Vilnius, balandžio 1 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos dialogas su Baltarusija galėtų būti įmanomas, jei pastaroji parodytų gerą valią. 

Šalies vadovas trečiadienį interviu TV3 žinioms į klausimą apie svarstymus dėl galimo Lietuvos dialogo su Minsku atsakė klausimu.

„Ar esant rekordiniam nelegalių migrantų srautui pastarosiomis dienomis prie mūsų sienos, ar esant nuolat balionų atakoms, mes iš tikrųjų turėtume dabar sakyti ir prašyti kaimyninio režimo indulgencijos pasimatyti?“ – trečiadienį TV3 žinioms sakė G. Nausėda.

Taip jis komentavo JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale'o interviu LRT išsakytą raginimą Lietuvai surengti dvišalį politinį susitikimą su Baltarusija, atkurti trąšų tranzitą.

Kaip teigė G. Nausėda, Lietuva turėtų iškelti sąlygą Baltarusijai dėl galimo dialogo. Pasak prezidento, jei Minsko režimas parodytų gerą valią, pavyzdžiui, sustabdytų į Lietuvą skrendančius balionus su kontrabanda, per sieną besiveržiančius migrantus, galima būtų svarstyti apie politinius pokalbius tarp valstybių.

„Atvirkščiai, aš sakyčiau, mes turėtume labai konkrečiai iškelti, kad štai, jeigu artimiausias keletą savaičių, keturias savaites nebus balionų, nebus nelegalių migrantų, visi vilkikai saugiai grįš į Lietuvą, bus tikrai pademonstruotos režimo pastangos normalizuoti santykius, bent jau nekelti įtampos savo kaimynui, mes įvertinsime tai kaip geros valios ženklą ir, galimas dalykas, tokį dialogą pradėsime, bet tam turi būti labai aiškios sąlygos ir dabar tos, kurios yra šiuo metu, yra labai tolimos nuo tų, kokios yra įsivaizduotinos dialogui pradėti“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas, paklaustas apie galimybes atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, priminė, jog apribojimai trąšų gabenimui yra susiję su Europos Sąjungos (ES) sankcijomis. Taigi, pasak G. Nausėdos, Lietuva šiuo klausimu turėtų vieninga su ES ir nepriiminėti sprendimų savarankiškai.

Tiesa, kaip teigė G. Nausėda, Baltarusijos režimui parodžius norą keistis, suartėti su Vakarais, galėtų būti pradėtos diskusijos dėl to, ar būtina pratęsti Minskui taikomas sankcijas.

„Tie dvylika mėnesių (sankcijų galiojimo laikas – ELTA) kažkada praeis, per tą laiką gali įvykti ir dar teigiamų kitų poslinkių, ir (Minsko – ELTA) režimas turi be galo daug galimybių parodyti, kad jie tikrai nori suartėti su Vakarais, kad jie nori nebebūti Rusijos marionete kare su Ukraina – suprantu, kad šiandien tokia prielaida atrodo mažai realistiška, bet jie turi tokią galimybę pademonstruoti – ir tada mes, be jokios abejonės, būtume tie, kurie sakytume, neignoruotume fakto, net ir kalbėdami Europos Sąjungos forumuose, kad „žiūrėkite, Baltarusijos situacija keičiasi ir mes galime atitinkamai keisti savo politiką“, bet to šiandien prielaidų aš nematau“, – komentavo G. Nausėda.

Prieš kelias savaites derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.

J. Coale‘as interviu LRT paragino Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir kalbėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti baltarusiškas kalio trąšas. 

Vilnius, balandžio 1 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad šiuo metu Vyriausybės inicijuotos priemonės degalų kainoms sumažinti kol kas duoda labai ribotą efektą. Anot šalies vadovo, šiuo atveju reikėtų imtis ir kitų papildomų iniciatyvų, tarp kurių – Prezidentūros siūlomos maksimalių kainų ribų formulės nustatymas.

