Vilnius, balandžio 9 d. (ELTA). Trečiadienį vykusio protesto prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas metu Birutės Davidonytės išsakyti teiginiai apie visuomeninio transliuotojo Tarybą gali būti laikomi neapykantos kurstymu, sako Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Jo teigimu, tai, kad Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė viešai kalbėjo, jog Taryba bando uždrausti LRT žurnalistams protestuoti tylint tiesioginiame eteryje, yra neprofesionalu ir neetiška.

„Vakar prie Seimo vykusio daugiatūkstantinio protesto metu viena protesto iniciatorių Birutė Davidonytė, kalbėdama nuo scenos, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie LRT tarybos poziciją ir sprendimus. Ji viešai paskelbė, kad „kai taryba neseniai nusprendė paauklėti LRT žurnalistus ir uždrausti jiems eteryje tylėti, tai yra uždrausti protesto tylos minutes prieš laidų pradžias, to padaryti taip ir nepavyko“, tuomet pakvietė „paploti žurnalistams, kurie nepasidavė šitam akivaizdžiam spaudimui“. Taip pat teigė, kad „politikai, kartu su taryba, bando pašalinti iš eterio konkrečius jų nemėgstamus vedėjus“, – pranešime cituojamas M. Jurkynas.

„Suprantu, kad proteste gali (būti – ELTA) skambūs šūkiai ir hiperbolės. Tačiau toks realybės iškraipymas visiškai nepriimtinas – tai neprofesionalu, neetiška, o vertinant drauge su šiandieniais  raginimais persekioti tarybos narius – galimai laikytina net neapykantos kurstymu. Neatmetu, kad šiandienos įvykis tarybos posėdžio metu išprovokuotas klaidinančios išorinės ir vidinės komunikacijos apie tarybą. Problemų su vidine komunikacija apie tarybą jau esame pastebėję ir anksčiau, jau prieš beveik metus teikėme pastabas generalinei direktorei“, – akcentavo jis.

Ketvirtadienį LRT taryba posėdžio metu turėjo svarstyti klausimą dėl LRT darbuotojų vykdomos protesto akcijos, tiesioginiame eteryje darant tylos pauzę. Vis dėlto, keliasdešimčiai visuomeninio transliuotojo žurnalistų ir darbuotojų užėjus į posėdį išreikšti savo pozicijos dėl protesto akcijos, šio klausimo ketvirtadienį nuspręsta nebenagrinėti.

Kaip skelbta, trečiadienį prie Seimo vyko protestas prieš naująsias LRT įstatymo pataisas, kovą įveikusias pirmąjį balsavimą Seime. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Savo ruožtu prieš šias pataisas pasisakantys visuomeninio transliuotojo žurnalistai prieš kelias savaites ėmėsi vykdyti kitą protesto akciją – tiesioginiame eteryje daryti tylos pauzes. Savo ruožtu LRT taryba prašė to nebedaryti.

Naujajame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.

Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.

ELTA primena, kad pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.

Vilnius, balandžio 9 d. (ELTA). Generalinei prokurorei Nidai Grunskienei išsiuntus kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ neskubės jo nuteisti, sako partijos vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius. 

„Mes, kaip partija, visuomet pasisakėme, kad gerbiame institucijas, gerbiame jų darbą. Sauliui Skverneliui, kaip bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui, pirmiausia galioja nekaltumo prezumpcija. Šiuo atveju mes tikrai neskubėsime jo nuteisti. Jis bus šio proceso dalyvis, akivaizdu, ir turės galimybę apsiginti teismuose“, – ketvirtadienį LRT televizijai sakė V. Sinkevičius. 

