Kyjivas, liepos 28 d. (Ukrinform-ELTA). Antradienį Rusijos pajėgos trečią kartą užpuolė su Liberijos vėliava plaukiojantį civilinį laivą, buvusį Juodojoje jūroje netoli Odesos uosto, feisbuke pranešė Ukrainos jūrų uostų valdyba (USPA).

„Šiandien Rusija trečią kartą puolė su Liberijos vėliava plaukiojantį civilinį laivą, išmetusį inkarą netoli Odesos uosto prieigų“, – sakoma pranešime. 

Pasak USPA, per ataką laivas buvo tuščias ir jame nebuvo įgulos. Po smūgio gautas pranešimas apie dūmus vairinės zonoje. 

„Pakartotiniai smūgiai tam pačiam civiliniam laivui dar kartą parodo Rusijos išpuolių pobūdį – taikinys yra ne tik uosto infrastruktūra ar kroviniai, bet ir pats civilinis prekybos laivynas“, – teigė USPA. 

Rusija sistemingai kelia grėsmę tarptautinei laivybai Juodojoje jūroje, siekdama sutrikdyti Ukrainos jūrų logistiką ir pakenkti komercinės laivybos saugumui, teigė USPA. 

Ukrainos nuolatinio atstovo Jungtinėse Tautose pavaduotojas Volodymyras Pavličenka pirmadienį vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad Rusija vykdo sąmoningą kampaniją prieš Ukrainos grūdų eksportą ir bando blokuoti jūrų prekybos kelius Juodojoje jūroje, taip keldama grėsmę pasaulio aprūpinimui maistu.

Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį apsilankė Baltuosiuose rūmuose, kur surengė pirmąsias asmenines derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu nuo Irano karo pradžios, abiem lyderiams siekiant užglaistyti viešus nesutarimus dėl konflikto.

Už uždarų durų vykusiame susitikime turėjo dominuoti karas, kuris vasario pabaigoje prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, tačiau kovos neseniai buvo sustabdytos, nes Vašingtonas teigia norintis suteikti šansą deryboms. Izraelis nedalyvavo naujausiuose Jungtinių Valstijų ir Irano susirėmimuose, kurie anksčiau šį mėnesį paūmėjo, kai žlugo balandžio mėnesį sutartos paliaubos.

Derybos, kurias Baltieji rūmai pavadino „teigiamomis ir produktyviomis“, truko apie pusantros valandos. Tai jau aštuntasis abiejų lyderių susitikimas nuo D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 m. pradžioje. 

„Aptarsime visus į darbotvarkę įtrauktus klausimus, visų pirma – Iraną. Žinoma, mūsų tikslas – užtikrinti savo saugumą ir išplėsti mus supantį taikos ratą“, – prieš išvykdamas iš Izraelio sakė B. Netanyahu.

Atvykęs į Vašingtoną, B. Netanyahu pirmadienio vakarą dalyvavo privačioje atminimo vakarienėje, skirtoje pagerbti velionį senatorių Lindsey Grahamą, pranešė jo biuras. Jis vėliau antradienį taip pat turėtų dalyvauti L. Grahamo atminimo ceremonijoje.

D. Trumpo ir B. Netanyahu santykiai balandį pasiekė žemą tašką, kai vyko derybos dėl paliaubų su Iranu. Tada D. Trumpas prieš savo sąjungininką paleido keiksmažodžių kupinas tiradas, o vėliau duodamas interviu pavadino B. Netanyahu „labai sunkiai sukalbamu žmogumi“.

B. Netanyahu sumenkino šias pastabas kaip „taktinius nesutarimus“ ir pabrėžė, kad jie sutaria dėl karo tikslų.

Antradienį lyderiai turėjo aptarti JAV remiamo pagrindų susitarimo, kurį praėjusį mėnesį pasirašė Izraelis ir Libanas, įgyvendinimą. Derybose taip pat turėjo būti aptartas Gazos Ruožo klausimas, nes diplomatinės pastangos pradėti nuniokotos palestiniečių teritorijos atstatymą yra įstrigusios.

