(papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Pirmadienį sostinės Katedros aikštėje pradėta pirmoji Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko inicijuota parašų rinkimo akcija, kuria, savivaldybės administracijos teigimu, siekiama paskatinti Lietuvos imigracijos politiką stiprinančius sprendimus.

„Pasiūlymas yra labai paprastas: kai mes kalbame apie migrantus ir apie pirmojo termino laikinai gyventi ir dirbti čia pabaigą – tiems žmonėms, kurie norėtų prasitęsti savo leidimus gyventi ir likti čia ilgesniam laikui, turėtų atsirasti naujas, dabar neegzistuojantis reikalavimas – mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu“, –pirmadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.

Jo teigimu, šia iniciatyva siekiama ne tik surinkti kuo daugiau savivaldybės planą palaikančiųjų parašų, bet parodyti, jog imigracijos klausimai rūpi gyventojams. 

„Nėra savaime tikslas surinkti kuo daugiau parašų (…). Aš manau, kad tikslas yra parodyti, kad žmonėms rūpi, kad ta iniciatyva yra pirmiausia kilusi iš žmonių nuogąstavimų, iš žmonių noro kalbėti šita tema ir pribrendusio poreikio keisti įstatymų bazę“, – akcentavo Vilniaus miesto savivaldybės vadovas. 

Skelbiama, jog visą gegužės mėnesį bus organizuojamas parašų rinkimas skirtingose Vilniaus vietose. Parašai bus renkami tiek gyvai, tiek internetu. Šiuo metu sostinės savivaldybės paskelbtą peticiją pasirašė 40 asmenų. 

„Didėjant užsieniečių bendruomenei, vis svarbesniu klausimu tampa valstybinės kalbos vartojimas. Nors visavertis gyvenimas Vilniuje pirmiausia prasideda būtent nuo jos, lietuvių kalbos mokėjimo lygis tarp užsieniečių vis dar nėra pakankamas“, – rašoma peticijoje. 

Neigia, kad akcija susijusi su artėjančiais savivaldos rinkimais

V. Benkunsko administracijos politika dėl migracijos išryškėjo likus metams iki savivaldos rinkimų. Vis dėlto, pats meras neigia, jog šie dalykai yra susiję.

„Galima manipuliuoti, galima kaltinti rinkimais, bet šiuo atveju tai yra didelė problema, didelė aktualija, kurią matome iš sociologinių apklausų ir aš stengiuosi atliepti tą lūkestį, kokį turi vilniečiai. O visa kita yra triukšmas, fonas“, – sakė jis.

„Šiandien aš dar niekur nekandidatuoju, aš einu Vilniaus miesto mero pareigas atstovaudamas Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionius demokratus“, – pridūrė sostinės vadovas.

Jis teigė, jog atėjus laikui, praneš apie savo sprendimą dėl kandidatavimo antrai kadencijai į merus.

„Kadencija yra ketveri metai ir jie nėra niekaip skirtingi. Ar pirmi, ar ketvirti – jie yra vienodi. Mano darbas yra nuo pirmos iki paskutinės dienos. Nepriimu šito argumento, kad čia kažkokie rinkimai yra. Gal kažkam rinkimai prasidėjo, bet man rinkimai mažiausiai rūpi“, – akcentavo V. Benkunskas.

Kritikuoja VRM: bandoma apsimesti, kad niekas nevyksta

Parašų rinkimo akcija pradėta priešais Vidaus reikalų ministeriją (VRM). V. Benkunskas teigė, jog pastarąjį mėnesį bandė prisibelsti į ministerijos duris ir pasikalbėti su ministru Vladislavu Kondratovičiumi dėl migracijos politikos peržiūrėjimo. 

„(Norėjome – ELTA) pasiūlyti konstruktyvų dalyką – peržiūrėti mūsų teisinę bazę, kaip mes reglamentuojame migracijos politiką, laikinų leidimų pratęsimą ir kokius teisinius reikalavimus keliame žmonėms, kurie čia nori atvykti ilgesniam laikui“, – sakė jis.

„Nepavyko gauti kažkokio pozityvaus atsakymo iš ministerijos. Jaučiu, kad tiesiog bandoma šitą temą dėti į stalčių ir apsimesti, kad niekas nevyksta“, – pridūrė meras.

