Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Pastarąją savaitę išaugus elektros energijos vartojimui ir Šiaurės šalyse užsitęsus atominių elektrinių remonto darbams, elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 108 proc. Be to, per savaitę taip pat brango gamtinės dujos – jų kaina didėjo 1,8 proc. Tuo metu naftos ir biokuro kainos sumažėjo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina šalyje gegužės 4–10 dienomis padidėjo nuo 48,2 Eur/MWh iki 100,4 Eur/MWh. Didmeninės elektros energijos kainos vidurkio augimą lėmė didesnis elektros energijos vartojimas bei remontuojama elektros energijos generacijos infrastruktūra Švedijoje ir Suomijoje.

Elektros energijos vartojimas Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 18 proc. – iki 220,3 GWh, o bendra elektros gamyba augo 6,8 proc. ir siekė 215,8 GWh. 

Pasak agentūros, per savaitę šalyje pasigaminta apie 98 proc. visos suvartotos elektros energijos. Daugiausia elektros sugeneravo vėjo elektrinės – jų gamyba augo 6,7 prov. (iki 109,8 GWh). 13 proc. daugiau elektros energijos taip pat generavo saulės elektrinės (59,3 GWh), o šiluminių elektrinių generacija augo 6,9 proc. (18,5 GWh). Tuo metu hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 16,5 GWh arba 3,3 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF aptariamu laikotarpiu padidėjo 1,8 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 46,3 Eur/MWh. 

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos panašios arba iki 2 Eur/MWh mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 26–46 Eur/MWh ribose.

Anot agentūros, Inčukalnio dujų saugykla šiuo metu užpildyta apie 27 proc., o Europos saugyklos –  apie 35,05 proc.

Praėjusią savaitę per Klaipėdos SGD terminalą rinkai buvo patiekta 536,35 GWh gamtinių dujų.

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 15,78 proc. (173,96 GWh).  Dar 311,26 GWh gamtinių dujų buvo išsiųsta į Latviją, o biodujų gamyklose pagaminta 6,4 GWh.

Naftos ir biokuro kainos mažėjo

Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 105,4 JAV dolerio už barelį (USD/bbl) ir buvo 5,8 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę (111,9 USD/bbl).

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais jų kainos bus iki 7 USD/bbl mažesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Naftos kainų vidurkiai ateinančius dvejus metus gali svyruoti 75–100 USD/bbl lygyje.

Anot agentūros, tarp Baltijos šalių benzino ir dyzelino mažiausios kainos yra Estijoje. Palyginti su Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 4,3 proc., dyzelino – 1,3 proc. didesnė.

Vidutinė dyzelino kaina per savaitę šalies degalinėse sumažėjo 0,1 proc. – iki 2,02 euro, benzinas brango 2,9 proc. – iki 1,82 euro, o SND kaina sumažėjo 0,1 proc. – iki 0,91 euro.

Tuo metu biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 20,91 Eur/MWh – ji sumažėjo 4,5 proc., lyginant su ankstesne savaite, kai buvo 21,9 Eur/MWh. 

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 15,81 Eur/MWh.

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Nuo šių metų pradžios Lietuvoje virš 4 proc. sumažėjo pajamų mokestį mokančių fizinių asmenų – dalis jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, ši tendencija gali būti siejama su įsigaliojusia mokesčių reforma, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.

„Tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį. Tai yra pakankamas skaičius, nes, net kai į darbo rinką pernai atėjo mažiau žmonių nei išėjo į pensiją, buvo skambinama varpais, kad tai yra pavojinga tendencija“, – žurnalistams pirmadienį sakė ji.

Pasak LLRI vadovės, vienas trečdalis daugiausia uždirbančių gyventojų sumoka du trečdalius viso į šalies biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

„Kai buvo svarstoma mokesčių reforma, mes perspėjome, kad žmonės akylai stebi tokius pokyčius ir pagal juos keičia savo elgseną – matome, kad tie pokyčiai realiai ir įvyko. (…) Žmonės nori optimizuoti savo mokesčių naštą, galbūt kai kuriuos išgąsdino ir ta nepagarba, kuri buvo reiškiama priimant mokesčių pataisas, galbūt ir mokestinė ir administracinė našta išaugusi“, – aiškino E. Leontjeva.

