Papildysime.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Generalinė prokuratūra teismui perduoda verslininko Vilhelmo Germano baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

„Yra surašytas kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje, kurioje Vilhelmas Germanas, Mindaugas Navickas ir dar du asmenys kaltinami sukčiavimu bei dokumentų klastojimu“, – penktadienį spaudos konferencijos metu pranešė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Vengrų avialinijos „Wizz Air“ skelbia dar vieną naują skrydį iš Vilniaus oro uosto (VNO) – nuo šių metų rugsėjo keleivius planuojama gabenti iš Lietuvos sostinės į Prahą.

Skrydžiai į Čekijos sostinę bus vykdomi tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – nuo 2026 m. rugsėjo 5 d. 

„Atsinešame dovaną ir skelbiame naują maršrutą. Nuo rudens pradžios keleivius gabensime į Prahą“, – penktadienį žurnalistams sakė „Wizz Air“ komercijos vadovas Ianas Malinas.

Tęsdama plėtrą, bendrovė šiam vasaros sezonui anksčiau paskelbė apie aštuonis naujus maršrutus – „Wizz Air“ papildomai gabens iš Vilniaus į Tiranos, Talino, Nicos, Podgoricos, Keflaviko, Krokuvos, Gdansko ir Turku miestus.

Didžioji dalis šių maršrutų jau kursuoja, išskyrus papildomus skrydžius iš Vilniaus į Gdanską, kurie prasidės nuo šių metų gegužės 2 d., ir iš Vilniaus į Podgoricą, kurie pradės kursuoti nuo birželio 7 d. Kainos svyruoja nuo 15 iki 50 eurų.

Bilietų kainos skrydžiams iš Vilniaus į Prahą tuo metu prasidės nuo 14,99 eurų, klientai juos jau gali įsigyti ir planuotis keliones į priekį.

Skaičiuojama, kad 2026 metais „Wizz Air“ iš Lietuvos siūlo 1 mln. vietų vasaros sezonui, o per visus metus – iš viso 1,7 mln. vietų, 80 proc. daugiau nei pernai.

Vengrijos oro linijos su LTOU bendradarbiauja jau 15 metų. Nuo pirmojo skrydžio maršrutu Kaunas–Varšuva 2005 m. „Wizz Air“ Lietuvoje jau pervežė beveik 13,6 mln. keleivių. Šiuo metu bendrovė siūlo 24 maršrutus į 18 šalių.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA)  penktadienį pristatė Lietuvoje pradedamą vykdyti gimstamumo ir šeimos tyrimą, pranešė Vyriausybės kanceliarija.

„Gimstamumo ir šeimos tyrimas suteiks mums galimybę geriau įsiklausyti į šeimų patirtis ir poreikius, o kartu – kurti ilgalaikius, tvarius sprendimus. Tai investicija ne tik į mokslą, bet ir į Lietuvos ateitį bei stipresnes šeimas“, – pranešime cituojama premjerės patarėja šeimos politikos klausimais Giedrė Purvaneckienė.

Tyrimo metu bus renkami išsamūs duomenys apie šeimos kūrimą, vaikų susilaukimą ir auginimą, partnerystes, kartų santykius, lyčių vaidmenis, darbo ir šeimos derinimą bei kitas kasdienio gyvenimo sritis. 

Tikimasi, kad šie duomenys padės atsakyti, kodėl žmonės vis vėliau kuria šeimas ir kas  lemia tokius jų sprendimus.

„Šis tyrimas sudaro prielaidas valstybei pereiti nuo reagavimo į demografines tendencijas prie giluminio jų priežasčių supratimo ir tikslingesnių šeimos politikos sprendimų“, – pažymėjo STRATA vyr. politikos analitikė Vaida Jankauskaitė.

Tyrimo duomenų rinkimo darbai prasidės šių metų trečiąjį ketvirtį, o antroji jo banga vyks 2029 metais.

