Vilnius, vasario 9 d. (ELTA). Buvęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas Ignas Hofmanas teigia, kad, eidamas ministro pareigas, turėjo abejonių dėl šiuo metu korupcijos skandale minimos Valstybinės augalininkystės tarnybos. I. Hofmanui daugiausia klausimų tuo metu kėlė didelė institucijos darbuotojų kaita, o verslininkai, anot jo, turėjo nusiskundimų dėl griežtos augalų eksporto tvarkos.

„Abejonių buvo daug ir klausimų man asmeniškai buvo daug. Turbūt daugiausia iš visų Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų ir tarnybų būtent Augalininkystės tarnyba kėlė daugiausia klausimų“, – pirmadienį LRT televizijai teigė I. Hofmanas. 

Anot jo, ŽŪM pasiekdavo prieštaringa informacija apie tarnybos veiklą. 

„Informacija buvo labai priešiška ir prieštaringa. Iš vienos pusės, daugiausia, iš vadovo, (…) buvo kalbama, kokius tikslus jis kelia, kaip jis siekia išskaidrinti tarnybą, jos darbą, jos teikiamas paslaugas. Iš kitos pusės, ateidavo lygiai taip pat negatyvi informacija“, – pridūrė buvęs žemės ūkio ministras.

Jo teigimu, daugiausia nusiskundimų, susijusių su Augalininkystes tarnyba, buvo dėl didelės darbuotojų kaitos. Taip pat, anot I. Hofmano, skundų turėjo ir verslininkai, teigę, kad tuometinis tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko sukuria kliūtis verslui.

„Daugiausia tų skundų ir nusiskundimų buvo dėl didelės darbuotojų kaitos. Dabar, jei gerai pamenu, daugiau kaip per pusę metų apie 70 žmonių paliko tarnybą. Be abejo, buvo ir verslininkų, kurie vykdo gėlių eksportą, taip pat buvo skundai. Jie ir Kaimo reikalų komitete dalyvavo, ir turėjo ateiti pas mane, buvo užsiregistravę į Vyriausybę, (...) bet, deja, jie ir neatėjo. Ir kaip tie skundai buvo prasidėję, taip jie staiga ir baigėsi“, – sakė jis.

„(Verslininkų – ELTA) skundai buvo konkrečiai nukreipti į tarnybos vadovą Jurijų Kornijenko, kad neva jis sudaro kliūtis vykdyti verslą, neva taiko perteklinius reikalavimus ir jie dėl to negali vykdyti savo verslo, negali išvežti iš Europos Sąjungos teritorijos gėlių (...) ir dėl to neva ir valstybė patiria nuostolių, netenka mokesčių“, – aiškino I. Hofmanas.

Buvusio žemės ūkio ministro teigimu, J. Kornijenko ėmėsi veiksmų dėl tarnybos atsakomybių griežtinimo.

„Tarnybos vadovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad užkardytų, kaip įtariama, neteisėtą leidimų išdavimą, buvo uždaręs net Karmėlavos patikros postą. Buvo taip pat mane informavęs, kad dėl mažo atlyginimo darbuotojai, kurie turėtų atlikti patikras, yra mažai motyvuoti ir neatlieka tų pareigų taip, kaip turėtų, kad atlieka atsainiai, tiesiog formaliai surašomi dokumentai“, – teigė jis. 

Kaip skelbta, tirdama itin didelio masto korupcijos bylą, STT pirmadienį atliko kratas Seime. 

Seimo pirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad pareigūnai procesinius veiksmus atliko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir konservatoriaus K. Starkevičiaus kabinetuose. 

Kiek vėliau Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis patvirtino, kad pirmadienį kratos buvo atliktos ir minėtų parlamentarų gyvenamosiose vietose. Anot jo, atliekant ikiteisminį tyrimą, kratos buvo atliktos, siekiant patikrinti versiją, ar galimai korupciniai veiksmai galėjo būti susiję su politiniu palankumu.

Tiek K. Starkevičius, tiek S. Skvernelis bus apklausti kaip specialieji liudytojai. 

Pats demokratų lyderis žurnalistams pirmadienį sakė esantis ramus, teigė, jog nieko nusikalstamo nepadarė. 

ELTA primena, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų.

Pirmadienį prokuroras A. Urbelis patvirtino, jog šiame tyrime įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

A. Urbelis, paklaustas, ar vienas iš įtariamųjų yra anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius, teigė tokios informacijos negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.  

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius J. Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Vilnius, vasario 9 d. (ELTA). Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį Seimo pirmininko socialdemokrato Juozo Oleko sūnui paliko galioti 750 eurų baudą už tai, kad jis nenurodė pareigūnams asmens, kuris vairavo jo įmonei priklausantį automobilį ir stipriai viršijo greitį.

J. Olekas, politiko bendravardis sūnus, teismo posėdyje nedalyvavo. Pasak teismo, apie posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai, todėl, teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta tinkamai. 

Policija nustatė, kad J. Oleko jaunesniojo įmonės automobilis pernai rugpjūčio 30 d. važiavo 124 km/val. greičiu, kai leistinas greitis buvo 70 km/val.

Policijos departamento Kelių policijos valdyba teismui nurodė, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, J. Olekas per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė nustatytų duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemone „Volvo“ naudojosi ar už ją buvo atsakingas. 

J. Olekas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas informavo instituciją, jog automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo T. L., tačiau pildydamas duomenis dėl kitų įvykių pastebėjo, kad jo pateikti duomenys ne visada išsisaugo.

Policija teismui teigė, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bendrovės vadovui buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu. Bendrovės „Lietuvos paštas“ duomenimis, siunta gavėjui įteikta lapkričio 6 d. 

Administraciniu nurodymu J. Olekui buvo siūloma iki lapkričio 30 d. sumokėti paskirtą 300 eurų baudą, tačiau jis nustatytu terminu administracinio nurodymo neįvykdė. 

Bendrovės vadovui per nustatytą terminą nepareikalavus bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir įvertinus, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis įstatymo reikalavimų, policininkas sausio 9 d. paskyrė 750 eurų baudą.

Bylos duomenimis, rugsėjo 6 d. ir rugsėjo 30 d. J. Oleko bendrovei buvo išsiųsti pranešimai dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Juridinių asmenų registre nurodytu oficialiu elektroninio pašto adresu.

Spalio 15 d. policininkas bendrovei išsiuntė dar vieną pranešimą prieš tai nurodytu elektroniniu paštu ir registruota pašto siunta bendrovės buveinės adresu. 

„Lietuvos paštas“ duomenimis, minėta registruota siunta gavėjui įteikta spalio 21 d. 

Bendrovės vadovas duomenis policijai turėjo pateikti iki spalio 28 d. imtinai. 

„Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad duomenis pateikė, tačiau institucija juos gavo tik 2026 m. sausio 15 d., t. y. tik po to, kai pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas“, – rašoma teismo dokumentuose.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą paskelbė, kad policijos nutarimas skirti baudą J. Olekui yra teisėtas ir pagrįstas, bendrovė vadovas pagrįstai pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo.

„Pareiškėjas savo skunde nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių įstatymo reikalaujami duomenys nebuvo pateikti Institucijai. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo T. L., tačiau jis šiuos duomenis Institucijai per sistemą pateikė tik 2026 m. sausio 15 d. 12.43 val., t. y. ženkliai praleidęs įstatyme nustatytą terminą, taip pat jau po skundžiamo Nutarimo priėmimo. Taigi, pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir atsakingas Bendrovės vadovas, tinkamai informuotas Institucijos apie pareigą įvykdyti įstatymo reikalavimus, nesiėmė visų būtinų priemonių tinkamai ir laiku pateikti reikalaujamus duomenis, todėl įvykdė nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą“, – rašoma teisėjos Eglės Ramanauskienės nutartyje.

Konstatuota, kad J. Olekas teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Nutartis dar gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

(papildyta nuo 5 pastraipos)

Vilnius, vasario 9 d. (ELTA). Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia, kad iki paskyrimo nepažinojo praėjusią savaitę atleisto viceministro Edmundo Mačiežos. Nors ministras tikina girdėjęs teigiamų atsiliepimų, dėl kandidato į viceministro pareigas buvo užsidegusios „raudonos lemputės“.

„Aš prieš tai jo asmeniškai nepažinojau“, – žurnalistams pirmadienį teigė K. Žuromskas.

„Mes su žmogumi susipažinome prieš tai, aš taip pat prašiau rekomendacijų ir apie jį domėjausi. Tai taip, tam tikrų raudonų lempučių buvo užsidegę ir dabar, bet aš tiesiog (...) apie jį buvau ir gavęs ir neblogų atsiliepimų, kad jis yra specialistas. (...) Tai, kas įvyko trečiadienį, aš nesitikėjau, nesitikėjo niekas“, – teigė jis.

Tiesa, ministras nekomentavo, kas pasiūlė E. Mačiužos kandidatūrą į viceministro pareigas. Taip pat jis neatsakė, kokios buvo minėtos „raudonos lemputės“.

„Negaliu komentuoti šiuo metu“, – sakė jis.

K. Žuromsko teigimu, kol kas nėra žinoma, kas ministerijoje užims atleisto viceministro vietą, tačiau bus ieškoma asmens, gerai išmanančio miškininkystės sritį. Jis pažymėjo, kad šis klausimas bus aptartas trečiadienį susitikime su premjere Inga Ruginiene.

„Pasikalbėsime trečiadienį su premjere ir pasižiūrėsime. Bendrai susitarimas ir buvo toks, kad miškai nėra perduodami Žemės ūkio ministerijai, bet pati miškų kompetencija yra stiprinama, tai tikrai žmogus, kuris bus naujas viceministras, jis turės būti susijęs su miškininkyste vienaip ar kitaip“, – sakė ministras.

Taip pat Aplinkos ministerijos vadovas sako, kad viceministro atleidimo klausimas bus aptariamas ir su valdančiosios koalicijos partneriais. 

„Dabar derinu laiką, bet, man atrodo, ar trečiadienį, ar ketvirtadienį aš dalyvausiu socialdemokratų frakcijos posėdyje“, – tvirtino jis.

Į atsakingas institucijas kreipėsi ne tik dėl E. Mačiežos

K. Žuromskas tikina, kad dėl su E. Mačieža susijusios situacijos ir kilusių įtarimų dėl galimo interesų grupių spaudimo buvusiam viceministrui kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Anot ministro, paklausimuose minimas Seimo narys Audrius Radvilavičius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis ir Lietuvos miško ūkio rūmų vadovas Remigijus Bakys. 

„Yra pasikreipta dėl Radvilavičiaus, taip pat dėl viceministro ir (...) dėl Algimanto Gaižučio ir (Remigijaus – ELTA) Bakio dalyvavimo“, – teigė jis.

Anot jo, anksčiau minėti E. Mačiežos susitikimai su lobistinėmis organizacijomis, kurių dalis, ministro teigimu, nedeklaruoti, vyko su minėtomis įstaigomis.

„Tokia informacija pasiekė, kad yra (susitikimai – ELTA) su Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacija. Algimantas Gaižutis lankėsi pas jį (Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio – ELTA) išvakarėse ir Bakys“, – sakė K. Žuromskas.

Praėjusį trečiadienį, dar eidamas aplinkos viceministro pareigas, E. Mačieža Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė, kad klausimai, susiję su jo kuruojama miškų politikos sritimi, sprendžiami jam „už nugaros“ ir jis jaučiasi „izoliuotas“ nuo ministerijos sprendimų.

Po to K. Žuromskas paskelbė, kad viceministro pasisakymai neatitinka realybės, ir konstatavo, jog jo komandos narys prarado pasitikėjimą ir bus atleistas iš pareigų. 

Pasak ministro, E. Mačieža stabdė Miškų įstatymo pataisas, o jo pasisakymas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo surežisuotas susitarus su socialdemokratų parlamentaru Audriumi Radvilavičiumi.

Vėliau K. Žuromskas sakė, kad, jo žiniomis, E. Mačieža komiteto posėdžio išvakarėse susitiko su lobistinėmis organizacijomis ir tai nebuvo vienintelis toks susitikimas. Jis teigė, kad dėl šių buvusio viceministro susitikimų su lobistinėmis organizacijomis kreipsis į VTEK, ši patvirtino penktadienį gavusi Aplinkos ministerijos paklausimą.

