Vilnius, rugpjūčio 3 d. (ELTA). Jungtinėms Valstijoms peržiūrint savo karinių pajėgų buvimą Europoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad Lietuvos, kaip pavyzdinės Aljanso narės, reputacija turės teigiamos įtakos Vašingtono sprendimams dėl karių rotacijos.

„Dabar gauname šiek tiek detalesnės informacijos, kaip JAV pusė mato veiksmų išdėliojimą laike, kada galėtų būti priimti sprendimai. Tikimės, kad visi siūlymai, pagerinimai iš Lietuvos pusės bus įvertinti, taip pat intensyvūs kontaktai su JAV puse. Galų gale Lietuvos kaip pavyzdinės, pažangiausios NATO narės ir įvaizdis, ir vieta padės mus nuvesti link teigiamų sprendimų. Aš nusiteikęs optimistiškai“, – LRT televizijai teigė K. Budrys. 

Kaip skelbė ELTA, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Lietuvos ryto“ TV pirmadienį teigė, kad sprendimai dėl karių rotacijos Lietuvoje turėtų paaiškėti rudens pradžioje. 

Tuo metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šios informacijos plačiau nedetalizavo, tačiau pabrėžė, jog rezultatų šiuo klausimu tikimasi „maksimaliai greitai“. 

Ministro teigimu, šalis iš sąjungininkų yra sulaukusi prašymo neskelbti šiuo klausimu per daug detalių viešai. 

Išvyko pasibaigus rotacijai

Kaip skelbta, pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika. 

Krašto apsaugos ministras sakė turįs patikinimą iš sąjungininkų, kad pasibaigus karių rotacijai, juos pakeis nauji.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad į Lietuvą atvykti planuojanti Jungtinių Valstijų karių grupė gali būti didesnė nei iki šiol. 

Kaip skelbė ELTA, Vašingtonas ėmė nuolat rotuoti pajėgas Baltijos valstybėse ir Lenkijoje po to, kai prieš ketverius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra. 

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.

Vilnius, rugpjūčio 3 d. (ELTA). Aljanso atsakas į praėjusią savaitę Lenkijoje nukritusią rusišką raketą galėjo būti stipresnis, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pasak jo, nors toks incidentas savaime nereiškia penktojo NATO straipsnio aktyvavimo, būtina įvertinti, ar Aljanso gynybos sistemos veikė tinkamai ir ar netrūksta pajėgumų.

„Penktasis straipsnis aktyvuojamas, kai yra intencija, kai yra ataka, agresijos aktas prieš kitą valstybę. Ketvirtasis straipsnis kalba apie konsultacijas ir tam tikrus veiksmus. Visais atvejais, kai NATO gali imtis veiksmų be ketvirto straipsnio aktyvavimo, tą ir daro. (…) Žinoma, kad reikia įsivertinti, kas suveikė, kas nesuveikė, ar matė raketą mūsų radarai ir kitos sistemos, ar buvo pakankamai greitai aktyvuotas naikintuvų pakėlimas ir kokių procedūrų buvo laikomasi. Tada žinosime, ar buvo kokia sistemos klaida, ar mums trūksta pajėgumų. Jeigu trūksta pajėgumų, mes privalome juos padidinti, nes negalime normalizuoti tokio pobūdžio situacijų, kai raketos įskrenda į mūsų oro erdvę“, – LRT televizijai pirmadienį teigė Lietuvos diplomatijos vadovas. 

„Galų gale politinis atsakas kaip organizacijos, man atrodo, galėjo būti tikrai stipresnis“, – akcentavo jis. 

Pasak ministro, į tokius incidentus svarbu reaguoti „kietai“ pajėgomis. 

„Yra noras išlaikyti rimtį, bet atsakyti kietai. Tai rimtį matome, kad sugebėjome išlaikyti. Tas atsakymas kietai turėtų vis tiek, man atrodo, sekti paskui šį incidentą, visų pirma, pajėgomis. Taip pat galbūt ir ne vieša komunikacija Rusijai, nes tiek „Rytų sargyba“, tiek „Baltijos sargybinis“ operacijos parodė, kad kai padidiname pajėgas regione, kai Rusijai tas yra nepriimtina, imasi atsargumo priemonių ir sustojo incidentai prieš Lenkiją, taip pat sustojo infrastruktūros gadinimas Baltijos jūroje. Tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tai buvo planuota, daryta su intencija, gadinta. Po šio įvykio turi būti lygiai tas pats“, – teigė K. Budrys. 

