Kyjivas, birželio 13 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba neutralizavo 110 Rusijos paleistų dronų iš 118, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo penktadienio 18.30 val. okupantai paleido į Ukrainą 118 dronų, įskaitant „Shahed“  „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų bepiločius. 

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose regionuose numušta/neutralizuota 110 priešo dronų.

Trijose vietose registruoti 3 dronų smūgiai, šešiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.

Briuselis, birželio 13 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pradės stojimo derybas su Ukraina ir Moldova. Šiuo metu Bendrijai pirmininkaujantis Kipras pranešė, kad, Vengrijai atsisakius blokados, šalys narės susitarė dėl bendros pozicijos pirmajam derybų etapui, taip užbaigdamos reikalingus parengiamuosius darbus.

ES stojimo derybos su Ukraina ir Moldova iš tikrųjų turėjo oficialiai prasidėti 2024 m. birželį. Tačiau pirmojo derybų etapo Su Ukraina pradžią vetavo Vengrija. Tik kai balandį rinkimuose ilgametis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas patyrė pralaimėjimą, procesas vėl pajudėjo.

Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras praėjusią savaitę paskelbė  apie susitarimą su Ukraina dėl etninių vengrų mažumų teisių stiprinimo šalyje. P. Magyaras tokį susitarimą buvo iškėlęs kaip sąlygą, kad Vengrija pritartų Ukrainos stojimo į ES deryboms.

Pirmajame derybų etape, kuris oficialiai vadinamas pirmuoju klasteriu, šalys, be kita ko, turi parodyti, kad jų teismų sistema ir viešasis administravimas atitinka ES standartus. Stojimo derybų procesas temiškai yra suskirstytas į šešias grupes, kurias sudaro iš viso  33 vadinamieji skyriai. Taip pat dar yra du skyriai, dėl kurių deramasi už šių klasterių ribų.

Derybos paprastai užsitęsia ne vienerius metus. Be to, nėra garantijų, kad jos bus sėkmingai baigtos. Pavyzdžiui, ES stojimo derybos su Turkija buvo pradėtos dar 2005 metais – tačiau šiandien jos visiškai įšaldytos dėl besitęsiančio šalies regreso demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse.

Vilnius, birželio 13 d. (ELTA). Beveik prieš mėnesį naująja Inovacijų agentūros vadove tapusi Monika Paulė sako – Lietuva privalo didinti aukštos pridėtinės vertės eksporto apimtis, o tą ypač paskatinti galėtų šalyje kuriamų gynybos inovacijų plėtra. M. Paulės teigimu, gynybos sektorius Europoje šiuo metu išgyvena transformaciją, o bet kokie pokyčiai užtrunka, todėl Lietuva privalo ieškoti būdų savo saugumą užtikrinti ir dabar, ir ilgojoje perspektyvoje.

„Reikia suprasti, kad apskritai gynyba kaip reiškinys išgyvena tam tikrą transformaciją – tai yra sektorius, institucijos, kurios turi labai ilgą istoriją, labai nusistovėjusią pagal tai, kaip karai vyko daug amžių, šimtmečių ir taip toliau. Ir dabar vyksta tas toks technologinis pokytis, kur vėlgi atsiranda klausimas: ar mes daugiau remiamės ta istorine patirtimi, ar dabar tikrai žiūrim, kaip į kažkokį visišką pokytį? Ar mes dabar staiga pamirštam viską, kaip darėm?“ – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo M. Paulė.

Naujausioje Inovacijų agentūros veiklos strategijoje teigiama, kaip Lietuva iki 2030-ųjų turėtų didinti aukštos pridėtinės vertės eksporto dalį, kuri bendrame eksporte yra vis dar mažesnė nei kitose ES šalyse – apie 36,9 proc., tuo metu žemos pridėtinės vertės produktų dalis sudaro 59 proc. viso eksporto.

M. Paulės teigimu, Lietuva turi potencialo aukštųjų technologijų eksporto apimtis plėsti ne tik lazerių ir biotechnologijų, bet ir kūrybinių industrijų, gynybos pramonės srityje.

„Mūsų gynybos pramonė yra labai svarbu tam, kad mes būtume stipri kaip šalis, (…) bet šio sektoriaus įmonių augimas priklauso nuo to, kiek globaliai jie gali pasiūlyti savo produktus ir paslaugas rinkai“, – tikino ji.

Su M. Paule interviu laidoje „ELTA Kampas“ – apie pagrindinius 2026-2030 metų Inovacijų agentūros veiklos strategijos aspektus, verslo produktyvumą ir dirbtinio intelekto plėtrą, gynybos inovacijas ir naujų šalies vienaragių perspektyvas.

– Naująja Inovacijų agentūros vadove tapote neseniai, gegužės viduryje. Panašiu laiku agentūra pristatė ir naują veiklos strategiją artimiausių ketverių metų laikotarpiui. Ten – daug ambicingų tikslų, susijusių ir su verslo produktyvumo, ir aukštos pridėtinės vertės eksporto skatinimu. Norėčiau pradėti nuo planų verslui didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Turbūt nei vienos Vyriausybės programa ar priemonių planas neapsieina be šitos santrumpos, bet ir sektoriaus atstovai turbūt pasakytų, kad programa yra viena, o įgyvendinimas – kas kita. Tad kaip, jūsų vertinimu, dabar atrodo MTEP ekosistema Lietuvoje ir kur matot tą potencialą augimui?

