ELTA naujienos
JAV teisėja įšaldė Trumpo sąjungininkams skirtą „kyšių fondą“
Vašingtonas, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Penktadienį federalinio teismo teisėja laikinai uždraudė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai suformuoti 1,8 mlrd. dolerių vertės kompensacijų paketą, kurį kritikai vadina prezidento politiniams sąjungininkams skirtu „kyšių fondu“.
JAV apygardos teisėja Leonie Brinkema uždraudė vyriausybei imtis bet kokių tolesnių veiksmų, susijusių su fondo steigimu ar veikla, kol svarsto, ar šią iniciatyvą sustabdyti ilgesniam laikui.
Jos nutartimi sustabdomas pinigų pervedimas į fondą, reikalavimų nagrinėjimas ir bet kokių išmokų mokėjimas, nurodant, kad šiuos administracijos planus sustabdyti buvo būtina siekiant užtikrinti, kad jokie pinigai nebūtų „negrįžtamai išmokėti“, kol bus išnagrinėtas teisinis ginčas.
Šis sprendimas – dar vienas smūgis vienai iš politiškai prieštaringiausių antrosios D. Trumpo kadencijos iniciatyvų, jau privertusiai sunerimti demokratus, teisės ekspertus ir kai kuriuos respublikonus Kongreso narius.
Šį fondą Teisingumo departamentas įsteigė, įgyvendindamas neeilinį susitarimą, pasiektą nagrinėjant D. Trumpo civilinę bylą prieš Vidaus pajamų tarnybą (JAV mokesčių inspekciją) dėl buvusio vyriausybės rangovo atskleistų jo mokesčių deklaracijų.
Administracija teigia, kad programa skirta kompensuoti žalą žmonėms, nukentėjusiems nuo vyriausybės „ginklavimosi“ ir „teisinių karų“ – taip D. Trumpas vadina politiškai motyvuotą konservatorių ir jo rėmėjų persekiojimą.
Tačiau priešininkai teigia, kad šis fondas neturi aiškaus teisinio pagrindo, jam trūksta viešosios priežiūros ir jis galėtų būti naudojamas mokėti atlygį lojalistams, įskaitant asmenis, nuteistus už nusikaltimus, susijusius su 2021 m. D. Trumpo rėmėjų išpuoliu prieš JAV Kongreso rūmus.
L. Brinkemos nutarimas buvo priimtas po to, kai buvo gautas ieškinys, kurį pateikė ieškovų grupė, kurią sudarė, be kita ko, Andrew Floydas – buvęs federalinis prokuroras, tyręs sausio 6-osios riaušių prie Kongreso rūmų bylą ir patraukęs kaltinamuosius joje baudžiamojon atsakomybėn, – bei Jonathanas Caravello – Kalifornijos universiteto profesorius, suimtas protesto prieš imigracijos tarnybų reidą metu.
Jie teigė, kad šis fondas yra D. Trumpo ir jo administracijos „slaptas susitarimas“, „neturintis Kongreso leidimo, teisinio pagrindo ir atskaitomybės“.
Teisėjos sprendimu birželio 12 d. įvyks posėdis, kurio metu bus svarstoma, ar vyriausybės veikla, susijusi su fondu, turėtų būti sustabdyta ilgesnį laiką.
Lenkija sučiupo ginkluotės įmonėje dirbusį spėjamą šnipą
Varšuva, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Lenkijos žvalgyba sulaikė spėjamą šnipą, dirbusį valstybiniame ginkluotės koncerne. Tai Lenkijos pilietis, tinkle „X“ pranešė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas. Vyras suimtas, jam skirtas trijų mėnesių kardomasis kalinimas.
Pateiktais duomenimis, spėjamas šnipas dirbo Lenkijos ginkluotės grupėje PGZ. Tyrėjai kaltina jį veikus svetimos žvalgybos naudai. Jei bus nuteistas, jam gresia mažiausiai aštuoneri metai kalėjimo.
PGZ yra svarbiausia valstybinės Lenkijos ginklų pramonės bendrovė ir viena pagrindinių tiekėjų Lenkijos kariuomenei. Jai priklauso dešimtys įmonių, gaminančių ginklus ir karinę įrangą, įskaitant haubicas ir ratinius šarvuočius, taip pat pistoletus-kulkosvaidžius bei šautuvus.
Lenkija yra viena svarbiausių Rusijos užpultos Ukrainos politinių ir karinių rėmėjų. Vyriausybė Varšuvoje kaltina Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos slaptąsias tarnybas siunčiant į šalį daug šnipų ir verbuojant diversantus.
„Financial Times“: nors nafta brangsta, Rusijai gresia 28 mlrd. dolerių karo išlaidų deficitas
Maskva, gegužės 29. (Ukrinform-ELTA). Skaičiuojama, kad šiais metais Rusijos išlaidos karui su Ukraina biudžete numatytas lėšas viršys mažiausiai 2 trilijonais rublių (28 mlrd. JAV dolerių).
Apie tai rašoma Rusijos finansų ministro Antono Siluanovo laiške, su kuriuo pavyko susipažinti leidiniui „Financial Times“.
Laiške nurodoma, kad vasario mėnesį Rusijos finansų ministerija apskaičiavo, jog su karu susijęs išlaidų perviršis, siekiantis 2 trilijonus rublių, šiais metais pagal „neigiamą scenarijų“ galėtų išaugti net iki 4 trilijonų rublių (56 mlrd. JAV dolerių). Be to, prognozuojama, kad 2027 ir 2028 metais išlaidų perviršis sieks dar po 4 trilijonus rublių.
Laiške vyriausybė raginama įšaldyti šių metų planines nekarines 2,9 trilijono rublių, 2027 m. – 5,4 trilijono rublių, o 2028 m. – 7,1 trilijono rublių išlaidas, kad būtų galima padengti didėjančias karo išlaidas.
Kaip rašo „Financial Times“, šis prašymas rodo, kad Rusijai darosi vis sunkiau finansuoti karą, nors gynybai ir saugumui ji skyrė 16,84 trilijono rublių (238 mlrd. JAV dolerių) – beveik 40 proc. savo 2026 m. biudžeto.
Kremlius 2026 metams numatė 3,8 trilijono rublių (53 mlrd. JAV dolerių) biudžeto deficitą. Tačiau vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius deficitas jau pasiekė 5,9 trilijono rublių (82 mlrd. JAV dolerių), arba 2,5 proc. BVP, ir yra didžiausias nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija.
Manoma, kad, jei nebus sumažintos išlaidos kitose srityse, dėl karo išlaidų biudžeto deficitas dar labiau didės.
Nuo to laiko, kai buvo paskelbtas A. Siluanovo laiškas, į Rusijos biudžetą įplaukė papildomų lėšų, mat dėl konflikto su Iranu naftos kainos pakilo iki virš 100 JAV dolerių už barelį. Tačiau vargu ar šios pajamos padės pilnai kompensuoti sparčiai augančias karo Ukrainoje išlaidas.
Teigiamą aukštesnių naftos ir dujų kainų poveikį taip pat atsvėrė vyriausybės subsidijos Rusijos naftos bendrovėms, skirtos riboti kuro kainas šalyje, taip pat stiprus rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu, pastaruoju metu svyruojantis netoli aukščiausio pastarųjų trejų metų lygio.
Didėjančios karo išlaidos dar labiau blogina ir taip silpnas Rusijos ekonomikos perspektyvas. Šį mėnesį Rusijos ekonomikos plėtros ministerija 2026 m. ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 0,4 proc.%, o numatomą BVP augimą kitais metais – iki 1,4 proc., o 2028 m. – iki 1,9 proc., t. y. žymiai mažesnio lygio nei prognozuota.
Kroatijos parlamentas leido uždrausti naktį pardavinėti alkoholį
Zagrebas, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Dėl alkoholio ekscesų turistų bastionuose Kroatijoje šalies parlamentas pritarė įstatymo pataisai, kuri leis savivaldybėms uždrausti naktį pardavinėti alkoholį.
Už įstatymo pataisą penktadienį balsavo visi 117 posėdyje dalyvavusių parlamentarų iš 151. Ja remiantis, miestai galės apriboto alkoholio pardavimą, „kad būtų apsaugota visuomenės sveikata, viešoji tvarka, kultūrinis paveldas ir aplinka“. Tai nebus taikoma barams ir restoranams.
Turizmo ministras Tonci Glavina pareiškė, kad siekiama pagerinti gyvenimą vietos gyventojams, „kurie nori gyventi geroje simbiozėje su turizmu, o ne kad visas miestas ar regionas egzistuotų tik turizmui“.
Splito meras Tomislavas Suta paskelbė, jog dabar šiame Adrijos kurorte įves alkoholio pardavimo draudimą nuo 21.00 iki 6.00 val., kad sumažintų „girtavimą ir viešosios tvarkos pažeidimus“. Apie tokį draudimą jau paskelbė ir kitos turistų pamėgtos vietos, pavyzdžiui, Hvaro sala ir Zadaro kurortas. Apie šią priemonę svarstoma ir sostinėje Zagrebe, sakė meras Tomislavas Tomasšvičius.
Kroatijai su jos vaizdinga Adrijos jūros pakrante ir daugybe salų turizmas yra reikšmingas ekonomikos veiksnys, generuojantis maždaug penktadalį ES šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai 3,8 mln. gyventojų turinčią valstybę aplankė beveik 22 mln. turistų.
Pastaraisiais metais vietos žiniasklaida ir socialiniai tinklai masiškai skelbė smarkiai apgirtusių turistų nuotraukas. Jose jie vartojo alkoholį gatvėse, šlapinosi viešoje vietoje, triukšmavo ir trikdė gyventojų kasdienybę, ypač naktimis.
ELTA glaustai: toliau aiškinamasi, kas ir kada gyventojus turėjo informuoti apie Registrų centro duomenų vagystę
Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius gegužės 29 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Penktadienį politikai toliau aiškinosi, kas turėjo pareigą gyventojus informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio institucijų atstovai pranešė, kad duomenys buvo nutekinti prisijungus per realių Migracijos departamento darbuotojų paskyras.
Policija taip pat pranešė apie sulaikytus kontrabandininkus ir neteisėtai iš Baltarusijos atgabentų cigarečių krovinį, o energetikos ministras informavo apie Liepkalnyje vystomo 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika“ gamyklų projekto eigą.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Indrė Gasperė sako, kad prie Registrų centro (RC) informacinių sistemų jungtasi imituojant Migracijos departamento darbuotojų veiksmus. Anot šios įstaigos vadovės, prie RC buvo prisijungta naudojant realių departamento darbuotojų elektroninio pašto adresus, slaptažodžius. Savo ruožtu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad buvo pasisavinti dviejų Migracijos departamento darbuotojų duomenys. Informatikos ir ryšių departamento Saugumo operacijų centras taip pat baigė vidinį kibernetinio RC duomenų vagystės incidento tyrimą. Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM), atsižvelgus į šio tyrimo išvadas, ministro Vladislavo Kondratovičiaus įsakymu sudaryta Tinklų ir informacinių sistemų veiklos tęstinumo užtikrinimo grupė, kuri turės įvertinti galimas rizikas ateityje ir pateikti ministrui rekomendacijas dėl būtinų veiksmų kibernetinio saugumo srityje.
Policijai kontrabandos oro balionais byloje sulaikius tris pasieniečius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad dar didesnis skaičius – maždaug 5 pareigūnai – per metus sulaukia įtarimų dėl korupcijos. Interviu Eltai jis teigė, kad pasieniečių tarnyboje yra ir teigiamų poslinkių – daugiau pareigūnų nepasiduoda nusikaltėlių vilionėms užsidirbti ir praneša apie jų verbavimą, kontrabandininkų bandymus įtraukti juos į neteisėtą veiklą. Pastaruoju metu buvo gauti 47 pareigūnų pranešimai apie siūlymus gabenti kontrabandą. R. Liubajevas sako, kad rimtų priekaištų pasienio Imuniteto valdybai neturi, valdyba pakankamai gerai dirba. Per 20 metų, kol veikia Imuniteto valdyba, 247 pasieniečiai sulaukė įtarimų, iš jų 167 teismas pripažino kaltais. Su pareigūnais, dėl kurių surinkta kompromituojančios informacijos, Imuniteto valdyba organizuoja profilaktinius pokalbius, kurių metu pareigūnams siūloma įvertinti jų pačių tinkamumą tarnybai. Skelbta, kad pareigūnai konfiskavo brangų automobilį „Mercedes“ su vardiniais numeriais „3AKON“. Šio užrašo tiesioginis vertimas iš rusų kalbos reiškia įstatymą, tačiau iš tikrųjų tai labiau simbolizuoja nusikalstamo pasaulio nerašytas taisykles. Automobilis priklauso sulaikytos pasienietės gyvenimo draugui. Apie mašiną su tokiais numerio ženklais ne kartą rašė žiniasklaida. Su šia pareigūne vyko profilaktinis pokalbis. Ji pati nevairavo automobilio, jis jai nepriklausė.
VSAT paskelbė, kad atliekant tyrimą dėl galimo disponavimo kontrabandinėmis cigaretėmis, per operaciją buvo sulaikytas kontrabandinis cigarečių krovinys, nusikalstamomis veikomis įtariami asmenys, tarp jų – kolega pasienietis, 29-erių Adutiškio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas. VSAT Imuniteto valdybos pasieniečiai surengė operaciją, joje taip pat dalyvavo kolegos iš VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo ir Kriminalinės žvalgybos skyrių, Specialiosios paskirties valdybos „Kovas“ Rytų skyriaus bei Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus. Operacijos metu kelyje Vilnius–Utena, ties Vilniaus rajono Vainiškės kaimu, pasieniečiai patikrinti sustabdė krovininį mikroautobusą „Mercedes–Benz Sprinter“. Automobilį su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavo 48-erių Šalčininkų rajono gyventojas. Jame VSAT pareigūnai rado 71 dėžę (35,5 tūkst. pakelių) kontrabandinių cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Šio nelegalių rūkalų krovinio vertė, įskaičiavus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, yra beveik 191 tūkst. eurų. Nelegalios cigaretės į Lietuvą iš Baltarusijos galėjo būti atskraidintos kontrabandininkų dronais.
Policija pranešė, kad Šalčininkų rajone Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai kartu su kolegomis iš Šalčininkų rajono policijos komisariato ir Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus per sėkmingą operaciją išardė organizuotą kontrabandinių cigarečių gabenimo balionais schemą. Aptiktos 24 dėžės kontrabandinių cigarečių, pažymėtų Baltarusijos banderolėmis. Pasak pareigūnų, įvykio vietos požymiai ir rasti įrodymai leido pagrįstai įtarti, kad rūkalai į Lietuvos teritoriją buvo atgabenti balionais – pastaruoju metu nusikalstamų grupuočių vis dažniau naudojamu metodu valstybės sienos kontrolei apeiti. Atlikus kratas sulaikytųjų transporto priemonėse, gyvenamosiose vietose bei pagalbinėse patalpose, iš viso rastos ir paimtos 24 dėžės su 12 tūkst. pakelių cigarečių NZ. Bendra rastų cigarečių vertė, įskaičiavus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, siekia apie 65 tūkst. eurų. Kratų metu taip pat konfiskuotas platus techninis arsenalas, naudotas nusikalstamai veikai koordinuoti bei teisėsaugos veiksmams sekti ir slopinti: GPS įrenginiai, ryšio blokavimo įranga, žiūronai, naktinio matymo prietaisas, kompiuteriai, mobiliojo ryšio telefonai bei grynieji pinigai.
Teisėsauga buvusiam kandidatui į prezidentus Eduardui Vaitkui pareiškė įtarimus dėl valstybės simbolių išniekinimo. E. Vaitkus praėjusių metų gruodžio 30 d. socialiniame tinkle „Facebook“ publikavo paveikslėlį, kuriame buvo vaizduojama modifikuota Lietuvos herbo – Vyčio – kompozicija. Šioje kompozicijoje, kaip nurodoma teisėsaugos dokumente, integruoti simboliai, primenantys nacistinės Vokietijos simboliką. Teisėsauga sako, jog E. Vaitkus savo veiksmais pasityčiojo iš Lietuvos valstybės simbolio – Lietuvos herbo – pasikėsindamas į valstybės autoritetą. E. Vaitkus minėtą dieną „Facebook“ publikavo Lietuvos herbo – Vyčio – paveikslėlį, kuriame galima pamatyti, kad ant raitelio skydo yra vaizduojama svastika. Pats E. Vaitkus pranešė teisėsaugai pareiškęs, jog nesuprato, kuo yra įtariamas. Buvusio kandidato į prezidentus manymu, su juo siekiama politiškai susidoroti.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vilniaus Liepkalnyje statomo „Teltonika High-Tech Hill“ puslaidininkių gamyklų parko projektas prie elektros tinklų turėtų būti prijungtas dar anksčiau nei planuota – iki šių metų pabaigos. Anksčiau skelbta, kad su biurokratinėmis kliūtimis susidūręs projektas turėtų prie tinklų būti prijungtas 2027 m. rugpjūčio mėnesį, dabar projektą numatoma paspartinti aštuoniais mėnesiais. Gamyklų parko prijungimo prie perdavimo tinklo rangos darbus už 12,8 mln. eurų atlieka statybų bendrovė „Kauno tiltai“. Iš viso bus prijungta 58 megavatų (MW) galios „Teltonikos“ gamyklų darbui reikalingų elektros įrenginių. „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio teigimu, visas gamyklas planuojama pilnai įveiklinti iki 2029 m.
Laikinai Registrų centro (RC) vadovo pareigas einantis Giedrius Cininas sako, kad sužinojusi apie gyventojų duomenų nutekinimą įmonė kūrė sistemą, kur gyventojai galėtų sužinoti apie incidentą, ir pasitikrinti, ar informacija apie juos buvo pavogta. Anot jo, idealiu atveju, sistema turėjo pradėti veikti Generalinei prokuratūrai paskelbus apie atliekamą ikiteisminį tyrimą. G. Cinino vertinimu, pats RC turėjo informuoti gyventojus apie incidentą. Tuo metu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorės pavaduotoja Danguolė Morkūnienė sako, kad institucija terminą informuoti visuomenę apie incidentą RC nurodė iki gegužės 27 d. Jos teigimu, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato pareigą nedelsiant informuoti apie incidentą, bet taip pat įvertinti, ar tai nepakenks ikiteisminiam tyrimui ar nacionaliniam saugumui. Inspekcijos atliekamas tyrimas turėtų parodyti, ar informavimas buvo atliktas laiku, ar ne.
Praėjusiais metais Lietuvoje vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 10,16 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio – 0,05 litro mažiau nei prieš metus, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Legalaus tabako vartojimas šalyje vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui per metus sumažėjo 4,6 proc. ir pernai siekė 1 123 cigaretes. Agentūros Demografinės ir socialinės statistikos skyriaus vedėjos Natalijos Ravinskienės teigimu, legalaus alkoholio suvartojimas pasiekė mažiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Valstybės duomenų agentūra nurodė, kad, kaip ir kasmet, šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse daugiausia parduota alaus – 186 mln. litrų. Tačiau jo pardavimas, palyginti su 2024 m., sumažėjo 3,2 proc. Tuo metu legalaus tabako vartojimas vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui per metus sumažėjo 4,6 proc. ir 2025 m. siekė 1 123 cigaretes arba 56 standartinius cigarečių pakelius pakelius, po 3 cigaretes per dieną.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Rusijos dronas rėžėsi į daugiabutį Galacio mieste Rumunijoje, sukeldamas gaisrą. Dviem pastato gyventojams dėl smulkių sužeidimų prireikė medicinos pagalbos. Tai buvo pirmas kartas, kai dronas pataikė į gyvenamąjį namą už Ukrainos ribų nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Galacis yra prie Dunojaus upės Rytų Rumunijoje, vos už kelių kilometrų nuo Moldovos ir Ukrainos sienos. Rumunija yra NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė. Incidentą griežtai pasmerkė daugelio Europos šalių ir ES bei NATO vadovai.
Europos Sąjunga (ES) paskelbė atblokuosianti daugiau kaip 16 mlrd. Vengrijai skirtų lėšų. Pinigai bus atlaisvinti atsižvelgiant į per trumpą laiką pasiektą didelę pažangą vykdant svarbias reformas, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pridurdama, kad nors dar liko daug darbo, šalis eina teisingu keliu. ES lėšų atblokavimą viena esminių priemonių stagnavusiai Vengrijos ekonomikai atgavinti prieš laimėtus parlamento rinkimus vadinęs Peteris Magyaras ketvirtadienį džiaugėsi „istorine diena Vengrijai“.
Izraelio ir Rusijos saugumo pajėgos įtrauktos į Jungtinių Tautų (JT) juodąjį sąrašą dėl seksualinio smurto konfliktų metu. JT generalinis sekretorius pernai rugpjūtį įspėjo Izraelį ir Rusiją apie galimą jų įtraukimą į šį sąrašą, tačiau, rašoma ataskaitoje, JT „ir toliau fiksavo seksualinio smurto incidentus ir tendencijas“ kare Ukrainoje ir okupuotose palestiniečių teritorijose. Izraelis pasmerkė, jo žodžiais, „gėdingą ir absurdišką“ JT sprendimą ir pavadino jį bandymu „sukurti melagingą simetriją“ su grupuote „Hamas“, kuri į šį sąrašą buvo įtraukta anksčiau. Rusija nuo 2023 m. ir Izraelis nuo 2024 m. taip pat yra įtraukti į dar vieną kasmet skelbiamą JT „gėdos sąrašą“ – dėl smurto prieš vaikus konfliktų metu.
VMVT šiemet gavo 29 pranešimus dėl nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių
Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia šiemet gavusi 29 pranešimus dėl nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių – 11 atvejų užfiksuoti pačių įmonių savikontrolės metu, likę 18 – po patikrinimų.
Anot VMVT, nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių dažniau aptinkama tarp įvežtinių produktų – lenkiškos paukštienos nustatyta 16 atvejų, o lietuviškos – 12, šiemet nustatytas ir 1 atvejis braziliškos kilmės paukštienoje.
Palyginus, per 2025 metų tą patį laikotarpį 14 atvejų nustatyta lenkiškoje ir 4 lietuviškoje paukštienoje.
„Tiekėjų pasirinkimas yra pačių ūkio subjektų prievolė, todėl verslas privalo vertinti savo partnerius per „padidinamąjį stiklą“, reguliariai juos audituoti ir reikalauti įrodymų, kad įsigyjama iš jų produkcija saugi, kad į rinką nepatektų užkrėstos žaliavos, – pranešime pabrėžia VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Anot jos, jei įmonė savikontrolės metu pati nustato problemą, ją sustabdo ir praneša VMVT, baudos nėra skiriamos.
VMVT teigimu, nėra fiksuojama ir atvejų, kai į mėsą yra „leidžiamas vanduo“ tam, kad ji neva taptų „sunkesnė“ parduodant, natūraliai 100 g svorio mėsoje gali būti nuo 45 iki 75 g vandens.
„Tačiau jokio pridėtinio vandens negali būti. Jei tokie pažeidimai būtų nustatyti, tai jau traktuojama kaip klastojimas ir už tai atsakingiems subjektams grėstų tūkstantinės baudos. Vartotojai, įtarę tokius atvejus, turėtų nedelsdami pranešti tarnybai“, – teigia A. Mikalauskienė.
VMVT sukūrė įrankį, skirtą padėti vartotojams identifikuoti bei vertinti pardavimo vietas, naudodamiesi Skubių pranešimų apie saugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) švieslente vartotojai gali realiu laiku matyti, kuriose įmonėse ir kaip dažnai pasikartoja pažeidimai.
Anot tarnybos, taip pat galima pasitikrinti, kurie produkcijos tiekėjai rinkai pateikė nesaugius produktus, ir rinktis tuos maisto subjektus, kurie nesaugių produktų švieslentėje minimi retai.
Buvusi Danijos karalienė Margrethe išrašyta iš ligoninės
Kopenhaga, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Buvusi Danijos karalienė Margrethe buvo išrašyta iš ligoninės, kurioje atsidūrė po to, kai pargriuvo, penktadienį pranešė karališkieji rūmai.
Karališkieji rūmai savo pranešime nurodė, kad apie vidurdienį ji „buvo išleista iš ligoninės ir grįžo namo į Fredensborgo rūmus“.
Pranešime taip pat teigiama, kad buvusioji monarchė, prieš dvejus metus atsisakiusi sosto, „jaučiasi gerai“.
86-metė Margrethe į ligoninę buvo paguldyta pirmadienį, o tyrimai parodė, kad po kritimo „klubų srityje susikaupė didelis kiekis kraujo“.
Buvusioji karalienė didžiąją savo gyvenimo dalį buvo užkietėjusi rūkorė, o atsisakiusi sosto tebėra populiari tarp danų, mat savo valdymo laikotarpiu subtiliai stengėsi modernizuoti monarchiją.
Tačiau pastaraisiais metais ji patiria daugybę sveikatos problemų, o šį mėnesį kelias dienas praleido ligoninėje, kur jai buvo atlikta angioplastikos procedūra.
Ji ilgą laiką tvirtino, kad niekada neatsisakys sosto, tačiau po 2023 m. atliktos didelės nugaros operacijos savo nuomonę pakeitė.
2024 m. sausį Margrethe sostą perdavė savo vyriausiajam sūnui Frederikui, kuris tapo karaliumi, o jo žmona Marija – karaliene.
Kaip teigiama pranešime, Margrethe „turi ir toliau niekur neskubėti“, tačiau kol kas nė vienas iš numatytų jos susitikimų atšauktas nebuvo.
Po drono smūgio daugiabučiui Rumunijoje Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių
Paryžius, gegužės 29 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į virtinę Rusijos smūgių Ukrainos civiliams gyventojams ir drono smūgį daugiabučiui Rumunijoje, Prancūzija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių.
Anksti penktadienį dronas rėžėsi į daugiabutį Rumunijoje, kuri yra NATO narė. Incidentą, kurio metu buvo sužeisti du žmonės, pasmerkė tiek Aljansas, tiek Europos Sąjunga (ES).
Tai buvo pirmas kartas, kai dronas rėžėsi į gyvenamąjį namą už Ukrainos ribų nuo 2022 m. prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos.
„Ši nauja, neatsakinga eskalacija, įvykdyta akivaizdžiai pažeidžiant tarptautinę teisę, dar kartą parodo, kad Rusijos agresijos karas kelia grėsmę Europos ir viso NATO saugumui“, – teigiama Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Anksčiau penktadienį šalies užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot pabrėžė, kad Maskva pasirinko taikiniu „Europos Sąjungos ir NATO šalį“.
„Noriu pasmerkti šį neatsakingą Rusijos poelgį“, – radijo stočiai „France Inter“ sakė J. N. Barrot.
Prancūzija taip pat pasmerkė ankstesnius Maskvos raginimus sostinėje Kyjive esantiems civiliams ir užsieniečiams palikti miestą.
Ministerija Rusijos ambasadoriui pranešė, kad „Prancūzija liks Kyjive“, ir griežtai pasmerkė Rusijos nepagarbą tarptautinei ir humanitarinei teisei.
Medvedevas įspėja Europos valstybes dėl naujų dronų incidentų
Maskva, gegužės 29 d. (ELTA). Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas įspėja Europos šalis dėl tolesnių dronų incidentų. Vyksta karas, ES piliečiai nebegalės ramiai miegoti, pareiškė buvęs prezidentas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Anot jo, dar turi būti išsiaiškinta, kam priklauso Rumunijoje nukritęs dronas. Tačiau Europos valstybės esą neturėtų piktintis, nes jos tiesiogiai dalyvauja kare prieš Rusiją.
Tokių incidentų bus ir toliau, ypač ten, kur gaminami dronai Ukrainai, tęsė D. Medvedevas.
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie greitą reakciją į vyriausybės Bukarešte sprendimą uždaryti Rusijos konsulatą Konstancos mieste.
Rusų dronas naktį į penktadienį pataikė į gyvenamąjį namą Rumunijoje, kuri yra ES ir NATO narė. Rumunijos gynybos ministerijos duomenimis, per incidentą Galacio mieste buvo sužeisti du žmonės.
Vaičiūnas: „Teltonika“ projektas Liepkalnyje prie elektros tinklų turėtų būti prijungtas šiemet
(patikslinta 4 pastraipa)
Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad su biurokratinėmis kliūtimis susidūręs Vilniaus „Teltonika High-Tech Hill“ puslaidininkių gamyklų parko projektas prie elektros tinklų turėtų būti prijungtas dar anksčiau nei planuota – iki šių metų pabaigos.
„Kaip žinia, anksčiau planavome, kad elektros pajungimas, visi darbai bus padaryti, kad būtų galima 2027 m. rugpjūčio mėnesį (prijungti prie tinklų – ELTA), čia jau pagal pagerintą planą, adaptuotą. Bet šiai dienai matome, kad nepaisant ekstremalios žiemos, kuri irgi trukdė darbus, ir visų kitų sričių, darbai bus padaryti žymiai anksčiau nei planuota“, – žurnalistams penktadienį Kuprioniškių transformatorių pastotės statybvietėje sakė Ž. Vaičiūnas.
„Turime pažadą, kad iki metų pabaigos pavyks užbaigti visus darbus ir jau patiekti klientui elektros energiją“, – teigė ministras.
„Teltonika High-Tech Hill“ parko prijungimo prie perdavimo tinklo rangos darbus už 12,8 mln. eurų atlieka statybų bendrovė „Kauno tiltai“.
Iš viso bus prijungta 58 megavatų (MW) galios „Teltonikos“ gamyklų darbui reikalingų elektros įrenginių.
Energetikos ministras dėkojo darbus sklandžiai vykdantiems partneriams ir pažymėjo, kad Liepkalnio gamyklų parkas yra pavyzdinis šalies projektas.
Užbaigta trečdalis darbų, projektas spartinamas aštuoniais mėnesiais
Už projektą atsakingos šalies elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovo Andriaus Šemeškevičiaus teigimu, įrengiant projektui reikalingą Kuprioniškų pastotę jau įgyvendinta maždaug trečdalis visų darbų.
„Daug iššūkių tokiuose projektuose yra, biurokratija suvalgo daug laiko, bet radome daug būdų kartu dirbdami, kaip galima pagreitinti biurokratinius procesus – rangos sutartis greitai pasirašyta ir dinaminė pirkimo sistema, tie sprendimai, kad nereikia ardyti gerbūvio, ir rangovo lankstumas, visa tai davė didžiulį efektą“, – žurnalistams sakė A. Šemeškevičius.
„Litgrid“ vadovo teigimu, visa tai leido strateginį projektą paspartinti aštuoniais mėnesiais.
Liepkalnyje jau atlikta didelė dalis kabelių linijų įrengimo darbų – iš 7,5 kilometrų įrengta apie 6,7 kilometrų naujos dvigrandės 110 kilovoltų (kV) elektros kabelių linijos (40 km iš 45 km aliuminio kabelio), iš jų daugiau kaip 2 km bus įrengta uždaru būdu, taip siekiant mažesnio poveikio miesto infrastruktūrai.
Taip pat bus demontuotos senos ir įrengtos naujos atramos, nuo kurių kabelių linijomis Vilnius-Kuprioniškės ir Vilnia-Kuprioniškės bus prijungta naujoji transformatorių pastotė, jos įrengimo darbai taip pat artėja į pabaigą. Bus pastatyta ir nauja 110 kV skirstykla su penkiais jungtuvais, įrengti du nauji 63 MVA galios transformatoriai.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų vertė siekia 8,24 mln. eurų (su PVM), tinklų operatorius projektui įrengs 110/10 kV galios transformatorius, 10 kV skirstyklą ir kitą skirstomojo tinklo infrastruktūrą.
„Iš ESO dalies esame pasiruošę – sekančią savaitę rangovas jau pradeda derinimo darbus, galės pajungti klientui visą tą galią, kuri yra pagal galimybę“, – žurnalistams sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.
Anot jo, „Teltonikos“ projekto vystymas yra svarbus augant šalies atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumams ir tinklo stabilumui.
„Vakar buvau Ukmergėje susitikime, tai Ukmergės atsinaujinančių generacija atitinka „Teltonikos“ vartojimo poreikius – tiek, kiek Ukmergėje bus sugeneruojama atsinaujinančių nominaliais skaičiais, tiek turėtų vartoti vien šis objektas“, – aiškino R. Radvila.
Visas „High-Tech Hill“ parkas Liepkalnyje turėtų veikti 2029-aisiais
Tuo metu gamyklų projektą vystančios „Teltonikos“ grupės įkūrėjas Arvydas Paukštys teigė, kad jį nustebino greitesnis nei planuota darbų tempas, ir kartu pažymėjo, kad „High-Tech Hill“ parko statybos vyksta taip pat sparčiai.
Anot verslininko, „Teltonika High-Tech Hill“ parko gamyklas planuojama pilnai įveiklinti iki 2029 m.
„Mes, aišku, drąsiai pradėjome statybas, matydami, kad darbai vyksta sparčiai. Dabar kabelis (projekto darbai – ELTA) praktiškai paskutinėje fazėje ir mes tikimės jau šiais metais gauti elektrą. Tai yra 8 mėnesių greitesnis tempas nei buvo pažadėta. Tai itin džiugu ir mes jau planuojame tolimesnę savo plėtrą, įrangos užsakymus ir toliau didinti gamybos apimtis, žinodami, kad elektra jau greitai bus įvesta pilna apimtimi“, – kalbėjo A. Paukštys.
Pasak jo, pavasarį pastatytos ir įveiklintos „Teltonikos“ gamyklos kol kas veikė mažiau nei puse savo planuotų pajėgumų, o užbaigus Kuprioniškų transformatorių pastotės pajungimą gamyklos visu pajėgumu galės veikti kitais metais.
„Savo gamyklas, kurios jau buvo paleistos ir startavo pavasarį, mes pasistatėme prieš metus, bet neturėjome tiek elektros, todėl susimontavome tik 40 proc. įrangos pajėgumų. Tiesa, dabar galime drąsiai sakyti, kad 2027 m. visos gamyklos bus paleistos jau pilna apimtimi”, – tikino A. Paukštys.
Technologijų parke iš viso turėtų būti pastatyta 12 objektų, dar 4 jų – per ateinančius dvejus metus, kitus 4 – iki 2028 metų.
Kaip skelbė ELTA, „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas Arvydas Paukštys 2024-ųjų pabaigoje skelbė, jog planuoja stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės Liepkalnio „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko statybas, argumentuodamas biurokratinėmis kliūtimis, visgi tuomet kilus viešoms diskusijoms ir sureagavus valstybės institucijoms skelbta, kad projektą užbaigti pavyks.
Temos