Evianas, birželio 17 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sėkmingu pavadino jo šalies organizuotą G7 viršūnių susitikimą. 

„Šis G7 susitikimas objektyviai buvo sėkmingas. Tai buvo vienybės, kokybiškų diskusijų ir tikro bendradarbiavimo tarp čia susirinkusių lyderių akimirka“, – sakė E. Macronas pasibaigus konferencijai.

„Šis viršūnių susitikimas iš tikrųjų sudarė mums galimybes labai glaudžiai suderinti pozicijas, kad galėtume atsakyti į krizes ir dirbti sprendžiant didžiuosius mūsų laikų iššūkius“, – tęsė jis.

E. Macronas atkreipė dėmesį į tai, kad susitikimo dalyviai vienbalsiai priėmė devynias deklaracijas. Susitikimas vyko labai sudėtingame kontekste, sakė prezidentas, turėdamas omenyje krizes ir konfliktus pasaulyje. Praėję mėnesiai esą buvo paženklinti fragmentacijos, susiskaldymo ir nesutarimų.

G7 grupei priklauso JAV, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Kanada ir Japonija.

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). Trečiadienio vakarą posėdžiavusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba pritarė koalicinės sutarties pasirašymui, sako laikinasis partijos pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

„Valdyba vienbalsiai pritarė pasirašyti koalicijos sutartį“, – Eltai patvirtino V. Sinkevičius.

Anot jo, valdybos susitikime platesnių diskusijų apie koaliciją ar sutarties turinį nebuvo.

„Tekstas pagaliau jau buvo visiškai stabilizuotas, o mes valdyboje pateikėme galutinį variantą“, – tikino demokratų lyderis.

Laikinasis partijos pirmininkas teigė, jog koalicijos sutarties pasirašyme dalyvaus, tačiau parašą ant dokumento padės frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas.

V. Sinkevičiaus manymu, naujos Seimo valdančiosios koalicijos formavimo procesas tarp jo vadovaujamų demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) – neužsidelsė.

„Manau, kad (valdančiosios koalicijos derinimo – ELTA) procesas buvo gana greitas. Gal kažkas tikėjosi, kad tai įvyks per vieną dieną, bet tai neįmanoma. LSDP turi savo bendruomenę, valdymo organus, taip pat ir LVŽS. Aišku, ir mes turime tam tikras politinės darbotvarkės pozicijas, kurios turėjo būti suderintos“,  – kalbėjo demokratų lyderis

„Koalicijos sutartis ir jos turinys yra labai svarbus ir jis užtikrins, kad mes turėsime ambicingą darbotvarkę ir visi sieksime jos įgyvendinimo“, – reziumavo V. Sinkevičius.

Trijų valdančiąją daugumą formuojančių partijų frakcijų Seime seniūnai koalicinę sutartį pasirašys ketvirtadienį. 

21-ąją Vyriausybę turėtų formuoti premjero posto siekiantis LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Apie sprendimą imtis šios atsakomybės politikas pranešė antradienį. 

Tuo metu Seimui ir toliau turėtų vadovauti socialdemokratas Juozas Olekas. 

Praėjusią savaitę koalicijos derybas pradėjusių partijų lyderiai ir derybininkai sutarė dėl ministerijų. Į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos. Valdančioji LSDP toliau vadovaus devynioms ministerijoms, o Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaiko dviejų ministerijų – Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo – kuravimą. 

Anot M. Sinkevičiaus, aiškumo dėl to, kas galėtų dirbti būsimajame ministrų kabinete, tikimasi po Joninių.

Kaip skelbta, birželio pradžioje LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. 

Šiuo metu dabartinė valdančioji dauguma Seime turi 80 atstovų. Sudarius naująją koaliciją, ji turės šiek tiek mažiau – 75 balsus.

Įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.

