Ryga, lapkričio 9 d. (LETA-ELTA). Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“ pasirašė naują ilgalaikę orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) sutartį su Vokietijos „Lufthansa Group“. Pagal ją „airBaltic“ vasaros sezonu eksploatuos iki šešių orlaivių „Airbus A220-300“, o žiemos sezonu – keturis, naujienų agentūrai LETA pranešė bendrovė.

Bendrovė pažymi, kad nauja sutartimi tęsiamas abiejų bendrovių bendradarbiavimas, kuris padės subalansuoti pajėgumų paskirstymą pagal naują oro bendrovės verslo planą.

Pagal ACMI sutartį „airBaltic“ partneriui suteikia orlaivį kartu su įgula, technine priežiūra ir draudimu.

„airBaltic“ tinklo valdymo viceprezidentas Mantas Vrubliauskas pabrėžia, kad „Lufthansa Group“ sprendimas pratęsti bendradarbiavimą su „airBaltic“ ateinančiais sezonais rodo per pastaruosius metus užsimezgusį tarpusavio pasitikėjimą.

Jis pabrėžia, kad partneriai vertina „airBaltic“ kaip patikimą ACMI paslaugų teikėją, užtikrinantį stabilų veiklos rezultatų lygį ir sulaukiantį teigiamų atsiliepimų tiek iš oro bendrovių, kurioms skraidina „airBaltic“, tiek iš jų keleivių.

„Tikimės ir ateinančiais metais toliau teikti paslaugas „Lufthansa Group“, – sakė M. Vrubliauskas.

Be bendradarbiavimo su „Lufthansa Group“, oro bendrovė taip pat tęsia ACMI partnerystę su „Air Serbia“, kuriai vasaros sezonu suteikia keturis orlaivius, o žiemos sezonu – du.

„airBaltic“ praneša, kad 2027 m. planuoja eksploatuoti 36 orlaivių parką ir toliau teikti ACMI paslaugas greta reguliariųjų skrydžių.

Restruktūrizavimui – iki 350 mln. eurų finansavimas

Kaip pranešta anksčiau, spalio 19 d. JAV Niujorko pietinės apygardos bankroto teismas galutinai patvirtino „airBaltic“ iki 350 mln. eurų siekiančio finansavimo restruktūrizavimo metu (DIP) struktūrą ir patvirtino lėšų pritraukimo proceso skaidrumą. Tai nurodyta spalio 20 d. pasirašytoje galutinėje teismo nutartyje.

Patvirtintas finansavimo mechanizmas numato pirmąją 175 mln. eurų dalį, antrąją – iki 125 mln. eurų, o trečiąją – iki 50 mln. eurų.

Šiuo metu „airBaltic“ jau gavo 140 mln. eurų pirmosios finansavimo dalies lėšų, iš kurių 78,925 mln. eurų bus panaudota aštuoniems orlaiviams ir septyniems varikliams išpirkti.

Finansavimą organizavo SVP, o jį suteikti įsipareigojo „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“, „Oaktree Capital Management“ ir „Strategic Value Partners“.

Pagal JAV bankroto kodekso 11-ąjį skyrių („Chapter 11“) „airBaltic“ yra apsaugota nuo kreditorių reikalavimų, kol bus baigtas jos įsipareigojimų restruktūrizavimas.

Bendrovė taip pat praneša, kad skrydžiai ir klientų aptarnavimas bus tęsiami įprasta tvarka. Visi skrydžiai vyks pagal numatytą tvarkaraštį, jau įsigyti bilietai ir rezervacijos lieka galioti, o keleiviai ir toliau gali pirkti bilietus bei keliauti su „airBaltic“ kaip anksčiau.

Pasibaigus šiam procesui bus parengtas vadinamasis reorganizavimo planas, kurį turės patvirtinti teismas. Tikimasi, kad procesas bus užbaigtas iki 2027 m. vidurio.

Praėjusiais metais „airBaltic“ grupės pajamos, palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų. Tuo metu grupės nuostoliai pernai siekė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m.

