Varšuva, liepos 5 d. (Ukrinform-Elta). Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas įsakė atskleisti informaciją apie Varšuvos karinę pagalbą Kijevui, teiktą nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Apie šį sprendimą jis paskelbė sekmadienį „X“ tinkle, po to, kai Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė konfidenciali informacija, kurioje teigiama, kad Lenkija šių metų pradžioje perdavė Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemų raketas, praneša „Ukrinform“.

„Pasikonsultavęs su ministru pirmininku Donaldu Tusku, veikdamas atsakomybės visuomenei ir laikydamasis įstatymų, įsakiau atskleisti informaciją apie visus karinės pagalbos pristatymus į Ukrainą 2022–2026 m.“, – rašė V. Kosiniakas-Kamyszas.

Pasak jo, karinės įrangos perdavimo Ukrainai procesas prasidėjo „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos vyriausybės laikotarpiu, kai gynybos ministro pareigas ėjo Mariuszas Blaszczakas. Jis pabrėžė, kad apie kiekvieną tokį tiekimą informuojamas Lenkijos prezidentas – šiuo metu Karolis Nawrockis, o anksčiau – Andrzejus Duda.

V. Kosiniakas-Kamyszas taip pat teigė, kad nurodė šalies Karinės kontržvalgybos tarnybai ištirti, „kas sąmoningai siekė atskleisti valstybės paslaptis“. 

„Prie mūsų sienų vyksta karas. Bet koks veiksmas, nukreiptas prieš Lenkijos nacionalinius interesus, kelia grėsmę Lenkijos piliečių saugumui“, – rašė Lenkijos gynybos ministras.

Šeštadienį Seimo pirmininko pavaduotojas Krzysztofas Bosakas iš nacionalistinės partijos „Konfederacija“ parašė tinkle „X“, kad „kovą, nepranešus Seimui, vyriausybė slapta perdavė Ukrainai brangias ir sunkiai pakeičiamas „Patriot“ sistemų raketas“.

Lenkijos opozicija kritikavo pranešimą apie šį perdavimą. Buvęs gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas radijo stočiai „RMF24“ teigė, kad šis klausimas „reikalauja nedelsiamų ir išsamių paaiškinimų“, pridurdamas, kad sunku suprasti vyriausybės tylą tokiu rimtu klausimu.

Tuo tarpu Lenkijos prezidento Tarptautinės politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas televizijos kanalui „Polsat News“ sakė, kad pranešimas apie perdavimą yra „labai tikėtinas“. Jis taip pat teigė, kad vyriausybė tariamai atsisakė Lenkijos vietos gamybos eilėje JAV gamyklose, o tai reiškia, kad šalis turės ilgiau laukti naujų „Patriot“ raketų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad Ukrainai skubiai reikia papildomų „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų, taip pat griežtesnių sankcijų Rusijai, kad ji būtų priversta nutraukti karą.

Vilnius, liepos 5 d. (ELTA). Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Ingrida Šimonytė kritikuoja paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą keisti santykinai gerai dirbusius ministrus. Politikė ypač išskiria laikinai finansų ministro pareigas einantį Kristupą Vaitiekūną, kurio adekvatus požiūris į tam tikras iniciatyvas, anot jos, galėjo nepatikti būsimam Vyriausybės vadovui, besitikinčiam lojalumo iš savo siūlomų kandidatų.

„Man atrodo, kad mažiausiai reikia keisti ministrus, kurie santykinai gerai dirba ir, galima sakyti, supranta, ko atėjo į Vyriausybę. Tada tu turi spręsti įtampas, kurios objektyviai yra. Ir čia, man atrodo, įvyko sunkiai būtent šita logika paaiškinami keitimai, nes, jeigu galima suprasti ponios Aleknavičienės pakeitimą į poną Alsį (...), ministro Kondratovičiaus ir finansų ministro keitimas jau kelia labai didelių klausimų, kodėl tokie pakeitimai daromi“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė I. Šimonytė.

