Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiūtė teigia, kad nauja tvarka degalinėms informaciją apie kainas kasdien teikti agentūrai turi poveikį, tačiau dienos eigoje kainos esą vėl didėja. 

„Ką yra labai svarbu žinoti, kad degalinės mums įpareigotos teikti kainas iki 10 valandos apie 10 valandą galiosiančias kainas. Po to degalinėms tikrai nėra draudžiama teisės aktais ir tą jos daro – jos gali keisti kainas. Ir kai mes paskelbiame kainas, nes vis vien užtrunka, kol apibendriname, (...) žmonės tikrai skambina ir sako: „Nuvažiavau į degalinę ir matau jau kitokią kainą“, – antradienį LRT radijui teigė ji. 

„Pagrindinis tikslas vis tiek yra suteikti informaciją vartotojui. Be abejo, tai nėra visos dienos kaina ar nėra realiuoju laiko kaina, bet jis tikrai gali orientuotis, kokia gali būti tuo metu, kai skelbiama viešai ir randama vienoje vietoje, ir tam tikras spaudimas kainoms tikrai yra, mes tą tikrai matome. 10 valandą jos būna mažesnės, vėliau didėja“, – pridūrė A. Bagočiūtė. 

Jos teigimu, ši tvarka ir kasdien teikiama informacija yra vertinga ir politikos formuotojams, priimantiems sprendimus. 

„Tai yra vertinga informacijos ir politikos formuotojams, nes iki šiol mes rinkdavome informaciją apie kainas tik vieną kartą per savaitę, pirmadieniais (...). Dabar turėdami informaciją kas dieną ir tą matydami politikai irgi gali priimti tam tikrus sprendimus ir matyti tendencijas“, – kalbėjo A. Bagočiūtė.

Anot LEA vadovės, šią savaitę bus galima pastebėti praėjusią savaitę įsigaliojusio įstatymo, kuriuo iki birželio vidurio sumažintas akcizas dyzelinui, poveikį.

Savo ruožtu Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas kritikavo tokią tvarką. Anot jo, dienos metu besikeičiančios kainos, kurios nebesutampa su LEA skelbiamais duomenimis, gali klaidinti vartotojus. 

„Kai degalinės įpareigotos vieną kartą dienoje paskelbti 10 valandą būsiančią kainą ir tie žmonės pradeda žiūrėti tas krūvas skaičių, kuriame miestelyje ta kaina mažesnė, jei jis yra kitoje Lietuvos pusėje – klausimas, kiek tai padeda tam konkrečiam žmogui. Kitas dalykas, kad tos kainos keičiasi ir kol žmogus nuvažiuoja ar teoriškai nuvažiuotų iki degalinės, ta kaina gali pasikeisti“, – LRT radijui teigė jis.

„Čia klausimas, ar tai yra labiau padedantis įrankis, ar kaip tik klaidinantis ir piktinantis tuos pačius vartotojus? Nes degalinės tikrai susilaukia daug komentarų ir daug tokio pagrįsto turbūt pykčio iš tų varotojų, kurie ateina ir sako: „Ką jūs čia darote, kodėl kainos yra kitokios, negu skelbia energetikos agentūra?“, – pridūrė E. Cicėnas.

Jis teigė, kad kai kurių degalinių taikomos lojalumo programos, nuolaidos nėra panaikintos, todėl vartotojai gali įsipilti kuro už mažesnę nei LEA skelbiamą ar degalinių kainų švieslentėse matomą kainą. 

Įpareigojimą degalines kasdien skelbti kainų informaciją, kurią LEA surenka ir paskelbia viešai, jis vadina „keista valstybės funkcija“, esą degalinės pačios kainas skelbia ir šiais laikais yra didelė informacijos sklaida. 

„Degalinės, degalinių tinklai tas kainas ir skelbia, ir skelbs turbūt savo interneto puslapiuose, tai ta informacija yra prieinama”, – aiškino jis.

„Dabar, kai valstybė taip įsikiša arba stengiasi vartotojui padėti tą kainą geriausią sužinoti, labai keista tokia valstybės funkcija, nes tarsi tie žmonės, vartotojai yra negebantys susirinkti tos informacijos. Truputėlį keistokai atrodo, ypač šiais laikais, kai informacijos sklaida yra didelė“, – tęsė E. Cicėnas.

Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas aiškino, kad kaina dienos metu gali pasikeisti dėl kitokia kaina įsigytų degalų. Jo teigimu, degalinių tinklai dėl kainų neatitikimo tapo „situacijos įkaitais“.

„Esminis dalykas, turime nepamiršti, kad degalinės likučių turi vienai dienai, dviem dienoms, priklausomai nuo apyvartumo. Tai gali būti taip, kad tiesiog atvažiavo nauja partija ir iki pietų buvo viena kaina, po pietų yra kita kaina. Natūralu, nes gavai produktą iš didmenininko jau kita kaina“, – kalbėjo jis.

„Būna tokių atvejų, kai atvažiuoja žmonės, klientai, iškeikia operatorius, mineraliniu vandeniu buvo aplaistę, nes kaina neatitiko. Ta prasme, mes jau esame situacijos įkaitai“, – sakė K. Stasiukynas.

Kaip skelbė ELTA, naftos kainos rinkoje šokinėja nuo vasario pabaigos, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.

Siekdama suvaldyti kuro kainas, Lietuva ėmėsi įvairių priemonių – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, įdiegti kainų stebėsenos mechanizmai, įpareigojant degalines Energetikos agentūrai kasdien teikti informaciją apie pardavimo kainas.

Taip pat planuojama Seimui teikti įstatymą, kuriuo, degalinėms pateikus minėtą informaciją, būtų nustatyta, kad kuro kaina galėtų būti didinama ne dažniau nei kartą per parą, mažinti ją galima būtų bet kada.

Parlamentas skubos tvarka taip pat svarsto prezidento siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Seimui antradienį buvo pristatyta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Mariaus Bajoro kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus. 

„Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas M. Bajoras yra ilgametis, itin profesionalus civilines bylas nagrinėjantis teisėjas, teisėjo karjerą darantis nuosekliai nuo 2007 m., kuomet pradėjo dirbti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Teisėjo praktika yra išskirtinė ir tuo, kad jis yra dirbęs dviejose teismų sistemose“, – pristatydamas M. Bajoro kandidatūrą iš Seimo tribūnos kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis. 

„Pretendentas pripažintas vienu iš tinkamiausių 7 balsais už iš 7 balsavusių pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija atlikusi periodinį teisėjo M. Bajoro profesinės veiklos vertinimą, profesinę veiklą ir teisinio darbo kokybę pripažino puikia“, – pabrėžė jis. 

Anot prezidento patarėjo, G. Nausėdos vertinimu, M. Bajoro turima kompetencija ir teisėjo darbo patirtis patvirtina, jog pretendentas yra tinkamas eiti LAT teisėjo pareigas. 

Pats kandidatas, pasisakydamas iš parlamento tribūnos teigė, kad jo turima patirtis galėtų būti naudinga LAT. 

Toliau teisėjo kandidatūra bus svarstoma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK). 

Dekretą, kuriuo Seimui pateikė M. Bajoro kandidatūrą, šalies vadovas pasirašė balandžio 8 d. 

Kandidatas 2000–2001 m. dirbo bendrovės „Lietuvos energija“ juristu, 2001–2002 m. – Lietuvos vaikų ir jaunimo centro juristu.

2002–2007 m. jis ėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo padėjėjo pareigas, 2007–2014 m. dirbo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.

M. Bajoras 2014–2018 m. ėjo Regionų administracinio teismo teisėju, o nuo 2018 m. dirba Apeliaciniame teisme, kuriame ėjo ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas.

LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

(papildymai visame tekste, pridėta potemė)

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jo siūlomą iniciatyvą per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, Europos centrinis bankas (ECB) vertina teigiamai.

Tiesa, šalies vadovo teigimu, tai nėra dar nėra oficialus pritarimas.

„Kiek žinau, yra gautas neoficialus ir ECB įvertinimas ir komentaras. Džiugu pasakyti, kad šis komentaras yra teigiamas, kad ši iniciatyva ECB buvo įvertinta teigiamai. Dabar belieka tik įgyvendinti šį darbą“, – antradienį po susitikimo su Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi žurnalistams teigė jis.

Anot G. Nausėdos, ši iniciatyva žymiai pakeistų kreditų, paskolų ir indėlių rinką. Jis tvirtino, kad šiuo metu teisėkūros procesai jau artėja link pabaigos. 

