Vilnius, liepos 23 d. (ELTA). Kilus klausimų dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus mokslinės disertacijos, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad situaciją pirmiausia turėtų įvertinti universitetas, o platesniame kontekste reikėtų kelti ir aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimo klausimą.

„Nesu susipažinusi nei su šia situacija, nei su pačiu darbu. Visada tokiose situacijose procesas yra tarp žmogaus, rašiusio darbą, ir paties universiteto. Visus šiuos procesus visada vertina atitinkamos institucijos. Manau, taip yra ir dabar“, – LRT televizijai ketvirtadienį teigė ministrė. 

„Kiekvienas rengiamas darbas turi būti peržiūrimas ir naudojant antiplagijavimo programas – universitetuose tai yra daroma. Klausimas turėtų būti tikriausiai keliamas dar plačiau – universitetų kokybės ir kita. Šiuo atveju tikrai negaliu komentuoti, nes nesu įsigilinusi ir susipažinusi su tuo darbu. Kiek žinau, procesas dabar vyksta“, – tvirtino socialdemokratė. 

Kaip skelbta, pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl 2015 m. ISM Ekonomikos ir vadybos universitete apgintos M. Sinkevičiaus disertacijos – jos pateikimo į Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų (ETD, dabar – eLABa) sistemą bei galimo plagiato. 

Kilus klausimų, kodėl ministro pirmininko disertacija nebuvo prieinama eLABa sistemoje, M. Sinkevičius pasirašė sutartį dėl mokslo darbo viešinimo. Kaip Eltą informavo ISM universiteto atstovė, darbas į sistemą buvo įkeltas liepos 16 d. 

Ketvirtadienį ISM universitetas pranešė sulaukęs oficialaus kreipimosi iš Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos dėl galimo nusižengimo, susijusio su ministro pirmininko apginta daktaro disertacija.

Aukštoji mokykla išplatintame pranešime nurodė, kad gautas kreipimasis bus vertinamas ir nagrinėjamas pagal universitete galiojančią tvarką.

Pats premjeras sakė neabejojantis, kad galimi tyrimai dėl jo daktaro disertacijos baigtųsi jam palankiai. Pasak Vyriausybės vadovo, darbą jis parašė pats, todėl diskusijos šia tema turėtų baigtis.

ELTA primena, kad baigęs Jonavos Senamiesčio gimnaziją M. Sinkevičius įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetą, kuriame įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalaurą. Studijas jis toliau tęsė ISM Ekonomikos ir vadybos universitete, kur 2009-aisiais įgijo marketingo ir vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį, o 2015 m. – apgynė daktaro disertaciją.

Vilnius, liepos 23 d. (ELTA). Europos sąjungos (ES) šalims sutarus dėl naujo sankcijų Rusijai paketo, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad paketas didina spaudimą šalies finansų sektoriui. Tačiau ministras pastebi neigiamą tendenciją – jo teigimu, vis didesnę įtaką sprendimams dėl sankcijų daro valstybių narių ekonominiai interesai.

„Naujasis sankcijų paketas reikšmingai didina spaudimą Rusijos finansų sektoriui, toliau ribojama Rusijos prieiga prie kapitalo rinkos, vis dėlto derybų dėl 21-ojo sankcijų paketo rezultatai parodė, kad ES sankcijų politikos sprendimus vis labiau lemia valstybių narių ekonominiai interesai. Tokia pavojinga tendencija ne tik mažina ES galimybes didinti spaudimą Rusijai, bet ir silpnina jau priimtų sankcijų poveikį“, – pranešime cituojamas K. Budrys. 

Kaip skelbė ELTA, šis ES priemonių paketas yra jau 21-asis nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais. Jį stabdė daugybė valstybių narių prieštaravimų įvairiems siūlomiems elementams.

Ketvirtadienį ES ambasadoriai pritarė naujoms priemonėms, tačiau dar reikia oficialaus 27 bloko valstybių pritarimo, pranešė ES diplomatas. 

Paketas nukreiptas į Rusijos finansų ir energetikos sektorius.

Pagal naujas priemones automatinis tarptautinės Rusijos naftos eksporto kainų ribos koregavimas bus sustabdytas 12 mėnesių, sakė diplomatas. Taip siekiama apriboti Maskvos pajamas iš iškastinio kuro. 

