Maskva, spalio 1 d. (dpa-ELTA). Rusija neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų, ketvirtadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tai europiečiai svarsto apie galimybę, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus“, – sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas D. Peskovas.

Pasak jo, tuo siekiama kurstyti isteriją Europoje, „o mes raginame juos suvaldyti emocijas ir objektyviai pažvelgti į padėtį“.

„Bet kokios užuominos apie grėsmę yra visiškai nederamos“, – tęsė D. Peskovas. 

„Taip, iš tiesų turime doktrinos dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstytos tam tikrų rūšių ginklų panaudojimo sąlygos“, – citavo D. Peskovą Rusijos valstybinės naujienų agentūros.

„Tačiau visa tai skirta vieninteliam tikslui – apsaugoti Rusijos valstybės teritorinį vientisumą ir patį jos egzistavimą“, – teigė jis.

Prieš kelias dienas Rusija apkaltino NATO aštrinant karinę ir politinę padėtį aplink Rusijos Kaliningrado regioną, vadino su NATO pratybomis siejamą paaštrėjimą neturinčiu precedento. 

Kartu buvo pareikšta, kad Maskva yra pasirengusi „panaudoti visą savo turimą ginkluotųjų pajėgų arsenalą ir pajėgumus, įskaitant branduolinius ginklus, savo teritorijai apginti, jei NATO valstybės mėgintų izoliuoti Kaliningrado regioną nuo visos šalies“.

(papildytas visas tekstas)

Londonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės (JK) kovos su terorizmu policija pranešė, kad sulaikė dvigubą JK ir Irano pilietybę turintį vyrą dėl sekmadienį oro bazėje Anglijos pietvakariuose įvykusio mįslingo „didelio incidento“.

Apie sulaikymą pranešta po to, kai JK ministras pirmininkas Andy Burnhamas britų visuomeniniam transliuotojui BBC pareiškė, jog yra „tvirtų požymių, kad Iranas prisidėjo prie to, kas savaitgalį įvyko RAF Ferforde“ – bazėje, kuria JAV kariuomenė naudojasi kare prieš Iraną.

Kovos su terorizmu policija ketvirtadienį pareiškime nurodė, kad „dėl įtarimų teroristinių veiksmų rengimu“ Vestminsteryje, Londono centre, buvo „sulaikytas 27-erių vyras, turintis dvigubą JK ir Irano pilietybę“.

Policija nurodė, kad antras vyras, kuris yra JK pilietis, buvo apklaustas, tačiau nebuvo sulaikytas, o Vestminsteryje buvo atliktos kratos dviejuose objektuose.

Policija į bazę Kotsvoldse buvo iškviesta sekmadienio rytą, dėl to buvo evakuotas netoliese esantis kaimas ir paskelbtas „didelis incidentas“.

Netoli šios oro bazės esančiame Velfordo kaime gyvenantis ūkininkas iškvietė policiją, pamatęs kelią blokuojančius furgonus ir grupę kaukėtų vyrų.

Policija įvykio vietoje sulaikė penkis Londone gyvenančius britus – maždaug 25 metų vyrus – ir patikrino kelias transporto priemones. Pirmadienį vyrai buvo paleisti už užstatą, tačiau šį sprendimą sukritikavo Vašingtonas.

Policija pranešė, kad įvykio vietoje sprogmenų nerasta, o pareigūnai grėsmės pobūdžio nepaaiškino.

Prie mįslingumo prisidėjo britų žiniasklaidos pranešimai, kad pareigūnus apie incidentą informavo vienas iš pradinių įtariamųjų, tačiau policija šių pranešimų nekomentavo.

Kovos su terorizmu policijos vyresnioji nacionalinė koordinatorė Vicki Evans ketvirtadienį pareiškime teigė, kad tyrimas yra „itin sudėtingas“, o policija nagrinėja „visas galimas versijas, įskaitant galimą užsienio valstybės dalyvavimą“.

Irano ambasada Londone kiek anksčiau pareiškė, kad „kategoriškai atmeta ir griežtai smerkia“ spėliones, jog Iranas yra susijęs, o užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pažymėjo, kad A. Burnhamas klysta.

(papildyta nuo antros pastraipos)

Maskva, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atmetė galimybę susitarti su Ukraina dėl tolimųjų smūgių paliaubų, Maskvai stiprinant atakas iš oro prieš Kyjivą.