Tyrimo metu bus ne tik renkami duomenys, bet atliekamos reguliarios ir giluminės analizės, teikiamos rekomendacijos. 

Nurodoma, kad rezultatai bus naudojami formuojant valstybės šeimos ir demografinę politiką.

Tyrimą vykdo mokslo ir viešojo sektoriaus institucijų konsorciumas – Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras, STRATA ir Valstybės duomenų agentūra.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paskyrė nepriklausomus Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdybos narius naujai kadencijai.

Kaip penktadienį pranešė EIM, nepriklausomais valdybos nariais paskirti komunikacijos agentūros „Repoint PR“ akcininkas ir direktorius Mantas Dubauskas bei Latvijos farmacijos bendrovės „Jonnex-Farma“ vykdantysis direktorius Gediminas Judzentas. 

Taip pat valdybos narėmis tapo Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo patarėja Ieva Naudžiūnaitė, Lietuvos pašto audito ir rizikų valdymo komiteto narė Ramutė Ribinskienė. Į valdybą taip pat paskirta valstybės tarnautoja Rūta Steckienė. 

„Tikimės, jog jų patirtis ir kompetencijos sustiprins ir įneš naujų idėjų į vieno svarbiausių šalies parodų ir konferencijų centrų valdymą, prisidės prie LITEXPO veiklos įvairinimo, atvers naujas galimybes tarptautiniu mastu ir  užtikrins tvarų organizacijos augimą“, – pranešime teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė. 

Ji pabrėžia, kad ateinančiais metais Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, „Litexpo“ taps pagrindine erdve svarbiausiems tarptautiniams renginiams organizuoti. 

„Litexpo“ valdyba skiriama ketveriems metams, ją sudaro penki nariai, iš kurių keturi yra nepriklausomi ir vienas valstybės tarnautojas.

Varšuva, balandžio 17 d. (ELTA). JAV reperio Kanye Westo planai surengti koncertą Lenkijoje yra „nepriimtini“, pareiškė šalies kultūros ministrė. Keli atlikėjo suplanuoti pasirodymai Europoje buvo neseniai atšaukti kilus kritikos bangai dėl jo ankstesnių antisemitinių pasisakymų ir nacių ideologijos liaupsinimo, rašo „TVP World“.

Savo oficialioje interneto svetainėje Kanye Westas trečiadienį paskelbė būsimų koncertų sąrašą, kuriame numatytas ir pasirodymas pietų Lenkijoje esančiame Chožuve.

48-erių atlikėjas, prisistatantis ir Ye vardu, pastaraisiais metais sukėlė didelį pasipiktinimą išsakytais antisemitiniais, rasistiniais ir pronacistiniais pareiškimais. 2025 m. gegužę reperis išleido dainą pavadinimu „Heil Hitler“, o pirma savo svetainėje siūlė įsigyti marškinėlius su svastika.

„Holokausto istorijos paženklintoje šalyje negalime apsimesti, kad tai tik pramoga. Kalbame apie atlikėją, kuris viešai išsakė antisemitines nuostatas, vertino nusikaltimus reliatyviai ir pelnėsi iš marškinėlių su svastika pardavimo”, – komentuodama planuojamą koncertą Chožuve, sakė Lenkijos kultūros ministrė Marta Cienkowska.

Pasak ministrės, tokio elgesio negalima vadinti tiesiog prieštaringai vertinamu.

„Tai sąmoningas ribos peržengimas ir neapykantos normalizavimas. Kultūroje neturi būti vietos tiems, kurie ja naudojasi paniekai skleisti“, – socialiniame tinkle ketvirtadienį rašė ministrė.  

Kol kas neaišku, ar Lenkija imsis veiksmų uždrausti birželį suplanuotą K. Westo koncertą. Penktadienį pasirodymo data vis dar buvo nurodyta jo oficialioje svetainėje. 

