Tel Avivas, liepos 9 d. (dpa-ELTA). Pranešimai apie humanitarinę krizę Gazos Ruože yra „itin klaidinantys“, ketvirtadienį pareiškė Izraelio vyriausybės organizacijos, atsakingos už okupuotas teritorijas, aukšto rango pareigūnas.

Palestiniečių padėtis šioje teritorijoje žymiai pagerėjo, duodamas interviu žiniasklaidai nurodė COGAT pareigūnas. Jis atkreipė dėmesį į ketvirtadienį paskelbtą COGAT ataskaitą, kurioje sakoma, kad nuo 2025 m. spalio, kai įsigaliojo paliaubos, iki birželio 7 d. į Gazos Ruožą buvo įvežta apie 1,78 mln. tonų maisto. Tai gerokai viršija Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio maisto programos (WFP) gaires, sakė jis.

Pareigūnas pažymėjo, kad nuo 2025 m. rugsėjo maisto kainos Gazos Ruože sumažėjo 72 proc., o vandens tiekimas – 40 litrų vienam asmeniui per dieną – dvigubai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Birželio 9 d. pasirodžiusioje WFP ataskaitoje teigiama, kad aukštos ir svyruojančios maisto kainos kelia grėsmę aprūpinimui maistu regione, taip pat prieigai prie tinkamo ir įvairaus maisto. Karinės operacijos, oro atakos ir gyventojų perkėlimas riboja humanitarines operacijas, tvirtinama ataskaitoje.

JT vaikų organizacija UNICEF gegužės 29 d. paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad geriamojo vandens tiekimas pasiekia iki 1,5 mln. žmonių. Joje priduriama, kad 82 proc. šeimų vis dar neturi užtikrinto vandens tiekimo, o iki 70 proc. jų negali surinkti bent 6 litrų vandens vienam asmeniui per dieną, reikalingų gėrimui ir maisto ruošimui.

COGAT pareigūnas patikino, kad, nepaisydamas iššūkių, Izraelis yra „įsipareigojęs palengvinti humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruože“, derindamas veiksmus su savo tarptautiniais partneriais.

Jis kalbėjo apie „nuolatinį „Hamas“ trukdymą humanitarinėms operacijoms“ ir apkaltino šią smogikų organizaciją, kuri kontroliuoja palestiniečių teritorijas regione, prastu valdymu, dėl kurio daug maisto sugadinama ir sunaikinama. COGAT pareigūnas taip pat sakė, kad „Hamas“ įveda mokesčius ir nustato kainas taip, jog iškraipomos rinkos sąlygos.

Vilnius, liepos 9 d. (ELTA). Lietuva rengiasi pasinaudoti galimybe koreguoti ES Bendrosios žemės ūkio politikos reglamentuose 2027 m. skirtas tiesiogines išmokas žemdirbiams – 58,6 mln. iki daugiau kaip 671 mln. eurų.

Kaip pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), reglamentų pakeitimai numato, kad valstybės narės galės padidinti arba sumažinti kitų metų asignavimus neviršydamos kiekvienai šaliai nustatytų ribų.

Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Andrius Palionis siūlo Lietuvai pasinaudoti galimybe padidinti jai skirtą ES tiesioginių išmokų voką.

„Tai – Europos Sąjungos atsakas į sudėtingą situaciją žemės ūkyje. Reglamento pakeitimais siekiama padėti ūkininkams susidoroti su dėl krizės Artimuosiuose Rytuose išaugusiomis trąšų ir kitų žemės ūkio gamybai būtinų išteklių kainomis bei sustiprinti ūkių atsparumą“, – pranešime sako A. Palionis.

Anot jo, papildomos išmokos reikštų didesnę finansinę paramą ūkiams ir didesnį jų atsparumą augančioms gamybos sąnaudoms.

Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti šia galimybe, iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. turės pateikti Europos Komisijai (EK) atitinkamus Bendrosios žemės ūkio politikos strateginių planų pakeitimus.

Dzindziangas, Kinija, liepos 9 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį batų fabrike Rytų Kinijoje kilęs gaisras, kurį gesinti skubėjo dešimtys ugniagesių ir gelbėtojų, pražudė mažiausiai 28 žmones, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai gaisras apie vidurdienį (vietos, 7 val. Lietuvos laiku) kilo „Huiteng Shoes“ fabrike, buvo būgštaujama, kad pastate Dzindziango mieste, Fudziano provincijoje, vis dar yra įstrigusių žmonių.

Prezidentas Xi Jinpingas sakė, kad gaisras sukėlė „didelius žmogiškuosius nuostolius“, o valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ vėliau pateikė preliminarius skaičiavimus, rodančius, jog žuvo 28 žmonės.

Filmuotoje medžiagoje, kuria pasidalijo valstybinė televizija CCTV, matyti, kaip veržiantis tirštiems juodiems dūmams ugniagesiai iš gaisrinių žarnų vandeniu lieja didelio balto daugiaaukščio pastato fasadą ir vidų. Taip pat matyti, kaip žmonės glaudžiasi prie langų ir ant pastato stogo, o apatiniuose aukštuose siaučia liepsnos.

