Vilnius, gegužės 22 d. (ELTA). Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai kategoriškai atmeta tiesmukišką Rusijos dezinformacijos kampaniją ir melagingus teiginius, remiamus Baltarusijos, po oro erdvės pažeidimų Šiaurės ir Baltijos regione, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM). Valstybių partnerių diplomatijos vadovai taip pat smerkia Rusijos grasinimus panaudoti jėgą prieš Latviją bei kitas valstybes regione.

„Incidentai, susiję su dronais, įskrendančiais į NATO oro erdvę, yra tiesioginė neteisėto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė. Šiaurės ir Baltijos šalys niekada neleido savo teritorijos ar oro erdvės naudoti taikiniams Rusijoje atakuoti“, – teigiama pareiškime.

„Rusija siekia nukreipti dėmesį nuo savo neteisėto karo ir įbauginti NATO sąjungininkus. Tai nepavyks ir turi nedelsiant liautis“, – priduria ministrai.

Pasak Baltijos ir Šiaurės šalių diplomatijos vadovų, Ukraina turi teisę gintis pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51-ą straipsnį.

„Toliau tęsime tvirtą politinę, diplomatinę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, visiškai atitinkanti JT Chartijos principus. Kaip NATO sąjungininkai, mes toliau vieningai ginsime Aljanso teritoriją ir oro erdvę, įsipareigodami visapusiškai laikytis kolektyvinės gynybos pagal 5-ąjį straipsnį. Stiprus ir patikimas atgrasymas ir gynyba, ypač NATO rytiniame flange, išlieka būtini mūsų saugumui užtikrinti“, – tikina jie.

Pasak pranešimo, Šiaurės ir Baltijos šalys lieka įsipareigojusios toliau stiprinti savo gynybos pajėgumus ir kovoti su Rusijos piktavališkais veiksmais, įskaitant dezinformaciją.

Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo, Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių ir valdymo centras (NKVC) pranešė, kad buvo fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Buvo aktyvuoti NATO naikintuvai.

Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose skelbta apie „raudoną“ pavojų. Jie buvo raginami nedelsiant skubėti į priedangą, pasirūpinti artimaisiais, laukti tolesnių rekomendacijų. Utenos rajone buvo įjungtos ir sirenos, sutriko traukinių eismas. 

Vėliau grėsmės lygis buvo sušvelnintas. Kariuomenė pranešė, kad NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai grįžta į bazę, o į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris apžiūrės vietovę.

Įspėjimas dėl oro pavojaus galiojo mažiau nei pusantros valandos.

Pastarąjį kartą oro pavojus Vilniaus apskrityje paskelbtas trečiadienio rytą. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje. Dronų incidentai bei oro pavojai pastaruoju metu taip pat fiksuojami Latvijoje bei Estijoje

Vilnius, gegužės 22 d. (ELTA). NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Švedijoje sąjungininkai aptarė pasirengimą artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui, kolektyvinės gynybos stiprinimą, gynybos finansavimo didinimą bei ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimą. Pastarieji du faktoriai, kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, yra būtini norint užtikrinti NATO bendrą saugumą.

„Rusija išlieka didžiausia grėsme euroatlantiniam saugumui, todėl NATO vienybė, didesnės investicijos į gynybą ir ilgalaikė parama Ukrainai yra būtinos mūsų bendram saugumui užtikrinti. Turime toliau stiprinti Aljanso gynybinius pajėgumus ir užtikrinti, kad NATO būtų pasirengusi efektyviai reaguoti į šiandienos ir rytojaus saugumo iššūkius“, – pranešime cituojamas ministras K. Budrys.

URM rašo, jog ministrų susitikime daug dėmesio buvo skirta būtinybei toliau stiprinti NATO atgrasymą ir gynybą, didinti investicijas į gynybą bei užtikrinti spartesnį gynybos pramonės vystymą. Taip pat akcentuota nuosekli ir ilgalaikė parama Ukrainai, siekiant sustiprinti jos gebėjimą gintis nuo Rusijos agresijos.

Teigiama, jog NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatai prisidės prie pasirengimo artėjančiam viršūnių susitikimui, kuriame bus priimami sprendimai dėl tolesnio Aljanso stiprinimo ir paramos Ukrainai.

Vilniaus, gegužės 22 d. (ELTA). Už neteisėtą žymaus Holivudo aktoriaus, Oskarų laureato Clinto Eastwoodo vardo, atvaizdo ir žinomumo komercinį panaudojimą Klaipėdos apygardos teismas penktadienį iš tauragiškio įžymybei priteisė 200 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą.

Žala priteista iš verslininko Giedriaus Bučinsko.

Klaipėdos apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje reikalavimą Lietuvos piliečiui pareiškė 95 metų aktorius ir teises į jo atvaizdą valdanti bendrovė „Garrapata“. 

Kaip pranešė teismas, byloje nustatyta, kad atsakovo G. Bučinsko valdoma bendrovė „Mediatonas“, reklamuodama CBD (kanabidiolio – vienos iš medžiagų, randamų kanapių augale) produktus, be ieškovų sutikimo naudojo žymaus aktoriaus vardą, atvaizdą ir tariamą pritarimą reklamuojamiems produktams. Interneto svetainėse buvo publikuojami tikrovės neatitinkantys straipsniai ir tariami aktoriaus pasisakymai, sudarant klaidingą įspūdį, kad jis pats vartoja CBD produktus, jie jam padeda ir juos rekomenduoja kitiems vartotojams.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, ginčijo interneto svetainių priklausomybę bendrovei, publikacijų autentiškumą ir rėmėsi Visuomenės informavimo įstatyme nustatytais atsakomybės netaikymo pagrindais.

Išnagrinėjęs bylą iš naujo pagal Lietuvos apeliacinio teismo pateiktus išaiškinimus, teismas pirmiausia vertino, ar ieškovai įrodė bendrovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. 

„Teismas konstatavo, kad bendrovė pažeidė Civilinio kodekso ir Reklamos įstatymo nuostatas, nes reklamoje be ieškovo sutikimo naudojo jo vardą, atvaizdą ir jam priskyrė teiginius, kurių jis niekada nėra išsakęs“, – rašoma Klaipėdos apygardos teismo pranešime.

Sprendime pažymėta, kad pasaulyje žinomo asmens vardo, reputacijos ir atvaizdo naudojimas reklamos tikslais turi savarankišką ekonominę vertę rinkoje ir įprastai yra atlyginamas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju žala kilo būtent dėl neteisėto komercinio C. Eastwoodo įvaizdžio panaudojimo reklamoje be jo sutikimo ir be atlygio už tokį naudojimą.

Teismas taip pat atsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, kad aktorius iš esmės nedalyvauja komercinėse reklamose ir per savo karjerą tik išimtiniu atveju buvo davęs sutikimą naudoti savo vardą bei atvaizdą reklamos kampanijoje.

Vertindamas žalos dydį, teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas JAV teismo sprendimas, kuriuo iš Lietuvos bendrovės priteista daugiau kaip 5 mln. eurų žalos atlyginimo, Lietuvoje neturi prejudicinės ar vykdytinumo galios, tačiau vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais kaip vienas iš duomenų šaltinių nustatant neteisėto komercinio panaudojimo mastą ir ekonominę vertę. 

Ieškovo pasaulinio žinomumo, išskirtinės reputacijos ir itin reto dalyvavimo komercinėse reklamose jo vardo ir atvaizdo panaudojimas reklamos tikslais objektyviai yra brangus ir rinkoje yra vertinamas. Patirta turtinė žala vertinta kaip negautas atlygis už neteisėtą komercinį ieškovo vardo, atvaizdo ir žinomumo panaudojimą.

Atsižvelgęs į reklamos mastą, prieinamumą interneto vartotojams bei ieškovo žinomumą, komercinį tikslą, teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė turtinės žalos faktą. Teismas nusprendė, kad teisingas ir proporcingas nagrinėjamu atveju yra 200 tūkst. eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas buvo bendrovės vadovas, vienintelis akcininkas ir likvidatorius. Teismas konstatavo, kad atsakovui buvo žinoma apie JAV vykusį teisminį procesą, tačiau, nepaisant to, bendrovė buvo likviduota, galimi kreditiniai reikalavimai nebuvo įtraukti į apskaitą, o likęs bendrovės turtas paskirstytas vieninteliam akcininkui. Teismas nusprendė, kad atsakovui egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, ir ieškovų patirtos žalos atlyginimą priteisė iš atsakovo asmeniškai.

Teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 200 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Verslininko bendrovė „Mediatonas“, kuri vertėsi interneto svetainių kūrimu, yra likviduota.

C. Eastwoodas per savo karjerą yra pelnęs keturias „Oskarų“ statulėlės ir tiek pat „Auksinių gaublių“.

Už savo darbus filmuose „Menantis pikta“ (1992 m.) ir „Mergina verta milijono“ ( 2004 m.), jis laimėjo Oskarus už geriausią režisierių, geriausio vaizdo kūrėją ir buvo nominuotas geriausio aktoriaus kategorijoje. 

Vilnius, gegužės 22 d. (ELTA). Trečiosioms šalims neteisėtai prisijungus prie Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) registro ir galimai nutekinus 600 tūkst. išrašų, Registrų centro (RC) direktorius Adrijus Jusas traukiasi iš vadovo pareigų, šaltiniais remdamasis skelbia portalas „Delfi“.

Tokį sprendimą priimti jį viešai paragino tiek premjerė Inga Ruginienė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu pradėjo ikiteisminį tyrimą gavus pranešimą apie valstybės institucijų fiksuotus galimai neteisėtus trečiųjų asmenų veiksmus, susijusius su valstybės valdomais duomenų registrais.

Įtariama, jog galėjo būti nutekinti daugiau nei 600 tūkst. registro išrašų, žala siekia nemažiau 111 tūkst. eurų. Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas skelbė, jog dėl incidento prašys sušaukti neeilinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį. Parlamentaras taip pat kėlė klausimų dėl E. Grikšo galimybių toliau dirbti Vyriausybėje.

RC tuo metu pabrėžė, jog jokie asmeniniai kontaktiniai duomenys incidento metu nebuvo nutekinti ir paragino gyventojus saugotis sukčių – atidžiai vertinti skambučius, laiškus ar bet kokius pranešimus, ypač susijusius su nekilnojamuoju turtu (NT).

Liubliana, gegužės 22 d. (dpa-ELTA). Slovėnijos parlamentas penktadienį išrinko Janezą Janšą naujuoju šalies ministru pirmininku ir suteikė šiam dešiniųjų pažiūrų politikui teisę eiti šias pareigas ketvirtą kadenciją, nors jo partija kovo mėnesį pralaimėjo nacionalinius rinkimus.

Pasak naujienų agentūros STA, už J. Janšos kandidatūrą balsavo 51 įstatymų leidėjas, o 36 buvo prieš.

J. Janša ketina sudaryti mažumos vyriausybę, kuriai priklausytų jo Slovėnijos demokratų partija (SDS) ir kitos dešiniosios partijos ir kurią iš išorės remtų ultradešinioji prorusiška grupė „Resnica“ (liet. Tiesa).

J. Janša poste keičia kairįjį liberalą Robertą Golobą, kuris buvo valdžioje pastaruosius ketverius metus. R. Golobo Laisvės judėjimas (GS) šiais metais nedidele persvara laimėjo parlamento rinkimus ir aplenkė J. Janšos SDS, tačiau nebeturėjo daugumos su ankstesniais kairiaisiais koalicijos partneriais.

Kreipdamasis į parlamentą prieš balsavimą, J. Janša sakė, kad jo vyriausybė sieks decentralizacijos ir biurokratijos mažinimo, taip pat kovoti su korupcija.

„Kuriame ateitį, kurioje mūsų palikuonys gyvens geriau nei mes“, – teigė jis.

67-erių politikas anksčiau vadovavo vyriausybei 2004–2008 m., 2012–2013 m. ir 2020–2022 m. Jo ankstesnes kadencijas temdė korupcijos skandalai ir išpuoliai prieš nepriklausomą žiniasklaidą bei kitaminčius, o kiekviena iš jų baigėsi jo pralaimėjimu rinkimuose. J. Janša susilaukė kritikos dėl grasinimų žiniasklaidai, pilietinės visuomenės organizacijoms ir profsąjungoms.

J. Janša laikomas Viktoro Orbano – Vengrijos dešiniojo populisto, kuris balandžio mėnesį per rinkimus buvo išstumtas iš valdžios po 16 joje praleistų metų – politinis sąjungininkas. Su V. Orbanu siejami oligarchai padėjo finansuoti paties J. Janšos žiniasklaidos imperiją. Tačiau skirtingai, nei V. Orbanas, šis Slovėnijos politikas nesilaiko prorusiškos pozicijos, kaip buvęs Vengrijos ministras pirmininkas.

Kyjivas, gegužės 22 d. (Ukrinform-ELTA). Sukilėliai Malio šiaurėje gegužės 18 d. numušė Rusijoje pagamintą kovinį droną „Shahed-136“ („Garpija-A1“), kurį naudojo su Rusija susiję samdiniai. Jame aptikta Kinijos bendrovių pagaminta elektronika ir kitos užsienio gamybos detalės, pranešė Ukrainos prezidento sankcijų politikos komisaras Vladyslavas Vlasiukas. 

„Gegužės 18 d. Malio šiaurėje sukilėliai numušė rusišką kovinį droną „Shahed-136“ („Garpija-A1“), naudotą paremti su Rusija susijusius samdinius regione. Tai pirmas patvirtintas atvejis, kai toks bepilotis orlaivis buvo naudojamas Sahelyje“, – sakė jis. 

V. Vlasiukas patikslino, kad naujos KK serijos modifikacijos dronas buvo apginkluotas ore sprogstančio skeveldrinio užtaiso sistema. 

„Rusija vis dažniau perkelia savo karines technologijas ir karo įrankius į kitus regionus, ypač Afriką. Ir tai daro daugiausia dėl dvejopo naudojimo komponentų, kurie ir toliau be kliūčių pasiekia Rusijos gamybos įrenginius“, – teigė komisaras. 

Jis taip pat pabrėžė, kad Malyje numuštame drone buvo Kinijos bendrovių „Mornsun“, „Wayon Electronics“, „GigaDevice“, „Shenzhen Codaca Electronic“ ir „NCR Industrial“ pagamintų komponentų, įskaitant mikroschemas, tranzistorius, diodus ir reles. Taip pat buvo panaudoti „STMicroelectronics“ gamybos komponentai. 

Pasak jo, tai yra įprasti civiliniai elektronikos komponentai, kuriuos galima laisvai įsigyti atviroje rinkoje. Lygiai tokia pati standartinė elektronikos konfigūracija naudojama ir dronuose. 

„Atvejis Malyje rodo, kaip greitai dvejopo naudojimo technologijos tampa karo eksporto įrankiais. Kol tokių komponentų tiekimas Rusijai nebus griežtai kontroliuojamas, Rusijos bepiločių orlaivių gamyba ir toliau plėsis kartu su jų naudojimo geografija“, – pridūrė V. Vlasiukas. 

Staigus kai kurių prekių eksporto iš Europos Sąjungos į Vidurinės Azijos ir Kaukazo šalis padidėjimas rodo sistemingą produktų reeksportą į Rusiją. Atsižvelgdama į tai, Ukraina ragina Europos Sąjungą aktyviau taikyti mechanizmus prieš sankcijų apėjimą. 

Kyjivas, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Ukrainos generalinis štabas penktadienį pranešė, kad smogė į Rusijos karinio dalinio štabą netoli Rusijos okupuoto Starobilsko miesto, ir paneigė, jog taikėsi į civilius, nors Maskva apkaltino Kyjivą surengus mirtiną smūgį, per kurį žuvo šeši žmonės.

Štabas pareiškime teigė, kad jo pajėgos smogė į „vieną dalinio „Rubikon“ štabą Starobilsko miesto rajone“, ir pridūrė, jog „Rusijos žiniasklaidoje aktyviai skleidžiama manipuliacinė informacija apie tariamus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgius į civilinės infrastruktūros objektus“.

Kaip jau skelbta, Rusijos pareigūnai pareiškė, kad penktadienio rytą Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė į profesinės mokyklos bendrabutį Rusijos okupuotoje Luhansko srityje, žuvo šeši žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeista.

Penktadienio popietę dar 15 žmonių tebebuvo dingę, per televiziją teigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir pavadino šį incidentą „teroristiniu“ išpuoliu. V. Putinas įsakė savo gynybos ministerijai parengti atsaką, tačiau nedetalizavo.

Starobilskas yra išsidėstęs maždaug už 65 km nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje. Rusijos pajėgos užėmė šį miestą 2022 m., netrukus po visapusiškos invazijos pradžios.

Vilnius, gegužės 22 d. (ELTA). Estijos „Apollo Group“ perka įmones, kurios Lietuvoje valdo 10 savitarnos dienos pietų restoranų „Restoranas 12“ ir 20 „Caif Cafe“ kavinių, skelbia „Verslo žinios“. 

Portalo žiniomis, Estijos „Apollo Group“ pasirašė akcijų pirkimo sutartį su Estijos „Defood“, pagal kurią įsigis 100 proc. bendrovių „Restoranai dvylika“ ir „Ccf kavinės“ akcijų. Tiesa, pirkimas bus pilnai patvirtintas tik tada, kai leidimą jam vykdyti duos Konkurencijos taryba.

Teigiama, jog „Restoranai dvylika“ akcijos perkamos už kiek daugiau kaip 5 mln. eurų, o bendrovės „Ccf kavinės“ tuo metu kainuos 272,6 tūkst. eurų.

„Apollo Group“ restoranų portfelį sudaro Baltijos šalyse ir Suomijoje valdomos KFC franšizės greitojo aptarnavimo restoranai, „Delano“ savitarnos restoranai Vilniaus ir Klaipėdos „Akropoliuose“, „Can Can Pizza“ picerijų tinklas.

Pasak VŽ, akcijas išplatinusi obligacijas „Apollo Group“ pritraukė 51 mln. eurų ir planuoja aktyvią plėtrą Baltijos šalyse ir Suomijoje. Skaičiuojant restoranus ir kino teatrus, Lietuvoje „Apollo Group“ turi 37 veiklos vietas, o per artimiausius kelerius metus Lietuvoje planuoja įkurti apie 30 naujų vietų. Baltijos šalyse jų iš viso yra 130.

Kyjivas, gegužės 22 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos šiaurinė pasienio zona yra gana gerai įtvirtinta, todėl didelio masto priešo puolimas mažai tikėtinas, nors smūgiai pasienio regionams ar įvairūs sabotažo veiksmai siekiant suvaržyti Ukrainos pajėgas neatmetami, mano karo ekspertas Pavlo Narožnas.

Jis pakomentavo puolimo iš Baltarusijos ir Černihivo-Kyjivo kryptimi tikimybę.

„Visų pirma, šiame sektoriuje, esančiame labai arti Kyjivo, yra dvi upės. Vienoje atkarpoje siena eina į rytus palei Dnipro upę. Kitoje atkarpoje, toliau į vakarus, ji eina palei Pripetės upę, šiek tiek į šiaurę (...) Jei šiame artimiausiame sektoriuje būtų vykdomas puolimas, tektų persikelti per upę. Persikelti per upes yra itin sunki karinė užduotis, susijusi su dideliais nuostoliais“, – sakė jis.

Be to, jo teigimu, Ukrainos šiaurėje yra daug ežerų, mažų upių, pelkių ir labai mažai kelių. 

„Visi šie keliai yra užminuoti, ten pastatyti inžineriniai įtvirtinimai (...) Taigi tiesiog žygiuoti per šią teritoriją nepavyks. Palei visą pasienį pastatyti gana rimti įtvirtinimai“, – pabrėžė P. Narožnas. 

Jo nuomone, tiesioginio puolimo grėsmė mažai tikėtina, bet kitas scenarijus – kariuomenės sutelkimas – yra visiškai realus. Rusija galėtų dislokuoti apie 50 tūkst.–60 tūkst. kareivių, o Ukraina negalėtų ignoruoti tokios padėties. 

„Turėtume ten perkelti pajėgas iš kito fronto ruožo. Kitaip tariant, tai tiesiog surištų mūsų karius. Jie ten tiesiog stovėtų, o mes taip pat ten stovėtume, o tuo metu aktyvios kovos operacijos galėtų vykti kituose fronto sektoriuose“, – sakė ekspertas.  

Tuo metu priešas galėtų griebtis pasienio rajonų bombardavimo, „kad Ukraina būtų priversta reaguoti evakuodama žmones, dislokuodama policiją, įrangą ir vykdydama gynybines priemones“, sakė jis.

Pasak P. Narožno, trečiasis scenarijus apima sabotažo ir žvalgybos grupių dislokavimą. 

„Jie kerta sieną (...) ten yra miškų ir pelkių, teoriškai jie gali rasti kokią nors silpną vietą. Mes negalėtume to ignoruoti. Tai reiškia, kad perkeltume papildomas pajėgas iš kitų fronto sektorių ir sustiprintume ten dislokuotus dalinius, o tai reikštų didelį kariuomenės išsklaidymą“, – aiškino ekspertas. 

Jis sakė, kad dar vienas tikėtinas scenarijus – santykinai mažų priešo dalinių įsiveržimas į kai kurias zonas.

„Jie galėtų ten pasiųsti kelis tūkstančius karių ir pradėti kovos operacijas netoli Ukrainos sienos, į tai ir vėl tektų reaguoti. Mes suprantame, kaip tuo metu atrodytų informacinė aplinka – būtų teigiama, kad „iš Baltarusijos prasideda puolimas“, nes jie norėtų sukelti paniką Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose“, – paaiškino P. Narožnas ir pridūrė, kad visiškai logiška, jog Rusija mėgins įtraukti Aliaksandrą Lukašenką į karą. 

„Tačiau kol kas matome, kad Lukašenka priešinasi ir daro viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų“, – pridūrė jis. 

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Ukrainos šiaurinės sienos stiprinimą dėl grėsmės iš Rusijos Briansko srities ir Baltarusijos. Lėšos skirtos visoms gynybos priemonėms Černihivo–Kyjivo kryptimi.

(papildytas visas tekstas)

Maskva, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Penktadienio rytą Ukrainos bepiločiai orlaiviai smogė į profesinės mokyklos bendrabutį Rusijos okupuotoje Luhansko srityje, žuvo šeši žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeista, pareiškė Rusijos pareigūnai.

Penktadienio popietę dar 15 žmonių tebebuvo dingę, per televiziją teigė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir pavadino šį incidentą „teroristiniu“ išpuoliu. V. Putinas įsakė savo gynybos ministerijai parengti atsaką, tačiau nedetalizavo.

Luhansko sritis yra Rytų Ukrainoje, tačiau ją beveik visiškai okupavusi Rusija, kuri laiko ją savo teritorija.

Vaizduose, kuriuos paskelbė Rusijos paskirtas šio regiono gubernatorius, regis, matyti profesinė mokykla Starobilsko mieste su išdaužtais langais, o viename iš jų matyti liepsnos.

Ukraina šio įvykio kol kas nekomentavo.

„Priešo bepiločiai orlaiviai atakavo Starobelsko profesinės mokyklos akademinį pastatą ir bendrabutį“, – Rusijos platformoje „MAX“ tvirtino Maskvos paskirtas gubernatorius Leonidas Pasečnikas, pavartodamas rusišką šio miesto pavadinimą.

„Smūgio metu ten buvo 86 14–18 metų vaikai“, – pridūrė jis.

Starobilskas yra išsidėstęs maždaug už 65 km nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje. Rusijos pajėgos užėmė šį miestą 2022 m., netrukus po visapusiškos invazijos pradžios.

Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti informacijos apie mokyklą, į kurią buvo smogta.

„Jokio atlaidumo“

V. Putinas tikino, kad ataka įvyko tuo metu, kai studentai miegojo.

„Šiuo metu žinoma, kad žuvo šeši žmonės, 39 buvo sužeisti, o 15 žmonių dingo be žinios, paieška griuvėsiuose vis dar tęsiasi“, – per televiziją kalbėjo jis.

„Prie bendrabučio nėra jokių karinių objektų, specialiųjų ar susijusių tarnybų“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad atsakingi asmenys sulauks „neišvengiamos ir griežtos bausmės“.

„Nebus jokio atlaidumo“, – aiškino ministerija.

Rusijos tyrimų komitetas apkaltino Ukrainos pajėgas paleidus į šį pastatą kelis bepiločius orlaivius.

„Dėl atakos penkių aukštų pastatas sugriuvo iki antro aukšto“, – teigė komitetas.

Ukraina, kuri neigia, kad taikosi į civilius, reguliariai paleidžia bepiločius orlaivius į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, taip atsakydama į masinius Rusijos smūgius prieš savo žmones.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje nuo 2022 m. užfiksavo daugiau kaip 60 tūkst. civilių aukų, iš kurių beveik 90 proc. fiksuota Ukrainos kontroliuojamose teritorijose.

Praėjusią savaitę per masinę Rusijos ataką Ukrainos sostinėje Kyjive žuvo 24 žmonės, tarp jų – trys vaikai, pranešė Ukrainos valdžios institucijos.

Ukrainos oro pajėgų duomenimis, Rusija nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio ryto paleido į Ukrainą daugiau kaip 100 bepiločių orlaivių.