ELTA naujienos
Netanyahu ir Eisenkoto partijų derybos dėl koalicinės vyriausybės baigėsi be susitarimo
Jeruzalė, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Laikinojo Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu partija ir jo politinio varžovo Gadi Eisenkoto partija sekmadienį baigė dar vieną derybų dėl galimos koalicinės vyriausybės ratą, tačiau susitarimo nepasiekė. Kad būtų sudaryta vyriausybė, abi pusės turėtų padaryti tam tikrų nuolaidų.
G. Eisenkoto partijos „Yashar“ ir B. Netanyahu vadovaujamos partijos „Likud“ delegacijos keturias valandas posėdžiavo viešbutyje netoli Tel Avivo esančiame Herclijos mieste. Tai buvo antrasis derybų etapas po pirmojo susitikimo, įvykusio praėjusį sekmadienį.
„Naujausias koalicinių derybų etapas baigėsi. Abi pusės išdėstė savo pozicijas įvairiais esminiais klausimais ir išsamiai jas aptarė“, – teigiama bendrame abiejų partijų pareiškime.
„Bus surengtas dar vienas susitikimas“, – priduriama, tačiau data nebuvo nurodyta ir daugiau informacijos nepateikta.
Buvęs Izraelio kariuomenės generalinio štabo viršininkas G. Eisenkotas vyriausybę turi suformuoti iki gruodžio 6 dienos. Šis terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Per spalį vykusius rinkimus nė vienas politinis blokas nesurinko absoliučios daugumos.
G. Eisenkoto vadovaujamas 48 narių politinis blokas, kuriam iki daugumos trūksta 13 vietų (daugumai reikia 61 mandato), tebėra susiskaldęs dėl galimų koalicijos formavimo būdų. Svarstoma apie sąjungą su ultraortodoksų partijomis, santykių su arabų partijomis atkūrimą arba nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymą su „Likud“.
B. Netanyahu siekia suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, kurioje abu politikai galėtų paeiliui eiti ministro pirmininko pareigas. Toks valdžios pasidalijimo modelis Izraelyje jau yra taikytas anksčiau.
Šis susitarimas galėtų leisti B. Netanyahu išsaugoti politinę apsaugą nuo jam pateiktų kaltinimų korupcija ir toliau priešintis nepriklausomos tyrimo komisijos, kuri nagrinėtų saugumo institucijų klaidas prieš 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ surengtą išpuolį, sudarymui.
Tačiau tokiai galimybei priešinasi G. Eisenkotas, atsisakantis dirbti B. Netanyahu vadovaujamoje vyriausybėje. G. Eisenkotas savo rinkimų kampanijoje pasisakė prieš B. Netanyahu vykdomą politiką.
G. Eisenkoto sąjungininkas, buvęs ministras pirmininkas Naftali Bennettas šeštadienį taip pat pakartojo, kad „jokiomis aplinkybėmis nesijungs į koaliciją su Netanyahu ar jo politiniu bloku“.
Nacionalinė „vienybė“?
Šeštadienį partija „Yashar“ derybų atnaujinimą pristatė kaip „tikrą įsipareigojimą suformuoti kuo platesnę vyriausybę“. Ji pranešė, kad G. Eisenkotas paprašė savo atstovų apsvarstyti visas įmanomas galimybes.
Tačiau „Likud“ iškart iškėlė kelias sąlygas savo dalyvavimui nacionalinės vienybės vyriausybėje – tokį modelį palaiko B. Netanyahu.
Be kita ko, partija reikalauja nutraukti „visus asmeninius išpuolius ir neapykantos kurstymą“ prieš kadenciją baigiantį ministrą pirmininką ir jo vyriausybę.
Ji taip pat ragina į koaliciją įtraukti „visas partijas, palaikančias Izraelio valstybės, kaip žydų tautos nacionalinės valstybės, egzistavimą“, tačiau be arabų partijų dalyvavimo.
B. Netanyahu ir jo sąjungininkai nuolat kritikuoja arabų partijas. Per rinkimus jos iškovojo rekordinį skaičių – 19 vietų – parlamente ir nepritaria, kad B. Netanyahu liktų valdžioje.
