Doha, birželio 22 d. (dpa-ELTA). Per sprogimas viename iš didžiausių Kataro gamtinių dujų objektų žuvo mažiausiai 13 žmonės, dar 66 asmenys buvo sužeisti – pareigūnai teigia, kad incidento priežastis buvo nelaimingas atsitikimas, o ne sabotažo aktas.

Kataro energetikos reikalų valstybės ministras Saadas al-Kaabi pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad sekmadienį vakare „Barzan“ dujų gamykloje, esančioje Ras Lafano pramoniniame rajone – svarbiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamybos ir eksporto centre, kuris yra už maždaug 80 kilometrų į šiaurę nuo Dohos – įvyko sprogimas ir kilo gaisras.

„Norėčiau patvirtinti, kad tai, kas įvyko, buvo nelaimingas atsitikimas, o ne sabotažas ar priešiškas veiksmas“, – sakė S. al-Kaabi, pridurdamas, kad objektas nuo 2025 m. gruodžio buvo uždarytas techninės priežiūros darbams ir veiklą atnaujino tik prieš dvi dienas iki incidento.

Pasak jo, gelbėjimo ir civilinės saugos komandoms pavyko iki aušros gaisrą suvaldyti.

„Pradėjome tyrimą, siekdami nustatyti šio nelaimingo gaisro priežastį“, – žurnalistams sakė S. al-Kaabi, pridurdamas, kad įtakos suskystintų gamtinių dujų (LNG) gamybai ir eksportui kituose objektuose bei uostuose jis neturėjo.

Šis incidentas įvyko tuo metu, kai Kataras, turintis trečius pagal dydį dujų išteklius pasaulyje ir esantis vienu iš pagrindinių suskystintų gamtinių dujų eksportuotojų, tapo vienu iš didžiausių JAV ir Irano konflikto židinių.

Ras Lafano kompleksas jau buvo apgadintas, kai Iranas, keršydamas už Izraelio ir JAV smūgius, surengė atakas prieš Persijos įlankos valstybes.

Remiantis vyriausybės duomenimis, dėl šių išpuolių Kataro suskystintų gamtinių dujų eksporto apimtys laikinai sumažėjo 17 proc., todėl Doha pirkėjams paskelbė apie nenugalimosios jėgos aplinkybes.

Konfliktas tarp JAV, Izraelio ir Irano prasidėjo vasario pabaigoje. Balandžio pradžioje įsigaliojo paliaubos, nors jos buvo nuolat pažeidinėjamos.

Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos ir Iranas pasirašė susitarimo memorandumą, kurio tikslas – per 60 dienų pasiekti visapusišką susitarimą dėl konflikto užbaigimo.

Vašingtonas, birželio 22 d. (AFP-ELTA). Tuo metu, kai vyksta derybos su Iranu dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pradės kelionę po tris Persijos įlankos šalis, pranešė jo atstovas spaudai.

Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy‘is Pigottas savo pranešime nurodė, kad per savo pirmąją kelionę į šį regioną nuo tada, kai vasario 28 d. Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą, M. Rubio apsilankys Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite ir Bahreine, o kelionę baigs ketvirtadienį vakare.

Pranešime teigiama, kad M. Rubio aptars „susitarimo memorandumą su Iranu, pastangas užtikrinti visišką, laisvą ir saugų tranzitą per Hormuzo sąsiaurį bei taikos ir stabilumo regione svarbą“.

Ketvirtadienį Bahreine M. Rubio taip pat susitiks su Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, kad aptartų bendrus su šiuo regionu prioritetus.

M. Rubio teks nelengva užduotis pasirūpinti, kad JAV vėl įgytų Persijos įlankos valstybių, po Jungtinių Valstijų ir Izraelio suduotų smūgių tapusių Irano keršto taikiniu, pasitikėjimą.

