Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja per lėtus gynybos pirkimų tempus ir ragina trumpinti jų procedūras. Pasak jo, nors Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikisi iki metų pabaigos įsisavinti visas gynybai numatytas lėšas, tačiau dabartinis greitis neleidžia užtikrinti, kad reikiama ginkluotė ir įranga bus įsigyta laiku.

„Pirkimus spartinti tikrai yra būtina. Čia net neturi būti jokios diskusijos apie tai. Su tokiais tempais, kokius turėjome praeityje arba kokius vis dar tebeturime dabar, mes tiesiog nepajėgtume laiku įsigyti to, ką esame numatę“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į lėtą gynybos lėšų įsisavinimą. Jo teigimu, ketvirtojo ketvirčio pradžioje buvo įsisavinta apie 45 proc. numatytų lėšų.

Nors KAM tikisi iki metų pabaigos pasiekti 100 proc. rodiklį, šalies vadovas pabrėžė, kad toks netolygus lėšų panaudojimas nėra normali situacija.

„Taip, jis (rodiklis – ELTA) tikrai neįkvepiantis. 45 proc. – tai tikrai nėra tai, ko mes siekiame ir į ką turėtume orientuotis. (…) Tai nėra normali situacija. Aš pripažįstu – taip neturėtų būti“, – teigė G. Nausėda.

Anot jo, pastaraisiais metais gynybos pirkimams būdingas ryškus sezoniškumas, kai didžioji dalis lėšų panaudojama metų pabaigoje. Šiemet šis netolygumas, pasak prezidento, ypač ryškus.

„Mes tikrai turime bandyti apvalyti tą krašto apsaugos pirkimų sezoniškumą, padaryti, jeigu ir ne visai tvarkingai kiekvieną ketvirtį maždaug panašia suma, tai bent jau, kad tokio sezoniškumo nebūtų“, – kalbėjo jis.

Ragina spartinti procedūras, bet išlaikyti skaidrumą

G. Nausėdos teigimu, spartesni gynybos pirkimai būtini siekiant laiku įgyvendinti kariuomenės pajėgumų plėtros planus, įskaitant nacionalinės divizijos sukūrimą. Jis taip pat pabrėžė, kad procedūrų trumpinimas negali būti siejamas su korupcijos toleravimu.

„Dažnai tenka šiek tiek galbūt aukoti vienus ar kitus tikslus tuomet, kuomet mes kalbame apie tikrai gyvybinį būtinumą turėti nacionalinę diviziją laiku, taip, kaip numatyta. Tai apie jokį korupcijos toleravimą negali būti ir kalbos“, – sakė šalies vadovas.

Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į pernelyg ilgus pirkimų terminus ir nepakankamai aiškiai paskirstytą atsakomybę.

„Terminai per ilgi, atsakomybė mėginama paslėpti ir padaryti kolektyvinę“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas tikisi, kad KAM Seimui pateikti pasiūlymai dėl gynybos pirkimų spartinimo bus rimtai apsvarstyti ir priimti.

ELTA primena, jog rugpjūtį paskelbtas Valstybės kontrolės (VK) auditas atskleidė gynybos pirkimų skaidrumo ir administravimo trūkumų.

Auditorių duomenimis, 45 proc. vertintų gynybos pirkimų sprendimų priėmime dalyvavo patariamosios institucijos, neturinčios teisinės galios priimti tokius sprendimus. Be to, dalis pirkimams įtaką darančių asmenų tinkamai nedeklaravo savo dalyvavimo juose.

Taip pat nustatyta, kad 42 proc. analizuotų pirkimų derinimas truko nuo 30 iki 374 dienų. Vis dėlto esminių pažeidimų audito metu nenustatyta.

Kyjivas, spalio 27 d. (Ukrinform-ELTA). Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 27 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 581 840 karių, iš kurių 1 400 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 448 priešo tankus, 25 609 šarvuotąsias kovos mašinas, 51 653 artilerijos sistemas (+21), 2 241 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 727 oro gynybos sistemas (+1), 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 025 antžemines robotų sistemas (+7), 584 252 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 794), 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 167 472 transporto priemones ir kuro cisternas (+232), 4 859 specialios paskirties įrangos vienetus (+1).

Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.

(Papildytas visas tekstas)

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antradienį į Lietuvą atvyks daugiau kaip 200 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių. 

„Šiuo metu jau turime JAV karių rotacinę dislokaciją Lietuvoje – apie 120 karių yra šiuo metu. Kiek man žinoma, šiandien atvyks dar daugiau kaip 200 karių – turėsime bemaž trečdalį to skaičiaus, kuris yra numatytas dislokuoti iki lapkričio vidurio“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad mūsų šalyje dislokuojamų amerikiečių karių skaičius ateityje galėtų siekti apie tūkstantį. 

„Kitaip tariant, numatyta, kad Lietuvoje bus apie tūkstantis, galbūt net šiek tiek daugiau JAV karių artimiausiu metu“, – teigė G. Nausėda. 

ELTA primena, kad pirmasis JAV karių batalionas – iki 100 karių – Lietuvą pasiekė spalio viduryje. 

Jie yra dislokuojami Pabradėje, kur yra įprasta JAV karių dislokacijos vieta. Čia jie dalyvaus bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene ir NATO sąjungininkais.

Pasibaigus rotacijai, birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai po vienos rotacijos turėdavo atvykti kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas buvo atidėtas.

Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

Vašingtonas, spalio 27 d. (ELTA). Lapkričio 3 d. amerikiečiai eis prie balsadėžių rinkimuose, kurie nulems paskutinių dvejų Donaldo Trumpo prezidentavimo metų politinę kryptį, nors pats prezidentas šiuose rinkimuose nekandidatuos.

Per vadinamuosius kadencijos vidurio rinkimus, vykstančius įpusėjus ketverių metų prezidento kadencijai, sprendžiama, kuri partija kontroliuos Kongresą, taip pat renkami valstijų gubernatoriai ir tūkstančiai kitų valstijų valdžios pareigūnų.

Jei demokratai perimtų bent vienų Kongreso rūmų kontrolę, tai apribotų D. Trumpo galimybes įgyvendinti savo politinę darbotvarkę ir sustiprintų Kongreso vykdomą jo administracijos priežiūrą. Respublikonų pergalė leistų partijai išlaikyti valdžios kontrolę Vašingtone.

Štai svarbiausi 2026 m. rinkimų skaičiai.

Atstovų Rūmai

435: kas dvejus metus renkami visi 435 Atstovų Rūmų, žemųjų JAV Kongreso rūmų, nariai.

218: tiek mandatų reikia daugumai 435 vietų Atstovų Rūmuose užsitikrinti.

3: tiek papildomų mandatų demokratai turi iškovoti, kad perimtų Atstovų Rūmų kontrolę. 2024 m. respublikonai užsitikrino 220 mandatų, o demokratai – 215. Tačiau, keletui parlamentarų mirus, atsistatydinus ir vienam nariui perėjus į kitą partiją, šiuo metu Atstovų Rūmuose yra 218 respublikonų, 214 demokratų, vienas nepriklausomas narys ir dvi laisvos vietos.

Tai reiškia, kad, praradę dvi vietas, respublikonai gali išsaugoti daugumą, tačiau praradę tris jos netektų.

Senatas ir valstijos

35: dėl tiek Senato mandatų bus varžomasi rinkimuose – 33 pagal įprastą šešerių metų kadencijų rotaciją ir dar dėl dviejų per specialiuosius rinkimus Floridoje bei Ohajuje.

Šiuo metu respublikonai 100 vietų Senate turi 53 mandatus, o demokratai kartu su dviem juos palaikančiais nepriklausomais senatoriais – 47. Todėl demokratams reikia iškovoti keturiais mandatais daugiau, kad pasiektų kontrolei būtiną 51 mandatą. Jei abi partijos turėtų po 50 mandatų, lemiamą balsą turėtų respublikonas viceprezidentas J. D. Vance'as.

36: tiek valstijų rinks gubernatorius. Tai beveik trys ketvirtadaliai visų JAV valstijų.

6 139: dėl tiek mandatų bus varžomasi per eilinius rinkimus į 88 iš 99 JAV valstijų įstatymų leidžiamųjų institucijų rūmų.

Ką rodo apklausos

53 ir 41 proc.: rugsėjo 14–15 d. transliuotojo „PBS News“, radijo stoties NPR ir Maristo universiteto atliktoje apklausoje 53 proc. registruotų rinkėjų nurodė Kongreso rinkimuose palaikantys demokratų kandidatą, o 41 proc. – respublikonų.

Toje pačioje apklausoje demokratus palaikė 57 proc. nepriklausomų rinkėjų, o respublikonus – 32 proc.

32–41 proc.: tokiose ribose svyravo pritarimo D. Trumpo veiklai rodiklis keliose svarbiose rugsėjį atliktose apklausose.

Praėjusią savaitę naujienų agentūros „Reuters“ ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Ipsos“ atliktoje apklausoje D. Trumpo veiklai pritarė 31 proc. suaugusių JAV gyventojų – tai žemiausias rodiklis per jo politinę karjerą. Tuo metu Maristo universiteto apklausoje jam pritarė 39 proc., o transliuotojo „NBC News“ tyrime – 41 proc. registruotų rinkėjų. Šiose apklausose taikyti skirtingi metodai ir apklaustos skirtingos gyventojų grupės, todėl jų rezultatų tiesiogiai lyginti negalima. Vis dėlto nė viena jų nerodo, kad prezidento populiarumas galėtų smarkiai padėti jo partijos kandidatams.

55 proc.: tiek registruotų rinkėjų transliuotojo „NBC News“ apklausoje teigė, kad D. Trumpo politika pakenkė ekonomikai, o 26 proc. manė, kad ji buvo naudinga.

Pinigai, pinigai, pinigai

Apie 12 mlrd. JAV dolerių: tiek, kaip prognozuojama, bus išleista reklamai per 2025–2026 m. rinkimų ciklą.

Reklamos stebėsenos bendrovė „AdImpact“ prognozuoja 11,6 mlrd. dolerių išlaidas, kurios viršytų ne tik ankstesnį 2022 m. kadencijos vidurio rinkimų rekordą – 8,9 mlrd. dolerių, bet ir 2024 m. prezidento rinkimų ciklo išlaidas.

Naujausiu bendrovės „Kinetiq Political Insights“ vertinimu, išlaidos bus šiek tiek didesnės – 11,96 mlrd. dolerių, o prognozuojamas intervalas siekia nuo 11,5 iki 12,5 mlrd. dolerių.

330 mln. JAV dolerių: tiek, bendrovės „AdImpact“ duomenimis, vien reklamai išleista per Kalifornijos gubernatoriaus pirminius rinkimus. Taigi šie pirminiai rinkimai, kuriuose buvo renkami kandidatai, už kuriuos rinkėjai balsus atiduos lapkritį, tapo brangiausiomis istorijoje varžybomis dėl gubernatoriaus posto.

Ir tai tebuvo apšilimas prieš pagrindinius rinkimus.

Įdomūs faktai

2 497: tiek kandidatų šiemet dalyvavo pirminiuose JAV Kongreso rinkimuose – tai didžiausias jų skaičius per bet kurį rinkimų ciklą bent nuo 2014 m. Didžioji dauguma jų – 2 232 – siekė vietos Atstovų Rūmuose.

44: tiek lapkričio 3 d. vyksiančių rinkimų į Atstovų Rūmus bus pakartotinės tų pačių pagrindinių partijų kandidatų, kurie dėl šių vietų varžėsi 2024 m., dvikovos.

Įskaičiavus valstijų ir vietos valdžios rinkimus, visoje šalyje vyks 474 pakartotinės rinkimų dvikovos. Tai rodo, kad Amerikos politikoje, kaip ir Holivude, tęsiniams retai kas prieštarauja.

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad 2027 metais statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc., tačiau didesnis jų kėlimas didintų valstybės biudžeto deficitą.

„Suprantu, kad tai nėra daug, bet jeigu imtumėmės radikalesnio jų atlyginimo didinimo, natūraliai biudžeto deficitas būtų jau ne 3,8 proc., o, ko gero, daugiau kaip 4 proc.“ – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento teigimu, įvertinus prognozuojamą 3,5 proc. vidutinę metinę infliaciją, realus šių darbuotojų pajamų augimas siektų apie 4 proc.

G. Nausėda pripažino, kad dalis viešojo sektoriaus darbuotojų pagrįstai skundžiasi nepakankamu atlyginimų augimu. Kaip pavyzdį jis pateikė teisėjų padėjėjus ir sekretorius, kurių atlyginimai turėtų didėti 5,7 proc., nors jų darbo krūvis didelis, o atlyginimai nėra aukšti.

„Taigi iš tikrųjų yra nepatenkintų poreikių arba, sakyčiau, vietų, kur žmonės pagrįstai skundžiasi, kad jų finansinė situacija blogėja“, – kalbėjo prezidentas.

Vis dėlto, anot jo, išskirtinai didinant vienos darbuotojų grupės atlyginimus, kitos grupės galėtų pasijusti nuskriaustos, o tai dar labiau išplėstų nepasitenkinimą ir protestus.

„Jeigu, sakykime, vienai iš jų atlyginimai padidėtų 10 ar 15 procentų, veikiausiai susilauktume reakcijos iš kitų grupių, kurios sakytų: „O kodėl šitai grupei atlyginimai buvo padidinti trigubai daugiau negu mums?“ Tada turbūt ši diskusija, jeigu ją taip galima pavadinti, ir patys protestai įgytų dar platesnį pobūdį“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Vyriausybei pritarus 2027 m. valstybės biudžeto projektui, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, jog statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc., arba maždaug 128 eurais į rankas. Ministras taip pat nurodė, kad dabartinis finansavimas nepatenkina visų statutinių tarnybų poreikių, todėl bus ieškoma galimybių skirti papildomų lėšų.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas savo ruožtu kritikavo biudžeto projekte numatytą finansavimą. Profesinės sąjungos teigimu, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta apie 35 mln. eurų, nors papildomas statutinių įstaigų finansavimo poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų.

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Pirmalaikiuose Seimo rinkimuose vienmandatėje Nalšios šiaurinėje apygardoje iš anksto bus galima balsuoti lapkričio 3–5 dienomis, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). 

Išankstinis balsavimas vyks nuo 7 iki 20 val. Ignalinos, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėse.

Lapkričio 4–6 dienomis balsavimas bus organizuojamas apygardos teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros bei socialinės priežiūros įstaigose.

Nuo lapkričio 6 iki 7 dienos rinkimų komisijų nariai balsavimą organizuos rinkėjų namuose. Namuose balsuoti galės tam teisę turintys rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi žmonės ir sulaukę 70 metų ir vyresni rinkėjai.

Pagrindinė rinkimų diena vyks lapkričio 8-ąją. Tądien balsuoti rinkimų apylinkėse bus galima nuo 7 iki 20 val.

VRK primena, kad balsuoti atvykę rinkėjams privalo turėti asmens dokumentą – pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir pan.

Pirmalaikiuose Seimo rinkimuose dalyvaus „Nemuno Aušros“ iškeltas Ignotas Adomavičius, Centro dešinės sąjungai priklausantis Giedrius Dainys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Gintautas Kindurys. 

Taip pat dalyvauti rinkimuose ketina socialdemokratas Vladislavas Kondratovičius, Lietuvos regionų partijos narys Nikolajus Lebedevičius, „laisvietis“ Maksimas Paukštė, Liberalų sąjūdžiui atstovausianti Mėta Paulauskė. 

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savo kandidatu iškėlė Antaną Šakalį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – Andrejų Šildiajevą. Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) savo kandidatu iškėlė Viktorą Voroniną, o Tautos ir teisingumo sąjunga – Dalią Štraupaitę.

Rinkimų Nalšios šiaurinėje apygardoje prireikė gegužės pabaigoje mirus ten išrinktam parlamentarui liberalui Jevgenijui Šuklinui. 

Birželio pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija panaikino jo Seimo nario mandatą. Žinomas sportininkas, kanojininkas J. Šuklinas į Seimą buvo išrinktas 2024 m. su Liberalų sąjūdžiu, priklausė šios partijos frakcijai. 

ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas numato, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto parlamentaro įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.

(Papildysime)

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antradienį į Lietuvą atvyks daugiau kaip 200 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių. 

„Šiuo metu jau turime JAV karių rotacinę dislokaciją Lietuvoje – apie 120 karių yra šiuo metu. Kiek man žinoma, šiandien atvyks dar daugiau kaip 200 karių – turėsime bemaž trečdalį to skaičiaus, kuris yra numatytas dislokuoti iki lapkričio vidurio“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovas.

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Šiauliuose pirmadienį rastas vyro kūnas, pranešė policija.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, Šiauliuose, Dubijos gatvėje, viešoje vietoje, rastas vyro (gim. 1979 m.) lavonas be išorinių smurto žymių.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Druskininkuose ir Prienų rajone pavogti du automobiliai, aukso dirbiniai, kiti daiktai, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, pirmadienį apie 12.12 val. Druskininkuose, Maironio gatvėje, pastebėta, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės pavogtas automobilis „Mercedes Benz E“ (pagamintas 2018 m.). 

Nuostolis – 25 tūkst. eurų. 

Kaip pranešė policija, pirmadienį 13.40 val. pranešta, kad  spalio 17 d. apie 15 val. Prienų rajone, Gražučių kaime, pastebėta, jog iš namo kiemo pavogtas automobilis „Porsche Panamera 971“ (pagamintas 2017 m.). 

Taip pat pastebėta, kad išlaužus namo durų spyną, iš namo pavogti trys laikrodžiai, aukso dirbiniai, sugadintos vaizdo stebėjimo kameros. 

Patirtas nuostolis įvertintas 61,4 tūkst. eurų. 

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių.

Vilnius, spalio 27 d. (ELTA). Prienų rajone policijai sulaikant įtariamąjį dėl smurto artimoje aplinkoje, šis išsitraukė neteisėtai laikomą dujinį pistoletą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko pirmadienį, apie 14.50 val., Dukurnionių kaime.

Policijos pareigūnams sulaikant vyrą (gim. 1987 m.) dėl smurto artimoje aplinkoje, pastarasis iš kuprinės išsitraukė neteisėtai laikomą dujinį pistoletą „MF-654K“. 

Policininkai ginklą paėmė, o įtariamąjį uždarė į areštinę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui bei neteisėto disponavimo ginklu.