Vilnius, gegužės 19 d. (ELTA). Vilniaus apygardos teismas antradienį planuoja pradėti nagrinėti už neapykantos kurstymą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos nuteistų Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir Andrejaus Lobovo apeliacinius skundus.

Apkaltinamąjį nuosprendį išgirdę A. Kandrotas-Celofanas ir A. Lobovas savo skundais siekia išteisinimo. 

Kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas šiuos asmenis pripažino kaltais dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį T. V. Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos ir viešosios tvarkos pažeidimo. A. Kandrotas-Celofanas ir A. Lobovas dėl pastarojo nusikaltimo nuteisti dėl to, kad, kaip nustatė teismas, jie užgauliai apie T. V. Raskevičių kalbėjo viešoje vietoje – teisme.

A. Kandrotui-Celofanui teismas skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, A. Lobovui – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui. Bausmės atidėjimo laikotarpiu jis privalės nuo 22 iki 6 valandos būti namuose, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. Lobovui taip pat skirta 3 766 eurų bauda, jis kartu įpareigotas atsiprašyti T. V. Raskevičiaus už savo pareiškimus apie pastarąjį.

Teismas šioje byloje taip pat nusprendė priteisti T. V. Raskevičiui iš A. Kandroto-Celofano ir A. Lobovo 1 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Anksčiau teisti A. Kandrotas-Celofanas ir A. Lobovas pripažinti recidyvistais.

Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas po to, kai nukentėjusiojo T. V. Raskevičiaus socialiniame tinkle „Facebook“ 2024 m. rugsėjį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti, kad teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas ir į teismo salę atėjęs A. Lobovas ėmė užgaulioti ir tyčiotis iš parlamentaro.

Vaizdo įraše fiksuota, kad A. Lobovas teismo posėdžių salėje ėmė kalbėti apie tai, kad T. V. Raskevičiaus „burna užimta“ ir dėl to jis „negali kalbėti“. A. Kandrotas-Celofanas savo ruožtu, kalbėdamas apie parlamentarą, teigė, kad „pas jį, kai burna užimta, pas jį būna kietas daiktas burnoj“ ir vėliau pridūrė: „Pasimatysim dar, Vytautai, būsi eilinis p*der… gėjus“.

T. V. Raskevičius neslepia esantis homoseksualus.

A. Lobovas ir A. Kandrotas-Celofanas savo kaltės byloje nepripažįsta.

Anksčiau teisti ne kartą

Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusių metų rugsėjį A. Kandrotą-Celofaną ir A. Lobovą pripažino kaltais 2021 m. riaušių prie Seimo byloje.

A. Kandrotui-Celofanui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, A. Lobovui – dveji metai nelaisvės.

Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis apeliacine tvarka peržiūrėtas Vilniaus apygardos teisme. Sprendimas byloje bus skelbiamas rugsėjį.

Vilniaus miesto apylinkės teismas balandį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas viešoje vietoje trenkęs visuomenininkui Valdui Bartkevičiui. 

Prieš kelias savaites A. Kandrotas-Celofanas paskelbė išvykęs į Baltarusiją. Jis portalui „Delfi“ teigė atvykęs į Minską verslo reikalais. 

Teismai patvirtino, kad A. Kandrotas-Celofanas išvykti į užsienį negalėjo, kadangi dviejose bylose jam yra paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti. 

Vilnius, gegužės 19 d. (ELTA). Vilniaus oro uoste antradienio rytą vyks pilnos apimties civilinės saugos pratybos.

Jų metu oro uostas veiks įprastai – pratybos neturės įtakos nei skrydžiams, nei keleiviams, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).

Vykstant pratyboms bus imituojamas atvykusio lėktuvo incidentas ir vertinami reaguojančių tarnybų veiksmai ekstremalios situacijos metu.

Pratyboms bus naudojamas oro bendrovės „GetJet Airlines“ orlaivis, o patys mokymai bus vykdomi specialiai paskirtoje orlaivio stovėjimo aikštelėje, esančioje pietinėje oro uosto perono dalyje.

LTOU įspėja, kad pratybų metu teritorijoje gali būti matomi dūmų užtaisai, taip pat gausus specialiųjų tarnybų transporto ir personalo skaičius. 

Lietuvos oro uostuose įvairaus masto ir pobūdžio pratybos vyksta periodiškai. Jomis siekiama patikrinti ir įvertinti tarnybų, procesų ir personalo parengtį ir sąveiką ekstremalių situacijų metu. 

Vilnius, gegužės 19 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys antradienį Jerevane su Armėnijos diplomatijos vadovu Araratu Mirzojanu pasirašys dvišalę deklaraciją dėl strateginės partnerystės tarp Lietuvos ir Armėnijos.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), vizito metu ministras taip pat susitiks su Armėnijos vicepremjeru Mheru Grigorjanu ir Saugumo tarybos sekretoriumi Armenu Grigorjanu.

Anot URM, susitikimuose daugiausia dėmesio bus skiriama Lietuvos ir Armėnijos dvišaliams santykiams, Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos bendradarbiavimo plėtrai bei saugumo klausimams aptarti.

Vizito metu K. Budrys taip pat pagerbs Armėnų genocido aukas ir susitiks su Jerevano valstybinio universiteto studentais.

Lietuva ir Armėnija šiemet mini 35-ąsias diplomatinių santykių atkūrimo metines.

(papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Persijos įlankos valstybių lyderių prašymu atideda planuotą ataką prieš Iraną, kuri buvo numatyta antradienį, nes vyksta „rimtos derybos“ su Teheranu.

Pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodęs staigus D. Trumpo pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Iranas pranešė, kad atsakė į naują JAV pasiūlymą, kuriuo siekiama užbaigti karą.

D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ nurodė, kad „atidės mūsų planuotą karinį puolimą prieš Irano Islamo Respubliką, kuris buvo numatytas rytoj“.

JAV prezidentas sakė, kad to jo paprašė Kataro, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) lyderiai, nes „šiuo metu vyksta rimtos derybos“.

Persijos įlankos sąjungininkės mano, kad „bus sudarytas susitarimas“, kuris nenumato „jokių branduolinių ginklų Iranui!“, pridūrė D. Trumpas.

D. Trumpas pažymėjo, kad informavo JAV kariuomenę, jog „rytoj nevykdysime planuotos atakos prieš Iraną“.

Tačiau jis teigė, kad „davė jiems tolesnius nurodymus būti pasiruošusiems vykdyti visapusišką didelio masto puolimą prieš Iraną bet kuriuo metu, jei nebus pasiektas priimtinas susitarimas“.

D. Trumpas po kelionės į Kiniją, kurios metu jis susitiko su šios šalies prezidentu Xi Jinpingu, pateikė Iranui virtinę vis grėsmingesnių perspėjimų.

Sekmadienio vakarą jis pabrėžė, kad „laikrodis tiksi“, ir pagrasino, jog iš Irano „nieko neliks“, jei nebus pasiektas taikos susitarimas.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis kariauja su Iranu nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelio pajėgos inicijavo smūgius.

D. Trumpui sunkiai sekasi išeiti iš aklavietės derybose ir nutraukti karą, kuris sukrėtė Artimuosius Rytus ir išaugino energijos kainas.

Abi pusės surengė tik vieną derybų ratą Pakistane, nors balandžio mėnesį buvo sudarytos trapios paliaubos.

Sekmadienį Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Vašingtonas pateikė penkių punktų sąrašą, į kurį įtrauktas reikalavimas, kad Iranas eksploatuotų tik vieną branduolinį objektą ir perduotų turimas prisodrinto urano atsargas Jungtinėms Valstijoms.

Pasak „Fars“, Irano pasiūlyme buvo pabrėžta, kad Teheranas ir toliau valdys strateginį Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų energijos kanalą, kurį Iranas nuo karo pradžios iš esmės laiko uždarytą.

Pirmadienį Persijos įlankos sąsiaurio administracija (PGSA) – nauja Irano įkurta organizacija Hormuzo sąsiauriui valdyti – pareiškė, kad realiuoju laiku teiks atnaujinimus apie operacijas ir įvykius šiame vandens kelyje.

D. Trumpas teigia, kad Iranas turi atverti sąsiaurį pagal bet kokį susitarimą.

(papildysime)

Vašingtonas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Persijos įlankos šalių lyderių prašymu atidės antradienį numatytą ataką prieš Iraną.

D. Trumpas pirmadienį savo platformoje „Truth Social“ nurodė, kad su Iranu vyksta „rimtos derybos“ ir kad Persijos įlankos valstybės mano, jog „bus sudarytas susitarimas“.

Tačiau jis pažymėjo, kad Vašingtonas yra pasiruošęs „visapusiškam didelio masto puolimui prieš Iraną bet kuriuo metu, jei nebus pasiektas priimtinas susitarimas“.

Berlynas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad pagal NATO rotaciją dislokuos Turkijoje „Patriot“ raketų oro gynybos bateriją. 

Ministerija pranešė, kad apie 150 karių, šiuo metu dislokuotų Vokietijos šiauriniame Husumo mieste, nuo birželio pabaigos iki rugsėjo bus perkelti su „Patriot“ priešraketinės gynybos sistema į Turkiją. 

Tai daroma pagal rotaciją, siekiant pakeisti šiuo metu dislokuotą Amerikos dalinį, pridūrė ministerija. 

„Vokietija prisiima daugiau atsakomybės NATO“, – sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

„Glaudus mūsų karių bendradarbiavimas su Turkijos ir Amerikos partneriais rodo, kaip patikimai bendradarbiaujame su savo sąjungininkais“, – pridūrė jis.

„Patriot“ yra amerikiečių gamybos mobili oro gynybos sistema, skirta perimti taktines balistines raketas, žemai skrendančias sparnuotąsias raketas ir orlaivius. 

JAV dalinys buvo perkeltas siekiant sustiprinti Turkijos gynybą ir reaguojant į Irano raketų atakas, per kurias smogta Amerikos sąjungininkėms regione, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario pabaigoje pradėjo karą su Teheranu. 

Nuo karo pradžios NATO pajėgos bent tris kartus virš Turkijos numušė Irano balistines raketas. 

Vokietija ir anksčiau Turkijoje dislokavo sistemas „Patriot“ – nuo 2013 iki 2015 m., kad padėtų apsaugoti oro erdvę pasienyje su Sirija. 

Gynybos ministerijos teigimu, dislokuojamą „Patriot“ sistemą sudaro iki aštuonių paleidimo įrenginių, taip pat radiolokatorius ir ugnies valdymo postas.

Beirutas, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). Libane per Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktą žuvo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, pranešė valdžios institucijos.

Libano sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį informavo, kad nuo kovo pradžios, kai prasidėjo naujausia eskalacija, žuvo 3 020 žmonių, o dar 9 273 buvo sužeisti. Ministerija neskirsto nukentėjusiųjų į civilius ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ narius.

Izraelio ir „Hezbollah“ karas atsinaujino įsiliepsnojus platesniam konfliktui su Iranu. Balandžio viduryje buvo susitarta dėl paliaubų, tačiau abi pusės tęsė atakas. Penktadienį buvo paskelbta apie pratęsimą, tačiau tai kol kas nesustabdė kovų.

Susirėmimai pirmadienį tęsėsi, o Izraelio kariuomenė pareiškė, kad Bekos slėnyje Libano rytuose nukovė palestiniečių „Islamo džihado“ vadą.

Libano valstybinė naujienų agentūra NNA taip pat pranešė apie kelis Izraelio smūgius Pietų Libane, kur vis dar dislokuoti Izraelio kariai. „Hezbollah“ savo ruožtu nurodė, kad toje teritorijoje surengė kelias atakas prieš Izraelio pozicijas.

Tuo metu Libano prezidentas Josephas Aounas, pasak NNA, pakartojo savo įsipareigojimą nutraukti karą. Libano vyriausybė nėra tiesioginė konflikto šalis.

J. Aounas pažadėjo „padaryti tai, kas neįmanoma“ ir užbaigti karą.

Vašingtonas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį JAV iždo departamentas 30-iai dienų pratęsė sankcijų netaikymą Rusijos naftos kroviniams, jau esantiems jūroje, pasaulinėms energijos kainoms dėl karo su Iranu toliau kylant. 

Naujausia „laikina 30 dienų bendroji licencija (…) suteiks pažeidžiamiausioms šalims galimybę laikinai gauti jūroje įstrigusią Rusijos naftą“, socialinės žiniasklaidos įraše teigė iždo sekretorius Scottas Bessentas.

JAV valdžia jau antrą kartą pratęsė laikinąją priemonę, skirtą spręsti naftos tiekimo trūkumo problemą, kurią sukėlė JAV ir Izraelio karas su Iranu. 

Irano atsakomieji veiksmai buvo nukreipti prieš JAV sąjungininkes regione ir iš esmės užblokavo Hormuzo sąsiaurį, kuriuo paprastai vežama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų tiekimų. 

Ankstesnė išimtis Rusijos jūra vežamai naftai baigėsi gegužės 16 dieną. 

Nuo karo pradžios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo, JAV vartotojai pajuto, kaip pabrango benzinas – jo kaina yra daugiau nei 50 proc. didesnė nei tada, kai karas prasidėjo.

Jungtinės Valstijos kovo mėnesį pirmą kartą paskelbė sankcijų išimtį Rusijos naftos kroviniams, jau esantiems jūroje. 

Šiuos veiksmus kritikavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio šalis kariauja su Rusija nuo jos invazijos pradžios 2022 metais. S. Bessentas teigė, kad pratęsimas „suteiks papildomo lankstumo“ ir „padės stabilizuoti fizinę žalios naftos rinką bei užtikrins, kad nafta pasiektų labiausiai dėl energijos tiekimo pažeidžiamas šalis“.

(papildytas visas tekstas)

Mersinas, Turkija, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį netoli Pietų Turkijos Mersino miesto šaulys paleido ugnį, žuvo keturi žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė naujienų agentūros DHA ir IHA.

Mažiausiai du žmonės žuvo, kai užpuolikas paleido ugnį restorane, o likę du buvo nužudyti kitur. Užpuolikas paspruko automobiliu, skelbė DHA.

Šaudynės įvyko netoli Tarso, maždaug už 40 km į šiaurės rytus nuo Mersino. Policija pradėjo didelio masto paieškos operaciją, kurioje, be kita ko, talkino sraigtasparniai, pažymėjo agentūra.

Policija ar kiti pareigūnai šio įvykio kol kas nekomentavo.

Pasak DHA, šaulys yra šautuvu ginkluotas 17-metis.

Tarp žuvusiųjų per šaudynes – restorano savininkas ir vienas jo darbuotojas, informavo IHA. Ji įvardijo kitus du žmones kaip jauną vyrą, ganiusį gyvulius, ir sunkvežimio vairuotoją.

Apie šį smurtinį poelgį pranešta praėjus mėnesiui po to, kai Turkiją sukrėtė du paauglių įvykdyti šaudymo išpuoliai. Pirmojo incidento metu buvo sužeista 16 žmonių, o antroji ataka pareikalavo 10 gyvybių, dauguma jų – jauni moksleiviai.

Maskva/Kyjivas, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). Rusija pareiškė susirūpinimą dėl to, ką ji vadina Ukrainos išpuoliais netoli Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės pietryčių Ukrainoje, ir įspėjo apie didėjantį pavojų šiame objekte.

Rusijos valstybinės branduolinės įmonės „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas pareiškė, kad padėtis aplink jėgainę darosi vis pavojingesnė.

„Artėjame prie ribos, už kurios nėra kelio atgal“, – tvirtino jis.

Rusijos pajėgos perėmė šio objekto kontrolę netrukus po to, kai prieš daugiau kaip ketverius metus prasidėjo invazija į Ukrainą. Nuo to laiko Maskva kaltina Kyjivą pakartotiniais artilerijos ir bepiločių orlaivių smūgiais aplinkinėje teritorijoje.

A. Lichačiovas sakė, kad padėtis prilygsta „žaidimui su ugnimi“, ir įspėjo apie galimus padarinius visai Rytų Europai. Jis paragino dėti tarptautines pastangas, prie kurių prisidėtų ir Europa, siekiant sumažinti įtampą aplink objektą.

Jis pažymėjo, kad elektrinėje saugoma apie 2,6 tūkst. tonų branduolinio kuro. Tiesioginio smūgio atveju, ypač į panaudoto kuro saugyklas, kiltų regioninės reikšmės pavojus, kalbėjo jis. 

Išpuoliai prieš objektus aplinkinėje teritorijoje prilygsta „padėties eskalavimui iki katastrofos ribos“, nurodė A. Lichačiovas.

Remiantis Rusijos pranešimais, savaitgalį per artilerijos smūgį į toje vietovėje esantį transporto priemonių sandėlį buvo apgadinti arba sunaikinti keli autobusai.

Zaporižia yra didžiausia Europos branduolinė elektrinė, kuri turi šešis reaktorius ir apie 6 tūkst. megavatų galią. Ji šiuo metu negeneruoja elektros.