Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA). Nepaisant Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinių pajėgumų Europoje peržiūros, JAV nekeičia įsipareigojimo užtikrinant Lietuvos saugumą, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Tai jam susitikime patvirtino JAV ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald.

„Gavome patikinimą iš JAV sąjungininkų, kad JAV nekeičia įsipareigojimo dėl Lietuvos saugumo užtikrinimo. Lietuva dar kartą buvo išskirta kaip pavyzdinė sąjungininkė, o JAV ir toliau išlieka vienos iš svarbiausių mūsų saugumo garantų – esame už tai dėkingi“, – pranešime cituojamas R. Kaunas.

Ambasadorė susitikime pabrėžė, kad abiejų sąjungininkų glaudi partnerystė ir toliau bus grįsta atvirumu ir nepertraukiamu bendradarbiavimu.

ELTA primena, kad JAV Gynybos departamentas sustabdė daugiau nei 4 tūkst. kovinės brigados karių dislokavimą Europoje, tokiu savo sprendimu nustebindamas kai kuriuos kariuomenės pareigūnus.

„The Wall Street Journal“ cituodamas vieno Pentagono pareigūno žodžius pranešė, kad apie šį sprendimą buvo paskelbta susitikime, kuriame dalyvavo JAV kariuomenės Europos vadavietės (EUCOM) ir kai kurių JAV sausumos pajėgų dalių atstovai.

Buvo numatyta, kad kariai bus dislokuoti Lenkijoje pagal planinę devynių mėnesių rotaciją.

JAV kariuomenė kovo mėnesį pranešė, kad ši brigada pagal įprastinę rotaciją pakeis kitas pajėgas. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, dalis įrangos ir personalo jau keliavo į Europą, todėl šis sprendimas kai kuriems kariuomenės pareigūnams buvo netikėtas.

Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA). Penktadienį, minint Tarptautinę šeimos dieną, prie Vyriausybės surengta palaikymo akcija „Meilė nugalės“. Pasak akciją organizavusios Laisvės partijos atstovų, renginiu siekiama priminti socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamam Ministrų kabinetui, kad visos Lietuvoje gyvenančios šeimos turi vienodą teisę į pagarbą, saugumą ir orų gyvenimą.

„Mes norime priminti Vyriausybei, kad per keletą artimiausių mėnesių būtų galima padaryti labai paprastus veiksmus, kad visos šeimos būtų labiau apgintos ir laimingesnės“, – žurnalistams sakė Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas. 

Jo teigimu, tam užtektų imtis keturių veiksmų, susijusių su socialinės apsaugos priemonėmis, tos pačios lyties asmenų partneryste bei galimybe pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu. 

„Visų pirma – nustoti Teisingumo ministerijai atsikalbinėti dėl partnerystės įteisinimo, nes dabar ji ne tik nieko neveikia, bet ir aktyviai priešinasi ir skundžia kai kuriuos teismo sprendimus, o 24 poros jau tokiu būdu įteisino savo partnerystę, dar 24 to siekia. Antras dalykas – užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų santuokinio statuso, pagalbinio apvaisinimo teisę. Manau, kad prie dabartinės gimstamumo situacijos priešintis yra ne tik neprotinga, bet ir tiesiog kvaila, nes kitos, kaimyninės šalys jau turi tai įteisinusios“, – kalbėjo politinės jėgos vadovas. 

„Trečias dalykas – apsvarstyti ir pakelti maksimalias Sodros vaiko priežiūros išmokų lubas, nes motinystės draudimas pernai turėjo 600 mln. eurų pajamų ir 400 mln. eurų išmokų, o dabar vaiko priežiūros išmokos yra apribotos ties dviem vidutiniais darbo užmokesčiais. Pakėlus iki trijų, manau, tai leistų pasiekti geresnį Sodros įmokų ir išmokų balansą (…). Ketvirtas dalykas – užtikrinti apsaugą tų šeimų, kurios yra išsiskyrusios, tų vaikų, kurie gyvena išsiskyrusiose šeimose, nes dabar alimentų nemokėjimas, jeigu vienas tėvas pasiryžta jų nemokėti, yra pačios mamos arba kito tėvo reikalas. Valstybė galėtų prisiimti atsakomybę ir (…) išieškoti iš nemokančio tėvo“, – aiškino V. Mitalas. 

