Vilnius, balandžio 14 d. (ELTA). Tęsiantis ikiteisminiam tyrimui dėl „Foxpay“ veiklos, finansiniais nusikaltimais įtariamas verslininkas Vilhelmas Germanas nuteistas kitoje byloje dėl sukčiavimo, jam skirta beveik 19,6 tūkst. eurų bauda, jis teismo pripažintas recidyvistu, skelbia naujienų portalas „Alfa“.

Anot jo, Vilniaus miesto apylinkės teismas balandžio 10 d. užvertė V. Germanui iškeltą baudžiamąją bylą dėl 2016 m. rugsėjį įvykdyto sukčiavimo. 

Kaip skelbiama, V. Germanas pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės – daugiau nei 47,1 tūkst. eurų – automobilį „Mercedes-Benz“.

V. Germanas susitiko su šio automobilio savininku ir jį įtikino atsidaryti finansinę sąskaitą svetainėje, nuslėpdamas, kad ji priklauso jam pačiam, ir šią sąskaitą neva pervedė 39,5 tūkst. eurų – tuometinis automobilio savininkas patikėjo, kad pinigai pervesti, todėl „Mercedes-Benz“ perdavė V. Germanui.

Bylos duomenimis, tik vėliau automobilio pardavėjas suprato esąs apgautas, kai paaiškėjo, kad jam neva pervestais beveik 40 tūkst. eurų negali pasinaudoti.

Kaip teigiama, už gautą automobilį V. Germanas pripažino atsiskaitęs tik po kelių mėnesių, kai situacija susidomėjo teisėsauga.

Anot portalo, iš priimto baudžiamojo įsakymo matyti, kad tai – ketvirtoji baudžiamoji byla, kuri užbaigta nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu, iškelta V. Germanui.

Toks baudžiamasis įsakymas, priimtas balandžio 10 d., nėra laikomas įsiteisėjusiu, V. Germanas gali jį skųsti.

ELTA primena, kad teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos iš viso įtarimai pareikšti 7 asmenims, kurie buvo sulaikyti.

Kaip skelbta, buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technika ir elektroninė informacija, kriptovaliutos ir turtas, meno dirbiniai. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Anot Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimo. Nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Jų suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, įtarimai buvo pareikšti ne tik V. Germanui, bet ir jo vaikų motinai Ievai Trinkūnaitei, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu kilusio skandalo tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.

Vilnius, balandžio 14 d. (ELTA). Valstybinę įmonę „Turto banką“ pertvarkant į akcinę bendrovę, Finansų ministerija antradienį paskelbė 3 nepriklausomų narių atranką į bendrovės stebėtojų tarybą. 

Stebėtojų tarybos kadencija truks ketverius metus, ją iš viso sudarys 5 nariai – 3 nepriklausomi nariai bei 2 valstybės tarnautojai. 

Kandidatuoti į pozicijas galima iki gegužės 4 d. (imtinai).

Stebėtojų taryba bus Turto banko kolegialus organas, kurio pagrindinė kompetencija apims nuolatinį bendrovės valdybos ir jos vadovo veiklos stebėseną, strategijos tvirtinimą bei jos įgyvendinimo analizę bendrovės rezultatų vertinimą.

Be to, stebėtojų taryba rinks bendrovės valdybą, kurios pirmininkas bus ir bendrovės vadovas. 

Pernai lapkritį Seimas pritarė ministerijos siūlymui Turto banką pertvarkyti į akcinę bendrovę.

Bendrovė valdo valstybės nekilnojamąjį turtą, atsakinga už valstybei priklausančių akcijų privatizavimą, valstybės perimto bešeimininkio, konfiskuoto ar paveldėto turto administravimą.

Vilnius, balandžio 14 d. (ELTA). Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako dabar neturinti minčių iš pareigų atleisti viceministrą Viktorą Denisenko, viešojoje erdvėje svarstant, kad socialdemokratų pasitikėjimą jis prarasti galėjo po pasisakymų apie naująsias LRT įstatymo pataisas.

Kaip skelbė portalas „lrytas.lt“, socialdemokratams užkliuvo, jog LRT laidoje „Lietuva kalba“ viceministras nepakėlė rankos po to, kai laidos dalyvių paklausta, ar gruodį valdančiųjų duotas pažadas, jog rengiant naują LRT įstatymo projektą bus daugiau diskusijų, o pataisos bus daug geresnės, išpildytas.

„Aš pati laidos nestebėjau, tai nenorėčiau komentuoti, nes nežinau, kur ten ranką kėlė ar nekėlė. Tai čia iš pletkų srities, aš pletkų sritimi nesivadovauju“, – antradienį V. Aleknavičienės pasisakymus LRT televizijai cituoja visuomeninio transliuotojo portalas.

Paklausta apie galimybes V. Denisenko artimiausiu metu palikti Kultūros ministeriją, ministrė teigė tokių minčių neturinti.

„Neturiu nei pamąstymų, nei dar ko nors, o kas bus rytoj ar poryt, aš negaliu jums atsakyti“, – teigė V. Aleknavičienė.

Naujienų portalas „Lrytas“ skelbė, kad praėjusią savaitę vykusiame Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje laikinasis partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius konstatavo, kad V. Denisenko prarado partijos pasitikėjimą.

Pats politikas antradienį sakė, kad jo kultūros viceministro darbas netenkina, prie šio klausimo esą bus sugrįžta frakcijoje.

Tuo metu V. Denisenko Eltai teigė nejaučiantis, kad būtų norima jį atleisti iš pareigų.

Kaip skelbė ELTA, naujosios LRT įstatymo pataisos skubos tvarka šiuo metu svarstomos Seime.

Projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“. 

Dėl šių pataisų praėjusią savaitę taip pat vyko protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“, į kurį susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Oslas, balandžio 14 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pradeda vizitą Norvegijoje. Kaip praneša agentūra „Ukrinform“, valstybės vadovas tai paskelbė platformoje „Telegram“. 

„Atvykau į Oslą. Numatyti svarbūs susitikimai, taip pat dvišalio dokumento, kuris padės sustiprinti mūsų saugumą, pasirašymas. Manęs laukia derybos su ministru pirmininku Jonu Gahru Støre, susitikimai su Norvegijos kronprincu Haakonu ir Norvegijos parlamentarais. Tęsiame aktyvią diplomatiją su savo partneriais, siekdami apsaugoti gyvybes ir užtikrinti tikrą ir garantuotą taiką“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, balandžio 14 d. V. Zelenskis lankėsi Vokietijoje, kur surengė derybas su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir kartu su juo dalyvavo Ukrainos ir Vokietijos tarpvyriausybinėse konsultacijose.

Maskva, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Dvi moterys Rusijoje apkaltintos tradicinio Velykų pyrago, vadinamo kuličiumi, išniekinimu dėl internete paskelbtų nepagarbių vaizdų, antradienį pranešė tyrėjai. 

Moteris iš Sankt Peterburgo regiono savo „Telegram“ paskyroje paskelbė nuotrauką, kurioje matyti kuličius ir vibratorius, sakė tyrėjai. Kilus protestams, ji nuotrauką ištrynė. 

Antrasis atvejis susijęs su moterimi, dirbančia Maskvos kaljano bare – ji klientui uždėjo vandens pypkę ant kuličiaus ir vėliau paskelbė nuotraukas.

Abiem moterims gresia laisvės atėmimas iki vienerių metų, jei bus pripažintos kaltos. Į jas valdžios dėmesį atkreipė tinklaraštininkai ir tikintieji stačiatikiai. 

Kuličius yra tradicinis mielinis pyragas, krikščionių stačiatikių kepamas Velykoms ir valgomas su velykiniais kiaušiniais bei varške, prieš tai palaimintas šventiko. Tai žymi pasninko pabaigą Velykų sekmadienį. 

Religiniai jausmai Rusijoje yra saugomi įstatymų nuo 2013 m., kai protesto grupė „Pussy Riot“ surengė satyrinį pasirodymą Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje.

Vilnius, balandžio 14 d. (ELTA). Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – kaip ir pernai spalį, numatoma, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) didės 2,9 proc., kitąmet – 2,2 proc.

Tačiau kainų augimas prognozuojamas spartesnis – šiemet bendroji infliacija šalyje, lyginant su praėjusiais metais, turėtų išaugti 0,6 proc. punkto ir siekti 4 proc., kitais metais sumažėti iki 2,7 proc.

Lyginant su pernai spalio prognozėmis, šiemet infliacija augs 0,9 proc. punkto sparčiau (prognozuota 3,1 proc.), 2027 m. – 0,2 proc. punkto sparčiau (2,5 proc.)

Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet turėtų sumažėti iki 6,5 proc. (2025 m. – 6,9 proc.), o kitais metais pasiekti 6,3 proc.

„Pasaulio ekonomiką krečiant dar vienam energijos kainų šokui, Lietuvos ekonomikos atsparumą šiemet palaikys gausesnės viešosios investicijos ir vidaus vartojimas. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu svarbu užtikrinti tvarų, našumu grįstą augimą“, – pranešime sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

Anot jos, tvariam augimui būtina investuoti į inovacijas, jas kasdien taikyti viešojo ir privačiojo sektoriaus veikloje, taip pat toliau plėsti finansų ir kapitalo rinkas, kurios gerintų verslo galimybes.

TVF antradienį paskelbė naujausias prognozes, pagal kurias šiemet numato lėtesnį pasaulio ekonomikos bei tarptautinės prekybos augimą ir sparčiau didėsiančią infliaciją.

Visgi vertinama, kad nepaisant pasaulinių sukrėtimų Lietuvos ekonomikos augimas turėtų išlikti spartus ir toliau.

TVF teigimu, nors pernai pasaulio ekonomika buvo atspari dėl sąlyginai mažesnių, nei tikėtasi, muitų, fiskalinio skatinimo ir palankių finansavimo sąlygų, išaugusios energijos kainos lėtins pasaulio BVP augimą ir prisidės prie spartins bendrą kainų augimą. 

Pagal bazinį scenarijų prognozuojama, kad šiemet pasaulio ekonomikos augimas sumažės iki 3,1 proc. (pernai – 3,4 proc.), o kitąmet paspartės iki 3,2 proc.

Bendroji infliacija pasaulyje šiemet augs sparčiau – iki 4,4 proc. (pernai sudarė 4,1 proc.), o 2027 m. augimas prislops iki 3,7 proc. 

Tvyrant istoriškai dideliam neapibrėžtumui, TVF taip pat numato nepalankius ekonomikos vystymosi scenarijus – jais prognozuojama dar prastesnė BVP ir infliacijos raida, visgi šiuo metu, anot TVF, energijos kainos labiausiai atitinka pagrindinio scenarijaus prielaidas.

Tarptautinės prekybos plėtra artimiausiu metu turėtų prislopti – anot TVF, po praėjusiais metais 5,1 proc. augimo, šiemet prekyba jis turėtų sudaryti 2,8 proc., kitąmet – 3,8 proc.

JAV efektyvusis muitų tarifas kitų pasaulio šalių prekėms sumažėjo nuo 23 proc. (2025 m.) iki 13,5 proc. (šiuo metu) – likusio pasaulio atsakomosios priemonės JAV esą buvo labai ribotos, efektyvusis muitų tarifas beveik nepasikeitė nuo 2024 m. ir sudaro 3,5 proc.

Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika šiemet turėtų augti šiek tiek lėčiau – 1,1 proc. (pernai – 1,4 proc.) ir 1,2 proc. kitais metais. 

Infliacija euro zonoje vėl turėtų reikšmingiau viršyti Europos Centrinio Banko (ECB) 2 proc. tikslą – ji padidės nuo 2,1 proc. (pernai) iki 2,6 proc. (šiemet), o 2027 m. kris iki 2,2 proc.

Varšuva, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Lenkijos įstatymų leidėjas parlamente pademonstravo popierinę Izraelio vėliavą su svastika ir apkaltino šią šalį „genocidu“ Artimuosiuose Rytuose, o Izraelis pavadino jo veiksmus „antisemitiniu siaubu“.

„Izraelis tiesiog mūsų akyse vykdo išskirtinio žiaurumo genocidą“, – įstatymų leidėjams pareiškė kraštutinių dešiniųjų nacionalistinės opozicinės partijos „Konfederacija“ narys Konradas Berkowiczius ir palygino šią šalį su „naujuoju Trečiuoju Reichu“.

K. Berkowiczius tada ėmė mojuoti popierine vėliava, kurios centre Dovydo žvaigždę pakeitė nacių simbolis. Parlamentarai pasipiktino tokiais jo veiksmais šalyje, kurioje buvo daug nacistinės Vokietijos pastatytų koncentracijos stovyklų, kuriose Holokausto metu buvo išžudyta 6 mln. Europos žydų. 

K. Berkowicziaus veiksmus posėdžių salėje lydėjo pikti šūksniai, o parlamento pirmininkas pavadino svastikos demonstravimą „nepateisinamu“. Pirmininkas vėliau paskelbė, kad rengia pasiūlymą skirti sankcijas K. Berkowicziui dėl „nacių simbolių demonstravimo posėdžių salėje“.

Izraelio ambasada Lenkijoje pasmerkė K. Berkowicziaus veiksmus. Ji pavadino juos „antisemitiniu siaubu“ ir pareikalavo Lenkijos valdžios institucijų „imtis veiksmų dėl šios gėdos“.

Šis incidentas įvyko tą pačią dieną, kai buvusios nacių mirties stovyklos Aušvico teritorijoje buvo surengtas kasmetinis „Gyvųjų maršas“, skirtas Holokausto aukoms atminti. Aušvicas buvo didžiausia naikinimo stovykla, kurią okupuotoje Lenkijoje pastatė nacistinė Vokietija; vėliau ji tapo Holokausto simboliu.

„Holokaustą išgyvenusiems asmenims šiandien žygiuojant Aušvice, šis bjaurus antižydiškas aktas yra ypač pasibaisėtinas“, – tinkle „X“ paskelbtame pareiškime tvirtino Izraelio ambasada.

K. Berkowiczius taip pat apkaltino Izraelio kariuomenę naudojant baltojo fosforo bombas Artimuosiuose Rytuose ir detaliai pasakojo apie „dešimčių tūkstančių moterų ir vaikų“ patirtus sunkius sužalojimus, kančias ir mirtis nuo tokių ginklų.

Organizacija „Human Rights Watch“ apkaltino Izraelį „neteisėtu“ baltojo fosforo naudojimu Pietų Libane po to, kai šis pradėjo puolimą prieš „Hezbollah“. Izraelis savo ruožtu nurodė, kad „negali patvirtinti“ šių kaltinimų.

Į K. Berkowicziaus veiksmus iš karto sureagavo Jungtinių Valstijų ambasadorius Lenkijoje, kuris ir pats yra ortodoksinio judaizmo pasekėjas.

„Gėda, gėda, gėda jums!!! Galbūt netgi pastebėjote, kad mus, žydus, nebe taip lengva stumdyti, ar ne?“ – savo asmeninėje „X“ paskyroje rašė ambasadorius Tomas Rose.

„Palaikome savo draugus ir žinome, kaip kovoti ir nugalėti savo priešus!!!“ – pridūrė jis.

Anksčiau antradienį T. Rose taip pat dalyvavo „Gyvųjų marše“.

Aušvice nuo 1940 iki 1945 m. mirė 1 mln. žydų ir daugiau kaip 100 tūkst. kitų žmonių.

(pridėta paskutinė pastraipa)

Paryžius, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). Antradienį Prancūzijos tyrėjams nebuvo leista patekti į Eliziejaus rūmus ir atlikti patalpose kratą, vykdant tyrimą dėl šališko palankumo ir korupcijos. 

Kovos su korupcija skyriaus pareigūnai tiria, kodėl ta pati bendrovė daugelį metų buvo pasirinkta rengti įtraukimo į Panteono mauzoliejų, kuriame palaidoti žymūs Prancūzijos žmonės, ceremonijas. 

Anksčiau su šiuo reikalu susipažinęs šaltinis teigė, kad buvo įvykdytas reidas į rūmus, kurie dabar yra prezidento Emmanuelio Macrono namai.

Tačiau finansų prokuroras vėliau antradienį pareiškė, kad tyrėjams nebuvo leista patekti į rūmus. Jiems buvo pasakyta, kad Konstitucija garantuoja „Respublikos prezidentūrai priskirtų patalpų neliečiamybę“, sakoma finansų prokuroro Pascalio Prache pareiškime. 

Prancūzijos prezidento kanceliarija pranešė, kad „tyrėjai šį rytą atvyko į Respublikos prezidentūrą“. Jiems buvo pasakyta, kad „Elizejaus rūmų darbuotojams priklausantys dokumentai, kurie nėra susiję su valstybės vadovo pareigomis ir todėl yra prieinami, paprašius bus jiems pateikti“. 

Kratos vyko „įvairiose vietose“, įskaitant „rezidencijas“, pridūrė P. Prache, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Jos atliekamos vykdant 2025 m. spalį pradėtą tyrimą dėl įtariamo šališko palankumo, korupcijos ir prekybos įtaka. 

Prancūzijos laikraštis „Le Canard Enchaine“ pranešė apie reidą auštant ir teigė, kad jis buvo surengtas tyrėjams aiškinantis, kodėl „Shortcut Events“ daugiau nei du dešimtmečius, iki 2024 m., buvo pasirinkta surengti žymiausių Prancūzijos istorinių asmenybių, įskaitant Prancūzijos pasipriešinimo narius, įtraukimo į Panteono mauzoliejų ceremonijas. 

Pasak laikraščio, kiekviena ceremonija kainavo „apie 2 milijonus eurų“. 

Pastaroji ceremonija, kurią suorganizavo renginių bendrovė, pasak „Le Canard Enchaine“, buvo surengta 2024 m. ir skirta pagerbti Missaką Manouchianą, armėnų poetą be pilietybės, žuvusį kovoje su nacių okupacija Prancūzijoje per Antrąjį pasaulinį karą.

Prieš tai, 2021 m., prancūzų kilmės amerikietė šokėja, dainininkė, Pasipriešinimo narė ir žmogaus teisių aktyvistė Josephine Baker tapo pirmąja juodaode moterimi, pagerbta Panteone.

Paryžiaus Panteone palaidoti tokie Prancūzijos rašytojai ir intelektualai kaip Victoras Hugo, Émile‘is Zola, Voltaire‘as ir Jeanas Jacques‘as Rousseau.

Vilnius, balandžio 14 d. (ELTA). Laikinasis demokratų pirmininkas Virginijus Sinkevičius „emocijomis“ vadina buvusio politinės jėgos lyderio, teisėsaugos tyrime dėl galimos stambaus masto korupcijos figūruojančio Sauliaus Skvernelio pareiškimus apie jo politinės karjeros pabaigą.

„Manau, šiandien buvo (…) emocingas pareiškimas apie politinės karjeros pabaigą. (…) Šiandien žmogus galbūt jaučiasi vienaip, artimiausi rinkimai yra savivaldos, po to Seimo rinkimai, po jų dar eilė kitų rinkimų bus. Žinote, politikoje yra nuolatinis cikliškumas, tai vieną dieną gali atrodyti vienaip, o kitą gali būti visai kitaip. Tai aš vertinčiau labiau kaip emocionalų pareiškimą“, – antradienį portalo „15min“ laidoje sakė V. Sinkevičius.

Jis pažymėjo neatmetantis galimybės, kad S. Skvernelis į politiką grįžtų pasibaigus visiems teismo procesams ir sulaukus galutinio nuosprendžio.

„Lietuvos rinkėjai labai mėgsta auką politikoje, mes matėme, kad ne vienas politikas, tas pats Vytenis Povilas Andriukaitis, beje, kuris, kai buvo apkaltintas, (…) pasitraukė iš Seimo, tada gynė savo garbę teismuose, apgynęs jis sėkmingai grįžo į politiką. Tai nebūtų kažkas absoliučiai neįmanomo, naujo“, – sakė V. Sinkevičius.

„Ypatingai žinant, kad Saulius Skvernelis tikrai yra stiprus politikas – iki šio skandalo jis buvo vienu populiariausių politikų Lietuvoje. Šiuo atveju aš tikrai neskubėčiau dėti kryžiaus, nes kokie bus galutiniai teismų sprendimai, mes matysime, o po tų (…) sprendimų pats Saulius Skvernelis galės atsakyti, kaip jis jaučiasi“, – pridūrė jis.

V. Sinkevičius teigė pastaruosius mėnesius S. Skvernelį raginęs viešai išsakyti savo poziciją, kurią jis esą yra jau anksčiau įgarsinęs savo politinei bendruomenei.

S. Skvernelis figūruoja plataus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) byloje – prokuratūros duomenimis, už politinį palankumą iš savo buvusios patarėjos Agnės Silickienės jis priėmė 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais. 

Buvęs demokratų lyderis antradienį Seime žurnalistams neigė bet kokį galimą politinio palankumo faktorių, savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, taip pat neigė ėmęs pinigus iš buvusios patarėjos.

V. Sinkevičiaus teigimu, šie politiko pasisakymai įnešė daugiau aiškumo visuomenei.

„Džiaugiuosi, kad jis šiandien tai padarė (išsakė poziciją – ELTA), galbūt tai reikėjo padaryti anksčiau, nes susidarė informacijos vakuumas, kuris, aišku, buvo užpildytas įvairiausiomis teorijomis“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

S. Skverneliui „dūriu į nugarą“ pavadinus naujai išrinkto demokratų lyderio siūlymus trauktis iš frakcijos Seime, V. Sinkevičius tikino, kad jam apmaudu dėl tokio bendražygio pareiškimo, teigė, kad tai yra „emocijos“ ir kad dabar S. Skverneliui yra „sunkus laikotarpis“.

Kaip skelbta, generalinė prokurorė N. Grunskienė antradienį kreipėsi į parlamentą, prašydama panaikinti parlamentaro, ekspremjero, buvusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio teisinę neliečiamybę. 

Anot jos, įtariama, kad S. Skvernelis galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais. 

Savo ruožtu pats S. Skvernelis sutiko, kad jo neliečiamybės klausimas būtų sprendžiamas supaprastinta tvarka.

ELTA anksčiau skelbė, kad tiriant galimą itin didelio masto korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anksčiau atliko kratas Seime S. Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose, šių politikų namuose.

Pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Anot prokuratūros, vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Briuselis, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). Antradienį Europos Sąjunga (ES) pranešė, kad padaryta pažanga tiriant įtarimus, jog Vengrija daugelį metų siekė šnipinėti bloko sprendimų priėmimą. Šaltinių teigimu, rezultatai netrukus gali būti pateikti Europos Parlamentui. 

Tyrimas artėja prie pabaigos tuo metu, kai Vengrijos lyderis nacionalistas Viktoras Orbanas, kurio naudai, kaip įtariama, buvo vykdomas šnipinėjimas, savaitgalį pralaimėjo rinkimus proeuropietiškam varžovui po 16 metų valdymo. 

„Padaryta pažanga, ir Komisija praneš parlamentui, kai tik bus atlikti visi administraciniai veiksmai“, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovas Balazsas Ujvari. 

Šaltinių teigimu, tyrimas yra beveik baigtas ir gali turėti padarinių aukšto rango Vengrijos pareigūnui ES Oliveriui Varhelyi. 

Sveikatos ir gyvūnų gerovės komisaras O. Varhelyi buvo Vengrijos pasiuntinys Briuselyje tuo metu, kai vyko įtariamas šnipinėjimas. Teigiama, kad Budapeštas mėgino verbuoti informatorius ES institucijose. 

O. Varhelyi biuras kol kas neatsakė į prašymus pateikti komentarą. 

Tyrimas buvo pradėtas praėjusiais metais, kai tarptautinės žiniasklaidos tyrimas parodė, kad Budapešto šnipai 2012–2018 m. mėgino verbuoti informatorius ES institucijose, kad sukurtų šnipų tinklą. 

O. Varhelyi neigia ką nors žinojęs apie įtariamą šnipinėjimą. 

Tačiau rinkimus laimėjęs būsimasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras, tuo metu dirbęs Briuselyje, kaltina komisarą, kad jis nepasakė „visos tiesos“. 

„Buvo visuotinai žinoma, kad (Vengrijos) ambasadoje ES Briuselyje veikė žvalgybos agentai“, – spalio mėnesį parašė jis feisbuke.