Roma, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Italijoje ketvirtadienį jau antrą dieną iš eilės dėl elektroniniu paštu siunčiamų melagingų grasinimų susprogdinti bombas buvo evakuotos kelios mokyklos, pranešė Italijos žiniasklaida. Tačiau vyriausybė mėgino nuraminti visuomenę.

Vyriausybė pareiškė, kad dėl masiškai siunčiamų elektroninių laiškų nėra būtinybės evakuoti pastatų. Trečiadienį visoje Italijoje evakavus šimtus mokyklų buvo kilusi panika ir chaosas.

Trečiadienį tūkstančiams mokyklų – beveik visam Italijos valstybinių mokyklų tinklui – buvo išsiųsti grasinantys elektroniniai laiškai, tariamai iš Taivane registruotos paskyros.

Vietos žiniasklaidos teigimu, ketvirtadienį kai kurios mokyklos vėl buvo evakuotos gavus naujų elektroninių laiškų su grasinimais susprogdinti bombas. Šį kartą laiškai buvo išsiųsti iš Filipinuose registruotos paskyros.

Pareigūnai dar trečiadienį greitai pareiškė, kad grasinimai, kuriuos esą pasirašė kažkoks „Michailas Andropovas“ iš „Mizoginistano“, buvo melagingi.

Trečiadienį po pasitarimo su žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovais ministrė pirmininkė Giorgia Meloni teigė, kad šiais laiškais siekta „įvaryti baimę“. Pasak jos, policijos patikrinimai „nieko nerado nė vienoje mokykloje“.

Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime vyriausybė nurodė, kad „nesant jokių konkrečių įrodymų, jog be masiškai išsiųsto elektroninio laiško gavimo egzistuoja realus pavojus, pastatų evakuoti nereikėtų“.

Italijoje ir visoje Europoje didėja susirūpinimas, kad virtinė melagingų grasinimų susprogdinti lėktuvus ir kibernetinių atakų prieš prekybos centrų šaldymo sistemas gali būti hibridinio karo kampanijos dalis.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Iš pareigų šiemet pasitraukęs buvęs Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus ketina išleisti knygą apie savo patirtis trejus metus vadovaujant šalies strateginei įmonei.

„Parašiau knygą. (…) Apie ką? Apie aviaciją plačiąja prasme. Ir siaurąja. Apie joje veikiančius žmones ir jų ambicijas, didelius projektus, katastrofas, politines intrigas ir didelius iššūkius. Daugiausia – apie mano paties patirtis, įskaitant trejus metus vadovaujant Lietuvos oro uostams“, – savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį pranešė S. Bartkus.

Anot jo, knygoje jis aptars sudėtingą laikotarpį, kai kontrabandiniai balionai ir dronų pavojus trikdo oro uostų veiklą, incidentus, tokius kaip, pavyzdžiui, pernai vykęs „LOT Polish Airlines“ lėktuvo nuslydimas nuo riedėjimo tako, naujų avialinijų atėjimą į šalies rinką. 

„Bus ir apie tai, ką reiškia atsibusti 5.30 val. nuo devynių praleistų skambučių bei SMS žinutės „Tai ne pratybos!“. Ką veikia oro uosto vadovas, kai LOT lėktuvas nučiuožia nuo tako vidury baltos dienos, (…) kaip iš vidaus atrodo terminalų atidarymai ir kodėl kerpant juostelę aš stoviu per vidurį, o premjeras – šone. Kodėl „easyJet“ taip ir nėra Lietuvoje“, – teigė jis.

Kaip skelbė ELTA, šiemet kovą S. Bartkui paskelbus apie sprendimą trauktis iš LTOU vadovo pareigų, o greitu metu Susisiekimo ministerijai nusprendus atšaukti valstybinės bendrovės valdybą, viešoje erdvėje buvo keliami klausimai dėl oro uostų vadovybės pasikeitimo aplinkybių, galimų įtampų su susisiekimo ministru.

Interviu Eltai S. Bartkus yra patvirtinęs, kad iš pareigų pasitraukė abipusiu sutarimu su LTOU valdyba – anot jo, prieš kovą paskelbiant apie sprendimą trauktis, jis vasarį pirmą kartą iš valdybos išgirdo apie tai, kad oro uostams reikalingas „kiek kitokio profilio vadovas“.