„Likud“ taip pat reikalauja susitarti dėl kelių svarbių politinių nuostatų. Tarp jų – nepritarimas Palestinos valstybės sukūrimui, Izraelio kontrolės išlaikymas Sirijos, Libano ir Gazos Ruožo teritorijose ir kompromisas dėl ultraortodoksų žydų šaukimo į karinę tarnybą. Pastarasis klausimas Izraelyje yra itin jautrus.
Penktadienį G. Eisenkotas perspėjo neleisiantis, kad derybos užsitęstų, ir pareiškė esantis pasirengęs parlamentui pateikti „nepaprastąją nacionalinės vienybės vyriausybę“.
Nors jis konkrečiai nepaaiškino, kaip tai ketina įgyvendinti, jo pareiškimai leidžia manyti, kad svarstomas dviejų etapų planas: pirmiausia skubiai suformuoti mažumos vyriausybę, subursiančią pagrindines opozicines partijas, o vėliau išplėsti jos sudėtį.
G. Eisenkoto mažumos vyriausybė galėtų sulaukti 19 arabų partijų parlamentarų paramos, tačiau jo dešiniųjų pažiūrų sąjungininkas Avigdoras Libermanas atmeta bendradarbiavimo su arabų partijomis galimybę ir pasisako už sąjungą su ultraortodoksų žydų partijomis.
VRK: renkant naują Seimo narį Nalšios šiaurinėje apygardoje, pirmauja liberalė Paulauskė
(atnaujintas tekstas)
Vilnius, lapkričio 22 d. (ELTA). Išankstiniais duomenimis, suskaičiavus balsus didesnėje dalyje apylinkių, naujojo Seimo nario rinkimuose vienmandatėje Nalšios šiaurinėje apygardoje pirmauja Liberalų sąjūdžio atstovė Mėta Paulauskė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 22 iš 27 apylinkių, už liberalų kandidatę balsavo 53,14 proc. rinkėjų (skaičiuojant nuo galiojančių biuletenių arba 52,29 proc. – nuo visų dalyvavusių), iš viso 3195 rinkėjų.
Tuo metu už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltą Gintautą Kindurį balsavo 46,86 proc. (46,1 proc. nuo visų dalyvavusių) arba iš viso 2817 rinkėjų.
VRK duomenimis, skaičiuojant kartu su balsavusiais iš anksto, aktyvumas šiuose rinkimuose siekė 27,87 proc.
Pirmajame rinkimų ture iš viso dalyvavo 11 kandidatų.
Rinkimų Nalšios šiaurinėje apygardoje prireikė gegužės pabaigoje mirus ten išrinktam parlamentarui liberalui Jevgenijui Šuklinui.
Birželio pradžioje VRK panaikino jo Seimo nario mandatą. Žinomas sportininkas, kanojininkas J. Šuklinas į Seimą buvo išrinktas 2024 m. su Liberalų sąjūdžiu, priklausė šios partijos frakcijai.
ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas numato, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto parlamentaro įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Rinkimai nerengiami, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.
Demokratai užsitikrino istorinę daugumą JAV Atstovų Rūmuose
Vašingtonas, lapkričio 22 d. (AP-ELTA). JAV Atstovų Rūmų demokratai pasiekė geriausią per pastaruosius dešimtmečius rezultatą visuotiniuose rinkimuose. Jie įgijo mažiausiai 258 vietas – tai didžiausia pergalė rinkimuose nuo 1992 metų. Šis laimėjimas suteikia partijai ne tik didžiules galimybes valdyti šalį, bet ir užkrauna didelį spaudimą įgyvendinti rinkimų kampanijos pažadus.
Demokratai kol kas iškovojo 44 vietas Atstovų Rūmuose – keturiomis daugiau nei 2018 metais, per pirmuosius prezidento Donaldo Trumpo kadencijos vidurio rinkimus.
258 vietų riba buvo pasiekta sekmadienį, kai demokratas Chuckas Hubbardas įveikė respublikonę Atstovų Rūmų narę Virginiją Foxx Šiaurės Karolinoje. Dar keturių rinkimų rezultatai nėra galutiniai: po vieną vietą Minesotoje ir Tenesyje bei dvi vietos Luizianoje, kurioje gruodį vyks antrasis rinkimų turas.