Anksčiau skelbta, kad pavasario sesijoje prezidentas Seimui siūlys būdus didinti Lietuvos ekonomikos augimą – teiks projektus, kurie leis į ekonomiką įlieti daugiau gyventojų sąskaitose laikomų lėšų, taip pat per ateinančius metus pramonės bendrovėms sudarys sąlygas elektros energiją rinkoje įsigyti pigiau.

Parlamentui bus teikiamas Prezidentūros jau anksčiau įgarsintas siūlymas per nacionalinį plėtros banką ILTE labiau įveiklinti gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas – teikiamas Indėlių įveiklinimo įstatymas.

Jis leistų komerciniams bankams, kuriuose gyventojai turi einamąsias sąskaitas, dalį jose laikomų lėšų skolinti plėtros bankui ILTE, kurias jis įlietų į ekonomiką, finansuodamas skirtingus projektus.

Svarbūs finansinių paslaugų pasiekiamumo, ekonomikos augimo klausimai 

Susitikime su LB valdybos pirmininku G. Šimkumi šalies vadovas teigė aptaręs ir finansinių paslaugų užtikrinimo regionuose klausimą. Pasak jo, pirmiausia reikia ieškoti sprendimų bendradarbiaujant su komerciniais bankais, o jų neradus galėtų būti svarstoma ir galimybė inicijuoti įstatymų pakeitimus.

„Todėl tikrai reikia toliau dirbti su komerciniais bankais ir pirmiausia siekti laisvanoriškai susitarti dėl tam tikrų mobiliųjų kabinetų, kurie leistų, sakykime, suteikti tam tikras paslaugas tam tikrą dienų skaičių per savaitę. Tai gali būti savivaldybės patalpose arba kažkokiose kitose patalpose“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu tai visgi būtų sunku įgyvendinti, tai galima ir teisėkūros iniciatyvas siūlyti, kuomet tam tikras privalomumo elementas įvedamas tam, kad tikrai šiam lūkesčiui būtų atliepta“, – tęsė jis. 

Prezidento teigimu, susitikime dėmesys skirtas ir Lietuvos ekonomikos augimui, orientuotui į aukštą pridėtinę vertė kuriančius sektorius. 

Pasak G. Nausėdos, LB taip pat galėtų įsitraukti į procesus ieškant sprendimų, kaip amortizuoti karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį degalų kainoms.

„Šitoje vietoje, aš manau, kad LB taip pat gali aktyviai dalyvauti procesuose. Jeigu ir ne pats tiesiogiai siūlydamas iniciatyvas, tai vis dėlto paremdamas arba Prezidentūros, arba teikdamas savo iniciatyvas ir per kitas institucijas jas pateikdamas Lietuvos Respublikos Seimui“, – sakė jis. 

Šalies vadovas pažymėjo, kad plečiant bankininkystės paslaugų tinklą šalyje, svarbu užtikrinti patikimos ir saugios valstybės įvaizdį.

„Tikrai kai kuriais aspektais galime didžiuotis, kad Lietuva yra ne tik fintech‘ų (finansinių technologijų įmonių – ELTA), bet ir tam tikras naujų bankininkystės paslaugų centras. Tačiau svarbiausia, kad plėtojant šias paslaugas Lietuva išlaikytų savo įvaizdį kaip saugios, pinigų polovimui ir kitoms machinacijoms atsparios valstybės įvaizdį“, – teigė jis. 

Tiesa, G. Nausėda akcentavo, jog šiuo metu tai apsunkina ir nerimą kelia dažnėjančio finansinio sukčiavimo statistika. Vis tik anot jo, užkardomi atvejai rodo, kad tiek institucijos, tiek bankai dirba aktyviau. 

„Tačiau galima iš teigiamos pusės paminėti tai, kad pavyko dvi trečiąsias atvejų užkardyti ir sustabdyti tuos beprasidedančius sukčiavimo atvejus. Tai reiškia, kad vis dėlto institucijos ir patys bankai pradeda dirbti aktyviau ir jie pradeda sustabdyti tai, kas gali lemti labai ženklius žmonių nuostolius“, – sakė jis.

Šalies vadovas teigė susipažinęs su dalimi sukčiavimo užkardymui skirtų LB iniciatyvų. Prezidento teigimu, yra einama „teisinga linkme“.

