ELTA naujienos
Etikos sargai nenustatė pažeidimo dėl Šatevičiaus skirtų lėšų asociacijai
(patikslinta pirma pastraipa)
Vilnius, kovo 24 d. (ELTA). Trakų rajono meras Andrius Šatevičius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, iš mero fondo skirdamas lėšų sporto asociacijai, kurios nariu anksčiau buvo, antradienį konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Tyrimas buvo pradėtas nustačius, kad A. Šatevičius praėjusių metų lapkritį iš mero fondo skyrė 2,6 tūkst. eurų vyrų drakono valčių komandos „Lentvaris Dragon Boat Team“ aprangai įsigyti.
Pinigus meras nurodė pervesti į Trakų rajono sporto asociacijos sąskaitą. A. Šatevičius iki 2025 m. liepos 4 d. buvo šios asociacijos nariu.
Priimdama sprendimą tyrime, VTEK pabrėžė, kad skirdamas finansavimą A. Šatevičius jau nebebuvo asociacijos nariu. Etikos sargų teigimu, narystė prieš daugiau nei keturis mėnesius buvo nutraukta paties mero prašymu.
„Kitų faktinių duomenų, kad pasirašydamas potvarkį meras būtų turėjęs tiesioginį ir akivaizdų privatų suinteresuotumą asociacijos atstovaujamai komandai skirti finansavimą, VTEK tyrimo metu negavo ir nenustatė“, – teigiama VTEK pranešime.
Todėl, atsižvelgdama į aplinkybes, komisija konstatavo, kad A. Šatevičius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.
Sinkevičius: koalicijos partnerių balsavimas dėl poligono – nepriimtinas
Vilnius, kovo 24 d. (ELTA). Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, jog kai kurių koalicijai priklausančių parlamentarų balsavimas prieš Kapčiamiesčio poligono projektą jam yra nepriimtinas, šį klausimą politikas ketina kelti ir partijoje sprendžiant dėl koalicijos ateities.
„Man šis elgesys koalicijos partnerių yra nepriimtinas ir aš šiandien ir premjerei sakiau, kad turėsime ir privalėsime jį įvertinti partijos organuose – šiuo atveju partijos taryboje, spręsdami, kaip mes vertiname – ar toleruojame, ar mums tai yra visiškai nepriimtina“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Sinkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad prieš poligono steigimą balsavo ne tik koalicijos partnerių „Nemuno aušros“, bet ir „valstiečių“ frakcijos atstovai.
„Ta situacija netenkina mūsų, kaip vedančiosios koalicijos ašies arba didžiausiojo partnerio koalicijos, apie tai mes pirmiausia pakalbėsime su koalicijos partneriais. (…) Nepalaikymas šio klausimas gali turėti (…) tam tikrų politinių pasekmių šios koalicijos ateičiai“, – akcentavo politikas.
M. Sinkevičius, šio klausimo aptarimas su partneriais planuojamas dar šią savaitę arba vėliausiai kitos savaitės pradžioje, vėliau bus keliamas ir Socialdemokratų partijos Taryboje, greičiausiai balandžio mėnesį.
„Iki šiol kantrybė buvo išbandoma, bet šis klausimas pareikalaus Socialdemokratų partijos įvertinimo“, – sakė M. Sinkevičius.
Jis pažymėjo, kad nepaisant balsavimų sprendimas dėl poligono steigimo Seime priimtas bus.
„Dėkoju visiems, kurie šiandien šitą klausimą palaikė“, – pridūrė politikas.
Seime antradienį Kapčiamiesčio poligono projektas įveikė pirmąjį balsavimą, už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.
Tarp balsavusiųjų prieš – „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė.
Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Indijos premjeras teigia surengęs naudingą pokalbį su Trumpu apie karą Artimuosiuose Rytuose
Naujasis Delis, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį pranešė, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas jam paskambino, jog aptartų karą Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiaurio svarbą.
N. Modi sakė, kad tai buvo „naudingas apsikeitimas nuomonėmis“, ir pridūrė, jog Indija „remia kuo greitesnį deeskalavimą ir taikos atkūrimą“, socialiniuose tinkluose parašė jis.
Jūrų eismas minėtame Persijos įlankos „butelio kaklelyje“, per kurį paprastai keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos, iš esmės sustojo po praėjusį mėnesį prasidėjusių JAV ir Izraelio smūgių Iranui, kurie sukėlė regioninį konfliktą, sukrėtusį pasaulines energijos tiekimo grandines.
„Užtikrinti, kad Hormūzo sąsiauris liktų atviras, saugus ir prieinamas, yra labai svarbu visam pasauliui“, – teigė N. Modi.
JAV ambasadorius Indijoje Sergio Goras socialiniuose tinkluose taip pat nurodė, kad lyderiai aptarė karą, „įskaitant tai, kaip svarbu išlaikyti Hormūzo sąsiaurį atvirą“.
Indija yra antra didžiausia suskystintų naftos dujų (SND), kurios naudojamos maisto ruošimui ir daugiausia tiekiamos iš Artimųjų Rytų, pirkėja pasaulyje, o tiekimas per Hormūzo sąsiaurį dėl konflikto buvo sutrikdytas. N. Modi paragino valstijas pažaboti juodąją rinką ir vengti panikos, akcentuodamas, kad Indijos energijos tiekimas išlieka stabilus.
N. Modi palaiko glaudžius ryšius su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, tačiau Naujasis Delis šiame kare siekia laikytis neutralumo.
Prezidentūra: valstybei svarbius klausimus koalicija turėtų gebėti spręsti ir be opozicijos
Vilnius, kovo 24 d. (ELTA). Daliai valdančiųjų „aušriečių“ balsavus prieš naujojo Kapčiamiesčio poligono projektą, Prezidentūra sako teigiamai vertina, kad įstatymą pirmu balsavimu palaikė absoliuti dauguma parlamentarų, tačiau pažymi, kad didžiausios valstybės svarbos klausimus kolaicija turėtų gebėti spręsti ir be opozicijos balsų.
„Prezidentas teigiamai vertina, kad Kapčiamiesčio poligono įstatymą pateikimo stadijoje palaikė absoliuti dauguma Seimo narių“, – teigiama Eltai Prezidentūros perduotame komentare.
Anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad koalicijos partneriai turi priimti bendrą sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, kitu atveju, anot jo, tokia koalicija netektų savo esmės.
„Prezidento pozicija dėl koalicijos vienybės svarbos šiuo klausimu nesikeičia. Svarbus ne tik balsų skaičius, tačiau ir politikų, bei visuomenės susitelkimas šiuo Lietuvos saugumui gyvybiškai svarbiu klausimu. Valdančioji koalicija tokios svarbos klausimus turėtų gebėti spręsti ir be opozicijos balsų“, – nurodo šalies vadovo atstovai.
Kaip skelbta, antradienį Kapčiamiesčio poligono projektas įveikė pirmąjį balsavimą Seime. Už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.
Tarp balsavusiųjų prieš – „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė.
Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Po raketų ugnies iš Libano Šiaurės Izraelyje žuvo moteris, praneša gelbėjimo tarnybos
Tel Avivas, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Izraelio gelbėjimo tarnybos pranešė, kad antradienį po raketų ugnies iš Libano, kur Izraelio pajėgos kovoja su Irano remiama grupuote „Hezbollah“, šalies šiaurėje žuvo moteris.
„Po paleidimo link Šiaurės Izraelio (…) komandos pranešė apie maždaug 30 m. moterį be gyvybės ženklų, patyrusią sunkią politraumą, ir įvykio vietoje konstatavo jos mirtį“, – pareiškime teigė Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“ ir pridūrė, kad komandos suteikė pagalbą dar dviem nesunkios būklės žmonėms, kuriuos sužeidė skeveldros.
Izraelio kariuomenė naujienų agentūrai AFP sakė, kad incidento metu į šią vietovę iš Libano buvo paleista dešimtys raketų.
Reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą per bendrą JAV ir Izraelio ataką prieš Iraną, grupuotė „Hezbollah“ pradėjo apšaudyti Izraelį raketomis. Izraelio kariuomenė savo ruožtu atnaujino intensyvius smūgius į taikinius keliose Libano dalyse ir paskelbė, kad pradėjo „ribotas sausumos operacijas“ prieš „Hezbollah“ Libano pietuose.
Ispanijoje ir Vokietijoje sulaikyti įtariami Rusijos šnipai
(papildytas visas tekstas)
Karlsrūhė, Vokietija, kovo 24 d. (dpa-ELTA). Vokietijoje ir Ispanijoje dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijos žvalgybai buvo sulaikyti du asmenys, antradienį pranešė Vokietijos federalinė prokuratūra.
Ši agentūra nurodė, kad šnipų taikinys buvo vokietis, kuris tiekė į Ukrainą bepiločius orlaivius ir susijusius komponentus. 45 m. moteris iš Rumunijos buvo sulaikyta šiaurės vakariniame Vokietijos Reinės mieste, o 43 m. ukrainietis vyras buvo sulaikytas pietrytiniame Ispanijos Eldos mieste.
Įtariama, kad Ukrainos pilietis šnipinėjo minėtą vyrą nuo 2025 m. gruodžio mėnesio.
„Šiuo tikslu kaltinamasis rinko informaciją internete ir filmavo aukos darbo vietą“, – sakoma paskelbtame pareiškime.
Teigiama, kad po to, kai jis persikėlė į Ispaniją, moteris vėliausiai nuo 2026 m. kovo mėnesio perėmė jo užduotį. Pasak prokurorų, ji lankėsi vyro namų adresu ir mobiliuoju telefonu filmavo vaizdo įrašus.
„Manoma, kad šnipinėjimo veiklos tikslas buvo pasiruošti tolesnėms žvalgybos operacijoms prieš taikinį“, – priduriama pareiškime.
Moteris trečiadienį Karlsrūhėje turėtų stoti prieš tyrimą atliekantį Federalinio teisingumo teismo teisėją. Teisėjas spręs, ar 45-erių moteriai bus skirtas kardomasis kalinimas. Tuo metu sulaikytas vyras iš pradžių turi būti perkeltas iš Ispanijos į Vokietiją.
Prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą, Vokietijos žvalgybos tarnybos įspėjo apie didėjančią grėsmę, kurią kelia Rusijos šnipinėjimas, sabotažas ir dezinformacija.
Kadangi dėl sankcijų ir padidėjusio Vakarų tarnybų budrumo tapo sunkiau atlikti tradicines žvalgybos operacijas, kuriose dalyvauja profesionalūs šnipai, Rusijos veikėjai buvo apkaltinti asmenų iš smulkių nusikaltimų pasaulio verbavimu šnipinėjimo ar sabotažo operacijoms už atlygį.
Rusijoje uždrausta rengti protestus dėl mobiliojo ryšio tinklų ir socialinių tinklų blokavimo
Maskva, kovo 24 d. (dpa-ELTA). Rusija pradėjo griežtai malšinti protestus prieš mobiliojo ryšio tinklų ir socialinių tinklų blokavimą.
Keliuose Maskvos srities miestuose buvo uždrausta rengti viešus susibūrimus, antradienį pranešė Rusijos opozicijos politikas Borisas Nadeždinas.
Kaip tokio sprendimo pretekstas nurodoma rizika užsikrėsti koronavirusu. B. Nadeždinas apkaltino valdžios institucijas pažeidinėjant Konstituciją, kuri turėtų užtikrinti žodžio ir susirinkimų laisvę Rusijoje.
Tuo tarpu Kremliui artimoms organizacijoms nuolat leidžiama organizuoti masinius renginius.
Žiniasklaidos pranešimuose nurodyta, kad kai kuriais atvejais demonstracijas rengti iš pradžių būdavo leidžiama, tačiau po to uždraudžiama.
Permės miesto valdžios institucijos leidimą surengti mitingą atšaukė likus vos keletui minučių iki renginio pradžios.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad į vieną mitingą susirinkę žmonės buvo sulaikomi. Taip pat pranešama, kad susirinkusiesiems buvo skiriamos baudos.
Rusijoje draudžiama dalyvauti neteisėtuose mitinguose.
Krasnodaro valdžios institucijos taip pat atšaukė pirmiau išduotą leidimą, savo sprendimą motyvuodamos Ukrainos dronų ir raketų atakų grėsme.
B. Nadeždinas, kuriam buvo uždrausta dalyvauti 2024 m. prezidento rinkimuose, kuriuose būtų varžęsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kalbėjo apie įtampą Rusijos visuomenėje, kurią sukėlė interneto cenzūra.
Mitingų dalyviai, be kita ko, ketino protestuoti prieš planus balandžio 1 d. uždaryti „Telegram“ – populiariausią Rusijoje susirašinėjimo programėlę.
Per dieninę Rusijos bepiločių orlaivių ataką Vakarų Ukrainos mieste žuvo du žmonės
(tikimės papildyti)
Ivano Frankivskas, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Antradienį per retą dieninę Rusijos bepiločių orlaivių ataką Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko mieste žuvo du žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, tarp jų – šešiametis, informavo regiono vadovė.
„Dėl priešo atakos Ivano Frankivsko centre žuvo du žmonės“, – socialiniuose tinkluose parašė Svitlana Onyščuk ir pridūrė, kad buvo apgadinta 10 gyvenamųjų pastatų ir gimdymo namai.
Prancūzijoje viduramžių tualete rasta 600 metų senumo „Pinot noir“ veislės vynuogė
Paryžius, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Vienos viduramžių Prancūzijos ligoninės tualetuose rastas 600 metų senumo vynuogių kauliukas genetiškai nesiskiria nuo vynuogių, iš kurių iki šiol gaminamas vynas „Pinot Noir“, pranešė mokslininkai antradienį.
Mokslininkai naujo tyrimo ataskaitoje teigia, kad ši sėkla rodo, jog Prancūzijos gyventojai šią nepaprastai populiarią vynuogių veislę augina bent jau nuo XV a.
„Negalima pasakyti, ar šios uogos buvo valgomos kaip stalo vynuogės, ar tuo metu iš jų buvo gaminamas vynas“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrimo bendraautorius Laurentas Bouby.
Tačiau šis tyrimas atskleidžia ryšį tarp šiuolaikinės Prancūzijos – vienos iš didžiausių vyno gamintojų ir vartotojų pasaulyje – ir jos tolimos praeities, kai šalyje irgi netrūko vyno mėgėjų.
Kitas tyrimo bendraautorius Ludovicas Orlando pažymėjo, kad XV a. viduryje galiausiai baigėsi Šimto metų karas tarp Anglijos ir Prancūzijos.
Be to, XV amžiuje gyveno ir Prancūzijos globėja Žanos d‘Ark.
„Ji galėjo valgyti tas pačias vynuoges kaip ir mes“, – naujienų agentūrai AFP sakė paleogenetikas iš Tulūzos universiteto.
Sėkla buvo rasta Valansjeno miesto šiaurės Prancūzijoje XV a. ligoninės tualete. Mokslininkai paaiškino, kad anuomet tualetai kartais būdavo naudojami vietoje šiukšlių konteinerių.
Šiame tyrime, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Communications“, buvo nustatyta 54 vynuogių sėklų, kurių amžius svyruoja nuo bronzos amžiaus – maždaug 2300 m. pr. m. e. – iki viduramžių, genomo seka.
Mokslininkai teigia, kad tai patvirtina, jog keletas vynuogių augintojų kartų jau 600 metų taiko metodus, kuriuos šiandien vadiname „dauginimu vegetaciniu būdu“, pavyzdžiui, išsaugant tam tikrų vynuogių veislių atžalas.
Senovės tekstuose būta užuominų, kad taip tikrai buvo, tačiau, pasak Monpeljė evoliucijos mokslų institutui atstovaujančio L. Bouby, „apsiribojant vien paleogenomika, šią techniką apibūdinti labai sunku“.
Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad šis metodas daugelyje sričių buvo taikomas dar geležies amžiuje, maždaug 625–500 m. pr. m. e.
Subrendęs lyg puikus vynas
Seniausios tyrime analizuotos vynuogės buvo paimtos iš laukinių vynmedžių Prancūzijos Nimo regione; jos datuojamos maždaug 2000 m. pr. m. e.
Pirmosios kultūrinės vynmedžių rūšys Prancūzijos pietiniame Varo regione pradėjo atsirasti tarp 625 ir 500 m. pr. m. e.
Tai sutampa su laikotarpiu, kai, manoma, regioną kolonizavę graikai įkūrė Marselio miestą ir Prancūzijoje įvedė vynuogininkystę – vynmedžių auginimą.
L. Orlando teigimu, jau buvo žinoma, kad tuo metu graikai ir etruskai prekiavo vynu, nes per amžius mūsų laikus pasiekė vyno ąsočiai, vadinami amforomis.
Tačiau vynuogių sėklų, ypač tų, kurios datuojamos senovės Romos laikotarpiu, DNR tyrimai atskleidė, kad tarp tokių toli viena nuo kitos nutolusių vietų kaip Ispanija, Balkanai, Kaukazas ir Artimieji Rytai vykdavo kultūrinių vynuogių veislių mainai.
Tyrimai taip pat parodė, kad Senovės Romos laikotarpiu, ypač šiaurės Prancūzijoje, vyko intensyvus genetinis naminių vynuogių veislių ir vietinių laukinių vynmedžių maišymasis.
„Ateityje būtų labai įdomu glaudžiai bendradarbiauti su istorikais, turinčiais prieigą prie tekstų, kuriuose aprašomos tam tikri vynuogių auginimo metodai“, kad būtų galima sužinoti daugiau, sakė L. Orlando.
Anot tyrimo ataskaitos, „Pinot noir“, kuri dažnai asocijuojasi su Prancūzijos Burgundijos regionu, yra ketvirta pagal paplitimą vynuogių veislė pasaulyje.
Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos trečiadienio įvykius Lietuvoje
Vilnius, kovo 24 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos kovo 25 d. įvykius Lietuvoje.
POLITIKA | |
| 10.00 | Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdis, kuriame bus diskutuojama dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo projekto. |
| 11.00 | Spaudos konferencija, kurioje žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja pristatys tolimesnius bendruomenės veiksmus reaguojant į valdančiosios daugumos Seime pateiktą LRT įstatymo projektą (Kęstučio g. 25, Vilnius). |
| 13.00 | Vyriausybės posėdis. |
VERSLAS | |
| 8.30 | Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos organizuojama diskusija apie investicijas Lietuvoje. |
| 10.30 | Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstys Seimo nutarimą dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku, vykdys parlamentinę kontrolę dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų. |
| 13.00 | Vyriausybės pasitarimas ir posėdis, po kurio numatomi premjerės Ingos Ruginienės ir socialinės apsaugos ministrės Jūratės Zailskienės komentarai žiniasklaidai (Vyriausybė, Gedimino pr. 11) |
| 15.00 | Seimo Ateities komitetas svasrto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimus. |
TEISĖTVARKA | |
| 9.00 | Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinės riaušių prie Seimo bylą. |
| 13.30 | Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbs nutartis dviejose bylose, kuriose už įvairius nusikaltimus nuteistas V. Valius ir kiti asmenys. |
| 15.00 | Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbs sprendimą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų |
| FOTO | |
| 11.00 | Spaudos konferencija, kurioje žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja pristatys tolimesnius bendruomenės veiksmus reaguojant į valdančiosios daugumos Seime pateiktą LRT įstatymo projektą (Kęstučio g. 25, Vilnius). |
ELTA glaustai: Seime – „aušriečių“ balsai prieš Kapčiamiesčio poligoną, atnaujintos ekonomikos prognozės numato infliacijos augimą
Vilnius, kovo 24 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 24 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Antradienį Seime baigėsi pirmasis balsavimas dėl naujojo poligono Lazdijų rajone – prieš valstybės saugumui svarbų projektą balsavo dalis valdančiųjų „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ frakcijų atstovų, taip pat paaiškėjo, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs ir Varėnos rajone nukritęs dronas buvo ukrainietiškas ir nukrypo nuo kurso. Tuo metu laikinasis socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paskelbė apie sprendimą kandidatuoti į partijos vadovus, o Finansų ministerija pristatė naujausias prognozes, kuriose – numatomas šalies ekonomikos augimas ir kartu infliacijos šuolis.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Pirmadienio vakarą šalies oro erdvę kirtęs dronas buvo ukrainiečių, orlaivis buvo nuklydęs po vykdytos operacijos prieš Rusiją. Tą po Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) patvirtino premjerė Inga Ruginienė. Kartu ji teigė, kad kol kas anksti spręsti, kokio tipo dronas kirto šalies oro erdvę, į šį klausimą, pasak jos, atsakys vykstantis tyrimas. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog kol tęsiasi Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, tokių incidentų tikimybė išlieka. Be to, šalies vadovas pabrėžė būtinybę stiprinti šalies oro gynybą, ypatingą dėmesį skiriant žemame aukštyje skrendančių dronų aptikimui. Kartu jis pažymėjo, jog sistemų įsigijimą lėtina tiekimo, gamybos ir suderinamumo iššūkiai.
Policija pranešė antradienio vakarą baigusi įvykio vietos apžiūrą ežere Varėnos rajone, kur, kaip manoma, nukrito dronas, įtariamo drono nuolaužos baigtos rinkti. 16.45 val. darbai baigti, atšauktas planas „Skydas“ bei atlaisvinta teritorija. Toliau buvo tęsiamas surinktų objektų fiksavimas bei pakavimas. Įvykio teritoriją saugojo Varėnos policija ir Karo policijos ekipažai. Nuolaužos buvo renkamos ir nuo ledo, ir iš ežero gelmių. Uugniagesiai darbams buvo pasitelkę ne tik valtis, bet buvo atvykę narai iš Vilniaus su savo įranga. Įvedus saugumo užtikrinimo planą „Skydas“, ugniagesiai gelbėtojai, vykdydami policijos nurodymus, talkino Antiteroristinių operaciją rinktinės „Aras“ pareigūnams ieškant ir renkant nuolaužas ant ledo bei vandenyje. Vandenyje nuolaužų traukimą atliko „Aro“ narai. Darbams buvo pasitelkta specializuota ugniagesių gelbėtojų įranga: dvi valtys, povandeninė kamera ir kita technika. Užbaigus pavestas užduotis, ugniagesių gelbėtojų darbai įvykio vietoje baigti.
Seimas po pateikimo pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektui. Už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš – 7 „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Mantas Poškus. Taip pat – 3 „valstiečių“ atstovai: Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas, Ignas Vėgėlė. Susilaikė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei demokratas Linas Urmanavičius. Nors Vyriausybė siūlė įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, šios iniciatyvos buvo atsisakyta. Taip pat parlamentas po pateikimo pritarė siūlymui išplėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono teritoriją Jurbarko rajono savivaldybėje sukuriant efektyvaus naudojimo infrastruktūrą. Už projektą balsavo 90 Seimo narių, pasisakiusių prieš ar susilaikiusių nebuvo.
Mindaugas Sinkevičius apsispendė kandidatuoti į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkus. Anot politiko, daugumai partijos skyrių iškėlus jo kandidatūrą į pirmininkus, jis jaučiąs atsakomybę. Tiesa, Jonavos skyriui keliant jo kandidatūrą šio rajono savivaldybės vadovo poste, pats politikas sako kol kas šių dalykų nesiejantis. LSDP pirmininko rinkimai vyks gegužę.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Audriaus Valotkos teiginio, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini. Toks sprendimas priimtas vienbalsiai. Anot VTEK, institucija tiria žmonių elgesį pagal taisyklėmis grįstus etikos reikalavimus, o šis klausimas labiau susijęs su vertybėmis grįstais etikos reikalavimais, moraliniais dalykais. Anot VTEK, šie principai apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme ir jo elgesį gali vertinti tas, kas į pareigas paskyrė. Šiuo atveju – Kultūros ministerija.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikisi, kad sprendimą laikinai sumažinti akcizą dyzelinui Seimas galėtų priimti dar pavasario sesijoje. Šis siūlymas – vienas iš kelių, valstybei ieškant būdų suvaldyti šokinėjančias degalų kainas. Laikinai akcizą galima būtų mažinti panaudojant perviršį iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo, šiai schemai reikėtų ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, kuris šiuo metu yra derinamas. Ši priemonė, skaičiuojama, dyzelino kainą galėtų mažinti 6 centais už litrą, laikotarpiu per kelis mėnesius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad Seimas Vyriausybei apsisprendus akcizo pakeitimus priims kaip įmanoma greičiau. Tuo metu Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė teigė, kad institucija kol kas nenustatė galimų konkurencijos rinkoje ribojimų, taip pat nustatyta, kad kai kuriais atvejais degalinių marža yra sumažėjusi, nors kuro kaina kyla. Šalies vadovas taip pat sakė, kad idėja iš augančios degalų kainos surenkamas papildomas PVM pajamas nukreipti laikinai mažinant akcizą yra svarstytina.
Naujausias Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijus numato, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau nei pernai – 3,1 proc., tačiau infliacija padidės iki 3,7 proc. Ankstesnės ministerijos prognozės rodė, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 3,3 proc. Anot finansų ministro, didžiausią spaudimą kainoms kelia dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangusi naftos, antros pensijų pakopos reforma ir dėl jos augantis vartojimas. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas turėtų sulėtėti iki 2,4 proc. Numatoma, kad 2027 m. ekonomikos augimas sulėtės iki 2,3 proc., tuo metu vidutiniu laikotarpiu augimas turėtų sudaryti vidutiniškai po 2,7 proc. kasmet.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Nepaisant JAV prezidento kalbų apie derybas su Iranu, karas Artimuosiuose Rytuose neatslūgsta. Ankstyvą antradienio rytą Iranas paleido keletą raketų salvių į Izraelį. Pranešama apie smūgių padarinius šalies šiaurėje, Tel Avivo centre taip pat nugriaudėjo sprogimas. Kuveite oro gynybos sistemų numuštų raketų nuolaužos nukrito ant elektros linijų, dėl to keletą valandų fiksuoti daliniai elektros tiekimo sutrikimai. Bahreine kaukė raketų pavojaus sirenos, o Saudo Arabijos gynybos ministerija pranešė sunaikinusi 19 Irano dronų, skridusių link jos rytinės provincijos su daug naftos telkinių. Izraelis smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams, teigdamas, kad taikėsi į infrastruktūrą, kurią naudoja su Iranu susijusi grupuotė „Hezbollah“. Nors JAV prezidentas pirmadienį kalbėjo apie vykstančias derybas su Irano atstovais karui užbaigti, Teheranas nuosekliai neigė bet kokį kontaktą su JAV. Izraelio ministras pirmininkas taip pat tikino, kad Izraelis toliau smūgiuos Iranui ir Libanui, net jei JAV svarstytų paliaubas.
Europos Sąjunga (ES) ir Australija sudarė laisvosios prekybos susitarimą. Po aštuonerių metų derybų sudarytame visapusiškame laisvosios prekybos susitarime numatoma panaikinti daugiau nei 99 proc. muitų ES prekių eksportui į Australiją ir tarpusavio prekybos kliūtis. Pramonės sritys, kurios gali turėti ypač didelės naudos iš šio susitarimo, pasak Europos Komisijos, yra mašinų gamyba, chemijos pramonė, automobilių pramonė ir žemės ūkis. ES, be kita ko, turėtų gauti geresnę prieigą prie strategiškai vertingų Australijos žaliavų, tokių kaip retieji žemės elementai ir litis. Australijai reikšmingas muitų panaikinimas vyno ir jūros gėrybių eksportui. Be to, ateityje į ES bus galima eksportuoti daugiau žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, jautienos.
Moldova pranešė skelbsianti nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje 60-čiai dienų, nes po naktinių Rusijos smūgių Ukrainoje buvo atjungta pagrindinė elektros linija su Europa. Moldovos importuoja elektrą iš kaimyninės Europos Sąjungos narės Rumunijos, daugiausia elektros kabeliu, kuris eina per Pietų Ukrainą. Šalies valdžios institucijos nurodė, kad Ukrainoje netoli šios linijos buvo aptikti sudužę bepiločiai orlaiviai ir kad prieš pradedant remonto darbus reikia atlikti „išminavimo operacijas“. Jos nenurodė, kiek laiko tai užtruks.
Temos