Berlynas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). 33 žmonės žuvo, o dar daugiau nei 50 gali būti įstrigę po griuvėsiais praėjus dienai po kelių Rusijos smūgių Ukrainos kaimui, antradienį Berlyne pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pavadino tai viena baisiausių Maskvos atakų per visą karą.

Rusija pirmadienį ir antradienį atakavo Ukrainą po to, kai savaitgalį baigėsi retos kariaujančių šalių paliaubos. Smūgiai sumenkino viltis pasiekti proveržį kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose JAV vadovaujamose derybose.

Pietrytiniame pafrontės kaime Komyšuvachoje, kur Rusijos pajėgos smogė buvusiam mokyklos pastatui, kuriame, pasak Ukrainos, kiekvieną pirmadienį buvo dalijama humanitarinė pagalba, tęsėsi gelbėjimo operacijos.

„Vos per vieną smūgį žuvo 33 žmonės. Penki žmonės buvo išgelbėti, o daugiau kaip 50 vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais“, – sakė V. Zelenskis ir pavadino tai „vienomis didžiausių Rusijos žudynių per šį karą“.

Ataka buvo surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai Chersono srityje kelias dienas išsilaikė paliaubos, leidusios surengti retą humanitarinę operaciją.

Antradienį per Rusijos smūgį į ligoninę Charkive taip pat buvo sužeista dešimtys žmonių, pranešė V. Zelenskis. Ukrainos pareigūnai pranešė apie dar keturis visoje šalyje žuvusius žmones.

V. Zelenskis, Kremlius ir Vašingtonas patvirtino, kad jų derybininkai lapkričio 10–11 d. susitiks Abu Dabyje. Tai bus pirmosios visų trijų šalių derybos nuo vasario.

Antradienį lankydamasis Berlyne V. Zelenskis nurodė tikintis, kad šis susitikimas atvers kelią jo deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Tikimės, kad darbas šiuo formatu ir kiti mūsų diplomatiniai veiksmai atvers kelią trišaliam formatui lyderių lygiu“, – žurnalistams teigė jis.

V. Zelenskis nuolat ragino surengti susitikimą su V. Putinu, kuris 2022 m. pasiuntė Rusijos kariuomenę per sieną ir taip įžiebė didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Tačiau V. Putinas ne kartą atsisakė tiesiogiai susitikti su V. Zelenskiu.

Šalia V. Zelenskio kalbėjęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad nemato jokių ženklų, jog Rusija būtų pasirengusi rimtai tartis dėl savo invazijos užbaigimo.

„Svarbu, kad Rusija pagaliau rimtai įsitrauktų į derybas dėl paliaubų ir vėlesnio taikos susitarimo“, – sakė jis.

„Kol kas nematau, kad tai vyktų“, – pridūrė kancleris.

„Ukraina turi sėdėti prie stalo“

Kyjivas ir jo Europos sąjungininkės baiminasi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris neseniai sudarė susitarimą su V. Putinu dėl dyzelino tiekimo ir kritikavo V. Zelenskį, stoja Kremliaus pusėn.

F. Merzas sakė, kad jei D. Trumpas pakvies V. Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą Majamyje, tuomet į jį turėtų būti pakviestas ir V. Zelenskis.

„Jei bus kalbama apie Ukrainą, Ukrainos prezidentas turi sėdėti prie derybų stalo“, – akcentavo jis.

Praėjusią savaitę Chersono srityje galiojusios paliaubos, dėl kurių susitarti padėjo JAV pirmoji ponia Melania Trump, suteikė vilties, kad susitarimas dėl karo užbaigimo gali būti pasiektas derybomis.

V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas pasiūlė Rusijai pratęsti paliaubas, tačiau netrukus po to Maskva inicijavo mirtinus smūgius.

„Pasiūlėme Rusijai pratęsti ir išplėsti paliaubas“, – nurodė V. Zelenskis.

„Tačiau kaip atsako sulaukėme štai ko – tokios atakos. Nauji apšaudymai, nauji smūgiai, naujos žudynės“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

F. Merzas pareiškė, kad ugnies nutraukimas Chersone galėjo tapti pavyzdžiu kitoms paliauboms, tačiau „Rusija iki šiol atkakliai tam priešinasi“.

Derybos Briuselyje

„Todėl mūsų žinia Rusijai aiški: atėjo metas užbaigti šį karą“, – sakė F. Merzas, kurio vadovaujama šalis yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų kariniu ir finansiniu požiūriu.

V. Putinas ne kartą teigė, kad Rusija nenori laikinų paliaubų Ukrainoje ir kad Maskva ketina jėga užimti likusią Rytų Ukrainą.

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pranešė, kad JAV derybininkai trečiadienį Briuselyje taip pat susitiks su Europos ir NATO pareigūnais.

Susitikime dalyvaus Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), NATO ir Pasaulio banko atstovai, nurodė Europos Komisija.

Rusijoje Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad buvo sunaikinta beveik 500 dronų, skridusių link sostinės regiono.

Šie smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai JK ir Prancūzija pranešė, kad šį mėnesį apie 2,8 tūkst. karių iš 10 Europos šalių surengs karines pratybas Ukrainai paremti.

Kariai Lenkijoje rinksis į pirmąsias naujų tarptautinių pajėgų, kurios galėtų būti dislokuotos susitarus dėl paliaubų, pratybas.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad jo šalis naktį užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.

Belgradas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Būsimoji studentų remiama Serbijos vyriausybė šalies ateitį sieja su Europos Sąjunga (ES), tačiau ir toliau prieštaraus sankcijoms Rusijai, antradienį sakė viena žymiausių rinkimų judėjimo „Studentų sąrašas“ kandidačių Mirjana Nikolič.

Spalio 25 d. pirmalaikiuose rinkimuose „Studentų sąrašas“ iškovojo istorinę pergalę ir užbaigė 14 metų trukusį ilgamečio lyderio Aleksandaro Vučičiaus vadovaujamos dešiniųjų Serbijos pažangos partijos (SNS) valdymą.

Belgrado menų universiteto rektorė M. Nikolič sakė, kad būsimoji valdančioji dauguma pirmiausia spręs vidaus problemas, svarbiausias jos prioritetas bus kova su korupcija. 

Užsienio politikoje ji ir toliau sieks Serbijos narystės ES.

„Tai neabejotinai išlieka strateginiu tikslu“, – sakė M. Nikolič ir patvirtino, kad tokios pozicijos viešai laikosi visos Serbijos vyriausybės nuo 2000 metų.

„Beveik visos mūsų kaimynės yra ES narės. Geostrateginiu ir geopolitiniu požiūriu mes esame Europoje“, – pridūrė ji.

Tačiau studentų remiami kandidatai, dar laukiantys galutinių rinkimų rezultatų, kad galėtų pradėti formuoti vyriausybę, pareiškė neketinantys įvesti sankcijų Maskvai, nepaisydami Briuselio raginimų imtis priemonių prieš Rusiją po 2022 m. invazijos į Ukrainą.

„Studentai ir kolegos, rengę šią programos dalį, labai aiškiai pasakė, kad prieštarauja sankcijoms Rusijai“, – sakė M. Nikolič.

Serbiją ir Rusiją sieja glaudūs istoriniai ryšiai, šalis labai priklausoma nuo pigių rusiškų dujų.

Kova su korupcija

Rinkimų pergalė pasiekta po beveik dvejus metus trukusių protestų. Juos įžiebė 2024 m. Novi Sado geležinkelio stoties stogelio griūtis. Per nelaimę žuvo 16 žmonių. Daug kas dėl tragedijos naujai renovuotoje stotyje kaltino korupciją. Ji sukėlė didžiausius protestus Serbijoje nuo 2000 m., kai buvo nuverstas autoritarinis lyderis Slobodanas Miloševičius.

Pasak M. Nikolič, A. Vučičiui pripažinus pralaimėjimą per rinkimus, prokurorai tarsi staiga pabudo ir pradėjo virtinę ikiteisminių tyrimų.

„Tikime, kad panaikinę korupciją tapsime itin turtinga šalimi“, – sakė 60 metų akademikė.

„Studentų sąrašas“ pažadėjo atidžiai išnagrinėti abejotinas kadenciją baigiančios vyriausybės sutartis ir ištirti galimus pareigūnų pažeidimus.

Naujokai politikoje

Rinkimų komisijos duomenimis, „Studentų sąrašas“ gavo 53 proc., o A. Vučičiaus koalicija – 39 proc. balsų. Šis rezultatas judėjimui suteikia apie 140 vietų 250 narių parlamente – pakankamai, kad jis galėtų valdyti vienas.

M. Nikolič tikisi, kad patvirtinus rinkimų rezultatus naujas parlamentas ir vyriausybė bus suformuoti greitai.

„Labai rimtai rengiamės, nagrinėjame įstatymus, parlamento darbo tvarką ir parlamentarų pareigas“, – sakė ji, kalbėdama apie į parlamentą ateinančius specialistus, neturinčius politinės patirties.

Tačiau ji pabrėžė, kad vyriausybė sieks nuoseklių pokyčių, o ne skubotų reformų.

„Nors visi tikisi labai greitų pokyčių, skubėjimas kartais gali lemti klaidas“, – sakė ji.

Stokholmas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Kadenciją baigiančiam Švedijos ministrui pirmininkui konservatoriui Ulfui Kristerssonui antradienį pavesta pamėginti suformuoti naują vyriausybę. Politinė aklavietė tęsiasi praėjus daugiau kaip septynioms savaitėms po visuotinių rinkimų.

Parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas skyrė U. Kristerssonui savaitę daugumos vyriausybei sudaryti. Rinkimus rugsėjo 13 d. pralaimėjęs U. Kristerssonas vadovauja laikinajai vyriausybei.

Per rinkimus centro kairiųjų opozicinis blokas laimėjo 176 vietas parlamente, o U. Kristerssono dešiniųjų blokas, kuriam priklauso ir prieš imigraciją pasisakantys Švedijos demokratai, – 173.

Keturios centro kairiųjų bloko partijos kelis kartus nesėkmingai mėgino sudaryti vyriausybę. Manoma, kad U. Kristerssonui irgi bus sunku suburti daugumą.

„Jau dabar matau, kad bus sunku (...) tačiau galbūt ne visiškai neįmanoma“, – parlamente žurnalistams sakė U. Kristerssonas.

„Skaičiai nepasikeitė, vietų pasiskirstymas parlamente taip pat nepasikeitė“, – pridūrė jis.

Anksčiau parlamentarai per balsavimą atmetė Centro partijos lyderės Elisabeth Thand Ringqvist kandidatūrą į ministrės pirmininkės pareigas. Tokio rezultato ir tikėtasi, kai ji pranešė parlamento pirmininkui, kad jai nepavyko sudaryti kairiųjų ir dešiniųjų partijų vyriausybės.

Dėl partijų nesutarimų politikos klausimais nė vienam iš politinių blokų nepavyko suburti daugumos.

Nors keturios centro kairiųjų partijos turi daugumą, Centro partija atsisako bendradarbiauti su socialistine Kairiųjų partija, o jos parama būtina kairiųjų daugumai užtikrinti.

Spalio 15 d. parlamentarai atmetė ir Socialdemokratų partijos lyderės Magdalenos Andersson kandidatūrą. Tokio rezultato taip pat tikėtasi, kai jai dukart nepavyko sudaryti vyriausybės.

Švedijoje jau įprasta, kad derybos dėl vyriausybės sudarymo užtrunka. Po 2022 m. rinkimų jos truko 37 dienas, o 2018 m. – 134 dienas.

Vašingtonas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį, kadencijos vidurio rinkimų dieną, paskutiniame kreipimesi į rinkėjus televizijos eteryje ėmėsi ginti savo nuveiktus darbus ir pareiškė, kad atkūrė šalį vykdydamas griežtą imigracijos politiką, karą su Iranu ir muitų politiką.

„Turime išlaikyti Ameriką didžią. Dabar esame didūs. Prieš dvejus metus buvome siaubingi“, – laidoje „Fox & Friends“ sakė D. Trumpas, amerikiečiams balsuojant rinkimuose, kuriuose jo Respublikonų partija gali prarasti Kongreso kontrolę.

Apklausos prognozuoja, kad demokratai perims Atstovų Rūmų kontrolę ir turi galimybių iškovoti daugumą Senate, o D. Trumpas, kurio reitingai smarkiai nusmuko, savo paskutinės minutės žinią skyrė savo dešiniųjų pažiūrų rinkėjams.

„Visas pasaulis iš mūsų juokėsi“, – teigė jis.

„Kitų šalių lyderiai net nežiūrėjo į mus rimtai. Jie manė, kad esame kvailiai, o dabar mes esame „ant bangos“. Esame karščiausia šalis pasaulyje. Visi mus gerbia“, – kalbėjo jis.

„Išlaikysime tokią padėtį ir tapsime dar geresni“, – pridūrė D. Trumpas.

D. Trumpas per savo antrąją kadenciją smarkiai sumažino migrantų, kertančių JAV sieną iš Meksikos, skaičių ir pradėjo karą su Iranu, dėl kurio amerikiečiams smarkiai pabrango degalai.

„Kai atėjau į valdžią, siena buvo atvira. Plūdo milijonai žmonių, daugelis jų buvo nusikaltėliai ir žudikai“, – sakė jis, kartodamas savo dažnai nepagrįstus arba perdėtus teiginius.

„Jie buvo paleisti iš kalėjimų Konge, Afrikoje, visoje Pietų Amerikoje, Azijoje. Jie plūdo į mūsų šalį. Tai buvo tiesiog siaubingas vaizdas, be to, jie buvo labai pavojingi“, – tikino D. Trumpas.

„Infliacijos problema išspręsta“, – pridūrė jis. 

„O dėl Hormuzo sąsiaurio – mes visiškai jį kontroliuojame, nes karinis jūrų laivynas vykdo (Irano) blokadą. Viskas klostosi gerai“, – nurodė jis.

„Į šalį plūsta automobilių gamintojai, nes jie nenori mokėti muitų“, – pareiškė JAV prezidentas.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 4-osios įvykius Lietuvoje.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Praėjusią savaitę NATO oro gynybos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Spalio 28 d. NATO oro gynybos naikintuvai skrido atpažinti vieno orlaivio SU-24M. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Rusijos Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė. 

Taip pat buvo atpažintas vienas orlaivis AN26. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Spalio 29 d. NATO oro gynybos naikintuvai skrido patikrinti neatpažinto objekto.

Spalio 30 d. NATO oro gynybos naikintuvai skrido atpažinti vieno orlaivio SU-24M. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, be įjungto radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Praėjusia savaitę užregistruoti 2 mirties nuo COVID-19 ligos atvejai, asmenys priklausė vyresnių nei 65 metų amžiaus grupei, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). 

Lietuvoje spalio 26 d. – lapkričio 1 d. (44-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 496,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (43-ąją metų savaitę – didesnis – 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumo rodiklis buvo Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.

Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad gripo atvejų skaičius išliko panašus, COVID-19 ligos atvejų skaičius padidėjo, ŪVKTI – sumažėjo. 2025 m. 44-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 949,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 7 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 19 asmenų, iš kurių 2 buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nuo gripo atvejų neužregistruota.

Minskas, lapkričio 3 d. (ELTA). Antradienį Minske per kasmetinę konferenciją Eurazijos saugumo klausimais Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka, pristatydamas teminę sesiją apie moterų vaidmenį stiprinant taiką, saugumą ir tvarų vystymąsi, pareiškė, kad „jei vyrai nesusitvarko, reikia įtraukti moteris“. Apie tai pranešė leidinys „Pozirk“.  

„Pranešėjos bus tik moterys. Manau, visiems bus naudinga išgirsti jų nuomonę apie tai, kaip sustabdyti smurto spiralę ir nutraukti planetos militarizavimą. Juk būtent moterys yra gyvybės saugotojos, joms artimesnis kūrimas, o ne konfrontacija“, – sakė A. Lukašenka.

Pasak jo, neatsitiktinai Baltarusijoje 2026-ieji paskelbti Baltarusijos moters metais. 

„Manome, kad moterų balsas taikos klausimais turi skambėti garsiau“, – teigė  A. Lukašenka.

Spalio 28 d. Baltarusijos diktatorius pavedė Vidaus reikalų ministerijai parengti įstatymo dėl amnestijos projektą. 

„Svarbiausia būsimame humanizmo akte – moteris. Tai galimybė ištaisyti klaidas ir jas išpirkti sąžiningu darbu, grįžti į visavertį gyvenimą visuomenėje ir išsaugoti šeimas“, – sakoma A. Lukašenkos spaudos tarnybos pranešime.

A. Lukašenka nuolat pabrėžia ypač humanišką požiūrį į moteris Baltarusijoje ir taip pat tvirtina, kad nekariauja su moterimis. Tačiau 2025 m. kovo 1 d. Baltarusijos kalėjimuose kalėjo 154 politinėmis kalinėmis pripažintos moterys, o 2026 m. kovo 8 d. tokių moterų jau buvo 164. Nuo 2020 m. dėl politiškai motyvuotų kaltinimų nuteista 1 917 moterų, iš jų 469 skirtos laisvės atėmimo bausmės. 

Berlynas, lapkričio 3 d. (Ukrinform-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per trišales derybas Abu Dabyje JAV ketina aptarti saugumo garantijas ir Ukrainos atkūrimo paketą. Ukraina taip pat norėtų aptarti paliaubas, apimančias energetikos objektus, laivybos Juodojoje jūroje atblokavimą, apsikeitimą žmonėmis ir pasirengimą Ukrainos, JAV bei Rusijos vadovų susitikimui.

Apie tai Ukrainos prezidentas pareiškė Berlyne per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

„Amerikiečiai jau nurodė norintys aptarti saugumo garantijas Ukrainai ir mūsų šalies atkūrimo paketą. Su mūsų komanda taip pat aptariami klausimai, kuriuos norime iškelti lapkričio 10–11 d. susitikime Abu Dabyje“, – atsakydamas į naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento klausimą sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad pirmiausia Ukraina norėtų iškelti klausimą dėl paliaubų, kurios apimtų energetikos ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Antras klausimas – laivybos Juodojoje jūroje atblokavimas.

„Tai svarbu ne tik Ukrainai. Mano nuomone, tuo suinteresuota ir Rusija, taip pat kitos Afrikos ir Azijos šalys bei įvairūs mūsų partneriai“, – sakė V. Zelenskis.

Trečias klausimas, pasak jo, yra žmonių grąžinimas.

„Turime aptarti, kaip galėtume intensyviau keistis žmonėmis – idealiu atveju surengti visuotinį apsikeitimą ar bent jau padidinti apsikeitimų skaičių ir paspartinti žmonių grįžimą namo“, – paaiškino V. Zelenskis.

Be to, per derybas Abu Dabyje ketinama pasirengti Ukrainos, Rusijos ir JAV vadovų susitikimui. Prezidentas pridūrė, kad jame turėtų dalyvauti ir Europa.

„Negali būti stabilios ir ilgalaikės taikos, jeigu Europa vienaip ar kitaip nedalyvauja derybose“, – pažymėjo jis.

Kaip pranešė „Ukrinform“, JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas yra paskelbęs, kad lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, JAV tarpininkaus Ukrainos ir Rusijos pareigūnų darbo lygmens deryboms.

S. Witkoffas teigė, kad JAV siekia pasinaudoti Kyjive, Osle ir Sankt Peterburge pasiekta pažanga, kad būtų sudarytas visapusiškas ir ilgalaikis taikos susitarimas, užtikrinsiantis patikimą saugumą ateities kartoms.

Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Europos Komisijai (EK) neskyrus Baltijos šalių prašytų 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad sprendimas dėl galimo paraiškos lengvatinei paskolai pagal Europos Sąjungos (ES) SAFE priemonę teikimo bus priimtas suderinus poziciją su Finansų ministerija. 

„Šiuo metu KAM atlieka galimybių teikti paraišką dėl papildomo finansavimo iš nepaskirstytos SAFE lėšų dalies vertinimą. Sprendimas dėl paraiškos teikimo bus priimtas suderinus poziciją su Finansų ministerija, atsakinga už skolinimosi valstybės vardu organizavimą ir vykdymą“, – Eltai siųstame atsakyme teigė KAM. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad Lietuva svarstys galimybę antidroninės gynybos stiprinimui pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal ES SAFE priemonę. 

Kaip skelbė ELTA, atsakydama į Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą skirti 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti, EK nurodė, kad papildomų didelių finansavimo šaltinių ES biudžete nėra. Todėl Baltijos šalims pasiūlyta pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę.

Baltijos šalys tikėjosi, kad papildomą finansavimą pavyks gauti dar iki šių metų pabaigos.

SAFE – tai laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 m. pabaigos. Bendra SAFE apimtis visoms valstybėms – 150 mlrd. eurų.

Pagal SAFE priemonę Lietuvai numatyta galimybė pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų gynybos poreikiams finansuoti.