Rusija suintensyvino tokius smūgius. Ukraina kaltina Maskvą sąmoningai smogiant civiliniams objektams ir verčiant Kyjivą beveik nuolat būti pavojaus parengtyje, šaliai ruošiantis dar vienai sunkiai žiemai.

Ukraina atsako puldama Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, naftos ir degalų saugyklas bei eksporto infrastruktūrą, kad sumažintų Maskvos pajamas iš energetikos sektoriaus.

„Mums sakoma: tegul jie nustoja smogti jūsų naftos perdirbimo gamykloms, o jūs nustosite smogti jų laivams. Tai tiesiog juokinga“, – Valdajaus politiniame forume sakė V. Putinas.

Paklaustas, kaip Rusija reaguotų į tokį pasiūlymą, jis atsakė: „Ne.“

V. Putinas ketvirtadienį sakė, kad Rusija prarado maždaug 1 proc. savo bendrojo vidaus produkto dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Dėl šių smūgių šią vasarą visoje šalyje kilo degalų trūkumas. 

Tuo metu Rusijos smūgių taikiniais tapo Ukrainos plieno pramonės įmonės, tiekimo grandinės, ypač geležinkelių sektoriuje, ir dideli sandėliai.

Šie smūgiai taip pat smarkiai apribojo grūdų eksportą per Juodąją jūrą – svarbų Kyjivo pajamų šaltinį.

Vilnius, spalio 1 d. (ELTA). Kasmetiniuose naujienų portalo „Delfi“ apdovanojimuose įtakingiausiu 2026-ųjų politiku išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda, įtakingiausiu verslo atstovu tapo statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis, įtakingiausia valstybės tarnautoja – generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Įtakingiausiu visuomenininku išrinktas Andrius Tapinas, žiniasklaidos atstovu – Edmundas Jakilaitis, pramogų pasaulio atstovu – Arūnas Valinskas, įtakingiausiu sportininku – Mykolas Alekna.

Specialus „Delfi“ apdovanojimas už atsakingą lyderystę skirtas Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovui Vilmantui Vitkauskui.

Apdovanojimai įteikti žmonėms, kurie visuomenės ir elito vertinimu išrinkti įtakingiausiais Lietuvoje. 

Sudarant šiuos reitingus remiamasi skirtingais tyrimais – visuomenės nuomonę aiškinasi tyrimų agentūra „Spinter“, elito atstovų – žurnalas „Reitingai“. 

Nuo 2025-ųjų pirmą kartą skelbiamas ir apibendrintas reitingas, sudarytas pagal specialiai sukurtą metodiką.

Tradiciškai skelbiami įtakingiausiųjų sąrašai 7 grupėse: politikų, verslininkų ir ekonomistų, tarnautojų arba pareigūnų, visuomenininkų, žiniasklaidos, sporto bei pramogų pasaulio atstovų.

Šį tyrimą „Delfi“ organizuoja 12-ą kartą.

Maskva, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Jei būtų užpultas Rusijos Kaliningrado eksklavas, Maskva svarstytų galimybę panaudoti visų rūšių ginklus, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bet tvirtino, kad Maskva nieko neketina pulti.

V. Putinas tai pareiškė didėjant įtampai dėl Kaliningrado – smarkiai militarizuotos Rusijos teritorijos, besiribojančios su Lenkija, Lietuva ir Baltijos jūra.

„Jei būtų tiesiogiai užpulta Rusijos Federacija (...) tuomet, žinoma, neišvengiamai ir nedelsiant būtų svarstomas klausimas dėl visų mūsų šalies turimų rūšių ginklų panaudojimo. Tai neišvengiama“, – kasmetiniame Valdajaus forume sakė V. Putinas.

Pastaraisiais mėnesiais NATO šalys surengė kelerias karines pratybas netoli Kaliningrado. Į tai reaguodama Maskva paskelbė pareiškimą, smerkiantį, jos žodžiais, „provokuojančius Šiaurės Atlanto Aljanso vadovybės ir NATO valstybių narių pareiškimus bei veiksmus“.

Savo ruožtu NATO pasmerkė Rusijos „grasinimus panaudoti jėgą, įskaitant bet kokią neatsakingą branduolinę retoriką“.

Ketvirtadienį V. Putinas dar kartą pasmerkė „vienas po kitų rengiamas karines pratybas Baltijos jūroje“ ir „bandymus perimti“ Rusijos laivus. „Visa tai yra eskalacija“, – sakė jis.

