Vilnius, balandžio 8 d. (ELTA). Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ketina siekti dar vienos kadencijos šios savivaldybės vadovo poste. 

„Sprendimo tokio didelio ir kieto nėra, bet į rinkimus, matyt, eisiu. Žmonai nepasakiau dar šito. Blogiausia, kad pradedi daug darbų ir nespėji pabaigti, šiuo metu pabaigta tik 80 proc. to, ką šioje kadencijoje buvome suplanavę. Ir dar daugiau priplanavome kitai kadencijai“, – LRT televizijai sakė V. Matijošaitis.

„Kaip bus, taip bus. Kartos keičiasi, vieni pašvilpia, kiti paploja, kiti ranką paspaudžia, kiti – pirštą pasirodo. Bet čia gal 10 proc. tokių „kitokių“, o visi – normaliai“, – paklaustas, ar tikisi sulaukti palaikymo, akcentavo jis.

Kaip skelbta, kovo pabaigoje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno miesto skyrius apsisprendė į šio miesto merus kelti parlamentaro Audriaus Radvilavičiaus kandidatūrą. 

Dabartinis Kauno meras V. Matijošaitis miestui vadovauja jau trečią kadenciją – 2023 m. vykusiuose rinkimuose jis laimėjo pirmajame ture. Tąkart jam palaikymą išreiškė 58,33 proc. balsavusių. 

Kaunui V. Matijošaitis taip pat vadovavo 2015–2019 ir 2019–2023 metais. 

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks 2027 metų pradžioje. 

Beirutas, balandžio 8 d. (ELTA). Izraelio smūgiai Libane trečiadienį pražudė dešimtis žmonių, šimtai buvo sužeisti. 

Libano sveikatos ministerijos atstovas agentūrai „Reuters“ sakė, kad per atakas prieš sostinę Beirutą ir kitas vietoves žuvo 89 asmenys ir 700 buvo sužeisti.  Po griuvėsiais esą gali būti daugiau žmonių.

Ir iš vienos ligoninės pranešta, kad joje gydoma daug sužeistųjų. Pasak Libano sveikatos ministro Rakano Nasreddine, dėl didelio nukentėjusiųjų skaičiaus ligoninės yra perpildytos.

Izraelio kariuomenė trečiadienį popiet pranešė, kad per 10 minučių Libano sostinėje Beirute, šalies rytuose bei pietuose smogė daugiau kaip 100 „Hezbollah“ vadaviečių ir karinių bazių. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas kalbėjo apie „netikėtą puolimą“, per kurį suduotas smūgis šimtams „Hezbollah“ narių. Libano saugumo šaltinių duomenimis, būta per 150 atakų, daug jų – Beirute.

Izraelio kariuomenė šią operaciją vadino „didžiausiu koordinuotu smūgiu“ nuo karo su Iranu pradžios, o šalies ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kiek anksčiau trečiadienį tvirtino, kad dviejų savaičių paliaubos Artimuosiuose Rytuose neapima Libano.

(nauja 3 pastraipa, atnaujintas pavadinimas ir pirma pastraipa)

Vilnius, balandžio 8 d. (ELTA). Prie Seimo vyksta protestas prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinkę gyventojai reikalauja politikų atsisakyti siūlymų, pasak jų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei. 

Susirinkusieji pasisako prieš pirmąjį balsavimą Seime įveikusias įstatymo pataisas ir iš jų neva kylantį siekį politizuoti Lietuvos visuomeninį transliuotoją. 

Nepriklausomybės aikštėje dirbančių pareigūnų duomenimis, į protestą galėjo susirinkti ir apie 10 tūkst. žmonių.

Susirinkusiųjų rankose – plakatai su užrašais „jei ne socdemai – dabar būčiau sporto salėje“, „bebrai, graužkit baslį, o ne valstybės pamatus“, „gana yra gana, ane prezidente?“. Dalyje jų vaizduojami valdančiųjų atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda. 

Protestuotojai skandavo „gėda“, „šalin rankas“, „šalin rankas nuo laisvo žodžio“. 

„(Atėjau – ELTA) dėl to, kad reikia ištverti šitą betvarkę, kuri vyksta, parodyti savo pilietinę valią. Tai yra labai svarbu (…). Man kelia nerimą ir glumina situacija dėl laisvo žodžio, bet taip pat erzina ir tam tikrų valdžios organų ir atstovų neveiksnumas. Pati situacija yra absoliučiai siureali ir paprasčiausiai nesinori, kad Lietuva taptų Vengrija (…). Nieko nedaryti ir nuleisti rankas nežadu, labai labai tikiuosi, kad (valdantieji – ELTA) išgirs. Galbūt tie, kurie tyliai nepalaiko valdančiųjų veiksmų, palūš, matydami, kad visuomenė nepavargsta ir nori priešintis tam, kas čia vyksta ir yra bandoma padaryti“, – teigė protesto dalyvė Ingrida iš Kauno.

