Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad prieš 250 metų JAV pasirašyta Nepriklausomybės deklaracija įkvėpė kiekvieną laisvę mylinčią pasaulio tautą, tarp jų – ir Lietuvą.

„Prieš du šimtus penkiasdešimt metų laisvę mylinti tauta stojo į ilgą kovą su imperine valdžia. Vedama naujų konstitucinių idėjų, ji siekė išsaugoti savo tapatybę ir kultūrą, nepaisydama jokio išorinio spaudimo. Žinoma, kalbu apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Tuo pat metu, tik kitoje Atlanto pusėje, grupė drąsių vizionierių pasirašė dokumentą, pakeitusį pasaulį“, – Amerikos prekybos rūmų Nepriklausomybės dienos šventėje ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Dokumentą, kurio idėjos buvo tokios galingos, kad įkvėpė savanorius iš viso pasaulio prisidėti prie jų įgyvendinimo. Tarp jų buvo ir jaunas Lenkijos ir Lietuvos karininkas Tadas Kosciuška. Nuo tada kiekviena laisvę mylinti pasaulio tauta sekė Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrėjų – Tėvų steigėjų – parodytu pavyzdžiu“, – tikino jis.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva puikiai žino tikrąją laisvės vertę, nes yra skaudžiai patyrusi, ką reiškia gyventi be jos. Tad JAV, anot prezidento, visada išliks ryškiausiu pavyzdžiu, kaip laisvė gali keisti pasaulį į gera.

„Amerikos įkūrimo idėja – kad laisvė nėra valdžios dovana, o prigimtinė žmonių teisė – yra vertybė, kuria Lietuva vadovaujasi iki šiol. Būtent už tai mes kovojome ir būtent tai giname šiandien“, – sakė jis.

Šalies vadovo teigimu, JAV įsitraukimas į šalies saugumo užtikrinimą atveria naujų galimybių Lietuvos ekonomikai – toliau tęsiamas bendradarbiavimas gynybos pramonės, pažangiosios elektronikos, didelio tikslumo lazerių, gyvybės mokslų ir finansinių paslaugų srityse.

„Esame ypač dėkingi už Amerikos įsipareigojimą užtikrinti mūsų regiono, Europos ir visos euroatlantinės erdvės saugumą. Šiandien, didžiuodamasi būdama NATO nare, Lietuva rodo pavyzdį, gynybai skirdama 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto“, – sakė prezidentas.

„Šios investicijos leidžia mums modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir karinę infrastruktūrą, skirtą sąjungininkų, įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų, kariams priimti“, – savo kalboje pažymėjo jis.

JAV nepriklausomybės diena kasmet minima liepos 4-ąją ir simbolizuoja šalies nepriklausomybės paskelbimą.

Kyjivas, liepos 2 d. (Ukrinform-ELTA). Per didelio masto Rusijos ataką Kyjivo zoologijos sode buvo sužeisti gyvūnai ir apgadinti keli pastatai, pranešė Kyjivo miesto administracija.

Vėžlius ir krokodilus sužeidė krintančios stiklo šukės ir langų rėmų gabalai. Nė vienas gyvūnas nežuvo. 

Visą parą budintys zoologijos sodo darbuotojai nedelsdami suteikė reikiamą pagalbą. Šiuo metu visi gyvūnai yra saugūs. 

Per ataką nukentėjo zoologijos sodo primatų ir paukščių skyriaus pastatai, žiemos sodo kupolas, akvariumas, šieno saugykla ir šiaurinio įėjimo zona. Pažeisti ir egzotiški augalai žiemos sode. 

Kyjivo zoologijos sode vyksta valymo ir remonto darbai. Šiaurinis įėjimas ir automobilių stovėjimo aikštelė laikinai uždaryti, visi kiti objektai toliau veikia kaip įprasta. 

Per didžiausią nuo karo pradžios Rusijos surengtą ataką prieš Ukrainos sostinę Kyjive žuvo 21 žmogus, dešimtys buvo sužeisti. 

Hamburgas, liepos 2 d. (dpa-ELTA). Hamburgo uoste tyrėjai konfiskavo daugiau nei 1,2 tonos kanapių, 12 mln. eurų vertės parduodant gatvėse, ir suėmė aštuonis įtariamuosius, ketvirtadienį pranešė muitinė, prokurorai ir policija. 

Šeši įtariami prekeiviai šiuo metu yra sulaikyti ikiteisminio tyrimo metu. 

Du įtariamieji yra narkotikų prekeiviai iš Diepholco rajono Vokietijos Žemutinėje Saksonijoje. Pareigūnai mano, kad abu asmenys vykdė logistikos užduotis. 

Vokiečių ir lenkų grupuotė įtariama narkotikų kontrabanda jūra iš Tailando į Europą. Teigiama, kad prekės į Hamburgą atkeliavo paslėptos konteineriuose su statybinėmis medžiagomis. 

Gegužę tyrėjai teigė aptikę įtartiną konteinerį. Jie slapta konfiskavo apie 400 kilogramų kanapių ir toliau jį stebėjo. Pristatymo metu Lenkijos mieste Ščecine, esančiame netoli Vokietijos sienos, pareigūnai sandėlyje suėmė keturis įtariamuosius, įskaitant Vokietijos pilietį. 