Kaip skelbė ELTA, praėjusį ketvirtadienį Lenkijos kariuomenė pranešė, kad per naktį vykusią intensyvią Rusijos oro ataką prieš Ukrainą į NATO oro erdvę įskrido nenustatytas skraidantis objektas, kuris vėliau sudužo Lenkijos teritorijoje.

Objektas nukrito negyvenamoje vietovėje netoli Tarnavos-Kolionios kaimo, esančio maždaug už 90 kilometrų į pietus nuo Liublino, kur anksti ryte buvo paskelbtas oro pavojus.

Kariuomenės duomenimis, objektui identifikuoti buvo pakeltas naikintuvas F-16, tačiau vėliau raketa dingo iš radarų. Vėliau jos nukritimo vietą nustatė sraigtasparnio įgula.

Vėliau policijos pareigūnai netoli Tarnavos-Kolionios kaimo aptiko 10 metrų skersmens kraterį. Per incidentą niekas nenukentėjo.

Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas patvirtino, jog netoli sienos su Ukraina sudužęs skraidantis objektas buvo Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101. 

Kyjivas, rugpjūčio 3 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dekretu atleido Olhą Stefanišyną iš Ukrainos ambasadorės Jungtinėse Valstijose pareigų.

2025 m. rugpjūtį pareigas pradėjusi eiti O. Stefanišyna anksčiau yra dirbusi specialiąja pasiuntine bendradarbiavimo su JAV plėtrai, taip pat vicepremjere. 

Kyjivas, rugpjūčio 3 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi iki žiemos padaryti tokį spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų nutraukti karą. Tačiau kada tiksliai tai įvyks, sunku prognozuoti, sakė jis Kyjive susirinkusiems Ukrainos ambasadoriams. 

Ukrainos vidutinio ir ilgo nuotolio dronų smūgiai, užsienio sankcijos bei diplomatinės pastangos turi veikti išvien, „kad Rusijai neliktų kitos alternatyvos, tik taika“, pažymėjo V. Zelenskis.

 „Mes sunkiai dirbsime, kad tai įvyktų iki žiemos, rudenį“, – pridūrė jis. 

Tačiau kartu V. Zelenskis nusiteikė dar vienai karo žiemai. Jis pavedė savo šalies diplomatams organizuoti reikiamą techninę pagalbą ir ginklus iš užsienio partnerių. 

„Kiekvienas ambasadorius privalo parūpinti ginklų Ukrainai“, – kalbėjo prezidentas. Kaip svarbų tarptautinį Ukrainos projektą jis įvardijo bendrą priešraketinės gynybos sistemos „Freyja“ kūrimą su Europos partneriais.

V.  Zelenskis kaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną vilkinant karo pabaigą ir rengiantis naujai mobilizacijai. Jis teigė, kad net praėjus beveik ketveriems su puse metų nuo didelio masto invazijos pradžios, nėra jokių ženklų, kad Kremlius atsitrauktų nuo savo karo tikslų. Priešingai – daugelis stebėtojų mano, kad po rugsėjo viduryje Rusijoje vyksiančių parlamento rinkimų gali sekti dar viena mobilizacijos banga.

Ukrainos prezidentas birželio pabaigoje  paskelbė apie 40 dienų žvalgybos tarnybų operacijų etapą, kad pastūmėtų Rusiją taikos link. Per šį laikotarpį, be kita ko, surengti įspūdingi išpuoliai prieš Rusijos internetinės prekybos milžinės „Wildberries“ logistikos centrus. Šis 40 dienų terminas baigiasi antradienį (rugpjūčio 4 d.).

Varšuva, rugpjūčio 3 d. (PAP-ELTA). Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė dar vieną Rusijos žvalgybinį lėktuvą, pranešė šalies nacionalinės gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Savo įraše platformoje „X“ jis nurodė, kad Rusijos orlaivį maždaug už 60 km į šiaurės vakarus nuo Lebos miesto perėmė du Lenkijos naikintuvai, esantys greitojo reagavimo parengties (QRA) režime.

Pasak ministro, lėktuvas „Il-20“ skrido tarptautinėje oro erdvėje be pateikto skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu.

„Lenkijos ginkluotosios pajėgos nuolat stebi saugumo situaciją regione ir imasi veiksmų Lenkijos sienoms apsaugoti“, – rašė jis.

Šis incidentas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Lenkijos naikintuvai „F-16“ panašiomis aplinkybėmis perėmė dar vieną Rusijos lėktuvą „Il-20“ maždaug už 40 km į šiaurę nuo Kolobžego.