Visgi, anot jo, valdyba įmonės rezultatus, plėtros ir skrydžių vystymo projektus, pagrindinius rodiklius įvertino gerai.

S. Bartkui pareigas palikus liepą, LTOU dar neturi nuolatinio vadovo – kandidatai dokumentus į poziciją gali teikti iki ateinančio pirmadienio.

Briuselis, lapkričio 12 d. (ELTA). Judėjimo „Fridays for Future“ įkūrėja Greta Thunberg Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijos kuluaruose priekaištavo sprendimų priėmėjams pamirštant gilėjančios klimato krizės aukas. Turkijoje susirinkę galingieji yra „visiškai atitrūkę nuo realybės“, sakė švedų aktyvistė, COP31 konferencijoje Antalijoje kalbėdama su pasaulio žiniasklaidos atstovais.

„Kol mes čia kalbame, prarandamos neįkainojamos gyvybės, ekosistemos ir rūšys, kurių niekada nebesusigrąžinsime“, – sakė 23 metų aktyvistė, kurią cituoja agentūra „dpa“.

Tai, kad G. Thunberg apskritai dalyvauja pasaulinėje klimato konferencijoje, yra neįprasta. 2021 metais ji, pavyzdžiui, nusivylusi anksčiau laiko išvyko iš Glazgo, kur, protestuodama, net nebuvo įžengusi į konferencijos teritoriją. Legendiniu tapo jos negailestingas verdiktas: „Trumpai tariant: bla, bla, bla.“ Pastaraisiais metais G. Thunberg daugiausia dalyvavo palestiniečius remiančiuose protestuose.

G. Thunberg ragino reikalauti atsakomybės iš tų tuos, kurie atsakingi už pasaulinį atšilimą ir klimato krizę – ar tai būtų vyriausybės, ar koncernai, ir priešintis jų veiksmams.

„Planeta nemiršta – ji žudoma, ir mes žinome, kas tai daro!“ – pareiškė ji.  Dažnai tai esą tie patys veikėjai, neva siūlantys išeitį. 

„Tačiau niekas neateis mūsų gelbėti“,  – pabrėžė G. Thunberg.

Valstybėms ir kitoms institucijoms keliant grėsmę žmogaus teisėms, anot jos, pareiga yra priešintis ir kovoti už visų žmonių teises. Klimato krizė esą yra ir teisingumo krizė, nes greičiausiai ir skaudžiausiai ji paveikia tuos, kurie dėl jos yra mažiausiai atsakingi.

Roma, lapkričio 12 d. (ANSA-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį per susitikimą su opozicinių partijų atstovais vyriausybės rūmuose Romoje paragino šalies politines jėgas vienytis. Susitikimas surengtas po to, kai trečiadienį, šaltinių teigimu, maždaug 6 tūkst. Italijos mokyklų sulaukė melagingų grasinimų jas susprogdinti.

Trečiadienį dėl elektroniniu paštu atsiųstų grasinimų iš šimtų mokyklų buvo laikinai evakuoti žmonės, tačiau ketvirtadienį mokyklos jau veikė įprasta tvarka. Vyriausybė pareiškė, kad nėra jokios priežasties mokiniams neiti į pamokas.

„Neleisime, kad anoniminis elektroninis laiškas lemtų mūsų vaikų mokymosi tvarkaraštį. Tai strategija, kuria siekiama sukelti chaosą“, – trečiadienį socialiniame tinkle paskelbtame vaizdo įraše pareiškė G. Meloni, prieš tai surengusi aukščiausio rango ministrų ir saugumo pareigūnų pasitarimą.

Naujausi grasinimai pasirodė po praėjusią savaitę surengtų kibernetinių atakų prieš prekybos centrų šaldymo sistemas, melagingų pranešimų apie lėktuvuose padėtas bombas įvairiose Europos vietose, įskaitant Italiją, ir pareigūnų, tarp jų vicepremjero ir užsienio reikalų ministro Antonio Tajani, asmens duomenų paviešinimo vadinamąjame tamsiajame internete.