Anot jo, parašai renkami tam, jog migracijos tema atsirastų dabartinės Vyriausybės politinėje darbotvarkėje.

„Šita tema negali nueiti į politikos paraštes (…). Tikiuosi, kad institucija, kuri yra atsakinga už tai, tą darbą ir padarys“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Pasak jo, peticija bus įteikta ne tik VRM, bet ir Seimui.

„Mano diskusijos pradžia yra pirmiausiai pripažinti faktą, kad bendra migracijos situacija Lietuvoje yra pasikeitusi, priimti tą realybę ir tada (nuspręsti – ELTA), ką mes su tuo darome, norint išvengti pasekmių“, – kalbėjo sostinės vadovas.

„Norisi išvengti neigiamų socialinių pasekmių, kas, matome, gali atsitikti, žiūrint į kitų Europos miestų pavyzdžius“, – pabrėžė politikas.

ELTA primena, kad Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Nurodoma, kad lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste. Tam ir kitai pagalbai užsieniečiams ketinama skirti 4,3 mln. eurų.

Sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, t. y. kas dešimtas gyventojas yra ne Lietuvos pilietis. Kaip rodo užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ ir kitų atliktos apklausos, maždaug trečdalis užsienio kilmės sostinės gyventojų visai nemoka lietuvių kalbos. 

(papildyta nuo 7 pastraipos)

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda mato sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės norą didinti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, sako jo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. 

„Esant įtvirtintam daugiamečiam sveikatos draudimo fondo finansų padidinimui, prezidento nuomone, būtina atitinkamai adaptuoti ir sveikatos apsaugos politiką, žvelgti į ją labiau per regioninės ekonomikos principus. (…) Prezidentas mato labai didelį sveikatos apsaugos ministrės norą siekti geresnio sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose. Tai yra labai pozityvu“, – žurnalistams prezidentūroje pirmadienį teigė V. Augustinavičius. 

Pirmadienį vykusiame G. Nausėdos susitikime su ministre, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Lina Šukyte-Korsake ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, Jurbarko rajono meru Skirmantu Mockevičiumi buvo aptarti būdai, kaip pagerinti šių paslaugų prieinamumą regionuose. 

Anot prezidento patarėjo, finansinės paskatos rajonų ligoninėms turėtų būti suvienodintos ir didesnės, kad jos atitiktų realią finansinę situaciją bei užtikrintų pediatrijos paslaugų prieinamumą arčiau gyventojų namų.

„Vienas iš būdų yra nediferencijuoti tų vadinamų finansinių paskatų arba subsidijų rajono ligoninėms (…), kad nebūtų skiriamas papildomas finansavimas, jeigu yra skatinama uždaryti tam tikrus skyrius, kad subsidija būtų vienodo dydžio, ji būtų didesnė, atlieptų finansinę situaciją rajono ligoninėse ir iš esmės gyventojams užtikrintų, kad pediatrijos paslaugos yra arti gyventojų namų“, – teigė šalies vadovo patarėjas. 

„Iki liepos 1 d. ministrės vadovaujama komanda sprendžia dėl atnaujinimo finansavimo paslaugų kriterijų“, – sakė jis. 

Prezidentas siūlo palengvinti finansinę naštą ligoninėms, išlaikančioms Vaikų ligų skyrius

Pirmadienio rytą paaiškėjo, jog Kretingos rajono savivaldybė kreipėsi į prezidentą, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovę bei kitus politikus dėl ministerijos siūlomų pokyčių, susijusių su rajonų ligoninių Vaikų ligų skyriais. SAM skelbė, jog būtų siekiama išlaikyti tokius skyrius tuose rajonuose, kur yra ne mažiau nei 40 tūkst. gyventojų. Vis dėlto, šalies vadovo patarėjas tikina, jog siūlymas yra tobulintinas.

„Gerbiamas Kretingos meras apeliuoja į tą pradinį SAM pasiūlymą, bet šiandien pas prezidentą sutarta, kad jį reikia tobulinti, labiau atliepiant regionų poreikius“, – spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

Jo teigimu, prezidentas siūlo mažinti gydymo įstaigų finansinę naštą, taip siekiant išlaikyti svarbius skyrius regionuose.

