Vilnius, kovo 13 d. (ELTA). Po žinios apie partijos lyderio Sauliaus Skvernelio figūravimą didelio masto korupcijos byloje nukritę politinės jėgos reitingai partijos nenustebino, sako demokratų frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas.

„Sunku būtų pasakyti, kad nustebom, nes patys pirmieji, kai tik pradėjo klostytis ta situacija viešojoje erdvėje, sakėme, kad akivaizdu, kad ta žala bus padaryta“, – TV3 žinioms penktadienį sakė L. Savickas.

Kaip rodo penktadienį paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, vasarį palaikymas Demokratų „Vardan Lietuvos“ partijai siekė 4,2 proc., tuo metu sausį sudarė 7,1 proc.

Apklausa atlikta vasario 18–28 dienomis – jau po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kratų S. Skvernelio kabinete Seime ir namuose, tiriant galimą korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, bei politiko liudijimą STT.

L. Savicko teigimu, nepaisant prognozių, kad palyginti jauna partija nepasieks reikiamos kartelės patekti į Seimą, politinė jėga anksčiau sugebėjo sutelkti visuomenės palaikymą.

„Nuo pat pirmųjų dienų, kai dar kūrėme partiją, prisimenu, pirmasis reitingas rodė gal 2 proc. puntus ir visi komentatoriai sakė, kad čia nėra perspektyvų sukurti parlamentinę partiją, bet štai esame jau antrą kadenciją Seime“, – tikino demokratų frakcijos seniūnas.

ELTA primena, kad pernai gruodį tiriant galimai itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Anot prokuratūros, šiuo metu įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, buvusi S. Skvernelio patarėja, vėliau tarnyboje dirbusi Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

STT kaip specialusis liudytojas byloje apklaustas ne tik S. Skvernelis, bet ir konservatorius Kazys Starkevičius, kaip ministras buvusį tarnybos vadovą J. Kornijenko paskyręs į šias pareigas.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Vašingtonas, kovo 13 d. (Ukrinform-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas galbūt padeda Iranui, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „The Associated Press“ straipsniu.

„Taip, manau, kad jis galbūt šiek tiek jiems padeda. O jis tikriausiai mano, kad mes padedame Ukrainai, tiesa?“ – duodamas interviu stočiai „Fox News“ sakė D. Trumpas. 

Laidos vedėjas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos iš tiesų teikia paramą Ukrainai.

„Taip, mes taip pat jiems padedame. Taigi, jis taip sako, ir, žinote, Kinija pasakytų tą patį. Maždaug taip – jie tai daro, ir, tiesą sakant, mes tai darome“, – pridūrė D. Trumpas.

Šie D. Trumpo komentarai nuskambėjo pasirodžius JAV žvalgybos pranešimams, kad karo Artimuosiuose Rytuose metu Rusija perdavė Iranui žvalgybinę informaciją, kuri galėjo padėti Iranui smogti į JAV karo laivus, lėktuvus ir kitokius išteklius regione.

D. Trumpas anksčiau šią savaitę telefonu kalbėjosi su V. Putinu.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, laikraštis „The Washington Post“, remdamasis šaltiniais, kovo 6 d. paskelbė, kad Rusija teikia Iranui informaciją atakoms prieš JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose. 

Kovo 8 d. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi patvirtino karinį bendradarbiavimą su Rusija vykstant Jungtinių Valstijų ir Izraelio karinei operacijai Artimuosiuose Rytuose, tačiau vengė atsakyti į klausimus, ar Rusija perdavė Iranui žvalgybinės informacijos jo atakoms.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas kiek vėliau pareiškė, kad Rusijos pusė patikino D. Trumpą, jog nesidalija su Iranu žvalgybine informacija apie karinius taikinius Artimuosiuose Rytuose.

Paryžius, kovo 13 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pagrindinės diskusijų temos Eliziejaus rūmuose buvo bendra ginklų gamyba, dalyvavimas SAFE programose, oro gynybos ir kovinės aviacijos stiprinimas, taip pat 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) pagalbos skyrimas ir derybos dėl stojimo į ES.

