Dnipras, birželio 2 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos Dnipro miesto gyvenamajame rajone, kuriame naktį smogė Rusijos raketos, baigtos paieškos ir gelbėjimo operacijos. Per ataką žuvo 16 žmonių, o dar 42 buvo sužeisti.

Duomenis tinkle „Telegram“ atnaujino Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

„Žuvo 16 žmonių, 42 buvo sužeisti. Dnipro gyvenamajame rajone, kuriame naktį smogė Rusijos raketos, baigtos paieškos ir gelbėjimo operacijos“, – sakė O. Hanža.

Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai. Trys iš jų, taip pat 21 suaugusysis vis dar yra ligoninėje. Medikai teikia nukentėjusiesiems visą reikiamą pagalbą.

Birželio 3-oji Dnipre buvo paskelbta gedulo diena, skirta žmonėms, žuvusiems per Rusijos ataką, surengtą naktį iš birželio 1 į 2 d.

Berlynas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos milžinė „Rheinmetall“ antradienį pranešė pasirašiusi 5,7 mlrd. eurų vertės sutartį dėl Rumunijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo. Tai didžiausia pastarojo meto bendrovės tarptautinė sutartis.

„Rheinmetall“ pranešime sakoma, kad NATO narei, esančiai rytiniame Aljanso flange, bus parduota beveik 300 kovinių mašinų, oro gynybos sistemų, šaudmenų ir karinių laivų. 

Ši žinia pasirodė praėjus kelioms dienoms, kai Rumunijoje, besiribojančioje su karo niokojama Ukraina, į daugiabutį rėžėsi dronas. Incidentą įnirtingai pasmerkė NATO sąjungininkės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė neva nėra jokių įrodymų, kad kaltininkė yra jo šalis.

„Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris antradienio sandorį pavadino reikšminga sėkme. 

„Kartu su Rumunijos partneriais čia sukursime toli siekiančią gynybos ekosistemą“, – sakė jis.

 „Tai taip pat patvirtina mūsų siekį toliau plėsti savo, kaip vieno iš Europos saugumo pramonės ramsčių, vaidmenį“, – pridūrė A. Pappergeris.

„Rheinmetall“ teigimu, naujųjų sistemų pristatymas turėtų prasidėti 2028 m. ir bus baigtas iki 2030 metų. 

Didelė dalis ginkluotės bus gaminama Rumunijoje, bus sukurta tūkstančiai darbo vietų, teigė Diuseldorfe įsikūrusi grupė. 

Sandoris sudarytas pagal Europos Sąjungos SAFE (Saugumo veiksmai Europai) skolinimo iniciatyvą, sukurtą siekiant suteikti ES šalims paskolas mažesnėmis palūkanų normomis, kad padėtų joms apsiginkluoti. 

Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos šalys skubiai stiprina savo kariuomenes, o „Rheinmetall“ yra viena iš didžiausių šio persiginklavimo naudos gavėjų.

Teheranas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Iranas antradienį pareiškė, kad surengs trijų dienų trukmės valstybines velionio aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei, žuvusio per JAV ir Izraelio smūgius pirmąją karo Artimuosiuose Rytuose dieną, laidotuves, kurių data bus paskelbta vėliau.

A. Khamenei, kuris Islamo Respublikai vadovavo beveik 37 metus, žuvo savo namuose Teherano centre vasario 28 d. Valstybinės laidotuvės, kurios iš pradžių buvo planuojamos kovo 4 d., dėl karo buvo atidėtos.

„Planuojamos trijų dienų viešos laidotuvės“, – pranešė Teherano mero pavaduotojas Mohammadas Aminas Tavakolizadehas, kurį antradienį citavo valstybinė televizija.

M. A. Tavakolizadehas nenurodė, kada laidotuvės įvyks, tačiau pažymėjo, kad jos galėtų būti surengtos muharamo – pirmojo islamo kalendoriaus mėnesio, prasidėsiančio birželio viduryje – pradžioje.

Jis teigė, kad laidotuvių renginiai vyks Teherane, taip pat šventuosiuose Kumo ir Mešhedo miestuose, kur A. Khamenei bus palaidotas.

„Ceremonija Teherane truks mažiausiai 24 valandas“, – tikino M. A. Tavakolizadehas ir kartu pridūrė, kad turėtų dalyvauti iki 20 mln. žmonių.

Vilnius, birželio 2 d. (ELTA). Seimas nepritarė nutarimo projektui, siūlančiam kartu su 2027 metais vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais apsaugos. 

Antradienį tokią „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto iniciatyvą po pateikimo palaikė 29 Seimo nariai, 25 buvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. Nepaisant tokio balsavimo rezultato, Seimas dar suteikė galimybę iniciatoriams projektą tobulinti. 

Per referendumą planuota piliečių paklausti, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.

„Grynųjų pinigų naudojimo ribojimas gali turėti neigiamą poveikį tam tikroms visuomenės grupėms, ypač vyresnio amžiaus asmenims, regionuose gyvenantiems žmonėms bei skaitmeninių paslaugų prieinamumo stokojantiems asmenims“, – teigiama nutarimo projekte. 

Jame pabrėžiama, kad nuosavybės teisė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių, kurios įgyvendinimas apima teisę laisvai disponuoti turimu turtu, įskaitant pinigines lėšas.

Projektą inicijavę parlamentarai pabrėžia „piliečių teisę tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, galinčius turėti įtakos dabartinės ir ateities kartų gyvenimo kokybei bei ekonominėms laisvėms“.

Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nario K.  Neimanto parengtą projektą savo parašais parėmė 57 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai. 

Kaip numato konstitucinis Referendumo įstatymas, siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti parlamentui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas.

Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Jei referendumui pateiktam sprendimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, jų pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime. 

ELTA primena, kad balandį mėnesį Seimas pradėjo svarstyti parlamentarų grupės iniciatyvą kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Tai numatantį nutarimo projektą pateikė Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica.

Jei Seimas pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.

Vilnius, birželio 2 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 2 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Antradienį Seimas po ilgų svarstymų ir ne vieną mėnesį trukusių protestų priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Tuo metu krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas pranešė, kad traukiasi iš savo pareigų. Iš verslo aktualijų – prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičiaus pareiškė, jog dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugus kainoms energetikos sektoriuje, yra racionalu svarstyti laikinai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Seimas priėmė LRT valdyseną keičiančias įstatymo pataisas.  Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Vienintelis valdančiųjų atstovas – Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys – Linas Balsys nepalaikė projekto jo priėmimo stadijoje. Parlamento opozicijos atstovai balsavime nedalyvavo. Tiesa, dėl priimto sprendimo dalis opozicijos narių neatmeta galimybės kreiptis ir į Konstitucinį Teismą (KT). Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Taip pat buvo pritarta Tarybos biuro steigimui. Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. 

Iš krašto apsaugos viceministro pareigų traukiasi T. Godliauskas. Jis sako pats inicijavęs prašymą ministrui dėl darbo pabaigos, dėl to sutarta abipusiu sutarimu. T. Godliauskas tvirtino, kad 28 metus įvairiose pareigose dirbo valstybei, stiprindamas saugumą. Tą jis sako ketinantis tęsti ir toliau, tik kitomis formomis. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas komentavo, jog kitas kandidatas į šias pareigas greičiausiai bus nepartinis. Tuo metu socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius neigė, jog T. Godliausko išėjimas yra susijęs su partiniais interesais, t. y., kad į jo vietą norima skirti partijai priklausantį žmogų. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tvirtina, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių rotacija nėra sutrikusi. Ministras tvirtina gavęs patikinimą, jog pasibaigus karių rotacijai, juos turėtų pakeisti nauji. JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra. JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

Socialdemokratams šeštadienį žadant apsispręsti dėl koalicijos, partijos pirmininkas M. Sinkevičius savo nuomonės dėl to kol kas neatskleidžia. Jis teigia partijos taryboje pateiksiantis tris galimus tolimesnio valdančiosios daugumos darbo scenarijus. Politikas tvirtino turintis aiškų matymą dėl tolesnės koalicijos ateities. Tuo metu Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas pirmadienį teigė, kad koalicijos sudėtis nesikeis. 

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas siūlo naujuoju Jungtinių Valstijų ambasadoriumi Lietuvoje skirti teisininką, bankininkystės reguliavimo ekspertą Keithą Noreiką. Ši kandidatūra, kartu su kitais į ambasadorius ar kitas pareigybes siūlomais asmenimis, dėl kurių apsispręsti turės Senatas, pirmadienį paskelbta Baltųjų rūmų tinklapyje. Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad K. Noreikai tapus ambasadoriumi, galėtų suaktyvėti dvišalė partnerystė prekybos ir finansų srityse. Šiuo metu JAV diplomatine atstove Lietuvoje dirba Kara C. McDonald. Ji – karjeros diplomatė, JAV ambasadai Lietuvoje vadovauti paskirta 2023 m. pabaigoje. Nuo 1991 m. JAV ambasadoriais Lietuvoje iš viso dirbo 11 asmenų. Visi jie buvo karjeros diplomatai.

VTEK pripažino, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, priėmęs sprendimą nustatyti atlygį savivaldybei priklausančios bendrovės „Šiaulių šviesa“ direktoriui Tomui Petreikiui. Remiantis komisijos atlikto tyrimo duomenimis, A. Visocko tarpusavio ryšiai su savivaldybei priklausančios bendrovės vadovu T. Petreikiu turėjo būti deklaruojami. VTEK nurodė, kad to nepadaręs Šiaulių miesto meras irgi pažeidė įstatymą. Šiaulių miesto mero veiklą VTEK ėmėsi tirti šių metų kovo pabaigoje. Tuomet komisija nurodė, kad potvarkį dėl T. Petreikio pareiginės algos, kintamosios dalies ir premijos skyrimo meras A. Visockas pasirašė praėjusių metų gegužę. Taip jis galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti.

Ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad skendimo statistika Lietuvoje negerėja – kasmet iš vandens telkinių ištraukiama po 110 nuskendusių žmonių, tarp kurių 4 – vaikai. Anot gelbėtojų, per pastaruosius pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti. Ugniagesiai pastebi, dažniausiai žmonės nuskęsta kaimiškose vietovėse. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė planą, kuriame numatoma įvairiomis priemonėmis sumažinti nuskendusių žmonių šalyje skaičių.

Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą, kurioje prokuratūra siekia, kad buvęs policijos pareigūnas Raimondas Ščerbininas būtų nuteistas dėl valstybės simbolių išniekinimo. Vyras kovą pirmos instancijos teismo sprendimu buvo išteisintas. Prokuroras Remigijus Matevičius mano, kad byloje surinkti duomenys rodo, jog buvęs R. Ščerbininas apšlapino savo tarnybinę uniformą, tokiu būdu išniekindamas valstybės herbą – Vytį. Bylos duomenimis, buvęs pareigūnas šiuos savo veiksmus nufilmavo ir patalpino internete. Prokuroras siūlo vyrui skirti 4,2 tūkst. eurų baudą. Pats R. Ščerbininas tvirtina neniekinęs valstybės simbolio, jis nurodo, kad ant uniformos pylė skystį su vitaminu C – tai esą buvo performansas, kuriuo vyras norėjo parodyti nepasitenkinimą policija.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugus kainoms energetikos sektoriuje, yra racionalu svarstyti laikinai grąžinti PVM lengvatą centralizuotam šildymui. Jis pažymėjo, kad atslūgus įtampai Hormuzo sąsiauryje lengvata galėtų vėl būti panaikinta. Pasak jo, kuo dažniau valstybė lanksčiai taikys įvairias priemones, tuo greičiau bus galima reaguoti į situaciją pasaulyje ir padėti gyventojams. Nuo 2026 m. panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui, dabar galioja standartinis 21 proc. tarifas.

Anot Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, jei naftos kainos toliau mažės, gali būti neverta pratęsti iki birželio vidurio laikinai galiojančio sumažinto dyzelino akcizo terminą. Pasak ministro, ši priemonė biudžetui yra brangi, o jos efektas nėra didelis. Dėl kilusio konflikto Artimuosiuose Rytuose kilus kuro krizei, balandžio viduryje Seimas skubos tvarka priėmė Vyriausybės siūlomą priemonę – iki birželio vidurio sumažino akcizą dyzelinui, tam panaudojant viršplanines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas. Finansų ministerija tuomet skaičiavo, kad galutinė kuro kaina gyventojams mažės maždaug 6 centais už litrą (su PVM). Tiesa, priemonė nustos galioti 2026 m. birželio 16 d., nebent bus nuspręsta ją pratęsti.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad šalies finansų sistema išlieka atspari, bet didėja rizikų būsto rinkoje. Centrinio banko teigimu, nors įmonės bei gyventojai grąžinti paskolų nevėluoja, rizikų kelti gali geopolitinės įtampos ir ekonominis neapibrėžtumas, taip pat nekilnojamojo turto (NT) rinkos kainų augimas ir kibernetinės atakos. Anot LB, riziką mažina žemas gyventojų įsiskolinimo lygis ir gera jų finansinė padėtis, sukaupti bankų rezervai ir didelis jų atsparumas. 

Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė sako, kad didžioji dalis pažeidžiamų vartotojų už elektrą permoka vidutiniškai nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį. Viceministrės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra apie 418 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, iš jų nuo birželio tik 176 tūkst. yra pasinaudoję galimybe pereiti į visuomeninį tiekimą ir už elektrą mokėti mažiau – iš viso apie 40 proc. visų šių vartotojų. Anot jos, likusi dalis – apie 242 tūkst. – yra pasirinkę nepriklausomus tiekėjus ir už elektrą moka daugiau nei mokėtų visuomeniniame tiekime. Seimas pernai leido iki 2030-ųjų į visuomeninį elektros tiekimą grįžti visiems smulkiausiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams. Iki tol trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape esantys vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją turėjo pasirinkti iki praėjusių metų pabaigos.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rusijos naktinė ataka Ukrainoje pražudė 18 žmonių, dar per 100 liko sužeisti. Ukrainos karinės oro pajėgos teigė per naktį aptikusios Rusijos kariuomenės paleistas 73 raketas ir 656 dronus ir nurodė numušusios 602 dronus bei 40 raketų. Kyjivo meras pranešė, kad sostinėje žuvo šeši žmonės, dar mažiausiai 66 liko sužeisti. Po atakos be elektros laikinai liko daugiau nei 100 tūkst. Kyjivo gyventojų. Tuo metu pramoniniame Dnipro mieste žuvo 12 žmonių, tarp jų du vaikai. Charkivo miesto meras pranešė apie penkiolika sužeistųjų, tarp kurių buvo vienas vaikas. Ukrainos užsienio reikalų ministras teigė, kad šis išpuolis rodo Rusijos desperaciją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak ministro, bombarduoja civilius, nes jo pajėgoms nesiseka mūšio lauke. Ukrainos prezidentas po šios masinės rusų atakos dar kartą kreipėsi į JAV, prašydamas karinės paramos.

Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmadienį paskelbtų paliaubų, Izraelis ir grupuotė „Hezbollah“ tęsė atakas. Antradienio rytą Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė apie Izraelio atakas netoli Nabatijos miesto Pietų Libane. Pasak agentūros, per ataką prieš transporto priemonę netoli Tulo miesto žuvo vienas žmogus. Libano kariuomenė, kuri konflikte nedalyvauja, teigė, kad du jos kariai buvo sužeisti, kai Izraelio dronas pataikė į jų automobilį Nabatijos mieste. Izraelyje, pasak kariuomenės, naktį keliose šalies vietovėse suveikė oro pavojaus sirenos. Ji taip pat pranešė, kad buvo perimti du iš Libano paleisti sviediniai, o kitas „priešiškas skraidantis objektas“ sudužo Izraelio teritorijoje. Pirmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle skelbė apie Izraelio ir „Hezbollah“ tarpusavio atakų nutraukimą, o antradienį Vašingtone prasidėjo naujas Izraelio ir Libano tiesioginių taikos derybų raundas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujuoju žvalgybos direktoriumi paskyrė Federalinės būsto finansavimo agentūros vadovą Williamą (Billą) Pulte. Patirties žvalgybos srityje neturintis artimas D. Trumpo bendražygis poste pakeis gegužę dėl, kaip teigiama, šeimyninių priežasčių atsistatydinusią Tulsi Gabbard. Skelbdamas apie jo paskyrimą, D. Trumpas gyrė bičiulio „didelę patirtį sprendžiant jautriausius Amerikos klausimus – rinkų saugumą ir patikimumą“. 38-erių W. Pulte yra pagarsėjęs savo viešais išpuoliais prieš D. Trumpo politinius oponentus. Jis taip pat toliau eis su būstu susijusias pareigas.

Tbilisis, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Skliautuotame plytų rūsyje po Tbilisio vyno fabriku už geležinių grotų surūdijusiuose metaliniuose stelažuose nuo grindų iki lubų driekiasi apdulkėjusių butelių eilės. 

Praėjusią savaitę Sakartvelo sostinėje buvo pristatyta dviejų šimtmečių senumo reto vyno lobynas – 20 tūkst. butelių, kai kurie iš jų siejami su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu Bonapartu ir sovietų diktatoriumi Josifu Stalinu. 

Kolekciją, saugomą istoriniame rūsyje, pristatė Sakartvelo nacionalinė vyno agentūra, gyrusi ją kaip didelį šalies vyno paveldo atradimą ir potencialų traukos objektą tarptautiniams kolekcininkams, istorikams ir aukcionų namams. 

Kolekcijoje yra aukščiausios kokybės Sakartvelo ir užsienio vynų bei spiritinių gėrimų, kai kurie jų senesni nei 200 metų, taip pat buteliai, „susiję su asmeninėmis Napoleono Bonaparto, Josifo Stalino ir kitų istorinių asmenybių kolekcijomis“, sakoma agentūros pranešime. 

Agentūra išsamiau nepaaiškino ryšio su Sakartvele gimusiu sovietų diktatoriumi Stalinu ar Napoleonu. 

Dabar tikimasi, kad ekspertai identifikuos butelius, nustatys jų kilmę ir įvertins istorinę bei komercinę kolekcijos vertę, pridūrė agentūra.

 „Eksponuojami pavyzdžiai gali būti parduodami didžiuosiuose tarptautiniuose aukcionuose“, – sakoma pranešime. 

Kolekcija, esanti Tbilisio XIX a. vyno fabrike, finansuojamame Sakartvelo filantropo ir pramonininko Davido Saradžišvilio, „pabrėžia Sakartvelo, kaip vyno lopšio, reikšmę“, žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Davidas Songulašvilis. 

Šalis prie Juodosios jūros teigia turinti seniausias pasaulyje vyndarystės tradicijas. Archeologai dabartinio Sakartvelo teritorijoje aptiko įrodymų, kad vynas ten buvo gaminamas prieš 8000 metų, vyno kultūra labai svarbi šalies nacionaliniam identitetui.

2013 m. Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO įtraukė tradicinį Sakartvelo qvevri vyno gamybos metodą, kai naudojami dideli moliniai žemėje užkasti indai, į nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Dnipras, birželio 2 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos Dnipro mieste po naktį surengtos raketų atakos tęsiamos gelbėjimo operacijos. Žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 15.

Tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.

„Žmonių, praėjusią naktį žuvusių per Rusijos smūgį Dniprui, skaičius išaugo iki 15. Gelbėtojai iš po gyvenamojo pastato griuvėsių ištraukė dviejų moterų ir vieno vyro kūnus“, – parašė jis.

Skelbiama, kad tarp aukų yra du vaikai. Sužeisti iš viso 37 žmonės.

Vilnius, birželio 2 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 3 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, birželio 2 d. (ELTA). Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų ir narų komanda tęsia Neries valymo nuo šiukšlių darbus. Antruoju upės valymo Vilniaus mieste etapu planuojama išvalyti atkarpą nuo Verkių Trinapolio bažnyčios iki Baltojo tilto.

Bendrovė nurodo, kad maždaug 7,5–8 kilometrų ilgio atkarpoje bus valomas visas upės dugnas. Kaip ir pirmojo etapo metu, darbai vyks tiek centrinėje miesto dalyje, kur upė teka betoninėmis krantinėmis, tiek natūralesnėse Antakalnio ir Verkių apylinkėse.

„Praėjusiais metais valydami Nerį pamatėme tikrąjį taršos mastą po vandeniu – tonos šiukšlių miesto centre tapo priminimu, kiek daug įtakos aplinkai turi žmogaus veikla. Šįmet tęsiame šią iniciatyvą toliau, kol išvalysime visą 24 kilometrų upės vagą Vilniaus mieste“, – pranešime teigia „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė. 

Pasak narų komandos, valoma upės atkarpa nuo Verkių Trinapolio bažnyčios iki Baltojo tilto gali būti ne mažiau užteršta nei pirmojo etapo metu valyta atkarpa nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto.

„Pirmosios atkarpos valymas leido pastebėti tam tikrus dėsningumus – daugiausia šiukšlių kaupiasi lėtesnės tėkmės vietose ir po tiltais. Šioje atkarpoje tiltų yra dar daugiau, todėl tikėtina, kad ir radinių kiekis bus nemažas“, – pranešime teigia Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis.

Kaip skelbta, pirmojo Neries valymo etapo metu pernai iš upės buvo ištraukta daugiau nei dvi tonos šiukšlių. Tarp iškeltų atliekų buvo rasti tiek smulkios, tiek stambios taršos objektai.

„Darnu Group“ yra anksčiau inicijavusi ir Vilnelės upės tyrimus bei valymo darbus, kurių metu per trejus metus surinkta apie 10 tonų atliekų.

(papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskyrė savo lojalistą, neturintį patirties nacionalinio saugumo srityje, JAV žvalgybos vadovu ir pareiškė, kad jis taip pat toliau eis dabartines pareigas ir prižiūrės federalinę būsto ir hipotekos politiką.

Federalinės būsto finansavimo agentūros vadovas Billas Pulte, kuris dar vadovauja hipotekos milžinams „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“, buvo paskirtas laikinuoju nacionalinės žvalgybos direktoriumi ir šiame poste keičia Tulsi Gabbard.

T. Gabbard, kurios kandidatūra į šias pareigas taip pat buvo kontroversiška, gegužės pabaigoje atsistatydino ir padėjo tašką savo kadencijoje, kurios metu ji, regis, nesutarė su D. Trumpu dėl jo karo prieš Iraną.

„Williamas turi didelę patirtį sprendžiant jautriausius Amerikos klausimus – rinkų saugumą ir patikimumą“, – savo platformoje „Truth Social“ nurodė D. Trumpas ir kartu pridūrė, kad B. Pulte toliau eis su būstu susijusias pareigas.

38-erių B. Pulte yra aktyvus prezidento sąjungininkas, žinomas dėl viešų išpuolių prieš D. Trumpo politinius priešus. Kai kurios JAV žiniasklaidos priemonės vadina jį prezidento „koviniu šunimi“.

B. Pulte yra apkaltinęs D. Trumpo politinius priešus, įskaitant senatorių demokratą Adamą Schiffą ir Niujorko generalinę prokurorę Letitią James, hipotekos dokumentų klastojimu.

Jis taip pat palaikė hipotekos sukčiavimo bylą, iškeltą JAV Federalinės rezervų sistemos valdytojai Lisai Cook, kuria remdamasis D. Trumpas bandė atleisti šią pinigų politikos formuotoją.