Ryga, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Latvijoje trečiadienį, praėjus dviem su puse savaitės po parlamento rinkimų, prasidėjo derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo.

Rinkimus laimėjęs premjero Andrio Kulbergo vadovaujamas politinis susivienijimas „Jungtinis sąrašas“ Rygoje surengė pirmąsias derybas su dviem ankstesniais koalicijos partneriais – dešiniųjų konservatyviuoju „Nacionaliniu aljansu“ ir liberalia konservatyvia partija „Naujoji vienybė“.

Artimiausiomis dienomis planuojamos tolesnės derybos su kitomis į parlamentą patekusiomis partijomis.

A. Kulbergas pareiškė, kad naujosios vyriausybės prioritetai bus sutvarkyti viešuosius finansus, skatinti ekonomikos augimą, stiprinti saugumą ir reformuoti viešąjį administravimą.

Po pirmųjų susitikimų jis sakė, kad potencialūs koalicijos partneriai turės būti pasirengę priimti nepopuliarius ir politiškai nepatrauklius sprendimus.

Spalio 3 d. vykusiuose parlamento rinkimuose A. Kulbergo, kuris vyriausybei vadovauja nuo gegužės, partija surinko gerokai daugiau balsų nei kitos politinės jėgos.

„Jungtinis sąrašas“ laimėjo 41 iš 100 vietų parlamente ir pasiekė geriausią bet kurios Latvijos partijos rinkimų rezultatą nuo 1991 m., kai šalis atkūrė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Iš viso į parlamentą Rygoje pateko šešios politinės partijos.

Prezidentas Edgaras Rinkevičius, kuriam priklauso teisė suteikti mandatą formuoti vyriausybę, pareiškė besitikintis, kad naują koaliciją pavyks sudaryti iki lapkričio 18 d. minimos Latvijos nacionalinės šventės – Nepriklausomybės paskelbimo dienos.

Kad galėtų suformuoti daugumos vyriausybę, A. Kulbergui reikia bent vieno koalicijos partnerio.

Niujorkas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Mirė JAV teisėjas Alvinas Hellersteinas, vadovavęs teismo procesui prieš nušalintą Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro. Jam buvo 92 metai, trečiadienį patvirtino vienas pareigūnas.

A. Hellersteinas buvo vienas vyriausių pagal amžių JAV federalinių teisėjų, todėl kilo klausimų, ar jis tinkamas pirmininkauti teismo procesui dėl N. Maduro pateiktų kaltinimų prekyba narkotikais, nes jis gali ilgai užtrukti.

Per ilgą savo karjerą A. Hellersteinas, be kita ko, nagrinėjo civilines bylas, susijusias su 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų tinklo „Al-Qaeda“ surengtais išpuoliais Niujorke ir Vašingtone. Jis dažnai atmesdavo susitarimus, kuriuos laikė nesąžiningais ieškovų atžvilgiu.

Teisėjo mirties faktą AFP patvirtino JAV Niujorko pietinės apygardos federalinio teismo, kuriame jis dirbo, pareigūnas.

A. Hellersteinas taip pat buvo susidūręs su Donaldu Trumpu, kai atmetė JAV prezidento prašymą perduoti jo Niujorko valstijos teisme nagrinėtą bylą dėl mokėjimų už tylą federaliniam teismui.

Praėjusiais metais jis užkirto kelią D. Trumpo administracijos mėginimui deportuoti įtariamus Venesuelos nusikalstamų gaujų narius be teismo posėdžio.

2015 m. priimtu reikšmingu sprendimu A. Hellersteinas įpareigojo JAV vyriausybę paviešinti daugybę nuotraukų, kuriose užfiksuotas netinkamas elgesys su sulaikytaisiais Irake ir Afganistane.

Jis taip pat pirmininkavo praėjusiais metais vykusiam teismo procesui, kuriame prisiekusieji nustatė, kad Prancūzijos bankininkystės milžinės „BNP Paribas“ veikla Sudane padėjo išsilaikyti buvusio šalies vadovo Omaro al Bashiro režimui. Trims ieškovams iš Sudano buvo priteista 20,75 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo.

A. Hellersteinas daugiau kaip dešimtmetį nagrinėjo didelės apimties su N. Maduro susijusią prekybos narkotikais bylą, kurioje jau buvo nuteistas buvęs Venesuelos žvalgybos vadovas Hugo Armando Carvajalis.