V. Zelenskis tai paskelbė Paryžiuje vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Šiandien išplėstiniu formatu kartu su mūsų komandomis (..) daug dėmesio skyrėme bendrai gynybos pramonės gamybai. Aptarėme dvišalius projektus ir programas (pagal) SAFE. Visa tai turi didelį potencialą, kuris gali sustiprinti mūsų šalis ir visą Europą. Ukraina yra dėkinga už Prancūzijos gynybinę paramą per visus šiuos metus“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad derybų metu buvo nustatyti žingsniai ir konkretūs sprendimai, kurie galėtų duoti stiprių rezultatų.

„Tai taikoma tiek oro gynybai, tiek kovinei aviacijai“, – pridūrė prezidentas.

Pasak jo, į derybų darbotvarkę taip pat buvo įtraukti bendradarbiavimo su Prancūzija ES lygiu Norinčiųjų koalicijoje klausimai, taip pat Prancūzijos lyderystė skatinant būsimą Ukrainos stojimą į ES ir parama atblokuojant 90 mlrd. eurų ES pagalbą. Paskutinis klausimas, kaip pažymėjo V. Zelenskis, bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime.

Kaip jau skelbta, V. Zelenskis penktadienį atvyko į Prancūziją su vizitu. 

Vilnius, kovo 13 d. (ELTA). Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teiks humanitarinę pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui už beveik 160 tūkst. eurų.

Apie sprendimą pritarti vasario mėnesio įmonės valdybos sprendimui sudaryti humanitarinės pagalbos teikimo sutartis su Ukrainoje veikiančiais subjektais įmonė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė penktadienį.

„Humanitarinės pagalbos naudojimo tikslas – nuo karo nukentėjusių Ukrainos energetikos objektų atstatymui“, – praneša „Litgrid“.

Kaip skelbia įmonė, sutartis bus sudaryta su Ukrainoje veikiančiais subjektais, atitinkančiais Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo reikalavimus bei kitus teisės aktuose nurodytus reikalavimus.

Ukrainai perduodamos įrangos sąraše – dujiniai jungtuvai, izoliatoriai, transformatoriai, atramos, linijinė armatūra.

Paryžius, kovo 13 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, vykstant karui su Iranu, jo šalis gavo šešis Artimųjų Rytų šalių pagalbos prašymus. Tuo pat metu jis laukia, kol iš Persijos įlankos regiono grįš Ukrainos delegacija, kad būtų galima nustatyti, kokio masto pagalbos šios šalys tikisi.

V. Zelenskis tokias pastabas išsakė bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, praneša „Ukrinform“.

„Iki savaitės pabaigos kariuomenė ir Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius grįš (iš Persijos įlankos regiono). Bus pristatyta išsami ataskaita. Iki šios dienos gavome šešių šalių pagalbos prašymus. Ekspertus išsiuntėme į tris šalis. Taip pat gautas atskiras Jungtinių Valstijų prašymas dėl Jordanijos. Kai jie grįš, suprasime pagalbos, kurios mūsų partneriai iš mūsų tikisi, mastą“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Artimųjų Rytų šalyse, taip pat Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje yra tam tikras bepiločių orlaivių perėmėjų kiekis. Tačiau, pasak V. Zelenskio, šios sistemos neveikia be Ukrainos pilotų, kariškių ir specialios programinės įrangos.

„Ši sistema egzistuoja tik pas mus; ją oficialiai naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Todėl visi supranta, kad net ir dešimčių ar šimtų perėmėjų turėjimas padėties nestabilizuos. Tai sisteminė gynyba. Sisteminės apsaugos ekspertai – oro gynybos ir trumpojo nuotolio oro gynybos naudojimo profesionalai – yra būtent tie žmonės, kurie išskrido į šias Artimųjų Rytų šalis“, – pažymėjo jis.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, aštrėjant įtampai, kurią sukėlė Irano smūgiai, Ukrainos delegacija, kurią sudaro kariškiai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas kovo 10 d. išvyko į Persijos įlankos regioną, kad padėtų apsaugoti gyvybes ir stabilizuoti padėtį.