Jos teigimu, nuo metų pradžios iš viso 48 tūkst. sumažėjo gyventojų, pajamas gaunančių iš darbo santykių, o tai reiškia, kad dalis jų galėjo pereiti ir į kitas veiklos formas.

„Gali būti, kad (dalis gyventojų – ELTA) pakeitė formą, gali būti, kad persikėlė į šešėlį, yra ir didelė mokesčių nepriemoka, taip pat gali būti, kad (gyventojai – ELTA) pakeitė mokesčių rezidenciją“, – pažymėjo E. Leontjeva.

„Kol kas nėra oficialių institucijų paaiškinimų, kodėl įvyko šis sumažėjimas“, – teigė LLRI vadovė.

Pasak E. Leontjevos, Lietuvos ekonomika šiuo metu atlaiko geopolitines įtampas, tačiau valdžia turi labiau atsižvelgti verslo poreikius, o ne mokestinės sistemos pokyčius.

Seimas pernai nusprendė nuo 2026 m. keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tvarką ir pajamas apmokestinami trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Taip pat pakeistas nekilnojamojo turto (NT) mokestis, pakeltas pelno mokestis ir įvesti nauji cukraus bei draudimo mokesčiai, kurių pajamos skiriamos gynybai.

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Verslui raginant atidėti birželį numatytą europinės darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įsigaliojimą, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad nauja tvarka skatintų darbdavius rinktis alternatyvias darbo santykiams formas.

„Priėmus direktyvą, sumažės darbo santykių – sumažės darbuotojų, dirbančių pagal darbo santykius. Darbdavys sieks visomis priemonėmis išvengti darbuotojo įdarbinimo pagal darbo sutartį ir siūlys kitokius alternatyvius variantus, nes jam nereikės sukti galvos dėl teisingo skaidrumo direktyvos taikymo“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Čibirienė.

Pasak jos, nauja tvarka leistų darbuotojams ir po kelerių metų reikalauti atlyginimo skirtumo, kurį anksčiau gavo kitas toje pačioje pozicijoje dirbantis jo kolega.

„Tai tokia bombytė, kur sprogs ne dabar, bet ji prasidės kaip lavina“, – tikino ji.

D. Čibirienės teigimu, darbdaviai bus linkę sudaryti daugiau individualios veiklos, autorinių sutarčių, o darbo sutarčių dėl veiklos pobūdžio negalint keisti į šias kategorijas gali didėti esamų juridinių asmenų formų skaičius

„Galima tartis su juridiniu asmeniu – tada atsiras daug juridinių asmenų formų, (…) tada juridinis asmuo galės atsiųsti darbuotoją į tavo darbo kabinetą ir jis dirbs ne kaip darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį“, – pažymėjo ji.

„Skaidrumo direktyva atneša daug pliusų, (…) bet dabar pliusai neatsveria minusų“, – teigė LBAA vadovė.

Seimas kovą ėmėsi svarstyti Darbo kodekso pakeitimus, kurie teikiami šių metų birželį įsigaliojant europinei darbo užmokesčio skaidrumo direktyvai.

Pagal naują tvarką pareigybės būtų suskirstytos į keturias grupes – įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas.

Turėtų būti taikomi objektyvūs ir lyčiai neutralūs kriterijai, apimantys bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo ir kitus įgūdžius.

„Kai ką galime įvertinti, bet kai kas nieko nepasako – vienas žmogus turi dviejų metų darbo stažą, bet jis dirbo geriau nei tas, kuris turi dešimties metų darbo stažą“, – aiškino D. Čibirienė.

Taip pat būtų nustatytidarbo užmokesčio dydžiai ar ribos, papildomo apmokėjimo pagrindai ir dydžiai, taip pat atlyginimo indeksavimo, didinimo tvarka, informacija apie atlyginimą turėtų būti teikiama „Sodrai“.

D. Čibirienės teigimu, šios direktyvos esmė – kad darbo užmokestis neturėtų skirtis pagal lytį, taip pat neturėtų būti atlyginimo skirtumo tarp vienodą vertę įmonei sukuriančių darbuotojų.