Iranas apkaltino Kuveitą ir Bahreiną, kuriame dislokuota JAV Penktoji karinio jūrų laivyno flotilė, leidus Jungtinėms Valstijoms naudotis savo teritorijomis atakoms vykdyti.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as sekmadienį lankėsi Šveicarijoje, kur, remdamasis susitarimo memorandumu, pagal kurį derybininkams skiriama 60 dienų susitarimui pasiekti, stengėsi susitarti su Irano pareigūnais.

Vienas iš pagrindinių susitarimo memorandumo punktų – reikalavimas, kad būtų atidarytas Hormuzo sąsiauris, kurį Iranas faktiškai užblokavo ir per kurį gabenama apie 20 procentų pasaulio naftos.

Vašingtonas, birželio 22 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį, JAV ir Irano derybose tarpininkaujančioms šalims pateikus „veiksmų planą“, vedantį prie galutinio susitarimo, ir rinkose įsivyravus optimizmui, nukrito naftos kainos.

Po to, kai JAV prezidentas J. D. Vance‘as pareiškė, kad deryboms dėl galutinio susitarimo su Iranu buvo padėtas „labai geras pagrindas“, tarpininkai pranešė, kad derybose buvo pasiekta pažanga, o Šveicarija paskelbė, kad sudarytos sąlygos tolesnėms JAV ir Irano deryboms, kurių tikslas – per 60 dienų pasiekti ilgalaikį susitarimą, naftos „Brent North Sea Crude“ kaina sumažėjo 2,4 proc. ir pasiekė 78,63 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ – 1,8 proc. iki 74,52 JAV dolerio už barelį.

„Naujausios tendencijos Artimuosiuose Rytuose tapo konstruktyvesnės“, – teigė banko „Deutsche Bank“ analitikas Jimas Reidas, pridurdamas, kad padidėjęs naftos srautas per Hormuzo sąsiaurį „padeda rinkoms nusiraminti“.

Stebėjimo įmonių duomenimis, naftos kainoms krentant, pirmadienį tanklaivių srautas Hormuzo sąsiauryje toliau judėjo sparčiau nei iki Iranui ir Jungtinėms Valstijoms susitariant dėl derybų, skirtų karui užbaigti, nors Teheranas ir yra paskelbęs, kad vėl uždaro šį vandens kelią.

Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu su Gynybos resursų agentūra skelbia valstybės užsakymą gynybos technologijų plėtrai – projektą „Priešiškų bepiločių orlaivių sistemų perėmėjo drono sukūrimas“. Teigiama, jog šiai iniciatyvai planuojama skirti apie 3 mln. eurų.

„Gynybos pramonės stiprinimas ir oro gynyba yra pagrindinės prioritetinės sritys, todėl norime, kad dronus-perėmėjus kurtume ir gamintume Lietuvoje mūsų inžinierių rankomis. Taip stipriname ne tik oro gynybą, bet ir kompetencijas, kurios lieka Lietuvoje – tai ilgalaikė investicija į mūsų pačių saugumą ir mūsų gynybos pramonę”, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Anot KAM, šio užsakymo tikslas – sukurti Lietuvoje vystomą ir gaminamą ekonomišką bei efektyvų dronų sistemos sprendimą, skirtą priešiškiems oro taikiniams aptikti, perimti ir neutralizuoti. Teigiama, jog ateityje šis dronas-perėmėjas turėtų tapti integralia Lietuvos oro gynybos sistemos dalimi.

Projektą planuojama įgyvendinti dviem etapais. Pasak ministerijos, pirmajame etape numatoma finansuoti iki trijų dalyvių, kurie kurs technologijos prototipus, o antrajame etape iš iki dviejų geriausiai pasirodžiusių dalyvių bus įsigyta bandomoji gaminių partija.

Įmonės kviečiamos dalyvauti konkurse ir iki 2026 m. liepos 10 d. 12 val. pateikti paraiškas bei kvalifikacinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Visos reikalavimus atitikusios įmonės bus pakviestos teikti techninius ir komercinius pasiūlymus.

Teigiama, jog ši iniciatyva papildys jau suplanuotus KAM antidroninių sistemų įsigijimus rinkoje.

Pasak KAM, valstybės užsakymai yra viena iš Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatytų gynybos inovacijų finansavimo priemonių. Jų tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų kuriamos ir išlaikomos nacionaliniam saugumui svarbios kompetencijos bei technologiniai pajėgumai.

Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 22 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Prienų meras Alvydas Vaicekauskas kaltinamas dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu bei savivaldybės turto pasisavinimu – prokuroras siekia, kad jam būtų skirta 7,5 tūkst. eurų bauda. Palangos miesto savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė 38,23 mln. eurų (su PVM) vertės Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos rangos darbų sutartį. Anot mero Šarūno Vaitkaus, projektas itin svarbus, nes atkurtas uostas tarnaus pramoginei laivybai, turizmui, žvejybai, valstybės institucijų poreikiams bei jūrinės ekonomikos plėtrai.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prienų merą, socialdemokratą ir vieną turtingiausių Lietuvos merų Alvydą Vaicekauską prokuroras prašo pripažinti kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, savivaldybės turto pasisavinimo bei skirti jam 7,5 tūkst. eurų baudą. Prokuroras Darius Valkavičius taip pat prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų skiriamas, renkamas pareigas 4 metams. Savo kalboje jis akcentavo, kad meras tomis pat dienomis, kai naudojosi tarnybiniu transportu, deklaravo, kad įvairiose degalinėse pylėsi kurą – jis vėliau savivaldybei pateikė kuro kvitus, už kuriuos buvo atsiskaityta mero ir kitų asmenų banko kortelėmis. Per Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad politikas, kaip įtariama, klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo apie 1 113 eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. A. Vaicekauskas taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teise gauti išmokas jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidoms padengti, siekiant sau turtinės naudos. 69 metų A. Vaicekauskas savo kaltės per teismo procesą niekada nepripažino. Per kadenciją 2019–2023 m. A. Vaicekauskas kurui išleido daugiau nei 11 tūkst. eurų.

Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Rusijos pilietis, veikęs kaip Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas, kaltinamas ne vienerius metus sistemingai organizavęs bei koordinavęs informacijos rinkimą Lietuvoje Rusijos naudai, pasitelkdamas du Lietuvos piliečius. Šios bylos nagrinėjimas vyks kaltinamajam nedalyvaujant. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nuo 2014 iki 2020 m. kaltinamasis organizavo ir koordinavo grupės veiklą, kurios nariai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus, valstybės institucijų veiklą, pasienio apsaugos sistemą, visuomeninius procesus bei įvairiuose renginiuose dalyvavusius asmenis. Du kaltinamojo pasitelkti Lietuvos piliečiai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, jau yra pripažinti kaltais dėl šnipinėjimo Rusijai. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu Aleksėjui Greičiui buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o Mindaugui Tunikaičiui, kuris savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip yra nustatęs teismas, A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos žvalgybos atstovu, beveik ketverius metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos žvalgybos atstovui. A. Greičius neneigė, kad jis Rusijos žvalgybos atstovo Piotro Čagino, žvalgybinėms operacijoms naudojusio Piotro Taraškevičiaus asmens tapatybę, prašymu rinko ir jam perdavė informaciją apie savo organizuotus renginius, nuotraukas su renginiuose dalyvaujančiais ir juos stebinčiais asmenimis, vaizdo medžiagą ir straipsnius apie šiuos renginius. Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Agnė Gotautaitė, Eltos žurnalistės paklausta, ar teismui perduota P. Čagino byla, negalėjo to nei patvirtinti, nei paneigti. 2020 m. sausį paskelbtoje kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje buvo minimas P. Čaginas, kuris dangstosi Petro Taraškevičiaus tapatybe. Rusijos piliečio baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Varėnos rajone šalia tarnybinio automobilio rastas mirusio ugniagesio gelbėtojo kūnas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnyboje dirbęs Rimas Čiurnyla (gim. 1971 m.) budėjimo metu buvo išvykęs šalinti ant kelio nuvirtusių medžių, sukniubusį vyrą pastebėjo pro šalį važiavęs žmonės. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Anykščių rajone sekmadienį nušautas giminaičiams ginklu grasinęs ir į policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnus šovęs vyras (gim. 1951 m.). Teisėsaugos duomenimis, iš pradžių į įvykio vietą atvyko Anykščių rajono policininkai, kurie apie pusantros valandos derėjosi su agresyviu ir ginkluotu vyru. Pastarajam pradėjus šaudyti, nutarta pasitelkti „Aro“ pareigūnus. Jiems atvykus, vyras šovė į pareigūnus, šie atsakomąja ugnimi nukovė vyriškį. Asmuo mirė vietoje, pareigūnai per incidentą nenukentėjo. Anot teisėsaugos, pas nukautą vyrą dėl jo agresyvaus elgesio policija yra važiavusi ir anksčiau, pareigūnai nurodė, kad vyras galimai turėjo sveikatos sutrikimų. Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pareiškė, kad šioje situacijoje, kai į pareigūnus buvo paleistas šūvis, jie kitos išeities neturėjo ir privalėjo nukautį vyrą.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Palangos miesto savivaldybė su bendrove „Tilsta“ pasirašė 38,23 mln. eurų (su PVM) vertės Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos rangos darbų sutartį. Kaip pranešė savivaldybė, šis rangos etapas apims molų jūroje bei kitos pagrindinės uosto infrastruktūros statybas. Teigiama, kad visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Esant nenumatytoms ir nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, darbų atlikimo terminas šalių susitarimu galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius. Anot Palango mero Šarūno Vaitkaus, atkurtas uostas tarnaus pramoginei laivybai, turizmui, žvejybai, valstybės institucijų poreikiams bei jūrinės ekonomikos plėtrai. Juo galės naudotis pramoginiai laivai ir jachtos, valstybės tarnybos bei Lietuvos kariuomenė. Rangos darbai bus vykdomi pagal įmonės „Kordonas“ parengtą techninį projektą. Šiuo etapu bus sukurta svarbiausia Šventosios jūrų uosto infrastruktūra, sudarysianti pagrindą tolesnei jo plėtrai ir veiklai. Skelbiama, kad projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pirmiausia bus statomi molai ir formuojama įplauka, vėliau įrengiamos krantinės, povandeninė atraminė sienutė bei vykdomi akvatorijos gilinimo darbai, o paskutiniajame etape bus įrengiami inžineriniai tinklai ir kita uosto aptarnavimo infrastruktūra.

Europa prisiima vis daugiau atsakomybės už savo gynybą ir saugumą, tačiau žemyno šalims, įskaitant Lietuvą, reikia dar labiau stiprinti gynybos pramonę, teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Anot jo, Senasis žemynas daro būtent tai, ko iš jo reikalauja Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Tiesa, kaip sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas, Europai reikia labiau akcentuoti gynybos pramonę, nes pinigų ir valios tam pakanka. Tuo metu Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad Vokietija ir jos partneriai turi toliau gerinti savo gynybos pajėgumus, ruošti savo kariuomenes ir bendradarbiauti tarpusavyje. Anot jo, karyba sparčiai keičiasi ir Europa turi mokytis iš Ukrainos, kuri sugebėjo prie to prisitaikyti ir tobulinti savo technologinius pajėgumus net karo prieš Rusiją metu.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė paliekantis Leiboristų partijos lyderio pareigas. Kol bus išrinktas naujasis Leiboristų lyderis, K. Starmeris toliau dirbs ministru pirmininku. Jis teigė paprašęs Leiboristų partijos Nacionalinio vykdomojo komiteto nustatyti partijos vadovo rinkimų, kuriuose pats nedalyvaus, grafiką, o kandidatūrų teikimas prasidės liepos 9 d. K. Starmerio teigimu, tai užtikrins, kad iki rugsėjo mėnesio, kai vėl susirinks parlamentas, Leiboristų partija turėtų naują vadovą. Manoma, kad partijos lyderio, o vėliau ir ministro pirmininko estafetę iš K. Starmerio perims Andy Burnhamas – buvęs Mančesterio meras, kuris praėjusią savaitę laimėjo lemiamus pirmalaikius rinkimus ir grįžo į parlamentą. Vėliau pirmadienį A. Burnhamas tokį siekį patvirtino.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad pirmasis JAV ir Irano derybų ratas Šveicarijoje padėjo gerą pagrindą pasiekti galutinį susitarimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo. Jis pridūrė, kad Teheranas sutiko vėl įsileisti į šalį Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) inspektorius. Pasak J. D. Vance'o, tai „svarbus etapas Amerikos žmonėms ir pirmasis žingsnis siekiant visam laikui denuklearizuoti arba visam laikui nutraukti branduolinių ginklų programą Irane“. JAV viceprezidentas taip pat tikino, kad jeigu pagal susitarimą Iranui bus kada nors grąžintos įšaldytos lėšos, Vašingtonas galės užtikrinti, jog šie pinigai nebūtų naudojami terorizmui finansuoti. Nors oficialių duomenų apie bendrą įšaldytų Irano aktyvų sumą nėra, žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad ji gali siekti nuo 100 mlrd. iki 123 mlrd. JAV dolerių. Vėliau pirmadienį taip pat pranešta, kad iki rugpjūčio 21 d. JAV laikinai stabdo sankcijas Irano naftai.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pareiškė, kad Pekinas tikisi, jog Lietuva nedelsdama imsis ryžtingų veiksmų savo klaidoms ištaisyti, grįš į teisingą „vienos Kinijos“ principo laikymosi kelią. Kinija, pasak Guo Jiakuno, taip pat viliasi, kad Lietuva sudarys sąlygas dvišalių santykių normalizavimui. Jis teigė, esą dabartiniai sunkumai ir pagrindinės problemos Kinijos ir Lietuvos santykiuose kilo dėl to, kad Lietuva pažeidė „vienos Kinijos“ principą ir nesilaiko politinių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė bendrame komunikate dėl diplomatinių santykių tarp dviejų šalių užmezgimo. Ministerijos atstovas spaudai pridūrė, kad Kinijos durys bendravimui su Lietuva yra atviros.

Dėl atskriejančių dronų laikinai buvo uždaryti keturi Rusijos sostinės Maskvos oro uostai. Maskvos meras Sergejus Sobianinas tinkle „Telegram“ teigė, kad buvo numušti 59 bepiločiai. Jis nenurodė, iš kur dronai buvo paleisti. Keršydama už Rusijos oro smūgius prieš Ukrainos miestus, bepiločius į Rusiją vis nukreipia Ukraina. Anksti ryte Rusijos institucijos pranešė, kad Maskvos oro uostai vėl dirba.

Vašingtonas, birželio 22 d. (AFP-ELTA). JAV iždo departamentas pirmadienį pranešė, kad laikinai atšaukia sankcijas Iranui, kad Islamo Respublika iki rugpjūčio 21 d. galėtų gaminti, parduoti ir tiekti žaliavinę naftą bei su ja susijusius produktus.

Pagal licenciją, kurią paskelbė JAV ekonomines sankcijas administruojantis Iždo departamentas, „iki 2026 m. rugpjūčio 21 d. 00:01 val. rytų vasaros laiku leidžiama vykdyti visas pirmiau uždraustas operacijas, susijusias su iš Irano kilusios žaliavinės naftos gavyba, pardavimu ir gabenimu“.

Anot JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento, sprendimas sustabdyti sankcijas buvo priimtas dėl to, kad vykstančių derybų metu Teheranas įsipareigojo užtikrinti „laisvą ir atvirą tranzitą“ Hormuzo sąsiauryje bei leisti Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektoriams atvykti į šalį.

Sekmadienį Šveicarijos kurorte Burgenštoke JAV viceprezidento J. D. Vance‘o ir Irano ministro pirmininko Mohammado Bagherio Ghalibafo vadovaujamų komandos. Jos vyks pagal praėjusią savaitę pasiekto pirminio susitarimo sąlygas, kuriose numatytas dviejų mėnesių derybų laikotarpis.

Tarpininkai Pakistanas ir Kataras pranešė, kad derybininkai pirmadienio rytą susitarė dėl „veiklos plano, kaip pasiekti galutinį susitarimą per 60 dienų“, ir paskelbė, kad buvo sukurtas kontaktinis kanalas, siekiant išlaikyti gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį atvirą ir nutraukti kovas Libane.

Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 23 d. įvykius Lietuvoje.

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, birželio 22 d. (ELTA). Prienų rajono merą, socialdemokratą Alvydą Vaicekauską prokuroras prašo pripažinti kaltu dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, savivaldybės turto pasisavinimo ir skirti jam 7,5 tūkst. eurų baudą.

Prokuroras taip pat prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų skiriamas, renkamas pareigas 4 metams.

„Būtina apriboti galimybę daryti nusikalstamas veikas“, – per teismo posėdį Alytaus apylinkės teisme pirmadienį sakė valstybės kaltintojas mero byloje, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius. 

Jis akcentavo, kad A. Vaicekauskas tomis pat dienomis, kai naudojosi tarnybiniu transportu, deklaravo, kad įvairiose degalinėse pylėsi kurą – jis vėliau savivaldybei pateikė kuro kvitus, už kuriuos buvo atsiskaityta mero ir kitų asmenų banko kortelėmis.

„Jo veiksmai buvo sistemingi ir truko visą kadenciją“, – sakė prokuroras.

Per Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad A. Vaicekauskas, kaip įtariama, klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo apie 1 113 eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. Jis taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teise gauti išmokas jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidoms padengti, siekiant sau turtinės naudos.

Kaip paskelbė prokuroras, minėta žala jau yra atlyginta.

Prokuroras siūlė nepatikėti ministrės liudijimu

D. Valkavičius teigė, kad A. Vaicekauskas siekė apgaule įgyti savivaldybės lėšas.

„Akivaizdu, kad buvo naudojama apgaulė teikiant informaciją Prienų rajono savivaldybei, kad mokėjimus atliko A. Vaicekauskas ir tai susiję su tarybos nario veikla. A.Vaicekausko elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jo, kaip tarybos nario, teisėto veikimo ribas, padarytas siekiant turtinės naudos, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi", – kalbėjo kaltintojas.

Prokuroras mano, kad savo veiksmais Prienų rajono meras diskreditavo valstybės tarnautojų statuso patikimumą, tarnautojo vardą.

„Visuomenei galėjo pamanyti, kad valstybė, skirdama biudžeto lėšas savivaldybėms, nesugeba užtikrinti sąžiningo ir skaidraus jų panaudojimo. Nevaržoma savivale buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas autoritetas visuomenėje", – sakė prokuroras.

Pasak jo, išanalizavus pateiktus duomenis apie pateiktas išlaidas buvo nustatyta, kad A. Vaicekauskas 2019 m. gruodžio 10 d. nuo 8 iki 15 val. naudojosi tarnybine transporto priemone, bet tuo pat metu 10.25 val. pylėsi degalus Kauno rajone, Ilgakiemio kaime.

Prokuroras pateikė ir daugiau panašių pavyzdžių: 2020 m. liepos 16 d. meras nuo 10 iki 22 val. naudojosi tarnybiniu transportu, bet tuo pat metu 12.35 val. pylėsi degalus degalinėje Prienuose. Be to, 2022 m. gegužės 25 d. 10-20 val. A. Vaicekauskas naudojosi tarnybiniu transportu, tačiau 18.20 val. esą pylėsi degalus degalinėje Kauno plente, esančioje Prienų rajone.

„Kaltinamasis negalėjo fiziškai atlikti degalų pylimo, nes pagal savivaldybės dokumentus buvo išvykęs tarnybiniu automobiliu“, – sakė prokuroras.  

Per kadenciją 2019–2023 m. A. Vaicekauskas kurui išleido daugiau nei 11 tūkst. eurų.

Prokuroro skaičiavimais, panaudojant banko korteles degalų įsigyta už daugiau nei 9 tūkst. eurų.

1,8 tūkst. eurų už kurą sumokėta grynaisiais, per 8 tūkst. kaltinamojo mero banko kortelėmis, o 806 eurų vertės kuras buvo įsigytas sumokėjus kitiems asmenimis priklausiančiomis kortelėmis.

Prokuroras D. Valkavičius siūlė teismui nesiremti kaip liudytojos apklaustos socialdemokratės ministrės Jūratės Zailskienės ir jos sutuoktinio liudijimu.

„Esą pylė degalus į savo automobilius ir atliko A. Vaicekausko vairuotojų funkcijas – jų parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – Romos Sinkevičiūtės (Prienų rajono savivaldybės darbuotojos – ELTA). J. Zailskienės, Rimvydo Zailsko parodymus būtina vertinti kritiškai, nėra galimybės laikyti patikimais, jie prieštarauja bylos aplinkybėms. Liudytojai nenurodė, kaip apskaičiavo kuro kiekius“ – sakė D. Valkavičius.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė J. Zailskienė kaip liudytoja anksčiau buvo apklausta Prienų rajono mero A. Vaicekausko „čekiukų“ baudžiamojoje byloje.

Alytaus apylinkės teismas politikę iškvietė į posėdį, nes jos banko kortele apmokėti kuro čekiai yra mero byloje. Juos A. Vaicekauskas pateikė savivaldybės administracijai ir vėliau gavo išmokas. STT ir prokuratūra įtaria, kad A. Vaicekauskas ir kiti į „čekiukų“ skandalą patekę politikai rinko čekius iš partiečių, kitų asmenų ir taip neteisėtai gavo kompensacijas.

„Kai užpildavau kuro, jis (A. Vaicekauskas– ELTA) man atiduodavo grynaisiais pinigais“, – teismui liudijo J. Zailskienė. 

Ji taip pat pripažino, kad pirkdama kurą degalinės darbuotojo prašė įvesti mero vardą ir pavardę bei asmens kodą. Prienų savivaldybė buvo nustačiusi tvarką, kad politikai administracijai turi teikti vardinius kuro čekius.

Ministrė sakė, kad neturi būti keista, kad ji žinojo mero asmens kodą, nes jie ilgamečiai bendražygiai, o ji pati tris kartus buvo rinkimų štabo vadovė.

69 metų A.Vaicekauskas savo kaltės per teismo procesą niekada nepripažino.

Pagal viešai pateiktas deklaracijas Prienų mero ir jo sutuoktinės turtas siekia daugiau nei 1 mln. eurų. A.Vaicekauskas turi didelį ūkį.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs rugpjūtį.

Kyjivas, birželio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Grėsmė, kad priešas gali imtis veiksmų iš Baltarusijos, būtų reali, jei ten būtų sutelkta apie 70 tūkst. Rusijos karių, tačiau Ukrainos gynybos pajėgos daro viską, kad to išvengtų, duodamas interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ pasakė Ukrainos nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko.

„Pagrindinė priešo užduotis – priversti mus kuo plačiau išdėstyti savo pajėgas, kad jie galėtų greičiau įsiskverbti giliau į teritoriją. Tačiau tam taip pat reikia pajėgų – surasti 70 tūkst. karių, galinčių imtis veiksmų. Tegul pabando. O mes pasistengsime užtikrinti, kad jie jų nesurastų“, – sakė O. Pivnenko.

Nacionalinės gvardijos vadas priminė, kad Rusijos specialiosios paskirties centras „Senež“ jau dabar dalyvauja veiksmuose pasienio zonoje ir vykdo operacijas Černihivo kryptimi.

„Nesu tikras, ar jie sugebės taip greitai susiorganizuoti, nes Rusija susiduria su tam tikromis problemomis Pokrovsko kryptimi – mes sunaikiname daug jų pėstininkų“, – sakė jis.

O. Pivnenko atskirai pažymėjo, kad Nacionalinės gvardijos kariai kartu su kitais Gynybos pajėgų daliniais dalyvauja saugumo užtikrinimo operacijose pasienio zonoje. Pasak jo, šiuo metu ten viskas yra stabilu.

„Mūsų daliniai vykdo gynybą Sumų srityje ir Černihivo kryptimi. Daugiau dėmesio skiriame nepilotuojamosioms priemonėms, nes turime užtikrinti, kad dronai skraidytų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, ir stebėtų pasienio zoną. Pasakysiu taip: jei kyla susirūpinimas, kad priešas planuoja veržtis į mūsų šalies šiaurę – Černihivo ar Černobylio kryptimi – mes tam esame pasirengę. 2022-ieji čia nepasikartos“, – sakė generolas majoras.

Paklaustas, kokia šiuo metu yra grėsmės iš nepripažintos Uždniestrės tikimybė, jis atsakė, kad tokiu scenarijumi netiki.

„Aš netikiu tokiu scenarijumi. Nei baltarusiams, nei Uždniestrei nepatarčiau įsitraukti į šį karą: mes jau turime pajėgumų, kad jie visiškai pamirštų savo planus“, – pabrėžė O. Pivnenko.

Kaip pranešta, gegužės 15 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad užfiksuoti nauji Rusijos bandymai labiau įtraukti Baltarusiją į karą. Gegužės mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis patvirtino, kad Rusijos puolimo iš Baltarusijos teritorijos grėsmė yra visiškai reali.

Briuselis, birželio 22 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui paskelbus, kad atsistatydina, Europos Sąjunga (ES) pareiškė peržiūrinti planus liepos 22 d. surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su Didžiąja Britanija dėl santykių po „Brexito“. 

Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho teigė, kad Briuselis ir Londonas svarsto galimybę vis tiek surengti aukščiausiojo lygio susitikimą. 

Apie planus surengti tokį susitikimą abi šalys paskelbė praėjusią savaitę. Susitikti turėjo K. Starmeris ir aukščiausi ES pareigūnai Ursula von der Leyen ir Antonio Costa. Tačiau K. Starmerio sprendimas pradėti valdžios perdavimo procesą sukėlė abejonių dėl planuoto susitikimo. 

Buvęs Mančesterio meras Andy Burnhamas yra favoritas tapti kitu ministru pirmininku ir galėtų pradėti eiti pareigas prieš pat liepos 22 d., jei neturės varžovų. 

2024 m. į valdžią atėjęs K. Starmeris siekė atversti naują puslapį Didžiosios Britanijos santykiuose su Briuseliu, pablogėjusiuose po  2016 m. referendumo, kai šalis nubalsavo už  pasitraukimą iš ES. Antradienį sukanka lygiai 10 metų po šio balsavimo. 

Abi šalys tikėjosi aukščiausiojo lygio susitikime pateikti keletą susitarimų dėl ​​maisto ir gyvūnų saugos standartų, jaunimo judumo programos ir jų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemų sujungimo. Vis dėlto diskusijos kai kuriais klausimais buvo sunkios. 

Palankiai ES atžvilgiu nusiteikęs A. Burnhamas neseniai sumenkino raginimus Didžiajai Britanijai vėl įstoti į bloką. Jis pripažino, kad „Brexitas“ padarė žalos, bet tvirtino nenorįs kartoti pastarojo dešimtmečio karčių vidaus ginčų. 

Nauja Europos užsienio santykių tarybos apklausa parodė, kad 57 proc. apklaustų britų JK pasitraukimą iš ES laiko klaida. Trys ketvirtadaliai britų dabar pritaria glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga.