ELTA naujienos
Širinskienė apie LSDP koaliciją su „aušriečiais“: valstybėje turime didžiausią įmanomą nestabilumą
Vilnius, vasario 8 d. (ELTA). Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Širinskienė teigia, kad koalicijoje su „Nemuno aušra“ toliau dirbantys socialdemokratai, siekdami išlaikyti savo politinius postus, valstybę įstūmė į didžiausią įmanomą nestabilumą, kokį tik galima turėti.
„Realiai socialdemokratai situaciją valstybėje įstūmė tokią, kad turime didžiausią nestabilumą, kokį įmanoma turėti ir, matyt, Rusija dar turėtų labai padirbėti, kad tokį nestabilumą sukeltų. Mes kasdien turime skandalus, kurie iš esmės didina piliečių nepasitenkinimą, turime susipriešinimą su atskiromis grupėmis, su kultūrininkais, kaimas su miestu yra priešinamas“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė A. Širinskienė.
„Tai šiuo atveju apmaudu, bet visas tas aplaidus socialdemokratų mėgavimasis savo postais tiesiog veda į procesus, kurie neva stabilumo vardan valstybėje padaro didžiulį nestabilumą ir kelia didelį nepasitikėjimą“, – akcentavo ji.
Politikė įsitikinusi, kad jokių rimtesnių planų persvarstyti dabartinės valdančiosios koalicijos sudėtį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderių gretose nėra. Todėl atskirų socdemų kritiką valdančiajai daugumai su „Nemuno aušra“ jos sudėtyje A. Širinskienė vadina tiesiog viešųjų ryšių akcija.
„Visi tie virkavimai jaunų socialdemokratų, pono Andriukaičio ir kitų, aš manyčiau, kad yra tiesiog labai niekingos krokodilo ašaros, kurios yra liejamos vien dėl viešųjų ryšių, bandant rodyti kažkokį susirūpinimą. Bandant šitaip kažkaip apmulkinti savo rinkėjus, kurie dar yra likę, ir sudaryti įspūdį, kad mes esame nepatenkinti ir mes negalime dirbti, bet dėl to valstybės saugumo ar stabilumo dirbame“, – sakė parlamentarė.
Nepritartų scenarijui, jog demokratai vėl jungtųsi prie valdančiosios daugumos
Vis tik, jeigu taip nutiktų, jog socialdemokratai nuspręstų pašalinti „Nemuno aušrą“ iš koalicijos, A. Širinskienė tikina, jog būtų pirma, raginanti demokratus nesvarstyti galimybės jungtis prie naujos valdančiosios daugumos.
„Aš greičiausiai būčiau tas pirmas žmogus, kuris pirmas sakytų, kad galbūt ir koalicijos su socialdemokratais nereikia, gal užtektų remti mažumos Vyriausybę. Nes vis dėlto per šį laikotarpį socialdemokratai tikrai labai save diskredituoti sugebėjo“, – pabrėžė Seimo narė.
Kaip skelbta, viešojoje erdvėje jau kurį laiką išsiskiria dalies socialdemokratų nuomonės dėl tolesnio darbo koalicijoje su R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“.
ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.
Naują socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamą ministrų kabinetą suformavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.
Europos Komisija pristatė naują strategiją: siekiama užkirsti kelią neteisėtai migracijai
Vilnius, vasario 8 d. (ELTA). Europos Komisija (EK) pristatė Europos prieglobsčio ir migracijos valdymo strategiją, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai migracijai, apsaugoti žmones, bėgančius nuo karo ir persekiojimo, bei pritraukti specialistų į Europos Sąjungą (ES), pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Skelbiama, kad migracijos strategijoje numatyta stiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais migracijos srityje bei kovą su neteisėtu žmonių gabenimu ir grąžinimo bei readmisijos procesus. Taip pat bus tęsiamas Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimas, kuriam EK planuoja skirti papildomus 3 mlrd. eurų, padedant nacionalinėms valdžios institucijoms taikyti naujas taisykles.
