Londonas, rugsėjo 11 d. (PA Media/dpa-ELTA). Didžiosios Britanijos parlamento nariai atmetė bandymą įteisinti eutanaziją Anglijoje ir Velse.

Penktadienį Bendruomenių rūmuose, per daugiau nei keturias valandas trukusius debatus buvo išklausyta daug aistringų kalbų tiek už, tiek prieš šį įstatymo projektą.

Įstatymo projektas buvo atmestas 16 balsų persvara: 286 nariai balsavo prieš, o 270 – už.

Kai buvo garsiai perskaityti balsavimo rezultatai, nedidelė parlamentarų grupė džiūgavo ir kėlė kumščius, o kiti apsikabino.

Įstatymo projekte buvo siūloma leisti Anglijos ir Velso suaugusiems asmenims, kuriems liko gyventi mažiau nei šeši mėnesiai, kreiptis dėl eutanazijos, jei tam pritartų du gydytojai ir ekspertų komisija.

Ministras pirmininkas Andy Burnhamas balsavime nedalyvavo, nes jau buvo patvirtinęs, kad susilaikys, kad „nepagrįstai nedarytų įtakos diskusijoms“.

Vyriausybė laikėsi neutralios pozicijos, o parlamentarai balsavo pagal savo sąžinę, o ne laikydamiesi partijos linijos.

Leiboristų partijos parlamentarė Lauren Edwards, kuri vėl pateikė šį įstatymo projektą po to, kai anksčiau šiais metais pasibaigė nustatytas svarstymo terminas, anksčiau yra perspėjusi, kad, jei šis įstatymas nebus priimtas, gali praeiti dar vienas dešimtmetis, kol šis klausimas bus sugrąžintas į parlamentą.

L. Edwards teigė, kad šis rezultatas yra „labai nuviliantis“ ir „skaudus“ tiems nepagydomai sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems, kuriems, kaip ji sakė, „buvo suteikta viltis, kai praėjusiais metais Bendruomenių rūmai balsavo už šį įstatymo projektą“.

Prieš įstatymą pasisakantys aktyvistai teigė, kad jame numatytos nepakankamos apsaugos priemonės ir kad dėl to kai kurie labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai gali patirti spaudimą ir pasirinkti eutanaziją, nes jaučiasi esantys našta.

Prieštaravimus išreiškė Anglijos ir Velso katalikų vadovas arkivyskupas Richardas Mothas, pavadinęs įstatymo projektą „iš principo neteisingu“ ir „labai ydingu“, taip pat Anglikonų bažnyčios vadovė Kenterberio arkivyskupė dama Sarah Mullally.

Medicinos koledžai, įskaitant Karališkąjį psichiatrų koledžą, taip pat išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl šio įstatymo projekto, teigdami, kad yra „per daug neatsakytų klausimų dėl psichikos ligomis sergančių žmonių apsaugos“.

Nepagydomai serganti parlamento narė Ashley Dalton, balsavusi prieš įstatymo projektą, įspėjo, kad „dabar ne laikas švęsti“, ir paragino vyriausybę „išspręsti socialinės bei paliatyviosios priežiūros klausimus“.

Penktadienį prie parlamento rinkosi tiek prieš, tiek už įstatymo projektą pasisakantys demonstrantai, norėję pareikšti savo nuomonę šioje diskusijoje.

Vašingtonas, rugsėjo 11 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos niekada nepamirš 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių, ir užsiminė, jog šalis praėjus 25 metams tęsia „karą su teroru“, nes kovoja su Iranu. 

Kalbėdamas Pentagone, nusprendęs nedalyvauti pagrindiniuose Rugsėjo 11-osios minėjimo renginiuose Niujorke, respublikonas D. Trumpas taip pat užsipuolė vidaus „fanatikus“, taip, regis, sukritikuodamas demokratus.

„Šiandien atnaujiname šventą priesaiką, kurią pirmą kartą jų vardu davėme prieš ketvirtį amžiaus. Mes niekada nepamiršime. Štai kodėl kovojame šiandien“, – sakydamas kalbą pareiškė D. Trumpas.

„Mes neturime pasirinkimo. Gali būti tik pergalė. Kovojame sunkiai. Kovojame tam, kad laimėtume“, – pridūrė prezidentas, kurį lydėjo pirmoji ponia Melania Trump.

Vienas iš rugsėjo 11-ąją užgrobtų lėktuvų rėžėsi į Pentagoną Vašingtone, žuvo 184 žmonės, kurių atminimas buvo pagerbtas vienu varpo dūžiu, kai buvo skaitomi jų vardai.

Tačiau prezidentai anksčiau svarbias metines paminėdavo apsilankydami keliose vietose, įskaitant Niujorką, kur per išpuolius prieš Pasaulio prekybos centrą žuvo dauguma iš 2 977 aukų.

D. Trumpas susiejo kovą su „Al Qaeda“, kurią pradėjo jo pirmtakas respublikonas George‘as W. Bushas, su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną, kuris tęsiasi jau septintą mėnesį.

„Šiandien pagerbiame kiekvieną Jungtinių Valstijų kariuomenės narį, kuris dalyvavo „kare prieš terorą“. Tai karas prieš liguistą, siaubingą terorą“, – kalbėjo D. Trumpas.

„Pagerbiame karius, kurie šiuo metu dirba, siekdami užtikrinti, kad pagrindinis pasaulio terorizmo rėmėjas Irano Islamo Respublika niekada neturėtų branduolinio ginklo“, – pažymėjo Baltųjų rūmų šeimininkas.

„Islamo teokratija“

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas taip pat užsipuolė Iraną, kai kreipėsi į ceremonijos Pentagone dalyvius.

„Per pastaruosius šešis mėnesius sutriuškinome aktyviausią terorizmą remiančią valstybę pasaulyje. Mūsų kariai kovojo su islamo teokratija, kuri beveik pusę amžiaus linkėjo mums mirties“, – sakė P. Hegsethas.

Irano karas pateko į aklavietę – Iranas iš esmės išlaiko Hormuzo sąsiaurį savo gniaužtuose, todėl naftos kainos išlieka aukštos, nepaisant sporadiškų susišaudymų su Jungtinėmis Valstijomis.

D. Trumpas taip pat prakalbo apie vidaus politiką, praėjus dienai po respublikonų suvažiavimo prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus, kurio metu D. Trumpas ir viceprezidentas J. D. Vance‘as apkaltino demokratus prijaučiant Rugsėjo 11-osios užpuolikams.

„Praėjus kartai po Rugsėjo 11-osios, taip pat žinome, kad galutinis atsakas į tuos žiaurumus ir galutinė pergalė prieš vykdytojus nebus pasiekta užsienio mūšio lauke“, – dėstė D. Trumpas.

Papasakojęs istoriją apie per išpuolius žuvusį ugniagesį, kurio sūnus tapo JAV karinio jūrų laivyno veteranu, D. Trumpas sakė, kad tai įrodo, jog „galime būti tauta, kurios didvyriai nėra abstrakčios idėjos fanatikai“.

Trečiadienį sakydamas kalbą respublikonų suvažiavime, D. Trumpas pavartojo tą patį terminą: „Atiduodami savo balsą šiuose rinkimuose, galite pasakyti šiems kraštutinės kairės bepročiams ir fanatikams, kad Amerika neparduodama nei jiems, nei kam nors kitam.“

Respublikonai suvažiavimo metu nuolat žėrė kritiką kairiųjų pažiūrų demokratų kandidatui į Senatą Abdului El Sayedui dėl jo ankstesnių įrašų socialiniuose tinkluose apie Rugsėjo 11-ąją.

Naujasis Delis, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi penktadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti derybas dėl karo užbaigimo Ukrainoje, kai abu lyderiai susitiko Naujajame Delyje prieš BRICS viršūnių susitikimą.

Kaip teigiama Indijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, N. Modi sakė V. Putinui, kad tinkamas būdas spręsti konfliktus yra dialogas ir diplomatija. Jis pažymėjo, kad Indija yra pasirengusi remti taikos pastangas.

Dvišalės derybos vyko prieš šeštadienį prasidėsiantį dviejų dienų BRICS valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą.

Darbotvarkėje yra ir karas Ukrainoje, nes Indijos užsienio reikalų ministerijos pranešime kalbama apie konfliktus „Juodosios jūros regione“.

Indija yra viena iš pagrindinių Rusijos naftos ir grūdų pirkėjų. Bet Rusijos ir Ukrainos smūgiai sutrikdė laivybą Juodojoje jūroje ir tai sukėlė problemų Indijai, kurios jūreiviai nukentėjo per dronų atakas.

Naujasis Delis, palaikantis glaudžius ryšius tiek su Vakarų partneriais, tiek su Maskva, nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, laikosi iš esmės pragmatiškos pozicijos šio karo atžvilgiu. 

Tačiau rugpjūčio pabaigoje susitikime Kirgizijoje N. Modi sugriežtino retoriką, prieš kameras ragindamas V. Putiną nutraukti karo veiksmus. Reikia pasukti keliu nuo begalinio karo link karo galo, tada sakė jis, o V. Putinas atsakė, kad Rusija jau eina tuo keliu.

Kiek tiesmuki buvo N. Modi žodžiai šį kartą, per susitikimą Naujajame Delyje, lieka neaišku.

V. Putino užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas patvirtino, kad buvo aptariama Ukrainos tema, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Indijos žiniasklaida nepaskelbė jokio vaizdo įrašo su N. Modi pastabomis.

Indijos pareiškime teigiama, kad N. Modi ir V. Putinas susitarė stiprinti ypatingą strateginę abiejų šalių partnerystę. Jie pažymėjo, kad bendradarbiavimas ir toliau sparčiai auga.

BRICS – tai pirmųjų penkių narių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos – pirmųjų raidžių santrumpa.

Ši organizacija susikūrė kaip atsvara Vakarams ir nuo to laiko išsiplėtė, įtraukdama Iraną, Egiptą, Etiopiją, Jungtinius Arabų Emyratus bei Indoneziją.

Naujajame Delyje vyksiančiame viršūnių susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama prekybai, technologijoms ir regioniniams konfliktams. Tarp dalyvaujančių lyderių yra ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.

Našvilis, Teksasas, rugsėjo 11 d. (AFP-ELTA). Pagrindinis oro uostas Našvilyje, Tenesio valstijoje – kantri muzikos tėvynėje – bus pervadintas vienos iš ryškiausių šios muzikos žvaigždžių, praėjusį mėnesį mirusios dainininkės Dolly Parton, garbei.

Penktadienį Našvilio miesto oro uostų administracija (MNAA) 6 balsais prieš 0 nusprendė pagerbti kantri muzikos legendą, pakeičiant Našvilio tarptautinio oro uosto pavadinimą.

„Nors galutinis pavadinimas dar nėra patvirtintas, mes glaudžiai bendradarbiaujame su atitinkamomis šalimis, kad apgalvotai nuspręstume, kaip į tai įtraukti Dolly Parton vardą ir kūrybinį palikimą“, – teigiama MNAA pranešime.

D. Parton mirė rugpjūčio 25 d., sulaukusi 80 metų, po trumpos kovos su vėžiu.

Brazilija, rugsėjo 11 d. (AFP-ELTA).  Brazilijos prezidento posto siekiančio Flavio Bolsonaro rinkimų kampaniją penktadienį sukrėtė atskleista žinia, kad, likus vos kelioms savaitėms iki rinkimų, jo atžvilgiu vyksta tyrimas dėl įtariamos korupcijos ir pinigų plovimo.

F. Bolsonaro, buvusio kraštutinės dešinės lyderio Jairo Bolsonaro sūnus, spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose varžysis su dabartiniu kairiųjų pažiūrų šalies prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva.

Kaip rodo neseniai paskelbtas teismo dokumentas, policija nuo liepos mėnesio vykdo tyrimą dėl F. Bolsonaro.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas leido pradėti tyrimą dėl galimų F. Bolsonaro nusikaltimų, susijusių su būsimo filmo apie jo tėvą finansavimu, nurodoma teismo dokumente.

Brazilijos policija ketvirtadienį surengė dešimtis reidų dėl įtariamo viešųjų lėšų pasisavinimo, kurį įvykdė bendrovė, kūrusi biografinį filmą, šlovinantį J. Bolsonaro ir jo gyvenimą.

Filmas „Dark Horse“, kuriame J. Bolsonaro vaidmenį atlieka amerikiečių aktorius Jimas Caviezelis, atsidūrė dėmesio centre dėl vis besiplečiančio korupcijos skandalo, kuris temdo rinkimus.

Brazilijos rinkėjai spalio 4 d. eis į rinkimus smarkiai susiskaldę ir išgyvenantys varginantį „mes tai jau matėme“ jausmą, kai Lula susirungs su F. Bolsonaro.

45 metų senatorius F. Bolsonaro buvo įtrauktas į rinkimų varžybas po to, kai jo tėvas buvo įkalintas už bandymą surengti perversmą, pralaimėjęs Lulai 2022 m. rinkimuose.

Jis save pristato kaip „nuosaikesnę“ savo radikalaus tėvo versiją.

Įtempta kova

Flavio žada „išgelbėti“ Braziliją nuo korupcijos, nusikalstamumo, aukštų maisto kainų ir sparčiai augančios valstybės skolos. Jo kalbose nuolat girdėti nuorodos į „Dievą, tėvynę, šeimą ir laisvę“.

Jis taip pat pažadėjo griežtai kovoti su nusikalstamumu, kuris, kaip rodo apklausos, yra didžiausias rinkėjų rūpestis.

Nors Lula žada teikti prioritetą kovai su organizuotu nusikalstamumu, Flavio apkaltino dabartinį prezidentą, kad šis nepakankamai rimtai vertina smurtą.

F. Bolsonaro bando sutrukdyti Lulai laimėti ketvirtąją kadenciją.

F. Bolsonaro rinkimų kampaniją sukrėtė atskleistos aplinkybės, kad jis kreipėsi į liūdnai pagarsėjusį, sukčiavimu kaltinamą bankininką Danielį Vorcaro – žlugusio privataus banko „Banco Master“ vadovą – dėl pinigų, kurie, pasak F. Bolsonaro, buvo skirti filmui „Dark Horse“ finansuoti.

Policijos šaltinis sakė AFP, kad ketvirtadienio reidų taikiniais tapo filmą prodiusavusios bendrovės vadovė Karina Gama, ir F. Bolsonaro palaikantis Kongreso narys, įrašytas kaip filmo vykdomasis prodiuseris, Mario Friasas. Šiems dviem asmenims uždrausta išvykti iš Brazilijos, kol nebus baigtas tyrimas.

M. Friasas pareiškė esąs nekaltas ir pavadino tyrimą „dūmų uždanga“.

Policijos pareigūnai teigė, kad pinigai buvo paimti iš parlamentinių lėšų, skirtų įstatymų leidėjams finansuoti specialius projektus, paprastai vykdomus jų rinkiminėse apygardose.

F. Bolsonaro griežtai pasmerkė tyrimą ir pavadino „bandymu politiškai kištis“ į rinkimų kampaniją dėl to, ką jis vadina savo pranašumu prieš Lulą apklausose.

Artėjant pirmajam rinkimų turui spalio 4-ąją, abu kandidatai nuomonių apklausose vertinami maždaug vienodai. Jei, kaip tikimasi, niekas nesurinks absoliučios daugumos, spalio 25 d. vyks antrasis rinkimų turas.

Vilnius, rugsėjo 11 d. (ELTA). Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, jog jo partija nesutinka su Finansų ministerijos siūlymu keisti mokesčio loterijas organizuojančiam verslui tvarką.

Kaip skelbė ELTA, ministerija registravo projektą, kuriame dabar taikomą 18 proc. tarifą numatoma išskaidyti – 10 proc. mokesčio skirti į biudžetą, dar 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams.

V. Sinkevičius sako sunkiai galintis patikėti, jog toks siūlymas teikiamas dabar ir teigia, jog jis atrodo keistai.

„Gal penktadienis kaltas – panašu, kad Finansų ministerija supainiojo prioritetus – dabar tikrai ne metas mažinti loterijų verslo mokestinę naštą. Sunku patikėti, kad būtent dabar ministerijos prioritetų sąraše atsirado mokestinės lengvatos loterijų verslui. Siūlymas faktiškai mažinti į valstybės biudžetą sumokamą loterijų verslo mokestį šiandien skamba mažų mažiausiai keistai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikas.

„Jokio mokesčių mažinimo loterijų verslui nepalaikysime. Jei Finansų ministerija norėtų kalbėti apie tarifo didinimą, pavyzdžiui, iki 25 proc. – tuomet galime diskutuoti“, – pabrėžė jis.

Anot jo, valstybė šiuo metu turi aiškius prioritetus: šeimos paketą, gynybos finansavimą, statutinių pareigūnų ir slaugių atlyginimus bei energetikos infrastruktūros apsaugą.

„Tokiomis aplinkybėmis loterijų verslas tikrai negali atsidurti eilės priekyje prašant mokestinių lengvatų. Nevyriausybinių organizacijų finansavimas yra svarbus, tačiau jo negalima paversti priedanga mažesnėms valstybės biudžeto pajamoms iš loterijų verslo“, – teigė V. Sinkevičius.

„Jeigu jau atidarome Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą – kalbėkime ne apie mažinimą, o apie didesnį šio verslo indėlį į valstybės biudžetą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tokiam mokesčio mažinimui nepritars“, – pakartojo partijos lyderis.

Finansų viceministras Januš Kizenevič anksčiau Eltai nurodė, jog bendros mokestinės naštos loterijų organizatoriams keisti projekte nenumatoma – jie turėtų mokėti tuos pačius 18 proc. nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės.

Kaip teigiama projekte, jei minėti pakeitimai būtų priimti, biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų – ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į loterijų organizatorių praėjusių metų veiklos rodiklius.

Aiškindama siūlymą, ministerija teigia – loterijų veikla yra susijusi su plačiosios visuomenės dalyvavimu, todėl reikalinga tvarka, kuri užtikrintų, kad dalis pajamų būtų tiesiogiai naudojama visuomenės gerovei kurti.

ELTA primena, jog politikai ne kartą siūlė keisti azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo tvarką, didinant tarifus – Seime jau anksčiau priimti tai numatantys pakeitimai, buvo ir iniciatyvų įvesti papildomą progresinį lošimų apmokestinimą.

Visgi Vyriausybė jau išsakė nuomonę, kad dabar tokia našta sektoriui būtų per didelė.

Šiuo metu, organizuojant stalo lošimus, bingą, totalizatorių lažybas ir nuotolinius bei lošimus automatais, gautų įplaukų sumai taikomas 22 proc. tarifas, skaičiuojant atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus.

Pernai tuometiniams valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių reformą, svarstyta įvesti naujus aplinkosaugos ir azartinių lošimų mokesčius, tačiau galutiniame variante, kurį priėmė Seimas, šių siūlymų nebuvo.

Varšuva, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Penktadienį Lenkijoje vėlavo beveik visi tolimojo susisiekimo traukiniai – eismą sulėtino mašinistai, protestuodami dėl didesnio saugumo pervažose po šios savaitės pradžioje įvykusios mirtinos avarijos.

Trečiadienį nesaugomoje geležinkelio pervažoje tarpmiestiniui traukiniui susidūrus su sunkvežimiu, žuvo moteris. Per šį incidentą, įvykusį maždaug už 125 kilometrų į pietvakarius nuo Varšuvos, dar 10 žmonių buvo sužeista.

Reaguodama į avariją, traukinių mašinistų profsąjunga paragino savo narius penktadienį nuo vidurnakčio iki vidurdienio kiekvienoje pervažoje sulėtinti greitį iki 20 km/h, taip reikalaujant pagerinti geležinkelių saugumą.

Daugybė geležinkelio pervažų Lenkijoje yra nesaugomos, taip pat ir pagrindinėse linijose. Pasak traukinių mašinistų profsąjungos, praėjusiais metais pervažose įvyko apie 180 avarijų.

Geležinkelių operatoriaus PKP duomenimis, penktadienio rytą apie 90 proc. tolimojo susisiekimo traukinių vidutiniškai vėlavo 30 minučių. Nors operatorius nesiejo vėlavimų su protestu, Lenkijos traukiniai vėluoja nedažnai.

Traukinių mašinistai akciją baigė vidurdienį, tačiau geležinkelių vadovas Piotras Wyborskis sakė manantis, kad vėlavimai gali tęstis ir vakare.

Profsąjungos lyderis Leszekas Mietekas teigė, kad protestas, kurį jis pavadino „desperacijos aktu“, sėkmingai atkreipė politikų dėmesį į šią problemą. Profsąjunga spalio 2 d. susitiks su infrastruktūros ministerijos pareigūnais ir ieškos sprendimų, pridūrė jis.

Tuo metu geležinkelių operatorius paskelbė, kad svarstys galimybę imtis teisinių veiksmų prieš organizacijas ir asmenis, atsakingus už bet kokius traukinių eismo trikdžius. 

Vilnius, rugsėjo 11 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 11 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Ketvirtadienį asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas pranešė pasitraukiantis iš pareigų. 

Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas eiliniu Maskvos gąsdinimu pavadino Vladimiro Putino atstovo spaudai žodžius, kad leidusi savo teritorijoje dislokuoti sąjungininkų branduolinius ginklus Lietuva atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje.

Tarp svarbiausių dienos ekonominių įvykių – pranešimas apie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) valdybos pasitraukimą bei naujausios Finansų ministerijos ekonominės prognozės.

Užsienio aktualijose – 25-ųjų Rugsėjo 11-osios išpuolių metinių minėjimas Niujorke, Jemeno husių sukilėlių puolimas Raudonosios jūros regione ir užsitikrinta Bab al Mandebo sąsiaurio kontrolė, patvirtinta ES parama Ukrainos oro gynybos raketoms bei Honkongo teismo skirta laisvės atėmimo bausmė Tienanmeno žudynių minėjimo organizatoriams.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija „atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje“, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti savo teritorijoje branduolinius ginklus. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tokį pareiškimą pavadino eiliniu Maskvos gąsdinimu ir provokacija, neturinčiu nieko bendro su realybe. Jis pažymėjo, kad Lietuva, kaip ir visos kitos NATO valstybės, jau yra Rusijos taikinyje. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija aplink Lietuvą jau yra dislokavusi taktinius branduolinius ginklus.

Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentas Mindaugas Balčiūnas pranešė pasitraukiantis iš pareigų. Jo teigimu, priimti tokį sprendimą paskatino viešojoje erdvėje kilusi įtampa tiek jo paties, tiek bendros Lietuvos krepšinio situacijos atžvilgiu. Kaip naujienų portalui „15min“ teigė asociacijos generalinis sekretorius Dominykas Domarkas, M. Balčiūno pareigas nuo pirmadienio laikinai bus siūloma perimti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentui Remigijui Milašiui. Šią savaitę viešojoje erdvėje M. Balčiūnas sulaukė kritikos po to, kai trečiadienį LRT televizijos laidoje „Ne taip paprasta“ atsisakė diskutuoti su „Basketnews“ direktoriumi Jonu Miklovu. Žurnalistės paklaustas, kodėl nenorėjo, jog minėtas asmuo dalyvautų diskusijoje, M. Balčiūnas teigė norėjęs „gilios, racionalios ir konstruktyvios diskusijos“. 

Seime įregistruotas siūlymas kompiuteriniuose žaidimuose uždrausti atsitiktinio turinio pirkimus nepilnamečiams bei įpareigoti jų pardavėjus patikimai tikrinti pirkėjo amžių. Tai numatančias Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas pateikė opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) frakcijos nariai Mindaugas Lingė ir Daiva Ulbinaitė. Jomis siūloma įtvirtinti mokamo atsitiktinio atlygio mechanizmo (angl. loot boxes) sąvoką ir priskirti tokių mechanizmų naudojimą kompiuteriniuose žaidimuose neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai. Konservatoriai taip pat siūlo griežčiau tikrinti tokių žaidimų vartotojų amžių. Į įstatymą jie siūlo įrašyti, kad techninės priemonės, skirtos vartotojų amžiui patikrinti, negali apsiriboti vien naudotojo paties deklaruojamais amžiaus duomenimis.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc. – kiek lėčiau nei kovą prognozuoti 3,1 proc. Vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 5 proc., ją reikšmingai didins išaugusios energijos žaliavų kainos. Nedarbo lygis, ministerijos vertinimu, šiemet sumažės iki 6,8 proc., o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augs 9,4 proc. Kitąmet BVP augimas turėtų siekti 2,9 proc., o 2027 m. sulėtėti iki 2,2 proc. Infliacija 2027-aisiais turėtų mažėti iki 3,3 proc. Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet augs 4,5 proc., o realus prekių ir paslaugų eksportas – 4,1 proc. Pagrindinėmis rizikomis ekonomikai įvardijamos aukštos energijos kainos, geopolitiniai konfliktai, silpnesnė išorės paklausa ir neapibrėžtumas tarptautinėje prekyboje.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) valdyba pranešė atsistatydinanti nuo rugsėjo 30 d., nors jos kadencija turėjo tęstis iki 2027 m. vasario. Valdybos pirmininko Nerijaus Datkūno teigimu, nariai traukiasi siekdami sudaryti galimybę naujai valdybai pritraukti daugiau į elektros tinklo atsparumą ir veiklos tęstinumą orientuotų kompetencijų bei sumažinti aplink bendrovę tvyrančią įtampą. „Ignitis grupė“ nedelsiant inicijuos naujos ESO valdybos atranką. Rugsėjo 30-oji taip pat bus paskutinė ESO vadovo Renaldo Radvilos darbo diena – jo atsistatydinimo prašymą valdyba patenkino ketvirtadienį. Nuo spalio 1 d. bendrovei laikinai vadovaus finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. ESO vadovybės pokyčiai vyksta po rugpjūčio 22 d. audros, kai elektros tiekimo atkūrimas daliai klientų užtruko kelias savaites.

Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos pasitraukimą, teigė, kad vien vadovo pakeitimas situacijos iš esmės nekeičia – anot jo, turi keistis visa ESO valdančios „Ignitis grupės“ korporacinė kultūra, kad po rugpjūčio audros būtų padarytos konkrečios išvados. Šalies vadovas pažymėjo, kad po 2024 m. audros taip pat žadėta geriau pasiruošti ateities stichijoms, tačiau šiemet problemos pasikartojo, todėl dabar turi būti didinamas generatorių skaičius, spartinamas elektros linijų kabeliavimas ir stiprinami ESO pajėgumai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu sakė manantis, kad R. Radvila objektyviai įvertino savo atsakomybę, o valstybei dabar svarbiausia rasti naują vadovą, kuris imtųsi neatidėliotinų tinklo atsparumo didinimo darbų. Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė kritikavo, jos vertinimu, pernelyg anksti politikų pasirinktą poziciją dėl bendrovės ir jos vadovo kaltės. Jos manymu, R. Radvilos atsakomybė už įmonės veiklą neabejotina, tačiau šį klausimą turėjo svarstyti bendrovės valdyba, o „galvų kapojimas“ problemą išsprendžia tik trumpam. Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas taip pat ragino atsakymų ieškoti ne ESO vadovo kėdėje, bet vertinti ankstesnius bendrovės ir „Ignitis grupės“ sprendimus dėl elektros linijų kabeliavimo. Pasak jo, 2018 m. rengtoje strategijoje buvo siūlyta iki 2024 m. sukabeliuoti visas 10 kV oro linijas miškuose, tačiau ši nuostata vėliau buvo pašalinta.

Iš ESO vadovo pareigų pasitraukiantis Renaldas Radvila atsiprašė gyventojų, kuriems po rugpjūčio 22-osios audros elektros tiekimo teko laukti pernelyg ilgai, ir teigė besitikintis, kad jo atsistatydinimas netaps priežastimi „užversti puslapį“ iki kitos audros. Anot jo, pasitraukus vadovui savaime nebus sukabeliuoti tūkstančiai kilometrų elektros linijų, sandėliai neužsipildys generatoriais ir neišnyks kitos tinklo problemos, todėl turi būti numatyti konkretūs darbai, terminai ir atsakingi asmenys. R. Radvila pripažino, kad po audros daliai gyventojų teko laukti ne tik elektros, bet ir aiškaus atsakymo, kada ji bus atkurta, o bendrovės prognozės keitėsi. ESO jis vadovavo nuo 2022 m. lapkričio, o jo paskutinė darbo diena bus rugsėjo 30-oji. Rugpjūčio 22 d. audros piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o dėl stichijos padarinių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

G. Nausėdos teigimu, augant energijos ir degalų kainoms valstybė turi padėti verslui, tačiau degalų akcizo mažinimo reikėtų imtis tik situacijai tapus kritinei. Prezidentas parlamentui yra pateikęs siūlymą, kuris sudarytų galimybę didesnėms pramonės įmonėms laikinai iki 30 proc. sumažinti valstybės reguliuojamą elektros kainos dalį, o susidariusią nepriemoką vėliau grąžinti valstybei – mokėjimas būtų atidedamas penkeriems metams, o skolą reikėtų grąžinti ne ilgiau kaip per septynerius metus, iki 2038-ųjų. Taip pat yra įregistruotas siūlymas, kuris sudarytų galimybę nustatyti maksimalias degalų kainas. G. Nausėdos teigimu, akcizo mažinimas reikštų reikšmingus biudžeto pajamų praradimus, todėl tokia priemonė turėtų būti taikoma tik nelikus kitų sprendimų. Energetikos ministerija yra nurodžiusi, kad siūlys įstatyme numatyti mechanizmą laikinam akcizo mažinimui, o Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kaip galimą kriterijų įvardija bent penkias darbo dienas iš eilės besilaikančią 2,20 euro už litrą ar didesnę vidutinę dyzelino kainą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau taip pat teigė, kad Vyriausybė galėtų imtis priemonių, jeigu pasaulinė naftos kaina ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.

Prasidėjus Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijai, G. Nausėda teigė tikintis, kad uostas palaipsniui taps tokiu objektu, apie kokį Lietuvoje buvo svajota dar prieš šimtmetį, kuris turės ne tik pramoginę, bet ir pramoninę bei gynybinę reikšmę. Pasak šalies vadovo, Lietuva gali sau leisti turėti du jūrų uostus, o Šventosios objektas galėtų būti naudojamas pramoniniams, karo ir pramoginiams laivams. Birželį Palangos miesto savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė 38,23 mln. eurų vertės Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos rangos darbų sutartį. Per 24 mėnesius numatoma pastatyti 647,5 metro ilgio pietinį ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molus bei kitą pagrindinę uosto infrastruktūrą. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir Palangos savivaldybės lėšomis. Valstybės indėlis, premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, siekia beveik 18 mln. eurų.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Kėdainių rajone įvyko masinė avarija, kurioje nukentėjo ir į ligoninę pateko penki žmonės. Ties Būdų kaimu vilkikas „Sciania“ atsitrenkė į prieš šviesoforą sustojusį automobilį „VW Golf“. Pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į priešais sustojusį automobilį BMW, o šis trenkėsi į „JEEP Grand Cherokee“. Šis automobilis atsitrenkė į prieš jį stovėjusį „Mercedes-Benz“. Penki automobiliuose buvę žmonės dėl įvairių kūno sužalojimų pristatyti į ligoninę Kaune. Nukentėję asmenys – Estijos piliečiai, avarijoje taip pat sužalotas ir automobilyje buvęs šuo. Pirminiais duomenimis, vilkikas į automobilius galėjo atsitrenkti dėl stabdžių sistemos gedimo.

Prokuroras prorusišką aktyvistę Eriką Švenčionienę siūlo pripažinti kalta dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir skirti jai realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kartu su E. Švenčioniene toje pačioje byloje teisiamam Kazimierui Juraičiui valstybės kaltintojas Redas Savickas siūlo skirti pusantrų metų kalėjimo. Buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui tuo metu, anot prokuroro, turėtų būti skirta 15 tūkst. eurų bauda. E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, kaltinamieji  2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą. E. Švenčionienei taip pat pateikti kaltinimai dėl SSRS nusikaltimų neigimo, ši nusikalstama veika inkriminuojama ir V. Ivanovui. Pastarieji kaltinamieji, bylos duomenimis, 2023 m. pradžioje dalyvavo TV laidoje, kurioje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV mini 25-ąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines. Niujorke surengtoje ceremonijoje viceprezidentas J. D. Vance'as ir keturi gyvi JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmtakai respublikonas George'as W. Bushas, kuris per išpuolius ėjo prezidento pareigas, bei demokratai Joe Bidenas, Barackas Obama ir Billas Clintonas rinkosi prie memorialo „Ground Zero“, Žemutiniame Manhatane. Ceremonija prasidėjo šiek tiek po 8.40 val. vietos (15.40 val. Lietuvos) laiku ir buvo sumanyta kaip apolitiška – kalbų niekas nesakė. D. Trumpas žengė neįprastą žingsnį ir pagarbą atidavė Pentagone, užuot dalyvavęs renginyje Niujorke. Beveik visiškai giedrą 2001 m. rudens dieną 19 „Al Qaeda“ grupuotės narių užgrobė keturis lėktuvus. Du laineriai rėžėsi į  110 aukštų Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, kurie sugriuvo. Trečias lėktuvas rėžėsi į Pentagoną, o ketvirtasis, kuris, kaip manoma, turėjo būti nukreiptas į Kongresą arba Baltuosius rūmus, sudužo lauke netoli Šanksvilio (Pensilvanijos valstija), nes keleiviai pasipriešino užgrobėjams. Be 2 977 žuvusiųjų rugsėjo 11-ąją, dar daugiau nei 9,4 tūkst. žmonių mirė nuo ligų, susijusių su tos dienos įvykiais. Prieš ceremoniją virš Niujorko uosto buvo surengtas dronų šou su 2 977 švieselėmis – po vieną visiems per išpuolius žuvusiems žmonėms.

Jemeno husių sukilėliai užėmė svarbų Raudonosios jūros uostamiestį Muchą ir paskutines salas Bab el Mandebo sąsiauryje: Majuno, Didįjį Chanišą ir Mažąjį Chanišą. Husiai ketvirtadienį pradėjo didelio masto puolimą prieš Saudo Arabijos remiamas Jemeno vyriausybės pajėgas Bab al Mandebo sąsiaurio rajone ir užsitikrino šios gyvybiškai svarbios Saudo Arabijos naftos eksporto arterijos kontrolę. Husių politinio biuro narys Hazemas al Assadas penktadienį žiniasklaidai sakė, kad „nėra pagrindo tarptautiniam susirūpinimui“ dėl laisvos laivybos per sąsiaurį. Šis vandens kelias, jungiantis Aziją su Europa per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą, įgijo didesnę svarbą kaip tranzito maršrutas nuo tada, kai prasidėjo platesnio masto karas Artimuosiuose Rytuose, kurio metu Iranas užblokavo Hormuzo sąsiaurį. Irano remiami husiai, kurie jau ne vienerius metus kontroliuoja didelę dalį šiaurinio Jemeno, per pastarosios savaitės kovas iškovojo vieną pergalę po kitos. Per šias kovas žuvo šimtai žmonių.

Europos Komisija (EK) patvirtino naują 6,1 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, į kurį įtrauktas oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų PAC-3 perimančiųjų raketų pirkimas. Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Briuselyje pranešė už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius. Jis pabrėžė, kad šis sprendimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti Ukrainos kariuomenės kovinį pajėgumą ir apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo Rusijos atakų. A. Kubiliaus teigimu, sprendimas leis Ukrainai skubiai spręsti tiksliųjų ginklų ir oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų trūkumo problemą, taikant išimtis iš bendrųjų viešųjų pirkimų taisyklių. Jis pabrėžė, kad šiuo metu lemiamas veiksnys yra pristatymo greitis, o ES ir Ukrainos partnerystė turėtų užtikrinti stabilų mūšio laukui reikalingos ginkluotės tiekimą.

Honkongo teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes trims aktyvistams, padėjusiems suorganizuoti kasmetinį minėjimą, skirtą 1989 m. žudynėms Pekino Tienanmeno aikštėje atminti. Remiantis teismo sprendimu, Lee Cheuk-yanui skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, o Chow Hang-tung – septynerių metų ir trijų mėnesių bausmė. Rugpjūčio pabaigoje vyriausybės paskirti teisėjai pripažino šiuos du asmenis ir jų organizaciją kaltais dėl kurstymo nuversti valdžią nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. rugsėjo. Pasak teismo, grupė reikalavo nutraukti „vienos partijos diktatūrą“ ir taip kurstė abejones dėl Kinijos komunistų partijos valdymo teisėtumo. Abu aktyvistai kaltinimus neigė. Trečiajam kaltinamajam, Albertui Ho, skirta penkerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Stebėtojai teismo procesą įvertino kaip dar vieną įrodymą, kad saviraiškos laisvės Honkonge mažėja.

Teheranas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Irano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad pirmadienį Omane rengia derybas su Persijos įlankos valstybėmis; jose bus aptariamas  strateginis Hormuzo sąsiauris, kurį islamo respublika užblokavo prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose.

Pasak naujienų portalo „Iran Nuances“, pirmadienio derybose turėtų dalyvauti Irano, Irako, Omano, Kuveito, Bahreino, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrai.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi ir jo kolega iš Omano Badras al Busaidis informuos vyriausybių atstovus apie savo dvišalių derybų pasiekimus, sakoma pranešime.

Abi šalys jau ne vieną savaitę derasi dėl mechanizmo, kuris reguliuotų laivybą sąsiauriu – svarbiausiu vandens keliu pasaulinei naftos, dujų ir trąšų prekybai. Irano vadovybei Hormuzo sąsiauris tapo svarbiu svertu konflikte su JAV.

Netrukus po karo pradžios vasario pabaigoje Iranas, grasindamas ir atakuodamas laivus, iš esmės užblokavo eismą per sąsiaurį. 

Prieš karą sąsiauris buvo atviras laivybai. Savo ruožtu JAV karinis jūrų laivynas įvedė jūrinę Irano uostų blokadą.

Iranas reikalauja iš JAV vyriausybės nuolaidų pagal birželio mėnesį pasirašytame preliminariajame susitarime (Islamabado memorandume) numatytas sąlygas. 

Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia daryti spaudimą Iranui per „ekonominį karą“. 

Hormuzo sąsiauryje tęsiasi susišaudymai tarp JAV ir Irano.

Sąsiauryje atsiradusi naftos dėmė per vieną dieną padidėjo maždaug dvigubai, teigė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“, pridurdama, kad tarša galėjo atsirasti iš tanklaivio, kurį neseniai atakavo JAV.

Palydovinės nuotraukos rodo, kad rugsėjo 10 d. naftos dėmė rytinėje sąsiaurio pusėje apėmė apie 400 kv. kilometrų plotą, teigė „Greenpeace“.

Oslas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Praėjus vos dviem savaitėms po savo brolio karaliaus Haraldo V mirties, būdama 94-erių mirė Norvegijos princesė Astrid, penktadienį pranešė karališkoji šeima.

„Teta Astrid buvo svarbi atrama karaliui Haraldui ir mums visiems šeimoje“, – pareiškė karalius Hokonas VIII, kurį cituoja Norvegijos karališkieji rūmai.

„Daug ko iš jos išmokome, ir ji nebijojo sakyti to, ką galvoja. Jos mirtis mums yra didelė netektis. Mes jos pasiilgsime“, – sakoma jo pranešime.

Princesė Astrid mirė penktadienį, praėjus vos dviem dienoms po to, kai dalyvavo savo brolio valstybinėse laidotuvėse. Haraldas rugpjūčio pabaigoje mirė ligoninėje.

Po Astrid mirties vėliava ant Oslo karališkųjų rūmų balkono vėl buvo nuleista iki pusės stiebo.

„Ji buvo labai ištikima ir visada vykdė savo pareigas su atsidavimu, dėmesingumu ir užkrečiančiai geru humoro jausmu“, – teigė Hokonas.

Princesės Astrid sveikata jau kurį laiką buvo prasta. Gegužės mėnesį jai buvo įstatytas laikinas širdies stimuliatorius, tačiau ji ir toliau vykdė karališkąsias pareigas.