Ekstremalių situacijų valdymo ministerija pareiškime teigė, kad ugniagesių ir gelbėtojų komandos į įvykio vietą išsiuntė 183 darbuotojus ir 35 transporto priemones. CCTV tiesioginėje transliacijoje matėsi apanglėjęs pastatas ir iš išdaužtų langų besiveržiantys tiršti pilki dūmai. 

„Nelaimės priežastis turėtų būti kuo greičiau nustatyta, o (…) atsakingi asmenys turi būti griežtai patraukti atsakomybėn“, – pareiškė Xi Jinpingas.

Ekstremalių situacijų valdymo ministerija pažymėjo, kad gaisras gesinamas, ir pareikalavo dėti visas pastangas jam užgesinti, ieškoti įstrigusių darbuotojų ir suteikti pagalbą sužeistiesiems. „Xinhua“ skelbė, kad kai kurie žmonės yra įstrigę ir kad su jais nėra ryšio. 

Kinija lapkričio mėnesį pradėjo kampaniją prieš gaisrus daugiaaukščiuose pastatuose po Honkonge kilusio didžiulio gaisro, apėmusio kelis daugiaaukščius ir pražudžiusio 168 žmones. Po mėnesio per gaisrą gyvenamajame pastate Kinijos pietinėje Guangdongo provincijoje žuvo 12 žmonių.

Vašingtonas, liepos 9 d. (AFP-ELTA). Skandalų persekiojamas Demokratų partijos kandidatas į JAV Senatą Grahamas Platneri-s, dėl savo staigaus iškilimo lygintas su Donaldu Trumpu, trečiadienį užbaigė savo rinkiminę kampaniją. Šį sprendimą jis priėmė po kaltinimų išprievartavimu, dėl kurių Demokratų partijai kilo grėsmė prarasti vieną geriausių galimybių perimti respublikonų daugybę metų laimimą vietą Senate.

JAV jūrų pėstininkų pajėgų veteranas, austrių augintojas ir politikos naujokas G. Platneris praėjusį mėnesį laimėjo Demokratų partijos pirminius rinkimus šiaurės rytinėje Meino valstijoje, ir lapkričio mėnesio kadencijos vidurio rinkimuose turėjo varžytis su respublikonų senatore Susan Collins.

Dėl jo pasitraukimo Meino valstijos demokratams lieka vos kelios dienos persigrupuoti šioje kovoje, kuri yra itin svarbi partijai viliantis atgauti JAV Senato kontrolę.

„Mes stabdome rinkimų kampanijos veiklą. Tai daryti nepaprastai sunku, nes žinau, kad kai kurie manys, jog tai kaltės pripažinimas, o tai tikrai nėra tiesa. Ketinu pateikti dokumentus dėl pasitraukimo“, – platformoje „X“ trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše sakė G. Platneris.

Pagal Meino valstijos įstatymus demokratai vis dar gali pakeisti G. Platnerį rinkimų biuletenyje, nes jis pasitraukė iki nustatyto liepos 13 d. termino. Partijos skyrius Meine naują kandidatą privalo išsirinkti iki liepos 27-osios.

Šis skubus jo sprendimas priimtas po to, kai pirmadienį leidinys „Politico“ pranešė, kad 41-erių Meino gyventoja Jenny Racicot, kuri anksčiau susitikinėjo su G. Platneriu, kaltina jį išprievartavimu. Moters teigimu, 2021 m. pabaigoje į jos namus neblaivus atėjęs G. Platneris vertė ją užsiimti seksu per prievartą, nepaisydamas jos daug kartų kartotų prieštaravimų.

To paties amžiaus dabar jau buvęs kandidatas į senatorius šį kaltinimą kategoriškai neigia, vadindamas jį „keliančiu nerimą, sunkiu ir melagingu“. Jis tikina, kad bet kokie kaltinimai dėl seksualinių veiksmų be abipusio sutikimo yra „kategoriškai neteisingi“.

Tačiau jo rinkimų kampanija beveik akimirksniu prarado palaikymą visoje Demokratų partijoje – nuo partijos grietinėlės Vašingtone iki progresyvių pažiūrų įstatymų leidėjų ir aktyvistų, kurie anksčiau jį aktyviai gynė.

G. Platnerį trauktis paragino ir Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris bei partijos rinkimų į Senatą komiteto pirmininkė Kirsten Gillibrand, įspėdami, kad partijos rinkimų komitetas neskirs lėšų rinkiminei kampanijai Meino valstijoje, jei jis liks kandidatų sąraše.

„Mes tai darome ne dėl kaltinimų, o dėl struktūrų, kurias iš mūsų atima esantieji valdžioje“, – sprendimą trauktis aiškino G. Platneris.

Trauktis iš rinkiminių lenktynių jį paragino ir keletas kitų buvusių rėmėjų Senate. Meino valstijos Demokratų partija tokį pat raginimą motyvavo pareikšdama, kad „partinė priklausomybė principų nepakeis“.

Rinkiminės kampanijos žlugimas – dramatiškas posūkis kandidatui, kurį dar prieš kelias savaites rėmėjai nešiojo ant rankų kaip gyvą įrodymą, kad atvirai antisisteminė rinkiminė žinutė gali sulaukti sėkmės tarp rinkėjų, kurie yra pavargę nuo atsargiai centristinės demokratų politikos.

Turėjo daug aistringų rėmėjų

G. Platneris sugebėjo pritraukti daugybę aistringų rėmėjų Meine, kritikuodamas korporacinę galią, politinių partijų finansinių rėmėjų klasę ir valstijai Senate atstovaujančią respublikonę S. Collins, kurią kaltino tarnaujant ne paprastiems žmonėms, o milijardieriams.

Jo patrauklumas tarp rinkėjų buvo lyginamas su JAV prezidento D. Trumpo iškilimu dėl jo charizmos, paniekos sisteminei politikai ir pažadų suardyti sistemą, kurią daugelis rinkėjų laiko korumpuota ar išsikvėpusia.

Tačiau savybės, kurios taip žavėjo jo rinkėjus, neramino dalį Demokratų partijos narių, nuogąstavusių, kad jo praeitis gali kainuoti jiems rinkimus, kuriuos yra galimybių laimėti.

Dar iki pasirodant pirmiau minėtiems kaltinimams G. Platnerio kampaniją persekiojo jo senesni provokuojantys įrašai internetinėse platformose, jo santuokos pradžioje kitoms moterims siuntinėtos seksualinio pobūdžio žinutės, nacių simbolį primenanti tatuiruotė, kurią jis vėliau uždengė kita, bei kaltinimai dėl nederamo elgesio su moterimis.

G. Platneris pripažino praeityje kovojęs su nediagnozuotu potrauminiu streso sutrikimu ir piktnaudžiavęs alkoholiu, tačiau neigė fiziškai nuskriaudęs buvusias partneres.

Dėl jo pasitraukimo demokratams tenka skubotai ieškoti jį pakeisiančio kandidato politiškai įtemptu laikotarpiu.

Progresyvus Demokratų partijos sparnas jau deda pastangas, kad vietoje G. Platnerio būtų iškeltas kandidatas, galintis perimti jo politinį judėjimą ir darbotvarkę, o partijos grietinėlė jaučia poreikį pasirinkti ką nors, kas sugebėtų nuraminti nuosaikesnių pažiūrų ir nepriklausomus rinkėjus bei moterų balsus valstijoje, kurioje po sunkių rinkiminių vis laimėdavo respublikonė S. Collins.

Penkias kadencijas Senate išbuvusi ir viena iš nedaugelio ten likusių nuosaikesnių pažiūrų partiečių S. Collins šiais metais yra viena iš pagrindinių Senato kontrolę perimti siekiančių demokratų taikinių.

Tačiau G. Platnerio pasėtas sąmyšis suteikė jos kampanijai atokvėpį ir išryškino demokratų nesutarimus dėl kandidatų tikrinimo, populizmo ir rinkiminių perspektyvų.

Minėtame vaizdo įraše G. Platneris paragino „demokratų elito atstovus“ ginti Meino valstijos, kurioje vyrauja kaimiškos vietovės, gyventojų „valią ir vertybes“.

Meinas yra viena iš valstijų, kuriose demokratai deda daugiausia vilčių iš respublikonų perimti vietą Senate, o norint perimti jo kontrolę ir uždėti apynasrį D. Trumpo administracijai, demokratams reikės įtikinti rinkėjus savo idėjomis ir dar bent keliose.

Vilnius, liepos 9 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 9 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Ketvirtadienį apeliacinės instancijos teismas Marijampolės merą, socialdemokratą Povilą Isodą pripažino kaltu vadinamojoje „čekiukų“ byloje – politikas turės sumokėti baudą, taip pat kurį laiką nebegalės dirbti valstybės tarnyboje, tad negalės ir eiti mero pareigų. Prokuratūra taip pat pranešė apie buvusio vyro nužudymu įtariamos Justinos Sadauskienės tėvo, Biržų mediko Egidijaus Gaigalo sulaikymą, kuriame dalyvavo ir „Aro“ pareigūnai.