A. Tajani dėl kibernetinių atakų apkaltino prorusiškus programišius ir susiejo jas su Italijos parama Ukrainai, kovojančiai su į šalį įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Demokratų partijos (PD) lyderė Elly Schlein po ketvirtadienio susitikimo pareiškė, kad opozicija pasirengusi bendradarbiauti su vyriausybe kovojant su tokiais grasinimais, kuriais siekiama sukelti nerimą ir nestabilumą, tačiau besąlygiško palaikymo jai nesuteiksianti. E. Schlein taip pat paragino skirti daugiau lėšų kibernetiniam saugumui.

Penkių žvaigždučių judėjimo (M5S) lyderis ir buvęs premjeras Giuseppe Conte pareiškė, kad tokiais atvejais nėra skirtumo tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos.

„Vakar dėl vieno elektroninio laiško šalies gyvenimas sustojo. Negalime sau to leisti. Turime atskirti kibernetines atakas nuo kibernetinio saugumo – tai sritys, kuriose turime imtis veiksmų. Paraginau vyriausybę veikti greitai. Tačiau turime atskirti skirtingas situacijas. Mums reikia veiksmų protokolų“, – kalbėjo G. Conte.

Centristinės partijos „Azione“ lyderis Carlo Calenda sakė, kad G. Meloni patvirtino, jog vyriausybė rengia tokius veiksmų protokolus, kurie padėtų nuspręsti, ar evakuoti žmones gavus masinius grasinančius elektroninius laiškus.

„Esame puolami. Turime būti pasirengę. Pirmiausia, kaip patvirtino ministrė pirmininkė, turime sukurti vadinamąjį demokratinį skydą“, – pareiškė buvęs pramonės ministras C. Calenda, susitikimą apibūdinęs kaip dalykišką.

Buvęs premjeras, centristinės partijos „Italia Viva“ (IV) lyderis Matteo Renzi pareiškė teigiamai vertinantis patį sprendimą surengti susitikimą su opozicija, tačiau esantis nepatenkintas jo turiniu.

„Kaip iki šiol buvo leidžiami pinigai? Vakarykštį pavojų buvo galima pašalinti naudojant gerą antivirusinę programą“, – sakė M. Renzi.

Kaip rašė ELTA, Jungtinės Karalystės ir Airijos policija trečiadienį taip pat tyrė šimtams mokyklų elektroniniu paštu išsiųstus grasinimus, tačiau paragino mokytojus neevakuoti mokyklų, nes šie pranešimai laikomi melagingais. Grasinimų sulaukė mokyklos Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir Airijoje. Škotijos policija pareiškime nurodė, kad nors šie pranešimai „kelia nerimą“, nėra „jokių požymių, kad jie keltų realią grėsmę“.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacijų bendrovė „Telia“ už 5,8 mln. eurų Panevėžio ir Marijampolės miestuose įdiegs naujas bei modernizuos esamas vaizdo stebėjimo sistemas. Jas bendrovė taip pat jau atnaujino Anykščiuose.

Kaip pranešė bendrovė, diegiamos technologijos padės efektyviau stebėti viešąsias erdves, gerinti eismo saugumą ir suteiks daugiau galimybių atsakingoms tarnyboms operatyviai reaguoti į incidentus.

Panevėžyje už beveik 3 mln. eurų numatyta įrengti 111 naujų vaizdo kamerų, iš pagrindų atnaujinti 83 esamas stebėjimo vietas ir išplėsti stebėjimo tinklą įrengiant kameras dar 50 miesto vietų. Nurodoma, kad naujos kameros bus įrengiamos pagrindiniuose įvažiavimo ir išvažiavimo keliuose, intensyvaus eismo gatvėse bei sankryžose, parkuose, pėsčiųjų ir dviračių takuose bei kitose viešosiose erdvėse. 

Taip pat bus diegiama transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo sistema, atnaujinama centrinė vaizdo stebėjimo platforma, programinė įranga ir operatorių darbo vietos. Projektą Panevėžyje planuojama užbaigti iki 2027 m. pirmojo ketvirčio pabaigos.

Tuo metu Marijampolėje „Telia“ kartu su partneriais įgyvendina 2,47 mln. eurų vertės projektą, kurio metu į bendrą sistemą bus sujungtos 92 vaizdo kameros, iš kurių 79 – naujos.