Brazilija, kovo 13 d. (AFP-ELTA). Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva penktadienį pareiškė „uždraudęs“ į šalį atvykti JAV diplomatui, norėjusiam aplankyti kalėjime sėdintį jo konkurentą rinkimuose, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų buvusį prezidentą Jairą Bolsonaro.

„Uždraudžiau jam atvykti į Braziliją“, – sakė Lula per renginį Rio de Žaneire.

Brazilijos diplomatinis šaltinis AFP patvirtino, kad Darreno Beattie viza penktadienį buvo panaikinta dėl „melo apie vizito tikslą“.

Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį uždraudė D. Beattie atvykti pas J. Bolsonaro, įkalintą dėl bandymo surengti perversmą po to, kai 2022 m. rinkimuose pralaimėjo Lulai.

Išvežtas į ligoninę

Taip pat penktadienį buvo pranešta, kad J. Bolsonaro paguldytas į ligoninės intensyviosios terapijos skyrių, kur bus gydomas dėl bronchopneumonijos. Apie tai pranešimą paskelbė jį gydantys gydytojai.

J. Bolsonaro kiek anksčiau penktadienį buvo perkeltas į ligoninę su tokiais simptomais, kaip šaltkrėtis ir vėmimas, pranešė jo sūnus Flavio Bolsonaro.

J. Bolsonaro buvo nuteistas kalėti 27 metus už nesėkmingą bandymą įvykdyti perversmą po pralaimėjimo 2022 m. rinkimuose. O nuo 2018 m., kai per rinkimų kampanijos renginį jam buvo peiliu smogta į pilvą, jis kenčia nuo įvairių sveikatos problemų.

Kiti Brazilijos prezidento rinkimai vyks spalio mėnesį ir, nepaisant įkalinimo, J. Bolsonaro tebėra viena ryškiausių asmenybių šalies politinėje arenoje.

Tel Avivas, kovo 13 d. (AFP-ELTA). Po perspėjimo apie iš Irano paleistas raketas pasigirdus sprogimams, penktadienį buvo matyti dūmai, kylantys iš dviejų vietų aplink Izraelio komercinį centrą Tel Avivą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ informavo, kad „apieškojo vietas, kuriose buvo gauti pranešimai; nukentėjusiųjų nerasta“.

AFP žurnalistas matė, kaip vienoje vietoje netoli greitkelio, regis, iš degančio sandėlio į dangų kyla tiršti juodi dūmai. Įvykio vietoje dirbo avarinės tarnybos.

Sprogimai pasigirdo po to, kai Tel Avive suskambo oro pavojaus sirenos.

Prieš įjungiant sirenas Izraelio kariuomenė paskelbė, kad „pastebėjo iš Irano link Izraelio valstybės teritorijos paleistas raketas“. Kariškiai nurodė, kad oro gynybos sistemos „veikia, jog perimtų grėsmę“.

Sprogimų seriją aiškiai girdėjo ir AFP žurnalistai Jeruzalėje, maždaug už 55 km nuo Tel Avivo.

Niujorkas, kovo 13 d. (AFP-ELTA). Argentinos diplomatė Virginia Gamba iškėlė savo kandidatūrą tapti naująja Jungtinių Tautų vadove, penktadienį pranešė vienas šios organizacijos pareigūnas.

Ji tai padarė tokiu metu, kai pasigirsta šalių raginimai JT generaline sekretore pirmą kartą savo istorijoje paskirti moterį.

Tradiciškai šis postas rotuojamas tarp regionų, o tai reiškia, kad kitas JT vadovas turėtų būti iš Pietų Amerikos, nors šio nerašyto susitarimo ne visada laikomasi.

V. Gamba siekia JT vadovo posto kartu su buvusia Kosta Rikos viceprezidente Rebeca Grynspan, buvusia Čilės prezidente Michelle Bachelet, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu bei kolega argentiniečiu Rafaeliu Grossi ir buvusiu Senegalo prezidentu Macky Sallu.

