Vilnius, spalio 5 d. (ELTA). Lietuva iki 2027 m. pabaigos įgyvendins visus įsipareigojimus ir sudarys sąlygas šalyje dislokuoti visiškai kovai pasirengusią Vokietijos brigadą, susitikime su šios šalies gynybos ministru Borisu Pistoriusu teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, darbo vizitu Berlyne viešintis premjeras su B. Pistoriusu aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, NATO rytinio flango gynybą ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.

M. Sinkevičiaus teigimu, Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros vystymas vyksta pagal planą, o Lietuva lygiagrečiai stiprina ir nacionalinius gynybos pajėgumus.

„Vokietijos brigada Lietuvoje yra ne tik karinis pajėgumas – tai aiškus mūsų sąjungininkų ryžto ginti NATO rytinį flangą įrodymas. Kartu turime šį ryžtą paversti dar stipresniais pajėgumais ir dar didesniu pasirengimu“, – pranešime cituojamas premjeras.

Susitikime taip pat aptarta NATO rytinio flango saugumo situacija. Vyriausybės teigimu, Lietuva siekia, kad Aljanso gynybos planai būtų paremti realiais pajėgumais ir būtų spartinama oro gynybos priemonių plėtra rytiniame flange.

„Vykstant Europos saugumo sistemos transformacijai, turime išvengti pajėgumų spragų. Vokietijos lyderystė stiprinant Europos saugumą čia ypač svarbi“, – sakė M. Sinkevičius.

Premjeras ir Vokietijos gynybos ministras taip pat aptarė tolesnę paramą Ukrainai.

ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada pasieks 2027 metais.

Haga, spalio 5 d. (AFP-ELTA). Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) dėl moterų persekiojimo paskelbė dviejų už Afganistano švietimo politiką atsakingų ministrų arešto orderius.

TBT ikiteisminio tyrimo kolegija pirmadienį pareiškė, kad yra „pakankamas pagrindas“ manyti, jog švietimo ministras Habibullah Agha ir aukštojo mokslo ministras Mohammadas Nadimas yra atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui dėl persekiojimo lyties pagrindu. Šie nusikaltimai nukreipti „prieš mergaites, moteris ir kitus asmenis, kurie nepaklūsta Talibano politikai dėl lytinės tapatybės“.

Teismo duomenimis, arešto orderiai buvo išduoti dar 2025 m. rugsėjo 9 d., tačiau iki šiol buvo laikomi paslaptyje. Dėl moterų diskriminacijos arešto orderiai taip pat išduoti Talibano lyderiui Haibatullah Akhundzadai ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Abdul Hakimui Hakkani.

H. Agha ir M. Nadimas yra artimi H. Akhundzados bendražygiai ir atlieka svarbų vaidmenį išlaikant draudimą mergaitėms mokytis. Afganistane mergaitėms neleidžiama lankyti vidurinių mokyklų, be to, joms uždrausta siekti aukštojo išsilavinimo.

Tuo tarpu JT Žmogaus teisių taryba paragino Talibano vyriausybę nutraukti visas praktikas, ribojančias pagrindines mergaičių ir moterų laisves. Atitinkamą rezoliuciją pirmadienį vienbalsiai priėmė visos 47 tarybos narės. Ją pateikė 37 Europos šalys, Kanada ir Čilė.

Rezoliucijoje teigiama, kad Afganistane institucionalizuota „diskriminacijos, segregacijos ir žmogaus orumo nepaisymo sistema“. Tokia padėtis esą yra „nepakeliama ir nepateisinama“ ir turi „sukrėsti žmonijos sąžinę“.

Vašingtonas, spalio 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad aukštas degalų kainas lemia Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Karas su Iranu esą nebėra to priežastis.

„Benzino kainas didina jau ne Hormuzo sąsiauris, nes dabar beveik kasdien iš ten išgabenamas rekordinis barelių skaičius, o žodis „perdirbimo gamyklos“, kurias Rusijoje sprogdina Ukraina“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

D. Trumpas, kurio Respublikonų partijai per kitą mėnesį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus gresia prarasti Kongreso kontrolę, dėl aukštų benzino kainų taip pat kaltino naftos perdirbimo gamyklų uždarymą demokratų valdomose valstijose.

Vilnius, spalio 5 d. (ELTA). Europarlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius nusprendė nesiekti Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijos bendrapirmininko posto, skelbia naujienų portalas lrt.lt.

Kaip portalui teigė politikas, nors kandidatuoti jį ragino nemažai kolegų, šiuo metu jo politinis dėmesys vis labiau krypsta į Lietuvą.

„Nors sulaukiau nemažai kolegų raginimų kandidatuoti į Žaliųjų frakcijos pirmininko postą ir esu už tai dėkingas, mano politinis žvilgsnis šiandien vis labiau krypsta į Lietuvą. Todėl dėl šio posto nekovosiu“, – lrt.lt sakė V. Sinkevičius.

Jis taip pat pabrėžė EP einantis Transporto komiteto vicepirmininko pareigas, kuriose turi svarbių atsakomybių.

Portalas skelbia, kad V. Sinkevičius penktadienį, paskutinę kandidatūrų teikimo dieną, nepateikė prašymo dalyvauti Žaliųjų frakcijos vadovybės rinkimuose.

Anksčiau V. Sinkevičius lrt.lt teigė sulaukęs palaikymo ne tik iš savo frakcijos kolegų, bet ir konkuruojančių politinių jėgų bei EP pirmininkės Robertos Metsolos. Briuselio žiniasklaidoje taip pat buvo svarstoma, kad buvusiam Europos Komisijos nariui pranašumo galėtų suteikti jo ankstesnė patirtis ir atstovavimas Baltijos bei rytinėms ES valstybėms.

Žaliųjų frakcija naują vadovybę renka po vieno iš jos bendrapirmininkų Baso Eickhouto atsistatydinimo. lrt.lt skelbia, kad olando pasitraukimas buvo susijęs su viešumon iškilusia informacija apie jo nederamus asmeninius ryšius.

Dėl dviejų frakcijos bendrapirmininkų postų antradienį varžysis dabartinė bendrapirmininkė vokietė Terry Reintke, rumunas Nicolae Stefanuta, buvusi Švedijos ministrė Isabella Lovin ir belgė Sara Matthieu.

Šiuo metu Žaliųjų frakcija EP turi 53 narius. Per 2024 m. EP rinkimus ji neteko 18 mandatų ir iš ketvirtos pagal dydį parlamento politinės grupės nukrito į šeštą vietą.

Charkivas, spalio 5 d. (AFP-ELTA). Per Rusijos atakas valdomomis bombomis Rytų Ukrainos Charkivo mieste žuvo mažiausiai penki žmonės. 30 sužeistųjų gydomi ligoninėse, pirmadienį tinkle „Telegram“ pareiškė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas. Trijų jų būklė yra kritinė.

O. Synehubovo duomenimis, Rusijos pajėgos Charkivą, esantį netoli sienos su Rusija ir fronto linijos, atakavo trimis valdomomis bombomis. Jos, be kita ko, pataikė į pramoninę teritoriją ir gyvenamąjį namą. 

Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino atakas prieš Ukrainą, per kurias taip pat taikėsi į svarbią infrastruktūrą sostinėje Kyjive.

Kyjivas, spalio 5 d. (Ukrinform-ELTA). Per tris Rusijos pajėgų oro smūgius Sloviansko bendruomenei Donecko srityje pirmadienį žuvo moteris, dar trys žmonės, tarp jų 13-metis berniukas, buvo sužeisti. Tai pranešė Sloviansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas.

„Šiandien priešas surengė tris oro smūgius prieš Sloviansko bendruomenę. Du kartus smogta centrinei daliai, kartą – Suchanivkos kaimui“, – tinkle „Facebook“ rašė V. Liachas.

Per oro smūgius apgadinti mažiausiai keturi daugiabučiai, 50 privačių namų, taip pat transporto priemonės.

