(papildymai nuo trečios pastraipos)

Maskva, rugpjūčio 1 d. (AFP-dpa-ELTA). Policija pranešė, kad šeštadienį netoli vienos Maskvos kavinės per įvykusį sprogimą žuvo mažiausiai 3 žmonės, o dar 15 buvo sužeisti.

„Remiantis turima informacija, šiandien apie 20:10 val. netoli vasaros kavinės įvyko sprogimas, kurio metu žuvo trys žmonės, o 15 buvo sužeisti. Sužalojimų sunkumas įvairus“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė Maskvos policija.

Pranešime taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje dirba tyrėjai ir teismo medicinos ekspertai.

Rusijos „Telegram“ kanaluose paskelbtose nuotraukose matyti įvykio vietoje esantys gaisriniai ir greitosios pagalbos automobiliai.

Pagal „Telegram“ kanale „Baza“ skelbiamą informaciją, nelaimingas atsitikimas itališkoje kavinėje-restorane „Balzi Rossi“, esančioje netoli Rusijos sostinės centro, kilo dėl dujų sprogimo virtuvėje.

Vilnius, rugpjūčio 1 d. (ELTA). Šeštadienį popiet Jurbarko rajone nuo kelio nuvažiavo ir vertėsi motociklas. Jo vairuotojas vėliau mirė ligoninėje.

Kaip praneša Policijos departamentas, rugpjūčio 1 d. apie 14 val. 14 min. Jurbarko rajone, Smalininkuose, Gėlių gatvėje, motociklas „BETA RR MOTARD“, vairuojamas vyro (g. 1980 m.), iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. 

Per eismo įvykį nukentėjo motociklo vairuotojas, kuris dėl įvairių kūno sužalojimų paguldytas į ligoninę, kur 20 val. 20 min. mirė.

(atnaujintas visas tekstas; dar papildysime)

Maskva, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). Policija pranešė, kad šeštadienį netoli vienos Maskvos kavinės per įvykusį sprogimą žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar 15 buvo sužeisti, tačiau sprogimo priežasties nenurodė.

„Remiantis turima informacija, šiandien apie 20:10 val. netoli vasaros kavinės įvyko sprogimas, kurio metu žuvo trys žmonės, o 15 buvo sužeisti. Sužalojimų sunkumas įvairus“, – Maskvos policija pranešė valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

(papildysime)

Maskva, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA)

Maskvos kavinėje nugriaudėjo sprogimas. Pranešama, kad žuvo trys žmonės.

Ženeva, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Nepaisant kelias savaites trunkančių pastangų, Ebolos viruso protrūkis Centrinėje Afrikoje ne tik nėra suvaldomas – Kongo Demokratinėje Respublikoje padėtis ir toliau blogėja, o viruso plitimo į kaimynines šalis rizika didėja, šeštadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūra teigė, kad šis protrūkis jau yra didžiausias, kokį šalis kada nors yra patyrusi.

„Norint užkirsti kelią epidemijos plitimui, būtina žymiai išplėsti reagavimo priemones“, – skelbiama šeštadienį paskelbtame PSO pranešime.

Pranešime nurodoma, kad per pastarąją savaitę užregistruota daugiau užsikrėtusių asmenų (567) ir mirčių (296) nei bet kurią ankstesnę savaitę. PSO duomenimis, iš viso laboratorijoje patvirtintų atvejų skaičius siekia 3 605, iš jų – 1 587 mirties atvejai. Infekciją išgyveno apie 651 pacientas.

Anksčiau didžiausias protrūkis Konge buvo 2018–2020 m., kai užregistruoti 3 317 patvirtinti atvejai.

Dabartinis protrūkis susijęs su Bandibadžio štamu, kuriam vis dar nėra patvirtintos vakcinos. Šiuo metu vyksta naujai sukurto vakcinos preparato bandymai.

Sudėtinga saugumo situacija

PSO teigia, kad didesni skaičiai iš dalies susiję su geresne priežiūra ir didesniu laboratorinių tyrimų skaičiumi.

