Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Lustai šiandien lemia ne tik automobilių ar telefonų gamybą. Nuo jų priklauso pramonės įranga, energetikos sistemos, dirbtinis intelektas ir gynybos technologijos. Todėl Europos siekis stiprinti puslaidininkių sektorių yra ir konkurencingumo, ir saugumo klausimas.

Ar naujasis ES Lustų aktas padės Europai stiprinti konkurencingumą ir saugumą? Tai priklausys ne vien nuo pastatytų gamyklų. Svarbu ir tai, ar moksliniai atradimai virs produktais, kas juos pirks ir ar galimybių dalyvauti kuriamoje ekosistemoje turės mažesnių valstybių įmonės.

Šiuos klausimus aptarėme Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK), svarstydami Europos Komisijos pasiūlytą naująjį Lustų aktą, vadinamą „Chips Act 2.0“. Tai dar tik teisėkūros pasiūlymas, dėl kurio turės susitarti ES valstybės ir Europos Parlamentas. Vis dėlto jau dabar verta pažvelgti, kokią kryptį jis siūlo ir ką ji galėtų reikšti Lietuvai.

Kodėl Europai prireikė antrojo Lustų akto?

Pirmasis ES lustų aktas įsigaliojo 2023 metais. Jo atsiradimą didele dalimi paskatino COVID-19 pandemijos metu sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės. Lustų trūkumas stabdė Europos automobilių gamyklas ir kitų produktų gamybą bei aiškiai parodė Europos priklausomybę nuo kelių gamybos centrų Azijoje.

Praėjo vos treji metai. Kodėl jau prireikė „Lustų akto 2.0“? Pirmiausia todėl, kad pasaulis keitėsi greičiau, nei keičiasi daugelis Europos teisės aktų.

Pirmasis Lustų aktas, specialistų vertinimu, nebuvo nesėkmė. Jis padėjo mobilizuoti apie 52 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų, o su šiomis investicijomis siejama apie 46 tūkst. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Paleistos penkios pilotinės linijos, kompetencijų centrų tinklas apima 28 šalis, kuriama lustų projektavimo ir kvantinių lustų infrastruktūra.

Vis dėlto Europa dar nesukūrė pakankamai stiprios visos puslaidininkių vertės grandinės. Trūksta pajėgumų pažangiausių lustų gamybos, projektavimo, atminties technologijų ir pažangaus lustų pakavimo srityse.

Man atrodo, čia ir slypi esminis pokytis. Pirmojo akto logika daugiausia buvo paremta pasiūla: investuoti, statyti gamyklas, didinti gamybos pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo Azijos. Dabar Komisija siūlo žiūrėti plačiau ir sujungti visą grandinę: mokslą, projektavimą, pilotinę gamybą, komercializavimą, masinę gamybą, galutinį vartotoją ir paklausą.

Tai atsakas į seną Europos problemą, kuri EESRK diskusijoje taikliai pavadinta atotrūkiu tarp laboratorijos ir gamyklos. Turime stiprų mokslą, universitetus ir technologines kompetencijas, tačiau ne visada sugebame mokslinį atradimą paversti produktu, startuolį – sparčiai augančia įmone, o prototipą – masine gamyba.

Gerai, pagaminsime. Bet kas europietišką lustą nupirks?

Čia atsiranda dar vienas svarbus pokytis – pirmasis Lustų aktas daugiausia buvo pasiūlos politika. Dabar daugiau dėmesio siūloma skirti paklausai: pavyzdžiui, bendram technologijų kūrimui su jas naudojančiomis pramonės šakomis ir inovatyviems viešiesiems pirkimams.

Būtent dirbtinio intelekto revoliucija yra viena priežasčių, kodėl 2026 metų diskusija apie lustus skiriasi nuo 2022–2023 metų. Tuomet pagrindinis impulsas buvo COVID-19 sukelti tiekimo sutrikimai. Dabar vis svarbesniu veiksniu tampa dirbtinis intelektas ir jam reikalingi didelio našumo lustai.

