Gaza, lapkričio 7 d. (AFP-ELTA). Gazos Ruože per smarkias liūtis buvo užtvindyta dešimtys tūkstančių palapinių, kuriose glaudėsi per karą namus palikę palestiniečiai. Apie tai šeštadienį pranešė islamistų grupuotės „Hamas“ vadovaujama spaudos tarnyba.

„Buvo užtvindyta apie 70 tūkst. palapinių, kuriose gyveno dešimtys tūkstančių perkeltųjų asmenų“, – teigiama pranešime.

Be to, sugriuvo dešimtys suskilinėjusių sienų ar stogų. Keliose karo nuniokotos palestiniečių teritorijos vietovėse buvo sužeista žmonių. Kai kurių jų gyvybei esą gresia pavojus.

Nuo šeštadienio ryto šimtai šeimų buvo priverstos bėgti iš stovyklų Gazos mieste, taip pat centrinėje ir šiaurinėje Gazos Ruožo dalyse, kai didžiuliai vandens srautai užliejo stovyklas. Šie žmonės dabar liko be pastogės.

„Hamas“ kontroliuojamos civilinės saugos tarnybos atstovas Mahmudas Bassalas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo komandos per naktį sulaukė daugiau kaip 1,5 tūkst. pagalbos skambučių iš žmonių, kurių palapinės buvo užtvindytos. Tačiau tarnybos neturi nei reikiamos įrangos, nei pajėgumų jiems padėti.

„Kreipėmės su skubiu pagalbos prašymu į tarptautinę bendruomenę ir humanitarines organizacijas, – sakė M. Bassalas. – Vien savo jėgomis negalime susidoroti su šios audros padariniais.“

Kyjivas, lapkričio 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusija vieną svarbiausių Ukrainos energetikos objektų naktį atakavo Šiaurės Korėjoje pagamintomis raketomis.

„Balistinių raketų smūgių vietose tebevyksta techniniai vertinimai. Preliminariais duomenimis, per smūgį vienam iš pagrindinių energetikos objektų, kuris buvo apgadintas, rusai panaudojo Šiaurės Korėjoje pagamintas ir jos pristatytas raketas KN-23“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.

Ukraina naktį į šeštadienį patyrė masinę Rusijos ataką prieš energetikos objektus. Dėl to didelėje Ukrainos dalyje sutriko elektros tiekimas.

V. Zelenskis kalbėjo apie „kombinuotą“ ataką prieš šalies energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, buvo panaudotos 36 raketos ir daugiau kaip 170 dronų.

Londonas, lapkričio 7 d. (ELTA). Britų aktorius Robertas Pattinsonas, anot žiniasklaidos, yra tarp pretendentų tapti naujuoju Jamesu Bondu. Šaltinių teigimu, R. Pattinsonas jau  dalyvavo bandomuosiuose filmavimuose. Žurnalo „The Hollywood Reporter“, kuriuo remiasi agentūra „dpa“, duomenimis, jie vyko Londone spalio pabaigoje.

R. Pattinsonas papildė būrį garsių aktorių, kurių pavardės jau kelias savaites minimos svarstant, kas galėtų tapti naujuoju agentu 007.

JAV kino industrijos leidiniai „Deadline“, „The Hollywood Reporter“ ir „Variety“ pranešė, kad bandomuosiuose filmavimuose taip pat dalyvavo britų aktorius Nicholas Houltas, žinomas iš filmo „Gyvenimas pagal jį“ („About a Boy“). 36 metų aktorius neseniai, be kita ko, įkūnijo Supermeno priešininką Lexą Luthorą.

Anksčiau tarp galimų kandidatų buvo minimi dar trys aktoriai – Jackas Lowdenas, Joshas O'Connoras ir dainininkės Dua Lipos vyras Callumas Turneris.

Leidiniai remiasi neįvardytais šaltiniais ir pabrėžia, kad kol kas niekas oficialiai nepatvirtinta. Kino studija „Amazon MGM Studios“ šių pranešimų nekomentavo.

R. Pattinsoną pastaruoju metu, be kita ko, buvo galima išvysti filme „Odisėja“ („The Odyssey“), o šiuo metu jis filmuojasi „Betmeno“ tęsinyje.

Britų slaptojo agento 007 vaidmuo yra vienas labiausiai aptarinėjamų kino pasaulyje. Dar prieš Danieliui Craigui atsisveikinant su šiuo vaidmeniu filme „Mirtis palauks“ („No Time to Die“, 2021 m.) buvo svarstoma, kas galėtų tapti jo įpėdiniu.

