Ryga, birželio 9 d. (LETA-ELTA). Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į kitas šalis, siekdama kurstyti nesantaiką ir pakirsti Europos paramą Ukrainai, antradienį per spaudos konferenciją po Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) premjerų susitikimo Taline pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad Ukraina reaguoja į Rusijos atakas. Tačiau kitaip nei Rusija, Ukraina kitur nukreipia priešo dronus, jei jie nėra nukreipti į karinius taikinius.

Pasak Ukrainos vadovo, Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į kitas šalis, įskaitant Baltijos valstybes ir Suomiją, siekdama skleisti žinią, kad Ukraina yra bloga. 

Paklaustas, ką Ukraina gali dėl to padaryti, V. Zelenskis atsakė, kad būtent tai ir yra bendradarbiavimo dėl dronų susitarimo tikslas. Pagal šį susitarimą Ukraina galės pasidalyti savo patirtimi dronų sektoriuje, įskaitant gynybą nuo dronų. Ukraina yra pasirengusi siųsti savo ekspertus į šalis, kurioms gresia nukreipti dronai, sakė V. Zelenskis. 

Antradienį Taline V. Zelenskis ir Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas pasirašė dronų sutartį. 

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad ši sutartis leis nuolat bendradarbiauti su Ukrainos dronų ekspertais, nes Ukraina turi geriausias žinias, kaip apsaugoti dangų.  

A. Kulbergas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmadienį į Latviją įskridusį droną numušė naikintuvas, bet tai nebuvo veiksmingiausias būdas. 

„Gerai parodyti, kad galime tai padaryti, bet turime būti veiksmingesni“, – sakė Latvijos ministras pirmininkas. 

Pirmadienio rytą Prancūzijos naikintuvai, priklausantys NATO Baltijos oro policijos misijai, numušė užsienio droną, įskridusį į Latviją dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių. Tai buvo pirmas kartas, kai užsienio dronas buvo numuštas Latvijos oro erdvėje. 

Pranešta, kad pagal A. Kulbergo ir V. Zelenskio pasirašytą dronų sutartį Ukraina įsipareigojo teikti paramą perduodant patirtį, ypač bepiločių sistemų ir oro gynybos srityje, dalytis unikalia Ukrainos karine ir civiline patirtimi.

Londonas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Konflikto nuniokotoje Pietų Sudano Džonglėjaus valstijoje šeimos ir vaikai yra priversti maitintis lapais ir vandens lelijomis, nes alkis jau pasiekė badmečio lygį, antradienį pranešė britų labdaros organizacija „Save the Children“.

Džonglėjaus valstija jau kuris laikas yra smurto židinys, kuriame prezidentui Salvai Kiirui lojalūs vyriausybės kariai susiduria su smogikų grupuotėmis, palaikančiomis jo ilgametį varžovą Rieką Macharą.

Remiantis Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų duomenimis, politinis elitas iš valstybės pasisavino milijardus dolerių, vienos iš skurdžiausių pasaulio šalių gyventojus palikdamas beveik be jokių paslaugų ar paramos.

„Kai kuriose (Džonglėjaus) vietovėse šeimos ir vaikai maitinasi pelkėse surinktais lapais ir vandens lelijomis bei sėjai skirtomis sėklomis, o motinos valandų valandas klajoja po užliejamas lygumas, ieškodamos savo vaikams ko nors valgomo“, – teigiama organizacijos „Save the Children“ pranešime.

Naujausiais Integruotos maisto saugos etapų klasifikacijos (IPC) duomenimis, Pietų Sudane daugiau nei 7,8 milijono žmonių kenčia nuo didelio alkio, o kai kurios šalies dalys yra ant bado ribos.

„Šiais metais padėtis yra pavojingesnė nei kitais metais. Saugumo stoka daro neigiamą poveikį maisto auginimui“, – sakė sveikatos priežiūros darbuotoja iš Džonglėjaus valstijos Boro ligoninės Tabisa Ajer, kurios žodžius savo pranešime cituoja „Save the Children“.

Remiantis IPC duomenimis, apie 2,2 milijono vaikų iki penkerių metų amžiaus reikia gydyti dėl ūmaus neprievalgio, iš jų beveik 700 tūkst. kenčia nuo sunkaus ūmaus neprievalgio.

„Save the Children“ teigia, kad dėl didžiulio bado tūkstančiams vaikų teko mesti mokyklą, o daugelis iš jų buvo priversti eiti dirbti arba tuoktis.

Šiai labdaros organizacijai teko nutraukti kai kurias savo programas, kai jos patalpas užpuolė ir nusiaubė ginkluotos gaujos.

„Tarptautinės pagalbos karpymas ir toliau neproporcingai smogia labiausiai pažeidžiamiems žmonėms vienoje iš labiausiai pažeidžiamų pasaulio valstybių“, – teigė už šią šalį atsakingas organizacijos direktorius Chrisas Nyamandis.

„Šios padėties galima išvengti ir ją sušvelninti, kol nukentės dar daugiau vaikų“, – pridūrė jis.

2011 m. Pietų Sudanas atsiskyrė nuo Sudano, tačiau netrukus jame kilo pilietinis karas, ir šalis iki šiol kenčia nuo didžiulio skurdo, korupcijos ir nesaugumo.

Vilnius, birželio 9 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį lankėsi biotechnologijų įmonėje „Northway Biotech“, kur su šios įmonės atstovais aptarė eksporto plėtros galimybes, biotechnologijų tyrimų srities perspektyvas.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), vizito metu ministras teigė, kad Lietuvos biotechnologijų sektorius yra viena sparčiausiai augančių ir didžiausią tarptautinį potencialą turinčių sričių, o mūsų įmonės sėkmingai įsitvirtina tarptautinėse rinkose. K. Budrys akcentavo eksporto plėtros svarbą ir išskyrė JAV kaip strateginę Lietuvos biotechnologijų eksporto kryptį. 

„Lietuva turi realią galimybę tapti viena globalių biotechnologijų lyderių, tačiau tam būtina nuosekli valstybės ir verslo partnerystė. Lietuvos įmonių plėtra ir sėkminga veikla įvairiose pasaulio šalyse įrodo, kad Lietuvos įmonės gali konkuruoti ir sėkmingai veikti globaliu mastu, o valstybės užduotis – padėti tokioms įmonėms dar drąsiau žengti į tarptautines rinkas ir kurti aukštos pridėtinės vertės inovacijas. URM ir toliau nuosekliai dirbs, siekdama stiprinti Lietuvos verslo pozicijas globaliose rinkose ir padėti atverti naujas partnerystes“, – pranešime kalbėjo ministras.

K. Budrys su įmonės vadovybe taip pat aptarė Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę biotechnologijų srityje bei artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus.

Susitikimo metu pristatyta ir „Bio City“ vizija – vienas didžiausių planuojamų gyvybės mokslų miestelių Europoje, kurio ilgalaikė vertė gali siekti iki 7 mlrd. eurų.

Berlynas, birželio 9 d. (dpa-ELTA). Irano teismų sistema konfiskavo daugiau nei 200 vyriausybės kritikų ir oponentų turto vienetų, antradienį pareiškė šalies teismų sistemos atstovas, išdavikais pavadinęs tuos, kurių turtas buvo konfiskuotas.

Teismų sistemos atstovas Asgharas Jahangiras teigė, kad iš „tėvynės išdavikų“ sistemingai konfiskuojamas turtas ir lėšos. 

Nuo karo pradžios Irane dešimtims žmonių buvo įvykdyta mirties bausme. Nuo vasario pabaigos, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis užpuolė Iraną, didžiųjų Irano miestų gyventojai taip pat pranešė apie didėjančias represijas. 

Jos apima ir padažnėjusias saugumo tarnybų vykdomas transporto priemonių patikras miestuose. Daugelis iraniečių yra susirūpinę, kad bus įšaldytos kritikų banko sąskaitos.

Irano vyriausybė tokias priemones teisina kova su įtariamais šnipais ir išdavikais.