Pagal diskusijoje pristatytas prognozes, 2030 m. Europos puslaidininkių rinkoje apie 30 proc. paklausos gali tekti automobilių sektoriui, apie 25 proc. – duomenų centrams, debesijai ir dirbtiniam intelektui, 18 proc. – pramonei, o apie 11 proc. – aviacijos, kosmoso, gynybos ir saugumo pramonei.

Kokią vietą gali užimti Lietuva?

Lietuvai, greičiausiai, nereikia statyti milijardus kainuojančios lustų gamyklos, kad taptume Europos puslaidininkių ekosistemos dalimi. Turime įvertinti, kuriose vertės grandinės vietose jau turime arba galime sukurti konkurencinį pranašumą.

Mums potencialiai įdomios fotonikos ir lazerių technologijos, jutikliai, specializuotas lustų projektavimas, pažangus pakavimas ir testavimas, kvantinės technologijos, dirbtiniam intelektui skirta aparatinė įranga, gynybos elektronika ir specializuotos medžiagos.

Dalyvavimas Europos puslaidininkių ekosistemoje Lietuvos pramonei reikštų daugiau nei galimybę gauti finansavimą. Tai būtų galimybė mūsų įmonėms patekti į aukštesnės pridėtinės vertės europines tiekimo grandines, bendradarbiauti su didžiaisiais gamintojais, pritraukti investicijų ir kurti geriau apmokamas technologines darbo vietas.

Naujajame akte Komisija taip pat siūlo, kad regionai, turintys aiškų puslaidininkių ekosistemos plėtros ir investicijų planą, galėtų siekti specialaus statuso ir jungtis į europinį tokių regionų tinklą. Kol kas tai yra pasiūlymas, o ne jau veikianti sistema, tačiau Lietuvai jis galėtų atverti naujų galimybių.

Strateginė autonomija neturi virsti autarkija

Puslaidininkių vertės grandinė yra viena sudėtingiausių pasaulyje. Bandymas viską – nuo žaliavų iki pažangiausių lustų – gaminti tik Europoje būtų sunkiai įgyvendinamas ir ekonomiškai abejotinas.

Todėl labai svarbu įsivertinti: kokias priklausomybes galime toleruoti, kur turime įvairinti tiekimo šaltinius, o kokiose kritinėse technologijose Europa negali būti visiškai priklausoma nuo vieno išorinio tiekėjo?

Man įstrigo diskusijoje nuskambėjusi mintis: atsparumui reikia diversifikacijos, o diversifikacijai – atvirumo. Europa turi stiprinti savo kritinius pajėgumus, bet kartu išlaikyti pasaulines vertės grandines ir bendradarbiauti su patikimais partneriais – JAV, Japonija, Pietų Korėja, Taivanu ir kitais.

Europai nebūtina visko gaminti pačiai, tačiau ji turi siekti tapti technologiškai nepakeičiama: turėti tokių technologijų, kompetencijų ir įmonių, be kurių pasaulinė puslaidininkių ekosistema negalėtų lengvai apsieiti.

Bendri tikslai reikalauja bendrų instrumentų

„Lustų aktą 2.0“ svarbu matyti platesniame Europos pramonės politikos kontekste: jis siejasi su kritinių žaliavų politika, bendrosios rinkos gilinimu, investicijomis ir strateginių technologijų stiprinimu. Europai svarbu ne tik nustatyti taisykles, bet ir galvoti, kur bus kuriamos technologijos, kas jas finansuos ir pirks, ar įmonės sugebės pasiekti pasaulinį mastą.

Čia grįžtame ir prie Mario Draghi diagnozės: Europai reikia daugiau investicijų, mažiau fragmentacijos, gilesnės bendrosios rinkos ir geresnių sąlygų inovatyvioms įmonėms augti. Jeigu Europos startuolis turi galvoti apie 27 skirtingas rinkas, o jo konkurentas JAV ar Kinijoje nuo pirmos dienos turi milžinišką vidaus rinką, konkurencingumo problema prasideda gerokai anksčiau, nei pradedame kalbėti apie subsidijas.

Yra ir dar viena problema. Pirmojo Lustų akto investicijos geografiškai pasiskirstė netolygiai – didelė dalis stambių projektų koncentruojasi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir keliose kitose valstybėse.

Jeigu Europos pramonės politika daugiausia remsis nacionaline valstybės pagalba, didžiosios valstybės galės skirti milijardus, o mažesnės šalys tokių galimybių neturės. Taip politika, skirta mažinti išorinę priklausomybę, gali didinti skirtumus pačioje ES.

Todėl Europos puslaidininkių politika negali tapti 27 nacionalinių subsidijų lenktynėmis. Reikia ir europinių instrumentų bei europinio finansavimo, kurie leistų bendroje ekosistemoje dalyvauti ir mažesnių valstybių įmonėms.

„Lustų akto 2.0“ užduotis – padėti Europai stiprinti kritinius technologinius pajėgumus, greičiau paversti mokslą verslu, auginti įmones ir kurti paklausą europinėms technologijoms, kartu išlaikant diversifikuotas pasaulines tiekimo grandines.

Pirmasis Lustų aktas iš esmės klausė: kaip sugrąžinti daugiau puslaidininkių gamybos į Europą? „Lustų aktas 2.0“ turi atsakyti į sudėtingesnį klausimą: kokių technologinių pajėgumų Europai reikia, kad ji išliktų konkurencinga, saugi ir reikšminga pasaulyje, ir kaip juos sukurti neužsidarant nuo pasaulio?

Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas prie Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Eitvydas Bajarūnas.

Teheranas, spalio 29 d. (dpa-ELTA). Tvyrant padidėjusiai karinei įtampai santykiuose su JAV, Iranas pranešė netoli Hormuzo sąsiaurio numušęs dar vieną karinį bepilotį orlaivį.

Bepilotis orlaivis MQ-1 „Predator“ buvo perimtas ir sunaikintas į rytus nuo Hormuzo sąsiaurio, panaudojus naują pažangią oro gynybos sistemą, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi Irano Islamo revoliucijos gvardija.

JAV kariuomenė šio pranešimo iš karto nepatvirtino.

Irano pranešimo duomenimis, nuo vasario pabaigoje prasidėjusio karo šalies ginkluotosios pajėgos sunaikino 14 tokio tipo dronų ir daugiau kaip 50 bepiločių orlaivių MQ-9 „Reaper“. Tokių teiginių paprastai neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Vis dėlto, JAV Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, Jungtinės Valstijos pranešė, kad nuo smūgių prieš Iraną pradžios buvo prarasta arba apgadinta dešimtys jų lėktuvų ir bepiločių orlaivių

Pastaruoju metu Irano pajėgos suintensyvino išpuolius Hormuzo sąsiauryje ir jo apylinkėse. Laivybos duomenų bendrovės „Kpler“ duomenimis, praėjusią savaitę naftos eksportas per šį vandens kelią vėl sumažėjo.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Alytaus apskrityje praėjusią savaitę susimušė dvi nepilnametės. Apie incidentą policijai pranešė vienos iš švietimo įstaigų vadovas.

Kaip pranešė policija, konfliktas tarp 2009 metais gimusių merginų kilo prieš savaitę, ketvirtadienį. Jo metu nepilnametės smurtavo viena kitos atžvilgiu.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Vašingtonas, spalio 29 d. (AP-ELTA). JAV centrinis bankas – Federalinė rezervų sistema (FED) – nepaisydamas vis dar didelės infliacijos trečiadienį nepakeitė pagrindinės palūkanų normos ir paliko ją maždaug 3,9 proc. lygio, o jo vadovas Kevinas Warshas užsiminė, kad banko vykdoma politika jau pradeda duoti rezultatų.

Po dvi dienas trukusio posėdžio paskelbtame pareiškime FED nurodė, kad „infliacija tebėra didelė“, ir pridūrė, jog atidėjus palūkanų normų didinimą bus galima „surinkti daugiau informacijos“, kuria remiantis bus priimami tolesni sprendimai.

Praėjusį mėnesį, nepaisydamas prezidento Donaldo Trumpo reikalavimų mažinti palūkanas, FED pirmą kartą per trejus metus padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto. Taip siekta greičiau sugrąžinti infliaciją iki 2 proc. planinio rodiklio.

