Tel Avivas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad bet kokiame JAV susitarime su Iranu turi būti numatyta, jog Irane nebeliks sodrinto urano ir šalis nebegalės jo daugiau sodrinti.

Apie tai B. Netanyahu prakalbo tuo metu, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį išvyko į Šveicariją, kur kitą savaitę dalyvaus antrajame derybų ture su JAV dėl Irano branduolinės programos.

Sakydamas kalbą Jeruzalėje, Izraelio premjeras teigė, kad į bet kokį susitarimą su Iranu reikia įtraukti kelis svarbius punktus.

„Pirma, visas sodrintas uranas turi būti išgabentas iš Irano. Antra, turi nelikti galimybės sodrinti. Išmontuokite įrangą ir infrastruktūrą, kuri apskritai leidžia vykdyti sodrinimą“, – sakė B. Netanyahu.

Anot Izraelio premjero, trečioji problema yra balistinės raketos.

Kreipdamasis į pagrindinių Amerikos žydų organizacijų pirmininkų konferenciją, Izraelio vyriausybės vadovas sekmadienį sakė, kad tokias sąlygas jis iškėlė ir per savo pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu anksčiau vasario mėnesį.

„Mūsų įsitikinimu, šie punktai yra svarbūs norint pasiekti susitarimą“, – sakė jis.

Sekmadienį B. Netanyahu taip pat pareikalavo nuolat vykdyti Irano branduolinės programos patikrinimus.

Tiksliai nežinoma, kas iš tiesų nutiko su Irano turėtomis 400 kg 60 proc. sodrinto urano atsargomis. Branduolinės priežiūros inspektoriai paskutinį kartą jas matė 2025 m. birželio mėnesį – prieš tai, kai Izraelis ir JAV surengė oro smūgius prieš Irano branduolinius objektus.

Vašingtonas ir Teheranas derybas dėl Irano branduolinės programos atnaujino vasario 6 d. Omano sostinėje Muskate. Po to, kai sausio mėnesį Iranas žiauriai numalšino antivyriausybinius protestus, JAV grasino imtis karinių veiksmų ir pasiuntė savo lėktuvnešius į regioną.

Vilnius, vasario 15 d. (ELTA). Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui užsiminus apie planus atnaujinti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad esminis klausimas, kurį reikėtų atsakyti – kaip šioje situacijoje išvengti Europos pažeminimo.

„Europa vis dar nėra sau atsakiusi į klausimą, kaip ji pati vertina karo baigtį, kokios karo baigties ji tikėtųsi. Prezidentas Macronas ketina važiuoti į Maskvą arba kitu būdu susitikti su prezidentu Putinu, bet, vėlgi, kausimas lieka neatsakytas – kaip išvengti Europos pažeminimo“, – LRT televizijai teigė G. Landsbergis.

„Nuvažiavus išgirsti tuos pačius maksimalius reikalavimus, kuriuos Putinas yra perdavęs Trumpui ar pasauliu, tai čia bus Europos eilinis pažeminimas. Ar tas pažeminimas priverstų Europą galų gale atsibusti ir priimti rimtus, reikalingus sprendimus dėl Ukrainos – sunku pasakyti“, – akcentavo jis.

E. Macronas praėjusį antradienį nurodė, kad rengiasi atnaujinti dialogą su V. Putinu, tačiau pabrėžė, jog Maskva nerodo jokio „tikro noro“ derėtis dėl paliaubų. 

Prancūzijos prezidentas tuomet teigė, kad pasirengimas atnaujinti dialogą su V. Putinu vyksta skaidriai ir konsultuojantis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei sąjungininkėmis Europoje. Pasak jo, Prancūzija toliau remia Ukrainą, tačiau norint susitarti dėl saugumo garantijų po karo, reikia susisiekti su Kremliumi. 

Visgi E. Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis nesitiki pokalbio su Rusijos prezidentu V. Putinu, ir kartu nurodė, jog Europos šalys iš pradžių turi susitarti, ko jos nori iš Maskvos.

Vilnius, vasario 15 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia manąs, kad amerikiečių bei vokiečių karių buvimas Lietuvoje yra geriausias būdas atgrasyti galimą Rusijos agresiją. Šalies vadovas taip pat pabrėžia neturįs jokių priežasčių abejoti sąjungininkių įsipareigojimu dėl 5 NATO straipsnio.

