Vilnius, lapkričio 5 d. (ELTA). Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais atnaujinti veterinarijos gydytojų rengimo reikalavimai, juos suderinant su Europos Sąjungos (ES) standartais, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).

Ministerijos teigimu, pakeitimais siekiama supaprastinti veterinarijos gydytojų profesinių kvalifikacijų pripažinimą ES valstybėse ir sudaryti palankesnes sąlygas specialistams įsidarbinti Lietuvoje bei kitose Bendrijos šalyse.

„Automatinis pripažinimo procesas leidžia greičiau ir paprasčiau pripažinti šių specialistų profesines kvalifikacijas, supaprastinti biurokratines procedūras ir sumažinti administracinę naštą“, – pranešime cituojamas ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Priimtais pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliamos 2025 m. ES direktyvos nuostatos, kuriomis atnaujinami veterinarijos gydytojų rengimo reikalavimai, atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą.

Pagal naująjį reguliavimą daugiau dėmesio rengiant veterinarijos gydytojus bus skiriama vadybos, bendradarbiavimo, komunikacijos, gyvūnų sveikatos ekonomikos bei informacinių ir skaitmeninių technologijų kompetencijoms.

Atsižvelgiant į priimtus pakeitimus, Lietuvoje taip pat bus atnaujinamos veterinarijos studijų programos.

Vilnius, lapkričio 8 d. (ELTA). Sostinėje sekmadienį vairuotojo nesuvaldytas „Ferrari“ automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. 

Kaip Eltai nurodė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 15.18 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį Vilniaus Gvazdikų gatvėje. Pranešama, kad blaivus vairuotojas (1983 m.) nesuvaldė automobilio, nulėkė nuo kelio ir apvirto. Viduje kartu važiavo vaikas. 

Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Dėl kokių priežasčių vairuotojas nesuvaldė automobilio – tikslinama. 

Varšuva, lapkričio 8 d. (AFP-ELTA). Tarp šešių per šaudynes Krokuvoje žuvusių žmonių buvo ir Austrijos pilietė, sekmadienį pranešė Mažosios Lenkijos vaivada Krzysztofas Kleczaras. 

„Galiu patvirtinti, kad 51-erių moteris, kuri yra šeštoji šio išpuolio auka, buvo Austrijos pilietė“, – žurnalistams sakė K. Kleczaras.

Jis pridūrė, kad šeštadienį pranešta apie per išpuolį žuvusį Jungtinės Karalystės pilietį – 32-ejų vyrą. Kiti keturi žuvusieji buvo Lenkijos piliečiai.

Kaip skelbta, šeštadienį Krokuvos pagrindinėje aikštėje ginkluotas užpuolikas nušovė šešis žmones, dar penkiolika sužeidė.

24-erių įtariamasis, kuris per susišaudymą su policija buvo pašautas ir sužeistas, šeštadienį apie 15 val. juodu „Subaru“ automobiliu įvažiavo į Krokuvos Turgaus aikštę ir iš automobilio ėmė šaudyti į atsitiktinius praeivius.

Lenkijos pareigūnų teigimu, jis žavėjosi kraštutinių dešiniųjų ideologija.

Įtariamojo namuose taip pat buvo rasti dar trijų žmonių – jo tėvų ir sesers – kūnai su, kaip įtariama, šautinėmis žaizdomis.

Regiono administracijos atstovas spaudai sekmadienį pranešė, kad tarp sužeistųjų yra Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Rusijos, Vokietijos ir Austrijos piliečių, taip pat lenkų.

Įtariamasis yra Lenkijos pilietis. 

Šalyje paskelbtas dviejų dienų gedulas.

Vašingtonas, lapkričio 8 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Kongreso kadencijos vidurio rinkimai, per kuriuos jo Respublikonų partija prarado Kongreso kontrolę, buvo „milžiniškas žingsnis atgal“ JAV istorijoje.