Vykdydamas Kongreso įpareigojimą kovoti su infliacija, FED didina palūkanų normas, kad sulėtintų skolinimąsi ir vartojimą bei pristabdytų kainų augimą.

Nors K. Warshas daug informacijos apie galimus tolesnius FED veiksmus neatskleidė, dauguma ekonomistų vis dar tikisi, kad per kitą posėdį, vyksiantį gruodžio 8–9 d., centrinis bankas dar kartą padidins pagrindinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto.

Remiantis bendrovės „CME FedWatch“ duomenimis, Volstrito investuotojai šiuo metu tokio padidinimo tikimybę vertina beveik 85 proc.

„Tikėtina, kad FED turės dar kartą padidinti palūkanų normas, kad jos pasiektų ribojamąjį lygį“, kuriame galėtų slopinti infliaciją, sakė turto valdymo konsultacijų bendrovės „Glenmede“ viceprezidentas investavimo strategijai Michaelas Reynoldsas.

Politika neturėjo jokios įtakos

FED sprendimas priimtas likus vos šešioms dienoms iki kadencijos vidurio rinkimų, kuriuose daug dėmesio skiriama pragyvenimo išlaidoms ir gyventojų perkamajai galiai.

Pabrangus degalams, maisto produktams, drabužiams ir kitoms prekėms, vartotojai vis prasčiau vertina ekonomikos padėtį.

K. Warshas paneigė, kad rinkimai turėjo įtakos FED sprendimui nekeisti palūkanų normų.

„Politika neturėjo jokios įtakos šiam sprendimui, – po jo paskelbimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis. – Ką tik dvi dienas praleidau su savo kolegomis. Neišgirdau nė vieno žodžio apie politiką.“

K. Warshas pabrėžė FED pasiryžimą sugrąžinti infliaciją prie tikslinio lygio.

„Pastarosiomis savaitėmis energijos ir su ja susijusių prekių kainos vėl pakilo, – sakė jis. – Mūsų užduotis – užtikrinti, kad kainų pokyčiai atskiruose sektoriuose neišplistų po visą ekonomiką.“

„Nepainiokite pertraukos su paliaubomis – kova su infliacija dar toli gražu nesibaigė“, – pranešime klientams pažymėjo vyriausioji audito ir konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovės KPMG ekonomistė Diane Swonk.

Ryga, spalio 28 d. (LETA-ELTA). Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“ planuoja atleisti apie 100 šiuo metu joje dirbančių pilotų ir apie 200 skrydžių palydovų, naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos aviacijos profesinė sąjunga (LAA).

LAA pažymėjo, kad nuo šeštadienio, spalio 31 d., „airBaltic“ pilotai ir skrydžių palydovai pradės gauti informaciją, ar išsaugos savo darbo vietas. LAA teigimu, visas skrydžių palydovų darbo vietas planuojama panaikinti Rygos bazėje. Į minėtą darbuotojų skaičių neįtraukti įgulų nariai, kurie nuo kolektyvinio atleidimo proceso pradžios jau savanoriškai išėjo iš bendrovės.

Profesinės sąjungos teigimu, atrinkdama atleidžiamus darbuotojus „airBaltic“ remiasi vidiniais pilotų ir skrydžių palydovų darbo rezultatų vertinimo sąrašais bei metodika, kurie nebuvo suderinti su profesinėmis sąjungomis.

LAA pranešė, kad spalio 27 d. „airBaltic“ informavo pilotus, jog bendrovės orlaivių parkui sumažėjus iki 36 lėktuvų darbą išsaugos maždaug keturi iš penkių pilotų. Tą pačią dieną skrydžių palydovams buvo pranešta, kad darbo vietas išsaugos maždaug trys iš keturių. Sąrašus, pagal kuriuos bus nustatyta, kurie darbuotojai bus atleisti, planuojama galutinai sudaryti spalio 28 d.

LAA priekaištai

Profesinė sąjunga pažymėjo, kad bendrovė darbuotojams pranešė, jog atrankos kriterijai buvo nustatyti po diskusijų su profesinėmis sąjungomis. Tačiau LAA pabrėžia, kad nors buvo aptartas kai kurių bendrovės iš pradžių pasiūlytų kriterijų atsisakymas, dėl galutinių kriterijų konsultacijų nevyko.

