Vilnius, rugsėjo 22 d. (ELTA). Oligarchai yra Rusijos karo mašinos dalis, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Dėl to, pasak Vyriausybės vadovo, atsakingoms institucijoms nurodyta pradėti procesą dėl Ališerio Usmanovo ir Michailo Fridmano nacionalinių ribojamųjų priemonių taikymo. 

Šia žinia Vyriausybės vadovas antradienio vakarą pasidalino socialiniame tinkle „X“.

„Oligarchai yra Rusijos karo mašinos dalis. Negalima leisti, kad režimo „piniginės“ jaustųsi patogiai Europoje, kol žūsta ukrainiečiai“, – skelbia premjeras. 

„Aš nurodžiau atitinkamoms institucijoms pradėti procesą, kuriuo A. Usmanovui ir M. Fridmanui būtų taikomos nacionalinės ribojamosios priemonės“, – priduriama Vyriausybės vadovo įraše. 

Kaip skelbė ELTA, Europos Sąjungos (ES) šalys antradienį pasiekė kompromisinį susitarimą pratęsti sankcijas Rusijai, pagal kurį oligarchai A. Usmanovas ir M. Fridmanas bus išbraukti iš sankcijų sąrašo, pranešė diplomatai.

Artėjant galutiniam terminui, Latvija sutiko atsisakyti veto po kelias dienas trukusio griežto priešinimosi Prancūzijos vadovaujamoms pastangoms išimties tvarka panaikinti sankcijas šiems oligarchams

Tą pačią dieną Latvijos vyriausybė M. Fridmanui nustatė nacionalines finansines sankcijas ir atvykimo į šalį apribojimus, rodo prie Ministrų kabineto posėdžio darbotvarkės pridėti dokumentai.

M. Fridmanui bus draudžiama atvykti į Latviją, joje būti ar vykti tranzitu per šalies teritoriją, o Latvijos jurisdikcijoje esančios jam priklausančios ar jo kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai turės būti įšaldyti.

Niujorkas, rugsėjo 22 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė kai kurias savo pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu detales ir nurodė, kad abu lyderiai aptarė Ukrainos ir Rusijos energetikos paliaubas, praneša „Sky News“.

JAV ir Ukrainos lyderiai antradienį susitiko Niujorke, kur vyksta Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja.

Kaip ir anksčiau, V. Zelenskis išreiškė abejonių, ar Rusija yra pasirengusi paliauboms.

„Esame pasirengę bet kokio formato energetikos paliauboms. Visa energetika – viskas“, – sakė V. Zelenskis.

Jis teigė, kad jeigu Rusija neatakuos Ukrainos energetikos sistemos, tai ir Ukraina nerengs smūgių prieš Rusijos dyzelino sektorių.

Ukrainos prezidentas padėkojo D. Trumpui ir JAV valdžios institucijoms bei pridūrė, kad Vašingtonas perduos Kyjivo poziciją Maskvai.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, V. Zelenskis teigė, kad D. Trumpas nori užbaigti karą ir padarys viską, kad padėtų tai pasiekti.

Pasak jo, svarbiausia, ką JAV prezidentas galėtų padaryti, tai surengti trišalį susitikimą, kuriame lyderiai galėtų aptarti visus opius klausimus ir mėginti užbaigti karą.

Paklaustas, ar jis pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, V. Zelenskis patvirtino, kad jis tam pasiruošęs.

„Esu pasirengęs. Bet kuriuo metu, kai visos šalys bus pasirengusios. Mums reikia veikti kuo greičiau“, – sakė jis.

V. Zelenskio taip pat buvo teirautasi, ar D. Trumpas antradienį iškėlė kokius nors reikalavimus. Ukrainos prezidentas tai paneigė, bet pripažino, kad anksčiau jiedu yra aptarę Vašingtono prašymus Kyjivui.

Niujorkas, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos Grenlandijos pietuose ir rytuose įkurs dvi karines bazes pagal antradienį JAV, Grenlandijos ir Danijos pasirašytą saugumo susitarimą.

2025 m. sausį antrą kartą tapęs JAV prezidentu Donaldas Trumpas ne kartą tvirtino, kad JAV dėl strateginių priežasčių būtina kontroliuoti Grenlandiją. Vienu metu jis netgi neatmetė galimybės panaudoti jėgą, taip sukeldamas NATO sąjungininkės Danijos nerimą ir griežtą Aljanso pasipriešinimą.

Antradienį Vašingtonas, Kopenhaga ir Nuukas Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke pasirašė 10 puslapių susitarimą, kuriuo JAV suteikiama Danijai priklausančios autonominės Arkties teritorijos saugumo kontrolė.

Danijos ministrė pirmininkė ir Grenlandijos premjeras džiaugėsi, kad susitarimą pagaliau pavyko pasiekti.

„Pasiekus šį susitarimą, mūsų aiškiu vertinimu, Danijos Karalystės padėtis yra geresnė nei vakar. O rytoj – nauja diena, ir, kaip visi žino, gyvename neapibrėžtais laikais“, – po pasirašymo ceremonijos žurnalistams sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

„Tikiuosi, kad šis susitarimas Grenlandijai suteiks daugiau ramybės, nes tai buvo sunkus laikotarpis“, – pažymėjo ji.

Panašiai kalbėjo ir Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas.

„Tai žingsnis tikrai gera kryptimi. Tačiau namuose turime atkurti pasitikėjimą, ir tai bus procesas, kurį turėsime pereiti“, – sakė jis.

Siekis sustabdyti Rusiją ir Kiniją

Pagal susitarimą, kuriuo dar kartą patvirtinamas Danijos Karalystės suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei pripažįstama Grenlandijos teisė į apsisprendimą, Vašingtonas, be jau veikiančios Pitufiko bazės salos šiaurėje, įkurs karines bazes Narsarsuake pietuose ir Mestersvige rytuose.

Susitarimo dalyje, kuria siekiama neleisti JAV priešininkėms Kinijai ir Rusijai įsitvirtinti Grenlandijoje, užkertamas kelias į strateginius salos sektorius NATO ir Europos Sąjungai (ES) nepriklausančioms šalims.

„Šalys susitaria, kad valstybėms ar investuotojams iš valstybės, kuri nėra NATO narė, NATO partnerė ar ES valstybė narė, neleidžiama kontroliuoti, daryti reikšmingos įtakos ar gauti prieigos prie neviešos informacijos ypač jautriuose sektoriuose ar veiklos srityse Grenlandijos teritorijoje (įskaitant teritorinius vandenis), jei tai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, nebent šalys sutartų, kad tokių valstybių ar investuotojų veikla tokios grėsmės nekelia“, – teigiama susitarime.

Jame taip pat numatyta, kad 57 tūkst. gyventojų turinti Grenlandija privalės ir toliau laikytis susitarimo net ir tuo atveju, jei taptų nepriklausoma nuo Danijos. Grenlandija taip pat turės likti NATO arba, jei reikės, įstoti į Aljansą.

Pagal 1951 m. gynybos susitarimą, kuris buvo atnaujintas 2004 m., Vašingtonas jau ir anksčiau galėjo didinti savo karinį buvimą saloje, jei apie tai iš anksto informuodavo Daniją ir Grenlandiją.

Vilnius, rugsėjo 22 d. (ELTA). Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Kuveito kronprincu šeichu Sabah Khaledu Al-Hamadu Al-Sabah. 

Kaip pranešama Prezidentūros išplatintame pranešime, susitikimo metu šalių vadovai aptarė saugumo padėtį Artimuosiuose Rytuose, Irano agresiją prieš Arabijos pusiasalio šalis bei laisvos laivybos užtikrinimą Hormūzo sąsiauryje. 

„Prezidentas išreiškė visišką Lietuvos solidarumą su Kuveitu ir griežtai pasmerkė Irano karinius išpuolius, pažeidžiančius tarptautinę teisę, valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Valstybės vadovas pabrėžė Lietuvos pasirengimą prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje. Taip pat aptartas poreikis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą jūrų saugumo srityje“, – skelbiama pranešime. 

Susitikime G. Nausėda aptarė ir Rusijos karą prieš Ukrainą bei atkreipė dėmesį į ilgalaikio Maskvos ir Irano politinio, technologijų bei branduolinio bendradarbiavimo keliamas pasekmes Artimųjų Rytų, kartu ir Europos saugumui. 

„Prezidentas padėkojo Kuveitui už paramą Ukrainai ir paragino ją tęsti, taip pat pasveikino Kuveito bendradarbiavimą su Ukraina dronų gynybos srityje“, – skelbiama pranešime. 

Kaip skelbė ELTA, pirmadienį šalies vadovas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur dalyvauja Niujorke vykstančioje JT Generalinės Asamblėjos 81-ojoje sesijoje. 

Šalies vadovo vizitas JAV truks iki rugsėjo 25 dienos.

Antradienio vakarą šalies vadovas kreipėsi į pasaulio valstybių lyderius pažymėdamas, jog šiuo metu didžiausią grėsmę pasaulio stabilumui kelia Rusijos sukeltas karas prieš Ukrainą. 

Savo kalboje G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad branduolinės ambicijos Artimuosiuose Rytuose bei Azijoje auga ir kartu paragino Iraną nutraukti agresiją prieš Artimųjų Rytų regiono šalis. 

Niujorkas, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Irano pareigūnai antradienį Jungtinėse Tautose surengė produktyvias derybas. 

Apie tai jis paskelbė praėjus kelioms valandoms po grasinimo sunaikinti Iraną, jei šis nesudarys susitarimo dėl karo užbaigimo.

„Jų susitikimas buvo labai geras, labai produktyvus“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.

Jis pridūrė, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke vykęs susitikimas truko apie tris valandas.

„Artimiausiu metu numatytas dar vienas susitikimas“, – sakė prezidentas.

Kiek anksčiau D. Trumpas teigė turįs priimti svarbų sprendimą dėl Irano, o Teheranas esą delsia su juo tartis, nes nori pamatyti, kaip jo Respublikonų partijai seksis JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. 

Vilnius, rugsėjo 22 d. (ELTA). Energetikos ministras Lukas Savickas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) energetikos sekretoriumi Chrisu Wrightu Niujorke aptarė ilgalaikio amerikietiškų dujų tiekimo klausimus ir galimybę stiprinti bendradarbiavimą branduolinės energetikos srityje. 

„Lietuvos energetinis saugumas, ilgalaikis amerikietiškų dujų tiekimas ir bendradarbiavimas plėtojant naujos kartos branduolinę energetiką – šiuos klausimus energetikos ministras L. Savickas Niujorke aptarė su JAV energetikos sekretoriumi C. Wrightu“, – teigiama Energetikos ministerijos išplatintame pranešime spaudai.

„Aukšto lygio susitikime taip pat daug dėmesio skirta kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai ir paramai Ukrainai“, – priduriama pranešime. 

Kaip praneša ministerija, susitikime L. Savickas akcentavo, kad pagrindinis Lietuvos tikslas – jog glaudus politinis ryšys su JAV „virstų ilgalaikėmis investicijomis, patikimu energijos tiekimu ir didesniu Lietuvos saugumu“.

Skelbiama, kad susitikimo metu aptartos galimybes plėtoti bendradarbiavimą su JAV mažųjų modulinių reaktorių srityje. 

„Ignalinos atominė elektrinė jau yra pasirašiusi susitarimus su dviem mažųjų modulinių reaktorių technologijų kūrėjais iš JAV ir Europos. Pagal JAV ir Lietuvos tarpvyriausybinį susitarimą tolesnėms deryboms atrinkti keturi potencialūs JAV technologijų tiekėjai“, – praneša ministerija. 

Tuo metu kritinės infrastruktūros apsauga šiame susitikime įvardyta kaip esminis Lietuvos energetinio saugumo prioritetas. 

„Ministras pabrėžė būtinybę stiprinti infrastruktūros atsparumą ir aptarė galimybes šioje srityje bendradarbiauti su JAV“, – teigiama pranešime. 

Galiausiai, JAV energetikos sekretoriui L. Savickas pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai darbotvarkę. 

„Pirmininkavimo metu Lietuva sieks susitarimų dėl elektros ir dujų tiekimo saugumo, strateginių naftos atsargų bei ES energetikos ir klimato politikos po 2030 m. Taip pat bus sprendžiami ES biudžeto klausimai. Ši darbotvarkė bus svarbi stiprinant Europos energetinį saugumą ir sudarys papildomų galimybių dialogui su JAV“, – rašoma pranešime. 

Kaip skelbė ELTA, L. Savickas su Ukrainos energetikos ministru Denysu Shmyhaliu rugpjūtį pasirašė bendrą deklaraciją dėl glaudesnio šalių bendradarbiavimo energetikos srityje. 

Sutarta, kad Ukraina Lietuvai perduos karo metu sukauptą patirtį, kaip apsaugoti energetikos infrastruktūrą, užtikrinti jos veiklos tęstinumą ir kuo greičiau atkurti pažeistus objektus.

Šalys taip pat rengs 2026–2028 m. veiksmų planą, kuriame numatys konkrečius bendradarbiavimo projektus energetikos infrastruktūros atsparumo, decentralizuotos energijos gamybos ir kaupimo, dujų tiekimo saugumo bei kitose srityse.

Vašingtonas, rugsėjo 22 d. (ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu Niujorke susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „Reuters“.

Per trumpą spaudos konferenciją D. Trumpas sakė, kad abu lyderiai siekia rasti sprendimą, kuris padėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

D. Trumpas taip pat pareiškė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo pajėgumams yra rimtas smūgis rusams ir daro didelį poveikį dyzelino kainoms.

Šaltiniai „Reuters“ sakė, kad didelė Maskvos naftos perdirbimo gamykla sustabdė žalios naftos perdirbimą po to, kai po rugsėjo 20 d. Ukrainos dronų atakos užsidegė jos pagrindiniai žalios naftos distiliavimo įrenginiai.