Šiuos siūlymus planuojama užregistruoti ir pateikti I. Ruginienės vadovaujamai Vyriausybei. 

„Užregistruosime, nunešime į Vyriausybę, paviešinsime socialiniuose tinkluose ir internetuose. Tikiuosi, kad Vyriausybė, nelaukdama kitų kadencijų, galės imtis to įgyvendinimo, nes tai, ką mes surašėme, yra labai greiti, paprasti veiksmai tam, kad visos šeimos būtų labiau apsaugotos“, – sakė Laisvės partijos pirmininkas. 

Tarptautinė šeimos diena minima gegužės 15 d. Jungtinių Tautų (JT) sprendimu, ji minima nuo 1994 m. 

Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA). Sostinėje prie Kinijos ambasados grupelė aktyvistų surengė dar vieną Tibeto rėmėjų piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės bei Lietuvos politikų dėmesį į šioje šalyje kalinamų politinių kalinių situaciją bei nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Tibete. 

„(…) Visi dalykai liudija, kad prasidėjo absoliučiai sisteminis tibetiečių naikinimas. Pirmiau tai yra kolonijinės mokyklos, kur yra laikoma apie 1 mln. tibetiečių vaikų ir atskirtų šeimų, kurie tik per šventes gali grįžti. Visa edukacija vyksta tik kiniečių kalba – tai reiškia, kad vykdomas smegenų plovimas, patriotinis perauklėjimas. Tai reiškia, kad iš tibetiečių norima ištrinti jų sąmonę“, – Eltai penktadienį teigė Tibeto rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika. 

„Norime atkreipti politikų, visuomenės dėmesį, kad iki šiol taip, Lietuvoje nėra Kinijos ambasadoriaus, tačiau Europoje kinų diplomatai laisvai keliauja po visą Europą. Deja, į Tibetą Europos diplomatai negali atvykti, laisvai keliauti – viskas labai cenzūruojama, griežtai prižiūrima“, – pabrėžė jis. 

Kaip teigė akcijos organizatoriai, piketo data pasirinkta neatsitiktinai. 1995 metų gegužės 17 d. Kinijos pareigūnai areštavo ir nežinoma kryptimi išgabeno prieš tris dienas XI Pančen Lamos inkarnacija paskelbtą šešerių metų Geduną Čiokj Nijimą bei jo šeimos narius. Nuo tada Pančen Lama yra laikomas jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje ir apie jį nėra jokių patikimų žinių.

Visame pasaulyje šią dieną Tibeto rėmėjai reikalauja, kad Kinijos vyriausybė, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir sutarčių, išlaisvintų Pančen Lamą ir visus politinius kalinius. 

ELTA primena, kad nors pasaulio bendruomenė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete, Kinijos valdžia tai traktuoja kaip kišimąsi į jos vidaus politiką.

Nuo 2015 metų šimtai tūkstančių tibetiečių buvo „perkelti“ iš tradicinio gyvenimo kaime į žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą pagal programą, kuri apibūdinama kaip savanoriška, tačiau išties yra vykdoma priverstiniu būdu.

Solidarizuojantis su okupuota tibetiečių tauta jau daugiau kaip dvidešimt metų Vilniuje rengiamas Tibeto sukilimo minėjimas.

Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA). Vilniaus sporto rūmai neturėtų tapti konferencijų centru ar memorialu, sako Chabado Lubavičo žydų organizacijos atstovas Lietuvoje rabinas Šolomas Krinskis. Anot jo, sovietinis objektas turėtų būti nugriautas iki pamatų, o teritorija turėtų būti palikta žydų kapinėms.

„Istoriškai tai yra žydų kapinių vieta. Tai nėra buvusios kapinės, tai yra vis dar veikiančios kapinės – ten yra tūkstančiai ir gal net dešimtys tūkstančiai palaidotų žmonių“, – penktadienį žurnalistams Š. Krinskis.

Anot jo, Sovietų Sąjunga minėtoje vietoje pastatydama sporto rūmus begėdiškai išniekino ten buvusias ir vis dar esančias kapines. 

„Įsivaizduokite, jei sovietai būtų ant lietuviškų kapinių pastatę tokį akis badantį objektą, o tada lietuviai būtų nusprendę jį išsaugoti ir padaryti iš jo tokio tipo pramoginį objektą“, – lygino rabinas.

„Negalime statyti memorialo tam, kas dar ten yra – ten vis dar kapinės. (...) Sporto rūmų pastatą turime nuleisti iki pamatų, aptverti teritoriją ir toje teritorijoje turi likti žydų kapinės. Tai nelengvas, bet doras sprendimas, kuris atitiks Lietuvos antisovietinį mentalitetą. (...) Kreipiamės į lietuvių valią ir drąsą, kurią ji parodė, kai reikėjo kovoti prieš Sovietų Sąjungą ir prašome, kad kapinės būtų paliktos kapinėmis“, – kalbėjo Š. Krinskis.

Pasak jo, šiuo metu Vilniaus sporto rūmų likimo klausimas viešojoje erdvėje ya pateikiamas neteisingai.

„Šiuo metu objekto problema yra pateikiama taip, lyg jai išspręsti yra tik du variantai – verslo konferencijų centro arba memorialo įkūrimas, tačiau net nėra pateikiamas akivaizdus sprendimas – atkurti ir išlaikyti ten kapines“, – pabrėžė Chabado Lubavičo žydų organizacijos atstovas.

„Manau, kad mums dera savęs paklausti, ar mes priimame morališkai tinkamą sprendimą sekdami sovietinio ekspancionizmo principus ir toliau niekindami žydiškų kapinių teritoriją“, – reziumavo Š. Krinskis.

Istorikas Dovidas Katzas savo ruožtu teigė, kad sporto rūmai nėra ypatingas sovietinis paveldas, kurį Lietuvai vertėtų išsaugoti, o ten sukurti renginiams skirtą pastatą būtų neteisinga. Jo teigimu, geriausia opcija – nugriauti pastatą ir teritoriją palikti kapinėms, kurios galėtų tapti tarptautiniu traukos objektu.

„Ten yra senesnių nei 500 metų amžiaus kapų. (...) Antkapius galima puikiai restauruoti, jų yra tūkstančiai ir tai gali tapti puikiu traukos objektu piligrimams, kaip tai yra įvykę Vokietijoje, Frankfurte“, – tikino D. Katzas.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato likimo 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir ministrę pirmininkę Inga Ruginienę.

Po šio kreipimosi 23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė Seimui teikė siūlymą priimti rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“. 

Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius.

Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.

Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. 

Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo. 

Beje, Seimo narys Ignas Vėgėlė yra siūlęs į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti šį rezoliucijos projektą, tačiau tam nepritarta. 

Vyriausybės vadovė I. Ruginienė savo ruožtu sakė, jog objektas turėtų būti perduotas sostinės savivaldybei.

Bankokas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Tailande aptiktos liekanos leido mokslininkams atpažinti dar vieną didžiulį dinozaurą. Manoma, kad padaras svėrė tiek pat, kiek devyni suaugę drambliai. 

Ilgakaklis žolėdis buvo 27 metrų ilgio ir svėrė maždaug 27 tonas, sakoma žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime. 

Tikriausiai jis klajojo dabartinio Tailando teritorijoje prieš 100 mln.–120 mln. metų ir yra didžiausias kada nors Pietryčių Azijoje rastas dinozauras, teigia tyrėjai. 

Jie apskaičiavo, kad naujai atrastas dinozauras svėrė tiek pat, kiek devyni suaugę Azijos drambliai. 

Pasak pagrindinio tyrėjo Thitiwooto Sethapanichsakulo, dinozauras greičiausiai svėrė mažiausiai 10 tonų daugiau nei diplodokas Dipis. Turimas omenyje didžiulis gipsinis dinozauro skeletas, nulietas iš originalių fosilijų ir anksčiau eksponuotas Londono gamtos istorijos muziejuje. 

Tailando doktorantas naujai atrastą zauropodą pavadino „paskutiniu titanu“, nes jis buvo iškastas viename iš jauniausių uolienų darinių Tailande, kur aptinkamos dinozaurų liekanos, pranešė Londono universiteto koledžas. Vėliau regionas tapo seklia jūra, pridūrė tyrėjas. Pasak jo, tai gali būti paskutinis arba naujausias Pietryčių Azijoje aptiktas didelis zauropodas.

Vietos gyventojai pirmąsias milžiniško padaro liekanas atkasė prieš dešimtmetį šiaurės rytų Tailande, tačiau kasinėjimai buvo baigti tik 2024 m., sakoma ketvirtadienį paskelbtame tyrime. 

Liekanos iš dalies priminė anksčiau atrastų zauropodų palaikus, tačiau turėjo pakankamai unikalių savybių, kad būtų laikomos nauja rūšimi. Ji buvo pavadintas Nagatitan chaiyaphumensis pagal Pietryčių Azijos folkloro gyvatę, graikų mitologijos milžiną ir Čaijaphumo provinciją, kurioje aptikti kaulai. Bankoko Tainozaurų muziejuje eksponuojama šio padaro natūralaus dydžio rekonstrukcija.

Kišiniovas, gegužės 15 d. (Ukrinform-ELTA). Gegužės 15 d. Kišiniove įvykusiame posėdyje Europos Tarybos ministrų komitetas patvirtino išplėstą dalinį susitarimą dėl Specialiojo tribunolo agresijos prieš Ukrainą nusikaltimams tirti valdymo komiteto, kuriam pritarė 37 šalys.

Apie tai pranešė Ukrainos Užsienio reikalų ministerija.

„Susitikimo metu 37 šalys priėmė sprendimą patvirtinti Išplėstą dalinį susitarimą dėl Specialiojo tribunolo agresijos prieš Ukrainą nusikaltimams tirti valdymo komiteto – trečiąjį Specialiojo tribunolo steigimo dokumentą“, – teigiama pranešime.

Kaip praneša „Ukrinform“, 2025 m. birželio 25 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis Strasbūro Europos rūmuose pasirašė susitarimą su Europos Taryba, kuriuo įsteigiamas Specialusis tribunolas agresijos prieš Ukrainą nusikaltimams tirti.

2025 m. liepos 15 d. Verchovna Rada priėmė įstatymą, kuriuo ratifikuojamas Susitarimas dėl Specialiojo tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo įsteigimo.

2026 m. sausio 23 d. Europos Tarybos generalinis sekretorius Alainas Bersetas paskelbė, kad buvo pasirašytas Europos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos susitarimas, kuriuo įsteigta būsimojo specialiojo tribunolo, skirto tirti agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, parengiamoji grupė.

Europos Tarybos ministrų komiteto posėdyje Moldovoje pasirašius išplėstą dalinį susitarimą dėl valdymo komiteto, tapo įmanoma pradėti taikyti visus Specialiojo tribunolo dėl agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo mechanizmus.

Baigus parengiamuosius etapus, tribunolas pradės pilnai veikti ir, be kita ko, vykdyti tyrimus, reikšti kaltinimus, pradėti teismo procesus ir priimti nuosprendžius dėl agresijos nusikaltimo.

Specialusis tribunolas – tai tarptautinė institucija, įsteigta siekiant patraukti Rusijos aukščiausią politinę ir karinę vadovybę atsakomybėn už nusikalstamą sprendimą pradėti ir tęsti karą prieš Ukrainą.

Vašingtonas, gegužės 15 d. (ELTA). Tiek Pentagono darbuotojus, tiek sąjungininkes Europoje nustebinęs JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho paskutinės minutės sprendimas atšaukti 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje panaikina svarbų Rusijos atgrasymo elementą Europoje, teigia buvęs JAV armijos Europoje vadas Benas Hodgesas. Jį cituoja leidinys „Politico“.

Pasak trijų su šiuo klausimu susipažinusių gynybos pareigūnų, nėra aišku, kodėl P. Hegsethas šį įsakymą išleido. 

Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą liejo pyktį ir nusivylimą sąjungininkėmis Europoje dėl jų nenoro prisidėti prie Irano kare, konkrečiai Lenkiją D. Trumpas ne kartą vadino „pavyzdine sąjungininke“ dėl didelių išlaidų gynybai. 

