Vašingtonas, lapkričio 12 d. (ELTA). Iš posto besitraukiantis bendrovės „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas palaikė „artimus santykius“ su dar viena bendrovės darbuotoja, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė du šaltiniai.

Tai paaiškėjo po pranešimų apie dar du romanus, dėl kurių šią popietę jis atsistatydino. Vienas jų buvo su Alice Huang, įtariama Kinijos šnipe, kitas – su bendrovės „Nvidia“ sveikatos priežiūros padalinio viceprezidente Kimberly Powell, kuri buvo tiesiogiai pavaldi J. Huangui.

Praėjusio mėnesio pabaigoje laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad JAV žvalgyba manė, jog J. Huangas tapo Kinijos žvalgybos operacijos taikiniu.

Spalio 29 ir 30 d. publikacijose leidinys nurodė, kad įtariama šnipė – tai Alice Huang, kuri nėra giminystės ryšiais susijusi su Jensenu Huangu.

Iš pradžių „Nvidia“ tvirtino, kad jų santykiai nebuvo romantiški, o J. Huangas pranešimus apie romaną neigė.

Tačiau maždaug po savaitės J. Huangas pakeitė savo poziciją ir prisipažino darbuotojams turėjęs romaną.

„Buvau neištikimas savo žmonai. Mano veiksmai įskaudino ją ir mūsų vaikus“, – sakė jis.

J. Huangas įtarimų dėl romano su K. Powell kol kas nekomentavo.

„Reuters“ nenurodė antrosios „Nvidia“ darbuotojos vardo ir pavardės, o bandymai su ja susisiekti buvo nesėkmingi, pranešė agentūra.

„Reuters“ pridūrė, kad nei „Nvidia“, nei J. Huangas nepanoro komentuoti naujų pranešimų apie tariamą romaną.

Čikaga, lapkričio 12 d. (AP-ELTA). Ketvirtadienį sutriko daugelio bendrovės „Microsoft“ platformų, įskaitant „Outlook“, veikla, daug vartotojų negalėjo naudotis savo elektroninio pašto paskyromis, taip pat susidūrė su kitais technologijų milžinės programų veikimo sutrikimais.

Apie 13.30 val. Rytų JAV laiku daugiau kaip 120 tūkst. naudotojų sutrikimų stebėjimo platformoje „Downdetector“ pranešė negalintys prisijungti prie programos „Outlook“. Daugelis jų nurodė negalintys siųsti ir gauti elektroninių laiškų arba jų laiškai vėluoja. Tūkstančiai naudotojų taip pat pranešė apie bendrovės „Microsoft“ darbo komunikacijos programos „Teams“, DI asistento „Copilot“ ir kitų „Microsoft 365“ paslaugų sutrikimus.

„Microsoft“ pranešė tirianti sutrikimo priežastis.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose pranešimuose Vašingtono valstijoje, Redmonde, įsikūrusi „Microsoft“ nurodė žinanti, kad naudotojai „susiduria su problemomis bandydami įvairiais būdais prisijungti prie „Exchange Online“ pašto dėžučių Amerikos žemynuose“.

Vėliau bendrovė pridūrė, kad dalis jos infrastruktūros patiria „padidėjusią apkrovą“, kuri, kaip manoma, „gali lemti prisijungimo sutrikimus“. Siekdama subalansuoti apkrovą, bendrovė pranešė pradėsianti perskirstyti duomenų srautus.

„Microsoft“ daugiau informacijos kol kas nepateikė. Anksčiau tą pačią dieną bendrovė pranešė Šiaurės Amerikoje sėkmingai pašalinusi su „Microsoft Teams“ veikimu susijusius sutrikimus, nors dalis naudotojų ir toliau skundėsi prisijungimo problemomis.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Lietuva turi būti atstovaujama galimose derybose dėl taikos Ukrainoje, o Europos Sąjunga (ES) turėtų užtikrinti bendrą valstybių interesų atstovavimą, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Geriausia, kad prie derybų stalo sėdėtų tie, kurių interesus tiesiogiai tai veikia (…). Lietuva, būdama visiškai pakraštyje, turėdama sieną tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, privalo būti atstovaujama“, – ketvirtadienį LRT televizijoje kalbėjo ministras.

Pasak jo, jeigu prie derybų stalo nebūtų vietos visoms suinteresuotoms valstybėms, reikėtų ieškoti būdų, kaip apibendrinti jų interesus ir joms atstovauti. K. Budrio teigimu, šiuo metu tai galėtų užtikrinti ES institucijos.

Ministras taip pat pabrėžė, kad diskusijos dėl derybų su Rusija turėtų vykti tik susitarus dėl Ukrainos saugumo garantijų.

„Mes turime tai daryti ir kalbėtis net apie tai tik po to, kai bus susitarta, kokios gi saugumo garantijos bus Ukrainai. Kol to nėra, visa kita yra dūmų užsklanda ir Putino svajonių įgyvendinimas“, – sakė K. Budrys.

Jo teigimu, Rusijos tikslai neapsiriboja Ukraina – Maskva siekia turėti įtakos zonas Europoje, išstumti iš jos JAV ir susilpninti NATO.

K. Budrys taip pat pažymėjo, kad Europa turi aktyviau ginti savo interesus galimose derybose su Rusija ir toliau remti Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pareiškė, kad Europa šį mėnesį turėtų išrinkti savo atstovą deryboms dėl karo užbaigimo. JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris taip pat paragino Europą paskirti vieną asmenį, kuris jai atstovautų derybose.

Šis klausimas turėtų tapti pagrindine diskusijų tema per Dubline vyksiantį Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikimą.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministerijoje (URM) ketvirtadienį susitikus su Kinijos delegacija aptartos galimybės taisyti Lietuvos ir Kinijos santykius, tačiau konkrečių sprendimų kol kas nėra, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Tai yra vienas iš susitikimų, kuris skiriasi nuo kitų tuo, kad apie jį buvo paskelbta viešai“, – ketvirtadienį LRT televizijoje kalbėjo ministras.

Pasak jo, susitikimo metu aptartos sąlygos, kuriomis būtų galima taisyti dvišalius santykius.

„Įvairios sąlygos yra formuluojamos, matomi variantai, kas galėtų būti, kokie privalumai, trūkumai ir panašiai. Aš nieko šitoj vietoj negaliu nei paneigti, nei patvirtinti“, – teigė ministras.

Paklaustas, ar viena iš Kinijos keliamų sąlygų yra Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimas, ministras konkrečiai neatsakė. Jis teigė, kad Kinijos pusė pristato savo požiūrį į 2021 m. įvykius ir galimus santykių ateities scenarijus.

„Tikrai nereiškia, kad viena pusė užsirašinėja, nueina namo daryti darbų, o kita pusė tiktai sąlygas kelia. Tai diplomatija tam ir yra“, – pažymėjo K. Budrys.

Anot jo, Lietuva taip pat pateikė savo reikalavimus dėl Lietuvos interesų pažeidimų, tarptautinių konvencijų ir laisvosios prekybos taisyklių nesilaikymo.

Ministras taip pat pažymėjo, kad Kinijos keliamos grėsmės Lietuvai per pastaruosius penkerius metus išaugo.

„Grėsmės išaugo (…): ekonominio saugumo srityje, priklausomybių srityje, politinėje srityje, karinėje saugumo srityje“, – sakė jis.

K. Budrys pripažino, kad diplomatinės atstovybės gali būti naudojamos kaip priedanga žvalgybinei veiklai, tačiau pabrėžė, kad kylančias rizikas reikia valdyti, o ne vengti diplomatinių santykių.

Paklaustas apie prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus lūkesčius normalizuoti santykius su Kinija iki metų pabaigos, ministras teigė neturintis tokio įsipareigojimo.

„Tokio kontrakto aš neturiu, kad arba iki tos dienos, arba...“, – sakė jis.

Ministras taip pat pažymėjo, kad santykių su Kinija ir Taivanu klausimas nėra pagrindinis Lietuvos užsienio politikos prioritetas.

ELTA primena, kad Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo po to, kai 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.

Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose ES valstybėse narėse.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius neabejoja, kad kitąmet Europos Sąjunga (ES) pradės perteklinio deficito procedūrą prieš Lietuvą. Pasak jo, siekiant to išvengti, nepakaks vien argumentuoti didesnėmis išlaidomis gynybai – valstybei taip pat reikės pateikti konkretų finansų subalansavimo planą.

„Aš net neabejoju, kad pradės, nes pradedama automatiškai. Šiuo atveju, aišku, reikėtų labai geros istorijos, kodėl nepradėti, bet pasakant, kad tik gynybai (reikia daugiau lėšų – ELTA), to neužteks“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, didelę įtaką biudžeto deficitui daro ir socialinė politika, ypač išmokų indeksavimas. Politikas taip pat atkreipė dėmesį į galimą Lietuvos skolinimosi reitingo sumažinimą, jei šaliai nepavyktų Europos Komisijai pateikti įtikinamų argumentų, kodėl susidarė tokia finansinė padėtis.

„Blogiausia, kas gali įvykti, tai, aišku, sumažintas Lietuvos skolinimosi reitingas“, – teigė jis.

V. Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad, nors skelbiami skirtingi valstybės finansų subalansavimo terminai, kol kas nėra konkretaus plano, kaip tai bus pasiekta.

„Antras dalykas, kuris yra reikalingas, tai planas, kada mes planuojame subalansuoti (fiskalinį biudžetą – ELTA), per kiek laiko? Valstybės kontrolė įvardijo 2035 metus, ministras pirmininkas sako 2034 metais, girdėjau finansų ministras pasakė, kad jau 2029-ais gali pasiekti 3 proc., bet kol kas aš nemačiau nė vieno konkretaus plano: kada, kaip ir kokiomis priemonėmis“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Pasak jo, tokį planą premjeras turės pristatyti Seimui, o jame turėtų atsispindėti ir būsimos valstybės finansų subalansavimo priemonės.

Kaip skelbė ELTA, Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.

Valstybės kontrolė savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.

Berlynas, lapkričio 12 d. (AFP-ELTA). Sunkumų patirianti Vokietijos automobilių gamintoja „Mercedes-Benz“ ketvirtadienį paskelbė stabdanti visas investicijas Vokietijoje ir svarstanti uždaryti gamyklas – šis jos pranešimas problemas, su kuriomis susiduria šalies automobilių pramonė.

Kaip ir kiti Vokietijos automobilių gamintojai, „Mercedes“ kenčia dėl Kinijos konkurencijos ir didelių sąnaudų. Praėjusį mėnesį bendrovė tapo trečiąja didele Vokietijos automobilių gamintoja, sumažinusia šių metų finansines prognozes.

Bendrovės vadovybė derasi su darbuotojų atstovais, ieškodama būdų sumažinti sąnaudas, tačiau, deryboms beveik nejudant iš vietos, gamintoja paskelbė ketinanti laikytis griežtesnės pozicijos.

„Valdyba bendru sutarimu nusprendė sustabdyti visas tolesnes investicijas į bendrovės padalinius Vokietijoje“, – interviu, paskelbtame bendrovės intranete ir perduotame naujienų agentūrai AFP, sakė valdybos narys Michaelas Schiebe.

Pasak jo, nepaisant daugybės intensyvių diskusijų, vadovybė nemato galimybių susitarti su profesinėmis sąjungomis.

„Dabar esame priversti atidžiai įvertinti, kuriuos padalinius Vokietijoje tektų uždaryti, jei nepavyktų pakeisti sąnaudų struktūros“, – teigė M. Schiebe.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad vadovybė vis dar tikisi, kad derybose bus pasiektas proveržis, ir nori, kad „naujų kartų automobiliai taip pat būtų gaminami mūsų padaliniuose Vokietijoje“.

Tačiau, pasak jo, išlieka galimybė, kad „nauji mūsų gaminiai bus gaminami tik užsienyje“.

Didžiausia krizė

Įtakinga profesinė sąjunga „IG Metall“ šiuo metu derybose su bendrove reikalauja padidinti atlyginimus 5 procentais.

Tame pačiame ketvirtadienį paskelbtame dokumente kita valdybos narė Britta Seeger profesinės sąjungos reikalavimą pavadino „visiškai pertekliniu“.

Jos teigimu, padidinus atlyginimus šia suma dar labiau išaugtų darbo sąnaudos, kurios Vokietijoje ir taip yra didelės ir gerokai viršija tarptautinį vidurkį.

Mažindama sąnaudas, bendrovė siekia įgyvendinti „produktyvumo didinimo programą“. Joje būtų numatytas ilgesnis darbo laikas be papildomo atlygio, tačiau dėl šio pasiūlymo su profesinėmis sąjungomis taip pat nepavyko susitarti.

„Tai nemalonūs klausimai, tačiau mūsų, kaip valdybos, pareiga juos kelti, jei norime ką nors pakeisti“, – sakė B. Seeger.

Automobilių pramonės analitikas Ferdinandas Dudenhoefferis sakė, kad ketvirtadienio naujienos rodo, jog Vokietijos automobilių pramonė išgyvena „didžiausią krizę nuo pat jos atsiradimo“.

Pasak F. Dudenhoefferio, „Mercedes“ pranešimas savaime „nebuvo netikėtas“, nes bendrovė „jau kelis mėnesius pabrėžia, kokia sudėtinga padėtis jos padaliniuose Vokietijoje“.

„Iš esmės nepakeitus sąnaudų struktūros Vokietijoje, šalies automobilių pramonė tiesiog išnyks“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį „Mercedes-Benz“ sumažino šių metų pelno prognozę iki 5,8 mlrd. eurų – tiek pat, kiek 2025 metais. Anksčiau bendrovė prognozavo bent 15 proc. pelno augimą.

BMW ir „Volkswagen“ taip pat jau buvo sumažinusios šių metų finansines prognozes, nes dėl vangios paklausos ir itin aršios Kinijos konkurentų, tokių kaip BYD ir „Xiaomi“, konkurencijos jų pelnas mažėjo.

„Volkswagen“ iki šio dešimtmečio pabaigos visame pasaulyje planuoja panaikinti 120 tūkst. etatų. Tai būtų didžiausias restruktūrizavimas automobilių pramonės istorijoje, prieš kurį nublanksta 50 tūkst. darbo vietų, kurių neliko po 2009 m. bendrovės „General Motors“ bankroto.

Londonas, lapkričio 12 d. (ELTA). Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė naują plataus masto sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos energetikos ir laivybos sektorius, o ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė, kad dabar atėjo metas „toliau didinti spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų su visiškomis ir neatidėliotinomis paliaubomis“, praneša naujienų portalas „The Kyiv Independent“.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos teigimu, įvedusi naujausias sankcijas šalis tapo vienintele pasaulyje, pritaikiusia sankcijas visoms 10 didžiausių Rusijos naftos gavybos bendrovių.

Rusijos energijos išteklių eksportas ir laivybos sektorius generuoja dideles pajamas, padedančias finansuoti plataus masto karą prieš Ukrainą. Sankcijomis siekiama apriboti tiek šias pajamas, tiek Maskvos galimybes finansuoti karą, todėl jos taikomos ne tik energijos išteklius išgaunančioms ir jais prekiaujančioms bendrovėms, bet ir juos gabenantiems laivybos tinklams.

Kaip nurodoma Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos pranešime, A. Burnhamas per Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą Dubline ketina paraginti kitas valstybes didinti ekonominį spaudimą Rusijai, siekiant užbaigti karą.

Apie sankcijas paskelbta pasibaigus trišalėms Ukrainos, Rusijos ir JAV taikos deryboms Abu Dabyje. Tikimasi, kad šios derybos bus viena pagrindinių Europos lyderių diskusijų temų.

„Taikos derybose dėl Ukrainos pasiekta pažangos, tačiau dabar ne laikas nusiraminti“, – sakė A. Burnhamas. Jis pridūrė, kad „dabar visi turime išnaudoti derybų pagreitį ir rasti būdą užtikrinti savo šalių bei viso žemyno saugumą“.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Dubline, Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikimo paraštėse Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Andy Burnhamo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio surengtame susitikime Ukrainos paramos klausimais, pabrėžė, kad Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas negali tapti derybų objektu, o Kyjivas neturi būti spaudžiamas sutikti su teritorinėmis nuolaidomis.

G. Nausėdos teigimu, teisinga ir tvari taika turi būti grindžiama Ukrainos sąlygomis, patikimomis saugumo garantijomis ir galimybe derėtis iš stiprios pozicijos. Tam, anot jo, būtina toliau didinti spaudimą Rusijai ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainos gynybai.

Prezidentas taip pat priminė Lietuvos įsipareigojimą iki 2034 m. kasmet skirti Ukrainos saugumo ir karinei paramai ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet Lietuvos parama turėtų siekti apie 228,5 mln. eurų.

Šalies vadovas patvirtino ir Lietuvos pasirengimą prisidėti prie Norinčiųjų koalicijos pastangų užtikrinti Ukrainos saugumą. Lietuvos karininkas jau tarnauja operaciniame štabe, o kariai pasirengę prisidėti prie sausumos operacijų, inžinerijos, oro gynybos, mokymo ir jūrų saugumo veiklų.

Prezidentas Gitanas Nausėda lapkričio 11–13 dienomis su darbo vizitu lankosi Dubline, kur dalyvauja Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikime. Vizito metu jis taip pat susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu bei Europos Vadovų Tarybos Pirmininku António Costa.

Vilnius, lapkričio 12 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Dubline susitiko su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Susitikime aptarti Ukrainos finansiniai poreikiai ir jų užtikrinimo sąlygos.

Pokalbyje taip pat dalyvavo Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs ir Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nuspėjamas Ukrainos finansavimas yra Europos saugumo ir bendros atsakomybės klausimas. Pasak jo, visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės turi prisidėti prie Ukrainos finansinių poreikių tenkinimo.

„Lietuva rems visus sprendimus, kuriais užtikrinamas pakankamas, nuspėjamas ir tvarus Ukrainos finansavimas tiek 2027 metais, tiek pagal kitą daugiametę finansinę perspektyvą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidento teigimu, siūlomas 100 mlrd. eurų Ukrainos rezervas yra minimali būtina suma, kurią reikėtų išsaugoti Ukrainos atstatymo poreikiams ir su stojimu į ES susijusioms reformoms finansuoti.

„Būtina užtikrinti, kad ir ateityje parama Ukrainai nebūtų mažinama“, – teigė prezidentas.

Jis taip pat pabrėžė, kad su Ukrainai suteikta paskola susijusios išlaidos, įskaitant palūkanų mokėjimo įsipareigojimus, turėtų būti padengiamos papildomai prie numatyto 100 mlrd. eurų rezervo.

G. Nausėda palankiai įvertino Europos Komisijos planus pateikti pasiūlymą dėl Ukrainos finansavimo 2027 metais. Pasak jo, šis pasiūlymas turėtų sudaryti sąlygas susitarimą pasiekti iki šių metų pabaigos.

Prezidentas G. Nausėda lapkričio 11–13 dienomis su darbo vizitu lankosi Dubline, kur dalyvauja Europos politinės bendrijos (EPC) viršūnių susitikime. Vizito metu jis taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu.

Stambulas, lapkričio 12 d. (AP-ELTA). Turkijos pietuose ketvirtadienį sudužo karinis sraigtasparnis, žuvo keturi juo skridę kariškiai, pranešė Turkijos gynybos ministerija.

Orlaivis vakare sudužo dėl kol kas nežinomų priežasčių Samankoy vietovėje, pietiniame Malatijos miesto pakraštyje.

„Per incidentą Malatijoje, į kurį pateko mūsų sraigtasparnis S-70, dėl kol kas nenustatytų priežasčių žuvo keturi juo skridę mūsų narsūs kovos draugai, – socialiniame tinkle paskelbė ministerija. – Meldžiame Dievo gailestingumo žuvusiesiems ir reiškiame užuojautą bei linkime stiprybės jų gedinčioms šeimoms, mūsų Turkijos ginkluotosioms pajėgoms ir visai mūsų tautai.“

Televizijos reportažuose buvo matyti atviroje teritorijoje netoli pastatų grupės degančios sraigtasparnio nuolaužos. Naujienų agentūra „Demiroren“ pranešė, kad liepsnos persimetė į netoliese esantį namą, tačiau ant žemės buvę žmonės nenukentėjo.

Į nelaimės vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, ugniagesiai ir medikų komandos.

„Sikorsky S-70“ yra daugelio pasaulio kariuomenių naudojamas transportinis sraigtasparnis. Vienas jo variantų – „Black Hawk“, galintis skraidinti iki 11 karių ir įgulą.

Į šiaurę nuo Malatijos Turkijos karinės oro pajėgos turi didelę, 7-ąją pagrindinę aviacijos bazę.