Kaip skelbta, Londone balandį numatytas K. Westo pasirodymas buvo atšauktas po to, kai reperiui buvo uždrausta atvykti į Jungtinę Karalystę. Tokio pat draudimo siekiant Prancūzijos vidaus reikalų ministrui nukeltas ir Marselyje suplanuotas koncertas.

Daina „Heil Hitler“ buvo uždrausta pagrindinėse transliacijos platformose. Vėliau K. Westas išreiškė apgailestavimą dėl savo elgesio, kurį esą sukėlė jo patirta smegenų trauma.

Maskva, balandžio 17 d. (ELTA). Balandžio 16 d. vakare pasipylė platformos „Telegram“ naudotojų Rusijoje pranešimai, kad užblokuotoji žinučių siuntimo programėlė keletą valandų veikė be jokio privataus virtualiojo tinklo (VPN), o jos naudotojai galėjo rašyti komentarus kanaluose ir susirašinėti grupiniuose pokalbiuose, pranešė nepriklausomas tiriamasis Rusijos kanalas „iStories“.

Naujienų portalas „Meduza“ praneša, kad šio reiškinio priežastis nėra žinoma.

Viena iš atkreipusiųjų dėmesį į galimybę naudotis platforma „Telegram“ buvo platformos „Yandex“ santykių su pramonės subjektais skyriaus vadovė Ksenia Boletskaja. „Keista, bet man „Telegram“ veikia be jokio VPN – netgi krauna vaizdo įrašus“, – rašė ji.

Platformos „Telegram“ kanalas „Bbbreaking“ citavo savo prenumeratorių pranešimus, kad „Telegram“ jiems ėmė veikti be tarpinio serverio ar VPN ryšio.

Naujienų portalo „Meduza“ apklausos duomenimis, „Telegram“ be VPN ar tarpinio serverio galėjo naudotis 6 proc. jos naudotojų, na o daugiau nei 60 proc. respondentų teigė, kad žinučių siuntimo programėle gali naudotis tik drauge su šiomis priemonėmis.

Tarptautinis tyrimų projektas „OONI“ balandžio 16 d. užfiksavo, kad žinučių siuntimo programėle galėjo laisvai naudotis 11 proc. naudotojų – tokie skaičiai buvo stebimi ir per praėjusias keturias dienas.

Rusijos žiniasklaidos cenzūros agentūra „Roskomnadzor“ platformą „Telegram“ šalyje užblokavo kovą. Iki to agentūra keletą mėnesių ribojo prieigą prie populiariausios Rusijoje žinučių siuntimo programėlės. Be to, valdžios institucijos imasi vis griežtesnių priemonių, siekdamos uždrausti žmonėms naudotis VPN.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) kreipėsi į šalies parlamentą ir Vyriausybę su prašymu atidėti Europos Sąjungos (ES) darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimą.

Verslo atstovai teigia, kad Lietuvoje dar nėra priimtų teisės aktų, kurie aiškiai nustatytų naujus reikalavimus.

Todėl, pasak jų, darbdaviai vis dar neturi aiškių taisyklių  ir negali pasirengti naujai tvarkai.

„Darbdaviai supranta, kad artėja svarbūs pokyčiai, tačiau šiandien vis dar nėra aiškių tvarkos aprašų, ataskaitų formų ar praktinių gairių, kaip reikės taikyti naujus reikalavimus. Tai kelia ne tik neapibrėžtumą, bet ir realią riziką suklysti“, – pranešime cituojama LDK prezidentė Aurelija Maldutytė.

Ji pabrėžia, kad Nyderlandai jau nukėlė įgyvendinimą į 2027 metus, Danija planuoja reikalavimus taikyti nuo 2027 m., o Švedija siūlo ne tik atidėti įgyvendinimą, bet ir inicijuoja direktyvos peržiūrą ES lygiu. 

Pasak A. Maldutytės, kritiška pozicija dėl direktyvos taip pat viešai išsakoma ir Estijoje, kur akcentuojama perteklinė administracinė našta verslui ir siūloma jos įgyvendinimą atidėti maždaug dvejiems metams.