Projekte taip pat diegiami vaizdo analitikos sprendimai, padėsiantys aptikti objektus, susibūrimus ir kitus įvykius, bei atnaujinama eismo stebėjimo sistema, kuri išplės pažeidimų fiksavimo ir integracijų su kitomis informacinėmis sistemomis galimybes. Darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

„Pažangi vaizdo analitika ir patikima duomenų perdavimo infrastruktūra padeda efektyviau fiksuoti eismo pažeidimus, atpažinti įtartinus įvykius bei pastebėti galimas grėsmes – nuo nusikalstamos veikos iki neteisėto sienų kirtimo. Kuo daugiau miestų turės modernias, patikimai veikiančias sistemas, tuo geriau galėsime matyti bendrą situaciją ir stiprinti Lietuvos atsparumą“, – pranešime teigia „Telia“ verslo klientų vadovas Vaidas Dominauskas.

Anykščiuose šiemet bendrovė užbaigė 348 tūkst. eurų vertės vaizdo stebėjimo sistemos modernizavimą. Projekto metu buvo atnaujinta centrinė sistema, įrengtos naujos panoraminės bei transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo kameros, o vaizdo archyvas perkeltas į debesijos infrastruktūrą. Atnaujintoje sistemoje taip pat įdiegta dirbtinio intelekto analitika.

Visuose projektuose vaizdo duomenys saugomi Lietuvoje veikiančiuose „Telia“ duomenų centruose.

Kyjivas, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Maskvoje priimant JAV derybininkus, rusai ketvirtadienį visą dieną bangomis atakavo Ukrainos sostinę sprogmenų prikrautais dronais. Per atakas žuvo viena moteris, dar kelios buvo sužeistos, socialiniuose tinkluose pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

AFP žurnalistas matė liepsnojantį gyvenamąjį pastatą, o gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė žuvusiosios kūną.

Po kelių valandų sostinėje vėl nugriaudėjo sprogimai, o pareigūnai pranešė, kad buvo smogta vienai pagrindinių miesto gatvių.

Nuo vasaros Rusija Kyjivą ištisą parą atakuoja greitais reaktyviniais dronais, kuriuos Ukrainai sunku perimti.

Beveik penkerius metus trunkančiame kare kovos nesiliovė ir šios savaitės pradžioje, kai JAV, Rusijos ir Ukrainos derybininkai susirinko Abu Dabyje aptarti galimybių užbaigti Rusijos pradėtą karą.

Tai buvo pirmosios derybos nuo vasario mėnesio.

JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas ketvirtadienį lankėsi Kremliuje, kur vyko tolesnės derybos su V. Putinu. Anksčiau jie pareiškė matantys galimybę padaryti pažangą siekiant taikos susitarimo, prie kurio jau ilgą laiką nepavyksta priartėti.

Vėliau jie vyks į Dubliną informuoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apie derybų rezultatus. V. Zelenskis Airijos sostinėje dalyvauja Europos šalių viršūnių susitikime.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Energetikos holdingas „Enervia“ Klaipėdos regione prie elektros tinklo prijungė 70,5 megavato (MW) galios energijos kaupiklių parką.

Pajūryje įgyvendinto projekto energijos kaupiklių talpa siekia 141 MWh, o prijungimo prie elektros tinklo galia – 60 MW. Naujoji infrastruktūra skirta elektros energetikos sistemos balansavimui ir lankstumui didinti, kaupiant energiją mažesnės paklausos laikotarpiais ir tiekiant ją į tinklą išaugus poreikiui.

Anot energetikos grupės, šiuo projektu užbaigiamas keturių energijos kaupiklių parkų plėtros etapas. „Enervia“ portfelyje taip pat yra energijos kaupimo projektai Panevėžio ir Telšių regionuose bei integruotas vėjo ir energijos kaupiklių parkas Latvijoje, netoli Liepojos. Bendri grupės energijos kaupimo pajėgumai siekia 294 MW, o talpa – 603 MWh.

„Užbaigėme reikšmingą investicijų etapą, per kurį sukūrėme tvirtą pagrindą tolesnei grupės plėtrai. Elektros rinkoje vis svarbesnis tampa ne vien gebėjimas pagaminti energiją, bet ir galimybė ją sukaupti bei panaudoti tinkamu metu. Būtent tokią infrastruktūrą nuosekliai kūrėme, o dabar galime daugiau dėmesio skirti naujiems projektams“, – pranešime cituojamas „Enervia“ vadovas Edvardas Norkeliūnas.