– Iš tikrųjų turime mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistemą. Turime ir akademinį sektorių, kuris aktyviai generuoja mokslinių tyrimų ir tam tikra prasme eksperimentinės plėtros rezultatus, turime ir verslą, kuris į tai įsitraukia, ir vyriausybinį sektorių. Tačiau tikrai dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos ir turime čia labai pasistengti. Kas liečia labiau viešojo sektoriaus investicijas į MTEP, tai, be abejo, labai priklauso nuo to, kiek mes, kaip valstybė, skiriame finansavimo. 

Tuo metu verslo investicijos, aišku, irgi priklauso nuo skiriamo finansavimo, bet tai turi ateiti ir iš įmonių vidaus, iš iniciatyvos tapti inovatyvesnėmis ir investuoti į žiniomis pagrįstus naujus produktus. Mes, kaip Inovacijų agentūra, tikrai dėjom jau daug metų į tai pastangas ir šitą fokusą išlaikome, ir norime dar pastiprinti, padėti toms įmonėms fokusuotis į MTEP. Ir čia mes matom kelias dedamąsias. 

Pirmiausia, mūsų dabartinis pakankamai nedidelis rodiklis yra nulemtas ir įmonių nežinojimo, ir kartu šiek tiek biurokratinio proceso, įmonės tiesiog nedeklaruoja, jog jos investuoja į MTEP. Nes tai rodiklis, kurį mes ne kažkur nusirašom „nuo dangaus“, įmonės turi tai deklaruoti. Ir mes, kaip agentūra, pirmiausia norime imtis veiksmų, kad įmonės suprastų prasmę ir reikšmę šio deklaravimo. Kai gauna valstybės tam tikras dotacijas – kad būtų įpareigotos tai padaryti, per tai norime ir pakoreguoti į teigiamą pusę šį rodiklį.

– Strategijoje numatytas 1,3 proc. nuo BVP augimas per ketverius metus, tai sudaro virš 1 mlrd. eurų. Turbūt agentūra turi paskaičiavusi, kiek šios investicijos nuo BVP sudaro dabar, ir tai vertinant, kiek nauji tikslai atrodo realūs?

 – Visada, kai sakome, kad yra kažkoks procentas nuo BVP, mes suprantame, kad mūsų BVP iš esmės, ypač paskutiniais metais, tikrai reikšmingai augo. Be abejo, toliau tikimės tokio reikšmingo augimo, tai visi šie rodikliai yra iš esmės toks bėgimas paskui judantį taikinį. Kuo Lietuvai sekasi geriau, kuo mes labiau augame, tuo tie rodikliai, kuriuos norime pasiekti, tampa vis labiau keliantys iššūkių. Bet tai yra gerai, nes mes, kaip Lietuva, norime gyventi dar geriau. Mes niekada taip gerai negyvenome, bet norime gyventi dar geriau, augti, stiprėti ir netgi tam tikrą lyderystę rodyti Europos Sąjungos mastu.

Aišku, šitas tikslas yra ambicingas, jis reiškia praktiškai trigubą augimą, ir tai tikrai yra didelis iššūkis. Iš kitos pusės, strategiškai šį tikslą sau keliame iki 2030 metų, (…) tai manau, kad jį tikrai yra įmanoma siekti.

– Kalbate apie BVP augimą – strategijoje išskirta, kad nuo 2019 metų verslo investicijos į MTEP auga, bet pagal procentą nuo BVP mūsų atotrūkis, lyginant su ES vidurkiu, nemažėja. Kodėl taip yra? Ar tai ir susiję su tuo, kad mūsų BVP auga sparčiau negu sektorius apskritai gali prisivyti?

– Galima sakyti ir taip, nes Lietuva auga, mūsų BVP auga ne vien dėka aukštųjų technologijų sektoriaus, bet dėka visos mūsų ekonomikos, kurioje mes turime ir, kaip mes sakome, tų vidutinių technologijų sektorių, ir labiau tradicinės pramonės. Ir šiuo atveju MTEP rodiklis gali augti ne vien tik dėl aukštųjų technologijų sektoriaus. Ką mes akcentuojame ir kas galbūt yra šiek tiek nauja Inovacijų agentūrai — kad mes orientuosimės ir į labiau tradicines pramonės šakas, siekdami šias įmones paskatinti inovuoti, dar aktyviau eksportuoti ir tuo pačiu pradėti investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Ar per bendradarbiavimą su mokslo institucijomis, ar, sakykime, iš savo vidinio augimo, bet kad tai vyktų žymiai platesniu mastu negu vyko iki šiol.

– Apie kurias tradicines tokias Lietuvos pramonės šakas kalbame daugiausia?