Sprendimas dar labiau stebina ir todėl, kad kariai ir įranga jau buvo pradėję atvykti į šalį, pabrėžia „Politico“. Ketvirtadienį Europos sostinėse ir Pentagone imta nerimauti, ar tokie veiksmai nepadrąsins Rusijos, taip pat vėl imta svarstyti, kuri sąjungininkė gali tapti kitu Vladimiro Putino taikiniu.

„(JAV karių buvimas Europoje - ELTA) yra susijęs su rusų atgrasymu, Amerikos strateginių interesų apsauga ir sąjungininkių užtikrinimu. O dabar labai svarbus elementas, kuris tapo to atgrasymo dalimi, dingo“, – sakė buvęs JAV armijos Europoje vadas generolas leitenantas B. Hodgesas. 

Anksčiau šį mėnesį P. Hegsethas paskelbė apie 5 tūkst. karių išvedimą iš bazių Vokietijoje. Tačiau šito imtasi po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad amerikiečių ir Izraelio užpulto Irano vadovybė pažemino JAV, įsiutindamas D. Trumpą, primena „Politico“.

Tuo metu pranešimų apie panašią JAV prezidento reakciją galėjusius išprovokuoti lenkų pasisakymus nebuvo.

„Lenkai tikrai niekada nekritikavo prezidento Trumpo ir daro viską, ką turėtų daryti geri sąjungininkai. Bet tai vis tiek įvyko“, – pabrėžė B. Hodgesas.

Pentagonas šį žingsnį gynė kaip kruopščiai apgalvotą procesą. 

„Sprendimas išvesti karius priimtas po išsamaus, daugialypio proceso, kuriame atsižvelgta į (JAV kariuomenės Europoje – ELTA) ir visos vadovybės grandinės pagrindinių lyderių nuomones“, – sakė laikinasis Pentagono spaudos sekretorius Joelis Valdezas, kurį cituoja „Politico“

„Tai nebuvo netikėtas, paskutinės minutės sprendimas“, – tikino jis.

Į „Politico“ prašymus pakomentuoti Baltieji rūmai neatsakė.

ELTA primena, kad Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Wladysławas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį teigė, kad Lenkijoje dislokuotų JAV karių skaičius nepasikeitė, o JAV administracijos vykdoma reorganizacija gali reikšti, kad skirtingoms šalims bus priskirtos skirtingos brigados.

Prezidentui D. Trumpui atėjus į valdžią, nuolat buvo užsimenama apie JAV karių skaičiaus mažinimą Europoje net ir tokiu metu, kai žemynas susiduria su didžiausiu po šaltojo karo saugumo iššūkiu.

Praėjusį gruodį Kongresas priėmė įstatymą, draudžiantį Pentagonui sumažinti JAV karių skaičių Europoje iki mažiau nei 76 tūkst., prieš tai nepatvirtinus įstatymų leidėjams, kad toks sumažinimas nepakenks JAV ar NATO saugumo interesams.

Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA). Vidutinės degalų kainos Lietuvoje penktadienio rytą toliau mažėjo. Daugiausia pigo dyzelinas – 1,3 proc., o benzino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos atitinkamai mažėjo 1,1 proc. 0,4 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse penktadienio rytą svyravo nuo 1,81 euro iki 2,09 euro, o vidutinė jo kaina siekė 1,94 euro ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (1,96 euro).

Mažiausia dyzelino kaina fiksuota „Utentros“ degalinėje Utenoje – 1,81 euro, o didžiausia – „Viada“ tinklo 20 degalinių, „Circle K“ tinklo 10 degalinių, „Baltic Petroleum“ degalinėje Neringoje ir „Degtos“ degalinėje Vievyje. Pastarosiose litras dyzelino kainavo 2,09 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,68 euro iki 1,95 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,80 euro ir buvo 1,1 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (1,82 euro).

Pigiausias benzinas penktadienį buvo „Jozita“ tinklo dviejose degalinėse Klaipėdos rajone ir Pakruojo rajone, kur kainavo 1,68 euro. Didžiausia benzino kaina, siekusi 1,95 euro, fiksuota „Viada“ tinklo 28 degalinėse, „Circle K“ tinklo 12 degalinių ir „Degtos“ degalinėje Vievyje.

Tuo metu dujų kainos degalinėse penktadienio rytą svyravo nuo 0,79 euro iki 0,98 euro, o vidutinė SND kaina siekė 0,89 euro ir buvo 0,4 proc. mažesnė nei ketvirtadienį (0,90 euro).

Mažiausia dujų kaina buvo „Madalva“ degalinėje Tauragės rajone – 0,79 euro, o didžiausia – „Circle K“ tinklo dviejose degalinėse Raseinių ir Šilalės rajonuose, kur kainavo 0,98 euro. 

Didmeninė benzino kaina gegužės 14 dieną Lietuvoje buvo 1,67 euro, o dyzelinas kainavo 1,76 euro. 

 Brent naftos kaina rinkoje ketvirtadienį siekė 105,72 JAV dolerio už barelį.

Kopenhaga, gegužės 15 d. (dpa-ELTA). Prie Danijos Anholto salos krantų rastas negyvas banginis, ketvirtadienio vakarą pranešė Danijos naujienų agentūra „Ritzau“, remdamasi šalies aplinkos agentūra.

Pranešime teigiama, kad banginis buvo rastas maždaug už 75 metrų nuo kranto. Manoma, kad jis buvo negyvas jau kurį laiką.

Kol kas neaišku, ar tai tas pats banginis, kurį Vokietijos spauda praminė Timiu – Timis kovo pabaigoje užplaukė ant seklumos prie Vokietijos Baltijos jūros pakrantės, tačiau maždaug po mėnesio gelbėtojai perkėlė jį į Skagerako sąsiaurį Šiaurės jūroje.

Vietos gamtos prižiūrėtojas transliuotojui „TV 2 Østjylland“ sakė, kad šis gyvūnas tikriausiai buvo 10–15 metrų ilgio kuprotasis banginis. 

Valdžios institucijos šiuo metu neplanuoja ištraukti banginio, tačiau tai dar gali pasikeisti, jei lavonas priartės prie pakrantės, priduriama pranešime.

(pridėtos paskutinės keturios pastraipos)

Maskva / Kyjivas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais po 205 iš kiekvienos šalies, pranešė Maskvos gynybos ministerija. Mainai įvyko praėjusią savaitę JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie didelius apsikeitimus tarp kariaujančių šalių. 

Ministerijos pranešime socialinėje žiniasklaidoje sakoma, kad iš Kyjivo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 205 Rusijos kariai, mainais buvo perduoti 205 karo belaisviai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

Praėjusią savaitę D. Trumpas, paskelbdamas apie trijų dienų Rusijos ir Ukrainos paliaubas per gegužės 9-osios paradą Rusijoje pergalei prieš nacistinę Vokietiją paminėti, pareiškė, kad Rusija ir Ukraina apsikeis belaisviais po 1000 iš kiekvienos šalies.

Belaisvių mainai yra viena iš nedaugelio abiejų kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.

„Rusijos kariai šiuo metu yra Baltarusijos Respublikoje, ten gauna reikalingą psichologinę ir medicinos pagalbą“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija. 

Ji pridūrė, kad „Jungtiniai Arabų Emyratai suteikė humanitarinę pagalbą Rusijos kariams grįžtant iš nelaisvės“.

Apie belaisvių mainus „Telegram“ kanale pranešė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, dauguma perduotų ukrainiečių Rusijos nelaisvėje buvo nuo 2022 metų. 

„Tai pirmasis belaisvių mainų 1000 į 1000 etapas“, – sakė V. Zelenskis. 

Jis paskelbė paleistų ukrainiečių, susisupusių į nacionalines mėlynos ir geltonos spalvos vėliavas, besišypsančių ir apsikabinusių nuotraukas. 

V. Zelenskis teigė, kad tarp paleistųjų yra karių, dalyvavusių kruviname mūšyje dėl Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“, bei gynusiųjų Černobylį, kurį invazijos pradžioje neilgai buvo užėmusios Maskvos pajėgos.