„Po pastarųjų rinkimų rezultatų Amerika žengė milžinišką žingsnį atgal istorijoje. Tačiau nebijokite, mes sugrįšime didesni ir stipresni nei bet kada anksčiau!“ – platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

ELTA primena, kad lapkričio 3 d. vykusiuose rinkimuose JAV Demokratų partija užsitikrino daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Atstovų Rūmuose demokratai turės mažiausiai 228 vietas iš 435, o Senate – mažiausiai 54 iš 100. Demokratų partija nepraranda vilčių išsikovoti dar du atstovus Senate: balsai tebeskaičiuojami Aliaskoje ir Misisipėje, kur partijos kandidatai turi trapią persvarą.

JAV prezidentas iš pradžių pasveikino demokratus su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs su jais bendradarbiauti. Tačiau D. Trumpas ne kartą gyrėsi turintis teisę vetuoti bet kurį demokratų priimtą įstatymą, kuris bus pateiktas jam pasirašyti.

Bankokas, lapkričio 8 d. (AFP-ELTA). Ateinantį šeštadienį pirmą kartą vyks azijietiškoji „Eurovizija“, kurioje skambės korėjietiškas popsas (K-pop) ir Bangladešo atlikėjų bitboksas. Taip Europos dainų konkursas savo išskirtinį kičo ir geopolitikos derinį eksportuoja į daugiausia gyventojų turintį pasaulio regioną.

Lapkričio 14 d. Bankoke vyksiančiame pirmajame Azijos „Eurovizijos“ dainų konkurse varžysis 11 šalių, tarp jų – Laosas, Mongolija ir Filipinai.

Konkursas bus tiesiogiai transliuojamas dalyvaujančių šalių televizijose ir platformoje „YouTube“, tačiau kol kas neaišku, ar jis sulauks didelio žiūrovų susidomėjimo.

„Eurovizija“ yra didžiausias pasaulyje tiesiogiai per televiziją transliuojamas muzikos renginys, 2026 m. pritraukęs 131 mln. žiūrovų. Per pastaruosius 70 metų šis konkursas padėjo išgarsėti tokiems atlikėjams kaip grupė ABBA ir Celine Dion.

Azijos „Eurovizija“ žymi pirmąją daugybę šalių apimančią šio konkurso plėtrą, nors 2022 m. buvo surengta ir amerikietiška jo versija. Ši visgi vėliau nebuvo kartojama.

Indija, Japonija ir Kinija Bankoke vyksiančiame renginyje nedalyvaus, o bilietai į konkursą perkami vangiai.

„Eurovizija“ Europoje yra labai populiari, o Azijoje tai visiška naujovė“, – pripažino konkurso vykdomasis prodiuseris Assafas Blecheris.

Tačiau, pasak jo, per trejus pasirengimo metus vis dėlto pavyko sužadinti visuomenės susidomėjimą renginiu.

„Staiga jie suprato „Eurovizijos“ dvasią“, – kalbėdamas apie prie renginio prisidėjusius žmones sakė jis, išskirdamas „muziką ir ekstravaganciją“.

„Tai langas į kitas šalis, jų muziką, žmones ir kostiumus“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Blecheris.

Jis pridūrė besitikintis, kad tai bus pirmasis iš daugelio tokių konkursų.

Pasigenda provokacijų

Finalininkai buvo atrinkti per nacionalinius konkursus. Tarp jų yra ir jau išgarsėjusių atlikėjų, pavyzdžiui, vietnamietė Toc Tien, su savo šokių popmuzikos kūriniu laikoma viena konkurso favoričių.

Pietų Korėjai atstovaus K-pop žvaigždė Junhee, Bangladešas siunčia vien iš vyrų sudarytą a cappella bitbokso grupę „Beatmosphere“, o Nepalui atstovaus roko muziką atliekantis Pratikas Himalas Rai.

Azijos konkursas rengiamas tuo metu, kai „Eurovizija“ savo 70-metį mini temdoma nesutarimų. Penkioms šalims boikotavus 2026 m. konkursą dėl Izraelio dalyvavimo, jo žiūrovų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 35 milijonais.

Tačiau konkursą nesutarimai lydėjo nuo seno – nuo septintajame dešimtmetyje vykusių protestų dėl diktatoriaus Francisco Franco valdomos Ispanijos dalyvavimo iki Rusijos pašalinimo dėl 2022 m. pradėtos invazijos į Ukrainą.

Pirmą kartą 1956 m. nacionalinių visuomeninių transliuotojų eksperimentu tapęs konkursas ilgainiui virto kultūriniu reiškiniu, garsėjančiu ekstravagantiškais sceniniais pasirodymais, kiču ir įvairių žanrų muzika. Jis taip pat turi gausų LGBTQ bendruomenės gerbėjų būrį.

Europai vis labiau integruojantis, konkursas plėtėsi, o jo geografija peržengė žemyno ribas – kitais metais prie jo prisijungs ir Kanada. Ilgainiui politika jame tapo ne mažiau svarbi nei muzika.

Balsai skaičiuojami pagal dalyvaujančias šalis: pusę galutinio rezultato lemia vertinimo komisijos, kitą pusę – žiūrovai. Nė viena šalis negali balsuoti už save, todėl balsavimui dažnai įtakos turi valstybių tarpusavio santykiai.

A. Blecherio teigimu, Azijos konkurse tai galėtų pasireikšti, pavyzdžiui, Kambodžos ir Tailando, kurie pernai konfliktavo dėl bendros sienos, žiūrovų balsavimu vieniems prieš kitus.

Tačiau, kaip apgailestavo rašytojas ir „Eurovizijos“ ekspertas Deanas Vuleticas, Azijos konkurse, kurį, kitaip nei europietiškąją „Euroviziją“, organizuoja komerciniai transliuotojai, daugiausia skambės dainos apie meilę.

Kaip išimtį jis paminėjo Filipinų popmuzikos atlikėją Carmelle, kurios energinga daina „Sobra-Sobra“ („Per daug“) ragina moteris būti savarankiškas ir pasitikėti savimi.

„Konkursui trūksta provokatyvių ar prasmingų žinučių, kurios galėtų sulaukti tarptautinės auditorijos atgarsio. Būtent tuo europietiškoji „Eurovizija“ išsiskiria iš kitų dainų konkursų“, – AFP sakė D. Vuleticas.

Biudžeto mažinimas

Rengiant konkursą kilo organizacinių sunkumų, be kita ko, kaip pranešama, dėl milijonu dolerių sumažinto biudžeto. Dėl to organizatoriams praėjusį mėnesį teko paskelbti pareiškimą ir patikinti, kad konkursas tikrai įvyks.

„Problemų dėl biudžeto būna visada. Tai pirmieji metai, todėl turime dirbti esant tam tikriems apribojimams“, – sakė A. Blecheris ir pridūrė, kad renginys bus „įspūdingai prodiusuotas“.

Šį savaitgalį atlikėjai turėtų atvykti į Bankoką, kur prieš finalinį koncertą vyks repeticijos.

Kai kurie atlikėjai dainuos gimtąja kalba, kiti – angliškai. Pastarąjį variantą pasirinko ir Malaizijos žvaigždė Aina Abdul, siekianti pasiekti platesnę auditoriją.

Butanui atstovausiančiam Nyendrai, kuris vilkėdamas tradicinius drabužius atliks folkloro ir popmuzikos elementų turinčią meilės dainą, konkursas suteiks galimybę pasirodyti gerokai platesnei auditorijai nei jo gimtosios šalies 800 tūkst. gyventojų.

Jam gali neblogai sektis, nes „Eurovizijos“ žiūrovai dažnai palaiko mažiausias šalis, kurios nelaikomos favoritėmis.

A. Blecherio teigimu, jei šios savaitės konkursas vyks sėkmingai, 2027 m. renginyje jau norėtų dalyvauti 16 ar 17 šalių ir teritorijų.

Tarp susidomėjusiųjų jis mini Kiniją, Honkongą ir Taivaną. Toks dalyvių sąrašas neabejotinai suteiktų konkursui ir geopolitinį atspalvį.

Vilnius, lapkričio 8 d. (ELTA). Sekmadienį vykstančiuose pirmalaikiuose Seimo nario rinkimuose Nalšios šiaurinėje apygardoje iki 16 val. iš viso balsavo 28,1 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Pagrindinę rinkimų dieną iki 16 val. prie balsadėžių atėjo 18,61 proc. rinkėjų. Dar 2 699 asmenys, arba 9,49 proc., savo valią išreiškė išankstinio balsavimo metu, namuose ar sveikatos priežiūros bei socialinės priežiūros įstaigose.

VRK pirmininkė Lina Petronienė pranešė, kad pirmosiomis balsavimo valandomis užfiksuota smulkių rinkimų pažeidimų.

„Matėme, kad apygardos rinkimų komisija nagrinėjo keletą pranešimų, stebėsenos metu fiksavo, kad galimai nepilnai buvo pažymėta politinė reklama, todėl kad yra pasikeitęs žymėjimo reglamentas, dabar taikomas europinis. Tai tiek – kosmetiniai pažeidimai buvo šalinami, o apie rimtesnius pažeidimus nesame informuoti“, – LRT radijui sekmadienį kalbėjo L. Petronienė.

Nalšios šiaurinės apygardos rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro. Balsuoti norintiems rinkėjams tereikia turėti tik savo asmens dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę arba vairuotojo pažymėjimą. 

Pirmalaikiuose Seimo rinkimuose Nalšios šiaurinėje apygardoje dalyvauja „Nemuno Aušros“ iškeltas Ignotas Adomavičius, Centro dešinės sąjungai priklausantis Giedrius Dainys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Gintautas Kindurys. 

Taip pat – socialdemokratas Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos regionų partijos narys Nikolajus Lebedevičius, „laisvietis“ Maksimas Paukštė, Liberalų sąjūdžiui atstovaujanti Mėta Paulauskė. 

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savo kandidatu iškėlė Antaną Šakalį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – Andrejų Šildiajevą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas į Seimą yra Viktoras Voroninas, o Tautos ir teisingumo sąjunga – Dalia Štraupaitė.

Rinkimų Nalšios šiaurinėje apygardoje prireikė gegužės pabaigoje mirus ten išrinktam parlamentarui liberalui Jevgenijui Šuklinui. 

Birželio pradžioje VRK panaikino jo Seimo nario mandatą. Žinomas sportininkas, kanojininkas J. Šuklinas į Seimą buvo išrinktas 2024 m. su Liberalų sąjūdžiu, priklausė šios partijos frakcijai. 

ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas numato, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto parlamentaro įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Vyriausybė pritarė siūlymui suteikti beveik 2,38 mln. eurų dydžio paskolą Prienų ir Kretingos rajonų savivaldybėse vystomiems investiciniams projektams, bendrai finansuojamiems Europos Sąjungos (ES) lėšomis. 

Vyriausybės siūlymu, Prienų rajono savivaldybei 23 metų laikotarpiui būtų suteikiama iki 2,37 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų Europos investicijų banko (EIB) paskolos lėšų. 

Ši suma, kaip nurodoma, būtų naudojama Čiudiškių, Dukurnonių, Klebiškio, Lepelionių, Norkūnų I, Norkūnų II, Pašlavančio, Pašventupio I, Pelekonių IV piliakalnių ir Surmiaus ežero aplinkos tvarkymui, taip pat kitų Prienų rajone esančių gamtos ir kultūros objektų tvarkybos darbams. 

Kartu lėšos būtų skiriamos Prienų rajono savivaldybės mokyklose teikiamų ugdymo paslaugų prieinamumo didinimui, atviros jaunimo erdvės kūrimui, socialinių paslaugų įstaigų senjorams infrastruktūros modernizavimui, plėtrai bei ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumui. 

„Paskolos grąžinimui ir kitų prievolių, nurodytų paskolos sutartyje, įvykdymui užtikrinti savivaldybė sutinka, kad, uždelsus prievolių pagal šią sutartį įvykdymą ar neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Finansų ministerija iš savivaldybės biudžetui priklausančių gauti Valstybės biudžeto pajamų išskaičiuotų savivaldybės nesumokėtą sumą“, – nurodo Vyriausybė. 

Tuo metu Kretingos rajono savivaldybėse vystomiems projektams numatyta skolinti – 394 tūkst. eurų penkerių metų laikotarpiui. 

Šia suma būtų finansuojamas projektas, skirtas plėtoti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą Kretingos rajono savivaldybės ribose. 

Nurodoma, kad per sutartą laikotarpį minėtosioms savivaldybėms negrąžinus suteiktos paskolos ar neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Finansų ministerija iš savivaldybės biudžetui priklausančių gauti valstybės biudžeto pajamų šią sumą galėtų išskaičiuoti. 

Projektą Vyriausybei teikusios Finansų ministerijos teigimu, Prienų ir Kretingos rajonų savivaldybėms suteiktos valstybės paskolos leistų efektyviau panaudoti turimas ES fondų lėšas bei sparčiau įgyvendinti savivaldybėse vykdomus projektus, modernizuoti infrastruktūrą. 

Dakaras, lapkričio 8 d. (AFP-ELTA). Prie Senegalo šiaurės vakarų pakrantės nuskendus migrantus gabenusiai valčiai žuvo mažiausiai 21 žmogus, pranešė valdžios institucijos. Tai naujausia tragedija pavojingame Atlanto vandenyno maršrute iš Afrikos į Europą.

Senegalo vidaus reikalų ministerija pranešė, kad buvo rasti 21 žuvusiojo palaikai ir išgelbėtas vos vienas žmogus. Šios aukos papildė tūkstančių žmonių, pastaraisiais metais žuvusių mėginant iš vakarų Afrikos pasiekti Ispanijai priklausančias Kanarų salas, sąrašą.

Ministerija nurodė, kad vėlai šeštadienį paskelbtas žuvusiųjų skaičius yra „preliminarus“, paieškos darbai tebevyksta, o aukų šeimoms teikiama pagalba.

Žiniasklaidos duomenimis, plokščiadugnė pirogos tipo valtis šeštadienį apvirto prie Lompulio kopų Kebemero departamente, tarp Dakaro ir šiaurėje esančio Sen Luji miesto.

Tačiau pagrindinės Senegalo pagalbos migrantams asociacijos „Boza Fii“ įkūrėjas Saliou Dioufas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „valtis nuskendo penktadienį“.

Pasak jo, visų aukų pilietybės kol kas nenustatytos, nes paieškos darbai tebevyksta.

„Tačiau vakar, šeštadienį, rasti žuvusieji yra senegaliečiai“, – pridūrė jis.

Kasmet tūkstančiai žmonių iš Vakarų Afrikos mėgina pasiekti Europą pavojingu maršrutu per Atlanto vandenyną.

Senegalo valdžios institucijos taip pat pranešė penktadienį sustabdžiusios kitą panašią valtį, kuria 142 migrantai mėgino pasiekti Ispaniją.

Policijos duomenimis, tarp migrantų buvo 23 moterys, du kūdikiai ir dar du vaikai. Jie buvo kilę iš Senegalo, Gambijos, Bisau Gvinėjos, Gvinėjos ir Nigerijos.

Senegalo vyriausybė šeštadienį pabrėžė esanti „pasiryžusi kovoti su neteisėto migrantų gabenimo tinklais, visų pirma stiprindama bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis“, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Ispanijos valdžios institucijos Kanarų salyno El Hiero saloje šeštadienį paskelbė nepaprastąją padėtį dėl smarkiai išaugusio migrantus gabenančių valčių skaičiaus.

El Hiero valdžios institucijų duomenimis, nuo lapkričio pradžios į salą maždaug 30 valčių atplaukė daugiau kaip 3,3 tūkst. žmonių.

Senegalas, Mauritanija ir Marokas sustiprino jūrų patruliavimą vietovėse, iš kurių išplaukia migrantų valtys. Dėl to jos priverstos išplaukti iš toliau į pietus esančių Gambijos, Bisau Gvinėjos ir Gvinėjos pakrančių, todėl ir taip pavojinga kelionė per vandenyną dar labiau pailgėja.

Varšuva, lapkričio 8 d. (PAP-ELTA). Po šeštadienį Krokuvoje įvykusių kruvinų šaudynių Lenkijos sostinėje Varšuvoje sustiprintos saugumo priemonės gyventojų ir turistų gausiai lankomose vietose, sekmadienį pranešė miesto meras Rafalas Trzaskowskis.

„Po tragiškų įvykių Krokuvoje Varšuvos policijos vadovybė, bendradarbiaudama su Sostinės saugumo centru, nusprendė sustiprinti prevencines saugumo priemones vietose, kuriose lankosi daugiausia miesto gyventojų ir turistų“, – sekmadienį socialiniuose tinkluose rašė jis.

Pasak jo, praėjus valandai po šeštadienį įvykusio išpuolio Varšuvos policija pradėjo stiprinti patruliavimą visame mieste, ypatingą dėmesį skirdama žmonių susibūrimo ir intensyvaus judėjimo vietoms.

Varšuvos meras pridūrė, kad rekomendavus policijai sostinėje bus įrengti apsauginiai atitvarai gatvėse, vedančiose į vieną pagrindinių turistinių miesto gatvių – Krakowskie Przedmiescie.

Pasak jo, sustiprintos saugumo priemonės galios tol, kol bus išsamiai ištirtos kruvino išpuolio Krokuvoje priežastys.

Šeštadienio popietę kaukėtas 24 metų lenkas dideliu greičiu automobiliu įvažiavo į Krokuvos centrinę Turgaus aikštę ir ėmė beatodairiškai šaudyti į žmones.

Policijos pareigūnams sulaikant užpuoliką, jis buvo pašautas ir sužeistas.

Per išpuolį žuvo šeši žmonės, o dar 16 buvo sužeista, tarp jų – du policijos pareigūnai ir pats įtariamasis.

Vašingtonas, lapkričio 8 d. (AP-ELTA). Per dvejas atskiras šaudynes, įvykusias Šiaurės Karolinos valstijoje esančiame universitete, žuvo vienas ir buvo sužeisti trys žmonės, sekmadienį pranešė policija. Šiame istoriškai afroamerikiečių lankomame universitete savaitgalį vyko tradicinė buvusių studentų sugrįžimo šventė.

Vinstono-Seilemo policijos viršininko pavaduotojas Jasonas Swaimas pranešė, kad abu incidentai šeštadienį įvyko Vinstono-Seilemo valstijos universiteto teritorijoje, tačiau kol kas dar per anksti spręsti, ar šaudynės buvo susijusios.

Pareigūnai atlieka tyrimą, o universiteto teritorija šiuo metu yra saugi. Anksčiau įvesti judėjimo apribojimai buvo panaikinti.

J. Swaimas nenurodė, ar kas nors buvo sulaikytas.

„Šiuo metu tyrimas dar tik prasidėjęs“, – ankstyvą sekmadienio rytą per spaudos konferenciją sakė J. Swaimas.