Vilnius, kovo 5 d. (ELTA). Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva šiuo metu neplanuoja padėti sąjungininkėms konflikte su Iranu. Vyriausybės vadovė akcentuoja, jog Lietuva dabar yra susitelkusi ties kitu tikslu – stiprinti gynybą. 

„Šiai dienai tokių diskusijų nėra. Šiai dienai mes esame susikoncentravę į savo gynybos stiprinimą. Mes aiškiai suprantame, koks yra svarbus darbas tarp mūsų strateginių partnerių. Šiai dienai mes modeliuojame visus darbus siekiant būtent šito strateginio tikslo“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė ministrė pirmininkė. 

„Komentavimas vienos ar kitos nuomonės yra nesusiję su mūsų bendrais strateginiais tikslais“, – pabrėžė ji. 

Taip ji kalbėjo reaguodama į kariuomenės vado Raimundo Vaikšnoro svarstymus, jog Lietuva galėtų prisidėti prie JAV operacijų prieš Iraną suteikiant teritoriją naikintuvams, bombonešiams. Tiesa, jis akcentavo, jog tai yra hipotetinis scenarijus, nes jokių politinių sprendimų nėra priimta. 

Kiek anksčiau prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad jei būtų sulaukta prašymo, Lietuva su sąjungininkėmis svarstytų galimybę prisidėti prie Jungtinių Valstijų misijos regione. Tačiau, anot jos, kol kas tokio kreipimosi nebuvo. Be to, šalies vadovo patarėja nespekuliavo, ar Lietuva būtų pajėgi prisidėti, nes tai, anot jos, kol kas hipotetiniai klausimai. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ketvirtadienį žurnalistams nurodė, kad Lietuva nėra sulaukusi prašymų iš sąjungininkų padėti konflikte su Iranu. Kartu jis akcentavo, kad šalis laikosi NATO gynybinio aljanso principų ir apie galimą pagalbą svarstytų tik sulaukusi oficialaus partnerių kreipimosi. Taip pat ministras ragino šiuo klausimu susilaikyti nuo politikavimo ir interpretacijų. 

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

Vilnius, kovo 5 d. (ELTA). Iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ketvirtadienio rytą sugrįžus pirmiesiems lietuviams, premjerė Inga Ruginienė sako nesanti patenkinta Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbu. Ministrės pirmininkės teigimu, piliečių evakuacija galėjo būti sklandesnė, o Lietuvos ambasada JAE esą galėjo būti aktyvesnė informuojant šioje valstybėje įstrigusius asmenis. 

„Kritiškai žiūriu į visą procesą. Ne veltui visą praėjusį savaitgalį teko kalbėti su užsienio reikalų ministru – jam tos pastabos buvo išsakytos. Pasigedau didesnio ambasados aktyvumo, nors buvo kalbėta, kad ambasada tikrai labai įsitraukusi, yra labai daug darbo arba, girdėjau dar tokį pasiteisinimą, ryšio sutrikimai“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė Vyriausybės vadovė. 

„Man atrodo, tas darbas galėjo būti daug sklandesnis ir daug geresnis. Neabejotinai, mes susiduriame su konfliktu Rytuose (…) ir mes dedame visas pastangas, suteikiant ne tik informacinę pagalbą piliečiams, bet ir planuojant jų gabenimą čia, į Lietuvą“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta, penktadienį organizuojamas evakuacinis skrydis iš JAE, Dubajaus į Lietuvą pažeidžiamiausioms piliečių grupėms.

Į Lietuvą evakuaciniu skrydžiu planuojama susigrąžinti nėščias moteris, šeimas su mažamečiais vaikais, kritinėmis ligomis sergančius, judėjimo negalią turinčius bei senyvo amžiaus asmenis. Skelbta, jog keleivių sąraše yra apie 100 Lietuvos piliečių.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimųjų Rytų regione, sprendimą vykdyti pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuacija iš JAE bei aplinkinių šalių Vyriausybė priėmė antradienį.

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

(atnaujinimai ir papildymai visame tekste)

Vilnius, kovo 5 d. (ELTA). Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, premjerė Inga Ruginienė praneša, jog, įvertinus aplinkybes ir grėsmes saugumui, penktadienį organizuojamas pažeidžiamiausių Lietuvos piliečių evakuacinis skrydis iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Dubajaus. Skelbiama, jog į keleivių sąrašą įtraukta apie 100 piliečių.

„Nuo šeštadienio aktyviai valdome situaciją dėl sparčiai blogėjančios saugumo padėties Artimųjų Rytų regione. Įvertinus aplinkybes ir realias grėsmes žmonių saugumui, rytoj organizuojamas pažeidžiamiausių mūsų piliečių evakuacinis skrydis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia I. Ruginienė.

Anot jos, Nacionalinio saugumo komisijai pritarus, užsakomasis skrydis Dubajus–Vilnius bus vykdomas bendrovės „FlyDubai“, pirmiausia planuojama grąžinti pažeidžiamiausius asmenis.

„Planuojama grąžinti apie 100 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečių grupes, veikiant kartu su kaimyninėmis valstybėmis“, – rašė ji.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad keleivių sąrašas jau yra sudarytas. 

„Šiuo metu sąrašas viršija 100 (žmonių – ELTA). Tai, aišku, yra pažeidžiami žmonės, bet tuo pačiu ir jų šeimų nariai. Nenorime daryti atskyrimo ir dėl to tas sąrašas yra didesnis, ir daugiau žmonių atsiliepė į mūsų prašymus registruotis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

Ministrė pirmininkė skelbia, jog sprendimas dėl evakuacijos priimtas įvertinus ribotą oro erdvės veikimą, sudėtingą judėjimą regione ir tiesioginę grėsmę žmonių saugumui.

„Valstybės institucijos dirba koordinuotai, kad mūsų piliečiai kuo greičiau ir saugiai sugrįžtų į Lietuvą. Tęsiame pagalbą ir likusiems regione – ieškome papildomų skrydžių galimybių bei bendradarbiaujame su partneriais“, – pažymi ji.

Skrydis įvyks 13 val., keleiviai raginami į oro uostą atvykti trimis valandomis anksčiau

V. Vitkauskas praneša, kad skrydis planuojamas penktadienį, 13 val. Jis piliečius, esančius skrydžio keleivių sąraše, ragina į oro uostą atvykti bent trimis valandomis anksčiau.

„Laukiame rytoj skrydžio. Jis suplanuotas 13 val. dienos. (…) Kvietimas yra atvykti prieš tris valandas (iki skrydžio – ELTA), kad būtų patikrintos visos saugumo procedūros ir panašiai“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė jis.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinio departamento direktoriaus Rimgaudo Lošio teigimu, oro uoste prieš skrydį dirbs ir ambasados atstovas, padėsiantis keleiviams.

„Užsiregistravusiems piliečiams išsiuntėme bazinę informaciją apie skrydžio laiką, apie kompaniją, priminimą, kad turi iš anksto atvykti į oro uostą. Palaikysime su jais kaip galima tampresnį ryšį, keisimės naujienomis ir atnaujinsime informaciją“, – sakė jis.

NKVC ir URM atstovų teigimu, visi keleivių sąraše esantys piliečiai yra iš JAE – daugiausia gyvenantys ar apsistoję Dubajaus ir Abu Dabio miestuose. Anot jų, kol kas prognozuoti, kada tiksliai lėktuvas pasieks Lietuvą, sudėtinga. 

Kol kas planuojamas vienas evakuacinis skrydis 

V. Vitkauskas sako, jog kol kas planuojamas vienas evakuacinis skrydis, nes kalbama tik apie pažeidžiamiausius asmenis, turinčius sveikatos problemų, šeimas su mažais vaikais ar pan. Vis tik, tiek jis, tiek R. Lošys teigia, kad yra galimybių gyventojams grįžti kitais reisais.

„Mes tiesiog rankiniu būdu ne tik (Jungtiniuose Arabų – ELTA) Emiratuose, bet visame regione, kai tik gauname informaciją, kad yra kažkokie laisvi skrydžiai, mes tuoj pat dalinamės su žmonėmis ir deriname konkrečias situacijas. Šiandien mes tikrai turėjome nemažai tokių derinimų Omane, kur yra pakankamai daug skrydžių. Taip pat derinome iš Saudo Arabijos, turime išskridimų iš Jordanijos. Šis darbas vyksta nuolat, nes nuolat gauname pasiūlymus iš savo partnerių“, – aiškino R. Lošys.

„Aišku, yra galimybių išvykti ir kitais reisais. (...) Ką ir kolega Rimgaudas minėjo, yra kitos regioninės šalys, kurios irgi vykdo skrydžius ir tie mūsų piliečiai, kuriems reikės pagalbos, mes intensyviai dirbsime. Tikrai neapsiribosime rytojaus diena ir ieškosime galimybių, kaip mūsų piliečius būtų galima įsodinti į tuos lėktuvus, kurie yra vykdomi mūsų sąjungininkų“, – sakė NKVC vadovas.

Premjerė skelbė, jog tikimasi, kad didžioji dalis skrydžio išlaidų bus padengta Europos Sąjungos (ES) lėšomis. NKVC vadovas sako, kad pirminis apmokėjimas bus atliktas iš valstybės lėšų, tačiau bus siekiama gauti 75 proc. paramą iš ES fondo, remiančio tokius skrydžius. 

V. Vitkausko teigimu, iš viso URM sistemoje registravosi 1420 Artimųjų Rytų regione esančių Lietuvos piliečių, tačiau jis pažymi, kad skaičiai gali būti pasikeitę.

„Tačiau tai nereiškia, kad toks skaičius žmonių yra ir šiai dienai. Ta tendencija, kad žmonės susiranda būdų išvykti arba mes padedame (…) išvykti su mūsų sąjungininkų skrydžiais, tuose pačiuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, (…) lyginant su vakar diena ir kokius mes šiandien ryte turime duomenis, apie 70 mūsų piliečių jau išvyko. Tas skaičius mažėja visose valstybėse, labiausiai, būtent Jungtiniuose Arabų Emyratuose“, – aiškino NKVC vadovas.

Kaip skelbta, ketvirtadienį, sulaukus Nacionalinio saugumo komisijos sprendimo ir įgyvendinant NKVC evakuacijos planą, Susisiekimo ministerija pasirašė sutartį su oro vežėju „FlyDubai“ dėl Lietuvos piliečių parskraidinimo iš JAE, Dubajaus.

Ministerija skelbė nedelsdama pradedanti bendradarbiavimą su „FlyDubai“, lėktuvas kils iš Dubajaus ir, preliminariais duomenimis, jame numatyta 170 vietų.

Ji pranešė, jog vykdant evakuaciją prioritetas teikiamas pažeidžiamiausioms grupėms – asmenims su negalia, besilaukiančioms moterims, socialiai pažeidžiamiems asmenims ir kitiems žmonėms, kurie šiuo metu turi mažiausiai galimybių savarankiškai išvykti į saugias šalis.

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

Vilnius, kovo 5 d. (ELTA). Pirmą kartą po karo Ukrainoje pradžios Rusijai ruošiantis gegužę vyksiančioje Venecijos bienalėje atidaryti nacionalinį paviljoną, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigia, jog grįžimas prie įprastų kultūrinių santykių su agresore yra neįmanomas ir šalies dalyvavimas tarptautiniame meno renginyje kelia daug moralinių klausimų.

„Grįžimas prie įprastų kultūrinių santykių su valstybe, kuri kasdien vykdo agresiją ir terorą prieš Ukrainą, šiandien yra neįmanomas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė ministrė.

Ji pažymi, jog ketverius metus tęsiantis karui ir Rusijai toliau atakuojant Ukrainos miestus, infrastruktūrą, kultūra negali būti naudojama „kaip priedanga ar normalizavimo įrankis“.

„(Venecijos bienalės – ELTA) sprendimas atverti duris agresorės dalyvavimui iš esmės kelia rimtų moralinių klausimų ir siunčia klaidingą signalą tarptautinei bendruomenei“, – rašė ji.

„Kultūra turi vienyti ir ginti žmogaus orumą, o ne tapti platforma valstybės, kuri šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kasdien naikina nekaltas gyvybes, reputacijos gerinimui“, – skelbė V. Aleknavičienė.

Portalas „Artnews“ skelbė, jog Rusija šiemet vėl atidarys savo nacionalinį paviljoną Venecijos bienalėje.

Skelbiama, jog antradienį Rusijos prezidento atstovas tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo klausimams Michailas Švydkojus portalui patvirtino, kad šalies paviljonas bus atidarytas gegužę, kartu su kitais 2026 m. bienalės paviljonais. 

Jis pažymėjo, kad šalis niekada nepaliko bienalės, nepriklausomai nuo to, jog Rusijos paviljone buvo „draugų iš Lotynų Amerikos parodos“ ar jame veikdavo visos bienalės edukacijos centras.

M. Švydkojaus teigimu, būsimame paviljone dalyvaus daugiau nei 50 jaunų muzikantų, poetų ir filosofų iš Rusijos ir kitų šalių, o paroda vadinsis „Medis, įsišaknijęs danguje“.

Tuo metu pati Venecijos bienalė „Artnews“ komentavo, jog ji nesprendžia dėl valstybių dalyvavimo, pačios šalys nusprendžia, ar joje dalyvauti.

Venecijos bienalė yra tarptautinė meno paroda, rengiama kas dvejus metus nuo 1895 m.

Niujorkas, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Izraelis šiuo metu nėra pasirengęs deryboms dėl konflikto su Iranu užbaigimo. Diplomatijai dar per anksti, Niujorke pareiškė Izraelio ambasadorius JT Danny‘is Danonas.

„Turime padaryti darbą iki galo. Turime sutriuškinti teroro mašiną“, – kalbėjo jis. Tai esą truks „dienas ar savaites“, tačiau ne mėnesius. Jei vadovybė Irane „tęs toliau“, tai tik laiko klausimas, kada vėl bus grįžta prie to paties taško.

Izraelio tikslas kare yra sunaikinti Irano raketų ir branduolinę programa. Izraelis ją vertina kaip egzistencinę grėsmę. Be to, šalis tikisi, kad po atakų gyventojai nuvers vadovybę Irane.

Briuselis, kovo 5 d. (AFP-ELTA). ES valstybės narės ir įstatymų leidėjai ketvirtadienį susitarė uždrausti naudoti su mėsa susijusius terminus, pavyzdžiui, „steikas“ ir „bekonas“, augalinės kilmės maisto produktams reklamuoti, tačiau vegetariškiems „mėsainiams“ ir „dešrelėms“ sutiko padaryti išimtį.

Šis sprendimas – pergalė Europos gyvulininkystės ūkininkams, kurių daugelis teigia, kad augaliniai maisto produktai, imituojantys mėsą, gali klaidinti vartotojus ir kelti grėsmę ir taip sunkumų patiriančiam jų sektoriui.

„Šis susitarimas yra reikšmingas žingsnis siekiant, kad žemės ūkio rinkos būtų sąžiningesnės ir atsparesnės“, – sakė Kipro žemės ūkio ministrė Maria Panayiotou, kurios šalis šiuo metu pagal rotaciją pirmininkauja ES.

Dėl tokio draudimo po keletą mėnesių trukusių ginčų, kritikams abejojant jo naudingumu, buvo sutarta rengiant naujas plataus masto priemones, skirtas apsaugoti ūkininkus.

Vokietijos, kuri yra didžiausia augalinės kilmės alternatyvių produktų rinka Europoje, maisto prekybos įmonės kartu su aplinkosaugininkais ir vartotojų teisių gynėjais pasisakė prieš šį draudimą.

Visų 27 ES valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai ketvirtadienį nusprendė įteisinti draudimą, kurį įstatymų leidėjai patvirtino dar spalį – tiesa, su tam tikromis išimtimis.

Terminų „mėsainis“ ir „dešrelė“ buvo pasigailėta, bus galima toliau vartoti ir pavadinimą „eskalopas“.

„Veršienai“, „kiaulienai“, „vištienai“, „kalakutienai“, „antienai“ ir „ėrienai“ pasisekė mažiau, buvo uždrausta vartoti ir bendrinį pavadinimą „mėsa“.

Į draudžiamų terminų sąrašą taip pat buvo įtraukti pavadinimai „jautiena“, „paukštiena“, „žąsiena“, „aviena“, „ožkiena“, „kulšelė“, „filė“, „nugarinė“, „šoninė“, „kumpis“, „steikas“, „šonkauliai“, „mentė“, „karka“, „kotletas“, „sparnelis“, „krūtinėlė“, „kepenėlės“, „šlaunelė“, „krūtininė“, „antrekotas“, „didkepsnis“ ir „šlauninė“.

Teheranas, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Irano ginkluotosios pajėgos pareiškė atakavusios JAV lėktuvnešį. 

Lėktuvnešiui „USS Abraham Lincoln“ smogė Revoliucinės gvardijos karinio laivyno dronai, pranešė Irano valstybinis radijas. Laivas buvo atakuotas, kai priartėjo prie Irano krantų tik per kelis šimtus kilometrų, teigiama pranešime, kuriame remiamasi centrine būstine „Khatam al-Anbiya“.

JAV pusė to kol kas nepatvirtino.

Kyjivas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos pagalbos atremti Irano dronų atakas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridurdamas, kad nurodė ekspertams suteikti savo pagalbą.

Per ketverius Rusijos invazijos metus Kyjivas sukūrė įvairių pigių ir veiksmingų dronų gaudyklių – orlaivių, skirtų ore naikinti kovinius dronus – kurios, Kyjivo teigimu, yra geriausios pasaulyje.

Antradienį V. Zelenskis pasiūlė JAV sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose iškeisti dalį jų oro gynybos raketų į šias gaudykles, kurios, jo teigimu, geriau padėtų jiems apsisaugoti nuo Irano dronų antskrydžių.

„Gavome Jungtinių Valstijų prašymą dėl konkrečios pagalbos apsaugai nuo dronų „Shahed“ Artimųjų Rytų regione“, – ketvirtadienį patvirtino V. Zelenskis, omenyje turėdamas Irano suprojektuotus dronus, kuriuos taip pat naudoja Rusija.

Ukraina beveik kasdien susiduria su tokiais dronais, kurie iš Rusijos skrieja į gyvenamąsias zonas bei civilinę infrastruktūrą, įskaitant energetikos objektus.

„Aš daviau nurodymus suteikti būtinas priemones ir užtikrinti, kad vietoje būtų ukrainiečių specialistai, galintys garantuoti reikalingą saugumą“, – pridūrė jis.

Nepaisant šio Vašingtono prašymo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį apkaltino V. Zelenskį stabdant jo pastangas siekti taikos Ukrainoje, vėl prabildamas tonu, kuriuo kalbėjo per praėjusiais metais Baltuosiuose rūmuose įvykusį įtemptą susitikimą.

„Zelenskis, jis turi imtis veiksmų ir sudaryti susitarimą“, – duodamas interviu naujienų portalui „Politico“ sakė D. Trumpas.

„Neįtikėtina, kad jis gali būti kliūtimi, – D. Trumpo žodžius citavo portalas. – Jūs neturite kozirių. Dabar jis kozirių turi dar mažiau.“

D. Trumpas žadėjo užbaigti karą Ukrainoje dar 2025 m. sausį, pačią pirmąją savo darbo dieną, tačiau pripažino, kad šis tikslas yra sunkiai pasiekiamas, nes Rusija nesiliauja puolusi Ukrainos.

Helsinkis, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Suomija ketina sušvelninti ribojimus dėl branduolinio ginklo savo teritorijoje. Vyriausybė kitą savaitę ketina pateikti atitinkamą įstatymo projektą, pranešė Suomijos radijas.

Suomijoje šiuo metu galioja draudimas gaminti, laikyti, įvežti ir transportuoti branduolinius ginklus sausuma, jūra ir oru.

„Toks visiškas draudimas yra gana neįprastas tarp NATO šalių narių“, – sakė gynybos ministras Antti Häkkänenas. Suomija prie Aljanso prisijungė 2023 m. balandį, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Jau kurį laiką Suomijos partijos diskutuoja apie taisyklių sušvelninimą. Pirmiausiai svarstoma, ar Suomija turėtų leisti kitų NATO šalių branduolinius ginklus gabenti per savo teritoriją. Tiek JAV, tiek Prancūzija ir Didžioji Britanija turi branduolinį ginklą.

Vašingtonas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra kliūtis siekiant susitarimo su Rusija, kurios lyderis Vladimiras Putinas, jo nuomone, yra nusiteikęs bendradarbiauti.

„Zelenskis, jis turi imtis veiksmų ir sudaryti susitarimą“, – duodamas interviu naujienų portalui „Politico“ sakė D. Trumpas.

D. Trumpas, vėl prabilęs tonu, kuriuo kalbėjo prieš metus Baltuosiuose rūmuose įvykusiame įtemptame susitikime, kuriame jis ir viceprezidentas J. D. Vance‘as viešai užsipuolė V. Zelenskį, pareiškė, kad Ukrainos lyderis yra silpnoje padėtyje ir turi eiti į kompromisus.

„Neįtikėtina, kad jis gali būti kliūtimi, – D. Trumpo žodžius citavo portalas. – Jūs neturite kozirių. Dabar jis kozirių turi dar mažiau.“

„Manau, Putinas yra pasirengęs tartis“, – pareiškė D. Trumpas.

D. Trumpas jau seniai teigia, kad JAV parama Ukrainai yra švaistūniška, ir praeityje yra palankiai atsiliepęs apie V. Putiną, kurį rugpjūtį pakvietė į Aliaską.

Naujausi D. Trumpo komentarai apie Ukrainą pasigirdo po to, kai šeštadienį JAV kartu su Izraeliu pradėjo karą prieš Iraną, kuris, kaip apskaičiuota, Jungtinėms Valstijoms jau kainavo milijardus dolerių.

D. Trumpas žadėjo užbaigti karą Ukrainoje dar 2025 m. sausį, pačią pirmąją savo darbo dieną, tačiau pripažino, kad šis tikslas yra sunkiai pasiekiamas, nes Rusija nesiliauja puolusi Ukrainos.

D. Trumpas atsisako imtis agresyvesnių veiksmų V. Putino atžvilgiu, teigdamas, kad jis yra vienintelis lyderis, galintis derėtis su abiem šalimis.

Teheranas, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Iranas nuo karo pradžios šeštadienį, jo pačio duomenimis, paleido daugiau kaip 500 balistinių ir sparnuotųjų raketų. Be to, iš Irano žemės paleista mažiausiai 2 tūkst. įvairaus tipo kovinių dronų, pranešė naujienų agentūra „Fars“, remdamasi „informuotu kariniu šaltiniu“. Ši agentūra artima galingai Revoliucinei gvardijai.

Apie 40 proc. atakų esą surengta prieš taikinius Izraelyje.

Šeštadienį žydų valstybė kartu su JAV pradėjo karą su Iranu. Likę 60 proc. Irano smūgių buvo nukreipti prieš „amerikiečių taikinius“. Be Izraelio Irano ginkluotosios pajėgos atakavo ir pozicijas Persijos įlankos šalyse, įskaitant Bahreiną, Katarą, Kuveitą, Jungtinius Arabų Emyratus, Iraką ir Saudo Arabiją, kur JAV turi karinių bazių.

Vašingtonas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareikalavo, kad jam turėtų būti suteikta teisė dalyvauti renkant naują aukščiausiąjį Irano lyderį, pakeisiantį nužudytąjį ajatolą Ali Khamenei, kurio sūnų jis pavadino nepriimtinu.

„Khamenei sūnus yra silpnas. Turiu dalyvauti skiriant (naująjį lyderį), kaip ir Delcy atveju“, – duodamas interviu naujienų portalui „Axios“ sakė D. Trumpas, lygindamas Irano atvejį su Venesuela, kur, grasinant smurtu, laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez sutiko su juo bendradarbiauti, kai Jungtinės Valstijos nuvertė jos bosą Nicolą Maduro.

D. Trumpas naujienų portalui sakė, kad, jei Irane nebus palankaus lyderio, Jungtinės Valstijos greičiausiai per penkerius metus vėl įsitrauks į karą.

„Khamenei sūnus man yra nepriimtinas. Mes norime žmogaus, kuris atneštų harmoniją ir taiką Iranui“, – D. Trumpo žodžius citavo naujienų portalas.

Kol kas neaišku, kokiu būdu Trumpas galėtų dalyvauti renkant naująjį aukščiausiąjį islamo respublikos vadovą, sprendimą dėl kurio priima vyresniųjų šiitų musulmonų dvasininkų asamblėja, kurios narių dauguma yra tvirti JAV priešininkai.

Tačiau jo remarkos rodo norą bendradarbiauti su islamo respublika, o ne siekti nuversti vyriausybę, kuri yra prisiekusi Jungtinių Valstijų priešė nuo pat 1979 m. Islamo revoliucijos, kurios metu buvo nuverstas provakarietiškas šachas.

Velionio šacho sūnus Reza Pahlavis pasiūlė grįžti ir vadovauti šaliai pereinamuoju laikotarpiu, kol Iranas parengs naują konstituciją ir taps pasaulietine demokratija. Ketvirtadienį R. Pahlavis pareiškė, kad bet koks naujas aukščiausiasis lyderis Islamo respublikoje bus neteisėtas.

Ali Khamenei, kuris nuo 1989 m. tvirta ranka valdė Iraną, šalies viduje vykdydamas represijas ir nevengdamas konfrontacijos su kaimyninėmis šalimis, šeštadienį, netrukus po to, kai Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo karą, žuvo per izraeliečių antskrydį.

Jo sūnus Mojtaba Khamenei laikomas vienu iš pretendentų užimti tėvo, kuris buvo antrasis aukščiausiasis lyderis po revoliucinio lyderio ajatolos Ruhollah Khomeini, vietą.

D. Trumpo nurodymu Venesueloje sausio 3 d. buvo įvykdytas kruvinas išpuolis, kurio metu JAV pajėgos pagrobė N. Maduro – ilgametį JAV priešą.

Užuot palaikęs opoziciją, kurią ilgą laiką rėmė Jungtinės Valstijos, D. Trumpas pareiškė, kad yra patenkintas buvusia N. Maduro viceprezidente D. Rodriguez, kuri buvo linkusi sutikti su svarbiausiais JAV reikalavimais, ypač susijusiais su naftos bendrovių interesais.

Ji tai daro, D. Trumpui grasinant jai smurtu, jei nesielgs taip, kaip jis nori, ypač kalbant apie prieigą prie gamtinių išteklių.