Respublikonai turės mažiausiai 173 vietas ir bus mažuma.
Šis istorinis rezultatas 435 narius turinčiuose Atstovų Rūmuose reiškia, kad susiformuos padalyta valdžia: demokratai kontroliuos ir Senatą, o Baltuosiuose rūmuose dirbs respublikonų prezidentas. Pergalės sustiprinti demokratai rengia 100 dienų veiksmų programą, kurioje numatyta spręsti pragyvenimo išlaidų augimo problemą ir vykdyti plataus masto Trumpo administracijos priežiūrą likusį jo antrosios kadencijos laikotarpį.
Demokratų dauguma bus didesnė nei bet kuri kita partijos dauguma, pasiekta rinkimuose nuo tada, kai 1992 metais prezidentu pirmą kartą buvo išrinktas Billas Clintonas (258 vietos) arba 2008 metais, kai prezidentu tapo Barackas Obama (257 vietos). Vis dėlto ji neprilygs didžiausiai istorinei daugumai Franklino D. Roosevelto laikais, kai demokratų atstovų skaičius Atstovų Rūmuose viršijo 300.
Triuškinama pergalė rinkimuose suteikia mandatą valdyti
Rinkimų rezultatai pabrėžia nepaprastą demokratų pergalės mastą. Ji apėmė tiek stipriai respublikonų palaikomas valstijas, tiek Vidurio Vakarų ir Rytų pakrantės regionus. Rinkėjai, supykę dėl aukštų kainų, karo su Iranu ir susirūpinę korupcija, aiškiai išreiškė nepasitenkinimą Trumpu.
Nuo sausio demokratai perims tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato kontrolę. Kartu su valdžia jie gaus rinkėjų palaikymą ir didelius visuomenės lūkesčius, kad imsis konkrečių veiksmų. Senate demokratai iš 100 mandatų iškovojo 56 vietų daugumą – tai didžiausia jų persvara per daugiau nei dešimtmetį.
Vykdydami savo 100 dienų veiksmų programą, demokratai planuoja skubiai balsuoti dėl respublikonų priimto „Medicaid“ programos finansavimo mažinimo panaikinimo ir siekti atkurti prieinamos sveikatos priežiūros įstatymo mokesčių lengvatas, kurios dėl respublikonų veiksmų nustojo galioti.
Demokratai taip pat žada aktyviai naudotis teise reikalauti dokumentų ir liudijimų bei pradėti daugybę tyrimų, taip stiprindami Kongreso kaip prezidento valdžios kontrolės institucijos vaidmenį. Planuojama ištirti, kaip Trumpas ir jo šeimos nariai praturtėjo jam grįžus į Baltuosius rūmus. Demokratų lyderis Hakeemas Jeffriesas iš Niujorko, kuris, kaip manoma, taps Atstovų Rūmų pirmininku, neatmetė galimybės dar kartą siekti Trumpo apkaltos – tai būtų jau trečiasis toks bandymas.
Baltieji rūmai perspėjo demokratus dėl planuojamų administracijos tyrimų. Jie netgi pareiškė, kad tokie tyrimai (nors jie ir yra įprasta Kongreso priežiūros funkcija) gali prilygti „akivaizdžiam nusikalstamumui“.
Nauja lyderių karta
Atstovų Rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui iš Luizianos pastaruosius dvejus metus buvo sunku užtikrinti sklandų Atstovų Rūmų darbą, nes respublikonai turėjo vos 218 balsų prieš 214. Tai reiškė, kad vos keli respublikonų įstatymų leidėjai galėjo sužlugdyti visą politinę darbotvarkę. Dabar demokratai turės gerokai didesnę daugumą, todėl naujoji vadovybė galės veikti kur kas laisviau.
H. Jeffriesas gali tapti pirmuoju juodaodžiu Atstovų Rūmų pirmininku istorijoje, jeigu kolegos jį išrinks į šias pareigas 2027 metų sausio 3 dieną. Turėdamas tokią didelę daugumą, jis galės prarasti dešimtis demokratų balsų per konkretų balsavimą ir vis tiek surinkti 218 balsų, reikalingų sprendimui priimti, net jei visi respublikonai balsuotų prieš.
