Vilnius, rugsėjo 21 d. (ELTA). Pirmadienį Niujorke prezidento Gitano Nausėdos kvietimu susitiko Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai. Susitikime buvo aptarta Jungtinių Tautų (JT) darbotvarkė, regioninio saugumo klausimai, parama Ukrainai ir būsimojo generalinio sekretoriaus rinkimai.

Kaip skelbia Prezidentūra, kalbėdamas apie regioninio saugumo klausimus G. Nausėda pažymėjo, jog Rusijos karas prieš Ukrainą, hibridinės ir kibernetinės atakos, sabotažas bei oro erdvės pažeidimai rodo ilgalaikę grėsmę Europos šalių saugumui. 

Prisimindamas neseniai įvykusį drono incidentą Lietuvoje, prezidentas akcentavo, kad šalis toliau kartu su sąjungininkais stiprins oro gynybos pajėgumus.

Vadovai susitikime aptarė galimybes stiprinti regioninę oro gynybą, įskaitant bendras pratybas, integruotą išankstinio perspėjimo sistemą ir koordinuotus veiksmus tarpusavyje. Prezidentas taip pat pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pajėgų buvimo regione svarbą kaip atgrasymo priemonę ir sąjungininkų vienybės ženklą.

Tuo metu kalbėdamas apie būsimą JT darbotvarkę, prezidentas pabrėžė, jog kandidatai į generalinio sekretoriaus postą turi stiprinti veiksmingą daugiašalę sistemą, laikytis tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų. Šalies vadovo vertinimu, atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimus ir tarptautinius nusikaltimus, įskaitant agresijos nusikaltimą, turi išlikti prioritetu.

Prezidentas Baltijos ir Lenkijos šalių vadovams pristatė Lietuvos kandidatą į JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas Tomą Lamanauską.

ELTA primena, kad dabartinio JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso antroji kadencija baigiasi šių metų gruodžio 31 d. 

Pagal JT taisykles siekti trečiosios – negalima.

Paryžius, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos disko muzikos dievaitė Amanda Lear pirmadienį viešai apkaltino amerikiečių dainininkę Miley Cyrus nuplagijavus vieną jos praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio dainų.

Buvusi manekenė A. Lear, siurrealisto dailininko Salvadoro Dali mūza ir grupės „The Rolling Stones“ gitaristo Briano Joneso mylimoji, sukritikavo M. Cyrus dėl panašumų, kurių, jos teigimu, esama tarp jos dainos „The Sphinx“ ir naujo amerikiečių atlikėjos kūrinio „Redlights“.

Praėjusį penktadienį M. Cyrus išleido dešimtąjį albumą „Bass Persuades“ – 10 kūrinių šokių popmuzikos albumą, kuriame yra ir baladė „Redlights“, primenanti lėtesnio tempo, prikimusiu A. Lear balsu atliekamą 1978 m. dainą.

„Ačiū, Miley, kad nukopijavai mano dainą „The Sphinx“! Jaučiuosi pamaloninta!“ – sekmadienį socialiniame tinkle rašė A. Lear, prie įrašo pridėjusi grotažymes „ripoff“ („apiplėšimas“) ir „copycat“ („mėgdžiotoja“).

„Niekada nebuvau linkusi bylinėtis, tačiau mano įrašų bendrovė „Universal“ ir dainos, kuriai parašiau žodžius, leidėjai nori, kad būtų pripažintas plagijavimas“, – pirmadienį AFP sakė A. Lear.

„Aš tiesiog atkreipiau dėmesį į situaciją padėkodama Miley Cyrus ir pridurdama, kad jaučiuosi pamaloninta. Niekada negrasinau nei kreiptis į teismą, nei imtis atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė ji.

A. Lear yra produktyvi kompozitorė ir dainininkė, išleidusi daugiau kaip 20 albumų.

Manoma, kad „The Rolling Stones“ dainą „Miss Amanda Jones“ parašė apie A. Lear tuo laikotarpiu, kai ji buvo viena ryškesnių vadinamojo „Swinging Sixties“– septintojo dešimtmečio kultūrinio suklestėjimo Londone – figūrų.