„Tačiau didžioji dalis šio padidėjimo atspindi protrūkio plitimą“, – pridūrė organizacija.

Tik iki 80 proc. užsikrėtusių asmenų kontaktų dėl infekcijos stebimi tris savaites, tačiau specialistai teigia, kad reikalinga stebėti 95 proc. asmenų kontaktų.

Visuomenės sveikatos darbuotojai susiduria su sudėtinga saugumo padėtimi: vyksta sukilėlių konfliktai, yra šimtai tūkstančių perkeltųjų asmenų, o tarp gyventojų vyrauja gilus nepasitikėjimas.

Į gydymo centrus patenka pernelyg mažai žmonių

Ekspertai mano, kad užsikrėtusių žmonių skaičius yra gerokai didesnis nei patvirtintų atvejų skaičius. Daugelis susirgusių Ebolos virusu nėra vežami į gydymo centrus, o mirus žmogui artimieji dažnai mano, kad taip nutiko dėl kitos ligos.

Laidojimas laikomas ypač jautriu klausimu, nes žmonių kūnai išlieka labai užkrečiami net ir po mirties, o artimieji gali lengvai užsikrėsti plaudami kūnus. Pagalbos organizacijos, naudodamos apsauginius kostiumus ir taikydamos kitas atsargumo priemones, siūlo šeimoms saugias ir orias laidotuves.

Ebolos protrūkis prasidėjo sausį, galbūt net anksčiau, tačiau buvo aptiktas tik po kelių mėnesių, pranešė žurnalas „Science“, remdamasis trijų Konge dirbančių mokslininkų informacija.

Kongas apie 17-ąjį Ebolos protrūkį paskelbė tik gegužės viduryje.

Straipsnyje teigiama, kad mokslininkai kalbėjosi su maždaug 100 žmonių atokiame aukso kasybos miestelyje Mongbvalu, kuris laikomas vienu iš pirmųjų protrūkio epicentrų. Jie pasakojo, kad pacientas, kuriam reikėjo medicininės pagalbos, galėjo įvežti virusą į miestelį iš kaimo vietovės.

Ebolos virusai perduodami iš gyvūnų žmonėms, pavyzdžiui, kai medžiojami ir valgomi laukiniai gyvūnai, tokie kaip šikšnosparniai. 

Kyjivas, rugpjūčio 1 d. (Ukrinform-ELTA). Rugpjūčio 1 d. ryte Rusijos kariai raketomis ginkluotu dronu atakavo „Rozetka“ sandėlius Brovaruose, Kyjivo srityje. Vienas žmogus žuvo, dar septyni buvo sužeisti. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė bendrovės įkūrėja Iryna Chechotkina.

„Šį rytą į mūsų sandėlį smogė dronas „Shahed“. Tuo metu jame dirbo 270 žmonių. Žuvo mūsų kolega Volodymyras Melnychenko. Dar septyni žmonės šiuo metu yra ligoninėje, vieno iš jų būklė – sunki“, – rašoma įraše.

Įmonė pažymėjo, kad nukentėjusiesiems ir jų šeimoms suteiks medicininę, psichologinę ir finansinę pagalbą. 

„Viską atstatysime ir atkursime. „Rozetka“ tebeveikia“, – pabrėžė įmonė.

Kaip pranešė prezidento specialusis patarėjas Serhijus Beskrestnovas, šiandien į „Rozetka“ sandėlį smogęs „Shahed“ dronas yra antrasis tokio pobūdžio incidentas.

„Jiems nerūpi pats sandėlis. Didžiuosiuose sandėliuose nėra prekių. Priešo agentai taip pat stebi sandėlius ir tai žino“, – pažymėjo jis.

Pasak jo, būtent todėl „Shahed“ dronas pastebėjo šalia sandėlio pastatytus mikroautobusus ir į juos smogė.

„Dėl minėtų priežasčių ten taip pat nebuvo jokių sunkvežimių ar krovininių automobilių. Jie smogė viskam, kas buvo automobilių stovėjimo aikštelėje“, – pasakojo S. Beskrestnovas.

Jis pridūrė, kad smūgį įvykdė „Geran-4“ tipo valdomas dronas.

S. Beskrestnovas pabrėžė, kad Rusijoje sprendimus dėl balistinių raketų ir „Shahed“ tipo dronų panaudojimo priima skirtingi asmenys.

„Balistinių raketų nėra daug, o jų taikiniams parinkti analizuojama objektų svarba. Ta svarba gali būti strateginė arba informacinė. Dronai su reaktyviniais varikliais atitinka žemesnį sprendimų priėmimo lygį“, – pažymėjo jis.

„Ukrinform“ anksčiau pranešė, kad rugpjūčio 1 d. ryte Brovaruose, Kyjivo srityje, per Rusijos dronų ataką žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti.

Dublinas, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). ES ministrai antradienį surengs vaizdo konferenciją, kurioje aptars migrantų antplūdį Seutoje, šeštadienį pranešė pareigūnai.

„Kaip pirmininkaujanti šalis, Airija antradienį sušauks ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį, kuriame bus aptarti įvykiai Seutoje“, – įraše socialiniame tinkle „X“ teigė Michealas Martinas, Airijos ministras pirmininkas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES.

ELTA primena, kad pastarosiomis dienomis į Seutą atvyko net 60 tūkst. migrantų, dauguma jų – apiplaukę nedidelį pasienio postą, išsikišusį į Viduržemio jūrą. Šis beprecedentis antplūdis Ispanijoje sukėlė tarptautinę krizę.

Pasak Ispanijos valdžios institucijų, masinis įsiveržimas į šią nedidelę Ispanijos teritoriją pareikalavo mažiausiai 67 gyvybių ir sukėlė susidūrimus su Maroko policija ties bendra siena.

Tačiau šeštadienį Ispanijos vidaus reikalų ministras teigė, kad beveik visi įsiveržę asmenys jau išvyko.

Vaizdai iš Seutos paskatino dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų politikus Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose reikalauti griežtesnės savo šalių sienų kontrolės.

Seuta, 18,5 kvadratinių kilometrų ploto teritorija, ir netoliese esantis Meliljos eksklavas yra vienintelės dvi Europos sausumos sienos su Afrika.

Rabatas, rugpjūčio 1 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Maroko žmogaus teisių organizacija paragino pradėti nepriklausomą tyrimą dėl priežasčių, lėmusių dešimčių tūkstančių migrantų antplūdį į Ispanijos eksklavą Seutą šią savaitę.

Pastarosiomis dienomis į Seutą atvyko net 60 tūkst. migrantų, dauguma jų – apiplaukę nedidelį pasienio postą, išsikišusį į Viduržemio jūrą. Šis beprecedentis antplūdis Ispanijoje sukėlė tarptautinę krizę.

Pasak Ispanijos valdžios institucijų, masinis įsiveržimas į šią nedidelę Ispanijos teritoriją pareikalavo mažiausiai 67 gyvybių ir sukėlė susidūrimus su Maroko policija ties bendra siena.

Tačiau šeštadienį Ispanijos vidaus reikalų ministras teigė, kad beveik visi įsiveržę asmenys jau išvyko.

Maroko Žmogaus teisių asociacija savo pareiškime paragino „pradėti rimtą ir nepriklausomą tyrimą, siekiant visiškai išsiaiškinti aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė šį masinį išvykimą, ir nustatyti, kas už tai atsakingas“.

Ji taip pat pasmerkė „nerimą keliančią pareigūnų ir institucijų tylą“, nes šie iki šiol viešai nereagavo į krizę.

Organizacija teigė, kad tai „prisidėjo prie plačios mobilizacijos atmosferos susidarymo“ tarp žmonių, plūstančių į šalies šiaurę ir bandančių patekti į teritoriją.

Nevyriausybinė organizacija pareiškė, kad Maroko valstybę laiko „visiškai atsakinga“ už šį antplūdį, kurį kursto „visuomenės pasipiktinimas dėl nesėkmingos politikos“ šalyje.

Vaizdai iš Seutos paskatino dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų politikus Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose reikalauti dar griežtesnės savo šalių sienų kontrolės.

Seuta, 18,5 kvadratinių kilometrų ploto teritorija, ir netoliese esantis Meliljos eksklavas yra vienintelės dvi Europos sausumos sienos su Afrika.

Vilnius, rugpjūčio 1 d. (ELTA). Sveikindamas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžio dalyvius prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiandien Europoje vėl matome brutalią agresiją ir mėginimus jėga paneigti tautų teisę pačioms spręsti savo likimą. Tad represuotųjų patirtis, anot jo, įgauna dar gilesnę prasmę, primena, kad laisvė nėra duotybė bei reikalauja drąsos ją ginti.

„Todėl Ariogala kasmet tampa vieta, kur susitinka skirtingos kartos. Čia perduodama ne tik istorinė atmintis, bet ir vertybės, kuriomis gyvena stipri valstybė, – meilė Lietuvai, pagarba žmogui, atsakomybė už savo kraštą ir tikėjimas laisvės galia. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų už gyvenimo pavyzdį, už išsaugotą tiesą ir už pastangas, kad Lietuvos istorija būtų perduodama jaunajai kartai be nutylėjimų ir be užmaršties“, – sakoma G. Nausėdos sveikinime Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje dalyviams.

Prezidento žodžiais, šis susibūrimas – gyvas mūsų tautos istorijos liudijimas, pagarba tiems, kurie net pačiomis sunkiausiomis okupacijos ir tremties dienomis išsaugojo tai, ko neįmanoma atimti: meilę Tėvynei, tikėjimą laisve ir žmogaus orumu.

„Jūsų gyvenimo istorijos byloja apie nepalaužiamą dvasią. Tremtis, kalėjimai ir lageriai turėjo palaužti žmogų ir tautą, tačiau neįmanoma palaužti to, ko žiaurus ir nužmogėjęs okupantas nesupranta. Net tolimiausiuose Sibiro kampeliuose buvo saugoma lietuviška kalba, perduodamos tradicijos, puoselėjama viltis sugrįžti į laisvą Tėvynę. Būtent ši ištikimybė Lietuvai tapo tvirtu pamatu mūsų valstybės laisvei atkurti“, – teigiama sveikinime.

G. Nausėda palinkėjo, kad sąskrydis „Su Lietuva širdy“ ir toliau stiprintų bendruomenę, telktų žmones, kuriems brangi Lietuvos laisvė, o valstybė visuomet liktų verta politinių kalinių ir tremtinių pasiaukojimo bei tikėjimo.

Kuveitas, rugpjūčio 1 d. (dpa-ELTA). Kuveitas šeštadienį pranešė, kad perėmė keletą iš Irano paleistų dronų – tai naujausia serija išpuolių, nukreiptų prieš šią Persijos įlankos šalį, JAV sąjungininkę, per karą Artimuosiuose Rytuose.

Kuveito kariuomenė teigia, kad nuo šeštadienio aušros šalies oro erdvėje pastebėjo „priešiškus“ dronus, ir dėl šio išpuolio apkaltino Iraną.

„Ši žiauri Irano agresija buvo nukreipta prieš keletą gyvybiškai svarbių objektų, įskaitant vyriausybės įstaigą šalies šiaurėje“, – teigė Kuveito gynybos ministerijos atstovas spaudai. 

Internete paskelbtame pareiškime jis pridūrė, kad ataka taip pat smogė civilinės įmonės transporto priemonėms Bubijano saloje, esančioje šiaurės rytų Kuveite.

Teigiama, kad dėl perimant dronus nukritusių nuolaužų buvo padaryta materialinė žala, tačiau aukų nebuvo.

Kuveitas ir kitos Persijos įlankos šalys, kuriose yra įkurtos JAV karinės bazės, nuo vasario pabaigoje prasidėjusio karo su Iranu ne kartą tapo Irano atakų taikiniu.

Ketvirtadienį Kuveitas pranešė, kad per Irano ataką, nukreiptą į kinų įmonės pastatą šalies šiaurinėje dalyje, žuvo vienas darbininkas.