„Tai yra pagrindinis mūsų saugumo planas. Ir aš stipriai tikiu (NATO – ELTA) 5 straipsniu, nes aš niekada negavau jokių signalų iš Vašingtono ar kitų NATO sostinių apie galimas diskusijas dėl to, kiek stiprus yra pažadas dėl 5 straipsnio. Taigi aš manau, kad geriausias būdas ginti valstybę yra atgrasymas“, – Lenkijos televizijai „TVP World“ sakė G. Nausėda.

„Geriausias atgrasymo miksas yra vokiečių kariai stovintys kartu su amerikiečių kariais – du amerikiečių batalionai veikiantys rotacijos principu. Ir iki šiol galiu pasidžiaugti, kad nepaisant diskusijų apie galimą amerikiečių karių atitraukimą iš Europos, amerikiečių įsipareigojimai Lietuvai išlieka stiprūs“, – akcentavo jis.

Kol kas negali įsivaizduoti Europos saugumo be JAV įsitraukimo

G. Nausėda taip pat pabrėžė kol kas negalintis įsivaizduoti Europos saugumo be Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įsitraukimo.

„Aš negaliu įsivaizduoti Europos saugumo architektūros be Jungtinių Amerikos Valstijų. Galbūt po 10-15 metų, bet ne dabar. Jungtinės Valstijos yra labai artimas, stiprus sąjungininkas ir absoliučiai reikalingas bei neišvengiamas mūsų saugumo architektūros elementas“, – sakė Lietuvos prezidentas.

„Bet, žinoma, Europa turi atlikti savo vaidmenį, visų pirma, vystant savo karinius pajėgumus vietoje, remiant Ukrainą, plėtojant ginkluotąsias pajėgas. (...) Ir aš labai optimistiškas, kad Europa gali imtis veiksmų ir tapti labai stipria Junginių Valstijų partnere“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį siekė nuraminti nervingą Europą ir pareiškė, kad Vašingtonas nori „atgaivinti“ transatlantinį aljansą, jog stipri Europa galėtų padėti Jungtinėms Valstijoms vykdyti pasaulinio „atsinaujinimo“ misiją.

Pasipiktinę Donaldo Trumpo planais dėl Grenlandijos ir jo priešiškais komentarais tradicinių Amerikos sąjungininkų adresu, į Miuncheno saugumo konferenciją atvykę Europos lyderiai įsipareigojo prisiimti didesnę bendros NATO gynybos naštą.

Lyderiai siuntė žinią, kad tai yra būtina, jog Europa galėtų atremti priešiškai nusiteikusią Rusiją, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte nurodė, kad „stipri Europa stiprioje NATO reiškia, kad transatlantinis ryšys bus stipresnis, nei bet kada anksčiau“.

Vašingtonas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį pareiškė, kad JAV nelaiko Europos savo vasale. Prieš tai Miuncheno saugumo konferencijoje jis paragino europiečius pritarti JAV prezidento Donaldo Trumpo atnaujintos pasaulinės tvarkos vizijai.

„Mes neprašome Europos būti Jungtinių Valstijų vasale. Mes norime būti jūsų partneriais. Mes norime dirbti su Europa. Mes norime dirbti su mūsų sąjungininkais“, – pareiškė sekmadienį Slovakijos sostinėje Bratislavoje apsilankęs M. Rubio.

Miuncheno saugumo konferencijoje jis sakė Europos lyderiams, kad jie turėtų susitelkti už D. Trumpą ir apginti „Vakarų civilizaciją“, kurią, anot M. Rubio, gali sunaikinti masinė migracija ir kultūros bei pramonės nuosmukis.

JAV valstybės sekretorius Slovakijoje susitiko su šios šalies ministru pirmininku Robertu Fico, o po to išvyko į Vengriją. Abi šalys yra vienos didžiausių D. Trumpo rėmėjų Europoje.

Bendros spaudos konferencijos su R. Fico metu JAV valstybės sekretorius patikino, kad D. Trumpas nori stiprinti ryšius su Vidurio Europos valstybėmis.

M. Rubio taip pat teigė, kad JAV nori padėti užbaigti Rusijos mirtiną ir kruviną karą prieš Ukrainą, kuris sukėlė siaubingas kančias.

Po vizito Bratislavoje M. Rubio iškeliavo į Budapeštą, kur pirmadienį susitiks su Vengrijos nacionalistu premjeru Viktoru Orbanu.

D. Trumpas atvirai remia V. Orbaną, kurį vadina „stipriu ir galingu vyru“. Pastarajam balandžio 12 d. įvyksiantys parlamento rinkimai bus sunkiausi nuo tada, kai 2010 m. jis grįžo į valdžią.

Tuo metu JAV prezidento Joe Bideno santykiai su V. Orbanu nebuvo tokie draugiški. Jis kaltino V. Orbaną noru paversti Vengriją į diktatūrą ir užgniaužti laisvą žiniasklaidą siekiant šio tikslo.

Dabartinė JAV administracija norėtų sustiprinti bendradarbiavimą su Slovakija ir Vengrija energetikos srityje. Šį klausimą aptarė M. Rubio ir R. Fico, o JAV atstovų teigimu apie tai bus kalbama ir Budapešte.

Po M. Rubio vizito buvo paskelbta, kad Slovakija ir JAV siekia glaudesnio bendradarbiavimo branduolinės energijos panaudojimo civilinėms reikmėms srityje, kad Slovakija būtų mažiau priklausoma nuo Rusijos energijos.

Vilnius, vasario 15 d. (ELTA). Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ esančioje salėje sekmadienio vakarą vykusio „Bilpnan“ koncerto metu nukrito lubų konstrukcija.

„Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vasario 15 d. buvo organizuojamas vienos gražiausių švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Sausakimšoje salėje žiūrovai laukė pasirodant grupės „BIPLAN“. Tačiau skambant jau pirmos dainos akordams, atsikabino ir nuo salės lubų nukrito plastmasinės LED apšvietimo juostos“, – rašoma „Agila“ „Facebook“ puslapyje.

Informuojama, kad koncertas buvo sustabdytas, iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kurie įvertino situaciją ir, užlipus ant kopėčių, nuėmė likusią apšvietimo juostos dalį. 

„Pasitarus su į įvykio vietą atvažiavusiais policijos pareigūnais, buvo nuspręsta dėl žmonių saugumo renginio nebetęsti. Vienam nukentėjusiajam suteikta greitoji pagalba. Įvykis užfiksuotas policijoje“, – teigiama socialiniame tinkle patalpintame įraše.

Vašingtonas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Pentagonas paskelbė, kad JAV pajėgos įsilaipino į tanklaivį Indijos vandenyne, kuris prieš tai pažeidė JAV prezidento Donaldo Trumpo laivams įvestas sankcijas ir išplaukė iš Karibų regiono.

Pentagonas teigė socialinėje platformoje „X“, kad su Panamos vėliava plaukiantis laivas „Veronica III“ tikėjosi išvengti D. Trumpo įvestos blokados, bet buvo sekamas nuo Karibų regiono iki Indijos vandenyno, kur ir buvo sustabdytas.

Prie pranešimo pridėtame vaizdo įraše rodoma, kaip JAV pajėgos įlipa į sraigtasparnį, o vėliau įsilaipiną į tanklaivį.

Prieš savaitę panašiomis aplinkybėmis JAV pajėgos sulaikė ir kitą laivą – „Aquila II“.

2025 m. gruodį D. Trumpas įsakė vykdyti iš Venesuelos ir į ją naftą plukdančių laivų, kuriems taikomos sankcijos, blokadą. Iki šiol buvo sulaikyti mažiausiai 9 laivai.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais perimti tanklaiviai sudaro tik nedidelę dalį „šešėlinio laivyno“ laivų, kuriems taikomos sankcijos ir kurie veikia visame pasaulyje, bandydami šių sankcijų išvengti. Aukšto rango JAV pakrančių apsaugos pareigūnas teigia, kad tokių laivų gali būti 800.

Tanklaivis „Veronica III“ iš Venesuelos išplaukė sausio 3 d. – tą pačią dieną kai JAV specialiosios pajėgos surengė reidą ir sulaikė Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro. Anot svetainės „TankersTrackers.com“, laivas plukdė 1,9 mln. barelių naftos.

JAV iždo departamento užsienio turto kontrolės biuras paskelbė, kad laivui taikomos JAV sankcijos susijusios su Iranu.

„Karo departamentas neleis neteisėtai veikiančioms grupėms ir jų įgaliotiniams laisvai judėti jūrose“, – Pentagonas paskelbė socialiniame tinkle „X“.

ELTA primena, kad neseniai D. Trumpas primygtinai tvirtino, jog Vašingtonas kontroliuos Venesuelos naftą po N. Maduro nuvertimo. D. Trumpas pasigyrė, kad dalį jos jau perėmė ir pardavė. Venesuelos valdžios institucijos tai neigia ir pažymi, kad Karakasas ir toliau kontroliuoja šalies naftą ir kad valstybinė naftos bendrovė veda derybas su JAV dėl naftos pardavimo.