Pagal strategiją bus diegiama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS) bei planuojama pradėti naudoti naują Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS). Taip pat toliau bus stiprinimas FRONTEX vaidmuo išorės sienų apsaugoje.
Be to, siekiama didinti darbo jėgos ir specialistų judumo konkurencingumą. Nurodoma, kad ES plės esamas ir kurs naujas specialistų pritraukimo partnerystes, supaprastins ir paspartins kvalifikacijų bei įgūdžių pripažinimo procesus, kovos su neteisėtu darbuotojų migrantų įdarbinimu ir išnaudojimu, taip pat gerins integraciją priimančiose valstybėse teikdama finansavimą.
EK taip pat priėmė pirmąją ES vizų strategiją, kuria numatoma modernizuoti vizų politiką atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius ir didėjantį judumą. Strategija remiasi saugumo didinimu, gerovės ir konkurencingumo stiprinimu bei modernių sistemų diegimu.
Planuojama supaprastinti ir skaitmenizuoti vizų išdavimo procedūras, sudaryti sąlygas ilgiau galiojančioms daugkartinėms vizoms patikimiems keliautojams bei palengvinti atvykimą aukštos kvalifikacijos specialistams, studentams ir tyrėjams.
LAT nepriėmė prokuroro skundo dėl „čekiukų“ byloje išteisintos tarybos narės
Vilnius, vasario 8 d. (ELTA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nepriėmė Kauno apygardos prokuratūros kasacinio skundo dėl „čekiukų“ byloje visiškai išteisintos Marijampolės savivaldybės tarybos narės Vaidos Pituškienės.
Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, o Kauno apygardos teismo pakeisti ir tarybos narę pripažinti kalta visa apimtimi kaip nurodyta patikslintame kaltinime.
Prokuroras prašė V. Pituškienę nuteisti už dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą ir sukčiavimą ir už visus šiuos nusikaltimus skirti galutinę 12,5 tūkst. eurų baudą.
Taip pat buvo prašoma skirti politikei baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktai ir teisės būti paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą 4 metams.
Prokuroras prašė tenkinti jo civilinį ieškinį – priteisti iš V. Pituškienės 1 184 eurų Marijampolės savivaldybės administracijos naudai.
Kasaciniame skunde buvo nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, netinkamai vertinant įrodymų turinį ir neatskleidžiant bylos esmės, buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, jie sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatoriaus teigimu, V. Pituškienė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ne tik nesilaikė jos tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, bet ir padarė dvi nusikalstamas veikas – klastojo tikrus dokumentus (tarybos nario išlaidų suvestines) ir juos panaudojo sukčiaudama (klaidindama savivaldybės tarnautojus, imituodama atsiskaitymus už kurą daugiau kaip 20 mokėjimų kortelių kaip savo ir kt.), taip įgijo savivaldybės administracijos pinigus.
„Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. P. teisės aktų pažeidimai buvo nulemti siekio pasipelnyti. Toks išteisintosios elgesys peržengia jos kaip savivaldybės tarybos narės teisėto veikimo ribas ir šiurkščiai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Neteisėti veiksmai buvo intensyvūs ir sistemingi (tęsėsi daugiau kaip dvejus metus, suklastotos 24 tarybos narės išlaidų suvestinės), pateikti kitų asmenų kvitai buvo apmokėti skirtingomis svetimomis mokėjimo kortelėmis, savivaldybės administracijai padaryta 2331,60 Eur turtinė žala. Tai neleidžia teigti, kad V. Pituškienė elgėsi neatsargiai ar sąžiningai suklydo“, – teigė prokuratūra.