LAA valdybos pirmininkė Dace Kavasa pažymėjo, kad profesinė sąjunga ragina bendrovę netaikyti kriterijų, kuriuose, jos vertinimu, yra subjektyvių elementų, ir prieš juos taikant susitarti su darbuotojų atstovais dėl darbo sutarčių nutraukimo sąlygų.

Profesinė sąjunga taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis pilotų, kurie nebebus tiesioginiai „airBaltic“ darbuotojai, ir toliau dirbs šiai oro bendrovei. Remdamasi JAV pagal 11-ąjį Bankroto kodekso skyrių vykstančia bankroto procedūra, LAA nurodė, kad 60–80 pilotų turėtų būti perkelti dirbti pagal sutartis su Šveicarijos agentūra.

Profesinė sąjunga taip pat pažymėjo, kad į Belgradą išsiųstuose orlaiviuose ir toliau dirba per laikinojo įdarbinimo agentūrą Serbijoje pasamdyti skrydžių palydovai. Tuo metu „airBaltic“ skrydžių palydovams, turintiems darbo sutartis Latvijoje, gresia atleidimas. LAA skaičiavimais, iki 2026 m. pabaigos tai gali paveikti iki 30 tokių darbo vietų.

LAA vertinimu, susirūpinimą kelia ir pilotų vertinimo tvarka. Orlaivių kapitonai ir antrieji pilotai vertinami atskirai, todėl neseniai iš antrojo piloto į kapitono pareigas paaukštintas darbuotojas gali atsidurti kapitonų sąrašo pabaigoje ir būti atleistas, nesuteikiant galimybės grįžti į antrojo piloto pareigas.

Skrydžių palydovai savo ruožtu vertinami atskirai pagal bazę ir pareigas. Profesinė sąjunga pažymėjo, kad Talino ir Vilniaus bazėse skrydžių palydovų skaičiaus mažinti neplanuojama.

LAA taip pat nurodė, kad darbuotojams, kuriems gresia atleidimas, bus pasiūlyta arba pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir taip įgyti pirmenybę dalyvauti darbo pokalbiuose, kai „airBaltic“ vėl pradės samdyti darbuotojus, arba gauti darbdavio pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą. Darbuotojams, gavusiems tokį darbdavio pranešimą, pirmenybės ateityje įsidarbinti iš naujo suteikti neplanuojama.

Profesinė sąjunga ragina „airBaltic“ sustabdyti darbuotojų vertinimą, atnaujinti konsultacijas, raštu pateikti visus atrankos kriterijus ir metodiką bei užtikrinti vienodas galimybes visiems atleistiems darbuotojams ateityje grįžti į darbą.

„airBaltic“ patvirtino planuojamus atleidimus

„airBaltic“ atstovas spaudai Augustas Zilbertas naujienų agentūrai LETA sakė, kad vykdant kolektyvinį darbuotojų atleidimą planuojama atleisti apie 100 pilotų ir 200 keleivių salono įgulos narių, tačiau šie skaičiai dar nėra galutiniai ir gali keistis užbaigus darbuotojų vertinimo procesą.

A. Zilbertas paaiškino, kad darbuotojų skaičiaus mažinimas susijęs su kitais metais planuojamomis skrydžių apimtimis ir maršrutų tinklu. Pilotų skaičius bus mažinamas visose trijose „airBaltic“ bazėse – Rygoje, Vilniuje ir Taline. Tuo metu Rygos bazėje yra skrydžių palydovų perteklius, o Vilniuje ir Taline reikia papildomų darbuotojų. Todėl Rygos bazės darbuotojams, kiek įmanoma, bus siūloma tęsti darbą kitose bendrovės bazėse, jei jose bus laisvų darbo vietų.