„Tai rodo, kad problema nėra pavienė – direktyva daugeliui šalių yra per sudėtinga ir sukuria reikšmingą papildomą administracinę naštą“, – akcentuoja LDK prezidentė.

„Negalime kurti situacijos, kai įmonės turi ruoštis iš esmės nežinodamos, kokių konkrečių sprendimų iš jų bus reikalaujama – nuo apskaitos sistemų pritaikymo iki darbuotojų pareigybių struktūrų bei vertės nustatymo ir peržiūros“, – priduria ji.

Todėl darbdaviai siūlo nacionaliniu lygmeniu svarstyti direktyvos įgyvendinimo atidėjimą, nustatyti realų pereinamąjį laikotarpį bei inicijuoti diskusiją ES lygiu dėl direktyvos nuostatų peržiūros.

ES direktyva įsigalios šių metų birželio 7 dieną. 

Damaskas/Vašingtonas, balandžio 17 d. (dpa-ELTA). Sirijos vyriausybė paskelbė apie visišką šalyje dislokuotų JAV pajėgų pasitraukimą. „Kariniai objektai, kuriuose prieš tai Sirijoje buvo dislokuoti Jungtinių Valstijų daliniai, visiškai perduoti Sirijos vyriausybei“, – Damaske pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

JAV vyriausybė Vašingtone ar JAV kariuomenė to kol kas nepatvirtino. Tačiau apie tai kalbėta jau kelis mėnesius. Vasarį būta pranešimų apie planus išvesti amerikiečių karius per 30, 60 ar 90 dienų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau 2018 m. per savo pirmąją kadenciją paskelbė, kad JAV kariai turėtų būti visiškai atitraukti iš Sirijos. Duomenys apie jų skaičių svyravo nuo 900 iki 2 tūkst.

JAV daliniai Sirijoje kurdų vadovaujamų pajėgų pusėje ilgai kovojo su „Islamo valstybės“ (IS) grupuote, kuri nuo 2019 m. kariniu požiūriu laikoma įveikta. JAV kariai su sąjungininkais įvykdė dešimtis tūkstančių oro antskrydžių, kad sunaikintų IS paskelbtą „kalifatą“ ir nukautų jo lyderius. Pastaraisiais metais JAV pajėgos toliau atakavo IS vadeivas bei Irano sąjungininkus kovotojus.

Anot Damasko, pasitraukimas atitinka bendrą JAV ir Sirijos vertinimą, kad JAV buvimo  šalyje aplinkybės – t. y. „Islamo valstybės“ iškilimas – „iš esmės“ pasikeitė. Sirijos valstybė esą šiandien yra „visiškai pajėgi“ kovoti su terorizmu padedama kitų šalių.

Išvedus karius, baigiasi maždaug 10 metų trukęs JAV karinis buvimas karų nualintoje šalyje. Amerikiečių kariai buvo dislokuoti keliose karinėse bazėse ir daugelyje mažesnių postų. Jau kai Sirijos vyriausybės daliniai praėjusiais mėnesiais jėga perėmė kontrolę kurdų kontroliuojamuose šiaurės rytuose, JAV daliniai pasitraukė iš tenykščių pozicijų. 

Bazių perdavimas įvyko „labai profesionaliai ir tai visiškai suderinus“ abiem vyriausybėms, pareiškė Užsienio reikalų ministerija Damaske. D. Trumpas praėjusį lapkritį Baltuosiuose rūmuose priėmė Sirijos pereinamojo laikotarpio prezidentą Ahmedą al Sharaa. Tai buvo JAV ir Sirijos diplomatinio suartėjimo kulminacija po buvusio diktatoriaus Basharo al Assado nuvertimo 2024 m. pabaigoje.