„Reikia palaikyti laisvą žodį. Aš čia stovėjau ir Sausio 13 visą naktį, tai už ką mes tada stovėjome, noriu, kad būtų įgyvendinta, o dabar tai nevyksta (…). Neičiau (į protestus – ELTA), jeigu neturėčiau vilties, ir tikėjimo Lietuvos žmonėmis. Turiu viltį, kad žmonės vis tiek supranta, yra išmintingi ir kiekvienam yra brangi ta mūsų mažytė žemelė“, – kalbėjo prieš LRT įstatymo pataisas pasisakanti senjorė Genovaitė.

B. Davidonytė: gal čia net ne paskutinis protestas

Savo ruožtu viena iš protesto organizatorių, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigė, jog nors kol kas valdantieji neskuba atsižvelgti į ekspertų pastabas dėl parengto projekto, ji esą dar turi vilties, jog situacija pasikeis.

„Vilčių visą laiką galima turėti. Man atrodo, tai labai priklausys ir nuo to, kiek šiandien bus žmonių, kiek valdantieji matys, kad visuomenei dar rūpi šitas klausimas. Nes kol kas nebuvo atsižvelgta į ekspertų pastatas, šiandien irgi buvo klausymai, kur Konstitucijos teisės ekspertė sakė, kad šitas projektas yra netinkamas, prieštarauja konstitucinei doktrinai, bet tas projektas toliau važiuoja. Pastabas išsakė kelios dešimtys tarptautinių organizacijų, bet kol kas projektas nėra kažkaip taisomas“, – Eltai prieš protestą sakė B. Davidonytė. 

„Manau, kad kol kas viltis yra, kad gal visuomenė padės, kad mus išgirstų (…). Tikimės, kad bus pakankamai (protestuotojų – ELTA), kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį“, – sakė ji. 

Tiesa, pasak asociacijos pirmininkės, jei situacija vis dėlto nesikeis, protestai gali būti ir toliau organizuojami. 

„Žiūrėsime, gal čia net ne paskutinis protestas“, – kalbėjo B. Davidonytė. 

„Iki priėmimo dar kaip ir liko šiek tiek laiko (…), tai mes žiūrėsime – jei tas projektas tikrai nei kiek nepasikeis (…), tada galvosime, ką daryti toliau“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta, kovą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė. 

Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolikos asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.

Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus. 

Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.

Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas

Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. 

Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas. 

Austėja Paulauskaitė (ELTA)

Gabrielė Žimantaitė (ELTA)

Martyna Pikelytė (ELTA) 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, balandžio 8 d. (ELTA). Prie Seimo vyksta protestas prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinkę gyventojai reikalauja politikų atsisakyti siūlymų, pasak jų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei. Nepriklausomybės aikštėje protestuoja daugiau kaip keli tūkstančiai gyventojų.

Susirinkusieji pasisako prieš pirmąjį balsavimą Seime įveikusias įstatymo pataisas ir iš jų neva kylantį siekį politizuoti Lietuvos visuomeninį transliuotoją. 

Susirinkusiųjų rankose – plakatai su užrašais „jei ne socdemai – dabar būčiau sporto salėje“, „bebrai, graužkit baslį, o ne valstybės pamatus“, „gana yra gana, ane prezidente?“. Dalyje jų vaizduojami valdančiųjų atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda. 

Protestuotojai skandavo „gėda“, „šalin rankas“, „šalin rankas nuo laisvo žodžio“. 

„(Atėjau – ELTA) dėl to, kad reikia ištverti šitą betvarkę, kuri vyksta, parodyti savo pilietinę valią. Tai yra labai svarbu (…). Man kelia nerimą ir glumina situacija dėl laisvo žodžio, bet taip pat erzina ir tam tikrų valdžios organų ir atstovų neveiksnumas. Pati situacija yra absoliučiai siureali ir paprasčiausiai nesinori, kad Lietuva taptų Vengrija (…). Nieko nedaryti ir nuleisti rankas nežadu, labai labai tikiuosi, kad (valdantieji – ELTA) išgirs. Galbūt tie, kurie tyliai nepalaiko valdančiųjų veiksmų, palūš, matydami, kad visuomenė nepavargsta ir nori priešintis tam, kas čia vyksta ir yra bandoma padaryti“, – teigė protesto dalyvė Ingrida iš Kauno.

