Ryga, birželio 23 d. (LETA-ELTA). Estijos startuolis „Frankenburg Technologies“, gaminantis priešdronines raketas „Mark I“ ir „Mark II“, atidarė savo pirmąją gamybos įmonę Baltijos regione – Rygos ginklų sistemų ir raketų surinkimo gamyklą. 

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Europos Sąjungos (ES) gynybos komisaras Andrius Kubilius.

Gamykla Rygoje užsiims valdomų priešdroninių raketų sistemų „Mark I“ gamyba, įskaitant raketų elektronikos ir ginklų sistemų surinkimą, taip pat gatavų gaminių bandymus ir kokybės kontrolę. 

Gamyklos statyba truko metus, o dabar tikimasi, kad kartu su Adažiuose planuojama galutinio surinkimo gamykla iki metų pabaigos jos gamybos pajėgumai pasieks 100 raketų per dieną. 

Rygos gamyklos plotas yra beveik 1000 kvadratinių metrų, joje planuojama įdarbinti 50 žmonių. 

„Frankenburg Technologies“ planuoja šiais metais pagaminti 1500 raketų. 

Tikimasi, kad dronų perėmėjų „Mark I“ kaina sumažės daugiau nei dešimt kartų, o tai sudarys sąlygas masinei valdomų priešlėktuvinių raketų gamybai, jos bus tiekiamos Europai ir kitoms sąjungininkėms. 

Pradėjusi gamybą Latvijoje, „Frankenburg Technologies“ planuoja išplėsti veiklą į Estiją, Jungtinę Karalystę ir Lenkiją, kad gamybos apimtis pasiektų milijoną raketų per metus – skaičių, kurio taip reikia ES, pabrėžė bendrovės generalinis direktorius Kusti Salmas. 

Europa turi pereiti nuo ribotos ir brangios gamybos prie prieinamų sistemų, gaminamų didesniais kiekiais. „Frankenburg Technologies“ veikla Rygoje yra pramonės tikslų ir novatoriško mąstymo, kurio ES reikia, kad sustiprintų parengtį gynybai, pavyzdys, pabrėžė V. Kubilius.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Bendrovė „Reklamos sistemos" bankrutuoja ir atleis visus 22 savo darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.

Didžiąją dalį atleidžiamų darbuotojų sudaro dekoracijų statytojai – įmonė atleis 15 jų.

Pasak „Rekvizitų“, pernai „Reklamos sistemų“ pajamos siekė 1,04 mln. eurų, tačiau įmonė patyrė 134 tūkst. eurų grynąjį nuostolį.

Bendrovės skola „Sodrai“, birželio 22 d. duomenimis, siekia beveik 190 tūkst. eurų.

Kyjivas, birželio 23 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos kariuomenė dronais puolė Odesą, žuvo moteris ir buvo sužeistas vyras, „Telegram“ kanale pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. 

Jo teigimu, žuvusiai moteriai buvo 26 metai, o sužeistasis yra 39 metų vyras. Jis buvo paguldytas į ligoninę.

Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis patikslino, kad moteris žuvo pakrantėje per kovinių dronų ataką Odesoje. Įvykio vietoje dirbo atitinkamos tarnybos. 

Maskva, birželio 23 d. (ELTA). Rusijos Kušvos miestą, esantį Uralo apygardoje, Sverdlovsko srityje, pirmadienio vakarą netikėtai nusiaubė viesulas, kuris išvartė elektros stulpus, sugriovė namus ir sužalojo mažiausiai 16 žmonių, praneša nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“.

Dešimtys namų buvo sulyginti su žeme, o dar beveik šimtą apgadino galingas vėjas. Socialiniuose tinkluose patalpintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip viesulas juda per miestą. Vaizduose, kurie buvo užfiksuoti jam praūžus, matosi išvartyti medžiai, apdaužyti automobiliai ir sugriauti namai.

Iš karto nebuvo aišku, kokio stiprumo viesulo būta.

Regiono pareigūnai paskelbė, kad gelbėjimo tarnybos dirbo be perstojo, kad būtų atstatytas elektros tiekimas Kušvos mieste, kuris yra už 170 km į šiaurę nuo Jekaterinburgo.

Valdžia taip pat teigė, kad miesto ligoninei ir vaikų ligoninei elektrą tiekia generatoriai. Dar 6 tūkst. vartotojų elektros tiekimas buvo atkurtas naudojant atsarginę elektros liniją.

Nors dėl geografinių sąlygų viesulai Rusijoje pasitaiko retai, vis dėlto kasmet šalyje jų užfiksuojama daugiau nei šimtas.

„Tai iš tikrųjų retas atvejis. Tačiau tokie viesulai nutinka kartą per kelis metus Sverdlovsko srityje ir aplinkinėse vietovėse“, – sako vietinis meteorologas Aleksejus Pulinas.

Anot jo, šis įvykis unikalus tuo, kad viesulas slinko per patį miestą ir sukėlė didelę žalą, o daugybė gyventojų tapo nelaimės liudytojais.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 23 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį atsistatydino Ingos Ruginienės vadovaujama XX Vyriausybė. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė tai patvirtinantį dekretą, kuriame pavedė ministrų kabineto nariams laikinai eiti pareigas. Tarp svarbiausių šalies aktualijų ir žinia, kad Lietuva pasauliniame konkurencingumo reitinge nukrito iš 21 vietos į 34-ąją.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Atsistatydino beveik devynis mėnesius dirbusi I. Ruginienės vadovaujama XX Vyriausybė. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė tai numatantį dekretą, kuriame taip pat pavedė ministrų kabinetui laikinai tęsti darbą. Laikinąją ministre pirmininke prezidentas paskyrė I. Ruginienę. Ji po atsistatydinimo žurnalistams sakė darbus užbaigianti „iškelta galva ir ramia širdimi“. G. Nausėdos susitikimas su deleguojamu naujuoju kandidatu į premjerus Mindaugu Sinkevičiumi įvyks trečiadienį, per Jonines, o jo kandidatūros pateikimas Seime planuojamas ketvirtadienio pavakarę.

Vokiečių žiniasklaida skelbia, kad Lietuvoje sulaikyta 17-metė vokietė, įtariama prieš penkis mėnesius Vokietijos Kastropo-Raukselio mieste nužudžiusi bendraamžį. Angela R. sulaikyta Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kriminalinei policijai bendradarbiaujant su Lietuvos institucijomis, pranešė vokiečių policija, kuria remiasi portalas „Focus online“. Nepilnametės sulaikymo faktą Eltai antradienį patvirtino Lietuvos generalinė prokuratūra. Atsakyme Eltai rašoma, kad minimas asmuo yra sulaikytas Lietuvoje. Jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ikiteisminis tyrimas tuo metu atliekamas Vokietijoje. Bus sprendžiamas asmens perdavimo Vokietijai klausimas pagal Europos arešto orderį. Sprendimą šiuo klausimu priims Vilniaus apygardos teismas. Mergina įtariama sausio 14 d. klastingai ir planuotai peiliu nužudžiusi bendraamžį moksleivį. Ji sulaikyta pagal Europos arešto orderį ir turėtų būti išduota Vokietijai, skelbia Vokietijos prokuratūros atstovas. Prieš kelias savaites „Focus online“ pranešė, kad nužudyto Onuro šeima paskelbė skirsianti 20 tūkst. eurų už informaciją, kuri padės sučiupti besislapstančią įtariamąją.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Pasauliniame konkurencingumo reitinge Lietuvai per metus nukritus 13 pozicijų – iš 21 vietos į 34-ąją, laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas to nesieja su parlamento pernai priimta mokesčių reforma. Pernai Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuria nuo šių metų pakeltas pelno mokestis, pakeistas nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų apmokestinimas, įvesti nauji mokesčiai, šias pajamas nukreipiant gynybai. Tiesa, finansų ministro manymu, pakeitimai buvo švelnūs ir neturėjo esminės įtakos šalies konkurencingumo indeksui. Kasmetiniame Šveicarijoje įsikūrusio Tarptautinio vadybos plėtros instituto (IMD) konkurencingumo reitinge, kuriame vertinamos 70 valstybių, Lietuva šiemet atsidūrė 34 vietoje, iš viso surinkusi 67,3 balus iš 100. Tai – prasčiausias rezultatas per penkerius metus, 2024 m. šalis užėmė 30 vietą, 2023 m. – 32 vietą, 2022 m. – 29. Lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuva buvo vienintelė, kuri šiemet reitinge nukrito – Estija pakilo penkiomis pozicijomis į 28 vietą (pernai – 33 vietoje) ir surinko 70,5 balus, Latvija, nors vis dar yra žemiau nei Lietuva, pakilo trimis pozicijomis, iš 38 į 35 vietą (surinko 67,2 balus). Lenkija pakilo 11 pozicijų – iš 52 į 42 (šiemet surinko 64,1 balą). Vertindamas reitingo rezultatus, asociacijos „Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas tikino, kad apie šiuos iššūkius verslas įspėjo pernai šalyje ruošiant mokesčių pakeitimus.

Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą buvusio socialdemokratų premjero Gintauto Palucko iš dalies valdomai įmonei „Garnis“, taip pat areštavo bendrovės turtą. Pirmos instancijos teismo, kurio sprendimą dar galima skųsti Apeliaciniam teismui, nutartyje teigiama, jog bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra laikytina nemokia. Pasak nutarties, „Garnio“ mokestinė nepriemoka sudaro 19,6 tūkst. eurų, „Sodros“ duomenimis, įmonėje nedirba nė vienas darbuotojas. Remiantis bendrovės balansu, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki metų pabaigos „Garnis“ turėjo 10,79 tūkst. eurų turto, tuo metu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 47,67 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį „Garnis“ negavo pelno, antstolių informacinės sistemos duomenimis, įmonės atžvilgiu pradėtas priverstinis daugiau nei 9 tūkst. eurų išieškojimas. Valstybinė mokesčio inspekcija (VMI) teismui nurodė, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas yra nerezultatyvus. Teismas bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė Vytautą Skulščių, jam nustatė 5,76 tūkst. eurų (penkių minimalių atlyginimų dydžio) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Įsigaliojo sutartis dėl dalies Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo infrastruktūros vystymo, pradedami statybos darbai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Antradienį taip pat paskelbta apie antrojo etapo A dalies projekto vystytojai „Rudina“ skirtą Europos investicijų banko (EIB) ir „Swedbank“ finansavimą – kiekviena iš institucijų suteikia po 100,37 mln. eurų paskolą. Iki šiol antrojo etapo A dalies teritorijoje vyko parengiamieji žemės darbai, buvo tvarkoma techninė dokumentacija. Darbus šiame etape atliks „Conres“, „INVL Asset Management (INVL) ir „Fegda“ įmonių konsorciumas, kuriame „Conres“ ir „Fegda“ atsakingi už projekto įgyvendinimą, priežiūrą bei valdymą, o INVL yra projekto finansinis partneris. Šio projekto įgyvendinimui konsorciumas įkūrė specialios paskirties bendrovę „Rudina“. Visa antrojo projekto etapo A dalies vertė siekia 487,61 mln. eurų (su PVM), įsipareigojimai numatyti 15 metų laikotarpiui. Šiuo metu objekte dirba maždaug 60 žmonių, pradėjus aktyviąją stadiją komandą planuojama didinti. Dabar 52 hektarų teritorijoje yra atlikta apie 70 proc. žemės darbų, numatyta, kad „Conres“ Rūdninkų poligone pastatys 27 kariuomenės poreikiams pritaikytus statinius, kurių bendras plotas sudarys beveik 94 tūkst. kvadratinių metrų. Taip pat teritorijoje numatyta įrengti rikiuočių aikštę, transporto priemonėms ir karinei technikai skirtas aikštes, dirbtuves, administracijos pastatą, karininkų ramovę, sraigtasparnių zoną bei kitus gerbūvio bei saugumo užtikrinimo objektus.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV ir Iranas susitarė sudaryti darbo grupes branduolinės programos ir sankcijų klausimu, teigia Teheranas. Dvi jų užsiims Irano branduolinės programos klausimu ir sankcijų Iranui panaikinimu, o kitos dvi bus skirtos Irano atstatymui ir ekonominei plėtrai bei susitarimo stebėsenai ir įgyvendinimui, antradienį pranešė valstybinė Irano naujienų agentūra IRNA. Vašingtono ir Teherano delegacijos sekmadienį ir pirmadienį Šveicarijoje derėjosi dėl ilgalaikio taikos sprendimo. Abi pusės susitarė dėl taikos susitarimo regione įgyvendinimo plano ir sukurti ryšio kanalą, kad būtų išvengta nesusipratimų ar incidentų Hormuzo sąsiauryje ir užtikrinta saugi laivyba, pranešė tarpininkai.

Ukraina Jungtinėse Tautose (JT) perspėjo Rusiją „nešdintis, kol ne vėlu“. Ukrainos ambasadorius JT Andrijus Melnykas kalbėdamas Saugumo Tarybos posėdyje griežtai įspėjo Rusiją, kad Maskvos kontrolė okupuotose Ukrainos teritorijose ilgai nesitęs ir kad Kyjivas gali persvarstyti savo pasiūlymą dėl paliaubų, jei JT ir toliau laikysis „principu „palaukim ir pamatysim“ pagrįsto požiūrio“, pranešė Ukrainos spauda. A. Melnykas teigė, kad Ukraina „iš esmės pakeitė Rusijos karo eigą“, pažymėdamas, kad net Rusijos kariniai tinklaraštininkai dabar pripažįsta, jog Maskva negali laimėti. Jis teigė, kad beveik 40 proc. Rusijos naftos perdirbimo gamyklų buvo sugadintos ir nebegali aprūpinti šalies karinės kampanijos.

Europos Sąjungos (ES) gynybos komisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad, Vašingtonui svarstant galimybę sumažinti žemyne dislokuotų savo karinių pajėgų kiekį, Europai tenka „neatidėliotinas iššūkis“ pakeisti JAV ginkluotę. Praėjusią savaitę Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas paskelbė, kad per pusę metų bus peržiūrėtos Europoje dislokuotos JAV pajėgos, o tai, pasak A. Kubiliaus, gali lemti, jog Vašingtonas didžiausius savo pajėgumus perkels į kitus pasaulio regionus. Eurokomisaro vertinimu, tai reiškia, kad Europa privalo nedelsiant rasti būdų pakeisti JAV strateginius pajėgumus ir sunkiąją ginkluotę. Remdamasis Vokietijos Kylio instituto skaičiavimais, A. Kubilius įspėjo, kad „strategines spragas“ užpildyti gali kainuoti apie 500 mlrd. eurų.

Maskva, birželio 23 d. (dpa-ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitikime su Rusijos ambasadoriais pasityčiojo iš Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų (JT) vadovybės, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. 

Per susitikimą antradienį S. Lavrovas teigė, kad ES reikalavimai, pavyzdžiui, nedelsiant nutraukti kovas dar prieš Rusijai užimant visą Donbaso regioną, kelia abejonių dėl Europos lyderių protinių gebėjimų. 

Jis teigė, kad JT generalinio sekretoriaus António Guterreso biure dirba apgailėtinos asmenybės. 

S. Lavrovas apkaltino Ukrainą blokuojant derybas dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo pabaigos. 

„Esame pasirengę jas tęsti bet kuriuo metu nuo tos vietos, kurioje jos pasibaigė“, – dėstė S. Lavrovas. 

Be to, jis pakartojo reikalavimą, kad Ukraina padarytų teritorinių nuolaidų mainais už taiką. Ukrainos kariuomenės kontroliuojamas Donecko srities teritorijas jis pavadino „neteisėtai išlaikytomis teritorijomis“. 

S. Lavrovas atmetė Vakarų tarpininkavimo pastangas ir teigė, kad Ukraina apginkluojama iš Rusijos pavogtais pinigais. Rusijos ministras turėjo omenyje dėl Maskvos pradėto karo Ukrainoje įšaldytą Rusijos turtą užsienyje. 

Jis taip pat sakė, kad europiečiai nori dislokuoti Ukrainoje okupacines pajėgas. 

Kalbėdamas apie Jungtines Tautas, jis teigė, kad visus pagrindinius postus generalinio sekretoriaus biure „privatizavo NATO ir ES narės“. Sąlygos pasikeis tik išrinkus naują generalinį sekretorių, sakė S. Lavrovas. 

Rusija turi įtaką Jungtinėse Tautose, būdama nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė. 

S. Lavrovas pirmadienį priėmė Ekvadoro diplomatę Marią Espinosą, norinčią kandidatuoti į naujojo generalinio sekretoriaus postą ir siekiančią Maskvos paramos.

Maskva, birželio 23 d. (dpa-ELTA). NATO vadovaujami Vakarai aktyviai rengiasi karui su Rusija, antradienį šimtams naujų savo šalies kariuomenės karininkų pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. 

Vakarų Aljanso narės iki šiol apsiribojo tik Ukrainos rėmimu, Kremliuje susirinkusiems Rusijos karo akademijų absolventams sakė Rusijos prezidentas. 

Dabar Vakaruose atvirai kalbama, „kad jie rengiasi karui su mumis ir didina savo karinius bei puolimo biudžetus“, sakė jis.  

V. Putino žodžiais, siekdamos pateisinti šį militarizavimą, NATO ir Europos Sąjungos valstybės naudoja melagingus teiginius apie karinę grėsmę iš Rusijos, rodo oficiali V. Putino kalbos stenograma.

Šiuo metu beveik 40 proc. Rusijos biudžeto išlaidų skiriama kariuomenei, ginkluotei ir saugumui. 

Tačiau, pasak V. Putino, Maskva pasisako už daugiapolę tarptautinių santykių sistemą, kuri garantuotų kiekvienos valstybės karinį saugumą. 

„Tuo pačiu metu esame pasirengę operatyviai ir tinkamai reaguoti į visas išorines ir vidaus grėsmes“, – perspėjo 73 metų Rusijos lyderis. 

V. Putinas 2022 m. vasarį įsakė surengti plataus masto karinę invaziją į kaimynę Ukrainą, tai paskatino Europos Sąjungos ir NATO valstybes atsakyti didele karine, finansine ir politine parama Kyjivui.

Karo pabaigos nematyti, todėl šalys vis labiau nerimauja dėl savo pačių saugumo ir didina savo karinius pajėgumus, jei Rusija pradėtų konfliktą.

Vilnius, birželio 23 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 24 d. įvykius Lietuvoje.

Londonas, birželio 23 d. (AFP-ELTA). Antradienį daug mokyklų Anglijoje buvo uždarytos ir neveiks dar dvi dienas dėl karščio bangos, plintančios Europoje ir žadančios naujus temperatūros rekordus Jungtinėje Karalystėje.

JK meteorologijos tarnyba trečiadieniui ir ketvirtadieniui paskelbė itin retą raudoną perspėjimą dėl karščio (anksčiau toks perspėjimas buvo paskelbtas tik kartą), nes temperatūra gali pakilti iki 40 laipsnių pagal Celsijų. Tai būtų precedento neturintis atvejis šiuo metų laiku. 

Raudonas – ekstremalaus karščio – perspėjimas galioja ir centrinės bei pietinės Anglijos dalyse, įskaitant Londoną ir Birmingemą – du didžiausius JK miestus. 

Metologijos tarnyba taip pat prognozavo, kad antradienį gali būti sumuštas birželio mėnesio temperatūros rekordas – 35,6 laipsnio pagal Celsijų 1976 metais. Dabar gyvsidabrio stulpelis Pietų Anglijoje gali pakilti iki 37 laipsnių.

Klimato ekspertai perspėja, kad tokie reiškiniai dėl žmonių sukeltos klimato kaitos tapo labiau tikėtini ir intensyvesni. Be to, jie ne kartą sakė vyriausybei, kad JK nėra pasirengusi šiltesnėms vasaroms. 

Dešimtys mokyklų planavo antradienį užsidaryti anksčiau. Pietryčių Bakingamšyre esanti mokykla teigė, kad ji užsidarys trečiadienį ir ketvirtadienį, nes „daugumos mūsų pastatų negalima tinkamai vėsinti, o lauke mažai pavėsio“. 

Didumą šalies geležinkelių valdanti „Network Rail“ patarė keleiviams tomis dienomis „keliauti tik būtiniausiais atvejais“, o geležinkelio linija, jungianti šiaurės rytus su Londonu, paskelbė įspėjimą nekeliauti. 

Metologijos tarnyba perspėjo, kad dėl aukštos temperatūros naktį kai kur Anglijoje ir Velse gali būti tropinių naktų.

Tarnybos atstovas perspėjo dėl reikšmingo šios karščio bangos poveikio daugelio žmonių, ne tik labiausiai pažeidžiamų, sveikatai.

Paryžius, birželio 23 d. (dpa-ELTA). Dėl Prancūziją ištikusios karščio bangos, temperatūrai siekiant iki 43 laipsnių Celsijaus, keletas šalies branduolinių jėgainių priverstos sumažinti gamybos apimtis.

Pirmadienio naktį valstybinė energetikos bendrovė EDF buvo sumažinusi gamybą Golfecho elektrinėje šalies pietuose. Antradienį EDF paskelbė apie veiklos apribojimus dar trijose elektrinėse.

EDF teigimu, šio sprendimo priežastis – kylančios upių, iš kurių imamas vanduo aušinimui, temperatūros.

Šiomis priemonėmis siekiama, kad upių temperatūra neviršytų nustatytų ribų, kai į jas atgal išleidžiamas įkaitintas aušinimo vanduo.

EDF teigimu, be Golfecho elektrinės, apribojimai taip pat gali būti taikomi Blajaus atominėje elektrinėje, įsikūrusioje prie tos pačios Garonos upės. Taip pat svarstoma galimybė taikyti apribojimus Biužė ir Sent Albano elektrinėms prie Ronos upės.

Pasak EDF, šių priemonių poveikis elektros energijos gamybai yra nežymus. Atominių elektrinių veiklos ribojimas ar sustabdymas per karščio bangas nuo 2000 m. lėmė vidutinį metinio elektros energijos pagaminimo sumažėjimą 0,3 proc. Tačiau jei karščio bangos padažnės ir suintensyvės, tokių ribojimų poveikis gali padidėti.

Prancūzija išgyveno karščiausią naktį nuo stebėjimų pradžios

Prancūzija išgyveno karščiausią naktį per pastaruosius dešimtmečius: nacionalinis temperatūros rodiklis pasiekė aukščiausią lygį nuo stebėjimų pradžios 1947 m., antradienį pranešė valstybinė meteorologijos tarnyba „Météo France“.

Preliminariais duomenimis, nacionalinis temperatūros rodiklis – 30 etaloninių meteorologinių stočių vidurkis Prancūzijos žemyninėje dalyje – pasiekė 21,6 laipsnius Celsijaus.

Karščio banga toliau plinta po šalį. Vidurdienį 54 Prancūzijos regionai buvo paskelbę aukščiausią – raudoną – pavojaus lygį. Nuo pat įspėjimų sistemos įvedimo prieš šiek tiek daugiau nei 20 metų, tokis įspėjimas dėl karščio pavojaus niekada anksčiau nebuvo paskelbtas vienu metu tokiame skaičiuje vietovių.

Prancūzija nuo ketvirtadienio kenčia nuo milžiniško karščio, kai kur temperatūrai siekiant net 43 laipsnius. 

Valdžios institucijos šią karščio bangą vadina išskirtinai stipria. Kol kas nėra jokių požymių, kada prancūzai galės nuo jos atsikvėpti. 

Šalyje buvo uždarytos kai kurios mokyklos, kai kuriais atvejais buvo atidėti baigiamieji egzaminai.

Ministro pirmininko Sebastieno Lecornu teigimu, nuo ketvirtadienio šalyje nuskendo 40 žmonių. Daugelis iš jų – nepilnamečiai.