V. Liachas primygtinai paragino gyventojus nelaukti privalomo nurodymo evakuotis ir nedelsiant išvykti iš miesto.

Monrealis, spalio 5 d. (AFP-ELTA). Kanados daugiausia prancūzakalbėje Kvebeko provincijoje pirmadienį vyksta rinkimai, kuriuose separatistai siekia po 12 metų pertraukos sugrįžti į valdžią; jų sėkmė gali tapti išbandymu ministro pirmininko Marko Carney raginimams vienytis, Kanadai siekiant atsilaikyti prieš Jungtinių Valstijų spaudimą.

M. Carney yra populiarus Kvebeke, o galima separatistinės Kvebeko partijos („Parti Quebecois“, PQ) sėkmė nelaikoma nepritarimu jo pozicijai JAV prezidento Donaldo Trumpo atžvilgiu. D. Trumpo prekybos karas ir grasinimai aneksuoti Kanadą supykdė kanadiečius.

PQ sustiprėjimas po 12 metų opozicijoje veikiau siejamas su nepasitenkinimu dėl pragyvenimo išlaidų ir išliekančiu noru apsaugoti prancūzų kalbą vis labiau anglakalbėje šalyje.

„Noriu, kad Kvebeke ir po 100 metų būtų kalbama prancūziškai“, – AFP sakė už PQ balsavęs 49 metų mokytojas Francis Chalifouras po balsavimo Monrealyje.

PQ pergalės atveju jos lyderis, 49 metų teisininkas Paulas Saint-Pierre'as Plamondonas, dažnai vadinamas inicialais PSPP, taptų kitu provincijos premjeru.

Po balsavimo Monrealyje jis sakė jaučiantis ir „įtampą, ir ramybę“.

Prieš rinkimus atliktos apklausos rodė apie 30 proc. paramą PQ, tačiau pagal provincijoje taikomą santykinę mažoritarinę rinkimų sistemą to gali pakakti daugumai 127 vietų asamblėjoje užsitikrinti, nes tikimasi, kad balsai išsisklaidys tarp kelių federalistinių partijų.

Nepriklausomybė po D. Trumpo?

PSPP tvirtina, kad laimėjęs rinkimus surengs referendumą dėl Kvebeko pasitraukimo iš Kanados, tik ne tol, kol D. Trumpas eis prezidento pareigas.

Jis yra sakęs, kad sprendimui dėl Kvebeko nepriklausomybės „reikia sąlygų, kurios leistų surengti informuotus ir ramius debatus“.

Pasak jo, šio proceso neturėtų „užgožti nenuspėjamo prezidento teatrališkumas“. PSPP atmetė galimybę surengti referendumą bent iki 2029 m.

Kvebeke jau du kartus vyko balsavimai dėl pasitraukimo iš Kanados. 1980 m. federalizmo šalininkai užtikrintai laimėjo, tačiau 1995 m. rezultatas buvo itin apylygis – už pasilikimą Kanadoje balsavo vos 50,58 proc. rinkėjų.

Maždaug 9 mln. gyventojų turinčios provincijos rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti praėjus kelioms valandoms po balsavimo pabaigos 20 val. (3 val. Lietuvos laiku).

Kvebeko rinkimai M. Carney vyksta politiškai įtemptu laikotarpiu. Jo vadovaujama liberalų vyriausybė turi plačią paramą, o daugelis kanadiečių būtent jam priskiria lyderystę priešinantis D. Trumpui Kanadoje, o kartais – ir tarptautiniu mastu.

Tačiau be galimo separatistų sugrįžimo į valdžią Kvebeke, naftos turtingos Albertos provincijos rinkėjai šį mėnesį dalyvaus teisiškai neįpareigojančiame balsavime dėl to, ar jie nori nepriklausomybės.

„Panaikinti monarchiją?“

PSPP galbūt ir neturi daugumos paramos Kvebeko nepriklausomybei, tačiau jo planai imtis veiksmų prieš britų monarchiją, regis, yra gerokai populiaresni.

Kanada priklauso Britų Sandraugai. Karaliui Karoliui III, kuris yra Kanados valstybės vadovas, Otavoje atstovauja generalinis gubernatorius. Provincijose, įskaitant Kvebeką, monarchijai atstovauja gubernatoriai leitenantai.

2025 m. „Leger“ apklausoje 87 proc. Kvebeko gyventojų teigė nejaučiantys jokio prieraišumo britų monarchijai, ir tik 31 proc. palankiai vertino karalių Karolį III.

„Niekas netrukdo [Kvebeko] Nacionalinei Asamblėjai veikti kaip suvereniam parlamentui ir priimti įstatymą, kuriuo būtų panaikinta gubernatoriaus leitenanto veikla ir nebebūtų skiriama lėšų šiam brangiai kainuojančiam maskaradui“, – sakė PSPP.

Jis pasiūlė gubernatoriaus leitenanto biudžetą skirti kovai su benamyste.

80 metų Monrealio rinkėjas Pasquale Zgambatte AFP sakė nepritariantis dar vienam referendumui dėl nepriklausomybės, tačiau norintis, kad britų karališkoji šeima nebevaidintų jokio vaidmens Kanados gyvenime.

„Jei esame valstybė – Kanada, tuomet neturime nieko bendra su Anglija“, – sakė jis.

Seuta, spalio 5 d. (dpa-ELTA). Likus kiek daugiau nei savaitei iki planuojamo Ispanijos karališkosios poros vizito, Ispanijos Šiaurės Afrikos eksklave Seutoje policija, padedama kariuomenės, baigė migrantų stovyklos likvidavimą. Visi iš pradžioje maždaug 3 tūkst. migrantų, nuo liepos pabaigos gyvenusių improvizuotose pašiūrėse Trampolino paplūdimyje, buvo iš ten išgabenti, pranešė vietos laikraštis „El Faro“.

Vyriausybės teigimu, liepos 30 ir 31 dienomis iš Maroko į Seutą atvyko iki 80 tūkst. migrantų. Dauguma jų vėliau grįžo į Maroką, tačiau tūkstančiai vis dar yra eksklave.

Kaip ir ankstesnę dieną, migrantai pirmadienį autobusais buvo vežami į Tarachalo pasienio punktą. Ten jiems buvo siūloma rinktis – arba nedelsiant savanoriškai grįžti į Maroką, arba registruotis ir būti apgyvendintiems palapinių stovykloje, pranešė Ispanijos valstybinis televizijos kanalas RTVE.

Daugelis migrantų vengia registruotis ir apsigyventi priėmimo stovyklose, nes baiminasi, kad tada juos būtų lengviau deportuoti į Maroką, kuris laikomas saugia kilmės šalimi. Be to, užregistravus jų biometrinius duomenis, juos būtų lengviau identifikuoti ir grąžinti į pirmosios registracijos šalį arba kilmės šalį net tada, jei jiems pavyktų patekti į žemyninę Ispanijos dalį ar kitas ES valstybes.

Todėl pirmąją naujausios iškeldinimo akcijos dieną Seutą savanoriškai paliko 600 marokiečių, pranešė RTVE. Antrąją dieną daug migrantų iš iki 3,5 tūkst., kelis mėnesius gyvenusių iš plastikinių tentų suręstose pašiūrėse paplūdimyje, pabėgo į aplinkinius miškus.

Niujorkas, spalio 5 d. (dpa-ELTA). Praėjus keliems mėnesiams po to, kai už rekordinę sumą buvo parduotas tiranozauro (T-Rex) skeletas, aukcione Niujorke bus siūloma įsigyti dar vieno dinozauro griaučius. Beveik dviejų metrų aukščio ir šešių metrų ilgio Nanotyrannus, praminto „Jodi“, skeletas bus parduodamas spalio 27 d., pranešė „Sotheby‘s“ aukcionų namai. Jis vertinamas 6–9 mln. JAV dolerių.

„Jodi“ yra itin retas surinktas Nanotyrannus skeletas ir tik vienas iš trijų mokslui žinomų šios rūšies skeletų“, – pranešė „Sotheby's“. Be kita ko, skeletas turi beveik visą kaukolę.

Tai taip pat bus pirmasis Nanotyrannus skeletas, pasiūlytas pardavimui nuo tada, kai ši gentis buvo moksliškai patvirtinta. Mokslininkai ilgą laiką diskutavo, ar Nanotyrannus iš tiesų nėra tiesiog jaunas tiranozauras.

Liepą aukcione Niujorke už maždaug 67 mln. metų senumo tiranozauro (Tyrannosaurus rex) skeletą buvo paklota rekordinė maždaug 50 mln. dolerių (apie 44 mln. eurų) suma. Jį įsigijo privatus pirkėjas.

Tokie aukcionai sulaukia kritikos, nes privačių pirkėjų įsigyti skeletai dažnai tampa neprieinami mokslininkams ir visuomenei. Dėl didžiulio susidomėjimo aukcionuose jų kainos išauga iki milijoninių sumų, kurių valstybiniai muziejai ir universitetai dažnai negali sau leisti.

Kyjivas, spalio 5 d. (AFP-ELTA). Ukraina pradėjo naudoti dirbtiniu intelektu (DI) valdomus robotizuotus ginklus naujiems greitiems Rusijos reaktyviniams dronams numušti, pirmadienį pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Kyjivas jau kelis mėnesius ieško naujų būdų perimti Ukrainos sostinę atakuojančius naujuosius Rusijos dronus, nes labai trūksta jiems numušti tinkamos amunicijos.

Naujesni Rusijos reaktyviniai dronai skrenda greičiau ir juos sunkiau perimti nei tradicinius modelius, sukurtus Irano „Shahed“ dronų pagrindu.

Siekdama atremti šią grėsmę, Ukraina „dabar ant tiltų įrengia robotizuotus bokštelius“, nacionalinei televizijai sakė karinių oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas.

Šiais ginklais „jau buvo numušta“ dronų, įskaitant didesnę, greitesnę ir galingesnę „Geran-5“ versiją, sakė jis nacionalinei televizijai.

J. Ihnatas AFP paaiškino, kad naujuosiuose bokšteliuose, kuriuos Ukrainos sostinėje matė ir AFP žurnalistai, naudojamos „optinio stebėjimo sistemos ir dirbtinis intelektas, kad būtų pašalintas žmogiškasis veiksnys ir smogiama taikiniams“.

Ukrainos prezidento patarėjas technologijų klausimais Serhijus Beskrestnovas savaitgalį platformoje „Telegram“ paaiškino, kad naujieji automatiniai bokšteliai yra „novatoriškas Ukrainos sprendimas, numušantis [dronus] dirbtinio intelekto valdomais kulkosvaidžiais“.

Pasak jo, Kyjive įrengta 12 tokių bokštelių, o „ateityje jų bus įrengta dar daugiau“.

Ne panacėja

J. Ihnatas pripažino, kad naujosios sistemos veikimo nuotolis yra nedidelis.

„Ji gali veikti maždaug vieno kilometro ar kiek didesniu atstumu. Ir ji veikia, kai sąlygos palankios, kai tinkamas atakos kampas“, – AFP sakė jis.

„Tai nėra kažkokia panacėja, – sakė J. Ihnatas, pabrėždamas, kad bokšteliai yra dalis „integruotos oro gynybos sistemos, kuri leidžia naikinti šiuos taikinius skirtingais lygmenimis“. – Žinoma, naudojame visas turimas priemones.“

J. Ihnatas sakė, kad šiuo metu didžiąją dalį darbo kovojant su reaktyviniais dronais „iš tiesų atlieka aviacija“.

„Kadangi jie skrenda aukštai ir greitai, juos gali pasivyti naikintuvai, ypač F-16“, – paaiškino jis, pridurdamas, kad kai kuriems pilotams „kartais per vieną kovinį skrydį pavyksta numušti daugiau kaip 10 „Shahed“ dronų“.

Tačiau pilotai dažnai priversti prieš dronus naudoti lėktuvų patrankas, „nes raketų nėra arba jų yra labai labai mažai“, apgailestavo J. Ihnatas.

Ukraina, nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos ne kartą prašiusi didesnės paramos Rusijai atremti, vis sparčiau integruoja DI į savo gynybos pajėgumus.

Ši technologija jau naudojama fronte dronams valdyti, smūgių taikiniams aptikti ir didelio masto operacijoms koordinuoti.