Kalbėdama apie darbuotojų atrankos kriterijus, „airBaltic“ pabrėžė, kad jie buvo pasirinkti po kelių konsultacijų su profesinėmis sąjungomis etapų, per kuriuos visos dalyvavusios šalys pateikė savo pasiūlymus. Iš pradžių „airBaltic“ siūlė kitokius kriterijus, tačiau įvertinusi profesinių sąjungų argumentus sutiko su kompromisiniu sprendimu – naudoti bendrovėje jau anksčiau reguliariai taikytas pilotų ir keleivių salono įgulos narių vertinimo sistemas.

A. Zilbertas pažymėjo, kad tokį sprendimą pasiūlė dvi kitos profesinės sąjungos, o pasirinktuose kriterijuose atsižvelgiama tiek į darbo stažą, kurio svarbą ypač pabrėžė LAA, tiek į profesinę kvalifikaciją ir kitus su darbo pareigų atlikimu susijusius veiksnius.

„airBaltic“ paaiškino, kad per konsultacijas taip pat buvo išklausytas ir įvertintas LAA susirūpinimas dėl kai kurių vertinimo kriterijų. Nors profesinių sąjungų nuomonės dėl tinkamiausios atrankos tvarkos skiriasi, tai nereiškia, kad šie klausimai nebuvo aptarti ar kad į išsakytus argumentus nebuvo atsižvelgta. Bendrovės teigimu, pasirinktas sprendimas yra kompromisas tarp įvairių pasiūlymų ir bendrovės veiklos poreikių.

„airBaltic“ supranta šio proceso poveikį darbuotojams ir yra įsipareigojusi jį vykdyti kuo skaidriau, aiškiau, nuosekliau ir gerbdama visus proceso dalyvius“, – teigia bendrovė.

Anksčiau „airBaltic“ buvo nurodžiusi, kad pagal verslo plane numatytą darbuotojų skaičiaus mažinimą pokyčiai gali paveikti 500–700 darbo vietų, arba maždaug 20 proc. iš apie 3 tūkst. bendrovės darbuotojų Rygoje, Vilniuje ir Taline. Tuomet bendrovė pažymėjo, kad tikslus darbo vietų skaičius dar nenustatytas ir vykstant procesui gali keistis.

„airBaltic“ finansinė padėtis

Spalio 19 d. JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas galutinai patvirtino iki 350 mln. eurų siekiančią „airBaltic“ finansavimo pagal DIP (angl. debtor-in-possession) mechanizmą struktūrą ir patvirtino lėšų pritraukimo proceso skaidrumą, rodo spalio 20 d. pasirašyta galutinė teismo nutartis.

Pagal patvirtintą finansavimo mechanizmą numatyta pirmoji 175 mln. eurų dalis, antroji – iki 125 mln. eurų, o trečioji – iki 50 mln. eurų.

„airBaltic“ grupės pajamos 2025 m., palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų. Tuo metu grupės nuostoliai pernai sudarė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m. Iš viso 2025 m. oro bendrovė pervežė 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 m.

Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos verslininkui ir finansiniam investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.

(patikslinta 3 pastraipa – ministerija patikslino informaciją)

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikisi, kad proveržis trumpinant pacientų eiles pas gydytojus bus matomas jau kitąmet. Konkrečius siūlymus, kaip tai pasiekti, jis žada pristatyti kitą mėnesį.

„Šiuo metu išskyrėme penkias specialistų, pas kuriuos eilės yra didžiausios, grupes. Tai reiškia, kad daugiausia žmonių (jų paslaugų – ELTA) laukia kasmet. (…) Lapkričio antroje pusėje pateiksime sprendimus kiekvienai iš tų penkių specialistų grupių, kaip sumažinti eiles. Jeigu jas pavyks bent 30 proc. sumažinti, tai bus gana didelis proveržis“, – LRT televizijai pirmadienį teigė L. Kukuraitis. 

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, specialistų grupės, kurių paslaugų prieinamumas gyventojams yra sudėtingiausias – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai (reabilitologai), oftalmologai, endokrinologai, dermatovenerologai ir kardiologai. 

Ministerijos duomenimis, antrines gydytojų specialistų paslaugas per metus gauna apie 100 tūkst. žmonių, iš kurių tik pusė – per įstatymo numatytą vieno mėnesio periodą. 