Tačiau grupuotė, kaip pranešta, tęsė narkotikų kontrabandą. Tą patį mėnesį Hamburge valdžios institucijos konfiskavo dar vieną konteinerį su maždaug 800 kilogramų kanapių. Konteineris grįžo į Lenkiją be nelegalaus krovinio, šį kartą į Poznanės miestą. Ten pareigūnai suėmė dar keturis įtariamus grupuotės narius.

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Kyjivas, liepos 2 d. (AFP-dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, apsilankęs Kyjivo daugiabučiame name, iš dalies sugriautame per Rusijos ataką, pažadėjo atsaką į Rusijos smūgius, per kuriuos žuvo mažiausiai 21 žmogus, o dešimtys buvo sužeisti.

Žurnalistams paklausus, ar Ukraina imsis atsakomųjų veiksmų, V. Zelenskis atsakė: „Be abejo“.

Ketvirtadienį Ukrainos sostinė išgyveno vieną iš baisiausių naktų nuo karo pradžios, kai Rusija raketomis ir dronais apšaudė šį 3 mln. gyventojų turintį miestą, ir pražudė mažiausiai 21 žmogų, o dar 86 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

70 žmonių teko vežti į ligoninę. Vėlyvą popietę gelbėtojai po griuvėsiais vis dar ieškojo išgyvenusių žmonių ir žuvusiųjų, todėl gali būti, kad pastarųjų skaičius dar augs. 

Sunaikintas Raudonojo kryžiaus sandėlis

Ukrainos Raudonojo kryžiaus skyrius ketvirtadienį pranešė, kad per praėjusios nakties smūgius buvo „sunaikintas“ jo pagrindinis sandėlis ir prarasta humanitarinės pagalbos už maždaug 2 mln. JAV dolerių.

„Ukrainos Raudonojo kryžiaus humanitarinės pagalbos sandėlis buvo sunaikintas per didelio masto ataką prieš Kyjivą“, – pranešė labdaros organizacija „Facebook“ paskyroje, pridurdama: „Iš viso prarasta 320 000 vienetų humanitarinės pagalbos priemonių ir įrangos, kurių vertė siekia daugiau nei 79 mln. grivinų (2 mln. JAV dolerių).“

Laikraštyje „The Kyiv Independent“ ši ataka apibūdinta kaip viena iš smarkiausių nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija. Kyjivo gyventojai slėpėsi metro stotyse, daugelis jų visą naktį praleido ten pasistatytose palapinėse.

Rusija tvirtino, kad atakos taikiniai buvo grynai kariniai. Tačiau per apšaudymą buvo sunaikinti keli gyvenamieji pastatai, taip pat nukentėjo viešbutis ir telekomunikacijų operatoriaus pastatas miesto centre. Keletas interneto paslaugų teikėjų pranešė apie sutrikimus.

Apie oro pavojaus signalus bei sprogimus buvo pranešta ir iš kitų šalies vietovių, įskaitant Zaporižią ir Pavlohradą pietryčiuose, taip pat Sumus ir Charkivą šiaurės rytuose. Zaporižios srities gubernatorius Ivanas Fedorovas ryte pranešė, kad buvo sužeisti trys žmonės. Daugiau informacijos apie galimus nuostolius ar aukas kituose miestuose iš karto nebuvo.

Rusija paleido 570 dronų ir raketų

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, per ataką Rusija panaudojo 570 skraidančių objektų, įskaitant šiek tiek mažiau nei 500 dronų. Rusijos kariuomenė taip pat paleido į Kyjivą 24 balistines raketas „Iskander“ ir apie 50 įvairių tipų kruizinių raketų. Tarp jų buvo ir keturios hipergarsinės valdomosios raketos „Cirkon“, kurios iš tikrųjų yra skirtos kovai prieš laivus.

Ši ataka buvo numatyta – V. Zelenskis trečiadienį įspėjo savo tautiečius, kad netrukus reikėtų tikėtis didelio masto smūgio. Vis dėlto ginklų gausa ir įvairovė sugebėjo įveikti Kyjivo oro gynybos sistemas, nes Rusija apsunkino jų darbą paleisdamas kelias koordinuotų atakų bangas.

Ukraina laiko, kad palyginti veiksmingai ginasi nuo dronų: kariuomenė teigė, kad per naktį perėmė 524 skraidančius objektus, daugiausia dronus, tačiau kruizinių raketų perėmimo rodiklis yra žymiai mažesnis. 

Vakarų sąjungininkai tiekia Ukrainai oro gynybos ginklus, tačiau šių sistemų raketos yra brangios ir jų trūksta – ši situacija tapo dar aštresnė po JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.