N. Maduro sausį buvo sučiuptas JAV pajėgų per karinį reidą jo rezidencijoje Venesueloje.

Kolumbijos universiteto Teisės mokyklą baigęs A. Hellersteinas 1957–1960 m. dirbo JAV kariuomenės teisininku, o vėliau vertėsi privačia advokato praktika.

1998 m. tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas pasiūlė A. Hellersteino kandidatūrą į Niujorko pietinės apygardos federalinio teismo teisėjus.

Oslas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Norvegijos turizmo taryba trečiadienį pasinaudojo JAV prezidento Donaldo Trumpo įžeidžiamais komentarais apie šalį, kad išgirtų jos tualetų grožį.

JAV prezidentas, pabrėždamas savo pyktį dėl to, kad negavo Nobelio taikos premijos, sekmadienį per mitingą pavadino Norvegiją „tikra išviete“. D. Trumpas dar pridūrė nenorintis migrantų iš šios Šiaurės Europos valstybės.

„Girdėjome šiokį tokį triukšmą dėl to, kad mūsų šalis buvo pavadinta tikra išviete. Na, ką galime pasakyti, mes išties turime vienus įspūdingiausių tualetų pasaulyje. Su meile, „Visit Norway“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė turizmo skatinimo institucija.

Prie įrašo ji pridėjo kelių elegantiškų tualetų, kuriais gali didžiuotis, nuotraukas su antrašte „Susipažinkite su gražiausiais pasaulio (š***nyko) tualetais“.

Vienoje nuotraukoje matyti kalvos papėdėje įrengtas tualetas, iš kurio atsiveria vaizdas į fiordą. Kiti tualetai įrengti prie upės arba vietose, iš kurių atsiveria įvairios kvapą gniaužiančios panoramos. Norvegija garsėja savo kalnuotu kraštovaizdžiu.

D. Trumpas savo pyktį išliejo per mitingą Mičigano valstijoje prieš kitą savaitę vyksiančius JAV kadencijos vidurio Kongreso rinkimus.

„Atvirai kalbant, Norvegija yra niekam tikusi. Tiesą sakant, Norvegija tapo tikra išviete“, – pareiškė jis.

D. Trumpas sakė mielai priimsiantis imigrantus iš tam tikrų šalių, bet ne iš Norvegijos, „nes negavau Nobelio premijos“.

Šių metų Nobelio taikos premija, kurią skiria Norvegijos komitetas, atiteko Pietų Afrikos Respublikos teisėjai ir žmogaus teisių gynėjai Navi Pillay.

Apskritai D. Trumpo komentarai Norvegijoje didesnio atgarsio nesulaukė. Užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide atsakė primindamas, kad vyriausybė nedalyvauja skiriant Nobelio taikos premiją.

„Jis (D. Trumpas) puikiai žino, kad Nobelio komitetas yra nepriklausomas. Mes jam tai priminėme, ir, jei kam nors kyla klausimų, taip yra iki šiol“, – sakė ministras.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Lietuva svarsto pirkti „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemą, TV3 televizijai teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. 

„Svarstoma, dar bus diskusija. Kadangi mums reikia technologinio sprendimo, kuris apjungtų visus duomenis, kurių tikrai yra labai daug. Pasitelkus dirbtinį intelektą būtų galima daryti duomenų analizę ir valdyti ir mūšio tam tikrus niuansus. Tokios programinės įrangos Lietuvai, kaip ir kitoms NATO valstybėms, reikia“, – TV3 televizijai teigė R. Kaunas. 

„Ne aš tos sistemos kūrėjas, negaliu aš atsakyti, kad ji nekels papildomų iššūkių. Nėra turbūt pasaulyje tokio dalyko, kuris nekeltų papildomų iššūkių“, – pabrėžė jis.

TV3 žiniomis, pirmiems septyneriems metams tai Lietuvai kainuotų beveik 200 mln. eurų. Tiesa, ši kaina gali ir kilti. 

Kaip skelbė leidinys „Politico“, Prancūzija ir Vokietija sako norinčios išvengti priklausomybės nuo JAV karinės dirbtinio intelekto technologijos, tačiau Berlynas baiminasi, kad europinė alternatyva galėtų tiesiog pakeisti vieną užsienio priklausomybę kita.