Sana, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Jemeno valdymo institucijos vadovas Rashadas al Alimi telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir paprašė amerikiečių paramos kovojant su Irano remiamais husiais, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis R. al Alimi biure.

D. Trumpas karinės paramos nepažadėjo, nurodė šaltinis. Jis pridūrė, kad pokalbis įvyko sekmadienį ir juo buvo siekiama parodyti solidarumą su sunkumų kamuojama Jemeno vyriausybe po to, kai husiai per žaibišką puolimą užėmė visą šalies Raudonosios jūros pakrantę.

R. al Alimi vadovauja Saudo Arabijos remiamai Jemeno Prezidentinei vadovybės tarybai, kurios pajėgas kovoje su husiais iš oro remia karalystė.

Tokį prašymą jis pateikė po šeštadienį surengtos husių atakos prieš Rijadą – tai buvo pirmasis jų išpuolis prieš Saudo Arabijos sostinę per kelerius metus ir didelė eskalacija.

JAV žiniasklaida pranešė, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas taip pat ragino D. Trumpą smogti husiams, kurie nuo liepos mėnesio ne kartą atakavo karalystę.

„The New York Times“ pranešė, kad sosto įpėdinis sekmadienį paskambino D. Trumpui, jog dar kartą paprašytų jo padėti sustabdyti grupuotės veržimąsi, o „Axios“ anksčiau skelbė, jog praėjusią savaitę D. Trumpas atmetė panašų prašymą.

„Fox News“ sekmadienį informavo, kad D. Trumpas pareiškė, jog husiai sutiko neatakuoti JAV taikinių.

Husiai dabar kontroliuoja strategines pakrantės teritorijas prie Bab al Mandebo sąsiaurio, kurias perėmė iš Saudo Arabijos remiamų vyriausybės pajėgų.

Šie laimėjimai sustiprina Irano ir jo sąjungininkų įtaką dviem vandens keliams, kuriais platesnis Persijos įlankos regionas, įskaitant didžiausią naftos eksportuotoją Saudo Arabiją, naudojasi savo naftai eksportuoti.

2022 m. sudarytos trapios husių ir vyriausybės paliaubos liepą žlugo, kai grupuotė, nepaisydama Rijado vykdomos Jemeno oro erdvės kontrolės, leido Irano lėktuvui nusileisti Sanoje. Tai davė pradžią daugybei atakų.

Vėliau husiai paskelbė Saudo Arabijos jūrų blokadą ir pradėjo atakuoti jos laivus bei teritoriją.

Vilnius, rugsėjo 21 d. (ELTA). Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad pirmadienį valstybinės bendrovės „Ignitis“ ir JAV tiekėjos „EQT Corporation“ sudaryta dešimties metų trukmės suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo sutartis yra istorinė, jos vertė siekia šimtus milijonų eurų. 

„Tai yra šimtamilijoninės vertės kontraktas, tačiau kiek konkrečiai (negalime atskleisti – ELTA), (…) tai vis tiek yra komercinis susitarimas, bet tai yra kelių šimtų milijonų vertės dešimties metų trukmės kontraktas“, – Eltai pirmadienį sakė energetikos ministras.

Anot jo, tai yra istorinis susitarimas, leisiantis šaliai gamtines dujas pirmą kartą pirkti taikant su „Henry Hub“ indeksu susietą kainodarą, kas užtikrins stabilesnes kainas rinkoje.

Pagal susitarimą, 2027–2036 m. „Ignitis“ įsigis dešimt SGD krovinių – po vieną, arba apie 1 teravatvalandę (TWh) dujų, kasmet.

Vienas toks laivas padengs apie 40 proc. viso buitinių vartotojų dujų poreikio.

„Susitarimas iš tikrųjų yra istorinis, nes pirmą kartą įgyvendinamas tiek savo trukme, tiek savo apimtimi, tiek  tuo, kad tai yra ilgalaikis kontraktas, sudarytas „Henry Hub“ indeksavimo pagrindu“, – aiškino ministras.

„Šiuo laikotarpiu, kai yra tiek daug neapibrėžtumo ir matome, kaip Europos biržose dujų kainos šokinėja, reaguodamos į didelius geopolitinius neapibrėžtumus ir kitas aplinkybes – matome, kad Amerikos rinkoje, „Henry Hub“ formate, kainos yra ženkliai stabilesnės. Dėl to sveikiname tokį žingsnį kaip vieną iš pagrindinių sisteminių būdų, galinčių mums atnešti daugiau stabilumo ir diversifikuoti tiekimą, užtikrinant ir didesnę saugumo dedamąją“, – teigė jis.

Pirmojo krovinio Lietuva tikisi sulaukti 2027 m. trečią-ketvirtą ketvirtį.

Amerikiečiai rengiasi žengti į Europos SGD importo rinką

Pasak L. Savicko, šis susitarimas taip pat reikšmingas JAV bendrovėms rengiantis aktyviau žengti į Europos SGD tiekimo rinką, nuo ateinančių metų įsigaliojant draudimui į Europos Sąjungą (ES) importuoti rusiškas SGD. 

„Yra tam tikras pasirengimas Amerikos įmonėms aktyviau žengti į Europos kontinentą, tiekiant SGD dujas. Sausio 1 dieną numatytas rusiškų dujų importo draudimas, kuris taip pat gali turėti gana reikšmingą įtaką rinkos kontekste“, – pažymėjo ministras.

Teigiama, kad dėl šio susitarimo konkuravo ne viena JAV kompanija.

„Dėl to matome didesnį susidomėjimą amerikiečių kompanijų – daugiau negu dešimt kompanijų pateikė neįpareigojančius pasiūlymus. Vėliau, įpareigojančių pasiūlymų stadijoje, susidomėjimas vis dar išliko didelis. Įmonės konkuravo dėl šio pasiūlymo iki pat paskutinės minutės, tai leidžia mums ne tik diversifikuoti savo tiekimą iš JAV, bet ir pasiekti kiek įmanoma geresnę kainą“, – pažymėjo L. Savickas.

Kalbėdamas apie tai, kodėl amerikiečių tiekėjoms buvo patraukli Lietuvos rinka, ministras pažymėjo, kad šalis „darė savo namų darbus“.

Anot jo, taip pat numatomos platesnės galimybės stiprinti bendradarbiavimą su JAV įvairiose energetikos srityse – taip pat ir vystant mažųjų modulinių branduolinių reaktorių technologijas.

Anot ministro, nors galutinę gamtinių dujų kainą vartotojams skaičiuos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir jai įtaką darys globalūs veiksniai, istoriškai JAV biržose kainos yra ženkliai stabilesnės, mažiau reaguoja į geopolitinius įvykius ir todėl yra mažesnės. 

„Kaip tai atrodys ilgesnėje perspektyvoje, pamatysime ir pagal faktą galėsime įsivertinti. Tačiau tikrai aišku, kad tai atneša diversifikaciją ir didesnį kainų stabilumą mūsų gyventojams, kurie naudoja dujas buityje“, – pridūrė jis.

L. Savicko teigimu, šis susitarimas taip pat reiškia, kad Lietuva „savo SGD bendradarbiavimą perkelia į struktūrizuotą ilgalaikį formatą“.

„Be abejo, tai siunčia signalą, kad Lietuva per savo terminalą yra tam tikra prasme vartai ne tik į mūsų energetinę nepriklausomybę, bet lygiai taip pat ir į regiono aprūpinimą SGD (…) iš Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat ir Ukrainai. Dėl to, be abejo, šis signalas, esu tikras, turi reikšmę“, – sakė ministras.

„Mačiau, kad šiandienos renginyje Niujorke dalyvauja ir Ukrainos vyriausybės atstovai, kurie taip pat mato, kokią teigiamą įtaką tai gali turėti jų potencialiems susitarimams. Tai, ką pasirašė Lietuva, gali būti puikus pavyzdys ir kitoms regiono valstybėms judėti šia kryptimi, stabilizuojant tiek kainų, tiek tiekimo neapibrėžtumą ir pereinant prie strateginės partnerystės tiekimo“, – kalbėjo L. Savickas.

Niujorke sutartis pasirašyta po 2026 m. rugpjūčio 25 d. paskelbto konkurso teikti įpareigojančius pasiūlymus dėl ilgalaikio SGD tiekimo. 