Užbaigusi energijos kaupiklių parkų plėtros etapą, grupė tolesnes investicijas ketina nukreipti į elektros gamybos pajėgumų didinimą. 2027 metų planuose numatyti trys vėjo energetikos projektai, kurie papildys vystomą grupės infrastruktūrą Lietuvoje ir Latvijoje.

„Enervia“ vienija įmones, vystančias ir valdančias atsinaujinančios energijos, energijos kaupimo ir duomenų centrų projektus Lietuvoje bei Latvijoje. Grupė veikia kaip integruota platforma, apimanti projektų vystymą, energijos gamybą, kaupimą ir prekybą.

Pekinas, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Galimas Kinijos, JAV ir Rusijos lyderių susitikimas sukėlė nuogąstavimų, kad gali pasikartoti šiuolaikinė Jaltos konferencija, per kurią trys galingi vyrai pasidalytų pasaulį, mažai paisydami Ukrainos, Europos, Taivano ar kitų šalių interesų.

Tačiau, analitikų teigimu, lapkričio 18–19 d. Šendžene vyksiančio Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo metu numatytas Kinijos, JAV ir Rusijos prezidentų Xi Jinpingo, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas, be galimybės kartu nusifotografuoti istoriniame kadre, greičiausiai neduos apčiuopiamų rezultatų.

Įtakos sferos

Kai 1945 m. vasarį Jaltoje susitiko tuometis JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas, jie nustatė pokario tvarką ir naujas teritorijų ribas Europoje.

Jaltoje, kuri tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai, o dabar yra Rusijos 2014 m. aneksuotoje Ukrainos teritorijoje, buvo padėti pamatai sovietų dominavimui Rytų Europoje ir Šaltajam karui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Šendžene gali įvykti savotiškas XXI a. įtakos sferų „perskirstymas“, panašus į Jaltos konferenciją.

Šią savaitę Abu Dabyje vykusiose derybose – pirmosiose nuo vasario mėnesio – Rusijos derybininkai sukėlė nerimą Ukrainai ir jos Europos sąjungininkėms, pareikalavę, kad į bet kokį taikos susitarimą būtų įtrauktas Europos saugumo architektūros peržiūrėjimas. JAV taip pat pasiūlė naują tokios sistemos modelį.

Rusijos delegacijos Abu Dabyje vadovas Vladimiras Medinskis dar labiau sustiprino šiuos nuogąstavimus, suabejojęs Europos dalyvavimo tolesnėse derybose būtinybe.

Toks trišalis formatas kelia nepasitenkinimą, nes sudaro įspūdį, „kad kelios didžiosios valstybės gali spręsti apie kitų šalių saugumą ir ateitį, neatsiklausdamos jų pačių“, – sakė Hadsono instituto ekspertė Tsiporah Fried.

Vien toks susitikimo formatas „jau pasiųstų žinią apie tai, kas laikomas svarbiu ir kieno interesus svarstyti bei derinti gali kiti“, – AFP sakė ji.

Skirtingi interesai

Tačiau, be simbolinės reikšmės, skirtingi trijų valstybių interesai mažina tikimybę, kad Šendžene bus sukurta nauja pasaulio tvarka.

Pranešama, kad net susitikimo darbotvarkė tebėra ginčų objektas: Rusija siūlė daugiausia dėmesio skirti Ukrainai, D. Trumpas ragino aptarti branduolinius ginklus ir karą su Iranu, o Kinija abiem klausimais laikosi tylos.

„Visų trijų šalių reikalavimai labai skiriasi, todėl suderinti lūkesčius bus sudėtinga. Didelė tikimybė, kad derybos baigsis nepasiekus proveržio“, – sakė Pekino liaudies universiteto Čongjango finansinių studijų instituto dekanas Wang Wenas.

Be to, yra nedaug klausimų, kuriuos sprendžiant visų trijų lyderių dalyvavimas galėtų padėti pasiekti pažangos.

Pavyzdžiui, pagrindiniai Pekino ir Vašingtono nesutarimai susiję su prekyba ir konkurencija dėl dirbtinio intelekto technologijų.

Daugiašališkumo šalininke save pristatanti Kinija ne kartą pabrėžė, kad Europa turėtų dalyvauti derybose dėl taikos Ukrainoje.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris sakė, kad per neseniai vykusį susitikimą Xi parodė „susierzinimą“, kai buvo iškelta idėja trišalėse derybose aptarti Ukrainą.

„Jis aiškiai pabrėžė, kad tai yra Europos konfliktas, todėl europiečiai taip pat privalo sėdėti prie derybų stalo“, – televizijai ARD sakė F. W. Steinmeieris.

Kalbant apie branduolinį nusiginklavimą, Kinija jau seniai laikosi pozicijos, kad JAV ir Rusija pirmiausia turėtų sumažinti savo milžiniškus branduolinius arsenalus, o tik tada Pekinas sutiktų derėtis dėl savo branduolinių ginklų atsargų.

Todėl, sakė Wangas AFP, viršūnių susitikime labiau tikėtini nedideli susitarimai, pavyzdžiui, dėl tiesioginių ryšio linijų krizių atvejais arba bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, sveikatos apsaugos ar klimato kaitos srityse.

„Nėra vieno bendro priešo, kuris suvienytų visas tris didžiąsias valstybes taip, kaip kova su nacistine Vokietija suvienijo Rooseveltą, Churchillį ir Staliną“, – sakė Australijos nacionalinio universiteto politologas Wen-Ti Sungas.

„Todėl galima tikėtis pavienių sandorių, o ne didelio masto susitarimo“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, pasak Sungo, susitikimą atidžiai stebės Taivano – į kurį Kinija reiškia pretenzijas – valdžia.

„Jei D. Trumpo administracija sutiktų dėl savo patogumo atsisakyti vienos partnerės (Ukrainos), tai galėtų tą patį padaryti ir su kita“, – sakė jis.

Pasaulis po susitikimo Šendžene

D. Trumpo administracija siekia iš naujo įtvirtinti JAV dominavimą „Vakarų pusrutulyje“ – sausį ji netgi suėmė Venesuelos prezidentą Nicolásą Maduro. Tačiau pasaulio pasidalijimas tarp didžiųjų valstybių, kaip 1945 m., nebūtinai užtikrintų saugumą.

Pasak Pekino liaudies universiteto atstovo Wango, Kinija „nuo pat pradžių“ nepritarė Jaltos logikai – slaptam įtakos sferų pasidalijimui ir didžiųjų valstybių sprendimams dėl kitų šalių likimo.

Wango teigimu, Kinija galėtų išsklaidyti nuogąstavimus dėl antrosios Jaltos, pasinaudodama susitikimu tam, kad „pabrėžtų suvereniteto gynimą bei paramą daugiašalėms organizacijoms“.

Jei Pekinas susitikime pabrėžtų, kad Europa privalo dalyvauti derybose dėl žemyno saugumo, tai „iš tikrųjų galėtų atverti naują galimybę Kinijai ir Europai užmegzti dialogą“, sakė jis.

„Tikroji Jaltos konferencija atvėrė kelią Korėjos ir Indokinijos karams, taip pat įvairiems konfliktams ir sukilimams visoje Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – sakė Singapūro nacionalinio universiteto atstovas Chong Ja Ianas.

Bet koks „Jalta 2.0“ susitarimas „beveik neabejotinai sukeltų panašių problemų“, – teigė jis.

(patikslintas trečiadienio tekstas, sumos 8 pastraipoje)

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį nepritarė kitų parlamentinių komitetų siūlymams dėl papildomo finansavimo 2027-ųjų valstybės biudžete. Dėl jų galutinai apsispręsti siūloma Vyriausybei. 

Išimtis padaryta Seimo kanceliarijai – komitetas iš dalies pritarė dviem iš keturių jos pateiktų finansavimo poreikių.

BFK posėdyje svarstyti kitų Seimo komitetų siūlymai dėl papildomų asignavimų įvairioms valstybės institucijoms ir veiklos sritims. Vis dėlto komitetas laikėsi pozicijos, kad sprendimus dėl papildomo finansavimo turėtų priimti Vyriausybė, įvertinusi valstybės biudžeto galimybes.

Daugeliui siūlymų nepritarta dėl ribotų biudžeto išteklių, taip pat dėl to, kad nebuvo nurodyti konkretūs papildomų išlaidų finansavimo šaltiniai arba siūlyta perskirstyti asignavimus, dėl kurių sprendžia Vyriausybė.

Komiteto posėdyje pabrėžta, kad BFK negali pritarti siūlymams, kurie didintų valstybės skolą ar biudžeto deficitą, nenumatant, iš kokių lėšų papildomi įsipareigojimai būtų finansuojami.

Nors BFK kitų komitetų siūlymams nepritarė, jie bus perduoti Vyriausybei, kuri galės juos papildomai įvertinti ir apsispręsti dėl galimo įtraukimo į patikslintą biudžeto projektą.

Išimtis padaryta Seimo kanceliarijos pateiktiems finansavimo poreikiams. BFK iš dalies pritarė dviem iš keturių jos prašymų – dėl papildomų lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui ir kibernetiniam saugumui stiprinti.

Papildomas finansavimas darbo užmokesčiui būtų skirtas konkurencingiems atlyginimams užtikrinti – tam 2027–2029 metais prireiktų beveik 21,2 mln. eurų. Tuo metu kibernetinio saugumo srityje apie 21,7 mln. eurų per tą patį laikotarpį numatoma skirti Seimo kanceliarijos valdomų informacinių sistemų modernizavimui ir saugumui stiprinti.

Likusiems dviem Seimo kanceliarijos finansavimo poreikiams komitetas nepritarė.

Vienas iš tokių poreikių – užtikrinti Seimo veiklos tęstinumą ir saugumą krizės metu, pritaikant patalpas, stiprinant kritinę IT infrastruktūrą bei ryšį ir gerinant žmogiškųjų išteklių darbo sąlygas. Kitas poreikis susijęs su bendru Seimo infrastruktūros atnaujinimu ir darbo aplinkos gerinimu.

Kaip skelbė ELTA, Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.

Valstybės kontrolė (VK) savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.

Seulas, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad laikysis savo įsipareigojimo remti Ukrainą, nepaisant diplomatinio ginčo, kilusio dėl Kyjivo Seului perduotų Šiaurės Korėjos karo belaisvių.

„Kaip atsakingi tarptautinės bendruomenės nariai, mes ir toliau laikysimės savo principinės pozicijos dėl paramos teikimo Ukrainai“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Laikraštis „JoongAng Ilbo“ šią savaitę pranešė, kad užsienio reikalų ministerija paprašė kitų metų biudžete numatyti apie 100 mln. JAV dolerių (90 mln. eurų) Ukrainai skirtai paramai. Iš šios sumos 50 mln. dolerių būtų skirti NATO patikos fondui, o 20 mln. dolerių – humanitarinei pagalbai.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas liepos mėnesį pareiškė, kad NATO viršūnių susitikime šalis įsipareigojo skirti Ukrainai 100 mln. dolerių visapusiškos paramos.

„Mūsų vyriausybė ir toliau teiks Ukrainos žmonėms reikalingą humanitarinę pagalbą ir dalyvaus tarptautinėse pastangose remti Ukrainos atsigavimą ir atstatymą“, – tuo metu sakė Lee Jae Myungas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovo komentaras pasirodė po to, kai tarp abiejų šalių kilo įtampa, kurią įplieskė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio rugsėjį atskleista informacija, kad Ukraina perdavė Seului du Šiaurės Korėjos karo belaisvius, paimtus į nelaisvę jiems kovojant Rusijos pusėje.

Pietų Korėja teigė, kad ši operacija turėjo likti konfidenciali, siekiant apsaugoti karių šeimas Šiaurės Korėjoje. Seulas pareikalavo atsiprašymo ir atšaukė savo ambasadorių Ukrainoje bei dalį ambasados darbuotojų.

Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį, pirmą kartą po to, kai kilo ginčas, susitiko Paryžiuje. Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Cho Hyunas nurodė besitikintis, kad „visi neišspręsti abiejų šalių klausimai bus išspręsti taikiai“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“ parašė, kad dar kartą patvirtino Kyjivo pasirengimą plėtoti „dinamišką ir pragmatišką partnerystę“ su Seulu, grindžiamą abipusiais interesais ir bendromis saugumo grėsmėmis, kurias kelia Šiaurės Korėjos dalyvavimas Rusijos kare.

„Esame dėkingi Korėjos Respublikai už paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – teigė A. Sybiha.

„Esu įsitikinęs, kad dar laukia tolesni žingsniai visiško mūsų dvišalių santykių normalizavimo link“, – pridūrė jis.