– Iš esmės yra kelios dedamosios tradicinėje pramonėje. Pirmiausia, ko galbūt toks lūkestis būtų, kas galėtų šiek tiek pakeisti patį įmonių pobūdį ir galiausiai produkciją, tai yra jų skaitmenizavimas, dirbtinio intelekto diegimas, pažangių gamybos metodų diegimas. Šiuo atveju taip – yra labiau kažkokių naujų technologijų pritaikymas, bet tuo pačiu tai galėtų vesti ir į labiau inovacijų failą.

Jeigu žiūrėsim į labiau tradicinius sektorius, čia tik kaip pavyzdį sakau, turime labai stiprų maisto sektorių, maisto pramonę. Galime, pavyzdžiui, eksportuoti grūdus, galime eksportuoti miltus ir galime eksportuoti kokius nors miltų ar baltymų mišinius, praturtintus įvairiomis veikliosiomis medžiagomis. Pirmais atvejais sunku tikėtis, kad čia bus kažkokių inovacijų, bet kai tai jau yra toks aukštesnės pridėtinės vertės produktas, mes vis dar kalbame apie tą pačią industriją, tačiau jau parduoti galime ir brangiau, ir pelningiau, ir tame produkte jau gali būti inovacijų dedamoji.

– Dar noriu paklausti apie finansavimą – daugiausiai į MTEP investuoja pačios įmonės iš savo lėšų, ši dalis sudaro apie 79 proc. Likusi dalis yra valstybės dedamoji, bet ne šalies biudžeto, o europinės ir tarptautinės lėšos. Ar čia matytumėt didesnį postūmį padidinus valstybės finansavimą ir kokių tuomet rizikų kelia tai, kad didžiąją jo dalį vis tiek sudaro europinės lėšos, kurių srautai artimiausiu laiku mažės?

– Turime suvokti, kad mes, kaip sakant, nebesame šalis gavėja. Mes, ypač jeigu žiūrim į Vilniaus regioną, jau esam šalis donorė. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas dar atsilieka pagal savo rodiklius, dėl to mes galime čia nukreipti daugiau europinių lėšų. Ir čia yra kelios dedamosios. Taip, be abejo, mes labai turime galvoti apie tai, kad toliau skatintume augimą ir investicijas į MTEP ir inovacijas, tai turės būti ir valstybės prisidėjimas. Tačiau europiniu lygiu — jeigu mes europines lėšas kreipiam labiau į regionus, tai apskritai aukštųjų technologijų sektoriuose mes turim žymiai geriau pasirodyti tame europiniame konkurenciniame lauke. 

Nes, pavyzdžiui, mūsų, ypač verslo sektoriaus, dalyvavimas europinėse programose — ar mes galvosime apie „Horizon“ programą, ar kas po jos bus, ar yra tokios „Eurekos“ programos, ar kitos — iš tikrųjų tas dalyvavimas yra labai menkas. Ir nors bandymų yra, tačiau sėkmės rodiklis yra tiesiog nykstamai mažas.

Įmonės pabando, joms nepavyksta ir jos tiesiog nebebando toliau. Šitoje vietoje mes irgi turime dėti žymiai didesnes pastangas, nes atrodo, kad būtent šitų priemonių kontekste, kur jau mes galim konkuruoti Europos Sąjungos lygiu, ir ne tik konkuruoti, bet ir bendradarbiauti, pasirodome tikrai nekaip. Turime nukreipti daugiau pastangų, kad padėtume ir verslo sektoriui, ir, beje, akademiniam, kuris galbūt šiek tiek sėkmingiau dalyvauja tokiuose procesuose, bet dar tikrai yra kur tobulėti, kad mes išnaudotume ir šitą potencialą, nes yra tikrai daug puikių priemonių, kurios būtų labai vertingos mūsų verslams.

Ta valstybės pagalba – čia netgi daugiau kalbu apie informavimą, pagalbą suprasti, ko Europos Sąjunga nori. Tai yra tinklaveika — kaip susirasti stiprius partnerius, kad patektum į tikrai konkurencingus konsorciumus, kaip įsilieti į bendradarbiavimo grandines, kad tikrai galėtum būti konkurencingas Europos Sąjungos mastu.

– Kalbant apie smulkias ir vidutines įmones – daug jų turbūt pasakytų, kad turime gerą idėją produktui,  bet nežinome, kaip jis parsiduos ir negalime sau leisti visų finansinių resursų statyti ant to, kai nežinome, koks bus rezultatas. Kur čia matote erdvės, kaip valstybė galėtų tokiu atveju prisidėti?

– Kalbant apie mažas ir vidutines įmones – tai yra ir buvo pagrindinis Inovacijų agentūros klientas, į kurį mes iorientuojamės. Į tokias įmones žiūrim per tą prizmę, kad ypač jeigu jos ateina iš sumanios specializacijos sektorių, per įvairias priemones ir programas mes skatiname tų inovacijų kūrimą, tada padedame per įvairias verslo misijas, parodas, tinklaveikas eksportuoti, užmegzti ryšius su potencialiais klientais tikslinėse rinkose. 