Naftos kainų riba taikoma Rusijos naftai, parduodamai ne ES šalims, tokioms kaip Indija, Kinija ir Turkija. 

Dėl karo su Iranu ir laivybos Hormuzo sąsiauriu sutrikimų naftos kaina pasaulyje didėja ir pagal dabartinį mechanizmą būtų reikėję padidinti viršutinę ribą, o tai leistų Maskvai daugiau uždirbti iš naftos eksporto.

Los Andželas, liepos 23 d. (ELTA). Vivienne, jauniausia Holivudo žvaigždžių Angelinos Jolie ir Brado Pitto duktė, siekia pasikeisti savo pavardę. 18-metė, kuri oficialiai vadinasi Vivienne Marcheline Jolie-Pitt, nori atsisakyti tėvo pavardės, praneša amerikiečių žiniasklaida, remdamasi teismo dokumentais.

Pasak JAV žurnalo „People“, ji Los Andžele pateikė atitinkamą prašymą ir nurodė „asmenines“ to priežastis. Teismas posėdį paskyrė lapkričio pradžioje.

Taip Vivienne seka savo vyresniųjų seserų Shiloh ir Zaharos bei brolio Maddoxo pavyzdžiu. 2024 m. tuomet 18-metė Shiloh pateikė prašymą teismui ir oficialiai atsisakė tėvo pavardės. Šiuo metu nagrinėjami atitinkami Zaharos ir Maddoxo prašymai –jie nori vadintis Zahara Marley Jolie ir Maddoxu Chivanu Jolie. Tam gali būti pritarta rugsėjį.

A.  Jolie ir B. Pittas turi tris biologinius vaikus – Shiloh bei dvynius Vivienne ir Knoxą. Be to, aktorius tapo tėvu A. Jolie įvaikiams Maddoxui, Paxui ir Zaharai.

Abiejų Holivudo žvaigždžių santykiai nutrūko 2016 m., kai A. Jolie pareikalavo skyrybų. Ji apkaltino B. Pittą smurtavus prieš ją ir vaikus. Policija tyrė incidentą, tačiau tyrimas prieš B. Pittą galiausiai buvo nutrauktas. Po to sekė kelerius metus trukę ginčai dėl rūpinimosi vaikais ir finansų.

Vašingtonas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). JAV prekybos įgaliotinis Jamiesonas Greeras ketvirtadienį perspėjo, kad Europos Sąjungos (ES) sprendimas skirti „Google“ 890 mln. eurų dydžio baudas gali pakenkti ES viltims palaikyti sklandesnius prekybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

„Pastarieji ES veiksmai (…) kelia realų pavojų transatlantinio stabilumo tąsai prekybos srityje“, – pareiškime tvirtino J. Greeras ir kartu įspėjo, kad sprendimai dėl baudų kursto „didžiulį netikrumą“.

Kaip jau rašė ELTA, ES ketvirtadienį skyrė Amerikos technologijų milžinei „Google“ dvi iš viso 890 mln. eurų dydžio baudas.

Pirmoji 460 mln. eurų bauda „Google“ skirta už neteisėtą pirmenybės teikimą savo pačios paslaugoms – pavyzdžiui, „Google Flights“ ar „Google Hotels“ – paieškos rezultatuose. 

Antroji 430 mln. eurų bauda skirta už tai, kad „Google“ neleido programėlių kūrėjams nemokamai vartotojams rodyti pasiūlymų už programėlių parduotuvės „Google Play“ ribų, teigiama Europos Komisijos pranešime.

„Priėmę šį sprendimą norime užtikrinti, kad būtų daugiau konkurencijos ir kad kitos įmonės taip pat galėtų diegti naujoves“, – sakė ES technologijų komisarė Henna Virkkunen.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas teigė, kad „Google“ ir toliau teikia pirmenybę savo paslaugoms, nors antroji bauda susijusi su laikotarpiu nuo 2024 m. kovo iki 2025 m. gruodžio.

JAV technologijų milžinė apkaltino ES ardant apsaugos priemones „Google Play“ platformoje.

„Reglamentavimas turėtų gerinti produktus, o ne juos bloginti“, – savo pareiškime teigė „Google“ atstovas Kentas Walkeris.

Šių baudų „Google“ susilaukė likus vos kelioms dienoms iki pirmųjų Vašingtono ir Briuselio sudaryto bei įtampą prekybos srityje kiek sumažinusio susitarimo metinių. 

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija anksčiau yra apkaltinusi Briuselį JAV technologijų bendrovių puolimu ir pagrasinusi imtis atsakomųjų priemonių prieš ES, t. y, muitų įvedimu.

Atėnai, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Graikijos vyriausybė pritarė Izraelio oro gynybos sistemos „Achilo skydas“ (Achilles Shield) įsigijimui už 2,8 mlrd. eurų. Graikijos gynybos ministerijos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, tai ketvirtadienį patvirtino naujienų agentūrai AFP.

Graikijos vyriausybė planuoja 4,2 mlrd. dolerių gynybos išlaidų paketą, rodo Gynybos ministerijos dokumentas, su kuriuo susipažino agentūra AFP.

Be kita ko, planuojama pirkti Brazilijoje gaminamų „C-390 Millennium“ tipo transportinių lėktuvų, „Heron“ tipo nepilotuojamų orlaivių, sraigtasparnių „Apache“ raketų, britiškų laivų „Victa“ bei fregatų sonarų sistemų. Dokumente nurodoma, kad Graikijos gynybos pramonės įmonės prie oro gynybos projekto prisidės 700 mln. eurų.

Ministro pirmininko Kyriakoso Mitsotakiso vyriausybė daug investuoja į ginkluotųjų pajėgų modernizavimą. 2025 m. premjeras paskelbė, kad per ateinančius 12 metų gynybai turi būti skirta 25 mlrd. eurų. Atitinkamus planus jis pavadino „drastiškiausia“ gynybos reforma šiuolaikinės Graikijos istorijoje.

Vašingtonas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį priėmė iš esmės simbolinę rezoliuciją, kurioje prezidentas Donaldas Trumpas raginamas nutraukti karinius veiksmus prieš Iraną. Taip dar kartą nuskambėjo Kongreso priekaištai, kai karas Artimuosiuose Rytuose smarkiai aštrėja.

Šia priemone, kuri buvo priimta balsams pasiskirsčius 214–208 ir kurią be opozicijoje esančių demokratų palaikė ir keturi respublikonai, D. Trumpui nurodoma išvesti JAV pajėgas iš karo veiksmų prieš Iraną, nebent Kongresas aiškiai leistų vykdyti karą.

Tačiau tokio tipo rezoliucija nekeliauja ant prezidento stalo, kad šis ją pasirašytų, ir turi ginčytiną teisinę galią, o tai reiškia, kad D. Trumpas beveik neabejotinai ją ignoruos.

Balsavimas buvo surengtas po to, kai Jungtinės Valstijos inicijavo naują smūgių bangą prieš Irano karinius taikinius – tai buvo 12-a iš eilės atakų naktis. Iranas savo ruožtu apšaudo JAV bazes ir Persijos įlankos valstybes, kurios yra Amerikos sąjungininkės.

Šią savaitę buvo pagerbti keturi JAV kariai, žuvę per pastaruosius su Iranu susijusius išpuolius, kai jų palaikai grįžo į Jungtines Valstijas vėliavomis uždengtuose karstuose.

Konfliktas taip pat dar labiau išplito į regioninius laivybos kelius. Irano remiami Jemeno husių sukilėliai trečiadienį pareiškė, kad Raudonojoje jūroje puolė du Saudo Arabijos naftos tanklaivius, o prieš tai paskelbė jūrų blokadą. Tuo metu Iranas išlaiko spaudimą Hormuzo sąsiauryje – gyvybiškai svarbiame energijos tiekimo kelyje.

Atstovų Rūmuose vykęs balsavimas išryškino stiprėjantį nerimą Kongrese dėl karo, kuris prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais prieš Iraną vasario pabaigoje ir tapo politine našta, gulančia ant respublikonų pečių prieš lapkričio mėnesį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.

Kongresmenė demokratė Pramila Jayapal sakė, kad šis karas „neturi jokios aiškios misijos, jokios strategijos, jokio galutinio tikslo“.

Demokratai ne kartą pasinaudojo balsavimais dėl karo įgaliojimų, kad priverstų respublikonus viešai parodyti savo poziciją nepopuliaraus konflikto atžvilgiu, teigdami, kad, pradėdamas ir tęsdamas karines operacijas be Kongreso pritarimo, D. Trumpas pažeidė konstituciją.

Tačiau dauguma respublikonų liko prezidento pusėje.

Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Brianas Mastas apkaltino kritikus nepripažįstant kare žuvusių JAV karių pasiaukojimo ir nurodė, kad operacija yra „atpildas“ už Irano atakas.

Senatas ketvirtadienį balsuos dėl atskiros karo įgaliojimų priemonės, kurią pateikė senatorius demokratas Chrisas Van Hollenas. Manoma, kad balsavimas žlugs.

Kongresas ir birželį priėmė panašią rezoliuciją, tačiau D. Trumpas atmetė tą balsavimą kaip „ne laiku suplanuotą ir beprasmį“.

Baltieji rūmai tvirtina, kad pastangos apriboti D. Trumpo įgaliojimus susilpnintų Vašingtoną, kuris siekia daryti spaudimą Teheranui.

Tačiau demokratai ir saujelė respublikonų kalba priešingai ir pabrėžia, kad Kongresas turi susigrąžinti savo konstitucinį vaidmenį priimant sprendimus dėl karo ir taikos.

Zaporižia, liepos 23 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos į gyvenamąjį rajoną Zaporižioje paleido penkias valdomas bombas – buvo sužeista 18 žmonių, įskaitant vaiką.

Rusijos valdomos bombos pataikė į kelis gyvenamuosius namus Zaporižioje ir padarė didelės žalos, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. Per ataką nukentėjo 18 žmonių, tarp jų – vaikas.

Priešas vidury dienos paleido valdomas bombas, rašė I. Fedorovas. Jos  smogė trijose vietose. Apgadinta daug gyvenamųjų namų, taip pat privati medicinos įstaiga.

Astana, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Po intensyvių Ukrainos dronų smūgių Rusijoje nafta turtingas Kazachstanas paskelbė mažinantis savo išgaunamos naftos kiekius. 

Energetikos ministerija sostinėje Astanoje šį sprendimą aiškino saugumo padėtimi Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminale Rusijos Juodosios jūros Novorosijsko uoste. Kaspijos naftotiekiu transportuojamos naftos krovos punktas pastaruoju metu ne kartą tapo Ukrainos dronų taikiniu.

Konsorciumas, kuris naudoja uostą naftos gabenimui, neseniai pareiškė protestą dėl Ukrainos atakų. Dabartinis sprendimas sumažinti išgaunamos naftos kiekį yra laikina priemonė, sakoma ministerijos pranešime. Šiuo metu krova esą „laikinai sustabdyta, siekiant užtikrinti laivų, įgulų ir aplinkos saugumą Juodosios jūros teritorijoje“.

Tačiau techniniai objektai veikia ir yra parengti eksploatacijai, jei padėtis normalizuotųsi, teigiama toliau pranešime. Nuolat vyksta keitimasis informacija su konsorciumu, laivybos kompanijomis ir valstybinėmis institucijomis.

„Šiuo metu vyksta nuolatinės konsultacijos, siekiant parengti sprendimus, kuriais būtų užtikrintos saugios laivybos sąlygos ir kuo greičiau atnaujintas stabilus Kazachstano naftos eksportas į pasaulio rinkas“, – pranešė ministerija.

Ukraina, vykdydama dronų atakas, siekia pakenkti Rusijos naftos eksportui, kurį Maskva naudoja savo karui prieš kaimyninę šalį finansuoti. Kijevas jau kelis mėnesius visoje šalyje atakuoja naftos perdirbimo gamyklas ir saugyklas, taip pat vadinamojo šešėlinio laivyno laivus.

Dėl įtemptos padėties energijos rinkose, kurią lėmė karas Artimuosiuose Rytuose, Kazachstanas neseniai padidino savo gavybos apimtis.

Vašingtonas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Po husių kovotojų atakų Raudonojoje jūroje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Iranui atsaku, jei atakos tęsis.

