(papildymai nuo ketvirtos pastraipos)

Vilnius, spalio 19 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Lietuva pradės konsultuotis su NATO dėl galimybės numušti oro erdvę pažeidusius objektus ir be vizualinio patvirtinimo.

„Pareikalavau, kad būtų pradėtos konsultacijos su NATO puse. Tas buvo pažymėta protokole, tas turbūt bus realizuota per mėnesį. Kad mes persvarstytume algoritmą“, – LRT televizijai teigė premjeras.

„Gali naikintuvo radare matyti skrendantį objektą, gali kaip pilotas jo nematyti dėl debesuotumo, prastų oro sąlygų, liūties, dar kažko. Ir tai mums neleidžia užsiimti kinetinės jėgos panaudojimu, tai reiškia, numušti droną. Galima šį režimą, iš principo, keisti. Greičiausiai, tam yra galimybės ir erdvės. Turbūt NATO gali palikti tai nacionalinei teisei, kad jeigu matomas objektas, kuris yra radare, jei ore esantis naikintuvas priima sprendimą numušti, tai objektas ir bus numuštas“, – akcentavo jis. 

Tuo metu kalbėdamas apie sekmadienio rytą Lietuvos teritorijoje nukritusį droną, ministras pirmininkas pabrėžė neturintis prielaidų manyti, kad šis objektas galėjo būti paleistas iš Lenkijos, valstybei nedraugiškų jėgų. 

„Ne, aš neturiu jokių prielaidų manyti ir noriu dar taip gal aiškiai pasakyti visuomenei, kad aš stengiuosi savo politinėje retorikoje operuoti faktais. Ne spekuliacijomis, ne prielaidomis, ne pamąstymais, ne kažkokiomis abejonėmis, kurių pilna socialiniuose tinkluose. Ten visko rasi: įvairiausių teorijų sąmokslo ir panašių dalykų. Šią dieną žinome, kad dronas kirto mūsų valstybės sieną ir oro erdvę iš Lenkijos pusės“, – dėstė M. Sinkevičius.

„Mes tam tikrą, labai nedidelę atkarpą matėme jo judėjimą ir skridimą Lenkijos oro erdvėje. Kokia trajektorija, iš kur jis pasiekė Lenkiją, kaip jis atsidūrė Lenkijos oro erdvėje – mes nežinome. Bet noriu tikėti, kad draugiškos šalys, strateginės partnerės – Lenkija ir Lietuva – išsiaiškins visas aplinkybes. Ir mačiau netgi, kad Lenkijos oficialiosios institucijos pradėjo tam tikrą tyrimą ir patikrinimą duomenų, kaip tie dalykai įvyko. Aš paprašiau ir mūsų ministro Roberto Kauno turėti tiesioginį ryšį su Lenkijos krašto apsaugos ministru“, – pabrėžė jis. 

Rusija veikia ties 5-ojo NATO straipsnio riba

Kalbėdamas apie atvejus, kai buvo pranešta apie keletą dronų atakų prieš laivus Juodojoje jūroje prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų, premjeras tikino, kad Rusija nuolat veikia ties 5-ojo NATO straipsnio riba. Pastarajame numatyta, kad vienos ar kelių Aljanso narių ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu.

„Mes dažnu atveju apsiribojame deklaracijomis, kaip būsim vieningi, kaip būsim pasiruošę, kaip dalinsimės informacija. Tas vyksta. Ir panašu, kad kolegos ir Lenkijoje, ir Vokietijoje konstatuoja, o tai man kaip Vyriausybės vadovui kelia nerimą, kad Rusija ir veikia ties 5-ojo straipsnio riba. 5-asis straipsnis dar neinicijuotinas, nes nėra, sakyčiau, tokios klasikinės pradžios veiksmų. Niekas nekerta sienos, karinė technika nejuda, bet yra nuolatinis sabotažas, diversijos, dronai. Ir tas kelia rimtų įtampų“, – dėstė premjeras. 

Po paskutinės atakos prie Rumunijos krantų dingo septyni laivo įgulos nariai.

Kaip skelbta, sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas. 

Tiesa, pats dronas, pasak ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, objektas buvo užfiksuotas prieš 6 valandą ryto. 

Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą po pirmadienį vykusios Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio patvirtino ir premjeras. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis. 

Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.

Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo. 

Vašingtonas, spalio 19 d. (Ukrinform-ELTA). JAV Atstovų Rūmų respublikonai grasina blokuoti papildomą 350 mlrd. dolerių finansavimo paketą Pentagonui, jei prezidento Donaldo Trumpo administracija nesugriežtins pozicijos Rusijos atžvilgiu, pranešė leidinys „The Hill“.

Keli Ukrainą remiantys respublikonai piktinasi pastaraisiais D. Trumpo užsienio politikos sprendimais, įskaitant susitarimą su Vladimiru Putinu importuoti rusišką dyzeliną į Jungtines Valstijas. Pasipiktinimą taip pat sukėlė pranešimai, kad buvo apribota Ukrainos prieiga prie palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ ir sumažintas dalijimasis žvalgybos duomenimis.

Respublikonai reikalauja vėl įvesti sankcijas Rusijai ir panaikinti „Starlink“ apribojimus, Pentagonui ir D. Trumpo administracijai skubant užsitikrinti didesnį finansavimą.

Kongreso narys respublikonas Donas Baconas šią savaitę perspėjo, kad Kongresas nepalaikys D. Trumpo įstatymų leidybos darbotvarkės, jei jis nesiims veiksmų prieš Rusijos karinę mašiną. 

Kongreso narys respublikonas Brianas Fitzpatrickas leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė, kad administracija sulauks pasekmių, jei neatkurs Ukrainos prieigos prie palydovinio ryšio technologijų.

„Administracijos sprendimas sumažinti dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina ir apriboti jos prieigą prie „Starlink“ prilygsta pagalbai užpuolikui ir karo nusikaltėliui, bombarduojančiam miestus“, – socialiniame tinkle X parašė D. Baconas. Jis taip pat perspėjo, kad administracijos politika pasmerkta žlugti, jei jos kryptis nesikeis.

Gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho biuras atsisakė komentuoti.

Leidinys pabrėžė, kad P. Hegsethas jau kelis mėnesius siekia Kongreso pritarimo rekordiniam 1,5 trln. dolerių gynybos biudžetui, siūlomam D. Trumpo. Praėjusią savaitę jis taip pat pareiškė, kad Pentagonas sieks patvirtinti papildomą 350 mlrd. dolerių finansavimo paketą. Jo svarstymas Kongrese įstrigo nesutariant, iš kokių lėšų šis paketas turėtų būti finansuojamas.

Pakete numatytas finansavimas keliems D. Trumpo prioritetams, įskaitant 17 mlrd. dolerių nacionalinės priešraketinės gynybos sistemai „Golden Dome“ ir dronams, taip pat 47 mlrd. dolerių šaudmenų gamybai plėsti. Dar 36 mlrd. dolerių Pentagonas prašo programai „Warrior Ethos“, pagal kurią būtų investuojama į karių būstus ir infrastruktūrą.

Kadangi beveik visi demokratai nepritaria D. Trumpo karui su Iranu, respublikonų lyderiams, siekiant patvirtinti šį paketą, reikės beveik visų savo frakcijos Atstovų Rūmuose narių paramos. D. Bacono nuomone, prezidento nuolaidžiavimo Rusijai politika atstūmė nemažai respublikonų, tad tapo sunkiau patvirtinti gynybos finansavimą ir kitas įstatymų leidybos iniciatyvas.

Ypač daug kritikos sulaukė susitarimas dėl rusiško dyzelino. Praėjusią savaitę abiejų partijų įstatymų leidėjų grupė nusiuntė D. Trumpui laišką, kuriame teigė, kad šis susitarimas pažeidžia naująjį įstatymą dėl sankcijų Rusijai, jei ne tiesiogiai, tai bent jau prieštarauja jo dvasiai.

Kai kurie anonimiškai kalbėję respublikonai taip pat kritikavo šį prezidento sprendimą ir siejo didėjančias dyzelino kainas su karu prieš Iraną.

„Jis [Trumpas] turi atsisakyti šio sprendimo. Pirma, tai neteisėta. Priėmėme įstatymą, kuriuo uždraudėme energetikos išteklių importą iš Rusijos. Tačiau kartu kyla klausimas, kodėl įsivėlėme į karą Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio kyla degalų kainos? Jei norite jas sumažinti, raskite būdą tai padaryti“, – sakė vieno Atstovų Rūmų respublikono padėjėjas.

