Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Lenkijos ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui paskelbus apie antradienio naktį sėkmingai užkirstą kelią galimai provokacijai prie sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad šis incidentas nėra susijęs su Lietuva. Situacija mūsų pasienyje, pasak jo, išlieka rami. 

„Nuolatos keičiamės informacija su Lenkijos puse, bet kiek turiu informacijos, ta grėsmė, kuri buvo Lenkijoje, su mumis nesusijusi“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė M. Katelynas. 

„Situacija prie mūsų sienos išlieka stabili – kaip ir anksčiau, yra pasitelkta kariuomenė prie sienos su Kaliningradu. Viskas vyksta sava eiga, kažkokių neramumų nefiksuota“, – nurodė vidaus reikalų ministras. 

Tiesa, paklaustas, kokia tai buvo provokacija, ministras teigė negalintis atskleisti, nes ši informacija nėra vieša. 

D. Tuskas daugiau informacijos apie įvykį taip pat neatskleidė, tačiau pranešė, kad pasienio ruože buvo pastebėti „asmenys su žibintuvėliais“. Anot jo, Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią kokiam nors incidentui.

Lenkija, didžiausia NATO valstybė rytiniame Aljanso sparne, šiaurėje ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi, o rytuose – su artima Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Lenkijos policija, bendradarbiaudama su kariuomene, pasieniečiais ir žvalgybos tarnybomis, pastaruoju metu vykdo papildomas priemones saugumui prie Lenkijos sienų su Rusija ir Baltarusija stiprinti, taip pat netoli Rusijos Kaliningrado srities.

Policijos atstovas naujienų agentūrai AP pranešė, kad prevencinės priemonės vykdomos šiaurės rytinėse Varmijos Mozūrų ir Palenkės vaivadijose.

Antradienį D. Tuskas patvirtino, kad abiejuose pasienio regionuose vykdoma policijos koordinuojama specialioji operacija.

D. Tusko teigimu, į Lenkijos šiaurės rytinius pasienio regionus neseniai buvo pasiųsta papildomų policijos ir kitų pajėgų, įskaitant kovos su terorizmu padalinius. Toks sprendimas priimtas pareigūnams gavus „tikslesnės“ informacijos, kad pirmoje lapkričio pusėje gali būti surengta diversijų, įskaitant galimą „ginkluotų asmenų“ įsiveržimą į Lenkiją.

Lenkijos ministras pirmininkas jau kelis mėnesius perspėja, kad Rusija gali rengti rimtesnę hibridinę ataką prieš kurią nors NATO valstybę. Pasak jo, jo perspėjimai tampa vis konkretesni, nes jis gauna žvalgybinės informacijos iš NATO, Ukrainos ir JAV slaptųjų tarnybų, įskaitant Centrinę žvalgybos agentūrą (CŽA).

Tiesa, jis pabrėžė, kad negalima visiškai užtikrintai patvirtinti, jog šis incidentas buvo mėginimas surengti provokaciją. Jis teigė, kad Rusija toliau intensyviai didins įtampą ir greičiausiai vien šiuo incidentu apsiribota nebus.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) kreipusis į bendrovę „Google“, iš paieškos rezultatų Lietuvoje pašalintos 322 piratinių svetainių kopijos. Daugiau kaip 90 proc. jų buvo skirtos neteisėtai filmų ir serialų peržiūrai.

LRTK spalio 21 d. kreipėsi į „Google LLC“, prašydama pašalinti nustatytas vadinamąsias veidrodines svetaines, o spalio 23 d. bendrovė informavo priėmusi tokį sprendimą. Komisijos patikrinimas patvirtino, kad visos 322 svetainės pašalintos iš paieškos rezultatų Lietuvoje.

Tarp pašalintų svetainių kopijų – „rezka.ag“, „kinocoin.co“, „thepiratebay3.to“ ir „bmovies.co“. LRTK dėl jų pašalinimo kreipėsi savo iniciatyva, nelaukdama autorių teisių turėtojų prašymų.

„Užblokavus piratinę svetainę, jos kopijos gali atsirasti naujais adresais, kartais net kelios iš karto. Todėl svarbu ne tik jas nustatyti, bet ir greitai imtis veiksmų“, – pranešime cituojamas LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas.

Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju „Google“ į komisijos kreipimąsi sureagavo per dvi dienas ir pašalino visas 322 nurodytas svetaines.

