Vilnius, gegužės 27 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį pradėjo informacijos patikslinimą dėl Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės mamos, savivaldybės tarybos narės Marijos Gudonienės buto Palangoje įsigijimo aplinkybių.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), susipažinusi su „Delfi“ tyrimų žurnalisto Tomo Janonio ir tinklaraštininko Skirmanto Malinausko žurnalistinio tyrimo informacija dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos narės buto Palangoje įsigijimo aplinkybių, gegužės 26 d. pradėjo informacijos patikslinimą“, – Eltai teigė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.

Pasak jos, jei įgyvendinant STT uždavinius būtų gauta faktinių duomenų, kurie turėtų būti vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, būtų sprendžiamas klausimas dėl sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka – pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Į teisėsaugą anksčiau trečiadienį pranešė kreipęsis ir Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė, jis teigė šią informaciją prašęs įvertinti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT).

Portalo „Delfi“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, jog M. Gudonienė galėjo už gerokai žemesnę nei rinkos kaina įsigyti butą Kunigiškėse, kurį politikei pardavė anksčiau milijoninės vertės viešuosius Širvintų savivaldybės konkursus laimėjusios įmonės „Vilmstata“ savininkas Vilmantas Guobys.

„Jei tai, kas atrodo, kaip korupcinė schema – labai tikėtina ir yra korupcinė schema. Bet tą konstatuoti gali teisėsauga, todėl kreipiausi į FNTT bei STT“, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbė M. Lingė.

Remdamasis pilietinės iniciatyvos „Viešpirkiai“ paskelbta informacija, politikas teigė, kad „Vilmstata“ laimėjo 2,4 mln. eurų vertės Širvintų rajono savivaldybės skelbtą konkursą, o vėliau sudarė papildomus susitarimus, dėl kurių darbai pabrango iki 4,6 mln. eurų.

Kaip skelbė „Delfi“, M. Gudonienė 2024 m. sausį pasirašė daugiau nei 97 kvadratinių metrų buto Kunigiškėse pirkimo sutartį, šio buto statytojai, kaip skelbta, buvo trys fiziniai asmenys – verslininkas Vilmantas Guobys, jo sutuoktinė ir dar vienas fizinis asmuo.

Vėliau remdamasi Registrų centro duomenimis portalas paskelbė, kad už butą politikė sumokėjo 80 tūkst. eurų – kvadratinis metras vietos politikei kainavo 824 eurus, nors skelbimų portaluose vidutinės nekilnojamojo turto kainos Palangoje, anot „Delfi“, yra gerokai didesnės.

Vilnius, gegužės 27 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrade, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvos diplomatijos vadovo pasisakymą vertina kaip klaidą.

„Aš manau, kad tai yra klaida. Nei vietoje, nei laiku. Keleriopa klaida: apie tai kalbėti, viena, žinant apie reakciją. Kai kalbi už partnerius – o jie davė mandatą kalbėti? Improvizacijos (ministro – ELTA) buvo perteklinės, ne laiku ir ne vietoje“, – TV3 žinioms teigė M. Sinkevičius. 

Kaip skelbta, užsienio reikalų ministras K. Budrys duodamas interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ pasisakė apie Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę, kalbėjo apie tvirtą NATO atgrasymą.

„Turime parodyti rusams, kad galime pralaužti jų Kaliningrade sukurtą mažąją tvirtovę. NATO turi priemonių, kad kritiniu atveju visiškai sunaikintų ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes“, – paklaustas apie kaimyninį Kaliningradą sakė jis.

Tokius K. Budrio pasisakymus Kremliaus spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas įvertino kaip „antirusiškus“, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, jog tai buvo tiesioginis raginimas pulti suverenią valstybę ir taip neva kenkiama Europos stabilumui. 

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pripažino, jog šis K. Budrio pareiškimas nebuvo pats sėkmingiausias. Kartu jis pabrėžė, jog šiuo atveju linčo teismo ministrui skelbti nereikia, bet tokios retorikos reikėtų vengti.

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė teigė vertinanti Lietuvos diplomatijos vadovo žodžius kaip atgrasymo retoriką.

Rusijos Kaliningrado regionas vis dar yra svarbi karinė bazė, kurioje yra raketų sistemų, galinčių pasiekti visą Baltijos jūros regioną.

Naujausios pastabos nuskambėjo tuo metu, kai tarp Baltijos šalių Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei Rusijos tvyro įtampa dėl virtinės incidentų su bepiločiais orlaiviais.

Šių incidentų metu į Baltijos šalių oro erdvę atklysta Ukrainos bepiločiai orlaiviai, artėjantys prie Rusijos taikinių Suomijos įlankoje.

Maskva kaltina Baltijos šalis, neva jos leidžia naudotis savo teritorija Ukrainos atakoms, tačiau šį teiginį griežtai atmeta Baltijos šalių sostinių pareigūnai.

Ryga, gegužės 27 d. (LETA-ELTA). JAV Kongresas vieningai remia savo sąjungininkes Baltijos šalis, draugus Rytų Europoje ir NATO, pradėdamas Rygoje vykstantį viršūnių susitikimą dronų klausimais pabrėžė JAV Kongreso narys Donas Baconas.

Jis pabrėžė, kad parama Baltijos šalims yra visuotinė, tvirta ir abipusė. D. Baconas pažymėjo, kad kitą savaitę JAV Kongresas balsuos dėl pagalbos Ukrainai ir griežtesnių sankcijų Rusijai, pridurdamas, kad JAV Kongresas yra nepriklausoma valdžios šaka ir kad tokia yra būtent paties Kongreso pozicija.

D. Baconas pripažino, kad jam dažnai tenka atsakyti į klausimus apie jo veiklą JAV Atstovų Rūmų Baltijos valstybių grupėje ir apie tai, kodėl kuris nors kongresmenas imtųsi tokios veiklos. Viršūnių susitikimo dronų klausimais atidarymo metu jis sakė, kad gerbia ir žavisi Latvija, Lietuva ir Estija, taip pat paminėdamas trumpą jų laisvės laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo.

„Tada laisvę atėmė sovietinis režimas, po to – Vokietija, o Antrojo pasaulinio karo metais – vėl sovietinis režimas, po to sekė penkiasdešimt metų priespaudos ir diktatūros“, – kalbėjo D. Baconas.

Jo nuomone, Latvija, Lietuva ir Estija yra ryškus laisvės pavyzdys pasaulyje, kuris įkvepia kitas šalis, nes ir jos gali pasirinkti eiti demokratijos keliu ir klestėti.

Savo kalboje jis taip pat užsiminė apie Ukrainą, pabrėždamas, kad Rusija siekia atkurti senąsias sienas ir kuo labiau kontroliuoti kaimynines valstybes, tačiau tai yra nepriimtina. JAV kongresmeno nuomone, Ukrainoje gėris kovoja su blogiu – tarp vyriausybės, siekiančios teisinės valstybės ir laisvės, ir tų, kurie siekia jas atimti.

„Mūsų nacionalinio saugumo interesais yra, kad Rusija patirtų nesėkmę. Jei jai pasiseks, kita eilėje bus Moldova. Žinome, kad Rusija grasins Baltijos valstybėms. Mums geriau dabar laimėti šią kovą ir tvirtai palaikyti savo sąjungininkę Ukrainą“, – teigė D. Baconas.

Jis pažymėjo, kad Ukraina turi imtis naujovių, jei nori išsaugoti savo nepriklausomybę, kalbą, kultūrą ir istoriją nuo rusų įsivyravimo. Be to, Ukraina yra skaičiumi mažesnė, o susiduria su modernia armija. JAV kongresmenas padarė išvadą, kad šis žingsnis buvo veiksmingas ir kad tai, ką Ukraina daro mūšio lauke, yra neįtikėtina.

D. Baconas teigė, kad Ukraina kasdien paleidžia apie 10 tūkst. dronų, nuo kurių nukenčia 900 iš maždaug tūkstančio kasdien žūvančių ar sužeidžiamų Rusijos karių.