Gyventojai Damasko šiaurės rytuose pasakojo ketvirtadienį matę JAV karinių automobilių vilkstinę. Ji važiavo iš Hasakos provincijos šiaurės rytuose Damasko kryptimi. Manoma, kad vilkstinė iš ten toliau į pietus turėjo kirsti sieną su Jordanija.

Sirijoje aiškiai juntami Irano karo padariniai, pavyzdžiui, dėl ekonominio spaudimo ir degalų importo trūkumo. Tačiau priešingai nei kaimyniniame Irake ar Persijos įlankos regione, čia būta tik pavienių atakų. Nepaisant nedidelio, tačiau simboliškai svarbaus JAV pasitraukimo iš Sirijos, JAV savo buvimą regione per karą smarkiai padidino. Anot pranešimų, Artimuosiuose Rytuose dislokuota apie 50 tūkst. JAV karių, daugelis jų – karo laivuose.

Vašingtonas, balandžio 17 d. (dpa-ELTA). Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėja Europos vyriausybes nesiimti tokių laikinų priemonių, kaip kuro mokesčių mažinimas, siekiant sušvelninti dėl karo Artimuosiuose Rytuose padidėjusias energijos kainas, ir teigia, kad tokios priemonės yra neefektyvios ir neteisingai orientuotos.

Nors politikos formuotojams gali kilti pagunda pažaboti kylančias kainas nustatant viršutines ribas arba mažinant degalų mokesčius, TVF brifinge Europos klausimais teigė, kad „tai neprotingos priemonės“.

Plačiai taikoma parama neproporcingai naudinga didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie paprastai suvartoja daugiau energijos, teigiama penktadienį paskelbtoje analizėje.

TVF savo vertinimą grindė energetikos krizės pamokomis, gautomis Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą. Jis paragino vyriausybes nekartoti, pasak jo, „brangiai kainuojančių klaidų“.

„Plačios ir neapibrėžtos trukmės paramos priemonės yra sunkiai panaikinamos ir jų reikėtų vengti“, – patarė Vašingtone įsikūrusi krizinio skolinimo ir pasaulinės ekonomikos priežiūros institucija.

TVF pridūrė, kad tokia politika taip pat silpnina paskatas namų ūkiams ir verslui mažinti vartojimą arba investuoti į alternatyvas ir efektyvumą.

TVF duomenimis, per 2022 m. krizę, kurią sukėlė karas Ukrainoje, Europos šalių vyriausybės energetikos pagalbos paketams išleido vidutiniškai 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Daugiau kaip du trečdaliai šių paramos išlaidų nebuvo tikslinės, teigia organizacija. TVF analizė parodė, kad vos 0,9 proc. BVP būtų užtekę visiškai kompensuoti išaugusias energijos išlaidas 40-čiai proc. neturtingiausių namų ūkių.

Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, valdančioji koalicija pasiūlė ribotam dviejų mėnesių laikotarpiui sumažinti dyzelino ir benzino mokesčius maždaug 0,17 euro už litrą, įskaitant PVM, reaguojant į naujausią energijos tiekimo krizę, kurią sukėlė JAV ir Izraelio karas prieš Iraną.

Pasiūlymo projekte numatyta, kad sumažinti mokesčiai būtų taikomi nuo gegužės 1 iki birželio 30 d. Šiuo metu parlamentas svarsto šį planą, jis gali būti patvirtintas kitą savaitę.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Kauno rajone ketvirtadienio vakarą neblaivus automobilio „Audi“ vairuotojas partrenkė mopedu važiavusį paauglį.

Kaip pranešė Kauno apskrities policija, eismo nelaimė įvyko apie 19.40 val. Seniavos kaime.

Pirminiais duomenimis, 1978 metais gimusio vyro vairuojama „Audi“ kliudė mopedu važiavusį nepilnametį, gimusį 2012 metais. Nukentėjęs jaunuolis dėl sužalojimų buvo pristatytas į gydymo įstaigą.

Policijos surastam vairuotojui  nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,94 prom. 

Dėl eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.