Kyjivas, spalio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino partnerius ryžtingai reaguoti į Rusijos terorą, stiprinti Ukrainos oro gynybą ir įvesti veiksmingas sankcijas Rusijos gynybos pramonei. 

Jis apie tai parašė socialiniame tinkle „X“, praneša „Ukrinform“.

Užsienio reikalų ministras teigė, kad ši savaitė žymi naują Rusijos visą dieną trunkančio teroro prieš civilius kampanijos etapą ir kad po atakų prieš maisto sandėlius, mažmeninės prekybos tinklus, vaistų sandėlius ir gyvybiškai svarbias duomenų bazes Rusija dabar taikosi į tiltus.

„Jie yra gyvybiškai svarbios arterijos, padedančios užtikrinti šalies veikimą, jungiančios bendruomenes, leidžiančios žmonėms nuvykti į darbą ir gauti būtiniausias paslaugas“, – sakė A. Sybiha.

Ministras priminė, kad per pastarąsias kelias dienas Rusija šešis kartus smogė į du Kyjivo tiltus būtent tuo metu, kai jais važiavo civilinis transportas ir metro traukiniai.

„Pasaulis negali tiesiog stebėti ir laukti – raginame savo partnerius ryžtingai reaguoti. Ir žodžiais, ir veiksmais. Aiškiai pasakykite Maskvai, kad ji turi nutraukti eskalaciją ir terorą bei įsitraukti į diplomatiją ir pastangas siekti taikos“, – teigė A. Sybiha.

Jis taip pat paragino sąjungininkus stiprinti Ukrainos oro gynybą, įvesti veiksmingas sankcijas Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui ir į sankcijų sąrašus įtraukti asmenis bei organizacijas, padedančius režimui toliau vykdyti nusikaltimus.

Kaip jau skelbta, spalio 4 d. per Rusijos smūgį į Kyjivo Šiaurinį tiltą buvo sužeisti du žmonės.

Tel Avivas, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po antrojo piloto iš Omano bandymo sudaužyti iš Dubajaus į Izraelį skridusį lėktuvą sekmadienį nurodė atlikti tarptautinių skrydžių į Izraelį saugumo peržiūrą.

B. Netanyahu „nurodė Nacionalinio saugumo tarybos vadovui Shmueliui Ben Ezrai paskirti vertintoją, kuris atliktų išsamią visų užsienio civilinės aviacijos į Izraelį saugumo aspektų peržiūrą“, – teigiama premjero biuro pareiškime.

Kaip jau rašė ELTA, oro bendrovės „Flydubai“ lėktuvas trečiadienį skrido iš Dubajaus į Tel Avivą, kai antrasis pilotas užpuolė kapitoną. Šis, jo paties teigimu, nepaisydamas sunkių sužalojimų sugebėjo atidaryti kabinos duris. Keli keleiviai po to sutramdė užpuoliką. „Flydubai“ lėktuve buvo daugiau nei 170 keleivių ir įgulos narių; dauguma jų buvo Izraelio piliečiai.

Kyjivas, spalio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu iškėlė sparnuotųjų raketų „Taurus“ perdavimo Ukrainai klausimą.

V. Zelenskis tai pareiškė bendraudamas su žiniasklaida, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Valstybės vadovas pažymėjo, kad raketų „Taurus“ perdavimas būtų stipresnės paramos Ukrainai ženklas.

Žurnalistų paklaustas, ar mano, kad Vokietija perduos šių sparnuotųjų raketų, V. Zelenskis atsakė: „Žinoma, niekada nereikia pasiduoti.“

Kaip jau skelbta, Vokietijos kancleris F. Merzas sekmadienį, spalio 4 d., traukiniu atvyko į Ukrainos sostinę.

Naujasis Delis, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Indija siekia didesnio vaidmens tarpininkaujant Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo procese, sekmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, Naujajam Deliui stiprinant ryšius su abiem pusėmis.

„Mūsų pozicija dėl šio konflikto yra labai aiški – norėtume, kad šis konfliktas baigtųsi, ir manome, jog tam reikės dialogo ir diplomatijos“, – Miuncheno saugumo konferencijos renginyje Naujajame Delyje sakė S. Jaishankaras.

„Jau daugelį metų už tai pasisakome, o pastaraisiais mėnesiais neapsiribojame vien pasisakymais ir šiuo klausimu kalbamės tiek su Rusija, tiek su Ukraina“, – nurodė jis.

S. Jaishankaras teigė, kad Indija „stengiasi būti naudinga, pradedant nuo laivybos saugumo Juodojoje jūroje“.

Tačiau, pasak jo, Indija taip pat „žengia toliau“, be kita ko, diskutuodama apie grūdų ir energijos išteklių eksportą bei „nepuolimo galimybes“.

„Šie pokalbiai šiuo metu tęsiasi“, – pridūrė jis.

S. Jaishankaras rugsėjį pirmą kartą savarankiškai lankėsi Ukrainoje.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaiko glaudžius ryšius, o rugsėjį abu lyderiai susitiko Naujajame Delyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nori tarpininkauti rengiant naują Ukrainos ir Rusijos derybų dėl jau ketverius su puse metų vykstančio karo pabaigos raundą ir siekia, jog jis įvyktų iki spalio pabaigos.

JAV vadovaujamos taikos pastangos iš esmės įstrigo, nes Vašingtono dėmesys nukrypo į karą su Iranu, o Ukraina teigia, kad Rusija sustiprino oro atakas visoje karo nuniokotoje šalyje.

Ankstesniuose derybų raunduose nebuvo padaryta apčiuopiama pažanga siekiant taikos, o Maskva nenori atsisakyti savo maksimalistinių sąlygų karui užbaigti.

Vilnius, spalio 4 d. (ELTA). Sekmadienio vakarą Telšių rajone rastas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs keturratis, šalia jo aptiktas mirusio vyro kūnas.

Kaip praneša policija, apie 17 val. 49 min. Buožėnų kaimo ribose rastas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs keturratis.

Šalia transporto priemonės rastas apie 50–55 metų amžiaus vyro kūnas.

Nelaimės aplinkybes aiškinasi policija.

Vašingtonas, spalio 4 d. (AFP-ELTA). Moteris, išgyvenusi nesėkmingą bandymą įvykdyti mirties bausmę JAV kalėjime, tebėra hospitalizuota, jos būklė kritinė ir jai taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, sekmadienį pranešė jos advokatas, ragindamas pakeisti jai skirtą mirties bausmę įkalinimu iki gyvos galvos.

Tenesio kalėjimų sistemos vadovas šeštadienį atsistatydino po to, kai už žmogžudystę nuteista 50-metė Christa Pike išgyveno dvi mirtinas pentobarbitalio – nervų sistemos veiklą slopinančio preparato – injekcijas.

Ši byla sulaukė didelio dėmesio visoje šalyje ir sukėlė klausimų dėl mirties bausmės Jungtinėse Valstijose bei jos vykdymo metodų.

„Ji vis dar yra ligoninėje, jai taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, jos būklė kritinė“, – transliuotojui CNN sakė Ch. Pike advokatas Stephenas Ferrellas. 

„Kol kas nežinome prognozės ir galbūt jos nežinosime dar kelias dienas“, – pridūrė jis.

S. Ferrellas, kuriam nepavyko susitikti su savo ginamąja, teigė, kad gydytojai vis dar bando pašalinti preparatą iš jos organizmo, o ligoninėje ji tebėra saugoma.

Jis paragino gubernatorių Billą Lee parodyti atlaidumą.

„Manau, kad gubernatorius turėtų bent jau pakeisti poniai Pike skirtą mirties bausmę įkalinimu iki gyvos galvos“, – nurodė S. Ferrellas. 

„Nežinome, kokia bus jos fizinė būklė, tačiau akivaizdu, kad ji patyrė kankinamą bandymą įvykdyti jai mirties bausmę“, – pažymėjo jis.

„Manau, kad kalėjime ji praleido daugiau nei 30 metų, didžiąją dalį to laiko – vienutėje, o paskui buvo išvesta ne tam, kad jai būtų įvykdyta mirties bausmė, bet tam, jog būtų bandoma ją įvykdyti. Šiuo metu nežinome ir galbūt niekada nesužinosime, kokias kančias ji patyrė šio proceso metu“, – pridūrė jis.

Žiniasklaidos atstovai, stebėję mirties bausmės vykdymą, maždaug valandą po injekcijų girdėjo Ch. Pike knarkiant ir teigė, kad ji buvo gyva, kai jie buvo išvesti iš egzekucijos stebėjimo patalpos Nešvilio Riverbendo griežčiausiojo režimo kalėjime.

Tenesio pataisos departamento komisaras Frankas Strada atsistatydinimo pareiškime tvirtino, kad „departamentas vykdė savo pareigas laikydamasis nustatyto protokolo“.

B. Lee, kuris anksčiau atsisakė suteikti Ch. Pike malonę, sustabdė tolesnį mirties bausmių vykdymą iki metų pabaigos, kol bus atliktas nepriklausomas patikrinimas.

Ch. Pike byla sukėlė diskusijas dėl mirties bausmės skyrimo jauniems nusikaltėliams, nes jai buvo 18 metų, kai ji kartu su savo vaikinu 1995 m. jaunimo profesinio mokymo stovykloje sumušė ir nužudė 19-metę Colleen Slemmer.

Ch. Pike advokatai prašė suteikti jai malonę, motyvuodami jos amžiumi, vaikystėje patirta seksualine prievarta ir psichikos sveikatos problemomis, įskaitant potrauminio streso sutrikimą.

Kyjivas, spalio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Vokietija remia Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) spartinimą ir šiuo klausimu dirba su partneriais Briuselyje.

Tai sekmadienį Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Norime paspartinti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. Norime, kad šis procesas vyktų greičiau, ir šiuo tikslu dirbame Briuselyje“, – sakė F. Merzas.

Jis pažymėjo, kad per Kyjive vykusius pokalbius su V. Zelenskiu taip pat buvo aptarta Ukrainos europinė perspektyva.

Jis pridūrė, kad Ukraina vykdo reformas teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse.

„Labai palankiai vertinu tai, kad prezidentas dar kartą mus tuo patikino. Šios reformos yra svarbios tolesnės finansinės paramos išmokėjimui. Vyriausybei ir parlamentui čia tenka ypatinga bendra atsakomybė“, – teigė F. Merzas.

F. Merzas tuo pačiu nurodė, kad per tolesnius pokalbius su V. Zelenskiu ketina išsamiau aptarti anksčiau savo pasiūlytą asocijuotosios narystės Ukrainai idėją.

Kaip jau skelbta, Ukraina ketina kuo greičiau užbaigti stojimo į ES procesą ir tikisi integruotis jau 2027 m., kartu nepažeisdama pagrindinių plėtros proceso taisyklių ir metodikos.

Sana, spalio 4 d. (dpa-ELTA). Tarptautiniu mastu pripažinta Jemeno vyriausybė pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš husių smogikus, apimančią visas aktyvias fronto linijas šalyje, pranešė Prezidentinės vadovybės tarybos pirmininkas Rashadas al Alimi.

Puolimo tikslas – susigrąžinti visus regionus, kuriuos šiuo metu kontroliuoja smogikai, sekmadienį sakė R. al Alimi. Jo pareiškimą transliavo provyriausybinis transliuotojas „Yemen TV“. 

R. al Alimi nurodė, kad įsakė kariuomenei, saugumo tarnyboms ir visiems kariniams daliniams pradėti vykdyti savo užduotis ir tęsti jas „tol, kol šalis bus išlaisvinta iš husių smogikų gniaužtų“.

Jis apkaltino Irano remiamus husius tuo, kad šie į pastangas deeskaluoti padėtį atsako tolesne mobilizacija ir eskalacija, tuo pat metu plėsdami išpuolius ir grasinimus civiliams, valstybės institucijoms, kaimyninėms šalims ir pasauliniams laivybos maršrutams.

Konkuruojantys Jemeno judėjimai jau kelias savaites vėl intensyviai kaunasi. Rugsėjį husių smogikai per žaibišką puolimą užėmė visą Jemeno Raudonosios jūros pakrantę ir taip pat įgijo prieigą prie strategiškai svarbaus Bab al Mandabo sąsiaurio.

Vilnius, spalio 4 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos spalio 5-osios įvykius Lietuvoje.

Kyjivas, spalio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) valdomi dronai kariniame aerodrome Rusijos Adygėjos Respublikoje smogė į Rusijos naikintuvus Su-35 ir Su-34.

SBU apie tai pranešė pareiškime, su kuriuo susipažino „Ukrinform“.

„Praėjusią naktį Ukrainos saugumo tarnyba sėkmingai atakavo Chanskajos oro bazę Rusijos Adygėjos Respublikoje. Atstumas iki taikinio buvo apie 500 km“, – nurodė SBU.

SBU Specialiųjų operacijų centro „A“ valdomi dronai smogė į Su-35 – daugiafunkcį naikintuvą, laikomą vienu pažangiausių Rusijos kovinių orlaivių. Jo eksporto vertė siekia apie 100 mln. JAV dolerių (maždaug 88,8 mln. eurų).

Taip pat buvo smogta į Su-34. Tai naikintuvas-bombonešis ir vienas iš pagrindinių Rusijos taktinės aviacijos orlaivių. Jo eksporto vertė siekia apie 50 mln. JAV dolerių (44,4 mln. eurų).

Be to, buvo smogta į aerodrome esantį šaudmenų sandėlį.

Kaip jau skelbta, Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos Anapoje sunaikino Rusijos naikintuvą Su-33, sraigtasparnį Mi-8 ir dvi elektroninės karybos sistemas.