Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė užuojautą dėl Seimo nario, buvusio kanojininko, olimpiečio Jevgenijaus Šuklino mirties.

„Lietuva neteko iškilaus žmogaus, žavėjusio savo veiklumu ir pasiryžimu siekti savo tikslų – tiek sporte, tiek politikoje. Šiuo sunkiu metu nuoširdžiai linkiu stiprybės Jevgenijaus Šuklino artimiesiems ir bendražygiams“, – sakoma Vyriausybės vadovės užuojautoje“, – teigiama Vyriausybės vadovės užuojautoje.

Politikas mirė eidamas 41-uosius metus. 

J. Šuklinas į Seimą pateko 2024 m. su Liberalų sąjūdžio partija. Jis taip pat priklausė šios partijos frakcijai. Politikas taip pat yra dirbęs Visagino savivaldybės taryboje, laikinai dirbo šio miesto meru. 

Jis taip pat buvo garsus kanojininkas, olimpietis, verslininkas. 

J. Šuklinas gimė 1985 m. Glazove, Rusijoje.

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reiškia užuojautą dėl liberalo Jevgenijaus Šuklino mirties. 

„Labai netikėta ir sukrečianti žinia, net sunku kalbėti. Labai gaila. Netekome labai šviesaus, išmintingo žmogaus. Užuojauta visai šeimai ir artimiesiems“, – Eltai ketvirtadienio vakarą teigė Liberalų sąjūdžio lyderė. 

Anot Seimo narės, J. Šuklino atminimas išliks itin šviesus, o jo netektis yra skaudus smūgis visai politinei bendruomenei. 

Politikas mirė eidamas 41-uosius metus. 

J. Šuklinas į Seimą pateko 2024 m. su Liberalų sąjūdžio partija. Jis taip pat priklausė šios partijos frakcijai. Politikas taip pat yra dirbęs Visagino savivaldybės taryboje, laikinai dirbo šio miesto meru. 

Jis taip pat buvo garsus kanojininkas, olimpietis, verslininkas.

J. Šuklinas gimė 1985 m. Glazove, Rusijoje. 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Eidamas 41-uosius metus mirė Seimo narys, sportininkas Jevgenijus Šuklinas. Šią žinią Eltai patvirtino Liberalų sąjūdžio atstovas spaudai Marijus Gailius. 

J. Šuklinas į Seimą pateko 2024 m. su Liberalų sąjūdžio partija. Jis taip pat priklausė šios partijos frakcijai. Politikas taip pat yra dirbęs Visagino savivaldybės taryboje, laikinai dirbo šio miesto meru. 

Jis taip pat buvo garsus kanojininkas, olimpietis, verslininkas.

Užuojautą dėl Seimo nario mirties pareiškė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP) Mindaugas Sinkevičius. 

„Skaudi žinia – netekome Seimo nario, sportininko Jevgenijaus Šuklino. Nuoširdžiai užjaučiu jo šeimą, artimuosius, draugus, bendražygius ir visus, kurie jį pažinojo. Šią sunkią valandą linkiu stiprybės ir ramybės. Tegul ilsisi ramybėje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą rašė M. Sinkevičius. 

(papildysime)

Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Eidamas 41-uosius metus mirė Seimo narys, sportininkas Jevgenijus Šuklinas. Šią žinią Eltai patvirtino Liberalų sąjūdžio atstovas spaudai Marijus Gailius. 

J. Šuklinas į Seimą pateko su Liberalų sąjūdžio partija, priklausė šios partijos frakcijai.

Jis taip pat buvo garsus kanojininkas, olimpietis, verslininkas.

Daka, gegužės 28 d. (dpa-ELTA). Jo ševeliūra išgelbėjo jam gyvybę: Bangladeše paskutinę akimirką mirties išvengė Donaldu Trumpu pramintas albinosas buivolas, kurio išskirtinė „šukuosena“ primena JAV prezidento viršugalvį.

700 kg sveriantis gyvūnas praėjusiomis savaitėmis tapo interneto žvaigžde. Socialiniuose tinkuose žaibiškai plito nuotraukos ir vaizdo įrašai, į fermą netoli sostinės Dakos privilioję būrius smalsuolių.

