Maskva, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Rusija sunaikino Ukrainos dronų, skridusių į Maskvą, bangą, penktadienį pranešė šio miesto meras, kuris tokiais duomenimis pasidalijo po to, kai šalyje atsidarė rinkimų apylinkės, vykstant pirmiesiems parlamento rinkimams nuo karo pradžios.

Nors beveik neabejojama, kad prezidento Vladimiro Putino partija vėl švęs pergalę, balsavimas taps požiūrio į karą, kuris pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių ir sutrikdė rusų kasdienį gyvenimą, barometru.

„Nuo rugsėjo 17 d. 8 val. (vietos ir Lietuvos laiku) iki rugsėjo 18 d. 7 val. link Maskvos srities skrido daugiau nei 350 bepiločių orlaivių“, – tinkle „Telegram“ tvirtino meras Sergejus Sobianinas.

„Pranešama, kad dauguma jų buvo sunaikinti išoriniame gynybos perimetre, įskaitant 64 bepiločius orlaivius, perimtus jiems artėjant prie Maskvos“, – pridūrė jis.

V. Putinas valdo Rusiją nuo 1999-ųjų Naujųjų metų išvakarių, o jo partija „Vieningoji Rusija“ nuo šio amžiaus pradžios dominuoja Rusijos politikoje.

Maskva uždraudė kritikuoti jos kampaniją Ukrainoje, o Rusijos rinkimai, kuriuos griežtai kontroliuoja Kremlius, didelių staigmenų neatneša.

450 vietų Rusijos parlamento žemųjų rūmų Valstybės Dūmos rinkimai tęsis iki sekmadienio 21 val.

Roma, rugsėjo 18 d. (ANSA-ELTA). Du Italijos karinių oro pajėgų Oro operacijų grupės „Baltic Thunder III“ naikintuvai „Eurofighter F-2000“ vėlyvą ketvirtadienio popietę pakilo iš Šiaulių aerodromo, vykdydami NATO oro gynybos misiją Aljanso rytiniame flange, dviem Rusijos kariniams lėktuvams pažeidus oro erdvę.

Apie tai ANSA sužinojo iš informuotų šaltinių.

Operacija buvo koordinuojama per NATO Jungtinį oro operacijų centrą Ydeme, Vokietijoje.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar socialdemokratų siūlomas 770 mln. eurų Šeimos paketas apskritai bus įgyvendintas, kritikuodama neaiškius jo finansavimo šaltinius ir dalį numatytų priemonių.

„Aš matau problemą dėl paketo finansinės vertės, nes nėra nurodytos lėšos. Labai bendrais bruožais kalbama apie tai. Ministrė sakė, jog tai yra biudžeto ir „Sodros“ lėšos – labai bendrai“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, kol kas tai labiau primena komunikacinį veiksmą, kuriuo socialdemokratai siekia parodyti matantys demografijos problemą, tačiau realiam priemonių įgyvendinimui, anot politikės, nėra numatyta lėšų.

„Mano nuomone, tai yra daugiau komunikacinis veiksmas, kad socialdemokratai parodytų, jog mato demografijos iššūkį, siūlo tokias priemones, bet iš esmės suprantame, kad niekas nebus įgyvendinta, nes nėra numatyta pinigų“, – teigė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį į skirtingų valdžios atstovų pasisakymus apie paketo finansavimą. Pasak jos, net premjeras sutiko, kad „Sodros“ įvardijimas kaip vienas iš finansavimo šaltinių nėra tinkamas, o finansų ministras Taurimas Valys šiuo klausimu taip pat kalba pernelyg aptakiai.

Parlamentarė kritikavo ir konkrečias paketo priemones. Jos teigimu, beveik 400 mln. eurų kainuosiantis nemokamas 5–10 klasių moksleivių maitinimas nuo 2029 m. sudarytų daugiau nei pusę viso paketo vertės, tačiau tiesiogiai su gimstamumo didinimu nebūtų nesusijęs.

„Ji yra labai netaikli ir nėra apie gimstamumo didinimą. Tai tiesiog yra parama šeimai ir ji labai netaikli, nes bet kas, kas turi tokio amžiaus vaikus pasakys, kad moksleiviai dažnai mokyklose išvis nevalgo, pusė maisto yra išmetama“, – sakė liberalė.

Kartu V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad pats demografinis iššūkis nėra vienos politinės partijos problema. Anot jos, su mažo gimstamumo keliama ilgalaike grėsme sutaria skirtingų politinių krypčių atstovai, o demografiniai iššūkiai buvo išsamiai įvardyti ir rengiant „Strategiją 2050“, kuriai pritarė praėjusios kadencijos Seimas.

Vis dėlto, jos teigimu, jei valdantieji iš tiesų siekia su opozicija susitarti dėl ilgalaikių įsipareigojimų demografijos srityje, priemonės turėjo būti derinamos su opozicija dar prieš jas viešinant.

„Jei yra pasiūlymas kartu su opozicija spręsti tas problemas ir daryti ilgalaikius įsipareigojimus – tos priemonės turėtų būti aptartos bei pristatytos opozicijai prieš einant į viešumą. Dabar atrodo, kad net socialdemokratams nebuvo pristatytas arba buvo pristatytas paskutinę sekundę“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės siūlomame Šeimos priemonių pakete – nemokami pietūs visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės vaiko priežiūros išmokos, parama po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.

Viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo vertė sudaro beveik 770 mln. eurų, jame iš viso yra devynios priemonės.

Brangiausia priemonė – nemokami pietūs kiekvienam mokiniui, taip pat siūlomos didesnės vaiko priežiūros išmokos, lankstesnė jų tvarka, kuri galėtų įsigalioti nuo 2029-ųjų.

Taip pat numatytas vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelio finansavimas, didesnės išmokos sergančius vaikus prižiūrintiems tėvams, parama pasiruošimui mokyklai.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų. 

(Papildyta 7–12 pastraipomis)

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA).  Po ketvirtadienį įvykusio susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Marco Rubio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad realu JAV pajėgų į Lietuvą sulaukti dar šiemet.

„Sakyčiau, labai tikėtina. Nenorėčiau sukti aplink galimas datas, tačiau pačiu artimiausiu metu“, – LRT radijui penktadienį sakė K. Budrys.

„Lietuva savo namų darbus atliko puikiai. Visus argumentus pateikėme ir dėl rotacijos atnaujinimo esame užtikrinti. Tai tik sulaukime žinios paskelbimo“, – pabrėžė jis.

Ministras neatmeta galimybės, kad ateityje Lietuvoje galėtų būti dislokuota daugiau amerikiečių karių nei anksčiau. Pasak jo, galėtų būti kalbama apie pajėgas, kurios prilygtų daugiau nei vienam ar beveik dviem batalionams. Vis dėlto konkretus amerikiečių karių skaičius, jo teigimu, priklausys nuo platesnių JAV sprendimų dėl savo pajėgų dislokavimo.

„Mums labai svarbu tęstinumas. Dėl to ta būsima JAV pajėgų globali peržiūra, kur jie yra dislokavę savo pajėgas, mums irgi yra labai svarbus procesas ir kokie bus jų galutiniai sprendimai metų pabaigoje“, – teigė K. Budrys.

„Tačiau bendra kryptis ir bendras supratimas, kad JAV pajėgos Rytų flange atlieka labai svarbų vaidmenį ir tai, kad Lietuva padeda savo ištekliais jį atlikti, yra aiškūs“, – pridūrė ministras.

K. Budrys teigia Vašingtone su JAV sekretoriumi taip pat aptaręs šią savaitę Lietuvoje įvykusį incidentą, per kurį NATO naikintuvai numušė iš Baltarusijos teritorijos įskridusį droną.

Pasak jo, M. Rubio buvo gerai informuotas apie situaciją Lietuvoje, o pokalbio metu buvo aptarti ir kiti Rusijos veiksmai, vykdomi vadinamame pilkajame fronte.

„Aptarėme visus Rusijos veiksmus plačiame, galima sakyti, pilkajame fronte,  o kai kurie yra visai arti karštų taškų, kai eina kalba apie karinius dronus, incidentus su jais“, – kalbėjo ministras.

K. Budrio teigimu, kad abi šalys sutarė, jog būtina stiprinti oro gynybą, didinant investicijas į jos komponentus, raketas perėmėjus bei radarus.

„Abi šalys sutinka, kad mums reikia didinti investicijas į oro gynybą, reikia didinti investicijas į oro gynybos komponentus, ginkluotę gaminančią pramonę, nes dabar jos pajėgumų nepakanka. Paklausa pasaulyje yra milžiniškai išaugusi. Visiems reikia tiek raketų perėmėjų, tiek radarų, tiek įvairių su tuo susijusių elementų ir komponentų, tai ties tuo turime dirbti drauge Europos Sąjunga ir JAV“, – teigė jis.

Ministras viliasi, kad Lietuvai susiduriant su šiais iššūkiais bus atsižvelgta svarstant apie NATO pajėgų dislokavimą.

ELTA primena, kad krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau LRT televizijai teigė, jog didžioji dalis naujų JAV karinių pajėgumų Lietuvą turėtų pasiekti dar šiemet. Pasak jo, Lietuva yra gavusi teigiamų signalų dėl amerikiečių karių atvykimo.

Pasibaigus rotacijai, birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai vieną amerikiečių karių rotaciją iš karto pakeisdavo kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas užtruko JAV peržiūrint savo pajėgų dislokavimą Europoje.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų. Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vašingtonas pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) blokuos 12 interneto svetainių, per kurias Lietuvos gyventojai galėjo klausytis Europos Sąjungos (ES) sankcionuotos radijo programos „Sputnik“.

Kaip pranešė LRTK, rugpjūčio 21–26 dienomis atlikta stebėsena parodė, kad „Sputnik“ Lietuvos vartotojams buvo pasiekiama internetu, nors jos transliavimas yra ribojamas ES sankcijomis.

Programa buvo transliuota per įvairias radijo transliacijų svetaines, tokias kaip radiosputnik.ru, sputnikperm.ru, radiopotok.ru, icecast-rian.cdnvideo.ru, top-radio.ru, radio-online.ru, radio-online.by, volna.top, online-radio-list.ru, onlayn-radio.ru, prfm.ru ir radiogrom.com. 

LRTK taip pat nustatė, kad 11 iš šių svetainių prieglobos paslaugų teikėjai įsikūrę Rusijoje.

LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžia, kad prieiga prie sankcionuoto turinio turi būti ribojama ir tada, kai jis platinamas kitais kanalais.

„Sankcijos turi veikti ne tik popieriuje. Jeigu ES uždraustos programos turinys persikelia į kitus platinimo kanalus ir vėl tampa pasiekiamas Lietuvos vartotojams, turime į tai reaguoti. Šiuo atveju nustatėme konkrečias svetaines, per kurias buvo galima klausytis „Sputnik“, todėl prieiga prie jų bus panaikinta“, – pranešime cituojamas M. Martišius.

Trečiadienį LRTK įpareigojo Lietuvos interneto paslaugų teikėjus panaikinti prieigą prie visų dvylikos nustatytų svetainių. Tai jie turės padaryti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo sprendimo įsigaliojimo.

Anot komisijos, svetainės taip pat bus įtrauktos į Kibernetinio saugumo informacinį tinklą ir LRTK skelbiamą svetainių, kurioms taikomi su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu susiję ribojimai, sąrašą.

2022 metais ES apribojo „Sputnik“ ir RT transliacijas. Sankcijos taikomos „Sputnik“, RT anglų kalba, RT JK, RT Vokietija, RT Prancūzija ir RT ispanų kalba. ES taip pat draudžia šias programas transliuoti ar sudaryti sąlygas jas platinti kabeliniu ir palydoviniu ryšiu, IPTV, internetu, vaizdo dalijimosi platformose ar programėlėse.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA).  Teisme griežtą nuosprendį išgirdo 50-metis Utenos gyventojas I. A. – vyras pripažintas kaltu nužudęs savo motiną iš savanaudiškų paskatų, jis kalės daugiau nei 18 metų.

Nustatyta, kad anksčiau 9 kartus teistas vyras garbaus amžiaus moterį nužudė, nes pritrūko pinigų narkotikams ir alkoholiui, penktadienį pranešė prokuratūra.

Nusikaltimas viename Utenos daugiabutyje buvo įvykdytas praėjusių metų balandį. Kartu su motina jos bute gyvenantis I. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, siekdamas pagrobti jai priklausantį turtą, moterį pasmaugė.

Nužudęs motiną, uteniškis pardavė kai kuriuos jai priklausančius daiktus ir  gautus pinigus išleido narkotikams bei alkoholiui.

Kitą rytą I. A. į butą pasikvietė pažįstamą vyrą ir pasiūlė jam pirkti motinai priklausiusį televizorių. Kaltinamajam nuėjus į motinos  kambarį ieškoti televizoriaus pultelio, pirkėjas pro praviras duris pastebėjo moters ranką. Išsigandęs vyras pabėgo iš buto ir iškvietė policiją.

Ikiteisminį tyrimą atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, o tyrimai vadovavo ir valstybinį kaltinimą  teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Rugsėjo 10 dieną Panevėžio apygardos teismas pripažino I. A. kaltu dėl artimo šeimos nario nužudymo iš savanaudiškų paskatų ir subendrinus skyrė jam 18 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.  

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Klaipėdos rajone ketirtadienį ugniagesiai gelbėjo vyrą, kurio galva buvo įstrigusi tvorelėje.

Kai pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 16.07 val. pranešta, kad Klaipėdos rajone, Gargžduose, Sodo gatvėje,  parke, ties fontanu, asmuo įkišo galvą į tvorelę ir negali ištraukti.

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, nuketėjusysis buvo išlaisvintas, nukirpus vieną tvorelės strypą. 

Nukirptas strypas pažymėtas STOP juosta.

Varšuva, rugsėjo 18 d. (ELTA). Rusijai atakuojant Ukrainos teritoriją, Lenkija vėl pakėlė naikintuvus, pranešė šalies kariuomenė. Liublino ir Žešuvo oro uostuose sustabdyti skrydžiai, skelbia naujienų portalas tvn24.pl.

Lenkijos kariuomenė nurodė, kad šie veiksmai yra prevencinio pobūdžio ir jais siekiama apsaugoti oro erdvę, ypač teritorijose, besiribojančiose su pavojaus zonomis.

Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra pranešė, kad Liublino ir Žešuvo oro uostuose sustabdyti skrydžiai.

ELTA primena, kad analogiškų priemonių dėl Rusijos atakų Ukrainoje Lenkija ėmėsi ir ketvirtadienį. 

Vašingtonas, rugsėjo 18 d. (dpa-ELTA). Baltieji rūmai ketvirtadienį atsiėmė JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlymą paskirti Richardą Lance‘ą Schroyerį vadovauti JAV Imigracijos ir muitinės tarnybai (ICE).

D. Trumpas birželio mėnesį paskelbė R. Schroyerį savo kandidatu ir paragino Senatą jį patvirtinti. Baltieji rūmai nenurodė priežasties, dėl kurios ši kandidatūra buvo atšaukta.

R. Schroyeris yra buvęs Oklahomos valstijos policijos pareigūnas ir buvęs JAV jūrų pėstininkas. ICE direktoriaus pareigybė tapo laisva, kai laikinasis tarnybos direktorius Toddas Lyonsas prieš kelis mėnesius paskelbė, kad atsistatydins.

ICE tapo Trumpo agresyvios imigracijos politikos simboliu per jo antrąją kadenciją, kuri prasidėjo 2025 m. sausio mėnesį.

Ši tarnyba vykdė prieštaringai vertinamus imigracijos reidus demokratų valdomuose miestuose, o kai kurie pareigūnai dėvėjo kaukes, kad nuslėptų savo tapatybę. Šios operacijos sukėlė didelius protestus visose JAV.

Visuomenės pasipiktinimas ypač sustiprėjo po to, kai sausio mėnesį per vieną iš operacijų Mineapolyje federaliniai pareigūnai iš kelių agentūrų nušovė du JAV piliečius.

(papildyta „Politikos“ skiltis)

Vilnius, rugsėjo 18 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugsėjo 18-osios įvykius Lietuvoje.