Abu Dabis, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad susitarimai, kuriuos jis pasirašė su Persijos įlankos valstybėmis per kelionę po regioną, numato 10 metų trukmės bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant bendrų gamybos linijų kūrimą.

„Kalbame apie dešimties metų bendradarbiavimą. Jau pasirašėme atitinkamą susitarimą su Saudo Arabija, ką tik pasirašėme panašų susitarimą su Kataru, taip pat dešimčiai metų, pasirašysime ir su Jungtiniais Arabų Emyratais“, – spaudos konferencijoje žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP korespondentus, sakė V. Zelenskis.

„Per šiuos dešimt metų užsiimsime bendra gamyba, statysime gamyklas abiejose šalyse – gamybos linijas Ukrainoje, taip pat šiose šalyse“, – pridūrė jis.

Kiek anksčiau skelbta, kad V. Zelenskis šeštadienį atvyko į JAE su iš anksto neskelbtu vizitu, o penktadienį lankėsi Saudo Arabijoje.

Naujieji bendradarbiavimo susitarimai pasiekti tuo metu, kai Iranas, atsakydamas į Izraelio ir JAV smūgius, atakuoja Persijos įlankos šalis bepiločiais orlaiviais ir raketomis.

Ukraina siūlo pasidalinti savo kovos su bepiločiais orlaiviais patirtimi, kurią šalies pajėgos įgijo besigindamos nuo Rusijos agresijos. Kyjivas siūlo savo pagalbą Persijos įlankos valstybėms ir nusiuntė savo kovos su bepiločiais ekspertus į šį regioną, įskaitant į JAE ir Saudo Arabiją.

Ukraina teigia, kad jos kovos su bepiločiais orlaiviais priemonės yra pačios geriausios pasaulyje.

Kyjivas siūlo iškeisti savo bepiločių orlaivių perėmimo sistemas į gerokai brangesnes oro gynybos raketas, kurias Persijos įlankos šalys naudoja Irano bepiločiams numušti. Ukraina teigia, kad jai reikia daugiau raketų, jog galėtų atremti beveik kasdienes Rusijos raketų atakas.

Kyjivas, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Šeštadienio rytą per Rusijos oro atakas visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės ir buvo apgadinta ypatingos svarbos infrastruktūra, įskaitant uostą ir gimdymo namus, pranešė pareigūnai.

Vykdydama jau daugiau kaip ketverius metus besitęsiančią invaziją, kuri prasidėjo 2022 m. vasario mėnesį, Maskva kasnakt apšaudo Ukrainą bepiločiais orlaiviais, o Kyjivas kaltina ją atakuojant gyvenamuosius rajonus ir taikantis į civilius gyventojus.

Pietiniame Odesos uostamiestyje du žmonės žuvo, o dar mažiausiai 13 buvo sužeista, sakė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas ir pridūrė, kad per vieną iš smūgių buvo apgadinti gimdymo namai. Naujienų agentūros AFP nuotraukose matyti išdužę langai, pastato viduje gulinčios nuolaužos ir ant grindų bei gydymo kėdžių pažirusios stiklo šukės.

„Nebuvo jokio karinio tikslo – tai buvo grynas teroras prieš paprastą civilių gyvenimą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie smūgius Odesoje.

Per apšaudymą taip pat buvo apgadintas Odesos srities uostas, užfiksuoti keli pataikymai į jo infrastruktūrą, nurodė Ukrainos valstybinė uostų administracija.

Rusija per naktį į Ukrainą paleido 273 bepiločius orlaivius, iš kurių 252 buvo numušti, šeštadienį informavo Ukrainos oro pajėgos.

Kryvyj Rihe per rytinį smūgį, kurio metu buvo pataikyta į pramonės įmonę, žuvo žmogus, teigė Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Oleksandras Ganža. Pasak jo, toje vietoje kilo gaisrai.

Centrinėje Poltavos srityje Rusijos bepiločiams orlaiviams smogus į gyvenamąjį pastatą ir pramonės objektus, žuvo vienas žmogus, tvirtino regiono valdžios institucijos. Valstybinė naftos įmonė „Naftogaz“ pranešė, kad auka buvo jos darbuotojas, kuris dirbo perdirbimo gamyklos operatoriumi.

