Vilnius, kovo 12 d. (ELTA). Siuntas su sprogstamaisiais užtaisais į užsienį siuntęs ir teismui perduotoje byloje kaltinamas Lietuvos gyventojas Aleksandras Šuranovas BBC sakė, kad nežinojo apie siuntiniuose paslėptus įrenginius.

Kaip skelbta praėjusią savaitę, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, veikdamos Eurojusto koordinuotoje jungtinėje tyrimo grupėje (JTG), sustabdė Europoje planuotus įgyvendinti išpuolius naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius ir identifikavo nusikaltimus planavusius bei vykdžiusius asmenis.

BBC pakalbino vieną įtariamųjų šioje byloje – Lietuvos pilietį A. Šuranovą. Po 18 sulaikymo mėnesių jis turi dėvėti apykoję, namus jam leidžiama palikti tik kelioms valandoms per dieną. 

Britų visuomeninio transliuotojo interneto svetainei jis sakė, kad yra etninis rusas, gimęs sovietmečiu Lietuvoje, rusų kalba – jo gimtoji.

Pasak BBC publikacijos, jis prisipažįsta siuntęs siuntinius – jį nufilmavo DHL ir DPD biurų vaizdo stebėjimo kameros, – tačiau tvirtina nieko nežinojęs apie jų viduje paslėptus įrenginius. 

„Niekada nebūčiau su tuo sutikęs, nes manau, kad tai baisu“, – sakė jis BBC. 

„Mane išnaudojo“, – tikino A. Šuranovas.

Jis aiškino, kad buvo pasamdytas išsiųsti keturis siuntinius su sekso žaislais, kūno losjonu ir masažinėmis pagalvėlėmis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją. Jam siūlytas 150 eurų atlygis. 

Tačiau kiekviename siuntinyje buvo ir modernūs padegamieji įtaisai. 

Vyras BBC aiškino, kad jį pasamdė pažįstamas Rusijoje, žinomas kaip HK, kuris bendravo per programėlę „Telegram“. Jo nurodymai buvo surinkti dėžes ir išsiųsti jas adresais Londone, Birmingeme ir Varšuvoje naudojantis DHL ir DPD kurjerių paslaugomis.

Publikacijoje teigiama, kad jaunas ukrainietis Vladislavas Derkavetsas, prieš perduodamas siuntinius A. Šuranovui, aktyvavo keturis padegamuosius įtaisus. Ukrainietis buvo suimtas. Bylos dokumentai rodo, kad jį pasamdė žmogus, slapyvardžiu Warrior, kuris instrukcijas siuntė per „Telegram“.

Kai A. Šuranovą suėmė, oficialiai jis buvo bedarbis. Tačiau jis pasakojo, kad daug metų pardavinėjo automobilius klientams Baltarusijoje ir Rusijoje, o papildomai užsiėmė ir kitais pristatymais.

„Žmonės mane pažinojo. Todėl aš jiems padėdavau. Už mokestį“, – vyrą cituoja BBC. 

Esą taip jis pirmą kartą internete susipažino su HK, kurio vardo tikino nežinantis. 

Tyrėjai mano, kad HK yra moldavietis, gyvenantis Krasnodare, pietų Rusijoje, nors jo tapatybė nebuvo viešinama. Tai tas pats miestas, kuriame, kaip pranešama, yra įsikūręs ir asmuo, slapyvardžiu Warrior.

Kaip rašo BBC, A. Šuranovas jau yra teistas. 2022 metais jis buvo paleistas už užstatą byloje, susijusioje su Rusija, dėl sukčiavimo piramidės schemos Lenkijoje. 2016-aisiais Danijoje jis buvo nuteistas už bandymą įsigyti papuošalų pavogtomis kreditinėmis kortelėmis. 

BBC primena, kad liepos 20 d. Leipcigo oro uoste Vokietijoje užsiliepsnojo pirmasis A. Šuranovo išsiųstas siuntinys. Kitą dieną DPD sunkvežimyje netoli Varšuvos suveikė antrasis sprogmuo. Vienas iš sprogstamųjų užtaisų sugedo, o paskutinis užsiliepsnojo DHL sandėlyje Birmingeme.

Niekas nenukentėjo, tačiau žala buvo didelė.

Tyrėjai negali tiksliai pasakyti, ar Rusijos galutinis tikslas buvo susprogdinti lėktuvą, ar įbauginti ir pasėti baimę šalyse, remiančiose Ukrainą. Tačiau, kaip BBC sakė buvęs aukštas JAV prezidento Joe Bideno pareigūnas, Baltieji rūmai buvo taip susirūpinę, kad susisiekė su Rusija „aukštu lygiu“. Žinutė buvo: arba liaujatės, arba susidursite su pasekmėmis. 

Bylos perduoti teismams

Baudžiamosios bylos Lietuvoje ir Lenkijoje jau perduotos nagrinėti teismuose, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Vilniaus apygardos teismui perduotojoje byloje kaltinimai pareikšti penkiems vyrams, jie yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.

Tai spaudos konferencijoje Vilniuje praėjusią savaitę pranešė generalinės prokurorės pavaduotojas Artūras Urbelis.

„Trims kaltinamiesiems yra taikomas suėmimas, vienam yra taikoma apykojė ir piniginis užstatas, o vienam  – piniginis užstatas“, – sakė prokuroras A. Urbelis.

5 asmenims pateikti kaltinamai organizavus ir planavus įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Jie buvo sulaikyti Lietuvos ir kitų valstybių teritorijose.

„Noriu pasakyti, kad keletas asmenų bendradarbiavo su tyrimu, jie atleisti nuo atsakomybės“, – sakė A. Urbelis.

Už teroristinės arba organizuotos teroristinės grupės kūrimą ir veiklą Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 metų iki gyvos galvos, o už teroro aktą  – laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.

Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.

Teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 49 tomai.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas per spaudos konferenciją sakė, kad minėtų nusikaltimų organizatoriai yra Rusijoje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.

Pasak jo, teismui perduoti tik sumanymo tiesioginiai vykdytojai, užduočių tarpininkai.

„Kelionės ir pragyvenimo visos išlaidos buvo kompensuojamos, už užduočių vykdymą buvo mokamas tam tikras atlygis, jis neženklus – siekė šimtus eurų, ne tūkstančiai, čia ne sumos, kurios galėtų šokiruoti. Atliko tam tikrus veiksmus, remdamiesi savo tam tikrais socialiniais ryšiais, pažintimis. Dalis asmenų buvo pažeidžiami dėl santykių su darbinėmis pajamomis, buvo tokiu būdu užverbuoti“, – sakė prokuroras A. Urbelis.

Dalis asmenų siejami su buvusia tarnyba Rusijos armijoje, jie buvo jos karininkai.

„Buvusios tarnybos santykiai, kaip ir motyvacija kažką padėti“, – teigė generalinės prokurorės pavaduotojas.

S. Briginas sakė, kad kai kurių asmenų motyvai ir pažiūros yra aiškios – vienas asmenų, kurio paieška dabar paskelbta, yra nusifotografavęs Rusijos vėliavos fone, su Georgijaus juostelės ir Z simbolika.

„Pati nuotrauka parodo, kokia ideologija“, – sakė S. Briginas.

Siuntos gabentos vilkikais ir lėktuvais

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.

Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.

Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo  oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą. 

Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu. 

Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.

Atsižvelgiant į tai, kad teroro aktai buvo vykdyti skirtingose valstybėse ir itin pavojingu būdu, galinčiu sukelti labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes, Eurojuste buvo įkurta ir koordinuojama jungtinė tyrimo grupė, kurią sudarė Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtinės Karalystė. Tyrimo metu įvairią pagalbą tyrėjams teikė Estijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnai bei Europolas.

Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytus nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo asmenys, siejami ir turintys ryšių su Rusijos Federacijos karinėmis-žvalgybos tarnybomis.

Bukareštas, kovo 12 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos specialistai jau dirba Artimuosiuose Rytuose ir dalijasi patirtimi kovojant su bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Partneriai yra patenkinti šiuo bendradarbiavimu. Ukrainos valstybės vadovas tai paskelbė bendroje spaudos konferencijoje su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu, praneša „Ukrinform“.

„Dabar, ypač po to, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo naujas karas, gana akivaizdu, kad reali bet kurios šalies apsauga slypi bendruose veiksmuose. JAV ir daugiau kaip 10 Europos ir Artimųjų Rytų šalių jau kreipėsi į Ukrainą, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus. Mūsų komandos dirba kartu, taip pat ir Artimuosiuose Rytuose“, – teigė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad jau yra teigiamų partnerių atsiliepimų apie bendradarbiavimą su Ukrainos specialistais.

„Šiandien kalbėjausi su mūsų grupe, su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu, kuris yra ten (Artimuosiuose Rytuose – „Ukrinform“) su mūsų kariuomene. Jis sakė, kad mūsų partneriai yra labai patenkinti bendradarbiavimu“, – nurodė prezidentas.

V. Zelenskis priminė, kad pirmosiomis karo Artimuosiuose Rytuose dienomis „Patriot“ sistemoms buvo panaudota daugiau kaip 800 raketų, tačiau iš karto tapo aišku, kad nepraktiška naudoti brangias raketas atremiant bepiločių orlaivių atakas, kurioms pasitelkiama šimtai skraidyklių.

„Mūsų patirtis kovojant su bepiločiais orlaiviais „Shahed“ yra unikali; niekas kitas neturi tokios patirties. Klausimas susijęs ne tik su bepiločių orlaivių perėmėjų turėjimu, bet ir jų integravimu į bendrą oro gynybos sistemą bei specialia programine įranga. O svarbiausias klausimas yra kariuomenės sukaupta patirtis. Mūsų kariuomenė, mūsų bepiločių orlaivių operatoriai ir ne tik bepiločių operatoriai – visi, kurie dirba šioje oro gynybos sistemoje“, – kalbėjo prezidentas.

Kaip jau skelbta, kovo 10 d. V. Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos komandos šią savaitę atvyks padėti Katarui, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Saudo Arabijai.

Vilnius, kovo 12 d. (ELTA). Seimas svarstys siūlymus kurie, kaip nurodo Finansų ministerija, parlamentarams pritarus, padės pritraukti daugiau lėšų ir investuotojų mažoms ir vidutinėms įmonėms. 

Siūlymus parengusios ministerijos teigimu, finansinė ir tvarumo informacija apie įmones bus pateikiama vieningoje europinėje informacinėje platformoje, o potencialūs investuotojai, savo ruožtu, vienoje vietoje matys daugiau duomenų apie juos dominančius verslus. 

Tai, kaip praneša institucija, sudarys sąlygas nedideliems verslams tapti labiau matomais investuotojams ar gauti lengvesnę prieigą prie finansų.

„Nuolat rūpinamės verslo sąlygų gerinimu, šalies ekonomikos konkurencingumo ir atsparumo didinimu, o nacionalinėje teisėje įtvirtinamas Europos bendro prieigos punkto (ESAP) veikimas bus naudingas tiek nedideliems verslams, tiek smulkiesiems ir vidutiniams investuotojams, kurie, matydami visus rūpimus duomenis vienoje vietoje, galės lengviau įvertinti investavimo galimybes“, – pranešime cituojamas finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Pažymima, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimai leis padidinti ribą, nuo kurios vertybinius popierius išleidžiančios  įmonės turi rengti prospektą – riba didėja nuo 8 mln. iki 12 mln. eurų. Tai, ministerijos teigimu, padidins šalies kapitalo rinkos gyvybingumą ir mažų bei vidutinių verslų prieigą prie kapitalo.

Finansų ministerijos parengti pakeitimai taip pat padidins finansų rinkos skaidrumą ir duomenų prieinamumą, supaprastins įmonių įtraukimo į vertybinių popierių biržos sąrašus taisykles.

Kartu, kaip skelbia institucija, tai mažina administracinę naštą mažesniems verslams, didina jų konkurencingumą, o potencialiems investuotojams užtikrinama ne tik patogesnė, bet ir saugesnė prieiga prie juos dominančios informacijos.

Tel Avivas/Beirutas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Izraelio kariuomenė pranešė, kad ketvirtadienį pradėjo smūgių bangą visame Beirute, o prieš tai perspėjo vieno centrinio Libano sostinės rajono gyventojus, jog ten taikysis į pastatą.

„IDF pradėjo smūgių bangą, nukreiptą prieš „Hezbollah“ teroristinę infrastruktūrą visame Beirute“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

AFPTV filmuotoje medžiagoje matyti smūgis, kurio metu buvo pataikyta į pastatą Beiruto centre.

Reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą per bendrą JAV ir Izraelio ataką prieš Iraną, grupuotė „Hezbollah“ pradėjo apšaudyti Izraelį raketomis. Izraelio kariuomenė savo ruožtu atnaujino intensyvius smūgius į taikinius keliose Libano dalyse.

(papildyta poteme, S. Cichanouskajos komentaru)

Haga, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorai ketvirtadienį pranešė pradėję tyrimą dėl įtariamų Baltarusijos valdžios nusikaltimų žmoniškumui, nukreiptų prieš Lietuvoje gyvenančius opozicijos veikėjus.

Lietuva tapo prieglobsčiu dešimtims tūkstančių baltarusių, palikusių savo tėvynę po to, kai Minsko valdžia 2020 m. jėga numalšino protestus prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

2024 m. rugsėjį Lietuva paragino Hagoje įsikūrusį TBT pradėti tyrimą, nes, jos teigimu, kai kurie įtariami nusikaltimai buvo įvykdyti jos teritorijoje.

TBT prokuratūra ketvirtadienį pareiškė nustačiusi „rimtą pagrindą manyti, kad nusikaltimai Teismo jurisdikcijoje buvo įvykdyti“.

Įtariami nusikaltimai, kurie bus tiriami, apima deportaciją bei persekiojimą vykdant deportaciją ir buvo įvykdyti „bent iš dalies Lietuvos teritorijoje“, nurodė prokuratūra.

„Yra rimtas pagrindas manyti, kad šie nusikaltimai buvo įvykdyti kaip plataus masto ir sistemingo puolimo prieš civilius gyventojus dalis“, – sakė prokuroras.

Cichanouskaja: sveikinu TBT sprendimą pradėti tyrimą

Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja sveikina šį TBT prokurorų sprendimą pradėti tyrimą ir pažymi, kad dėl Minsko režimo veiksmų „šimtai tūkstančių baltarusių nukentėjo ir tebenukenčia“.

„Lukašenkos politika kelia grėsmę ir Baltarusijos kaimynėms“, – teigė ji.

S. Cichanouskaja dėkojo Lietuvai už iniciatyvą ir kitoms valstybėms, palaikiusioms šį žingsnį.

„Taip pat esu dėkinga savo kolegoms demokratinėse jėgose, Paveliui Latuškai, mano pavaduotojui Jungtiniame pereinamojo laikotarpio kabinete, taip pat žmogaus teisių gynėjams ir teisininkams, kurie ilgą laiką nenuilstamai dirbo, kad tai taptų įmanoma“, – sakė ji.

„Šis sprendimas atkuria viltį, kad teisingumas nugalės, kad atsakingieji bus patraukti atsakomybėn, o aukos pagaliau sulauks tiesos ir teisingumo“, – tikino S. Cichanouskaja.

Baltarusija nuolat prievarta deportuoja iš kalėjimų paleistus politinius kalinius, dažniausiai į Lietuvą, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį išsiuntė Nobelio premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Pernai rugsėjį Minskas taip pat bandė jėga deportuoti į Lietuvą opozicijos veikėją Mykolą Statkevičių, tačiau šis atsisakė kirsti sieną ir pėsčiomis grįžo į Baltarusiją, ten buvo grąžintas į kalėjimą ir šių metų vasarį paleistas dėl sveikatos būklės.

Baltarusijos opozicijos veikėjai tremtyje nuolat praneša, kad užsienyje jiems grasina Minsko KGB saugumo tarnybos.

Teisių gynimo organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1 139 politiniai kaliniai.

Baltarusija nėra TBT narė, todėl jo jurisdikcijai nepriklauso ten įvykdyti nusikaltimai, tačiau įtariami nusikaltimai Lietuvoje patenka į šio teismo jurisdikciją.

Tuometinė Lietuvos teisingumo ministrė kreipimosi metu sakė besitikinti, kad TBT, atlikęs tyrimą, išduos A. Lukašenkos arešto orderį.

Tai įvyktų tik tuo atveju, jei prokuroro tyrimas parodytų esant pakankamą pagrindą prašyti arešto orderio, kurį tada turėtų išduoti TBT teisėjai.

Tampa, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai prasidėjo karas prieš Iraną, Jungtinės Valstijos smogė maždaug 6-iems tūkstančiams taikinių, ketvirtadienį pranešė JAV kariuomenė.

Tarp atakuotų taikinių buvo daugiau kaip 90 Irano laivų – apie 60 įvairių karo laivų ir 30 minavimo laivų, sakė JAV Centrinė vadavietė, atsakinga už amerikiečių pajėgas regione.

Vilnius, kovo 12 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 12 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. 

Ketvirtadienį opozicijos iniciatyva atleisti Seimo pirmininką Juozą Oleką iš pareigų žlugo, balsavime atsisakius dalyvauti valdančiųjų atstovams. Taip pat parlamente priesaiką davė į Seimą vietoje Kazio Starkevičiaus grįžusi dirbti konservatorė Angelė Jakavonytė. Tarp svarbiausių dienos akcentų – pasieniečių sulaikyti dar 6 asmenys, įtariama, susiję su oro balionais iš Baltarusijos skraidinama cigarečių kontrabanda. 

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Valdančiųjų atstovams nedalyvavus balsavime, opozicijos iniciatyva atleisti Seimo pirmininką iš pareigų žlugo. Savo nepasitikėjimą parlamento vadovu balsais išreiškė 35 parlamentarai, 2 balsavo prieš, 3 susilaikė, o dar 3 parlamentarai sugadino balsavimo biuletenius. Prieš balsavimą valdančiosios frakcijos pranešė, kad balsavime nedalyvaus. Anot jų, nėra pagrindo, dėl ko J. Olekas turėtų būti atleistas iš pareigų. Pats parlamento vadovas pabrėžė, jog, jo manymu, opozicijos pasirašytame projekte nėra aiškiai apibrėžtas teisinis pagrindas, kuriuo būtų argumentuoti motyvai jo atleidimui iš pareigų. Tuo metu nepasitikėjimo procedūrą inicijavę opozicijos atstovai teigė, jog Seimo vadovas diskreditavo Konstituciją, į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus siūlydamas bendrapartietį Julių Sabatauską. Be kita ko, dalies parlamentarų teigimu, J. Oleko teikimai į Seimo kontrolierius stokojo atsakomybės. Taip pat kritikuojamas esą Seimo pirmininko neveiksnumas akademinę etiką pažeidusio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario Darijaus Beinoravičiaus atžvilgiu, „nuolaidžiavimas“ koalicijoje esančių „aušriečių“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui. Taip pat opozicija reiškė kritiką ir už tai, jog J. Olekas, jų manymu, nedemonstruoja siekio ieškoti konsensuso tarp frakcijų, vengia dialogo ir kompromiso paieškų su skirtingomis visuomenės grupėmis, kaip, pavyzdžiui, įstatymo pataisų dėl LRT atveju.

Seime po pateikimo pritarė LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį ketvirtadienį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 susilaikė. Naujajame projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. LRT valdysenos pokyčiai toliau bus svarstomi Seimo Kultūros komitete. 

Sostinėje vieši Čekijos pirmoji pora. Šalies vadovas Petras Pavelas teigė, kad, nepaisant situacijos Artimuosiuose Rytuose, jo šalis neketina grįžti prie rusiškos naftos importo. Jis taip pat teigė, jog Čekijai sumažinus gynybos išlaidas iki mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šią situaciją ketina aptarti su valstybės ministru pirmininku. Tuo metu Lietuvos prezidentas G. Nausėda akcentavo, jog NATO narės turėtų rimtai vertinti įsipareigojimus, susijusius su gynybai skiriamomis lėšomis. 

Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Nemuno aušros“ pirmininko pasisakymo. R. Žemaitaitis Rūtos Janutienės kanale „OpTV“ teigė, kad Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai yra sukilėliai, nes nepriklausomybės atkūrimas buvo perversmas, kurio metu nuversta sovietų valdžia. D. Asanavičiūtė teisėsaugos prašo pradėti tyrimą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. R. Žemaitaičio pasisakymais susidomėjo ir policija – trečiadienį Vilniaus pareigūnai dėl to gavo asmens pranešimą.

Alytaus miesto savivaldybė paskyrė naują laikinąjį Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vadovą. Juo tapo Donatas Vasiliauskas. Iki šiol gimnazijai laikinai vadovavo Aleksandras Kirilovas. Jis iš pareigų buvo atleistas antradienį. A. Kirilovas A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje eis ankstesnes pareigas – dirbs mokyklos direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Po užsitęsusių įtampų, penktadienį savivaldybė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) susitarė dėl ugdymo atnaujinimo A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje. 

Pasieniečiai sulaikė dar 6 asmenis, įtariama, susijusius su oro balionais iš Baltarusijos skraidinama cigarečių kontrabanda. Minėtus 6 vyrus, Šalčininkų ir Varėnos rajonų gyventojus, pasieniečiai antradienį sulaikė Varėnos ir Kaišiadorių rajonuose bei Šalčininkuose. Penkis sulaikytuosius ketvirtadienį teismas leido suimti laikotarpiams nuo mėnesio iki dviejų. Dėl kardomosios priemonės šeštajam bus sprendžiama ketvirtadienį popiet, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Taip pat perimtos 3 oro balionais iš Baltarusijos skraidintos siuntos, 13,5 tūkst. pakelių nelegalių rūkalų. VSAT pareigūnai sulaikė ir 5 lengvuosius automobilius, kuriais naudojosi minėti asmenys. Iš viso šiemet perimtos 57 oro balionais (sausį – 29, vasarį – 24, kovą – 4) kontrabandininkų iš Baltarusijos į Lietuvą skraidintos nelegalių rūkalų siuntos. 

Tarpinstitucinis derinimas dėl Kapčiamiesčio poligono įstatymo jau yra baigtas ir artimiausiu metu bus registruotas, ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak ministerijos vadovo, įstatymo projektas artimiausiu metu pasieks Vyriausybę ir bus įregistruotas. Be to, ministras pažymėjo esantis įsitikinęs, kad įstatymo projektas sulauks reikalingo palaikymo Seime. Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.

Seime priesaiką davė į parlamentą grįžusi dirbti konservatorė Angelė Jakavonytė. Ji Seime dirbs vietoje plataus masto korupcijos byloje figūruojančio Kazio Starkevičiaus, kuris atsisakė turėto mandato. Apie sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato K. Starkevičius praėjusią savaitę pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutraukė jo įgaliojimus. VRK informavo, jog K. Starkevičius 2024 m. į Seimą buvo išrinktas daugiamandatėje apygardoje, tad parlamentaro mandatas suteikiamas pirmai už sąrašo per rinkimus likusiai konservatorių atstovei A. Jakavonytei. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad sostinės centre esančių Maskvos namų griovimas savivaldybei nieko nekainuotų, jeigu Seime būtų pakeistas Labdaros ir paramos įstatymas. Tam reikėtų pakeisti įstatymo formuluotę, kad paramos gavėjo statusą turinčios įstaigos, šiuo atveju – Statybų inspekcija, turėtų teisę paramą priimti ne tik paslaugų, bet ir darbų forma, tokiu atveju griovimo darbams nereikėtų skelbti viešojo konkurso. Projekto griovimo darbais nuosavomis lėšomis susidomėjo keletas didžiųjų statybos bendrovių – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ bei „Hiltus“. Įmonių vadovai teigė, nors kol kas nėra aišku, kaip konkrečiai projektas galėtų būti finansuojamas, to negalėtų daryti tik viena įmonė, nes jai tai neapsimokėtų. Reaguodama į mero kritiką, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigė nuosekliai vykdanti teismo sprendimą dėl neteisėtai pastatytų Maskvos namų griovimo, organizuojanti tam reikalingus procesus, bet konkrečiai nenurodė, ar tuo atveju, jeigu Seime būtų pakeistas įstatymas, pastatas galėtų būti griaunamas neskelbiant viešojo konkurso.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog, Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) nusprendus šalims atverti galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų, Lietuva galėtų atlaisvinti iki 57 mln. barelių arba 80 tūkst. tonų kuro atsargų. Ministro teigimu, artimiausiu metu bus siekiama nuspręsti, kokiu būdu ir kiek per 90 dienų į rinką galėtų būti atlaisvinama atsargų tam, kad būtų pasiektas didžiausias poveikis kuro kainoms. Šis Lietuvos sprendimas bus derinamas su kitomis Baltijos šalimis, gali būti būti priimtas kitą savaitę. Premjerė Inga Ruginienė, kuri anksčiau šią savaitę iškėlė idėją įvesti kuro kainų „lubas“, teigė, jog TEA sprendimas yra pirmas žingsnis link kuro kainų suvaldymo. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tuo metu tikino, jog kuro kainų „lubų“ įvedimas dabar būtų per daug skubotas ir pasiūlė dabar svarstyti laikiną degalų akcizų mažinimą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) vertina gautą informaciją apie „Nemuno aušros“ parlamentaro Aido Gedvilo balsavimus, kurie galėjo lemti degalinių tinklui „Jozita“ palankių sprendimų priėmimą. Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigė nuolat vertinanti visus turimus ir mokesčių mokėtojų deklaruotus duomenis, analizuoja informaciją, gautą iš trečiųjų šaltinių, taip pat ir gyventojų pranešimus bei viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, o dėl konkrečių priemonių sprendžia pagal poreikį. Šią savaitę tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ paskelbtas tyrimas parodė, jog A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“. Vėliau, 2016 m., jos už mažesnę kainą buvo parduotos degalinių tinklui „Jozita“.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Tęsiantis JAV ir Izraelio karinei operacijai Irane, o Teheranui atakuojant taikinius Persijos įlankos regione, Irako valdžios institucijos pranešė, kad per išpuolį prieš du naftos tanklaivius netoli šios šalies krantų žuvo mažiausiai vienas įgulos narys. Irako uostų bendrovės „General Company for Ports“ atstovas pridūrė, kad 38 žmonės buvo išgelbėti, dingusių asmenų paieška ketvirtadienį ryte buvo tęsiama. Įgulų narių tautybės nenurodytos, tačiau pranešama, kad vienas iš dviejų laivų plaukiojo su Maltos vėliava. Naftos tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauryje – vandens kelyje, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos – tebėra beveik visiškai uždarytas, o Iranas pažadėjo, kad kol tęsis karas su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, iš Persijos įlankos nebus eksportuojama nė litro naftos. JAV energetikos sekretorius savo ruožtu pareiškė, kad amerikiečių karinės pajėgos kol kas nėra pasirengusios lydėti tanklaivių šio sąsiauriu, apie ką keliskart buvo užsiminęs JAV prezidentas.

Karas Artimuosiuose Rytuose sukelia didžiausią istorijoje naftos tiekimo šoką, perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Už pasaulio energijos rinkas atsakinga TEA teigė, kad 13 dienų trunkančio karo sukelti naftos tiekimo sutrikimai pranoksta tuos, kurie buvo fiksuoti XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Persijos įlankos valstybių bendra naftos gavyba sumažėjo mažiausiai 10 mln. barelių per dieną ir „nėra jokių karo veiksmų deeskalacijos požymių“, pridūrė TEA. Jos šalys narės trečiadienį susitarė atverti 400 mln. barelių naftos rezervų – tai didžiausias kada nors rinkai pateiktas jų kolektyvinių atsargų kiekis. Tačiau šis TEA ėjimas neišsklaidė baimių dėl energijos tiekimo sutrikimų, naftos kainos toliau kyla, o nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis užpuolė Iraną, bazinės naftos kainos išaugo 40-50 proc.

Rusijos prezidento pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas susitiko su JAV derybininkais Floridoje. Tai buvo pirmosios derybos tarp Maskvos ir Vašingtono nuo karo Irane pradžios. K. Dmitrijevas šį susitikimą vadino „produktyviu“ ir tikino, esą Vašingtonas „pradeda geriau suprasti“ Rusijos naftos svarbą. Sankcijas kai kuriems jūroje esantiems Rusijos naftos produktams sušvelninusios JAV prezidento administracijos atstovas Chrisas Wrightas pabrėžė, kad minėta nafta jau buvo jūroje ir pakeliui į Kiniją, todėl leidimas Indijai ją įsigyti anaiptol nereiškia sankcijų Rusijai švelninimo.

Kinijos liaudies kongresas patvirtino naują penkmečio planą ir prieštaringai vertinamą „etninės vienybės“ įstatymą. Plane skiriamas ypatingas dėmesys tokiems sektoriams kaip robotika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai, Kinijai siekiant stiprinti savo technologinius pajėgumus. Jame taip pat numatyti tikslai didinti vartojimą ir gerinti gyvenimo kokybę, siekiant spręsti struktūrines problemas kaip visuomenės senėjimas ir silpna vidaus paklausa. Beveik vienbalsiai priimtas „Etninės vienybės ir pažangos skatinimo“ įstatymas įpareigoja mokyklose naudoti mandarinų (standartinę kinų) kalbą ir nustato, kad tėvai turėtų mokyti savo vaikus gerbti Komunistų partiją. Žmogaus teisių aktyvistai reiškia susirūpinimą, kad šis įstatymas sukuria teisinį pagrindą pateisinti priespaudą ir priverstinę asimiliaciją.

Vašingtonas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo Irano futbolo rinktinę, kad jos narių „gyvybei ir saugumui“ iškiltų pavojus, jei jie dalyvautų Šiaurės Amerikoje vyksiančiame pasaulio futbolo čempionate.

D. Trumpo komentarai pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai jis FIFA vadovui Gianni Infantino pasakė, kad Irano futbolininkai bus laukiami nepaisant karo Artimuosiuose Rytuose.

„Irano nacionalinė futbolo rinktinė yra laukiama Pasaulio futbolo čempionate, tačiau aš tikrai nemanau, kad jiems ten derėtų būti, dėl jų pačių gyvybės ir saugumo“, – rašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.

Karas, vasario 28 d. prasidėjęs JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, sukėlė abejonių dėl pastarojo dalyvavimo šią vasarą vyksiančiame pasaulio vyrų futbolo čempionate, kurį kartu rengia Kanada, Meksika ir JAV.

Pasaulinės futbolo federacijos vadovas G. Infantino anksčiau šią savaitę sakė, kad per susitikimą su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose jie aptarė „dabartinę padėtį Irane“.

„Prezidentas Trumpas pakartojo, kad Irano rinktinė, žinoma, yra kviečiama dalyvauti turnyre Jungtinėse Valstijose“, – rašė jis po susitikimo antradienį.

G. Infantino gruodį įsteigė FIFA taikos prizą ir įteikė jį D. Trumpui.

Jo komentarai buvo pirmas kartas, kai futbolo vadovas sureagavo į Artimuosiuose Rytuose vykstantį karą.

Šią savaitę D. Trumpas pasisakė dėl Australijoje viešinčių Irano futbolininkių atvejo ir paragino joms suteikti prieglobstį.

Futbolininkės baiminosi, kad už tai, jog prieš Azijos taurės varžybas negiedojo nacionalinio himno, namuose gali sulaukti keršto.

Vėliau Australija sutiko suteikti prieglobstį penkioms žaidėjoms, kurios nusprendė pasilikti.

Ričmondas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį per šaudynes Senosios dominijos universitete (angl. Old Dominion University) pietinėje JAV Virdžinijos valstijoje buvo sužeisti du žmonės, pranešė ši švietimo įstaiga. Skelbiama, kad šaulys – negyvas.

Šaulys paleido ugnį viename universiteto miestelio, įsikūrusio Norfolke, pastate ir sužalojo du žmones, pareiškime teigė universitetas. Nukentėjusieji buvo išgabenti į ligoninę. Pasak universiteto, policija ir gelbėjimo tarnybų personalas „reagavo nedelsiant“ ir „šaulys dabar yra negyvas“.

Universitetas nurodė, kad paskaitos likusią dienos dalį buvo sustabdytos.

Šaudynės švietimo įstaigose yra šokiruojamai dažnas reiškinys Jungtinėse Valstijose, kur ginklų yra daugiau nei žmonių, o net ir galingų karinio stiliaus šautuvų įsigijimo taisyklės yra negriežtos.

Haga, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorai ketvirtadienį pranešė pradėję tyrimą dėl įtariamų Baltarusijos valdžios nusikaltimų žmoniškumui, nukreiptų prieš Lietuvoje gyvenančius opozicijos veikėjus.

Lietuva tapo prieglobsčiu dešimtims tūkstančių baltarusių, palikusių savo tėvynę po to, kai Minsko valdžia 2020 m. jėga numalšino protestus prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.

2024 m. rugsėjį Lietuva paragino Hagoje įsikūrusį TBT pradėti tyrimą, nes, jos teigimu, kai kurie įtariami nusikaltimai buvo įvykdyti jos teritorijoje.

TBT prokuratūra ketvirtadienį pareiškė nustačiusi „rimtą pagrindą manyti, kad nusikaltimai Teismo jurisdikcijoje buvo įvykdyti“.

Įtariami nusikaltimai, kurie bus tiriami, apima deportaciją bei persekiojimą vykdant deportaciją ir buvo įvykdyti „bent iš dalies Lietuvos teritorijoje“, nurodė prokuratūra.

„Yra rimtas pagrindas manyti, kad šie nusikaltimai buvo įvykdyti kaip plataus masto ir sistemingo puolimo prieš civilius gyventojus dalis“, – sakė prokuroras.

Baltarusija nuolat prievarta deportuoja iš kalėjimų paleistus politinius kalinius, dažniausiai į Lietuvą, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį išsiuntė Nobelio premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Pernai rugsėjį Minskas taip pat bandė jėga deportuoti į Lietuvą opozicijos veikėją Mykolą Statkevičių, tačiau šis atsisakė kirsti sieną ir pėsčiomis grįžo į Baltarusiją, ten buvo grąžintas į kalėjimą ir šių metų vasarį paleistas dėl sveikatos būklės.

Baltarusijos opozicijos veikėjai tremtyje nuolat praneša, kad užsienyje jiems grasina Minsko KGB saugumo tarnybos.

Teisių gynimo organizacijos „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1 139 politiniai kaliniai.

Baltarusija nėra TBT narė, todėl jo jurisdikcijai nepriklauso ten įvykdyti nusikaltimai, tačiau įtariami nusikaltimai Lietuvoje patenka į šio teismo jurisdikciją.

Tuometinė Lietuvos teisingumo ministrė kreipimosi metu sakė besitikinti, kad TBT, atlikęs tyrimą, išduos A. Lukašenkos arešto orderį.

Tai įvyktų tik tuo atveju, jei prokuroro tyrimas parodytų esant pakankamą pagrindą prašyti arešto orderio, kurį tada turėtų išduoti TBT teisėjai.