Tuo metu duomenų sprendimus siūlanti, „Tesonet“ ekosistemai priklausanti „Oxylabs“ įmonių grupė pranešė pritraukusi šimtamilijoninę JAV investiciją – tokiu būdu bendrovė tapo antru vertingiausiu Lietuvos vienaragiu, o pensijų fondų asociacija paskelbė apie gerus antrojo ketvirčio investicijų rezultatus.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutraukė paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus įgaliojimus Jonavos rajono savivaldybės mero pareigose. Prašymą nutraukti mero įgaliojimus nesuėjus terminui M. Sinkevičius atsiuntė trečiadienį. VRK pažymi, kad M. Sinkevičiui paliekant mero pareigas likus mažiau nei vieneriems metams iki artimiausių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, pirmalaikiai merų rinkimai Jonavoje nebus organizuojami. Mero pareigas iki kitų rinkimų eis savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras. Tiesa, VRK ketvirtadienį taip pat nusprendė Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario mandatą grąžinti dabartiniam administracijos direktoriui Valdui Majauskui. Pastarasis buvo išrinktas į tarybą 2023 m., tačiau tuomet atsisakė mandato dėl užimamų pareigų, kurių šiuo metu nebeužima. Vieta Jonavos rajono savivaldybės taryboje V. Majauskui atsirado po to, kai mandato atsisakė Povilas Garbauskas. 

Lietuvos apeliacinis teismas Marijampolės merą socialdemokratą Povilą Isodą pripažino kaltu „čekiukų“ baudžiamojoje byloje, skyrė jam piniginę baudą ir uždraudė dirbti. Anksčiau paskelbtas išteisinamasis Kauno apygardos teismo nuosprendis panaikintas. Meras pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, jam skirta galutinė 10 tūkst. eurų bauda. Ją nuteistasis turės sumokėti per 2 mėnesius. Teismo nuosprendžiu merui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 metus, ji taikoma nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Teismo verdiktas įsiteisėjo iškart. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turės nutraukti mero įgaliojimus anksčiau laiko, o savivaldybės taryba turės išrinkti laikinąjį merą. Bylos duomenimis, politikas, Marijampolės savivaldybės buhalterijai pateikdamas suklastotus dokumentus – 26 vienetus tarybos nario išlaidų suvestinių ir 11 vienetų tarybos nario išlaidų ataskaitų – apgaule įgijo 2 479 eurus savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje rašoma, kad meras turėjo galimybę naudotis tarnybinėmis transporto priemonėmis ir šią galimybę realiai įgyvendino. Be to, jis dar turėjo du asmeninius automobilius, todėl naudotis kitų asmenų automobiliais, teismo vertinimu, merui nebuvo jokios būtinybės. P. Isodos byloje taip pat yra jo artimųjų, kitų partijos narių kuro čekiai – iš viso 52 kartus panaudotos kitų asmenų mokėjimo kortelės.

Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo už neapykantos kurstymą prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos nuteistų Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir Andrejaus Lobovo bylą. Teismas sprendimą joje skelbs rugpjūčio 28 d. Anksčiau teisti minėti vyrai byloje siekia išteisinimo. Pirmos instancijos teismas A. Kandrotui-Celofanui skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, A. Lobovui – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui. A. Lobovui taip pat skirta 3 766 eurų bauda, jis kartu įpareigotas atsiprašyti T. V. Raskevičiaus už savo pareiškimus apie pastarąjį. Byla iškelta po to, T. V. Raskevičiaus socialiniame tinkle „Facebook“ 2024 m. rugsėjį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti, kad teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas ir į teismo salę atėjęs A. Lobovas ėmė užgaulioti ir tyčiotis iš parlamentaro.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neblaivų automobilį vairavusį žurnalistą ir politologą Vladimirą Laučių. Teismas kartu nutarė atimti iš V. Laučiaus teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, taip pat įpareigojo politologą vienerius metus dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose, nutarė iš V. Laučiaus išieškoti automobilio vertę atitinkančią sumą, tai yra 20,67 t8kst. eurų. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti bylą teismo prašė ir prokuroras, ir pats V. Laučius. Žurnalistas pripažino kaltę ir gailėjosi dėl savo poelgio. Policijos duomenimis, V. Laučius neblaivus automobilį vairavo gegužės 31 d. Pareigūnams Blindžių gatvėje sustabdžius politologo vairuojamą „Toyota Rav4“, V. Laučiui nustatytas 2,32 prom. girtumas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino prokurorės prašymo keliose bylose teisiamam galimai į Baltarusiją išvykusiam Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, skirti suėmimą. Kaip paskelbė teismas, pripažįstama, kad teisiamasis, be leidimo išvykdamas į užsienį, pažeidė jam taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Visgi, anot teismo, A. Kandrotas-Celofanas baudžiamojoje byloje dalyvauja nuotoliniu būdu, paties tad teismo proceso nevengia, jam netrukdo. A. Kandrotui-Celofanui skirti suėmimą prašė prokurorė Indrė Zubavičiūtė, palaikanti valstybinį kaltinimą byloje, kurioje minėtas vyras kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, tai yra tuo, kad viešoje vietoje trenkė visuomenininkui Valdui Bartkevičiui. Apeliacinis teismas birželį byloje dėl finansinių nusikaltimų A. Kandrotui-Celofanui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo, jis turi būti vykdomas, tačiau apie išvykimą į Baltarusiją paskelbęs A. Kandrotas-Celofanas įkalinimo įstaigoje neatsidūrė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimų korupcijos apraiškų, susijusių paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus įmonės „Jonavos vandenys“ ir advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ galimomis sąsajomis. Tarnybos teigimu, gavus visuomenininko Andriaus Tapino kreipimąsi bei įvertinus visą surinktą informaciją aplinkybių patikslinimo metu nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. STT vertinimu, „Jonavos vandenys“ ir M. Sinkevičius, rinkdamiesi teisines paslaugas teikiantį subjektą, nepažeidė nustatytų teisės aktų reikalavimų. Be to, paskirtojo premjero ir jo šeimos sukauptos pajamos leido apmokėti nustatytą sumą už suteiktas teisines paslaugas. A. Tapinas birželio viduryje kreipėsi į STT prašydamas įvertinti, kokiomis lėšomis M. Sinkevičius padengė teisines išlaidas savo „čekiukų“ byloje. 

Panevėžio apygardos teismas atmetė paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamos jo buvusios sutuoktinės Justinos Sadauskienės gynėjo skundą dėl suėmimo pratęsimo. Trijų teisėjų kolegija paliko galioti Panevėžio apylinkės teismo nutartį, kuria J. Sadauskienei skirta kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams – iki rugsėjo 21 dienos. Teismo įsitikinimu, švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės šiuo atveju nebus pakankamos siekiant užtikrinti įtariamosios dalyvavimą baudžiamajame procese ir kitus baudžiamojo proceso tikslus. Be to, suėmimo skyrimo ir vėliau pratęsimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, t. y. teismo manymu, įtariamoji gali trukdyti procesui, bėgti, slėptis nuo teisingumo ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo metu policija ir prokuratūra pranešė apie dar vieną sulaikytą asmenį šioje byloje – minėtos J. Sadauskienės tėvą, Biržų mediką Egidijų Gaigalą. E. Gaigalas yra Reanimacijos – intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas. Teismo prašoma suimti E. Gaigalą. Vyrui pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Biržų ligoninės vadovas Petras Bimba Eltai sakė, kad nėra gavęs oficialios informacijos iš teisėsaugos institucijų apie pavaldiniui pareikštus įtarimus. Paramediko M. Sadausko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ginklas.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Interneto duomenų infrastruktūros įmonių grupė „Oxylabs“ pirmąkart pritraukė išorinę investiciją – 130 mln. JAV dolerių iš amerikiečių privataus kapitalo investicijų bendrovės „Warburg Pincus“. Šia investicija „Oxylabs“ įmonių grupė pasiekė 3,6 mlrd. JAV dolerių vertę ir oficialiai tapo antruoju vertingiausiu Lietuvos vienaragiu. Bendrovė šią investiciją ketina panaudoti savo konkurencinio pranašumo didinimui ir spartesniam naujos kartos produktų kūrimui. „Oxylabs“ generalinio direktoriaus Vytauto Savicko manymu, ši investicija yra svarbus įvertinimas ne tik jo komandai, bet ir Lietuvos bei visos Europos technologijų ekosistemai. Investiciją atlikusios bendrovės „Warburg Pincus“ vadovė Allison Ross tuo metu teigė, jog „Oxylabs“ yra pripažįstama kaip viena iš lyderių interneto duomenų infrastruktūros srityje, o tai nulemia pažangios technologijos ir sukurtas platus tinklas. „Tesonet“ ekosistemai priklausanti „Oxylabs“ įmonių grupė, kurios anualizuotos metinės pajamos siekia daugiau nei 350 mln. JAV dolerių, nuo 2015 m. kuria technologinius sprendimus, leidžiančius privatiems verslams ir vyriausybinėms institucijoms rinkti viešai prieinamus duomenis dideliu mastu.

Valstybės kontrolė (VK) ragina Seimą nepritarti siūlymui pavesti institucijai iki spalio atlikti Registrų centro kibernetinio incidento valstybinį auditą. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad dabar projekte numatytu terminu – iki šių metų spalio 10 d. – toks pavedimas būtų objektyviai neįgyvendinamas. Anot jos, VK šiuo metu neturi specifinių kibernetinio saugumo incidentų tyrimo kompetencijų, todėl tokiais atvejais ekspertų paslaugas perka rinkoje, o vien tai užtruktų 2–3 mėnesius. Pasak valstybės kontrolierės, tokio sudėtingumo auditui, laikantis tarptautinių standartų, reikėtų mažiausiai 12 mėnesių, įskaitant ekspertų pirkimus. Be to, I. Segalovičienės teigimu, jos vadovaujama institucija šiuo metu neturi lėšų tokiam auditui, todėl reikėtų papildomų asignavimų. Jos teigimu, tokio lygio ekspertų paslaugų įsigijimas rinkos kainomis tikėtinai kainuotų daugiau nei 100 tūkst. eurų, o dėl itin trumpo termino, kuris šiuo metu numatytas, jų kaina galėtų dar labiau išaugti. Valstybės kontrolierė taip pat pažymėjo, kad Generalinė prokuratūra jau yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Registrų centro incidento, todėl valstybinis auditas iš dalies dubliuotų teisėsaugos atliekamą darbą. Jos vertinimu, šiuo metu daugiau naudos duotų ne papildomas auditas, o dėmesys Registrų centro kibernetinio saugumo stiprinimui ir atsakingų institucijų atsiskaitymui Seimui dėl jau įgyvendinamų priemonių.

Nepaisant šiemet įsigaliojusios reformos ir dalies gyventojų pasitraukimo iš antrosios pakopos, pensijų fondai antrąjį šių metų ketvirtį generavo teigiamą investicinę grąžą, pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Asociacijos duomenimis, antrosios pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o trečiosios pakopos fondų – 10,4 proc. Skaičiuojama, kad gyventojai antrosios pakopos fonduose šiuo metu yra sukaupę 6,8 mlrd. eurų, trečiosios pakopos – apie 663 mln. eurų. Pasak LIPFA, per visą antrosios pensijų pakopos veiklos laikotarpį fondų dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų, o vien per pastaruosius metus – 906 mln. eurų. Anksčiau pateiktais asociacijos duomenimis, per pirmus tris mėnesius iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, o pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto.

Lietuvos verslas kviečiamas kurti technologijas, skirtas neutralizuoti grėsmes, susijusias su meteorologinių balionų sąlygojamais oro erdvės pažeidimais – tam Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kartu su Inovacijų agentūra paskelbė 3 mln. eurų vertės ikiprekybinį pirkimą. Kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), finansavimas skirtas pažangių atsakomųjų priemonių technologijų vystymui, kurios padėtų aptikti, sekti ir neutralizuoti neteisėtus objektus, esančius oro erdvėje. Laikinasis ministras Edvinas Grikšas tikisi, kad numatyto 1 mln. eurų finansavimo padidinimas iki 3 mln. eurų leis sukurti pažangų sprendimą, kuris sustiprins Lietuvos oro erdvės apsaugą bei atvers naujų galimybių šalies gynybos ir saugumo technologijų ekosistemai. Ministerijos teigimu, technologinis sprendimas kuriamas siekiant spręsti oro erdvės saugumo iššūkius, kylančius dėl meteorologinių oro balionų, naudojamų kontrabandai iš Baltarusijos. Ikiprekybinį pirkimą planuojama įgyvendinti etapais – pirmiausia vyks dalyvių atranka, vėliau – du technologinio sprendimo vystymo etapai. Teigiama, jog pirmajame etape trys geriausi dalyviai gaus po 233 tūkst. eurų technologinio sprendimo prototipui sukurti ir jį demonstruoti realioje aplinkoje, o antrajame etape vienam geriausiam dalyviui bus skirta 2,3 mln. eurų bandomajai partijai sukurti ir galutiniam sprendimui patvirtinti realiomis eksploatavimo sąlygomis. 

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV antrą naktį iš eilės surengė smūgius Irane, kuris reagavo atsakomosiomis atakomis regione. JAV Centrinė vadavietė, kuri prižiūri karines operacijas regione, pareiškė smogusi į maždaug 90 karinių taikinių Irane. Pasak jos, šia operacija buvo siekiama apriboti Irano pajėgumus trukdyti jūrų eismui Hormuzo sąsiauryje. Naujausi smūgiai buvo surengti po to, kai ankstesnę naktį JAV Irane atakavo daugiau kaip 80 taikinių. Anot Vašingtono, tai buvo atsakas į išpuolius prieš komercinius laivus. Irano vyriausybės spaudos biuras nurodė, kad per naujausias JAV atakas žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar 78 buvo sužeisti, ir kartu pridūrė, jog 47 asmenys vis dar gydomi ligoninėje. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Teheranas dronais atakavo JAV karinę infrastruktūrą Bahreine, Kuveite ir Katare. Bahreino valdžios institucijos keletą kartų buvo įjungusios pavojaus sirenas, o vėliau pranešė apie grėsmių ore likvidavimą. Jordanijos oro gynybos pajėgos skelbė numušusios aštuonias iš Irano paleistas raketas.

Mirė legendinė britų dainininkė Bonnie Tyler. 75-erių Velso popžvaigždė, kurios tikrasis vardas yra Gaynor Hopkins, mirė praėjus vos keliems mėnesiams po gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Dainininkė jame atsidūrė po skubios žarnyno operacijos, per kurią jai buvo sukelta koma. Bonnie Tyler tarptautinę šlovę praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje pelnė jos singlas „Total Eclipse Of The Heart“, kuris iškart šovė į Jungtinės Karalystės ir JAV topų viršūnes. 2023 m. už nuopelnus muzikos srityje jai buvo suteiktas Britanijos imperijos ordinas.

Rusija užsipuolė JAV dėl teiginių, kad Ukrainos ilgojo nuotolio smūgiai į Rusijos energetikos objektus gali padėti užbaigti Maskvos ir Kyjivo karą. Trečiadienį per susitikimą su Ukrainos prezidentu apie šią Kyjivo karinę strategiją paklaustas JAV prezidentas tikino, kad „tai yra eskalacija, kuri vis dėlto gali padėti pasiekti pabaigą“. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat išreiškė viltį, kad Ukrainos smūgiai „dabar sukurs erdvę derėtis", kaip užbaigti Rusijos 2022 m. pradėtą karą. Reaguodamas į šiuos teiginius, Kremliaus atstovas spaudai skundėsi Baltuosiuose rūmuose esą paplitusiomis „klaidingomis nuomonėmis“, tikino, kad tokia eskalacija „gali prailginti specialiąją karinę operaciją“ ir grasino užgrobti didesnes teritorijas Ukrainoje.

Vilnius, liepos 9 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos liepos 10 d. įvykius Lietuvoje.

Chersonas, liepos 9 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos ketvirtadienį Chersono centre dronu puolė keleivinį mikroautobusą, sužeisti aštuoni žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.

„Dar vienas karo nusikaltimas, kurį okupantai rusai įvykdė pačiame Chersono centre. Apie 13.40 val. priešas ciniškai dronu puolė keleivinį mikroautobusą. Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeisti aštuoni žmonės“, – nurodė J. Šanko.

Pasak jo, visi nukentėjusieji patyrė sprogimo sukeltus sužalojimus, uždaras galvos traumas, smegenų sukrėtimus ir skeveldrų sukeltus sužalojimus. Jiems teikiama medicininė pagalba ir jie toliau yra prižiūrimi gydytojų.

Valdžios institucijos stengiasi nustatyti tikslų nukentėjusiųjų skaičių. Preliminarūs pranešimai rodo, kad per ataką niekas nežuvo.

Vilnius, liepos 9 d. (ELTA). Prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ ketvirtadienį Elektrėnuose, šalia magistralės A1, oficialiai atidarė naują 60 mln. eurų vertės logistikos centrą.

Beveik 42 tūkst. kv. metrų ploto kompleksas iškilo 13 hektarų teritorijoje. Anot bendrovės, tai yra viena didžiausių pastarųjų metų investicijų į mažmeninės prekybos infrastruktūrą Lietuvoje ir svarbus žingsnis stiprinant bendrovės veiklą bei ruošiantis tolesnei plėtrai. 

Numatoma, kad naujasis logistikos centras aptarnaus visas 87 „Rimi“ parduotuves Lietuvoje. 

„Naujasis centras suteikia mums tvirtą pagrindą tolesniam augimui, parduotuvių tinklo plėtrai ir investicijoms į strategines sritis, kurios taps svarbiu mūsų konkurenciniu pranašumu“, – pranešime teigia „Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius.

Pastate be logistikos centro įsikūrė ir naujoji bendrovės centrinė virtuvė. Bendrovė nurodo, kad pradėjus veiklą abiejuose padaliniuose dirbs apie 300 darbuotojų, o ateityje darbuotojų skaičių planuojama didinti.

Bendrovės teigimu, logistikos centro atidarymas žymi svarbų etapą po „Rimi Baltic“ prisijungimo prie „Salling Group“.

„Ši 60 mln. eurų investicija aiškiai parodo mūsų ilgalaikį įsipareigojimą Lietuvai, Baltijos šalims ir tolesnei „Rimi“ plėtrai. Baltijos regioną laikome svarbia „Salling Group“ verslo ir ateities augimo strategijos dalimi“, – pranešime cituojamas „Salling Group“ generalinis direktorius Andersas Haghas.

Naujame centre įdiegta automatizuota prekių surinkimo sistema, kuri automatiškai pristato prekes darbuotojams. Tai, anot bendrovės, sumažina rankinio darbo apimtis, gerina darbo ergonomiką, didina darbuotojų saugą ir leidžia tiksliau bei greičiau surinkti užsakymus.

Taip pat paletinių vietų skaičius padidėjo nuo 4,4 tūkst. iki 7,5 tūkst., o pakrovimo rampų skaičius išaugo nuo 30 iki daugiau nei 60. Centrinėje virtuvėje įdiegta apie 70 naujų gamybos įrenginių bei SAP gamybos valdymo sistema.

„Rimi“ logistikos centro projektą vystė nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Darnu Group“.

Kaip skelbė ELTA, šių metų balandį „Darnu Group“ trimis mėnesiais anksčiau nei planuota užbaigė centrinio „Rimi Lietuva“ logistikos centro Baltijos šalyse statybas Elektrėnuose.

Vilnius, liepos 9 d. (ELTA). „Čekiukų” baudžiamojoje byloje nuteistas Marijampolės meras Povilas Isoda palieka pareigas.

„Įvyko taip, kaip įvyko. Teisinėje valstybėje teisingumą vykdo teismas. Su priimtu sprendimu nesutinku, tačiau jį gerbiu ir vykdysiu, todėl palieku mero pareigas. Planuojame šį sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė P. Isoda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė ketvirtadienio vakarą Eltai sakė, kad komisija kol kas nėra gavusi P. Isodos atsistatydinimo pareiškimo, kol kas nėra gautas ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis.

Trijų teisėjų kolegija Marijampolės merą socialdemokratą P. Isodą pripažino kaltu „čekiukų“ baudžiamojoje byloje, skyrė jam piniginę baudą ir uždraudė dirbti. Meras pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo ir skirta galutinė 10 tūkst. eurų bauda. Ją nuteistasis turės sumokėti per 2 mėnesius.

Teismas konstatavo, kad Marijampolės meras savo veiksmais padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą, buvo sumenkintas pasitikėjimas savivaldos institucijomis, jo veiksmai buvo sistemingi.

„Dėl apgaulės momento – Povilas Isoda, suvokdamas kontrolės mechanizmo stoką, ir tai, kad Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojai juo pasitiki, sąmoningai pateikdavo suklastotus dokumentus ir jų pagrindu gaudavo nepagrįstas išmokas“, – sakė teisėja Vitalija Norkūnaitė. 

Teismo nuosprendžiu merui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 metus.

„Baudžiamojo poveikio priemonę taikyti trejus metus nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos“, – sakė teisėja.

Šio teismo verdiktas įsiteisėjo iškart, tačiau per tris mėnesius dar galės būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT).

VRK turės nutraukti mero įgaliojimus anksčiau laiko, o savivaldybės taryba turės išrinkti laikinąjį merą. 

Pasak P. Isodos, kitą savaitę rinksis Savivaldybės taryba ir paskirs laikinąjį merą, kuris eis pareigas iki kovo mėnesį vyksiančių rinkimų.

Kaip Eltai anksčiau teigė VRK, kadangi iki eilinių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų šiuo metu yra likę mažiau nei metai, rinkimai šioje savivaldybėje nebūtų rengiami, o iki kitų metų pavasario mero pareigas eitų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras. 

Vienas Marijampolės vicemerų, Artūras Visockis, taip pat yra nuteistas „čekiukų“ baudžiamojoje byloje, jam skirta bauda ir atimta teisė dirbti, bet šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 

ELTA primena, kad bylos duomenimis, P. Isoda Marijampolės savivaldybės buhalterijai pateikdamas suklastotus dokumentus – 26 vienetus tarybos nario išlaidų suvestinių ir 11 vienetų tarybos nario išlaidų ataskaitų – apgaule įgijo 2 479 eurus savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų.

Varšuva, liepos 9 d. (Ukrinform-ELTA). Lenkija bendradarbiaus su Ukraina gaminant ir prižiūrint raketas PAC-3, skirtas oro gynybos sistemoms „Patriot“, ketvirtadienį pranešė Lenkijos vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

Ministras priminė, kad Lenkija pasirašė sutartį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Vokietija, Nyderlandais ir Švedija dėl raketų PAC-3, naudojamų oro gynybos sistemose „Patriot“, priežiūros centro įkūrimo Europoje. 

Komentuodama JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą dėl šių raketų gamybos licencijos suteikimo Ukrainai, W. Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad Lenkija atliks svarbų vaidmenį šiame procese. Jis sakė, kad šiuo metu jokia įranga neperduodama Ukrainai be Lenkijos dalyvavimo. 

Ministro teigimu, Lenkija yra viena iš keturių NATO šalių (kitos yra Vokietija, Švedija ir Nyderlandai), kurioms Aljanso viršūnių susitikime Ankaroje buvo leista gauti technologijas, susijusias su raketų „Patriot“ gamyba ir priežiūra. Be to, Lenkija yra viena iš šalių, Jungtinių Valstijų nurodytų kaip vieta, kurioje raketos bus gaminamos ir prižiūrimos. Šioje srityje Lenkija bendradarbiaus su Ukraina. 

Lenkijos ministro manymu, šių raketų gamyba Ukrainoje būtų sudėtingas ir ilgas procesas.

W. Kosiniakas-Kamyszas paaiškino, kad šiuo metu sistemose „Patriot“ naudojamos raketos gaminamos tik Jungtinėse Valstijose, tačiau gamybos apimtys nepakankamos net Amerikos paklausai patenkinti. Jis pabrėžė, kad procesą reikia paspartinti, ir pridūrė, kad Lenkija yra pasiryžusi judėti į priekį ir nedelsdama pradėti priežiūros darbus ir kitą susijusią veiklą. 

Ministras taip pat atskleidė, kad tęsiamos derybos dėl galimo Lenkijos naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai mainais į ukrainietiškas dronų gamybos technologijas. Pasak jo, Ukraina iš pradžių sutiko su pasiūlymu, vėliau dvejojo, bet dabar atnaujino derybas. Ministras tikisi, kad pasiūlymas bus priimtas. 

W. Kosiniakas-Kamyszas taip pat paskelbė, kad JAV karinio personalo rotacija Lenkijoje turėtų būti atnaujinta per artimiausias kelias savaites, Amerikos karių skaičius Lenkijoje viršys 10 tūkstančių.