„Mes neketiname nieko pulti – nei 2029-aisiais, nei 2030-aisiais, nei 2050-aisiais“, – sakė V. Putinas.

„Tačiau jei susidursime su agresija, būsime priversti atsakyti. Europos šalių piliečiai turi tai aiškiai suprasti“, – pridūrė jis.

(papildysime)

Londonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės (JK) kovos su terorizmu policija ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė dvigubą JK ir Irano pilietybę turintį vyrą dėl sekmadienį oro bazėje Anglijos pietvakariuose įvykusio mįslingo didelio incidento.

Kovos su terorizmu policija pareiškime teigė, kad atliekant tyrimą dėl sekmadienio įvykių netoli RAF Ferfordo „dėl įtarimų teroristinių veiksmų rengimu“ Londono centre buvo „sulaikytas 27-erių vyras, turintis dvigubą JK ir Irano pilietybę“, o antras vyras buvo apklaustas.

Stokholmas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė tirianti įtariamą naftos išsiliejimą Baltijos jūroje prie Gotlando salos krantų.

Išsiliejimas trečiadienį buvo aptiktas laivybos kelyje į pietryčius nuo Gotlando, atliekant Europos palydovinę stebėseną. Pakrančių apsaugos tarnybos orlaivis vėliau patvirtino, kad vandenyje, regis, plūduriuoja nafta.

Į vietą buvo išsiųsti naftos išsiliejimams likviduoti skirti orlaiviai ir laivai, tačiau pakrančių apsaugos tarnyba nurodė, kad „ketvirtadienio rytą išsiliejimo pėdsakų nebebuvo“.

Vis dėlto artimiausiomis dienomis orlaiviai toliau stebės teritoriją, pridūrė tarnyba.

Pakrantėje ar netoli jos naftos neaptikta. Pakrančių apsaugos tarnyba pradėjo tyrimą, tačiau „šiuo metu įtariamųjų nėra“.

Civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas teigė, kad vyriausybė „atidžiai stebi padėtį ir nuolat gauna naujausią informaciją iš atitinkamų institucijų“.

Kyjivas, spalio 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos ketvirtadienį neutralizavo 78 iš 97 Rusijos paleistų smogiamųjų dronų.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.

Ketvirtadienį nuo 6.30 val. iki 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą 97 smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, įskaitant 66 reaktyvinius dronus, taip pat „Gerbera“ ir kitų tipų dronais.

Pirminiais duomenimis, oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 78 bepiločius orlaivius, įskaitant 55 reaktyvinius dronus.

Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad 18 val. šalies oro erdvėje tebebuvo apie dešimt smogiamųjų dronų, ir paragino gyventojus neignoruoti oro pavojaus signalų.

Vašingtonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Neginkluotos JAV pilietės Renee Good, kurią per plataus masto federalinę kampaniją nušovė imigracijos pareigūnas, šeima ketvirtadienį padavė prezidento Donaldo Trumpo administraciją į teismą, kalbėdama apie neteisėtą gyvybės atėmimą ir pilietinių teisių pažeidimus.

37-erių R. Good sausio 7 d. žuvo Mineapolyje, kai Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnas per operaciją „Metro Surge“ – administracijos vykdytą masinį pajėgų dislokavimą Minesotoje – tris kartus šovė į jos automobilį.

Jos šeima federaliniam teismui pateikė du ieškinius.

Viename iš jų minimos Jungtinės Valstijos ir pagal Federalinį deliktinių reikalavimų įstatymą prašoma atlyginti žalą dėl neteisėto gyvybės atėmimo, aplaidumo ir kitų neteisėtų veiksmų.

Antrajame minimas žudikas Jonathanas Rossas ir aukšto rango D. Trumpo administracijos pareigūnai, įskaitant tuometę vidaus saugumo sekretorę Kristi Noem ir Baltųjų rūmų personalo vadovės pavaduotoją Stepheną Millerį.

Abu D. Trumpo pareigūnai nepagrįstai apkaltino R. Good terorizmu, o K. Noem spaudos konferencijoje melagingai pareiškė, kad auka „bandė partrenkti teisėsaugos pareigūną“.

Antrajame ieškinyje kalbama apie sąmokslą pažeisti pilietines teises pagal 1871 m. Kukluksklano įstatymo nuostatas. Tvirtinama, kad per imigracijos operaciją sąmoningai taikytasi į somaliečių ir ispanakalbių bendruomenes ir siekta įbauginti žmones, kurie protestavo arba stebėjo federalinius pareigūnus.