L. Kukuraitis anksčiau teigė, kad dabartinis ministerijos prioritetas, jog šias paslaugas pagal numatytą tvarką gautų iki 70 proc. gyventojų. 

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Lietuvos policija ketvirtadienį žada pateikti naujausią informaciją apie Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamą tyrimą dėl „Stalink“ antenų padegimo.

Kaip skelbiama pranešime, spaudos konferencija vyks Policijos departamente, 11 val., joje dalyvaus Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius.

Dėl bandymo padegti Vilniaus įmonėje esančią „Starlink“ ryšio įrangą atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, JAV bendrovė „SpaceX“ nuomojasi patalpas iš lietuviškos įmonės, čia veikia „Starlink“ infrastruktūra, kuri platesniame tinkle užtikrina ryšį gyventojams, verslui ir kariuomenei.

ELTA primena, kad spalio 18-osios naktį,  apie 2.30 val., Vilniuje, Jurgio Tiškevičiaus gatvėje, aptvertoje įmonės teritorijoje, buvo pasikėsinta padegti ten įrengtą „Starlink“ palydovinio ryšio anteną. Ugniagesių pajėgos buvo kviestos į įvykio vietą, tačiau gaisras buvo užgesintas iki ugniagesiams atvykstant.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Trečiadienio rytą Klaipėdoje staigiai stabdant autobusą, jame nukrito ir susižalojo keleivė.

Kaip pranešė uostamiesčio policija, nelaimė įvyko apie 8.04 val. Smiltelės gatvėje.

Pirminiais duomenimis, 1967 metais gimęs autobuso vairuotojas staigiai stabdė transporto priemonę, o viena iš keleivių, gimusi 1979 metais, griuvo ir susižalojo.

Moteris dėl patirtų sužalojimų buvo perduota medikams. 

Policija surinko medžiagą tyrimui dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Trečiadienio rytą uostamiestyje moters vairuojamas automobilis partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusią nepilnametę.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, eismo nelaimė įvyko apie 7.57 val. Naikupės gatvėje.

Pirminiais duomenimis, 1967 metais gimusios moters vairuojamas automobilis „Opel“ nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią nepilnametę, gimusią 2010 metais.
Mergina dėl patirtų sužalojimų perduota medikams.

Policija surinko medžiagą tyrimui dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo ketvirtadienio pradeda ūkininkams mokėti kompensacijas dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų patirtus nuostolius. Iki spalio pabaigos iš viso numatyta išmokėti 19,576 mln. eurų paramos, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, kompensacijos bus mokamos supaprastinta, siekiant kuo greičiau suteikti finansinę pagalbą ūkininkams ir sumažinti administracinę naštą.

„Didėjančios kuro ir trąšų kainos daro tiesioginę įtaką ūkių sąnaudoms, todėl svarbu laiku suteikti ūkininkams finansinę pagalbą. Šią paramą siekiame išmokėti kuo paprasčiau – ūkininkams nereikės pildyti net prašymo. Nuo spalio 29 dienos jiems tereikės pasitikrinti, ar kompensacijos lėšos pasiekė jų banko sąskaitas“, – pranešime cituojamas K. Mažeika.

Spalio 29–30 dienomis iš viso numatyta išmokėti 19,576 mln. eurų. Pusė šios sumos – 9,788 mln. eurų – skiriama iš Europos Sąjungos krizių rezervo, o likusi dalis – iš valstybės biudžeto.

Pagal Europos Komisijos reikalavimus visa Lietuvai numatyta parama turi būti išmokėta iki 2027 metų vasario 28 dienos, tačiau jos mokėjimas pradedamas jau šią savaitę.

Anot ministerijos, parama skiriama žemės ūkio valdų valdytojams, kurie 2026 metais deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, yra registruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdos valdytojai ar valdos partneriai, taip pat nėra bankrutuojantys ar likviduojami.

Skiriant paramą už pienines karves, gyvuliai turėjo registruotų pieninių karvių Ūkinių gyvūnų registre 2026 metų rugsėjo 1 dienos.

Kompensacijos bus pervedamos tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti plotai ir laikomi gyvuliai atitinka nustatytus reikalavimus, o banko sąskaitų duomenys yra žinomi NMA.