2025 m. oro bendrovė iš viso pervežė 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 m.

Praėjusią vasarą „airBaltic“ akcininke tapo Vokietijos nacionalinė oro bendrovė „Lufthansa“.

Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ valdo 10 proc., Danijos verslininkui ir finansų investuotojui Larsui Thuesenui priklausanti bendrovė „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams tenka 0,01 proc.

Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.

Kyjivas, lapkričio 9 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos ginkluotųjų pajėgų 39-osios motorizuotųjų šaulių brigados kariai, judėdami intensyviai apšaudomoje zonoje, kaip gyvuosius skydus naudoja užverbuotus afrikiečius.

Tai patvirtina Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos paviešintas Rusijos karių pokalbis.

„Laikykitės tako, visą laiką eikite taku. Eikite ramiai, klausykitės, ar ore ko nors negirdėti, o „šokoladinį“ siųskite priekyje. Tegul eina maždaug 20 metrų prieš jus“, – perimto pokalbio įraše duoda nurodymus priešo vadas.

Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad šis pokalbis dar kartą parodo, jog Rusijos kariuomenėje tarnaujantys užsieniečiai laikomi viso labo gyvąja jėga, kurią bet kada galima paaukoti.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos Huliajpolės fronto ruože puolimo operacijoms naudoja samdinius iš Afrikos ir Azijos šalių.

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Savaitgalį pasieniečiai Mažeikių rajone ir Vilniaus oro uoste sulaikė 12 jaunų afrikiečių, pasiprašiusių prieglobsčio Latvijoje, bet iš ten pasprukusių ir neteisėtai keliavusių Vakarų Europos link.

Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), ankstyvą penktadienio rytą Palangos pasienio užkardos pareigūnai Mažeikių autobusų stotyje patikrino penkis svetimšalius – trys vyrus ir dvi moteris – už kelių minučių ketinusius maršrutiniu autobusu išvažiuoti į Vilnių. 

Pasieniečiams paprašius pateikti dokumentus, išaiškėjo, kad 24-erių bei 25-erių Egipto ir 20–24-erių Alžyro piliečiai turi tiktai šiemet gautus latviškus prieglobsčio prašytojo pažymėjimus. Šie dokumentai nesuteikia teisės atvykti ir būti Lietuvoje, kelionėms jie negalioja. Išvykti iš Latvijos teritorijos prieglobsčio prašytojas neturi teisės.

Du užsieniečiai – egiptietis ir alžyrietė – savo telefonuose turėjo skaitmenines įlaipinimo korteles šeštadienio skrydžiui į Malagą Ispanijoje.

Pasieniečiai penketą svetimšalių sulaikė ir tą pačią dieną perdavė VSAT Užsieniečių registracijos centro Pabradėje pareigūnams.

Kaip pranešė VSAT, šeštadienio naktį prie Mažeikių, kelyje Buknaičiai–Mažeikiai, tikrindami turimą informaciją, VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai sulaikė dar tris jaunus afrikiečius, neteisėtai pasišalinusius iš Latvijos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietos. 21-erių bei 24-erių marokiečiai ir 27-erių egiptietis kelionės dokumentų neturėjo – pasieniečiams jie pateikė Latvijos užsieniečių registracijos centro išduotas asmens tapatybės korteles.

Šie asmenys netrukus buvo nugabenti į Pabradę.

Šeštadienio ryte VSAT Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai sostinės oro uoste sumaišė 19-mečio egiptiečio planus išskristi į Paryžių. Nustatyta, kad penktadienį šis afrikietis pasišalino iš prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietos Daugpilyje ir autobusu atvyko į Lietuvą.

Sekmadienį Vilniaus oro uoste pasieniečiams įkliuvo dar trys prieglobsčio „prašytojai“ iš Latvijos. 28-erių Egipto pilietis ketino lėktuvu pasiekti Paryžių, o du jo tautiečiai, 26-erių ir 27-erių, – Hamburgą (Vokietija).

