Niujorkas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Liūdnai pagarsėjęs Meksikos narkomafijos bosas Ismaelas Zambada, dar žinomas kaip „El Mayo“, Jungtinėse Valstijose nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos bausme. Federalinis teismas Niujorke pirmadienį skyrė bausmę vienam „Sinaloa“ kartelio įkūrėjų – jam dabar yra 76 metai.

I. Zambada buvo nusikalstamo susivienijimo vadeiva ir „beveik keturis dešimtmečius nuodijo amerikiečių bendruomenes“, pareiškė prokuroras Josephas Nocella.

„Šiandien šis skyrius galutinai užverčiamas“, – pabrėžė jis. Pasak JAV generalinės prokuratūros, I. Zambados atleidimas nuo bausmės neįmanomas.

I. Zambada kartu su Joaquínu Guzmánu, kurus vėliau išgarsėjo pasaulyje kaip „El Chapo“, įkūrė Meksikos „Sinaloa“ kartelį. Jis buvo suimtas 2024 m. liepą, kai su J. Guzmáno sūnumi Joaquinu privačiu lėktuvu nusileido Teksaso pasienio mieste El Pase. Jis vėliau apkaltino šį įviliojus jį į spąstus, kad išduotų JAV institucijomis. „El Chapo“ šiuo metu atlieka kalėjimo iki gyvos galvos bausmę JAV Kolorado valstijoje.

Šis sulaikymas dar ir šiandien kelia įtampą santykiuose tarp JAV ir Meksikos. Nors JAV tvirtina, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) nedalyvavo galimame sąmoksle, tačiau dėl to kyla abejonių. Meksikos vyriausybė vis reikalauja, kad JAV tarnybos be jos leidimo nevykdytų operacijų Meksikos žemėje. 

I. Zambada pradžioje neigė jam keliamus kaltinimus, tačiau 2025 m. rugpjūtį pagal susitarimą su prokuratūra prisipažino kaltu pagal kelis kaltinamuosius punktus. Be to, jis, JAV generalinės prokuratūros duomenimis, sutiko, kad būtų konfiskuota 15 mlrd. dolerių iš nelegalių pajamų. Mainais prokurorai atsisakė reikalavimo skirti jam mirties bausmę.

Būdamas narkomafijos bosas, I. Zambada laikėsi nuošalyje. Todėl yra tik keletas jo nuotraukų. Jis daug  metų sėkmingai išvengė sulaikymo, kaip ir virtinės pasikėsinimų. JAV generalinės prokuratūros duomenimis, jam tenka atsakomybė dėl kartelio narių, taip pat policininkų ir karių žudymo.

(pridėta trečia pastraipa)

Londonas/Vašingtonas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Naujasis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Andy Burnhamas pirmadienį per pirmąjį pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pabrėžė savo „įsipareigojimą gynybai ir saugumui“, pranešė jo atstovas.

A. Burnhamas „sakė, kad jo darbotvarkės viršuje yra JK ir jos sąjungininkų saugumo užtikrinimas“, nurodė Dauning Strytas ir kartu pridūrė, jog naujasis premjeras pakvietė D. Trumpą ateityje apsilankyti jo politiniuose namuose – šiauriniame Mančesterio mieste.

ELTA primena, kad buvęs Mančesterio meras A. Burnhamas pirmadienį buvo oficialiai paskirtas naujuoju JK ministru pirmininku. Atsistatydinusį Keirą Starmerį poste pakeitęs A. Burnhamas tapo jau septintuoju JK premjeru nuo 2016 m. pradžios.

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Naujasis Delis/Kyjivas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Indija pirmadienį pranešė, kad ankstesnę dieną per atakas prieš komercinį laivą netoli Ukrainos Odesos uosto žuvo keturi jos piliečiai, o dar vienas buvo sunkiai sužeistas. 

Užsienio reikalų ministerija pareiškime pasmerkė suduotą smūgį ir nurodė, kad laivas „Golden Leo“ „buvo užpultas išplaukdamas iš Odesos uosto“, o tarp 17 jo įgulos narių buvo penki indai.

„Remiantis turima informacija, tragiškai žuvo keturi Indijos piliečiai, o vienas yra hospitalizuotas kritinės būklės“, – teigiama pareiškime.

Ukrainos karinis jūrų laivynas sekmadienį informavo, kad per Rusijos raketų smūgius į Turkijai priklausantį krovininį laivą „Golden Leo“, gabenusį grūdus, žuvo penki jame buvę žmonės, o dar penki įgulos nariai dingo be žinios.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad tarp įgulos narių buvo Sirijos ir Indijos piliečių.

„Žuvo Ukrainos jūrų locmanas ir keturi įgulos nariai, aštuoni įgulos nariai buvo evakuoti, o dar penki tebėra dingę be žinios“, – sakė jis.

Kol kas neaišku, ar keturi žuvę Indijos piliečiai yra vieni iš tų, kurie ankstesnę dieną buvo paskelbti dingusiais.

Indijos užsienio reikalų ministerija pareiškime pažymėjo, kad „komercinių laivų puolimas ir pavojaus nekaltiems įgulos nariams civiliams kėlimas arba kitoks laivybos ir prekybos laisvės varžymas yra smerktinas ir vengtinas“.

Briuselis, liepos 21 d. (ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjosi telefonu su naujuoju Ukrainos ministru pirmininku Serhyjumi Koreckiu – buvo aptarti integracijos į ES, dronų susitarimo ir pasirengimo žiemai klausimai. Apie tai U. von der Leyen pranešė tinkle „X“.

„Labai geras pokalbis telefonu su S. Koreckiu. Toliau glaudžiai bendradarbiausime įgyvendinant reformas, kurios paspartins Ukrainos stojimo į ES procesą“, – teigiama įraše.

U. von der Leyen pažymėjo, kad susitarimas dėl dronų leis išnaudoti ES pramoninį potencialą, siekiant greitai ir dideliu mastu gaminti inovatyviausią gynybos įrangą Ukrainai. 

„Taip pat kalbėjomės apie pasirengimą žiemai ir kritinę energetikos infrastruktūrą. Galite tikėtis visiškos mūsų paramos, įskaitant jūsų pastangas gerinti energetikos sektoriaus valdymą“, – teigė Komisijos pirmininkė.

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymą skirti S. Koreckį naujuoju šalies ministru pirmininku.

Beirutas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Libano ginkluotosios pajėgos, JAV duomenimis, iš Izraelio kariuomenės perima trijų kaimų pietų Libane kontrolę. Šis žingsnis yra tiesioginis Izraelio ir Libano derybų rezultatas, pirmadienį pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Tommy‘is Pigottas. Tai yra Frouno, Srifos ir Sautal al Gharbijos kaimai. Pasak Libano atstovo, kariuomenės sustiprins patruliavimą šiose teritorijose.

Po kelių tiesioginių derybų ratų Libanas ir Izraelis, tarpininkaujant JAV, birželio pabaigoje pasirašė pagrindų susitarimą, kuris, be kita ko, numato laipsnišką Izraelio karių išvedimą iš Libano. Juo remiantis, Libano pajėgos pradžioje iš Izraelio pajėgų turėtų perimti kontrolę keliose „bandomosiose zonose“, siekiant išbandyti, ar kariuomenei pavyks nuginkluoti „Hezbollah“ kovotojus ir išstumti juos iš šių teritorijų.

Irano remiamas „Hezbollah“ judėjimas įtraukė Libaną į JAV ir Izraelio vasario pabaigoje pradėtą Irano karą – grupuotė netrukus po karo pradžios paleido raketas į Izraelį. Izraelis tada reagavo atakomis ir sausumos puolimu. Šiuo metu galioja trapios paliaubos. „Hezbollah“ kovotojai atmeta tiek savo nusiginklavimą, tiek bet kokias derybas su Izraeliu.

Izraelis savo ruožtu neseniai patvirtino, kad kariuomenė liks „saugumo zonoje“, kuri yra 10 km Libano teritorijoje. Izraelio pajėgos, anot Libano žiniasklaidos, toliau rengia atakas šalies pietuose.

Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose ketina priimti Libano prezidentą Josephą Aouną. Sekmadienį šis jau susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Marcu Rubio.

(papildysime)

Londonas/Vašingtonas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Naujasis Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Andy Burnhamas pirmadienį per pirmąjį pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pabrėžė savo „įsipareigojimą gynybai ir saugumui“, pranešė jo atstovas.

A. Burnhamas „sakė, kad jo darbotvarkės viršuje yra JK ir jos sąjungininkų saugumo užtikrinimas“, nurodė Dauning Strytas ir kartu pridūrė, jog naujasis premjeras pakvietė D. Trumpą ateityje apsilankyti jo politiniuose namuose – šiauriniame Mančesterio mieste.

(papildysime)

Naujasis Delis/Kyjivas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Indija pirmadienį pranešė, kad per atakas prieš komercinį laivą netoli Ukrainos Odesos uosto žuvo keturi jos piliečiai, o dar vienas yra ligoninėje kritinės būklės.

Užsienio reikalų ministerija pareiškime pasmerkė suduotą smūgį ir nurodė, kad laivas „Golden Leo“ „buvo užpultas išplaukdamas iš Odesos uosto“, o tarp 17 jo įgulos narių buvo penki indai.

„Remiantis turima informacija, tragiškai žuvo keturi Indijos piliečiai, o vienas yra hospitalizuotas kritinės būklės“, – teigiama pareiškime.

Maskva, liepos 20 d. (Ukrinform-ELTA). Kilus didelio masto degalų krizei, Rusijos naujų automobilių rinkos augimas smarkiai sulėtėjo, praneša laikraštis „The Moscow Times“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.

Remiantis analitinės agentūros „Autostat“ duomenimis, naujų lengvųjų automobilių pardavimai Rusijoje birželio 22–28 d. sudarė 25,9 tūkst. vienetų ir buvo 16,2 proc. mažesni, lyginant su ankstesne savaite. Tačiau nuo kovo pardavimai nuolat augo.

Nuosmukis taip pat paveikė komercinių transporto priemonių rinką. Lengvųjų komercinių transporto priemonių pardavimai per savaitę sumažėjo 10 proc., iki 1 338 vienetų, o sunkvežimių pardavimai nukrito 15,6 proc., iki 1 010 transporto priemonių. Lengvųjų komercinių transporto priemonių pardavimai per metus sumenko 19,2 proc., o sunkvežimių pardavimai – 6,6 proc.

„Autostat“ vadovas Sergejus Celikovas įvardijo degalų trūkumą kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, lėmusių automobilių pardavimų sumažėjimą, ir įspėjo, kad jis gali toliau veikti rinką antroje metų pusėje.

Rusijos automobilių prekybininkų asociacijos vadovas Aleksejus Podščekoldinas patvirtino, kad benzino trūkumas jau daro įtaką vartotojų elgesiui, nes daugelis klientų atideda pirkimą iki vasaros pabaigos, siekdami pažiūrėti, kaip klostysis situacija.

„Autostat“ apklausa parodė, kad daugiau kaip trečdalis motoristų vairuoja mažiau, o kai kurie vartotojai pradėjo svarstyti elektrines ir hibridines transporto priemones kaip alternatyvas įprastiems automobiliams su vidaus degimo varikliais.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Rusijoje gilėjant degalų krizei, išpopuliarėjo reklamos, kuriose siūloma „užburti“ automobilius, kad jie sunaudotų mažiau benzino.

Vilnius, liepos 20 d. (ELTA). Naujasis energetikos ministras Lukas Savickas tikina, kad sprendimai dėl pirmojo jūros vėjo parko projekto bus priimti nedelsiant, kai jis ir jo komanda susipažins su valstybinės „Ignitis grupės“ atlikta analize dėl parko perspektyvų. Anot L. Savicko, projekto vystymo kontekste šalis yra praradusi daug laiko. 

„Žinau, kad per pastarąsias savaites yra baigti tam tikri vertinamieji darbai, mes su komanda šiuo metu esame etape susipažinti su medžiaga, kuri yra parengta. Ir tikrai manau, kad nedelsdami priiminėsime sprendimus, nes reikia pripažinti, kad yra daug prarasto laiko“, – interviu portalui „Verslo žinios“ sakė ministras.

„Tai, kaip Lietuva, kuri energetikos transformacijos srityje buvo viena iš sparčių lyderių ir toliau išlieka, (...) kalbant apie jūrą ir vėjo energetiką turi labai daug prarasto laiko. Vienas projektas, kitas projektas, skelbti konkursai, jų eiliškumas sukeistas, Lietuvai kainavo daug laiko. Ta situacija netruko pasinaudoti mūsų partnerei ir kaimynei Lenkijai ir jau šiuo metu turime jų bandomuosius parkų prijungimus“, – pridūrė jis.

Anot politiko, neatsakinga būtų jūros vėjo parką įgyvendinti tik tam, kad jis būtų įgyvendintas.

„Mes turime labai aiškiai suprasti, kad šis parkas tikrai gali prisidėti prie mano išsakytos vizijos įgyvendinimo, prie Vyriausybės programoje iškeltų principinių tikslų, kurie ten yra užprogramuoti. Tačiau tai yra su tam tikromis sąlygomis“, – kalbėjo L. Savickas.

„Visų pirma, mes turime (matyti – ELTA), kad šis įgyvendintas projektas prisidėtų prie mažesnių elektros kainų. Taip pat jis, kaip projektas, pats turi būti ekonomiškai gyvybingas ir, žinoma, nedaryti žalos Lietuvos energetikos sistemai. Tai yra principinės sąlygos, pro kurias planuoju žvelgti į šį projektą“, – aiškino jis.

Pasak jo, reikia įvertinti kontekstą, kad projekto sąlygos nuo tada, kai pradėta kalbėti apie jo įgyvendinimą, yra pasikeitusios. 

Kaip skelbė ELTA, iki 2030-ųjų pastatyti ir pradėti eksploatuoti vėjo parką „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ su partnere „OW Offshore“ įsipareigojo 2023 m. spalį laimėjusi valstybės konkursą.

Visgi Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, jog dėl rinkos pokyčių „Ignitis grupės“ planuota vėjo parko projekto investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc. – nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau sakė, kad naujoji valdančioji koalicija grįš prie jūrinio vėjo parko klausimo. 

Politikas teigė manantis, kad bent vienas iš jūrinio vėjo parkų projektų bus tęsiamas ir į tai bus žiūrima pozityviai, jei projekto vertę pagrįs ekonominiai vertinimai.

Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus.

Liepos pradžioje Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus atstovė Vaida Dumčiūtė teigė, kad Vyriausybė gavo „Ignitis grupės“ atliktą projekto analizę, tačiau savo vertinimą žadėjo pateikti suformavus naują Ministrų kabinetą.

Odesa, liepos 21 d. (Ukrinform-ELTA). Per Rusijos smūgį Odesai pirmadienio popietę žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Deja, šiuo metu jau žinome apie tris žmones, žuvusius per priešo ataką. Paieškos ir gelbėjimo operacija tebevyksta“, – rašoma pranešime.

S. Lysakas pridūrė, jpg taip pat žinoma, kad sužeisti trys žmonės. Jiems teikiama reikalinga medicininė pagalba.

Vėliau paskelbta, kad sužeistųjų yra šeši.

Smūgis sukėlė didelio masto gaisrą privačios įmonės teritorijoje, kur užsidegė žemės ūkio technika. Taip pat buvo pažeistas dujotiekis.