„Jei jie vėl tai padarys, JAV laikys atsakingu Iraną, nes husiai veikia kaip Irano įgaliotiniai“, – pareiškė jis savo socialiniame tinkle „Truth Social“. D. Trumpas kalbėjo apie „griežtas karines bausmes Iranui ir, žinoma, ir patiems husiams“. Kartu jis teigė esąs nusivylęs husiais, kurie pastaruoju metu elgėsi „labai atsakingai“.

Husiai pirmadienį paskelbė Saudo Arabijos laivybos „blokadą“. Naktį į ketvirtadienį jie atakavo Saudo Arabijos tanklaivį „Encelia“, kuriame tada kilo gaisras. Saudo Arabijos transporto tarnybos TGA pareigūnas pabrėžė, kad ši ataka pažeidžia tarptautinę teisę ir saugaus komercinių laivų plaukiojimo principą.

Husiai paskelbė atakavę iš viso du Saudo Arabijos tanklaivius, kurie pažeidė jų paskelbtą blokadą Raudonojoje jūroje. Apie tai pranešė husių kontroliuojama naujienų agentūra „Saba“. Esą buvo panaudotos raketos, kruizinės raketos ir dronai, abiejuose laivuose  kilo gaisras. Apie dešimt laivų buvo priversti apsisukti.

Kyjivas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Ukrainos gynybos ministras, kurio nušalinimas įplieskė savaitę trukusius protestus ir lėmė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado atleidimą, ketvirtadienį pareiškė, kad atmeta prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymus eiti naujas pareigas.

Populiarus reformatorius Mychaila Fedorovas sakė, kad sutiktų grįžti tik į seną postą, kuriame galėtų kovoti su korupcija, „sunaikinti melo kultūrą“ ir „užbaigti kariuomenės transformaciją“.

Organizatoriai paragino surengti naujus protestus, kuriuose būtų reikalaujama grąžinti M. Fedorovą į pareigas, nuo kurių V. Zelenskis jį netikėtai nušalino vos po šešių mėnesių darbo.

„Nesutiksiu su jokiu kitu postu, išskyrus gynybos ministro“, – žurnalistams teigė M. Fedorovas.

„Jokios kitos pareigos nesuteikia realių įgaliojimų kovoti su korupcija viešųjų pirkimų srityje, užbaigti kariuomenės transformaciją, planuoti ir vykdyti asimetrines operacijas prieš priešą, sunaikinti melo ir neatskaitomybės kultūrą sistemoje“, – pridūrė jis.

V. Zelenskio sprendimas atleisti M. Fedorovą praėjusią savaitę įstūmė Kyjivą į giliausią politinę krizę nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. Prieš šį žingsnį visoje šalyje protestavo tūkstančiai jaunų žmonių.

35-erių M. Fedorovas buvo paskirtas sausio mėnesį, turėdamas mandatą modernizuoti ir skaitmeninti Ukrainos kariuomenę. 

Jis buvo nušalintas po kelis mėnesius trukusių užkulisinių susirėmimų su kariuomenės vadovybe, kuri, pasak jo, priešinosi jo raginimams įgyvendinti pokyčius.

Po kelias dienas trukusių protestų V. Zelenskis anksčiau šią savaitę atleido ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį ir pakeitė jį Mychaila Drapatu – M. Fedorovo sąjungininku, kuris taip pat yra reformatorius.

Tačiau V. Zelenskis paskyrė naują laikinąjį gynybos ministrą ir nepasiūlė M. Fedorovui buvusių pareigų.

M. Fedorovas yra ilgametis V. Zelenskio sąjungininkas, dirbęs su juo nuo tada, kai šis 2019 m. pradėjo eiti prezidento pareigas.

Jis įgijo gerbėjų kariuomenės viduje ir už jos ribų dėl ankstyvo palankumo dronams, dar kai net nebuvo aišku, kad jie dominuos jau ketverius su puse metų vykstančiame kare.

Jis kritikavo kariuomenę dėl sovietinio stiliaus požiūrio ir nepakankamo dėmesio žmogiškiesiems nuostoliams bei bandė reformuoti ginkluotąsias pajėgas, krečiamas skandalų dėl korupcijos, įrangos trūkumo, savavališko pasišalinimo, elgesio su šauktiniais ir nepopuliarios mobilizacijos kampanijos.

Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį jau žuvo šimtai tūkstančių karių. Maskvos pradėtas puolimas tapo kruviniausiu Europos karu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.