„Tikrai galiu pasakyti – tai buvo ministrai, kurie suprato, ką jie veikia savo atsakomybės srityse. Ir jie keičiami į žmones, kurie yra nauji ir temose, ir politikoje, ir, tiesą sakant, net socialdemokratijoje“, – pridūrė ji.

Tiesa, politikė teigė nemananti, kad M. Sinkevičius kandidatus renkasi pagal jų partinį lojalumą, kadangi dalis pretendentų – gana neseniai į socialdemokratų partiją atėję žmonės. Pavyzdžiui, į vidaus reikalų ministrus siūlomas Martynas Katelynas į socialdemokratų gretas atėjo iš „Nacionalinio susivienijimo“. Tuo metu į finansų ministrus siūlomas Taurimas Valys, pažymėjo pašnekovė, buvo „valstietis“, tuomet dirbo su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kol galiausiai tapo socialdemokratų deleguojamu kandidatu.

Anot konservatorės, paprastai iš tokių asmenų tikimasi lojalumo vadui – šiuo atveju, nurodė ji, M. Sinkevičiui.

„Ir čia aš matau didelį pavojų, ypač kalbant apie finansų ministrą, nes jis yra tas ministras, kuris bet kokiam ministrui pirmininkui turi gebėti pasakyti „ne“. Bet kokiam, nesvarbu, kaip jis jį gerbia, nesvarbu, koks jis būtų autoritetas. Bet pareiga – užtikrinti, kad valstybės finansai funkcionuotų, kad jie būtų tvarūs, kad mes nenusigrybautume, kaip buvo nusigrybauta prieš finansų krizę“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė pabrėžė, kad šis klausimas yra svarbus ir dėl to, kad 2028 m. iškils svarbus klausimas dėl tolimesnio gynybos finansavimo. Anot jos, norint išlaikyti tokią gynybos politikos sistemą, kokia yra sukurta dabar, iki 2030 m. reikės skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o paskui – ne mažiau 4 proc.

„Dabar Europos Komisija (EK) suteikė tą galimybę per skolą tarsi išlįsti. Bet kas atsitinka? Skola augs labai sparčiai per šitą laikotarpį. Skola niekada taip sparčiai neaugo, kaip ji augs dabar iki 2028 m. Galime sakyti, kad taip, pateisinama – gynyba ir t. t. Gerai, bet klausimas – o kas toliau?“ – retoriškai klausė I. Šimonytė.

„O šalia to dar yra ir norų, ir pažadų, ir užuominų, kad čia reikia daugiau pinigų, ir čia daugiau pinigų, ir prezidento iniciatyvos, ir pačios koalicijos iniciatyvos. Visa tai susidės, taip sakant, į vieną krūvą. Girdėjau tokį eufemizmą, kad kandidatas (T. Valys – ELTA) pasižymi plačiu požiūriu į finansus (...). Ką reiškia tas inovatyvus požiūris? Ar tai reiškia kažkokius deficito slapstymus, ko praeityje yra pasitaikę? Ar tai reiškia kažkokias super optimistines ekonomines prognozes, kurios vėliau nepasiteisina, ko irgi yra pasitaikę? Tai neskamba padrąsinančiai“, – mintimis dalijosi konservatorė.

Pasak pašnekovės, kol kas laikinai Finansų ministerijos vadovo pareigas einantis K. Vaitiekūnas galbūt ir nesiūlė aiškių sprendimų artimiausioje perspektyvoje, tačiau jo supratimas apie įvairias koalicinių partnerių ar Seimo siūlomas iniciatyvas, kurios galėtų kelti iššūkių biudžetui, buvo labai adekvatus.

„Kokį supratimą apie situaciją turės ponas Valys, ypač gavęs tokį gyvenimo šansą? Turbūt norės, kad juo patenkintas būtų tas žmogus, kuris jį paskyrė, konkrečiai ministras pirmininkas. Čia pavojus, mano supratimu, yra pakankamai didelis“, – kalbėjo politikė.