„Šitos priemonės, matosi, kol kas duoda labai ribotą efektą ir turbūt čia visada turėsime apsispręsti“, – TV3 žinioms trečiadienį sakė G. Nausėda, vertindamas Vyriausybės bandymus sumažinti išaugusias degalų kainas.

Šalies vadovas neslėpė manantis, kad Lietuva neturėtų imti pavyzdžio iš Lenkijos, kur buvo sumažintas degalams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). 

„Lenkija sumažino PVM‘ą ir, pripažinkime, kiekvieną mėnesį už tai moka daugiau negu 200 milijonų eurų. Dauginkime tai iš 12 ir gauname 2,4 milijardo euro. Tai yra iš tikrųjų sumos, kurių mes šiandien  paimti nuo biudžeto, nurėžti ir atiduodi į degalines negalime“, – dėstė G. Nausėda.

Jis priminė, kad Prezidentūra jau parodė iniciatyvą, siekiant pažaboti augančias degalų kainas, tai yra pasiūlė nustatyti maksimalių kainų ribų formulę. G. Nausėda vylėsi, kad ministrų kabinetas įsiklausys į šį pasiūlymą.

„Mes siūlome maksimalių kainų ribų formulę ir jau esame pateikę įstatymo projektą. Labai norėtųsi, kad Vyriausybė rimtai apsvarstytų ir šitą galimybę kartu su kitais sprendimais dėl degalų akcizo mažinimo, dėl atsargų paleidimo. Stebuklo veikiausiai tai nesukeltų, bet vis dėlto ypatingai šiuo metu, kai degalų kainos, o ypač dyzelino kainos, yra aukštos, bent suteiktų tam tikrą atokvėpį. Šituo keliu eidami, mes galime turėti apčiuopiamesnį rezultatą negu iki šiol“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Praėjusią savaitę didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst. tonų šalies kuro rezervą – tai sudaro maždaug 12 dienų šalies kuro atsargų.

Tai padaryta Tarptautinei energetikos agentūrai šalims narėms atvėrus galimybę į rinką paleisti iš viso 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.

Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – su Europos Komisija derinamas naujas PVM mechanizmas, papildomas šio mokesčio pajamas naudojant mažinant akcizą kurui, taip pat – naujo degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, numatyta ir keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos. 

Vilnius, balandžio 1 d. (ELTA). Premjerei Ingai Ruginienei užsiminus, kad ji galėtų „puikiai dalyvauti“ Europos Vadovų Taryboje, prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, jog ne Vyriausybės vadovė, o jis pats ketina ir toliau atstovauti Lietuvai minėtame formate. Prezidentas visgi tvirtina, kad šiuo klausimu nesutarimų su I. Ruginiene nėra.

„Neieškokite trinčių ten, kur jų nėra. Iš tikrųjų santykiai su Vyriausybe, su premjere (I. Ruginiene – ELTA), su partijos pirmininku (Lietuvos socialdemokratų partijos vadovu Mindaugu Sinkevičiumi – ELTA) yra visiškai normalūs, dalykiški. Kartas nuo karto mes turime galimybę padiskutuoti, tame tarpe – ir užsienio politikos klausimais“, – TV3 televizijos žinioms trečiadienį sakė G. Nausėda, paklaustas, ar tarp jo ir valdančiųjų dėl atstovavimo EVT atsirado trinčių.

Prezidentas pabrėžė, kad ir dabartinės, ir buvusios Vyriausybės vadovams yra sakęs, jog sveikina ministrų kabineto narių aktyvumą užsienio politikoje įvairiuose formatuose. Visgi G. Nausėda pabrėžė, jog konkrečiai EVT atstovauti Lietuvai jis ir toliau žada pats. 

„Aš sveikinu aktyvumą užsienio politikoje, kadangi yra labai daug formatų, kur premjeras netgi privalo, sakyčiau, imtis aktyvesnio vaidmens, ypač dvišaliuose santykiuose. Esame sutarę su premjere, kad ji atstovaus Lietuvą Europos politikos bendrijos susitikimuose, klimato kaitos susitikimuose. 

Europos Vadovų Taryboje mano atstovavimas vyksta jau nuo 2019 metų ir aš tikrai turiu ten puikų įdirbį, turiu labai gerus kolegiškus santykius su kitų valstybių vadovais, su Europos Komisijos pirmininke, su EVT prezidentu. Ir visa tai aš galiu išnaudoti, tame tarpe ne tiktai pirmininkaujant Lietuvai, bet ir taip pat kovojant dėl kito daugiametės finansinės perspektyvos projekto. Ir visa tai būtų tiesiog neprotinga paimti kažkur tai pakelyje pamesti, nes visa tai yra tikrai labai geras ir galingas svertas ir man visai neblogai sekasi tai daryti“, – aiškino G. Nausėda.

ELTA primena, kad premjerė I. Ruginienė pareiškė, kad ji galėtų „puikiai dalyvauti“ EVT formate.Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ sakė nematanti jokios galimybės, jog bent į dalį šių europinių susitikimų vyktų Vyriausybės vadovė.

Apie tai, jog galėtų atstovauti EVT, premjerė kalbėjo praėjusią savaitę, duodama interviu naujienų portalui „Lrytas“. Premjerė sakė, jog būtų įmanoma rasti bendrą Prezidentūros ir Vyriausybės kompromisą dėl to, kas – prezidentas ar ji pati – galėtų prisiimti šią atsakomybę. 

Pernai spalį premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad prezidentas ir ministrė pirmininkė sutarė nuolat konsultuotis dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT posėdžiuose. Tuomet jis taip pat sakė, jog neatmetama, kad premjerė galėtų dalyvauti EVT neformaliuose susitikimuose. 

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią Seimo kadenciją. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvai šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos buvę valdantieji atsitraukė.

Premjero pareigas ėjęs Gintautas Paluckas nematė poreikio keisti galiojančią atstovavimo EVT tvarką. 

EVT sudaro Europos Sąjungos valstybių arba vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas, Europos Komisijos vadovas bei ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. 

Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.

Kanaveralo kyšulys, balandžio 1 d. (AP-ELTA). Trečiadienį NASA pradėjo pilti degalus į raketą, po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos vėl skraidinsiančią žmones į Mėnulį – planuojama, kad raketa su keturių astronautų įgula turėtų pakilti šiandien vakare.

Kai likus keletui valandų iki numatyto starto į raketos bakus pradėjo bėgti vandenilio kuras, neišvengta įtampos. Pirmiau šiais metais atliekant atgalinio skaičiavimo bandymą įvyko pavojingi vandenilio nuotėkiai, dėl kurių skrydį teko ilgam atidėti.

Priešpiet apie jokį nuotėkį pranešta nebuvo.

Kol misijos „Artemis II“ įgula užims savo vietas erdvėlaivyje, paleidimo komanda į paleidimo aikštelėje stovinčią raketą „Space Launch System“, kurios ilgis prilygsta 32 aukštų pastatui, turi įpilti daugiau nei 2,6 mln. litrų kuro.

„Laikas skristi“, – starto išvakarėse platformoje „X“ paskelbė kapitonas Reidas Wisemanas. Buvo prognozuojamos palankios oro sąlygos.

Mėnulį nesustodami ir net neįsukdami į jo orbitą apskris trys amerikiečiai ir vienas kanadietis, kurie po to grįš atgal į Žemę ir nusileis Ramiajame vandenyne. Praskriedami pro Mėnulį ir nutoldami nuo jo apie 6,4 tūkst. kilometrų atstumu, kol pasieks apsisukimo tašką, jie nustatys naują ilgiausios žmonių kelionės nuo Žemės rekordą.

Paskutinį kartą astronautai į Mėnulį skrido 1972 m., vykdydami misiją „Apollo 17“.

„Artemis II“ – tai pirmasis žingsnis įgyvendinant grandiozinius NASA planus įkurti nuolatinę bazę Mėnulyje. Kosmoso programos tikslas – 2028 m. nusileisti pietiniame Mėnulio ašigalyje.

„Prasideda nauja tyrinėjimų era“, – platformoje „X“ rašė NASA administratorius Jaredas Isaacmanas.

Tuo tarpu vienas po kito jau pasipylė sveikinimai: be kita ko, Kanados kosmoso agentūros astronautą Jeremy‘į Hanseną pasveikino ir Anglijos karalius Karolis III.

J. Hansenas taps pirmuoju ne JAV piliečiu, kuris pakils į Mėnulį. Įgulos sudėtyje taip pat yra Christina Koch ir Victoras Gloveris – pirmoji moteris ir pirmasis juodaodis astronautas, kurių kelionės tikslas – Mėnulis.

„Šią istorinę akimirką esate tiltas tarp tautų ir kartų, – J. Hansenui adresuotame laiške rašė Didžiosios Britanijos karalius, – ir aš giriu jus už drąsą, drausmę ir įžvalgumą, kurie atvedė jus iki šio slenksčio.“

(papildyta prezidento susitikimu su ministru)

Vilnius, balandžio 1 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos balandžio 2 d. įvykius Lietuvoje.

Kyjivas, balandžio 1 d. (Ukrinform-ELTA). Airija skirs dar 40,3 mln. eurų humanitarinei pagalbai ir stabilizavimo priemonėms Ukrainoje. Bendra Dublino pagalba šiais metais pasieks aukščiausią lygį nuo Rusijos invazijos pradžios. Tai trečiadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha Kyjive pareiškė Airijos diplomatijos vadovė Helen McEntee.

„Džiaugiuosi, galėdama pranešti apie dar 40,3 mln. eurų skyrimą humanitarinei pagalbai ir stabilizavimo priemonėms Ukrainoje. Tai bendrą mūsų humanitarinę pagalbą ir paramą šiais metais padidins iki 65 mln. eurų – didžiausio lygio nuo invazijos pradžios“, – sakė ministrė.

Anot jos, Airija  40,3 mln. eurų skirs įvairioms organizacijoms, pavyzdžiui, „Irish Aid“, siekdama sustiprinti jau vykdomus projektus. Tai apima ir medicininę pagalbą, paramą veteranams, priedangas mokykloms ir pan.

H. McEntee pridūrė, kad Airija remia 120 tūkst. ukrainiečių, radusių prieglobstį šalyje.

Jau anksčiau skelbta, kad Airijos vyriausybė sausio 30 d. patvirtino 25 mln. eurų skyrimą Ukrainos energetikos infrastruktūrai paremti.

Kyjivas, balandžio 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos specialiųjų operacijų centro „Alfa“ kovotojai surengė unikalią operaciją prieš Rusijos dronų operatorius.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, gynybos ministras Mychailo Fiodorovas platformoje „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti ukrainiečių kariuomenės veiksmai.

„Naikiname Rusijos dronų operatorius, kol jie dar spėja surengti ataką. Priešo pilotai nebesijaučia saugūs – tai vienas iš prioritetinių „Dronų armijos“ sistemos tikslų. Pranašumas yra tas, kad vienas pilotas yra vertas dukart tiek, kiek eilinis pėstininkas“, – rašė M. Fiodorovas. Jis pridūrė, kad Ukraina jau pradėjo kurti specializuotus dalinius, siekdama kuo labiau sutrumpinti priešo pilotų išlikimo mūšio lauke laiką.

Kaip pranešė „Ukrinform“, pastaruoju metu Ukrainos oro desanto pajėgų 81-osios atskirosios Slobožanskos oro desanto brigados „Apačiai“ nepilotuojamųjų orlaivių bataliono kariai pademonstravo, kaip sunaikino rusų tiltą per Bachmutkos upę Sloviansko kryptimi.

Maskva, balandžio 1 d. (AFP-ELTA). Armėnija negali būti ir Europos Sąjungos, ir Rusijos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos nare, tvyrant įtampai dėl Jerevano pro-Vakarietiškų ambicijų trečiadienį Armėnijos ministrui pirmininkui pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.

Pastaraisiais metais Armėnija pakeitė savo užsienio politikos kryptį ir nusigręžė nuo Rusijos – iš dalies dėl to, kad Maskva nesiėmė karinių veiksmų, kai 2023 m. rugsėjį Azerbaidžanas pradėjo puolimą prieš armėnų tautybės separatistus.

2024 m. ši buvusi Sovietų Sąjungos respublika sustabdė savo narystę Rusijos vadovaujamame saugumo aljanse CSTO ir tais pačiais metais pareiškė norą įstoti į Europos Sąjungą, dar labiau pagilindama nesutarimus su Maskva.

„Matome, kad Armėnija svarsto galimybę plėtoti santykius su Europos Sąjunga ir mes į tai žiūrime visiškai ramiai“, – pareiškė V. Putinas.

„Bet tai turėtų būti akivaizdu... Vienu metu būti muitų sąjungoje su Europos Sąjunga ir Eurazijos ekonomine sąjunga yra neįmanoma. Tai tiesiog iš esmės neįmanoma“, – pridūrė jis.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pashinyanas tvirtino, kad supranta, jog narystė abiejose sąjungose yra nesuderinama, tačiau „kol kas“ galima eiti abiem keliais.

„Kai procesai pasieks tą etapą, kai reikės priimti sprendimą, esu įsitikinęs, kad mes – turiu galvoje Armėnijos Respublikos piliečius – tą sprendimą, žinoma, priimsime“, – sakė jis.

Maskva ir Jerevanas oficialiai yra sąjungininkai, tačiau N. Pashinyano valdymo laikotarpiu jų santykiai darėsi vis labiau įtempti.

Armėnijos užsienio žvalgybos tarnyba šių metų pradžioje įspėjo, kad „išoriniai veikėjai“ bando kištis į Armėnijos politiką – analitikų nuomone, tai buvo užuomina į Rusiją.

Doha, balandžio 1 d. (dpa-ELTA). Į tanklaivį Kataro vandenyse pataikė raketa. Sužeistųjų nėra, tinkle „X“ pranešė Kataro gynybos ministerija.

Anot duomenų, iš Irano buvo paleistos trys sparnuotosios raketos. Dvi jų buvo perimtos, nurodoma pranešime.

Laivą, į kurį pataikė raketa, buvo išsinuomojęs valstybinis energetikos koncernas „QatarEnerg“. 21 tanklaivio įgulos narys evakuotas į saugią vietą.

Apie laivui padarytos žalos mastą ar ištekėjusią naftą kol kas informacijos nėra. „QatarEnergy“ pareiškė, kad smūgis laivui „neturės padarinių aplinkai“.

Teherano duomenimis, „Aqua 1“ pavadinimu registruotas laivas yra Izraelio nuosavybė. Todėl laivas buvo atakuotas, teigiama per Irano valstybinę televiziją perskaitytame revoliucinės gvardijos pranešime.

Londonas, balandžio 1 d. (dpa-ELTA). Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper šaukia krizinį susitikimą su tarptautiniais partneriais dėl Irano blokuojamo Hormuzo sąsiaurio. Britų premjeras Keiras Starmeris spaudos konferencijoje sakė, kad partneriai susitiks dar šią savaitę.

„Apsvarstysime visas įmanomas diplomatines ir politines priemones, kurių galime imtis, kad atkurtume laivybos laisvę, užtikrintume įstrigusių laivų ir jūrininkų saugumą ir atnaujintume gyvybiškai svarbių prekių transportą“, – kalbėjo K. Starmeris. Žinių portalas „Politico“, remdamasis vyriausybės šaltiniu, pranešė, kad susitikimas planuojamas ketvirtadienį.

Irano vykdomos Hormuzo sąsiaurio blokados padariniai ekonomikai yra didžiuliai. Nuo tada, kai Izraelis ir JAV vasario 28 d. pradėjo karą, laivyba ten praktiškai sustojo.