Ankara, liepos 6 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte vengė tiesiogiai atsakyti į klausimus apie Turkijos valdžios susidorojimą su opozicijos politikais, žurnalistais ir vyriausybės kritikais prieš Aljanso vadovų viršūnių susitikimą Ankaroje.

Pasak vietos žiniasklaidos ir profesinių sąjungų, visoje Turkijoje prieš antradienį ir trečiadienį vyksiantį susitikimą pastarosiomis savaitėmis buvo sulaikyti šimtai žmonių, o sekmadienį keliose provincijose areštuoti dar keli asmenys, tarp jų – žurnalistai, akademikai ir kairiojo politinio sparno grupių nariai.

Kai per spaudos konferenciją prieš viršūnių susitikimą žurnalistas paklausė, ar Turkija vis dar yra tinkama vieta „liberalių demokratijų“ susitikimui, M. Rutte areštų bangos nekomentavo, tačiau pabrėžė spaudos laisvės ir susirinkimų laisvės svarbą.

„Kalbant apie demokratiją, demokratija yra daugiau nei rinkimai“, – Recepo Tayyipo Erdogano prezidento rūmuose, kur šiemet vyks viršūnių susitikimas, susirinkusiems žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius.

„Rinkimai, žinoma, yra labai svarbūs demokratijai, bet demokratija – tai ir laisva žiniasklaida“, – kalbėjo M. Rutte, rodydamas į salėje esančius žurnalistus.

„Ir, žinoma, demokratija reiškia, kad žmonės gali rengti demonstracijas, jei pasirenka tai daryti. Taigi tai yra kur kas daugiau nei vien tik laisvi rinkimai. O kalbant apie žiniasklaidą, NATO labai svarbu, kad žurnalistai galėtų asmeniškai dalyvauti svarbiuose renginiuose“, – pridūrė jis.

Viršūnių susitikimo metu Ankara įvedė griežtą demonstracijų draudimą, o nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms dirbantys vietiniai žurnalistai teigė, kad jiems buvo atsisakyta išduoti akreditaciją viršūnių susitikimui.

Kritikai teigia, kad šios priemonės skirtos užkirsti kelią protestams ir nutildyti disidentams prieš NATO viršūnių susitikimą, tuo met valdžios institucijos jas motyvuoja šiuo metu vykdomais kovos su terorizmu tyrimais.

Vašingtonas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino paprašęs FIFA vadovo Gianni Infantino peržiūrėti „siaubingą“ sprendimą parodyti raudoną kortelę JAV futbolo rinktinės žvaigždei Folarinui Balogunui, tačiau neigė prašęs ją panaikinti.

„Paprašiau peržiūrėti sprendimą, nes nemaniau, kad tai buvo pražanga. Aš tik paprašiau peržiūrėti sprendimą, nesakiau, kad turite tai padaryti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

„Tai net nebuvo taisyklių pažeidimas. Tai buvo du žaidėjai, bėgantys visu greičiu, kurie atsitiktinai atsitrenkė į vienas kitą“, – tikino JAV prezidentas.

Respublikonų prezidentas, tikinęs „labai gerai suprantantis sportą“, pripažino, kad iš pradžių nežinojo, jog raudona kortelė reiškia, kad F. Balogunui bus uždrausta žaisti kitose rungtynėse, ir pavadino šią taisyklę „labai neteisinga“.

D. Trumpas taip pat sukritikavo sprendimą priėmusį brazilų teisėją Raphaelą Clausą, vadindamas jį „šiek tiek įtartinu, jei patikrintumėte jo praeitį“.

F. Balogunas turėjo praleisti pirmadienio aštuntfinalio rungtynes su Belgija, nes po vaizdo peržiūros gavo raudoną kortelę už tai, kad 32-ojo etapo rungtynėse, kurias JAV laimėjo 2:0, užmynė ant Bosnijos gynėjo kojos.

Rungtynes be pagrindinės žvaigždės vadintų „suklastotomis kaip rinkimai“

Pagal FIFA taisykles raudona kortelė automatiškai reiškia vienerių rungtynių diskvalifikaciją, kurios žaidėjo komanda negali apskųsti.

Tačiau pasaulio futbolo federacija sekmadienį pranešė po asmeninio D. Trumpo skambučio šią diskvalifikaciją atidedanti vieneriems metams.

„Mes turėsime visą komandą, o Belgija taip pat turės visą komandą, ir žinote ką? Jei jie mus nugalės, tada jie tikrai galės didžiuotis“, – pirmadienį sakė JAV prezidentas.

„Antraip, jei jie mus nugalės... Aš sakysiu, kad rungtynės buvo suklastotos, lygiai taip pat, kaip buvo suklastoti 2020 m. rinkimai“, – sakė D. Trumpas, turėdamas galvoje savo melagingus teiginius apie neva plačiai paplitusį sukčiavimą rinkimuose, kuriuose jis pralaimėjo demokratui Joe Bidenui.

Sprendimas leisti F. Balogunui žaisti sulaukė griežtos kritikos iš Belgijos futbolo federacijos atstovų. Jie savo išplatintame pareiškime teigė esą „priblokšti“ tokio žingsnio, kuris „tiesiogiai prieštarauja“ pačios FIFA taisyklėms.

Tris įvarčius pelniusi pagrindinė komandos žvaigždė F. Balogunas daugiausia prisidėjo prie JAV sėkmės pasaulio futbolo čempionate, o jo nebuvimas rungtynėse su Belgija būtų buvęs didelis smūgis komandai artėjančiose rungtynėse Sietle.

Sprendimą sustabdyti diskvalifikaciją priėmė FIFA drausmės komisija.

San Chosė, liepos 6 d. (dpa-ELTA). JAV technologijų milžinė „Microsoft“ pirmadienį paskelbė savo „Xbox“ videožaidimų padalinyje naikinanti apie 3,2 tūkst. darbo vietų. „Xbox“ generalinė direktorė Asha Sharma tai vadino „svarbiausia restruktūrizacija“ įmonės istorijoje.

„Šiandien mūsų verslas nėra geros būklės“, – darbuotojams skirtame el. laiške, kuris buvo paskelbtas platformoje „X“, rašė A. Sharma.

Vadovės teigimu, šiuo metu kai kurie projektai turi įveikti per didelį valdymo lygmenų skaičių, o sudėtinga organizacinė struktūra lėtina sprendimų priėmimą. Pasak jos, po pertvarkos valdymo lygmenų skaičius bus sumažintas iki ne daugiau kaip penkių, o kai kur, kur tai įmanoma, – iki trijų.

A. Sharma teigė, kad 1,6 tūkst. darbo vietų neliks nedelsiant, o likusių atleidimų procesas bus užbaigtas per 12 mėnesių. Pasak jos, grupė taip pat atsisveikins su keturiomis videožaidimų kūrimo studijomis.

Direktorė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais sumažėjo videožaidimus žaidžiančiųjų skaičius ir laikas, praleidžiamas juos žaidžiant „Xbox“ platformose.

A. Sharma rašė, kad ši restruktūrizacija skirta „Xbox“ verslo augimui ateityje, ir kad ji nori, jog įmonė galiausiai pasiektų daugiau nei 1 mlrd. kasdieninių vartotojų. 

Nuo to laiko, kai 2023 m. pabaigoje užbaigė maždaug 69 mlrd. JAV dolerių vertės studijos „Activision Blizzard“ įsigijimą, „Microsoft“ videožaidimų srityje jau panaikino tūkstančius darbo vietų.

Kyjivas, liepos 6 d. (Ukrinform-ELTA). Dar vienos Rusijos masinės atakos Ukrainos sostinėje Kyjive aukų skaičius išaugo iki 15, o sužeistųjų – iki 56, tarp kurių septyni vaikai. Apie tai platformoje „Telegram“ sekmadienį vakare paskelbė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko.

„Deja, žuvusiųjų per Rusijos ataką skaičius išaugo iki 15. Gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė moters kūną“, – teigiama pranešime.

Anksčiau Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba pranešė apie 14 žuvusiųjų.

Sužeisti dar 56 žmonės, tarp jų – septyni vaikai.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos tebevyksta apgriautuose gyvenamuosiuose pastatuose Ukrainos sostinės Podilskio ir Darnyckio rajonuose.

Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 6 d. naktį Rusija surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą ir aplinkinius regionus. Sostinėje nukentėjo daugiau nei 20 vietovių, labiausiai – Podilskio ir Darnyckio rajonai.

Liepos 7-oji Kyjive paskelbta gedulo diena žuvusiesiems dėl Rusijos atakos pagerbti.

Kaip rašė ELTA per ankstesnę Rusijos masinę ataką liepos 2 d. Ukrainos sostinėje žuvo 30 žmonių.

Tel Avivas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį primygtinai paragino Jungtines Valstijas neparduoti Turkijai savo naikintuvų F-35 ar jų komponentų. Jo teigimu, tai „sutrikdytų jėgų pusiausvyrą“ regione.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau pirmadienį išvyksta į Ankarą dalyvauti NATO viršūnių susitikime. Turkai jo vizitą gali traktuoti kaip progą užsitikrinti galimybę įsigyti dešimtis reaktyvinių variklių ir galbūt būti grąžintiems į naikintuvų F-35 programą.

Tačiau Izraelio ministras pirmininkas įspėjo, kad Vašingtonui būtų klaida suteikti pažangias karines technologijos Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kuris, pasak B. Netanyahu, „atvirai ragina sunaikinti Izraelį“.

„Nemanau, kad jiems turėtų būti suteikti naikintuvai F-35 ar varikliai jų naikintuvams, nes tai sutrikdytų jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose, kurią galiausiai užtikrina Izraelio oro pranašumas, o taip pat, manau, ir Amerikos pozicijos Artimuosiuose Rytuose“, – JAV televizijos „Fox News“ rytinėje laidoje „Fox & Friends“ sakė B. Netanyahu.

Praėjusį mėnesį paklaustas apie Turkijos siekį įsigyti reaktyvinius variklius F110 ir atgauti teisę dalyvauti F-35 programoje, D. Trumpas žadėjo, kad R. T. Erdoganas bus „labai laimingas“.

Analitikai teigia, kad Turkija nori įsigyti naujus variklius tam, kad juos galėtų naudoti savo flagmaniniame „nematomo profilio“ (angl. „stealth“) naikintuvo KAAN projekte. Ankara siekia prisijungti prie išskirtinio penktosios kartos kovinių lėktuvų gaminančių šalių klubo, kuriam priklauso visų pirma JAV, Kinija ir Rusija.

Tačiau 2017 m. Turkija įsigijo rusišką raketinės gynybos sistemą S-400, o šis Ankaros žingsnis įsiutino Vašingtoną, kuris 2019 m. pašalino Turkiją iš F-35 programos.

B. Netanyahu taip pat pakartojo, kad jis tebėra artimas D. Trumpo sąjungininkas, nepaisant pastarųjų savaičių nesutarimų dėl karo su Iranu.

„Mes esame patys geriausi sąjungininkai. Mano santykiai su prezidentu yra geri“, – tikino Izraelio lyderis.

ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kritikavo B. Netanyahu, nes Izraelio karas su „Hezbollah“ Libane kėlė grėsmę taikos deryboms su Iranu.

JAV prezidentas taip pat yra viešai keiksnojęs Izraelį, smerkdamas jį ir Iraną už praėjusių metų 12-os dienų karo pabaigą užtikrinusių paliaubų pažeidimus.

Teheranas, liepos 6 d. (dpa-ELTA). Valstybinės Irano naujienų agentūros IRNA teigimu, pirmadienį Teherane velionio Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei laidotuvių procesijoje dalyvavo keli milijonai žmonių, tačiau tikslaus jų skaičiaus agentūra nenurodė.

A. Khamenei karstas buvo vežamas iš rytinės Teherano dalies pagrindine gatve į vakaruose esantį Azadi bokštą. Nepaisant gerokai 30 laipsnių Celsijaus viršijančios temperatūros, karstą lydėjo milžiniškos minios žmonių.

Daugelis procesijos dalyvių skandavo „Kerštas, kerštas“, taip pat „Mirtis Amerikai“ ir „Mirtis Izraeliui“. Kai kurie velionio religinio lyderio pasekėjai laikė plakatus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu taikinyje.

A. Khamenei buvo aukščiausiasis Irano politinis ir religinis autoritetas, turėjęs lemiamą žodį visais strateginiais klausimais. Jis buvo nukautas per Izraelio oro smūgį jo oficialiai rezidencijai Teherane pirmąją JAV ir Izraelio karo su Iranu dieną vasario pabaigoje.

Po jo mirties daugiau nei penkias savaites vyko kovos tarp Irano, Izraelio ir Jungtinių Valstijų, į kurias įsitraukė Irano remiamos grupuotės, įskaitant Libano „Hezbollah“, kol balandžio pradžioje JAV ir Irano atstovai susitarė dėl paliaubų. 

Į Iraną suplūdo jo rėmėjai iš viso regiono, įskaitant Afganistaną, Siriją, Libaną ir Iraką, kad sudalyvautų procesijoje, kuri buvo dalis šeštadienį prasidėjusių kelių dienų viešo gedulo ceremonijų.

Trečiadienį gedulo ceremonijos planuojamos Irako miestuose Karbaloje ir Nadžafe. Ketvirtadienį A. Khamenei bus palaidotas jo gimtajame mieste Mašhade šiaurės rytų Irane.

Saugumo sumetimais Iranas pirmadienį uždarė oro erdvę virš Teherano. Laikini ir vietinės reikšmės skrydžių apribojimai taip pat galios antradienį ir tęsis iki ketvirtadienio laidotuvių.

Irano vadovams ir A. Khamenei rėmėjams valstybinės laidotuvės yra ir atsisveikinimas su ilgamečiu šalies aukščiausiuoju vadovu, ir politinės vienybės po karo demonstravimas. Šalies vyriausybė ne kartą teigė, kad Iranas kare atsilaikė, nepaisant to, jog susidūrė su kariniu požiūriu pranašesniais priešininkais.

Tačiau didelė dalis iš maždaug 86 mln. šalies gyventojų greičiausiai liks abejingi arba prieštaraus gedėjimui nacionaliniu mastu.

Velionis aukščiausiasis lyderis Islamo Respubliką valdė itin griežtai, o su kritikais be gailesčio susidorodavo. 

Per masinius protestus, prasidėjusius praėjusių metų pabaigoje, demonstrantai skandavo „Mirtis diktatoriui“. Protestai buvo brutaliai numalšinti, o per susidūrimus su A. Khamenei pavaldžiomis šalies saugumo struktūromis žuvo tūkstančiai demonstrantų.

Po A. Khamenei žūties aukščiausiuoju lyderiu kovo pradžioje buvo paskirtas jo sūnus Mojtaba Khamenei, tačiau jis nuo to laiko viešumoje nesirodė, todėl netyla spėlionės apie jo sveikatos būklę. Pranešama, kad jis patyrė sunkių sužalojimų, ir kol kas neaišku, ar dalyvaus laidotuvėse Mašhade.

Vilnius, liepos 6 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos liepos 7 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, liepos 6 d. (ELTA). Spalio 14–16 dienomis Mykolo Romerio universitete (MRU) Vilniuje vyks vienas reikšmingiausių tarptautinių aukštojo mokslo renginių – „Magna Charta Observatory“ metinė konferencija.

Kaip praneša MRU, pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiame šiame tarptautiniame forume dalyvaus universitetų vadovai, tarptautinių organizacijų atstovai, aukštojo mokslo politikos formuotojai ir akademinės bendruomenės lyderiai iš įvairių pasaulio šalių. Tarp jų – iš Albanijos, Danijos, Egipto, Ganos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Moldovos, Nigerijos, Nyderlandų, Pietų Korėjos, Portugalijos, Sakartvelo ir Ukrainos.

„Magna Charta Observatory“ vienija universitetus, įsipareigojusius puoselėti akademinės laisvės, institucinės autonomijos ir socialinės atsakomybės principus. Kasmet vis kitoje šalyje vykstanti konferencija yra vienas svarbiausių tarptautinių aukštojo mokslo bendruomenės forumų, kuriame aptariami universitetams ir visuomenei aktualiausi šiandienos iššūkiai.

Šių metų konferencijos tema – „Daugiau nei atsparumas: universitetai, kaip aktyvūs vertybėmis grindžiamų pokyčių lyderiai“. Ji kviečia pažvelgti į universitetus ne tik kaip į pokyčiams atsparias institucijas, bet ir kaip į aktyvius demokratinių vertybių, visuomenės pažangos ir atsakingos lyderystės kūrėjus.

„Universitetai šiandien turi ne sekti pokyčius, o juos formuoti. Jų misija – auginti lyderius, kurie gebėtų sujungti mokslą, technologijas ir žmogiškąsias vertybes, kad pažanga tarnautų visuomenei. Kuo galingesnis tampa dirbtinis intelektas, tuo svarbesnis tampa žmogaus intelektas. Kuo labiau pasaulį skaldo geopolitinės įtampos, tuo svarbesni tampa universitetai, nes čia gimsta ne tik žinios, bet ir pasitikėjimas, atsakomybė bei gebėjimas kurti ateitį“, – pranešime cituojama MRU rektorė, Lietuvos rektorių konferencijos (LURK) prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė.

Pasak jos, Lietuvoje vyksianti „Magna Charta Observatory“ jubiliejinė konferencija yra svarbi proga Lietuvos universitetų vadovams kartu su pasaulio akademiniais lyderiais diskutuoti, kokį vaidmenį universitetai turi prisiimti kuriant saugesnį, demokratiškesnį ir darnesnį pasaulį.

„Magna Charta Universitatum“ – 1988 metais Bolonijoje priimta universitetų deklaracija, įtvirtinanti pamatinius akademinės laisvės, institucijų autonomijos ir universitetų atsakomybės visuomenei principus. Šiuo metu ją yra pasirašę per 1 000 universitetų iš daugiau kaip 100 pasaulio valstybių, o šių vertybių puoselėjimą ir sklaidą koordinuoja „Magna Charta Observatory“.

Vilnius, liepos 6 d. (ELTA). Iki 2028 m. pabaigos suplanuotas naujojo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektas dėl vidinių Lietuvos oro uostų (LTOU) valdymo procedūrų gali vėluoti, sako laikinasis susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Yra didelės rizikos, kad gali nebūti laiku baigtas atvykimo terminalas, kuris planuojamas 2028 metais, mes analizuojame dokumentaciją ir labai aktyviai stebime procesą, nes tikrai netoleruojame, kai yra vėluojama ne dėl išorinių veiksnių, o (…) dėl to, kad viduje (Lietuvos oro uostuose – ELTA) nėra tinkamai sustyguojami procesai“, – Eltai sakė laikinasis ministras.

Praėjusį lapkritį Lietuvos oro uostų (LTOU) Infrastruktūros departamento vadovas Arnas Dūmanas ir tarptautinės projektavimo įmonės „Zaha Hadid Architects“ direktorius Ludovico Lombard pasirašė 5,74 mln. eurų (su PVM) vertės naujojo atvykimo terminalo projektavimo sutartį. 

Rangovo atranką terminalo statyboms planuojama skelbti 2027-ųjų pirmoje pusėje. 

LTOU skelbė, kad pirmuoju projekto etapu iki 2028 m. vyks projektavimas, bus vykdomi senų pastatų griovimo, teritorijos atlaisvinimo darbai, planuojama atlikti naujojo terminalo, aplinkinių teritorijų rangos darbus ir atverti terminalą keleiviams. 

Tačiau, laikinojo susisiekimo ministro teigimu, dėl LTOU valdymo procedūrų projektas gali vėluoti.

„Mes iš tikrųjų vertiname, kad yra labai realios rizikos, kad atvykimo terminalo projektas gali vėluoti. Realios rizikos – tai yra dėl vidinių procedūrų, viduje tiesiog valdant projektą pačiuose oro uostuose, valdant projektą, yra realių rizikų, kad projektas vėluos, o tas projekto valdymas oro uostų pačių nėra pakankamas, kad būtų užkardomos visos rizikos“, – aiškino J. Taminskas.

Anot jo, šio projekto vystymas turės būti tarp naujosios LTOU valdybos bei būsimo bendrovės vadovo veiklos prioritetų.

„Naujai valdybai keliama bus tie lūkesčiai, kuriuos jie turės atitinkamai atliepti ir renkantis naują vadovą, kad visa tai būtų ištaisyta, pataisyta ir ant to dedamas rimtas fokusas“, – pažymėjo laikinasis ministras.

Tuo metu pareigas jau palikęs LTOU vadovas Simonas Bartkus interviu Eltai anksčiau sakė, jog, nors šiuo metu projektuojamas naujasis atvykimo terminalas, vis dar nėra žinoma, kas bus įrengta senajame – pasak jo, atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento nustatytas saugotinas terminalo savybes, nėra rasta verslo plano, kuris oro uostams ateityje atsipirktų. 

Skaičiuojama, kad visas atvykimo terminalo projektas LTOU kainuos apie 60 mln. eurų.

Vystant naujo atvykimo terminalo projektą planuojama suprojektuoti modernią beveik 3,8 tūkst. kv. metrų bagažo atsiėmimo ir 1,2 tūkst. kv. metrų keleivių pasitikimo salę, privažiavimo prie naujojo terminalo kelius. 

Bendrasis būsimojo terminalo plotas – daugiau nei 12,5 tūkst. kv. metrų. Viduje bus sukurta apie 2,5 tūkst. kv. metrų naujoms prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų erdvėms. 

Taip pat bus įrengtos patalpos LTOU darbuotojams, prieš terminalo pastatą – viešoji erdvė.

Kyjivas, liepos 6 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Ukrainos pajėgos smogė Omsko naftos perdirbimo gamyklai, esančiai beveik 2 500 km nuo valstybės sienos.

Kaip praneša „Ukrinform“, Generalinis štabas „Facebook“ tinkle nurodė, kad užfiksuotas tiesioginis smūgis į objektą, sukėlęs gaisrą. Žalos mastas vis dar vertinamas.

„Remiantis preliminaria informacija, smūgis pataikė į pirminio naftos perdirbimo bloką „ELOU-AVT-11“, kurio projektinis pajėgumas siekia 8,4 mln. tonų žaliavinės naftos per metus“, – teigiama pranešime.

Generalinis štabas pažymėjo, kad Omsko naftos perdirbimo gamykla yra paskutinė iš 11 didžiausių gaminančių benziną Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurią atakavo Ukrainos pajėgos. Tai didžiausia Rusijos naftos perdirbimo gamykla, kurios metinis perdirbimo pajėgumas siekia daugiau nei 21 mln. tonų žaliavinės naftos.

Be to, ši gamykla pasižymi vienu iš didžiausių žaliavinės naftos perdirbimo efektyvumo rodiklių Rusijoje – apie 99 proc.

Gamykla gamina platų degalų, tepamųjų medžiagų ir naftos chemijos produktų asortimentą, įskaitant aukšto oktaninio skaičiaus benzino rūšis AI-92, AI-95 ir „G-Drive 100“, „Euro 5“ dyzelinį kurą, aviacinį kurą (TS-1 ir RT markių), taip pat benzeną, paraksileną, ortoksileną, specialiuosius naftos produktus, tepalus, žaliavą techninės anglies gamybai ir automobilines bei pramonines alyvas.

Pasak Generalinio štabo, Omsko naftos perdirbimo gamykla atlieka esminį vaidmenį aprūpinant degalais Rusijos karines pajėgas, dalyvaujančias kare prieš Ukrainą.

Pasak „Ukrinform“, liepos 6 d. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pranešė, kad buvo smogta Omsko naftos perdirbimo gamyklai.