Jeruzalė, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi trečiadienį Jeruzalėje įstatymų leidėjams pareiškė, kad jo šalis „tvirtai“ palaiko Izraelį po „Hamas“ išpuolio 2023 m. spalio 7 d.

N. Modi per dviejų dienų vizitą, kurio tikslas yra sustiprinti ryšius prekybos ir gynybos srityse ir kuris susilaukė kritikos strėlių Indijoje, taip pat susitiko su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.

„Reiškiu giliausią Indijos žmonių užuojautą dėl kiekvienos prarastos gyvybės ir kiekvienos šeimos, kurios pasaulis buvo sugriautas per barbarišką „Hamas“ teroristinį išpuolį spalio 7-ąją“, – žydų valstybės parlamente Knesete sakė N. Modi.

„Mes jaučiame jūsų skausmą, sielvartaujame kartu su jumis. Indija tvirtai ir būdama visiškai įsitikinusi palaiko Izraelį šią akimirką ir po jos“, – teigė jis.

Sakydamas kalbą, N. Modi aiškiai nepaminėjo dešimčių tūkstančių palestiniečių, kurie žuvo Gazos Ruože per daugiau kaip dvejus metus trukusį Izraelio ir „Hamas“ karą. Tačiau jis pažymėjo, kad Indija „remia visas pastangas, kurios prisideda prie ilgalaikės taikos ir stabilumo regione“.

N. Modi Izraelio įstatymų leidėjams taip pat sakė, kad jo šalies ekonomikos augimas ir Izraelio lyderystė technologinių naujovių srityje paklojo „natūralų pagrindą mūsų į ateitį orientuotai partnerystei“.

„Įžvelgiu daug sinergijos tokiose srityse, kaip kvantinės technologijos, puslaidininkiai ir dirbtinis intelektas“, – pridūrė jis.

Tai antrasis N. Modi, kaip ministro pirmininko, vizitas Izraelyje nuo tada, kai jis atėjo į valdžią 2014 m.

„Tikra draugystė“

Anksčiau trečiadienį Izraelio Ben Guriono oro uoste buvo ištiestas raudonas kilimas, o B. Netanyahu sveikindamasis apkabino N. Modi, kai šis išlipo iš lėktuvo.

„Abu lyderius sieja ypatingi ir asmeniniai santykiai“, – tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše teigė B. Netanyahu biuro atstovė Shosh Bedrosian.

„Izraelio ir Indijos ryšys yra galingas aljansas, nes mes esame naujovių, saugumo ir bendros strateginės vizijos partneriai“, – pridūrė ji.

B. Netanyahu biuras nurodė, kad abu dešiniųjų pažiūrų lyderiai po priėmimo ceremonijos surengė privatų susitikimą, o Izraelio premjeras išgyrė „tikrą draugystę“.

N. Modi „X“ paskyroje susitikimą pavadino „puikiu“.

„Aptarėme įvairias temas, kurių tikslas yra sustiprinti dvišalius mūsų šalių santykius“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad abu lyderiai „išsamiai pasikalbėjo apie svarbiausius įvykius regione“.

N. Modi vizito metu taip pat turėtų susitikti su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu.

Naujasis Delis nuolat plėtė bendradarbiavimą su Izraeliu gynybos, žemės ūkio, technologijų ir kibernetinio saugumo sektoriuose, tuo pačiu derindamas diplomatinius interesus Artimuosiuose Rytuose.

Pirmadienį Naujajame Delyje prasidėjo derybos dėl Indijos ir Izraelio laisvosios prekybos susitarimo, pareiškime nurodė Indijos vyriausybė ir pažymėjo, kad prekyba prekėmis 2024–2025 m. pasiekė 3,62 mlrd. JAV dolerių (apie 3 mlrd. eurų).

Visapusiški abiejų šalių diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1992 m. Santykiai sustiprėjo, kai 2014 m. į valdžią atėjo nacionalistas N. Modi.

Kritika Indijoje

N. Modi, kaip ministras pirmininkas, pirmą kartą viešėjo Izraelyje 2017 m., o B. Netanyahu kitais metais surengė atsakomąjį vizitą Indijoje.