„Mes nesame vienalytė grupė – į mūsų frakciją žmonės ateina turėdami skirtingų idėjų. Ir tai yra visiškai normalu“, – sakė demokratų atstovas Troy'us Carteris iš Luizianos, kuris, manoma, vadovaus Kongreso Juodaodžių narių frakcijai.
Respublikonų vietų skaičius Atstovų Rūmuose sumažėjo iki vieno mažiausių per pastaruosius dešimtmečius. Jų padėtis toli gražu neprilygsta laikotarpiui po Baracko Obamos prezidentavimo, kai 2014 metų rinkimuose respublikonai iškovojo 247 vietas, ar 1994 metams, kai, iškilus Newtui Gingrichui, jie laimėjo 230 vietų.
Ohajo valstijos respublikonų atstovas Jimas Jordanas, kurį kolegos išrinko partijos mažumos lyderiu, pažadėjo kovoti dėl valdžios susigrąžinimo.
„Per ateinančius dvejus metus Atstovų Rūmų respublikonai kovos už Amerikos šeimas“, – pareiškė J. Jordanas.
Didžiausias istorinis respublikonų laimėjimas siekia 1920 metų rinkimus, kai jie Atstovų Rūmuose iškovojo 301 vietą.
Baigėsi balsavimas Nalšios šiaurinėje apygardoje antrajame ture renkant Seimo narį
(papildytas tekstas)
Vilnius, lapkričio 22 d. (ELTA). Sekmadienį baigėsi balsavimas vienmandatėje Nalšios šiaurinėje apygardoje vykstančių pirmalaikių Seimo rinkimų antrajame ture.
Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, iš viso kartu su savo balsą atidavusiais iš anksto rinkėjais aktyvumas rinkimuose siekė 27,87 proc.
VRK duomenimis, šiuose rinkimuose balsavimo teisę turi 28,4 tūkst. rinkėjų. Balsą atiduoti galėjo Ignalinos rajone, Visagino ir Zarasų rajone esančių savivaldybių gyventojai.
Dėl mandato parlamente varžosi du daugiausiai rinkėjų balsų per pirmąjį balsavimą surinkę kandidatai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltas Gintautas Kindurys ir Liberalų sąjūdžio kandidatė Mėta Paulauskė.
Pirmajame rinkimų ture iš viso dalyvavo 11 kandidatų.
Rinkimų Nalšios šiaurinėje apygardoje prireikė gegužės pabaigoje mirus ten išrinktam parlamentarui liberalui Jevgenijui Šuklinui.
Birželio pradžioje VRK panaikino jo Seimo nario mandatą. Žinomas sportininkas, kanojininkas J. Šuklinas į Seimą buvo išrinktas 2024 m. su Liberalų sąjūdžiu, priklausė šios partijos frakcijai.
ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas numato, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto parlamentaro įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Rinkimai nerengiami, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.
Finansų ministras apie atlyginimų mokytojams didinimą: biudžetas – ne guminis
Vilnius, lapkričio 22 d. (ELTA). Pedagogams tęsiant streiką ir reikalaujant didesnio darbo užmokesčio augimo, finansų ministras Taurimas Valys sako, kad kitų metų biudžetas „nėra guminis“, ir tikina, jog dabar projekte numatytas mokytojų algų augimas yra didžiausias tarp visų viešojo sektoriaus darbuotojų grupių.
„Girdime jų nuogąstavimus, bet iš kitos pusės biudžetas yra ne guminis – kalbant apie pedagogus, jūs puikiai žinote, kad mes didžiausia dalimi keliame jų atlyginimus, yra 7,56 proc. (augimas – ELTA)“, – LRT televizijos reportaže sekmadienį teigė T. Valys.
Šią savaitę Seimas kitų metų valstybės biudžeto projektą pirmą kartą apsvarstė ir grąžino tobulinti Vyriausybei.
Skaičiuojama, kad, lyginant su 2026 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai augs 92-130 eurų arba 7,56 proc., tačiau mokytojų profsąjungos teigia, kad tokiu būdu nėra įgyvendinami anksčiau duoti pažadai, ir ragina algas didinti bent 10 proc.
Mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui papildomai didinti kitąmet numatoma 245,1 mln. eurų
Skaičiuojama, kad mokytojų lūkesčiams dėl atlyginimų įgyvendinti reikėtų papildomai apie 80 mln. eurų.
Valdantieji jau anksčiau sakė, kad labiau didinti mokytojų algų kitąmet galimybių nėra, motyvavo tai dideliu deficitu.
Dabar biudžete numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas viršija nustatytus europinius Mastrichto kriterijus, dėl to valdantieji ieško būdų surinkti daugiau pajamų.
Reikalaudama daugiau nei numatyta didinti mokytojų atlyginimus, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) neterminuotą streiką pradėjo šį pirmadienį.
Mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.
Lenkijos institucijos: penktadienį Lenkijoje nukrito 3 Rusijos sparnuotosios raketos
Varšuva, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdžios institucijos sekmadienį pranešė nustačiusios, kad trys šalies pietryčiuose nukritę skraidantys objektai buvo Rusijos sparnuotosios raketos. Tuo metu NATO ruošiasi susitikti ir aptarti incidentą, kurį Lenkijos ministras pirmininkas pavadino „provokacija“.
Pietryčių Lenkijos miesto Liublino prokuratūra pranešė, kad penktadienį Novy Lipoveco, Rudniko ir Molodyčo kaimuose nukritusių raketų nuolaužų tyrimas parodė, jog visos jos buvo rusiškos Kh-101 raketos.
Tyrimas atskleidė, kad „visos šios raketos buvo pagamintos 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį gamykloje Dubnoje, Maskvos srityje“, teigiama prokuratūros pranešime.
Iš pradžių Lenkijos valdžios institucijos manė, kad į Lenkijos oro erdvę buvo įskridę dvi raketos ir reaktyvinis dronas.
Per raketų smūgius žmonės nenukentėjo, tačiau po vieno iš jų kilo sprogimas ir gaisras.
NATO sąjungininkės pirmadienį susitiks Briuselyje aptarti šio incidento, kurį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasmerkė kaip Kremliaus „tyčinę provokaciją“.
Raketos nukrito netoli vietovės, kurioje tuo metu pratybas vykdė tūkstančiai Europos Norinčiųjų koalicijos karių. Ši koalicija įkurta siekiant paremti Ukrainą.
Baigėsi balsavimas Nalšios šiaurinėje apygardoje antrajame ture renkant Seimo narį
Vilnius, lapkričio 22 d. (ELTA). Sekmadienį baigėsi balsavimas vienmandatėje Nalšios šiaurinėje apygardoje vykstančių pirmalaikių Seimo rinkimų antrajame ture.
Dėl mandato parlamente varžosi du daugiausiai rinkėjų balsų per pirmąjį balsavimą surinkę kandidatai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltas Gintautas Kindurys ir Liberalų sąjūdžio kandidatė Mėta Paulauskė.
Pirmajame rinkimų ture iš viso dalyvavo 11 kandidatų.
Rinkimų Nalšios šiaurinėje apygardoje prireikė gegužės pabaigoje mirus ten išrinktam parlamentarui liberalui Jevgenijui Šuklinui.
Birželio pradžioje VRK panaikino jo Seimo nario mandatą. Žinomas sportininkas, kanojininkas J. Šuklinas į Seimą buvo išrinktas 2024 m. su Liberalų sąjūdžiu, priklausė šios partijos frakcijai.
ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas numato, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto parlamentaro įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Rinkimai nerengiami, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.
Per atskirus Rusijos smūgius Kyjivo srityje žuvo 6 žmonės
Kyjivas, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos smūgiai įvairiose Kyjivo srities vietose, įskaitant daugiabutį, kurio dalis sugriuvo, sekmadienį nusinešė mažiausiai šešių žmonių gyvybes, pranešė Ukraina. Įspėjama, kad po griuvėsiais gali būti daugiau aukų.
Rusija kasnakt intensyviai atakuoja Ukrainą iš oro, o karo nuniokota šalis ruošiasi dar vienai žiemai, tęsiantis beveik penkerius metus trunkančiai invazijai.
Per naktį surengtą smūgį Dymeryje, esančiame maždaug už 45 kilometrų į šiaurę nuo sostinės, buvo apgadintas penkių aukštų gyvenamasis namas.
„Iš griuvėsių ištraukti trijų aukų kūnai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Tarp žuvusiųjų yra „1978 metais gimusi moteris ir 2008 metais gimęs paauglys“.
Sekmadienio vakarą gelbėtojams pavyko gyvą ištraukti vaiką, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo srities gubernatorius Timuras Tkačenka.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba anksčiau skelbė ieškanti 11 žmonių, tarp jų – dviejų vaikų, su kuriais „nepavyksta susisiekti arba kurių neįmanoma pasiekti“.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas šią ataką pavadino „Rusijos genocidinio karo prieš Ukrainą“ dalimi.
„Pasaulis privalo atsigręžti. Pasmerkite šį terorą, patraukite Rusiją atsakomybėn ir imkitės veiksmų dabar, kad būtų sustabdytas nekaltų ukrainiečių žudymas“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Dar du žmonės žuvo, o aštuoni buvo sužeisti Vyšneve, kuriame Rusijos smūgis pataikė į prekybos centrą.
„Žmonės tiesiog buvo atėję į parduotuvę nusipirkti maisto produktų. Įprastas apsipirkimas dėl Rusijos atakos virto tragedija“, – sakė T. Tkačenka.
Dar vienas žmogus žuvo per smūgį užsiliepsnojus privačiam namui Bila Cerkvoje, pridūrė jis.
Rusija taip pat smogė elektros pastotei Dnipropetrovsko srityje, socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Sergijus Koreckis.
Maskva suintensyvino atakas prieš Ukrainą, ypač prieš jos energetikos infrastruktūrą, nes oro temperatūra pradeda artėti prie nulio laipsnių.
Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo „skausmingą“ atsaką į Ukrainos smūgius, per kuriuos buvo apgadintas Krymo tiltas – aneksuoto regiono ir V. Putino valdžios simbolis.
Dėl automatinės sistemos gedimo vėluoja „Delta“ skrydžiai JAV
Atlanta, lapkričio 22 d. (AP-ELTA). Dėl oro linijų „Delta Air Lines“ orlaivių svorio ir balanso automatinės sistemos sutrikimo sekmadienį vėlavo skrydžiai pagrindiniame bendrovės aviacijos centre Atlantoje ir visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) sekmadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad oro linijų bendrovė stengiasi pašalinti sutrikimus. Taip pat pabrėžta, kad vėlavimai nėra susiję su FAA oro eismo valdymo sistemomis.
Sekmadienį paskelbtame pareiškime „Delta“ nurodė, kad kol stengiamasi atkurti automatinės sistemos veikimą, darbuotojai taiko rankines procedūras, kad orlaiviai galėtų pakilti.
Pagrindinis bendrovės aviacijos centras yra Hartsfildo-Džeksono tarptautinis oro uostas Atlantoje.
Skrydžiai vėluoja tuo metu, kai amerikiečiai pradeda keliauti šią savaitę minimos Padėkos dienos šventės proga.
Netanyahu ir Eisenkoto partijos tęsia derybas dėl Izraelio vyriausybės formavimo
Jeruzalė, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Laikinojo Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir jo politinio varžovo Gadi Eisenkoto partijos sekmadienį pradėjo naują derybų etapą dėl galimybės suformuoti koalicinę vyriausybę, Benjamino Netanyahu vadovaujamai partija pabrėžiant, kad būtina atsižvelgti į pagrindines jos politines nuostatas.
G. Eisenkoto partijos „Yashar“ ir B. Netanyahu partijos „Likud“ delegacijos susitiko viešbutyje Herclijoje, netoli Tel Avivo, pranešė vietoje buvęs AFP žurnalistas. Tai antrasis derybų etapas po pirmojo susitikimo praėjusį sekmadienį.
Buvęs kariuomenės generalinio štabo viršininkas G. Eisenkotas vyriausybę turi suformuoti iki gruodžio 6 dienos. Šis terminas gali būti pratęstas dar 14 dienų. Per spalį vykusius rinkimus nė vienas politinis blokas nesurinko absoliučios daugumos.
G. Eisenkoto vadovaujamame bloke yra 48 politikai, o daugumai užsitikrinti reikia 61 mandato. Jo stovykloje nesutariama, kokiu keliu formuoti koaliciją: sudaryti sąjungą su ultraortodoksų partijomis, suartėti su arabų partijomis ar kurti nacionalinės vienybės vyriausybę su „Likud“.
B. Netanyahu siekia suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę, kurioje ministro pirmininko pareigomis rotacijos principu galėtų dalytis abu politikai. Toks modelis Izraelyje jau buvo išbandytas.
Šis susitarimas galėtų leisti B. Netanyahu išsaugoti politinę apsaugą nuo jam pateiktų kaltinimų korupcija ir toliau priešintis nepriklausomos tyrimo komisijos, kuri nagrinėtų saugumo institucijų klaidas prieš 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ surengtą išpuolį, sudarymui.
Tačiau tokiai galimybei priešinasi G. Eisenkotas, atsisakantis dirbti B. Netanyahu vadovaujamoje vyriausybėje. G. Eisenkotas savo rinkimų kampanijoje pasisakė prieš B. Netanyahu vykdomą politiką.
G. Eisenkoto sąjungininkas, buvęs ministras pirmininkas Naftali Bennettas šeštadienį taip pat pakartojo, kad „jokiomis aplinkybėmis nesijungs į koaliciją su Netanyahu ar jo politiniu bloku“.
Nacionalinė „vienybė“?
Šeštadienį partija „Yashar“ derybų atnaujinimą pristatė kaip „tikrą įsipareigojimą suformuoti kuo platesnę vyriausybę“. Ji pranešė, kad G. Eisenkotas paprašė savo atstovų apsvarstyti visas įmanomas galimybes.
Tačiau „Likud“ iškart iškėlė kelias sąlygas savo dalyvavimui nacionalinės vienybės vyriausybėje – tokį modelį palaiko B. Netanyahu.
Be kita ko, partija reikalauja nutraukti „visus asmeninius išpuolius ir neapykantos kurstymą“ prieš kadenciją baigiantį ministrą pirmininką ir jo vyriausybę.
Ji taip pat ragina į koaliciją įtraukti „visas partijas, palaikančias Izraelio valstybės, kaip žydų tautos nacionalinės valstybės, egzistavimą“, tačiau be arabų partijų dalyvavimo.
B. Netanyahu ir jo sąjungininkai nuolat kritikuoja arabų partijas. Per rinkimus jos iškovojo rekordinį skaičių – 19 vietų – parlamente ir nepritaria, kad B. Netanyahu liktų valdžioje.
„Likud“ taip pat reikalauja susitarti dėl kelių svarbių politinių nuostatų. Tarp jų – nepritarimas Palestinos valstybės sukūrimui, Izraelio kontrolės išlaikymas Sirijos, Libano ir Gazos Ruožo teritorijose ir kompromisas dėl ultraortodoksų žydų šaukimo į karinę tarnybą. Pastarasis klausimas Izraelyje yra itin jautrus.
Penktadienį G. Eisenkotas perspėjo neleisiantis, kad derybos užsitęstų, ir pareiškė esantis pasirengęs parlamentui pateikti „nepaprastąją nacionalinės vienybės vyriausybę“.
Nors jis konkrečiai nepaaiškino, kaip tai ketina įgyvendinti, jo pareiškimai leidžia manyti, kad svarstomas dviejų etapų planas: pirmiausia skubiai suformuoti mažumos vyriausybę, subursiančią pagrindines opozicines partijas, o vėliau išplėsti jos sudėtį.
G. Eisenkoto mažumos vyriausybė galėtų sulaukti 19 arabų partijų parlamentarų paramos, tačiau jo dešiniųjų pažiūrų sąjungininkas Avigdoras Libermanas atmeta bendradarbiavimo su arabų partijomis galimybę ir pasisako už sąjungą su ultraortodoksų žydų partijomis.
Temos