Ir priklausomai nuo to, iš kokios industrijos ateina viena ar kita įmonė, mes joms galime padėti ir nukreipti – žiūrėkite, šios užsienio rinkos yra jūsų tikslinės, kaip Lietuva turime komercijos atašė tinklą, ir mes galime labai proaktyviai padėti išeiti į globalias rinkas ir ten pasiūlyti savo produktus ar paslaugas.

– Kalbant vėlgi apie aukštos pridėtinės vertės eksportą, žemos pridėtinės vertės produktų mes vis dar eksportuojam daugiau, kokias čia matote kliūtis, ar tai yra tam tikri mūsų biurokratiniai mechanizmai, kurie neleidžia spartinti būtent aukštųjų technologijų eksporto?

– Reguliavimas pirmiausia įtaką turi įmonėms dar produktų kūrimo etape ir apskritai apsisprendime tam tikrus produktus vystyti Lietuvoje ar ne Lietuvoje.

Aišku, turime suprasti, kad mes vis tiek esame Europos Sąjungos dalis ir Europos Sąjungos reguliavimas, palyginus su JAV, yra žymiai griežtesnis. Tačiau Europos Sąjungos mastu mes turime siekti būti ne tie patys didžiausi reguliuotojai ir tokie labai, kaip čia pasakius, sąžiningiausi, pertekliniai įgyvendintojai tų reguliavimų, bet būtume tie, kurie kaip tik tose ribose rodytume pavyzdį, kaip galime suderinti apgalvotą reguliavimą su visu tuo potencialu ir augimu. 

Kitas reguliavimas yra būtent per eksporto prizmę – galbūt įmonė susiduria su tam tikrais apribojimais, norėdama eksportuoti savo produktus ar paslaugas. Tad kaip Inovacijų agentūra čia net naują veiklos šaką planuojame — būtent žiūrėti, kaip įmonėms padėti, kokios priemonės turėtų ateiti tada iš to vyriausybinio sektoriaus, galbūt kažkokios garantijos, laidavimai, kaip pajungti kitas institucijas. Ir lygiai taip pat, kad mes turėtume apsibrėžę procesą, kaip reaguojame ir kaip esame pasiruošę tiems kritiniams atvejams, kurie staiga labai apriboja eksportą. Turėjom tarifų pavyzdį, karų pavyzdį ir panašius dalykus, tam tikrų rinkų užsidarymo, todėl reikia, kad proaktyviai ruoštumėmės, žinodami arba bent jau nujausdami, kad tai ateina, ir žinotume, kaip tada reaguojame, kokias priemones taikome, kad mūsų verslams padėtume arba išlaikyti tą eksportą arba jį labai greitai diversifikuoti.

– Apie kokius savo ekonomikos sektorius pirmiausia kalbame, kai išskiriame perspektyvą aukštos pridėtinės vertės eksportui? Turbūt viešai dažniausiai skamba mūsų biotechnologijos, lazeriai, fotonika, finansinės technologijos. Kokios dar sritys, jūsų vertinimu, čia dar pamirštamos?

– Be abejo, gynybos pramonė, nes ji iš principo kuriasi su mintimi, kad ji nėra orientuota vien į vidaus rinką. Taip, aišku, nacionalinis saugumas ir mūsų gynybos pramonė yra labai svarbu tam, kad mes būtume stipri šalis. Bet, be abejo, tokių įmonių ir šio sektoriaus augimas priklauso nuo to, kiek globaliai jie gali pasiūlyti savo produktus ir paslaugas rinkoms. Tai čia yra tas sektorius, kuris turi labai didelį eksporto potencialą.

Gynybos sektorius tuo labai įdomus, kad produktų ir paslaugų spektras yra labai platus, technologiniu požiūriu yra integruojama labai daug skirtingų sektorių inovacijų. Turime ir, kaip sakant, kietąją dalį, turime ir minkštąją dalį, turime sąlyčio ir su tuo pačiu biotechnologijų sektoriumi, ir maisto, ir praktiškai visais sektoriais. Taip kad tas potencialas yra labai didelis, nes galime apjungti tai, kur jau mes esame stiprūs.

Galbūt aš dar išskirčiau ir patį kūrybinių technologijų sektorių, kur irgi tikrai matau labai daug potencialo, jis irgi apjungia labai daug skirtingų sprendimų ir tikrai yra konkurencingas globaliu mastu ir labai aktyvus.

– Apie gynybos inovacijas kalbant – prieš keletą savaičių per dronų incidentus pajautėme turbūt geriausiai savo pažeidžiamumą. Bet mes bendrai turbūt kaip Lietuva visą laiką ir Europos mastu advokataujam už tai, kad mes turim didinti išlaidas gynybai, turime skatinti europines inovacijas į gynybą, kad kuo daugiau visko būtų — ir technologijų, ir tam tikros amunicijos, ir sunkiosios ginkluotės prasme — kad kuo daugiau visko būtų gaminama Europoje, kad mes neturėtume pasiklaiuti kitais. 

Jūsų vertinimu, bendrai per tą gynybos inovacijų prizmę ar mūsų veiksmai visą laiką sutampa su mūsų ta vertybine ir retorine pozicija? 

– Čia aš norėčiau gal net tokį žingsnį atgal žengti, nes labai daug pastarosiomis dienomis, savaitėmis apie tai ir pati diskutuoju skirtinguose formatuose, mūsų Vyriausybės lygmeniu. Reikia suprasti tai, kad apskritai gynyba kaip reiškinys išgyvena tam tikrą transformaciją. Tai yra sektorius, institucijos, kurios turi labai ilgą istoriją, labai nusistovėjusią pagal tai, kaip karai vyko daug amžių, šimtmečių.

Ir dabar vyksta toks technologinis pokytis, kur vėlgi atsiranda ta, ar mes daugiau remiamės istorine patirtimi, ar dabar tikrai žiūrim, kaip į kažkokį visišką pokytį? Ar mes čia dabar staiga pamirštam viską, kaip darėm? Bet kokie pokyčiai, ypač kai jie yra tose temose ir tose organizacijose, kur yra daug metų istorijos, jie užtrunka. T

Šiuo atveju yra kelios dedamosios. Taip, mes turim kaip šalis galvoti apie savo saugumą, savo gebėjimą apsirūpinti ir kuo mažiau priklausyti nuo kitų, ir turėti visus įrankius, kurių mums reikia. Bet to mums reikia dabar. Tai reiškia, kad galbūt kažką pirksime iš savęs, kažką pirksime iš kitų šalių, nes mums reikia dalykų dabar, net jeigu jie galbūt nėra visiškai tobuli.

– Dronai skrenda dabar, tai ir apsaugos reikia dabar.

– Taip, bet vėlgi – tų pačių balionų atveju, numušti juos gal ir gali, bet vienu atveju per brangu, kitu atveju rizika, kad krovinys nukris ir kažką sužalos. Bet kai mes norim turėti sprendimą, kuris išsprendžia visas rizikas, tai žiūrime jau į ilgą periodą. Čia atsiranda ta dalis, kur taip – mes vystome gynybos inovacijas, mes ieškome sprendimų, kurie apgalvotų visas tas rizikas ir jas išspręstų, bet tada sprendimo mes neturėsime šiandien. Nes inovaciją sukurti ir išvystyti užtrunka.

Šiuo atveju kartais yra toks supriešinimas, tarsi arba tas, arba tas. Ne — tai dalykai, kurie eina paraleliai. Mums reikia sprendimų dabar – jeigu jų nėra rinkoje, mes juos nusiperkam, bet mes proaktyviai kaip šalis investuojame ir vystome savo gynybos pramonę ir gynybos inovacijas. Ir kai turėsime tuos sprendimus, kurie bus dar tobulesni negu tai, ką turime dabar apskritai rinkoje, tada mes investuosime ir į juos.

– Grįžtant prie Inovacijų agentūros strategijos – labai svarbus aspektas išskirtas apie verslo produktyvumą. Apie tai kalba ir daug tarptautinių organizacijų, Tarptautinis valiutos fondas.

Prieš kurį laiką buvo nuskambėjusi „Telia Lietuvos“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters mintis apie produktyvumą, tuo metu politikai kalbėjo apie keturių dienų darbo savaitę, o ji teigė, kad turime lygintis su Azijos rinkomis, JAV Silicio slėniu ir tomis rinkomis, su kuriomis konkuruojame, o ten darbas vyksta 6 dienas per savaitę ir dažniausiai tikrai ne tokiomis darbo valandomis kaip pas mus. Šioje diskusijoje kokios pozicijos laikytumėtės jūs? 

– Tikrai nesu už kažkokį radikalumą. Ir vėlgi turime atsispirti nuo to, kokioje kultūrinėje aplinkoj mes esame. Nesame mes nei azijiečiai, nei amerikiečiai. Esame europiečiai su savo tradicijomis, su savo socialinės apsaugos sistema ir tokia tikrai labai didele orientacija į kiekvieną žmogų ir jo kokybišką gyvenimą. 

Tačiau irgi turime būti realistai, kad kuo geriau norime gyventi, tuo turim įdėti daugiau pastangų. Bet daugiau pastangų ne visada reiškia, kad turime dabar dar vieną papildomą dieną dirbti, ir kartu, ar tam, kad turėtume gyvenimo, asmeninio gyvenimo ir darbo balansą, jau būtinai turim dirbti tiktai 4 dienas? Iš esmės visa mūsų ekonomika, galbūt su išskirtinai tam tikrais sektoriais ar įmonėmis, yra pastatyta ant to, kad mes dirbame 5 dienas per savaitę. Šiuo atveju mes turime ieškoti būdų, kaip dirbti efektyviau. 

Čia turime ir dirbtinį intelektą, kuris, kai tikrai mes kaip visuomenė jį kokybiškai valdysime, tikrai gali labai stipriai mums padėti. Kai mūsų gamybinės įmonės irgi peržiūrės savo gamybos grandines, jas padarys inovatyvesnes, įdiegs dirbtinį intelektą, čia galime irgi iš esmės padidinti produktyvumą. Iš kitos pusės, mes labai stipriai atsiliekame net ir nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal naudojamų robotų skaičių – jeigu nes iš turime kažkokiai funkcijai pilnai funkcionuojantį robotą, tai mūsų produktyvumas iš karto didėja. Tad turime tiesiog ieškoti tokių priemonių, kaip tą produktyvumą padidinti ir iš esmės neaukojant tos visos gerovės, kurią mes turime kaip europiečiai.

– Pačiai pabaigai – apie Lietuvos vienaragius, tai turbūt yra tai, kuo Lietuva didžiuojasi. Iš principo pas mus yra trys lietuviški vienaragiai, dar daugiau yra tokių pasaulinių įmonių, kurios yra siejamos su Lietuva. Bet jau ir viešojoje erdvėje buvo komunikuota, kad ir kitos įmonės turi realių planų ir ambicijų peržengti tą milijardinę ribą. Portalas LRT skelbė apie tai, kad telefonų dėklų prekės ženklas „Burga“ turi tokių planų.

Kaip jums atrodo, ar artimiausiais metais mes iš tiesų galim tikėtis kažkokio pagausėjimo vienaragių gretose?

– Manau, kad taip. Sakykime, keliame šitą vienaragio tikslą kaip, pirmiausia, kažką, kuo mes galime labai didžiuotis ir garsinti save tarptautiniam kontekste. Man žiūrint į visą ekonomiką norisi, kad visi sektoriai, visos tipo įmonės stiprėtų, modernizuotųsi, skaitmenizuotųsi, augtų, taptų labiau inovatyvios, eksportuotų. 

Ir taip, jeigu tame technologijų sektoriuje mes iš to turėsime dar daugiau vienaragių, tai nuostabu, nes turėsime bendrai žymiai stipresnę, produktyvesnę, inovatyvesnę ekonomiką. Tai labai tikiu, kad tų vienaragių bus pas mus daugiau, nes mes tikrai kaip Lietuva, kaip Lietuvos žmonės, kaip talentai, tikrai turime labai daug potencialo. 

Ir tai tikrai priklauso pirmiausia nuo kiekvieno žmogaus, nes lietuviai linkę kartais save truputėlį nuvertinti ar tikėtis, kad būsime pastebėti nedarydami kažkokių proaktyvių veiksmų. Matau, ypač su jaunesne karta, kad tokio mąstymo jau nebeturi. Ir kartu paskatindami visus puikius Lietuvos žmones, tikrai galėsime turėti šitą rezultatą.

Havana, birželio 13 d. (AFP-ELTA). Kolumbijos laivas su pagalbos kroviniu pasiekė jau daug mėnesių JAV energetinę blokadą patiriančią Kubą. Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų „ACR Caribe“ penktadienį įplaukė į Havanos uostą, pranešė agentūros AFP žurnalistai.  Kolumbijos vyriausybės duomenimis, karinio laivyno laivas atgabeno apie šimtą tonų maisto produktų, medikamentų, ligoninėms skirtų reikmenų ir saulės baterijų.

Vašingtonas daug mėnesių nuolat didina spaudimą Havanai. Kubos vyriausybės atstovai kaltina Vašingtoną ieškant dingsties kariniam puolimui prieš salą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau ne kartą grasino perimti šalies „kontrolę“.

Tik už 145 km nuo JAV Floridos valstijos pietinio smaigalio nutolusi Kuba nuo 1962 m. patiria JAV ekonominį embargą. Šiuo metu šalį yra ištikusi didžiausia ekonominė krizė nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Kuba kenčia dėl elektros tiekimo trikdžių ir degalų trūkumo.

Kubos vyriausybė penktadienį pareiškė rengianti „prioritetų“ paketą, kad, reaguojant į  krizę, būtų reformuotas ekonominis ir socialinis šalies modelis.

(papildysime)

Vilnius, birželio 13 d. (ELTA). Lietuvos kariuomenė įspėja gyventojus apie tikėtiną oro pavojų.

Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė ragina gyventojus išlikti ramiais.

ELTA primena, kad pastarąjį kartą, gegužės 21 d., oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus. 

Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje. 

Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“. 

„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.

Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.

Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse. Ukrainai surengus naują antpuolį prieš Rusiją, ankstų trečiadienio rytą Latvijos ir Estijos valdžios institucijos perspėjo gyventojus apie galimą oro pavojų dėl dronų.

Vilnius, birželio 13 d. (ELTA). Per parą iš dviejų šalies gyventojų išviliota daugiau kaip 34 tūkst. eurų, praneša policija.

Penktadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) gavo pranešimą, kad ketvirtadienį, apie 14 val., Širvintų rajone moteriai (gim. 1945 m.) būnant namuose paskambino rusų kalba bendravę nepažįstami asmenys. Pastarieji prisistatė poliklinikos darbuotojais ir policijos pareigūnais ir apgaulės būdu išviliojo 14,2 tūkst. eurų (pinigus atidavė atvykusiam nepažįstamam vyrui). 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d.

Tuo metu Vilniuje gyvenanti moteris (gim. 1954 m.) pareiškė, kad ketvirtadienį, apie 16 val., jai būnant namuose paskambino rusų kalba bendravęs nepažįstamas asmuo. Jis prisistatė „Google“ darbuotoju ir apgaulės būdu išviliojo 20 tūkst. eurų ir banko kortelę (pinigus ir kortelę atidavė atvykusiam nepažįstamam vyrui). 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d.

Vilnius, birželio 13 d. (ELTA). Vilniuje vyras rankose laikydamas kirvį penktadienį vaikėsi nepilnametes, praneša policija.

Įvykis vyko penktadienį, apie 15 val., Vilniuje, Keramikų g.

2011 m. ir 2012 m. gimusios nepilnametės nesužalotos. 

Įtariamasis galimai neblaivus, nesugebėjo pasitikrinti blaivumo. Vyras (gim. 1973 m.) uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str.

Kyjivas, birželio 13 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 13 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 381 tūkst. 430 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 310 priešo kareivių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 015 (+1) priešo tankų, 24 739 (+11) šarvuotas kovos mašinas, 43 953 (+88) artilerijos sistemas, 1 865 (+4) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 418 (+1) oro gynybos sistemų, 436 (+0) karo lėktuvus, 353 (+0) sraigtasparnius, 1 648 (+12) antžemines robotizuotas sistemas, 347 033 (+ 2 164) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 4 733 (+0) kruizines raketas, 33 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 106 274 (+424) automobilius ir degalų cisternas, 4 287 (+7) specialiosios įrangos vienetus.

Vilnius, birželio 14 d. (ELTA). Šią savaitę grupė Vilniaus universiteto (VU) studentų išplatino viešą kreipimąsi į aukštosios mokyklos vadovybę. Jame prašoma pripažinti Izraelio vykdomus masinius nusikaltimus ir nutraukti ryšius su Izraelio švietimo institucijomis. 

Iniciatyvos rengėjų teigimu, dokumentą jau pasirašė daugiau kaip 200 universiteto bendruomenės narių. 

„Izraelis nuo 2023 m. Palestinoje vykdo absoliučiai nesuvokiamus veiksmus, kurie Jungtinių Tautų (JT) ir žmogaus teisių organizacijų yra vadinami genocidu“, – Eltai teigė viena iš kreipimosi rengėjų studentė Lėja Kalvelytė.

„Mes pastebėjome, kad nors kiti užsienio universitetai rodo pavyzdį, kad galima nutraukti ryšius su Izraeliu, mūsų universitetas vis dar bendradarbiauja ir turi studentų mainus, taip pat mokslines programas su Izraelio universitetais. Nusprendėme atkreipti dėmesį į šią situaciją“, – pridūrė ji. 

Studentų paviešintame laiške akcentuojama, jog Izraelis naikina Palestinos švietimo įstaigas kol esą VU tęsia mokslinius projektus su šios šalies universitetais. 

„Nuo genocido pradžios 2023 m. pabaigoje Izraelis toliau naikino švietimo įstaigas. Vienas iš ryškiausių švietimo įstaigų naikinimo pavyzdžių yra valstybinis Al-Azhar universitetas, kuriame iki to laiko, kai 2023 m. Izraelio oro pajėgos jį visiškai sunaikino, mokėsi 14,3 tūkst. studentų. Taip pat paminėtinas Al-Israa universitetas, kurį 2024 m. Izraelio gynybos pajėgos okupavo 70 dienų“, – teigiama studentų kreipimesi.

„Šiame universitete buvo įsikūręs nacionalinis muziejus, kuriame buvo saugoma daugiau nei 3 tūkst. istorinių eksponatų, kurie okupacijos metu buvo arba pavogti, arba sunaikinti“, – nurodo VU studentai.

Iniciatyvos autorių teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad ryšių nutraukimas su agresoriumi, įskaitant akademines įstaigas, gali tapti viena pagrindinių priemonių prisidėti prie karo pabaigos. Todėl, anot jų, tylėjimas jau savaime yra pozicija, reiškianti pritarimą agresoriaus veiksmams. 

„Universitetas privalo nuosekliai ginti žmogaus teises visose okupuotose teritorijose. 2022 m. VU nutraukė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos universitetais, įskaitant mainų programas, mokslinius projektus ir kultūrinius renginius“, – pabrėžiama laiške. 

Be kita ko, kreipimosi iniciatoriai atkreipė dėmesį į VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) svečią dėstytoją, atvykusį iš Tel Avivo universiteto. Kreipimosi autorių vertinimu, šis asmuo gali būti siejamas su įstaigomis, kurios asocijuojamos su Izraelio karinėmis pajėgomis, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo studijų institutu (INSS) Tel Avivo mąstykla, Izraelio oro pajėgų elitiniu technologijų padaliniu ir kt.

Pagrindiniai kreipimosi autorių reikalavimai VU vadovybei – pripažinti Izraelio vykdomus masinius nusikaltimus, nutraukti universiteto ryšius su Izraelio institucijomis. Taip pat VU vadovybė raginama priimti į universitetą studijuoti prieigos prie aukštojo mokslo netekusius Palestinos studentus, kaip nuo 2022 m. buvo priimti Ukrainos studentai.

Nurodoma, kad šiuo metu kreipimąsi pasirašė daugiau kaip 200 VU bendruomenės narių. Parašus planuojama rinkti iki rugsėjo mėnesio. 

VU: dvišaliai santykiai remiasi Lietuvos užsienio politikos gairėmis

Savo ruožtu universiteto administracija Eltai patvirtino, kad VU TSPMI šiuo metu neturi institucinio bendradarbiavimo ryšių su Tel Avivo universitetu ir su šia įstaiga nevykdo bendrų mokslinių projektų. 

„Kalbant apie ryšius su Izraeliu, universitetas laikosi Lietuvos užsienio politikos gairių. Šiuo metu Lietuva ir Izraelis palaiko dvišalius santykius, o universiteto sprendimai šioje srityje atitinka Lietuvos teisę, universiteto statutą ir Lietuvos užsienio politikos bei tarptautinių įsipareigojimų kontekstą“, – nurodoma Eltai pateiktame VU atsakyme. 

„Universitetas vadovaujasi akademinės laisvės, lygių galimybių ir nediskriminavimo principais. Sprendimai dėl dėstytojų samdymo ir darbo santykių grindžiami jų akademine kvalifikacija, profesine kompetencija ir darbo rezultatais, o ne tautybe, etnine kilme, religija, politinėmis pažiūromis ar kitais su profesine veikla nesusijusiais kriterijais“, – akcentuoja universitetas. 

VU administracija tvirtino neturinti informacijos dėl minėtojo VU TSPMI dėstytojo sąsajų su karinėmis Izraelio struktūromis. 

„Kalbant apie dr. Liorą Tabansky, jis yra vizituojantis dėstytojas, dėstantis vieną pasirenkamą kibernetinio saugumo kursą bakalauro studijų studentams. Jis buvo pakviestas dėstyti kaip savo srities ekspertas dėl ilgametės profesinės ir akademinės patirties kibernetinio saugumo srityje“, – nurodo VU administracija. 

„Šiuo metu neturime informacijos ar įrodymų, kurie rodytų dr. L. Tabansky ryšius su Izraelio vyriausybe ar saugumo institucijomis, kurie galėtų būti pagrindas svarstyti jo tinkamumą eiti dėstytojo pareigas“, – priduriama atsakyme. 

Universiteto administracijos atstovai sako, kad sudėtingų etinių ir politinių klausimų kėlimas yra vertinga akademinės bendruomenės diskusijų dalis. Tačiau pabrėžė, kad sprendimai dėl universiteto personalo yra grindžiami faktais, teisės normomis ir akademiniais kriterijais, o ne „asmens pilietybės ar institucine afiliacija savaime“.

Genocidu pripažintas karas Gazos Ruože

ELTA primena, kad karas Palestinos teritorijoje esančiame Gazos Ruože prasidėjo po beprecedentės „Hamas“ ir kitų ekstremistinių grupuočių atakos prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d. Per ją žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių. 251 žmogus buvo paimtas įkaitais. Nuo karo pradžios per Izraelio atakas Gazos Ruože žuvo per 70 tūkst. žmonių.

2025 m. spalio 9 d. pagal JAV planą karui užbaigti Gazos Ruože įsigaliojo paliaubos. „Hamas“ kontroliuojamų sveikatos institucijų duomenimis, nuo tada per Izraelio atakas žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių.

2025 m. rugsėjį JT nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija (COI) apkaltino Izraelį, kad šis Gazos Ruože vykdo genocidą, o Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu bei kitiems aukščiausiems pareigūnams pareiškė kaltinimus dėl tokių veiksmų kurstymo. Pažymėtina, kad tai yra COI, o ne visos JT organizacijos oficiali pozicija. Izraelis šios komisijos išvadas neigia.

2024 m. sausį Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nurodė Izraeliui neleisti, kad Gazoje būtų vykdomi „genocido“ veiksmai. Po keturių mėnesių Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui išdavė arešto orderius B. Netanyahu ir buvusiam gynybos ministrui Yoavui Gallantui.

Vilnius, birželio 13 d. (ELTA). Po ketvirtadienį per šalį slinkusios audros elektros vis dar neturi apie 236 klientų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys. 

Bendrovės atstovė ryšiams su visuomene anksčiau Rasa Juodkienė penktadienį sakė, kad tiekimą visiems vartotojams buvo siekiama atkurti dar tądien. Pasak jos, penktadienį nuo ryto dėl sutrikimų atjungtų klientų skaičius svyravo tarp 2 ir 2,5 tūkst. R. Juodkienė aiškino, kad skaičius keičiasi, nes panaikinus sutrikimus, yra aptinkami nauji.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, remiantis ketvirtadienio 19 val. duomenimis, Lietuvoje užfiksuota virš 3 tūkst. žaibų išlydžių, o daugiausia prilijo Utenoje (33,1 mm – beveik pusė mėnesio normos) ir Molėtuose (29,3 mm, arba 42 proc. normos).

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausią naktį vietomis trumpai palis. Pūs vakarinių krypčių, 8–13 m/s vėjas. Žemiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos. 

Penktadienio dieną daug kur palis, vyraus trumpi lietūs. Kai kur perkūnija. Vėjas vakarinių krypčių, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 15–20 laipsnių šilumos.