Roma, spalio 19 d. (ANSA-ELTA). Popiežius Leonas XIV ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kalbėjosi telefonu. Popiežius paragino Rusiją ir Ukrainą bendradarbiauti, kad į Rusijos okupuotą Ukrainos Oleškų miestą būtų galima pristatyti labai reikalingą pagalbą ir evakuoti gyventojus, pranešė Vatikano spaudos tarnyba.

„Šiandien popiežius Leonas XIV telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“, – pranešė spaudos tarnyba.

„Per pokalbį Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į sunkią padėtį Chersono srities Oleškų mieste ir paminėjo anksčiau Rusijos Federacijos prezidentui pateiktą prašymą paskelbti humanitarines paliaubas.

Šventasis Tėvas pareiškė viltį, kad abiejų šalių bendradarbiavimas padės pristatyti maisto ir medicinos pagalbą bei užtikrinti saugią ir savanorišką civilių gyventojų evakuaciją“, – sakoma Vatikano spaudos tarnybos pranešime.

Kyjivas, spalio 19 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 418 iš 463 įvairių tipų Rusijos kovinių dronų, panaudotų Ukrainai pulti, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Spalio 18 d. priešas panaudojo 463 įvairių tipų kovinius bepiločius orlaivius: „Shahed-131/136/238“, „Parodija“, „Gerbera“, „Banderol/Dan-T“ ir „Italmas“. Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 418 iš jų. Perėmimo rodiklis siekė 90,28 proc.“, – sakoma pranešime.

„Už šių skaičių slypi kasdienis ir daug pastangų reikalaujantis gynėjų darbas. Tačiau net ir toks aukštas rodiklis negarantuoja visiško saugumo. Kiekvienas nenukenksmintas dronas tebėra grėsmė žmonėms“, – pabrėžė Generalinis štabas.

„Todėl raginame visus neignoruoti perspėjimų apie oro pavojų ir nesidalyti socialiniuose tinkluose informacija apie oro gynybos operacijas“, – pranešė Generalinis štabas.

Generalinis štabas taip pat patikino, kad Ukrainos gynybos pajėgos toliau stiprina oro gynybą, tobulina priešo taikinių aptikimo ir naikinimo metodus bei didina pajėgumus kovoti su naujomis grėsmėmis, įskaitant reaktyvinius kovinius bepiločius orlaivius.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad JAV karo departamentas delsia tiekti Ukrainai kai kurias būtiniausias atsargas.

Madridas, spalio 19 d. (dpa-ELTA). Madride streikuojančių mokytojų protestai prieš Isabel Diaz Ayuso vadovaujamos regiono vyriausybės švietimo politiką peraugo į susirėmimus su policija.

Šimtai demonstrantų užblokavo įėjimus į Ispanijos sostinės centre esančius Santonjos rūmus, kuriuose konservatyvių pažiūrų regiono vadovė dalyvavo pirmadienį vykusiame renginyje.

Siekdama atlaisvinti įėjimus į pastatą, policija prieš protestuotojus ėmėsi veiksmų.

Televizijos kanalas RTVE parodė kadrus, kuriuose matyti, kaip policininkai lazdomis muša taikiai protestuojančius mokytojus ir juos stumia atgal.

I. Diaz Ayuso apkaltino Ispanijos ministrą pirmininką socialistą Pedro Sanchezą ir „antidemokratinę kairę“ organizuojant prieš ją nukreiptą „asmeninio ir institucinio persekiojimo strategiją“.

Kitoje vietoje apie 200 mokytojų mokykliniais suolais ir kėdėmis užblokavo A-3 greitkelį Madrido pakraštyje, smarkiai sutrikdydami eismą. Maždaug po valandos protestas baigėsi.

Įtampai didėjant, Madrido regiono švietimo ministrė Mercedes Zarzalejo atšaukė suplanuotą vizitą į vieną iš mokyklų.

Mokytojai reikalauja daugiau darbuotojų ir didesnio valstybinio švietimo finansavimo, mažesnių klasių ir geresnių darbo sąlygų.

Neterminuotas streikas Madrido regione prasidėjo trečiadienį. Profesinės sąjungos kaltina konservatyvią regiono vyriausybę nenoru derėtis dėl jų reikalavimų.

Pirmąją streiko dieną Madrido Komplutensės universiteto miestelyje buvo surengta didelio masto policijos operacija, per kurią buvo sulaikyti penki žmonės, dar keletas asmenų buvo sužeista.

Po to, kai policijos operacijos vaizdai sukėlė visuomenės pasipiktinimą, policija pradėjo vidinį tyrimą.

Vilnius, spalio 19 d. (ELTA). Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) praneša apie galimą asmens duomenų pažeidimą interneto svetainėje, skirtoje registracijai į lietuvių kalbos mokėjimo lygio nustatymo egzaminus bei egzaminų rezultatams paskelbti.  

Į šiuos egzaminus sistemoje registruojasi užsieniečiai, kuriems reikalingas valstybinės kalbos egzaminas dėl leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, užsienio lietuviai.

Tiesa, NŠA pabrėžia, kad į sistemą nebuvo įsilaužta, o asmenų duomenys nebuvo nutenkinti.

Dėl programinio kodo klaidos sistemoje pateikti vartotojų duomenys galėjo būti prieinami į sistemą prisijungusiems kitiems vartotojams. Pagal turimą informaciją galimai galėjo būti pasiekiami tik nedidelės dalies – iki 0,02 proc. – vartotojų duomenys. 

Pažeidimas galėjo apimti vartotojo pateiktus duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, gyvenamosios vietos adresą, paraiškos informaciją ir įkeltų dokumentų kopijas. Konkretūs duomenys priklauso nuo to, kokią informaciją ir dokumentus vartotojas pateikė svetainėje.

Visi sistemos paskyrų turėtojai elektroniniu paštu informuoti apie incidentą.

Šiuo metu sistema yra nepasiekiama, nes atliekamas nepriklausomas programinės įrangos patikrinimas ir skenavimas, siekiant įsitikinti, kad programinio kodo klaida yra tinkamai pašalinta.

Paaiškėjus incidentui NŠA nedelsdama ėmėsi veiksmų dėl duomenų pažeidimo užkardymo. Spręsdama incidentą NŠA bendradarbiauja su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija bei Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, siekiant nustatyti pažeidimo mastą ir užtikrinti sistemoje esančių duomenų saugumą.

NŠA atsiprašo dėl galimo asmens duomenų pažeidimo.

Sofija, spalio 19 d. (dpa-ELTA). Dėl praėjusią savaitę Bulgarijoje surengto išpuolio prieš „Starlink“ antenas išduoti dviejų Vokietijos piliečių Europos arešto orderiai.

Sofijos teismo atstovė spaudai pirmadienį agentūrai dpa sakė, kad Bulgarijos prokurorai kreipėsi dėl arešto orderių dviem 19-mečiams.

Abu įtariamieji, dėl Vokietijos privatumo įstatymų įvardijami tik inicialais S. I. ir T. B., kaltinami spalio 9 d. padegę aštuonias „Starlink“ antenas Planos vietovėje į pietus nuo Sofijos. Šios antenos itin svarbios Ukrainai ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos.

Pranešta, kad jie iš Serbijos į Bulgariją įvažiavo per Kalotinos pasienio punktą automobiliu su vokiškais valstybiniais numeriais, o po kelių valandų išvyko iš šalies.

Bulgarijos naujienų agentūros BTA duomenimis, spalio 14 d. prokurorai pareiškė kaltinimus abiem įtariamiesiems jiems nedalyvaujant. Jiems gresia nuo trejų iki 12 metų laisvės atėmimo bausmės. Abiejų įtariamųjų advokatai ketina apskųsti šį sprendimą.

Bulgarijos žiniasklaida neoficialiai pranešė, kad abu įtariamieji buvo sulaikyti Bulgarijoje. Naujienų portalas „Faktor.bg“ rašė, kad neatmetama galimybė, jog jie priklauso didesnei ardomajai grupei, susijusiai su Vokietijoje sulaikytais įtariamaisiais dėl išpuolio prieš „Starlink“ antžeminę stotį Lenkijoje.

Bulgarijos nacionalinio saugumo agentūros vadovas Plamenas Tončevas mano, kad gaisras „Starlink“ objekte netoli Sofijos buvo sabotažas.

„Negalima atmesti galimybės, kad ateityje bus rengiamas ir daugiau tokių sabotažo aktų“, – sakė jis Bulgarijos parlamente.

Rugsėjo 23 d. taip pat kilo gaisras „Starlink“ terminale į pietus nuo Varšuvos.

Antradienį Niurtingene, netoli Štutgarto pietvakarių Vokietijoje, buvo sulaikyti du įtariami diversantai, galimai susiję su šiuo išpuoliu. Lenkijos vyriausybė įtaria, kad ataką galėjo suorganizuoti Rusijos žvalgybos tarnybos.

Paryžius, spalio 19 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė pirmadienį paragino internetines perpardavimo platformas po šeštadienį vykusių plėšimų pašalinti „pavogtų daiktų“ skelbimus ir iškvietė bendrovių, įskaitant „Vinted“ ir „eBay“, atstovus.

Likus šešiems mėnesiams iki rinkimų, kuriuose Prancūzija rinks prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinį, šalį savaitgalį sukrėtė vieni didžiausių per pastaruosius metus gatvės neramumų. Buvo apgadinta tūkstančiai parduotuvių, daugelis jų apiplėštos. Neramumai kilo po kelias savaites trukusių moksleivių demonstracijų, per kurias reikalauta geresnių sąlygų mokyklose.

Valdžios institucijų duomenimis, nukentėjo daugiau kaip 3 tūkst. įmonių. Nuo sekmadienio socialiniuose tinkluose plinta ekrano nuotraukos, kuriose matomi internetinių perpardavimo platformų skelbimai, kuriuose siūloma įsigyti daiktus, kaip įtariama, pavogtus per savaitgalio neramumus.

„Kai kuriose platformose siūloma įsigyti šį savaitgalį pavogtų daiktų“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Henanff.

„Tikimės, kad šios platformos nedelsdamos pašalins minėtus skelbimus“, – sakė ji.

Ministrė sušaukė šešių platformų atstovų susitikimą, kuriame taip pat dalyvaus Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų pareigūnai.

„Jos taip pat turės glaudžiai bendradarbiauti su valstybės institucijomis, kad pavogtas prekes perparduodantys asmenys galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – pridūrė A. Le Henanff.

Prancūzijos prekybos ministerijos duomenimis, į susitikimą pakviesti bendrovių „Vinted“, „Amazon“, „eBay“, „Leboncoin“, „Meta“ ir „TikTok“ atstovai, taip pat Prancūzijos elektroninės prekybos asociacija „Fevad“.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su bendrove „Vinted“, šioji pareiškė tokiais atvejais taikanti „nulinės tolerancijos“ politiką ir „aktyviai bendradarbiaujanti su teisėsauga bei Prancūzijos valdžios institucijomis“.

„Po šio savaitgalio mūsų komandos nedelsdamos ėmėsi veiksmų, kad nustatytų ir pašalintų skelbimus, kurie gali būti susiję su pavogtomis prekėmis, taip pat sustiprinome įtartinų skelbimų stebėseną“, – pareiškė Vilniuje įsikūrusi naudotų daiktų prekybos platforma, problemos masto nenurodydama.

„eBay“ pareiškė „negalinti patvirtinti, kad padaugėjo skelbimų, kurie gali būti susiję su savaitgalį įvykdytomis vagystėmis“.

Ši internetinių aukcionų platforma nurodė naudojanti „aktyvias technologines priemones“, padedančias aptikti mėginimus parduoti vogtas prekes.

Vilnius, spalio 19 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gėdingu vadina Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) sprendimą atšaukti teisę kitąmet Kaune surengti pasaulio taurės etapą dėl Lietuvos pozicijos neleisti varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. 

„Gėdingas UIPM sprendimas atimti iš Lietuvos teisę rengti pasaulio taurės varžybas už tai, kad ji atsisakė užmerkti akis į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Tai sukuria pavojingą precedentą ir siunčia iš esmės klaidingą žinią“, – socialiniame tinkle „X“ rašė K. Budrys. 

„Lietuvos pozicija buvo aiški nuo pat pirmos dienos: mes nepadėsime normalizuoti agresorių valstybių – Rusijos ir Baltarusijos – atstovų dalyvavimo tarptautiniame sporte. Rusija tęsia žiaurų karą prieš Ukrainą, o Baltarusija ir toliau yra jo bendrininkė, sudarydama tam sąlygas“, – akcentavo ministras. 

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Europos Sąjunga (ES) turi griežtinti apribojimus Rusijos ir Baltarusijos sportininkams. 

„ES privalo sugriežtinti apribojimus Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, varžantiemsis su savo šalių vėliavomis, išplėsti vizų draudimus ir sankcijas bei nutraukti paramą tiems, kurie sudaro sąlygas valstybės remiamai propagandai“, – dėstė K. Budrys.

„Lietuva niekada nepripažins agresijos kaip normos. Mes palaikysime Ukrainą ne tik tada, kai tai patogu, bet ypač tada, kai tai nepatogu“, – pabrėžė jis. 

Kaip skelbta anksčiau, Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės sąjunga (UIPM) nusprendė atšaukti 2027 metų balandžio 13–17 dienomis Kaune turėjusį vykti pasaulio taurės etapą. Šį sprendimą tarptautinė organizacija grindžia Lietuvoje taikomais ribojimais Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.

Savo ruožtu Lietuva kartu su dar aštuoniomis Europos valstybėmis kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindama riboti paramą Rusijai ir Baltarusijai nuolaidžiaujančioms tarptautinėms sporto organizacijoms.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Justinas Kinderis teigė, kad toks sprendimas sukėlė pyktį ir nusivylimą, nes jau buvo pradėti pasirengimo darbai ir sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais.

J. Kinderis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimybės Kaune surengti 2028 metų pasaulio taurės etapą bei jaunių ir jaunimo čempionatą.

Kampala, spalio 19 d. (AFP-ELTA). Policijos atstovas pirmadienį pranešė, kad netoli Ugandos sostinės Kampalos rastas buvęs Ruandos karys nukirsta galva – Ugandoje gyvenęs vyras buvo tapęs aršiu savo šalies vyriausybės kritiku.

Ruandos valdžios institucijos jau anksčiau buvo kaltinamos organizavusios prezidento Paulo Kagamės oponentų nužudymus. Nuo tada, kai po 1994 m. genocido, per kurį žuvo 800 tūkst. žmonių, daugiausia tutsių bendruomenės narių, atėjo į valdžią, P. Kagamė šalį valdo geležiniu kumščiu.

Robertas Kabera, buvęs seržantas, prieš kelerius metus pabėgęs iš Ruandos, tarnaudamas kariuomenėje viešai nereiškė kritikos, tačiau vėliau vis aktyviau priešinosi P. Kagamei.

Jo „YouTube“ kanale „Major Robert TV“, turinčiame 144 tūkst. prenumeratorių, buvo paskelbta daina, šlovinanti opozicijos veikėją Victoire Ingabire – vieną iš nedaugelio atvirai valdžią kritikuojančių asmenų Ruandoje, kuri ne kartą buvo pasodinta į kalėjimą.

Ugandos policija tiria „maždaug 50 metų vyro, kuriam buvo nukirsta galva, nužudymą; galva iki šiol nerasta“, pirmadienį žurnalistams sakė policijos atstovas Kituuma Rusoke. Jis pridūrė, kad artimieji atpažino nužudytojo kūną ir patvirtino, jog tai R. Kabera.

Pasak jo, kūnas rastas netoli Kampalos esančiame Luvalos kaime, o žmogžudystė greičiausiai įvykdyta spalio 16 d. vakare arba ankstų spalio 17 d. rytą.

R. Kabera nėra pirmasis emigracijoje nužudytas Ruandos opozicijos veikėjas.

2021 m. Mozambike buvo nušautas buvęs Ruandos kariuomenės leitenantas Revocantas Karemangingo, kuris buvo įtariamas slapta rėmęs opozicines pajėgas.

Tais pačiais metais Pietų Afrikos Respublikoje buvo nušautas atviras valdžios oponentas Seifas Bamporiki, o 2014 m. šios šalies viešbučio kambaryje buvo pasmaugtas buvęs Ruandos žvalgybos vadovas, vėliau tapęs valdžios kritiku, Patrickas Karegeya.

Dar vienas emigracijoje gyvenantis buvęs generolas Faustinas Kayumba Nyamwasa, kartu su P. Karegeya įkūręs opozicinę Ruandos nacionalinio kongreso (RNC) partiją, išgyveno kelis pasikėsinimus į jo gyvybę.