Kritikai taip pat kaltina Irano vadovybę siekiant panaudoti konfiskuotą turtą savo finansams sustiprinti.

Vilnius, birželio 9 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 9 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad su šeimos nariais į darbo vizitus Italijoje bei Vatikane vykusi bei delegacijų, kuriose buvo ir jos artimieji, sudarymų potvarkius pasirašiusi premjerė Inga Ruginienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. 

Tuo metu Seime nepritarta opozicijos iniciatyvai parlamente suburti laikinąją tyrimo komisiją, kuri artimiausiais mėnesiais aiškintųsi gegužę paaiškėjusios Registrų centro (RC) duomenų vagystės aplinkybes. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Trečiadienį dėl koalicijos derėsis socdemais ir demokratai, ketvirtadienį prisijungs „valstiečiai“. Apie tai antradienį pranešė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius po Briuselyje vykusio susitikimo su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiais. Susitikime trijų potencialių koalicijos partnerių partijų pirmininkai aptarė koalicijos formavimo perspektyvas. Pasak Socialdemokratų partijos lyderio, keisis ir Vyriausybės programa, tačiau kol kas anksti pasakyti, kokiose konkrečiai srityse.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad su šeimos nariais į darbo vizitus Italijoje ir Vatikane vykusi bei delegacijų, kuriose buvo ir jos artimieji, sudarymų potvarkius pasirašiusi premjerė Inga Ruginienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Jai pateiktas nurodymas grąžinti su artimų asmenų kelionėmis susijusias patirtas išlaidas Vyriausybės kanceliarijai. Anot komisijos pirmininko Gedimino Sakalausko, pagrindiniu motyvu šiam komisijos sprendimui tapo tai, kad Vyriausybės vadovė pati pasirašinėjo potvarkius dėl vizitų delegacijų sudarymo. G. Sakalausko teigimu, artimieji, pagal įstatymą, gali padėti atstovauti valstybei, bet tai esą turi būti daroma, laikantis galiojančių normų. Savo ruožtu pati premjerė teigė, kad tokį VTEK sprendimą skųs. Apie tai informavęs jos patarėjas Ignas Dobrovolskas nurodė, kad ministrė pirmininkė vadovavosi galiojančiomis taisyklėmis ir protokolo reikalavimais.

Seimas nepritarė Nerijaus Meilučio kandidatūrai į Apeliacinio teismo pirmininkus. Už jo kandidatūrą į teismo pirmininkus slaptame balsavime balsavo 25 Seimo nariai, prieš – 53, susilaikė 24 parlamentaro nariai. N. Meilutis į Apeliacinio teismo pirmininkus kandidatavo antrai kadencijai. Taip pat nepritarta ir Mariaus Bartninko paskyrimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju. Jo kandidatūrą palaikė 32 parlamentarai, prieš buvo 44 Seimo nariai, susilaikė 25. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sakė nesuprantantis, kodėl šioms kandidatūroms nebuvo pritarta. 

Prokuratūra praplėtė ikiteisminį tyrimą dėl duomenų nutekinimo iš Registrų centro (RC) istorijoje, nutarus, kad bus tiriamas ir galimas tarnybinių pareigų neatlikimas užtikrinant informacinių sistemų saugumą. Balandį minėtas tyrimas buvo pradėtas dėl trijų Baudžiamojo kodekso straipsnių, susijusių su galimu neteisėtu duomenų perėjimu, o nuo pirmadienio prokuratūra ėmė vertinti ir galimą pareigų neatlikimo atvejį. Šiuo metu įtarimai tyrime niekam nepareikšti. Gegužę paskelbta, kad iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.  Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras siūlo skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, kaip įtariama, Žvėryno rajone pernai nužudžiusiam paauglį. Byla jau išnagrinėta. Nuosprendis nepilnamečiui bus skelbiamas Vilniaus apygardos teisme birželio 15 dieną. Eltos žiniomis, nepilnametis gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, prašo švelnesnės bausmės. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, asmuo, kuris kankinant arba kitaip itin žiauriai nužudė, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Pagal įstatymus, Lietuvoje nepilnamečiai už nužudymą gali būti teisiami nuo 14 metų, o laisvės atėmimo bausmė jiems negali viršyti 10 metų. Nusikaltimo padarymo metu vaikinui jau buvo suėję 14 metų. Nepilnametis laikomas suimtas, jo suėmimo terminas buvo pratęstas. Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, šioje baudžiamojoje byloje dėl itin žiauraus 15-mečio (gim. 2010 m.) nužudymo kaltinimai pareikšti kitam paaugliui, aukos bendraamžiui (gim. 2010 m.). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai rugpjūtį, gavus pranešėjos pareiškimą, jog iš namų išėjo ir negrįžo jos nepilnametis sūnus. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, dingusio 15-mečio kūno dalys buvo rastos komunalinių atliekų konteineryje ir netoliese esančiame miškelyje sostinės Žvėryno mikrorajone. 

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras kol kas nemato poreikio visuotinio šaukimo įvedimui. Pasak kariuomenės vado, dabar pakanka šaukiamojo amžiaus vyrų skaičiaus, juolab kad reikšmingą dalį tarnybą pradedančių jaunuolių sudaro savanoriai. Jo teigimu, pastaruosius metus buvo imtasi nemažai priemonių, kurios leido kasmet parengti apie tūkstančiu karių daugiau nei anksčiau, šiandien įvairiomis formomis parengiama beveik 6 tūkst. Karių per metus. Kariuomenės vado tvirtinimu, tai jau yra natūrali riba, kuri ir būtų realus visuotinio šaukimo mastas. Tuo metu kalbėdamas apie privalomą merginų šaukimą, R. Vaikšnoras pažymėjo, kad galimybė moterims tarnauti kariuomenėje egzistuoja ir dabar.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui siųsti Lietuvos karius į jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijas Hormuzo sąsiauryje. Už projektą balsavo 87 Seimo nariai, 2 pasisakė prieš, 15 parlamentarų susilaikė. Už įstatymo projektą pasisakantys Seimo nariai teigė, kad Lietuva tokiu būdu turėtų galimybę mokytis išminavimo realiomis sąlygomis. Vis dėlto, karių siuntimui į Hormuzo sąsiaurį oponuojantys parlamentarai tikino, kad įstatymo projektas yra neapibrėžtas ir kelia klausimų, kieno interesai Persų įlankoje bus ginami. Projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje. Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

„Artea“ bankas nekeičia šių metų ekonomikos augimo prognozės ir numato, kad šiemet Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 3,3 proc., kitąmet – 2,1 proc.  Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, paspartės iki 5,5 proc., tačiau 2027 metais turėtų sulėtėti iki 3 proc. Banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė neatmeta, kad rudenį gali tekti infliacijos prognozę didinti. Vis dėlto, jos teigimu, tikimasi, kad infliacija nepalies plataus prekių ir paslaugų spektro. Be to, anot ekonomistės, atlyginimų kilimas turėtų lenkti infliaciją, todėl gyventojų perkamoji galia neturėtų nukentėti. Prognozuojama, kad vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet augs 8,2 proc., o kitąmet – 6,8 proc. Tuo metu darbo rinkos situacija, „Artea“ vertinimu, išlieka stabili, vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 7 proc., o kitąmet – 7,2 proc. 

Į valstybės paramą saulės elektrinėms pretenduojantiems gyventojams antradienį susiduriant su sistemos trikdžiais, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas situaciją vadina nepriimtina. Jis teigė neatmetantis galimybės, kad ateityje gali tekti ieškoti būdų lėšas skirstyti kitais būdais, ne per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sistemas. Anot jo, APVA turėtų pateikti konkrečius sprendimus, kodėl sistema stringa, ir užtikrinti, kad situacija daugiau nepasikartotų. Agentūros teigimu, siekiant užtikrinti, jog gyventojai galėtų sklandžiai užregistruoti savo paraiškas nelaukdami, kol bus visiškai pašalinti sutrikimai, nuo šiol paraiškas sistemoje galima teikti ir be pridedamų dokumentų. Valstybės paramai saulės elektrinėms iš viso skirta 13 mln. eurų. 14 val. duomenimis, didžioji dalis jos jau buvo rezervuota – iš viso 11 mln. eurų, gauta 9,2 tūkst. paraiškų.

