Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). Demokratų lyderis, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sako su šeima ir artimaisiais aptaręs galimybę naujoje Vyriausybėje užimti užsienio reikalų ministro postą, tačiau realaus pasiūlymo per derybas su socialdemokratais tikina neišgirdęs.

„Kai tas pasiūlymas (dėl užsienio reikalų ministro posto – ELTA) nuskambėjo ir jis atrodė pakankamai rimtai, tokių svarstymų tikrai buvo (grįžti dirbti į Lietuvą – ELTA). Kalbėjausi su artimiausia aplinka ir šeimoje turėjome tą diskusiją, bet realiai derybų metu to pasiūlymo nebuvo ant stalo, tai manau yra labai svarbu paminėti“, – LRT televizijai.

Pasak politiko, tai yra atsakingos pareigos, kurias būtų svarstęs užimti galiojant kelioms sąlygoms – tarp jų atsakomybę vadovauti naujajai Vyriausybei prisiimant Mindaugui Sinkevičiui.

Visgi, kaip pakartojo demokratas, diskusijose su socialdemokratais realaus pasiūlymo dėl Užsienio reikalų ministerijos (URM) nebuvo.

„Svarstyčiau, be jokios abejonės, nes tai priklausytų – vėlgi, mes visuomet pasisakėme apie platesnę Vyriausybės perkrovą, tai kaip ta perkrova atrodytų, Mindaugo sprendimas eiti ar neiti pareigas yra labai svarbus, nuo ko turėtume atsispirti, galų gale programa ir siekiai, ką mes siektume įgyvendinti. Be jokios abejonės visa tai turėtų didelę įtaką ir tam sprendimui“, – aiškino V. Sinkevičius.

Diskusijos apie užsienio reikalų ministro keitimą netyla viešojoje erdvėje jau kurį laiką yra svarstant, kad socialdemokratai nėra patenkinti Kęstučio Budrio darbu, jis pats tvirtina šiuo klausimu su Vyriausybę formuoti besiruošiančiu M. Sinkevičiumi nekalbėjęs. 

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas pareiškė, kad K. Budrys veikiausiai nebus užsienio reikalų ministru, kai kitų metų pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

Tik pradedant derybas dėl naujos koalicijos kalbėta apie tai, kad postą galėtų užimti ir V. Sinkevičius, šis jau sakė, kad postas nebuvo ant derybų stalo.

Politiniuose kuluaruose taip pat svarstoma, kad K. Budrio vietą Užsienio reikalų ministerijoje (URM) galėtų užimti prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis

Kaip skelbė ELTA, ketvirtadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime pasirašė koalicinę sutartį. 

Naujoje Vyriausybėje demokratams atiteks Energetikos, Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

Valdančioji LSDP toliau vadovaus devynioms ministerijoms, o Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaiko dviejų ministerijų – Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo – kuravimą. 

Bernas, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Šveicarijoje tikriausiai bus rengiamas referendumas dėl galimos naujų branduolinių elektrinių statybos. Nacionalinė Taryba ketvirtadienį pritarė vyriausybės įstatymo projektui, kuriuo norima panaikinti nuo 2018 m. galiojantį naujų atominių jėgainių statybos draudimą. Prieš tai iniciatyvai jau pritarė kiti parlamento rūmai – Kantonų taryba. Tačiau paskutinį žodį veikiausiai turės piliečiai.

Socialdemokratai, žalieji ir žalieji liberalai atmeta naujų AE statybos iniciatyvą. Žalieji jau paskelbė, kad „platus aljansas“ sieks referendumo. Kad jis būrų surengtas, reikalinga surinkti 50 tūkst. parašų. Tai neturėtų būti sunku. Kada referendumas galėtų įvykti, kol kas neaišku.

Draudimas statyti naujas branduolines jėgaines įsigaliojo 2018 m., kai per referendumą už tai pasisakė dauguma rinkėjų. Vyriausybė dabar savo iniciatyvą panaikinti draudimą, be kita ko, argumentuoja Šveicarijos klimato apsaugos tikslais. Ji taip pat atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl energijos tiekimo patikimumo, kurį sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą.

Šveicarijoje dar veikia keturi seni branduoliniai reaktoriai. Du jų – Beznau 1 ir Beznau 2 turėtų būti išjungti atitinkamai 2033 ir 2032 metais. Beznau branduolinė elektrinė yra netoli Vokietijos sienos. Ten esantis reaktorius 1 veikia nuo 1969 m. ir yra seniausias dar eksploatuojamas branduolinis reaktorius pasaulyje.

(papildysime)

Vašingtonas, birželio 18 d. (AFP-ELTA). 60 dienų laikotarpis, skirtas Jungtinių Valstijų ir Irano deryboms, prasideda ketvirtadienį, tačiau susitarimas tarp abiejų šalių įsigaliojo diena anksčiau, pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as.

„Sakyčiau, kad 60 dienų laikotarpis oficialiai prasidėjo šiandien“, – žurnalistams teigė J. D. Vance‘as ir kartu pridūrė, kad „susitarimas įsigaliojo vakar“.

(papildytas visas tekstas)

Maskva, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Rusija ketvirtadienį po didžiausios Kyjivo dronų atakos prieš Maskvą per kelerius metus, kurios akivaizdoje kilo gaisrai, buvo pataikyta į didelę į naftos perdirbimo gamyklą, o didžiausiame šalies oro uoste vyko evakuacija, pagrasino tolesniais smūgiais Ukrainai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė dramatiškas scenas – virš Rusijos sostinės pietinės panoramos kilo juodi dūmai, o iš dangaus krito juodas lietus, susimaišęs su suodžiais. Per smūgius buvo sužeista mažiausiai 17 žmonių ir taip pat užsidegė prekybos centras bei daugiabutis, pranešė valdžios institucijos.

Paklaustas apie šią ataką, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau paskelbė, jog Rusija „reguliariai vykdys masinius grupinius smūgius“ prieš Ukrainą, ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „juos vykdo ir tai darys toliau“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ataka buvo „visiškai pagrįstas atsakas“ į mirtinus smūgius Kyjivui, įskaitant anksčiau šią savaitę surengtą išpuolį prieš žymią katedrą ir UNESCO saugomą 11 amžiaus vienuolyną.

„Jei degs Ukraina, degs ir jūsų Maskva“, – pabrėžė jis.

Vykdydama karą, Rusija kiekvieną dieną apšaudo Ukrainą raketomis ir dronais.

Vilnius, birželio 18 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 18 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Ketvirtadienį pasibaigė beveik dvi savaites trukęs naujosios koalicijos formavimo, partnerių derybų procesas – socialdemokratai, demokratai ir „valstiečiai“ Seime pasirašė koalicinę sutartį, kurioje numatyta, kad naujajai Vyriausybei vadovauti turėtų Mindaugas Sinkevičius. 

Politikai taip pat diskutavo apie parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko pasisakymus dėl galimų Lietuvos ir Kinijos diskusijų atkuriant dvišalį diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu, tuo metu šalies geležinkelių grupė pristatė infrastruktūros planus artimiausiems 24 metams ir vėlesniam laikotarpiui – paskelbta apie ketinimus nutiesti greitąją vėžę tarp Kauno ir Klaipėdos, naujas jungtis įrengti į kitus miestus.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Naujos valdančiosios daugumos partnerės pasirašė koalicinę sutartį. Dokumentą savo parašais patvirtino Seimo frakcijų seniūnai – socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos vadovas Jaroslavas Narkevičius ir demokratų frakcijai vadovaujantis Lukas Savickas. XXI Vyriausybę turėtų formuoti premjero posto siekiantis Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Tuo metu Seimui ir toliau turėtų vadovauti socialdemokratas Juozas Olekas. Sutarta ir dėl ministerijų – demokratams priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos. Valdančioji LSDP toliau vadovaus devynioms ministerijoms, o Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija išlaiko dviejų ministerijų – Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo – kuravimą. Aiškumo dėl to, kas galėtų dirbti būsimajame ministrų kabinete, tikimasi po Joninių. Laikinasis demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius sakė, kad jo vadovaujama partija į ministrus deleguos partijų narius. Jis teigė kandidatus jau aptaręs su M. Sinkevičiumi. 

Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis norima į regionus pritraukti jaunus medikus. Šią Seimo vicepirmininkės socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvą palaikė 82 Seimo nariai, 23 buvo prieš, 8 susilaikė. Įstatymas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai įsipareigoja baigę studijas 5 metus dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų. Sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus planuojamos papildomos medicinos rezidentūros vietos. Priimant į tokias papildomas medicinos rezidentūros vietas universitetai kaip priėmimo sąlygą turės prie kiekvienos vietos nurodyti apskritį, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys teigia netvirtinsiantis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Remigijaus Motuzo pasisakymų apie Kiniją. Pastarasis teigia, kad Lietuva sutiko su pasiūlymu dabartiniame etape atkurti dvišalį diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmeniu. Pats K. Budrys sako, jog diplomatija yra diskretiška, o tema – jautri. Pasak jo, kuo daugiau viešumoje kalbama apie santykių normalizavimą su Kinija, tai tuo sunkiau diskretiškai pasiekti tikslus.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) pristatė šalies geležinkelių tinklo architektūros studiją, kurioje iki 2050 m. ir vėlesniu laikotarpiu numatoma nutiesti greitąją vėžę tarp Kauno ir Klaipėdos, taip pat naujas jungtis į Palangą, Alytų ir Druskininkus. LTG teigimu, analizė rodo, kad iki 2050 m. didžiausią naudą sukurtų europinės vėžės koridorius nuo Lenkijos iki Latvijos sienos – šiuo metu tiesiama europinė vėžė „Rail Baltica“ bei naujos greitųjų traukinių jungtys tarp Kauno ir Klaipėdos bei Kauno ir Vilniaus. Pasak laikinojo LTG vadovo, iki 2050 m. reikalinga investicijų suma siekia 25–28 mlrd. eurų, didžioji jos dalis bus nukreipta į Kauno–Klaipėdos europinę vėžę. Susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako teigimu, europinės vėžės tinklo plėtra yra orientuota į tiesioginį išėjimą į Vakarų rinkas per Klaipėdos uostą. Tiesa, LTG teigimu, svarbiausia studijos išvada – ekonomiškai ir strategiškai optimaliausias kelias Lietuvai yra nuosekli europinės vėžės plėtra, išlaikant dalį esamos, vadinamosios rusiškos, vedančios į Kaliningradą, vėžės tinklo. Grupė taip pat prognozuoja, kad iki 2050 m. krovinių vežimo apimtys galėtų padidėti nuo 27,8 mln. tonų iki beveik 50 mln. tonų per metus. Tuo metu keleivių kelionių geležinkeliais skaičius Lietuvoje taip pat, manoma, gali išaugti beveik keturis kartus – nuo maždaug 5 mln. kelionių per metus šiuo metu iki daugiau nei 19 mln.

Tyrime dėl dviejų gegužę vykusių traukinių avarijų Kauno ir Kėdainių rajonuose laukiama Europos geležinkelių audito išvados, kuri turėtų būti gauta dar šią savaitę, sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas. Anot jo, visos tyrimo išvados galėtų būti paviešintos dar birželį. Gegužės pradžioje Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys į Palemoną vykę skaldą gabenę vagonai, dėl to buvo sutrikęs traukinių eismas. Kitas incidentas tą patį savaitgalį įvyko Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. Po šių incidentų ministerijai pavaldi „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) inicijavo komisiją, kuri tyrė avarijų priežastis. Bendrovė taip pat pasižadėjo parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą.

Trišalėje taryboje sutarimą dėl minimalus mėnesio atlyginimo (MMA) ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) augimo radę darbdaviai ir profsąjungos kritikuoja Ingos Ruginienės Vyriausybę dėl nenoro pritarti sutartiems dydžiams. Verslo atstovai teigia, jog taip ministrų kabinetas nesilaiko savo pažadų ir rodo nepagarbą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Šį antradienį partneriai Trišalėje taryboje sutarė, kad 2027 m. MMA turėtų kilti 7,19 proc., o dvejus metus nedidintas bazinis NPD augti 4 proc. Tačiau Vyriausybė su pastaruoju siūlymu nesutinka, o minimalią algą siūlo kelti kiek sparčiau – 8 proc. – ir neliesti NPD. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė tuo metu teigė, jog Trišalės tarybos siūlomą sutarimą Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti, tiesa, anot jos, svarstytinas yra ir Ministrų kabineto siūlomas variantas. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis tuo metu akcentavo, jog partneriai Trišalėje taryboje dabar laukia naujosios Seimo valdančiosios koalicijos ir ministro pirmininko postą užimti ketinančio Mindaugo Sinkevičiaus darbo pradžios. Viliamasi, kad šis pritars socialinių partnerių pateiktam pasiūlymui.

Vengrų pigių skrydžių aviakompanija „Wizz Air“ naikina kryptį iš Vilniaus į Suomijoje esantį Turku miestą. Apie tai paskelbė portalas lrt.lt. Šią žinią jam patvirtino pati oro bendrovė. Skelbiama, kad kryptis naikinama nuo šių metų rugsėjo 17 d. Iki tol bendrovė iš Vilniaus į Turku ir atgal skraidys tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Oro bendrovė taip pat nurodė, kad nuolat stebi savo maršrutų rezultatus, siekdama užtikrinti, kad jos maršrutų tinklas kuo geriau atitiktų keleivių paklausą, o populiariausioms kryptims būtų galima pasiūlyti kuo konkurencingesnes kainas. Jos teigimu, reguliariai optimizuojamas maršrutų tinklas, remiantis visų šių vertinimų rezultatais.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Ukraina surengė vieną didžiausių atakų prieš Maskvą per visą karą. Rusijos sostinėje ir aplink ją kilo gaisrai, buvo evakuotas didžiausias šalies oro uostas. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose nepatikrintuose vaizdo įrašuose buvo matyti virš miesto kylantys dideli juodų dūmų stulpai ir virš galvų zujantys dronai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas atakavo naftos perdirbimo gamyklą netoli Maskvos ir kitus taikinius Rusijoje bei okupuotose teritorijose, ir pavadino smūgius pagrįstu atsaku į Rusijos išpuolius. Ukrainos lyderis perspėjo, kad jei degs Ukraina, degs ir Maskva.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. Procese tarpininkavęs Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas pranešė, kad Iranas pirmiausia vėl atvers Hormuzo sąsiaurį, o Jungtinės Valstijos atšauks jūrų blokadą. Vis dėlto tai tik laikina sutartis, suteiksianti laiko išsamioms deryboms dėl kur kas sudėtingesnio klausimo – Irano branduolinės programos. D. Trumpas pareiškė, kad jis yra pasirengęs subombarduoti Iraną, jei šis pažeis susitarimą.

Kinšasa, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Patvirtintų mirčių nuo Ebolos viruso skaičius Kongo Demokratinėje Respublikoje, Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, viršijo 200.

Kartu su dviem kaimyninėje Ugandoje mirusiais žmonėmis, mirčių skaičius šiuo metu siekia 204, ketvirtadienį pareiškė institucijos atstovas. Wessamas Mankoula. Patvirtintų ligos atvejų yra 894, 875 jų – Konge. Iš viso 74 asmenys laikomi pasveikusiais.

Per jokį kitą Ebolos protrūkį žemyne patvirtintų atvejų skaičius pirmą mėnesį nebuvo toks didelis, sakė W. Mankoula. Tai triskart daugiau nei per antrą didžiausią protrūkį. Ypač didelį nerimą specialistams kelia mažas atsektų kontaktų skaičius.

Šiuo metu atsekta tik 4 112 Ebolos infekcija susirgusių pacientų kontaktų. Tačiau manoma, kad jų yra apie 35 tūkst.

„Dar esame labai toli nuo situacijos suvaldymo“, – įspėjo W. Mankoula.

Ebola yra gyvybei pavojinga liga. Virusas perduodamas per fizinį kontaktą ir kontaktą su kūno skysčiais. Dabartinį protrūkį suvaldyti ypač sunku dar ir dėl to, kad prieš Bandibadžio Ebolos atmainos sukėlėją iki šiol nėra nei vakcinos, nei specifinio gydymo.

Briuselis, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos sąjungininkus didinti pagalbą Kyjivui, kad šis galėtų numušti Rusijos balistines raketas, ir paspartinti JAV ginklų pirkimą.

„Turime priemonių, ir jos yra pakankamai stiprios, kad užvestume Rusiją ant kelio, kuriame diplomatija tampa vieninteliu pasirinkimu“, – NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime Kyjivo rėmėjams sakė V. Zelenskis.

„Visi matome, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas dabar remiasi vienu ilgalaikiu dalyku: nuolatinėmis raketų atakomis, ir jis turi balistinių raketų, todėl mums reikia antibalistinių pajėgumų“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis atvyko į Briuselį susitikti su savo kariniais rėmėjais ir Europos Sąjungos lyderiais, siekdamas sustiprinti postūmį po Didžiojo septyneto susibūrime surengto teigiamo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

„Jungtinių Valstijų prezidentas labai aiškiai kalba apie spaudimo Rusijai didinimą, kad būtų užbaigtas šis siaubingas karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą ir visą Europą“, – tvirtino V. Zelenskis.

V. Zelenskis paragino Europos šalis paspartinti ginklų, ypač oro gynybos raketų „Patriot“, pirkimą Kyjivui pagal JAV ginklų įsigijimo programą.

„Laikas yra svarbus, ir aš žinau, kad kai kurios šalys jau parengė sprendimus dėl naujų indėlių“, – teigė jis.

„Prašau, įgyvendinkime šiuos sprendimus kuo greičiau“, – akcentavo V. Zelenskis.

Jis sakė, kad Ukrainai taip pat reikia nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių ir tolimojo nuotolio artilerijos.

Šalys, tarp jų – Vokietija, Nyderlandai ir Švedija, paskelbė, kad jos yra pasiruošusios prisidėti perkant dar du JAV ginkluotės paketus, kurių vertė, kaip manoma, sieks 1 mlrd. dolerių (apie 870 mln. eurų).

Pentagono pareigūnas Elbridge‘as Colby pareiškė, kad „svarbu, jog NATO sąjungininkai tęstų ir didintų paramą Ukrainos gynybai“ per JAV pirkimų programą.

„Tai padės užtikrinti, kad svarbi įranga toliau pasiektų Ukrainos fronto liniją“, – tikino jis.

Ukrainos rėmėjai primygtinai tvirtino, kad dabar pats metas didinti paramą Kyjivui, nes jis įgyja pranašumą prieš Rusiją mūšio lauke ir spaudžia Maskvą tolimojo nuotolio smūgiais.

„Turime ribotą galimybių langą. Ukrainos pajėgos kovoja su neįtikėtinu ryžtu ir postūmiu“, – sakė britų gynybos ministras Danas Jarvis.

„Jie tikisi, kad mes padėsime jiems išsilaikyti. Negalime jų nuvilti ir nenuvilsime“, – pabrėžė jis.

Beirutas, birželio 18 d. (dpa-ELTA). Per naujas Izraelio atakas Libane, tenykščiais duomenimis, žuvo mažiausiai trys žmonės. Vienoje vietovėje į pietryčius nuo Nabatijos šalies pietuose per Izraelio dronų smūgį žuvo du žmonės, pranešė valstybinė naujienų agentūra NNA. Per kitą dronų ataką pietuose žuvo dar vienas žmogus. Izraelio kariuomenė kol kas duomenų nepateikė.

Izraelio kariuomenė trečiadienio vakarą pranešė, kad numušė kelias raketas, kurios Libane buvo paleistos į Izraelio teritoriją. Izraelio karinė aviaciją esą tada sunaikino raketų paleidimo sistemą. 

Per Izraelio ir „Hezbollah“ karą Libane nuo kovo pradžios, oficialiais duomenimis, žuvo apie 3,9 tūkst. žmonių ir 11,8 tūkst. buvo sužeisti. JAV ir Iranas, kuris yra svarbiausias „Hezbollah“ rėmėjas, susitarė dėl pagrindų susitarimo Irano karui užbaigti, kuris turi apimti ir Libaną. Izraelio atakų Libane nuo tada, atrodo, šiek tiek sumažėjo, tačiau jos tęsiasi ir toliau – kaip ir „Hezbollah“ vykdomi apšaudymai. 

Briuselis, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija ketina iki metų pabaigos pristatyti Ukrainai 150 tūkst. dronų. Taip pat šaliai bus perduota 350 oro gynybos raketų ir radarų sistemų. Tai NATO gynybos ministrų ir Ukrainos kontaktinės grupės susitikime pareiškė britų gynybos sekretorius Danas Jarvis. Susitikime dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Daugiau kaip 750 mln. svarų (apie 865 mln. eurų) paketas bus finansuojamas iš paskolos, kuri bus padengta iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis pajamomis.

“Šis dronų, oro gynybos raketų ir radarų sistemų paketas padės apsaugoti nekaltus žmones Ukrainoje nuo Putino dronų ir raketų ugnies“, – pareiškė D. Jarvis.

Kyjivo rėmėjos nori padidinti spaudimą Rusijai, vildamosi, kad prezidentas Vladimiras Putinas leisis į derybas dėl karo pabaigos.

(papildysime)

Maskva, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Rusija ketvirtadienį po vienos didžiausių Kyjivo dronų atakų prieš Maskvą, per kurią buvo smogta į didelę naftos perdirbimo gamyklą, sužeista 17 žmonių, o Rusijos sostinė buvo apgaubta tirštais juodais dūmais, pagrasino tolesniais smūgiais Ukrainai.

Paklaustas apie šią ataką, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau paskelbė, jog Rusija „reguliariai vykdys masinius grupinius smūgius“ prieš Ukrainą, ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „juos vykdo ir tai darys toliau“.