„Ukraina mums parodė, kas yra įmanoma ir ką galima pasiekti su 5 tūkst. eurų kainuojančiu dronu. JAV turėtų į tai atsižvelgti. Esame pripratę skraidyti naikintuvais „F-35“, naudoti sistemas „Patriot“ ir sudėtingą aukščiausios klasės ginkluotę, tačiau turime išmokti prisitaikyti ir naudoti pigesnius, bet veiksmingus ginklus“, – sakė D. Baconas.

JAV Kongreso narys pabrėžė, kad kiekvienas turi pasimokyti iš Ukrainos ir pasinaudoti jos patirtimi, kartu teikdamas pagalbą Ukrainai.

Vilnius, gegužės 27 d. (ELTA). Laikinajam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Virginijui Sinkevičiui praėjusią savaitę pareiškus, jog Vyriausybei turėtų vadovauti socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, pats politikas tikina tokios galimybės kol kas tikrai nesvarstantis.

„Kol kas tikrai ne“, – TV3 žinioms teigė M. Sinkevičius.

Kaip skelbta, interviu Eltai metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas V. Sinkevičius pareiškė, kad socialdemokratų vedlys Mindaugas Sinkevičius turėtų imtis lyderystės ir perimti vadovavimą Vyriausybei.

Savo ruožtu ministrė pirmininkė Inga Ruginienė demokratą ragino verčiau rūpintis savo partijos reikalais. 

Gegužės pradžioje nuolatiniu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku išrinktas M. Sinkevičius teigė neatmetantis galimybės dar per šią Seimo kadenciją persikelti dirbti į Vilnių bei užimti postą centrinėje valdžioje. Tačiau, pasak socdemų lyderio, tai turėtų įvykti organiškai. 

Politiniuose kuluaruose jau kurį laiką svarstoma, jog M. Sinkevičius galėtų užimti premjero postą ir pakeisti šiuo metu ministre pirmininke dirbančią I. Ruginienę. Vis tik LSDP lyderis pabrėžia, jog galimi pokyčiai neturėtų būti sukuriami dirbtinai. 

Socialdemokratų deleguota I. Ruginienė premjerės pareigas pernai perėmė iš Gintauto Palucko, atsistatydinusio po žurnalistiniuose tyrimuose iškeltų klausimų apie jo ir jo šeimos verslo ryšius.

Naujausia „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad I. Ruginienę kaip tinkamiausią eiti Vyriausybės vadovės pareigas mato 3,5 proc. apklaustųjų, ji šių reitingų lentelėje rikiuojasi penktoje vietoje.

Kyjivas, gegužės 27 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad turi informacijos apie tai, kad Rusijoje rengiamasi papildomai mobilizacijai, mat šalies agresorės valdžia iškėlė užduotį okupantų kontingentą padidinti dešimtimis tūkstančių karių.

Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai platformoje „Telegram“ paskelbė pasibaigus gynybos reikalų posėdžiui, kuriame dalyvavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir Generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas.

„Taip pat gauname vis daugiau vidinės rusų informacijos apie tai, kad valstybė agresorė rengiasi papildomai mobilizacijai. Visų pirma tai daroma siekiant kompensuoti ypač didelius Rusijos kariuomenės nuostolius okupuotoje Ukrainos teritorijoje. Rusijos politinė vadovybė iškėlė užduotį padidinti okupantų kontingentą, o tai reiškia bent jau dešimtis tūkstančių papildomų karių“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad taip pat turi informacijos apie tolesnį mobilizacijos pastangų stiprinimą. Pasak prezidento, būtent dėl to Rusijos valdžios institucijos ėmė aktyviau leisti vadinamuosius mobilizacijos įsakymus.

„Šiuos Rusijos veiksmus vertiname kaip patvirtinimą, kad Maskva nesiruošia tikrai diplomatijai, ir pasidalinsime turimais duomenimis su savo partneriais. Rusija privalo nutraukti karą, o pasaulis turi tinkamų svertų. Mes dirbame visais lygmenimis, siekdami apsaugoti Ukrainą ir paskatinti Rusiją imtis diplomatinių veiksmų“, – pareiškė V. Zelenskis.

Kaip jau buvo pranešta, V. Zelenskio teigimu, Rusijos politinė vadovybė planuoja tolesnes puolamąsias operacijas ir rengiasi įtraukti daugiau karių, be kita ko, plečiant mobilizacijos procesus Rusijoje.

Beirutas/Tel Avivas, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Izraelio kariuomenė pirmą kartą nuo paliaubų paskelbimo konflikte su „Hezbollah“ Libane paragino nedelsiant evakuotis beveik visus Tyro pakrantės miesto ir aplinkinių vietovių gyventojus. Izraelis ten imsis veiksmų prieš „Hezbollah“, tinkle „X“ arabų kalba pranešė karinis atstovas. To priežastis esą yra Irano remiamos grupuotės atakos prieš Izraelį.

Atstovas paragino žmones pasitraukti į šiaurę nuo Sahrani upės, kuri teka maždaug už 40 km nuo Izraelio ir Libano sienos. Izraelio kariuomenė šiuo metu dažnai skelbia panašius raginimus evakuotis dėl būsimų atakų. Tai dažniausiai būna raginimai kaimų gyventojams. Naujausias įspėjimas neskirtas krikščionių gyvenamam miesto rajonui.

Tyro gyventojai agentūrai „dpa“ sakė kad mieste po raginimų evakuotis kilo panika. Daugelis žmonių pradžioje bėgo į paplūdimį, tikėdamiesi, kad čia bus saugūs.

Šiuo metu galiojantis paliaubų susitarimas leidžia Izraeliui imtis gynybos priemonių prieš planuojamas, netrukus vyksiančias ar besitęsiančias atakas, tačiau draudžia puolamąsias operacijas Libano teritorijoje. Abi pusės kaltina viena kitą pažeidžiant paliaubas.

Libano kariuomenė tuo tarpu popietę pranešė, kad antradienį per Izraelio ataką žuvo vienas jos karių. Izraelio pajėgos, paprašytos komentaro, teigė, kad kaltinimas tiriamas. Libano kariuomenė nėra konflikto šalis.

Pasak Libano žiniasklaidos, kovo pradžioje atsinaujinus karui tarp Izraelio ir „Hezbollah“, per Izraelio atakas jau žuvo 20 Libano karių.

Maskva, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Rusija, reaguodama į vis glaudesnius Jerevano ryšius su Europos Sąjunga, pagrasino Armėnijai nutraukti lengvatines dujų, naftos produktų ir neapdorotų deimantų tiekimo sutartis, trečiadienį pranešė Rusijos dienraštis „Kommersant“.

Šis pranešimas pasirodė likus vos kelioms savaitėms iki birželio 7 d. Armėnijoje vyksiančių parlamento rinkimų. Ši Pietų Kaukazo šalis nuo seno yra Maskvos sąjungininkė ir iki 1991 m. priklausė Tarybų Sąjungai.

„Šiuo metu vykdomi praktiniai veiksmai sustiprinti Armėnijos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga bei Armėnijos vyriausybės pareikštas siekis įstoti į ES kelia grėsmę iš esmės aukšto lygio Rusijos ir Armėnijos prekybos, ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo išsaugojimui ir plėtrai“, – rašė dienraštis, cituodamas Rusijos energetikos ministerijos laiško Armėnijos infrastruktūros ministerijai turinį.

Pranešime teigiama, kad minėtuoju laišku ministerija įspėjo Jerevaną, kad gali būti nutrauktos galiojančios sutartys.

Nors Armėnijos vyriausybė laiško turinį paneigė, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova patvirtino, kad toks dokumentas egzistuoja.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tvirtino, kad Armėnijai suteiktos nuolaidos buvo finansuojamos Rusijos lėšomis, ir iškėlė klausimą, ar Armėnija galėtų tikėtis panašių lengvatų tapusi ES nare.

Pagal 2013 m. sudarytą susitarimą Armėnija iš Rusijos pagrindines žaliavas gauna nemokėdama muitų ir tebėra labai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų.

Ministras pirmininkas Nikolas Pašinjanas pareiškė, kad prireikus Armėnija galėtų padidinti dujų importą iš Irano, nors esamo dujotiekio pralaidumas yra ribotas.

Be to, Rusija neseniai sustabdė keleto Armėnijos maisto produktų importą, oficialiai teikdama, kad toks sprendimas susijęs su kokybės problemomis.

Vilnius, gegužės 27 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 27 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Trečiadienį apie išaiškintą incidentą Registrų centre pasisakė ir šalies vadovas Gitanas Nausėda – jis teigia, kad negalima slapstytis po prokuratūros reikalavimais ilgą laiką neinformuoti visuomenės apie nutekintus duomenimis. Taip G. Nausėda reagavo po to, kai premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad visuomenė negalėjo būti iš karto informuota apie įvykį. Prezidentas patvirtino, kad jo duomenys apie nekilnojamąjį turtą iš RC taip pat buvo nutekinti. Reaguojant į precedento neturinčią situciją, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžiose įstaigose pradėtas tyrimas

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prezidentas sako, kad negalima slapstytis po prokuratūros reikalavimais, kodėl anksčiau nebuvo informuota apie incidentą Registrų centre. Taip G. Nausėda reagavo po to, kai premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad visuomenė negalėjo būti iš karto informuota apie nutekintus RC duomenis. Šalies vadovas taip pat sakė negavęs atsakymo, kodėl jis nebuvo iš karto informuotas apie susidariusią situaciją. Prezidento taip pat neįtikino Vyriausybės vadovės argumentai, neva iš pradžių nebuvo matomas situacijos masiškumas. Vis tik G. Nausėda leido suprasti kol kas nematantis poreikio premjerės pasitraukimui iš pareigų. Po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio šalies vadovas taip pat pareiškė, kad yra požymių, jog incidentas yra priešiškų valstybių organizuota kibernetinė ataka. 

Lazdijų rajone gesindamas gaisrą mirė ugniagesys gelbėtojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, gesinant Veisiejų seniūnijoje, miške, kilusį gaisrą, įvykio vietoje ant žemės be sąmonės rastas savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesys (gim. 1966 m.). Buvo iškviesti medikai, iki jiems atvykstant ugniagesį gaivino kolegos. Atvykę medikai tęsė vyro gaivinimą, tačiau vėliau buvo konstatuota jo mirtis. Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė teigė, kad dėl įvykio bus atliktas tyrimas, o žuvusio ugniagesio šeimai planuojama suteikti finansinę pagalbą.

Šalies vadovas G. Nausėda sako, kad planuojamas NATO rytinio flango stiprinimas naujomis gynybos struktūromis nėra susijęs su tiesioginėmis indikacijomis apie galimą Rusijos puolimą. Vis tik, prezidentas pabrėžia, kad yra pakankamai informacijos apie aštrėjančią geopolitinę situaciją Baltijos regione bei galimas provokacijas. Taip G. Nausėda reagavo į agentūros „Reuters“ paskelbtą žinią apie tai, jog NATO žada stiprinti savo rytinio flango gynybą nauja struktūra, kuri, pasak dviejų informuotų šaltinių, leistų greitai dislokuoti aljanso pajėgas Latvijoje ir Estijoje karo su Rusija atveju. 

Po to, kai buvo nutekinti RC kaupiami gyventojų duomenys, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžiose įstaigose pradėtas tyrimas. Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, siekiama nustatyti, ar šiose įstaigose yra laikomasi kibernetinės higienos normų. Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikino, kad kitos savaitės pradžioje, gavus minėto tyrimo rezultatus, atsakingos institucijos padarys išvadas. Prioritetas, pasak ministro, bus teikiamas kibernetinės higienos spragų pašalinimui. Tyrimas VRM kuruojamose įstaigose pradėtas gavus Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Arūno Maskoliūno patvirtinimą, jog daugiau nei 600 tūkst. gyventojų registro išrašų nutekėjo per VRM pavaldų Migracijos departamentą.

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako, kad Lietuva juda link visuotinio šaukimo. Vis dėlto, pasak ministro, visų pirma yra būtina tam kokybiškai pasiruošti. Tuo metu Inga Ruginienė visuotinio šaukimo idėją vadina ateities diskusijų klausimu, tačiau akcentuoja, kad pirmiausia, atsižvelgiant į besikeičiantį geopolitinį klimatą, reikia padaryti „bazinius dalykus“. R. Kaunas tikina, kad siekiant užtikrinti tinkamą visuomenės pasirengimą galimoms karo grėsmėms reikalinga tinkama infrastruktūra, kariuomenės pajėgumai bei pakankamas ginkluotės kiekis. 

Prezidentas sako, kad Lietuvos oro erdvę pažeidusių bepiločių orlaivių numušimui gali būti panaudotos ir brangiausios oro gynybos sistemos. Anot G. Nausėdos, kaina arba numušimo kaina nėra svarbiausias dalykas tokiose situacijose, o žmonių sveikata ir gyvybė – neįkainojama. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad integruotos oro gynybos sistemos šiuo metu diegiamos pagal įsigijimo terminus. Be to, sakė jis, įranga testuojama ir tik po to pasimatys, kokia technika pasiteisina ir gali būti efektyvi.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, kad naujo RC vadovo konkursą planuojama skelbti šią savaitę. Anot jo, tikimasi pritraukti kompetentingą specialistą, kuris užtikrins ministerijos keliamų reikalavimų vykdymą. Be to, E. Grikšas teigė, kad artimiausiu metu RC įdiegs dviejų faktorių autentifikavimo įrankį, taip pat šiuo metu atliekamas tyrimas siekiant užtikrinti, ar visos klaidos ir spragos yra ištaisytos, o vėliau su ekspertais bus rengiami tolesni planai. RC vadovas Adrijus Jusas iš pareigų pasitraukė pirmadienį, praėjusį penktadienį Generalinei prokuratūrai paskelbus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų didelės apimties RC nekilnojamojo turto registro duomenų. Šiuo metu RC laikinai vadovauja Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas.

Premjerė I. Ruginienė sako, kad iš Registrų centro (RC) pavogti ir jos šeimos duomenys, visą situaciją vadina „nedovanotina“. Ji kartojo, kad apie duomenų nutekėjimą sužinojo balandžio mėnesį, tačiau visuomenė negalėjo būti informuota iškart, nes tyrimą buvo pradėjusi ir kontroliavo Generalinė prokuratūra. Pasak premjerės, inicijuotas visų vartotojų slaptažodžių keitimas, deaktyvuotos senos, mažai naudojamos RC paskyros, sukurtas įrankis, kuris leidžia gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys buvo nutekinti, įvedami saugesni prisijungimo prie RC būdai. Anot jos, pernai RC taip pat papildomai skirta 12 mln. eurų kibernetiniam saugumui stiprinti. 

Dėl RC duomenų nutekėjimo Seimo opozicija inicijuoja parlamentinį tyrimą. Seimo konservatoriai, liberalai ir demokratai trečiadienį pranešė inicijuojantys laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškinsis plataus masto duomenų nutekėjimo aplinkybes. Komisijai suburti reikia bent 36 Seimo narių parašų, dėl jos įsteigimo turės apsispręsti parlamentas. 

Prezidentas G. Nausėda sako, kad siekdama stiprinti kuriamą nacionalinę diviziją Lietuva įsigis 936 vienetus Suomijos gamintojo šarvuočių „Patria“ – iš jų beveik trečdalį per artimiausius ketverius metus. Šalies vadovo teigimu, vienas iš pirkimo reikalavimų Suomijos gamintojui – šių šarvuočių gamybą vykdyti ir Lietuvoje, taip šalį integruojant į gamybos grandinę. Anot jo, šarvuočių įsigijimui nereikės papildomo finansavimo ar jį mažinti kitoms krašto apsaugos sritims. Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad VGT nusprendė pradėti derybas dėl pirkimo, todėl konkrečios sumos bus tikslinamos, tačiau iš viso iki 2036 metų suplanuotiems įsigijimams gali būti skirta 1,5 mlrd. eurų. Ministras taip pat ragino „nepriešinti“ oro ir sausumos gynybos pajėgumų, tikino, kad jie bus diegiame lygiagrečiai.

Nuo liepos visuomeninė elektra brangs 2 centais už kilovatvalandę (kWh), kintamas gamtinių dujų įsigijimo tarifas didėja 4 centais už kubinį metrą. Šias kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino trečiadienio posėdyje. Anot reguliuotojo, kainos didėja augant gamtinių dujų įsigijimo kainai dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ir kylančios dujų kainos tarptautinėse rinkose. Visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros kainos taikomos pažeidžiamiems vartotojams – tiems, kurie gauna socialinę paramą, asmenims su negalia, taip pat mažiau nei 1 tūkst. kWh elektros per metus suvartojantiems gyventojams. 

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnyba GCHQ paskelbė, kad kare Ukrainoje jau žuvo beveik pusė milijono rusų karių. Tai pirmas kartas, kai viešai skelbiami patvirtinti duomenys apie žuvusių Rusijos karių skaičių, nes anksčiau aukų skaičiui paprastai būdavo priskiriami tiek sužeistieji, tiek žuvusieji. GCHQ vadovė Anne Keast-Butler teigė, kad tai rodo, jog Vladimiras Putinas „mūšio lauke ritasi atgal“, o Rusija „kasdien vis intensyviau vykdo hibridinę veiklą“ prieš Jungtinę Karalystę ir Europą bei „nepertraukiamai kėsinasi į kritinę infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą“.

Vengrijos parlamentas užkirto kelią šalies pasitraukimui iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT). 199 narių parlamentas 133 balsais už, 37 prieš ir 5 susilaikius oficialiai panaikino ankstesnės valdančiosios daugumos priimtą įstatymą dėl pasitraukimo iš TBT. Tai padaryta likus vos kelioms dienoms iki birželio 2 d., kai turėjo įsigalioti metus trunkantis pasitraukimo procesas. Apie planus pasitraukti iš Romos statuto – Tarptautinio baudžiamojo teismo steigimo sutarties – Vengrija, kuriai tuo metu vadovavo V. Orbanas, buvo paskelbusi 2025 m. balandį. Sprendimą trauktis iš TBT V. Orbanas motyvavo Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir buvusio Izraelio gynybos ministro Yoavo Gallanto atžvilgiu išduotais arešto orderiais.

Izraelis pranešė, kad per antradienį įvykdytą smūgį nukovė naująjį „Hamas“ karinio sparno vadą Gazos Ruože Mohammedą Odehą. Su „Hamas“ susijusios Gazos Ruožo žiniasklaidos priemonės pranešė, kad „Hamas“ karinio sparno lyderis M. Odehas kartu su žmona ir sūnumis žuvo vakar per smūgį išpuolį Gazos mieste. Bendrame Izraelio ministro pirmininko ir gynybos ministro pareiškime M. Odehas apibūdintas kaip „vienas iš spalio 7 d. žudynių sumanytojų“.

Europos Sąjungos (ES) šalys narės oficialiai pritarė kompromisui su Europos Parlamentu (EP) dėl prekybos susitarimo su JAV įgyvendinimo. Šiuo praėjusių metų liepą sudarytu susitarimu JAV mokesčiai daugeliui europietiškų prekių apribojami ties 15 proc., tačiau prezidento Donaldo Trumpo nusivylimui, Bendrija dar nebuvo įvykdžiusi savo pažado mainais į tai panaikinti mokesčius daugeliui iš JAV importuojamų prekių. Pagal kompromisą ES muitų panaikinimas buvo susietas su saugikliais, jei JAV išsižadėtų savo įsipareigojimų. Tačiau jie buvo sumažinti, lyginant su tuo, ko iš pradžių reikalavo įstatymų leidėjai, siekiant vėl nepakurstyti įtampos su Baltaisiais rūmais. Kompromisinį tekstą įstatymų leidėjai turėtų patvirtinti birželio viduryje Strasbūre.

Helsinkis, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Suomijos gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos karinis lėktuvas įtariamas pažeidęs Suomijos oro erdvę. 

„Iš karto buvo pradėtas tyrimas dėl spėjamo oro erdvės pažeidimo“, – teigė gynybos ministras Anttis Häkkänenas. Esą gali būti, kad orlaivis Suomijos įlankoje ties Porkalos pusiasaliu tarp Suomijos ir Estijos mėgino išvengti audros.

Karinės oro pajėgos reagavo atlikdamos operacinį skrydį, teigiama pranešime. Incidentą tiria pasienio apsaugos tarnyba.

Suomija su Rusija dalijasi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio siena.

Vilnius, gegužės 27 d. (ELTA). Premjerei Ingai Ruginienei teigiant, kad visuomenė negalėjo būti iš karto informuota apie nutekintus Registrų centro (RC) duomenis, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako nematąs šioje situacijoje Vyriausybės vadovės ir atsakingų ministrų atsakomybės.

„Aš kol kas žiūrėdamas, kaip ta situacija evoliucionavo, aš sakykim, premjerės ir ministrų kažkokios atsakomybės nematau, ne jie gi nutekino“, – TV3 žinioms trečiadienį sakė M. Sinkevičius. 

Tačiau jis sako, kad politinės atsakomybės klausimas gali būti keliamas šiek tiek vėliau, po tyrimo.

Savo ruožtu, prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo sprendimą neinformuoti visuomenės apie šį incidentą  ir tikino, kad šiuo klausimu „negalima dangstytis po Generalinės prokuratūros reikalavimais“.

„Negalima slapstytis po jokiais Generalinės prokuratūros reikalavimais, kodėl nebuvo informuota anksčiau. Tai turėjo būti padaryta, kadangi nėra jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti šitą informaciją, nes ši informacija būtų leidusi mūsų žmonėms priimti atitinkamus sprendimus ir sumažinti tą grėsmės lygį, kuris jiems kyla“, – akcentavo jis. 

G. Nausėda tikina, kad jo neįtikina ir I. Ruginienės argumentai, neva iš pradžių nebuvo matomas situacijos masiškumas. 

Viešojoje erdvėje kilus klausimams, kodėl visuomenei apie duomenų vagystę iš RC nebuvo pranešta anksčiau, Generalinė prokuratūra tvirtina, kad ankstyvoje ikiteisminio tyrimo stadijoje informacijos viešinimas galėjo apsunkinti procesinius veiksmus.

ELTA primena, kad prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl duomenų nutekinimo pradėtas tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie tokį įvykį, tai yra balandžio 15 d. 

Praėjusį penktadienį Generalinė prokuratūra paskelbė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai nutekintų RC nekilnojamojo turto registro duomenų. 

Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako apie duomenų nutekėjimą sužinojęs praėjusį trečiadienį vykusiame Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje.

Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas pirmadienį teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš įmonės registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.

Jis teigė, kad apie situaciją iškart informuota ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovybė, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).

Pasirodžius informacijai apie galimą duomenų nutekinimą, premjerė Inga Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ragino RC vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų. Pirmadienį jis pranešė paliekantis pareigas.

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas skelbė, kad tikėtina, jog šią operaciją galėjo vykdyti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos, plačiau žinomos senuoju pavadinimu GRU, kibernetiniai padaliniai.

Internetinėje RC svetainėje gyventojai nuo pirmadienio vakaro jau gali pasitikrinti, ar jų asmens duomenys buvo nutekinti.