Rusijos žvalgybiniai lėktuvai reguliariai skraido virš Baltijos jūros be skrydžio planų ir su išjungtais atsakikliais, todėl juos sunkiau atpažinti, o tai kelia sunkumų NATO oro stebėjimo ir reagavimo sistemai.

Jų veiklą atidžiai stebi NATO Baltijos oro policijos misija, kurios rėmuose Lenkijos bei sąjungininkų lėktuvai patruliuoja oro erdvėje virš Baltijos valstybių ir Baltijos jūros. 

Amsterdamas, rugpjūčio 3 d. (dpa-ELTA). Nyderlandų rytuose, netoli Vokietijos sienos, miškingoje vietovėje kilo gaisras, pirmadienį pranešė gelbėjimo tarnybos.

Pranešime teigiama, kad ugniagesiai buvo išsiųsti į De Rosmoleno gamtos rezervatą netoli Ostrumo kaimo, siekiant užgesinti gaisrą ir užkirsti kelią jo tolesniam plitimui.

Virš miškingo ploto, esančio tarp Venlo ir Neimegeno, kilo didžiuliai dūmų stulpai. Dėl prastos oro kokybės buvo evakuota stovyklavietė, kurioje buvo apie 300 poilsiautojų.

Geležinkelio eismas tarp Neimegeno ir Venrajaus buvo sustabdytas, nes ugniagesiai dirbo tiesiai šalia geležinkelio bėgių.

Ugniagesiai miške įrengė priešgaisrinę juostą, o Nyderlandų kariuomenė pasitelkė gaisrų gesinimo sraigtasparnį.

Vašingtonas, rugpjūčio 3 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį smarkiai supyko, kai Iranas paneigė, kad vyksta derybos su Jungtinėmis Valstijomis, ir socialiniame tinkle pareiškė, kad JAV karinė blokada tęsis tol, kol bus pasiektas „susitarimas arba visiška kapituliacija“.

Trumpas pavadino Iraną „dviveidžiu“ už tai, kad šis „atvirai ir išdidžiai“ pareiškė, jog derybos nevyksta, ir parašė: „Nesvarbu, ar Iranas nori tai pripažinti, ar ne, mes iš tiesų kalbame apie problemos, kurios priežastimi jie patys buvo pastaruosius dešimtmečius, sprendimą.“

Trumpo pareiškimas platformoje „Truth Social“ pasirodė po to, kai Iranas pareiškė, kad tiesioginės derybos su Vašingtonu nevyksta, nors D. Trumpas tvirtino, kad jos vyks, kai savaitgalį atšaukė grasinimą smarkiai bombarduoti Iraną, remdamasis, kaip jis sakė, regiono valstybių ir Teherano prašymais.

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad vienintelės derybos, kurias ji veda, yra su Omanu, siekiant aptarti planus dėl kontrolės pasidalijimo Hormuzo sąsiauryje – gyvybiškai svarbiame pasaulinės energijos išteklių prekybos kelyje.

D. Trumpas tvirtino, kad Iranas paprašė derybų – „kai kas sakytų, kad „maldavo“ – tačiau dabar skleidžia „įprastus savo plepalus“ apie Hormuzo kontrolę. 

Sąsiaurį, pasak D. Trumpo, „jau visiškai kontroliuoja Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ir mūsų „blokada“ arba, kaip kai kas sako, „Jungtinių Valstijų plieninė siena!“ Niekas nepatenka į Iraną, nebent mes to norėtume, ir niekas nepateks, kol nebus pasiektas susitarimas arba visiška kapituliacija.“

D. Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo karą prieš Iraną vasario 28 d.

Tarp pradinių tikslų buvo šalies branduolinės pramonės bei raketų sunaikinimas, taip pat parama visuotiniam sukilimui prieš vyriausybę.

Praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams, Iranas vis dar gali leisti raketas ir dronus į JAV bei sąjungininkų taikinius regione ir išlaiko savo sodrinto urano atsargas.

Be to, nepaisant JAV spaudimo, Irano atakos prieš laivus Hormuzo sąsiauryje smarkiai sutrikdė pasaulinę energijos prekybą, suteikdamos Teheranui naują stiprią kortą šioje konfrontacijoje.

Bazelis, rugpjūčio 3 d. (dpa-ELTA). Šveicarijos Bazelio mieste kilo didelis legioneliozės protrūkis. Per praėjusias dvi savaites, institucijų duomenimis, šia liga susirgo 26 žmonės, vienas iš jų mirė. Dalis užsikrėtusiųjų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.

Manoma, kad protrūkis susijęs su mieste esančiu aušinimo bokštu. Sveikatos departamento duomenimis, jis jau išjungtas. Tai bokštas, esantis ant vieno iš pastatų stogo. Jo vanduo buvo užterštas legionelėmis.

Šie įrenginiai išskiria vandens garus, kurie, priklausomai nuo oro sąlygų ir vėjo, pasklinda didesniu spinduliu. 

„Jei aplinkiniai gyventojai įkvepia vandens lašelių, jie gali užsikrėsti“, – teigiama Sveikatos departamento pranešime. 

Legionelės žmonėms gali sukelti į gripą panašius simptomus ar net sunkų plaučių uždegimą. Sukėlėjai dažnai perduodami per purškiamą vandenį, pavyzdžiui, dušuose, sūkurinėse voniose, per oro drėkintuvus arba vandens čiaupus. Ideali terpė legionelėms daugintis yra 25–45 laipsnių temperatūra.

Legionelėms ypač neatsparūs silpnesnio imuniteto žmonės. Didesnis pavojus kyla ir sergantiems tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, taip pat širdies ir plaučių ligomis.

Kopenhaga, rugpjūčio 3 d. (dpa-ELTA). Danijos princesė Isabella pirmadienį pradėjo karinę tarnybą.

Plačiai šypsodamasi ir nešdamasi kuprinę, 19 metų mergina atvyko į Antvorskovo karinį dalinį Slagelsės mieste, kur 11 mėnesių tarnaus Gvardijos husarų pulke.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ritzau“, pirmadienį Danijoje 1 600 jaunuolių pradėjo naują, prailgintą privalomąją karinę tarnybą.

Dėl besikeičiančios saugumo padėties Europoje Danija neseniai pratęsė bazinę karinę tarnybą nuo keturių iki 11 mėnesių.

Kopenhaga taip pat įvedė privalomąją karinę tarnybą 18 metų ir vyresnėms moterims, nors ir toliau šaukia tik dalį kiekvienos amžiaus grupės atstovių.

Tai reiškia, kad Isabella, antrasis pagal amžių karaliaus Frederiko X ir karalienės Marijos vaikas, yra viena iš pirmųjų moterų, pradėsiančių naują, ilgesnę bazinę karinę tarnybą.

Danijos žiniasklaida, remdamasi karališkųjų rūmų informacija, pranešė, kad Isabella karinės tarnybos metu atsisakys bet kokio atlyginimo.

Isabellos brolis, sosto įpėdinis Christianas, taip pat atliko karinę tarnybą Slagelsėje.

Sosto įpėdinis praėjusiais metais pradėjo mokymus antrojo (jaunesniojo) leitenanto laipsniui gauti. 

Danijos karališkosios šeimos nariai tradiciškai dalį savo gyvenimo praleidžia ginkluotosiose pajėgose – tokia praktika būdinga ir kitoms Europos monarchijoms.

Bukareštas, rugpjūčio 3 d. (ELTA). Dėl gresiančio elektros energijos stygiaus automobilių gamintojos „Dacia“ ir „Ford“ laikinai sustabdė gamybą Rumunijoje. Apie tai pranešė šalies ministras pirmininkas Ilie Bolojanas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Gamyklos nedirbs iki rugpjūčio 19 dienos, pirmadienį Bukarešte sakė premjeras. Taip įmonės reagavo į vyriausybės raginimą savanoriškai sumažinti energijos suvartojimą. 

Sustabdžius automobilių gamybą, elektros poreikis šalyje pirmadienį jau sumažėjo 200 megavatų. I. Bolojanas pridūrė, kad šiuo pavyzdžiu seka ir kitos bendrovės, kurios taip pat apribos savo suvartojimą.

Elektros krizę Rumunijoje sukėlė karščio banga ir užsitęsusi sausra, dėl kurių itin nuseko vandens lygis, ypač Dunojuje. Dėl to šalis buvo priversta drastiškai apriboti elektros gamybą. Be kita ko, energetikos koncernas „Nuclearelectrica“ išjungė vieną iš dviejų savo atominės elektrinės reaktorių, nes Dunojumi nebeteka pakankamai vandens jam vėsinti. 

Įprastai „Nuclearelectrica“ pagamina apie penktadalį šalyje suvartojamos elektros energijos. Šiuo metu šalis kasdien turi importuoti nuo 2 tūkst. iki  2,5 tūkst. megavatų elektros energijos, sakė I. Bolojanas. Kadangi importo pajėgumai yra riboti, ministras pirmininkas pakartojo raginimą įmonėms, privatiems namų ūkiams ir valstybinėms institucijoms toliau savanoriškai mažinti elektros suvartojimą.