Oficialiai naujojo aktoriaus paieškos vyksta nuo gegužės. Oficialus terminas, kada bus priimtas sprendimas dėl naujojo Bondo vaidmens atlikėjo, kol kas nepaskelbtas. 

Vilnius, lapkričio 7 d. (ELTA). Lietuva, kitų metų pirmąjį pusmetį pirmininkaudama Europos Sąjungos (ES) Tarybai, sieks mažinti administracinę naštą verslui, paprastinti reguliavimą ir stiprinti Europos konkurencingumą, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, Lietuvos pirmininkavimo metu bus siekiama sprendimų, kurie sudarytų palankesnes sąlygas įmonėms veikti ir plėstis bendrojoje ES rinkoje.

„Lietuvos pirmininkavimo metu sieksime konkrečių sprendimų, kurie stiprintų bendrąją rinką, mažintų biurokratiją, skatintų investicijas ir didintų Europos konkurencingumą“, – pranešime cituojamas E. Grikšas.

Ministerijos teigimu, vienas pagrindinių prioritetų bus administracinės naštos mažinimas ir bendrosios rinkos kliūčių šalinimas, siekiant palengvinti verslo veiklą skirtingose ES valstybėse.

Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti Europos startuolių augimui ir plėtrai, sudarant galimybes inovatyvioms įmonėms lengviau pritraukti kapitalą bei konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Tarp kitų prioritetų – Europos technologinio savarankiškumo stiprinimas, priklausomybės nuo trečiųjų šalių mažinimas bei strateginių technologijų kūrimo ir gamybos plėtra ES.

EIMIN taip pat sieks skatinti Europos pramonės skaitmeninę ir žaliąją transformaciją.

„Svarbu, kad Europoje kuriamos inovacijos virstų konkurencingais produktais, naujomis gamybos galimybėmis ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietomis“, – teigė E. Grikšas.

Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Vyriausybė Lietuvos pirmininkavimo politinę programą patvirtino trečiadienį.

Sana, lapkričio 7 d. (ELTA). Per Saudo Arabijos oro smūgius Jemeno sostinės Sanos provincijoje, husių duomenimis, žuvo mažiausiai 22 žmonės. Husiams artimas televizijos kanalas „Al Masirah“ pranešė, kad dauguma aukų yra moterys ir vaikai. Dar mažiausiai 30 asmenų buvo sužeisti.

Televizijos kanalas rėmėsi vietos ligoninės atstovu ir dėl atakų kaltino Saudo Arabiją.

Husių kontroliuojama naujienų agentūra SABA taip pat pranešė apie naujus smūgius prieš gyvenamuosius namus ir gelbėtojus šioje teritorijoje ir nurodė tokį pat aukų skaičių.

Karinė koalicija ar Saudo Arabija kol kas šių pranešimų nekomentavo.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija jau daugiau kaip dešimtmetį kovoja su husių sukilėliais Jemene. Saudo Arabija remia tarptautiniu mastu pripažintą pilietinio karo krečiamos šalies vyriausybę.

Konfliktas Jemene paaštrėjo dėl karo Irane. Pastaruoju metu husiai taip pat suintensyvino išpuolius prieš kaimyninę Saudo Arabiją. Tarp jų taikinių buvo oro uostai ir naftos infrastruktūros objektai.

Vilnius, lapkričio 7 d. (ELTA). Nuo spalio 9 d. įsigaliojo atnaujintos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės. Jose patikslinta aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka, aukcionų sąlygų nustatymo, informacijos skelbimo, dalyvių registravimo ir atsiskaitymo už aukcione įsigytus ar išsinuomotus valstybinės žemės sklypus procedūros. 

Pagal atnaujintas taisykles valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcionus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), o nuomos aukcionus vykdo atitinkamas valstybinės žemės patikėtinis. Šiuo metu savivaldybės patikėjimo teise valdo valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose, o nuo 2027 m. valdys ir kaimo teritorijose esančią valstybinę žemę.

Aukcionai vyksta elektroniniu būdu Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale.

Kaip teigiama NŽT publikuotame pranešime spaudai, atnaujintose taisyklėse išsamiau apibrėžta, kokia informacija turi būti pateikiama skelbiant aukcionus.

Dalyviai iš anksto galės susipažinti su pagrindiniais duomenimis apie parduodamą ar nuomojamą žemės sklypą: jo vieta, plotu, pagrindine naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu, taikomais apribojimais, servitutais bei pradine pardavimo kaina ar nuomos mokesčiu.

