(papildysime)

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad iš Baltarusijos pusės prie Lietuvos sienos artėja vienas neatpažintas objektas. Kol kas nėra patvirtinta, kad tai galėtų būti dronas.

„Skaičiaus negalėčiau pasakyti, bet, kiek teko skaityti pranešimus, buvo kalbama apie vieną objektą. Tačiau šiuo metu, kai kalbame, galbūt situacija yra pasikeitusi, todėl nenorėčiau suklaidinti. Kol kas buvo identifikuotas vienas objektas“, – antradienio vakarą LRT radijui sakė V. Vitkauskas.

Pasak NKVC vadovo, objektas artėja prie Lietuvos sienos ties Ignalina, į šiaurės rytus nuo Vilniaus.

„Labai daug pasikeitimų nėra. Žinome tik tiek, kad objektas iš Baltarusijos pusės artėja prie Lietuvos sienos ir maždaug yra ties Ignalina. (…) Kol kas geltonas pavojus išlieka. Patvirtinimo, kad tai tikrai yra dronas, neturime“, – teigė jis.

Pasak NKVC, NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai yra pakelti į orą.

(papildyta informacija dėl Vilniaus oro uosto veiklos)

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Antradienį Vilniaus ir Utenos apskrityse paskelbta apie tikėtiną oro pavojų. Objektas Lietuvos link, Ignalinos kryptimi, skrenda iš Baltarusijos pusės.

Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė praneša tikėtiną oro pavojų ir ragina nusimatyti saugią vietą, jeigu grėsmės lygis iš „Geltono“ pasikeistų į „Raudoną“. 

Kaip skelbia bendrovė Lietuvos oro uostai, dėl tikėtino oro pavojaus Vilniaus oro uosto veikla ir oro erdvė yra apriboti. 

Pastarąjį kartą, spalio 18 d., oro pavojus su statusu „Raudona“ dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas Panevėžio, Šiaulių apskrityse, maždaug po valandos jis buvo atšauktas. 

Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą patvirtino ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis. 

Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau tuomet dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.

Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo. 

Lietuvos kariuomenė primena, kad statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“. 

„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.

Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.

Kaip skelbė ELTA, rugsėjį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos buvo įskridęs sprogmenį turėjęs dronas. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog į šalies oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.

Rusijos karui Ukrainoje nesibaigiant, Lietuva pastaraisiais mėnesiais ne kartą fiksavo su oro erdve susijusius incidentus ir skelbė apie galimus pavojus. Vis dėlto iki šiol nė vienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas nebuvo numuštas.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Antradienį Vilniaus ir Utenos apskrityse paskelbta apie tikėtiną oro pavojų. Objektas Lietuvos link, Ignalinos kryptimi, skrenda iš Baltarusijos pusės.

Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė praneša tikėtiną oro pavojų ir ragina nusimatyti saugią vietą, jeigu grėsmės lygis iš „Geltono“ pasikeistų į „Raudoną“. 

Pastarąjį kartą, spalio 18 d., oro pavojus su statusu „Raudona“ dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas Panevėžio, Šiaulių apskrityse, maždaug po valandos jis buvo atšauktas. 

Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą patvirtino ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis. 

Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau tuomet dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.

Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo. 

Lietuvos kariuomenė primena, kad statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“. 

„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.

Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.

Kaip skelbė ELTA, rugsėjį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos buvo įskridęs sprogmenį turėjęs dronas. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog į šalies oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.

Rusijos karui Ukrainoje nesibaigiant, Lietuva pastaraisiais mėnesiais ne kartą fiksavo su oro erdve susijusius incidentus ir skelbė apie galimus pavojus. Vis dėlto iki šiol nė vienas į Lietuvos oro erdvę patekęs dronas nebuvo numuštas.

(atnaujintas visas tekstas)

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Antradienio vakarą dėl balionams būdingų navigacinių atžymų laikinai apribojus Vilniaus oro uosto oro erdvę, jo veikla jau atnaujinta.

Kaip pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU), daliniai oro erdvės ribojimai įvesti 21.21 val., o panaikinti 21.56 val., oro uostui atnaujinus veiklą.

„Ribojimai įvesti dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją bei visuomenę, rizikingose aviacijai teritorijose fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams“, – nurodoma LTOU pranešime.

Keleiviai, kurių skrydžiai dėl ribojimų buvo sutrikdyti ar atšaukti, raginami tiesiogiai kreiptis į savo oro bendroves.

