Vilnius, rugsėjo 25 d. (ELTA). Europai dėl sutrikusio naftos tiekimo gali grėsti ne tik išaugusi dyzelino kaina, bet ir fizinis jo trūkumas, sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto katedros vedėjas, docentas Algirdas Bartkus.

„Problema yra ne kaina, o tai, ar jis (dyzelinas – ELTA) fiziškai bus“, – penktadienį LRT televizijoje kalbėjo A. Bartkus.

Anot ekonomisto, situaciją apsunkina sutrikęs Saudo Arabijos naftos tiekimas. Jo teigimu, Hormūzo sąsiauris yra uždarytas, pietinį išėjimą į Raudonąją jūrą kontroliuoja husiai, o per Sueco kanalą naftos gabenti nėra galimybių. Be to, susprogdintas Saudo Arabijos rytų vakarų naftotiekis ir siurblinės, kurių remontas gali užtrukti nuo keturių iki aštuonių savaičių.

„Jeigu po keturių – aštuonių savaičių tas tiekimas bus atstatytas, tai mes išvengėme blogiausio scenarijaus. Bet, jeigu siurblinės vėl paleidžiamos ir jos vėl yra atakuojamos, surasti pakaitalą Saudo Arabijos naftai kai kam bus beprotiškai sunku“, – teigė A. Bartkus.

Ekonomistas aiškino, kad naftos perdirbimo gamyklos pritaikytos konkrečios cheminės sudėties žaliavai, todėl vienos rūšies naftą ne visada galima lengvai pakeisti kita. 

„Jeigu jie (Saudo Arabija –  ELTA) nesugrįš, tai Saudo Arabijos klientai, tokie kaip Japonija, Pietų Korėja, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), visos, kaip ir Lenkijos „Orlen“, užplūs tiekėjus, pasižyminčius tinkama chemine struktūra, ir pirks iš jų naftą“, – akcentavo jis.

A. Bartkaus teigimu, JAV prezidentui Donaldui Trumpui priėmus sprendimą stabdyti dyzelino eksportą į Europą, situacija taptų dar sudėtingesnė.

„Jeigu jis (D. Trumpas – ELTA) uždarys mums dyzeliną, mes fiziškai būsime priversti jį normuoti. Tai reiškia – arba susimažiname greitai, dabar jūs turite savo traktorius kuo užpilti, arba neturėsite kuo užpildyti“, – įspėjo ekonomistas.

Kaip skelbė ELTA, M. Sinkevičius anksčiau teigė, kad Vyriausybė galėtų svarstyti intervencines priemones, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) anksčiau kaip vieną iš galimų kriterijų akcizo mažinimui įvardijo 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.

LEA duomenimis, dyzelino kainos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 2,15 euro iki 2,40 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,29 euro. Benzino kaina šalies degalinėse tuo metu siekė 1,84–2,10 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,99 euro

Brent naftos kaina rinkoje antradienį sudarė 99,25 JAV dolerio už barelį.

Vašingtonas, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų Billas Gatesas mano, kad dirbtinis intelektas (DI) galiausiai gali tapti „milijardo žmonių mirčių“ priežastimi, sakė jis penktadienį parodytame interviu, ragindamas reguliuoti šią technologiją.

„DI tikrai yra pakankamai galingas, kad paskatintų įvykius, kurie, na, žinote, galėtų lemti milijardo žmonių mirtį“, – sakė jis NBC, paklaustas, ar, jo manymu, DI yra pakankamai galingas, kad pražudytų visą žmoniją.

„Dar niekada nebuvo tokio galingo ginklo kaip piktų kėslų turinčių žmonių ir jų naudojamų naujausių DI priemonių derinys“, – sakė JAV milijardierius.

Paklaustas, ar, jo manymu, DI reguliuoti reikia teisės aktų, B. Gatesas sakė: „Niekas nemano, kad pakanka savireguliacijos.“

„Reikia, kad teisėsaugos institucijos ir politikai įsitrauktų į diskusiją, kokios turėtų būti apsaugos priemonės ir priežiūra.“

Diskusijos dėl DI reguliavimo įgavo naują pagreitį po to, kai pirmaujančios bendrovės, įskaitant „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“ ir „Anthropic“, po virtinės didelio atgarsio sulaukusių kibernetinių įsilaužimų pareiškė esančios pasirengusios sulėtinti šios technologijos plėtrą.

Niujorkas, rugsėjo 25 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba vienbalsiai pasmerkė Jemeno husių išpuolius prieš Saudo Arabiją.