„Buvo kitokių vilčių iš to, ką Saulius Skvernelis kalbėjo, ir tas pirminis Generalinės prokuratūros pranešimas skelbė, kad atliktos kratos, atlikti veiksmai, nustatant aplinkybes, nesusijusias su politikų veiksmais. Tai šiuo atveju tiek aš, tiek partijos kolegos vertinome tas mums žinomas aplinkybes. Aišku, tikėjomės, turbūt kitokio proceso“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta, generalinė prokurorė N. Grunskienė ketvirtadienį pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Generalinės prokurorės prašymas Seimui gali reikšti, kad žinomam politikui ketinama pareikšti įtarimus, jį apklausti pagal pareikštus įtarimus ir galbūt skirti kardomąją priemonę.

Kreipimesi į Seimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie S. Skvernelio galimai padarytą nusikalstamą veiką, apibrėžtą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje, kuri numato atsakomybę už kyšininkavimą. Pagal šį straipsnį kaltu pripažintam asmeniui teismas gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę. 

Vėliau Seimo pirmininkas Juozas Olekas nurodė, jog prokurorės rašte yra minima 51 tūkst. eurų suma.

S. Skvernelis netrukus pranešė stabdantis narystę partijoje, teigė, kad dėl imuniteto atsisakymo dar spręs. Seimo nario mandato atsisakyti jis esą neketina. 

ELTA anksčiau skelbė, kad tiriant galimą itin didelio masto korupciją, STT anksčiau atliko kratas Seime Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir konservatoriaus Kazio Starkevičiaus kabinetuose. Kratos atliktos ir šių politikų namuose.

Parlamentaras S. Skvernelis tuomet tvirtino esantis ramus, nes, jo teigimu, pats nieko nusikalstamo nepadarė. Savo ruožtu K. Starkevičius pranešė laikinai stabdantis narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Anot prokuratūros, vėliau įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

A. Silickienė yra buvusi S. Skvernelio patarėja, buvusi Vyriausiosios rinkimų komisijos narė.

Byloje įtarimai asmenims pareikšti dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Vilnius, balandžio 9 d. (ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui svarstant apie galimybę nubausti konflikte Artimuosiuose Rytuose JAV nepadėjusias valstybes, išvedant iš jų amerikiečių karius, Lietuvos pozicija dėl galimybių teikti pagalbą buvo išgirsta, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis. 

„Aš manau, kad taip, būtent. Tai yra esminė žinia, kad kai amerikiečiams reikia pagalbos, paramos (…), mes atsakome teigiamai ir kad svarstome. Tai ir yra esminė žinia, kurios amerikiečiai laukia“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas. 

„Negalime pasakyti, kad, žinote, jūs dislokuokite pas mus karius, o kai jums yra problema, mes tada jums sakome „ne“. Čia yra dvipusis eismas“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, žurnalas „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV administracijos pareigūnais, ketvirtadienį pranešė, jog D. Trumpas svarsto planą, kuris galėtų numatyti JAV karių išvedimą iš šalių, D, Trumpo nuomone, nepakankamai rėmusių JAV operacijoje prieš Iraną, ir jų perdislokavimą valstybėse, kurios reikšmingai rėmė JAV kampaniją. Pavyzdžiui, Vašingtonas galėtų uždaryti kai kurias karines bazes Ispanijoje ar Vokietijoje.

Vilnius, balandžio 9 d. (ELTA). Seimas imasi svarstyti konservatorės Daivos Ulbinaitės pateiktas įstatymų pataisas, siūlančias uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais.

Šią iniciatyvą ketvirtadienį po pateikimo palaikė 65 tautos atstovai, niekas nebuvo prieš, 9 susilaikė. Projektus svarstys Kultūros, Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai, Jaunimo ir sporto reikalų komisija, o birželio viduryje – visas Seimas. Taip pat bus laukiama Vyriausybės išvados. 

Jei Seimas pritartų konservatorės iniciatyvai, jaunesni negu 16 metų vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais tik su patvirtintu tėvų leidimu.