Vilnius, vasario 15 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) plataus masto korupcijos byloje specialiojo liudytojo statusą gavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis neturėtų trauktis iš partijos pirmininko pareigų, nes toks sprendimas sudarytų įspūdį, kad nuo kažko yra bėgama, sako demokratų vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius. 

„Iš karto trauktis, sakyčiau, kad atrodytų, kad šiek tiek lyg nuo kažko bėgama“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Sinkevičius.

„Partijos pirmininkas yra bendruomenės rinktas pirmininkas. (…) Bendruomenė yra išreiškusi pasitikėjimą būtent žinant dabartines aplinkybes dabartiniu partijos pirmininku, dėl to ir jokių kažkokių staigių sprendimų mes nenumatome“, – akcentavo demokratas, atkreipdamas dėmesį, kad šis klausimas greičiausiai detaliau dar bus aptartas vasario 23 d. vyksiančioje partijos valdyboje.

Vis tik V. Sinkevičius pripažįsta, kad partijos pirmininkui S. Skverneliui suteikus specialaus liudytojo statusą korupcijos byloje, Demokratijos sąjunga „Vardan Lietuvos“ neišvengiamai praras dalies savo rinkėjų pasitikėjimą.

„Be jokios abejonės, tai neišeis partijai į naudą, tai yra neįmanoma. Aišku, kad dalies visuomenės akyse žmogus yra automatiškai nuteisiamas, ypatingai, kai jis yra partijos pirmininkas. Ir to kažkaip kitaip ištaisyti yra neįmanoma. Blogiausia, kad mes žinome, kad procesai tokiose bylose dažnai būna labai ilgi. Ir juose nebūna labai greitų sprendimų. Bet, vėlgi, mes turime matyti dabartinę, faktinę situaciją“, – sakė V. Sinkevičius.

Tačiau demokratų vicepirmininkas pabrėžia, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su šia korupcijos byla nėra niekaip susijusi.

„Šiuo atveju labai svarbu pabrėžti tą faktą, kad partija nėra niekaip susijusi, partijoje vis dėlto yra 3 tūkst. ir daugiau žmonių ir nė vienas jų nėra kažkokiu kampu susijęs su tuo, kas vyksta“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta, tirdama itin didelio masto korupcijos bylą STT pirmadienį atliko kratas Seime. Seimo pirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad pareigūnai procesinius veiksmus atliko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir konservatorių frakcijai Seime priklausančio K. Starkevičiaus kabinetuose. 

Kiek vėliau Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis patvirtino, kad pirmadienį kratos buvo atliktos ir minėtų parlamentarų gyvenamosiose vietose. Anot jo, atliekant ikiteisminį tyrimą, kratos buvo atliktos siekiant patikrinti versiją, ar galimai korupciniai veiksmai galėjo būti susiję su politiniu palankumu.

K. Starkevičius buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, ta pati procedūra laukia ir S. Skvernelio.

Pats demokratų lyderis žurnalistams pirmadienį sakė esantis ramus, teigė, jog nieko nusikalstamo nepadarė. Savo ruožtu K. Starkevičius pranešė laikinai stabdantis narystę TS-LKD.

ELTA primena, kad nauja valdančioji dauguma susiformavo pernai rugpjūtį, prieš tai iš pareigų pasitraukus premjerui Gintautui Paluckui. Iki tol Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ priklausė valdančiajai koalicijai. 

Vašingtonas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino „Hamas“ nusiginkluoti, kaip numatyta jo taikos plane Gazos Ruožui, ir priminė, kad jo „Taikos tarybos“ narės pažadėjo skirti 5 mlrd. JAV dolerių palestiniečių teritorijos atstatymui.

„Labai svarbu, kad „Hamas“ laikytųsi savo įsipareigojimo dėl visiškos ir neatidėliotinos demilitarizacijos“, – D. Trumpas paskelbė savo socialinėje platformoje „Truth Social“.

Vasario 19 d. Vašingtone planuojamas „Taikos tarybos“ susitikimas, o D. Trumpas teigia, kad jos potencialas yra beribis.

„Taikos taryba“ prieš tai susitiko sausio mėnesį per Davose vykusį Pasaulio ekonomikos forumą.

Nusiginklavimas yra svarbi JAV tarpininkaujamo paliaubų susitarimo dalis, kuriam 2025 m. spalį pritarė Izraelis ir palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“, kad būtų užbaigtas 2023 m. spalį prasidėjęs karas.

Jungtinės Tautos planui pritarė lapkričio mėnesį.

Paliaubų plane numatoma, kad jo antrojo etapo metu Izraelis palaipsniui atitrauks pajėgas iš Gazos Ruožo, „Hamas“ nusiginkluos, o nusiųstos tarptautinės pajėgos užtikrins saugumą.

„Hamas“ prieš tai kartojo, kad nusiginklavimas yra raudona linija, bet organizacija neatmeta ginklų perdavimo galimybės būsimai palestiniečių valdymo institucijai.

Karas Gazos Ruože kilo po to, kai 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ įsiveržė į Izraelį ir nužudė 1 221 žmogų, o 251 paėmė įkaitais.

Per dvejus metus trukusį karą Gazos Ruože žuvo daugiau nei 71 tūkst. žmonių, rodo palestiniečių sveikatos ministerijos duomenys, kuriuos Jungtinės Tautos (JT) laiko patikimais.

Teheranas, vasario 15 d. (AFP-ELTA). Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį išvyko į Šveicariją, kur įvyks antrasis atnaujintų derybų su JAV ratas dėl Irano branduolinės programos.

Irano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad A. Araghchi iš Teherano išvyko į Ženevą ir vadovaus delegacijai antrajame derybų rate bei dalyvaus diplomatinėse konsultacijose.

Netiesioginės JAV ir Irano derybos įvyks antradienį, o joms tarpininkaus Omanas.

Vizito Ženevoje metu A. Araghchi turėtų dalyvauti derybose su Šveicarijos ir Omano diplomatijos vadovais, taip pat su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaelu Grossi ir kitais tarptautinių organizacijų atstovais.

JAV ir Iranas derybas dėl branduolinės programos atnaujino vasario 6 d. Muskate. Prieš tai vykusios derybos žlugo po to, kai Izraelis surengė beprecedentę bombardavimo kampaniją prieš Iraną 2025 m. birželį, o dėl to kilo 12 dienų karas.

Naujausios derybos prasidėjo JAV pagrasinus kariniais veiksmais prieš Iraną ir dislokavus lėktuvnešių grupę regione po to, kai Iranas sausio mėnesį žiauriai numalšino antivyriausybinius protestus.

Vasario 6 d. Omane A. Araghchi vadovavo Irano delegacijai netiesioginėse derybose su JAV dėl Irano branduolinės programos. JAV atstovavo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.

Tuo metu Šveicarija daug dešimtmečių vaidino svarbų vaidmenį diplomatiniuose santykiuose tarp Vašingtono ir Teherano. Ji atstovavo JAV interesus Irane tada, kai JAV nutraukė santykius su Iranu po 1980 m. įkaitų krizės, kuri įvyko praėjus metams po Irano revoliucijos. 

Maskva, vasario 15 d. (dpa-ELTA). Prieš pratęsiant derybas dėl karo pabaigos, Rusija vėl siūlo, kad Ukrainą valdytų tarptautinė pereinamojo laikotarpio administracija, kurią prižiūrėtų Jungtinės Tautos (JT).

Sekmadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas naujienų agentūrai TASS Maskvoje sakė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti Ukrainos administravimo klausimą su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir kitomis valstybėmis.

„Toks žingsnis leistų surengti demokratinius rinkimus Ukrainoje, atvesti į valdžią pajėgią vyriausybę, su kuria būtų galima pasirašyti pilnavertį taikos susitarimą ir teisėtus dokumentus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo ateityje“, – sakė M. Galuzinas.

Jis priminė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai jau siūlė 2025 m. kovo mėnesį.

Tokiais teiginiais siekiama pateikti Ukrainą kaip neveikiančią valstybę, o Volodymyrą Zelenskį – kaip neva neteisėtą prezidentą.

JT ar kitų pajėgų pereinamojo laikotarpio administracijos praeityje egzistavo pasibaigus karams ar konfliktams Rytų Timore, Kambodžoje, Irake ar Kosove. Tačiau Ukrainoje veikia visos valstybinės institucijos.

V. Zelenskis Miuncheno saugumo konferencijoje pabrėžė, kad surengti rinkimus būtų sunku tol, kol kariai yra fronto linijoje, o gyventojai susiduria su Rusijos atakomis. Jis teigia, kad prieš įvykstant rinkimams reikėtų bent dvejų mėnesių paliaubų.

Rusija į Ukrainą įsiveržė beveik prieš ketverius metus. Kitas JAV tarpininkaujamų derybų ratas, kuriomis siekiama užbaigti karą, turėtų įvykti antradienį ir trečiadienį Ženevoje.