Vilnius, vasario 23 d. (ELTA). Komunikacijos specialistui Karoliui Žukauskui keliant klausimus dėl, jo teigimu, galimai neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo, Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, jog atitinkamus faktus turėtų išsiaiškinti teisėsaugos institucijos, bet ne vienas asmuo.

„Aš manau, kad tai yra negerai. Tai turėtų išsiaiškinti atitinkamos žinybos. Man kelia labai didelę abejonę, kad kažkas vienas gali išsiaiškinti, o specialiosios žinybos, kurioms mes skiriame didelius pinigus, šito nepastebi“, – LRT televizijai pirmadienį teigė J. Olekas. 

„Aš manau, kad mes tikrai turėsime pokalbį ir su tais vadovais, atsakingais žmonėmis, kad jie labai aiškiai pasakytų, nes dabar mes girdime vieno žmogaus nuomonę, kuris kartais paskambina, apsimeta kitų vardu. Ir mano kai kurių darbuotojų vardu buvo apsimetęs. Tai man nėra labai patikimas šaltinis“, – teigė jis.  

Praėjusią savaitę komentuodamas situaciją šalies vadovas Gitanas Nausėda sakė, kad minėtą informaciją turėtų vertinti atitinkamos tarnybos. Prezidento manymu, jeigu įtartina informacija pasitvirtins – pasekmės turėtų būti labai aiškios.

Premjerė Inga Ruginienė teigė nesusipažinusi su K. Žukausko paviešinta informacija. Kartu ji sakė, kad jei yra kažkokių papildomų duomenų dėl neskaidrumo, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius Eltai teigė, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija išties kelia klausimų. Vis dėlto, jis mano, kad į juos turėtų atsakyti arba patys „aušriečiai“, arba atitinkamos institucijos. 

Savo ruožtu „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius vertindamas situaciją ir paskelbtą informaciją, K. Žukauską lygino su telefoniniais sukčiais ir svarstė, ar tokie veiksmai negalėtų būti užsakyti. 

Atliko eksperimentą

Kaip skelbta, komunikacijos specialistas K. Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. 

Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.

Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.

Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.

Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.

Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ar R. Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis. 

Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.

Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.

Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.

Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.

Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.

Briuselis, vasario 23 d. (Ukrinform-ELTA). Prie Europos Komisijos (EK) būstinės Briuselyje iškelta Ukrainos vėliava kaip solidarumo su Ukraina ženklas, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos metinėms. 

Europos Komisija apie tai paskelbė socialiniame tinkle X.

Europos Komisija pavadino vėliavą „Europos atsparumo ir vilties simboliu“. 

„Šiandien keliama vėliava įkūnija nepalenkiamą tautos, ketverius metus atremiančios plataus masto neišprovokuotą smurtą ir sunaikinimą, dvasią. Ukrainos reikalas yra teisingos taikos mūsų žemyne ​​reikalas“, – sakoma EK pareiškime. 

Minint karo metines Kyjive lankysis Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa.

Bratislava, vasario 23 d. (AFP-ELTA). Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nutrauks avarinį elektros tiekimą Ukrainai, kol Kyjivas iš naujo atidarys svarbų vamzdyną, kuriuo Slovakijai tiekiama rusiška nafta.

Ukraina teigia, kad naftotiekis „Družba“, kuris eina per jos teritoriją ir kuriuo į Slovakiją ir Vengriją teka rusiška nafta, sausio 27 d. buvo pažeistas per Rusijos smūgius. Abi šios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, kurios, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, vis dar yra priklausomos nuo rusiškų energetikos išteklių, dėl nutrūkusio naftos tiekimo paskelbė nepaprastąją padėtį.

„Jei Ukrainos pusė nuo šiandien kreipsis į Slovakiją su prašymu padėti stabilizuoti Ukrainos energetikos tinklą, tokia pagalba nebus teikiama“, – vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas jo „Facebook“ paskyroje, teigė R. Fico.

„Tai bus panaikinta, kai tik bus atkurtas naftos tranzitas į Slovakiją. Priešingu atveju mes imsimės tolesnių atsakomųjų veiksmų“, – nurodė jis ir kartu pridūrė, kad jo šalis taip pat persvarstys „savo ankstesnes konstruktyvias pozicijas dėl Ukrainos narystės ES“.

Jis tvirtino, kad sustabdytas naftos tiekimas buvo „grynai politinis sprendimas, kuriuo siekta šantažuoti Slovakiją dėl jos tarptautinių pozicijų karo Ukrainoje klausimu“.

Pirmadienį ES nepavyko susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, nes Vengrija vetavo šį žingsnį. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris yra laikomas draugiškiausiu Kremliui ES lyderiu, vilkina sankcijas ir 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, kol Kyjivas iš naujo atidarys naftotiekį.

Meksikas, vasario 23 d. (AFP-ELTA). Po operacijos, per kurią žuvo ieškomiausias Meksikos narkotikų baronas, per susirėmimus su kartelio šauliais žuvo 25 šalies kariai, pirmadienį pranešė vienas aukštas saugumo pareigūnas.

„Chalisko naujosios kartos“ kartelio lyderis Nemesio „El Mencho“ Oseguera sekmadienį buvo sužeistas per susišaudymą su kariais Chalisko valstijos Tapalpos mieste ir mirė, kai buvo skraidinamas į Meksiko miestą, nurodė kariuomenė. Žinia apie jo mirtį sukėlė smurto protrūkius – kartelio nariai visoje šalyje pradėjo blokuoti kelius ir padeginėti transporto priemones bei įmones.

Per vėlesnius susirėmimus žuvo mažiausiai 25 Nacionalinės gvardijos nariai, sakė saugumo sekretorius Omaras Garcia Harfuchas. Jis pridūrė, kad taip pat žuvo kalėjimo sargybinis, valstijos prokuratūros narys ir 30 įtariamų N. Oseguera nusikalstamos organizacijos narių.

Už N. Oseguera galvą buvo numatoma skirti 15 mln. JAV dolerių (apie 12,7 mln. eurų) premiją.

Per specialiųjų pajėgų operaciją, kurios tikslas buvo jį sulaikyti, žuvo aštuoni įtariami kartelio šauliai, be to, buvo sužeisti trys kariai, nurodė gynybos sekretorius Ricardo Trevilla.

Kartelio nariams pradėjus siautėti, įbauginti gyventojai bandė slėptis, o turistai glaudėsi savo viešbučiuose ir poilsiavietėse.

Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas viešai nesureagavo į N. Oseguera likvidavimą, jis savo platformoje „Truth Social“ trumpai parašė: „Meksika turi stiprinti pastangas kovoje su karteliais ir narkotikais!“

Nors smurtas, regis, ėmė slūgti, Meksika išliko didelėje parengtyje. Vyriausybė į Chaliską pasiuntė 2,5 tūkst. karių – ši valstija šią vasarą turėtų surengti ketverias pasaulio futbolo čempionato rungtynes.

Prasiveržus smurtui, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Valstijos paskelbė perspėjimus dėl kelionių, o Australija paragino piliečius „elgtis atsargiai“. Vašingtonas paprašė JAV piliečių „slėptis vietoje iki tolesnio pranešimo“. Buvo atšaukta dešimtys JAV ir Kanados skrydžių.

59-erių N. Oseguera buvo laikomas paskutiniu narkotikų baronu, veikusiu pagal dabar jau įkalintų Joaquino „El Chapo“ Guzmano ir Ismaelio „El Mayo“ Zambados žiaurų pavyzdį. Kadangi Vašingtono federalinė žiuri rugsėjo mėnesį nuteisė jo 35-erių sūnų Rubeną „El Menchito“ Oseguerą Gonzalezą, ekspertai įspėja, kad „tiesioginio paveldėjimo nebuvimas“ gali sukurti valdžios vakuumą.

Meksika pažymėjo, kad, be nuosavos karinės žvalgybos, naujausia operacija buvo įvykdyta gavus „papildomos informacijos“ iš JAV valdžios institucijų. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad Vašingtonas „teikė žvalgybos paramą“. Tačiau Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum pabrėžė, kad JAV pajėgos operacijoje nedalyvavo.

Pasak kariuomenės, operacijos metu buvo sulaikyti du įtariami kartelio nariai ir buvo konfiskuota įvairių ginklų, įskaitant raketų paleidimo įrenginius, galinčius numušti lėktuvus ir sunaikinti šarvuotąsias kovos mašinas.

N. Oseguera buvo vienas iš „Chalisko naujosios kartos“ kartelio įkūrėjų. Jis buvo įkurtas 2009 m. ir tapo vienu žiauriausių narkotikų kartelių Meksikoje. Vašingtonas yra paskelbęs šį kartelį teroristine organizacija ir kaltina jį siunčiant kokainą, heroiną, metamfetaminą ir fentanilį į Jungtines Valstijas.

Operacija įvyko D. Trumpui spaudžiant Meksiką pažaboti narkotikų srautą į JAV. D. Trumpas ne kartą grasino įvesti muitus Meksikos eksportui, argumentuodamas, kad C. Sheinbaum nesiėmė pakankamai veiksmų kovoje su prekyba narkotikais.

Paryžius, vasario 23 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį prokurorai paprašė Paryžiaus teismo skirti iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes trims Moldovos piliečiams, karstais išpaišiusiems viešuosius pastatus su nuoroda į karą Ukrainoje.

Byla iškelta nagrinėjant vieną iš nusikaltimų, susijusių su užsienio kišimusi. Du kiti moldavai apkaltinti apipaišę pastatus Paryžiuje mėlynomis Dovydo žvaigždėmis. Keturi bulgarai nuteisti palikę raudonas rankų žymes ant Paryžiaus Holokausto memorialo. Tebevyksta tyrimas dėl kiaulių galvų, paliktų prie mečečių. 

Grafitis su karstais buvo aptiktas 2024 m. birželio 7 d. ant Nacionalinės Asamblėjos pastato, jame pavaizduotas trafaretu nupieštas karstas su užrašu „Prancūzijos kareiviai Ukrainoje“. 

Apsaugos kamerų įrašai leido suimti tris įtariamuosius: 23 metų Denisą Malendrą, 20 metų Andrejų Lisijų ir 18 metų Gabrielį Furdui. Pirmadienio posėdžiuose nė vienas iš jų nedalyvavo. 

Atskleista, kad įsakymus davė G. Furdui patėvis, 45 metų Alexandras Grigorenco, apibūdinamas kaip uolus Moldovos prorusiškos populistinės partijos SOR rėmėjas.  

2024 m. birželio 20 d. policijos pareigūnai sučiupo vyrą, purškiantį sieną raudonais dažais ant trafareto, vaizduojančio tuščią karstą su užrašu „Sustabdykite mirtį dabar!“. Kitas šalia buvęs vyras tai stebėjo.

Du moldavai, Victoras Ivasi ir Andrei Iurescu, teigė, kad jiems už grafičius buvo mokama po 100 eurų per dieną.

Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi griežtai pasmerkė „Rusijos hibridinę taktiką Prancūzijoje, apimančią Moldovos piliečių įtraukimą į vandalizmo veiksmus ir neapykantos kurstymą“. 

Prokurorai teisme teigė, kad vaizdai „demoralizavo Prancūzijos armiją“, taip buvo siekiama pakenkti nacionalinei gynybai, be to, sugadintas turtas. 

Tačiau vienam iš kaltinamųjų atstovaujanti advokatė Lola de Laage suabejojo, kaip grafitis galėjo demoralizuoti Prancūzijos kariuomenę, kuri Ukrainoje nekariauja. Kaltinamųjų advokatai siekia jų išteisinimo teigdami, kad padaryta turtinė žala tėra smulkus nusikaltimas. 

Tikimasi, kad Paryžiaus baudžiamasis teismas sprendimą paskelbs balandžio 16 dieną.

Vašingtonas, vasario 23 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos ketvirtadienį Ženevoje surengs derybas su Irano pareigūnais, pirmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pareiškė vienas JAV vyriausybės pareigūnas.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi prieš tai buvo paskelbęs, kad šiame Šveicarijos mieste vyks dar vienas derybų ratas.

JAV ir Iranas šiuo metu derasi dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos. Konkrečios pažangos kol kas nepasiekta. Pokalbiai vyksta stiprėjant susirūpinimui, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vietoj to inicijuos karinį smūgį, nukreiptą prieš vadovybę Teherane.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis pareikalavo, kad Iranas visiškai atsisakytų savo branduolinės programos ir nutrauktų visą urano sodrinimo procesą. Teheranas yra pasirengęs tik sumažinti dabartinį 60 proc. sodrinimo lygį, jog dar kartą patvirtintų, kad jo branduolinė programa skirta taikiems tikslams ir kad šalis nekuria branduolinių ginklų, nors to baiminasi Vakarai.

Mainais į tai Iranas reikalauja Vakarų sankcijų panaikinimo. Jei abiem pusėms nepavyks pasiekti kompromiso, egzistuoja karinės eskalacijos rizika.

Atsižvelgiant į Irane tebesitęsiančius neramumus, toks konfliktas taip pat gali atnešti politinių padarinių šalies viduje. Dalis Irano opozicijos netgi tikisi valdžios pasikeitimo.

Duodamas interviu, kurį šeštadienį parodė „Fox News“, JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas sakė, kad D. Trumpas stebisi, kodėl Iranas „nekapituliavo“, atsižvelgiant į JAV karinių pajėgų telkimą regione.

Londonas, vasario 23 d. (dpa-ELTA). Suimtas buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Peteris Mandelsonas, įtariamas netinkamu elgesiu einant valstybės pareigas, jam pareikšti kaltinimai dėl vyriausybės informacijos perdavimo pedofilui finansininkui Jeffrey Epsteinui. 

Metropoliteno policija pranešė, kad pirmadienį 72 metų buvęs diplomatas ir politikas buvo nuvežtas į Londono policijos nuovadą apklausai. 

Įtariama, kad buvęs leiboristų ministras perdavė J. Epsteinui slaptą informaciją, kai ėjo verslo sekretoriaus pareigas. 

Du P. Mandelsono namai anksčiau buvo policijos apieškoti dėl kaltinimų, iškilusių JAV Teisingumo departamentui praėjusį mėnesį paskelbus su J. Epsteinu susijusius dokumentus.

JK televizijos vaizduose buvo matyti, kaip P. Mandelsonas išvežamas iš savo namų šiauriniame Londone, lydimas vyro ir moters.

Jis suimtas praėjus kelioms dienoms po buvusio princo Andrew, karaliaus Karolio III jaunesniojo brolio, suėmimo tiriant jo nederamą elgesį. Tyrimas irgi susijęs su naujausiu dokumentų paviešinimu. 

P. Mandelsonas, svarbi asmenybė Didžiosios Britanijos politikoje, yra tiriamas dėl įtarimų, kad siuntė slaptus dokumentus velioniui JAV seksualiniam nusikaltėliui J. Epsteinui, kai buvo vyriausybės ministras, įskaitant per 2008 m. finansų krizę.

Ministras pirmininkas Keiras Starmeris pernai atleido buvusį politiką iš ambasadoriaus Vašingtone pareigų, kai anksčiau paviešinti su J. Epsteinu susiję dokumentai parodė jų draugystės mastą. 

Naujausios J. Epsteino bylos, kurias Jungtinės Valstijos paviešino sausio 30 d., paskatino didelio atgarsio sulaukusius tyrimus Jungtinėje Karalystėje. 

K. Starmeris atsiprašė J. Epsteino aukų ir apkaltino P. Mandelsoną melavus apie savo ryšių su finansininku mastą per jo paskyrimo į Vašingtoną atrankos procesą.

Vyriausybė ketina paviešinti dešimtis tūkstančių elektroninių laiškų, žinučių ir dokumentų apie P. Mandelsono atrankos procedūrą, o tai gali padidinti spaudimą ministrui pirmininkui ir kitiems ministrams. Du K. Starmerio padėjėjai jau atsistatydino.

P. Mandelsonas, buvęs ir Europos Sąjungos prekybos komisaru, anksčiau šį mėnesį atsistatydino iš Lordų rūmų – nerenkamų parlamento aukštųjų rūmų.

Kyjivas, vasario 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas Kyjive susitiko su buvusiu JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo aptarti tolesnio Ukrainos ir Amerikos bendradarbiavimo, įskaitant gynybos paramos stiprinimą, sankcijų spaudimo palaikymą ir patikimų saugumo garantijų nustatymą. 

Apie tai R. Stefančukas pranešė feisbuke.

Ukrainos parlamento pirmininkas pabrėžė, kad M. Pompeo vizitas siunčia svarbų signalą apie nuolatinį dėmesį ir paramą Ukrainai. 

„Dvipartinė Jungtinių Amerikos Valstijų parama išlieka nepaprastai svarbi mūsų šaliai ir visos transatlantinės erdvės saugumui“, – pabrėžė jis. 

R. Stefančukas supažindino M. Pompeo su dabartine saugumo padėtimi ir pabrėžė, kad Rusija toliau puola civilinę infrastruktūrą dronais ir raketomis, taip rodydama nenorą siekti taikos. 

Taip pat pranešta, kad į Kyjivą atvyko Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) delegacija.

Vilnius, vasario 23 d. (ELTA). Nors pirmadienį posėdžiavusi Seimo darbo grupė jau parengė naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektą, grupei pirmininkavęs Juozas Olekas neatmeta, jog sulaukus Venecijos komisijos išvadų, galutinį projektą gali tekti koreguoti svarstant jį parlamente. Vis tik, J. Olekas viliasi, jog darbo grupės paruoštas variantas atitiks komisijos rekomendacijas. 

„Mes iki (Seimo – ELTA) sesijos pradžios turėsime Venecijos komisijos poziciją ir galėsime ją prisitaikyti, kai svarstysime Seime mūsų įstatymo projektą. Aš tikiuosi, iš tų pokalbių, kuriuos mes jau turėjome su Venecijos komisija, tas projektas, kurio pateikimą mes šiandien užbaigėme, jo svarstymą darbo grupėje, kad jis atitiks Venecijos komisijos rekomendacijas“, – LRT televizijai pirmadienį komentavo parlamento pirmininkas. 

Kaip skelbta, kelis mėnesius posėdžiavusi Seimo darbo grupė sutarė dėl siūlomų visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

Šį įstatymo projektą Seimui planuojama teikti artėjančioje pavasario sesijoje. 

Sausį tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai buvo susitikę su Venecijos komisija. Jos atstovai domėjosi anksčiau parlamentarų svarstytomis iniciatyvomis: LRT finansavimo modeliu, planais keisti generalinės direktorės atleidimo iš pareigų tvarką, Seime taikytą skubą priimant įstatymo pakeitimą dėl lengvesnio vadovo atleidimo.

Tąkart socialdemokratė Rasa Budbergytė nurodė, jog prieš priimant LRT įstatymo pataisas bus laukiama Venecijos komisijos rekomendacijų. 

Komisijos išvadas galutinai patvirtinti plenarinėje sesijoje planuojama kovo 6–7 dienomis.

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.  Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. 

Vilnius, vasario 23 d. (ELTA). Šią savaitę prognozuojami potvyniai Lietuvoje paskatino rizikos zonose esančias savivaldybes ruoštis, o premjerė Inga Ruginienė pavedė tarnyboms parengti detalų veiksmų planą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) akcentuoja, jog tinkamas pasirengimas ir gyventojų informuotumas yra būtinieji veiksniai, padėsiantys išvengti nuostolių. Kiek anksčiau šiemet ir Pietų Europą nuplovė didžiulės liūtys, tvino gatvės, virto medžiai. Ir nors priežastys skirtingos, tačiau stichijos sukelti iššūkiai ir pasirengimas jiems – panašūs. 

Šiuo metu Lenkiją jau talžo potvyniai. Pasak Lenkijos Valstybinės priešgaisrinės tarnybos vyriausiojo vado atstovo spaudai vyresniojo brigados generolo Karolio Kierzkowskio, vien sekmadienį gauta daugiau nei 900 pranešimų apie pastatų, gatvių ir kiemų užliejimus. Daugiausia incidentų įvyko Vakarų Pamario vaivadijoje, Didžiojoje Lenkijoje ir Kujavijos-Pamario vaivadijoje.

Vasario pradžioje Portugalijoje dėl blogų oro sąlygų žuvo penki žmonės, dalyje pakrantės regiono buvo paskelbtas oranžinis pavojus, iš Atlanto vandenyno atslinkus audrai Leonardo. Tuo metu Ispanijos Andalūzijos regioną talžiusi audra privertė saugumo sumetimais evakuoti daugiau nei 3 tūkst. gyventojų. Ispanijos meteorologijos agentūra AEMET regione buvo paskelbusi aukščiausią – raudoną – pavojaus lygį dėl liūčių. Šalindami nuošliaužas ir kritusius medžius dirbo ne tik ugniagesiai, bet ir gausios kariuomenės pajėgos. 

Apie evakuacijos galimybę šiuo metu kalbama ir dalyje Lietuvos regionų, žmonės raginami įsivertinti, ar jų gyvenamoji vieta patenka į galimo užliejimo zoną, apgalvoti veiksmus ekstremalios situacijos atveju ir iš anksto pasiruošti būtiniausias priemones. PAGD specialistai įspėja, kad situacija pasikeisti gali greitai, todėl išankstinis pasirengimas gali turėti lemiamą reikšmę. Savivaldybės, patenkančios į rizikos zonas, jau yra parengusios gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir laikino apgyvendinimo planus. Jei prireiktų, žmonės būtų apgyvendinami iš anksto numatytose vietose, kur būtų užtikrintos būtinos gyvenimo sąlygos. 

„Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes“, – teigė Meteo.lt specialistai. 

Daug iššūkių, pasak jų, gali sukelti ledo sangrūdos, kurias prognozuoti iš anksto sudėtinga, o vandens kilimas joms atsiradus auga eksponentiškai ir reikia reaguoti greitai. 

Šiek tiek anksčiau savivaldybės atstovas komentavo, kad anksčiau buvo įvertinta, jog potvynis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galėtų paveikti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų pastatų, esančių prie Neries, Vilnios ir Vokės upių. Seniūnai įpareigoti aplankyti visus grėsmės zonose esančius gyventojus ir perduoti jiems atmintines, kaip individualiai pasiruošti potvyniui. Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė tikina pradėjusi ir realius parengiamuosius darbus. 

„Kad tirpstantis sniegas nesukeltų vandens kaupimosi gatvėse, kiemuose ir žemiau esančiose teritorijose, visame mieste jau pradedami lietaus nuotekų tinklų parengiamieji darbai“, – sakė institucija. 

Kauno rajone galimiems pavojams taip pat ruošiamasi. Prognozuojama, kad potvynis pirmiausia galėtų smogti Neries pakrantėje esančioms Domeikavos ir Lapių seniūnijoms. Savivaldybė jau yra numačiusi evakuacijos planus, o prasidėjus stichijai kelius į užlietas teritorijas saugotų policijos pareigūnai. 

Stichija dažna, tačiau vis dar sunkiai valdoma 

Šių metų pradžioje stipri audra, sukėlusi potvynius, talžė Italijai priklausančios Sicilijos krantus. Stipriai paveikti istoriniai Sirakūzai, Mesina, Katanija. Šaltinių duomenimis, ciklonui ruoštasi iš anksto – sustumti smėlio pylimai, miestų aikštėse įsikūrusių pastatų vitrinos apdėtos smėlio maišais. Didžiulis vėjas potvynius atnešė iš Maltos pakrantėms. Nepaisant pasirengimo, nuostolių išvengti nepavyko: apgadinti restoranų fasadai, išplauti krantai ir krito medžiai. Dėl audros taip pat buvo laikinai sutrikdyti keltų reisai, mokyklų veikla ir dalies gyventojų elektros tiekimas – civilinė apsauga fiksavo šimtus incidentų per kelias dienas. 

Dar daugiau aukų pareikalavę potvyniai Europą nuplovė 2024 metais. Naujienų portalo „El Confidencial“ duomenimis, Ispanijoje tuomet kilo daugiausiai aukų per kelis dešimtmečius nusinešę potvyniai, žuvo daugiau nei 230 žmonių, daugiausia rytiniame Valensijos regione.  

Tuo metu vidurio Europoje įsikūrusią Čekijos Respubliką potvyniai užklupo po gausių liūčių, patvinus didžiosioms šalies upėms. Šalyje buvo miestų, kuriuose potyvinis užtvindė 80 proc. ploto. Gyventojams trūko maisto, nutrūko mobilusis ryšys, buvo itin sudėtinga koordinuoti gelbėjimo operaciją. Ypač sudėtinga situacija tuo metu formavosi Pietų Bohemijoje, Šiaurės rytų Moravijoje. Nepaisant to, Čekija pasimokė iš 1997 ir 2022 metais nutikusių potvynių. Ministras pirmininkas Petras Fiala atkreipė dėmesį į patobulintus prognozavimo modelius, kurie leido laiku įgyvendinti priemones, ypač vandens lygio reguliavimą užtvankose, potvynių užtvarų statybą ir daugiau nei 13 tūkst. žmonių evakuaciją dėl atsargumo. Sėkmingesnis nei ankstesniais metais krizės valdymas patvirtina Lietuvos tarnybų perspėjimus, kad svarbiausia – išankstinis pasirengimas bei savalaikis informacijos sekimas. 

 ELTA primena, kad PAGD specialistai yra išplatinę rekomendacijas, kaip saugotis nuo potvynio. Kaip pagrindinę apsaugos priemonę siūloma rinktis evakuaciją iš pavojingos vietovės. Nėščiosioms, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams patariama išvykti į saugesnes vietas. Jei nusprendžiama likti potvynio zonoje, siūloma iš anksto pasirūpinti plaukiojimo priemone (valtimi ar plaustu), neperšlampama apranga, ilgo galiojimo maistu ir geriamuoju vandeniu ne mažiau kaip 10 parų, taip pat būtinais vaistais, apšvietimo priemonėmis, kuru ir malkomis. 

Rekomenduojama turėti mobilųjį telefoną bei atsarginius maitinimo elementus. Taip pat patariama paaukštinti baldus ir gyvulių laikymo vietas, izoliuoti elektros laidus, išjungti nereikalingus elektros prietaisus. Iš rūsių siūloma išnešti maisto atsargas ir vertingus daiktus, o lengvesnius daiktus perkelti į viršutinius aukštus ar pastoges.

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“ ir Austrijos naujienų portalas „Der Standard“.