Niujorkas, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Pasaulis turi nedelsdamas pradėti nuniokoto Gazos Ruožo atstatymą, antradienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Turime nedelsdami pradėti Gazos atstatymą“, – Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė jis ir paragino pasaulio lyderius „daryti didesnį spaudimą Izraeliui“.

Nuo 2023 m. spalio 7 d., kai „Hamas“ kovotojai surengė išpuolį prieš Izraelį, po kurio buvo surengtas plataus masto atsakas, nedidelę palestiniečių teritoriją nuniokojo daugybė Izraelio oro smūgių. JT duomenimis, iki 2025 m. spalio buvo apgadinta arba sunaikinta 84 proc. visų pastatų.

Nepaisydamas 2025 m. spalį tarpininkaujant JAV pasiektų paliaubų, Izraelis tęsė oro smūgius ir ribojo įrangos, tarptautinių NVO teigimu, reikalingos teritorijai atstatyti, įvežimą. Atstatymo darbai dar neprasidėjo.

Balandį paskelbtu bendru JT, Pasaulio Banko ir Europos Sąjungos vertinimu, per artimiausią dešimtmetį Gazos Ruožo atkūrimui ir atstatymui reikės 71,4 mlrd. JAV dolerių.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Niujorkas, rugsėjo 22 d. (AFP-Ukrinform-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad artimiausiu metu gali būti pasiektas Rusijos ir Ukrainos susitarimas, kuriuo būtų užbaigta Maskvos invazija.

„Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Rusijos ir Ukrainos lyderiais ir šį reikalą išspręsime. Manau, kad tai įvyks greičiau, nei žmonės mano. Jiems jau gana“, – savo kalboje sakė D. Trumpas.

Jis pridūrė, kad reguliariai peržiūri nuotraukas iš mūšio lauko ir „nebenori jų matyti“.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, D. Trumpas pasirašė velionio senatoriaus Lindsey Grahamo inicijuotą sankcijų Rusijai įstatymo projektą. Įstatyme numatyti nauji apribojimai Rusijos pareigūnams ir oligarchams, bankams, energetikos ir gynybos bendrovėms, taip pat „šešėlinio laivyno“ laivams, naudojamiems sankcijoms apeiti.

Vilnius, rugsėjo 22 d. (ELTA). Pirmadienį su gynybos pramonės milžinės „Lockheed Martin International“ prezidentu Jay Pitmanu susitikęs Gitanas Nausėda sako, kad tai galėjo prisidėti prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sprendimo Lietuvoje dislokuoti karius. Anot valstybės vadovo, toks bendradarbiavimas galėjo sukelti gerą įspūdį svarbiems strateginiams partneriams.

„Vakar susitikau su vienos didžiausių gynybos pramonės įmonių „Lockheed Martin“ vadovu ir kalbėjome apie tai, kokios būtų galimybės įgyvendinti gynybos pramonės projektus Lietuvoje“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, kad JAV dėl to susidarė įspūdis, jog Lietuva yra patikimas ir tvirtas partneris, su kuriuo verta bendradarbiauti“, – pridūrė prezidentas, anksčiau pasakęs, jog partnerės sprendimą galėjo nulemti daugybė faktorių.

Praėjusių metų rugsėjį prezidentas Niujorke susitiko su tuometiniu „Lockheed Martin International“ prezidentu Michaelu Williamsonu ir pakvietė bendrovę investuoti Lietuvoje. 2026 m. kovą buvo įregistruotas „Lockheed Martin Global“ Lietuvos filialas.

Pastaruoju metu „Lockheed Martin“ taip pat plečia pramoninį bendradarbiavimą Europoje. Bendrovė kartu su Vokietijos „Rheinmetall“ siekia lokalizuoti ATACMS gamybą, taip pat kartu su NATO sąjungininkėmis vysto „PAC-3“ raketų techninės priežiūros centro Europoje iniciatyvą.

JAV Lietuvoje dislokuos 1 tūkst. karių

Kaip skelbta, su darbo vizitu JAV viešintis prezidentas antradienį pranešė gavęs patvirtinimą, kad nauja šios valstybės karių pamaina jau yra pakeliui į Lietuvą. 

Praėjusią savaitę „NBC News“ skelbė, kad Pentagonas svarsto iš Europos išvesti apie 25 tūkst. JAV karių, o pagal vieną iš scenarijų jų skaičius galėtų būti sumažintas iki 40 tūkst.

Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 tūkst. JAV karių, iš jų apie 10 tūkst. – Lenkijoje.

Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai po vienos rotacijos turėdavo atvykti kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas buvo atidėtas.

Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 m.