V. Gamba 2017-2025 m. buvo JT specialioji pasiuntinė vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais.

Naujojo JT generalinio sekretoriaus, kurio kadencija prasidės 2027 m. sausio 1 d., atrankos procesas buvo pradėtas pernai lapkritį.

Kiekvieną kandidatą turi formaliai nominuoti valstybė ar valstybių grupė, bet nebūtinai jo kilmės šalis – kaip V. Gambos ir M. Sallo atveju.

Saugumo Taryba atrankos procesą turi pradėti iki liepos pabaigos.

Remdamasi Tarybos rekomendacija, Generalinė Asamblėja tuomet išrenka generalinį sekretorių penkerių metų kadencijai, su galimybe ją vieną kartą pratęsti.

Vilnius, kovo 13 d (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 13 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. 

Penktadienį paskelbti partijų reitingai rodo kritusį visuomenės palaikymą demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui, figūruojančiam byloje dėl didelio masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, penktadienį taip pat paskelbta apie Neryje pakilusį vandens lygį – užliejus Kauno rajone esančią Radikių gyvenvietę, iš viso nukentėjo 20 namų. Apie tai, kad nuo liepos pradžios traukiasi iš Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinio direktoriaus pareigų, pranešė bendrovės vadovas Simonas Bartkus.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Plataus masto korupcijos byloje figūruojančio demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio reitingas nukrito daugiau nei 5 proc. punktais, rodo naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Anot jos, didžiausia gyventojų dalis (15 proc.) Vyriausybės vadovo poste matytų buvusią premjerę, konservatorę Ingridą Šimonytę. Naujausios apklausos duomenys taip pat rodo, kad esamos Vyriausybės darbą neigiamai vertina 71,2 proc. – panaši tendencija fiksuota ir sausio mėnesį atlikto tyrimo metu. Nustatyta, kad, jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juos laimėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – palaikymą šiai partijai išreiškė 13,6 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuotųsi V. Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis (8,3 proc.) bei R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ (7,2 proc.) Tuo metu 2024 m. rinkimus laimėjusi LSDP liko ketvirtoje sąrašo vietoje – už ją rinkimuose dabar balsuotų 7,1 proc. respondentų. Penktoje partijų, už kurias gyventojai labiausiai linkę balsuoti, lentelės vietoje – LVŽS (6 proc.), šešta – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (4,2 proc.). 

Penktadienį grupė Seimo narių kreipėsi į parlamento vadovą Juozą Oleką, siūlydami dėl nepasitikėjimo atleisti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narį Darijų Beinoravičių, kuris buvo pripažintas pažeidusiu akademinę etiką. Kreipimąsi pasirašė 35 Seimo nariai, daugiausia – opozicijos atstovai. Tam, kad nepasitikėjimo klausimas būtų svarstomas Seimo plenarinių posėdžių salėje, reikia 29 parlamentarų parašų. Rugsėjį Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinės etikos priežiūros komisija nustatė, kad D. Beinoravičiaus pateiktas mokslinis straipsnis yra plagiatas, teisininkas buvo pripažintas pažeidęs akademinę etiką. Savo ruožtu D. Beinoravičius praėjusių metų pabaigoje pasitraukė iš tuometinių pareigų MRU. Šiuo metu jis vis dar eina VTEK ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nario pareigas. 

Neryje pakilęs vandens lygis penktadienio naktį Kauno rajone, Radikių gyvenvietėje, sukėlė potvynio pavojų. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo, jog nuo gyvenvietę užliejusio vandens iš viso nukentėjo 20 namų. Pasak mero, siekiant išvengti pavojaus ateityje, būtina dar kartą apsvarstyti pylimo įrengimo idėją. Tuo metu Kauno rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra patikino, kad situacija yra suvaldyta, tikėtina, kad potvynio pavyks išvengti. 

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Rumunijos ir Švedijos vadovais pasirašė laišką, adresuotą Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui Antonio Costai ir Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen. Jame raginama spręsti Rusijos kovotojų sankcionavimo klausimus. Laiške teigiama, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą toliau keičia Europos saugumo aplinką, sukeldama ilgalaikes pasekmes Europos Sąjungai (ES), valstybių piliečių saugumui bei Šengeno erdvei. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog viena iš rimčiausių ir nuolatinių rizikų yra galimas buvusių ir šiuo metu veikiančių Rusijos kovotojų judėjimas į Šengeno erdvę.

Kriminalinės policijos biuras pranešė apie išardytą tarptautinį narkotinių medžiagų gabenimo tinklą. Skelbiama, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su Danijos policija, įvykdė sėkmingą tarptautinę operaciją, kurios metu Lietuvoje buvo sulaikyti 3 organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai. Jie įtariami dalyvavę stambaus masto narkotinių medžiagų kontrabandoje. Iš viso vykdant operaciją sulaikyta 13 asmenų, tarp jų – ir organizuotos grupuotės lyderiai. Sulaikytieji yra Lietuvos ir Danijos piliečiai. 

Siekiant didinti Taivano investicijas, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) šiuo metu koordinuoja darbą ir rengia konkrečių bendrų projektų sąrašą, kurie galėtų būti įgyvendinti artimiausiu metu, sako ministerijos vadovas Kęstutis Budrys. Jo teigimu, nuo deklaratyvių lūkesčių tikimasi pereiti prie konkrečių, raštu sutartų įsipareigojimų. Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į šalį pritraukti didelių investicijų. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli. Kaip nurodė ministerija, nuo 2021 m. iki 2024 m. tiesioginės Taivano investicijos Lietuvoje padidėjo nuo 0,53 iki 7,21 mln. eurų. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako – kuro kainoms dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose šokinėjant, akcizo degalams mažinti artimiausiu metu neplanuojama. Anot ministro, tai būtų kraštutinė priemonė, kuri šio situacijoje neturėtų didelio teigiamo efekto. K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva turėtų stebėti situaciją rinkose, tad apie konkrečias priemones švelninti augančių kuro kainų poveikį kalbėti būtų anksti. Jo teigimu, kuro rezervo panaudojimas yra laikina priemonė amortizuojant kainų šoką, taip pat neaišku, kiek konkrečiai atsargų panaudojimas galėtų sumažinti kainas, tad pirma reikėtų įvertinti rezervo išleidimo pasekmes ekonomikai. Penktadienį jis galimas kuro kainų mažinimo priemones aptarė su premjere Inga Ruginiene.

Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus pranešė, kad nuo liepos 3 d. palieka šias pareigas. Oro uostų teigimu, sprendimas priimtas abiejų šalių sutarimu. Pats S. Bartkus teigė kartu su bendrovės valdyba nusprendęs, jog tolimesnei oro uostų raidai yra reikalingas naujas vadovas. LTOU taip pat jau paskelbė naujojo generalinio direktoriaus atranką. Bendrovės valdybos pirmininkas Gediminas Almantas teigė, kad iš kandidatų tikimasi atrinkti naują vadovą, turintį tarptautinės patirties, galintį tęsti šalies oro uostų tinklo augimą, stiprinti susisiekimą ir įgyvendinti planuojamus infrastruktūros projektus.

Aplinkosaugininkams Kazokiškių sąvartyne nustačius oro taršos pažeidimų, Elektrėnų rajono savivaldybės Gediminas Ratkevičius teigia, jog dėl situacijos savivaldybė ruošia skundą Aplinkos apsaugos agentūrai. Anot mero, sąvartyno taršos problema yra įsisenėjusi, kelia daug nemalonumų vietos gyventojams, ir, nors galimybė skelbti ekstremaliąją padėtį yra svarstoma, šiuo metu tam trūksta pagrindo. Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) nustačius, kad sąvartynas viršijo leistą vandenilio sulfido koncentraciją, nutraukti taršą įpareigotas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) teigia spartinantis suplanuotus projektus, kurie leis sumažinti taršą – pavyzdžiui, galutinį sąvartyno kaupo uždengimo projektą, kuriuo siekiama izoliuoti kvapus, išplėsti dujų surinkimo sistemą.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Irake sudužus JAV degalų papildymo ore lėktuvui KC-135 žuvo visi šeši įgulos nariai. Šios nelaimės, pasak JAV kariuomenės, nesukėlė „nei priešo, nei draugiška ugnis“. Tačiau Irano kariuomenė kiek anksčiau teigė, kad lėktuvą raketomis numušė jos sąjungininkų grupuotė Irake. Po šio incidento bendras patvirtintų JAV žūčių per operaciją prieš Iraną skaičius išaugo iki 13.

Turkija patvirtino numušusi trečią iš Irano skriejusią balistinę raketą. Turkijos gynybos ministerijos teigimu, į šalies oro erdvę patekusią balistinę raketą neutralizavo rytinėje Viduržemio jūros dalyje dislokuotos NATO oro ir priešraketinės gynybos pajėgos. Pirmąją iš Irano paleistą balistinę raketą NATO oro gynybos pajėgos numušė kovo 4 d., o antrąją – pirmadienį. Pirmadienio incidentas paskatino Vašingtoną uždaryti savo konsulatą Adanoje ir paraginti visus JAV piliečius palikti pietryčių Turkiją. Su Turkijos prezidentu telefonu kalbėjęs Irano prezidentas neigė, kad raketa buvo paleista iš Irano.

Lenkijos prezidentas vetavo įstatymą dėl ES paskolų gynybai. Lenkijos parlamentas vasario pabaigoje balsavo už  44 mlrd. eurų paskolos paėmimą iš 150 mlrd. eurų vertės ES programos „Security Action for Europe“ (SAFE) ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, tačiau opozicijai artimas prezidentas nusprendė nepasirašyti įstatymo, motyvuodamas siekiu vengti įsiskolinimų ir nenoru „priklausyti nuo svetimų sprendimų“. Šalies ministras pirmininkas vėliau pareiškė, kad prezidento sprendimas pradžiugino tik Rusiją, o vyriausybė priims nutarimą dėl SAFE iniciatyvos programų įgyvendinimo, nepaisant šalies vadovo veto.

Maskva paragino JAV panaikinti daugiau sankcijų jos naftos eksportui, siekiant stabilizuoti karo Artimuosiuose Rytuose sutrikdytas pasaulinės energijos rinkas. Naftos kainoms viršijus 100 JAV dolerių už barelį, JAV laikinai leido parduoti jūroje esančią naftą iš Rusijos. Šį JAV žingsnį sukritikavo tiek Ukraina, tiek pagrindinės JAV sąjungininkės Vakaruose, tuo metu Kremliaus atstovas spaudai kalbėjo apie dėl būtinybės stabilizuoti pasaulinę energijos rinką sutapusius JAV ir Rusijos interesus. Dmitrijus Peskovas visgi pabrėžė, kad esą tikras rinkos stabilizavimas be didelių rusiškos naftos kiekių neįmanomas, o Kremliaus pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas tolesnį sankcijų Rusijai švelninimą vadino neišvengiamu.

Vašingtonas, kovo 13 d. (dpa-ELTA). JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos penktadienį surengs iki šiol masiškiausias atakas kare su Iranu.

„Šiandien Amerikos smūgių skaičius Irano ir Teherano danguje vėl bus didžiausias, koks tik yra buvęs, – sakė jis per spaudos brifingą Pentagone. – Išskridimų skaičius, bombonešių bangų skaičius – didžiausias iki šiol, ir jis tik didės.“

Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Danas Caine‘as taip pat sakė, kad atakos bus intensyviausios nuo pat puolimo prieš Iraną pradžios beveik prieš dvi savaites.

JAV pareigūnai šiame kare vykdomas operacijas dažnai įvardija kaip pačius stipriausius smūgius iki šiol.

P. Hegsethas sakė, kad Jungtinės Valstijos yra sutelkusios dėmesį ne tik į Irano oro pajėgų, jūrų laivyno ir raketų arsenalo sunaikinimą, bet ir į tai, kad šalis ateityje negalėtų gaminti raketų.

Jis sakė, kad Vašingtonas siekia eliminuoti Irano gebėjimą gaminti balistines raketas sunaikindamas įmones, gaminančias komponentus šiems ginklams.

Vilnius, kovo 13 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos kovo 14 d. įvykius Lietuvoje.