ELTA jau skelbė, kad LB Finansų ministerijai pasiūlė daugiau kaip 20 įstatymo pakeitimų kovai su finansiniu sukčiavimu. 

Tarp jų – siūlymai sugriežtinti mokėjimo operacijų patvirtinimą bei bankams suteikti teisę nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitos, jei paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai, taip pat bankus įpareigoti keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais.

Taip pat įsigaliotų prievolė bankams atlyginti klientų nuostolius, jei jų pinigai buvo išvilioti apgaulės būdu apsimetant kliento banku ar kita mokėjimų paslaugas teikiančia įstaiga.

Šiuos įstatymų projektus Vyriausybė Seimui teiks pavasario sesijoje, dalis jų įsigaliotų jau šiemet, dalis – 2027 m. lapkritį. 

Be to, praėjusį spalį euro zonoje įsigaliojo mokėjimų sistemos pokytis, kai šias paslaugas teikiančios finansų įstaigos privalo patikrinti ir klientą informuoti, ar pervedamos lėšos pasieks tikrąjį gavėją. 

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo. Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais.

„Vienas iš klausimų, kuris neramina – anuiteto klausimas. Tai žodis, kuris šiandien turbūt daug kam Lietuvoje nėra suprantamas. Aš manau, kad teisingas kelias būtų anuiteto privalomumą panaikinti ir suteikti žmonėms kur kas daugiau laisvės valdyti tuos pinigus, kuomet jie jau yra pasiekę brandų amžių ir pasirūpinti savo finansinių išteklių paskirstymu patiems“, – antradienį po susitikimo su Lietuvos banko (LB) vadovybe žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, kad ta linkme ir einame – LB suvokimas šioje vietoje yra ir tikiuosi, kad netrukus bus įgyvendintos ir tam tikros iniciatyvos šiuo klausimu“, – teigė prezidentas.

Jis sako, kad Prezidentūra yra visiškai pasirengusi politiškai remti minėtą idėją, jeigu ji būtų pasiūlyta.

„Tai gali būti LB iniciatyva, nes jis dirbdamas kartu su Finansų ministerija teikia ir daugiau pasiūlymų dėl būtent šio aspekto ir sektoriaus. Mes (Prezidentūra – ELTA) tikrai esame pasirengę politiškai paremti tokią iniciatyvą, jei ji būtų siūloma arba įgyvendinta“, – tikino valstybės vadovas.

Kaip skelbia „Sodra“, pensijų anuitetas – tai sukaupta papildoma pensija. Teigiama, kad gyventojui įsigijus anuitetą ir sulaukus pensijinio amžiaus, „Sodra“ kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą.

„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus. Tada jo kaina, bet kuriuo atveju, būtų visa pensijų fonde sukaupta suma – kuo ji didesnė, tuo didesnė periodinė „Sodros“ išmoka sulaukus pensijinio amžiaus.

Mano, kad antrosios pakopos reforma buvo teisinga, nepaisant pensijų fondų „nukraujavimo“

Anot G. Nausėdos, nors per pirmąjį metų ketvirtį iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė beveik 550 tūkst. kaupusiųjų, sprendimas sistemą pertvarkyti buvo teisingas, nes suteikė gyventojams laisvę rinktis. 

Tiesa, kaip teigia prezidentas, dabar reikia koncentruotis į tai, kaip pensijos kaupimo sistemą padaryti kaip įmanoma patrauklesne.

Mums reikia spręsti problemas, kad antrosios pakopos pensijų fondų patrauklumas išliktų, nes 40 proc. (kaupiančiųjų – ELTA) pasitraukus, nėra garantijos, kad nepasitrauks dar daugiau“, – tikino G. Nausėda.

„Tai, kas dabar vyksta pensijų fonduose, yra tam tikras nukraujavimas. Tai buvo prognozuota, tačiau (reforma – ELTA) vis tiek buvo teisingas sprendimas, nes tai suteikė žmonėms laisvę naudotis tais pinigais taip, kaip jie nori jais naudotis. Tiesa, jei procesai tęsis toliau ir vyks pensijų fondų erozija – pradės veikti masto ekonomikos principas, bet į priešingą pusę, kuomet likus mažiau pinigų sistemoje gali santykinai padidėti fiksuotų administravimo kaštų lyginamasis svoris. Tai tikrai nepadidins sistemos patrauklumo“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Anot jo, savarankiškas kaupimas yra itin svarbus, nes pasikliauti vien „Sodros“ pensijomis senatvėje, ypač jauniems žmonėms, gali būti neišmintinga dėl prastų demografinių tendencijų.

„Turime suprasti, kad nereikia su vonele išpilti visko, kas ten buvo. Reikia išsaugoti pensijų kaupimo principą, nes pasikliauti vien tik „Sodros“ pensijomis žmonėms, kurie šiandien yra 30–35 metų amžiaus, būtų neišmintinga ir netoliaregiška“, – teigė G. Nausėda.

„Demografinės tendencijos yra tokios, kokios yra, ir ne taip lengvai pakeičiamos. Stengsimės, kad situacija gerėtų, tačiau šiuo metu objektyvūs procesai veikia į priešingą pusę. Dirbančiųjų skaičius ir pensiją gaunančių žmonių skaičius mažės. Tai yra tas faktorius, kuris veiks ta linkme, kad pensijų dydis Lietuvoje nebus toks, kokį lūkestį turi gyventojai išėję į pensiją“, – pridūrė šalies vadovas.

Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.

Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.

Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai. 

Briuselis/Budapeštas, balandžio 21 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) teismas antradienį nusprendė, kad Vengrijoje 2021 m. priimtas prieš LGBTQ nukreiptas įstatymas pažeidė bloko taisykles, įskaitant straipsnį, kuriame išdėstytos pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiama ES.

Europos Komisija (EK), 16 iš 27 valstybių narių ir Europos Parlamentas (EP) dėl šio įstatymo patraukė Vengriją į Europos Teisingumo Teismą (ETT), o ši iniciatyva buvo pavadinta didžiausia žmogaus teisių byla bloko istorijoje.

Minimu įstatymu iš pradžių buvo siekiama sugriežtinti bausmes už vaikų išnaudojimą, tačiau nacionalistinių pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančioji koalicija jį pakeitė, kad juo būtų uždraustas „homoseksualumo propagavimas“ jaunesniems nei 18 m. asmenims. 

Tai papiktino aktyvistus ir lyderius visoje ES, kuri pažėrė kritikos dėl LGBTQ asmenų stigmatizavimo ir tos pačios lyties asmenų santykių prilyginimo pedofilijai.

ETT nustatė, kad Vengrija pažeidė ES teisę „keliais atskirais lygmenimis“.

Teismas pirmą kartą nustatė, kad buvo pažeistas ES sutarties 2 straipsnis, įskaitant translyčių ir neheteroseksualių asmenų teises, „taip pat pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybes“.

Šis „įstatymas prieštarauja pačiai Sąjungos, kaip bendros teisinės tvarkos visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, tapatybei“, pareiškime teigė ETT.

„Vengrija negali pagrįstai remtis savo nacionaline tapatybe kaip pagrindu priimti įstatymą, kuris pažeidžia aukščiau minėtas vertybes“, – pridūrė teismas.

Vengrijos žmogaus teisių gynimo grupės palankiai įvertino šį nuosprendį kaip „istorinį“.

Jis „patvirtina, kad Orbano vyriausybės atskirties ir stigmatizavimo politikai nėra vietos ES“, sakoma bendrame pareiškime, kurį pasirašė keturios žinomos nevyriausybinės organizacijos, tarp jų – „Amnesty International Hungary“.

Jos taip pat pagyrė ETT už žengtą „reikšmingą žingsnį link tapimo ne tik ekonominės sąjungos, bet ir mūsų bendrų pagrindinių vertybių sergėtoju“.

Dėl šio įstatymo, kuris taip pat tapo pagrindu policijai uždrausti praėjusių metų „Pride“ eitynes, panaikinimo galėtų spręsti naujasis Vengrijos parlamentas, kuris turėtų prisiekti gegužės pradžioje.

Būsimasis ministras pirmininkas proeuropietiškas konservatorius Peteris Magyaras, kuris daugiau kaip prieš savaitę vykusiuose rinkimuose išstūmė V. Orbaną po 16 metų valdžioje, ne kartą sakė, kad remia lygybę, tačiau ilgai vengė užimti aiškią poziciją LGBTQ teisių klausimu.

Tačiau sakydamas pergalės kalbą jis pažymėjo, kad Vengrija nusprendė, jog nori būti šalimi, kurioje „niekas nėra stigmatizuojamas už tai, kad myli kitaip nei dauguma“.

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Kaunas tradiciškai pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos priežiūros specialistus. Antradienį tam pritarė miesto taryba.

Anot Kauno savivaldybės, metų medicinos darbuotojų premijos bus įteiktos gydytojams, slaugytojams ir sveikatos apsaugos darbuotojams. 

2025 metų „Metų gydytoju“ paskelbtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas oftalmologas Vytautas Jašinskas, „Metų slaugytoju“ – K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Vičiūnų skyriaus slaugos administratorė, bendrosios praktikos slaugytoją Raimonda Juozapavičienė.

„Metų sveikatos apsaugos darbuotojo“ kategorijoje įvertintos dvi specialistės – Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Brigadų valdymo skyriaus vadovė Irina Belukhina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rima Gabrielaitė.

Kandidatus apdovanojimams teikė gydymo įstaigos ir profesinės sąjungos, vertinusios įvairių sričių specialistų profesinį indėlį.

Premijos laureatams bus įteiktos iškilmingos ceremonijos metu kino teatre „Daina“. 

Padėkos bus skirtos ir sveikatos priežiūros įstaigoms bei specialistams, aktyviai dirbusiems prevencijos, imunoprofilaktikos ir kitose visuomenės sveikatos stiprinimo srityse.

Teheranas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Irane įvykdyta dar viena egzekucija, susijusi su anksčiau šiais metais vykusiais masiniais antivyriausybiniais protestais.

Antradienį auštant buvo pakartas vyras, pranešė su teismų sistema susijusi naujienų agentūra „Mizan“ ir pridūrė, kad jis buvo nuteistas už mečetės padegimą per neramumus Teherane.

Pirmadienį kiti du vyrai buvo nuteisti mirties bausme už šnipinėjimą. Valdžia juos apkaltino šnipinėjimu Izraelio agentūrai „Mossad“, o žmogaus teisių grupės teigė, kad jie buvo politiniai kaliniai, tariamai susiję su opozicine Irano grupuote.

Norvegijoje įsikūrusi Irano žmogaus teisių grupė pasmerkė egzekucijas. 

Teisių gynimo organizacijos jau seniai kritikuoja plačiu mastu Irane taikomas mirties bausmes, kaltina valdžios institucijas naudojant egzekucijas kaip bauginimo įrankį. 

Irano žmogaus teisių grupės teigimu, praėjusiais metais mirties bausmė šalyje buvo įvykdyta mažiausiai 1639 žmonėms. Tai – didžiausias per 35 metus skaičius. 

Mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai devyniems žmonėms, susijusiems su sausio mėnesį vykusiais protestais, kuriuos smurtu numalšino Irano saugumo pajėgos.

Varšuva, balandžio 21 d. (ELTA). Baltijos šalims nedavus Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Fico leidimo per jų oro erdvę skristi į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje, Lenkijos užsienio reikalų ministerija praneša šiuo metu svarstanti analogišką prašymą, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Maciejus Wewioras patvirtino šalies žiniasklaidai, kad R. Fico prašymas „šiuo metu yra nagrinėjamas“.

Lietuva, Latvija ir Estija jau atsisakė suteikti leidimą Slovakijos premjerui skristi per jų oro erdvę pakeliui į Maskvą, kur Rusija rengia kasmetinį gegužės 9 d. paradą, skirtą paminėti Sovietų Sąjungos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

Baltijos valstybės tikina, kad standartinės Europos Sąjungos (ES) ir NATO procedūros oficialiems skrydžiams netaikomos, kai oro erdvė naudojama kelionei į Rusiją, kuri tęsia karą prieš Ukrainą ir susiduria su plataus masto Vakarų sankcijomis bei diplomatine izoliacija. 

Itin draugiškus ryšius su Kremliumi palaikantis R. Fico savaitgalį patvirtino, kad visos trys Baltijos šalys atsisakė suteikti leidimą, ir pažadėjo rasti kitą maršrutą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už principingą poziciją ir paragino kitas šalis sekti jų pavyzdžiu.

Praėjusiais metais, kai Baltijos šalys taip pat uždraudė pareigūnams vykti į Maskvą dėl dalyvavimo šiame parade, R. Fico buvo priverstas rinktis ilgesnį maršrutą per Vengriją, Rumuniją ir Juodąją jūrą. Tą patį darė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučićius.

R. Fico buvo vienintelis praėjusių metų gegužės 9 d. Rusijos parade dalyvavęs ES valstybės narės vadovas. Jo vizitas sukėlė didelį nepasitenkinimą Briuselyje.

Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Galimybių, kad LRT žurnalistė, kuri esą galėjo socialdemokratų tarybos posėdyje palikti garsą įrašinėjantį rašiklį, bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn yra, tačiau tokia tikimybė yra greičiau teorinė, tvirtina advokatas Aivaras Gilys. Jo teigimu, jei teisėsauga pradėtų tyrimą, būtų sunku įrodyti asmens kaltę. Be to, teisininko manymu, prokuratūra galėtų svarstyti ir dėl švelnesnio pobūdžio atsakomybės šioje situacijoje.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai, uždarame tarybos posėdyje radę slapta garsą įrašinėjantį rašiklį, nurodė, kad minėtą įrenginį galėjo palikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė Eglė Samoškaitė. Ji tokius kaltinimus neigia.

Dėl šios situacijos socdemai kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 295 straipsnį. Teisėsauga renka medžiagą, tačiau kol kas tyrimo nėra pradėjusi.

Minėtame BK straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. Teisės akte nurodoma, kad tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Eltos kalbintas advokatas A. Gilys tvirtino, kad teoriškai yra šansų, kad LRT žurnalistė galėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. 

„Situacija panašiai atitiktų (BK straipsnį – ELTA), jei būtų viskas įrodyta, ką reikia įrodyti“, – svarstė teisininkas.

„Baudžiamasis kodeksas saugo nuo tokių veiksmų politines organizacijas, kai neteisėtai įrengiamos techninės priemonės informacijai rinkti“, – pridūrė A. Gilys.

Visgi, kaip dėstė advokatas, panašu, kad teisėsaugai gali kilti ne vienas iššūkis, jei žurnalistės atžvilgiu būtų pradėtas tyrimas. Visų pirma, anot A. Gilio, būtų nelengva įrodyti, jog žurnalistė garsą įrašantį rašiklį galėjo palikti tyčia. 

„Sunkiausia šitoje situacijoje ikiteisminio tyrimo įstaigoms būtų įrodyti tiesioginę tyčią, kuri būtina šiuo atveju, tai yra kad žurnalistė, kuri kaltinama (...), sąmoningai tą įrašymo įrangą paliko su tikslu įrašyti, suprato, kad palieka tą įrangą, suprato, kad neteisėtai tai padarė ir norėjo taip elgtis. (...) Mes visi suprantame, kad tą įrodyti gali būti sudėtinga, nes asmuo, net jei būtų įrodyta, kad tas įrašymo įrenginys yra jo, bet kada gali sakyti, kad „man tiesiog iškrito“ tas įrenginys, aš nepajutau“, – aiškino advokatas.

Anot jo, šiuo atveju žurnalistė, net jei ir būtų liudytojų, mačiusių, kad ji galėjo palikti garsą įrašantį įrenginį, galėtų toliau kartoti, jog rašiklis jai iškrito netyčia.

Pasak advokato, įsiskaičius į BK straipsnį, kurio pagrindu prašoma policijos pradėti ikiteisminį tyrimą, krenta į akis ir tai, jog jame nurodomas informaciją fiksuojančios priemonės įrengimas. Taigi, pasak A. Gilio, teisėsaugai dar tektų įrodyti ir tai, kad žurnalistė įrengė specialią techniką, siekiant slapta rinkti informaciją.

„Baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už neteisėtą priemonių įrengimą informacijai rinkti, ne už tai, kad tu rinkai tą informaciją. Nekalbama ir apie tai, kokia informacija rinkta. (...) Taigi, aiškinant straipsnį pažodžiui, priemonių įrengimas užtraukia atsakomybę“, – kalbėjo teisininkas.

Galiausiai, A. Gilio vertinimu, neatmestina, kad tuo atveju, jei teisėsauga žurnalistės atžvilgiu pradėtų tyrimą, gali kilti klausimas, ar tikrai dėl tokių veiksmų reikia kelti baudžiamąją bylą.

„Tai yra jautrus dalykas, jei būtų įrodyta, kad tuos veiksmus sąmoningai ar nesąmoningai atliko žurnalistas. Prokuratūra tada turės apsispręsti, ar tokie veiksmai gali būti įvertinti baudžiamosios atsakomybės kontekste, ar galbūt etikos kontekste“, – svarstė advokatas.

Praėjusį penktadienį socialdemokratai pranešė, kad uždarame tarybos posėdyje esą buvo rastas garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė E. Samoškaitė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. 

Pati žurnalistė įtarimus neigia. Ji pranešė stabdanti narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje, kol vyks tyrimas ir nebus išsklaidytos abejonės dėl jai mestų kaltinimų naudojus slapto įrašymo įrangą Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje.

Vykstant tyrimui E. Samoškaitė taip pat atsitrauks ir nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje.

Po šio incidento, antradienį, ant buldozerio stovinčio prie Seimo, simbolizuojančio LRT įstatymo pataisas, atsirado plakatas su užrašu „Šnipinėjimas nelygu žodžio laisvei“. Ant jo pavaizduotas Kultūros asamblėjos simbolio trikampis, su krentančiu rašikliu. Tiesa, šalia jo pritvirtintas ir rašiklis. 

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį vykęs LSDP tarybos posėdis buvo uždaras, politikams į jį nebuvo leidžiama įsinešti telefonų.

Ketvirtadienį posėdžiavusi LSDP taryba diskutavo dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. 

Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA) Seimas ketvirtadienį pritarė nutarimo projektui atleisti Gintarą Valinčių iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko pareigų. 

Už LMT pirmininko atleidimą balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1 , susilaikė – 11.

Kaip skelbta, balandžio pradžioje Vyriausybė nutarė siūlyti Seimui atleisti G. Valinčių iš šių pareigų. 

Kaip tuomet aiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, LMT valdyba pasiūlė atleisti G. Valinčių nepatvirtinus institucijos metinės veiklos ataskaitos, už kurios įgyvendinimą atsakingas pirmininkas. 

„LMT valdyba informavo Vyriausybę, kad valdybai įvertinus įstaigos 2025 m. metinę veiklos ataskaitą vienbalsiai nuspręsta jos nepatvirtinti. Jei metinė ataskaita nepatvirtinama, LMT valdyba gali siūlyti Vyriausybei teikti siūlymą Seimui dėl LMT pirmininko atleidimo, kadangi pirmininkas yra atsakingas už LMT strateginį valdymą, veiklos organizavimą ir rezultatus“, – atsakyme Eltai balandžio pradžioje teigė ŠMSM.

ŠMSM teigimu, 2025-ųjų veiklos ataskaita neatitiko LMT valdybos lūkesčių.

„Valdyba argumentuoja, kad ataskaita neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų ir valdybos lūkesčių. Buvo nustatyti LMT strateginio valdymo ir organizacinės vadybos trūkumai, kurie yra sisteminio pobūdžio ir turi tiesioginę įtaką LMT veiklos rezultatams bei jų kokybei“, – nurodė ministerijos atstovai. 

LMT sprendimų turinio ir motyvų nekomentavo

Savo ruožtu LMT teigė, kad valdybos nutarimas pirmininkui yra žinomas, plačiau apie susidariusią situaciją nekomentavo.

„Pirmininkas yra susipažinęs su priimtu sprendimu ir, esant poreikiui, yra pasirengęs pateikti savo poziciją bei visą reikalingą informaciją atsakingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka“, – atsakyme Eltai rašė LMT.

„LMT šių sprendimų turinio, motyvų ar su jais susijusių asmenų nekomentuoja, laikydamasi nuoseklios pozicijos neinterpretuoti Valdybos sprendimų“, – pranešime pabrėžė LMT atstovai.

Pareigas ėjo nuo 2023 metų

LMT yra mokslo politiką įgyvendinanti institucija, kuri atlieka ekspertinę ir patariamąją funkciją — administruoja reikšmingiausias Lietuvos mokslo plėtrai programas, nustato mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, atstovauja Lietuvos mokslo interesams Europos Sąjungos (ES) institucijų specializuotose darbo grupėse ir daugelio tarptautinių organizacijų veikloje.

ELTA primena, kad dr. G. Valinčius LMT pirmininko pareigas ėjo nuo 2023 m. 

LMT pirmininkas yra skiriamas Seimo 5 metų kadencijai.