„Man visas tas pasirinkimas, o labiau net ne jo pasirinkimas, o ministro K. Vaitiekūno atsisakymas, tikrai kelia minčių, koks yra tikslas. Kodėl daromas šitas keitimas? Jis tikrai negali būti pagerinantis situaciją, skirtingai nuo Kultūros ministerijos“, – galiausiai nurodė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad prezidentas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo M. Sinkevičių paskyrė premjeru, jo kandidatūrai pritarė Seimas.

Penktadienį registruotas ir 21-osios Vyriausybės programos projektas. 89 puslapių apimties dokumentas suskirstytas į 12 skyrių. 

M. Sinkevičius ne vėliau kaip per 15 dienų turi pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą ministrų kabinetą bei teikti Seimui svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.

Valdančiąją koaliciją sudariusios Seimo socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos pasidalino ministerijų kuravimą.

Demokratams priskirtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos. Jungtinė „valstiečių“ frakcija išlaikys vadovavimą Teisingumo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms. Socialdemokratai deleguos ministrus į likusias ministerijas.

Roma, liepos 5 d. (dpa-Elta). Skrydžiai į Katanijos oro uostą Sicilijoje buvo sutrikdyti dėl didelio pelenų kiekio, išsviesto iš Etnos ugnikalnio, sekmadienį pranešė oro uostą valdanti bendrovė SAC.

SAC nurodė, kad oro erdvė tam tikrame pelenų debesies paveiktame rajone uždaryta iki 19 val. Oro uostas pranešė, kad iki maždaug 21 val. oro uoste bus leidžiama leistis tik penkiems skrydžiams per valandą.

Operatorius paragino keleivius prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti savo skrydžių būklę.

Pasak Italijos Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV), Etna pradėjo svaidyti pelenus anksti sekmadienio rytą.

Vėliau aktyvumas sustiprėjo ir susiformavo debesis, pakilęs maždaug 1,5 kilometro aukščio virš viršūnės. INGV teigimu, artimiausiomis valandomis vėjas pelenus neš į pietus. Katanija yra tiesiai į pietus nuo Etnos kalno.

Katanijos oro uosto svetainėje buvo nurodyta daug atšauktų skrydžių, kai kurie skrydžiai buvo atidėti, o kiti nukreipti į Palermą.

Varšuva, liepos 5 d. (dpa-Elta). Sekmadienį Lenkijoje kilo politinis konfliktas dėl įtariamo JAV gaminamų „Patriot“ oro gynybos raketų pristatymo į Ukrainą pavasarį; opozicijos partijos kaltina, kad tai įvyko be parlamento ar prezidento žinios.

Opozicinė konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pareiškė, kad Lenkijai pačiai reikia šių raketų.

„Šios raketos yra pagrindinis elementas ginant Lenkijos oro erdvę nuo balistinių raketų ir kitų grėsmių“, – „X“ paskyroje rašė buvęs gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, vienas iš  „Teisės ir teisingumo“ parlamentarų.

M. Blaszczakas paragino vyriausybę nedelsiant išsiaiškinti šį klausimą. Atsakydamas gynybos ministro pavaduotojas Cezary'is Tomczykas naujienų agentūrai PAP teigė, kad karinės pagalbos Ukrainai sąrašas yra įslaptintas.

Ginčas kilo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai baigiasi šios gyvybiškai svarbios raketos, nes karas su Iranu lemia jų trūkumą.

Kovo mėnesį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius kartu su kitomis Europos šalimis bandė surasti daugiau nei 30 „Patriot“ raketų, o balandžio mėnesį Ramšteine (Vokietija) vykusio Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo metu Ukrainos gynybos ministras Mykhailo Fedorovas padėkojo Vokietijai, Nyderlandams, Ispanijai ir Lenkijai už papildomus ginklų tiekimus.

Tuo metu Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas nepatikslino, ar Lenkija atidavė raketas iš savo atsargų, ar suteikė Ukrainai pirmenybę užsakymuose iš Jungtinių Valstijų.

Marcinas Przydaczas, prezidento Karolio Nawrockio, dešiniojo sparno konservatoriaus, dažnai konfliktuojančio su ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybe, užsienio politikos patarėjas, teigė, kad, jo turima informacija, Lenkija praleido Ukrainą be eilės.

„Mes ir toliau buvome eilės priekyje, o ukrainiečiai – už mūsų, tačiau vyriausybė užleido savo vietą Ukrainai, todėl Lenkijai teko laukti ilgiau“, – sakė jis.

Lenkijos ir Ukrainos santykiai šiuo metu yra įtempti dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos. Dešinioji opozicija siekia kritikuoti D. Tusko vyriausybę už tai, ką ji laiko nuolaidomis Ukrainai.

V. Zelenskis pavadino karinį dalinį Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) kovotojų garbei. UPA nužudė dešimtis tūkstančių lenkų teritorijoje, kuri dabar yra Vakarų Ukraina ir tuo metu buvo okupuota vokiečių, o sprendimas juos pagerbti sukėlė plačiai nuskambėjusį pasipiktinimą Varšuvoje.

Prezidentas K. Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio Lenkijos valstybinį apdovanojimą. Tuomet V. Zelenskis ir kiti Ukrainos politikai grąžino savo Lenkijos apdovanojimus. Tarp Varšuvos ir Kijevo pasipylė aštrūs žodžiai.

Damaskas, liepos 5 d. (DPA-Elta). Sirijos valdžios institucijos atidėjo pirmąjį šalies naujojo pereinamojo laikotarpio parlamento posėdį, nors vos prieš kelias dienas buvo paskelbta, kad inauguracinis posėdis numatytas pirmadienį.

„Liaudies asamblėjos pirmojo posėdžio sušaukimas atidėtas iki datos, kuri bus paskelbta vėliau“, – sekmadienį pranešė valstybinė televizija, cituodama rinkimų pareigūną ir nenurodydama priežasties.

Sirijos naujosios valdžios institucijos, 2024 m. gruodžio mėn. nuvertusios ilgametį valdovą Bašarą al-Asadą, išformavo šalies marionetinį parlamentą ir priėmė laikiną konstitucinę deklaraciją, kuri apima penkerių metų pereinamąjį laikotarpį.

Praėjusių metų spalį, vykstant procesui, kuris buvo kritikuojamas kaip nedemokratiškas, rinkimų komisijos – kurią savo ruožtu paskyrė prezidentas Ahmedas al-Šaraa – paskirti vietiniai komitetai pradėjo rinkti du trečdalius iš 210 naujojo parlamento narių, o likusį trečdalį turėjo paskirti pats A. al-Šaraa.

Šią savaitę jis paskyrė 70 narių.

Pietuose esančioje Sweidos provincijoje, kurioje daugumą sudaro druzai, nariai vis dar nėra paskirti po praėjusiais metais ten įvykusių konfesinių susirėmimų.

Rinkimų institucijos pareiškė, kad atrankos procesas ten vyks, kai sąlygos bus „tinkamos“.

Atrankos procesas šių metų pradžioje vyko buvusiose kurdų valdomose šiaurės ir šiaurės rytų teritorijose, po to, kai Damasko valdžia perėmė jų kontrolę ir pasirašė susitarimą dėl kurdų institucijų integravimo į valstybę.

Tel Avivas, liepos 5 d. (dpa-Elta). Garsaus palestiniečių ligoninės direktoriaus Hussamo Abu Safiya'os, kalinčio Izraelio kalėjime, sveikatai iškilęs didelis pavojus, šeštadienį teigė jo advokatas ir žmogaus teisių aktyvistai.

H. Abu Safiya, vadovavęs Kamal Adwan ligoninei šiauriniame Gazos ruože, buvo sulaikytas maždaug prieš 18 mėnesių per karą Gazoje; Izraelis jį kaltina ryšiais su palestiniečių islamistų grupuote „Hamas“.