Saugumo Tarybos nariai „griežčiausiai smerkia besitęsiančias atakas (...), ypač tas, per kurias nukentėjo civiliai, tarp jų moterys ir vaikai“, – sakoma penktadienį paskelbtame įtakingiausios JT institucijos pareiškime.

Laikinojo Saugumo Tarybos pirmininko, Prancūzijos ambasadoriaus Jérôme'o Bonnafont'o perskaitytame pareiškime 15 Tarybos narių taip pat pasmerkė Irano remiamų husių išpuolius prieš prekybos laivus Raudonojoje jūroje ir Bab al Mandebo sąsiauryje.

Saugumo Taryba paragino „konkrečiai bendradarbiauti“ su tarptautiniu mastu pripažinta Jemeno vyriausybe, kad husiai negautų „ginklų ir kitų priemonių, techninės paramos, mokymų bei finansinių lėšų“. Pareiškime pabrėžiama, kad Saudo Arabija turi „teisę į savigyną“.

Jemene husių sukilėliai jau ne vienus metus kovoja su tarptautiniu mastu pripažinta vyriausybe, kurią remia Saudo Arabija. Po 2022 m. tarpininkaujant JT pasiektų paliaubų kovos iš esmės liovėsi. Tačiau nuo liepos abipusių atakų vėl smarkiai padaugėjo.

Neseniai husiai per žaibišką puolimą perėmė didelės pakrantės dalies prie strategiškai svarbaus Bab al Mandebo sąsiaurio kontrolę. Šis sąsiauris jungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir yra svarbus Saudo Arabijos naftos eksportui. Be to, husiai paskelbė Saudo Arabijos uostų blokadą. Ketvirtadienį Rijadas pranešė atrėmęs raketų ataką iš Jemeno.

Iranas, kuris savo ruožtu yra iš esmės uždaręs Hormuzo sąsiaurį, ketvirtadienį atmetė bet kokią atsakomybę už husių veiksmus.

Grupuotė „negauna iš mūsų jokių nurodymų“, JAV televizijos kanalui „Fox News“ sakė Irano prezidentas Massoudas Pezeshkianas. Pasak jo, su husiais nėra „sisteminių santykių“.

Dėl pastarųjų husių išpuolių Rijade planuojamas Mekos gynybos susitarimo šalių susitikimas, pranešė Saudo Arabija. Turkijos gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė, kad Turkijos generalinio štabo viršininkas Metinas Gürakas penktadienį dėl šio susitikimo vyks į Saudo Arabiją. Iš pradžių nebuvo aišku, ar susitikimas su Saudo Arabijos ir Pakistano generalinių štabų vadovais įvyks dar penktadienį, ar vėliau.

Trijų šalių užsienio reikalų ministrai jau ketvirtadienį buvo susitikę JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke. Po susitikimo Saudo Arabijos naujienų agentūra SPA pranešė, kad jame buvo aptarti „būdai paremti karalystę“.

Praėjusį mėnesį Pakistanas, Saudo Arabija ir Turkija pasirašė vadinamąjį Mekos susitarimą, kuriuo įsipareigojo teikti tarpusavio gynybos pagalbą, jei būtų užpulta viena iš susitarimo šalių. Nepaisant šios nuostatos, panašios į NATO kolektyvinės gynybos principą, nei Turkija, nei Pakistanas iki šiol nesiėmė karinių veiksmų prieš husius.

JT pabėgėlių reikalų komisaras Barhamas Salihas naujausią Jemeno konflikto eskalaciją pavadino „keliančia didelį nerimą“. Pasak jo, didžiausia konflikto našta ir toliau tenka civiliams.

„Dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus. Tūkstančiai bėga nuo konflikto ir ieško prieglobsčio Džibutyje bei kituose regionuose“, – sakė B. Salihas.

Niujorkas, rugsėjo 25 d. (AFP-ELTA). Daugiau kaip 40 mln. žmonių JAV šiaurės rytuose penktadienį ruošėsi smarkioms liūtims ir stipriems vėjams, nes prognozuojama, kad regioną užklups šiam metų laikui neįprastai galinga audra.

Niujorkas, Bostonas ir Filadelfija atsidūrė „Nor'easter“ audros, taip vadinamos dėl šiaurės rytų vėjų, kelyje, o institucijos perspėjo dėl galimų potvynių, išverstų medžių ir apgadintų elektros linijų.

Dėl artėjančios audros atšaukti britų popmuzikos atlikėjo Edo Sheerano savaitgalio koncertai netoli Bostono. Prognozuojama, kad rytinėje pakrantėje vėjo gūsiai gali viršyti 100 km/val.