2023 m. Naujajame Delyje buvo pristatyti grandioziniai Indijos, Artimųjų Rytų ir Europos ekonominio koridoriaus planai, kuriuose numatyta sujungti geležinkelius, uostus, elektros, duomenų tinklus ir vamzdynus, be kita ko, per Saudo Arabiją ir Izraelį.

Šiuos planus sustabdė „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7-ąją, į kurį žydų valstybė atsakė Gazos Ruože pradėdama niokojantį karą.

Praėjus keliems mėnesiams po 2017-aisiais surengto vizito Izraelyje, N. Modi nuvyko į Ramalą, kurioje dirba Palestinos savivalda.

Jo dabartinis vizitas susilaukė kritikos Indijoje.

Aukšto rango Kongreso partijos veikėja Priyanka Gandhi, kuri yra opozicijos lyderio Rahulo sesuo, trečiadienį socialiniuose tinkluose parašė, kad tikisi, jog N. Modi, kreipdamasis į Izraelio parlamentą, paminės „tūkstančių nekaltų vyrų, moterų ir vaikų nužudymą Gazos Ruože“.

Indijoje, kuri yra daugiausiai gyventojų turinti pasaulio valstybė, daugumą sudaro induistai, tačiau apie 220 mln. indų yra musulmonai.

Vienas didžiausių Indijos konglomeratų „Adani Group“ valdo Izraelio Haifos uostą, o Izraelio karinės bepiločių orlaivių technologijos atliko labai svarbų vaidmenį per Indijos susirėmimus su Pakistanu 2025 m. gegužę.

Oslas, vasario 25 d. (dpa-ELTA). Norvegijos karalius Haraldas V dar kelias dienas turės likti ligoninėje Ispanijos Tenerifės saloje stebėjimui ir tolesniam gydymui, pareiškime, kurį trečiadienį paskelbė karališkieji rūmai, pranešė jo gydytojas.

Teigiama, kad 89-erių monarcho bendra sveikatos būklė yra gera ir jis gerai reaguoja į gydymą. Karalius antradienį per privačias atostogas Tenerifėje, kurias leido su 88-erių karaliene Sonja, dėl infekcijos ir dehidratacijos buvo paguldytas į vietos universitetinę ligoninę. Jo asmeninis gydytojas Bjørnas Bendzas trečiadienį atvyko į Kanarų salas ir informavo, kad infekcija kilo dėl uždegimo Haraldo kojoje. 

„Kai žmogus, kuriam yra beveik 90 metų, paguldomas į ligoninę dėl infekcijos, tai yra rimta“, – pareiškime tvirtino B. Bendzas. Jis paaiškino, kad todėl reikia gerai įvertinti karaliaus sveikatos būklę prieš išrašant jį iš ligoninės, net jei jo būklė šiuo metu stabili.

Haraldas yra vyriausias soste sėdintis monarchas Europoje. Prieš kelias dienas jis atšventė 89-ąjį gimtadienį. Jis kartu su karaliene privačiai nuvyko į Tenerifę ten praleisti žiemos atostogas.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Haraldas atostogų metu buvo išgabentas į ligoninę. 2024 m. jis turėjo būti hospitalizuotas per viešnagę Malaizijoje, kur jam buvo įsodintas laikinas širdies stimuliatorius.

Budapeštas, vasario 25 d. (ELTA). Vengrija dislokuos karius ir įrangą, kad apsaugotų pagrindinę energetikos infrastruktūrą potencialios grėsmės, kurią, pasak ministro pirmininko Viktoro Orbano, kelia Ukraina, akivaizdoje, trečiadienį pareiškė Vengrijos lyderis, taip paaštrindamas įtampą, susijusią su sutrikdytu rusiškos naftos tranzitu, praneša „The Kyiv Independent“.

Tokių veiksmų imamasi jau kelias savaites tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Kyjivo ir Budapešto, kuri išaugo po to, kai sausio pabaigoje po Rusijos smūgių į Ukrainos energetikos infrastruktūrą nutrūko tiekimas naftotiekiu „Družba“. Šiuo vamzdynu į Vengriją ir Slovakiją tiekiama rusiška nafta.

„Ką tik baigėsi gynybos tarybos posėdis, kurį sušaukiau dėl Ukrainos naftos blokados“, – sakė V. Orbanas. Anot jo, „nuo sausio 27 d. į Vengriją naftotiekiu „Družba“ neteka nafta“.

„Matau, kad Ukraina rengia tolesnius veiksmus, kuriais siekiama sutrikdyti Vengrijos energetikos sistemos veikimą. Nurodžiau sustiprinti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros apsaugą“, – tvirtino jis.

Premjero teigimu, Vengrija planuoja dislokuoti kariškius ir įrangą šalia pagrindinių objektų, o policija stiprins patruliavimą aplink elektrines, skirstymo stotis ir valdymo centrus.

Vengrija ir Slovakija, kurios vis dar yra priklausomos nuo rusiškos naftos, kaltina Kyjivą tranzito stabdymu dėl politinių priežasčių, tačiau Ukraina savo ruožtu pažymi, kad sutrikimus lėmė Rusijos atakos. Ginče jau buvo imtasi atsakomųjų veiksmų – Budapeštas ir Bratislava vasario 18 d. nutraukė dyzelino eksportą į Ukrainą, o Vengrija užblokavo naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.

V. Orbanas, kuris dažnai yra laikomas artimiausiu Kremliaus sąjungininku ES, ne kartą kritikavo Ukrainą ir paprieštaravo jos siekiui įstoti į bloką. Naujausios jo pastabos nuskambėjo prieš balandžio mėnesį Vengrijoje vyksiančius rinkimus, kuriuose jam iššūkį mes opozicijos lyderis Peteris Magyaras.

Naujausi jo komentarai Kyjive plačiai laikomi jo rinkimų kampanijos dalimi, o jais siekiama pavaizduoti Ukrainą kaip tariamą Vengrijos priešininkę, kad būtų galima sutelkti paramą šalies viduje.

Vilnius, vasario 25 d. (ELTA). „Artea“ banko grupė per 2025-uosius metus uždirbo 60,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 23 proc. mažiau nei 2024 m. Tuo metu grupės pajamos mažėjo 6 proc. ir siekė 189,9 mln. eurų, trečiadienį per Vilniaus „Nasdaq“ biržą skelbia „Artea“ .

Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus augo 6 proc. ir viršijo 30,9 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos mažėjo 14 proc. ir siekė 138,3 mln. eurų.

„2025 metais išlaikėme tvarų augimo tempą. Nors praėjusius metus ambicingai pradėjusi Lietuvos ekonomika antrą pusmetį kiek sulėtino apsukas, bendrai vartotojų ir verslo lūkesčiai, o kartu vartojimas ir investicijos, augo“, – pranešime cituojamas „Artea“ banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

„Tai atsispindi ir mūsų veiklos rezultatuose – klientams aktyviau naudojantis kasdienės bankininkystės paslaugomis, taupymo bei investavimo produktais, toliau augo grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. Taip pat didėjo finansavimo portfelis, ypač būsto paskolų, kurias paskatino paskolų refinansavimo pokyčiai bei vartotojams palankios bazinių palūkanų tendencijos“, – teigia jis.

Skelbiama, jog per visus metus paskolų portfelis bendrai padidėjo 8 proc. arba 279 mln. eurų ir viršijo 3,71 mlrd. eurų – verslo paskolų portfelis per metus augo 6 proc. (108 mln. eurų) ir viršijo 1,9 mlrd. eurų, būsto paskolų portfelis – 14 proc. (126 mln. eurų) ir viršijo 1 mlrd. eurų. 

Skelbiama, jog didžiausią įtaką verslo paskolų portfelio augimui turėjo atsinaujinančios energetikos sektorius, transporto sektorius bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius.

Tuo metu klientų indėlių portfelis per metus išaugo 17 proc., arba 564 mln. eurų, ir pasiekė 3,96 mlrd. eurų, indėlių iki pareikalavimo – 30 proc. (474 mln. eurų) iki 2,07 mlrd. eurų, terminuotųjų indėlių portfelis – 5 proc. (88 mln. eurų) iki 1,88 mlrd. eurų.

„Artea“ banko veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį pernai siekė 78,1 mln. eurų – 27 proc. mažiau nei prieš metus, kai siekė 107,3 mln. eurų.

Grupės išlaidų ir pajamų santykis metų pabaigoje buvo 58,8 proc., kai (2024 m. – 47,1 proc.), o nuosavo kapitalo grąža – 10,4 proc. (2024 m. – 14 proc.).

Pernai „Artea“ pritraukė 18 proc. daugiau naujų verslo klientų nei 2024 m., o bendras verslo klientų skaičius išaugo 2 proc. 

Siūloma paskirstyti ikim70 proc. 2025 m. grynojo pelno – 50 proc. dividendais ir iki 20 proc. savoms akcijoms įsigyti, kad tai sumažintų kapitalą bei suteiktų akcijų, kaip dalį atidėto kintamojo atlygio, darbuotojams.

Tai turės patvirtinti eilinis visuotinis banko akcininkų susirinkimas.

2025 m. „Artea Asset Management“ antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas augo 11 proc. ir pasiekė 1,3 mlrd. eurų. Trečiosios pakopos pensijų fondų turtas per metus didėjo 24 proc. Be to, praėjusiais metais bankas išplatino 240 mln. eurų vertės viešų ir privačių obligacijų emisijų.

Bendrasis banko turtas per metus išaugo 23 proc. ir viršijo 6 mlrd. eurų.

Šiemet bankas planuoja tęsti verslo finansavimo plėtrą gamybos, prekybos, atsinaujinančios energetikos ir transporto sektoriuose. 

Vašingtonas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį prieš naują derybų, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos invaziją, ratą pasikalbėjo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, naujienų agentūrą AFP informavo vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Išsamesnės informacijos apie pokalbį telefonu kol kas nebuvo. 

Jis įvyko likus dienai iki Ukrainos derybininko Rustemo Umerovo susitikimo su JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu Ženevoje ir prieš naujas trišales derybas su Rusija, kurių laukiama kovo pradžioje.

Ciurichas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Šveicarijos policija pranešė, kad trečiadienį du žmonės buvo nesunkiai sužeisti ir keli pastatai apgadinti, kai bandymas atsikratyti kelių šimtų kilogramų sprogmenų netyčia sukėlė didžiulį sprogimą. 

Sprogimas įvyko kaimo vietovėje, naudojamoje sprogmenims tvarkyti ir priešgaisrinės saugos mokymams, maždaug už 15 kilometrų į vakarus nuo Ciuricho, didžiausio Šveicarijos miesto, Ilnau Efretikono savivaldybėje. 

„Netrukus po 13 val. privati ​​griovimo įmonė pradėjo šalinti kelis šimtus kilogramų sprogmenų Tatšo bandymų ir mokymo centre“, – sakoma Ciuricho kantono policijos pranešime. 

„Sprogmenys, kurie turėjo degti, detonavo. Tai sukūrė kelių metrų skersmens kraterį. Smūgio banga padarė didelę žalą keliems pastatams ir slėptuvėms įvykio vietoje. Du įmonės darbuotojai patyrė nedidelių sužalojimų ir gavo medicinos pagalbą įvykio vietoje“, – pranešė policija.

Policijos pajėgos teigė gavusios kelis pranešimus apie pastatams padarytą žalą rajone už įvykio vietos, tačiau žalos mastas dar nėra įvertintas. 

Šveicarijos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose buvo matyti virš kalvos viršūnės kylantis baltas dūmų stulpas, matomas iš kelių kilometrų atstumo. Kituose vaizduose matyti pramoninis pastatas su nuplėštomis metalinėmis sienomis ir kiti pastatai su išdaužytais langais. 

Policija ir prokurorai tiria incidento priežastį. Į įvykio vietą buvo pasiųsti teismo medicinos specialistai surinkti įrodymų. 

Šveicarijos seismologijos tarnyba, įsikūrusi ETH Ciuricho universitete, pranešė, kad sprogimo stiprumas siekė 0,4 balo. 

„Ilnau Efretikono rajone įvyko aiškiai girdimas sprogimas, sukėlęs galingą garso bangą“, – savo interneto svetainėje pranešė savivaldybė. Jos pranešime sakoma, kad smūgio banga apgadino pastatus – išdužo langų stiklai, nuplėštos plytelės, bet priduriama, kad visuomenei pavojaus nėra.

Vašingtonas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį JAV viceprezidentas J. D. Vance'as paragino Iraną rimtai vertinti Vašingtono grasinimus kariniais veiksmais. Jis tai sakė kitą dieną po prezidento Donaldo Trumpo metinės kalbos, kai jis, regis, pateikė karą pateisinančius argumentus.

JAV pajėgoms telkiantis Artimuosiuose Rytuose, D. Trumpas antradienį savo kalboje Kongrese pareiškė, kad Iranas siekia sukurti raketas, galinčias smogti Jungtinėms Valstijoms. 

D. Trumpas taip pat apkaltino Islamo respubliką, kurios derybininkai ketvirtadienį Ženevoje susitiks su JAV pareigūnais, puoselėjant „piktavališkas branduolines ambicijas“ ir siekiant atkurti branduolinę programą, į kurią praėjusiais metais buvo nukreipti JAV smūgiai. 

J. D. Vance'as „Fox News“ sakė, kad D. Trumpas mėgins „tai pasiekti diplomatijos priemonėmis“, tačiau JAV prezidentas taip pat turi teisę pasitelkti karinius veiksmus. „Negalima leisti, kad beprotiškiausias ir blogiausias pasaulyje režimas turėtų branduolinių ginklų“, – pareiškė J. D. Vance'as.

„Prezidentas turi ir kitų priemonių, kad užtikrintų, jog tai neįvyks. Jis parodė norą jas panaudoti ir tikiuosi, kad iraniečiai rytojaus derybose į tai žiūrės rimtai, nes prezidentas tikrai to pageidauja“, – sakė J. D. Vance‘as. 

Jo komentarai pasirodė Jungtinėms Valstijoms paskelbus naujas sankcijas Iranui ir tęsiant „maksimalaus spaudimo“ kampaniją. 

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas anksčiau kalbėjo optimistiškai, sakė, kad derybos turi „palankią perspektyvą“, Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Araghchi ir jo komandai išvykus į Šveicariją. 

Iranas taip pat atmetė D. Trumpo teiginius apie šalies raketų programą, pavadinęs juos „dideliu melu“. 

D. Trumpas, nors teigė pirmenybę teikiantis diplomatiniam sprendimui, pirmajame savo antrosios kadencijos pranešime apie padėtį valstybėje taip pat išdėstė galimų karinių veiksmų pateisinimą. 

Lygiai tą patį 2003 m. padarė tuometinis prezidentas George'as W. Bushas, pagrindęs invaziją į Iraką. 

Savo kreipimesi D. Trumpas teigė, kad Teheranas „jau sukūrė raketas, kurios gali kelti grėsmę Europai ir mūsų bazėms užsienyje, bei toliau kuria raketas, kurios greitai pasieks Jungtines Amerikos Valstijas“. 

Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta civiliniams tikslams.

Vilnius, vasario 25 d. (ELTA). Lietuvoje numatoma įvertinti pažangios mažųjų modulinių reaktorių (MMR) technologijos BWRX-300 galimybes, skelbia Energetikos ministerija.

Kaip praneša ministerija, toks vertinimas įtvirtintas trečiadienį pasirašytame trišaliame memorandume. Jį pasirašė Ignalinos atominė elektrinė (IAE), veikianti „Altra“ vardu, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė „GE Vernova Hitachi Nuclear Energy LLC“ (GVH) bei Lenkijos įmonė „Synthos Green Energy S.A.“ (SGE).

Akcentuojama, jog dokumentas sudaro pagrindą detaliam techninių ir ekonominių galimybių įvertinimui dėl galimo šios technologijos įgyvendinimo. Vertinimo metu bus analizuojami technologiniai sprendimai, saugos ir licencijavimo reikalavimai, ekonominiai bei rinkos aspektai.

„Šis memorandumas suteikia galimybę apjungti Lietuvos branduolinės energetikos patirtį, „Altra“ specialistų kompetencijas ir pažangių mažųjų modulinių reaktorių technologijas vystančių JAV partnerių naujausias žinias įvertinant naujos kartos mažųjų modulinių reaktorių technologijų pritaikomumo galimybes Lietuvoje“, – ministerijos pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

„Nors šių technologijų perspektyvos dar tik analizės stadijoje, sistemingas vertinimas leis nustatyti, kaip tokie sprendimai galėtų prisidėti prie šalies energetinio saugumo, tvarumo ir klimatui neutralios energetikos ir ekonomikos tikslų. Atsinaujinanti energetika yra ir bus neabejotinas Lietuvos pasirinkimas, tačiau siekiant visiško klimato neutralumo 2050 metais privalome įvertinti ir šių technologijų potencialą Lietuvoje“, – tęsė jis.

BWRX-300 yra pažangus mažasis modulinis verdančio vandens reaktorius, kuriamas kaip anglies dioksido neišskiriantis elektros gamybos sprendimas. Planuojama, kad tai leis trumpinti statybos terminus, optimizuoti sąnaudas ir užtikrinti aukštus saugos standartus.

Priduriama, kad SGE, kaip bendras investuotojas kartu su GVH, turi išskirtinę teisę plėtoti šią technologiją didžiojoje dalyje Vidurio ir Rytų Europos ir gali suteikti prieigą prie standartinio projekto, pirminės saugos analizės ataskaitos (PSAR) bei kitų licencijavimui ir įgyvendinimui reikalingų dokumentų. Šio tipo reaktorius jau statomas Kanadoje.

Mažųjų modulinių reaktorių plėtra taip pat dera su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslais – iki 2050 metų Lietuvą paversti visiškai energetiškai nepriklausoma ir klimatui neutralia valstybe.  

Pažymima, kad pagal 2025 m. atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenis, 57 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina branduolinės energetikos perspektyvas per artimiausius 20 metų. 

Madridas, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Ispanijos policija pranešė, kad Vokietijoje suimtas įtariamas buvusio prorusiško Ukrainos įstatymų leidėjo, nušauto pernai prie privačios mokyklos Madride, žudikas. 

51 metų Andrijus Portnovas buvo nušautas 2025 m. gegužę prie Amerikos privačios mokyklos Pozuelo de Alarkone, turtingame Madrido priemiestyje, atvežęs savo vaikus. 

Ispanijos policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Vokietijos federaline policija, suėmė įtariamą šaulį Heinsberge netoli Nyderlandų sienos, sakoma Ispanijos policijos pranešime. Kada tai įvyko, jame nepasakyta.

A. Portnovas buvo prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, kai Ukrainos prezidentas buvo Viktoras Janukovyčius, Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, 2014 m. pabėgęs į Rusiją per proeuropietiškus protestus Ukrainoje. 

Jungtinės Amerikos Valstijos 2021 m. įvedė A. Portnovui sankcijas dėl įtariamos korupcijos ir teigė, kad jis pasinaudojo savo įtaka teismų sistemoje ir teisėsaugoje, kad nusipirktų prieigą prie Ukrainos teismų ir pakenktų reformų pastangoms. 

A. Portnovas gyveno Rusijoje ir Austrijoje, o po prezidento Volodymyro Zelenskio išrinkimo grįžo į gimtąją šalį. 

Pasak žiniasklaidos, jis pasinaudojo savo ryšiais valdžios sferose ir 2022 m. pabėgo iš Ukrainos, nepaisant draudimo šaukiamo amžiaus vyrams išvykti iš šalies, kai Rusija pradėjo invaziją.

Iš pradžių pareigūnai sakė, kad nužudymas gali būti susijęs su organizuotu nusikalstamumu.

Kyjivas, vasario 25 d. (Ukrinform-ELTA). Pagal Nanseno programą Norvegija šiais metais Ukrainai suteiks 9 mlrd. JAV dolerių paramą kariniams ir civiliniams poreikiams, „Telegram“ žinutėje pranešė Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.

„Norvegija šiems metams Ukrainai skiria 9 mlrd. dolerių finansavimą. Tai dar vienas karinės ir civilinės pagalbos Ukrainai paketas pagal Nanseno programą“, – sakoma premjerės pranešime. 

Pasak J. Svyrydenko, apie tai paskelbta trečiadienį, kai Kyjive lankėsi Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre. Ukrainos vyriausybės vadovė pabrėžė, kad naujasis pagalbos paketas tęsia partnerystę su Norvegija, vienu iš didžiausių įnašų prisidėjusia ir prie PURL iniciatyvos, skirtos sustiprinti Ukrainos oro gynybą. 

Energetinis saugumas buvo viena iš svarbiausių temų per susitikimą trečiadienį.

„Norvegijos pagalba importuojant dujas, jos įnašai į Energetikos paramos fondą ir dotacijos yra nepaprastai svarbios. Norvegija teikia paskirstyto generavimo įrangą, kuri veiks „Naftogaz“ grupės objektuose. Taip pat aptarėme perspektyvius investicinius projektus, kurie galėtų būti remiami pasitelkiant „Norfund“ priemones“, – pridūrė J. Svyrydenko. 

Sausio pradžioje ministrė pirmininkė J. Svyrydenko susitiko su Norvegijos užsienio reikalų ministru Espenu Barthu Eide ir perdavė sutartą sąrašą įrangos, reikalingos remontui po Rusijos atakų ir tolesniam Ukrainos energetinio atsparumo stiprinimui.

Sofija, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Laisvosios Europos radijas kovo 31 d. nutrauks transliaciją Bulgarijoje dėl JAV finansavimo stokos, trečiadienį pranešė du darbuotojai. Prieš tai panašus pranešimas buvo paskelbtas Rumunijoje. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusiais metais sustabdė Laisvosios Europos/Laisvės radijo (RFE/RL) finansavimą, taip pat ir kitų JAV transliuotojų finansavimą, vykdydamas savo kampaniją sumažinti vyriausybės išlaidas. 

Bulgarijos „Svobodna Evropa“ komanda aktyviai ieško sprendimo, kuris leistų toliau transliuoti auditorijai, sakė vienas iš šaltinių, prašęs neskelbti jo pavardės, kol nėra oficialaus pranešimo.

RFE rumunų kalba transliuojanti tarnyba taip pat pranešė, kad bus uždaryta kovo 31 dieną. 

„Tai tikrai bloga žinia. Ir ne tik man ir mano kolegoms“, – anksčiau šį mėnesį feisbuke parašė Laisvosios Europos radijo Rumunijoje direktorė Elena Vijulie Tanase. 

Žiniasklaidos priežiūros organizacija „Žurnalistai be sienų“ pareiškė apgailestaujanti dėl uždarymų, „turėsiančių neigiamą poveikį piliečių teisei į patikimą informaciją“, ypač mažai nepriklausomos žiniasklaidos turinčioje Bulgarijoje.

RFE redakciją Bulgarijoje sudaro apie 15 žurnalistų, jos vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose dažnai sulaukia dešimčių tūkstančių peržiūrų. 

Lapkritį Laisvosios Europos radijas vengrų kalba pranešė, kad užsidaro JAV pasaulinės žiniasklaidos agentūros (USAGM) nurodymu. 

D. Trumpo administracija pernai lapkritį pareiškė, kad uždarys „Szabad Europa“ Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano prašymu, pateiktu per nacionalisto lyderio vizitą Vašingtone.

Bulgarija ir Rumunija buvo tarp pirmųjų šalių, kuriose 1950 m. įkurta RFE/RL pradėjo transliuoti. Šaltojo karo metu radijo stotis, kurią iki aštuntojo dešimtmečio pradžios iš dalies finansavo Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), atliko svarbų vaidmenį skleidžiant informaciją už geležinės uždangos, nepaisant pakartotinių komunistinės valdžios bandymų blokuoti jos signalą ir žurnalistų persekiojimo. 

Bulgarų kalba transliuojamos programos buvo nutrauktos 2004 m., o rumunų kalba – 2008 m., bet 2019 m. abiejose šalyse buvo atnaujintos.