Pasak kasatoriaus, be pagrindo V. P. sutuoktinio išlaidos kurui pripažintos susijusiomis su V. P. kaip savivaldybės tarybos narės veikla. Teismai nepagrįstai išplėtė teisėtą pagrindą gauti tarybos nario veiklai skirtas išmokas. Šeimos narių išlaidų apmokėjimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai. V. P., prieš teikdama išmokų avanso apyskaitas, turėjo įsitikinti, kad nurodo tik tas išlaidas, kurias patyrė, vykdydama tarnybines pareigas (tarybos nario veiklą), tačiau to sąmoningai nedarė, suprasdama, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais ir kad dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti didelė žala savivaldybės administracijai, savivaldai ir visai valstybei.
Tačiau LAT trijų teisėjų kolegija šį kasacinį skundą atsisakė priimti.
„Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paduoto kasacinio skundo turinys neatitinka asmenims, paduodantiems kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, rekomendacijų. Kasacinis skundas didelės apimties (41 lapas), jame perrašytas skundžiamų teismų sprendimų turinys, o konkretūs kasacinio skundo argumentai yra tik keliose pastraipose, jie suformuluoti padrikai ir neaiškiai“, – rašoma teisėjų Aleno Piesleko, Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio sausį priimtoje nutartyje.
LAT sprendžia dėl kiekvieno paduoto kasacinio skundo priėmimo.
Kadangi prokuroro skundą atsisakyta priimti, procesas šioje „čekiukų“ byloje yra baigtas – LAT yra paskutinė instancija Lietuvoje baudžiamosioms bylos nagrinėti.
Teismas patikėjo klaidomis
Šioje byloje V. Pituškienei kaltinimai buvo pareikšti iš viso dėl 44 kasos kvitų už išlaidas degalams, tačiau Kauno apygardos teismui iš kaltinimo pašalinus 23 kasos kvitus kaip susijusius su savivaldybės tarybos nario veiklos išlaidomis, o apeliacinės instancijos teismui pašalinus dar 3 kasos kvitus, liko klausimas dėl 18 kasos kvitų (iš viso už 666 eurų), apmokėtų svetimomis banko kortelėmis, vertinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutiko, kad pasitvirtino faktas, jog keliolika atvejų savivaldybei buvo pateikti ne V. Pituškienės ar jos vyro apmokėti kasos kvitai, bet iš tos pačios degalinės panašiu laiku gauti kitų asmenų banko kortelėmis apmokėti kasos kvitai, tačiau, pasak teismo, tai nepatvirtina V. Pituškienės veiksmuose buvus sukčiavimo požymių.
Apeliacinis teismas savo verdikte pažymėjo, kad, pradėjusi eiti savivaldybės tarybos nario pareigas, politikė atsisakė priklausiusio beveik 1,6 tūkst. eurų atlyginimo, neprašė iš karto padengti išlaidų antram kompiuteriui įsigyti (tai padarė tik po kelių mėnesių, kai sugedo pirmasis kompiuteris), neprašė atlyginti kompensuotinų išlaidų už įsigytą telefono ryšio įrangą ir telefono ryšio paslaugas. Be to, V. Pituškienė, gavusi atsakymą iš Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, tą pačią dieną grąžino savivaldybės administracijai 1 tūkst. 116 eurų, t. y. beveik dvigubai didesnę sumą, nei ji buvo kaltinama pasisavinusi už svetimomis banko kortelėmis apmokėtus degalus.
Teisėsaugos pareigūnai tyrimo metu nustatė, kad neva patirtos išlaidos buvo apmokėtos pasinaudojus kitų asmenų banko kortelėmis.
V. Pituškienė ir jos advokatas tikino, kad kitų asmenų čekiai buvo pateikti per klaidą, Apeliacinis teismas šia versija patikėjo. Byloje yra pateikti degalinėje kurą pylusių vairuotojų, taip pat kaltinamosios šeimos narių čekiai už kurą. Yra čekių, kuriuose nurodoma ta pati diena, ta pati valanda ir minutė.
Lengvuosius automobilius vairavę vyrai, apklausti kaip liudytojai Kauno apygardos teisme, teigė, kad niekaip nėra susiję nei su pačia kaltinamąja, nei su Marijampolės savivaldybės taryba ar jos administracija.
