Ankara, liepos 8 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Ankaroje vykusiose lyderių konsultacijose vyravo „didžiulis vienybės jausmas“, nors Aljanso sanglaudą išbando daugybė JAV prezidento Donaldo Trumpo nusiskundimų.

Šių metų susitikimas vyko vėl paūmėjus JAV ir Irano kovoms, kurios dar labiau paaštrino ilgalaikius D. Trumpo ir NATO sąjungininkių nesutarimus, nes jis skundėsi, kad, atsisakydamos įsitraukti, šios jį nuvylė.

D. Trumpas viršūnių susitikime keletą kartų pakartojo šį požiūrį ir taip pat vėl prakalbo apie užmojus perimti Grenlandiją iš kitos NATO narės Danijos bei pakartojo savo nuomonę, kad sąjungininkės skiria per mažai lėšų gynybai.

Tačiau NATO vadovas M. Rutte primygtinai tvirtino, kad konsultacijoms buvo būdinga tokia vienybė, kokios nebuvo matyta „pastarojo meto istorijoje“.

„Visi jutome, kad šis aljansas yra vieningesnis, nei bet kada anksčiau. Manau, ypač todėl, nes mes kartais leidžiame sau nesutarti, o paskui susivienijame“, – pažymėjo M. Rutte.

„Sąjungininkės toliau didina pagrindines išlaidas gynybai ir platesnes investicijas, kurios stiprina mūsų saugumą“, – nurodė jis, akcentuodamas, kad viršūnių susitikimo metu buvo sudaryti milijardų dolerių vertės pirkimo sandoriai su pramonės atstovais.

M. Rutte pabrėžė, kad Europos sąjungininkai ir Kanada „prisiima didesnę atsakomybę“ už NATO gynybą, kaip to jau seniai reikalavo D. Trumpas.

Jis taip pat paskelbė, kad sąjungininkai žengia „istorinį žingsnį, siekdami sustiprinti NATO degalų tiekimo grandinę“ – numatomos 27 mlrd. eurų investicijos degalų saugojimo ir paskirstymo infrastruktūrai modernizuoti ir „naujiems objektams, įskaitant vamzdynus į rytinę Aljanso dalį, paremti“.

Vilnius, liepos 8 d. (ELTA). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sustabdė Kaune esančios „Prezo grupės“ miltinės konditerijos pusgaminių gamyklos veiklą po atlikto planinio patikrinimo, kurio metu užfiksuoti šiurkštūs ir sisteminiai pažeidimai.

„Gamybos įmonės veikla stabdoma, kol bus pašalinti visi nustatyti pažeidimai. Siekiant priimti galutinius sprendimus dėl tolimesnių poveikio priemonių bei sankcijų taikymo šiam ūkio subjektui, visa surinkta patikrinimo medžiaga skubos tvarka perduota VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriui“, – rašoma tarnybos pranešime.

Anot VMVT, patikrinimo metu užfiksuota, kad staigaus sušaldymo įrenginių išoriniai paviršiai buvo visiškai neišvalyti, pasidengę pelėsiu bei kondensatu. Tuo metu kibinų gamybos cecho šaldytuvas ir trys konditerijos cecho šaldymo įrenginiai skendėjo nešvarumuose – jų sandarinimo gumos pažeistos, ventiliatorių gaubtai aplipę dulkėmis, o maišyklių plastikiniai gaubtai – sutrūkinėję ir nehigieniški.

„Gamyboje naudojamos žaliavos – kefyras, spirgučiai, tarkuotas sūris bei kumpis – buvo laikomi nešvariose, apyvartinėse tiekėjų dėžėse, ant kurių paliktos kitų maisto produktų (mėsos, rūkytų gaminių) etiketės. Margarinas buvo sandėliuojamas tiesiai ant medinių transportavimo palečių, o plastikinės dėžės apgaubtos dulkėta, nešvaria plėvele“, – teigiama tarnybos pranešime.

Fiksuoti ir higienos pažeidimai – konditerijos ceche dalis švaraus gamybinio inventoriaus buvo laikoma dėžėse tiesiogiai ant grindų, visai šalia valymo priemonių. Maža to, nurodo VMVT, išplautas gamybinis inventorius buvo sudėtas tiesiai ant šiukšliadėžių.

Galiausiai, tešlos ruošinių gamybiniame ceche dviejose vietose buvo iškritusi lubų danga, o darbastalių apatinės dalys ir spintelės skendėjo dulkėse. Lauko bei vidaus šaldymo kamerų grindys buvo nevalytos, pačios kameros stipriai prišalusios, o virš kepimo krosnių esantys ventiliacijos gaubtai – apsinešę nešvarumais.

Patikrinimo metu inspektoriai taip pat nustatė savikontrolės sistemos pažeidimų. Paaiškėjo, kad kasdienio valymo darbų registracijos žurnalas buvo pildomas ne pagal faktiškai atliekamus darbus – tikrinimo dieną įrašai jame jau buvo padaryti kelioms dienoms į priekį. Be to, įmonės vadovybės parengtame įsakyme dėl savikontrolės diegimo nebuvo paskirti atsakingi asmenys.

Vilnius, liepos 8 d. (ELTA). Parlamento Etikos ir procedūrų komisija (EPK) aiškinsis, ar Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vitalijus Šeršniovas nepažeidė Politikų elgesio kodekso pavadindamas Lietuvos karius „bepročiais“ ir „idiotais“.

„Komisija nusprendė pradėti tyrimą. Kadangi tyrimas yra pradėtas, paskirti išvadų rengėjai. Išvadų rengėjai per kelias savaites parengs projektą ir tada kitame posėdyje, kada bus parengtas išvado projektas, Etikos komisija apsispręs, ar buvo padarytas pažeidimas, ar ne“, – antradienį Eltai teigė EPK pirmininkas Viktoras Fiodorovas.

Skunde dėl V. Šeršniovo pasisakymų teigiama, jog šių metų birželio 16 d. Seimo vakariniame posėdyje parlamentaras, diskutuodamas apie tuo metu svarstytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės pataisas, neetišku pasisakymu žemino Lietuvos kariuomenę ir joje tarnaujančius karius.

Seimo narys vartojo tokius žodžius kaip „bepročiai“, „idiotai“ ir „nelabai adekvatūs asmenys“. Skunde teigiama, jog tokiais pareiškimais V. Šeršniovas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą.

„Su manimi tarnavo šimtai kareivių ir aš norėčiau atkreipti dėmesį visų šioje salėje, kurie praėjo tarnybą, pagalvokite, tarp tų visų karių buvo bepročių. Tikrai visa krūva idiotų. Daug idiotų baigė Lietuvos tarnybą“, – tuo metu Seime kalbėjo V. Šeršniovas.

Kiek vėliau parlamentaras teigė, kad „gal pasisakė kiek per griežtai“.

„Tikrai nenoriu įžeidinėti nei įstatymo teikėjų, nei tarnavusių kariuomenėje žmonių. Aš pats ten tarnavau ir aš neskaitau savęs idiotu. Aš nuoširdžiai jums sakau, gerbiamieji, kad tarnyboje surenkami žmonės būna iš visokiausių pakampių. (…) Gerbiamieji, pagalvokite, kas bus, kai nelabai adekvatūs asmenys, baigę tą tarnybą, turės galimybę įsigyti ginklą?“, – retoriškai klausė V. Šeršniovas.

Į Seimo etikos sargus dėl V. Šeršniovo pasisakymų kreipėsi dalis konservatorių ir liberalų frakcijų narių.

Ankara, liepos 8 d. (AFP-ELTA). Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra labai teigiami, nors prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino nutraukti visą prekybą.

D. Trumpas ne kartą kaltino Ispaniją, kad ši skiria per mažai lėšų gynybai, o trečiadienį NATO viršūnių susitikime Ankaroje pavadino ją „siaubinga NATO partnere“.

„Ispanija yra tuščias reikalas. Mes daugiau nebenorime prekiauti su Ispanija“, – sakė D. Trumpas.

P. Sanchezas į tai sureagavo po viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje.

„Jungtinių Valstijų ir Ispanijos santykiai yra labai teigiami socialiniu, kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu“, – nurodė jis.

Bet koks bandymas įvesti prekybos apribojimus Ispanijai būtų sudėtingas, nes ji priklauso Europos Sąjungai, kuri užtikrina laisvą prekių judėjimą 27 bloko šalyse.

Neaišku, kokie įgaliojimai nutraukti prekybą su Ispanija priklauso D. Trumpui, kadangi JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė jo iniciatyvą pasinaudoti ypatingais įgaliojimais savavališkiems muitams įvesti.

P. Sanchezas pažymėjo, kad Ankaroje neformaliai šnekėjosi su D. Trumpu apie futbolą ir kad „visiškai nebuvo jokios įtampos“.

„Priešingai – buvo tik malonūs žodžiai ir draugiškumas“, – tikino jis.

Socialistų lyderis taip pat išvardijo Ispanijos įnašus NATO ir Ukrainai, kurie, pasak jo, parodė, kad šalis vykdo savo įsipareigojimus, įskaitant išlaidų gynybai padidinimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dėl susirėmimų su D. Trumpu ir Izraeliu P. Sanchezas, kuris yra vienas iš nedaugelio likusių atvirai kairiųjų balsų Europoje, kur vis labiau dominuoja dešiniųjų politika, tapo daugelio progresyviosios politikos šalininkų visame pasaulyje didvyriu.

Kovo mėnesį D. Trumpas taip pat grasino nutraukti visus prekybos ryšius su Ispanija, kai Madridas neleido JAV lėktuvams naudotis savo bazėmis Iranui pulti.

P. Sanchezas praėjusių metų NATO viršūnių susitikime užsitraukė JAV nemalonę, nes atsisakė prisijungti prie sąjungininkų įsipareigojimo padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP, kaip to reikalavo D. Trumpas.

Jis pavadino Izraelio karą Gazos Ruože genocidu ir pasmerkė sausio mėnesį surengtą JAV karinę operaciją, kurios metu buvo sulaikytas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro.

Vilnius, liepos 8 d. (ELTA). Iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta protesto nota dėl naujausių Maskvos išpuolių prieš Ukrainos civilius bei tęsiamos dezinformacijos kampanijos prieš Baltijos šalis, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Rusijai įteiktoje notoje pabrėžiama, kad sąmoningas teroras prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas ir laikytinas karo nusikaltimu, kuriam nėra taikomas senaties terminas. Lietuva toliau sieks, kad visų Rusijos Federacijos prieš Ukrainą vykdomų nusikaltimų užsakovai, organizatoriai ir vykdytojai būtų nustatyti, įvardinti ir patraukti atsakomybėn“, – teigiama URM pranešime.

Kaip skelbta, naktį iš liepos 6 d. į 7 d. Rusija atakavo Ukrainą panaudodama 68 įvairaus tipo raketas ir kelis šimtus bepiločių orlaivių. Dėl šio išpuolio žuvo mažiausiai 27 civiliai ir apie 100 buvo sužeista. 

Didelė žala padaryta Kyjivo miestui, tačiau nuostoliai fiksuoti ir sostinės priemiesčiuose bei kituose Ukrainos regionuose. Sugriauti ir apgadinti gyvenamieji namai, komerciniai ir energetikos objektai, įskaitant degalines. Be to, naktį iš liepos 7 d. į 8 d. Ukrainos sostinė Kyjivas Rusijos pajėgų buvo apšaudytas dar kartą.

Rusijos ambasados atstovui Lietuvoje taip pat perduota žinia ir dėl Maskvos pareigūnų kartojamų melagingų teiginių.

"Pabrėžta, kad Lietuvos Respublika niekada neleido naudoti savo teritorijos ir oro erdvės dronų atakoms prieš taikinius Rusijoje ir apie tai yra ne kartą informavusi Rusijos Federaciją tiek diplomatiniais kanalais, tiek viešais pareiškimais. Be to, Rusijos atstovui pareikšta, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovų skleidžiamos insinuacijos dėl Baltijos valstybių tariamai planuojamos rusakalbių gyventojų masinės deportacijos yra visiškas melas – tokių planų nebuvo ir nėra.

Kaip skelbė ELTA, Rusijos leidinys „The Moscow Times“ pranešė, kad šios šalies užsienio reikalų ministerijos Daugiašalio bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje departamento direktorius Grigorijus Lukjancevas pareiškė, neva Baltijos šalių valdžia rengiasi masiškai deportuoti rusakalbius gyventojus.

Tokius Rusijos pasisakymus Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir politologas, propagandos ekspertas Nerijus Maliukevičius įvertino kaip eilinį Kremliaus propagandinį išpuolį. 

Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie ketinimą kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl neva „sistemingo etninių rusų teisių pažeidimo“ Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. 

Ministerija teigia, kad Baltijos šalių valdžia esą draudžia vartoti rusų kalbą, „perrašo istoriją“ ir vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“. 

Vilnius, liepos 8 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 8 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Trečiadienį Ankaros NATO viršūnių susitikime viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, jog Aljanso oro policijos misija perkvalifikuojama į oro gynybos. Anot jo, tai padės užtikrinti saugesnį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių dangų. Šią dieną įvyko Seimo konservatorių frakcijos susitikimai su paskirtuoju sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu bei į Finansų ministerijos vadovo pareigas deleguojamu – Taurimu Valiu. Tuo metu Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė europarlamentaro Petro Gražulio išteisinimą dėl LGBTQ asmenų niekinimo.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Vykstančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje nuspręsta NATO oro policijos misiją perkvalifikuoti į oro gynybos. Tokia žinia pasidalijo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, oro policijos misija labiau veikia taikos sąlygomis, tačiau dėl susiduriamų hibridinių iššūkių su dronais reikia atitinkamų priemonių. Šalies vadovas tikisi, kad šis sprendimas suteiks didesnį veikimo spektrą ir aiškesnius algoritmus. Taip pat, sakė jis, jeigu įvyktų dar vienas dronų incidentas, tikimasi, jog objektas būtų sunaikintas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susitiko su paskirtuoju sveikatos apsaugos ministru L. Kukuraičiu. Susitikimo metu L. Kukuraičio klausta, ar jis ketina spręsti gimstamumo iššūkius, kylančius dėl žmonių fizinių sveikatos problemų. Politikas nurodė, kad palaiko pagalbinio apvaisinimo plėtrą. L. Kukuraitis taip pat pabrėžė manąs, jog imantis prevencinių priemonių vaikų emocinės sveikatos problemoms spręsti būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp sveikatos ir švietimo sistemoms vadovaujančių institucijų. O kovoje su augančia vaikų priklausomybe telefonams, sakė politikas, būtina centralizuoti bendrąsias skaitmeninių prietaisų naudojimo taisykles ugdymo įstaigose nacionaliniu lygmeniu.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) pripažino, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nusižengė galiojantiems Valstybės politikų elgesio principams. Tokį sprendimą Seimo etikos sargai priėmė išnagrinėję europarlamentaro Dainiaus Žalimo skundą dėl R. Žemaitaičio. Skunde teigta, jog R. Žemaitaitis paviešino suklastotą nuotrauką, žemino nuotraukoje pavaizduotą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) protesto dalyvę. Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė teigė, kad reikėtų sudaryti laikinąją komisiją bei pradėti apkaltos procesą Seimo nariui, tačiau toks jos pasiūlymas nesulaukė palaikymo.

Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė europarlamentaro P. Gražulio išteisinimą dėl LGBTQ asmenų niekinimo. Prokuratūra siekia, kad politikui būtų paliktas galioti anksčiau Vilniaus apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo P. Gražuliui skirta 10 tūkst. eurų bauda. Kasacinis skundas pateiktas dėl, prokuratūros vertinimu, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. LAT dar spręs, ar priimti prokuratūros kasacinį skundą. Kasacinis teismas sprendžia dėl kiekvieno skundo priėmimo tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Lietuvos apeliacinis teismas balandį europarlamentarą P. Gražulį visiškai išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismas paskelbė, kad P. Gražulio viešai išsakytos frazės buvo niekinančio ir įžeidžiančio pobūdžio, tačiau šie pasisakymai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prezidentas G. Nausėda sakė besitikintis, kad NATO viršūnių susitikime sąjungininkai pademonstruos ne tik politinį, bet ir finansinį solidarumą, įsipareigodami didinti išlaidas gynybai. Anot jo, Lietuva rodo pavyzdį Aljanso partneriams 2026 m. skirdama 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Valstybės vadovo teigimu, prie to skaičiaus pridėjus kitas su gynyba susijusias išlaidas, Lietuva saugumui stiprinti šiemet skiria beveik 7 proc. BVP. Kaip sako G. Nausėda, Lietuva tai daro sąmoningai, nepaisant fakto, kad lėšos galėtų būti skirtos kitoms prioritetinėms sritims. Tiesa, jis pabrėžė, jog Lietuva negalėtų tikėtis didesnio sąjungininkų indėlio į kolektyvinę gynybą, jei pati nesiimtų maksimalių pastangų stiprindama savo gynybos pajėgumus. NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, vyksta liepos 7–8 d.

Būsimasis finansų ministras T. Valys teigė, kad nepaisant to, jog naujoji Seimo valdančioji koalicija planuoja skatinti šeimas ir dėl to kyla poreikis didinti valstybės išlaidas, nauji mokestiniai pokyčiai šiuo metu neplanuojami. Seime su konservatorių frakcija susitikęs socialdemokratų nominuotas politikas teigė, kad pagrindinė priemonė, kuria bus bandoma didinti valstybės finansus ir atliepti įvairius visuomenės lūkesčius – ekonomikos augimo skatinimas. Paskirtas Finansų ministerijos vadovas taip pat tikino, jog valstybės skolos lygis šiuo metu yra valdomas ir teigė, kad siekiant išlaikyti ekonomikos augimo tempą – reikės ieškoti balanso priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų. T. Valys konservatoriams taip pat sakė, jog šiuo metu neturi atsakymo dėl to, kas nutiks su 1,5 proc. valstybės paskata kaupimui antrojoje pensijų pakopoje, tačiau neatmetė, kad tai yra priemonė, kuri galėtų išlikti.

Po pirmojo susitikimo su Seimo frakcijomis – opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovais – paskirtasis finansų ministras T. Valys sakė niekada neleidžiantis niekam savęs žeminti. Po susitikimo jis teigė besijaučiantis gerai ir tinkamai atsakęs į visus klausimus. Perklaustas, ar posėdyje jautėsi žeminamas, būsimas ministras tikino, kad užduodant tam tikrus klausimus konservatorių frakcijos atstovams trūko objektyvumo ir aiškumo. Tuo metu konservatorių frakcijos atstovė, anksčiau finansų ministre taip pat dirbusi Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad susidarė įspūdis, jog paskirtasis ministras į posėdį atėjo nepasiruošęs.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

NATO viršūnių susitikime Ankaroje JAV prezidentas pakartojo pretenzijas į Grenlandiją ir pagrasino iš Europos išvesti visas JAV karines pajėgas, jei sąjungininkės ir toliau šiam jo siekiui prieštaraus. Donaldas Trumpas šį siekį pakartojo skųsdamasis, kad kai kurios sąjungininkės atsisakė suteikti prieigą prie bazių atakoms prieš Iraną, kurias JAV ir Izraelis pradėjo vasario 28 d., ir nesutikimo padėti atverti pasaulio naftos ir dujų tranzitui gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kurį Islamo Respublika keršydama užblokavo. 2025  m. pradžioje D. Trumpas pareiškė pageidaująs prijungti Grenlandiją prie JAV, taip įstumdamas NATO į krizę, nes salą valdanti Danija, kaip ir JAV, yra Aljanso narė. Reaguodama į šį pareiškimą, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį pabrėžė, kad Danijos Karalystės administruojama sala neparduodama.

NATO viršūnių susitikime Ankaroje JAV prezidentas perspėjo, kad amerikiečių pajėgos artimiausią naktį smarkiai smogs Iranui. Kiek anksčiau trečiadienį Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtono ir Teherano paliaubos yra baigtos. Šie jo pareiškimai nuskambėjo po praėjusią naktį vėl paūmėjusių Irano ir JAV susirėmimų. Reaguodamos į atakas prieš tanklaivius Hormuzo sąsiauryje, Jungtinės Valstijos smogė į dešimtis taikinių Irane. Vašingtonas taip pat grąžino naftos sankcijas Iranui. Teheranas savo ruožtu atsakė atakomis prieš JAV objektus išteklius Bahreine ir Kuveite, o visame pasaulyje vėl smarkiai pakilo naftos kainos.

Rusija pagrasino imtis atsakomųjų veiksmų dėl galimo branduolinių ginklų dislokavimo Baltijos šalyse. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Suomijos ir Lietuvos svarstymus šiuo klausimu, trečiadienį pabrėžė, esą toks sprendimas „nepadidins šių šalių saugumo“ ir Maskva „imsis atsakomųjų priemonių“ savo interesams ginti. Antradienį Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą. Norint atitinkamai pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka balsuotų bent 94 Seimo nariai iš 141. Seimo pirmininkas teigė, kad galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos. Suomija atitinkamo įstatymo pataisas priėmė birželio pabaigoje, panaikindama draudimą įvežti ir dislokuoti branduolinius ginklus šalies teritorijoje. Jos įsigaliojo liepos 1 d.

NATO viršūnių susitikime Ankaroje JAV prezidentas užsipuolė Ispaniją, pavadinęs ją „siaubinga ​​NATO partnere“. Dėl Ispanijos išlaidų gynybai ir nenoro padėti kare su Iranu nepatenkintas Donaldas Trumpas pagrasino su ja nutraukti prekybą – šį grasinimą jis buvo išsakęs ir pavasarį, tačiau jo neišpildė. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas spaudos konferencijoje po viršūnių susitikimo visgi užtikrino, kad dvišaliai „santykiai yra labai teigiami socialiniu, kultūriniu, ekonominiu ir taip pat politiniu požiūriu“, o neformaliame pokalbyje su JAV prezidentu, pasak jo, ir „jokios įtampos nebuvo“.

Vilnius, liepos 8 d. (ELTA). Eidamas šešiasdešimt šeštuosius metus, trečiadienį mirė poetas Aidas Marčėnas, praneša Lietuvos rašytojų sąjunga.

„A. Marčėną prisiminsime kaip išskirtinio talento poetą, subtilų eseistą, įžvalgų literatūros kritiką ir ištikimą lietuvių literatūros puoselėtoją, kurio kūryba ir mintys išliks reikšminga mūsų kultūros dalimi“, – rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos pranešime.

Informaciją apie atsisveikinimą su velioniu žadama paskelbti artimiausiu metu.

A. Marčėnas gimė 1960 m. rugsėjo 24 d. Kaune. Nuo 1964 m. gyveno Vilniuje. Baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), vėliau kurį laiką studijavo Vilniaus konservatorijoje. 

Jaunystėje dirbo įvairius darbus – buvo teatrų apšvietėjas, knygų pakuotojas, dirbo Botanikos sode.

Periodinėje spaudoje bendradarbiavo kaip literatūrinės spaudos apžvalgininkas. Mėnraštyje „Metai“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ bei kituose kultūros leidiniuose paskelbė gausybę eseistinių lietuvių literatūros apžvalgų ir kritinių straipsnių apie įvairius jos autorius bei reiškinius.

Lietuvių poezijoje reikšmingai prisidėjo prie soneto žanro atgaivinimo. Debiutavo 1985 metais eilėraščių publikacija žurnale „Pergalė“ (dabar „Metai“). Jo kūryba buvo publikuojama festivalių „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachuose, įvairiose rinktinėse ir antologijose, išversta į anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų, rusų ir kitas kalbas.

Per beveik keturis kūrybos dešimtmečius Aidas Marčėnas išleido daugiau nei dvidešimt poezijos, eseistikos ir rinktinių knygų, tapusių reikšminga šiuolaikinės lietuvių literatūros dalimi, taip pat sudarė knygą poezijos rinktinę „Iš Vilniaus į Vilnių“. 

Nuo 1993 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Savo kūryba ir literatūros kritikos darbais paliko ryškų pėdsaką šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.

Vilnius, liepos 8 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos liepos 9 d. įvykius Lietuvoje.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, liepos 8 d. (ELTA). NATO oro policijos misija Baltijos šalyse keičiasi į oro gynybos misiją, informuoja prezidentūra.

„Vienas iš esminių šio sumito rezultatų yra tai, kad NATO oro policijos misija perkvalifikuojama į NATO oro gynybos misiją. Tai esmingai pagerins Lietuvos oro gynybos pajėgumus“, – teigiama Eltai perduotame Ankaroje vykstančiame NATO viršūnių susitikime dalyvaujančio prezidento Gitano Nausėdos komentare.

Kiek vėliau šalies vadovas žurnalistams Ankaroje akcentavo, kad oro policijos misija iš esmės yra skirta taikos aplinkybėms. Tačiau šiuo metu, kaip sakė jis, Lietuva patiria įvairaus pobūdžio hibridinius iššūkius, pavyzdžiui, dronų nukrypimus į Baltijos šalis.

„Ateityje gali būti dar kitokio pobūdžio iššūkių. Tai manau, kad tos šalys, kurios dalyvauja mūsų oro policijos misijose, galėtų tiesiog prisiimti platesnį veikimo mandatą, ką jie veikia, kokie yra jų veikimo algoritmai. Ir, jeigu reikia, būti pasirengę imtis tam tikrų priemonių, kad tie objektai, kurie kelia pavojų mūsų žmonių saugumui, tiesiog būtų sunaikinti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tikiuosi, kad šie aiškesni ir platesni veiklos algoritmai sudarys sąlygas mums užtikrinti didesnį oro erdvės saugumą mūsų valstybėse“, – pridūrė jis.

Pasak šalies vadovo, dabar kalbamasi su NATO partneriais.

„Manau, kad tikrai neturėsime problemų užtikrinti nuoseklią šitą oro gynybos misijos kaitą“, – sakė jis.

„Nenorėčiau prognozuoti, kad nauji dronai įskristų, bet jeigu tokie įskristų, aš manau, kad netrukus turėsime atvejį, kada ir Lietuvoje bus dronas sunaikintas dėl to, kad jis kelia pavojų mūsų šalies saugumui“, – pridūrė G. Nausėda.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.

Kaip skelbta, NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, vyksta liepos 7–8 dienomis.

Šis dviejų dienų susitikimas, vykstantis didžiuliuose Turkijos prezidento rūmuose, rengiamas praėjus metams po to, kai NATO narės, spaudžiamos Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo, įsipareigojo padidinti su saugumu susijusias išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

JAV atstovai skelbė, kad NATO susitikime Ankaroje daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos įsipareigojimų, dėl kurių buvo sutarta pernai Hagoje vykusiame viršūnių susitikime, įgyvendinimo vertinimui. 

Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir raginama D. Trumpo, NATO praėjusių metų susitikime įsipareigojo beprecedentiškai padidinti išlaidas gynybai. 

ELTA primena, kad šiemet gynybai Lietuvos biudžete skirta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.

Šis finansavimas skirtas nacionalinę diviziją šalyje siekiant išvystyti iki 2030 metų, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.

(pridėta ketvirta pastraipa)

Ankara, liepos 8 d. (AFP-dpa-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį perspėjo, kad JAV pajėgos artimiausią naktį smarkiai smogs Iranui. Kiek anksčiau NATO viršūnių susitikime Ankaroje jis pareiškė, kad Vašingtono ir Teherano paliaubos yra baigtos.

„Šiąnakt smarkiai jiems smogsime“, – prieš derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė D. Trumpas.

„Jie kiekvieną dieną pažeidžia susitarimą“, – tvirtino jis.

Tokios D. Trumpo pastabos nuskambėjo po to, kai praėjusią naktį vėl paūmėjo Irano ir JAV kovos. Reaguodamos į atakas prieš tanklaivius Hormuzo sąsiauryje, Jungtinės Valstijos smogė į dešimtis Irano taikinių. Be to, Vašingtonas grąžino naftos sankcijas Iranui. Teheranas savo ruožtu atsakė atakomis prieš JAV karinius išteklius Bahreine ir Kuveite.