Sofija, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Bulgarijos pasieniečiai antradienį pradėjo evakuoti beveik 200 keleivių iš kruizinio laivo, dėl nusekusio Dunojaus vandens užplaukusio ant seklumos, pranešė Vidaus reikalų ministerija. 

Šią vasarą Europą užklupo virtinė karščio bangų, o Dunojuje – antroje pagal ilgį žemyno upėje, tekančioje per 10 šalių – pastarosiomis savaitėmis vandens lygis buvo toks žemas, kad trukdė laivybai. 

Ministerija pranešė, kad su Šveicarijos vėliava plaukiojantis laivas „Viking Ullur“ užplaukė ant seklumos apie 2.20 val. maždaug už 25 kilometrų aukštupiu nuo Vidino šiaurės rytų Bulgarijoje. 

Incidentas įvyko naktį, esant ribotam matomumui ir „dėl žemo vandens lygio Dunojuje“, sakoma pranešime. 

Saugumo sumetimais operacija buvo vykdoma pasitelkus pasienio policijos greitaeigį katerį ir turėjo baigtis iki sutemų. 

Laive, plaukiojančiame maršrutu tarp Vengrijos sostinės Budapešto ir Rumunijos, buvo 186 keleiviai, visi Europos Sąjungos piliečiai, ir 52 įgulos nariai bei darbuotojai. 

Ministerijos teigimu, laivas turėjo užsukti į Vidino uostą pasipildyti atsargų, pritrūkęs ir geriamojo vandens. Laivybos agentūra užsakė kitą laivą keleiviams paimti, bet jam nepavyko priartėti prie seklumoje įstrigusio kruizinio laivo. 

Bulgarijos policijos vaizdo įraše matyti, kaip pagalbos tarnybų darbuotojai padeda gelbėjimosi liemenes vilkintiems keleiviams įlipti į greitaeigį katerį.

Tokijas, liepos 28 d. (dpa-ELTA). Antradienio popietę pietvakarinę Japonijos dalį supurčius 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimui, žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai 50 buvo sužeista, pranešė vietos žiniasklaida.

Pasak Japonijos naujienų agentūros „Kyodo“, žuvusysis gyvybės neteko Kumamoto prefektūroje sugriuvus namui. Ši prefektūra įsikūrusi pagrindinėje Kiūšiū saloje, kuri buvo ypač smarkiai paveikta.

„Kyodo“ skelbė, kad buvo smarkiai apgadinti kai kurie keliai ir pastatai, negana to, nuo bėgių nuvažiavo krovininis traukinys. Japonijos transliuotojas NHK informavo, kad buvo uždarytos kelios Kiūšiū greitkelių atkarpos, o greitųjų ir vietinių traukinių eismas buvo sustabdytas. Be to, iki atskiro pranešimo uždaryti ir Aso Kumamoto oro uosto kilimo ir tūpimo takai.

Nukentėjo žymioji Kumamoto pilis – filmuotoje medžiagoje, kuria pasidalijo „Kyodo“, matyti apgadinta jos akmeninės sienos dalis. 

Remiantis preliminariais policijos pranešimais, sugriuvo apie 10 namų. Kumamoto prefektūroje be elektros liko apie 48 tūkst. namų ūkių, nurodė valdžios institucijos. Tarp sužeistųjų yra apie 10 globos namų gyventojų, pranešė NHK.

Japonijos žiniasklaida, remdamasi elektrinių operatoriais, skelbė, kad branduolinėse elektrinėse nebuvo jokių nukrypimų dėl galingo žemės drebėjimo.

Dideliame prekybos centre Kašimoje, Kumamoto prefektūroje, įvyko sprogimas, informavo NHK. Iš oro užfiksuotoje medžiagoje matyti didelė žala.

Avarinės tarnybos po sprogimo toliau ieškojo žmonių. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad vėlai vakare (vietos laiku) 20–30 darbuotojų vis dar buvo dingę be žinios. „Kyodo“ pranešė, kad sprogimo priežastys vis dar nežinomos, tačiau darbuotojai ir klientai po žemės drebėjimo jau buvo evakuoti iš prekybos centro.

Žemės drebėjimo epicentras buvo Kumamoto regione, 10 km gylyje. Netrukus po pradinių virpesių Kiūšiū smogė stiprūs pakartotiniai smūgiai, o meteorologijos agentūra įspėjo, kad artimiausiomis dienomis regione gali būti daugiau stiprių požeminių smūgių.

Nacionalinė meteorologijos agentūra vėliau atšaukė perspėjimą dėl iki 1 metro aukščio cunamio bangų.

Ministrė pirmininkė Sanae Takaichi nurodė savo ministerijoms greitai įvertinti padėtį ir imtis būtinų skubių priemonių, pranešė NHK. Vyriausybė į regioną pasiuntė karius, kad būtų pastiprintos gelbėjimo komandos.

Kumamoto regione prieš 10 metų įvyko stiprus žemės drebėjimas, kurio stiprumas pagal Richterio skalę siekė 7,3 balo. Dėl to žuvo dešimtys žmonių, o dešimtys tūkstančių turėjo būti apgyvendinti laikinuose būstuose. Maža to, buvo smarkiai apgadinti pastatai, tarp jų – Kumamoto pilis.

Maskva, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Keli Rusijos regionai pradėjo švelninti degalų pardavimo apribojimus, įvestus dėl trūkumo visoje šalyje, jį sukėlė Ukrainos smūgiai į naftos perdirbimo gamyklas, pranešė vietos žiniasklaida ir pareigūnai. 

Beveik visi Rusijos regionai nuo birželio pradžios buvo įvedę benzino pardavimo apribojimus. Daugiausia buvo ribojamas vienam pirkėjui parduodamų degalų kiekis.

Pasak regionų pareigūnų ir vietos žiniasklaidos, pastarosiomis dienomis šie apribojimai pradėti švelninti.

Maskvoje ir Sankt Peterburge du dideli tinklai – „Lukoil“ ir „Teboil“ – panaikino visus apribojimus, kiek vairuotojai per vieną kartą gali įsipilti degalų.

Birželį Ukrainos dronai bombardavo Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, tiršti juodi dūmai nusidriekė virš sostinės per vieną iš dramatiškiausių Kyjivo atsakomosios kampanijos smūgių. Kyjivo pareigūnai teigia, kad smūgiai yra teisingas atpildas už Maskvos naktines dronų ir raketų atakas prieš jos miestus. 

Rusijos pareigūnai, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, mėgino sumenkinti Ukrainos smūgių poveikį vidaus rinkai, ragino klientus nepulti paniškai pirkti. Tačiau visoje šalyje nusidriekė ilgiausios vairuotojų eilės prie degalų, kai kurios buvo matomos net iš kosmoso darytose palydovų nuotraukose. Socialiniuose tinkluose išplito vairuotojų muštynių dėl degalų vaizdo įrašai.

Rusija yra viena didžiausių naftos gavybos šalių pasaulyje, degalų buvo gausu ir jie buvo pigūs daugelį dešimtmečių.

Omsko srities naftos turtingame Sibire, kur buvo užpulta kita naftos perdirbimo gamykla, gubernatorius antradienį pranešė, kad visi apribojimai panaikinti. Apie apribojimų švelninimą taip pat pranešta Rostovo ir Stavropolio srityse pietinėje Rusijoje ir kitur. 

Vicepremjeras Aleksandras Novakas savaitgalį teigė, kad padėtis stabilizuojasi ir daug gamyklų atnaujino veiklą.

Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Baltuosiuose rūmuose pasibaigė Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas. Volodymyras Zelenskis pranešė su Donaldu Trumpu aptaręs raketų perėmėjų oro gynybos sistemoms „Patriot“ gamybai reikalingą licencijavimą. 

„Geras susitikimas su prezidentu Donaldu J. Trumpu Ovaliajame kabinete. Dėkoju už viską, ką darome kartu, kad apsaugotume ukrainiečių gyvybes ir skatintume taiką. Visų pirma, pareiškiau prezidentui Trumpui užuojautą dėl Lindsey Grahamo mirties. Jis buvo tikras Ukrainos draugas. Su prezidentu aptarėme licencijas, reikalingas raketų perėmėjų sistemoms „Patriot“ gamybai, ir keletą kitų idėjų, kurios galėtų padėti“, – „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis. 

Abu lyderiai taip pat aptarė diplomatinio proceso stiprinimą. „Mūsų komandos tarsis dėl tolesnio bendravimo. Esu dėkingas Jungtinėms Valstijoms už tvirtą paramą“, – sakė V. Zelenskis. 

Per vienos dienos vizitą Vašingtone Ukrainos prezidentas dar planuoja susitikti su Suomijos prezidentu Alexanderu Stubbu, dalyvauti velionio senatoriaus L. Grahamo atminimo renginiuose Kapitolijuje ir Vašingtono katedroje bei susitikti su senatoriais, remiančiais įstatymo projektą, kuriuo siekiama sustiprinti sankcijas Rusijai. 

Vašingtonas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). JAV įstatymų leidėjai antradienį susirinko po Kapitolijaus kupolu, kad atiduotų pagarbą senatoriui respublikonui Lindsey Grahamui. Taip jie pradėjo gedulo dieną, kurios metu Vašingtone turėtų pasirodyti prezidentas Donaldas Trumpas ir pasaulio lyderiai.

Vėliava apdengtą karstą su L. Grahamo palaikais kariškiai lėtai užnešė JAV Kapitolijaus laiptais, o tada įžengė į Rotondą. Iš paskos ėjo jo jaunesnioji sesuo Darline Graham, kuri buvo paskirta laikinai užimti jo kėdę Senate po jo staigios mirties anksčiau šį mėnesį. L. Grahamui buvo 71-eri.

Senatoriai iš abiejų partijų įėjo būdami už L. Grahamo kolegos Pietų Karolinos respublikono Timo Scotto, o JAV kariuomenės pučiamųjų kvintetas grojo „Amazing Grace“ ir „America the Beautiful“.

D. Trumpo ministrų kabineto nariai, Pietų Karolinos įstatymų leidėjai ir kiti svečiai taip pat susirinko dalyvauti ceremonijoje ir išklausyti duoklių L. Grahamo karinei tarnybai bei daugiau kaip trims Kongrese praleistiems dešimtmečiams.

Viceprezidentas J. D. Vance‘as gedėtojams sakė, kad L. Grahamas buvo malonus, draugiškas politikas, kuris patapšnodavo Senato kolegoms per petį ir turėjo aistrą pakviesti oponentus į „drąsias“ diskusijas.

„Lindsey Grahamas mylėjo žmones iš visų visuomenės sluoksnių“, – teigė J. D. Vance‘as, kuris ir pats dvejus metus dirbo Senate.

„Manau, iš dalies dėl to, kaip jis užaugo, nes jam ne viskas buvo paduota kaip ant lėkštutės, jis žavėjosi visais“, – kalbėjo viceprezidentas.

Tai buvo pirmoji iš dviejų didelių antradienį Vašingtone numatytų ceremonijų L. Grahamo, kuris mirė nuo komplikacijų, susijusių su širdies liga, atminimui.

D. Trumpas turėtų atiduoti pagarbą 14 val. (vietos, 21 val. Lietuvos laiku) Vašingtono nacionalinėje katedroje vyksiančiose laidotuvėse.

Dalyvauti, be kita ko, turėtų Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o tai atspindi L. Grahamo, kaip vieno iš garsiausiai pasisakiusių abiejų šalių gynėjų Vašingtone, vaidmenį.

Abu lyderiai suplanavo atskirus susitikimus su D. Trumpu Baltuosiuose rūmuose, rengiamus per vizitus, kurie sutapo su lemiamomis akimirkomis Irano ir Ukrainos karuose.

V. Zelenskis vėliau antradienį taip pat turėtų susitikti su senatoriais prieš preliminarų balsavimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai – teisės akto, kurį L. Grahamas propagavo daugiau kaip metus.

L. Grahamas Kongrese buvo vienas nuosekliausių ryžtingo JAV karinio vaidmens užsienyje šalininkų ir rėmė intervenciją prieš Iraną bei stiprią paramą Izraeliui ir Ukrainai.

D. Trumpas antradienio rytą pripažino šią reputaciją ir stočiai „Fox News“ pareiškė, kad L. Grahamas buvo „labai griežtas kariniu klausimu“.

„Lindsey mėgo karą“, – sakė D. Trumpas.

„Jie niekada nebuvo matęs karo, kuris jam nepatiktų“, – nurodė JAV prezidentas.

L. Grahamas iš pradžių dirbo Atstovų Rūmuose, o 2002 m. buvo išrinktas į Senatą. Jis tapo svarbiu balsu užsienio politikos ir kariniais klausimais.

Madridas, liepos 28 d. (AFP-ELTA). Mirė moteris, anksčiau šį mėnesį sužeista per miško gaisrą pietų Ispanijoje, antradienį pranešė ligoninė, kurioje ji buvo gydoma. Jai mirus, gaisro aukų skaičius padidėjo iki 14. 

Miško gaisras, liepos 9 d. siautėjęs Bedaro kaimelyje Almerijos provincijoje, kur gyvena daug užsieniečių, buvo kruviniausias Ispanijoje per daugiau nei du dešimtmečius. 

Pastarosiomis dienomis Ispanijoje liepsnojo nauji miško gaisrai, nusiaubę dešimtis tūkstančių hektarų į vakarus nuo Madrido, tačiau kol kas apie aukas nepranešta. 

Moteris mirė Sevilijos ligoninėje, kur buvo gydoma nuo sunkių sužalojimų, patirtų per gaisrą, sakė ligoninės atstovė.

Ispanijos žiniasklaida pranešė, kad ji nudegė 70 proc. kūno ir buvo intensyviosios terapijos skyriuje. 

Valdžia įtaria, kad gaisras kilo, kai nutrūkusi elektros linija padegė nuo karščio išdžiuvusią augmeniją. Liepsnos plito iki 100 metrų per minutę greičiu ir įkalino žmones automobiliuose arba mėginant pabėgti pėsčiomis. Dauguma aukų buvo iš Didžiosios Britanijos ir Belgijos.

Vilnius, liepos 28 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 28 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Reaguodamas į Gitano Nausėdos matymą, kad vertėtų siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl ilgalaikio gynybos finansavimo po 2030 metų, premjeras Mindaugas Sinkevičius akcentuoja, jog Lietuva turės galvoti ne tik apie lėšas krašto apsaugai, bet ir apie šalies gynybos pramonės plėtrą. 

Rudenį Prezidentūra ketina grįžti prie diskusijų dėl mobiliųjų telefonų reguliavimo ugdymo įstaigose. M. Sinkevičius sakė, kad šiuo metu yra tiriamos užsienio praktikos dėl socialinių tinklų ribojimų nepilnamečiams, kurie galėtų būti svarstomi ateityje.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prezidento Gitano Nausėdos nuomone, vertėtų siekti plataus politinių partijų susitarimo dėl ilgalaikio gynybos finansavimo po 2030 metų. Tokią šalies vadovo poziciją išdėstė jo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Jis pažymėjo, kad geopolitinė situacija artimiausiais metais išliks įtempta, todėl Lietuva privalės nuosekliai stiprinti savo gynybos pajėgumus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad planuojant gynybos finansavimą po 2030 metų Lietuva turės galvoti ne tik apie lėšas krašto apsaugai, bet ir apie šalies gynybos pramonės plėtrą. Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda M. Sinkevičius teigė, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi siekti būti ne tik gynybos priemonių pirkėja, bet ir gamintoja. Kartu Vyriausybės vadovas kalbėjo, kad nori žinoti artimiausius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įsigijimų planus, taip pat – kaip panaudojamos gynybai skirtos lėšos. Pasak premjero, ši informacija turi būti aiškiai suprantama ir visuomenei.  

Po nepilnamečių smurto protrūkio Marijampolėje, kuris kilo, įtariama, dėl komentarų socialiniame tinkle, prezidentas Gitanas Nausėdas mano, kad būtina grįžti prie diskusijų dėl mobiliųjų telefonų reguliavimo ugdymo įstaigose. Pasak šalies vadovo patarėjo Vaido Augustinavičiaus, to bus imtasi rudenį. Premjeras Mindaugas Sinkevičius neatsako, ar pritartų mobiliųjų telefonų uždraudimui mokyklose. Visgi, jo teigimu, šiuo metu yra tiriamos užsienio praktikos dėl socialinių tinklų ribojimų, kurie galėtų būti svarstomi ateityje.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad šiuo metu rimtai svarstoma galimybė nepriimti į Lietuvą migrantų iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių ir susimokėti finansinį solidarumą įnašą. Anot jo, kol kas Vyriausybė neišsakė aiškios pozicijos, dėl to dar bus tariamasi. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva vietoje prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš kitų ES valstybių turėtų sumokėti visą finansinį solidarumo įnašą. Dabar Lietuva yra pasirinkusi mišrią solidarumo įnašo formą – pusę įsipareigojimų vykdys perkeldama prieglobsčio prašytojus, o likusią dalį – sumokėdama finansinį įnašą. Šiemet Lietuva pagal ES solidarumo mechanizmą ketina priimti 58 migrantus ir sumokėti 1,14 mln. eurų finansinį įnašą.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) antradienį pristatė ilgalaikę iniciatyvą „Ką man davė sportas?“, kuria siekiama skatinti gyventojų fizinį aktyvumą. Organizatorių teigimu, beveik trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sportuoja nepakankamai, o fizinio aktyvumo stoka prisideda prie vienų prasčiausių širdies ir kraujagyslių ligų rodiklių Europos Sąjungoje. LTOK duomenimis, 74 proc. šalies gyventojų nesportuoja pakankamai – bent tris kartus per savaitę. Tuo metu maždaug pusė Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o vienas svarbiausių būdų šiuos rodiklius mažinti yra reguliarus fizinis aktyvumas. Prie akcijos prisijungęs gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis pabrėžė, kad reguliarus sportas padeda ne tik stiprinti širdį ir kraujagysles, bet ir mažinti stresą, kuris taip pat turi didelę įtaką žmogaus sveikatai.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad Vyriausybės ir šalies vadovo Gitano Nausėdos lūkestis dėl spartesnio pensijų indeksavimo sutampa. Tiesa, prezidentui siūlant, kad papildomos lėšos pensijoms indeksuoti konkrečiais metais sudarytų ne mažiau negu 20 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto perviršio, ministras pirmininkas sako, kad Vyriausybė linktų prie 15 proc. ribos. M. Sinkevičius neatmeta, kad ieškos būdų, kaip atliepti prezidento lūkesčius ir spartinti pensijų indeksavimą taip, kad šis atitiktų dabartinę ekonominę situaciją. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tuo metu tikino, kad panaudojant dalį „Sodros“ biudžeto perviršio būtų galima padidinti pensijas 2–4 proc., o nuo to neturėtų nukentėtų nei „Sodros“ rezervas, nei pensijų sistema. Prezidentūra anksčiau kritikavo, kad Vyriausybė delsia pateikti išvadą šalies vadovo siūlymui pensijoms didinti skirti ne mažiau nei 20 proc., bet ne daugiau nei 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio. Šis įstatymo projektas Seime pateikimo stadiją įveikė pernai rudenį.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigas eiti pradėjęs Martynas Endrijaitis teigė, kad viena iš svarbiausių mokesčių administratoriaus strategijos krypčių bus siekis mažinti šešėlinę ekonomiką. Pasak jo, šiam tikslui išskirtas pirmasis prioritetas yra tikslinti kontrolę aukštos rizikos sektoriuose. M. Endrijaičio teigimu, nors išskiriama, kad, pavyzdžiui, prekybos, statybų, turizmo, apdirbamosios pramonės, gamybos sektoriuose yra didesnis „šešėlis“, situacija keičiasi, todėl būtų siekiama kasmet peržiūrėti ir atnaujinti šiuos rizikos sektorius. Naujojo VMI vadovo teigimu, siekiama apie 20 proc. didinti tikslinių patikrinimų efektyvumą, aktyviau bendradarbiauti su verslo asociacijomis, tartis su verslu ir gauti iš jų patarimus. Kartu, anot jo, ketinama naudoti dirbtinį intelektą (DI), kuris padėtų atrinkti, pavyzdžiui, mažą pridėtinę vertę kuriančias įmones. Pasak naujo VMI vadovo, iki 2030 m. Lietuva turėtų pereiti prie B2B (angl. business to business) sektoriuje naudojamų e. sąskaitų faktūrų, kai duomenys apie įvykusias transakcijas VMI būtų perduodamos realiu laiku. Anot jo, tokia sistema ateityje galėtų sudaryti sąlygas iš dalies atsisakyti PVM deklaracijų. M. Endrijaitis taip pat ketina siekti daugiau švietimo ir konsultavimo gyventojams bei verslui, teikti teisės aktus, kurie supaprastintų nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčių (GPM) bei turto deklaravimą.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pirmadienį po savaitės pertraukos Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžė 20 neteisėtų migrantų. Pernai pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,6 tūkst. asmenų, šiemet – 977. Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Prokuratūra nurodo iki šiol tebeatliekanti ikiteisminį tyrimą dėl galimai Lietuvoje veikusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo. Anot prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, tyrimo metu prokurorai su teisinės pagalbos prašymais kreipėsi į JAV, Lenkiją, Rumuniją, kitas šalis, tačiau reikšmingų duomenų negauta. Įtarimai tyrime niekam nepareikšti. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje buvo pradėtas 2010 m., vėliau nutrauktas, 2015 m. tyrimas atnaujintas, o 2018 m. perkvalifikuotas į tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu vėl pradėta kalbėti apie galimai šalyje veikusį slaptą įkalinimo įstaigą po to, kai liepą Europos Žmogaus Teisų Teismas konstatavo kad terorizmu „Al Qaeda“ grupuotėje įtartas Saudo Arabijos pilietis Abdas Al Rahimas Husseinas Al Nashiri 2005–2006 m. buvo neteisėtai kalinamas amerikiečių kalėjime Lietuvoje.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Pietvakarių Japonijai smogė galingas 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimas. Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi antradienį pranešė apie kelis sužeistuosius, sugriuvusius pastatus, gaisrus, sutrikusį elektros tiekimą. Vėliau antradienį televizijos kanalas NHK skelbė, kad po žemės drebėjimo mažiausiai 50 žmonių gydomi ligoninėse. Taip pat pranešta, kad sugriuvo 12 namų: keturiais atvejais žmonės buvo prispausti griuvėsių, tačiau juos pavyko išgelbėti. Po to pasirodė pranešimai apie sugriuvusį prekybos centrą, kur po griuvėsiais gali būti įstrigę dešimtys žmonių. Pasak televizijos kanalo TBS, baiminamasi, kad daugybė jų yra žuvę. Naujienų portalas „Kyodo News“ taip pat pranešė, kad per žemės drebėjimą sugriuvus namui žuvo vienas žmogus. Japonijos meteorologijos tarnyba iškart po žemės drebėjimo buvo išplatinusi įspėjimą apie galimą cunamį, tačiau vėliau jį atšaukė.

JAV pradėjo savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, pranešė prezidento administracijos atstovai. Apie Vašingtono planus atlikti tokią analizę savo kolegoms NATO praėjusį mėnesį pranešė JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. JAV gynybos viceministras Elbridge'as Colby tikino, kad šios peržiūros rezultatas bus „spartesnis NATO virtimas stipresniu, teisingesniu ir tvaresniu Aljansu“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą griežtai kritikavo sąjungininkes Europoje dėl jų reakcijos į jo karą Irane, įskaitant atsisakymą leisti JAV pajėgoms naudotis jų bazėmis karo pradžioje. Vašingtonas aiškiai leido suprasti Europai, kad nori, jog NATO šalys žemyne prisiimtų pagrindinę atsakomybę už savo pačių konvencinę gynybą, nes JAV dėmesys vis labiau krypsta į Kiniją.

Vašingtone lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Antradienį vakare jis Baltuosiuose rūmuose susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. V. Zelenskio teigimu, vienos pagrindinių į susitikimo darbotvarkę įtrauktų temų – Ukrainos apsaugos nuo balistinių raketų stiprinimas ir strateginio bendradarbiavimo su JAV plėtra. Susitikimas vyksta už uždarų durų. Po susitikimo su D. Trumpu Ukrainos prezidentas planuoja pokalbį su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu. Vėliau antradienį V. Zelenskis Kapitolijuje susitiks su JAV senatoriais. Į Vašingtoną Ukrainos prezidentas atvyko tam, kad sudalyvautų velionio senatoriaus Lindsey Grahamo, sankcijų įstatymo projekto autoriaus ir pagrindinio Ukrainos rėmėjo Kongrese, atminimo pamaldose.

Damaskas, liepos 28 d. (dpa-ELTA). Nuo balandžio mėnesio Irakas eksportavo į Europą 2,1 mln. tonų naftos sausuma per Siriją ir iš ten per Viduržemio jūrą. To imtasi dėl Hormuzo sąsiaurio blokados. 

Sirijos valstybinės naftos bendrovės pirmininko pavaduotojas Ahmedas Qubbaji atskleidė šį susitarimą antradienį duotame interviu laikraščiui „The National“. 

Jis teigė, kad cisternų skaičius išaugo nuo pradinių dešimties iki 1000 per dieną. Pasak jo, eksportą sudaro mazutas. 

Dėl jūrų kelio blokavimo šalys, turinčios prieigą prie Persijos įlankos, jau kelis mėnesius mėgina rasti alternatyvių būdų, kaip tiekti naftą ir naftos produktus į pasaulio rinką. Keletas senų ir naujų vamzdynų iš regiono į Raudonąją jūrą ir Viduržemio jūrą jau veikia arba yra planavimo etape. 

Irakas labai priklauso nuo prekybos nafta. Įprastais laikais eksportas sudaro daugiau nei 90 proc. vyriausybės pajamų. Sirija kartu su Turkija, per kurią eina naftotiekiai, tapo svarbiu centru. 

Sausumos kelias iš Irako per kaimynę Siriją yra brangesnis ir logistiškai sudėtingesnis nei jūros kelias, be to, pavojingas dėl galimų išpuolių ir pasalų vairuotojams. 

Sirija taip pat vaidina svarbų vaidmenį vamzdynų transporte. „Nebūtinai kaip alternatyva Hormuzo sąsiauriui, bet kaip svarbus tranzito koridorius energijos tiekimui iš Persijos įlankos valstybių ir Irako į tarptautines rinkas“, – sakė A. Qubbaji. 

Siriją 13 metų kamavo pilietinis karas, jis pasibaigė tik 2024 m. gruodį nuvertus ilgai valdžiusį Basharą al Assadą.