Leidinio teigimu, kariuomenėms vis labiau reikia dirbtinio intelekto mūšio lauke, kad būtų galima koordinuoti didžiulį informacijos srautą, surinktą iš palydovų, jutiklių, radarų ir netgi atskirų karių. „Palantir“ sukurta „Maven Smart System“ sistema, kurią NATO įsigijo 2025 m., yra geriausias pasirinkimas, tačiau daugelis Europos šalių nerimauja dėl to, kad tokia galia atitektų JAV įmonei.

Torontas, spalio 28 d. (AP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį susilaukė kritikos dėl to, kad pasidžiaugė Kvebeko separatisto ir Britų Kolumbijos konservatoriaus pergalėmis rinkimuose, praėjus kelioms dienoms po to, kai jo administracija apkaltino Kanados politikus kišimusi į JAV rinkimus.

Artėjant JAV kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpas pasidalijo straipsniu, kuriame pergalė Kvebeke vaizduojama kaip Kanados ministro pirmininko Marko Carney nesėkmė, ir pasidžiaugė konservatorių pergale Britų Kolumbijoje kaip partijos stiprėjimo įrodymu.

Tačiau nė vieni iš šių rinkimų nebuvo referendumas dėl M. Carney, kurio federalinė Liberalų partija yra atskira nuo Britų Kolumbijos provincijos konservatorių. Analitikai teigia, kad abiejų rinkimų rezultatai atspindėjo provincijų politiką, o ne mažėjantį palaikymą ministrui pirmininkui.

„Sveikinu Paulą St-Pierre‘ą Plamondoną su pergale!“ – antradienį, praėjus daugiau nei trims savaitėms po Kvebeko separatistų lyderio pergalės spalio 5 d. vykusiuose rinkimuose, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Jis pasidalijo nuoroda į straipsnį, kurio antraštė skelbia: „Separatistai laimėjo Kvebeko provincijos rinkimus, suduodami smūgį Markui Carney“.

D. Trumpas taip pat pasveikino paskirtąjį Britų Kolumbijos premjerą Lorne‘ą Doerksoną su jo „didele pergale“ ir pridūrė: „Konservatoriai Kanadoje tvirtai juda į priekį!“

Šis įrašas buvo paskelbtas likus minutei iki jo sveikinimo Kvebeko separatistų lyderiui.

Įrašai pasirodė vykstant D. Trumpo prekybos karui ir ne kartą nuskambėjus grasinimams paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija. P. St-Pierre‘as Plamondonas kritikavo D. Trumpo muitus ir atmetė galimybę surengti referendumą dėl Kvebeko nepriklausomybės, kol D. Trumpas eina prezidento pareigas.

D. Trumpo prekybos karas su Kanada tapo vienu iš lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų klausimų, ypač Mičigane ir Meine, kur Respublikonų partijos kandidatams tenka atlaikyti spaudimą dėl vietos verslui kenkiančių muitų. Respublikonų kandidatas į Senatą Mičigane Mike‘as Rogersas paragino nutraukti muitų karą.

„Labai neįprasta, kad JAV prezidentas komentuoja Kanados provincijų politiką ar sveikina provincijų rinkimų nugalėtojus“, – sakė Monrealyje įsikūrusio McGillo universiteto politikos mokslų profesorius Danielis Bélandas.

D. Bélandas teigė, kad nė vieno rezultato nereikėtų laikyti M. Carney, kurio populiarumą sustiprino jo atsakas D. Trumpui, atmetimu.

Toronto universiteto politologas Nelsonas Wisemanas nurodė, kad D. Trumpas neteisingai supranta Kanados konservatorius, ir pažymėjo, jog L. Doerksonas kritikavo D. Trumpo muitus ir vadino jį chuliganu.

L. Doerksonas antradienį kalbėjosi su M. Carney, o abu lyderiai akcentavo bendradarbiavimą ekonomikos augimo ir investicijų srityse.

„Carney populiarumas pasiekė stratosferines aukštumas“, – sakė N. Wisemanas. 

„Kuo labiau Trumpas puola Kanadą ir Carney, tuo populiaresnis Carney tampa“, – pridūrė jis.

JAV ambasada Otavoje praėjusią savaitę apkaltino Kanados politikus siekiu daryti įtaką lapkričio 3 d. vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams. Ji citavo pramonės ministrės Mélanie Joly komentarus apie atsakomųjų muitų taikymą respublikonų dominuojamoms valstijoms ir Ontarijo premjero Dougo Fordo reklamą JAV, kurioje buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas kritikuoja muitus.

Ambasada taip pat paminėjo 11 kanadiečių, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto balsavimo JAV rinkimuose 2012–2026 m., tačiau nesusiejo šių atvejų su Kanados vyriausybe.

M. Carney atmetė šiuos kaltinimus ir pavadino juos „nepagrįstais“ bei pareiškė nusivylimą JAV ambasadoriumi Pete‘u Hoekstra.

D. Bélandas perspėjo, kad kaltinimai gali būti ženklas, jog jei respublikonai patirs nuostolių kadencijos vidurio rinkimuose, gali atsirasti naratyvas „Kaltinkite Kanadą“.

„Absurdiška, kad prezidentas Trumpas komentuoja Kanados provincijų politiką, o JAV ambasada Kanadoje tuo pat metu melagingai teigia, jog šalis kišasi į JAV kadencijos vidurio rinkimus“, – sakė D. Bélandas.

(naujos 3–4 pastraipos)

Vilnius, spalio 28  d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl tragedijos Ispanijoje, kai susidūrus dviem greitiesiems traukiniams žuvo dešimtys žmonių. 

„Jūsų Didenybe, karaliau Pilypai VI, ministre pirmininke, nuoširdžiai užjaučiu žuvusiųjų šeimas ir artimuosius. Mano mintys yra su visais sužeistaisiais, linkiu jiems kuo pasveikti. Lietuva reiškia solidarumą Ispanijos žmonėms šiuo nepaprastai sunkiu metu“, – socialiniame tinkle „X“ trečiadienį rašė šalies vadovas. 

Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius išreiškė užuojautą Vyriausybės vardu. 

„Mintimis esame su žuvusiųjų šeimomis, artimaisiais ir Ispanijos žmonėmis. Lietuvos Vyriausybės vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą visiems, kuriuos ši nelaimė palietė, ir linkime sužeistiesiems kuo greičiau pasveikti“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras.

Kaip skelbta, trečiadienį centrinėje Ispanijos dalyje greitasis traukinys rėžėsi į sustojusio kito traukinio galą. Per avariją nuo bėgių nuvažiavo du vagonai, pranešama apie mažiausiai 64 žuvusiuosius.

Ispanijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja ADIF pranešė, kad avarija įvyko trečiadienio rytą Toledo provincijoje. Pasak Kastilijos-La Mančos regiono atstovės spaudai Estheros Padillos, avarijos priežastis kol kas nežinoma. Geležinkelių eismas tarp Madrido, Siudad Realio ir Andalūzijos buvo sustabdytas.

Avarija įvyko lygioje vietovėje, apsuptoje alyvmedžių laukų, tarp Urdos ir Los Jebeneso miestelių. Vienas vagonas buvo sudraskytas į gabalus, o nuolaužos išsibarstė žvyruotu šlaitu.

Tai jau antra didelė traukinių avarija Ispanijoje šiais metais.

Paryžius, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Monako tyrėjai mano, kad kunigaikščio Alberto II giminaitis Antoine'as de Massy mirė nukritęs.

Antradienį vakare buvo pranešta, kad Monake rastas negyvas 29 metų Monako kunigaikščio Alberto II antros eilės sūnėnas A. de Massy. Dėl šio įvykio buvo sulaikytas vienas asmuo, pranešė vietos žiniasklaida.

Monako prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl netyčinio gyvybės atėmimo ir pagalbos nesuteikimo į pavojų patekusiam asmeniui.

42 metų vyras, sulaikytas įtariant šiais nusikaltimais, buvo suimtas ir jam skirtas kardomasis kalinimas.

Įtariamasis neigia kaltinimus, tačiau atsisakė atsakyti į kitus ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimus, pranešė kunigaikštystės tyrimo institucija.

Jis yra Ukrainos pilietis, Monake gyvenantis jau 30 metų. Jam ir toliau taikoma nekaltumo prezumpcija, o tyrimu siekiama nustatyti tikslią įvykių, lėmusių A. de Massy kritimą, seką. Be įtariamojo apklausos, taip pat numatyta atlikti analizes ir techninius tyrimus.

29 metų aristokrato kūnas sekmadienį buvo rastas parke Monako centre, kai artimieji per šeimos vakarienę pastebėjo jo dingimą ir pranešė apie tai pareigūnams.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad naktį į sekmadienį A. de Massy buvo pastebėtas išsvirduliuojantis iš vieno kunigaikštystės naktinio klubo.

Išanalizavę vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, tyrėjai nustatė asmenį, buvusį netoli įvykio vietos. Vėliau, pirmadienio rytą, 42 metų vyras buvo sulaikytas.

A. de Massy buvo princesės Antoinette, Alberto II tėvo kunigaikščio Rainier III vyresniosios sesers, anūkas.

Haga, spalio 28 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nežinantis, kada galėtų įvykti Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos lyderių susitikimas. Valstybės vadovas apie tai kalbėjo Hagoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Nyderlandų ministru pirmininku Robu Jettenu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Nežinau, kada įvyks susitikimas su Rusija lyderių lygiu. Kol kas tai priklauso (...) nuo Rusijos pusės, nes ji niekada anksčiau tam nepritarė. Tačiau jei turime derėtis dėl to, kaip iš tiesų užbaigti šį karą, dėl visų klausimų, įskaitant tokius jautrius dalykus kaip teritorijos ir saugumo garantijos, turime kalbėtis lyderių lygiu, dalyvaujant Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis ir pareiškė viltį, kad tokia galimybė atsiras netrukus.

Kaip jau skelbta, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad V. Zelenskio ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino susitikimas turėtų įvykti netrukus. Amerikos lyderis teigė, kad siekiant užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą padaryta „didelė pažanga“.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 28 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Trečiadienį posėdžiavusi koalicinė taryba nusprendė, kad siekiant rasti būdą mažinti valstybės biudžeto deficitą ir didinti pajamas, koalicija sudarys darbo grupę, kuri ieškos sutarimo dėl potencialių naujų mokestinių pakeitimų. 

Tuo metu Gitanas Nausėda ketvirtadienį ketina šaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. 

Užsienio aktualijose – traukinių katastrofa Ispanijoje, aiškaus rezultato neatnešę Izraelio parlamento rinkimai ir prezidento rinkimus Brazilijoje pralaimėjusio Flavio Bolsonaro pabėgimas į JAV.

LIETUVOS ĮVYKIAI

VTEK nepradėjo tyrimų dėl Paluckės ir Matjošaitytės. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimo dėl ekspremjero Gintauto Palucko sutuoktinės Ilmos Paluckės įdarbinimo Vilniaus rajono poliklinikoje aplinkybių. Tokį sprendimą komisija priėmė įvertinusi anksčiau surinktą papildomą informaciją apie I. Paluckės įdarbinimą įstaigoje, kuriai vadovauja buvęs G. Palucko patarėjas sveikatos klausimais Evaldas Navickas. Be to, etikos sargai nusprendė nepradėti tyrimo ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Martyno Endrijaičio galimai nedeklaruotų privačių interesų. Tokį sprendimą komisija priėmė įvertinusi anksčiau surinktą papildomą informaciją dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių apie galimus abiejų asmenų ryšius.

Profesorius Landsbergis lieka Santaros klinikose, tačiau jo sveikata gerėja. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis tolesniam stebėjimui lieka Santaros klinikose, tačiau jo sveikata gerėja, sako jo sūnus Vytautas V. Landsbergis. LRT televizija antradienį skelbė, kad V. Landsbergis pateko į Santaros klinikas, jam atliekami tyrimai. 

Seimo etikos sargai pradėjo tyrimą dėl Sabatausko veiksmų. Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį bendru sutarimu nusprendė pradėti tyrimą dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Juliaus Sabatausko veiksmų ir galimo neveikimo svarstant patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos klausimą. 

Vyriausybė nepritaria Žemaitaičio iniciatyvai dėl neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimo. Vyriausybė, įvertinusi Seime pernai pradėtą svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvą paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, siūlo nepritarti tai numatančioms įstatymo pataisoms. Jos vertinimu, siūlomos nuostatos „neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų“, toks reguliavimas nesukurtų „pridėtinės vertės“. Visgi trečiadienį priimtame nutarime Vyriausybė nurodo pritarianti visuomenės teisei žinoti apie asmenis, kurie, bendradarbiaudami su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatymo garantuota apsauga. 

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį šaukia VGT posėdį. Tai numatyta oficialioje šalies vadovo darbotvarkėje. Lietuvos teritorijoje anksčiau šį mėnesį nukritus iš Lenkijos pusės patekusiam ukrainietiškam dronui, G. Nausėda teigė, kad artimiausiame VGT posėdyje bus aptariami reagavimo algoritmų keitimai. Prezidentas sakė siūlysiantis, kad tobulinant gyventojų informavimo sistemą reikėtų atsižvelgti į regionus, kuriuose yra mažesnė ir didesnė drono įskridimo tikimybė.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Iš valdančiųjų partijų sudaryta darbo grupė sieks sutarti dėl potencialių mokestinių pokyčių. Siekiant rasti būdą mažinti valstybės biudžeto deficitą ir didinti pajamas, koalicija sudarys darbo grupę, kuri ieškos sutarimo dėl potencialių naujų mokestinių pakeitimų. Tai trečiadienį po koalicinės tarybos posėdžio sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius, pasak jo, darbo grupę sudarys po du socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ atstovus. Anot jo, koalicijoje iš esmės artėjama link sutarimo dėl saldintų gėrimų, vadinamojo cukraus mokesčio, pokyčių, taip pat lošimo mokesčio pakeitimų – tokius scenarijus modeliuoja Finansų ministerija.

Veryga: LVŽS balsavimui dėl biudžeto projekto didelę įtaką turės referendumo dėl šeimos klausimų eiga. „Valstiečių“ balsavimui dėl biudžeto didelę įtaką turės tolesnė patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos klausimo eiga parlamente, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga. Politiko teigimu, jei šis klausimas neatsidurs darbotvarkėje anksčiau už biudžeto projektą, „valstiečiai“ tai vertins bendrame kontekste.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad jo vadovaujama politinė jėga nepalaikys Seimui pateikto 2027 m. valstybės biudžeto projekto. Pasak jo, demokratai tokios pozicijos laikysis tol, kol Finansų ministerija nepateiks konkretaus plano, kaip mažinti biudžeto deficitą ir subalansuoti valstybės finansus. Anot V. Sinkevičiaus, ministerija turi parodyti maksimalias pastangas deficitui mažinti ir išsamiai paaiškinti, kaip kitąmet bus valdomi valstybės finansai. Kol šios sąlygos neįvykdytos, demokratų balsų, pasak partijos pirmininko, už biudžetą nėra.

Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė teigia, kad koreguojant kitų metų valstybės biudžetą bus siekiama sumažinti projekte numatytą 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą. Trečiadienį parlamentarė sakė, kad biudžetas galėtų keistis sulaukus pamatuotų koalicijos partnerių pasiūlymų, tačiau bet kokiam išlaidų didinimui turėtų būti numatytas finansavimo šaltinis. Pasak jos, pagrindiniai biudžeto prioritetai išlieka nacionalinis ir socialinis saugumas. Ji pripažino, kad socialdemokratai nėra visiškai patenkinti parengtu projektu, tačiau pabrėžė, jog sprendimus reikia priimti atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Konkrečių susitarimų dėl galimo mokesčių didinimo, anot socialdemokratės, kol kas nėra.

Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė valstybės biudžeto projektui. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai komiteto posėdyje kalbėjo, kad numatytas finansavimas neužtikrina svarbiausių sektoriaus poreikių. Už projektą balsavo trys komiteto nariai, trys buvo prieš, vienas susilaikė. ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė teigė, kad ministerija papildomai prašė 350 mln. eurų, tačiau skirta tik 9,78 mln. eurų, todėl nepatenkintas poreikis siekia apie 340 mln. eurų. 2027 m. biudžeto projekte visai ŽŪM valdymo sričiai, įskaitant pavaldžias įstaigas ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, numatyta daugiau kaip 1,13 mlrd. eurų, iš kurių 867,7 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos (ES) lėšos. Nors ministerijos finansavimas, palyginti su 2026 m., didėja 0,2 proc., žemės ūkiui tenkanti dalis bendrame valstybės biudžete mažėja ir siekia apie 4 proc. visų asignavimų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad norint vaiko priežiūros atostogų pakeitimus įgyvendinti nuo 2027 m. liepos, papildomai reikėtų 62 mln. eurų. Anot jos, šiuo metu pakeitimų įsigaliojimas numatytas nuo 2028 m., tačiau anksčiau juos įgyvendinti tikimasi jau nuo kitų metų vidurio. Pasak ministrės, sprendimas priklausys nuo to, ar Finansų ministerija skirs papildomą finansavimą, nes rengiant 2027 m. biudžetą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) esą jau gerokai sumažino planuotas išlaidas. I. Ruginienė taip pat tikisi, kad svarstant biudžetą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pavyks išspręsti dalį ministerijos finansavimo klausimų. Ji pabrėžė, kad biudžeto projektas dar gali keistis iki galutinio balsavimo Seime gruodį.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo neeilinę bylą. Joje kasacinius skundus pateikė už bandymą nusipirkti kūdikį nuteista advokatės ir toje pat byloje nuteistas jos sutuoktinis. Kasaciniais skundais pora siekia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jie nuteisti už vaiko pirkimą ar pardavimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla yra nevieša, konkretesnė informacija nėra skelbiama. Posėdyje dalyvavo tik nuteista advokatė, jos sutuoktinis į teismą neatvyko, jam atstovavo teisininkė. Portalas „Delfi“ anksčiau rašė, kad teismas Kauno advokatę ir jos sutuoktinį verslininką, anksčiau kandidatavusį į Seimą, nuteisė už vaiko pirkimą ar pardavimą. Bylos duomenimis, pora prieš keletą metų bandė nusipirkti naujagimį, sudarė neteisėtą sandorį su vaiko tuomet besilaukusia mergina.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Centrinėje Ispanijos dalyje greitasis traukinys rėžėsi į sustojusio kito traukinio galą: nuo bėgių nuvažiavo du vagonai ir žuvo mažiausiai 68 žmonės. Avarija įvyko lygioje vietovėje, apsuptoje alyvmedžių laukų, tarp Urdos ir Los Jebeneso miestelių. Ispanijos transporto ministro Oscaro Puente teigimu, prieš avariją vienam traukiniui buvo nurodyta važiuoti, nors dėl techninio gedimo buvo sustabdytas visų traukinių eismas. Ministras tokį sprendimą pavadino „nepaaiškinamu“. Geležinkelių eismas tarp Madrido, Siudad Realio ir Andalūzijos buvo sustabdytas. Pasak Kastilijos-La Mančos regiono atstovės spaudai Estheros Padillos, vienu traukiniu važiavo 397 keleiviai, o kitu – 147. Tai jau antra didelė traukinių avarija Ispanijoje šiais metais. Sausį Ispanijoje nuo bėgių nuvažiavęs IRYO traukinys rėžėsi į priešinga kryptimi važiavusį RENFE traukinį. Per šią avariją žuvo 45 žmonės. Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pareiškė, kad Ispanijoje bus paskelbtas trijų dienų gedulas.

Po atkaklios kovos Izraelio parlamento rinkimuose nepaaiškėjo aiškus nugalėtojas. Suskaičiavus daugiau kaip 85 proc. balsų, dabartinio ministro pirmininko B. Netanyahu dešiniųjų blokas šiek tiek pirmavo, tačiau vis dar neturėjo daugumai reikalingo mandatų skaičiaus. Tiek ilgiausiai Izraelio istorijoje ministro pirmininko pareigas einantis B. Netanyahu, kurio sąjungininkės yra kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų žydų partijos, tiek plačiam opozicijos blokui vadovaujantis buvęs kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas pareiškė sieksiantys suformuoti kitą vyriausybę. Prognozuojama, kad B. Netanyahu blokas 120 vietų parlamente iškovos 53 mandatus, o G. Eisenkoto vadovaujama opozicija – 48. Galutiniai rezultatai dar gali pasikeisti, tačiau akivaizdu, kad savo pozicijas sustiprino Izraelio arabų partijų sąrašai, kuriems prognozuojama 19 mandatų. Kairiųjų pažiūrų, daugiausia arabų atstovaujamo Jungtinio sąrašo lyderis Yousefas Jabareenas pareiškė, kad Izraelio visuomenė balsavo už naują vadovybę ir kad „visi, norintys pasiūlyti esminę ir tikrą alternatyvą krauju susitepusiai Netanyahu vyriausybei, turės kalbėtis su mumis“. Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas išreiškė viltį, kad pavyks išvengti pakartotinių rinkimų. Jam teks nuspręsti, kuriam kandidatui pavesti formuoti vyriausybę. I. Herzogas paragino partijas išlikti „atviras įvairioms galimybėms“.

Brazilijos prezidento rinkimus pralaimėjęs Flavio Bolsonaro su šeima trečiadienį atskrido į Majamį, pabėgęs iš Brazilijos. Šis netikėtas žingsnis žengtas po dviejų dienų, per kurias F. Bolsonaro atsisakė pripažinti pralaimėjimą Brazilijos prezidentui Luizui Inacio Lulai da Silvai, o vėliau pagrasino sieksiantis anuliuoti rinkimų rezultatus. F. Bolsonaro su žmona ir dviem dukterimis iš Brazilijos pirmiausia pabėgo į Argentiną, o paskui į Ekvadorą, trečiadienį pranešė Argentinos migracijos tarnyba. Dieną prieš tai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija 45-erių senatoriui ir jo šeimai suteikė vizas. JAV prezidentas anksti trečiadienį pareiškė pritariantis F. Bolsonaro atvykimui į JAV ir pavadino jį bei jo šeimą „puikiais žmonėmis“. Brazilijos Aukščiausiasis Teismas dviejose bylose tiria F. Bolsonaro dėl įtariamos korupcijos, pinigų plovimo ir mokesčių vengimo. Tiriami įtarimai, kad F. Bolsonaro naudojosi sporto lažybų bendrove, siekdamas išplauti lėšas, neteisėtai išskaičiuotas iš senjorams mokamų valstybinių pensijų. Kitoje byloje jis kaltinamas priėmęs milijonus dolerių iš reputaciją praradusio bankininko.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). „Valstiečių“ balsavimui dėl biudžeto didelę įtaką turės tolesnė patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos klausimo eiga parlamente, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga. 

„Mes priminėme, kad iki biudžeto priėmimo mums labai svarbu, kad salėje atsidurtų klausimas dėl patariamojo referendumo dėl šeimos klausimų. Tai „valstiečiams“ yra vienas iš esminių klausimų. Ne po to, kaip yra kai kieno bandoma pasakyti gruodį, bet iki. Mums tai irgi bus tam tikras ženklas, kaip turime elgtis, mums tai yra svarbus klausimas“, – žurnalistams Seime teigė A. Veryga. 

„Tai bus vienas iš kriterijų, rodantis, ar „valstiečiai“ yra rimtai vertinami kaip koalicijos partneriai. Mes neprašome koalicijos partnerių balsuoti kažkaip specialiai už referendumą, mes žinome, kad yra nuomonių skirtumai, žinome, kad šiais klausimais esame sutarę nesutarti, bet dirbtinis stabdymas yra tam tikros politinės valios demonstravimas. Norime, kad dirbtinis stabdymas sustotų, kalbu apie Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ir kad būtų rasta išeitis. Buvo žadėta tą padaryti jau praėjusią koalicinę tarybą“, – pridūrė jis. 

Politiko teigimu, jei šis klausimas neatsidurs darbotvarkėje anksčiau už biudžeto projektą, „valstiečiai“ tai vertins bendrame kontekste.

„Tikrai tada negaliu pasakyti, kaip kolegos pasielgs. Kadangi tai yra mums labai, labai svarbus klausimas, jis bus vertinamas bendrame kontekste“, – tikino A. Veryga.

Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį bendru sutarimu nusprendė pradėti tyrimą dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Juliaus Sabatausko veiksmų ir galimo neveikimo svarstant patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos klausimą.

Balandžio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė 63 Seimo narių iniciatyvai dėl patariamojo referendumo, susijusio su Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta šeimos samprata. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo gavęs trijų universitetų – Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto – ekspertines išvadas, tačiau šis klausimas komiteto posėdyje svarstytas dar nebuvo. 

Rugsėjį Seimo nariai kreipėsi į TTK pirmininką J. Sabatauską, ragindami pateikti ekspertines išvadas komiteto nariams, įtraukti klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę ir užtikrinti, kad jis būtų apsvarstytas laiku. Po kreipimosi buvo paskelbti spalio 1 d. numatyti komiteto klausymai, tačiau jų išvakarėse pranešta apie atšaukimą. 

Kreipimesi pabrėžiama, kad tam, jog Seimas galėtų priimti sprendimą dėl patariamojo referendumo paskelbimo, būtinas procedūras reikia užbaigti iki gruodžio 7 d. 

Seime pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.