Geriausią pasiūlymą konkurso metu pateikė bendrovė „EQT Corporation“ – viena didžiausių JAV gamtinių dujų gamintojų, aktyviai plečianti veiklą SGD vertės grandinėje ir vystanti ilgalaikį dujų tiekimą tarptautinėms rinkoms. 

Sutarties kainodara siejama su dviem tarptautiniais gamtinių dujų kainų indeksais – JAV „Henry Hub“ ir Europos TTF indeksu. 

VERT šiemet patvirtinus pakeitimus, „Ignitis“ turi galimybę formuodama buitinių vartotojų gamtinių dujų tiekimo portfelį vertinti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių sutarčių kainas ir taikyti platesnį tarptautinių kainų indeksų spektrą. 

Su tuo susijusios sąnaudos pripažįstamos nustatant gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams.

Los Andželas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). „Paramount“ pasiekė susitarimą su grupe JAV valstijų ir taip atvėrė kelią „Warner Bros. Discovery“ perėmimui, pirmadienį pranešė JAV žiniasklaida. Užbaigus sandorį būtų sukurta Holivudo imperija, apimanti televiziją, naujienų žiniasklaidą ir kiną.

„Paramount“, kuriai vadovauja Davidas Ellisonas – jo itin turtinga šeima palaiko ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu – vasarį laimėjo varžytuves dėl turto, kurį sudaro „Warner Bros. Pictures“, CNN ir srautinio transliavimo paslauga „HBO Max“, kontrolės.

D. Trumpo administracija birželį patvirtino šį sandorį – vieną didžiausių žiniasklaidos sektoriaus susijungimų per daugelį metų, tačiau vėliau 12 JAV valstijų kreipėsi į teismą siekdamos jį užblokuoti.

„Paramount“ įveikė „Netflix“ didelės vertės varžytuvėse dėl „Warner Bros.“ įsigijimo. Kaip pranešama, sandorio finansavimas apima maždaug 24 mlrd. JAV dolerių nuosavo kapitalo iš Saudo Arabijos, Kataro ir Abu Dabio valstybinių turto fondų, o D. Ellisono tėvas, „Oracle“ įkūrėjas milijardierius Larry Ellisonas, skyrė finansavimą ir suteikė sandoriui svarbią garantiją.

Sandorio priešininkai kino pramonėje teigė, kad sujungta bendrovė mažins darbo vietų skaičių ir taip jau sunkumų patiriančiame Holivude ir kasmet kurs mažiau filmų, o žiniasklaidos organizacijos baiminosi, kad gali nukentėti CNN nepriklausomumas.

Ši žinia paskelbta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas uždraudė CNN, „Politico“ ir MS NOW atstovams patekti į Baltuosius rūmus. Žiniasklaidos priemonės padavė administraciją į teismą ir siekia, kad sprendimas būtų panaikintas.

„Paramount“ grasino iškelti savo veiklą iš Kalifornijos, jei valstijos generalinis prokuroras Robas Bonta nesutiks derėtis dėl taikaus teisminio ginčo užbaigimo.

Ieškinį pateikusios 12 valstijų teigia, kad sujungta bendrovė kontroliuotų maždaug 27 proc. plačiai kino teatruose rodomų filmų platinimo rinkos ir panašią dalį bazinių kabelinės televizijos kanalų licencijavimo rinkos.

Ieškiniui vadovavo Kalifornija, prie jos prisijungė Arizona, Koloradas, Konektikutas, Masačusetsas, Minesota, Nevada, Naujasis Džersis, Naujoji Meksika, Niujorkas, Oregonas ir Vašingtono valstija – visose jose valdžioje yra demokratai.

Europos Sąjunga (ES) leido vykdyti susijungimą po to, kai „Paramount“ sutiko padaryti tam tikrų nuolaidų.

Keturios valstijos – Masačusetsas, Niujorkas, Konektikutas ir Minesota – iki tol nesutiko su susitarimu, tačiau galiausiai nusprendė, kad tęsti teisinę kovą be Kalifornijos neapsimoka, pridūrė „Bloomberg“.

Vis dėlto šioms valstijoms pavyko pasiekti, kad „CBS News“ ir CNN turėtų nepriklausomas redakcines tarybas, o į susitarimo sąlygas, kaip pranešama, įtraukta ir finansinė bauda, jei „Paramount“ kino teatruose neišleis 30 filmų per metus, nurodė „Bloomberg“.

„Paramount“ ir Kalifornijos bei Niujorko generalinių prokurorų biurai iš karto neatsakė į prašymus pakomentuoti situaciją.

Oficialaus pranešimo apie susitarimą laukiama vėliau pirmadienį.

Vilnius, rugsėjo 21 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos šalių vadovais Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos metu tradiciškai susitiko su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu.

Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė, jog Rusija išlieka pagrindine ilgalaike grėsme Europos ir transatlantiniam saugumui. 

Pasak šalies vadovo, šios šalies keliama grėsmė neapsiriboja Ukraina. Prezidentas atkreipė dėmesį į kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, oro erdvės pažeidimus. G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva toliau stiprina savo oro gynybą bei pasirengimą galimiems incidentams.

Be to, prezidentas taip pat išsakė Lietuvos poziciją dėl naujojo JT GA balsavimu patvirtinto pasaulio politinio žemėlapio. Lietuva remia tikslesnio ir teisingesnio pasaulio kartografinio vaizdavimo siekį, tačiau pabrėžia, jog žemėlapiai turi atitikti tarptautinę teisę, valstybių suverenitetą, teritorinį vientisumą ir pripažintas sienas.

Pasak valstybės vadovo, JT žemėlapiuose turi būti nuosekliai taikomas Rusijos neteisėtos Krymo ir kitų okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos nepripažinimas.

Prezidentas padėkojo generaliniam sekretoriui už jo, kaip JT vadovo, pastangas per pastarąjį dešimtmetį stiprinant JT vaidmenį sprendžiant pasaulinius iššūkius. 

Tuo metu kalbėdamas apie naujojo generalinio sekretoriaus rinkimus, šalies vadovas pabrėžė, jog būsimasis organizacijos vadovas turėtų stiprinti JT veiksmingumą, ginti tarptautinę teisę ir JT Chartiją bei turėti politinį lyderystės ir moralinį autoritetą užkertant kelią tarptautinės teisės pažeidimams. 

Susitikime prezidentas pristatė Lietuvos kandidatą į JT generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas Tomą Lamanauską.

(papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad rengia „didžiulį“ trąšų pirkimo iš Baltarusijos sandorį, taip nusisukdamas nuo pagrindinės tiekėjos Kanados ir atsigręždamas į Rusijos sąjungininkę.

D. Trumpo pranešimas apie kalio pirkimą pasirodė tuo metu, kai Vašingtonas siekia dialogo su Minsku, nepaisant šio vykdomų represijų prieš disidentus ir paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Tuo pat metu D. Trumpas suintensyvino prekybos karą su Šiaurės Amerikos kaimyne Kanada – ilgamete JAV sąjungininke ir viena svarbiausių prekybos partnerių.

„Jungtinės Valstijos rengia didžiulį sandorį dėl kalio pirkimo iš Baltarusijos“, – savo platformoje „Truth Social“ teigė D. Trumpas.

„Kaina būtų gerokai mažesnė, nei šiuo metu mokame Kanadai; tai labai gera žinia mūsų ūkininkams ir gyvulių augintojams“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos importuoja didžiąją dalį kalio – tai cheminė druska, naudojama trąšoms gaminti. Prasidėjus karui Ukrainoje, jo kainos smarkiai išaugo.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2024 m. 79 proc. importo sudarė tiekimas iš Kanados, 11 proc. – iš Rusijos, o 4 proc. – iš Baltarusijos.

Dirbant antrajai D. Trumpo administracijai, Vašingtonas tyliai ėmėsi gerinti santykius su Baltarusija.

Praėjusią savaitę Baltarusija paleido 25 politinius kalinius, o Jungtinės Valstijos panaikino sankcijas dviem šios šalies bendrovėms.

Tačiau šimtai žmonių tebėra kalinami po to, kai nuo 1994 m. valdžioje esantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka numalšino masinius protestus prieš jo perrinkimą 2020-aisiais.

Briuselis, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį pareiškė, kad dviejų Rusijos oligarchų išbraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašo būtų nepriimtinas ir pasiųstų Maskvai klaidingą signalą.