Politikė anksčiau ėjo tuometinio Seimo nario konservatoriaus Andriaus Vyšniausko patarėjos pareigas apygardoje. A. Vyšniauskas taip pat sulaukė kaltinimų „čekiukų“ byloje einant Marijampolės rajono tarybos nario pareigas. Jis buvo nuteistas, nuosprendis dar neįsiteisėjo.
Aleknavičienė sako, kad LRT įstatyme reikalingi pokyčiai: mato valdybos atsiradimo galimybę
Vilnius, vasario 9 d. (ELTA). Seime diskusijas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo tęsiant šiuo klausimu suburtai darbo grupei, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, kad šiam teisės aktui reikalingi pokyčiai. Tuo metu svarstydama apie galimus pakeitimus, pati ministrė įvardija LRT valdybos atsiradimo galimybę.
„Galvočiau, kad turbūt turėtų atsirasti valdyba. Bet tokie mano pamąstymai, labai komentuoti nenorėčiau. Mes, kaip ministerija, akcentuojamės į kitus dokumentus, mes rengiame pirkimų aprašą, atlyginimų mokėjimo tvarką, tai mes orientavomės į kitų dokumentų rengimą“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Aleknavičienė.
Ministrės teigimu, pokyčių šiame įstatyme reikia dėl pernai Valstybės kontrolės atlikto LRT audito rezultatų.
„Kad jį reikia keisti – taip. Šį keitimą inicijuoja Seimo nariai, tad mūsų, kaip ministerijos, pozicija šiuo atveju yra truputėlį nuošaliau. Mes procese nedalyvaujame, mes nesame darbo grupės nariai. Be to, kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą ir gali teikti savo siūlymus, tai mes tiesiog laukiame galutinio sprendimo ir aš manau, kad jis bus tinkantis visoms grupėms. Mūsų, kaip ministerijos, pozicija yra, kad priimtas teisės aktas atitiktų žiniasklaidos laisvės aktą“, – dėstė V. Aleknavičienė.
„Pokyčiai yra reikalingi, nes, kaip visi žinome, buvo atliktas auditas, buvo rasta netikslumų ir laikmetis yra toks, kai mes peržiūrime vienus ar kitus įstatymus, tai čia yra toks normalus procesas“, – pridūrė ji.
Vis tik, ministrė sako turinti vilties, kad daug aistrų keliančia LRT įstatymo pataisų tema pavyks rasti kompromisą dar iki Seimo pavasario sesijos pradžios.
„Ministerijos įsikišimas į parlamento darbą turbūt nėra toks procesas, kuris turėtų vykti. Nėra dabar kur įsikišti, nes tiesiog laukiame galutinio rezultato. Seimo nariai diskutuoja, manau, kad šiandien tai yra normalus procesas visame pasaulyje, kai pilietinė visuomenė yra aktyvi, išreiškia savo nuomonę ir, manau, kad ir čia yra labai daug galimybių rasti bendrą sutarimą“, – sakė ji.
„Net neabejoju, kad pavyks rasti. Aš negalvoju taip pesimistiškai, manau, kad viskas bus gerai ir, kaip ir sakiau, ministerijos užduotis yra vertinti, ar priimtas įstatymo pakeitimas atitinka žiniasklaidos laisvės aktą“, – akcentavo V. Aleknavičienė.
EP rezoliucijos nelaiko kišimusi į valstybės vidaus reikalus
Tuo metu reaguodama į Seime registruotą rezoliuciją, kurioje dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo diskutavęs Europos Parlamentas (EP) raginamas susilaikyti nuo kišimosi į šalies vidaus reikalus, pati V. Aleknavičienė sako tokio proceso neįžvelgianti.
