Evianas, birželio 15 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga (ES), pasak Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, nešvelnins sankcijų Iranui, kol nebus konkrečių politinių pokyčių. 

„Sankcijų principas yra toks, kad prieš pradėdami galvoti apie jų panaikinimą, privalome pamatyti realius pokyčius vietoje“, – sakė U. von der Leyen prieš G7 viršūnių susitikimą Eviane Prancūzijoje.

Taip ji atsakė į klausimą, kokia yra jos pozicija dėl galimo sankcijų panaikinimo po to, kai  pasiektas pirminis susitarimas dėl Irano karo pabaigos. U. von der Leyen teigė, kad sankcijos įvedamos, siekiant paskatinti elgesio pokyčius. Jei elgesys pasikeičia patikimai ir tvariai, jos esą gali būti panaikintos. Tačiau esą galioja ir atvirkštinė taisyklė: „Kol elgesys nesikeičia, sankcijos negali būti panaikintos“.

U. von der Leyen atkreipė dėmesį į tai, kad ES sankcijas Iranui įvedė dėl žmogaus teisių pažeidimų ir dėl masinio naikinimo ginklų. Todėl ekonominės sankcijos, taikomos dėl Irano branduolinės veiklos, galėtų būti panaikintos nepriklausomai nuo sankcijų, įvestų dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Tarp sankcijų, kurių sušvelninimo Iranas siekia jau daugelį metų, yra baudžiamosios priemonės, kurios neleidžia į ES eksportuoti žalios naftos, naftos produktų ir gamtinių dujų. Be to, plačios apimties sankcijos taikomos ir daugeliui kitų prekybos sričių, taip pat daugeliui Irano bankų bei transporto sektoriui. Jos buvo įvestos remiantis Jungtinių Tautų sprendimu, siekiant užkirsti kelią Irano branduolinės bombos kūrimui. Be to, ES taiko daugybę baudžiamųjų priemonių Irano organizacijoms ir asmenims, kurie remia Rusijos karą prieš Ukrainą ir yra susiję su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais. Pastaruoju metu jos buvo vis griežtinamos.

Maskva, birželio 15 d. (ELTA). Sibire sudužo Rusijos ilgojo nuotolio bombonešis. Keturi įgulos nariai, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, katapultavosi. Jie nugabenti į ligoninę, pranešė Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Nepatvirtintuose įrašuose socialiniuose tinkluose matyti, kaip bombonešis nukrenta miškingoje teritorijoje ir pakyla dideli dūmų debesys. Incidentas, ministerijos duomenimis, įvyko pirmadienį per mokomąjį skrydį netoli Kamenkos kaimo. Žemėje žalos nebuvo, nes orlaivis skrido be kovinio krovinio.

Sudužęs bombonešis yra „Tu-22M3“ tipo. Tai modernizuota sovietinių laikų viršgarsinio bombonešio versija, kuriai NATO suteikė kodinį pavadinimą „Backfire“. Šis lėktuvas gali nešti „Ch-22“ tipo sparnuotąsias raketas bei hipergarsines raketas „Kinžal“. Rusija šio tipo orlaivius, be kita ko, naudoja atakoms Ukrainoje ir Sirijoje.

Vilnius, birželio 15 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano susitarimo memorandumą.

Šiais sveikinimais G. Nausėda prisijungė prie Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderių.

Lyderiai savo pareiškime sveikina Jungtines Valstijas, Irano vyriausybę ir visus į procesą įsitraukusius tarpininkus, įskaitant Pakistaną, Katarą bei kitus, dėl šio diplomatijos proveržio.

Pareiškime pabrėžiama, kad susitarimo memorandumas suteikia galimybę atkurti stabilumą Artimųjų Rytų regione ir stabilizuoti pasaulio ekonomiką.

Europos šalių lyderiai pažymi, kad būtina skubiai atverti Hormuzo sąsiaurį laisvai laivybai – be jokių sąlygų ir apribojimų – bei išreiškia pasiryžimą jungtis prie gynybinės nepriklausomos komercinės laivybos saugumo užtikrinimo ir išminavimo misijos.

Pareiškimą pasirašę lyderiai pabrėžia, kad Iranas jokiu būdu neturi įgyti branduolinio ginklo, ir reiškia pasirengimą dėl šio tikslo bendradarbiauti su JAV, Iranu ir Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).

JAV ir Iranas po kelias savaites trukusių derybų sekmadienį pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas karo pabaigai. Oficiali pasirašymo ceremonija numatyta penktadienį Šveicarijoje.

Liuksemburgas, birželio 15 d. (dpa-ELTA). ES šalių užsienio reikalų ministrai priėmė sprendimą taikyti naujas sankcijas Rusijos ginklų pramonės įmonėms ir atstovams, taip pat tiems, kas susiję su vadinamuoju šešėliniu laivynu. Valstybių narių Taryba, be to, pranešė, kad ministrų susitikime Liuksemburge nuspręsta taikyti sankcijas 15 asmenų ir vienai organizacijai, kurie siejami su Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno mirtimi Rusijos kalėjime 2024 m.

Sankcijomis norima didinti spaudimą Rusijai, sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas. Kiekviena priemonė esą dar labiau apribos Rusijos veiksmų laisvę. Skaičiuojama, kad Vakarų sankcijos Rusijai jau kainavo 1–1,3 trln. eurų. 

„Žingsnis po žingsnio griauname Rusijos karo ekonomikos pamatus“, – pabrėžė K. Kallas.

Konkrečiai ES įveda sankcijas 7 asmenims ir 21 įmonei, kurios remia Rusijos kariuomenę bei ginklų pramonę arba įgalina jų veiklą trečiosiose šalyse. Tai, pavyzdžiui, apima tokius subjektus, kaip dronų ir karinės įrangos gamintojai bei tiekėjai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms. 10 asmenų ir viena organizacija į sankcijų sąrašą įtraukti dėl veiklos Rusijos įtakos ir dezinformacijos kampanijose, nukreiptose prieš ES.

Kadangi energijos išteklių eksportas ir toliau yra pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis, ateityje ES baudžiamosios priemonės, be kita ko, bus taikomos dar 24 įmonėms, susijusioms su Rusijos žalios naftos ir naftos produktų gabenimu bei eksportu. Sankcijas  pajus ir įmonės, kurių būstinės įsikūrusios Liberijoje, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Azerbaidžane bei Honkonge. Šios priemonės yra nukreiptos būtent prieš vadinamąjį šešėlinį laivyną.

Naudodamasi šešėliniu laivynu, Maskva bando apeiti Vakarų šalių taikomas sankcijas. 

Dėl A. Navalno mirties į ES sankcijų sąrašą įtraukti teisėjai, prokurorai, teisėsaugos institucijų darbuotojai, Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai ir medicinos personalas. Jie kaltinami prisidėję prie šio Kremliaus oponento persekiojimo, apnuodijimo ir mirties.

Iš viso į šį sankcijų paketą įtraukti 34 asmenys ir 47 organizacijos arba įmonės. Tai reiškia, kad bus įšaldytas  Europos Sąjungoje esantis jų turtas. Be to, ES piliečiams ir įmonėms draudžiama skirti jiems lėšas, o fiziniams asmenims papildomai bus taikomas draudimas įvažiuoti į ES.

Šiuo metu Briuselyje, be to, rengiamas 21 sankcijų paketas.

Vilnius, birželio 15 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 15 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmadienį paaiškėjo, kad į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijos – tačiau, kas joms vadovaus, dar neaišku. Tuo metu Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį pernai vasarą Žvėryne įvykdytos žmogžudystės byloje – paauglį nužudžiusiam nepilnamečiui skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Į koaliciją pakviestai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ naujai formuojamoje Vyriausybėje priskirtos Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos ministerijos. Tai Eltai patvirtino laikinasis demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius. Naują koaliciją formuojančių partijų lyderiai pirmadienį taip pat rado sutarimą dėl koalicinės sutarties projekto. Anot V. Sinkevičiaus, koalicinės sutarties tekstą dar turės galutinai patvirtinti partijų valdybų organai. Koalicinėje sutartyje, su kuria susipažino ELTA, nurodytas įsipareigojimas įgyvendinti Seimo patvirtintą XXI Vyriausybės programą, kas indikuoja, kad bus naujas ministrų kabinetas, mat dabar dirba XX Vyriausybė. Koalicinėje sutartyje taip pat numatyta, kad premjerą ir Seimo pirmininką deleguoja socialdemokratai, tačiau konkrečios pavardės kol kas nėra įvardytos. 

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) atšaukė Joną Staselį iš vadovo pareigų. Už tokį sprendimą balsavo 16 konferencijos dalyvių, balsavusiųjų prieš nebuvo, o susilaikė 3 dalyviai. 2 konferencijos dalyviai balsavime nedalyvavo, tarp jų – ir J. Staselis. Liepos 15 d. turėtų įvykti dar viena LMKA neeilinė konferencija, per kurią bus išrinktas naujasis asociacijos prezidentas. Balandžio pabaigoje vykusios konferencijos metu LMKA išreiškė nepasitikėjimą organizacijos prezidentu J. Staseliu. Pats J. Staselis Eltai anksčiau teigė šioje situacijoje įžvelgiantis galimą politinę įtaką. Jis taip pat nurodė, kad neketina darsyk kandidatuoti į LMKA vadovus. 

Jei socdemų pirmininkas, dabartinis Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius taptų premjeru, pirmalaikiai rinkimai šiame rajone organizuojami nebūtų, mat iki eilinių rinkimų liko mažiau nei vieneri metai. Anot VRK, jei M. Sinkevičius paliktų mero pareigas – rajonui iki kitąmet vyksiančių rinkimų vadovautų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras. Artimiausi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų vykti 2027 m. vasario–kovo mėnesiais. Naujienų portalas „Lrytas“ skelbė, kad baigiantis koalicinėms deryboms, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas apsisprendė imtis premjero pareigų ir poste pakeisti šiuo metu Vyriausybei vadovaujančią Ingą Ruginienę. Šią žinią socialdemokratams jis esą ketina pranešti artimiausiomis dienomis.

Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų vasarą sostinės mikrorajone paauglį nužudžiusiam nepilnamečiui skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuspręsta nukentėjusiesiems iš nuteistojo arba tuo atveju, jei jis neturi lėšų, iš jo tėvų, priteisti 100 tūkst. eurų neturtinei žalai ir 11 tūkst. eurų advokato išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 15-metis konflikto metu bendraamžiui peiliu ir plaktuku į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 35 smūgius ir tokiu būdu itin žiauriai nužudė žmogų. Kaip teigė bylą nagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas, kaltinamasis pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, suteikė informaciją apie nusikaltimo motyvus – tai buvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anot teisėjo, nuteistasis nurodė, jog nusikaltimo motyvas susijęs su situacija, kad auka turėjo tam tikros informacijos apie kaltinamojo asmeninį gyvenimą, kėsinosi ją paviešinti, jo jaunuolis nenorėjo, jog tai taptų vieša. Pasak teisėjo A. Cinino, nusikaltimo motyvas taip pat yra susijęs ir su patyčiomis mokykloje bei nuteistojo ir aukos tarpusavio santykiais.

Kauno apskrities policijai namuose Kauno rajone neradus kalėti nuteisto Antano Kandroto, pravarde Celofanas, paskelbta jo paieška Lietuvoje. Penktadienį buvo gautas teismo potvarkis ir pareigūnai nuvyko pagal gyvenamąją vietą. Neradus nuteistojo, informacija buvo perduota specializuotam padaliniui ir penktadienį po pietų oficialiai pradėta nuteistojo paieška. Renkama informacija apie jo galimas buvo vietas. Kol kas tarptautinė jo paieška nepaskelbta, reikia oficialiai nustatyti jo buvimo vietą.A. Kandrotas-Celofanas jau kurį laiką skelbiasi esą išvykęs į Baltarusiją, internete jis pats platina žinias apie buvimą toje šalyje, tačiau policija sako, kad turi tuo oficialiai įsitikinti. Netrukus po nuosprendžio paskelbimo ketvirtadienį Apeliacinis teismas pusketvirtų metų nuteisto A. Kandroto-Celofano bylos dokumentus elektroniniu būdu išsiuntė nuosprendžio vykdymui. Pagal nustatytą tvarką, nuosprendžio vykdymą organizuoja bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Valstybinė geležinkelių infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ nutraukė sutartį su europinei vėžei „Rail Baltica“ reikalingą tiltą per Nerį Jonavoje statančia Italijos rangove „Rizzani de Eccher“. Skelbta, jog sprendimas priimtas įvertinus tilto statybų eigą, generalinio rangovo finansinę situaciją ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Nuo 2023 m. „LTG Infra“ teigia aktyviai stebėjusi „Rizzani de Eccher“ finansinę būklę – iki šiol bendrovė vidiniai restruktūrizacijos procesai neturėjo reikšmingos įtakos projekto eigai Lietuvoje. Bet, kaip teigiama, pastaruoju metu fiksuoti esminiai sutartinių įsipareigojimų pažeidimai, tarp jų – darbų nevykdymas pagal grafiką ir generalinio rangovo neatsiskaitymas su subrangovais. Tiesa, kaip teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas, tilto Jonavoje statybos – tik viena „Rail Baltica“ projekto dalių, todėl, nepaisant iššūkių, projektas tęsiamas ir išlaiko pagreitį. Rangos darbų sutartis tarp „LTG Infra“ ir „Rizzani de Eccher“ buvo pasirašyta 2022 m. balandį. Sandorio vertė siekė virš 77 mln. eurų (su PVM).

Per du mėnesius valstybinės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ 50 proc. nuolaidos traukinių bilietams suteikta už 3,45 mln. eurų (su PVM), tačiau priemonės taikymas valstybės biudžetui realiai kainavo apie 1,9 mln. eurų. Kaip aiškino „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, dalį sumos padengė išaugęs keleivių srautas. „LTG Link“ duomenimis, per šį laikotarpį nuolaida pasinaudojo daugiau kaip 1,07 mln. keleivių, o keleivių srautas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 23 proc. Įmonės teigimu, vien šių metų balandį–gegužę traukiniais pirmą kartą keliavo beveik 34,6 tūkst. gyventojų. Pigesnius bilietus keleiviai įsigyti galėjo nuo balandžio 1 d., tačiau lengvata baigė galioti birželio 1 d.

Baigus galioti laikinai dyzelino akcizo lengvatai, ji pratęsta nebus, bet valstybė ieškos būdų sumažinti kitiems metams užprogramuotą akcizo augimą, tikino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Anot jo, naftos kaina šiuo metu yra gerokai žemesnė nei anksčiau, tad pratęsinėti lengvatą būtų netikslinga ir brangu. Tiesa, ministras žada ieškoti finansinių šaltinių ir ieškoti būdų kaip sumažinti 2027 m. numatytą kuro akcizų augimą. K. Vaitiekūnas priminė, jog šiuo metu taikomos tikslinės priemonės konkrečioms grupėms, kurioms kuro krizės poveikis gali jaustis net kainų pikui jau praėjus, ūkininkams tam skiriama parama apyvartinėms lėšoms, o verslui greitai bus numatytos eksporto garantijos. Šios priemonės, anot ministro, kol kas dar bus tęsiamos.

Kaune įsikūrusi vienintelė Baltijos šalyse šovinių gamintoja „Giraitės ginkluotės gamykla“ pradėjo antidroninių šovinių gamybą – metinė apyvarta turėtų siekti apie 5 mln. vienetų. Anot gamyklos vadovo Mindaugo Kurausko, pirmosios bandomosios šovinių partijos jau pristatytos Prancūzijos ir Švedijos užsakovams, jų taip pat laukia Čekijos, Belgijos, Izraelio ir Jungtinės Karalystės kariuomenės struktūros. Skaičiuojama, kad vieno šovinio kaina siekia apie 2 eurus, tad per metus numatoma jų parduoti už 10 mln. eurų. Pasak M. Kurausko, antidroninių šovinių gamyba sudarytų apie 10 proc. visos gamyklos apyvartos. Gamyklą valdančios Finansų ministerijos vadovas Kristupas Vaitiekūnas tuo metu teigė, kad naujieji šoviniai sustiprins šalies gynybos pramonę. Antidroniniai šoviniai pritaikyti trumpojo nuotolio dronų neutralizavimui – kariuomenėms, taip pat sienų kontrolės bei strateginių objektų saugumui užtikrinti, jie skirti saugoti objektus, žmones, artimiems kontaktams. Šoviniai skirti standartiniams 5.56 mm (veikia 50 metrų atstumu) ir 7.62 mm (100 metrų nuotoliu) NATO ginklams. Antidroninius šovinius gamykla sukūrė kartu su partneriais iš Latvijos. 

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Iranas ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl jau beveik keturis mėnesius trunkančio karo pabaigos. Abi šalys įsipareigojo nedelsiant ir visam laikui nutraukti karines operacijas visuose frontuose, įskaitant Libaną, tinkle „X“ pranešė konflikte tarpininkaujančio Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas. Oficiali susitarimo pasirašymo ceremonija numatyta penktadienį Ženevoje (Šveicarija). JAV prezidentas Donaldas Trumpas platformoje „Truth Social“ patvirtino, kad susitarimas pasiektas, ir jis įsakęs atidaryti Hormuzo sąsiaurį neimant jokių mokesčių ir tuo pačiu nedelsiant panaikinti JAV karinio jūrų laivyno vykdomą Irano uostų blokadą. Hormuzo sąsiauris turėtų būti atvertas po susitarimo pasirašymo. Netrukus po to, kai pasirodė žinias apie susitarimą, smarkiai krito natos kainos.

Rusija naktį surengė didelį puolimą prieš Ukrainą. Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė neutralizavusios 50 raketų ir 582 dronus. Po atakos kilo gaisras garsiojo UNESCO pasaulio paveldo objekto – Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno teritorijoje, taip pat Meno arsenale. Anot prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusijos dronai tyčia atakavo miesto dalį, kurioje įsikūrę šie objektai. Visoje šalyje per masinį Rusijos smūgį žuvo 11 žmonių ir 53 patyrė sužalojimų.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė apie būsimą visišką socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 m. vaikams. Jis perspėjo, kad šiose platformose „jiems rodomas pavojingas turinys“, o pačios platformos yra „sukurtos taip, jog sukeltų priklausomybę“. Vyriausybė informavo, kad draudimas apims tokias platformas, kaip „Snapchat“, „TikTok“, „YouTube“, „Instagram“, „Facebook“ ir „X“. K. Starmeris tikisi, kad reguliavimas bus priimtas iki gruodžio pabaigos ir kad draudimas įsigalios kitų metų pavasarį.

Vilnius, birželio 15 d. (ELTA). Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo patruliuoti ties Estijos, Latvijos ir Lietuvos siena su Rusija bei Baltarusija ir penkis kartus skrido atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

KAM duomenimis, praėjusios savaitės pirmadienį NATO oro policijos naikintuvai kilo patruliuoti Latvijos rytinėje pusėje – gauta užduotis atpažinti galimą droną. Bepilotis orlaivis buvo atpažintas ir sunaikintas.

Praėjusios savaitės trečiadienį sąjungininkų lėktuvai kilo atpažinti dviejų orlaivių – SU34 ir Su24MR, skridusių tarptautine oro erdve iš Kaliningrado ir atgal. Abu orlaiviai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Tą pačią dieną Aljanso lėktuvai kilo atpažinti orlaivio SU-30, kuris skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Lėktuvas skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. Papildomai atpažintas ir orlaivis AN-30, kuris skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal.  Orlaivis taip pat skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Ketvirtadienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti orlaivio IL-20, skridusio tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, tačiau radijo ryšį su RSVC palaikė.

Tą pačią dieną Aljanso oro policijos naikintuvai skrido atpažinti orlaivio AN-72. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.  Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, bet radijo ryšį su RSVC palaikė.

Penktadienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti orlaivio SU-34. Orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Šeštadienį NATO oro policijos naikintuvai du kartus skrido atpažinti objekto Lietuvos teritorijoje.

ELTA primena, kad NATO oro policijos misijas Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.

Vilnius, birželio 15 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 15 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, birželio 15 d. (ELTA). Pirmadienį Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe su delegacija lankėsi Vokietijos oro pajėgų Oro erdvės gynybos pajėgų vadas brigados generolas Arnas Kuebartas.

Kariuomenės teigimu, susitikimo metu aptarta regiono saugumo situacija, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės užtikrinimas bei nuosekliai vystomi Lietuvos oro gynybos pajėgumai. Lietuvos kariuomenės atstovai pristatė grėsmių vertinimą, pasirengimą reaguoti į oro erdvės pažeidimus ir jų keliamas grėsmes, esamus oro gynybos pajėgumus bei jų tolesnės plėtros planus.

Priduriama, kad taip pat diskutuota apie šiuolaikinius iššūkius kovojant su bepiločiais orlaiviais, pabrėžiant integruotų oro gynybos sistemų, ankstyvojo perspėjimo, oro erdvės stebėjimo ir elektroninės kovos priemonių svarbą.

„Šiandien oro grėsmės tampa vis sudėtingesnės ir įvairesnės, todėl oro gynybos stiprinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės prioritetų. Bendradarbiavimas su Vokietija ir kitais NATO sąjungininkais leidžia ne tik spartinti pajėgumų vystymą, bet ir perimti vertingą patirtį“, – kariuomenės pranešime cituojamas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.

Savo ruožtu vokiečių delegacija pristatė Vokietijos oro gynybos pajėgumus, jų vystymo kryptis bei planuojamas modernizacijos programas. Susitikimo metu taip pat aptartos dvišalio karinio bendradarbiavimo galimybės, ypač stiprinant oro gynybos ir oro erdvės stebėjimo pajėgumų sąveikumą.

Kariuomenė pabrėžia, kad Lietuvos ir Vokietijos atstovai pasidalijo Ukrainos karo išmoktomis pamokomis  ir įgyta patirtimi oro gynybos srityje. Didelis dėmesys skirtas bepiločių orlaivių naudojimui kovos veiksmuose, jų keliamoms grėsmėms bei efektyviausioms kovos su jais priemonėms.

Vokietijos delegacija taip pat pristatė Ukrainos oro gynybos specialistų rengimo programas ir jų metu sukauptą patirtį.

Berlynas, birželio 15 d. (dpa-ELTA). Kremliaus priešininkas Ilja Jašinas Berlyne įsteigė politinę partiją, sieksiančią tapti susiskaldžiusios Rusijos opozicijos platforma tremtyje. Organizacija savo steigiamajame suvažiavime pasivadino „Taiki Rusija“, pranešė I. Jašinas tinkle „X“.

Partija, pasak jo, priešingai nei Rusijos vadovybė, sieks atstovauti „tikriesiems Rusijos interesams“.

„Šiais interesais mes laikome kariuomenės išvedimą iš Ukrainos ir imperializmo atsisakymą, žmogaus bei laisvės teisių užtikrinimą ir teisingą visuomenės kūrimą“, – teigiama pranešime.

I. Jašinas išrinktas partijos „Taiki Rusija“ pirmininku. Jo pavaduotoja tapo Olga Podolskaja, buvusi parlamentarė iš Tulos srities. I. Jašinas sėdėjo kalėjime Rusijoje, tačiau 2024 m. buvo paleistas per didelį apsikeitimą kaliniais tarp Rusijos ir Vakarų.

Rusijos opozicija tremtyje yra susiskaldžiusi ir susipriešinusi. Suvažiavime kaip svečiai kalbėjo Leonidas Volkovas iš Kovos su korupcija fondo (FBK), kurį įkūrė kalėjime miręs Aleksejus Navalnas, taip pat Maratas Gelmanas iš Rusijos antikarinio komiteto.

Dar vienas Rusijos opozicijos susitelkimo taškas yra dialogo platforma, kurią įsteigė Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja. Rusijoje uždraustas judėjimas „Memorial“ savo žmogaus teisių gynimo ir švietėjišką veiklą taip pat tęsia tremtyje.

Vilnius, birželio 15 d. (ELTA). Sekmadienį pasieniečiai Šalčininkų rajone perėmė bepilotį orlaivį, gabenusį kontrabandą – 200 pakelių cigarečių, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

VSAT teigimu, pasieniečiai skrendantį objektą užfiksavo per vaizdo stebėjimo sistemą ties Daugidonių kaimu, Šalčininkų rajone. Objektas skrido nuo valstybės sienos į šalies gilumą.

Panaudojus dronų užkardymo įrangą, objektas dingo iš regėjimo lauko. Pasieniečiai blokavo tikėtiną įvykio teritoriją ir ėmė ieškoti nukritusio drono. Netrukus objektas aptiktas Dimitrų kaimo laukuose.

Pabrėžiama, kad ant drono buvo prikabintas ryšulys, kuriame rasta 200 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis. Krovinio vertė su visais Lietuvoje privalomais sumokėti mokesčiais, – 1 102 eurai.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo ir gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką Purvėnų pasienio užkardoje pradėta administracinė teisena.

Priduriama, kad daugiau kaip per penkis 2026-ųjų mėnesius pasieniečiai nutupdė 22 kontrabandininkų skraidykles.

Pernai per visus metus VSAT pareigūnai perėmė 59 iš Baltarusijos įskridusius dronus. 2024 m. buvo perimtos 54 skraidyklės su baltarusiškomis cigaretėmis.