Vašingtonas, lapkričio 10 d. (AP-ELTA). Ohajo valstijai atstovaujantis kongresmenas Jimas Jordanas antradienį laimėjo rinkimus į Atstovų Rūmuose mažumoje dirbti besiruošiančių respublikonų lyderio postą.

J. Jordanas, vadovaujantis Atstovų Rūmų Teisės komitetui, slaptame balsavime, kuriame dalyvavo kitame Kongrese dirbsiantys respublikonai, surinkęs 106 balsus įveikė Luizianos valstijai atstovaujantį kongresmeną Steve'ą Scalise'ą, už kurį balsavo 73 kongresmenai.

62 metų J. Jordanas yra vienas itin konservatyvios Atstovų Rūmų Laisvės frakcijos įkūrėjų ir pirmasis jos pirmininkas. Jo kandidatūra patraukė tiek norinčiųjų naujos vadovybės po praėjusią savaitę patirto rinkimų pralaimėjimo, tiek jo griežtą politinį stilių vertinančių respublikonų dėmesį.

Tapęs mažumos lyderiu, J. Jordanas perims istoriškai nedidelę Atstovų Rūmų respublikonų frakciją, kuri tik pradeda susitaikyti su tuo, kad valdžios ji nebeturės. Tuo metu prezidentui Donaldui Trumpui liks eiti paskutinius dvejus kadencijos metus. Atsižvelgiant į demokratų pergalės mastą kadencijos vidurio rinkimuose, 2028 m. susigrąžinti daugumą Atstovų Rūmuose partijai bus itin sunku.

J. Jordanas perspėjo, kad demokratai mėgins vykdyti administracijos priežiūrą, o D. Trumpo administracijos atžvilgiu turėtų būti pradėta daugybė tyrimų.

„Mūsų darbas negali apsiriboti vien tuo, kad atkreiptume dėmesį į tai, kokia radikali yra ši naujoji Demokratų partija – rinkimus laimi puolimas, o ne gynyba“, – sakė J. Jordanas, turėdamas omenyje savo kovingą reputaciją, kuria garsėja komitetų posėdžių metu.

D. Trumpas pareiškė į šiuos rinkimus nesikišiantis.

Scalise'as ir Jordanas jau anksčiau varžėsi dėl vadovaujamų pareigų

S. Scalise'as ir J. Jordanas jau anksčiau varžėsi tarpusavyje – abu siekė tapti Atstovų Rūmų pirmininkais, kai prieš kiek daugiau nei trejus metus iš šio posto buvo pašalintas Kevinas McCarthy. Anuomet nė vienam iš jų nepavyko surinkti pakankamai paramos, todėl galiausiai šias pareigas užėmė Mike'as Johnsonas, kuris naujajame Kongrese vadovaujamo posto nebeužims.

61 metų S. Scalise'as nuo 2014 m. ėjo svarbias Respublikonų partijos vadovaujamas pareigas – buvo partijos drausmės prižiūrėtojas, o vėliau ir daugumos lyderis.

2017 m. jis buvo sunkiai sužeistas, kai per beisbolo treniruotę, kurioje keli respublikonų įstatymų leidėjai ir jų darbuotojai rengėsi kasmetinėms labdaros beisbolo rungtynėms su demokratais, ginkluotas užpuolikas atidengė ugnį.

2023 m. jam buvo diagnozuota dauginė mieloma – kraujo vėžio forma, kuri buvo sėkmingai gydoma.

„Įveikti sunkumus – man ne naujiena“, – kreipdamasis į kolegas sakė S. Scalise'as.

Jis taip pat pabrėžė savo gebėjimus rinkti lėšas ir nurodė, kad šių metų kadencijos vidurio rinkimų kampanijoms surinko 67,9 mln. JAV dolerių. Maždaug trečdalis šios sumos tiesiogiai teko atskirų kandidatų į Atstovų Rūmus kampanijoms ir Nacionaliniam respublikonų kongreso komitetui.

Vis dėlto dauguma respublikonų pasirinko J. Jordaną, pabrėžusį savo patirtį kovojant su demokratais komitetų posėdžiuose.

„Administracijos priežiūros srityje esu užgrūdintas kovose ir žinau demokratų veiksmų planą“, – sakė J. Jordanas.

Renkami ir kiti vadovybės nariai

Be mažumos lyderio rinkimų, dėl respublikonų drausmės prižiūrėtojo posto, kuris vadovybės hierarchijoje yra antras pagal svarbą, varžosi Minesotos valstijai atstovaujantis kongresmenas Tomas Emmeris ir Augustas Pflugeris iš Teksaso.

Dėl frakcijos pirmininko posto varžosi trys kandidatai: Mičigano valstijai atstovaujanti Lisa McClain, Indianos valstijai atstovaujanti Erin Houchin ir Floridai atstovaujantis Gregas Steube'as.

Kitame Kongrese dirbsiantys respublikonai ryte išklausys kandidatų pasisakymus, o po pietų slaptu balsavimu rinks vadovybės narius.

Demokratai savo vadovybės rinkimus surengs kitą savaitę.

Prognozuojama, kad Niujorko valstijai atstovaujantis kongresmenas Hakeemas Jeffriesas taps kitu Atstovų Rūmų pirmininku ir pirmuoju šias pareigas užimsiančiu juodaodžiu. Naująja daugumos lydere ir pirmąja moterimi, užimsiančia šį postą, turėtų tapti Masačiusetso valstijai atstovaujanti Kongreso narė Katherine Clark.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Antradienio vakarą dėl balionams būdingų navigacinių atžymų laikinai apribota Kauno oro uosto oro erdvė. Ribojimai įvesti nuo 21.47 val. ir numatyti iki 22.45 val.

Kaip pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU), ribojimai įvesti rizikingose aviacijai teritorijose užfiksavus balionams būdingas navigacines atžymas.

„Ribojimai įvesti dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją bei visuomenę, rizikingose aviacijai teritorijose fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams“, – nurodoma LTOU pranešime.

Keleiviai, kurių skrydžiai dėl įvestų ribojimų buvo sutrikdyti ar atšaukti, raginami tiesiogiai kreiptis į savo oro bendroves.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Lietuvos muitinė antradienio vakarą savo informacinių sistemų infrastruktūroje nustatė galimos neteisėtos veiklos požymių. Dėl galimo kibernetinio incidento laikinai stabdoma Bendrojo vartotojų valdymo portalo (BAP) prieiga.

Kaip pranešė Lietuvos muitinė, incidentas šiuo metu yra lokalizuotas, tačiau jo apimtis ir galimas poveikis dar tikslinami.

Nustačius galimos neteisėtos veiklos požymių, nedelsiant imtasi saugumo priemonių – ribojami ir izoliuojami ryšiai su paveikta infrastruktūra, išsaugomi tyrimui reikalingi duomenys bei rengiamasi saugiam sistemų atkūrimui.

Muitinės teigimu, kol kas nėra patvirtinta, kad dėl incidento būtų pažeistas duomenų vientisumas.

Apie įvykį informuotas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra. Incidentui suvaldyti taip pat pasitelkti išoriniai infrastruktūros ir kibernetinio saugumo specialistai.

Siekiant užtikrinti duomenų saugumą, laikinai stabdoma BAP prieiga. Pasak muitinės, tai daugiausia paveiks fizinius asmenis ir mažas įmones, kurios šiuo portalu naudojasi prisijungdamos prie kitų sistemų.

Lietuvos muitinė pabrėžia, kad informacinių sistemų veikla bus atkuriama tik įsitikinus jų saugumu.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Paryžiuje susitikęs su UNESCO generaliniu direktoriumi Khaledu El-Enany pristatė Lietuvos kandidatūrą į organizacijos Pasaulio paveldo komitetą 2027–2031 metų kadencijai.

Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu šalies vadovas patvirtino Lietuvos įsipareigojimą aktyviai prisidėti prie UNESCO veiklos ir pabrėžė būtinybę stiprinti pasaulio paveldo objektų apsaugą nuo ginkluotų konfliktų bei kitų kylančių grėsmių.

Prezidentas taip pat akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir būtinybę siekti atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus.

Susitikime daug dėmesio skirta Ukrainai. G. Nausėda pabrėžė būtinybę tęsti UNESCO paramą nuo Rusijos agresijos nukentėjusios šalies kultūros paveldo išsaugojimui ir atkūrimui. Pasak šalies vadovo, Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos kultūros objektus rodo šiurkštų tarptautinės teisės ir įsipareigojimų saugoti kultūros paveldą ginkluotų konfliktų metu nepaisymą.

Prezidentas su UNESCO vadovu taip pat aptarė dirbtinio intelekto (DI) plėtros keliamus iššūkius ir tarptautinių etikos standartų svarbą. G. Nausėda palankiai įvertino organizacijos iniciatyvą parengti rekomendaciją dėl jaunimo ir skaitmeninės aplinkos DI amžiuje.

Šalies vadovas pažymėjo, kad visuomenės pilietinio atsparumo stiprinimas bus vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 metais prioritetų.

Susitikime G. Nausėda taip pat išreiškė lūkestį, kad Vilniaus verbų rišimo tradicija bei Kūčių šventimo tradicija Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje bus įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Prezidentas pakvietė UNESCO generalinį direktorių K. El-Enany apsilankyti Lietuvoje 2027 metais, šaliai pirmininkaujant ES Tarybai.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Anksčiau finansų ministrą Taurimą Valį kritikavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako iš jo nereikalaujantis neįgyvendinamų sprendimų, tačiau tikisi kokybiškai atliekamo darbo. Pasak politiko, rengiant rekordinį valstybės biudžeto deficitą numatantį projektą, visuomenei turi būti aiškiai pristatyta, kaip ketinama mažinti skolą ir kokie yra biudžeto prioritetai.

„Pirmiausia, pradėkime nuo tos kritikos. Aš tikrai neprašau kažkokio ekstra populizmo, ten užsilipęs ant bačkos: „Duokite 300 milijonų (eurų – ELTA), kuriuos čia iš sraigtasparnio padalinsime.“ Aš prašau tiesiog kokybiškai atlikti savo darbą“, – antradienį LRT laidoje „Dienos tema“ teigė V. Sinkevičius.

„Kai mes einame į rekordinį mūsų šaliai deficitą, kai matome, kad skola ir jos aptarnavimo kaštai didėja, mes turime turėti atsakymus visuomenei: kaip mes tą skolą mažinsime, ką vis dėlto finansuojame iš to biudžeto, kokie yra biudžeto prioritetai. Ir man to pritrūko“, – aiškino jis.

Demokratų lyderio teigimu, nors šiuo metu matomos pastangos ieškoti būdų mažinti biudžeto deficitą, šie darbai turėjo būti pradėti gerokai anksčiau.

„Aš matau dabar pastangas, bet tos pastangos pirmiausia susijusios su mūsų pasiūlyta darbo grupe. Aš manau, kad tai reikėjo padaryti rugsėjį. Labai nesolidžiai atrodo organizuojamas darbas, kai mes pateikiame biudžetą, o tik tada pradedame darbą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Pasak jo, valstybės biudžeto rengimas yra viena pagrindinių finansų ministro atsakomybių, todėl valdančiųjų partneriams neturėtų tekti patiems imtis šio proceso organizavimo.

„Aš gal neturėčiau organizuoti darbo ministrui, kurio, man atrodo, pagrindinis darbas yra biudžetas. Visa kita – taip, svarbu ir nuvažiuoti, ir pasikalbėti, ir užmegzti tam tikrus ryšius, sutinku, bet vis dėlto pagrindinis darbas yra biudžetas“, – akcentavo politikas.

ELTA primena, kad anksčiau V. Sinkevičius viešai kritikavo finansų ministrą T. Valį, teigdamas, jog yra pavargęs dirbti Finansų ministerijos darbą.

Tuomet jis ragino Finansų ministeriją imtis daugiau iniciatyvos ir pateikti konkrečias alternatyvas dėl valstybės biudžeto, taip pat prisiimti atsakomybę už jo rengimą.

V. Sinkevičius taip pat teigė, kad jeigu ministras neturi galimybių tinkamai organizuoti ministerijos darbo, jis turėtų tai pripažinti.

Demokratai anksčiau yra pareiškę, kad nepalaikys šiuo metu Seimui pateikto 2027 metų valstybės biudžeto projekto, jeigu nebus pateiktas išsamus planas, kaip mažinti numatomą deficitą ir subalansuoti valstybės finansus.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Antradienio vakarą dėl iš Baltarusijos skrendančių kontrabandinių balionų laikinai apribota Vilniaus oro uosto veikla. Nuo 19.21 val. sustabdyti lėktuvų atvykimai, tačiau išvykimai ir toliau leidžiami.

Kaip pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU), oro erdvės ribojimai įvesti nuo 19.21 val. ir turėtų galioti iki vidurnakčio.

„Ribojimai įvesti dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją bei visuomenę, rizikingose aviacijai teritorijose fiksuojant navigacines atžymas, būdingas balionams“, – nurodoma LTOU pranešime.

Pasak oro uostų atstovų, šiuo metu lėktuvų atvykimai yra laikinai stabdomi, tačiau išvykimai leidžiami laikantis visų saugumo reikalavimų.

Keleiviai, kurių skrydžiai buvo atšaukti ar sutrikdyti dėl įvestų ribojimų, raginami tiesiogiai kreiptis į savo oro bendroves.