Vilnius, spalio 31 d. (ELTA). Šilutėje iš buto buvo pavogtas seifas, padarytas nuostolis siekia beveik 95 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. 

Anot jo, penktadienį apie 14.30 val. Šilutėje, Jaunimo al., pastebėta, kad iš buto, dviejų savaičių laikotarpyje pavogtas seifas, kuriame buvo 40 tūkst. svarų, 34 tūkst. eurų, laikrodis ir įvairūs auksiniai papuošalai. 

Padarytas nuostolis – 94 759 eurai. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilnius, spalio 31 d. (ELTA). Vilniuje į policiją kreipėsi moteris, iš kurios sukčiai, įtikinę investuoti į internetinę platformą, išviliojo apie 20 tūkst. eurų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį 13.17 val. į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 1 PK kreipėsi moteris (gim. 1942 m.), kuri pareiškė, kad rugsėjo 6 d. internete užpildžius skelbimą apie investicines paslaugas, jai paskambino rusų kalba kalbėjęs nepažįstamas asmuo, kuris įtikino investuoti į internetinę investavimo platformą ir apgaulės būdu išviliojo apie 20 tūkst. eurų.

Surinkta medžiaga ikiteisminiam tyrimui dėl sukčiavimo. 

Ferfildas, spalio 31 d. (AFP-ELTA). Penktadienį per šaudynes Helovino prekių parduotuvėje Šiaurės Kalifornijoje žuvo vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti, pranešė policija ir pridūrė, kad tyrėjai dar nenustatė atsakingo asmens ar asmenų.

Incidentas įvyko prieš pat 20.30 val. (vietos, šeštadienį 5.30 val. Lietuvos laiku) parduotuvėje „Spirit Halloween“, įsikūrusioje prekybos centre Ferfilde, maždaug už 76 kilometrų į šiaurės rytus nuo San Fransisko.

Ferfildo policijos vadovas Danas Marshallas žurnalistams sakė, kad vienas žmogus žuvo, o dar šeši dėl šautinių žaizdų buvo hospitalizuoti. Pasak jo, mažiausiai trijų sužeistųjų būklė kritinė. D. Marshallas pažymėjo, kad policija dar nenustatė atsakingo „įtariamojo ar įtariamųjų“.

Šaudynės įvyko likus vos kelioms valandoms iki Helovino pradžios. Jungtinėse Valstijose ši šventė minima šeštadienį.

D. Marshallas nurodė, kad teritorijose už prekybos centro „Solano Town Center“ ribų judėjimas nebuvo ribojamas.

Vilnius, spalio 31 d. (ELTA). Nors savivaldybės yra parengusios gyventojų evakuacijos planus karinės grėsmės atveju, pripažįsta, kad tebėra susirūpinimą keliančių dalykų – transporto pajėgumų trūkumas, gyventojų registracija ir pagalbos pažeidžiamoms grupėms organizavimas. 

Apie tai, ar yra parengti gyventojų evakuacijos planai grėsmės atveju, Elta teiravosi didžiųjų šalies miestų savivaldybių.

Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės merijos nurodė, kad gyventojų evakuacijai yra numatyti maršrutai, surinkimo punktai ir transporto priemonės, taip pat planuojamas bendradarbiavimas su valstybės institucijomis bei privačiais vežėjais. Vis dėlto vienu svarbiausių pasirengimo klausimų išlieka tai, kaip užtikrinti pakankamus transporto pajėgumus gyventojams, negalintiems išvykti savarankiškai.

Pagal valstybės lygio gyventojų evakavimo planą skaičiuojama, kad apie 75 proc. gyventojų galėtų evakuotis savarankiškai, o likusiems 25 proc. būtų reikalingas organizuotas transportas. Vis dėlto savivaldybės pabrėžia, kad šis santykis yra tik planavimo prielaida, o faktinis transporto poreikis priklausytų nuo grėsmės pobūdžio, kelių būklės ir gyventojų galimybių išvykti savarankiškai.

Šiemet vykusiose civilinės saugos pratybose „Vyčio skliautas 2026“ buvo tikrinamas valstybės ir savivaldybių pasirengimas organizuoti gyventojų evakuaciją galimų grėsmių atveju. Jų metu vertintas institucijų veiksmų koordinavimas, gyventojų registravimas ir transporto organizavimas.

„Kiek žmonių konkrečiu atveju reikėtų išvežti organizuotai, iš anksto tiksliai pasakyti negalima – tai priklausytų nuo grėsmės pobūdžio, turimų transporto priemonių ir vairuotojų, kelių būklės bei kitų tuo metu susiklosčiusių aplinkybių“, – Eltai teigė Panevėžio miesto savivaldybės parengties pareigūnas Justas Laurinavičius.

Gyventojams evakuoti būtų pasitelkiami savivaldybių ir privačių vežėjų autobusai bei kitos transporto priemonės. Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė nurodė, kad turimais pajėgumais vienu reisu galėtų pervežti apie 6 tūkst. žmonių.

Marijampolės savivaldybės administracija sakė, kad gyventojų evakuacijai būtų pasitelkiami autobusai ir mokykliniai autobusai, o prireikus telkiami papildomi transporto ištekliai. Savivaldybė taip pat akcentavo, kad pagal valstybės nustatytą tvarką gyventojų evakuacija turi būti įvykdyta per 72 valandas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo, todėl pasirengimas planuojamas atsižvelgiant į šį terminą.

Tačiau Kauno miesto ir Marijampolės savivaldybės pripažįsta, kad šiuo metu turimo specialiai asmenims su negalia pritaikyto transporto nepakaktų visiems pagalbos reikalingiems gyventojams evakuoti  vienu metu.

Marijampolės savivaldybė patikslino, kad papildomų transporto pajėgumų prireikus būtų kreipiamasi į Susisiekimo ministeriją, kuri koordinuotų jų pasitelkimą valstybės mastu. Savivaldybė taip pat bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, padedančiomis nustatyti gyventojus, kuriems ekstremaliosios situacijos atveju būtų reikalinga papildoma pagalba.

Kitose savivaldybėse prireikus papildomų pajėgumų taip pat būtų pasitelkiama valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių vežėjų pagalba.

Evakuacijos maršrutai numatyti, tačiau priklausytų nuo grėsmės

Apklaustos savivaldybės taip pat nurodė numačiusios gyventojų evakuacijos kryptis, surinkimo punktus ir laikino apgyvendinimo galimybes.

Kaune, pirminiu vertinimu, numatytos dvi pagrindinės evakuacijos kryptys – pietvakarių, Lenkijos link, ir šiaurės, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio link. 

Tarkime, Panevėžyje numatytos aštuonios galimos evakuacijos kryptys.

Marijampolės savivaldybė pabrėžė, kad evakuacijos maršrutai jau suderinti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD). Taip pat suplanuoti gyventojų surinkimo punktai bei suderintos jų priėmimo ir laikino apgyvendinimo galimybės.

Tuo metu Šiauliai ir Panevėžys valstybės lygio plane numatyti ir kaip evakuojamus gyventojus priimančios savivaldybės. Šiauliai taip pat būtų vienas pagrindinių evakavimo geležinkeliu centrų.

„Evakavimo maršrutai parinkti, tačiau neviešinami“, – Eltai sakė Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos poskyrio vyriausiasis specialistas Pijus Maskolaitis.

Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad konkretūs maršrutai būtų parenkami atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, kelių pralaidumą ir atsakingų institucijų sprendimus. Informacija apie gyventojų surinkimo vietas ir evakuacijos eigą būtų skelbiama pradėjus organizuoti evakuaciją.

Pratybos atskleidė registracijos ir koordinavimo problemas

Savivaldybių atstovų teigimu, per pratybas „Vyčio skliautas 2026“ išryškėjo poreikis tobulinti gyventojų registraciją, transporto srautų valdymą ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjas Žydrūnas Subačius pabrėžė, kad vienas didžiausių iššūkių būtų per trumpą laiką užregistruoti tūkstančius ar dešimtis tūkstančių evakuojamų gyventojų.

„Kalbant apie tūkstančių ar dešimčių tūkstančių gyventojų registraciją, neįmanoma to padaryti popierinėse versijose per trumpą laiką, todėl būtinas gyventojų registracijos skaitmenizavimas“, – teigė jis.

Pasak Ž. Subačiaus, per šių metų pratybas buvo išbandoma skaitmeninė gyventojų registravimo sistema, kuri turėtų padėti spręsti šią problemą.

Tuo metu Panevėžio savivaldybė pratybose modeliavo transporto srautų valdymą, siekdama užtikrinti, kad evakuojamų žmonių judėjimas neužblokuotų pagrindinių miesto gatvių ir netrukdytų specialiųjų tarnybų darbui.

„Pratybos taip pat parodė, kad būtina toliau tikslinti institucijų tarpusavio informacijos apsikeitimą, žmonių apskaitą, transporto organizavimą ir pagalbos pažeidžiamiems gyventojams procesus“, – pažymėjo Panevėžio miesto savivaldybės parengties pareigūnas J. Laurinavičius.

Marijampolės savivaldybės administracijos teigimu, vieni svarbiausių pasirengimo iššūkių – sklandus institucijų bendradarbiavimas, tinkamas transporto išteklių panaudojimas ir pagalbos savarankiškai evakuotis negalintiems gyventojams organizavimas.

Savivaldybė pažymėjo, kad pratybos „Vyčio skliautas 2026“ leido praktiškai patikrinti evakuacijos procedūras, institucijų veiksmų koordinavimą ir informacijos perdavimą. Pratybų rezultatai dar vertinami, o atsižvelgiant į išvadas prireikus bus tikslinami evakuacijos planai ir procedūros.

Šiaulių savivaldybės vertinimu, pratybos taip pat parodė savalaikio gyventojų informavimo ir savarankiškai evakuojamų asmenų registracijos svarbą.

Apklaustos savivaldybės nurodė, kad pratybų rezultatai dar vertinami, o atsižvelgiant į išvadas evakuacijos planai ir procedūros bus tikslinami. Kaunas savo planą ketina atnaujinti po 2027 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo redakcijai.

ELTA primena, kad 2026 m. vykusių civilinės saugos pratybų „Vyčio skliautas“ metu buvo tikrinamas valstybės ir savivaldybių pasirengimas organizuoti gyventojų evakuaciją galimų grėsmių atveju. Pratybose vertintas institucijų veiksmų koordinavimas, gyventojų registravimo, transporto organizavimo ir evakuojamų asmenų priėmimo procesai.

Vilnius, spalio 31 d. (ELTA). Penktadienį Pabradės priėmimo centre rastas mirusio vyro kūnas. 

Kaip skelbia policija, apie 17.10 val. Švenčionių rajone, Pabradėje, Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės priėmimo centre, laikino sulaikymo patalpoje, rastas mirusio vyro (gim. 1982 m.) kūnas. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, spalio 31 d. (ELTA). Buto kambaryje Mažeikiuose rasta apie 12 vienetų auginamų kanapių daigų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas.

Anot jo, daigai rasti penktadienį apie 14.20 val. Ventos gatvėje esančio buto kambaryje įrengtose patalpose.

Buto šeimininkas (gim. 1995 m.) uždarytas į Šiaulių apskrities areštinę. 

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilnius, spalio 31 d. (ELTA). Vilniaus oro uoste pas išvykstantį keleivį rastas signalinėmis raketomis šaudyti skirtas pistoletas ir du šoviniai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas užfiksuotas penktadienį apie 7.30 val. 

Keleivis gimęs 1985 m. 

Surinkta medžiaga ikiteisminiam tyrimui dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. 

Vilnius, spalio 31 d. (ELTA). Vilniuje šeštadienio naktį policijos pareigūnai gaudė sustoti atsisakiusį automobilį „VW Passat“, teko panaudoti šūvius. Persekiojimo metu buvo apgadinti trys policijos tarnybiniai automobiliai, pranešė Policijos departamentas. 

Skelbiama, kad apie 3.50 val. Konstitucijos prospekte policijos pareigūnams nestojo stabdomas automobilis „VW Passat“. 

S. Batoro gatvėje persekiojimo metu pareigūnas (gim. 1974 m.) iš tarnybinio ginklo „Glock 19“ iššovė tris šūvius į nestojusį automobilį. 

Nestojęs automobilis buvo sustabdytas Vilniuje, S. Batoro – Pergalės g. sankryžoje. Automobilį vairavo vyras (gim. 2002 m.), o kartu važiavo dar trys keleiviai – 1987 m. ir 1999 m. gimę vyrai bei 1987 m. gimusi moteris.

Automobilyje rastos tabletės. Įtariama, kad tai narkotinės medžiagos.

Įvykio metu žmonės nesužaloti. Persekiojant nestojusį automobilį buvo apgadinti trys policijos tarnybiniai automobiliai – du „VW Transporter“ ir „BMW 530D“. 

Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Varšuva, spalio 31 d. (PAP-ELTA). Reaguodamas į pokyčius Konstituciniame Tribunole (TK) ir kilusią krizę, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pranešė, kad šaukia skubias konsultacijas su parlamentinių frakcijų atstovais, jog būtų išspręsta politinė padėtis ir atkurta konstitucinė tvarka.

Prezidento kanceliarijos vadovas Pawelas Szefernakeris ankstų šeštadienio rytą perskaitė K. Nawrockio pareiškimą prie TK susirinkusiai protestuotojų miniai.

„Atsižvelgdamas į grėsmę Lenkijos Respublikos vidaus saugumui, šiandien šaukiu skubias konsultacijas su parlamentinių frakcijų atstovais, kad būtų išspręsta politinė padėtis ir atkurta konstitucinė tvarka“, – pareiškė P. Szefernakeris, skaitydamas K. Nawrockio pareiškimą.

Penktadienį apie 18 val. (vietos, 19 val. Lietuvos laiku) TK savo oficialioje internetinėje svetainėje paskelbė pranešimą, kuriame informavo apie TK pirmininko Bogdano Swieczkowskio ir pirmininko pavaduotojo Bartlomiejaus Sochanskio nušalinimą nuo pareigų.

Laikinai vadovauti teismui paskirta ilgiausiai jame dirbanti teisėja Anna Korwin-Piotrowska.

Anksčiau šeštadienį K. Nawrockis, kuris yra buvusios valdančiosios socialiai konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkas, apsilankė TK būstinėje, protestuodamas prieš šiuos pokyčius.

Tiek B. Swieczkowskis, tiek B. Sochanskis turi ryšių su PiS ir anksčiau patys dalyvavo politikoje.

Lenkijos centristinė Donaldo Tusko vyriausybė teigia, kad pokyčiai yra būtini norint depolitizuoti teismą.

Dabartinė krizė kilo po to, kai K. Nawrockis atsisakė prisaikdinti penkis iš aštuonių TK teisėjų, kuriuos teisėtai išrinko dabartinė parlamentinė dauguma. Tuo metu B. Swieczkowskis atsisakė leisti jiems nagrinėti bylas, palikdamas naujuosius teisėjus nežinomybėje ir išlaikydamas teismo kontrolę.

Vilnius, spalio 31 d. (ELTA). Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko Manto Martišiaus teigimu, iki šiol Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje (VIRSIS) galiojusi įsiregistravimo tvarka turėtų būti peržiūrima. Anot jo,  suteikiamos prieigos prie duomenų gali kenkti ne tik žurnalistų bendruomenei, bet ir valstybės saugumui. Tuo metu Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė pabrėžė ir pačių institucijų atsakomybę sprendžiant, kam ir kada duomenys yra suteikiami. 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) atkreipė dėmesį, jog vien įregistravimas VIRSIS sistemoje savaime nereiškia, kad subjektas realiai ieško, rengia ir skelbia viešąją informaciją visuomenės informavimo tikslais. 

Tarnybos teigimu, būtina nustatyti ir tai, ar registracija nėra naudojama kaip priemonė įgyti tam tikrų privilegijų, pavyzdžiui, gauti nemokamą prieigą prie valstybės duomenų. Savo ruožtu M. Martišius akcentavo, jog saugiklių yra mažai, o sistema sukurta itin demokratiniu principu, todėl registracija gali būti pasinaudota savoms reikmėms. 

„VIRSIS sukurta principu, kad į ją gali įsirašyti visi, kurie nori būti žiniasklaida. Įsirašius sistemoje gaunama privilegijų, pavyzdžiui,  nemokamus Registrų centro duomenis. Tai įsivaizduokite, jeigu jūs turite nekilnojamojo turto agentūrą, greta įsteigiate fiktyvią medijos priemonę ir galite nemokamai bei laisvai disponuoti visais duomenimis“, – Eltai sakė M. Martišius. 

Prieiga prie duomenų kelia rizikų 

M. Martišiaus teigimu, komercinė nauda yra tik vienas iš rizikos faktorių. Daug pavojingiau, pasak jo, kai prieigą prie valstybės duomenų gauna priešiškai nusiteikę asmenys.  

„Jeigu įregistruojama žiniasklaidos priemonė, kuri skleidžia propagandinį turinį, viešai tyčiojasi iš Lietuvos valstybės, struktūrų bei institucijų, jie gauna privilegiją reikalauti duomenų ir gauna sąlygas, kurios suteikiamos išskirtinai tik žiniasklaidos atstovams. Pavyzdžiui, greičiau gauti atsakymą į užklausą. Jos negavę laiku, turi teisę iškart skųsti instituciją. Taip ne tik apsunkinamas darbas, bet ir kyla rizikų, kad gautais duomenimis bus pasinaudota priešiškiems tikslams“, – patikino pašnekovas.  

Savo ruožtu B. Davidonytė teigė, kad duomenys yra būtinoji žurnalistinio darbo dalis, todėl žurnalistų prieigos ribojimui nepritartų. Jos nuomone, institucijos galėtų atidžiau pasidomėti, kas iš tiesų duomenų prašo. 

„Dabar yra bent vienas precedentas, kai Žurnalistų etikos inspektorius yra nustatęs, kad VIRSIS užsiregistravusi ir priėjimą prie duomenų turėjusi organizacija žurnalistinės veiklos iš tiesų nevykdė. Pagal šį precedentą, manau, kad kilus abejonėms, institucijos galėtų tai pasitikrinti dažniau“, – Eltai sakė ji. 

Visgi ŽPA pirmininkė pabrėžė, kad daugėja smulkių, pačių žurnalistų steigiamų žiniasklaidos priemonių, todėl vien redakcijos dydis ar kiti akivaizdūs kriterijai neturėtų tapti pirminiu rodikliu. 

„Tai, kad žiniasklaidos priemonė maža, tikrai automatiškai nereiškia, jog ji yra fiktyvi. Bet manau, kad pagrindinis kriterijus institucijoms prieš suteikiant duomenis turėtų būti patikrinimas, ar ta organizacija, ypač jei ji yra mažiau žinoma, iš tiesų vykdo žurnalistinę veiklą ir ar už jos nesislepia asmenys, kurie teisiami už veikimą prieš valstybę“, – teigė B. Davidonytė. 

Savo ruožtu M. Martišius teigė netikintis, jog institucijos pačios galėtų suvaldyti užklausų srautą ir dar spėti patikrinti kiekvieną žiniasklaidos priemonę. 

„Kai norime užtikrinti veterinarijos taisyklių laikymąsi, kreipiamės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kai reikia įsitikinti priešgaisrinės saugos atitiktimi – irgi kreipiamės į atitinkamą tarnybą. Lygiai taip ir čia, kuomet turime užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami tiems, kam reikia, turime turėti kontrolės mechanizmą. Užklausų yra daug, institucijų irgi, ir jos nebus pajėgios kiekvieno klausėjo patikrinti savarankiškai”, – pastebėjo M. Martišius. 

Fiksuotas vienas atvejis 

ŽEIT teigimu, konstatuoti, kad fiktyvus registravimasis VIRSIS sistemoje yra dažnas, negalima. Anot tarnybos, šalyje fiksuotas vienas atvejis, kuomet kreiptasi dėl duomenų ištaisymo, tačiau tai nelieka vien formalumu. 

„Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas yra oficialus pagrindas inicijuoti duomenų tikslinimą ar taisymą sistemoje. Konkrečią duomenų korekciją atlieka sistemos tvarkytojas, šiuo atveju VĮ Registrų centras. Dėl mechanizmo greičio minėtame sprendime atskiro vertinimo nepateikiama. Todėl objektyviai galima teigti tik tiek, kad šiuo atveju žurnalistų etikos inspektorius neapsiribojo pažeidimo konstatavimu, bet ir ėmėsi veiksmų dėl netikslių duomenų ištaisymo VIRSIS sistemoje“, – Eltai paaiškino tarnyba. 

Tuo metu „Spaudos klubo“ vadovas Dainius Gulbinas, kurio vadovaujamos įstaigos atvejis ir minimas ŽEIT išvadoje, Eltai teigė, jog pačios VIRSIS sistemos nekritikuoja, tačiau kelia klausimus dėl taisyklių taikymo nuoseklumo. 

„ŽEIT yra konstatavusi, kad „žurnalistas turi pareigą skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją“. Kaip šią pareigą įvykdyti, jei informacijos tikrinimas iki publikacijos žurnalistika nelaikomas? Mūsų kritikai ŽEIT sprendimą viešojoje erdvėje naudoja kaip argumentą, esą „Spaudos klubas“ nėra visuomenės informavimo priemonė. Šį teiginį paneigiantys faktai yra vieši ir lengvai patikrinami: reguliariai skelbiame žurnalistinius tyrimus, o leidžiama knyga netrukus pasieks skaitytojus“, – teigė D. Gulbinas. 

Savo ruožtu M. Martišius atkreipė dėmesį, kad dėl aiškesnės tvarkos buvo inicijuota visos VIRSIS sistemos peržiūra. 

„Pastebėjus, kiek visokių subjektų yra prisiregistravę VIRSIS sistemoje, kilo idėja sąrašą patikrinti. Pateiktas siūlymas, kad ŽEIT bus atsakingi už spausdintinę žiniasklaidą, o vaizdo ir garso sritį koordinuos LRTK. Siūlyme buvo ir punktas, kad prieš įrašant į VIRSIS sistemą, atsirastų papildomas tarpžinybinės nacionalinio saugumo patikros komisijos vertinimas, kuriame būtų išaiškinama, ar saugu subjektui suteikti duomenis“, –  įvardijo M. Martišius. 

LRTK pirmininkas atskleidė, kad šiuo metu įstatymo projektas yra pateiktas vertinti ir nors turėjo būti svarstomas Seimo rudens sesijoje, o įsigalioti nuo sausio, tačiau buvo sulaukta daug pastebėjimų, skirtingų vertinimų, todėl M. Martišius neatmeta galimybės, jog griežtesnės VIRSIS kontrolės idėja artimiausiu metu priimta nebus. 

ELTA primena, kad VIRSIS sistema pradėjo veikti prieš trejus metus, siekiant turėti bendrą visų visuomenės informavimo priemonių registrą. Į sistemą subjektai turėjo pateikti informaciją apie vykdomą veiklą, valdomas visuomenės informavimo priemones, jų rūšis, už turinį atsakingus asmenis. Nurodomi profesiniai pažeidimai, turimos licencijos, leidinių tiražai ir pan. Sistemos atsiradimą inicijavo Kultūros ministerija.