Federalinė aviacijos administracija (FAA) paragino oro transporto keleivius jos interneto svetainėje sekti naujausią informaciją apie keliones ir AFP nurodė, kad, „priklausomai nuo oro sąlygų, visada gali būti įvesta apribojimų“.

Trys didžiosios oro transporto bendrovės – „JetBlue“, „United“ ir „American“ – paskelbė įspėjimus keleiviams ir leido jiems be papildomų mokesčių pakeisti skrydžius.

Niujorko meras Zohranas Mamdani paragino gyventojus „pasirūpinti savo kaimynais“, atnaujintoms prognozėms parodžius, kad audra slinks arčiau miesto, nei prognozuota iš pradžių.

„Jei šį savaitgalį keliaujate, pasilikite daugiau laiko. Prieš išvykdami pasitikrinkite informaciją apie traukinį, keltą ar skrydį ir per potvynio piką venkite žemai esančių pakrantės kelių“, – platformoje „X“ sakė Z. Mamdani.

Kai kuriose Masačusetso vietovėse, įskaitant Bostoną, prognozuota iki 13 cm kritulių – daugiau, nei čia paprastai iškrinta per mėnesį.

„Stipri „Nor'easter“ audra prie Vidurio Atlanto ir JAV šiaurės rytų šį savaitgalį regionui sukels pakrančių potvynius, pavojingas atgalines sroves, stiprius vėjo gūsius ir smarkų lietų“, – savo interneto svetainėje pranešė Nacionalinė meteorologijos tarnyba.

Kai kuriose Šiaurės Karolinos, Virdžinijos, Merilando, Delavero ir Naujojo Džersio pakrantės vietovėse šią savaitę jau kilo potvynių.

„Nor'easter“ audros gali kilti bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniau pasitaiko nuo rudens iki ankstyvo pavasario. Jas beveik visada lydi smarkus lietus arba snygis ir stiprūs vėjo gūsiai.

Anksčiau šiais metais JAV šiaurės rytus užklupusi „Nor'easter“ audra sutrikdė šimtus skrydžių ir be elektros paliko tūkstančius namų bei verslo įmonių. Audra smogė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai regionas atsigavo nuo kitos niokojančios žiemos audros, nusinešusios daugiau kaip 100 žmonių gyvybių.

Vašingtonas, rugsėjo 25 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio viduryje vadovaus didelei verslo delegacijai, vyksiančiai į Uzbekistaną, ir dalyvaus ministrų susitikime su penkiomis Vidurinės Azijos šalimis, pranešė JAV specialusis pasiuntinys regionui.

Kartu su M. Rubio į Samarkando miestą Uzbekistane vyks daugiau kaip 100 JAV bendrovių atstovai, siekiant „plėtoti JAV ir Vidurinės Azijos strateginę partnerystę bei stiprinti dvišalį diplomatinį ir komercinį bendradarbiavimą“, sakė JAV ambasadorius Indijoje Sergio Goras, taip pat einantis specialiojo pasiuntinio Vidurinei ir Pietų Azijai pareigas.

M. Rubio taip pat dalyvaus C5+1 formato ministrų susitikime su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano užsienio reikalų ministrais.

„Diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama regioninių ekonominių ryšių stiprinimui, energetinio saugumo didinimui ir bendrų sprendimų regiono prioritetiniais klausimais paieškai pagal C5+1 formatą“, – ketvirtadienį JAV ambasados Indijoje interneto svetainėje paskelbtame pareiškime sakė S. Goras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusių metų lapkritį Baltuosiuose rūmuose priėmė šių penkių gamtos išteklių turtingų Vidurinės Azijos šalių vadovus.

Valstybės departamentas M. Rubio kelionės į regioną ir jos datų kol kas nepatvirtino.

S. Goras anksčiau buvo paskelbęs, kad M. Rubio spalį vyks į Indiją, kurioje jau lankėsi gegužę.

Vašingtonas, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Kinijos vadovas Xi Jinpingas pakvietė JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir jo žmoną Melaniją Trump į kitą susitikimą Kinijoje.

Šiais metais dar bus dvi galimybės susitikti, per arbatos ceremoniją Baltuosiuose rūmuose Vašingtone sakė Xi Jinpingas. Viena jų – Kinijoje vyksiantis Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimas, kita – G20 viršūnių susitikimas JAV.

„Kviečiame prezidentą ir jo žmoną apsilankyti Kinijoje“, – sakė Xi Jinpingas.

D. Trumpas padėkojo ir sakė: „Padarysime tai. Ir daug kalbėsimės.“ Nėra aišku, kurį iš Xi Jinpingo paminėtų viršūnių susitikimų JAV prezidentas turėjo omenyje, o galbūt jis kalbėjo apie abu.

Xi Jinpingas lankosi Vašingtone su trijų dienų valstybiniu vizitu. Kinijos duomenimis, susitikimuose, be kita ko, aptarti pasauliniai konfliktai, pavyzdžiui, padėtis Artimuosiuose Rytuose ir karas Ukrainoje. Tikėtina, kad darbotvarkėje buvo ir dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos ginčas. D. Trumpas gegužės viduryje lankėsi pas Xi Jinpingą Pekine. Xi Jinpingas dar penktadienį ketina išvykti iš JAV.

Kinija APEC viršūnių susitikimą rengs pietiniame šalies technologijų centre Šendžene. Šiais metais G20 pirmininkaujančios JAV gruodį surengs šios grupės viršūnių susitikimą Majamyje, Floridos valstijoje. APEC šalių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas numatytas lapkričio viduryje.

Jau praėjusiais metais D. Trumpas pasinaudojo APEC viršūnių susitikimu Pietų Korėjoje, kad susitiktų su Xi Jinpingu. Tačiau abu lyderiai kalbėjosi ne viršūnių susitikimo vietoje Kjongdžu, o netoliese esančiame Busano didmiestyje. Ten abi šalys, be kita ko, susitarė dėl paliaubų vykstančiame prekybos ginče, todėl šis susitarimas neretai vadinamas Busano susitarimu.

Briuselis, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Milijonams internetu užsakomų ir į Europos Sąjungą importuojamų prekių nuo lapkričio 1 d. bus taikomas naujas 2 eurų tvarkymo mokestis, šią savaitę nusprendė Europos Komisija.

Mokestis bus taikomas iš ES nepriklausančių šalių, pavyzdžiui, Kinijos, importuojamoms prekėms.

Mokestį turės mokėti ne Europos vartotojai, o internetinės prekybos platformos. Jį surinks nacionalinės institucijos.

Naujosios taisyklės turėtų paliesti tokius internetinės prekybos milžinus kaip „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“.

Siekiama suvaldyti pigaus importo srautą

ES tikisi, kad mokestis padės suvaldyti didžiulį į bloką patenkančių mažos vertės siuntų srautą.

ES valstybių narių duomenimis, 2025 m. Europos šalių muitinės apdorojo apie 6 mlrd. siuntų iš internetinių prekybininkų, o 90 proc. jų atkeliavo į ES iš Kinijos.

Mokesčiu siekiama padengti didėjančias išlaidas, susijusias su augančiu nedidelių e. prekybos siuntų skaičiumi, įskaitant importuojamų prekių patikrą.

Tvarkymo mokestis yra dalis platesnės ES muitų taisyklių reformos; ja siekiama efektyviau surinkti muitus ir sugriežtinti ES standartų neatitinkančių arba pavojingomis ar nesaugiomis laikomų prekių kontrolę.

Reforma taip pat numato įsteigti naują ES muitinės instituciją, kuri kitais metais turėtų pradėti veikti Lilyje, Prancūzijoje.

Berlynas, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Vokietijos Dortmundo miesto prokuratūra vykdo tyrimą prieš 105 metų vyrą, kuris per Antrąjį pasaulinį karą esą dirbo sargybiniu Vermachto karo belaisvių stovykloje Rytų Vestfalijoje. Tyrimas atliekamas dėl įtarimų prisidėjus prie daugybės žmonių nužudymo, sakė prokuratūros atstovė.

Dortmundo prokuratūra, kaip centrinė institucija, nagrinėjanti nacių įvykdytus masinius nusikaltimus, yra atsakinga už tokias bylas visoje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.

Vyras esą tarnavo karo belaisvių stovykloje „Stalag 326“ Štukenbroko-Zenės vietovėje netoli Bylefeldo. Teutoburgo miško pakraštyje įsikūrusi stovykla pirmiausia buvo skirta sovietų karo belaisviams, kurie vėliau buvo siunčiami priverstiniams darbams.

Belaisviai kentė badą, ligas ir katastrofiškas gyvenimo sąlygas. Dešimtys tūkstančių jų mirė. Istorikų duomenimis, 1941–1945 m. šioje stovykloje iš viso buvo laikoma daugiau kaip 300 tūkst. karo belaisvių. Šiandien aukas ten mena memorialas.

Tyrimą inicijavo Liudvigsburge veikianti Centrinė nacių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Ji renka ir tikrina informaciją apie nacių nusikaltimus ir rengia  tyrimus prieš įtariamus nusikaltėlius. Kovą byla buvo perduota Dortmundo prokuratūrai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą, sakė atstovė.

Vokietijoje vis dar vyksta pavieniai teisiniai procesai prieš itin garbaus amžiaus žmones, kurie nacionalsocializmo laikotarpiu, be kita ko, dirbo koncentracijos stovyklose. Teismai yra nusprendę, kad tarnyba stovykloje tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikoma bendrininkavimu nužudant, jei asmuo sąmoningai ir savo valia rėmė sistemingą žmonių žudymą.

Pagal Vokietijos teisę nužudymui ir bendrininkavimui nužudant senaties terminas netaikomas. Todėl tyrimai ir teismo procesai prieš asmenis, prisidėjusius prie nacių nusikaltimų, galimi ir dabar.

(atnaujintas žuvusiųjų skaičius)

Kyjivas, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Penktadienį per Rusijos dronų atakas Kyjive žuvo mažiausiai penki žmonės, iš jų keturi – per smūgį biurų pastatui, o penktas, 14 metų berniukas – per ankstesnę ataką prieš daugiaaukštį Ukrainos sostinėje.

Per smūgį biurų pastatui taip pat buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Kličko. Trijų žuvusiųjų kūnai rasti automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, o kilęs gaisras buvo užgesintas.

IT paslaugų teikėja „Datagroup“ vėliau patvirtino, kad buvo apgadintas vienas jos pastatų. Bendrovės teigimu, darbuotojai nenukentėjo, paslaugos toliau teikiamos naudojantis atsargine infrastruktūra, o klientų duomenys išliko saugūs.

Anksčiau penktadienį Rusijos kovinis dronas smogė daugiaaukščiui Kyjive, žuvo 14-metis berniukas ir buvo sužeisti dar keli gyventojai, pranešė policija.

Pasak dpa žurnalisto, virš miesto centro buvo girdėti oro gynybos šūviai, paskui – skrendančio reaktyvinio drono garsas ir galiausiai smūgis. Oro pavojus paskelbtas tik netrukus po to.

Dar apie vieną žuvusįjį pranešta Odesoje po naktinių Rusijos oro smūgių.

Kyjivas, rugsėjo 25 d. (Ukrinform-ELTA). Europos Sąjungos (ES) valstybės narės susitarė dėl sąlygų, kuriomis Ukrainai remti bus skirta 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės (ETP).

Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, skelbia „Ukrinform“.

„ES valstybės narės susitarė dėl sąlygų, kuriomis Ukrainai bus skirta 6,6 mlrd. eurų Europos taikos priemonės lėšų. Tai gera žinia Ukrainai ir blogos naujienos Rusijai“, – sakė K. Kallas.

Pasak jos, 900 mln. eurų bus skirta ES karinės pagalbos misijai Ukrainoje (EUMAM Ukraine) finansuoti, o dar 1 mlrd. eurų – naujiems bendriems gynybos įrangos pirkimams.

Didžioji paketo dalis – 4,7 mlrd. eurų – skirta kompensuoti valstybėms narėms už Ukrainai jau perduotą karinę įrangą ir ginklus. K. Kallas pabrėžė, kad kai kurios ES šalys jau paskelbė ketinančios gautas kompensacijas tiesiogiai skirti tolesnei paramai Ukrainai.

ES užsienio politikos vadovė taip pat pabrėžė, kad Kremliaus mėginimai hibridinėmis atakomis įbauginti Europą duoda priešingą rezultatą.

„Hibridinėmis atakomis Maskva mėgina įbauginti Europą, kad ši sumažintų paramą Ukrainai. Europa elgiasi priešingai“, – apibendrino diplomatė.

Europos taikos priemonė yra į ES biudžetą neįtrauktas finansavimo mechanizmas, sukurtas 2021 m. kovą veiksmams pagal Bendrą užsienio ir saugumo politiką finansuoti, įskaitant konfliktų prevenciją ir tarptautinio saugumo stiprinimą.

Rusijai 2022 m. vasarį pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ES pirmą kartą šios priemonės istorijoje panaudojo jos lėšas mirtiniems ginklams ir karinei įrangai tiekti užpultai trečiajai šaliai.

Priemonė finansuojama ES valstybių narių įnašais, proporcingais jų BVP. ETP lėšomis iš dalies kompensuojamos ES šalių išlaidos už ginklus, iš savo atsargų perduotus Ukrainai, taip pat finansuojami bendri pirkimai ir karinio rengimo misijos.

Dėl užsitęsusių nesutarimų ir kai kurių šalių pozicijos didelės dalies priemonės lėšų skyrimas ilgą laiką buvo blokuojamas, todėl prireikė papildomų derybų dėl jų išmokėjimo sąlygų.