Vilnius, rugsėjo 6 d. (ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų  (JAV) specialusis pasiuntinys stebėsenos ir kovos su antisemitizmu klausimais, rabinas Yehuda Kaplounas paragino Lietuvą atsisakyti planų buvusiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įrengti konferencijų centrą.

Rugpjūčio 10 dieną kultūros ministrui Lukui Alsiui adresuotame laiške JAV diplomatas paragino ministrą priešintis Seimo rezoliucijai dėl buvusių rūmų panaudojimo ir nutraukti planus žydų kapinių teritorijoje įrengti konferencijų centrą ar kitą komercinę ar kultūrinę įstaigą.

„Kapinės yra šventa vieta visai žmonijai. Jokia save gerbianti vyriausybė, institucija ar bendruomeninė organizacija, teigianti, kad atstovauja žydų piliečių interesams, negali leisti jų išniekinti. Raginu jus pasipriešinti parlamentinei rezoliucijai ir atmesti bet kokius bandymus plėtoti šią šventą vietą pasaulietiniams tikslams“, – laiške rašė Y. Kaplounas.

Kartu jis akcentavo, kad bet koks mėginimas išniekinti šias kapines, ne tik užtrauks Lietuvos Vyriausybei gėdą, bet ir sulauks pasipriešinimo.

„Raginu Lietuvą šiuo svarbiu klausimu stoti kartu su savo žydų bendruomenėmis“, – pažymėjo JAV diplomatas.

ELTA primena, kad pavasarį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris būtų pritaikytas kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams.

Be to, 23 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė yra įregistravusi rezoliucijos projektą „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“. 

Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius.

Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.

Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. 

Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo. 

1971 metais ant Šnipiškių senųjų žydų kapinių pastatyti Sporto rūmai jau ilgą laiką stovi nenaudojami, o nuo 2015 m. bręsta idėja juos paversti Kongresų rūmais. Tai žydų bendruomenėje buvo ir vis dar yra vertinama prieštaringai.

Preliminariais Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimais, Sporto rūmuose žadamas konferencijų centras kasmet galėtų sugeneruoti iki 133 mln. eurų ir sukurtų iki 1,2 tūkst. darbo vietų įvairiuose sektoriuose – nuo logistikos iki renginių organizavimo.

Ženeva, rugsėjo 6 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį prie Freddie Mercury‘io paminklo Montrė mieste susirinko tūkstančiai grupės „Queen“ gerbėjų, kurie dainavo, džiūgavo ir linksminosi, švęsdami buvusio legendinio britų dainininko 80-ąjį gimtadienį.

Vilkėdami ekstravagantiškus drabužius, atkartojančius F. Mercury‘io sceninius kostiumus, gerbėjai grupės lyderio pagerbti susirinko Šveicarijos mieste, kuriame jis ieškojo ramybės paskutiniais savo gyvenimo metais ir įrašė paskutines vokalo partijas.

„Tai ypatingas gimtadienis, todėl tiesiog privalai pasistengti atvykti ir atšvęsti viską, kas susiję su Freddie“, – sakė iš Kanberos atvykusi Sonia.

Gerbėjai suvažiavo iš pačių įvairiausių kampelių – nuo Australijos iki Japonijos, ir net iš Felthamo gyvenamojo rajono netoli Londono Hitrou oro uosto, į kurį F. Mercury‘o parsų tautybės šeima persikėlė 1964 metais, pabėgusi nuo Zanzibaro revoliucijos.

1996 metais iškilusi ir į Ženevos ežerą žvelgianti bronzinė F. Mercury‘io statula, vaizduojanti jį triumfuojančia poza, buvo papuošta balionais, gėlėmis ir gerbėjų paliktais linkėjimais.

Po to, kai F. Mercury‘is 1991 m. mirė nuo bronchinės pneumonijos, kurią sukėlė AIDS, grupės „Queen“ palikimas ir unikalus dainininko talentas tapo tik dar labiau vertinami.

Grupė patenka tarp perkamiausių visų laikų muzikos atlikėjų pasaulyje, o didžioji dalis įrašų buvo parduota jau po dainininko mirties jam būnant 45-erių.

Nauja gerbėjų karta

Grupei „Queen“ priklausė Montrė kazino įrengta įrašų studija „Mountain Studios“, kurioje ji įrašė šešis albumus.

Dabar šiose patalpose veikia „Queen“ parodų erdvė, o lankytojai patys gali išbandyti garso režisieriaus pultą.

Paleisdamas kūrinį „A Winter's Tale“, „Queen“ dainas perdainuojančios grupės „Don't Stop Queen Now“, sekmadienį užbaigsiančios šventinius renginius, gitaristas Jamesas Perkinas pasuko garso svirtelę viršun – tai paskutinė F. Mercury‘io parašyta daina, tapusi mirštančio žmogaus ode vaizdingai Montrė ramybei.

„Tokia graži, gyvenimą teigianti daina tokiu jo gyvenimo etapu“, – sakė J. Perkinas.

Gimtadienio renginys „Freddie Days“ organizuojamas nuo 2003 metų ir bėgant laikui jo mastas išaugo. 

Šio nemokamo penkių dienų renginio organizatorius savanoris Lucienas Mulleris agentūrai AFP teigė, kad jame tikimasi sulaukti nuo 14 tūkst. iki 16 tūkst. žmonių.

„Yra žmonių, kurie čia atvyksta kasmet. Pavadinčiau tai ne bendruomene, o šeima. Visi esame čia tam, kad švęstume, linksmintumėmės ir gerai praleistume laiką, – kalbėjo jis. Stengiamės pagerbti Freddie Mercury‘į palikimą mieste, kuris jam buvo labai svarbus.“ 

Oskaru apdovanotas 2018 metų biografinis filmas „Bohemian Rhapsody“ pristatė F. Mercury‘io kūrybai naują gerbėjų kartą.

Viena trylikametė mergaitė, vilkinti kultinį geltoną dainininko švarką iš 1986 metų turo „Magic Tour“, prie atlikėjo paminklo įnikusi piešė F. Mercury‘io portretą.

Julie Criddle iš Vilšyro grafystės (pietvakarių Anglija) 1977 metais dalyvavo vaizdo klipo „We Are The Champions“ filmavime, o į „Freddie Days“ renginius atvyksta jau 11 kartą.

„Čia tiek daug žmonių, kurie buvo per jauni, kad būtų galėję pamatyti „Queen“ gyvai, ir tai yra nuostabu, nes taip išsaugomas Freddie vardas“, – sakė ji. 

„Jam tai būtų labai patikę“

Gerbėjai stebino pačiais įvairiausiais F. Mercury‘io įvaizdžiais: vieni dėvėjo akinius nuo saulės iš vaizdo klipo „Invisible Man“, kiti – marškinėlius su užrašu „Flash Gordon“, treti –švarkus iš 1982 metų turo ar juodai baltas timpas iš jo 39-ojo gimtadienio proga sukurto vaizdo klipo „Living on my Own“. 

„Jo nebėra, tačiau dvasia gyva, o šis džiaugsmas ir žmogaus gyvenimo šventimas yra tiesiog fantastiškas“, – agentūrai AFP sakė Peteris Strakeris, F. Mercury‘io draugas ir kolega dainininkas.

Renginio metu taip pat vyko koncertai ir diskusijos, kurių metu be kita ko buvo aptartas novatoriškas 1988 metų F. Mercury‘io duetų albumą „Barcelona“, įrašytą kartu su ispanų operos žvaigžde Montserrat Caballe. 

„Jis būtų buvęs nustebęs, kad žmonės vis dar taip gausiai renkasi iš viso pasaulio švęsti – jam tai būtų labai patikę, jis dievino būti dievinamas! Nors jam gal ir nebūtų patikę sulaukti 80-ies“, – agentūrai AFP pasakojo kompozitorius Mike'as Moranas, kartu su F. Mercury parašęs šį albumą.

Kulminaciniu dienos akcentu tapo akimirka, kai F. Mercury‘io sesuo Kashmira Bulsara prapjovė 80-ojo gimtadienio tortą.

Gerbėjai sudainavo „Su gimimo diena“, o vakarėlis tęsėsi iki nakties.

Vilnius, rugsėjo 6 d. (ELTA). Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad Kapčiamiesčio poligono projekto įgyvendinimas Lazdijų rajone vyksta sklandžiai, o gyventojų nusiskundimų dėl proceso nėra.

Šią savaitė ministrė susitiko su Lazdijų rajono mere Ausma Miškiniene.

„Palietėme ir Kapčiamiesčio klausimą, bet daugiau kalbėjome apie kompensavimo (dėl žemės paėmimo – ELTA) tvarką ir apie tai, kaip vyksta pokalbiai su gyventojais. (...) Nusiskundimų iš gyventojų pusės nėra, o merė tiesiog informavo apie esamą situaciją“, – trečiadienį Eltai sakė I. Andriulaitytė.

Anot jos, savivaldybė su poligono įgyvendinimu susijusius klausimus sprendžia sklandžiai, nors kyla atskirų praktinių klausimų, kuriuos ministerija įsipareigojo išnagrinėti.

„Iš savivaldybės pusės – viskas sklandu. Kiti klausimai buvo susiję ir su žemės valdymu, ir su saugomomis teritorijomis. Tiesiog eiliniai darbiniai klausimai, su kuriais savivaldybė įgyvendinimo eigoje susiduria, tam tikros problemos, o mes tiesiog pasižadėjome išnagrinėti viską ir sugrįžti su atsakymais“, – teigė aplinkos ministrė.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. 

Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Dėl valdžios sprendimo steigti poligoną Kapčiamiestyje kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas – vyko protesto akcija, socialinėse medijose buvo pastebimas suaktyvėjęs pasipriešinimas sprendimui, o su tuo buvo siejama ir Rusija.

Į Kapčiamiestį diskusijoms su bendruomene vyko šalies prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras ir kiti.

Galiausiai Seimas šių metų balandį pritarė teisės aktų projektams dėl poligono steigimo Kapčiamiestyje. 

Vilnius, rugsėjo 6 d. (ELTA). Molėtų rajone, renovuojant seną namą, rasta žmogaus kaukolė ir kaulų fragmentai.

Kaip pranešė Utenos apskrities policija, juos šeštadienį Skorenikų kaime rado 1979 metais gimęs vyras.

Žmogaus kaulai buvo rasti atliekant seno namo renovaciją, po grindimis.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti     

Kyjivas, rugsėjo 6 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos Riazanės mieste dega naftos perdirbimo gamykla.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.

„Riazanė, liepsnoja naftos perdirbimo gamykla“, – rašė A. Kovalenka, prie savo įrašo pridėdamas gaisro nuotrauką.

Rugpjūčio 21 d. partizaninio judėjimo „Atesh“ kovotojai sunaikino ryšių bokštą netoli Rusijos Permės miesto, o po to Ukrainos gynybos pajėgos sudavė smūgį naftos perdirbimo gamyklai „Lukoil-Permnefteorgsintez“.

Kyjivas, rugsėjo 6 d. (Ukrinform-ELTA). Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 6 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 496 440 karių, iš kurių 1 390 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 331 priešo tanką (+3), 25 278 šarvuotąsias kovos mašinas (+5), 49 260 artilerijos sistemų (+33), 2 096 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 605 oro gynybos sistemas (+1), 441 karo lėktuvą, 355 sraigtasparnius, 2 507 antžemines robotų sistemas (+5), 501 244 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 435), 5 070 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 144 435 transporto priemones ir kuro cisternas (+392), 4 644 specialiosios įrangos vienetus.

Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.

Magdeburgas, rugsėjo 6 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Saksonijos-Anhalto žemės rinkėjai balsuoja rinkimuose, po kurių vienoje iš 16 šalies žemių pirmą kartą Vokietijos pokario istorijoje į valdžią gali ateiti kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. Grinvičo laiku (9:00 val. Lietuvos laiku). Tuo tarpu tiek šalyje, tiek už jos ribų baiminamasi, kad po šių daug dėmesio sulaukusių rinkimų absoliučią daugumą gali įgyti griežtai prieš imigrantus nusiteikę ekstremistai.

Balsavimas tęsis iki 18 val., o teisę balsuoti turi bemaž 1,7 mln. vyresnių nei 18 metų amžiaus piliečių.

Po to prasidės balsų skaičiavimas, o žemės rinkimų komisijos pirmininkas tikisi, kad preliminarūs galutiniai rezultatai bus paskelbti pirmadienį ryte.

Magdeburge rinkėjai renka naują žemės parlamentą. Pirmuoju balsu jie renka konkretų kandidatą, o antruoju – partiją. Vėliau parlamentas išrinks žemės premjerą.

Visuomenės apklausos rodo, kad AfD šioje rytinėje žemėje gerokai lenkia konservatyvius krikščionių demokratus.

Šią imigracijai prieštaraujančią partiją apklausose palankiai vertina daugiau nei 40 proc. respondentų ir ji tikisi pirmą kartą istorijoje užsitikrinti absoliučią vietų daugumą valstijos parlamente.

Tai suteiktų jai galimybę apeiti liūdnai pagarsėjusią pagrindinių partijų „ugniasienę“, užkertančią kelią bendradarbiauti su kraštutine dešine, o AfD bei jos charizmatiškasis pagrindinis kandidatas Ulrichas Siegmundas galėtų šauti tiesiai į vyriausybę.

Apklausos rodo, kad konservatyvieji krikščionys demokratai (CDU), vadovaujantys dabartinei Saksonijos-Anhalto trijų partijų koalicijai, užima antrąją vietą, gerokai atsilikdama nuo AfD, kuriai pasitarnavo daugelio gyventojų nepasitenkinimas kanclerio Friedricho Merzo vyriausybe.

Ar AfD pavyks užsitikrinti valdymo daugumą, greičiausiai priklausys nuo to, ar trijų kairės partijų – „Kairiųjų“, socialdemokratų (SPD) ir „Žaliųjų“ – sąjunga įveiks 5 proc. barjerą, būtiną vietoms parlamente gauti.

AfD reitingai apklausose auga nepaisant to, kad jos skyrių Saksonijoje-Anhalte dėl „patvirtintų“ ekstremistinių pažiūrų stebi žvalgybos tarnybos.

Partijos programoje numatyta įsteigti darbo grupę, kuri paspartintų deportacijas, atnaujinti moksleivių mainus su Rusija, steigti atskiras klases prieglobsčio prašytojų vaikams ir mokyklose uždrausti vaivorykštės spalvų vėliavas.

Jei AfD pasiektų triuškinančią pergalę, CDU atstovaujantis dabartinis žemės ministras pirmininkas Svenas Schulze būtų nušalintas iš pareigų, o 35-erių U. Siegmundas taptų jauniausiu žemės ministru pirmininku Vokietijos istorijoje.

Be to, jos pergalė sukeltų didelį sukrėtimą šalies politinėje arenoje, nes, artėjant federaliniams rinkimams, kurie turėtų vykti 2029 m., ši partija jau dabar pirmauja apklausose.

Vilnius, rugsėjo 6 d. (ELTA). Prabėgus dviem savaitėms po Lietuvą nusiaubusios audros, sekmadienį elektros vis dar neturi apie 1,4 tūkst. „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) vartotojų.

Sudėtingiausia situacija išlieka Utenos regione, Zarasuose, Anykščiuose, Visagine bei Radviliškio savivaldybėje, pranešė LRT radijas.

Kaip skelbta, ESO padidino kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po Lietuvą nusiaubusios audros. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. 

Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, bus kompensuojama iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų nuostolių.

Pirmosios kompensacijos gyventojus pasieks pirmadienį.

Draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o jų apskaičiuota bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.

ELTA primena, kad per rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. 

Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Vilnius, rugsėjo 6 d. (ELTA). Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino failuose esančios informacijos, Lietuvos Generalinė prokuratūra pateikė JAV teisinės pagalbos prašymą.

„Teisinės pagalbos prašymas JAV teisėtvarkos institucijoms yra išsiųstas“, – Eltą informavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė.

Ko konkrečiai prašoma minėtu kreipimusi į JAV, prokuratūra neatskleidžia.

Anot R. Stundžienės, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl J. Epsteino failuose paviešintos informacijos nukentėjusiųjų iki šiol nėra nustatyta. 

„Atliekant šį tyrimą yra apklausta daugiau nei 20 asmenų, nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų byloje nėra“, – teigė prokuratūros atstovė.

Visgi, pasak R. Stundžienės, tyrimą atliekantys pareigūnai nustatinėja asmenis, kurie galėjo būti nukentėję šioje byloje. 

„Siekiant gauti tyrimui reikšmingų duomenų ir atskleisti galimai padarytas nusikalstamas veikas,  pareigūnai ragina galimas prekybos žmonėmis aukas, susijusias su J. Epsteino byla, nelikti abejingomis ir kreiptis į policijos pareigūnus specialiu telefonu +370 60468154 arba į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centrą telefonu +370 67961617“, – informacija pasidalijo prokuratūros atstovė.  

Bylos medžiagoje minimi ir lietuviai

Įvertinusi paviešintuose J. Epsteino susirašinėjimuose esančią informaciją Lietuvos teisėsauga vasarį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos žmonėmis.

Generalinė prokuratūra aiškino, kad toks sprendimas priimtas atlikus detalesnį pradinių duomenų vertinimą bei konstatavus, kad objektyvus ir išsamus abejones dėl teisėtumo keliančių aplinkybių ištyrimas galimas tik ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tyrimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra.

Kaip skelbta, JAV Teisingumo departamentas šių metų pradžioje paviešino daugiau kaip tris milijonus puslapių J. Epsteino bylos dokumentų kartu su nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Lietuvos vardas dokumentuose minimas daugiau nei 1,2 tūkst. kartų, Vilniaus – daugiau nei 1 tūkst. kartų.

Juose matyti 2017 m. sausio 20 d. prašymas pervesti 75 tūkst. eurų į Lietuvoje registruotą SEB banko sąskaitą. Gavėjas – tuo metu renginių organizatoriaus Valdo Petreikio valdyta įmonė „Fors Projektai“.

Dokumentuose paskelbti pavedimų duomenys rodo, kad 2018 m. „NPO Baleto Teatras“ gavo 18,49 tūkst. dolerių, o „VSJ Baleto Teatras“ – dar 10 tūkst. dolerių pavedimą. Pinigus pervedė J. Epsteino vadovaujamas fondas „Gratitude America MMD“. 

Paviešintuose bylos dokumentuose minima ir V. Petreikio žmona Simona Petreikė, kuriai esą galėjo būti suteikta parama mokslams. Dokumentuose nurodoma, kad S. Petreikė po J. Epsteino mirties paskelbta ir 3 mln. JAV dolerių palikimo gavėja. 

J. Epsteinas 2008 m. buvo nuteistas už nepilnamečių merginų seksualinę prievartą, bet kalėjime praleido tik 13 mėnesių. 2019 m. jis vėl buvo sulaikytas ir apkaltintas prekyba žmonėmis. Tais pačiais metais vyras kalėjimo kameroje nusižudė.

Vilnius, rugsėjo 6 d. (ELTA). Kylant vidutinei oro temperatūrai, Lietuvoje ateityje gali dažnėti ir intensyvėti kai kurie ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – nuo itin gausių kritulių iki perkūnijų, krušos, škvalų ar viesulų, sako Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Gintautas Stankūnavičius.

Pasak klimatologo, rugpjūčio pabaigoje Lietuvą nusiaubusi audra savaime nėra klimato kaitos padarinys, tačiau klimato pokyčiai gali sudaryti palankesnes sąlygas dažnesniems ir intensyvesniems ekstremaliems reiškiniams.

„Kylanti oro temperatūra, kuri geriausiai atsispindi didėjančioje pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūroje, lems ir didesnį garavimą bei labai drėgnų oro masių dažnesnę advekciją į netropines platumas“, – Eltai sakė G. Stankūnavičius.

Anot jo, dėl to Lietuvoje gali daugėti retų, tačiau itin intensyvių kritulių, galinčių sukelti staigius potvynius, žemės ūkio naudmenų ar urbanizuotų teritorijų užtvindymus.

„Kylanti temperatūra sudarys sąlygas kitiems labai intensyviems reiškiniams vystytis, tokiems kaip perkūnijos, kruša, škvalas bei viesulas“, – pabrėžė klimatologas.

Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti gamtinėms teritorijoms

G. Stankūnavičiaus teigimu, visiškai pasiruošti visiems ekstremaliems gamtos reiškiniams nėra įmanoma, tačiau dalį priemonių galima įgyvendinti gana greitai.

„Matyt, niekas nėra pilnai pasiruošęs įvairiems kataklizmams“, – pažymėjo jis.

Kaip pavyzdį klimatologas pateikė Japoniją, kurioje, nepaisant griežtų reikalavimų statiniams ir infrastruktūrai, neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo itin stiprių žemės drebėjimų.

Anot G. Stankūnavičiaus, Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio skirti gamtinėms teritorijoms – miškams, pelkėms, natūralioms pievoms ir vandens telkiniams.

„Pavyzdžiui, sustabdykime plynus kirtimus, tai didžiulė bėda“, – ragino jis.

Pasak G. Stankūnavičiaus, sengirės, pelkių masyvai ir natūralios pievos padeda reguliuoti drėgmės apykaitą – silpnina sausrų poveikį, švelnina potvynius ir kaupia CO2.

Jis taip pat siūlo natūralizuoti kanalizuotas upių ir upelių atkarpas, mažinti dirbamų laukų plotus, juos skaidyti žaliosiomis zonomis, atsisakyti monokultūrų bei didinti žaliuosius plotus miestuose.

Ši vasara – artima normai

Klimatologas teigia, kad šių metų vasara Lietuvoje buvo gana įprasta, ypač lyginant su Vakarų ir Vidurio Europa, kurioje fiksuotos intensyvios karščio bangos ir sausros.

Vis dėlto, jo vertinimu, kylant vidutinei temperatūrai Lietuva ateityje taip pat gali susidurti su panašiais reiškiniais, nors jų intensyvumas ir mastas mūsų regione, tikėtina, būtų mažesnis.

Ruduo gali būti šiltesnis ir drėgnesnis

G. Stankūnavičius pabrėžia, kad ilgalaikių orų prognozių patikimumas yra ribotas. Visgi dabartiniai modeliai, pasak jo, leidžia tikėtis, kad rugsėjis bus artimas klimatinei normai, tačiau greičiausiai drėgnesnis nei įprastai.

Spalis, bent jau pirmoje mėnesio pusėje, prognozuojamas šiltesnis ir sausesnis.

Viso rudens temperatūros vidurkis, anot klimatologo, turėtų būti didesnis už klimatinę normą, tačiau skirtumas neturėtų viršyti 0,5–1 laipsnio Celsijaus.

Apie artėjančią žiemą, anot klimatologo, kalbėti dar anksti, tačiau kai kurie signalai leidžia manyti, kad ji Baltijos regione ir beveik visoje Europoje gali būti šiltesnė už daugiametę normą. Vienas iš tokių veiksnių – stiprėjantis El Ninjo reiškinys, kurio poveikis Europoje pasireiškia su dideliu vėlavimu.

ELTA primena, kad per rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. 

Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o jų apskaičiuota bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.