„Tai yra politikų darbas. Jeigu pažvelgtume į istoriją, ir kitos šalys turėjo lygiai tokių pačių klausimų, kuriuos sprendė ir dėl savo nacionalinio transliuotojo (...). Nemanau, kad čia yra kažkoks kišimasis. Tačiau iš mūsų pusės tikrai yra negražu, kai mes savo šalį juodiname ir bandome mes patys parodyti negatyviai“, – dėstė ji.
„Dar sulaukime, ar pasieks. Tiesiog laukime, kol ateis pavasario sesija“, – paklausta, ar plenarinių posėdžių salėje balsuotų prieš šią rezoliuciją, atsakė ji.
Kaip skelbta, EP sausį priėmė nevienareikšmiškai vertinamą rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ją pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.
Kaip atsaką šiam dokumentai, grupelė parlamentarų registravo savąją rezoliuciją, kurią siekia priimti Seime. Joje reiškiamas susirūpinimas, jog EP priimta rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Vis tik, šią savaitę Liberalų sąjūdis pasitraukė iš darbo grupės veiklos.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Irane suimti trys reformų siekiantys asmenys
Teheranas, vasario 8 d. (DPA-ELTA). Irano pareigūnai sekmadienį suėmė tris reformų siekiančius asmenis, įskaitant Irano Reformų fronto koalicijos vadovę Azar Mansouri, pranešė naujienų agentūra Fars.
„Azar Mansouri, Ebrahimas Asgharzadehas ir Mohsenas Aminzadehas buvo sulaikyti saugumo ir teisėsaugos institucijų“, – pranešė agentūra.
„Šiems asmenims pateikti kaltinimai apima kenkimą tautos vienybei, nepritarimą konstitucijai, bendradarbiavimą su priešų propaganda, skatinimą pasiduoti, įtaką politinėms grupėms ir slaptą veikimu prieš valdžią“, – patikslino agentūra Fars.
JAV planuoja sugriežtinti atvykimo taisykles turistams
Vašingtonas, vasario 8 d. (dpa-ELTA). JAV Muitinės ir sienų apsaugos tarnyba (CBP) planuoja sugriežtinti atvykimo taisykles turistams iš Vokietijos ir daugelio kitų šalių.
Pagal šiuos planus, keliautojai, norintys atvykti į Jungtines Valstijas, ateityje turės iš anksto pateikti daugiau informacijos apie savo asmeninį gyvenimą nei iki šiol.
Pirmadienį baigiasi terminas pateikti prieštaravimus ir pastabas dėl siūlomų pakeitimų. Vėliau JAV agentūra peržiūrės gautas pastabas ir prieš reformai įsigaliojant gali atlikti papildomų pakeitimų. Tikslus įsigaliojimo grafikas kol kas nepaskelbtas.
Pakeitimai paveiktų asmenis, atvykstančius į šalį naudojantis Elektronine kelionių leidimo sistema (ESTA) – įprasta bevizio atvykimo sistema turistams ir verslo keliautojams iš daugiau nei 40 šalių, dalyvaujančių bevizio režimo programoje. Ji leidžia Jungtinėse Valstijose būti ne ilgiau kaip 90 dienų.
Gruodį Muitinės ir sienų apsaugos tarnyba pasiūlė pakeitimus, taikomus ESTA prašytojams, kai kurie jų kelia ypač daug neaiškumų.
Asmenys, norintys atvykti į JAV šiuo pagrindu, ateityje turėtų pateikti informaciją apie savo veiklą socialiniuose tinkluose per pastaruosius penkerius metus. Tačiau siūlyme, paskelbtame JAV Federaliniame registre, nėra aiškiai apibrėžta, kokios informacijos būtų reikalaujama.
Siūlomuose pakeitimuose taip pat minima, kad pareiškėjai ateityje turės pateikti daug papildomų asmens duomenų, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kas bus privaloma ir kaip tai bus taikoma praktikoje.
Tarp siūlomų papildomų duomenų – per pastaruosius penkerius metus naudoti telefono numeriai, per pastaruosius dešimt metų naudoti elektroninio pašto adresai, taip pat išsami informacija apie šeimos narius.
Libane sugriuvus pastatui žuvo penki žmonės
Beirutas, vasario 8 d. (Elta). Sekmadienį šiauriniame Libano mieste Tripolyje sugriuvus pastatui žuvusiųjų skaičius išaugo iki penkių, pranešė valstybinė žiniasklaida. Gelbėtojai toliau ieško išgyvenusiųjų – tai jau antras toks incidentas mieste per pastarąsias savaites.
Nacionalinė naujienų agentūra pranešė apie „seno pastato griūtį“ Tripolio Bab al-Tabbaneh rajone – skurdžiausiame jau ir taip neturtingo miesto rajone. Priduriama, kad saugumo pajėgos evakavo gretimus pastatus, baiminantis kitų griūčių.
„Iki šiol išgelbėti aštuoni žmonės, o rasti penki žuvusieji, tarp jų – vaikas ir pagyvenusi moteris“, – nurodė agentūra.
Civilinės gynybos vadovas Imadas Khreishas vietos žiniasklaidai sakė, kad pastatą sudarė du korpusai, kiekviename jų buvo po šešis butus.
Vietos žiniasklaida rodė vaizdus, kuriuose gyventojai ir gelbėtojai bando rankomis ir paprastomis priemonėmis šalinti griuvėsius.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Tripolyje jau buvo sugriuvęs pastatas, buvo aukų.
Prezidentas Josephas Aounas paragino visas gelbėjimo tarnybas mobilizuotis, „kad padėtų vykdyti gelbėjimo operacijas ir suteiktų prieglobstį sugriuvusio pastato gyventojams bei evakuotų žmones iš kaimyninių pastatų“, - teigiama prezidento biuro pranešime.
Libane gausu apleistų pastatų, o daugelis gyvenamųjų namų yra prastos būklės.
Daugelis pastatų buvo statomi neteisėtai, ypač per 1975–1990 m. pilietinį karą, o kai kurie savininkai be leidimų pristatė papildomus aukštus prie esamų daugiabučių.
2024 m. žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pranešė, kad Tripolyje „tūkstančiai žmonių“ vis dar gyvena nesaugiuose pastatuose, praėjus daugiau nei metams po stipraus žemės drebėjimo, kurio epicentras buvo Turkijoje ir kaimyninėje Sirijoje, ir kuris susilpnino daugelį statinių.
Organizacija teigė, kad dar iki 2023 m. vasario žemės drebėjimo Tripolio gyventojai „skambino pavojaus varpais dėl tragiškos būsto padėties, susidariusios dėl dešimtmečius trukusio aplaidumo ir saugos reikalavimų nesilaikymo iš rangovų pusės“.
Anot „Amnesty International“, padėtį dar labiau pablogino daugelį metų trunkanti Libano ekonominė krizė, „atimanti iš gyventojų galimybes daryti remontą ar rasti alternatyvų būstą“. Organizacija paragino valdžios institucijas „skubiai įvertinti pastatų saugumą visoje šalyje“.
Prancūzijoje sulaikyti šeši įtariamieji, už įkaites reikalavę išpirkos kriptovaliuta
Paryžius, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos valdžios institucijos sulaikė šešis įtariamuosius, tarp jų – nepilnametį. Praėjusią savaitę maždaug 30 valandų įkaitėmis buvo laikomos magistratė ir jos motina, reikalaujant išpirkos kriptovaliuta, sekmadienį pranešė prokurorai.
Liono prokuroras Thierry Dranas agentūrai AFP sakė, kad buvo sulaikyti keturi vyrai ir viena moteris – trys per naktį, dar du sekmadienio rytą. Vėliau jis patvirtino, kad sekmadienio popietę buvo sulaikytas ir nepilnametis.
Įtariamieji buvo sulaikyti, kai penktadienio rytą pietryčių Prancūzijos Dromo regione, garaže, buvo rasta 35 metų magistratė ir jos 67 metų motina. Abi moterys buvo sužalotos.