„Direktyva pasisako, kad tas skirtumas galėtų būti vertinamas tik pagal keturis kriterijus, jokiais būdais negali būti naudojami geografiniai ir kiti kriterijai, kurie yra iš tiesų praktikoje naudojami – pavyzdžiui, yra dvi parduotuvės, vienos nuoma kainuoja labai daug, kitos mažiau, darbdavys, norėdamas išlaikyti tą brangesnį tašką, naudoja instrumentą mažindamas darbo užmokesčio sąnaudas“, – sakė ji.

„Priėmus šitą direktyvą visų algos turės būti vienodos – ir koks tada bus verslo elgesys, ta parduotuvė, kuri negalės išsilaikyti, nes jos kaštai bus per dideli, greičiausiai užsidarys ar bus perduodama kitam juridiniam vienetui“, – pridūrė D. Čibirienė.

Pasak jos, darbdaviai taip pat bus linkę darbuotojams skirti mažiau premijų, nes jas bus sudėtinga aprašyti taikant direktyvoje dabar numatytus kriterijus. Dėl to, LBAA vadovės teigimu, ES turėtų būti svarstoma direktyvą patobulinti, įtraukiant ir penktąjį kriterijų, kuris leistų pagrįsti skirtingas darbuotojų algas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, nors sakoma, kad direktyva yra skirta išlyginti vyrų ir moterų atlyginimams, iš tiesų ji mažins šalies verslo konkurencingumą.

„Tai pradžia kišimosi į motyvacinius mechanizmus, kurie veikia įvairiose įmonėse ir įstaigose, o tie motyvaciniai mechanizmai yra pagrindinis mūsų arkliukas kalbant apie tai, kaip mums padidinti savo našumą“, – žurnalistams kalbėjo ji.

„Tai apskritai sukuria tą atmosferą, kad įmonės darbo apmokėjimo politika yra valdžios reikalas, kad galima viską išskaidrinti, išlyginti – ne tik vyrams ir moterims, bet ir visiems kitiems. (…) Žudyti išradingumą įmonių, žmonių, kurie iško, kaip veikti našiai, kaip veikti geroje atmosferoje darbe, tai būtų kišimasis“, – aiškino E. Leontjeva.

LLRI vadovės teigimu, neįgyvendinti šios direktyvos svarsto vis daugiau Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Anot D. Čibirienės, tai gali skatinti pakeisti ES įpareigojimą direktyvą taikyti ir ypač mažoms įmonėms, turinčioms tik porą darbuotojų.

„Kol kas situacija yra tokia, kad iki praėjusio penktadienio Lietuva bėgo traukinio priekyje ir sakė – mes įgyvendinsim direktyvą birželio 7 d., nes Seimo (…) komitetas pagaliau išgirdo nuogąstavimus, kad „Sodra“ net nėra pasirengusi šios direktyvos įgyvendinimui“, – tikino ji.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) praėjusią savaitę pritarė atidėti ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įsigaliojimą iki 2027 m.

Skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas darbdaviams per metus gali kainuoti apie 14 mln. eurų, daugiausia dėl papildomos administracinės naštos.

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos šalies degalinėse pirmadienį sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) teigimu, daugiausia pigo dyzelinas – jo kaina mažėjo 1,4 proc.

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse pirmadienio rytą svyravo nuo 1,84  euro iki 2,12 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,95 euro ir buvo 1,4 proc. mažesnė nei penktadienį (1,98 euro).

Mažiausia dyzelino kaina fiksuota „Neste Lietuva“ tinklo degalinėje Kaune – 1,84 euro, o didžiausia – septyniose tinklo „Circle K“ degalinėse, kur litras dyzelino kainavo 2,12 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,67 euro iki 1,92 euro,, o vidutinė šios rūšies degalų kaina sudarė 1,78 euro ir buvo 0,8 proc. mažesnė nei penktadienį (1,80 euro).

Pigiausiai litras benzino pirmadienio rytą atsiėjo „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone, kur kainavo 1,67 euro, o didžiausia jo kaina – 1,92 euro – fiksuota septyniose tinklo Circle K“ degalinėse.

Tuo metu dujų kainos svyravo nuo 0,79 euro iki 0,99 euro, o vidutinė SND kaina buvo 0,90 euro, arba 0,2 proc. mažesnė nei penktadienį (0,911 euro).

Mažiausia dujų kaina pirmadienį buvo „Madalva“ degalinėje Tauragės rajone – 0,79 euro, o didžiausia šešiose tinklo „Circle K“ degalinėse ir „Šventosios investicijos“ degalinėje Šventojoje, kur kainavo 0,99 euro.

Penktadienį didmeninė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,65 euro, dyzelino – 1,76 euro. 

Tuo pat metu  Brent naftos kaina rinkoje siekė 101,29 JAV dolerio už barelį.

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša užkirtęs kelią neteisėtam 19 tonų pavojingųjų atliekų krovinio įvežimui į Lietuvą. Lenkijoje sustabdytame krovinyje buvo gabentos perpjautos transporto priemonės iš Jungtinės Karalystės (JK), kurios vežtos neturint privalo leidimo.

Departamento duomenimis, praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo gautas pranešimas apie Lenkijoje sustabdytą atliekų siuntą. Nustatyta, kad 19 tonų krovinys iš JK buvo gabentas į Lietuvą, pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) reglamento dėl atliekų vežimo reikalavimus – be privalomo leidimo.

Anot aplinkosaugininkų, krovinio gabenimo tikslas buvo Lietuvoje galutinai išardyti transporto priemones atliekų tvarkymo įrenginyje, o jų detales realizuoti tarptautinėse elektroninės prekybos platformose.

Lenkijos pareigūnams patikrinus krovinį buvo nustatyta, kad perpjautos transporto priemonės laikytinos pavojingosiomis atliekomis, todėl visas krovinys pripažintas neteisėtu atliekų vežimu.

Bendradarbiaudamas su Lenkijos ir JK institucijomis AAD patvirtino, kad atliekos buvo gabenamos be privalomo leidimo.

Po konsultacijų su užsienio institucijomis ir atliekas vežusiu ūkio subjektu dėl aplinkai saugaus atliekų grąžinimo organizavimo, šių metų kovo pradžioje departamentas  išdavė leidimą atliekų repatriacijai. Įgyvendinus visus būtinus veiksmus, balandžio 13 dieną visas 19 tonų neteisėtai gabentų atliekų krovinys buvo saugiai grąžintas į JK.

Maskva, gegužės 11 d. (ELTA). Rusijos Federalinė apsaugos tarnyba (FSO) uždraudė pareigūnams susitikimų su Vladimiru Putinu metu nešioti rankinius laikrodžius, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Možem Objasnit“ ir naujienų portalas „Meduza“.

„Telefonai jau seniai uždrausti, o dabar į sąrašą įtraukti ir laikrodžiai – tiek elektroniniai, tiek mechaniniai“, – kanalui „Možem Objasnit“ pasakojo vienas šaltinis.

Pasak šaltinio, draudimas įsigaliojo „maždaug balandžio viduryje“. Kanalo „Možem Objasnit“ žurnalistai peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti V. Putino susitikimai su Rusijos pareigūnais, ir patvirtino, kad pareigūnai buvo be laikrodžių.

Ši taisyklė taikoma net ir tiems pareigūnams, kuriuos viešumoje retai kada galima pamatyti be laikrodžio. „Možem Objasnit“ kaip pavyzdžius pateikė Tambovo srities gubernatorių Jevgenijų Pervišovą, Mordovijos Respublikos vadovą Artiomą Zdunovą ir įmonės „Kamaz“ generalinį direktorių Sergejų Kogoginą.

Šaltinis paaiškino, kad žmonėms, kuriuos V. Putinas gerai pažįsta, naujosios taisyklės netaikomos – pavyzdžiui, įmonės „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas neseniai vykusio susitikimo su V. Putinu metu segėjo laikrodį. „Jie taip pat atiduoda savo telefonus, bet taisyklė dėl laikrodžių jiems netaikoma – bent jau kol kas. Smulkesniems veikėjams jau dabar draudžiama ką nors atsinešti“, – sakė šaltinis.

Kaip pranešė „Možem Objasnit“, pats V. Putinas taip pat pradėjo prieš susitikimus nusiimti laikrodį. Tačiau susitikdamas su Čečėnijos vadovu Ramzanu Kadyrovu jis, regis, pamiršo tai padaryti – Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip jis ranka pridengia riešą.

„Možem Objasnit“ nenurodė, kas paskatino FSO nustatyti šiuos naujus reikalavimus, tačiau atkreipė dėmesį į gegužės pradžioje Europos žvalgybos tarnybų paskelbtą ataskaitą, kurioje teigiama, kad V. Putinas bijo pasikėsinimo į jo gyvybę ir smarkiai sugriežtino savo saugumo priemones.

Varšuva, gegužės 11 d. (PAP-ELTA). Ieškomas buvęs Lenkijos teisingumo ministras Zbingiewas Ziobro sekmadienį patvirtino pabėgęs į Jungtines Amerikos Valstijas. 

„Esu Jungtinėse Valstijose, atvykau vakar“, – sekmadienį dešiniosios pakraipos Lenkijos transliuotojui „TV Republika“ sakė Z. Ziobro. 

Jo komentarai pasirodė po kelių valandų, kai Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad Z. Ziobro išvyko iš Vengrijos ir išskrido į JAV. Z. Ziobro ir jo buvusiam pavaduotojui Marcinui Romanowskiui buvo suteiktas politinis prieglobstis Vengrijoje valdant buvusiam ministrui pirmininkui nacionalistui Viktorui Orbanui. Abiem grėsė ekstradicija po V. Orbano pralaimėjimo balandžio 12 d. vykusiuose parlamento rinkimuose. 

„TV Republika“, atvirai remianti buvusią „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybę, kurioje Z. Ziobro aštuonerius metus ėjo teisingumo ministro pareigas, taip pat teigė, kad jis bus transliuotojo politikos apžvalgininkas. „Man tai garbė“, – sakė Z. Ziobro. 

Lenkijos vidaus reikalų viceministras Wieslawas Szczepanskis teigė, kad Varšuva sieks sugrąžinti Z. Ziobro į Lenkiją iki 2027 m. parlamento rinkimų, nors pripažino, kad ekstradicija iš JAV gali būti sudėtinga ir galiausiai gali pareikalauti prezidento Donaldo Trumpo pritarimo. Komentuodamas dabartinę Z. Ziobro buvimo vietą, W. Szczepanski sakė, kad vienintelis dalykas, kurio Lenkija nežino, – ar jis nuolat bus JAV, ar tai tik dar viena stotelė jo kelionėje.

W. Szczepanskis pripažino, kad greičiausiai Lenkijai bus sudėtinga susigrąžinti buvusį ministrą, nes sprendimą jį išduoti turėtų priimti tiek federalinis teismas, tiek galiausiai ir JAV administracija, taigi iš tikrųjų D. Trumpas. JAV prezidentas ne kartą pareiškė paramą Lenkijos dešiniųjų pažiūrų prezidentui Karoliui Nawrockiui, PiS sąjungininkui. 

Lenkijos teisingumo ministras Waldemaras Zurekas teigė, kad Lenkija paklaus Vašingtono ir Budapešto apie teisinius pagrindus, leidusius ieškomam buvusiam ministrui išvykti iš Vengrijos į Jungtines Valstijas, nepaisant to, kad neturėjo galiojančių kelionės dokumentų. Ministras pridūrė, jog tikisi abiejų šalių bendradarbiavimo.

W. Zurekas socialiniame tinkle X parašė, kad Lenkija anksčiau anuliavo Z. Ziobro kelionės dokumentus, įskaitant jo diplomatinį pasą. 

Skandalas dėl Z. Ziobro buvimo vietos susijęs su vykstančiu tyrimu dėl pažeidimų Teisingumo ministerijos fonde, skirtame padėti nusikaltimų aukoms. Nacionalinė prokuratūra jam pateikė 26 kaltinimus, įskaitant vadovavimu organizuotai nusikalstamai grupuotei, piktnaudžiavimu valdžia siekiant finansinės ir asmeninės naudos bei įsakius pavaldiniams pažeisti įstatymą dėl viešųjų dotacijų skyrimo. 

2025 m. pabaigoje Lenkijos parlamento žemieji rūmai atėmė iš Z. Ziobro neliečiamumą ir patvirtino jo sulaikymą. Tačiau jo buvimo vietos nepavyko nustatyti ir galiausiai 2026 m. pradžioje jis atsirado Vengrijoje, kur jam buvo pasiūlyta tarptautinė apsauga. Padėtis pasikeitė 2026 m. balandį, kai lenkų politiką rėmusi nacionalistinė „Fidesz“ partija neteko valdžios. 

Šiuo metu yra išduotas Europos arešto orderis suimti M. Romanowskį, panašus prašymas dėl Z. Ziobro nagrinėjamas teisme.

Briuselis, gegužės 11 d. (Ukrinform-ELTA). Pirmąsias ES 90 mlrd. eurų paskolos išmokas Ukraina gali gauti jau kitą savaitę, iki Briuselyje prasidedant ES Užsienio reikalų tarybos posėdžiui pasakė ES plėtros komisarė Marta Kos.

„Tai mano atsakomybė. Viskas, kas susiję su Ukraina, yra Europos Komisijos atsakomybė, todėl viskas vyksta sklandžiai, tikiuosi, kad kitą savaitę galėsime išmokėti pirmąsias išmokas“, – sakė M. Kos.

„Labai norėčiau galėti pasakyti, kad šie pinigai padės užbaigti karą. Deja, to pasakyti negaliu. Tačiau šie pinigai leis Ukrainai ginti ne tik savo šalį, bet ir Europą bei europines vertybes“, – paklausta, ar tiki, kad paskola padės užbaigti karą, atsakė ji.

Ji pažymėjo, kad lėšas išmokėti planuojama iki 2027 m. pabaigos, o diskusijos dėl Ukrainos finansavimo pagal kitą ES daugiametį biudžetą vis dar tęsiasi.

„Tačiau kol kas, pasinaudodami donorų pagalba, manau, kad galime skirti pakankamai lėšų – arba bent jau didžiąją jų dalį – ne tik kariniams tikslams, bet ir įprastiniam valstybės veikimui užtikrinti. Kaip žinote, dalis šių lėšų bus skirta valstybės biudžetui“, – sakė ji.

M. Kos pridūrė, kad tam Ukraina privalo įgyvendinti reformas, „ir ji jas įgyvendina“.

Primename, kad balandžio 23 d. ES Taryba patvirtino 90 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą Ukrainai 2026-2027 metams. Pakeitus ES ilgalaikę finansinę programą, buvo pašalinta paskutinė teisinė kliūtis paskolai suteikti. Tikimasi, kad šios lėšos taps pagrindine priemone makrofinansiniam stabilumui užtikrinti ir svarbiausios infrastruktūros funkcijoms užtikrinti.

Briuselis, gegužės 11 d. (ELTA). Briuselyje svarstoma parengti dar vieną sankcijų Rusijai paketą, kuris bus veikiausiai nukreiptas į vadinamąjį šešėlinį laivyną, Maskvos naudojamą rusiškai naftai gabenti visame pasaulyje, leidiniui „Politico“ sakė Europos diplomatai ir pareigūnai.

Dar griežtesni apribojimai šiam padrikam ir neaiškių savininkų valdomų senų tanklaivių laivynui padės užgniaužti vieną svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių ir padidinti spaudimą Vladimirui Putinui atsisakyti maksimalių reikalavimų derybose dėl taikos su Ukraina, teigia ES pareigūnai.

21-uoju sankcijų paketu, kurio tikimasi birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, taip pat greičiausiai bus taikomasi į Rusijos bankus, finansų institucijas ir karinės pramonės įmones, taip pat įmones, parduodančias vogtus ukrainietiškus grūdus. Tai „Politico“ su anonimiškumo sąlyga atskleidė septyni ES pareigūnai ir diplomatai, susipažinę su vykstančiomis diskusijomis.

Pareigūnai taip pat mato galimybę pratęsti sankcijas, kurias anksčiau blokavo buvusio Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybė. Tarp jų – priemonės, nukreiptos prieš aukšto rango Rusijos stačiatikių bažnyčios narius, ypač jos lyderį patriarchą Kirilą – artimą V. Putino sąjungininką, sveikinusį invaziją į Ukrainą.

Pasak vieno diplomato, Europos Komisija taip pat gali atgaivinti idėją uždrausti paslaugų teikimą Rusijos laivams, kurią iki šiol blokavo Malta ir Graikija.

Po neseniai Liuksemburge įvykusio ministrų susitikimo ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas žurnalistams teigė, kad sankcijoms naują impulsą suteikė rinkimų Vengrijoje rezultatai. 

„Turėtume peržiūrėti sankcijas, kurios buvo ant diskusijų stalo ir dėl kurių anksčiau nebuvo sutarimo, bet taip pat turėtume judėti pirmyn su naujuoju sankcijų paketu”, – teigė ji.

Tačiau diskusijos dėl 21-ojo sankcijų paketo dar tik prasideda, ir iš ministrų kol kas tikimasi tik pirminio svarstymo, pabrežia „Politico“.

Ukrainos sąjungininkai tvirtina, kad vasarą planuojamas naujas smūgis Rusijai turėtų suteikti Kyjivui pranašumo atsižvelgiant į tai, kad į valdžią atėjo naujas Vengrijos premjeras – Peteris Magyaras, Irane gali būti sudarytos ilgalaikės paliaubos, o derybų dėl taikos eiga gali sulaukti amerikiečių dėmesio per lapkritį JAV vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio retorika praėjusią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komitete – šou darymas. Pasak ministrės pirmininkės, emocingi pasisakymai bei populistinė retorika esamų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo problemų išspręsti negali. Tam esą reikalingi rimti sprendimai, priimami specialistų. 

„Tam tikri politikai turi nuraminti emocijas, leisti dirbti specialistams. Nes daryti šou iš svarbių strateginių klausimų man yra nepriimtina. Tai, kad vienas žmogus tiesiog pašūkavo komitete, tas problemos neišspręs. Problemą sprendžia komandos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Vyriausybė, Ligonių kasos, Finansų ministerija (…). Kad tu pašūkausi ar nepašūkausi, pinigų nuo to neatsiras“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė. 

„Emocijos nesprendžia problemų ir pašūkavimai nesprendžia problemų. Problemą sprendžia intensyvus, nuolatinis darbas. Tą Vyriausybė ir demonstruoja, o populistiniai rėkavimai ir sprendimai  be nuorodos į aiškius finansavimo šaltinius yra nieko verti“, – akcentavo ji. 

Ta pati situacija kasmet

Diskusijos komitete kilo paaiškėjus, jog sveikatos priežiūros įstaigos per pirmąjį šių metų ketvirtį jau suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, o lėšų joms apmokėti – nėra. 

Premjerė tikina, jog panaši situacija, kai skiriami resursai yra išnaudojami per greitai, susiklosto kone kasmet. Vis dėlto, Vyriausybės vadovė pažymi, jog šis klausimas yra prioritetinis – jam esą skiriamas didelis dėmesys. 

„Visi suprantame, kad sveikatos priežiūros sektorius turi didelių įtampų. Tos įtampos kilo ne šiandien, ne vakar, o prieš tikrai ganėtinai ilgą laiką. Mes kalbėjome ne vieną kartą jau prieš kelerius metus, kad valstybinis sektorius gauna per mažai finansavimo. Matome, kad to dėmesio išlaikyti geriausius specialistus, ypač – regione, reikia daugiau. Tam reikalingi ir galbūt nepopuliarūs, sunkūs sprendimai. Vyriausybė nuolatos dirba su šiuo klausimu“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė. 

„Kiekvienais metais turime tą pačią situaciją, kai sveikatos priežiūros sektorius jau rudenį išnaudoja visus resursus ir mes turime ieškoti papildomai pinigų. Šie metai – ne išimtis. Tuo labiau, kad, nepmirškime, gyvename sudėtingų geopolitinių iššūkių laikotarpiu. Reiškia, to dėmesio reikia dar daugiau. Tai yra prioritetinis sektorius ir tam Vyriausybė skirs nemažai savo energijos ir laiko“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta, šis klausimas buvo aptartas ir praėjusią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Jo metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų darbuotojus pavadino „aferistais“, ragino juos išeiti iš darbo. 

Be to, politikas tvirtino, jog jam gėda dirbti koalicijoje, esą ši problema buvo ne kartą kelta valdančiojoje daugumoje. 

Tokią koalicijos partnerio retoriką sukritikavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, jei parlamentaras negeba valdytis bei korektiškai išsakyti kritiką, galbūt jam vertėtų pagalvoti dėl tolesnio buvimo komitete. 

Kaip skelbta, šiųmetis privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas sudaro daugiau kaip 4,309 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. Pagrindinę biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau kaip 3 mlrd. eurų. 

Pernai PSDF lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų.