Vilnius, vasario 13 d. (ELTA). Dėl navigacinių atžymų, būdingų balionams bei vadovaujantis civilinės aviacijos saugos protokolais, išplatintas įspėjimas pilotams, kad dėl neatpažintų objektų Lietuvos oro erdvėje galimi skrydžių nukreipimai į laukimo zoną ar nukreipiami į kitus oro uostus, skelbia Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).

Teigiama, kad pranešimas lėktuvų įguloms (NOTAM) išplatintas 20.33 val. ir galioja iki 23.30 val.

Visgi, kaip akcentuoja NKVC, šiuo metu Vilniaus oro uostui (VNO) jokio poveikio nėra, jis veikia įprastu režimu.

„Keleiviams rekomenduojame sekti oro uostų bei pervežimo kompanijų pranešimus. Situacijai pasikeitus, nedelsiant pateiksime atnaujintą informaciją“, – rašo Krizių valdymo centras.

Teigiama, kad tarnybos stebi bei analizuoja navigacinių žymų judėjimą, užtikrina saugius skrydžius.

(tikimės papildyti)

Miunchenas, Vokietija, vasario 13 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį stojo ginti savo žemyną kaip sektiną pavyzdį, Europai siekiant atkurti įtemptus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

„Užuot mus kritikavę, visi turėtų sekti mūsų pavyzdžiu“, – Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė jis, tokią pastabą išsakydamas po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as praėjusiais metais savo kreipimesi į šio kasmetinio renginio dalyvius užsipuolė Europos politiką imigracijos ir žodžio laisvės srityse, tuo apstulbindamas Europos sąjungininkus.

Kalbėdamas apie karą prieš Ukrainą, E. Macronas nurodė, kad kai jis bus sureguliuotas, Europa turės sukurti naują sistemą, kaip sugyventi su Rusija, kad ateityje būtų išvengta bet kokio karinio eskalavimo.

„Jei pasieksime susitarimą dėl Ukrainos, mes vis tiek turėsime tvarkytis su agresyvia Rusija“, – pažymėjo jis.

„Turėsime apibrėžti sambūvio taisykles, ribojančias eskalacijos riziką“, – sakė Prancūzijos lyderis.

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Vašingtonas, vasario 13 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį sudaryti susitarimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo ir pareiškė, kad Maskva nori susitarti.

„Zelenskis turės imtis veiksmų“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas.

„Rusija nori sudaryti susitarimą, o Zelenskis turės imtis veiksmų, priešingu atveju jis praleis puikią progą. Jis turi imtis veiksmų“, – tvirtino JAV vadovas.

Rusija anksčiau penktadienį pranešė, kad kitą savaitę įvyks naujas derybų su JAV ir Ukrainos pareigūnais ratas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad jis vasario 17–18 d. numatytas Ženevoje.

D. Trumpas siekia užbaigti karą, kurį Rusija pradėjo 2022 m. vasarį. Maskva reikalauja, kad Ukraina padarytų didelių teritorinių ir politinių nuolaidų, tačiau Kyjivas teigia, jog tai prilygtų šalies kapituliacijai. 

Du ankstesni derybų ratai Abu Dabyje proveržio nedavė, o Maskvos ir Kyjivo pozicijos dėl pagrindinio teritorijų klausimo ir toliau labai skiriasi.

Rusija spaudžia Ukrainą pasitraukti iš rytinės Donecko srities, maždaug penktadalį kurios vis dar kontroliuoja Kyjivo pajėgos. Ukraina atmeta vienašališką atsitraukimą ir nori tvirtų Vakarų saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo naujo puolimo nutraukus ugnį.

Vašingtonas, vasario 13 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose aptarė pastangas užbaigti karą Ukrainoje. 

M. Rubio susitikime gyrė stiprią Vokietijos paramą Ukrainai, sakė jo atstovas. Taip pat buvo kalbama apie atstatymo priemonių koordinavimą.

Vokietijos vyriausybės šaltinių teigimu, per pokalbį didžiausias dėmesys buvo skiriamas situacijai Ukrainoje, deryboms su Rusija ir tolesnei paramai Ukrainai, pirmiausiai – karinėmis priemonėmis. Taip pat buvo kalbama apie Europos vaidmenį NATO.

M. Rubio gyrė vokiečių žingsnius Aljansui stiprinti. Ano duomenų, aukšti politikai apsikeitė nuomonėmis ir apie padėtį Artimuosiuose Rytuose ir ypač – Irane. Prieš savo kelionę į Kiniją F. Merzas pasinaudojo galimybe pasikalbėti su M. Rubio ir apie situaciją Tolimuosiuose Rytuose bei apie prekybos politiką, teigė šaltiniai.

Nekantriai laukiama M. Rubio kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje šeštadienį. Pernai JAV viceprezidentas JD Vance‘as savo kalba Miunchene sukėlė ažiotažą, kai neįprastai griežtai užsipuolė Europos sąjungininkes ir, be kita ko, sukritikavo demokratijos būklę Europoje.

Vašingtonas, vasario 13 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinąs vykti į Venesuelą.

„Apsilankysiu Venesueloje“, – sakė jis penktadienį Vašingtone. Data kol kas nenustatyta, pridūrė jis.

D. Trumpas patvirtino, kad glaudžiai bendradarbiauja su pereinamojo laikotarpio prezidente Delcy Rodriguez. Ši vadovauja Venesuelai nuo tada, kai JAV pajėgos sausio pradžioje sulaikė kairįjį nacionalistą prezidentą Nicolą Madurą.

D. Trumpas pakartojo savo lūkesčius, kad didieji JAV naftos koncernai vėl veiktų Venesueloje.

„Jie išgaus naftą ir parduos ją už didelius pinigus, ir didelę jų dalį gaus Venesuela“, – kalbėjo D. Trumpas.

JAV iždo departamentas prieš tai penkiems tarptautiniams naftos koncernams išdavė licencijas atnaujinti verslą Venesueloje. Kompanijos „ BP“, „Chevron“, „Eni“, „Repsol“ ir „Shell“ gali vykdyti „sandorius, susijusius su naftos ar dujų sektoriaus veikla Venesueloje“. Sąlyga yra ta, kad pajamos turi būti pervedamos į JAV patikos sąskaitas, o Rusija, Kinija ir Iranas negali dalyvauti investicijose.

Paryžius, vasario 13 d. (dpa-AFP-ELTA). Negandos toliau neaplenkia Luvro muziejaus – muziejus penktadienį pranešė apie vandens nuotėkį viename iš lankomiausių sparnų. Be to, prieš kelias dienas buvo areštuoti keli asmenys, įtariami neteisėtai pasisavinę kelis milijonus eurų iš pajamų, gautų iš muziejaus bilietų prekybos.

Vanduo patalpas užliejo Denono sparne, kuriame laikoma didelė italų ir prancūzų tapybos kolekcija. 

Po įsilaužimo, streikų ir sukčiavimo skandalo dalis Luvro patalpų užliejamos vandeniu jau antrą kartą per tris mėnesius.

AFP pranešė, kad muziejuje trūkus vamzdžiui teko naktį kviesti ugniagesius. Luvro Denono sparne saugomi kai kurie vertingiausi muziejaus eksponatai, įskaitant garsiąją Leonardo Da Vinčio „Moną Lizą“.

Agentūrai DPA muziejaus atstovai pasakojo, kad trūkus techninėje patalpoje esančiam šildymo vamzdžiui išsiliejęs vanduo per naktį apgadino paveikslą ant lubų, kuris buvo nutapytas 1819-aisiais.

Lubose matyti įtrūkimai ir nusilupę dažai. Sustabdžius nuotėkį šiuo metu vertinama meno kūriniui padaryta žala. Vandens paveiktos patalpos kol kas lieka uždarytos.

Maždaug prieš du mėnesius vanduo užliejo senovės Egipto bibliotekoje esančias knygas ir dokumentus.

Luvras pastaraisiais mėnesiais ne kartą pateko į naujienų antraštes. Spalį dienos metu buvo įžūliai pavogti papuošalai, kurių vertė siekia 88 mln. eurų.

Gruodį šimtai muziejaus darbuotojų surengė streiką, protestuodami prieš personalo trūkumą, nepakankamus išteklius ir muziejaus struktūrinę būklę.

Ketvirtadienio vakarą prokuratūra pranešė, kad tarp devynių asmenų, kurie buvo sulaikyti antradienį dėl įtarimų bilietų pardavimo sukčiavimu, kuris, manoma, truko daugiau nei dešimtmetį, buvo ir ekskursijų vadovų bei du Luvro darbuotojai.

Luvro vertinimu, dėl sukčiavimo patirta žala sudaro daugiau kaip 10 milijonų eurų.

Vašingtonas, vasario 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad į Artimuosius Rytus netrukus išplauks antra lėktuvnešio grupė, taip sustiprindamas karinius grasinimus Iranui, kuomet vyksta derybos dėl jo branduolinės programos.

„Jis išplauks visai netrukus“, – žurnalistams teigė D. Trumpas, paklaustas apie pranešimus, kad lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ bus perkeltas iš Karibų jūros į Artimuosius Rytus.

„Jei nesudarysime susitarimo, mums jo reikės“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Vašingtonas ir Teheranas pradėjo netiesiogines derybas dėl Irano branduolinės programos ateities, o ketvirtadienį D. Trumpas įspėjo, kad šaliai gresia „labai skausmingi“ padariniai, jei ji nesugebės sudaryti branduolinio susitarimo.

Praėjusį mėnesį D. Trumpas, grasindamas Iranui imtis priemonių dėl žiaurių represijų prieš antivyriausybinių protestų dalyvius, nusiuntė į Persijos įlanką lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“ ir jį lydinčius karo laivus, kurie vis dar yra regione.

Keletas JAV žiniasklaidos priemonių pranešė, kad lėktuvnešiui „USS Gerald R. Ford“ ir jį lydintiems laivams buvo nurodyta palikti dabartinę dislokacijos vietą Karibų jūroje ir plaukti į Artimuosius Rytus, kur jie prisijungs prie šiame regione jau esančios smogiamosios grupės.

Apie Pentagono pasirengimus ir planus dislokuoti antrąjį lėktuvnešį pranešė „The Wall Street Journal“, „The New York Times“ ir „CBS News“, cituodami neįvardytus pareigūnus.

Miunchenas, vasario 13 d. (dpa-ELTA). Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas nesitiki nei karo Ukrainoje pabaigos, nei paliaubų šiais metais.

„Putinui karas jau tapo režimo ramsčiu. Režimas negali egzistuoti be karo“, – Miuncheno saugumo konferencijoje Ukrainos naujienų agentūrai UNIAN sakė buvęs pasaulio šachmatų čempionas. V. Putino aplinkoje ir rusų propagandoje esą nėra ženklų, rodančių, jog norima užbaigti karą.

Kremliui, anot G. Kasparovo, problema būtų ir paliaubos.

„Nes bet koks karo veiksmų nutraukimas reikštų, kad V. Putinas turės spręsti klausimą, kur dėti armiją“, – kalbėjo opozicionierius. Maždaug milijono karių, kurių dalis  priklausomi nuo narkotikų ir įpratę prie smurto, sugrįžimas neišvengiamai lems nusikalstamumo augimą. Todėl karas esą bus tęsiamas to, kol Rusija turės tam resursų.

Tarpininkaujant JAV kelias savaites vykstantys pokalbiai dėl taikos, G. Kasparovo nuomone, „nuo pat pradžių pasmerkti žlugti“.

„Tai buvo ne taikos derybos, o bandymas sudaryti sandorį tarp Trumpo ir Putino“, – kalbėjo jis. Būtent todėl deryboms tarp Vašingtono ir Maskvos esą vadovavo verslininkai, o ne Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai.

Ukrainai pergalė vis dar įmanoma, tačiau tam reikalingi keli palankūs veiksniai, kurie priverstų Rusiją užbaigti karą. 

Ukraina jau beveik ketverius metus priešinasi Rusijos agresijai.

(tikimės papildyti)

Vašingtonas, vasario 13 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį sudaryti susitarimą dėl Rusijos invazijos nutraukimo ir pareiškė, kad Maskva nori susitarti.

„Zelenskis turės imtis veiksmų“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas.

„Rusija nori sudaryti susitarimą, o Zelenskis turės imtis veiksmų, priešingu atveju jis praleis puikią progą. Jis turi imtis veiksmų“, – tvirtino JAV vadovas.

Miunchenas, Vokietija, vasario 13 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainiečiai turi tęsti tai, ką daro dabar, ir galiausiai atsilaikys ir laimės šį karą, sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

A. Stubbas sakė, kad neduos patarimų ukrainiečiams, tačiau mano, jog jie laimės šį karą.

„Visų pirma, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas patyrė strateginę nesėkmę. Jis norėjo padaryti Ukrainą rusiška – ji tapo europietiška. Jis norėjo užkirsti kelią NATO plėtrai – jis gavo Suomiją ir Švediją. Ir jis norėjo, kad mūsų išlaidos gynybai nedidėtų, o dabar jos kyla iki 5 proc.“, – akcentavo A. Stubbas.

Jis pabrėžė, kad Rusija taip pat pralaimi kariniu požiūriu. Suomijos lyderis pažymėjo, kad Rusijos teritoriniai laimėjimai fronto linijoje Ukrainoje yra minimalūs. Tuo pat metu vien tik pernai gruodį Ukraina sugebėjo vos per vieną mėnesį likviduoti apie 34 tūkst. Rusijos karių, o Rusija negalėjo kompensuoti šių nuostolių naujokais.

„Taigi, mano atsakymas toks – tiesiog tęskite tai, ką darote, ir galiausiai imsite viršų ir laimėsite šį karą“, – teigė A. Stubbas, kreipdamasis į ukrainiečius.

Kaip jau skelbta, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paragino atnaujinti transatlantinę partnerystę ir pripažino, jog tarp Europos ir Jungtinių Valstijų esama didelio atotrūkio.

62-oji Miuncheno saugumo konferencija prasidėjo penktadienį, vasario 13 d. Tai pirmaujantis pasaulinis forumas, skirtas aptarti pagrindinius tarptautinius saugumo iššūkius. Šiame trijų dienų renginyje dalyvauja apie 1 tūkst. atstovų iš bene 120 šalių, įskaitant beveik 60 valstybių ir vyriausybių vadovų, 56 užsienio reikalų ministrus ir daugiau kaip 30 gynybos ministrų, taip pat daugiau kaip 40 tarptautinių organizacijų vadovus.

Ukrainos delegacijai vadovauja prezidentas Volodymyras Zelenskis.