Pasak su byla susijusio, anonimiškumo prašiusio šaltinio, du iš per naktį sulaikytų asmenų buvo suimti, kai bandė autobusu išvykti į Ispaniją.
Institucijos ir toliau aktyviai ieško kitų galimų įtariamųjų, teigė antrasis su byla susijęs šaltinis, pridūręs, kad sulaikyta moteris yra vieno iš keturių vyrų partnerė.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje po moterų išlaisvinimo prokuroras T. Dranas sakė, kad magistratės partneris – kuris nebuvo namuose, kai trečiadienio naktį abi moterys buvo pagrobtos – užima vadovaujančias pareigas kriptovaliutų startuolyje.
Didelė policijos operacija, kurioje dalyvavo apie 160 pareigūnų, buvo pradėta, kai magistratės partneris iš pagrobėjų gavo žinutę ir jos nuotrauką su reikalavimu sumokėti išpirką kriptovaliuta.
Pagrobėjai grasino suluošinti aukas, jei pervedimas nebus atliktas greitai, žurnalistams sakė T. Dranas, neatskleisdamas reikalautos sumos.
Tačiau abi moterys sugebėjo išsilaisvinti ir išsikviesti pagalbą išpirkos nesumokėjus – daužydamos garažo duris Bur le Valanso mieste.
„Padėjo triukšmą išgirdęs kaimynas. Jis atidarė duris ir išlaisvino abi aukas“, – sakė T. Dranas.
Su kriptovaliutomis susiję pagrobimai
Prancūzijos valdžia pastaruoju metu susiduria su pagrobimų ir turto prievartavimo banga, nukreipta prieš turtingų asmenų, susijusių su kriptovaliutų verslu, šeimos narius.
2025 m. sausį pagrobti Prancūzijos kriptovaliutų verslininkas Davidas Ballandas ir jo partnerė. Ballandas yra vienas iš kriptovaliutų bendrovės „Ledger“, tuo metu vertintos daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, įkūrėjų.
Pagrobėjai jam nukirto pirštą ir pareikalavo didelės išpirkos. Jis buvo paleistas kitą dieną, o jo draugė rasta surišta automobilio bagažinėje netoli Paryžiaus.
Gegužę Paryžiuje keturi gobtuvais prisidengę vyrai pagrobė Maltoje įsikūrusios kriptovaliutų bendrovės vadovo tėvą.
Auka, kuriai pagrobėjai taip pat nukirto pirštą ir pareikalavo kelių milijonų eurų išpirkos, buvo išlaisvinta po 58 valandų per saugumo pajėgų operaciją.
Vilniuje užsiliepsnojo namas
(papildyta nuo 4 pastraipos)
Vilnius, vasario 8 d. (ELTA). Sekmadienio vakarą Vilniuje, Konduktorių gatvėje, užsiliepsnojo gyvenamasis namas, praneša Bendrasis pagalbos centras (BPC).
Skelbiama, jog pranešimas apie gaisrą gautas 18.33 val.
Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Kaip Eltą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas, gaisras šiuo metu yra gesinamas, dirba penkios autocisternos.
Žinių apie gaisro metu nukentėjusius ar žuvusius žmones neturima.
Čekijoje planuojama uždrausti naudotis socialiniais tinklais vaikams iki 15 metų
Praha, sausio 8 d. (DPA-ELTA). Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmą kartą pareiškė palaikantis socialinių tinklų draudimą vaikams iki 15 metų.
„Aš tam pritariu“, – sekmadienį feisbuke paskelbtame vaizdo įraše sakė 71 metų milijardierius. „Turime apsaugoti savo vaikus.“
Kelios Europos šalys svarsto socialinių tinklų draudimus vaikams po to, kai praėjusių metų pabaigoje Australija įvedė pasaulyje precedento neturinčią priemonę.