„Renee mirtis nebuvo nelaimingas atsitikimas“, – nurodė šeimos advokatai ir pavadino ją nuspėjamu politikos, kuri skatino agresyvias konfrontacijas, rezultatu.

D. Trumpo administracija gynė savo griežtą imigracijos politiką ir pareigūnų veiksmus, tvirtindama, kad J. Rossas pagrįstai panaudojo mirtiną jėgą.

Vaizdo įraše, kuriame užfiksuoti šūviai, matyti, kaip R. Good ramiai kalbasi su pareigūnais iš savo automobilio, o netrukus po to mėgina nuvažiuoti.

Šeimos ieškinyje teigiama, kad ji buvo neginkluota, nebuvo įtariama jokiu nusikaltimu ir tuo metu, kai J. Rossas pradėjo šaudyti, suko automobilio vairą tolyn nuo jo.

R. Good žūtis sukėlė protestus Mineapolyje ir sustiprino kritiką administracijos deportacijų kampanijai.

Po dviejų savaičių per susirėmimą mieste federaliniai imigracijos pareigūnai nušovė kitą JAV pilietį – intensyviosios terapijos slaugytoją Alexą Pretti.

R. Good žūtis taip pat sukėlė sumaištį Teisingumo departamente, kai Mineapolio federaliniams prokurorams nebuvo leista atlikti tyrimo susijusių pareigūnų atžvilgiu, o keli iš jų protestuodami atsistatydino.

Departamentas nepateikė kaltinimų nė vienam pareigūnui dėl nė vieno nužudymo, nors Minesotos institucijos tiria abu atvejus dėl galimų valstijos teisės pažeidimų.

„Tai, kas nutiko mums, niekada neturėtų nutikti jokiai šeimai. Joks vaikas dėl to neturėtų augti be vieno iš tėvų. Niekas neturėtų prarasti sesers ar dukters. Niekas neturėtų gyventi be savo gyvenimo meilės“, – sakė R. Good žmona Becca Good.

„Atsakomybė – tikra atsakomybė – yra vienintelis būdas užtikrinti, kad jokiai kitai šeimai nereikėtų patirti to, ką patyrėme mes“, – pabrėžė ji.

Briuselis, spalio 1 d. (PAP-ELTA). Lenkijos karinis atstovas NATO ir Europos Sąjungoje (ES) generolas Piotras Blazeuszas pareiškė, kad Rusija neturi pajėgumų įsiveržti į NATO šalį, nes ją stabdo Ukraina. 

Generolas dalyvavo uždarame Europos Parlamento (EP) Saugumo ir Gynybos komitetų posėdyje, skirtame strateginiam Suvalkų koridoriui – Lenkijos ir Lietuvos pasienio teritorijai, per kurią eina svarbūs transporto, energetikos ir logistikos maršrutai.

„Šiuo metu Ukrainos pajėgų dėka Rusija negali pradėti jokios invazijos į NATO šalį. Ji tiesiog nepajėgi to padaryti“, – prieš diskusiją žurnalistams sakė generolas.

Tačiau, pasak jo, Maskva gali mėginti kelti problemų, siekdama susilpninti Vakarų valstybes ir parengti dirvą galimiems veiksmams ateityje.

P. Blazeuszo teigimu, NATO yra pasirengusi eskalacijai: parengti Suvalkų koridoriaus gynybos planai, o vyriausiajam NATO pajėgų Europoje vadui (SACEUR) suteikti papildomi įgaliojimai, kad būtų galima greičiau reaguoti į grėsmes.

Lenkijos karinis atstovas pabrėžė, kad NATO yra atsakinga už karinę gynybos sritį, o ES turėtų naudoti ekonomines ir teisines poveikio Rusijai priemones. Toks bendradarbiavimas gali sukelti Rusijai „strateginių dilemų“.

Suvalkų koridorius, apimantis Lenkijos Suvalkų, Augustavo ir Seinų teritorijas bei pietvakarines Lietuvos teritorijas, yra vienintelė sausumos jungtis, siejanti Baltijos valstybes su Lenkija ir likusia NATO dalimi. Šis siauras koridorius skiria Rusijos Kaliningrado eksklavą nuo artimos Maskvos sąjungininkės Baltarusijos.