(patikslinta antra pastraipa)

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 2 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Ketvirtadienį prezidentas tęsė susitikimus su kandidatais užimti ministrų postus naujoje Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje – nuotoliu susitiko su Savivaldybių asociacijos atstove Briuselyje dabar dirbančia Ieva Andriulaityte, kuri siūloma į aplinkos ministrus, taip pat – su į finansų ministrus siūlomu Taurimu Valiu, dabar dirbančiu užsienio reikalų viceministru.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su Seimo frakcijomis aptarti Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo buvimo Lietuvoje, politinių jėgų atstovai teigia, jog visų nuomonės sutampa – šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau ir iniciatyva būtų palaikoma. Tiesa, skiriasi pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija – politiniu Seimo sprendimu ar referendumu. Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad projektą inicijuoja parlamento pirmininkas Juozas Olekas, ketvirtadienį bus pradėti rinkti tam reikalingi parašai. Kaip jau skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus. „Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, anksčiau pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai. Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Vilniaus apygardos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį buvusio policininko Raimondo Ščerbinino byloje ir pripažino vyrą kaltu dėl valstybės simbolių išniekinimo. Buvusiam pareigūnui skirta 4 050 eurų dydžio bauda. Teismas R. Ščerbininą nuteisė už tai, kad vyras 2024 m. gruodį apšlapino ant policininko uniformos prisiūtą Lietuvos herbą ir vaizdo įrašą su užfiksuotu veiksmu patalpino internete. Buvęs pareigūnas anksčiau teigė atlikęs performansą, tai yra pylė vandenį su vitaminu C, jis nurodė, kad tokiais savo veiksmais siekė ne išniekinti Lietuvos valstybės herbą, bet išreikšti kritiką policijos darbui. Teismas tokia versija nepatikėjo ir nustatė, jog buvęs pareigūnas šlapinosi ant uniformos, tokiu būdu keršydamas už jo atleidimą iš tarnybos. 

Prokuratūra apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą byloje dėl paauglio nužudymo Vilniaus Žvėryno mikrorajone. Šiuo skundu prašoma nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – 10 metų kalėjimo. Prokuratūra taip pat siekia padidinti nukentėjusiųjų naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 15-metį pernai vasarą žiauriai nužudžiusiam paaugliui skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nustatė, kad nepilnametis aukai peiliu ir plaktuku į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius. Kaip tuomet teigė bylą išnagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas, kaltinamasis pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, suteikė informaciją apie nusikaltimo motyvus – tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anot teisėjo, nuteistasis nurodė, jog nusikaltimo motyvas susijęs aukos siekius paviešinti informaciją apie kaltinamojo asmeninį gyvenimą. Taip pat, anot teismo, bylos kontekstas susijęs su mokykloje patirtomis patyčiomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė žurnalisčių Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės skundą ginče nepateikto Vyriausybės pasitarimo įrašo. Žurnalistės EŽTT skundėsi, kad pareigūnai, atsakingi už valstybės institucijos disponuojamos informacijos joms nesuteikimą, nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir iš jų nebuvo priteista kompensacija. Ginčas kilo 2018 m., kai tuomet Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė atsisakė žurnalistams pateikti ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą, o vėliau informavo, kad jis buvo sunaikintas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu teisės aktai aiškiai nereikalavo saugoti Vyriausybės pasitarimų garso įrašų, o aptariamas įrašas buvo ištrintas automatiškai pagal tuo metu galiojusią praktiką. Žurnalisčių skundą atmetęs teismas pažymėjo, kad sprendimas nesuteikti įrašo buvo priimtas kolegialiai, o ne vieno konkretaus pareigūno. Vyriausybės pasitarime, dėl kurio įrašo kilo teisinis ginčas, buvo svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudoti registrų duomenimis. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialdemokratų kandidatais į aplinkos ir finansų ministrus – Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstove ES Ieva Andriulaityte ir užsienio reikalų viceministru Taurimu Valiu. Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba sakė, kad I. Andriulaitytė turi „sinergijos“ ministerijos kuruojamose srityse, išmano praktines sektoriaus problemas, jos patirtis atstovaujant Lietuvai aktualius klausimus ES lygmeniu yra svarbi artėjant šalies pirmininkavimui ES Tarybai, kai bus ypač reikšmingi aplinkos apsaugos srities klausimai. Tuo metu prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad kandidatas užimti finansų ministro pareigas naujoje Vyriausybėje, yra ambicingas ir turi platų požiūrį į viešuosius finansus. Pats T. Valys teigė esantis „visiškai ramus“ dėl savo kompetencijų. Visgi dėl abiejų kandidatų prezidentas sprendimo dar nepriėmė.

Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako ne iš paskirtojo premjero, o iš viešosios erdvės sužinojęs apie sprendimą naujoje Vyriausybėje į jo pareigas paskirti dabar užsienio reikalų viceministru dirbantį T. Valį. Apie tai jis kalbėjo Eltai, tikindamas, kad naująjį kandidatą pažįsta labai mažai, yra tik kelis kartus su juo bendravęs, todėl negalėjo įvertinti jo kompetencijų eiti finansų ministro pareigas. Paskirtasis premjeras M. Sinkevičius viešai dar nepristatė siūlomos ministrų kabineto sudėties. 