Tačiau nepaisant žinomumo, buivolo likimas, atrodė jau nuspręstas. Jis ketvirtadienį turėjo būti paskerstas musulmonų aukojimo šventės Eid al Adha proga. Pasak vietos žiniasklaidos,  buivolas savaitės pradžioje buvo išlydėtas iš fermos apgaubtas mėlynu aksominiu apsiaustu ir žengdamas raudonu kilimu.

Tačiau tada įsikišo politikai. Šalies vyriausybė gyvūno pirkėjui kompensavo sumokėtą kainą, vietos žiniasklaidai teigė vidaus reikalų ministras Salahuddinas Ahmedas. 

Trečiadienio vakarą „Donaldas Trumpas“ buvo perkeltas į sostinės Dakos zoologijos sodą, kur dabar pavėsyje vėjas kedena jo plaukus.

Varšuva, gegužės 28 d. (Ukrinform-ELTA). Siekdami apsaugoti svarbų logistikos centrą, iš kurio teikiama pagalba Ukrainai, Nyderlandai pratęsė savo oro gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimo Lenkijoje laikotarpį.

Nyderlandų gynybos ministrė Dilan Yeşilgöz-Zegerius apie šį sprendimą paskelbė socialinių tinklų platformoje „X“.

„Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ dislokavimo Lenkijoje laikotarpį pratęsiame dar daugiausiai pusei metų. Tai padės užtikrinti logistikos centro, teikiančio paramą Ukrainai, saugumą. Nyderlandai yra pasirengę padėti, jei NATO ir sąjungininkai mūsų paprašytų“, – rašė ji.

Iš pradžių buvo numatyta, kad misija baigsis birželio pradžioje, tačiau dabar ji pratęsta dar šešiems mėnesiams.

Lenkijoje veikiantis logistikos centras yra NATO programos „Saugumo pagalba ir mokymai Ukrainai“ (NSATU) dalis.

Kaip jau anksčiau pranešė „Ukrinform“, mūšio lauke naudodama dronus, Ukraina palaipsniui įgyja pranašumą prieš Rusiją.

Vašingtonas, gegužės 28 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos skiria dar 80 mln. dolerių (68,7 mln. eurų) kovai su pastaruoju Ebolos protrūkiu Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje. Tai ketvirtadienį pranešė JAV valstybės departamentas.

JAV parama nuo Ebolos protrūkio pradžios didėja iki iš viso 112 mln. dolerių. Papildomai skiriamos lėšos, departamento duomenimis, be kita ko, bus naudojamos medicinos personalo apsaugos priemonėms, testams, pasienio kontrolėms regione, kontaktinių asmenų atsekimui ir diagnostinėms medžiagoms. Tikslas yra „suvaldyti protrūkį jo židinyje, apsaugoti JAV gyventojus ir užkirsti kelią tolesniam tarptautiniam plitimui“. 

Pareiškimas apie skiriamas lėšas paskelbtas po kritikos dėl JAV reakcijos į Ebolos krizę. Opozicijoje esantys demokratai ir pagalbos organizacijos, be kita ko, kaltina prezidento Donaldo Trumpo administraciją, kad ši, JAV pasitraukus iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir išformavus vystymosi agentūrą USAID, iš esmės veikia savo nuožiūra.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio trečiadienį pareiškė, kad JAV neįsileis į šalį nė vieno Ebolos virusu užsikrėtusio asmens. Viena Ebolos infekcija susirgęs JAV pilietis, paprašius Vašingtono, šiuo metu gydomas Berlyne.

Vašingtonas Rytų Afrikos šalyje Kenijoje nori įsteigti karantino centrą įtariamiems ar patvirtintiems ligos atvejams, pirmiausiai – JAV piliečiams. JAV vyriausybės atstovo teigimu, tai leis JAV piliečiams gauti patikimą gydymą už Kongo DR ribų, tačiau pačiame regione, jiems nereikės leistis į ilgą kelionę atgal į JAV.

Ebolos protrūkis gegužės 15 d. buvo paskelbtas Iturio provincijoje Kongo DR šiaurės rytuose. PSO duomenimis, šioje šalyje jau priskaičiuota per 1 tūkst. patvirtintų ir spėjamų atvejų. Patvirtinta 10 mirčių, dar 223 mirtys gali būti susijusios su infekcija. Tačiau tikrasis protrūkio mastas, PSO vertinimu, gali būti didesnis.

Gvatemala, gegužės 28 d. (AFP-ELTA). Gvatemala sutiko kartu su Jungtinėmis Valstijomis rengti smūgių operacijas prieš jos teritorijoje veikiančius narkotikų kontrabandininkus, ketvirtadienį pranešė „The New York Times“.

Šis žingsnis reiškia, kad prezidento Donaldo Trumpo kova su Lotynų Amerikoje veikiančiais narkotikų karteliais darosi intensyvesnė.

Naujienų agentūros AFP paklaustas apie šį susitarimą, laikinasis Pentagono atstovas spaudai Joelis Valdezas atsakė, kad Gynybos departamentas „apie būsimas operacijas nespėlios“ ir operatyvinio saugumo klausimų neaptarinės.

Tačiau J. Valdezas pabrėžė, kad Gvatemala priklauso saugumo aljansui, kurį D. Trumpas įkūrė kartu su 17 kitų regiono lyderių ir kuris „atspindi bendrą įsipareigojimą kovoti su narkoteroristų tinklais ir kitomis saugumo grėsmėmis, destabilizuojančiomis visų mūsų regioną“.

Dienraštis „The Times“ remdamasis dviem su derybomis susipažinusiais šaltiniais pranešė, kad Gvatemalos prezidentas Bernardo Arevalo dėl šios smūgių operacijos susitarė praėjusią savaitę telefonu kalbėdamas su JAV gynybos sekretoriumi Pete‘u Hegsethu.

Ši Centrinės Amerikos šalis P. Hegsethui adresuotame laiške oficialiai paprašė „bendradarbiauti vykdant kovos su narkotikų kontrabandos organizacijomis operacijas, kurioms vadovauja Gvatemalos saugumo pajėgos“, dienraščiui pranešė B. Arevalo kanceliarija.

„The Times“ pranešė, kad Jungtinės Valstijos ir Gvatemala taip pat susitarė dėl kitų karinių veiksmų, skirtų kovai su narkotikų karteliais, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

D. Trumpo administracija laivus Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje puldinėti pradėjo praėjusių metų rugsėjį, tvirtindama, kad faktiškai kariauja su vadinamaisiais „narkoteroristais“ iš Lotynų Amerikos.

Tačiau ji nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad jos smūgių taikiniu esantys laivai yra susiję su narkotikų kontrabanda, todėl kilo karštos diskusijos dėl šių operacijų teisėtumo.

D. Trumpas tarptautinį kovos su karteliais aljansą, kuriam priklauso ir vienas iš ištikimiausių jo sąjungininkų šiame žemyne – Ekvadoro prezidentas Danielis Noboa, pristatė kovo mėnesį vykusiame Lotynų Amerikos šalių vadovų susitikime.

JAV jau anksčiau drauge su Ekvadoro pajėgomis šioje Pietų Amerikos šalyje yra vykdžiusios bendras operacijas prieš kokaino kontrabanda užsiimančius partizanus.

Tarptautiniai karteliai, vietos prekiautojų narkotikais padedami, Gvatemaloje ir kitose Centrinės Amerikos šalyse prekiauja narkotikais bei plauna pinigus, taip kurstydami smurtą regione.

Pasak JAV pareigūnų, devyniasdešimt procentų į Jungtines Valstijas patenkančio kokaino sunkvežimiais, lėktuvais, laivais ir povandeniniais laivais gabenama per Centrinę Ameriką ir Meksiką.

Londonas, gegužės 28 d. (AFP-ELTA). Remiantis ketvirtadienį paskelbtais jūrų transporto bendrovės „Lloyd‘s List Intelligence“ duomenimis, pastaruoju metu padidėjo ne Iranui priklausančių laivų, plaukiančių per svarbų Hormuzo sąsiaurį, skaičius.

Toks pokytis įvyko nepaisant to, kad nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Iranas blokuoja šį vandens kelią, trukdydamas eksportuoti didžiąją dalį Persijos įlankos šalių angliavandenilių ir tuo pačiu darydamas žalą pasaulio ekonomikai.

„Praėjusią savaitę matėme Persijos įlanka plaukiančius, tiksliau – iš jos išplaukiančius laivus su Singapūro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Pietų Korėjos vėliavomis, taip pat laivą su Norvegijos vėliava“, – sakė firmos „Lloyd‘s List Intelligence“ analitikė Bridget Diakun.

Atrodo, kad ypač padaugėjo sąsiaurį kertančių su Iranu nesusijusių labai didelių naftos tanklaivių.

Iš 27 atvejų, kuriuos nuo konflikto pradžios užregistravo analitikos įmonė „Kpler“, daugiau nei pusė užfiksuota gegužės mėnesį.

Gegužės 20-26 d. iš Persijos įlankos pro sąsiaurį išplaukė penki milžiniški naftos tanklaiviai.

Trys iš jų – po Singapūro vėliava plaukiantis „Eagle Veracruz“, taip pat po Kinijos vėliava plaukiantys „Eagle Verona“ ir „Yuan Gui Yang“ – nurodė, kad jų kelionės tikslas yra Kinija.

Kitas laivas – „Universal Winner“ – vyksta į Pietų Korėją, po kurios vėliava jis ir plaukia, o po Maršalo Salų vėliava plaukiantis „Nissos Keros“ keliauja į Indiją.

Pasak firmos „Lloyd‘s List Intelligence“, Kinija, Pietų Korėja, Indija ir Japonija, siekdamos užtikrinti saugią laivybą, savo veiksmus suderino su Irano vyriausybe.

Gegužės 18 d. Iranas oficialiai įsteigė Persijos įlankos sąsiaurio administraciją (PGSA), kuri bus atsakinga už laivybos Hormuzo sąsiauryje valdymą ir tranzito mokesčių surinkimą.

Jungtinės Valstijos kategoriškai prieštarauja šios naujos institucijos įsteigimui; trečiadienį JAV iždo departamentas paskelbė įvesiantis PGSA sankcijas ir pagrasino imtis panašių veiksmų prieš visus, kurie mokės šiuos mokesčius.

Dėl tokių atsakomųjų priemonių kyla pavojus, kad laivų, iš sąsiaurio išplaukiančių Iranui leidus, skaičius sumažės.

Kaip ketvirtadienį pranešė valstybinis transliuotojas IRIB, padėtį dar labiau sunkina tai, kad Irano pajėgos apšaudė keturis laivus, bandžiusius be leidimo kirsti Hormuzo sąsiaurį.

Tuo pat metu, praėjus trims mėnesiams nuo karo Artimuosiuose Rytuose, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgių Islamo Respublikai banga, pradžios, Jungtinės Valstijos ir Iranas po neseniai įvykusio susišaudymo apkaltino vienas kitą pažeidus šiuo metu galiojančių paliaubų sąlygas.

Varšuva, gegužės 28 d. (dpa-ELTA). Lenkija ketina dar kartą pratęsti mokesčių sumažinimą benzinui ir dyzelinui, įvestą dėl Irano karo. Degalų kainų paketas, kuris po dviejų pratęsimų galioja iki gegužės pabaigos, bus išlaikytas dar bent iki birželio vidurio. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame Finansų ministerijos pranešime, kuriuo remiasi agentūra PAP.

Kovo pabaigoje Lenkijos vyriausybė priėmė degalų kainų paketą, kad palengvintų naštą vartotojams dėl išaugusių žalios naftos kainų. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) degalams laikinai buvo sumažintas nuo 23 iki 8 proc.

Be to, energetikos ministrui suteikta galimybė iki birželio pabaigos mažinti akcizą degalams. Anot duomenų, iki birželio vidurio bus taikomas dabartinis sumažinimas iki ES teisės aktų leidžiamo minimumo, kuris sudaro beveik septynis centus už litrą benzino ir dyzelino.

Taip pat toliau galioja maksimali mažmeninė degalų kaina, kurią kasdien nustato energetikos ministras, remdamasis vidutinėmis didmeninėmis kainomis ir didžiausių tiekėjų veiklos sąnaudomis. Už pažeidimus gali būti skiriamos iki 230 tūkst. eurų siekiančios baudos.