Ketvirtadienį aplankęs H. Abu Safiya'ą, jo advokatas Nasseras Odehas teigė, kad jo sveikatos būklė smarkiai pablogėjo. Aplankymas vyko požeminiame „Rakefet“ tardymo centre,  Nitzano kalėjime.

Organizacija „Gydytojai už žmogaus teises Izraelyje“ ir N. Odehas pareikalavo nedelsiant perkelti H. Abu Safiya'ą iš šio centro ir skubiai įvertinti jo būklę.

Žmogaus teisių organizacija pranešė, kad N. Odehas nurodė, jog H. Abu Safiya į susitikimą buvo atvestas surakintomis rankomis ir kojomis, o jo galvoje, aplink akis, ausyse ir kakle matėsi švieži ir sunkūs sužalojimai – „tokie, kad jo advokatas iš pradžių vos jį atpažino“.

Teigiama, kad h. Abu Safiya sunkiai kvėpavo ir kalbėjo, atrodė itin silpnas.

„Advokatas N. Odehas pažymėjo, kad jis išgąsdintas, patyrė didelį psichologinį stresą ir nenorėjo laisvai kalbėti, bijodamas tapti persekiojimo taikiniu. Remdamasis šiais tiesioginiais stebėjimais, advokatas N. Odehas padarė išvadą, kad daktaro H. Abu Safiya'os gyvybei gresia tiesioginis pavojus“, – teigė žmogaus teisių organizacija.

N. Odehas teigė, kad pats H. Abu Safiya pranešė apie netinkamą elgesį su juo sulaikymo metu, įskaitant mušimus ir pakartotinį smurtą, kai buvo laikomas izoliatoriuje, taip pat medicininės priežiūros trūkumą. Gydytojas ne kartą išreiškė baimę dėl savo gyvybės, teigė advokatas.

Izraelio kalėjimų tarnyba atmetė šiuos kaltinimus kaip „melagingus ir visiškai neturinčius faktinio pagrindo“.

Ji teigė, kad visi kaliniai laikomi laikantis įstatymo ir gauna medicininę priežiūrą, grindžiamą profesionaliu medicininiu vertinimu bei laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos gairių.

„Izraelio kalėjimų tarnyba atmeta kaltinimus dėl netinkamo elgesio, kankinimų, badavimo ar medicininės pagalbos nesuteikimo. Bet kokį konkretų skundą ar kaltinimą, pateiktą per atitinkamus teisinius ir oficialius kanalus, kompetentingos institucijos nagrinėja laikydamosi nustatytų procedūrų“, – pridūrė Izraelio kalėjimų tarnyba.

Pasak žmogaus teisių organizacijos, H. Abu Safiya yra sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 27 d., nepateikus jokių kaltinimų ir be teismo proceso.

Po jo sulaikymo Izraelio kariuomenė pareiškė, kad H. Abu Safiya buvo apklausiamas dėl įtarimų dėl galimo dalyvavimo teroristinėje veikloje, teigdama, kad „Hamas“ naudojo kliniką Gazos Ruožo šiaurėje kariniams tikslams ir kaip slėptuvę.

Apeliaciniai skundai dėl jo paleidimo Izraelio Aukščiausiojo Teismo buvo atmesti.

Kyjivas, liepos 5 d. (Ukrinform-ELTA). Liepos 5 d. naktį Krokuvos Rakovickių kapinėse buvo išniekintas iškilaus ukrainiečių rašytojo, mokslininko ir profesoriaus Bohdano Lepkio (1872–1941), kapas.

Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus.

„Praėjusią naktį Krokuvos Rakovickių kapinėse buvo išniekintas žymaus ukrainiečių rašytojo, mokslininko ir profesoriaus Bohdano Lepkio kapas – nuo antkapio pavogtas rašytojo bareljefas“, – sakė jis.

Pasak H. Tychyjaus, Kyjivas šį vandalizmo aktą vertina kaip tyčinę provokaciją, kuria siekiama dar labiau pakurstyti priešiškumą tarp Ukrainos ir Lenkijos.

„Ukrainos generalinis konsulatas Krokuvoje nedelsdamas susisiekė su policija, Rakovickių kapinių administracija ir Krokuvos miesto valdžia ir paragino atlikti nuodugnų tyrimą, nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes, identifikuoti vykdytojus, imtis neatidėliotinų priemonių pavogtam bareljefui grąžinti ar atkurti bei užtikrinti tinkamą kapinių saugumą“, – teigė ministerijos atstovas.

H. Tychyjus pabrėžė, kad Ukrainos pusė tikisi, jog visos šio vandalizmo akto aplinkybės bus nedelsiant išaiškintos, atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lenkijos Respublikos įstatymus, o ateityje bus imtasi veiksmingų priemonių užkirsti tokiems incidentams kelią.

Kaip skelbta, Ukraina pasiūlė kaimyninei Lenkijai imtis tam tikrų žingsnių, siekiant sušvelninti diplomatinį konfliktą dėl Antrojo pasaulinio karo meto žudynių, penktadienį Varšuvoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sukėlė Varšuvos pasipiktinimą, pavadindamas vieną karinį dalinį nacionalistinės Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu – šios grupuotės nariai Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo lenkų žudynėse.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis atsisakė atskleisti savo pokalbio su Ukrainos kolega A. Sybiha detales, pabrėždamas, kad „diplomatija mėgsta tylą“.

Vilnius, liepos 5 d. (ELTA). Pastebint skelbimus apie parduodamas juodąsias katžuves, Aplinkos ministerija sako, šias žuvis draudžiama įvežti į Europos Sąjungą (ES), pardavinėti, laikyti, veisti, auginti privačiuose tvenkiniuose ar paleisti į aplinką. 

Pranešime spaudai Aplinkos ministerija nurodo sulaukianti gyventojų ir nevyriausybinių organizacijų paklausimų, ar teisėtai kai kuriose skelbimų internetinėse svetainėse pardavinėjamos juodosios katžuvės (lot. Ameiurus melas). Ministerija primena, kad ši iš Šiaurės Amerikos kilusi žuvų rūšis yra įtraukta į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą ir jas draudžiama įvežti į Bendriją, pardavinėti, laikyti, veisti, auginti privačiuose tvenkiniuose ar paleisti į aplinką. 

Juodosios katžuvės natūraliai paplitusios Šiaurės Amerikoje, nuo Didžiųjų ežerų iki Meksikos šiaurinės dalies. Europoje šių žuvų populiacijos užregistruotos Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, o pavienių individų aptikta Belgijoje ir Švedijoje. 

„Rūšies atsiradimas vandens telkiniuose gali būti siejamas su neteisėtu paleidimu iš nelaisvės arba kita žmogaus veikla. 2025 m. atlikto juodosios katžuvės paplitimo, gausumo ir populiacijos būklės vertinimo duomenys rodo, kad ši rūšis gali išgyventi Lietuvos sąlygomis ir formuoti gyvybingas populiacijas, todėl ji kelia grėsmę vietinėms rūšims“, – sakoma Aplinkos ministerijos pranešime. 

Juodoji katžuvė yra ištverminga, prie įvairių aplinkos sąlygų prisitaikanti žuvis. Ji gali įsikurti eutrofikuotuose, deguonies stokojančiuose vandens telkiniuose, nes ilgai ištveria didelį deguonies stygių. Neretai vandens telkiniuose susidaro labai gausios jų populiacijos, dėl to vietinės žuvys išnyksta arba jų lieka labai mažai. Juodosios katžuvės intensyviai rausia dugno nuosėdas, todėl vandens telkiniuose būna nuolat drumstas vanduo ir pasikeičia visa ekosistema. 

Gyventojai raginami nepirkti ir nelaikyti juodosios katžuvės, neperkelti jos į kitus vandens telkinius ir jokiu būdu nepaleisti į aplinką. Pastebėjus prekybą šia rūšimi, informaciją reikėtų perduoti Aplinkos apsaugos departamentui.  

Nurodoma, kad žvejams taip pat svarbu būti atidiems. Pagavus į juodąją katžuvę panašią žuvį, rekomenduojama ją nufotografuoti ir informaciją pateikti į Biologinės įvairovės informacinės sistemos invazinių rūšių modulį INVA. Sugautos žuvies jokiu būdu nepaleisti atgal į vandens telkinį  – ją būtina sunaikinti. 

Už juodųjų katžuvių auginimą, veisimą, pardavimą, mainymą, paleidimą į aplinką Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytos piniginės baudos nuo 280 iki 3 500 eurų,  taip pat gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, invazinių rūšių konfiskavimas.   

Akcentuojama, kad plitimo prevencija yra veiksmingiausias ir pigiausias invazinių rūšių valdymo būdas. Todėl kiekvienas atvejis, kai invazinė rūšis neparduodama, nepervežama ir nepaleidžiama į gamtą, padeda apsaugoti Lietuvos vandens telkinius ir jų biologinę įvairovę. 

Kyjivas, liepos 5 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgoms sekmadienį paleidus raketą į degalinę Iziumo mieste Charkivo srityje žuvo vienas žmogus, dar trys patyrė sužalojimų.

Tai „Facebook“ paskyroje paskelbė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

„Žuvo vienas vyras. Sužeisti 48-m. ir 42 m. vyrai ir 39 m. moteris. Jie paguldyti į ligoninę“, – teigiama įraše.

Po atakos kilo gaisras. Buvo apgadinti penki automobiliai, sugriautas degalinės pastatas.

Pasak Valstybinės gelbėjimo tarnybos, degė valdymo patalpa, degalinė ir transporto priemonės. Į įvykio vietą buvo pasiųsti operatyviniai tarnybos padaliniai ir savanoriai gelbėtojai.

Šeštadienį, liepos 4 d., Charkive kilo gaisras dronui smogus šalia prekybos centro Slobidskio rajone.

Tel Avivas, liepos 5 d. (AFP-ELTA). Izraelis sekmadienį pranešė, kad paskyrė savo pirmąją nuolatinę ambasadorę Slovėnijoje. Skelbiama, kad diplomatiniai santykiai „perkrauti“ Liublianoje pasikeitus vyriausybei.

Izraelio ir Slovėnijos santykiai pablogėjo ankstesnei centro kairės vyriausybei, kuriai vadovavo ministras pirmininkas Robertas Golobas, pavadinus Izraelio karinę operaciją Gazoje „genocidu“.

Šalių santykiai stipriai atšilo, kai pareigas pradėjo eiti konservatorių ministras pirmininkas Janezas Janša.

Izraelio užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Ruth Cohen-Dar, iki šiol ėjusi nereziduojančios ambasadorės Slovėnijoje ir Maltoje pareigas, taps pirmąja nuolatine šalies atstove Liublianoje.

Izraelis priėmė sprendimą atidaryti ambasadą Slovėnijoje praėjusį mėnesį.

„Sprendimas įsteigti ambasadą buvo priimtas po daug metų trukusio Izraelio ir Slovėnijos santykių nuosmukio, ir Slovėnijoje susiformavus naujajai vyriausybei, kuriai vadovauja Izraelio draugas Janezas Janša“, – teigė ministerija.

Naujoji Slovėnijos konservatorių vadovaujama vyriausybė panaikino ginklų embargą Izraeliui, atšaukė įvažiavimo draudimus Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu ir dviem jo ministrams, taip pat panaikino draudimą importuoti iš žydų gyvenviečių okupuotame Vakarų Krante.

J. Janšos vyriausybė taip pat nuo vyriausybės pastato nuėmė Palestinos vėliavą, kuri buvo simboliškai iškelta 2024 m., kai Slovėnija pripažino Palestinos valstybę.