Lietuvos apeliacinis teismas tenkino pirmos instancijos teismo nuteisto buvusio banko „Snoras“ akcininko ir vadovo Vladimiro Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nelaukiant, kol įsiteisės teismo nuosprendis. Teismas leido buvusiam „Snoro“ vadovui atlikti neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis V. Antonovui įsiteisės, kai sprendimą priims minėtas Lietuvos apeliacinis teismas. Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo šią savaitę, antradienį V. Antonovas davė parodymus ir pripažino kaltę. V. Antonovas kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku Raimondu Baranausku, dabar besislapstančiu Rusijoje, 2024 m. rudenį žemesnės instancijos teismo nuteisti kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių. Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rusija surengė masinę ataką Kyjive, kurią Ukrainos sostinės meras pavadino didžiausia nuo karo pradžios. Centrinėje ir rytinėje Kyjivo dalyse nugriaudėjo daugiau kaip 10 sprogimų, kurie prasidėjo dar trečiadienio vakarą ir tęsėsi iki ankstyvo ketvirtadienio ryto. Ketvirtadienį vakare skelbta, kad per ataką žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 85 liko sužeisti. Tarp sužeistųjų – du vaikai. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko penktadienį sostinėje paskelbė gedulo dieną, „skirtą atminti masiškiausios priešo atakos prieš sostinę aukas“. 

Vokietijos prokurorai pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream“ sabotažas 2022 m. įvykdytas Ukrainos valdžios nurodymu. Išpuolio naudojant sprogmenis metu buvo sunaikinti trys iš keturių Baltijos jūros dugne įrengtų dujotiekio vamzdynų, sudarančių pagrindinę energetinę Rusijos jungtį su Vokietija, o į atmosferą buvo išmestas didžiulis metano kiekis. Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti vienam įtariamajam pareikšti kaltinimai, Vokietijos prokurorai teigė, kad jis ir kiti Ukrainos kariškiai veikė „pagal Ukrainos valstybės institucijų nurodymus“. Įtariamasis buvo suimtas 2025 m. vasarą Italijoje, o lapkričio mėnesį išduotas Vokietijai, nurodant ir jo tapatybę – Serhijus Kuzniecovas. Pasak Vokietijos prokurorų, jis buvo Ukrainos karininkas.

Lenkija pareiškė, kad JAV uždegė žalią šviesą nuolatiniam karių buvimui šalyje. Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas apie tai pranešė po susitikimo Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pasak prezidento patarėjo, galutinė JAV kariuomenės nuolatinio buvimo Lenkijoje forma priklausys nuo platesnės Pentagono strategijos, kuri vis dar rengiama. M. Przydaczas sakė, kad susitikimo metu M. Rubio dar kartą patvirtino būsimą 5 tūkst. JAV karių dislokavimą, tačiau užsiminė, kad šis skaičius greičiausiai reiškia karius, kurie pakeis, o ne papildys laikinai atšauktą 4 tūkst. karių šarvuotąją brigadą.

Mirčių skaičius dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje, oficialiais duomenimis, viršijo 400. Nuo gegužės 15 d, kai buvo paskelbta apie protrūkį, ši itin užkrečiama liga nusinešė 438 gyvybes tarp 1 406 žmonių, kuriems buvo patvirtinta infekcija, t. y. mirštamumas siekia šiek tiek daugiau nei 31 proc., savo naujausioje ataskaitoje pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas (INSP). Protrūkio, kurio tikrąjį mastą sunku įvertinti, židinys buvo šiaurės rytinėje Iturio provincijoje, kur įvyko daugiau nei 83 proc. mirčių. Provincija ribojasi su Uganda ir Pietų Sudanu. Virusas taip pat išplito į kaimynines Šiaurės Kivu ir Pietų Kivu provincijas.

Ženeva, liepos 2 d. (dpa-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paskelbė, kad su kruiziniu laivu „Hondius“ susijęs hantaviruso protrūkis baigėsi – nuo gegužės 25 d. apie naujus atvejus nepranešta. 

PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigė, kad paskutinis stebimas asmuo baigė karantiną, jo testo rezultatai buvo neigiami ir jis grįžo namo, todėl Jungtinių Tautų sveikatos agentūra gali oficialiai paskelbti protrūkio pabaigą. 

Pasak jo, protrūkio metu buvo nustatyta ir stebima daugiau nei 650 kontaktą turėjusių asmenų maždaug 30-yje šalių. Patvirtinta 13 užsikrėtimo atvejų ir trys mirties atvejai. 

Keletas keleivių užsikrėtė reta Andų viruso atmaina, keliaudami prabangiu Nyderlandų bendrovės „Oceanwide Expeditions“ valdomu kruiziniu laivu „Hondius“, išplaukusiu iš Argentinos balandžio mėnesį. 

Andų variantas yra vienintelė žinoma hantaviruso atmaina, galinti būti ribotai perduota iš žmogaus žmogui. Hantavirusus paprastai platina graužikai, dažnai per išmatų daleles, sumišusias su dulkėmis. 

Laive „Hondius“ buvo apie 150 žmonių iš 23 šalių. Laivas gegužės 10 d. prisišvartavo Ispanijos Tenerifės saloje, keleiviams buvo leista grįžti į savo šalis laikantis specialių saugos priemonių. PSO įvertino riziką plačiajai visuomenei kaip mažą ir pakartojo, kad didelio masto protrūkio ar pandemijos grėsmės nėra.

(papildyta politikos naujienų skiltis)

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 2 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Ketvirtadienį prezidentas tęsė susitikimus su kandidatais užimti ministrų postus naujoje Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje – nuotoliu susitiko su Savivaldybių asociacijos atstove Briuselyje dabar dirbančia Ieva Andriulaityte, kuri siūloma į aplinkos ministrus, ir užsienio reikalų ministru Taurimu Valiu, dabar dirbančiu užsienio reikalų viceministru.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su Seimo frakcijomis aptarti Konstitucijos keitimą dėl branduolinio ginklo buvimo Lietuvoje, politinių jėgų atstovai teigia, jog visų nuomonės sutampa – šalis turi būti apsaugota kuo operatyviau ir iniciatyva būtų palaikoma. Tiesa, skiriasi pozicijos, kieno prerogatyva turėtų būti keičiama Konstitucija – politiniu Seimo sprendimu ar referendumu. Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad projektą inicijuoja parlamento pirmininkas Juozas Olekas, ketvirtadienį bus pradėti rinkti tam reikalingi parašai. Kaip jau skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus. „Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, anksčiau pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai. Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Vilniaus apygardos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį buvusio policininko Raimondo Ščerbinino byloje ir pripažino vyrą kaltu dėl valstybės simbolių išniekinimo. Buvusiam pareigūnui skirta 4 050 eurų dydžio bauda. Teismas R. Ščerbininą nuteisė už tai, kad vyras 2024 m. gruodį apšlapino ant policininko uniformos prisiūtą Lietuvos herbą ir vaizdo įrašą su užfiksuotu veiksmu patalpino internete. Buvęs pareigūnas anksčiau teigė atlikęs performansą, tai yra pylė vandenį su vitaminu C, jis nurodė, kad tokiais savo veiksmais siekė ne išniekinti Lietuvos valstybės herbą, bet išreikšti kritiką policijos darbui. Teismas tokia versija nepatikėjo ir nustatė, jog buvęs pareigūnas šlapinosi ant uniformos, tokiu būdu keršydamas už jo atleidimą iš tarnybos. 

Prokuratūra apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą byloje dėl paauglio nužudymo Vilniaus Žvėryno mikrorajone. Šiuo skundu prašoma nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – 10 metų kalėjimo. Prokuratūra taip pat siekia padidinti nukentėjusiųjų naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 15-metį pernai vasarą žiauriai nužudžiusiam paaugliui skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nustatė, kad nepilnametis aukai peiliu ir plaktuku į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius. Kaip tuomet teigė bylą išnagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas, kaltinamasis pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, suteikė informaciją apie nusikaltimo motyvus – tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anot teisėjo, nuteistasis nurodė, jog nusikaltimo motyvas susijęs aukos siekius paviešinti informaciją apie kaltinamojo asmeninį gyvenimą. Taip pat, anot teismo, bylos kontekstas susijęs su mokykloje patirtomis patyčiomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė žurnalisčių Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės skundą ginče nepateikto Vyriausybės pasitarimo įrašo. Žurnalistės EŽTT skundėsi, kad pareigūnai, atsakingi už valstybės institucijos disponuojamos informacijos joms nesuteikimą, nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir iš jų nebuvo priteista kompensacija. Ginčas kilo 2018 m., kai tuomet Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė atsisakė žurnalistams pateikti ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą, o vėliau informavo, kad jis buvo sunaikintas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu teisės aktai aiškiai nereikalavo saugoti Vyriausybės pasitarimų garso įrašų, o aptariamas įrašas buvo ištrintas automatiškai pagal tuo metu galiojusią praktiką. Žurnalisčių skundą atmetęs teismas pažymėjo, kad sprendimas nesuteikti įrašo buvo priimtas kolegialiai, o ne vieno konkretaus pareigūno. Vyriausybės pasitarime, dėl kurio įrašo kilo teisinis ginčas, buvo svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudoti registrų duomenimis. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialdemokratų kandidatais į aplinkos ir finansų ministrus – Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstove ES Ieva Andriulaityte ir užsienio reikalų viceministru Taurimu Valiu. Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba sakė, kad I. Andriulaitytė turi „sinergijos“ ministerijos kuruojamose srityse, išmano praktines sektoriaus problemas, jos patirtis atstovaujant Lietuvai aktualius klausimus ES lygmeniu yra svarbi artėjant šalies pirmininkavimui ES Tarybai, kai bus ypač reikšmingi aplinkos apsaugos srities klausimai. Tuo metu prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad kandidatas užimti finansų ministro pareigas naujoje Vyriausybėje, yra ambicingas ir turi platų požiūrį į viešuosius finansus. Pats T. Valys teigė esantis „visiškai ramus“ dėl savo kompetencijų. Visgi dėl abiejų kandidatų prezidentas sprendimo dar nepriėmė.

Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako ne iš paskirtojo premjero, o iš viešosios erdvės sužinojęs apie sprendimą naujoje Vyriausybėje į jo pareigas paskirti dabar užsienio reikalų viceministru dirbantį T. Valį. Apie tai jis kalbėjo Eltai, tikindamas, kad naująjį kandidatą pažįsta labai mažai, yra tik kelis kartus su juo bendravęs, todėl negalėjo įvertinti jo kompetencijų eiti finansų ministro pareigas. Paskirtasis premjeras M. Sinkevičius viešai dar nepristatė siūlomos ministrų kabineto sudėties. 

Lietuvos apeliacinis teismas tenkino pirmos instancijos teismo nuteisto buvusio banko „Snoras“ akcininko ir vadovo Vladimiro Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nelaukiant, kol įsiteisės teismo nuosprendis. Teismas leido buvusiam „Snoro“ vadovui atlikti neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis V. Antonovui įsiteisės, kai sprendimą priims minėtas Lietuvos apeliacinis teismas. Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo šią savaitę, antradienį V. Antonovas davė parodymus ir pripažino kaltę. V. Antonovas kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku Raimondu Baranausku, dabar besislapstančiu Rusijoje, 2024 m. rudenį žemesnės instancijos teismo nuteisti kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių. Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rusija surengė masinę ataką Kyjive, kurią Ukrainos sostinės meras pavadino didžiausia nuo karo pradžios. Centrinėje ir rytinėje Kyjivo dalyse nugriaudėjo daugiau kaip 10 sprogimų, kurie prasidėjo dar trečiadienio vakarą ir tęsėsi iki ankstyvo ketvirtadienio ryto. Ketvirtadienį vakare skelbta, kad per ataką žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 85 liko sužeisti. Tarp sužeistųjų – du vaikai. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko penktadienį sostinėje paskelbė gedulo dieną, „skirtą atminti masiškiausios priešo atakos prieš sostinę aukas“. 

Vokietijos prokurorai pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream“ sabotažas 2022 m. įvykdytas Ukrainos valdžios nurodymu. Išpuolio naudojant sprogmenis metu buvo sunaikinti trys iš keturių Baltijos jūros dugne įrengtų dujotiekio vamzdynų, sudarančių pagrindinę energetinę Rusijos jungtį su Vokietija, o į atmosferą buvo išmestas didžiulis metano kiekis. Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti vienam įtariamajam pareikšti kaltinimai, Vokietijos prokurorai teigė, kad jis ir kiti Ukrainos kariškiai veikė „pagal Ukrainos valstybės institucijų nurodymus“. Įtariamasis buvo suimtas 2025 m. vasarą Italijoje, o lapkričio mėnesį išduotas Vokietijai, nurodant ir jo tapatybę – Serhijus Kuzniecovas. Pasak Vokietijos prokurorų, jis buvo Ukrainos karininkas.

Lenkija pareiškė, kad JAV uždegė žalią šviesą nuolatiniam karių buvimui šalyje. Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas apie tai pranešė po susitikimo Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pasak prezidento patarėjo, galutinė JAV kariuomenės nuolatinio buvimo Lenkijoje forma priklausys nuo platesnės Pentagono strategijos, kuri vis dar rengiama. M. Przydaczas sakė, kad susitikimo metu M. Rubio dar kartą patvirtino būsimą 5 tūkst. JAV karių dislokavimą, tačiau užsiminė, kad šis skaičius greičiausiai reiškia karius, kurie pakeis, o ne papildys laikinai atšauktą 4 tūkst. karių šarvuotąją brigadą.

Mirčių skaičius dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje, oficialiais duomenimis, viršijo 400. Nuo gegužės 15 d, kai buvo paskelbta apie protrūkį, ši itin užkrečiama liga nusinešė 438 gyvybes tarp 1 406 žmonių, kuriems buvo patvirtinta infekcija, t. y. mirštamumas siekia šiek tiek daugiau nei 31 proc., savo naujausioje ataskaitoje pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas (INSP). Protrūkio, kurio tikrąjį mastą sunku įvertinti, židinys buvo šiaurės rytinėje Iturio provincijoje, kur įvyko daugiau nei 83 proc. mirčių. Provincija ribojasi su Uganda ir Pietų Sudanu. Virusas taip pat išplito į kaimynines Šiaurės Kivu ir Pietų Kivu provincijas.

Vilnius, liepos 2 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 2 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Ketvirtadienį prezidentas tęsė susitikimus su kandidatais užimti ministrų postus naujoje Mindaugo Palucko Vyriausybėje – nuotoliu susitiko su Savivaldybių asociasijos atstove Briuselyje dabar dirbančia Ieva Andriulaityte, kuri siūloma į aplinkos ministrus, ir užsienio reikalų ministru Taurimu Valiu, dabar dirbančiu užsienio reikalų viceministru.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Vilniaus apygardos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį buvusio policininko Raimondo Ščerbinino byloje ir pripažino vyrą kaltu dėl valstybės simbolių išniekinimo. Buvusiam pareigūnui skirta 4 050 eurų dydžio bauda. Teismas R. Ščerbininą nuteisė už tai, kad vyras 2024 m. gruodį apšlapino ant policininko uniformos prisiūtą Lietuvos herbą ir vaizdo įrašą su užfiksuotu veiksmu patalpino internete. Buvęs pareigūnas anksčiau teigė atlikęs performansą, tai yra pylė vandenį su vitaminu C, jis nurodė, kad tokiais savo veiksmais siekė ne išniekinti Lietuvos valstybės herbą, bet išreikšti kritiką policijos darbui. Teismas tokia versija nepatikėjo ir nustatė, jog buvęs pareigūnas šlapinosi ant uniformos, tokiu būdu keršydamas už jo atleidimą iš tarnybos. 

Prokuratūra apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą byloje dėl paauglio nužudymo Vilniaus Žvėryno mikrorajone. Šiuo skundu prašoma nuteistajam skirti griežtesnę bausmę – 10 metų kalėjimo. Prokuratūra taip pat siekia padidinti nukentėjusiųjų naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 15-metį pernai vasarą žiauriai nužudžiusiam paaugliui skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas nustatė, kad nepilnametis aukai peiliu ir plaktuku į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius. Kaip tuomet teigė bylą išnagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas, kaltinamasis pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, suteikė informaciją apie nusikaltimo motyvus – tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anot teisėjo, nuteistasis nurodė, jog nusikaltimo motyvas susijęs aukos siekius paviešinti informaciją apie kaltinamojo asmeninį gyvenimą. Taip pat, anot teismo, bylos kontekstas susijęs su mokykloje patirtomis patyčiomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atmetė žurnalisčių Ritos Miliūtės ir Vilmos Danauskienės skundą ginče nepateikto Vyriausybės pasitarimo įrašo. Žurnalistės EŽTT skundėsi, kad pareigūnai, atsakingi už valstybės institucijos disponuojamos informacijos joms nesuteikimą, nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir iš jų nebuvo priteista kompensacija. Ginčas kilo 2018 m., kai tuomet Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė atsisakė žurnalistams pateikti ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą, o vėliau informavo, kad jis buvo sunaikintas. EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu teisės aktai aiškiai nereikalavo saugoti Vyriausybės pasitarimų garso įrašų, o aptariamas įrašas buvo ištrintas automatiškai pagal tuo metu galiojusią praktiką. Žurnalisčių skundą atmetęs teismas pažymėjo, kad sprendimas nesuteikti įrašo buvo priimtas kolegialiai, o ne vieno konkretaus pareigūno. Vyriausybės pasitarime, dėl kurio įrašo kilo teisinis ginčas, buvo svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudoti registrų duomenimis. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialdemokratų kandidatais į aplinkos ir finansų ministrus – Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstove ES Ieva Andriulaityte ir užsienio reikalų viceministru Taurimu Valiu. Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba sakė, kad I. Andriulaitytė turi „sinergijos“ ministerijos kuruojamose srityse, išmano praktines sektoriaus problemas, jos patirtis atstovaujant Lietuvai aktualius klausimus ES lygmeniu yra svarbi artėjant šalies pirmininkavimui ES Tarybai, kai bus ypač reikšmingi aplinkos apsaugos srities klausimai. Tuo metu prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, kad kandidatas užimti finansų ministro pareigas naujoje Vyriausybėje, yra ambicingas ir turi platų požiūrį į viešuosius finansus. Pats T. Valys teigė esantis „visiškai ramus“ dėl savo kompetencijų. Visgi dėl abiejų kandidatų prezidentas sprendimo dar nepriėmė.

Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako ne iš paskirtojo premjero, o iš viešosios erdvės sužinojęs apie sprendimą naujoje Vyriausybėje į jo pareigas paskirti dabar užsienio reikalų viceministru dirbantį T. Valį. Apie tai jis kalbėjo Eltai, tikindamas, kad naująjį kandidatą pažįsta labai mažai, yra tik kelis kartus su juo bendravęs, todėl negalėjo įvertinti jo kompetencijų eiti finansų ministro pareigas. Paskirtasis premjeras M. Sinkevičius viešai dar nepristatė siūlomos ministrų kabineto sudėties. 

Lietuvos apeliacinis teismas tenkino pirmos instancijos teismo nuteisto buvusio banko „Snoras“ akcininko ir vadovo Vladimiro Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nelaukiant, kol įsiteisės teismo nuosprendis. Teismas leido buvusiam „Snoro“ vadovui atlikti neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis V. Antonovui įsiteisės, kai sprendimą priims minėtas Lietuvos apeliacinis teismas. Baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismas pradėjo šią savaitę, antradienį V. Antonovas davė parodymus ir pripažino kaltę. V. Antonovas kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku Raimondu Baranausku, dabar besislapstančiu Rusijoje, 2024 m. rudenį žemesnės instancijos teismo nuteisti kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių. Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rusija surengė masinę ataką Kyjive, kurią Ukrainos sostinės meras pavadino didžiausia nuo karo pradžios. Centrinėje ir rytinėje Kyjivo dalyse nugriaudėjo daugiau kaip 10 sprogimų, kurie prasidėjo dar trečiadienio vakarą ir tęsėsi iki ankstyvo ketvirtadienio ryto. Ketvirtadienį vakare skelbta, kad per ataką žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar 85 liko sužeisti. Tarp sužeistųjų – du vaikai. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko penktadienį sostinėje paskelbė gedulo dieną, „skirtą atminti masiškiausios priešo atakos prieš sostinę aukas“. 

Vokietijos prokurorai pareiškė, kad dujotiekio „Nord Stream“ sabotažas 2022 m. įvykdytas Ukrainos valdžios nurodymu. Išpuolio naudojant sprogmenis metu buvo sunaikinti trys iš keturių Baltijos jūros dugne įrengtų dujotiekio vamzdynų, sudarančių pagrindinę energetinę Rusijos jungtį su Vokietija, o į atmosferą buvo išmestas didžiulis metano kiekis. Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti vienam įtariamajam pareikšti kaltinimai, Vokietijos prokurorai teigė, kad jis ir kiti Ukrainos kariškiai veikė „pagal Ukrainos valstybės institucijų nurodymus“. Įtariamasis buvo suimtas 2025 m. vasarą Italijoje, o lapkričio mėnesį išduotas Vokietijai, nurodant ir jo tapatybę – Serhijus Kuzniecovas. Pasak Vokietijos prokurorų, jis buvo Ukrainos karininkas.

Lenkija pareiškė, kad JAV uždegė žalią šviesą nuolatiniam karių buvimui šalyje. Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas apie tai pranešė po susitikimo Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio. Pasak prezidento patarėjo, galutinė JAV kariuomenės nuolatinio buvimo Lenkijoje forma priklausys nuo platesnės Pentagono strategijos, kuri vis dar rengiama. M. Przydaczas sakė, kad susitikimo metu M. Rubio dar kartą patvirtino būsimą 5 tūkst. JAV karių dislokavimą, tačiau užsiminė, kad šis skaičius greičiausiai reiškia karius, kurie pakeis, o ne papildys laikinai atšauktą 4 tūkst. karių šarvuotąją brigadą.

Mirčių skaičius dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje, oficialiais duomenimis, viršijo 400. Nuo gegužės 15 d, kai buvo paskelbta apie protrūkį, ši itin užkrečiama liga nusinešė 438 gyvybes tarp 1 406 žmonių, kuriems buvo patvirtinta infekcija, t. y. mirštamumas siekia šiek tiek daugiau nei 31 proc., savo naujausioje ataskaitoje pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas (INSP). Protrūkio, kurio tikrąjį mastą sunku įvertinti, židinys buvo šiaurės rytinėje Iturio provincijoje, kur įvyko daugiau nei 83 proc. mirčių. Provincija ribojasi su Uganda ir Pietų Sudanu. Virusas taip pat išplito į kaimynines Šiaurės Kivu ir Pietų Kivu provincijas.

Kyjivas, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Ukrainos leidykla, išleidusi, be kitų, George'o Orwello ir Baracko Obamos knygas, ketvirtadienį pranešė, kad per mirtiną Rusijos smūgį Kyjivui prarado apie 800 tūkst. knygų. 

Naktį surengta ataka, per kurią žuvo mažiausiai 21 žmogus ir dešimtys buvo sužeisti, buvo vienas didžiausių Rusijos oro antskrydžių per penktus metus trunkančią invaziją į Ukrainą. 

Puldama Ukrainą, Maskva taikosi į jos kultūros objektus, įskaitant muziejus, galerijas, kino studijas bei žymųjį Kyjivo paminklą – UNESCO saugomą XI amžiaus vienuolyną. 

„Per Rusijos naktinę ataką buvo sunaikintas mūsų logistikos partnerio centrinis sandėlis (...), kuriame buvo saugomos mūsų knygos“, – „Telegram“ kanale pranešė viena didžiausių Ukrainos leidyklų „BookChef Publishing“. 

„Didžioji dalis tiražo – maždaug 800 tūkst. knygų – buvo prarasta“, – teigė leidykla, paskelbusi sugriauto pastato nuotraukas, kuriose matyti smilkstančios griuvėsių krūvos ir įvykio vietoje dirbantys ugniagesiai. 

Pasak bendrovės, per ataką nė vienas jos darbuotojas nenukentėjo. 

„BookChef Publishing“ portfelyje yra daugiau nei 700 pavadinimų knygų, įskaitant Yuvalio Noah Harario, Michelle‘s ir Baracko Obamų, Matthew McConaughey, Willo Smitho, George‘o Orwello ir Charleso Bukowskio bestselerius.

Kyjivas, liepos 2 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, apsilankęs Kyjivo daugiabučiame name, iš dalies sugriautame per Rusijos ataką, pažadėjo atsaką į Rusijos smūgius, per kuriuos žuvo mažiausiai 21 žmogus, o dešimtys buvo sužeisti.

Žurnalistams paklausus, ar Ukraina imsis atsakomųjų veiksmų, V. Zelenskis atsakė: „Be abejo“.