Ministras: vaikai verčiau sportuotų
Pasak pramonės ministro Karelo Havlíčeko, Čekijos vyriausybė siekia priimti sprendimą vėliausiai iki šių metų pabaigos.
Sporto ministras Borisas Štastny platformoje „X“ parašė, kad vaikai verčiau turėtų sportuoti ir žaisti žaidimų aikštelėse, o ne sėdėti prie telefono ar kompiuterio.
Nuo gruodžio Prahoje valdo A. Babišo dešiniojo populistinio judėjimo ANO („Taip“) ir dviejų kraštutinių dešiniųjų partijų koalicija. Kritikai įspėja apie galimus pagrindinių teisių suvaržymus ir grėsmę privatumui.
Australija – šios srities pionierė
Amžiaus ribos socialiniams tinklams pastaruoju metu tapo karštų diskusijų tema.
Australija šioje srityje laikoma pioniere. Nuo 2025 metų vaikams ir paaugliams iki 16 metų Australijoje nebeleidžiama turėti asmeninių socialinių tinklų paskyrų.
Šios priemonės tikslas – apsaugoti jaunus žmones nuo tokių rizikų kaip patyčios internete, probleminis vartojimas ir traumuojantis turinys.
Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja neseniai balsavo už socialinių tinklų naudojimo draudimą vaikams ir paaugliams iki 15 metų. Tačiau pasiūlymui dar turi pritarti Senatas – Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai.
2026 m. Europoje veiks dešimt Ukrainos gynybos technologijų eksporto centrų
Kyjivas, vasario 8 d. (Ukrinform-Elta). Ukraina pradeda eksportuoti savo gynybos technologijas į Europą. 2026 metais veiks dešimt eksporto centrų, o Ukrainoje sukurtų dronų gamyba Vokietijoje prasidės vasario viduryje.
Tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas su Kyjivo aviacijos instituto studentais ir dėstytojais, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien atveriame eksporto galimybes. 2026 metais Europoje jau veiks dešimt eksporto centrų – Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, jau šiemet pradės veikti dešimt atstovybių.
„Vasario viduryje pamatysime mūsų dronų gamybą Vokietijoje. Aš gausiu pirmąjį droną. Tai visiškai veikianti gamybos linija“, – pabrėžė prezidentas.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad gamybos linijos jau veikia Jungtinėje Karalystėje, „visos paremtos Ukrainos technologijomis“.
Prezidentas pabrėžė, kad šiandien Europos saugumas kuriamas technologijų ir dronų pagrindu.
„Yra keli skirtingi projektai. Didžioji jų dalis bus paremta Ukrainos technologijomis ir Ukrainos specialistais. Mes esame karo būsenoje, ir ne visos įmonės dar jaučiasi laisvos žengti į kitas rinkas“, – pridūrė jis.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, V. Zelenskis teigė, kad karo metu Ukraina vykdys kontroliuojamą ginklų eksportą, daugiausia dėmesio skirdama tik tai įrangai, kurios netrūksta.
Žiniasklaida: policija pradėjo tyrimą dėl mažamečio išžaginimo Alytuje
Vilnius, vasario 8 d. (ELTA). Šeštadienį policija Alytuje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl išžaginto mažamečio, praneša naujienų portalas „Delfi“.
Portalo žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d., kurioje numatyta atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 15 metų. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija.
Nobelio taikos premijos laureatei Mohammadi skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė
Teheranas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Irano teismas Nobelio taikos premijos laureatei Narges Mohammadi skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, sekmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė jos advokatas.
„Ji nuteista šešeriems metams kalėjimo už susibūrimus ir sąmokslą siekiant padaryti nusikaltimus“, – sakė advokatas Mostafa Nili, pridūręs, kad jai taip pat uždrausta dvejus metus išvykti iš šalies.
Pasak teisininko, N. Mohammadi taip pat skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė už propagandinę veiklą ir dvejų metų tremtis į Chosfo miestą rytinėje Pietų Chorosano provincijoje.
Temos