Pirminiais duomenimis, visi šie savaitgalį sulaikyti migrantai iš savo gimtųjų šalių Afrikoje atskrido į Baltarusiją, iš kurios, neteisėtai kirtę sieną, atsidūrė Latvijoje ir ten buvo sulaikyti. Pasiprašė prieglobsčio, bet nelaukdami sprendimo pasišalino iš Muceniekų ir Daugpilio apgyvendinimo centrų, planuodami iš Vilniaus keliauti toliau į Vakarus.

„Taktiką, kai į ES besibraunantys neteisėti migrantai prašo prieglobsčio pirmoje bendrijos valstybėje, o pradėjus tokias procedūras ieško progų sprukti į Vakarų Europą, jie naudoja dažnai. Latvija ir Lietuva neteisėtų migrantų planuose tėra tranzitinės valstybės“, – sako VSAT.

Neteisėtai įsibrovę į Latviją, migrantai neretai grupėmis nuo kelių iki keliolikos asmenų toliau į Vakarus vyksta ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis, bet apsirūpinę svetimais ar klastotais kelionės dokumentais keliauja maršrutiniais autobusais, traukiniais ar pavėžėjų automobiliais, lėktuvais ir netgi jūriniais keltais.

Lyginant su ankstesne situacija, antrinės migracijos srautai šiemet gerokai padidėjo: per visus 2025-uosius metus – 1 288, o šiemet iki šio pirmadienio – 2 139. Tai susiję su migrantais, kurie iš Baltarusijos neteisėtai patenka į Latviją ir vėliau per Lietuvą bei Lenkiją mėgina pasiekti Vakarų Europą.

Vadinamu latviškuoju keliu vykstančius ir sulaikytus neteisėtus migrantus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai grąžina kolegoms latviams.

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį Lenkijos ambasadoje pagerbė žuvusiųjų per šaudynes Krokuvoje atminimą, pasirašė užuojautų knygoje. 

Anot G. Nausėdos, šis išpuolis sukrėtė „iki širdies gelmių“. 

„Esu sukrėstas to, kas įvyko gražiame Krokuvos mieste. Ir tai rodo, kad tikrai gyvename tokiame nesaugiame pasaulyje, turime taip branginti kiekvieną gyvybę, bet kartais dėl nesuvokiamų, žmogiška prasme nesuvokiamų priežasčių įvyksta tai, kas įvyko visiškai neseniai“, – žurnalistams pirmadienį teigė prezidentas. 

„Mano visiška užuojauta lenkų tautai. Visada su giliomis ir tikrai jautriomis simpatijomis esu šios tautos atžvilgiu ir šis pastarasis įvykis mane sukrėtė iki širdies gelmių“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Ministras pirmininkas akcentavo, jog šią sunkią akimirtą Lietuva yra kartu su Lenkija ir jos žmonėmis. 

„Nuoširdi užuojauta žuvusiųjų per tragišką išpuolį Krokuvoje šeimoms ir artimiesiems. Mūsų mintys – su visais sužeistaisiais ir kitais šios tragedijos paliestais žmonėmis. Linkime jiems stiprybės ir kuo greičiau pasveikti. (…) Esame artimi draugai ir partneriai Europoje, todėl jaučiame Jūsų skausmą ir siunčiame nuoširdų palaikymą. Tegul stiprybė, atjauta ir vienybė suteikia paguodos visiems, kuriuos palietė ši tragedija“, – sakoma premjero užuojautoje“, – teigiama M. Sinkevičiaus užuojautoje. 

Kaip skelbė ELTA, išpuolis įvyko šeštadienį Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje. 

24 metų vyras, prokuratūros įvardytas kaip Michalas Oksińskis, automobiliu įvažiavo į aikštę ir ėmė šaudyti į praeivius automatiniu šaunamuoju ginklu. Per išpuolį žuvo šeši žmonės, dar 16 buvo sužeisti, tarp jų – du policijos pareigūnai ir vėliau ligoninėje miręs užpuolikas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pavadino šaudynes, kurios buvo daugiausia aukų pareikalavęs tokio pobūdžio išpuolis šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 m., terorizmo aktu.

Briuselis, lapkričio 9 d. (AFP-ELTA). Devynios Europos Sąjungos (ES) valstybės, tarp jų Vokietija ir Italija, rizikuoja nepasiekti 2030 m. nustatytų išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų, pirmadienį, prasidėjus JT klimato konferencijai, pranešė Briuselis.

Europos Komisija pranešė reikalausianti iš šių devynių valstybių „pateikti korekcinių veiksmų planus, kad būtų paspartintas išmetamųjų teršalų mažinimo priemonių įgyvendinimas, plėtra ir investicijos“.

Ataskaitoje, paskelbtoje Jungtinių Tautų COP31 klimato konferencijos Turkijoje metu, Komisija įvertino ES valstybių narių pažangą įgyvendinant nacionalinius planus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

EK nustatė, kad Italija, Kroatija ir Kipras jau viršijo 2021–2025 m. laikotarpiui nustatytus išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, o Austrija, Vokietija, Airija, Lietuva, Malta ir Švedija rizikuoja nepasiekti 2030 m. tikslų.

Už klimato politiką atsakingas EK narys Wopke Hoekstra kreipsis į visas devynias valstybes ir paprašys per tris mėnesius pateikti planus, kaip grįžti prie numatyto tikslų įgyvendinimo.

Preliminariais Briuselio duomenimis, bendras grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ES pernai, palyginti su 2024 m., sumažėjo 1,6 proc.

Dabar 27 valstybių bloko išmetamųjų teršalų kiekis yra 39 proc. mažesnis nei 1990 m.

ES yra išsikėlusi tikslą iki 2040 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 proc., o iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį.

Tačiau aplinkosaugos organizacijos kaltina ES per pastaruosius dvejus metus atsitraukus nuo savo įsipareigojimų ir ne kartą sušvelninus įmonėms taikomus klimato kaitos reikalavimus.

Londonas, lapkričio 9 d. (AP-ELTA). Pirmadienį britų aktoriui ir komikui Russellui Brandui skirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už vienos moters išžaginimą ir seksualinę prievartą prieš tris kitas moteris.

Skirdamas bausmę teisėjas Joelis Bennathanas pareiškė, kad R. Brandas „lengvabūdiškai ir įžūliai nepaisė“ moterų atsisakymo. Teisėjas nusikaltimus taip pat susiejo su kaltinamojo iškilimu į žvaigždes.

„Maždaug prieš 20 metų, Russellai Brandai, jūs pradėjote garsėti. Buvote sumanus, daugelio žmonių akimis – juokingas ir charizmatiškas. Tačiau taip pat buvote tapęs seksualiniu grobuoniu“, – sakė J. Bennathanas.

51-erių aktorius ir komikas, išgarsėjęs provokuojančiais stand-up pasirodymais bei atitinkamu elgesiu televizijos ir radijo laidose, taip pat kovojęs su priklausomybe nuo narkotikų ir alkoholio, tvirtino esąs nekaltas ir kad visi jo lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu.

Tačiau aštuonių vyrų ir keturių moterų prisiekusiųjų teismas praėjusią savaitę pripažino jį kaltu dėl keturių iš šešių moterų užpuolimo. Šie kaltinimai siekia 2004-uosius. R. Brandas buvo išteisintas dėl dviejų kaltinimų išžaginimu ir vieno kaltinimo pasikėsinimu panaudoti seksualinę prievartą.

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, kad prie būsimo kruizinių laivų terminalo statybvietės įvesti sunkiasvorio transporto eismo ribojimai buvo būtini siekiant apsaugoti miesto gatves, o 40 tonų sunkvežimių važiavimo per miestą schema esą nebuvo suderinta su savivaldybe.

„Kiek turiu informacijos, 40 tonų sunkvežimių važiavimas per miesto gatves į šią teritoriją niekada nebuvo derintas“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Vaitkus.

Pasak jo, savivaldybė dar anksčiau kvietė uosto direkcijos atstovus į susitikimą, kuriame buvo siekiama aptarti transporto organizavimą, tačiau į posėdį jie neatvyko.

Savivaldybės pateiktais duomenimis, į statybvietę per vieną darbo dieną atvyksta apie 140 krovininių transporto priemonių. 

Dėl tokio srauto, anot savivaldybės, buvo nuspręsta riboti transporto priemonių masę Naujojo Uosto gatvėje, siekiant apsaugoti miesto kelių infrastruktūrą.

Teigiama, jog 25 tonų masės ribojimas buvo apsvarstytas spalio 21 d. vykusiame savivaldybės sudarytos darbo grupės posėdyje, o sprendimas įformintas spalio 26 dienos protokolu.

„Ne meras susigalvojo šią situaciją. Mes šiandien renkamės ją spręsti“, – teigė A. Vaitkus.

Mero teigimu, savivaldybė ieško alternatyvų sunkiasvoriam transportui, tarp jų – galimybės važiuoti per „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO) teritoriją, taip išvengiant dalies miesto gatvių.

„Galbūt nevažiuoti per visą tą gatvę, neuždaryti Naujojo uosto gatvės, o įvažiuoti per KLASCO teritoriją. Jeigu tas žvyras kažkur išbyrėtų, būtų galima įvažiuoti tiesiai prie krantinių“, – sakė jis.

A. Vaitkus taip pat nurodė, kad savivaldybė gauna nusiskundimų dėl dulkių ir išbyrančio žvyro teritorijoje tarp KLASCO ir „Memelio miesto“, o Šilutės plente, pasak jo, yra kilę problemų dėl sunkiasvorio transporto poveikio neseniai sutvarkytai gatvei.

„Turime daugybę suniokotų gatvių“, – sakė meras.

Vis dėlto A. Vaitkus pabrėžė, kad pats naujo kruizinių laivų terminalo projektas miestui yra reikalingas. Pasak jo, šios krantinės idėja kilo dar jam vadovaujant Uosto direkcijai, o dabar teritorija, kuri ilgą laiką buvo apleista, turėtų būti sutvarkyta ir atverta miestui.

„Aišku, kad tai yra reikalinga. Ši teritorija buvo ilgus metus apleista ir darkino miesto veidą“, – teigė meras.

A. Vaitkus taip pat pabrėžė, kad uosto veikla miestui yra prioritetas, todėl savivaldybė esą sieks rasti sprendimą, kuris leistų tęsti terminalo statybas ir kartu apsaugotų miesto infrastruktūrą.

„Uosto veikla visada buvo ir bus didžiausias prioritetas valstybei, visų pirma, ir mes padarysime viską, kas įmanoma“, – sakė jis.

ELTA primena, kad dėl 25 tonų masės ribojimo terminalo statybvietėje sustojo darbai – į ją nebegali patekti iki 40 tonų sveriantys sunkvežimiai, kuriais gabenamas teritorijai suformuoti reikalingas smėlis. Uosto direkcija teigia apie ribojimus nebuvusi informuota ir laukia savivaldybės paaiškinimo.

Naująjį Kruizinių laivų terminalą stato bendrovė „Tilsta“. Su ja 2024 metais pasirašyta 50,3 mln. eurų vertės trejų metų trukmės sutartis, o darbus numatoma baigti 2027 metais.

(papildytas ir atnaujintas tekstas)

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Komentuodamas diskusijas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimo, prezidentas Gitanas Nausėda, sako, kad kilo nepagrįsta emocijų audra. Šalies vadovo teigimu, svarbu įvertinti ne tik atstovybės pavadinimą, bet ir priežastis, kodėl Lietuva nesulaukė tikėtos ekonominės naudos iš bendradarbiavimo su Taivanu.

„Mes vėl eilinį kartą padarėme didžiulę emocijų audrą lygioje vietoje. Taivano atstovybės klausimas, taip, tai yra lingvistinis klausimas. Tikėtasi, kad jis suteiks didelių politinių dividendų Lietuvai. Buvo kalbama apie didžiulius dalykus, kurie prasidės 2021-aisiais metais. Tai neatsitiko, todėl vienas iš mūsų tikslų yra ne tiktai kalbėti apie atstovybės pavadinimą, bet ir apie priežastis, kodėl to neatsitiko“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį teigė šalies vadovas.

„Jeigu pavadinimas būtų svarbus dalykas, turbūt Lietuvoje investicijos ir ekonominis bendradarbiavimas būtų aukščiausio lygio. Tačiau mes matome paradoksalius dalykus, kad tos valstybės, kurios turi Taipėjaus atstovybę arba jokios atstovybės, netgi ir taip, vis tiek puoselėja glaudesnius ir aktyvesnius ekonominius ryšius su Taivanu“, – kalbėjo prezidentas. 

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad rugsėjo 24 d. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą, kuriame paragino Taivaną pakeisti atstovybės Vilniuje pavadinimą iki spalio 1 d.

Skelbiama, kad mainais už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų bei pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Prezidentas teigia žinojęs apie URM pokalbius su Taivaniečių atstovais dėl atstovybės pervadinimo. 

„Visi klausimai su manimi yra derinami. Gyvename jau nebe toje valdančiojoje daugumoje, kurioje užsienio reikalų ministras, apsikeitęs laiškais su kita valstybe, galėdavo atidaryti atstovybę, nederindamas to su kita valdžios institucija. Tokių nesąmonių Lietuvoje šiuo metu nebėra“, – pažymėjo G. Nausėda. 

Šalies vadovas vylėsi, jog šioje situacijoje „bus atsiribota nuo emocijų, kurios užplūsta pačioje pradžioje ir bus grįžta prie normalios politinio ir ekonominio bendradarbiavimo dienotvarkės“. 

Neatsako, ar pavadinimas bus keičiamas

Anot G. Nausėdos, tolesni sprendimai dėl galimo Taivaniečių atstovybės pavadinimo paaiškės ateityje. 

„Pažiūrėsime, pagyvensime, pamatysime. Dabar laukia susitikimas su Kinijos diplomatais, tada žiūrėsime ir eisime į priekį. Vyksta tikrai pasaulyje labai daug dalykų, nepykite, svarbesnių netgi“, – kalbėjo prezidentas. 

Lapkričio 11–12 dienomis Lietuvoje lankysis Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir misijos prie Europos Sąjungos (ES) diplomatai. Apie tai Eltai penktadienį patvirtino Seimo narys Ignas Vėgėlė.

Jo teigimu, lapkričio 11 dieną numatytas Kinijos diplomatų susitikimas su laikinąja Seimo narių grupe „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“. Taip pat planuojama apsilankyti URM ir susitikti su Lietuvos diplomatais.

ELTA primena, kad 2021 m. atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į mūsų šalį pritraukti dideles investicijas. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli.

Lietuvoje atidarius šią atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

(Atnaujintas visas tekstas)

Vilnius, lapkričio 9 d. (ELTA). Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas sako, kad nesinorėtų, jog Vilniaus arkikatedroje vykstantys tyrimai būtų prilyginami žirgų lenktynėms, kurių metu ieškoma trumpalaikių sensacijų. 

Šį norą jis teigė išsakęs ir pirmadienį arkikatedros požemiuose apsilankiusiam Vyriausybės vadovui Mindaugui Sinkevičiui. 

„Iš tiesų bandėme pasakyti vieną labai aiškų dalyką: kad norėtume išlaikyti požiūrį į arkikatedros tyrimus kaip į kompleksinius, tarpdisciplininius, kurių metu archeologai, istorikai, menotyrininkai, mūro tyrinėtojai kalbėtųsi tarpusavyje“, – žurnalistams teigė A. Švedas.

„Tuo metu ko nenorėtume – kad į šituos tyrimus būtų žiūrima kaip į žirgų lenktynes, kurių metu yra tiesiog tikrinamos hipotezės, tada dalinamasi tikimybėmis ir ieškoma tokių trumpalaikių sensacijų“, – pabrėžė Istorijos instituto direktorius.

Kaip skelbta, mažos apimties invazinio tyrimo darbus Vilniaus arkikatedroje pradėję archeologai lapkričio 4-osios vakarą pranešė, jog, remiantis preliminariais duomenimis, tiriant ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios nebuvo rasta įrodymų, jog šioje vietoje galėjo būti perlaidoti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai. 

Tyrimų grupės archeologo Ryčio Jonaičio teigimu, sienos nišoje nebuvo rasta „sarkofago, kas įrodytų buvus perlaidojimą“, nesimatė kaulų. Jo teigimu, tyrimą vykdę mokslininkai aptiko „kažkokios organikos, liekanų, metalo“ riedulių krūvą. 

Pasak instituto direktoriaus, turimus duomenis planuojama išanalizuoti iki mėnesio pabaigos – lapkričio 30 d. 

„Tyrimą, be jokios abejonės, užbaigsime tokia nuoseklia komunikacija, kurios metu pasidalinsime ir filmuota medžiaga, ir nuotraukomis“, – pasakojo A. Švedas. 

„Na ir, žinoma, laukiame Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ekspertų verdikto, ar bendras Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos istorijos instituto pateiktas projektas kompleksinių arkikatedros tyrimų, kuris turėtų tęstis net kelerius metus“, – pridūrė jis.

Arkikatedros tyrimams iki 2030-ųjų planuoja skirti 4 mln. eurų. 

Tyrimų vietoje pirmadienį apsilankęs M. Sinkevičius žurnalistams teigė, kad Vilniaus arkikatedros tyrimams iki 2030 m. planuojama išleisti daugiau kaip 4 mln. eurų. Jo teigimu, nors pirmosios Lietuvos didžiojo kunigaikščio palaikų paieškos buvo bevaisės, procesų skubinti nereikėtų.

„Kaip valstybė mes siekiame Vytauto Didžiojo palaikų atradimo ir nuosekliai tą darysime. Procesas ilgas, negalima elgtis neatsakingai“, – žurnalistams po apsilankymo arkikatedros požemiuose kalbėjo jis. 

ELTA primena, kad liepos pradžioje Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyta, kad specialiai tam suburta darbo grupė vykdytų penkių skirtingų rūšių mokslinius, archeologinius, istorinius bei meno tyrimus sostinės arkikatedroje. 

Rugsėjo pradžioje Lietuvos istorijos institutas pranešė Vilniaus arkikatedroje aptikęs 20 dar netyrinėtų vietų. Kaip tąsyk nurodė instituto vadovas, iki šiol atlikti tyrimai arkikatedroje dėl natūralių priežasčių buvo fragmentiški, todėl šiemet pradėtus darbus planuojama tęsti „kaip ilgalaikę mokslinę programą“.

Kyjivas, lapkričio 9 d. (Ukrinform-ELTA). Per Rusijos ataką Vyšhorodo rajone Kyjivo srityje žuvo moteris. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo srities gubernatorius Tymuras Tkačenka.

Pasak jo, buvo sugriautas dviejų aukštų privatus gyvenamasis namas ir garažas. Pirminiais duomenimis, žuvo 82 metų moteris. Smūgio metu ji buvo namo antrajame aukšte.

Dar du žmonės buvo sužeisti.

Be to, sprogimo banga apgadino daugiabutį gyvenamąjį namą ir automobilį.

Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir kitos pagalbos tarnybos. Nukentėjusiesiems teikiama reikalinga pagalba.

Taip pat pranešama, kad Rusijos pajėgos dronu atakavo Charkivo Kyjivskio rajoną ir sunkiai sužeidė vaiką. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Per priešo drono smūgį Kyjivskio rajone nukentėjo vaikas. Dvejų metų berniukas patyrė sužalojimų. Šiuo metu jis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje. Gydytojai suteikia visą būtiną medicinos pagalbą“, – teigiama pranešime.

Vėliau O. Syniehubovas pranešė, kad sužeistųjų per šią ataką skaičius išaugo iki trijų.