Parlamentarė taip pat siūlo įpareigoti socialinių tinklų platformas įdiegti technologines priemones, kurios leistų realiai patikrinti vartotojų amžių. Nesilaikant šio reikalavimo, platformoms būtų taikoma administracinė atsakomybė. 

Pagal siūlomą projektą, socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų, būtų skiriama bauda: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1,5 tūkst.  eurų, už pakartotinį – nuo 1,5 tūkst. iki 4 tūkst. eurų. 

Siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje, D. Ulbinaitės teigimu, būtina apibrėžti skaitmeninės pilnametystės amžių. 

Šiuo metu Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas daugiausia reglamentuoja neigiamą poveikį darančios informacijos žymėjimą ir skleidimo ribojimus, tačiau aiškiai nenustato „skaitmeninės pilnametystės“ amžiaus ribos.

Tikimasi, kad siūlomos įstatymų nuostatos sumažins jaunesnių nepilnamečių patekimą į internetines platformas be tėvų žinios, bus aiškiau apibrėžtos paslaugų teikėjų pareigos.

Beirutas, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Vienas „Hezbollah“ įstatymų leidėjas ketvirtadienį pakartojo, kad jo grupuotė atmeta bet kokias tiesiogines Libano ir Izraelio derybas, po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė nurodęs savo kabinetui pradėti derybas su Beirutu.

„Mes dar kartą pabrėžiame, kad atmetame bet kokias tiesiogines Libano ir Izraelio priešo derybas ir kad būtina laikytis nacionalinių principų, tarp kurių svarbiausi yra Izraelio pasitraukimas, karo veiksmų nutraukimas ir gyventojų sugrįžimas į savo kaimus ir miestus“, – sakoma Ali Fayyado pareiškime, kuriuo pasidalijo Irano remiamos grupuotės žiniasklaidos kanalai.

A. Fayyadas pridūrė, kad grupuotė ragina „Libano vyriausybę laikyti paliaubas išankstine sąlyga prieš imantis bet kokių tolesnių veiksmų“. Vienas Libano vyriausybės pareigūnas ketvirtadienį AFP sakė, kad Beirutas nori paliaubų prieš pradedant derybas su Izraeliu.

Kopenhaga, balandžio 9 d. (ELTA). Grenlandija atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo  pretenzijas, pakartotas Irano karo kontekste. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė atstovaujantis išdidžiai tautai, siekiančiai, kad pasaulio tvarka būtų išlaikyta. 

„Nesame kažkoks ledo gabalas“, – pažymėjo jis.

57 tūkst. salos gyventojų, anot J. F. Nielseno, kiekvieną dieną dirba kaip geri pasaulio gyventojai, puoselėdami didelę pagarbą visiems sąjungininkams. Esą svarbu išsaugoti po Antrojo pasaulinio karo sukurtą pasaulio bendruomenę su gerbiamu gynybos aljansu ir tarptautine teise. Šios vertybės dabar yra kvestionuojamos, todėl visi sąjungininkai turėtų laikytis išvien, pažymėjo J. F. Nielsenas.

D. Trumpas trečiadienį Irano karo kontekste pareiškė savo nepasitenkinimą NATO. NATO neatėjo į pagalbą, kai mums jų reikėjo, teigė jis. Be to, prezidentas dar prisiminė Grenlandiją, kurią pavadino „dideliu, blogai valdomu ledo gabalu“. 

D. Trumpas ne kartą reiškė norą perimti Grenlandiją. Didžiausia Žemės sala turi gausių gamtinių išteklių. Iki 1953 m. Grenlandija buvo Danijos kolonija, o tada įgijo plačią autonomiją, tačiau vis dar yra Danijos dalis.

Jau 2025  m. pradžioje D. Trumpas pareiškė norą padaryti Grenlandiją JAV dalimi, taip įstumdamas NATO į krizę. Nes Danija, kaip ir JAV, yra gynybinio Aljanso narė. 

Karakasas, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Venesuelos policija ketvirtadienį panaudojo ašarines dujas, kad išsklaidytų apie 2 000 protestuotojų, kurie žygiavo link prezidento rūmų reikalaudami padidinti atlyginimus, pranešė AFP žurnalistai.

„Einam į Mirafloresą!“ – šaukė demonstrantai, reikalaujantys padidinti atlyginimus, kurie yra tokie maži, kad daugeliui sunku iš jų išgyventi. Mirafloreso rūmai Karakase – Venesuelos prezidento rezidencija ir darbo vieta.

Riaušių policija su šalmais ir skydais bandė nustumti protestuotojus, kai šie ėjo per Karakaso centrą, už kelių kilometrų nuo prezidento rūmų.

Protestai atspindi Venesueloje augantį pyktį dėl to, kad laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez nepateikė konkrečių planų, kaip spręsti susidariusią padėtį.

Trečiadienį ji per televiziją paskelbė, kad gegužės 1 d. bus padidintas darbo užmokestis, tačiau neatskleidė jokių skaičių.

D. Rodriguez, kuri pakeitė buvusį lyderį Nicolą Maduro po to, kai sausio 3 d. JAV pajėgos per reidą jį suėmė, sakė, kad tai bus „atsakinga“ suma, kuri nesukels infliacijos šuolio.

Demonstracijos taip pat atspindėjo augantį ryžtą tarp venesueliečių, kurie per pastaruosius pusantrų metų vis labiau autoritarinio N. Maduro valdymo dažniausiai susilaikydavo nuo viešų nepasitenkinimo apraiškų.

Masiniai protestai, kilę po ginčytinos N. Maduro pergalės 2024 m. rugpjūtį vykusiuose prezidento rinkimuose, buvo žiauriai numalšinti.

„Taip, mes galime!“ – ketvirtadienį Karakase žygiuodami skandavo protestuotojai, turėdami omenyje savo teisę protestuoti.

Buvusi viceprezidentė D. Rodriguez gavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pritarimą pakeisti N. Maduro su sąlyga, kad suteiks Vašingtonui prieigą prie Venesuelos naftos.

Spaudžiama Vašingtono sušvelninti represijas, ji įgyvendino politinių kalinių amnestiją.

Tel Avivas, balandžio 9 d. (dpa-ELTA). Izraelis, anot žiniasklaidos, leido įkurti 34 gyvenvietes okupuotame Vakarų Krante. Tai naujų nausėdijų statyba bei iki šiol neteisėtų legalizavimas, pranešė „The Times of Israel“. Saugumo kabinetas esą atitinkamą sprendimą priėmė jau prieš dvi savaites.

Izraelio žinių portalas „ynet“, remdamasis dviem su situacija susipažinusiais pareigūnais, rašė, kad pritarimas naujoms gyvenvietėms vykstant Irano karui JAV pageidavimu laikytas paslaptyje. Izraelio generalinio štabo vadas Ejalas Zamiras, atsižvelgdamas į karių trūkumą Izraelio armijoje, esą perspėjo dėl šio žingsnio, pareikalausiančio dar daugiau Izraelio saugumo pajėgų. 

Izraelio organizacija „Peace Now“ pareiškė, kad gyvenviečių kūrimas kelia pavojų Izraelio saugumui ir apsunkina Izraelio ginkluotąsias pajėgas. Be to, tai kenkia ilgalaikei taikai. Aštrios kritikos pažėrė ir palestiniečių savivalda, administruojanti dalį Vakarų Kranto.

Izraelis 1967 m., be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę, kur šiandien daugiau kaip 700 tūkst. naujakurių gyvena tarp 3 mln. palestiniečių. Palestiniečiai nori šių teritorijų savo valstybei su sostine Rytų Jeruzale.

Jungtinės Tautos Izraelio gyvenvietes laiko didele kliūtimi taikai, nes dėl jų beveik nebelieka vientisos teritorijos palestiniečiams, jei būtų įgyvendintas galimas dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas. Dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas reiškia, kad Izraelis ir nepriklausoma Palestinos valstybė taikiai egzistuotų viena šalia kitos. Izraelio vyriausybė tai atmeta.

Tel Avivas/ Beirutas, balandžio 9 d. (dpa-ELTA). Izraelis planuoja pradėti tiesiogines derybas, siekdamas taikių santykių su kaimyniniu Libanu, teigiama ketvirtadienį paskelbtame ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuro pareiškime.

Atsižvelgdamas į pakartotinius Libano prašymus, B. Netanyahu trečiadienį nurodė savo ministrų kabinetui pradėti derybas „kuo greičiau“, sakoma pareiškime.

Tikimasi, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės nuginklavimui ir taikių santykių tarp abiejų šalių užmezgimui.

Libano Prezidentas Josephas Aounas anksčiau buvo pareiškęs norą pradėti derybas su Izraeliu.

Nepaisant trapių paliaubų Irano kare, dėl kurių susitarė Teheranas ir Vašingtonas, Izraelio kariuomenė pranešė trečiadienį smogusi daugybei „Hezbollah“ taikinių Libane, įskaitant sostinę Beirutą.

Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per atakas žuvo daugiau kaip 200 žmonių.

JAV transliuotojas „NBC News“, remdamasis aukšto rango JAV pareigūnu, pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paragino B. Netanyahu sumažinti Izraelio atakas Libane.

Interneto svetainė „Axios“, taip pat remdamasi JAV pareigūnais, pranešė, kad JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas per atskirą pokalbį su B. Netanyahu išsakė panašų prašymą.

Vilnius, balandžio 9 d. (ELTA). Praėjusiais metais „Akropolis Group“ EBITDA sudarė apie 98,3 mln. eurų, o grupės Lietuvoje ir Latvijoje valdomuose penkiuose prekybos ir pramogų centruose bendrai apsilankė daugiau nei 44,4 mln. žmonių. 

„Akropolis Group“ 2025-aisiais demonstravo stabilų veiklos augimą, o įsigijus „Galio Group“ diversifikavo valdomo nekilnojamojo turto portfelį. Grupės Lietuvoje ir Latvijoje valdomuose penkiuose prekybos ir pramogų centruose pernai apsilankė daugiau nei 44,4 mln. lankytojų, o nuomininkų apyvarta pirmą kartą pasiekė 1,3 mlrd. eurų. „Akropolis Group“ EBITDA sudarė apie 98,3 mln. eurų“, – teigiama pranešime. 

„Praėję metai „Akropolis Group“ buvo nuoseklaus tikslų įgyvendinimo, strateginės plėtros ir finansinio augimo metai. 2025-aisiais lankytojų skaičius augo iki daugiau nei 44,4 mln. Nuomininkų apyvarta didėjo nuo 1,2 mlrd. eurų 2024-aisiais iki 1,3 mlrd. eurų 2025-aisiais. Tai rodo, kad vartotojų paklausa išlieka stipri, o mūsų valdomi prekybos centrai Baltijos regione išlaiko savo patrauklumą“, – pranešime cituojama „Akropolis Group“ direktorė Gabrielė Sapon.

Skelbiama, jog penkių grupės valdomų prekybos ir pramogų centrų nuomojamų plotų užimtumas išliko itin aukštas ir siekė vidutiniškai 98,8 proc., o tai užtikrino stabilias nuomos pajamas ir pinigų srautus. 

Skaičiuojama, kad „Akropolis Group“ konsoliduotos nuomos pajamos 2025 metais sudarė 102,8 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei 2024 metais. Tuo metu grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 98,3 mln. eurų ir buvo 12 proc. didesnis nei ankstesniais metais. 

Investicijos į atnaujinimus ir plėtrą

Kaip nurodoma pranešime, 2025 m. „Akropolis Group“ tęsė investicijas į „Akropolių“ atnaujinimą. Vilniaus „Akropolyje“ baigtas antro aukšto atnaujinimas – 1,5 tūkst. kv. metrų ploto bendro naudojimo erdvė, į kurią investuota 0,8 mln. eurų. Šiaulių „Akropolyje“ pradėti prekybos ir pramogų centro bendrųjų erdvių atnaujinimo darbai, o Klaipėdoje – gautas statybas leidžiantis dokumentas ir pradėti naujo 3,5 tūkst. kv. metrų ploto pastato statybų darbai, kurių vertė siekia 6 mln. eurų.

„Akropolis Group“ valdo prekybos centrų plėtros ir valdymo paslaugų įmones Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovę „Galio Group“. Lietuvoje „Akropolis Group“ valdo prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, Latvijoje – „Akropole Riga“ ir „Akropole Alfa“ Rygoje.

Vašingtonas, balandžio 9 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pasak šio atstovės, tikisi konkrečių sąjungininkų įsipareigojimų dėl paramos užtikrinant saugumą Hormuzo sąsiauryje. M. Rutte dalijasi su partneriais informacija apie savo pokalbius Vašingtone, agentūrai „dpa“ sakė Aljanso atstovė Allison Hart.

„Akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos tikisi konkrečių įsipareigojimų ir priemonių, siekiant užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje“, – teigė ji.

Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi aukštais NATO pareigūnais, pranešė, kad JAV per kelias dienas tikisi sulaukti konkrečių Europos sąjungininkių planų šiuo klausimu.

D. Trumpas ne kartą ragino NATO sąjungininkes paremti JAV, užtikrinant Hormuzo sąsiaurio saugumą. Kadangi šios dėl vykstančių karo veiksmų susilaikė nuo įsipareigojimų, JAV prezidentas ne kartą šalis griežtai kritikavo.

Nepraėjus nė 24 valandoms po trapių paliaubų Irano kare paskelbimo, M. Rutte trečiadienį Vašingtone susitiko su D. Trumpu. Ir po to D. Trumpas tinkle „Truth Social“ reiškė savo nepasitenkinimą.

„NATO neatėjo į pagalbą, kai mums jų reikėjo, ir neateis, jei mums vėl jų prireiks“, – rašė jis didžiosiomis raidėmis. Kitame trumpame įraše D. Trumpas ketvirtadienį kaltino NATO partneres be spaudimo nieko nesuprantant. Tačiau konkrečiau jis nieko nepasakė.

Iranas, reaguodamas į JAV ir Izraelio atakas, kovo pradžioje užblokavo Hormuzo sąsiaurį. Dėl to naftos ir suskystintų dujų gabenimas iš Persijos įlankos šiuo vandens keliu tapo praktiškai neįmanomas, smarkiai išaugo išteklių kainos.

Kyjivas, balandžio 9 d. (Ukrinform-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, siekdamas išvengti pralaimėjimo rinkimuose, gali griebtis provokacijų, nepaprastosios padėties arba rinkimų rezultatų klastojimo.

Tokią nuomonę komentare „Ukrinform“ išsakė politikos analitikas Olehas Lisnyj.

Pasak jo, Maskva palaiko V. Orbaną, nes daugelį metų investavo į jį ir dabar nenori, kad jis pasitrauktų, net jei pats V. Orbanas norėtų atsistatydinti. „Rusijai reikia pateikti sėkmės istoriją. O Orbanas jiems yra sėkmės istorija. Todėl jie ir toliau jį stums“, – sakė jis.

Jei valdančiajai partijai grės pralaimėjimas, Vengrijoje galimi nemalonūs scenarijai, pažymėjo ekspertas. „Orbanas panašus į [nušalintą Ukrainos prezidentą Viktorą] Janukovyčių – jis neperduoda valdžios, yra pasirengęs provokacijoms ir net „kraujo praliejimui“, jis gali laikytis įsikibęs valdžios bet kokiomis priemonėmis“, – sakė O. Lisnyj.

Pasak eksperto, pagrindinis V. Orbano oponentas Péteris Magyaras yra kitokio tipo politikas, galintis pakeisti šalies užsienio politikos kryptį. „Jis bus toliau nuo Maskvos, arčiau Europos ir labiau eurocentristinis“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, P. Magyaro politinė jėga gerokai lenkia valdančiąją partiją, nes visuomenėje susikaupė pokyčių poreikis. „Jaučiamas didelis nuovargis nuo politiko, kuris, naudodamasis Europos pinigais, Vengrijos nepadaro europietiška. Kai kuriems vengrams tai yra tiesos akimirka – grįžimas į Europą. Nes nors Vengrija nominaliai yra ES narė, iš tikrųjų ji gyvena „rusų pasaulyje“, – mano politologas.

Kartu jis pabrėžė, kad Rusijos įtaka neišnyks net ir naujojo lyderio pergalės atveju. „Turime suprasti, kad yra stiprus administracinis resursas, Rusijos žvalgybos tarnybos ir žmonės, per ilgą laiką atsidūrę svarbiausiuose postuose, kurie ir toliau darys įtaką šalies valdymui“, – aiškino O. Lisnyj.

Jis taip pat mano, kad po rinkimų Ukrainos ir Vengrijos diplomatiniai santykiai greitai nepagerės. „Orbanas padarė labai blogą dalyką ukrainiečių atžvilgiu – jis smarkiai mus demonizavo“, – teigė ekspertas. Pasak jo, šis neigiamas nusiteikimas ir priešiškumas ukrainiečių atžvilgiu jau įsitvirtino visuomenės lygmeniu ir gali išlikti problema, kurią turės spręsti naujieji politikai.

Ekspertas pažymėjo, kad net ir pralaimėjimo atveju V. Orbanas išliks svarbus politinis veiksnys, nes nemažai jo valdymo metu paskirtų pareigūnų liks savo postuose ir po rinkimų. „Jo negalima tiesiog ištrinti kaip kokio piešinio. Jis yra įžvalgus politikas, kuris gali susitaikyti su pralaimėjimu, o paskui bandyti grįžti, pavyzdžiui, į prezidento postą“, – padarė išvadą O. Lisnyj.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Vengrijos ambasados ir konsulinės įstaigos užregistravo rekordinį skaičių žmonių, norinčių balsuoti užsienyje per balandžio 12 d. vyksiančius parlamento rinkimus.

Ženeva, balandžio 9 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per Irano karą Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose savo namus paliko apie 4,25 mln. žmonių. Žuvusiųjų yra apie 4,1 tūkst., sužeistųjų – beveik 45,7 tūkst., teigiama naujausioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje.

PSO teigimu, dėl konflikto savo namus Irane buvo priversti palikti 3,2 mln. gyventojų, Libane – daugiau kaip 1 mln.

Šiose abiejose šalyse registruota ir daugiausiai žuvusiųjų. PSO duomenimis, Irane ir Libane atitinkamai žuvo apie 2,4 tūkst. ir 1,7 tūkst. žmonių. Irake žuvusiųjų yra 109, Izraelyje – 24.

JAV ir Izraelio užpultame Irane, anot PSO, iki šiol sužeista daugiau kaip 32 tūkst. žmonių. Izraelyje, prieš kurį Iranas vykdo atsakomuosius smūgius, sužeista daugiau kaip 7 tūkst. žmonių. Libane, kur Izraelis kovoja su Irano remiama „Hezbollah“ grupuote, sužeistųjų yra beveik 6 tūkst.

PSO nenurodo, kokiais šaltiniais remiasi pateikdama šiuos skaičius. PSO statistika paprastai remiasi nacionalinėmis institucijomis.