Skelbimuose taip pat turi būti nurodyti aukciono dalyvių registracijos ir aukciono vykdymo datos, registravimo mokesčio ir garantinio įnašo dydžiai, atsiskaitymo sąlygos ir kita aukciono dalyviams aktuali informacija.

Informacija apie organizuojamą aukcioną turi būti paskelbta organizatoriaus interneto svetainėje ir aukcionų vykdymo svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aukciono sąlygų patvirtinimo.

Be to, taisyklėse aiškiau atskirta atvirųjų ir uždarųjų aukcionų organizavimo tvarka.

Atviruosiuose aukcionuose gali dalyvauti visi asmenys, turintys teisę įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Uždarieji aukcionai skirti asmenims, kuriems teisės aktai suteikia pirmumo teisę įsigyti arba išsinuomoti valstybinės žemės sklypą.

Svarbus pokytis – nustatytas skirtingas minimalus dalyvių skaičius: atvirasis aukcionas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja bent vienas dalyvis, o uždarajame turi dalyvauti ne mažiau kaip du dalyviai.

Apie uždarąjį aukcioną teisę jame dalyvauti turintys asmenys informuojami tik jiems skirtu NŽT pranešimu.  

Norint dalyvauti aukcione, reikia užsiregistruoti Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale, patvirtinti savo tapatybę, susipažinti su aukciono sąlygomis ir sumokėti nustatytus mokėjimus. Taip pat patikslinta dalyvavimo per atstovą tvarka ir registracijos reikalavimai fiziniams bei juridiniams asmenims.

Aukciono dalyvių registracija turi būti baigta ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki aukciono pradžios, o aukcionas organizuojamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo registracijos pabaigos.

Jeigu asmuo sumoka registravimo mokestį ir garantinį įnašą, tačiau neužbaigia registracijos, sumokėtos lėšos grąžinamos taisyklėse nustatyta tvarka.

Patikslinta kainos siūlymo ir aukciono pabaigos tvarka

Aukciono dalyviai pardavimo kainą ar nuomos mokesčio dydį gali didinti tiek rankiniu, tiek automatiniu būdu.

Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, išlieka aukciono pratęsimo galimybė. Jeigu per paskutines penkias aukciono minutes pateikiamas didesnis pasiūlymas, aukcionas pratęsiamas dar penkioms minutėms. Taip kartojama po kiekvieno naujo didesnio pasiūlymo.

Aukcioną laimi didžiausią valstybinės žemės pardavimo kainą arba nuomos mokestį pasiūlęs dalyvis.

Vienas svarbesnių pakeitimų susijęs su pakartotiniais aukcionais. Jeigu to paties valstybinės žemės sklypo aukcionas neįvyksta tris kartus iš eilės, naujų aukcionų organizavimas stabdomas šešiems mėnesiams.

Išimtis taikoma, kai žemės sklypui skirta valstybės ar Europos Sąjungos finansinė parama ir aukcionas būtinas finansavimo sutarčiai įgyvendinti.

Pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, aukcionas gali būti skelbiamas iš naujo.

Taip pat patikslinta, kada gali būti keičiama pradinė pardavimo kaina ar nuomos mokesčio dydis, pavyzdžiui, pasibaigus individualaus turto vertinimo ataskaitos galiojimo laikui arba pasikeitus pagal žemės verčių zonų žemėlapius nustatytai žemės vertei.

Vilnius, lapkričio 7 d. (ELTA). Laisvės partijos pirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad „laisviečiai“ kels dešimt kandidatų į merus ir keliolikoje savivaldybių sieks tarybų narių mandatų.

Šeštadienį Laisvės partijos Vilniaus skyriaus visuotinis susirinkimas ketina patvirtinti kandidatą į sostinės merus ir kandidatų į sostinės savivaldybės tarybą sąrašo lyderį.

V. Mitalas sakė, kad partija turi apie 70 kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą – didesnę komandą nei per 2023 metų savivaldos rinkimus. Tarp „laisviečių“ kandidatų – dabartinis savivaldybės tarybos narys ir buvęs sostinės meras Remigijus Šimašius, buvusios Seimo narės Monika Ošmianskienė ir Morgana Danielė, buvęs vidaus reikalų ministras „valstiečių“ vadovautoje Vyriausybėje Eimutis Misiūnas, mokytojas Alius Avčininkas, verslininkas Adomas Bukauskas. 

„Manau, kad Vilniuje reikia suderinti du dalykus: ambiciją ateičiai ir greitį reaguojant į žmonių problemas bei sprendžiant svarbiausius klausimus. Miesto progresas matuojamas ne tiktai kilometrais ir ne tiktai bortais. Miesto progresas matuojamas naujais projektais, kurie iš tikrųjų padeda miestiečiams įgyvendinti savo ambicijas. Tam, kad miestas nesulėtėtų, neiškristume iš tarptautinių reitingų lyderių, kas dabar truputėlį vyksta, mes parengėme išsamią programą, kuri šiandien bus taip pat patvirtinta ir eisime į rinkimus su šūkiu: „Vilnius tavo pusėje“, – prieš renginį žurnalistams sakė V. Mitalas. 

Anot jo, kitą savaitę Laisvės partija tvirtins dešimt kandidatų į savivaldybių merus. Tai, kaip aiškino, daugiau nei per praėjusius savivaldos rinkimus. 

„Priminsiu, kad tie rinkimai baigėsi šiek tiek nesėkmingai, nes pritrūko labai nedaug balsų tiek Kaune, tiek Klaipėdoje, tiek Šiauliuose patekti į miestų tarybas. Mes buvome, sakykime, per plauką. Dabar Kaune esame suvieniję jėgas su Žaliųjų partija – darome bendrą sąrašą. Šiauliuose mes vienijame jėgas su Liberalų sąjūdžiu ir vienu komitetu. Tam, kad galėtume bendrai taip pat turėti atstovų tuose miestuose. Aš sakyčiau, kad situacija yra ambicingesnė, nei ji buvo 2023 metais, ir mes dabar tam skiriame, tiesą sakant, daugiau dėmesio, negu kad 2023 metais skyrėme. Nes puikiai suprantame, kad būtent nuo savivaldos gali prasidėti tie kiti kandidatai ir kituose rinkimuose – Seimo rinkimuose“, – aiškino V. Mitalas.

Laisvės partija kandidatus į merus žada kelti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilniaus rajone, Trakuose, Visagine, Šakiuose ir Telšiuose. Taip pat „laisviečiai“ ketina turėti keliolika kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašų. 

„Tikrai norime, kad turėtume atstovus ne tiktai Vilniaus miesto taryboje, bet ir kitose savivaldybėse turėtume savo atstovus. Nes dabar turime Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ir taip pat į Telšius buvo išrinktas mūsų žmogus, mūsų kandidatas. Dabar siekiame tikrai vienareikšmiškai tą padidinti ir matome tam galimybių“, – sakė V. Mitalas. 

„Didžiausias prioritetas yra didžiuosiuose miestuose, plius tos savivaldybės, kurios veikia aktyviai – tai Vilniaus rajonas ir Visaginas“, – pridūrė jis. 

ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.

Velingtonas, lapkričio 7 d. (AFP-ELTA). Naujosios Zelandijos parlamento rinkimuose, suskaičiavus du trečdalius balsų, dvi didžiausios šalies partijos surinko apylygį balsų skaičių.

Preliminariais rezultatais, ministro pirmininko Christopherio Luxono dešinioji Nacionalinė partija ir kairioji Leiboristų partija gavo po maždaug 29 proc. balsų, šeštadienį pranešė institucijos. Vadinasi, nė viena iš šių partijų negalėtų valdyti viena.

Abi didžiąsias partijas skiria vos keli tūkstančiai balsų. Todėl lemiamas vaidmuo formuojant vyriausybę gali tekti liberaliajai Galimybių partijai („Opportunity Party“), kuri surinko daugiau kaip 5 proc. balsų ir pateks į parlamentą.

Partijos pirmininkė Qiulae Wong pareiškė galinti bendradarbiauti su bet kuria partija, kuri iškovos daugiausia vietų.

„Naujoji Zelandija tarė žodį. Galbūt dar prireiks šiek tiek laiko, kol tiksliai suprasime, ką norėjote pasakyti“, – savo šalininkams sakė Leiboristų partijos pirmininkas Chrisas Hipkinsas.

„Mūsų naujasis parlamentas iš mūsų visų pareikalaus kompromisų, bendradarbiavimo ir bendro sutarimo paieškų“, – pridūrė jis.

Ch. Luxonas tikėjosi, kad jo dešiniųjų koalicijai pavyks išlikti valdžioje, pažadėjus neįvesti naujų mokesčių. Premjeras išgyveno trejus neramius vadovavimo metus, per kuriuos jo partija du kartus mėgino pašalinti jį iš pirmininko pareigų.

Svarbiausios rinkimų kampanijos temos buvo išaugusios pragyvenimo išlaidos ir Naujosios Zelandijos sveikatos apsaugos sistemos būklė.

Ch. Luxonas žadėjo pergalės atveju sudaryti daugiau laisvosios prekybos susitarimų. Leiboristų partija rinkėjus, be kita ko, siekė pritraukti pažadu įvesti kapitalo prieaugio mokestį.

Vilnius, lapkričio 7 d. (ELTA). Aušros Vartuose baigiami restauravimo darbai – atnaujinami istoriniai fasadai, atkuriamos pirminės puošybos elementų formos ir spalvos, restauruojamos sieninės freskos. Tikimasi, kad darbus pavyks užbaigti iki kasmetinių Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų, praneša Vilniaus arkivyskupija.

Pasak Aušros Vartų šventovės rektoriaus monsinjoro Kęstučio Latožos, restauravimo prireikė dėl prastėjančios istorinio pastato būklės.

„Vizualiai buvo matyti, kad fasadinė pusė, žvelgiant nuo Liepkalnio Aušros Vartų link, gerokai aptrupėjusi, ypač puošybos elementai. Norėjosi grąžinti estetinį vaizdą“, – teigė kunigas.

Restauruotos visos keturios Aušros Vartų koplyčios pusės, daugiausia dėmesio skiriant labiausiai nukentėjusiems pietiniam ir vakariniam fasadams. Tvarkomi istoriniai lipdiniai ir puošybos elementai, tarp jų – fasadą puošiantis Vytis.

Pasak tvarkybos darbų vadovo Povilo Liubino, restauruojant atkurtos pirminės kai kurių lipdinių formos, pašalinti ankstesnių remontų metu atsiradę netikslūs papildymai.

„Radome vietų, kur prie originalių lipdinių buvo papildomai prilipdyta medžiagos. Nežinia, kada ir kas tai padarė, tačiau dėl to dekoras buvo tapęs neproporcingas, pernelyg masyvus. Restauruodami atkūrėme ankstesnį jo vaizdą“, – pasakojo jis.

Keisis ir pastato spalvos – iki šiol pilka buvusi fasado dalis įgaus anksčiau turėtą raudoną atspalvį.

Restauruojamas ir šv. Kazimiero atvaizdas

Atskirai tvarkoma Aušros Vartų sieninė tapyba. Sutvirtintas byrėjęs tinkas, restauruojamos Kristaus, Visatos Valdovo ir šv. Kazimiero freskos.

„Šalia Kristaus, Visatos Valdovo, freskos atsiras ir šv. Kazimiero atvaizdas“, – kalbėjo monsinjoras K. Latoža.

Pasak P. Liubino, šventojo atvaizdas buvo gerokai sunykęs, todėl jį teko restauruoti ir retušuoti.

„Mes jį restauravome ir retušavome, nes anksčiau jis buvo sunykęs, visas vaizdas susiliejęs. Pasaulio Išganytojo atvaizdą irgi retušavome ir restauravome. Sutvirtinome tinką, byrėjusį ant abiejų freskų“, – sakė darbų vadovas.

Bendra restauravimo darbų vertė siekia apie 300 tūkst. eurų. Jie finansuojami parapijų lėšomis, pagrindinis rangovas – bendrovė „Restauracijos ir statybos trestas“.

Nors iš pradžių planuota, kad darbai truks dvejus metus, juos pavyko atlikti maždaug per pusmetį. Šiuo metu dar vyksta dažymo darbai, o pirmosiomis lapkričio savaitėmis planuojama pradėti ardyti pastolius.

Roma, lapkričio 7 d. (ELTA). Prorusiška programišių grupuotė „NoName057(16)“ tamsiajame internete paskelbė Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajanio asmeninius duomenis, šeštadienį pranešė Italijos laikraštis „Il Fatto Quotidiano“.

Be to, jau mažiausiai dvi savaites informacija apie ministrą ir dar kelis pateigūnus tamsiajame internete siūloma už pinigus.

Laikraščio duomenimis, Romos prokuratūra tiria incidentą. A. Tajanis patvirtino, kad kibernetiniai nusikaltėliai tamsiajame internete išplatino jo ir jo šeimos narių asmens duomenis. Socialiniame tinkle „X“ ministras pareiškė nesileisiantis įbauginamas.

„Ir toliau dirbsiu, kad apginčiau savo ministeriją ir Italiją“, – rašė A. Tajanis.

Pasak partijos „Forza Italia“ politiko, jis programišių taikiniu tapo dėl savo pozicijos dėl karo Ukrainoje.

„NoName057(16)“ yra nuo 2022 m. veikiantis prorusiškas programišių tinklas.

Apie grupuotę pirmą kartą sužinota 2022 m. kovą, netrukus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Ji propaguoja prorusiškas pozicijas ir savo atakas daugiausia nukreipia prieš Ukrainą remiančias valstybes bei institucijas.