Komisija taip pat nurodo taikanti kitas piratavimo ribojimo priemones. Spalį, jai nustačius piratinėje svetainėje „filmai.in“ naudotą atsiskaitymo schemą ir kreipusis į „PayPal“, ši platforma per dvi dienas panaikino galimybę ja atsiskaityti už svetainėje siūlomus filmus.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Valstybės saugumo departamentui (VSD) pranešus, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš šalies, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad tokia veikla nesuderinama su teisiniu buvimu Lietuvoje. 

„Rinko informaciją apie strateginius objektus, filmavo. Tai nesuderinama su teisiniu buvimu Lietuvoje ir yra veikimas prieš Lietuvos interesus, dėl to priimti tokie sprendimai“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė M. Katelynas. 

„Norint surinkti informaciją, ją turbūt paskui galima panaudoti sabotažui ar kitoms grėsmėms“, – pridūrė jis. 

Pasak ministro, asmenų verbavimas įprastai vyksta įvairių programėlių susirašinėjimuose.

„Tai dažnai vyksta įvairiose programėlėse, vadinamuosiuose chatuose (liet. susirašinėjimuose), kur prieinama prie žmogaus, pasiūlomas tam tikras atlygis. Žmogus sutinka tą veiklą atlikti ir atsiduriame ten, kur ir dabar atsidūrėme“, – sakė jis. 

Tiesa, M. Katelynas kol kas neturi informacijos, ar grėsme nacionaliniam saugumui pripažinti asmenys jau išsiųsti iš Lietuvos. 

„Negaliu patikslinti, čia reikėtų pasiaiškinti su Migracijos departamentu, kada tie veiksmai bus atliekami, ar jie jau atlikti“, – sakė ministras.

„Šiuo metu negaliu pakomentuoti, tikrai pakankamai šviežia naujiena, tokios tikslios informacijos neturiu“, – pabrėžė jis. 

VSD pranešė, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš šalies, jiems pritaikytas draudimas sugrįžti penkerius metus į Lietuvą.

Šie asmenys už piniginį atlygį vykdė priešiškų žvalgybų tarnybų nurodytas plataus spektro užduotis, kurios jiems buvo pateikiamos per platformą „Telegram“ ir kitas susirašinėjimo bei žinučių platformas. Departamentas įspėja, kad priešiškos žvalgybos tarnybos verbuodamos asmenis dažnai naudojasi tokiomis platformomis.

ELTA primena, kad rugsėjį VSD pranešė apie 22 Baltarusijos piliečius, dirbusius technologijų įmonėje, kurie buvo pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti, o patys asmenys išsiųsti iš šalies, jiems uždrausta penkerius metus atvykti į Šengeno erdvę.

Kaip tuomet skelbė VSD, šie asmenys dirbo įmonėje, įsitraukusioje į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) projektą, ir apgaulės būdu įgijo beveik 0,5 mln. eurų.

Kyjivas, lapkričio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Komyšuvachoje trečią dieną tęsiantis gelbėjimo darbams, per Rusijos smūgį žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 40. Dar 59 asmenys laikomi dingusiais, o 38, kaip manoma, gali būti po griuvėsiais, pranešė nacionalinės policijos Zaporižios srityje spaudos tarnyba.

Policijos teigimu, kai kurių iš po griuvėsių ištrauktų žmonių kūnų neįmanoma atpažinti vizualiai. Todėl ekspertai bendradarbiauja su žuvusiųjų artimaisiais: renka biologinius mėginius, kurie bus naudojami DNR tyrimams.

Rusijos pajėgos pirmadienį numetė aviacinių bombų ant požeminės mokyklos Komyšuvachoje, kuri buvo naudojama kaip slėptuvė. Ataka įvyko kaip tik tuo metu, kai ten buvo dalijama humanitarinė pagalba.

Zaporižios srityje buvo paskelbtos trys gedulo dienos – lapkričio 3, 4 ir 5 d. Tai viena daugiausiai aukų pareikalavusių tragedijų regione nuo plataus masto karo pradžios.

Jeruzalė, lapkričio 4 d. (AP-ELTA). Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas trečiadienį priėmė oficialiai patvirtintus praėjusią savaitę vykusių rinkimų rezultatus ir pareiškė pradėsiantis konsultacijas su partijų atstovais dėl naujos vyriausybės formavimo.

Nei ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, nei jo pagrindinio varžovo, buvusio kariuomenės vado Gadi Eisenkoto partija neužsitikrino absoliučios daugumos parlamente. Abi šalys dabar intensyviai derasi, siekdamos įtikinti mažesnes partijas prie jų prisijungti ir kartu suformuoti naują vyriausybę.

Izraelio rinkimų komisija trečiadienį pranešė nenustačiusi jokių praėjusios savaitės rinkimų rezultatų klastojimo atvejų, suduodama smūgį ministro pirmininko B. Netanyahu pastangoms diskredituoti rinkimų rezultatus.

B. Netanyahu ir jo šalininkai ne kartą nepagrįstai tvirtino, kad arabų vadovaujamos partijos „pavogė“ rinkimus, galbūt padedamos užsienio jėgų.

Rinkimų rezultatai parodė, kad B. Netanyahu religinis nacionalistinis blokas prarado daugumą parlamente, o arabų vadovaujamos partijos gerokai sustiprino savo pozicijas.

„Patikrinimo metu nerasta jokių įrodymų, kad būtų buvę pažeidimų, kurie būtų pakenkę rinkimų sąžiningumui ar turėję įtakos jų rezultatams“, – sakoma komisijos pareiškime.

Laikinasis rinkimų komisijos direktorius Deanas Livne teigė, kad atliekant tyrimą buvo „atskirai ir nuodugniai“ išnagrinėtas kiekvienas skundas, tačiau nerasta jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinimus, jog rinkimų rezultatai negalioja.

D. Livne pridūrė, kad rezultatai, kuriuos oficialiai patvirtinti numatyta trečiadienį, „tiksliai atspindi rinkėjų balsavimo biuleteniuose išreikštą valią“. Pasak rinkimų komisijos atstovo, žvalgybos tarnyba „Shin Bet“ toliau atlieka atskirą tyrimą dėl įtarimų, kad į rinkimus galėjo kištis užsienio jėgos.

Rinkimų komisija pareiškė, kad nors įtarimai dėl galimų užsienio veikėjų mėginimų daryti poveikį rinkimams yra rimti, ji nemano, jog toks kišimasis būtų turėjęs įtakos rinkimų rezultatams.

„Laikomės pozicijos, kad net jei šie įtarimai pasitvirtintų, tai nepakenktų viso rinkimų proceso sąžiningumui ar rinkimų rezultatų patikimumui“, – sekmadienį sakė komisijos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Noamas Sohlbergas.

B. Netanyahu rinkimų štabas į prašymą pakomentuoti situaciją kol kas neatsakė.

Gavęs oficialiai patvirtintus rezultatus, Izraelio prezidentas I. Herzogas trečiadienį pradės susitikimus su kiekvienos į parlamentą išrinktos partijos atstovais.

Po dvi dienas truksiančių konsultacijų jis pasirinks kandidatą – veikiausiai B. Netanyahu arba pagrindinį jo varžovą, opozicijos lyderį G. Eisenkotą, – kuris, prezidento vertinimu, turės daugiausia galimybių suformuoti koalicinę vyriausybę. Tai gali tapti kelias savaites truksiančių derybų pradžia.

Nei B. Netanyahu blokas, nei G. Eisenkoto sąjungininkai parlamente neužsitikrino daugumos, būtinos naujai vyriausybei suformuoti. Todėl neatmetama galimybė, kad abu varžovai sudarys bendrą koaliciją arba G. Eisenkotas susivienys su kai kuriomis arabų vadovaujamomis partijomis. Jei nė vienam iš jų nepavyks suformuoti vyriausybės, kitų metų pradžioje šalyje vyks nauji rinkimai.

Vašingtonas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Demokratams triuškinamai laimėjus JAV kadencijos vidurio rinkimus ir Donaldui Trumpui tapus politiškai silpnesniu prezidentu, jis netikėtai prabilo taikiu tonu. Tačiau kiek ilgai tai truks, sunku pasakyti.

Nenuspėjamas 80-metis per likusius dvejus kadencijos metus vis dar gali pasinaudoti turimais įgaliojimais ir sukelti didelę sumaištį – nuo naujų karinių operacijų prieš Iraną iki demokratų siūlomų įstatymų vetavimo.

„Kaskart įspraustas į kampą Trumpas imdavo dar garsiau šaukti ir pereidavo į puolimą“, – sakė George'o Washingtono universiteto Žiniasklaidos ir viešųjų reikalų mokyklos direktorius Peteris Loge'as.

Veto teisė

Antradienį D. Trumpas pasveikino demokratus su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs su jais bendradarbiauti. Jam gali tekti tai daryti, ypač jei respublikonai nuo jo nusigręš dėl pralaimėjimo, kurį daugelis jų sieja su karu Irane.

Tačiau D. Trumpas ne kartą gyrėsi turintis teisę vetuoti bet kurį demokratų priimtą įstatymą, nugulsiantį ant jo stalo Ovaliajame kabinete. Jis net paskelbė raudonos beisbolo kepuraitės su užrašu „VETO“ nuotrauką.

Pranešama, kad D. Trumpo administracija parengė planą griežtai imigracijos politikai įgyvendinti prezidento vykdomaisiais įsakymais, kaip jis darė per pirmąsias 100 antrosios kadencijos dienų.

D. Trumpui du kartus buvo surengta apkalta ir jis tapo pirmuoju už nusikaltimą nuteistu asmeniu, išrinktu JAV prezidentu. Jis pareiškė esąs pasirengęs priešintis demokratų inicijuojamiems tyrimams.

Karas su Iranu

Užsienio politika yra sritis, kurioje net politiškai susilpnėję JAV prezidentai išlaiko plačius įgaliojimus.

D. Trumpas gali atnaujinti didelio masto karines operacijas prieš Iraną, nors antradienį leido suprasti, kad vis dar siekia susitarimo užbaigti vasarį pradėtą karą.

„Priešingu atveju tiesiog užbaigsiu pradėtą darbą“, – sakė jis televizijai „Fox News“.

„Nemanau, kad jis nori būti prisimenamas kaip karo kurstytojas. Jis nori, kad jo palikimas būtų stipresnė Amerika“, – sakė Ryanas Hassas iš Brookingsų instituto.

D. Trumpas taip pat atmetė spėliones, kad užsitęsus karui su Iranu per vyriausybės pertvarką galėtų atleisti Pentagono vadovą Pete'ą Hegsethą.

Ukraina ir įtaka lyderiams

D. Trumpas jau seniai siekia būti laikomas taikdariu ir, tikėtina, toliau spaus Ukrainą siekti susitarimo su Rusija. Kitą savaitę numatytos naujos trišalės derybos.

Tačiau pralaimėjimas kadencijos vidurio rinkimuose gali susilpninti D. Trumpo įtaką lyderiams, kuriuos jis laiko sau lygiaverčiais didžiųjų valstybių vadovais – Kinijos prezidentui Xi Jinpingui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Triuškinamas pralaimėjimas rinkimuose įvyko likus mažiau nei dviem savaitėms iki galimo šių trijų lyderių susitikimo Kinijoje vėliau šį mėnesį.

Siekis palikti savo pėdsaką

Vis dėlto statybų magnatas D. Trumpas gali nuspręsti atsitraukti nuo konfrontacijos ir susitelkti į mėgstamą veiklą – palikti savo pėdsaką Vašingtono architektūroje.

Baigiamojoje kalboje prieš kadencijos vidurio rinkimus D. Trumpas beveik nekalbėjo apie politiką. Vietoj to jis pasakojo apie Linkolno memorialo atspindžių baseino atnaujinimą ir kitus planus gražinti Vašingtoną.

Didžiausias jo pasididžiavimas – Baltuosiuose rūmuose statoma milžiniška 400 mln. JAV dolerių kainuosianti pokylių salė. Ją numatoma užbaigti 2028 m. pabaigoje, prieš pat D. Trumpui galutinai paliekant prezidento postą.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad galimybė apmokestinti Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ viršpelnį Lietuvoje kol kas vertinama atsargiai, nes toks sprendimas galėtų kelti geopolitinių rizikų ir pakenkti strateginėms investicijoms šalyje. 

Tiesa, jis neatmetė, jog bendrovės viešai skelbiamos abejonės dėl tolimesnių į Mažeikių naftos gamyklą gali būti spaudimas Lietuvai netaikyti viršpelnio mokesčio.

„Be abejo, tokia reakcija galėtų būti taip traktuojama (kaip spaudimas Lietuvai – ELTA), bet reikia suprasti ir tai, kad kuomet investuoji dideles pinigų sumas kažkur, turi tam tikrų lūkesčių“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė T. Valys.

„Jų pasitraukimas būtų ne tik finansinis. Tai nebūtų nekaltas dalykas. Mes puikiai suprantame, kur yra Lenkija, kokios šiuo metu yra geopolitinės grėsmės, ir bet koks skaldymas bei kiršinimas – visi puikiai suprantame, kuriai pusei tai groja ir žaidžia“, – aiškino jis.

Pasak ministro, „Orlen“ yra ne atsitiktinis investuotojas, o didelė valstybinės kilmės strateginės reikšmės bendrovė, kurios investicijos Lietuvoje siekia šimtus milijonų eurų.

„Tai nėra tiktai finansinis klausimas, tai yra strateginis klausimas“, – pabrėžė ministras.

Jis taip pat nurodė, kad svarstoma galimybė vertinti ir kitus energetikos rinkos dalyvius, tarp jų – „Neste“ bei biodegalų sektoriaus įmones, tačiau pagrindinis dėmesys, anot T. Valio, tenka „Orlen“.

Premjerui pavedus ministerijoms įvertinti galimybes apmokestinti energetikos bendrovių viršpelnius, Finansų ministerija analizuoja galimus biudžeto pajamų šaltinius ir kitų valstybių taikytus modelius. Vis dėlto, pasak T. Valio, užsienio šalių sprendimų Lietuva negali tiesiog mechaniškai perkelti į savo teisinę ir ekonominę aplinką.

Finansų ministras neatmetė, kad situacija būtų kitokia, jei dėl viršpelnių apmokestinimo būtų sutarta visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Tokiu atveju, jo teigimu, būtų galima sumažinti atskiroms valstybėms tenkančias geopolitines rizikas.

„Jeigu būtų bendra europinė pozicija, kuri mums leistų nukreipti riziką nuo savęs ir sumažinti mūsų geopolitines rizikas, tai būtų kitokia situacija“, – sakė T. Valys.

Vyriausybės narys priminė, jog dėl „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo buvo konsultuojamasi ir su Užsienio reikalų ministerija (URM), kuri tokiam žingsniui nepritarė dėl minėtų geopolitinių rizikų. Lietuvos diplomatijos vadovybės pozicija, anot T. Valio, iki šiol nepasikeitė.

Kaip skelbė Lenkijos žiniasklaida, koncernas „Orlen“ svarsto, ar baigti 970 mln. eurų vertės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą, nuo šio sprendimo priklausys ir pačios gamyklos ateitis.

Neoficialiais naujienų agentūros „PAP Biznes“ duomenimis, projektui Mažeikiuose užbaigti reikėtų dar apie 600–700 mln. JAV dolerių investicijų.

Premjeras energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams taip pat iki pirmadienio pavedė įvertinti energetikos sektoriuje veikiančių įmonių pelno pokyčius bei viršpelnio dydį ir parengti siūlymus dėl galimo jo apmokestinimo.

Pavedimas apima įvairias energetikos sritis, įskaitant degalų, elektros ir šilumos rinkas, bus vertinamas galimų apmokestinimo priemonių veiksmingumas ir jų poveikis energijos kainoms bei gyventojų išlaidoms.

Pagrindinė bendrovė, dėl kurios pastaruoju vyksta viršpelnio apmokestinimo diskusijos – naftos koncernas „Orlen Lietuva“. Trečiadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neatmetantis galimybės apmokestinti bendrovę – teigė, jog tai jau daro kaimyninė Lenkija.

Anot jo, Lietuva galėtų taikyti mažesnį mokesčio tarifą nei Lenkija, taip užsitikrindama papildomų pajamų ir nesukeliant didelio pykčio.

Panašios pozicijos laikosi ir vienos iš koalicijos partnerių – demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo siūlymas buvo apmokestinti Lietuvos „Orlen“ viršpelnį, tačiau dvigubai mažesniu tarifu nei lenkai.

Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui, jis skiriasi – pajamų galėtų išvis nebūti, geriausiu atveju jos siektų iki 46 mln. eurų.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatos dėl Europos asmens su negalia kortelės ir Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės.

Šiomis direktyvomis siekiama užtikrinti, kad negalią turintys asmenys, keliaudami į kitas ES valstybes nares, galėtų naudotis tokiomis pačiomis specialiosiomis sąlygomis ir lengvatomis kaip tos šalies gyventojai su negalia. Tai apima lengvatas automobilių statymo, viešojo transporto, kultūros, laisvalaikio ir sporto paslaugų srityse.

„Siekiame, kad žmonės su negalia turėtų vienodas teises visoje ES, galėtų laisvai judėti ir pasinaudoti ES žmonėms su negalia taikomomis specialiomis sąlygomis ar lengvatomis. Mūsų piliečiai galėjo tą daryti Lietuvoje, bet dabar, turėdami vieną kortelę, Europos kortelę, galės oriai jaustis keliaudami per visas ES šalis“, – posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. 

Pagal siūlomus pakeitimus, kortelės būtų išduodamos nemokamai, asmeniui pasirenkant fizinę arba skaitmeninę jų formą. Europos asmens su negalia kortelę galėtų gauti asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. ir mažesnis dalyvumo lygis. Sunkų neįgalumo arba 0–25 proc. dalyvumo lygį turinčių asmenų kortelėse būtų žymuo „A“, nurodantis didesnės pagalbos poreikį.

Taip pat numatoma atsisakyti reikalavimo turėti vairuotojo pažymėjimą norint gauti asmens su negalia automobilio statymo kortelę asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. dalyvumo lygis.

Direktyvų nuostatas numatoma pradėti taikyti nuo 2028 m. birželio 5 d., o automobilio statymo kortelių išdavimo kriterijų pakeitimus – nuo 2027 m. sausio 1 d.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Finansų ministras Taurimas Valys po praėjusios savaitės gydymo ligoninėje sako besijaučiantis geriau. Jis tikina patyręs negalavimų dėl širdies darbo, tačiau tikisi, kad atliktų tyrimų ir medikų priežiūros pakaks.

„Pasijutau geriau negu praėjusią savaitę, tai tikiuosi, kad ir nebebus taip blogai“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Jis pridūrė, kad laikas ligoninėje leido pailsėti ir nusiraminti.

„Medikais pasitikiu, padaryti tyrimai. (…) Tam tikra ramybės būsena. Aš tikiuosi, kad to pakaks tam kartui ir man nepablogės“, – tikino ministras.

T. Valys taip pat teigė sulaukęs rekomendacijos vengti streso ir nervinės įtampos, nors pripažino, kad dėl darbo pobūdžio tai padaryti gali būti sudėtinga.

„Rekomendacija, kad mažiau streso ir mažiau nervų būtų“, – sakė finansų ministras.

Kaip skelbė ELTA, praėjusį pirmadienį darbe pasijutęs blogai T. Valys kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris jam išdavė siuntimą pas kardiologą. 

Vėliau ministro savijautai pablogėjus, jis nuvyko į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.

Antradienį ministras dar buvo gydomas ligoninėje, o trečiadienį iš jos išrašytas. Tuomet pranešta, kad T. Valiui iki penktadienio suteiktas nedarbingumas, o šiuo laikotarpiu jį pavadavo susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Vašingtonas, lapkričio 4 d. (ELTA). Pirmą kartą per maždaug 15 metų JAV demokratai, remiantis rinkimų rezultatų prognozėmis, vėl turės daugumą gubernatorių postų. Mažiausiai 26 iš 50 gubernatorių postų užims demokratai, mažiausiai 20 – respublikonai. Dėl likusių postų rinkimų rezultatai kol kas neaiškūs, rašo agentūra „dpa“.

Prieš kadencijos vidurio rinkimus 26 valstijose gubernatoriaus pareigas ėjo respublikonai, o 24 valstijose – demokratai.

Antradienį vykusiuose rinkimuose gubernatoriai buvo renkami 36 valstijose iš 50. Gubernatoriai šį kartą nebuvo renkami šešiose demokratų ir aštuoniose respublikonų valdomose valstijose.

Demokratai iškovojo mažiausiai keturis gubernatorių postus: Džordžijoje laimėjo Keisha Lance Bottoms, Ajovoje – Robas Sandas, Teksase – Gina Hinojosa, o Ohajuje – Amy Acton.

Pirmą kartą JAV istorijoje vienu metu išrinkti mažiausiai keturi juodaodžiai gubernatoriai. Merilande perrinktas demokratas Wesas Moore'as, Viskonsine demokratas Davidas Crowley išrinktas savo partijos kolegos Tony Everso įpėdiniu, o Floridoje respublikonas Byronas Donaldsas pakeis savo partijos kolegą Roną DeSantisą.

Džordžijoje K. L. Bottoms iškovojo gubernatoriaus postą demokratams. Ji tapo pirmąja juodaode moterimi gubernatore JAV istorijoje. Iki šiol per visą šalies istoriją skirtinguose rinkimuose buvo išrinkti tik trys juodaodžiai gubernatoriai. Vienas iš jų – W. Moore'as.

Naujojoje Meksikoje gubernatore išrinkta demokratė Deb Haaland – ji tapo pirmąja indėnų kilmės moterimi JAV istorijoje, užimsianti šias pareigas.