Susitarimas dėl sankcijų pratęsimo stringa, nes Prancūzija prisijungė prie Slovakijos raginimų išbraukti iš sankcijų sąrašo Rusijos ir Uzbekistano milijardierių Ališerą Usmanovą.

Sankcijos yra svarbi ES atsako į nuo 2022 m. vykstantį Rusijos karą dalis, o dėl jų pratęsimo kas šešis mėnesius turi vieningai susitarti visos Bendrijos šalys.

„Išbraukimas iš sąrašo yra nepriimtinas ir pasiųstų Maskvai klaidingą signalą tuo metu, kai spaudimą reikia didinti. Priešingai, sankcijas reikia griežtinti“, – socialiniame tinkle pareiškė A. Sybiha.

Prancūzijos pareigūnai šį prašymą grindė nacionalinio saugumo sumetimais, tačiau viešai atsisakė pateikti daugiau informacijos.

„The Financial Times“ pranešė, kad šis reikalavimas susijęs su galimu susitarimu dėl Azerbaidžane sulaikytų Prancūzijos piliečių paleidimo.

Griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu besilaikančios ES šalys, tarp jų Lenkija ir Baltijos valstybės, kategoriškai prieštarauja tam, kad dėl politinių priežasčių būtų sušvelnintos sankcijos A. Usmanovui.

Kartu, pasak diplomatų, Liuksemburgas ėmė reikalauti, kad, jeigu A. Usmanovas išbraukiamas iš sąrašo, tai reikėtų sankcijas panaikinti ir kitam Rusijos magnatui – Michailui Fridmanui.

„Usmanovas ir Fridmanas į sąrašą buvo įtraukti todėl, kad jie yra agresyvaus Rusijos režimo, vykdančio agresijos karą prieš Ukrainą, dalis – pirmadienį pareiškė A. Sybiha, pridurdamas: „Kas pasikeitė? Niekas.“

Keli ES diplomatai pabrėžė, kad, nepaisant ginčų dėl A. Usmanovo, plačiai sutariama, kad ES sankcijų galiojimas negali nutrūkti.

Sankcijų sąraše yra ir tokie aukšto rango Rusijos pareigūnai kaip prezidentas Vladimiras Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

(papildymai visame tekste)

Vašingtonas, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Didieji JAV televizijos kanalai pirmadienį sustabdė dalyvavimą rotacijos principu veikiančioje bendroje žurnalistų grupėje, nušviečiančioje prezidento Donaldo Trumpo veiklą. Tuo metu trys svarbios žiniasklaidos priemonės dėl draudimo patekti į Baltuosius rūmus kreipėsi į teismą.

Televizijos CNN ir MS NOW bei leidinys „Politico“ pateikė ieškinį po to, kai D. Trumpas praėjusią savaitę nurodė jų neįleisti į Baltųjų rūmų kompleksą.

„Šis draudimas yra tiesioginis išpuolis prieš Pirmąją pataisą ir itin akivaizdus mūsų pamatinių konstitucinių principų pažeidimas“, – teismui pateiktuose dokumentuose nurodė žiniasklaidos priemonės.

Netrukus penki didieji JAV televizijos transliuotojai paskelbė, kad, solidarizuodamiesi su CNN, nutraukia bendros žurnalistų grupės („pool“) reportažų iš Baltųjų rūmų rengimą.

Pirmadienį CNN turėjo atlikti Baltųjų rūmų televizijos žurnalistų grupės darbą – pagal rotacijos principą vienas transliuotojas tą dieną filmuoja visų televizijos kanalų vardu.

„Visuomenei gyvybiškai svarbu gauti tikslią ir nepriklausomą informaciją apie savo valdžią. Jokia administracija neturėtų riboti žiniasklaidos priemonės veiklos dėl to, kad nepritaria jos skelbiamai informacijai“, – bendrame pareiškime teigė ABC, CBS, CNN, „Fox News“ ir NBC.

Dėl šio boikoto jungtinė žurnalistų grupė nenušvies D. Trumpo pirmadienio kelionės į Niujorke vykstančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kur jis turėtų susitikti su daugybe pasaulio lyderių.

D. Trumpas savo pozicijos nepakeitė – 80-metis respublikonas žiniasklaidą pavadino „vėžiu“ ir grėsme nacionaliniam saugumui.

„Baltieji rūmai nepradeda puolimo prieš laisvą spaudą, kurią aš labai branginu, – savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas. – Jie pradeda puolimą prieš melagingas naujienas, kurios mūsų mylimose Jungtinėse Amerikos Valstijose išplito kaip vėžys.“

„Grėsmė spaudos laisvei“

D. Trumpas apie draudimą paskelbė penktadienį. Tai tapo reikšminga jau ne vienus metus trunkančių jo išpuolių prieš JAV žiniasklaidą eskalacija, ypač prieš tas žiniasklaidos priemones, kurios kritiškai nušviečia jo ir jo administracijos veiklą.

Šeštadienį CNN, MS NOW ir „Politico“ žurnalistams nebuvo leista patekti į Baltųjų rūmų teritoriją, iš jų buvo atimtos akreditacijos.

Žiniasklaidos priemonės teigė, kad Baltieji rūmai „be jokio įspėjimo ar procedūrų“ panaikino jų žurnalistų akreditacijas, nes „nepritarė mūsų skelbiamai informacijai“.

„Jei tai nebus užginčyta, kils grėsmė spaudos laisvei ir visuomenės teisei į nepriklausomą žurnalistiką be valdžios kišimosi“, – sakoma bendrame jų pareiškime.

Ieškiniu prašoma nedelsiant panaikinti draudimą ir pripažinti, kad juo pažeidžiama JAV Konstitucijos Pirmoji pataisa, užtikrinanti žodžio laisvę.

D. Trumpas išsamiai nepaaiškino, kas paskatino įvesti šį draudimą, tačiau penktadienį Ovaliajame kabinete, atsakydamas į AFP reporterio klausimą, pareiškė, kad tai iš tiesų lėmė „per pastaruosius dvejus metus susikaupę straipsniai“.

„Jie nori mėginti sumenkinti respublikonus ir respublikonų administraciją“, – pridūrė D. Trumpas.

Penktadienį D. Trumpas perspėjo, kad panašus likimas gali ištikti ir kitas žiniasklaidos priemones, tačiau nenurodė, kurias.

Milijardierius, buvusi realybės šou žvaigždė, jau seniai puola žiniasklaidos priemones, kritiškai nušviečiančias jo rinkimų kampanijas ir administracijų veiklą, o spaudą ne kartą yra pavadinęs „liaudies priešu“.

Per abi savo kadencijas D. Trumpas teigė, kad žurnalistai nepakankamai vertina jo pasiekimus. Jis taip pat išsiskyrė iš kitų JAV prezidentų tuo, kad nuolat įžeidinėja jam nepatinkančius žurnalistus tiek asmeniškai, tiek socialiniuose tinkluose.

Chersonas, rugsėjo 21 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos Ukrainos Chersono srityje dieną atakavo ir apgadino privačius bei daugiabučius namus, bažnyčią, ligoninės patalpas, administracinį pastatą, taip pat tarnybinius, krovininius ir keleivinius automobilius. Buvo sužeisti trys civiliai.

Apie tai savo internetinėje svetainėje pranešė šio regiono prokuratūra, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Tyrimo duomenimis, 2026 m. rugsėjo 21 d. Rusijos pajėgos artilerija ir bepiločiais orlaiviais atakavo gyvenvietes Chersono srityje“, – teigiama pranešime.

Iki 17.30 val. pranešta, kad per Rusijos apšaudymą buvo sužeisti trys žmonės. Tai – Urožainės gyventojas ir du Chersono gyventojai, kurie buvo sužeisti per rusų dronų atakas. 

Be to, buvo apgadinti privatūs ir daugiabučiai namai, bažnyčia, ligoninės patalpos, administracinis pastatas, taip pat tarnybiniai, krovininiai ir keleiviniai automobiliai.

Prižiūrint Chersono srities prokuratūrai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo karo nusikaltimų padarymo.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, per rusų dronų atakas Chersono srityje buvo sužeisti du žmonės – Urožainės gyvenvietės vadovas ir komunalinės tarnybos darbuotojas regiono sostinėje.