Ministro manymu, E. Mačieža galėjo būti papirktas arba kitaip paveiktas interesų grupių, kurioms ministerijos teikiami Miško įstatymo pakeitimai būtų nenaudingi. Tiesa, jis neįvardijo, kas konkrečiai galėjo papirkti buvusį viceministrą, ir nepateikė tą patvirtinančių įrodymų.

Aplinkos ministerija pagal koalicinę sutartį priklauso „Nemuno aušrai“.

Vilnius, vasario 9 d. (ELTA). Dėl procedūrinių pažeidimų teismas panaikino Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos vado pavaduotojui medicinai Šarūnui Ratkui skirtą drausminę nuobaudą,

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pirmadienį priimtu sprendimu patenkino Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos vado pavaduotojo medicinai skundą ir panaikino ginčijamą krašto apsaugos ministro įsakymą.

Kaip pranešė teismas, ginčijamu krašto apsaugos ministro įsakymu pareiškėjui buvo skirtas papeikimas už 2022 m. padarytą pažeidimą ir 30 procentų sumažintas tarnybinis atlyginimas vienam mėnesiui už 2023 m. padarytą karių drausmės pažeidimą. 

Drausminė atsakomybė buvo taikyta už tai, kad pareiškėjas, organizuodamas medicininių paslaugų teikimą, užtikrino sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą asmenims, neturintiems teisės jų gauti, – civiliams asmenims. Atsakovė Krašto apsaugos ministerija šiuos veiksmus vertino kaip vyresniojo karininko įgaliojimų netinkamą panaudojimą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Eltos žiniomis, kineziterapijos paslaugos buvo teiktos Š. Ratkaus sutuoktinei, paslaugas gavo ir vienas policininkas. 

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus, todėl negali būti laikomas teisėtu. 

Nustatyta, jog tarnybinio patikrinimo išvada, kuri yra įsakymo motyvuojamoji dalis, tiek pareiškėjui, tiek teismui buvo pateikta neišsami. Dėl to pareiškėjui nebuvo atskleisti faktiniai ir teisiniai drausminės nuobaudos skyrimo pagrindai, kilo teisinio neapibrėžtumo situacija ir buvo pažeista jo teisė į gynybą. 

Be to, tokia situacija užkirto kelią teismui objektyviai patikrinti tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą bei atsakovės padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino ginčijamą krašto apsaugos ministro įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Šis teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, susijusi su 2022 m. liepos įvykiais, kai V. Rupšys kreipėsi į tuometinį Karo medicinos tarnybos odontologą Š. Ratkų ir pranešė apie komandiruotėje patirtą traumą. Š. Ratkus dabar teisiamas kartu su V. Rupšiu.

Generolas V. Rupšys kaltinamas neteisėtai gavęs sveikatos paslaugas – jam buvo sudėti dantų implantai, kurie buvo apmokėti kariuomenės lėšomis.

Š. Ratkui pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir padėjimo sukčiauti.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta.

Vilnius, vasario 9 d. (ELTA). Praėjusią savaitę į šalies ligonines buvo paguldyta 301 gripu sergantis asmuo, dar 13 žmonių nuo šios ligos mirė, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Centro duomenimis, penki mirę asmenys priklauso 80–89 metų amžiaus grupei, po tris – 10–19 m., 60–69 m., 70–79 m. ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupėms. Visi asmenys turėjo lėtinių ligų, 10 iš jų nebuvo pasiskiepiję.

Dar du žmonės praėjusią savaitę mirė nuo koronaviruo infekcijos. Jie priklausė 80–89 m. ir vyresnių nei 90 metų amžiaus grupėms, turėjo lėtinių ligų. Vienas asmuo nebuvo pasiskiepijęs, o kito skiepijimo būklė nežinoma.

Be to, kaip pažymi NVSC, praėjusią savaitę ir toliau augo sergamumas ne tik gripu, bet ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei koronaviruso infekcija.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei koronaviruso infekcija rodiklis nukrito iki 1280 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas buvo registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. 

Tuo metu 11 savivaldybių peržengė 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą ir pasiekė epideminį sergamumą.  

Karakasas, vasario 9 d. (AFP-ELTA). Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado pirmadienį pareiškė, kad vis dar planuoja grįžti į Venesuelą, nepaisant opozicijos sąjungininko sulaikymo netrukus po pirminio jo paleidimo.

„Tai nė kiek neturi įtakos mano grįžimui. Priešingai“, – žurnalistams Vašingtone sakė ji.

„Aiškiai leidau suprasti, kad prieš grįždama turiu atlikti keletą užduočių, ir kai mes jas atliksime, aš grįšiu į Venesuelą“, – pažymėjo ji.

M. C. Machado, kuri tyliai išvyko iš Venesuelos, kad gruodžio mėnesį Osle galėtų atsiimti Nobelio taikos premiją, nenustatė savo grįžimo laiko.

„Labai aiškiai leidau suprasti, kad ketinu kuo greičiau grįžti į Venesuelą ir prisijungti prie venesueliečių, siekiančių demokratinio perėjimo“, – nurodė ji.

Sekmadienį Karakase kartu su keliais kitais opozicijos veikėjais buvo išlaisvintas buvęs Nacionalinės Asamblėjos vicepirmininkas Juanas Pablo Guanipa, kuris yra artimas M. C. Machado. Tačiau jau po keleto valandų J. P. Guanipą išsivežė smarkiai ginkluoti vyrai, pranešė M. C. Machado, – taip buvo padaryta po to, kai jis viešai pareikalavo demokratinių rinkimų Venesueloje.

Venesuelos laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez išlaisvino šimtus kalinių, kurie buvo pasiųsti už grotų valdant buvusiam prezidentui ir buvusiam jos viršininkui Nicolas Maduro, ir taip pat paskelbė apie planą suteikti visuotinę amnestiją.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, kuris įsakė surengti sausio 3 d. įvykdytą mirtiną reidą, kurio metu JAV pajėgos sulaikė N. Maduro, sumenkino greitų rinkimų poreikį ir pareiškė, kad jis kontroliuoja Venesuelą priverstiniu D. Rodriguez paklusnumu.

Sekmadienis „buvo kupinas ekstremalių emocijų – daugybės šeimų palengvėjimas, matant grįžusius artimuosius, bet ir šios tironijos reakcija“, – teigė M. C. Machado.

Opozicijos lyderė kalbėjo po susitikimo su ekspertais Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos būstinėje.

Ši komisija paskutinį kartą nusiuntė misiją į Venesuelą 2002 m. kai valdžioje buvo N. Maduro kairiųjų pažiūrų pirmtakas Hugo Chavezas. Vėliau jai buvo uždrausta atvykti apžiūrėti sulaikymo centrus ir apklausti opozicijos narius.

Jungtinės Valstijos ilgą laiką gynė opoziciją kaip teisėtus Venesuelos rinkimų nugalėtojus, tačiau D. Trumpas po N. Maduro nušalinimo pareiškė, kad M. C. Machado neturi paramos, jog galėtų valdyti šalį. D. Trumpas pakeitė kursą ir pareiškė paramą M. C. Machado vaidmeniui, kai ji aplankė jį Baltuosiuose rūmuose ir įteikė jam savo Nobelio taikos premiją, kurios jis taip troško.

Briuselis, vasario 9 d. (dpa-ELTA). Didelės mados įmonės Europos Sąjungoje (ES) nuo liepos 19 d. neparduotus drabužius ir batus galės naikinti tik esant tam tikroms sąlygoms. Vidutinio dydžio įmonėms šis reguliavimas galios nuo 2030-ųjų, pranešė Europos Komisija. Išimtys bus taikomos, pavyzdžiui, sugadintoms prekėms. Be to, vidutinės įmonės nuo 2030 m. turės pateikti informaciją apie naikinamas neparduotas prekes – didžiosios bendrovės tai privalo daryti jau dabar.

Pasak Komisijos, taip įmonės bus skatinamos efektyviau valdyti savo atsargas, geriau tvarkyti grąžinamas prekes ir ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, prekes perparduoti, atnaujinti, paaukoti ar pakartotinai panaudoti, užuot jas naikinus. Tai esą padės mažinti atliekų kiekį, žalą aplinkai bei sukurti lygias konkurencines sąlygas įmonėms, puoselėjančioms tvarius verslo modelius.

Komisijos duomenimis, kasmet Europoje sunaikinama 4–9 proc. neparduotos tekstilės. Šios atliekos sugeneruoja apie 5,6 mln. tonų CO2 emisijų, o tai beveik prilygsta visoms 2021 metų Švedijos grynosioms emisijoms.

Kyjivas, vasario 9 d. (Ukrinform-ELTA). Ukraina paneigė Rusijos pranešimą, kad rusų pajėgos užėmė Prydorožnės kaimą Zaporižios srityje. 

„Rusijos pranešimai apie tariamą Prydorožnės kaimo Zaporižios srityje užkariavimą neatitinka tiesos. Vietovė lieka ukrainiečių gynėjų rankose“, – tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos pėstininkų 33-iojo atskiro šturmo pulko vadovybė.

Visi rusų bandymai siųsti sabotažo grupes, kad jos „iškeltų savo skudurą“ ir tai pavaizduotų kaip gyvenvietės užėmimą, baigiasi jų eliminavimu, teigiama toliau.

Kyjivas, vasario 9 d. (AFP-ELTA). Ukraina ir Prancūzija susitarė pradėti bendrą ginklų gamybą, pirmadienį pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas, Kyjive priėmęs savo kolegę iš Prancūzijos Catherine Vautrin.

Prancūzija nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios prieš beveik ketverius metus yra svarbi Ukrainos sąjungininkė – ji teikia Kyjivui karinę pagalbą ir politinę paramą.

Abi šalys pasirašė ketinimų protokolą, praskinantį kelią „didelio masto bendriems projektams gynybos pramonės sektoriuje“, tinkle „Telegram“ po susitikimo su C. Vautrin parašė M. Fedorovas. Jis nenurodė, kokie ginklai bus gaminami kartu su Prancūzija ir kada bus pradėta gamyba.

„Pereiname nuo tiekimo prie bendros gamybos ir ilgalaikių sprendimų, kurie sistemingai stiprina mūsų gynybą“, – rašė M. Fedorovas.

Ukraina ir Prancūzija taip pat aptarė naujas prancūziškų ginklų ir karinės įrangos siuntas Kyjivui, įskaitant raketas „Aster“, naikintuvus „Mirage 2000“ ir oro gynybos sistemas SAMP-T.

„Prancūzija yra ir liks Ukrainos žmonių pusėje“, – sekmadienį tinkle „X“ parašė C. Vautrin.

Prancūzija praėjusiais metais pareiškė, kad skirs 2 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą Kyjivui.

Lapkričio mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo iki 100 naikintuvų „Rafale“ tiekimo Ukrainai.

Ženeva, vasario 9 d. (ELTA). Prie Libijos krantų apvirtus pabėgėlių valčiai galėjo žūti dešimtys žmonių, įskaitant du kūdikius. 53 iš 55 valtyje buvusių žmonių žuvo arba laikomi dingusiais, pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (IOM), kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Libijos tarnyboms pavyko išgelbėti tik dvi moteris iš Nigerijos. Viena jų per tragediją neteko dviejų savo kūdikių, kita – sutuoktinio.

Gumine valtimi plaukė migrantai ir pabėgėliai iš kelių Afrikos šalių, teigė toliau IOM, remdamasi išgyvenusiomis moterimis. Grupė į kelią leidosi ketvirtadienį apie 23.00 val. Maždaug po šešių valandų valtis apvirto, kai į ją prasiskverbė vanduo.

IOM duomenimis, šiais metais centrinėje Viduržemio jūros dalyje jau žuvo arba be žinios dingo mažiausiai 484 migrantai. Vien tik sausį jų buvo mažiausiai 375. Spėjama, kad tikrasis skaičius gali būti dar didesnis. Pernai, anot duomenų, dingusiųjų skaičius siekė daugiau kaip 1.3 tūkst.

„Šie pasikartojantys incidentai parodo, su kokiais nuolatiniais ir mirtinais pavojais susiduria migrantai ir pabėgėliai, mėgindami įveikti pavojingą maršrutą“, – pareiškė IOM. Jungtinėms Tautoms priklausanti organizacija dar kartą pareikalavo stipresnio tarptautinio bendradarbiavimo ir į apsaugą orientuotų priemonių, kad būtų galima kovoti su žmonių kontrabandininkų ir prekeivių žmonėmis gaujomis. Šios išnaudoja migrantus ir sodina juos į plaukti netinkamas valtis.

Nuo diktatoriaus Muammaro al Gaddafi nuvertimo 2011 m. Libija tapo tranzitiniu maršrutu migrantams. Šie pavojingais ruožais dykumomis ir Viduržemio jūra nuo konfliktų ir smurto bėga į Europą.

Zaporižia, vasario 9 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos atakavo Ukrainos Zaporižios miestą. Energetikai pranešė apie elektros tinklo apgadinimą. Kaip skelbia „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ informavo įmonė „Zaporižiaoblenergo“.

„Šiuo metu vykdomas elektros tinklų, apgadintų dėl Zaporižios apšaudymo, kurį šiandien surengė įsiveržusios Rusijos pajėgos, atkūrimas. Dėl to vyksta laikini technologiniai elektros energijos tiekimo sutrikimai, būtini visiškam elektros tiekimo atkūrimui“, – nurodė minėta energetikos bendrovė.

„Zaporižiaoblenergo“ pabrėžė, kad šie sutrikimai yra lokalizuoti, o juos sukėlė tik rusų ašpaudymas.

Rusai atakavo miestą bepiločiais orlaiviais. Skirtinguose Zaporižios rajonuose buvo girdimi sprogimai.

Vašingtonas, vasario 9 d. (AFP-ELTA). JAV pajėgos Indijos vandenyne perėmė ir įsilaipino į naftos tanklaivį, kuris pažeidė prezidento Donaldo Trumpo sankcionuotų laivų blokadą Karibuose ir pabėgo iš regiono, pirmadienį pranešė Pentagonas.

Pentagonas naujienų agentūrai AFP sakė, kad JAV pajėgos perėmė šį laivą, o prieš tai tinkle „X“ paskelbė, jog naktį „be incidentų“ buvo įsilaipinta į „Aquila II“. Tanklaivis „veikė nepaisydamas prezidento Trumpo nustatyto sankcionuotų laivų karantino Karibuose. Jis bėgo, o mes sekėme paskui jį“, – „X“ paskyroje nurodė Pentagonas ir kartu pridūrė, kad šis laivas buvo „sekamas ir medžiojamas“ nuo Karibų iki Indijos vandenyno.

Tai jau aštuntasis Jungtinių Valstijų perimtas laivas nuo tada, kai D. Trumpas gruodžio mėnesį įsakė vykdyti sankcionuotų naftos laivų, plaukiančių į Venesuelą ir iš jos, blokadą. Tai taip pat yra antrasis laivas, privertęs JAV pajėgas persekioti jį už regiono ribų, – praėjusį mėnesį Šiaurės Atlanto vandenyne buvo sulaikytas su Rusija siejamas tanklaivis, kurį JAV persekiojo nuo Venesuelos krantų.

Vašingtonas Karibuose dislokavo didžiules karinio jūrų laivyno pajėgas, smogė į laivus, kurie, pasak jo, buvo naudojami narkotikų kontrabandai, perėmė tanklaivius ir surengė stulbinančią operaciją, kurios tikslas buvo sulaikyti Venesuelos kairiųjų pažiūrų lyderį Nicolą Maduro.

Vis dėlto pastaraisiais mėnėsiais perimti laivai sudaro tik nedidelę dalį visų sankcionuotų „tamsiojo laivyno“ laivų, kurie veikia visame pasaulyje ir kurių, pasak aukšto rango JAV pakrančių apsaugos tarnybos pareigūno, yra iki 800.

„Tai labai maža dalis“ konfiskuotų laivų, anksčiau šį mėnesį Kongreso posėdyje sakė kontradmirolas Davidas Barata.