Londonas, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Britų transliuotojas BBC, įgyvendindamas taupymo programą, iki 2027 m. kovo mėn. panaikins apie 550 darbo vietų. Naujasis generalinis direktorius Mattas Brittinas laiške darbuotojams nurodė, kad bus ir atleidimų. Taip pat bus nutrauktos kai kurios laidos, pavyzdžiui, Škotijai, Velsui ir Šiaurės Airijai skirtose programose.

Naikindamas darbo vietas, BBC, anot duomenų, iki einamųjų finansinių metų pabaigos tikisi sutaupyti 160 mln. svarų (185 mln. eurų). Tai reikalauja „sunkių sprendimų“, rašė buvęs „Google“ vadovas M. Brittinas, kuris nuo gegužės mėnesio eina BBC vadovo pareigas. Taupymo priemonės esą paveiks „visas sritis“.

Balandžio mėnesį BBC pranešė, kad per ateinančius kelerius metus panaikins nuo 1,8 tūkst. iki 2 tūkst. darbo vietų – tai sudaro beveik 10 proc. visų darbuotojų. Transliuotojas per artimiausius dvejus metus nori sutaupyti 500 mln. svarų – iki šiol jo metinės veiklos sąnaudos siekai 5 mlrd. svarų.

BBC transliuotojo, kuris, kaip ir visa žiniasklaida, susiduria su tokiais iššūkiais, kaip pasikeitę vartotojų įpročiai ir dirbtinis intelektas, sunkumai pastaruoju metu dar labiau paaštrėjo dėl sumažėjusių pajamų iš visuomeninio transliuotojo mokesčio.

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Briuselis, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costos biuras trumpam užmezgė diplomatinius kontaktus su Kremliumi, siekdamas atverti ryšio kanalus, trečiadienį pranešė Briuselis.

Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Europa svarsto, ar kalbėtis su Rusija apie karo Ukrainoje pabaigą.

„Pastarosiomis savaitėmis diplomatiniu lygiu trumpam buvo užmegzti kontaktai, siekiant atverti ryšio kanalus, tačiau nebuvo aptarti jokie esminiai klausimai“, – sakė Europos Sąjungos (ES) pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Diskusijos apie Europos kontaktų su Maskva atnaujinimą tapo intensyvesnės, nes JAV pastangos nutraukti karą Ukrainoje įstrigo, o prezidento Donaldo Trumpo dėmesį prikaustė Iranas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris kartu su ES lyderiais ketvirtadienį Briuselyje turėtų dalyvauti viršūnių susitikime, siekia, kad Europa atliktų aktyvesnį vaidmenį.

„Bet kokiame ateities scenarijuje ES turi konkrečių interesų, kuriuos reikės ginti, todėl svarbu turėti sukurtus diplomatinius kanalus su Rusija“, – teigė ES pareigūnas.

„ES nėra tarpininkė. Ji remia Ukrainą, kuri stengiasi pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką“, – tikino jis.

Pareigūnas nurodė, kad EVT pirmininkas A. Costa, kuris pirmininkauja ES lyderių susitikimams, „glaudžiai derina veiksmus su Europos vadovais dėl galimų kontaktų su Rusija ir klausimų, kuriuos reikės aptarti, kai ateis tinkamas metas“.

Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai Rusijoje praėjusį ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijoje vykusiame retame susitikime paragino vesti tiesiogines Maskvos ir Kyjivo derybas.

D. Trumpas Prancūzijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo ir V. Zelenskis, antradienį pareiškė, kad Maskva turėtų sudaryti susitarimą dėl karo prieš Ukrainą pabaigos.

V. Zelenskis sakė, kad Vladimiras Putinas atmetė pasiūlymą susitikti G7 susibūrime, tačiau nurodė, jog taip pat pasiūlė D. Trumpui, kad galėtų susitikti su Rusijos lyderiu Jungtinėse Valstijose.

Vašingtonas, birželio 17 d. (dpa-ELTA). Baigė galioti išimtis dėl sušvelnintų JAV sankcijų rusiškai naftai. Naktį į trečiadienį baigėsi atitinkamame JAV iždo departamento dokumente nustatytas laikotarpis, kurio metu sankcijos buvo įšaldytos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas G7 viršūnių susitikime Prancūzijoje antradienį pareiškė, kad JAV netrukus galės grįžti prie naftos sankcijų Rusijai, kurios buvo įšaldytos. Prezidentas tai argumentavo tuo, kad nafta vėl teka. Tačiau jis nenurodė, kada tai gali būti padaryta.

Prasidėjus Irano karui ir Teheranui praktiškai užblokavus Hormuzo sąsiaurį, visame pasaulyje išaugo energijos kainos. Šis sąsiauris labai svarbus naftos transportui. JAV tada laikinai sušvelnino sankcijas rusiškai naftai ir šį sušvelninimą kelis kartus pratęsė. Gegužės viduryje JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pranešė apie išimties pratęsimą 30 dienų, kuris dabar baigėsi.

Konkrečiai ribota išimtis taikyta rusiškai naftai, kuri tada jau buvo tanklaiviuose jūrose ir dėl sankcijų sušvelninimo galėjo būti parduota. Taip JAV norėjo stabilizuoti žalios naftos rinką.

Kritikai teigė, kad tai finansiškai sustiprino Rusiją. Kremlius pajamas iš naftos pramonės naudoja savo karui prieš Ukrainą finansuoti. JAV jau daug metų taiko sankcijas Rusijos naftos sektoriui. Šalys ir įmonės, vykdančios verslą su Rusija, įprastu atveju pačios rizikuoja tapti sankcijų taikiniu.

Nėra aišku, ar D. Trumpas galimai nori grįžti tik prie sankcijų status quo, ar planuoja naujas sankcijas, kurios pakenktų Rusijai.

G7 šalys paskelbė pareiškimą, kuriuo remiantis, jos įsipareigoja didinti spaudimą Rusijos karo ekonomikai ir šiame kontekste sugriežtinti sankcijas, įskaitant priemones naftos ir dujų sektoriui.

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 17 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Teismas trečiadienį prorusiškai aktyvistei Erikai Švenčionienei skyrė pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę už įrašą apie Medininkų tragediją – ji per šį laikotarpį turės dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, taip pat pašalinti „Facebook“ platformoje paviešintą įrašą. Lietuvos bankas (LB) tuo metu suprastino 2026 m. šalies ekonomines prognozes – bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažino iki 2,7 proc., o prognozuojamą vidutinę metinę infliaciją padidino iki 5,1 proc.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Vilniaus apygardos teismas už įrašą apie Medininkų tragediją nuteistai prorusiškai aktyvistei Erikai Švenčionienei skyrė pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę. Per šį laikotarpį moteris įpareigota dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, E. Švenčionienė taip pat įpareigota pašalinti socialiniame tinkle „Facebook“ esantį įrašą, dėl kurio ji buvo teisiama. Prorusiškai aktyvistei byla iškelta dėl „Facebook“ paskelbtų teiginių, kuriuose ji, rašydama apie Medininkų tragediją, nurodė, kad „žudikai buvo iš savų tarpo“. Šioje byloje E. Švenčionienė buvo pripažinta kalta dėl SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimo. 1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.

Panevėžio apylinkės teismas trims mėnesiams pratęsė suėmimo terminą paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamai jo buvusiai sutuoktinei Justinai Sadauskienei. Suėmimas pratęstas, nes, teismo vertinimu, įtariamoji gali trukdyti procesui, bėgti ar slėptis nuo pareigūnų ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus. J. Sadauskienei pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo. Ji kaltės nepripažįsta. M. Sadausko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas. Anot pareigūnų, M. Sadausko nužudymo motyvas gali būti susijęs su asmeninio pobūdžio nesutarimais. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Lietuvos bankas (LB) blogina šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,7 proc., kitų metų – nekeičia ir mano, kad ekonomikos augimas sieks 2 proc. Vis dėlto, anot LB, 2028-aisiais vėl tikimasi spartesnio augimo – 3,3 proc. Balandį LB prognozavo, kad šiemet šalies BVP augimas sieks 3,1 proc., kitąmet – 2 proc. Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozės LB nekeičia ir prognozuoja, kad ji sieks 5,1 proc., kitąmet – 3 proc. Vis tik, pasak centrinio banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, atskirais šių metų mėnesiais infliacija gali būti ir didesnė. Anot jo, karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose šių metų infliacijos prognozę didino apie 1 proc., kitų metų – apie 0,2 proc. LB vertinimu, 2028 m. vidutinė metinė infliacija turėtų sudaryti 2,6 proc. Pasak G. Šimkaus, darbo užmokesčio augimas artimiausiais metais turėtų aplenkti kainų didėjimą, augti vidutiniškai 7–9 proc., dėl to gyventojų perkamoji galia taip pat turėtų kilti. LB prognozuoja, kad 2026 m. valdžios sektoriaus investicijos augs 10,1 proc., 2027 m. augimas sulėtės iki 3,7 proc., o 2028 m. jos turėtų augti 4,6 proc. Šalies nedarbas savo ruožtu šiemet turėtų sudaryti 6,8 proc., 2027 m. turėtų sumažėti iki 6,7 proc., o 2028 m. – iki 6,6 proc.

Prezidentas Seimui siūlo, kad tiems tėvams, kurie augina du ar daugiau vaikų, ne didesnei nei vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio jų atlyginimo daliai laikinai būtų taikomas nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Šiomis pataisomis, anot Prezidentūros, siekiama skatinti gimstamumą. Bent vieną vaiką auginę ar auginantys nuolatiniai šalies gyventojai už kiekvieną atžalą, kuri būtų gimusi laikotarpiu nuo šio sausio iki 2033 m., galėtų būti atleisti nuo mokesčio, kuris taikomas iki 12 VDU dydžio metinių pajamų sumai (šiemet VDU siekia virš 2312 eurų). Pagal pasiūlymą, lengvata būtų taikoma ne ilgiau kaip penkerius metus, gyventojas pats galėtų rinktis, kada ją taikyti laikotarpiu nuo 2030 m. sausio 1 d. iki 2040 m. gruodžio 31 dienos. Ji būtų pritaikoma deklaruojant per metus gautas pajamas – susigrąžinant sumokėtą sumą arba susimažinant mokėtiną GPM.Siūloma, kad paskata būtų taikoma ir įvaikinant – dabar šeiminiuose namuose auga apie 1 tūkst. vaikų, didžioji jų dalis yra paaugliai nuo dešimties metų. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. netekimų biudžete nebūtų patirta, o 2030–2040 m. kumuliatyviai GPM netekimai sudarytų preliminariai 0,3 proc. BVP arba vidutiniškai 0,03 proc. BVP per metus (jei paskata būtų susijusi su 10 tūkst. vaikų gimimu, kurie tėvams būtų nebe pirmi vaikai).

Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas parodė, kad šalies krašto apsaugos viešųjų pirkimų sistema veikia patikimai, tačiau ją dar reikia tobulinti, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Pasak VK, augantys gynybos viešųjų pirkimų finansavimo poreikiai rodo silpnąsias jos vietas – fragmentiškumą, pirkimų kompetencijų trūkumą, ribotą eigos ir rezultatų stebėseną. I. Segalovičienė pažymėjo, kad didelius gynybos finansavimo pajėgumus šalis privalės išlaikyti ir po 2030 m., o tai būtina įtvirtinti ir teisės aktuose. Dabar Lietuva nacionaliniu strateginiu lygmeniu gynybos pajėgumų, jiems reikalingų išteklių ir finansavimo poreikio planavimą yra numačiusi tik iki 2030-ųjų. Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, vertinimas taip pat parodė, kad mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju šiuo metu nėra aiškios įstatyme reglamentuotos reakcijos, kaip tokiu atveju būtų galima paspartinti tam tikrus įsigijimus, ministerija numato tai keisti. Ministras taip pat tikino, kad dalis VK rekomendacijų pirkimų vykdymui jau pradėtos įgyvendinti, ypač susijusios su sistemos skaitmenizacija.

Atlikus kratas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu įtariamame degalinių tinkle „Jozita“, rasta ir paimta apie 100 tūkst. eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų, trečiadienį pranešė šalies policija. Skelbiama, kad antradienį kratos buvo atliktos visoje Lietuvoje veikiančiose „Jozita“ degalinėse ir kituose su tyrimu susijusiuose objektuose. Policijos duomenimis, iš viso vienu metu buvo atliekamos 32 kratos, kurių metu rasta ir paimta apie 100 tūkst. eurų galimai neapskaitytų grynųjų pinigų. Dalis jų buvo laikoma vokeliuose. Taip pat paimti kompiuteriai, vaizdo įrašai bei kiti tyrimui reikšmingi dokumentai. Skelbiama, kad atliekant procesinius veiksmus surinkta duomenų apie galimus mokesčių slėpimus. Įtarimai, policijos duomenimis, šiuo metu pareikšti 3 įtariamiesiems, kuriems po apklausų paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Antradienį apie tai, kad degalinių tinkle „Jozita“ atliekamos kratos pranešė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Iraną, kad jis yra pasiruošęs atnaujinti karinius veiksmus, jei Teheranas nesilaikys savo įsipareigojimų. Toks jo įspėjimas nuskambėjo likus dviem dienoms iki ceremonijos, kurios metu ketinama pasirašyti susitarimą dėl karo tarp abiejų priešininkų pabaigos. D. Trumpas Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime pažymėjo, kad šis susitarimas nėra galutinis, ir kartu nurodė, jog jei jis jam „nepatiks, mes vėl pradėsime į juos šaudyti“. Penktadienį, iš karto po to, kai Šveicarijoje bus pasirašyta minima sutartis, turėtų prasidėti derybos dėl galutinio JAV ir Irano susitarimo.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad JAV neatsitraukia nuo Europos, nors ir pranešė mažinančios Aljansui skirtas pajėgas. „Kai kuriais atvejais tai buvo pateikta kaip problema – kad JAV atsitraukia nuo savo sąjungininkių. Tačiau tai neatitinka tikrovės“, – sakė M. Rutte. JAV ir Vokietijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad mažinimas apima trečdalį iš 150 JAV naikintuvų F-16 ir F-15, skirtų NATO, taip pat degalų papildymo ir žvalgybos lėktuvus, bombonešius ir dronus.  Šis JAV sprendimas sukėlė baimę, kad Europa gali tapti pažeidžiama agresyvios Rusijos akivaizdoje, tvyrant abejonėms dėl JAV prezidento D. Trumpo įsipareigojimo Aljansui. 

(papildysime)

Briuselis, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costos biuras trumpam užmezgė diplomatinius kontaktus su Kremliumi, siekdamas atverti ryšio kanalus, trečiadienį pranešė Briuselis.

Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Europa svarsto, ar kalbėtis su Rusija apie karo Ukrainoje pabaigą.

„Pastarosiomis savaitėmis diplomatiniu lygiu trumpam buvo užmegzti kontaktai, siekiant atverti ryšio kanalus, tačiau nebuvo aptarti jokie esminiai klausimai“, – sakė Europos Sąjungos (ES) pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). Ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės vadovaujama 20-oji Lietuvos Vyriausybė planuoja atsistatydinti kitą antradienį – birželio 23 d.

Tai Eltai patvirtino premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas.

Į premjerės pareigas socialdemokratė I. Ruginienė buvo paskirta pernai rugpjūtį. Jos vadovaujama Vyriausybė Seimui prisiekė praėjusių metų rugsėjį. 

Tiesa, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius antradienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė apsisprendęs prisiimti atsakomybę už partiją ir vadovauti Ministrų kabinetui. Tai reiškia, jog 20-ajai Vyriausybei tenka atsistatydinti.

Naujuoju premjeru pasiryžęs būti M. Sinkevičius antradienį teigė, kad dabartinei ministrei pirmininkei I. Ruginienei neabejotinai bus numatytos naujos pareigos.

Politiniuose kuluaruose svarstoma, kad I. Ruginienė galėtų grįžti dirbti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriai vadovavo prieš tapdama ministre pirmininke. Vis tik M. Sinkevičius kol kas neatsako, ar taip ir bus.

Kaip skelbta, birželio pradžioje LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. 

Praėjusią savaitę koalicijos derybas pradėjusių partijų lyderiai ir derybininkai pirmadienį sutarė dėl ministerijų. Į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos. 

Valdančioji LSDP ir toliau vadovaus devynioms ministerijoms, o Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaiko dviejų ministerijų kuravimą. 

Ketvirtadienį pasirašyti planuojama ir koalicinę sutartį. Joje nurodytas įsipareigojimas įgyvendinti Seimo patvirtintą XXI Vyriausybės programą. Koalicinėje sutartyje taip pat numatyta, kad premjerą ir Seimo pirmininką deleguoja socialdemokratai, tačiau konkrečios pavardės neįvardytos. 

Kaip skelbė ELTA, įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.

Kopenhaga, birželio 17 d. (Ukrinform-ELTA). Danija planuoja šį rudenį Latvijoje dislokuoti 850 karių batalioną, pakeisiantį ten šiuo metu dislokuotą Švedijos kontingentą. Šią žinią paskelbė Danijos gynybos ministras Jeppe Bruusas, praneša agentūra „Reuters“, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Danijos kariuomenė rudenį NATO narės Latvijos teritorijoje dislokuos 850 karių batalioną, pakeisiantį regione dislokuotą Švedijos kontingentą“, – sakė J. Bruusas.

„Svarbu, kad prisidėtume prie Rusijos atgrasymo. Visi mato, kaip klostosi situacija; akivaizdu, kad tai rimtas klausimas“, – po uždaro informacinio susitikimo su Danijos įstatymų leidėjais žurnalistams teigė J. Bruusas.

„Reuters“ pažymi, kad šis žingsnis atspindi stiprėjantį Europos šalių ryžtą prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą. Jis žengiamas skambant JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikai – Baltųjų rūmų šeimininkas neseniai apkaltino Europos NATO nares, kad jos nesuteikė tinkamos paramos konflikte su Iranu, ir paskelbė apie planus išvesti karius iš Vokietijos.

Paryžius, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Irano karas turėjo didžiulį poveikį pirmiausiai pramoninių valstybių naftos rezervams.

„Nepaisant ženklaus naftos paklausos sumažėjimo, (...) atsargos toliau traukiasi rekordiniu tempu“, – trečiadienį paskelbtoje mėnesinėje ataskaitoje pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Jos duomenimis, naftos atsargos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse gegužės mėnesį nukrito iki žemiausio lygio nuo 1990 metų.

Anot TEA, dėl Irano karo registruotos pasaulinės atsargos iki birželio 12 d. sumažėjo 252 mln. barelių. Vien tik EBPO šalyse buvo paimta 163 mln. barelių. Šių šalių vyriausybės  atvėrė savo atsargas, siekdamos kompensuoti karo metu sutrikusį naftos tiekimą iš Persijos įlankos regiono.

TEA vadovas Fatihas Birolis Irano karo padarinius pavadino „didžiausia energetikos krize“ istorijoje. Paryžiuje įsikūrusi agentūra koordinavo 400 mln. barelių naftos atlaisvinimą iš 32 savo šalių narių rezervų. 

JAV ir Iranui pasiekus pagrindų susitarimą, F. Birolis antradienį paragino „besąlygiškai“ atverti Hormuzo sąsiaurį. Jo blokada, kurią įvykdė Iranas, sukėlė pasaulinį naftos kainų kilimą.