„Patyrėme tragišką netektį. Per vieną iš atakų žuvo mūsų kolega 55-erių Romanas Chmychunas“, – tinkle „Telegram“ teigė įmonė ir kartu pridūrė, kad „tai jau antra vieno iš mūsų kolegų mirtis šią savaitę“.

Anot bendrovės, į jos objektus regione buvo taikomasi jau „trečią dieną iš eilės“.

Ruisjos Jaroslavlio srityje per bepiločio orlaivio ataką žuvo vaikas, „Telegram“ kanale sakė regiono gubernatorius Michailas Evrajevas. Maskva nurodė, kad naktį Rusijos oro erdvėje buvo perimti ir sunaikinti iš viso 155 Ukrainos bepiločiai.

Vilnius, kovo 28 d. (ELTA). Lietuvoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį įvedamas vasaros laikas, kai laikrodžius reikia pasukti viena valanda į priekį.

Laikas persukamas paskutinį kovo sekmadienį 3 val. nakties. Tai reiškia, kad šviesusis paros metas nuo sekmadienio ryte prasidės vėliau, o vakare truks ilgiau.

Sukti laiką visose Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo nutarta 1980 metais siekiant racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.

Vis tik ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos (EK) vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninį laiką. 

2019 m. Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tokios praktikos atsisakymą, kuris turėjo įsigalioti nuo 2021 m. balandžio. Bet valstybės narės nesugebėjo pasiekti susitarimo dėl atsisakymo, tad praktika tęsiama.

Diskusijose šiuo klausimu Europos Sąjungos Taryboje dalyvaujančios Susisiekimo ministerijos vadovas Juras Taminskas teigia nemanantis, kad artimiausiu metu bus priimtas bendras sprendimas.

„Gaila, kad Europos lyderiai iki šiol neranda sutarimo šiuo paprastu klausimu – laikrodžio rodykles sukti pirmyn ar atgal. Galbūt, kai pasaulyje vyksta tiek daug geopolitinių iššūkių, vieną dieną rasti vieningą sprendimą pavyks. Visgi šiuo klausimu nebūčiau itin didelis optimistas – nemanau, kad artimiausiu metu galutinis ir bendras sprendimas bus priimtas. EK palinkėčiau daugiau ūkiškų, realių darbų, o ne biurokratijos ir popierizmo“, – ministerijos pranešime cituojamas jis.

Institucija skelbia, jog EK pradėjo poveikio vertinimo studiją – studijos rengėjai pristatė šalims narėms galimus scenarijus, o vasarą tikimasi sulaukti ir jos rezultatų. 

Vilnius, kovo 28 d. (ELTA). Šeštadienį Vilniaus centre, Katedros ir Nepriklausomybės aikštėse, vyko mitingas prieš poligono statybas Kapčiamiestyje ir miškų kirtimą, protestuotojai pasisakė už miškų išsaugojimą ateities kartoms.

Prieš vidurdienį kelios dešimtys žmonių rinkosi Katedros aikštėje. Renginį organizavo „Sąjūdžio už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta.

Jis sakė, kad reikalaus politikų atsakyti į Kapčiamiesčio gyventojų klausimus, į kuriuos net aukščiausieji pareigūnai neatsakė.

Susirinkusieji laikė plaktus su užrašais „Šalin rankas nuo Lietuvos miškų“, „Ne poligonui Kapčiamiestyje“, „Sprendimai priimami užmerktomis akimis“ ir kt.

„Kai Lenkija atmetė bendro poligono idėją, tapo aišku, kad poligonas yra kelių Lietuvos politikų ambicijos – Gitano Nausėdos, kariuomenės vado ir Lauryno Kasčiūno. Kiek dar turi pastatyti poligonų, kad būtume saugūs?“, – buvo kalbama proteste.

Vėliau nuėję prie Seimo esančios Nepriklausomybės aikštės susirinkusieji giedojo Maironio kūrinį „Lietuva brangi“. Mitingo dalyviai žadėjo prie parlamento rinktis ir balandžio 14 dieną.

ELTA primena, kad antradienį posėdžiavęs Seimas po pateikimo pritarė Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektui. 

Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams taip pat bus kompensuojama neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

Pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Varšuva, kovo 28 d. (ELTA). Lenkija šešiems mėnesiams, iki spalio 1 d., pratęs patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva, šeštadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministerija, informuoja portalas „TVP World“.

„Šis sprendimas priimtas dėl poreikio kovoti su neteisėta migracija ir užtikrinti vidaus saugumą“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše teigė ministerija.

Pasekdama keleto kitų Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybių, iš naujo įvedusių patikras pasienyje, siekiant pažaboti neteisėtą migraciją, pavyzdžiu, Lenkija praėjusių metų liepos mėnesį įvedė laikinus patikrinimus. Jų metu pasieniečiai, padedami policijos ir teritorinės gynybos pajėgų karių, gali sustabdyti pasirinktas transporto priemones patikrinimui. Patikros atliekamos maždaug 50-yje vietų pasienyje su Vokietija ir 13-oje vietų pasienyje su Lietuva.

Pagal Šengeno sienų kodeksą, jei kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybės narės gali atkurti patikras prie vidaus sienų iki šešių mėnesių. Jei grėsmė išlieka, šias patikras leidžiama pratęsti dar šešiems mėnesiams, tačiau bendra jų trukmė negali viršyti dvejų metų. Be to, apie tai turi būti iš anksto pranešama ES institucijoms ir kitoms valstybėms narėms.

Bankokas, kovo 28 d. (dpa-ELTA). Iranas sutiko leisti Tailando naftos tanklaiviams praplaukti per Hormūzo sąsiaurį, pareiškė ministras pirmininkas Anutinas Charnvirakulas, kurį šeštadienį citavo „Bangkok Post“.

Tailandas suderino susitarimą su Iranu, siekdamas užtikrinti saugų laivų praplaukimą, sakė A. Charnvirakulas ir pridūrė, kad tai padės sumažinti susirūpinimą dėl degalų importo, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Tailandas yra viena iš daugelio Azijos šalių, kurias ypač smarkiai paveikė faktinis Hormūzo sąsiaurio – siauro vandens kelio tarp Irano ir Omano, kuriuo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos – uždarymo.

Laivyba šiame sąsiauryje beveik sustojo, kai Iranas pagrasino atakuoti visus priešiškais laikomus laivus, tad nuo JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną pradžios praėjusį mėnesį regione įstrigo šimtai tanklaivių ir krovininių laivų.

A. Charnvirakulas taip pat atsiprašė tailandiečių už „chaosą, kurį sukėlė degalų situacijos valdymas“, ir nurodė, kad naftos tiekimo trikdžiai tęsiasi ilgiau, nei tikėtasi.

Per pirmąsias tris karo Irane, kuris prasidėjo vasario 28 d., savaites vyriausybė finansinėmis injekcijomis nustatė degalų kainų viršutinę ribą. Kai subsidijos buvo panaikintos, trečiadienio vakarą Tailando degalines ištiko didžiulis kainų šokas, o kainos nuo tada toliau kyla.

A. Charnvirakulas teigė, kad ankstyva konflikto pabaiga yra mažai tikėtina, o tai paskatino vyriausybę pakeisti savo strategiją. Jis taip pat paragino piliečius taupyti naftą ir išlikti ramius, pranešė naujienų portalas „Khaosod“.

Vašingtonas, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį visose Jungtinėse Valstijose ir už jų ribų startavo masiniai protestai prieš prezidentą Donaldą Trumpą, milijonams žmonių liejant įniršį dėl, pasak jų, jo autoritarinio polinkio ir kitų žiaurių, įstatymus paminančių valdymo formų.

Tai jau trečias kartas per mažiau nei metus, kai amerikiečiai eina į gatves, dalyvaudami judėjime „Karaliams – ne“ (angl. No Kings) – tai bene ryškiausia pasipriešinimo D. Trumpui išraiška nuo jo antrosios kadencijos pradžios 2025 m. sausio mėnesį. Dabar jie turi dar vieną pasipiktinimo šaltinį – karą prieš Iraną, kurį D. Trumpas pradėjo kartu su Izraeliu ir kurio tikslai bei pabaigos data nuolat keičiasi.

Priešiška nuotaika D. Trumpo atžvilgiu peržengė JAV sienas – šeštadienį mitingai organizuojami ir Europos miestuose, įskaitant Amsterdamą, Madridą ir Romą.

JAV protestai prasidėjo keliuose miestuose, įskaitant Atlantą, kur tūkstančiai žmonių susirinko parke, siekdami pasmerkti autoritarizmą. Vienas vyras mitingo metu laikė plakatą su užrašu „Mes prarandame savo demokratiją“. Tuo metu Mičigano Vest Blumfildo mieste, esančiame netoli Detroito, žmonės nepabūgo minusinės temperatūros ir rinkosi protestuoti.

O sostinėje Vašingtone mitinguotojai, įskaitant žmones su plakatais, kurie skelbė „Trumpas turi pasitraukti dabar!“ ir „Kovok su fašizmu“, ėjo per tiltą per Potomako upę link Linkolno memorialo, kur praeityje vyko istorinės demonstracijos už pilietines teises.

Tikimasi rekordinių skaičių

Pirmoji nacionalinio masto „Karaliams – ne“ protestų diena buvo praėjusių metų birželį, kai D. Trumpas minėjo savo 79-ąjį gimtadienį, ir sutapo su kariniu paradu, kurį jis organizavo Vašingtone. Dalyvavo keli milijonai žmonių, kurie rinkosi įvairiose šalies vietose – nuo Niujorko iki San Fransisko.

Antrasis tokio tipo protestas spalio mėnesį sutraukė maždaug 7 mln. protestuotojų, teigė organizatoriai. Dabartinis tikslas yra šeštadienį pritraukti dar daugiau žmonių, D. Trumpo populiarumo reitingui nukritus žemiau 40 proc. ribos ir artėjant lapkričio mėnesį vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams, per kuriuos D. Trumpo respublikonai gali prarasti abiejų Kongreso rūmų kontrolę.

Lygiai taip pat, kaip D. Trumpą garbina daugybė jo „Make America Great Again“ (liet. Padarykime Ameriką vėl didžią) judėjimo narių, jis su analogiška aistra yra nemėgstamas kitoje Amerikos plataus politinio spektro pusėje.

Priešininkai skundžiasi jo polinkiu valdyti vykdomaisiais įsakais, Teisingumo departamento naudojimu oponentams persekioti, jo akivaizdžia manija dėl iškastinio kuro ir klimato kaitos neigimu. Jiems taip pat nepatinka, kad jis naikina rasinės ir lyčių įvairovės programas, taip pat jo pomėgis demonstruoti JAV karinę galią, nors rinkimų kampanijos metu jis pristatė save kaip taikos žmogų.

„Nuo paskutinio mūsų žygio ši administracija dar labiau įtraukė mus į karą“, – sakė Naveedas Shahas iš veteranų asociacijos „Common Defense“, kuri yra susijusi su judėjimu „Karaliams – ne“.

„Namuose stebėjome, kaip sukarintos pajėgos gatvėse žudo civilius gyventojus. Matėme, kaip išardomos šeimos ir taikomasi į imigrantų bendruomenes. Visa tai daroma vieno žmogaus, bandančio valdyti kaip karalius, vardu“, – tvirtino jis.

B. Springsteenas Minesotoje

Organizatoriai teigia, kad didžiuosiuose miestuose, priemiesčiuose ir kaimo vietovėse – netgi Aliaskos Kocebu mieste, esančiame už šiaurės poliaračio ribų – planuojama daugiau kaip 3 tūkst. mitingų. Dėmesio centre yra Minesota, kuri tapo nacionalinių diskusijų dėl D. Trumpo smurtinio susidorojimo su imigracija pradžios tašku. 

Roko legenda Bruce‘as Springsteenas, kuris aršiai kritikuoja prezidentą, šios šiaurinės valstijos sostinėje Sent Pole turėtų atlikti savo dainą „Streets of Minneapolis“. B. Springsteenas sukūrė šią protesto baladę vos per 24 valandas JAV piliečių Renee Good ir Alexo Pretti, kuriuos sausio mėnesį vykusių protestų prieš D. Trumpo imigracijos kampaniją metu nušovė federaliniai agentai, atminimui.

Tai, kas 2025-aisiais prasidėjo kaip paprasta pasipriešinimo diena, virto nacionalinio pasipriešinimo D. Trumpui judėjimu „Karaliams – ne“. Pasak organizatorių, du trečdaliai žmonių, šeštadienį planuojančių mitinguoti, negyvena dideliuose miestuose, kurie Amerikoje dažnai yra demokratų tvirtovės – šis rodiklis nuo paskutinio protesto smarkiai išaugo.

Islamabadas, kovo 28 d. (dpa-ELTA). Pakistanas pakvietė aukšto rango diplomatus iš Saudo Arabijos, Turkijos ir Egipto deryboms dėl įtampos mažinimo ir karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.

Pakistano vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Ishaqas Daras pakvietė šių šalių diplomatijos vadovus apsilankyti Islamabade sekmadienį ir pirmadienį.

„Vizito metu užsienio reikalų ministrai išsamiai aptars įvairius klausimus, įskaitant pastangas mažinti įtampą regione“, – pareiškė Pakistano užsienio reikalų ministerija.

Ministrai taip pat susitiks su Pakistano premjeru Shehbazu Sharifu.

Pakistanas turi apie 900 km ilgio sieną su Iranu ir pasisiūlė tarpininkauti sprendžiant Teherano konfliktą su JAV ir Izraeliu, kad karas dar labiau neišplistų regione.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį kalbėjosi telefonu su Pakistano premjeru Sh. Sharifu ir dėkojo už šios šalies pastangas „sustabdyti agresiją prieš Irano Islamo Respubliką“.

ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione.

Berlynas, kovo 28 d. (dpa-ELTA). Baltijos jūroje prie Vokietijos krantų kuprotasis banginis antrą kartą užplaukė ant seklumos, šeštadienį paskelbė organizacija „Greenpeace“. Prieš tai tas pats žinduolis jau buvo užplaukęs ant seklumos, bet išsilaisvino pats.

Pirmą kartą nelaimėlis gyvūnas seklumoje netoli Timendorfer Štrando įstrigo pirmadienį ir susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio.

Kelias dienas trukusi 12–15 metrų ilgio banginio gelbėjimo operacija buvo nesėkminga. Tačiau ketvirtadienį gelbėtojai plaukiojančiu ekskavatoriumi smėlyje aplink jį iškasė kanalą ir kitą naktį jis pats sugebėjo išplaukti.

Tačiau gamtosaugininkai ir gyvūnijos ekspertai baiminosi, kad banginis ir vėl gali įstrigti, nes jis buvo pastebėtas plaukiantis link seklesnių vandenų.

Šeštadienį taip ir įvyko, kai jis buvo pastebėtas įstrigęs ant seklumos Vismaro įlankoje, maždaug už 40 kilometrų į rytus nuo Timendorfer Štrando, pranešė „Greenpeace“.

Baltijos jūra nėra natūrali didelių banginių, tokių kaip kuprotieji banginiai, buveinė. Tačiau ieškodami maisto jie gali sekti žuvų būrius ir taip atsidurti Baltijos jūroje.

Anot ekspertų, banginis ant seklumos galėjo užplaukti ir dėl povandeninio triukšmo.

Paryžius, kovo 28 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos policija šeštadienio naktį užkirto kelią galimam sprogimui prie JAV banko Paryžiuje ir sulaikė vyrą, kuris bandė susprogdinti savadarbius sprogmenis.

Naujienų agentūra AFP apie tai sužinojo iš šaltinių, žinančių apie šią bylą.

Incidentas prie „Bank of America“ pastato įvyko apie 3 val. 30 min. vietos laiku prabangiame 8-ajame Paryžiaus rajone, netoli Eliziejaus laukų.

Vienas šaltinis atskleidė, kad policija įtariamąjį sulaikė iš karto po to, kai jis prie pastato padėjo sprogstamąjį įtaisą, kurį sudarė penkių litrų skysčio, galimai degalų, talpa ir uždegimo mechanizmas.