Seimas nepritarė opozicijos iniciatyvai parlamente suburti laikinąją tyrimo komisiją, kuri artimiausiais mėnesiais aiškintųsi gegužę paaiškėjusios Registrų centro (RC) duomenų vagystės aplinkybes. Tiesa, projektą nuspręsta ne atmesti, o grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, todėl opozicija tikina, kad projektas greitu metu gali vėl būti teikiamas parlamentui. Komisiją norėta įpareigoti atlikti tyrimą ir atsakyti į 19 klausimų, daugiausia susijusių su valstybės registrų kontrole ir apsauga, duomenų nutekėjimo incidento chronologija, institucijų atsakomybe, veiksmais ir visuomenės informavimu sužinojus apie vagystę. Pristatydamas nutarimą antradienį konservatorius Laurynas Kasčiūnas Seimo tribūnoje kalbėjo, jog esminis klausimas kyla dėl to, ar šiuo metu yra tinkamai įvertintas šio incidento poveikis nacionaliniam saugumui, aiškino pasigendantis politinės lyderystės bei atsakomybės. Anksčiau opozicija neatmetė, kad, jeigu parlamentas nepalaikytų iniciatyvos suburti šią komisiją, būtų svarstoma inicijuoti ministrų interpeliaciją.

„Sodra“ teigia, kad nuo liepos įsigaliojanti nauja nedarbo išmokų tvarka gyventojus skatins greičiau sugrįžti į darbo rinką, suteiks daugiau finansinio saugumo priešpensinio amžiaus žmonėms. Pagal naują tvarką, keisis teisės į išmoką įgijimo sąlygos, jų apskaičiavimo tvarka, taip pat minimalios ir maksimalios išmokos dydžiai, atsiras papildomų galimybių bedarbiams, kuriems liko nedaug laiko iki pensinio amžiaus. Maksimalus nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpis nuo liepos išliks 9 mėnesiai, kaip ir iki šiol, kas tris mėnesius išmokos dydis mažės. „Sodros“ atstovų teigimu, pastaraisias metais bedarbių skaičius šalyje didėjo. Šį balandį nedarbo draudimo išmoką gavo 81,4 tūkst. žmonių – 1,1 proc. mažiau nei prieš metus, kai gavo 82,3 tūkst. gyventojų. Pernai nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. gyventojų. 

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybininkai pasiekė paskutinius derybų dėl taikos susitarimo Artimuosiuose Rytuose etapus, o Iranas ir Izraelis nutraukė naujus susirėmimus, kurie sukėlė grėsmę, kad vėl įsiliepsnos prieš kelis mėnesius prasidėjęs karas. Iranas ir Izraelis „atakavo vienas kitą, o dabar per mane susitarė liautis, ir mes esame paskutiniuose labai gero susitarimo etapuose“, – žurnalistams sakė JAV lyderis. Paklaustas, ar tai bus dienų, ar savaičių klausimas, jis pažymėjo, kad prireiks „dviejų ar trijų dienų“. Teheranas ne kartą pabrėžė, kad į bet kokį susitarimą turėtų būti įtrauktas ir Libanas, kur Izraelis kariauja su Irano remiama grupuote „Hezbollah“, ir sekmadienį paleido raketas į Izraelį. Nepaisant JAV spaudimo laikytis santūrumo, tai išprovokavo Izraelio atsaką.

Muskatas, birželio 9 d. (dpa-ELTA). JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) antradienį patvirtino, kad pirmadienį vakare prie Omano krantų netoli Hormuzo sąsiaurio sudužus sraigtasparniui „Apache“, JAV pajėgos sėkmingai išgelbėjo du įgulos narius.

„Kariai buvo sėkmingai išgelbėti per maždaug dvi valandas, jų būklė yra stabili. Nelaimingo atsitikimo priežastys šiuo metu tiriamos“, – teigiama CENTCOM pranešime.

Vadavietė pridūrė, kad karinis sraigtasparnis sudužo „patruliuodamas regiono vandenyse“. Remiantis CENTCOM svetainėje pateikta informacija, koviniai sraigtasparniai „Apache“ dažniausiai naudojami didelio tikslumo smūgiams, artimosios oro paramos operacijoms ir oro žvalgybai.

Sekmadienį Irano ginkluotosios pajėgos, nepaisydamos su JAV sudarytų paliaubų, pirmą kartą per du mėnesius paleido raketas į Izraelį. Atsakydamos į tai, Izraelio karinės oro pajėgos sudavė keletą smūgių Iranui.

Abi šalys paskiau pirmadienį paskelbė, kad sustabdys tarpusavio karo veiksmus.

Paliaubos tarp Jungtinių Valstijų ir Irano, dėl kurių buvo susitarta praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną, galioja nuo balandžio 8 d.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia susitarti su Iranu, kad konfliktas būtų išspręstas ilgam laikui. Tačiau naujausi įvykiai tampa rimtu išbandymu deryboms.

Iki šiol D. Trumpas stengėsi nesureikšminti pasekmių ir teigė, kad susitarimui pritarti turės ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

Talinas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tikisi, jog Europos Sąjunga (ES) priims sprendimus dėl visų šešių derybų skyrių atidarymo.

„Labai tikimės tvirtų politinių Europos Sąjungos sprendimų, kurie gali ir turėtų būti priimti jau šią vasarą. Ukraina padarė viską, kas būtina, kad derybose dėl narystės būtų atidaryti šeši skyriai, ir dabar, artėjančiuose Europos Sąjungos susitikimuose, turėtų būti priimti sprendimai šiuo klausimu. Kliūčių nėra. Ir svarbu, kad ši pažanga būtų padaryta – skyriai būtų atidaryti – ir kad rusai taip pat matytų, jog Europa laikosi savo pažadų ir neatsisako savo interesų“, – „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis po susitikimo su Estijos prezidentu Alaru Kariu.

Jis taip pat padėkojo Estijai, suorganizavusiai  Ukrainos ir Šiaurės bei Baltijos šalių susitikimą aukščiausiuoju lygiu. 

V. Zelenskis teigė per jį aptaręs pagrindinius prioritetus, įskaitant aiškią diplomatinę pažangą, oro gynybos stiprinimą ir paramą Ukrainos narystei ES.

Birželio 4 d. ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras pranešė, kad Taryba oficialiai pradėjo pirmojo pagrindų skyriaus atidarymo procesą stojimo derybose su Ukraina ir Moldova.

Vilnius, birželio 9 d. (ELTA). Premjerė Inga Ruginienė antradienį dalyvavo Šiaurės-Baltijos valstybių aštuoneto (NB8) ministrų pirmininkų susitikime Taline. Jame aptartas bendradarbiavimas stiprinant šalių saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai, ekonominį konkurencingumą ir kitas šalims svarbias temas.

Prie Estijoje įvykusio NB8 susitikimo prisijungė ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat nuotoliniu būdu premjerai kalbėjosi su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Macronu.

„Neturime prabangos veikti pavieniui, kai susiduriame su bendrais iššūkiais ir grėsmėmis. Šiaurės ir Baltijos šalys kartu gali efektyviau ginti savo interesus, stiprinti saugumą, vystyti gynybos inovacijas. Kaip bendraminčiai, suprantame, kad solidarumas būtinas, tolesnis uždavinys – stiprinti visa tai praktiniame bendradarbiavimo lygmenyje“, – antradienį išplatintame pranešime sakė I. Ruginienė.

Šiaurės-Baltijos aštuoneto premjerai taip pat paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo pažymėtas regiono šalių pasiryžimas stiprinti visapusišką partnerystę, ypatingai per saugumą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms. Jame išreikštas siekis glaudžiau bendradarbiauti stiprinant gynybos pramonę, regionines tiekimo grandines ir vykdant gynybos srities pirkimus.

Taip pat paskelbtas bendras NB8 ir Ukrainos pareiškimas.

„Ukrainiečių technologijos šiandien kuria persvarą mūšio lauke – tai patirtis ir žinios, kurių būtina mokytis. Remdami Ukrainą kovoje už laisvę, lygiagrečiai turime gilinti tarpusavio bendradarbiavimą, nes Rusija, akivaizdu, išliks ilgalaike grėsme Europos saugumui“, – pranešime sakė Vyriausybės vadovė. 

Vienoje iš darbinių NB8 susitikimo sesijų dėmesys skirtas konkurencingumui, skaitmeninei ir dirbtinio intelekto infrastruktūrai, atsižvelgiant į vis didesnį DI vaidmenį saugumo, viešojo administravimo ir ekonominės plėtros srityse.

Bendrame NB8 pareiškime pažymėtas siekis labiau integruoti Šiaurės ir Baltijos šalių rinkas ir stiprinti tarpvalstybines vertės grandines, skatinti glaudesnį bendradarbiavimą reguliavimo, inovacijų ir investicijų srityse.

Šiomis temomis diskusijos pratęstos ir premjerų susitikime su NB8 gynybos pramonės ir Šiaurės investicijų banko atstovais.

Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetukas – neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimo formatas.

Talinas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiai po antradienį Taline įvykusio aukščiausiojo lygio susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė palaikantys Ukrainos "negrįžtamą kelią“ į narystę NATO. 

„Ukraina yra strateginė NATO saugumo partnerė, tiesiogiai prisidedanti prie euroatlantinio saugumo savo patirtimi mūšio lauke, technologinėmis inovacijomis ir pramonės pajėgumais“, – Estijos sostinėje pareiškė lyderiai. 

„Mes remiame Ukrainą jos negrįžtamame kelyje į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“, – pridūrė jie.

Talinas, birželio 9 d. (LETA-ELTA). Per bendrą su Estijos prezidentu Alaru Karisu surengtą spaudos konferenciją Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio buvo paklausta apie jo viziją dėl taikos derybų, įskaitant galimus jų dalyvius ir pageidaujamą rezultatą, praneša dienraštis „Postimees“.

Kalbėdamas apie idealų taikos derybų rezultatą, V. Zelenskis pareiškė, kad tai gali būti tik karo pabaiga. Jis teigė, kad pirmasis žingsnis taikos link – leisti diplomatams atlikti savo darbą. „Jie turi pasirūpinti techniniais klausimais. Ugnies nutraukimas yra labai sudėtingas procesas – negalime tiesiog pasakyti: „Taip, mes to norime“, ir tikėtis, kad jis įsigalios jau rytoj“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.

„Jei neturėsime garantijų ir stebėtojų, kurie užtikrintų, kad ugnies nutraukimas būtų pasiektas ir jo būtų laikomasi, Rusija bandytų tuo pasinaudoti. Gerai, ugnies nutraukimas, bet kokiomis sąlygomis? Tai nėra techniškai paprastas klausimas – diplomatai turi tai išsiaiškinti tarpusavyje“, – atsakydamas į klausimą apie tai, ką Rusija darytų paliaubų metu, paaiškino jis.

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad paliaubas galima pasiekti tik surengus lyderių susitikimą. „Į šį procesą reikia įtraukti Ukrainą, Rusiją, Europą ir, pageidautina, Jungtines Valstijas. Kodėl Europą? Nes mes esame Europoje. Jūs patys pateikiate pavyzdžių, kaip kenčia šalys ir kaip dronų skrydžiai tampa pavojingu reiškiniu – visa tai yra mūsų bendra žemė“, – teigė V. Zelenskis.

Pasak jo, labai svarbu užtikrinti, kad Europa išliktų saugia vieta gyventi, todėl būtent šios šalys turi dalyvauti derybose ir žengti tą pirmąjį, lemiamą žingsnį.

„Ukraina yra pasirengusi. Pažiūrėsime, kada bus pasirengusi Rusija“, – sakė V. Zelenskis.