Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Registrų centras trečiadienio vakarą laikinai sustabdė dalies elektroninių paslaugų teikimą dėl galimos kibernetinio saugumo grėsmės.

Ketvirtadienio rytą Registrų centras informavo, kad šiuo metu įmonės specialistai tęsia pradėtus informacinių sistemų atnaujinimo ir paslaugų atkūrimo darbus.

Anot jo, savitarnoje pagrindines paslaugas planuojama atverti 10 val., o likusios bus palaipsniui atkurtos dienos eigoje.

„Per naktį susikoncentravome ties jautriausių ir klientams aktualiausių paslaugų teikimą, kurį netrukus atnaujinsime. Tęsime darbus, kad kuo greičiau galėtume pilnai atkurti visų paslaugų teikimą. Klientų prašome kantrybės ir supratimo - esama tarptautinė saugumo situacija šiuo metu to reikalauja iš visų“, – pranešime cituojamas Registrų centro generalinis direktorius Vytautas Bitinas.

Įgyvendinant prevencines priemones ir atkuriant paslaugas vadovaujamasi Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rekomendacijomis, technologijų tiekėjų pateikta informacija ir tarptautiniais pranešimais apie aktualias kibernetines grėsmes. 

Registrų centro paslaugomis kasdien naudojasi gyventojai, verslas, viešojo sektoriaus įstaigos ir įmonės, todėl prioritetas teikiamas valdomų sistemų atsparumui, paslaugų saugumui, patikimumui ir sklandžiam veikimui. 

Taipėjus/Pekinas, spalio 22 d. (dpa-ELTA). Taivanas ir Kinija ruošiasi artėjančiam taifūnui Champi. Taivane pirmosios oro bendrovės jau  atšaukė skrydžius į Japonijos Okinavos salą. Be to, daugiau kaip 23 mln. gyventojų turinčio Taivano meteorologijos tarnyba paskelbė perspėjimą vandenyse į rytus ir į šiaurę nuo Taivano.

Champi ketvirtadienį virš Ramiojo vandenyno pasiekė aukščiausią – supertaifūno – kategoriją. Vėjo gūsių greitis siekė 220 km/val., o audra artėjo prie Taivano iš pietryčių. Meteorologai prognozuoja, kad taifūnas susilpnės ir nuo vėlyvo ketvirtadienio vakaro (vietos laiku) daugiausia Taivano šiaurės rytuose atneš smarkias liūtis.

Pagal dabartines prognozes taifūnas vėliau pasuks į šiaurę ir šeštadienį palies Kinijos pietrytinę pakrantę. Džedziango ir Fudziano provincijose institucijos paskelbė perspėjimus ir paragino žvejų laivus grįžti į uostus, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Paveiktose teritorijose prognozuojama audra ir smarkios liūtys. Džedziango provincijos valdžia taip pat pranešė atšaukusi kai kuriuos keltų reisus ir sustabdžiusi pakrantėje vykdomus statybos darbus.

Meteorologai prognozuoja, kad galiausiai taifūnas per Rytų Kinijos jūrą pasuks rytų kryptimi. Slinkdamas į Japoniją ir susilpnėjęs iki tropinės audros jis taip pat gali paliesti Pietų Korėjos pietinę dalį.

Kinijos duomenimis, Champi yra 30-asis šio sezono taifūnas Ramiajame vandenyne. Trečiadienį, kai slinko virš Filipinų jūros, pagal maksimalų vėjo greitį jis laikinai tapo stipriausiu šių metų taifūnu.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Lietuvoje 34,5 proc. apklaustų vyresnio amžiaus žmonių per pastaruosius metus labai dažnai, dažnai arba kartais jautėsi vieniši, tačiau 87 proc. vienišumą patyrusių respondentų pagalbos neprašė, rodo Valstybės kontrolės (VK) tarptautinio audito duomenys.

Audito metu taip pat nustatyta, kad Lietuvoje trūksta sistemingo vienišų senjorų atpažinimo, vienišumas strateginiuose dokumentuose nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, o jo mastui vertinti stinga rodiklių.

Tarptautiniame lygiagrečiame audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio pavyzdžiu vertinta, kaip valstybės rūpinasi vyresnio amžiaus žmonių gerove, sudaro sąlygas tęsti darbinę veiklą ir sprendžia vienišumo problemą.

VK duomenimis, 2026 m. pradžioje 28,8 proc. Lietuvos gyventojų buvo 60 metų ir vyresni. Prognozuojama, kad iki 2100 m. ši dalis išaugs iki 43,5 proc. Tuo metu iki 2050 m. audituotose valstybėse tikėtina gyvenimo trukmė turėtų pailgėti maždaug 3–4 metais.

„Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didžiulis visuomenės pasiekimas, tačiau kartu ji kelia valstybei labai konkretų klausimą – ar žmonėms sudarome galimybes ne tik ilgiau gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems, dalyvauti visuomenės gyvenime?“ – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Auditas taip pat atskleidė, kad 2024 m. Lietuvoje dirbo 13,2 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų – beveik tiek pat, kiek vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, kuriose šis rodiklis siekė 13,7 proc. Vis dėlto Lietuva nėra nustačiusi konkrečių pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų, o taikomų priemonių nepakanka reikšmingai padidinti norinčių ir galinčių dirbti senjorų galimybes.

VK pabrėžia, kad visuomenės senėjimui būtina ruoštis kompleksiškai – nustatyti aiškius užimtumo ir vienišumo mažinimo tikslus, numatyti atsakingas institucijas bei įgyvendinti konkrečias priemones.

Šių metų birželį Lietuvoje priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, tačiau teigiama, jog reali pažanga priklausys nuo to, kaip numatyti sprendimai bus įgyvendinami.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Patogiu ministru vadinamas Taurimas Valys tikina neesąs ministras, kuris negali pasakyti „ne“. Pasak jo, atsisakyti priimti politinius sprendimus yra lengva, tačiau ministro pareigos reikalauja įvertinti skirtingus argumentus ir prisiimti atsakomybę.

„Žmonės, kurie mane gerai pažįsta, tikrai negalėtų patvirtinti, kad aš esu ponas „taip“. Aš visada pasveriu visumą kriterijų, visumą argumentų ir man tai yra svarbiausia, o ne automatiškai kažką daryti, nes labai paprasta sakyti „ne“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė T. Valys.

„Labai paprasta – pastatykime papūgą, išmokykime ją sakyti žodį „ne“ ir ji neva turėtų būti geriausias finansų ministras pagal šitą logiką“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, kritikuoti jau priimtus sprendimus yra paprasčiau nei pačiam prisiimti atsakomybę už jų priėmimą.

„Labai lengva nesiimti jokių politinių sprendimų arba kritikuoti jau po laiko kažką, kuomet buvo daugybė progų padaryti kažką kitaip“, – sakė finansų ministras.

T. Valys taip pat atmetė prielaidas, kad į finansų ministro pareigas buvo pasirinktas dėl nuolaidumo Vyriausybės vadovui.

„Aš nemanau, kad būčiau pasirinktas būtent dėl šito įvardinto požiūrio, nes jis prasilenkia su mano vertybėmis“, – pabrėžė jis.

Pasak ministro, premjero ir prezidento apsisprendimą dėl jo kandidatūros galėjo lemti profesinė patirtis, požiūris į valstybės finansų valdymą bei siekis ieškoti netradicinių sprendimų.

„Aš tikiu, kad tie žmonės – premjeras, prezidentas, su kuriais mes kalbėjome apie bendrą viziją, bendrus darbus, buvo įtikinti mano pozicijos, tam tikros ambicijos elgtis nebūtinai nuspėjamai arba tradiciškai, galbūt dėl didesnės empatijos“, – kalbėjo T. Valys.

Jis taip pat akcentavo daugiau nei 20 metų patirtį finansų sektoriuje, darbą versle ir akademinėje srityje.

Tuo metu paklaustas, ar tikisi finansų ministro pareigas eiti iki kadencijos pabaigos, T. Valys atsakė teigiamai.

„Aš manau, kad išbūsiu“, – sakė jis.

ELTA primena, kad diskusijos dėl finansų ministro pozicijos Vyriausybėje vyksta Seime svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą. Dalis valdančiosios koalicijos partnerių kritikuoja numatytas išlaidas ir siūlomas šeimos politikos priemones.

Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat yra išsakęs abejonių dėl vadinamojo šeimos paketo. T. Valys, savo ruožtu, tikina, kad sprendimai dėl šių priemonių buvo priimti įvertinus atsakingos ministerijos pateiktus argumentus ir atliktus tyrimus.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Kėdainių rajone trečiadienį kilo gaisras medienos džiovykloje, informavo ugniagesiai.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, 16.07 val. gautas pranešimas, kad Kėdainių rajone, Pernaravos seniūnijoje, Langakių kaime, Langakių gatvėje, dega medienos džiovykla.

Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, degė medienos džiovykla. Pastato patalpoje degė džiovinama statybinė mediena. 

Per gaisrą termiškai paveikta dalis ceche buvusios medienos. Vanduo gaisrui gesinti vežiotas iš gamtinio šaltinio, esančio už 800 metrų nuo gaisravietės. Keturi ūkininkų traktoriai vežiojo vandenį į gaisravietę. 

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria įstaigos vadovybės siūlymui keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo sistemą – esą dėl to darbo užmokestis gali augti lėčiau. Ligoninės vadovybė įspėja, kad nekeičiant tvarkos iki kitų metų pabaigos įstaigos deficitas gali papildomai išaugti 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą.

„Mūsų nepritarimas nereiškia ligoninės finansinių problemų neigimo ar nenoro prisidėti prie jų sprendimo“, – Eltai teigė KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis.

Pasak jo, spalio 13 dieną trys ligoninės profesinės sąjungos, sudarančios Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, bendrai nusprendė nepritarti siūlomam atlyginimų apskaičiavimo keitimo modeliui. Profesinės sąjungos pripažįsta sudėtingą ligoninės finansinę padėtį, tačiau teigia neturinčios pakankamai duomenų įvertinti, ar darbo sutarčių keitimas yra būtinas ir proporcingas sprendimas.

„Didžiausia mūsų įžvelgiama rizika yra susijusi ne su tiesioginiu dabartinio darbo užmokesčio „įšaldymu“, o su ilgalaikėmis darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvomis“, – nurodė D. Burdulis.

Pagal ligoninės vadovybės siūlymą, darbo sutartyse nustatyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o susidaręs skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi. Profesinių sąjungų vertinimu, nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų išlikti toks pats, vėliau jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.

„Vien tai, kad 2027 metais darbuotojui būtų mokamas tokio pat dydžio pagrindinis darbo užmokestis kaip 2026 metais, savaime nereiškia, kad jo finansiniai interesai nenukentėtų“, – teigė D. Burdulis.

Jo teigimu, profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir užtikrinimo, kad fiksuota kintamoji dalis nebūtų vienašališkai mažinama. Spalio 16 dieną jos oficialiai kreipėsi į ligoninės vadovybę, prašydamos pateikti išsamius finansinius duomenis, atskirų padalinių veiklos rezultatus, informaciją apie investicijas ir kitas išlaidas bei alternatyvas skolai mažinti.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSSO) KUL padalinio pirmininkė Gitana Tautkevičienė taip pat teigė, kad siūlomi pakeitimai nepakankamai išdiskutuoti, o jų finansinės pasekmės ligoninei nėra aiškios.

„Įstaiga nepateikė jokios alternatyvos, nėra žinoma detali finansinė ataskaita“, – Eltai nurodė ji.

Pasak G. Tautkevičienės, lyginant su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didėjimu, siūloma tvarka gali lemti lėtesnį atlyginimų augimą.

KUL darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, siūlomam modeliui nepritaria 76,9 proc. respondentų. Dar 8,8 proc. galėtų pritarti tik suteikus papildomų garantijų arba pakeitus sąlygas, o 12 proc. teigė neturintys pakankamai informacijos apsispręsti. Modeliui pritaria 2,4 proc. apklaustųjų.

Darbuotojai taip pat siūlo įvertinti kitas išlaidų mažinimo galimybes, įskaitant administracines ir valdymo išlaidas.

Darbuotoja abejoja vadovybės atsakomybe

Sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje KUL darbuotoja Živilė Ruseckaitė išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų pokyčių. Ji klausė, kokią asmeninę atsakomybę už ligoninės finansinę padėtį prisiima vadovybė ir kodėl finansinių bei vadybinių sprendimų pasekmės turėtų tekti darbuotojams.

„Mes, slaugytojai, atsakingai atliekame savo darbą. Dirbame paromis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Mūsų darbas susijęs su tiesiogine atsakomybe už pacientų sveikatą ir gyvybę“, – rašė ji.

Ž. Ruseckaitės teigimu, sumažinus atlyginimus dalis kvalifikuotų slaugytojų gali pasirinkti kitas gydymo įstaigas, o likusiems darbuotojams tektų didesnis krūvis, didėtų perdegimo ir klaidų rizika. Ji taip pat priminė ankstesnius viešus pranešimus apie atlyginimų didėjimą ir slaugytojų koeficientų suvienodinimą.

„Jeigu dabar atlyginimai bus mažinami, kyla klausimas ne tik dėl finansų, bet ir dėl pasitikėjimo vadovybe“, – rašė darbuotoja.

Vadovybė įspėja dėl deficito ir atlyginimų vėlavimo

KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis Eltai teigė, kad darbo užmokesčiui šiuo metu tenka 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, nors finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis.

Vadovybės vertinimu, nekeičiant dabartinio darbo apmokėjimo modelio ir įgyvendinant numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai išaugtų 11–15 mln. eurų.

A. Šimaičio teigimu, įgyvendinus siūlomą modelį darbo užmokesčiui tenkanti pajamų dalis sumažėtų iki maždaug 74 proc., o metinis finansinis rezultatas priartėtų prie subalansuoto biudžeto.

Vadovybė tvirtina, kad fiksuota kintamoji darbo užmokesčio dalis būtų nustatoma neterminuotai ir be raštiško darbuotojo sutikimo negalėtų būti keičiama. Nuo 2028 metų atlyginimai ir toliau didėtų, tačiau jų augimas būtų skaičiuojamas nuo pastoviosios dalies, o ne nuo viso pagrindinio darbo užmokesčio.

Ligoninės vadovybė taip pat perspėjo profsąjungą, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti atlyginimų mokėjimas.

KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko D. Burdulio teigimu, profesinės sąjungos šį perspėjimą vertina rimtai, tačiau neturi pakankamai duomenų nepriklausomai įvertinti tokios rizikos pagrįstumą. Jis pabrėžė, kad prognozuojamą deficitą būtina atskirti nuo faktinio pinigų trūkumo, dėl kurio galėtų vėluoti darbo užmokestis.

SAM inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą

Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis Eltai teigė, kad ministerijai žinoma sudėtinga KUL finansinė padėtis. Anot jo, ministerija inicijavo neeilinį ligoninės dalininkų susirinkimą, kuriame ketinama išsamiai aptarti situaciją ir ieškoti sprendimų.

„Esu girdėjęs, kalbėjęs su direktoriumi. Direktorius informavo žodžiu. Ketvirtadienį esame inicijavę dalininkų susitikimą, kuriame išsamiai aptarsime klausimus ir ieškosime sprendimų, nes situacija tikrai yra labai sudėtinga“, – sakė ministras.

L. Kukuraičio teigimu, ligoninės darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis ligoninėmis, yra vieni didesnių, todėl darbo užmokestis sudaro didelę finansinę naštą įstaigos biudžetui.

„Norint suvaldyti tokį didelį spaudimą biudžetui, reikia ieškoti sprendimų. Sprendimai yra direktoriaus atsakomybė. Mes norėsime išgirsti jo pristatymą dalininkų susirinkime, kuriame bus svarstoma dėl šių veiksmų“, – teigė L. Kukuraitis.

KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kelia iššūkių užtikrinant paslaugų teikimą. 

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys auga, tačiau sąnaudos didėja dar sparčiau.

Ligoninėje 2025-aisiais metais dirbo 3020 darbuotojų, metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų. 

Ši įstaiga uostamiestyje veikia nuo 2023-ųjų. 

Teheranas, spalio 22 d. (dpa-ELTA). Irano revoliucinė gvardija pranešė apie gaisrus keliuose naftos tanklaiviuose Hormuzo sąsiaurio regione. 

Keturi tanklaiviai buvo užpulti perkraunant naftą į kitus laivus, o dar trys laivai naktį užplaukė ant minų, sakoma pranešime. 

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. Revoliucinė gvardija dar kartą pareiškė, kad plaukti sąsiauriu yra neteisėta, ir pagrasino Jungtinėms Valstijoms išplėsti atakas.

Irano ginkluotosios pajėgos praėjusiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš laivybą Hormuzo sąsiauryje. Jau kelis mėnesius JAV karinis jūrų laivynas palei Omano pakrantę lydi civilinius laivus, kad sudarytų galimybes atnaujinti naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų prekybą.

Praplaukę šiuo maršrutu tanklaiviai paprastai perkrauna savo krovinį į laukiančius kitus laivus.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Seimo pirmininko pavaduotoja, „valstiečių“ atstovė Aušrinė Norkienė sako, kad papildomų pajamų valstybės biudžetui ieškoti būtina, tam politinė jėga siūlo didinti alkoholio ir tabako akcizus.

„Mes nieko naujo nepasiūlėme. Sudarydami koalicinę sutartį, mes sutarėme dėl kelių dalykų – dėl to, kad reikėtų didinti tabako, alkoholio ir elektroninių cigarečių akcizą. Kai ministras pateikia biudžetą, kuris yra deficitinis, manau, normalu ieškoti pajamų šaltinių“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo A. Norkienė.

„Mes priminėme, kad tuos šaltinius esame nurodę ir kad norint surinkti lėšų į biudžetą, reikia sprendinių. Mes tą ir pasiūlėme“, – pridūrė ji.

Be to, parlamentarė pažymėjo, kad didesni akcizai ne tik padėtų papildyti biudžetą, bet ir mažintų alkoholio ir tabako įperkamumą, taip prisidedant ir prie mažesnio jų vartojimo.

„Maisto įperkamumas dabar yra labai sumažėjęs, nes kainos labai išaugo. Deja, alkoholį, cigaretes mes sėkmingai įperkame ir įperkamumo procentas vis dar auga“, – teigė „valstiečių“ atstovė.

Kaip skelbta, antradienį finansų ministras Taurimas Valys parlamentui pateikė 2027 m. valstybės biudžeto projektą.

Seimo posėdžių salėje valstybės biudžetas svarstomas du kartus, jį taip pat svarsto Seimo komitetai, iš kurių Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) yra pagrindinis – beveik visi parlamento komitetai savo siūlymus pateikti turi iki lapkričio 10 d.

Pirmasis 2027 m. biudžeto svarstymas numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.

Projektas numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sudarys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį.

San Chosė, Kalifornija, spalio 22 d. (dpa-ELTA). JAV Naujosios Meksikos valstijos teisėjas trečiadienį paskelbė, kad bendrovė „Meta“ privalo sumokėti 25 mlrd. JAV dolerių baudą dėl prieš kelerius metus kilusio „Cambridge Analytica“ skandalo, susijusio su asmens duomenų privatumu.

Prisiekusiųjų teismas anksčiau nustatė, kad „Facebook“ klaidino naudotojus dėl privatumo ir saviraiškos laisvės platformoje. Teisėjas apskaičiavo, kad bauda turėtų siekti beveik 219,5 mlrd. dolerių, tačiau tame pačiame sprendime ją sumažino iki 25 mlrd. 

Reaguodama į sprendimą „Meta“ pareiškė esanti įsitikinusi, kad apeliacine tvarka pasieks pergalę. Prieš kelias savaites paskelbus prisiekusiųjų teismo sprendimą, bendrovė teigė, kad nesutinka su juo ir kad toliau ginsis nuo pateiktų kaltinimų.

Už kiekvieną pažeidimą buvo numatyta iki 5 tūkst. JAV dolerių bauda. Prisiekusieji nustatė milijonus pažeidimų, todėl, teisėjo skaičiavimais, bendra suma siekė milijardus dolerių.

Skandalas pakirto visuomenės pasitikėjimą

2018 m. „Cambridge Analytica“ skandalas smarkiai pakirto visuomenės pasitikėjimą socialiniu tinklu „Facebook“. Duomenys, surinkti per iš pažiūros nekaltą apklausą, kurią atliko duomenų tyrėjas, buvo panaudoti naudotojų profiliams kurti ir perduoti politinių konsultacijų bendrovei „Cambridge Analytica“.

Tuometinio kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo rinkimų komanda taip pat naudojosi šiais duomenimis prieš 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Iš viso šis skandalas palietė apie 87 mln. naudotojų paskyrų.

Vėliau „Meta“, be kita ko, sumokėjo JAV vyriausybei apie 6 mlrd. JAV dolerių, siekdama sureguliuoti su šia byla susijusius tyrimus.

Po skandalo Naujosios Meksikos valstija 2021 m. padavė bendrovę į teismą dėl saviraiškos laisvės platformoje. Šie kaltinimai buvo susiję su platesnio „Facebook“ veiklos tyrimo metu atskleistomis aplinkybėmis.

Be kitų teiginių, informatoriaus pranešime buvo nurodyta, kad kai kurioms žinomų asmenų paskyroms slapta buvo taikomos išimtys iš platformoje skelbiamam turiniui nustatytų taisyklių.

Vilnius, spalio 22 d. (ELTA). Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad svarstoma galimybė peržiūrėti valstybės prisiimtų ir finansines galimybes ribojančių įsipareigojimų indeksavimą bei taip ateityje sutaupyti biudžeto lėšų.

„Yra daug, ko gero, erdvės (...) pagalvoti apie tam tikrų indeksavimų prizmę, kiek mes galime sumažinti esamų, buvusių įsipareigojimų procentus. (...) Didžiąja dalimi biudžetas yra toks, nes daugybę įsipareigojimų mes turėjome prisiimti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministras.

Anot jo, įsipareigojimų peržiūra galėtų būti viena iš galimybių sutaupyti valstybės lėšų, tačiau kol kas nėra nuspręsta, ar tokie pakeitimai būtų įgyvendinami jau nuo kitų metų.

„Manau, kad (indeksavimas – ELTA) viena iš opcijų yra sutaupymo. Mes tikrai negalime pasakyti, kad mes jau nuo kitų metų paleisime, bet tikrai viena iš opcijų yra būtent tai“, – teigė T. Valys.

Ministras pripažino, kad kai kurie valstybės prisiimti įsipareigojimai kelia nerimą ir smarkiai riboja galimybes planuoti finansus, tačiau konkrečių sričių neįvardijo.

„Aš nekalbu apie viską, bet kai kurios sritys mus neramina“, – sakė jis.

T. Valio teigimu, pirmiausia reikėtų patvirtinti 2027 metų valstybės biudžetą, o vėliau svarstyti galimus sprendimus dėl ateinančių metų.

„Dabar nenoriu kažko per daug dramatizuoti ar gąsdinti. (...) Palaukime truputį. Pradžiai pasitvirtinsime šitą biudžetą, o tada jau svarstysime apie ateinančius metus“, – kalbėjo finansų ministras.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Dabar prasidės projekto nagrinėjimas Seimo komitetuose, jis į posėdžių salę grįš dviem svarstymams – pirmasis numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.

Finansų ministras anksčiau sakė, kad Lietuva nėra vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, planuojanti viršyti 3 proc. BVP deficito ribą. 

Pasak jo, kitąmet šią ribą gali viršyti maždaug 12 Bendrijos šalių, o vidutinis euro zonos deficitas turėtų siekti 3,6 proc. BVP.

Kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta skirti daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP, taip pat didinti pensijas, viešojo sektoriaus atlyginimus, minimalią algą, socialines išmokas.

Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.