„Kaip pavyzdys – tame pasiūlyme buvo numatoma, kad jeigu yra uždaromas stacionarinis Vaikų ligų skyrius ir perkeliamos tam tikros paslaugos į skubios pagalbos skyrių, į priimamąjį, tai būtų išmokama 200 tūkst. eurų tam tikra subsidija, jeigu stacionarinis skyrius išlaikomas – būtų skiriama 100 tūkst. eurų subsidija. Iš esmės, prezidentas pasiūlė suvienodinti šiuos dydžius. Kitaip sakant – padvigubinti sumą, kuri būtų skiriama rajonų ligoninėms už tai, kad jos išlaikytų stacionarinius Vaikų ligų skyrius (…). Rajonų ligoninėms bus finansiškai lengviau išlaikyti visaverčius Vaikų lygų skyrius“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė pažymi, jog 40 tūkst. gyventojų riba buvo tik vienas iš kriterijų.

„40 tūkst. gyventojų yra vienas iš kriterijų, kuris galėtų būti taikomas. Kaip žinote, dabar yra tik diskusijos (…), ieškome sprendimo. Jis galėtų būti taikomas atsižvelgiant į savivaldybių apimtis ir regionus pagal dydį, kur mums, Lietuvai, tikrai būtų svarbu, kad Vaikų ligų skyriai tose gydymo įstaigose išliktų“, – žurnalistams sakė ministrė.

„SAM mes jau esame aiškiai nusprendę, kad kiekviename iš apskričių centrų Lietuvoje, dešimtyje Lietuvos regionų gydymo įstaigų, ligoninėse tikrai būtų išsaugoti ir veiktų Vaikų ligų skyriai. 40 tūkst. gyventojų kriterijus buvo vienas iš demografinių kriterijų, kuris aprėptį ir, tuo pačiu, paslaugų poreikį regione leidžia tiksliau modeliuoti“, – akcentavo ji.

Pasak ministrės, ligoninės galėtų rinktis iš dviejų variantų – dirbti pagal lankstų pediatrinių paslaugų modelį arba išsaugoti esamą Vaikų ligų skyrių.

„Rajonų ligoninėms siūlome dvi alternatyvas. Viena alternatyva – lankstus, inovatyvus pediatrinių paslaugų modelis, kai skubios pagalbos, priėmimo skyriuje dirba pediatras, veikia stebėjimo palata ir Vaikų dienos stacionaras 14 valandų per parą ir Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, esant kritiniam atvejui, perveža vaiką, jeigu yra reikalinga, į vieną iš tų dešimties regionų centruose esančių gydymo įstaigų. Antra alternatyva, kuri buvo aptariama su prezidentu – Vaikų ligų skyriai tose ligoninėse, kurie vis dėlto norėtų išsaugoti Vaikų ligų skyrius, o ne pasirinktų tą lankstų pediatrinį modelį“, – kalbėjo ministrė.

„Sutarėme, kad pasirinkimo galimybės galėtų būti suvienodintos ir ligoninės galėtų rinktis, atsižvelgiant į savivaldybėje esantį vaikų skaičių ir poreikį regione, jiems tinkamą modelį“, – akcentavo ji.

M. Jakubauskienės teigimu, pirmasis variantas būtų gyvybingas tiek finansiškai, tiek ekonomiškai, bet antroji alternatyva, pasak jos, taip pat būtų priimtina.

„Be abejonės, tokiu (lankstaus pediatrinio modelio – ELTA) atveju, tai būtų ekonomiškai ir finansiškai gyvybingas modelis. Tuo pačiu vertiname, kad alternatyva, išsaugant Vaikų ligų skyrių, taip pat būtų priimtina ir būtų pakeliama PSDF sprendimams finansuoti tokį paslaugų modelį“, – teigė SAM vadovė.

Praėjusią savaitę V. Augustinavičius „Žinių radijui“ teigė, kad G. Nausėda siūlys įstatymo pataisas, padėsiančias kai kuriose situacijose išsaugoti skyrius rajonų gydymo įstaigose. 

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Avialinijų bendrovė „airBaltic“ nuo sekmadienio pradėjo tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).

Anot bendrovės, skrydžiai į didžiausią Šveicarijos oro uostą gegužę vyks du, o likusį aviacijos vasaros sezoną – tris kartus per savaitę. 

„Didesnis skrydžių pasirinkimas į Ciurichą reiškia daugiau lankstumo keleiviams ir dar patogesnį susisiekimą su vienu svarbiausių Europos finansų bei aviacijos centrų. Tokios kryptys stiprina Lietuvos ryšius su tarptautiniais partneriais, suteikia daugiau galimybių verslui, o keleiviams atveria oro vartus į tolimiausius pasaulio kraštus“, – pranešime teigia susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

„airBaltic“ tinklo valdymo viceprezidento Manto Vrubliausko teigimu, nauja kryptis leis sklandžiai keliauti platesniame įmonės siūlomų jungiamųjų skrydžių tinkle.

„Toliau matome didelę kelionių paklausą iš Lietuvos, tad šis naujas maršrutas pabrėžia mūsų įsipareigojimą suteikti daugiau tiesioginių skrydžių galimybių ir gerinti susisiekimą iš Vilniaus“, – pranešime teigia jis.

Ciuricho oro uostas yra svarbus skrydžių centras, siūlantis jungiamųjų skrydžių galimybes į miestus Europoje, Azijoje bei JAV. 

Skrydžius į Ciurichą iš Vilniaus dabar siūlo dvi oro linijų bendrovės. 

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Lietuvos geležinkeliai (LTG) inicijavo komisiją, kuri tirs avarijų Kėdainių ir Kauno rajonuose priežastis, kuomet nuo bėgių nuriedėjo krovininiai vagonai, paveikę tiek keleivinių, tiek krovininių traukinių eismą bei apgadinę geležinkelių infrastruktūrą.

Skelbiama, jog komisiją sudaro visi LTG aukščiausio lygio vadovai ir verslo atsparumo komanda.

„Atsižvelgiant į šią beprecedentę situaciją, kai per tris dienas turėjome vieną po kito įvykius geležinkeliuose, turėjusius ir pakankamai dideles pasekmes tiek traukinių eismui, tiek pačiai geležinkelių infrastruktūrai, šiandien nusprendėme įsteigti specialią LTG grupės komisiją, kuri vertins visas galimas įvykių priežastis ir pasiūlys papildomų saugumo priemonių diegimą geležinkelyje“, – pranešime cituojamas laikinai LTG vadovo pareigas einantis Arūnas Rumskas, kuris eis ir laikinai sudarytos komisijos vadovo pareigas.

Teigiama, jog komisijos tikslas yra ne tik ištirti šių dviejų neeilinių įvykių priežastis, bet ir įvertinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius sprendimus siekiant išvengti tokių įvykių ateityje, sprendžiant avarijų likvidavimo padarinius, vertinant saugumo reikalavimus ir jų stiprinimą geležinkelių infrastruktūroje.

LTG sudaryta komisija pirmadienį susirinko į pirmą posėdį, kuriame aptarė pirminę informaciją dėl šių įvykių. Grupės Saugos komanda, atliekanti išsamų avarijų priežasčių tyrimą, atitinkamai teiks savo išvadas komisijai.

Po savaitgalio incidento, kurio metu žmonės nenukentėjo, Kėdainių r. Gudžiūnuose abu keliai atidaryti, šiuo metu vyksta intensyvūs signalizacijos atstatymo darbai.

Pažeisti keliai Kauno r. Jiesioje tuo metu bus sutvarkyti šią savaitę, kol kas traukinių eismas ten vyksta vienu atlaisvintu keliu. Labiausiai pažeista yra europinė vežė, kuria gabenami kroviniai. Jai atkurti gali prireikti daugiausiai laiko.

LTG primena, kad praėjusį penktadienį Gudžiūnų geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjus trims skaldą gabenusiems vagonams, laikinai buvo sutrikdytas traukinių eismas pagrindiniais maršrutais: Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Vilnius–Ryga–Valga.

Įvykio vietoje daugiau nei parą dirbo apie šimtą LTG grupės darbuotojų, pasitelktas 180 tonų galintis kelti specialus traukinys su kranu, kuris nukėlė nuvirtusius vagonus. Skaičiuojama, kad įvykis paveikė 23 keleivinius traukinius, apie 3,8 tūkst. keleivių keliones tęsė autobusais.

Jiesioje nuo 1435 mm vėžės praėjusį šeštadienį nuriedėjus iš Palemono į Duisburgą važiavusiam lokomotyvui ir keturiems krovininiams vagonams, buvo pažeistos dvi vėžės – paprastoji ir europinė „Rail Baltica“.

Incidentas paveikė keleivinių traukinių maršrutus Kaunas–Kybartai–Kaunas, Kaunas–Marijampolė–Kaunas ir Vilnius–Mockava–Vilnius – iš viso 22 traukinius, kuriais planavo keliauti daugiau nei 800 keleivių.

(papildyta „Verslo“ skiltis)

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos gegužės 4 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Atsisakius įpareigojimo įsigyti privalomą pensijų anuitetą, būtų galima nustatyti laikotarpį, per kurį gyventojai galėtų lygiomis dalimis atsiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas, tai privataus kaupimo pensijai sistemą darytų patrauklesnę, sako vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

„Prezidento pasiūlymas yra diskutuoti apie tai, kad nebeliktų prievolės pirkti anuitetą, bet būtų įtvirtinta tam tikra nuostata, kad žmogus galėtų mažiausiai per tam tikrą metų skaičių, pavyzdžiui, per 15 metų, išsiimti lygiomis dalimis iš pensijų fondų sukauptas lėšas ir tokiu būdu net ir fiziškai gauti du pajamų šaltinius senatvėje – iš „Sodros“ ir iš privataus pensijų kaupimo“, – žurnalistams Prezidentūroje pirmadienį sakė jis.

Anot patarėjo, pakeitus pensijų anuitetų sistemą kaupimas antroje pakopoje gyventojams būtų patrauklesnis, šiuo klausimu toliau diskutuojama su Vyriausybe.

„Šiuo metu, kai žmogus visą gyvenimą kaupia privačiai antroje pensijų pakopoje, termino gale jam atsiranda prievolė pirkti anuitetą, kuris žmonėms ir kaip finansinis produktas yra per sudėtingas kol kas suprasti, galbūt nėra jis ir toks patrauklus“, – teigė V. Augustinavičius.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad privalomas pensijų anuitetas gali būti viena iš priežasčių, skatinančių žmones trauktis iš kaupimo antroje pakopoje.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigė, kad siūlymus atsisakyti įpareigojimo antroje pakopoje kaupiantiems gyventojams įsigyti pensijų anuitetus reikėjo svarstyti dar ruošiantis pensijų reformai, o ne po jos įsigaliojimo.

„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau nei 16,7 tūkst. eurų, o 83,9 tūkst. eurų yra maksimali anuiteto riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka.

Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.

Per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo pasitraukė apie 40 proc. visų sistemos dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Pirmadienį sostinės Katedros aikštėje pradėta pirmoji Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko inicijuota parašų rinkimo akcija, kuria, savivaldybės administracijos teigimu, siekiama paskatinti Lietuvos imigracijos politiką stiprinančius sprendimus.

„Pasiūlymas yra labai paprastas: kai mes kalbame apie migrantus ir apie pirmojo termino laikinai gyventi ir dirbti čia pabaigą – tiems žmonėms, kurie norėtų prasitęsti savo leidimus gyventi ir likti čia ilgesniam laikui, turėtų atsirasti naujas, dabar neegzistuojantis reikalavimas – mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu“, –pirmadienį žurnalistams kalbėjo V. Benkunskas.

Jo teigimu, šia iniciatyva siekiama parodyti, jog imigracijos klausimai žmonėms rūpi, o ne tik surinkti kuo daugiau savivaldybės planą palaikančiųjų parašų. 

„Nėra savaime tikslas surinkti kuo daugiau parašų. (...) Aš manau, kad tikslas yra parodyti, kad žmonėms rūpi, kad ta iniciatyva yra, pirmiausia, kilusi iš žmonių nuogąstavimų, iš žmonių noro kalbėti šita tema, ir pribrendusio poreikio keisti įstatymų bazę“, – akcentavo Vilniaus miesto vadovas. 

Skelbiama, jog visą gegužės mėnesį bus organizuojamas parašų rinkimas skirtingose Vilniaus vietose. Parašai bus renkami tiek gyvai, tiek internetu. 

Šiuo metu sostinės savivaldybės paskelbtą peticiją pasirašė 40 asmenų. 

„Didėjant užsieniečių bendruomenei, vis svarbesniu klausimu tampa valstybinės kalbos vartojimas. Nors visavertis gyvenimas Vilniuje pirmiausia prasideda būtent nuo jos, lietuvių kalbos mokėjimo lygis tarp užsieniečių vis dar nėra pakankamas“, – rašoma peticijoje. 

ELTA primena, kad Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Nurodoma, kad lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste. Tam ir kitai pagalbai užsieniečiams ketinama skirti 4,3 mln. eurų.

Sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, t. y. kas dešimtas gyventojas yra ne Lietuvos pilietis. Kaip rodo užsieniečių relokacijos ir integracijos centro „International House Vilnius“ ir kitų atliktos apklausos, maždaug trečdalis užsienio kilmės sostinės gyventojų visai nemoka lietuvių kalbos. 

(papildysime)

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda mato sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės norą didinti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose, sako jo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. 

„Esant įtvirtintam daugiamečiam sveikatos draudimo fondo finansų padidinimui, prezidento nuomone, būtina atitinkamai adaptuoti ir sveikatos apsaugos politiką, žvelgti į ją labiau per regioninės ekonomikos principus. (…) Prezidentas mato labai didelį sveikatos apsaugos ministrės norą siekti geresnio sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose. Tai yra labai pozityvu“, – žurnalistams prezidentūroje pirmadienį teigė V. Augustinavičius. 

Pirmadienį vykusiame G. Nausėdos susitikime su ministre, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Lina Šukyte-Korsake ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, Jurbarko rajono meru Skirmantu Mockevičiumi buvo aptarti būdai, kaip pagerinti šių paslaugų prieinamumą regionuose. 

Anot prezidento patarėjo, finansinės paskatos rajonų ligoninėms turėtų būti suvienodintos ir didesnės, kad jos atitiktų realią finansinę situaciją bei užtikrintų pediatrijos paslaugų prieinamumą arčiau gyventojų namų.

„Vienas iš būdų yra nediferencijuoti tų vadinamų finansinių paskatų arba subsidijų rajono ligoninėms (…), kad nebūtų skiriamas papildomas finansavimas, jeigu yra skatinama uždaryti tam tikrus skyrius, kad subsidija būtų vienodo dydžio, ji būtų didesnė, atlieptų finansinę situaciją rajono ligoninėse ir iš esmės gyventojams užtikrintų, kad pediatrijos paslaugos yra arti gyventojų namų“, – teigė šalies vadovo patarėjas. 

„Iki liepos 1 d. ministrės vadovaujama komanda sprendžia dėl atnaujinimo finansavimo paslaugų kriterijų“, – sakė jis. 

(papildytas visas tekstas)

Kyjivas, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Per Rusijos raketų ataką viename Rytų Ukrainos mieste žuvo keturi žmonės, o dar 18 buvo sužeista, pirmadienį pranešė pareigūnai.

Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas teigė, kad smūgio taikiniu tapo Merefos miestas.

„Aukos yra 50 ir 63 metų vyrai bei 41 ir 52 metų moterys“, – pridūrė jis.

Merefa yra išsidėsčiusi į pietvakarius nuo Charkivo – antro pagal dydį Ukrainos miesto, kuris patyrė smarkias Rusijos atakas per jos invaziją, besitęsiančią jau daugiau kaip ketverius metus.

O. Synegubovas sakė, kad buvo apgadintas daugiabutis, keturios parduotuvės ir degalinė ir kad įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.

Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į teritorijos užėmimą Charkivo srityje, iš kurios 2022 m. jas išstūmė Ukrainos pajėgos.

Ataka įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungė prie Europos lyderių, dalyvaujančių viršūnių susitikime Armėnijoje, kuri ilgą laiką buvo laikoma tradicine Rusijos sąjungininke, ir po to, kai Ukrainos bepiločiai orlaiviai pirmadienį pasiekė Maskvą.

JAV vadovaujamas derybas dėl šio karo pabaigos į šalį nustūmė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

Vilnius, gegužės 4 d. (ELTA). Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad naujų antrosios pensijų pakopos sistemos dalyvių ateityje mažės, o neatsisakant privalomojo anuiteto pasitraukiančiųjų iš kaupimo skaičiai toliau augs.

„Dabar, kai 40 proc. žmonių išėjo ir jų greičiausiai dar išeis – nespėliosiu kiek – anuiteto sprendimas (…) nebetampa toks efektyvus. Bijau, kad privalomojo anuiteto buvimas gali skatinti tolimesnį žmonių atsitraukimą iš antrosios pensijų pakopos. Jei nėra privalomo dalyvavimo, nebėra automatinio traukimo – tikėtina, kad naujų kaupiančiųjų prisijungs mažai. Tai liudija skaičiai, kurie buvo iki 2018 m.” – žurnalistams pirmadienį sake G. Šimkus.

Anot G. Šimkaus, sprendimas pensijų anuitetus padaryti privalomais tuo pačiu metu, kai 2019 m. gyventojus į antrąją pensijų pakopą buvo pradėta įtraukti automatiškai, buvo efektyvus sprendimas. Tiesa, jo manymu, dabar, įsigaliojus pensijų sistemos reformai ir davus galimybę iš kaupimo pasitraukti, tas pats anuiteto privalomumas gali antrąją pakopą padaryti nepatrauklia.

„Privalomas anuitetas tikrai gali būti kaip pakišta koja kaupimui senatvei“, – teigė LB vadovas.

Pasak centrinio banko valdybos pirmininko, didžioji dalis žmonių, iki šiol atsiėmusių lėšas iš pensijų fondų, buvo tie, kurie tai norėjo padaryti jau seniai. Dabar, anot ekonomisto, sistemoje liko tie, kurie atidžiai vertina sąlygas ir savo sprendimą priims priklausomai nuo to, kokios perspektyvos bus žadamos.

„Manau, kad didelė dalis žmonių, kurie jau atsiėmė savo lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, tai yra žmonės, kurie labai norėjo atsiimti pinigus ir tiesiog tai padarė. Jie negalvojo apie anuitetus ir visus kitus dalykus, apie kuriuos galvoja ekonomistai“, – teigė G. Šimkus.

„Tiesa, langas yra atidarytas dvejiems metams ir procesas nėra sustojęs. Mūsų žiniomis, po truputį, bet toliau kapsi (paraiškos trauktis iš antrosios pakopos – ELTA). Galbūt ne taip greitai dabar vyksta atsitraukimas, bet jis vyksta. Manau, kad dabar po truputį yra einama į tą situaciją, kai žmonės, kurie norėjo – jau atsiėmė, o dabar lieka žmonės, kurie vertina pačias sąlygas ir dabartinę aplinką – ar jiems apsimoka, ar ne?“, – tikino LB vadovas.

Pasak jo, priimti tvirtus sprendimus dėl antrosios pakopos, privalomų anuitetų ir kitų kaupimo bei taupymo priemonių yra itin svarbu būtent dabar, todėl centriniame banke vyksta intensyvios diskusijos, kurių rezultatai galiausiai bus pristatyti politikams.

„Turbūt paprieštarausiu premjerei bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei, tačiau, mano manymu, visa tai yra svarbu dabar. Tie, kas lieka (antrojoje pakopoje – ELTA), jiems svarbu yra žinoti, kokiomis žaidimo sąlygomis jie lieka. Mano įsitikinimu, dalis žmonių pradės trauktis iš sistemos dėl privalomojo inuiteto, nes matys, kiek žmonių traukiasi iš antrosios pakopos. Tai yra visiškai finansiniai sprendimai“, – aiškino G. Šimkus.

„Tai, ką mes dabar darome – mes labai aktyviai diskutuojame viduje. Ta pati investicinė sąskaita yra naujas dalykas ir su juo viskas yra gerai, tačiau ji galėtų šiek tiek efektyvesnė kaip instrumentas. Svarstome apie tai, svarstome ir apie investicinį gyvybės draudimą, o dabar – ir antrąją pakopą. Intensyviai galvojame, kaip visą tai sujungti į vientisą paveikslą ir galbūt tai pristatyti politikos formuotojams“, – reziumavo LB valdybos pirmininkas.

ELTA primena, kad Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.

Per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo pasitraukė apie 40 proc. visų sistemos dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų. Tai paskatino diskusijas dėl to, ar reikėtų atsisakyti „Sodros“ pensijų anuitetų privalomumo.

„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau nei 16,7 tūkst. eurų, tuo metu 83,9 tūkst. eurų yra maksimali anuiteto riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka.