užfiksavo laiką – 2.31 val. nakties“, – teigiama pranešime.

Sevastopolis praėjusią naktį taip pat patyrė masinę dronų ataką. Du dideli gaisrai buvo pastebėti netoli sankryžos šalia Pervomaiskės kaimo prie Balaklavos, kur yra tiltas per geležinkelį, ir netoli Vasilio paplūdimio netoli Balaklavos.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos žvalgyba smogė dviem Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemoms „S-400 Triumph“ ir dronų valdymo antenai Kryme.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Europoje svilina karštis, finansų rinkose – ne ką vėsiau. Ekstremali temperatūra ir sausra trikdo transportą bei energetiką, o investuotojai vertina prieštaringus signalus: silpnėjanti JAV darbo rinka didina lūkesčius dėl palankesnės FED politikos, tačiau geopolitinė įtampa ir aukštesnės energijos kainos primena apie išliekančią infliacijos riziką. Veiksmo netrūksta, tad pažvelkime į svarbiausius pastarųjų savaičių įvykius detaliau.

Ekstremalus karštis tampa rizika Europos ekonomikai

Europa išgyvena penktąją šių metų karščio bangą. Prancūzijoje, Italijoje ir Pietryčių Europoje temperatūra artimiausiomis dienomis bus 4–6°C aukštesnė nei įprastai, o Paryžiuje ir Romoje gali viršyti 36°C. Užsitęsęs karštis ir sausra jau smarkiai paveikė Europos upes – Reino ir Dunojaus vandens lygis priartėjo prie rekordinių žemumų.

Sausra veikia ne tik logistiką. Žemas upių vandens lygis riboja kai kurių branduolinių elektrinių veiklą Prancūzijoje ir Vengrijoje, nes jų reaktoriams aušinti būtini pakankami vandens ištekliai. Tad ekstremalūs orai vis labiau tampa ne tik klimato, bet ir Europos ekonomikos bei energetikos rizika.

Netikėtas JAV darbo rinkos susilpnėjimas mažina spaudimą FED

Praėjusios savaitės JAV darbo rinkos duomenys netikėtai nuvylė investuotojus ir sustiprino nuogąstavimus dėl ekonomikos augimo lėtėjimo. Rugpjūčio 7 d. paskelbta ataskaita parodė, kad liepą JAV ekonomikoje buvo panaikinta 23 tūkst. darbo vietų, nors rinkos tikėjosi 80–83 tūkst. naujų darbo vietų. Be to, gegužės ir birželio užimtumo rodikliai buvo sumažinti dar 103 tūkst. darbo vietų. Nors nedarbo lygis sumažėjo iki 4,1 proc., tai daugiausia lėmė mažėjantis gyventojų dalyvavimas darbo rinkoje. 

Silpni duomenys sumažino lūkesčius dėl Federalinio rezervų banko palūkanų normų didinimo, todėl investuotojų reakcija akcijų rinkose buvo teigiama: S&P 500 indeksas pasiekė naują visų laikų rekordą, o „MSCI All Country World“ indeksas per aštuonias prekybos sesijas kilo jau septintą kartą.

JAV ir Japonijos valiutos intervencija: trumpalaikis poveikis ir išliekantis spaudimas jenai

JAV ir Japonija atliko koordinuotą valiutos intervenciją, siekdamos sustiprinti Japonijos jeną. Tokio lygio bendradarbiavimas tarp šių šalių nebuvo matytas jau kelis dešimtmečius. Intervencijos metu JAV pardavė eurus ir pirko jenas, iš anksto apie tai neinformavusios Europos politikų. Turto valdytoja „BlackRock“ šį žingsnį įvertino kaip didinantį geopolitinę riziką bei mažinantį ilgalaikių vyriausybių obligacijų patrauklumą. Todėl praėjusios savaitės pradžioje finansų rinkos išliko itin budrios, vertindamos galimos naujos intervencijos tikimybę.

JAV ir Japonijos intervencija iš pradžių buvo sėkminga: iki rugpjūčio 3 d. USD/JPY kursas sumažėjo nuo beveik 164 iki 155,23. Tačiau rinkos poveikį greitai absorbavo, ir iki rugpjūčio 10 d. jena jau buvo praradusi apie pusę po intervencijos pasiekto sustiprėjimo, o USD/JPY kursas pakilo iki 159,29.

Šį rytą kursas viršijo 159,34 ir vėl artėja prie svarbios 160 jenų už dolerį ribos, kuri laikoma reikšmingu psichologiniu bei techniniu lygiu. Nors rizikos draudimo fondai pastarosiomis savaitėmis reikšmingai sumažino trumpąsias jenos pozicijas, rinkos dalyviai išlieka atsargūs.

Energetikos rinkos: naftos kainas toliau veikia geopolitinė įtampa

Energetikos rinkų dėmesio centre išlieka nafta ir situacija Artimuosiuose Rytuose. Šiuo metu „Brent“ naftos kaina siekia 89,76 JAV dolerio už barelį, o WTI – 84,04 JAV dolerio. Prekyba išlieka itin nepastovi, nes investuotojai vertina prieštaringus signalus dėl galimo Irano ir Vakarų šalių susitarimo.

Antradienį „Brent“ kaina buvo trumpam pakilusi iki 90 JAV dolerių už barelį ribos po naujų griežtų D. Trumpo pareiškimų Irano atžvilgiu. Vis dėlto vėliau kainos atsitraukė, kai pasirodė ženklų, jog JAV ir Iranas gali artėti prie susitarimo, ir „Brent“ vėl nukrito žemiau 88 JAV dolerių už barelį.

Nepaisant kainų svyravimų, pasaulinėje rinkoje išlieka didelis dyzelino trūkumas. Tai atsispindi ir istoriškai dideliame dyzelino bei „Brent“ naftos kainų skirtume, kurį lemia tiek transportavimo sutrikimai Hormuzo sąsiauryje, tiek Ukrainos atakų paveikti Rusijos naftos perdirbimo pajėgumai. Prie pasiūlos rizikų prisidėjo ir pirmadienį Libijos Zawiya naftos perdirbimo gamykloje kilęs gaisras po dronų atakos.

Tuo tarpu rinkos dalyviai ieško alternatyvų Hormuzo sąsiauriui. Šį rytą už jo ribų buvo pastebėta daugiau tanklaivių, perkraunančių krovinius iš laivo į laivą. Tai rodo, kad naftos srautai išlieka, tačiau vis dažniau naudojami brangesni ir mažiau efektyvūs transportavimo maršrutai. Dėl ribotų pasaulinių perdirbimo pajėgumų rinkos dalyviai tikisi, kad degalų kainos išliks padidėjusios net ir tuo atveju, jei žalios naftos kainos pradėtų mažėti.

Komentaro autorius – „Swedbank“ vyresnysis finansinių produktų pardavimų specialistas Evaldas Luneckas.

(papildyta poteme)

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius mano, jog valstybės biudžete oro gynybai turėtų būti skiriama daugiau lėšų. 

„Aš manau, kad taip“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Sinkevičius, paklaustas, ar valstybės biudžete reikėtų skirti didesnę dalį lėšų oro gynybai. 

„Man atrodo, kad reikia koncentruotis ir koncentruojamasi į įvairias kinetines priemones ilgojo, trumpojo nuotolio. Tas darbas vyksta, galiu tą užtikrintai pasakyti“, – akcentavo premjeras. 

M. Sinkevičius taip pat vylėsi, jog integruotą oro gynybos detekcijos sistemą Lietuvai pavyks turėti anksčiau nei 2030 m.

„Aš norėčiau turėti ambiciją, kad tai įvyktų greičiau“, – sakė jis. 

Be to, anot Vyriausybės vadovo, Lietuva ir kitąmet išlaikys ne mažesnį nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos biudžetą.

„Galiu drąsiai ir užtikrintai pasakyti, kad mūsų šios Vyriausybės pasiryžimas išlikti 5 procentų klube nesikeičia. Tai reiškia, kad biudžetas ir kitiems metams bus reikšmingas mūsų gynybai“, – teigė M. Sinkevičius. 

Trečiadienį ministras pirmininkas lankėsi Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centre, kuriame domėjosi, ko trūksta oro gynybai. M. Sinkevičius teigė šioje srityje matąs progresą. 

„Aš manau, kad situacija yra gerėjanti sparčiais tempais. Aišku, norėtųsi, kad ji vyktų dar greičiau. (…) Progresas vyksta. Tikrai galiu patikinti visuomenę, kad jis vyksta, kad mūsų oro erdvė tampa vis saugesnė, bet namų darbų ir reikalų dar yra, darbo dar yra. Nėra taip, kad viskas yra idealu, bet mes progresą demonstruojame“, – teigė Vyriausybės vadovas. 

KOP vadas: šimtaprocentinio stebėjimo neįmanoma pasiekti

Savo ruožtu Karinių oro pajėgų vadas (KOP) pulkininkas Antanas Matutis pabrėžė – užtikrinti šimtaprocentinį oro erdvės stebėjimą nėra įmanoma. Todėl, pasak jo, sprendimai turi būti derinami prie realių valstybės finansinių ir techninių galimybių.

„Šimtaprocentinės gynybos arba šimtaprocentinio stebėjimo nėra įmanoma pasiekti. Čia yra pirmas dalykas. Antras momentas yra, reikia vertinti realias šalies galimybes ir biudžetą. Su tuo procentu, su tomis galimybėmis, kiek yra galima mūsų šaliai, tie sprendiniai yra pasiūlyti ir daugumai jų yra pritarta“, – žurnalistams trečiadienį teigė A. Matutis. 

„Yra tam tikrų sričių, kur galima situaciją pagerinti. Įranga yra suplanuota, dalis pirkimų yra prasidėję, yra planai, kokie sensoriai turėtų būti įsigyti, kad sistema veiktų geriau“, – kalbėjo jis. 

ELTA primena, kad 2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad bendras gynybos finansavimas kitų metų valstybės biudžete turi būti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Bendras finansavimas (kitais metais – ELTA), mano nuomone, turi likti 5 proc. (BVP – ELTA) ribose kaip minimumas, o galutinį skaičių mes dar sutarsime su premjeru ir finansų ministru“, – žurnalistams sakė R. Kaunas.

Krašto apsaugos ministras taip pat atskleidė, kad oro gynybai iki 2030 metų yra planuojama skirti apie 2 mlrd. eurų.

„Oro gynybai yra suplanuota iki 2030 metų skirti apie 2 mlrd. eurų. Peržiūrėjome tas sumas ir vakar ministerijoje turėjome pasitarimą dėl diegiamos antidroninės oro gynybos. Tam irgi yra numatyta papildomų lėšų, tad oro gynyba tikrai yra prioritetas ir tuo klausimu yra dirbama“, – pridėjo jis.

ELTA primena, kad Lietuvoje diskutuojama dėl ilgalaikio gynybos finansavimo užtikrinimo po 2030 metų.

Valstybės kontrolė (VK) strateginiuose dokumentuose siūlo įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas krašto apsaugai būtų išlaikytas ir vėliau, taip pat siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo.

2026 metų krašto apsaugos finansavimas siekia 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš jų 1,7 mlrd. eurų numatyta ginkluotei ir karinei technikai, apie 305 mln. eurų – oro gynybai, apie 480 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo – nacionalinės divizijos pajėgumų vystymui, apie 50 mln. eurų – Vokietijos brigados infrastruktūrai, o apie 240 mln. eurų – karinės infrastruktūros plėtrai.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Formuojant kitų metų biudžetą, bus siekiama subalansuoto valstybės skolos augimo, teigia finansų ministras Taurimas Valys. Tačiau, jo teigimu, neatmetama galimybė, kad siekiant užtikrinti gynybos finansavimą skolos santykis su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP) didės.

ES šalys privalo laikytis Mastrichto kriterijų, kurie nustato fiskalinės drausmės taisykles – valstybės biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. nuo BVP, valstybės skolos lygis – 60 proc. BVP.

Šių metų valstybės biudžete deficitas siekia 2,8 proc. nuo BVP, valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.

Anot finansų ministro, prognozuojama, jog kitais metais valstybės skolos lygis augs, tačiau neviršys pusės šalies BVP.

„Kalbant apie BVP ir skolos santykį, mes tikrai nepriartėsime prie maksimalaus 60 proc. (nuo BVP ribos – ELTA), jis geriausiu atveju pasieks arti 49 proc., mūsų tikslas yra šią prognozę išlaikyti“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo finansų ministras.

„Bet, be jokios abejonės, jei matysime būtinybę, kad poreikis išlaikyti mūsų saugumo ir gynybos finansavimą yra pakankamai didelis, noras prisidėti prie taikos procesų Ukrainoje, išlaikyti dėmesį Ukrainos finansavimui (…) taip pat yra ženklus, tai tikrai neatsisakome eiti link maksimalaus (skolos – ELTA) santykio“, – pridūrė jis.

Visgi, T. Valio teigimu, didesnė skola nėra siekiamybė, nes mažesnis įsiskolinimas sudaro geresnes sąlygas valstybei prieiti prie kapitalo, pigiau skolintis.

„Tvarūs finansai mums užtikrina aukštą reitingo buvimą, kas leidžia prieiti ir prie kapitalo rinkų geresnėmis sąlygomis ir pigiau, tai mes tikrai subalansuosime tai“, – pažymėjo ministras.

Anksčiau jis jau yra sakęs, kad dabar valstybės skolos lygis yra valdomas, bet teigė, kad siekiant išlaikyti ekonomikos augimo tempą reikės ieškoti balanso priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų.

Eurostato duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 36,26 mlrd. eurų ir sudarė 42,3 proc. BVP.

Valstybės kontrolė (VK) vertina, kad 2026–2029 m. laikotarpiu valdžios sektoriaus skola išaugs nuo 45 iki 55,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.

Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos trečiadienio rytą šalies degalinėse sumažėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse svyravo nuo 1,86 euro iki 2,15 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,02 euro ir buvo 0,93 proc. mažesnė nei antradienį (2,04 euro).

Mažiausia dyzelino kaina buvo „Baltic Petroleum“ tinklo degalinėje Anykščiuose – 1,86 euro, o didžiausia, siekusi 2,15 euro, fiksuota dviejose „Trevena“ degalinėse Kretingos rajone.

Benzino kainos siekė 1,63–1,87 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,77 euro ir buvo 1,12 proc. mažesnė nei antradienį (1,79 euro).

Mažiausia benzino kaina buvo „Baltic Petroleum“ tinklo degalinėje Anykščiuose – čia litras benzino kainavo 1,63 euro. Brangiausias benzinas buvo „Circle K“ tinklo degalinėje Elektrėnuose – 1,87 euro.

SND kainos trečiadienio rytą svyravo nuo 0,65 euro iki 0,94 euro, o vidutinė jų kaina siekė 0,76 euro ir buvo 0,52 proc. mažesnė nei antradienį (0,76 euro).

Pigiausios dujos buvo penkiose „Alauša“ degalinėse, „Degta“ degalinėje  Anykščiuose ir „Baltic Petroleum“ degalinėje Širvintose – 0,65 euro. Didžiausia SND kaina fiksuota „Tumasa“ degalinėje Mažeikių rajone, kur litras dujų atsiėjo 0,94 euro.

Didmeninė benzino kaina rugpjūčio 11 dieną Lietuvoje buvo 1,60 euro, o litras dyzelino kainavo 1,91 euro.

Brent naftos kaina rinkoje antradienį siekė 88,91 JAV dolerio už barelį.