„Reikia palaikyti laisvą žodį. Aš čia stovėjau ir Sausio 13 visą naktį, tai už ką mes tada stovėjome, noriu, kad būtų įgyvendinta, o dabar tai nevyksta (…). Neičiau (į protestus – ELTA), jeigu neturėčiau vilties, ir tikėjimo Lietuvos žmonėmis. Turiu viltį, kad žmonės vis tiek supranta, yra išmintingi ir kiekvienam yra brangi ta mūsų mažytė žemelė“, – kalbėjo prieš LRT įstatymo pataisas pasisakanti senjorė Genovaitė.

Savo ruožtu viena iš protesto organizatorių, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigė, jog nors kol kas valdantieji neskuba atsižvelgti į ekspertų pastabas dėl parengto projekto, ji esą dar turi vilties, jog situacija pasikeis.

„Vilčių visą laiką galima turėti. Man atrodo, tai labai priklausys ir nuo to, kiek šiandien bus žmonių, kiek valdantieji matys, kad visuomenei dar rūpi šitas klausimas. Nes kol kas nebuvo atsižvelgta į ekspertų pastatas, šiandien irgi buvo klausymai, kur Konstitucijos teisės ekspertė sakė, kad šitas projektas yra netinkamas, prieštarauja konstitucinei doktrinai, bet tas projektas toliau važiuoja. Pastabas išsakė kelios dešimtys tarptautinių organizacijų, bet kol kas projektas nėra kažkaip taisomas“, – Eltai prieš protestą sakė B. Davidonytė. 

„Manau, kad kol kas viltis yra, kad gal visuomenė padės, kad mus išgirstų (…). Tikimės, kad bus pakankamai (protestuotojų – ELTA), kad atkreiptų valdančiųjų dėmesį“, – sakė ji. 

Tiesa, pasak asociacijos pirmininkės, jei situacija vis dėlto nesikeis, protestai gali būti ir toliau organizuojami. 

„Žiūrėsime, gal čia net ne paskutinis protestas“, – kalbėjo B. Davidonytė. 

„Iki priėmimo dar kaip ir liko šiek tiek laiko (…), tai mes žiūrėsime – jei tas projektas tikrai nei kiek nepasikeis (…), tada galvosime, ką daryti toliau“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta, kovą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė. 

Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolikos asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.

Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus. 

Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.

Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas

Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. 

Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas. 

Austėja Paulauskaitė (ELTA)

Gabrielė Žimantaitė (ELTA)

Martyna Pikelytė (ELTA) 

Talinas, balandžio 8 d. (dpa-ELTA). Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Klöckner, pradėdama trijų dienų vizitą į Estiją ir Lietuvą, trečiadienį pabrėžė svarbų Baltijos regiono vaidmenį Europos saugumo architektūrai.

„Baltijos regionas yra ne Europos periferija, o vienas iš jos strateginių ir saugumo politikos centrų“, – sakė J. Klöckner, kuri vadovauja žemiesiems parlamento rūmams (Bundestagui) ir priklauso kanclerio Friedricho Merzo krikščionių demokratų sąjungai (CDU).

„Čia, šiame regione, akivaizdu, kaip rimtai vertiname savo kolektyvinę gynybą“, – sakė J. Klöckner žurnalistams, skridusiems kartu su ja į Estijos sostinę Taliną.

Parlamento vadovės vizito metu daugiausia dėmesio ketinama skirti dvišaliams santykiams su dviem ES ir NATO valstybėmis, saugumo padėčiai regione, taip pat skaitmeninimui ir kibernetiniam saugumui.

„Vargu ar kuris nors kitas ES regionas yra taip smarkiai paveiktas Rusijos hibridinio karo. Ši Baltijos šalių patirtis rodo, kaip svarbu imtis veiksmų“, – sakė J. Klöckner.

Ji pridūrė, kad Vokietija pasirengimo gynybai galėtų pasimokyti iš NATO rytiniame flange esančių ir su Rusija besiribojančių šalių.

„Baltijos šalys demonstruoja, kad už saugumą ir atsparumą atsakinga ne tik kariuomenė, bet ir visa visuomenė“, – sakė J. Klöckner.

Po pietų J. Klöckner atvyko į Taliną, kur prie Valstybės kanceliarijos ją pasitiko Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.

Vėliau ji susitiko su Estijos parlamento pirmininku Lauriu Hussaru. Per susitikimą Estijos politikai gyrė Vokietijos vadovaujantį vaidmenį užtikrinant Europos saugumą ir NATO rytinio flango apsaugą.

Dnipropetrovskas, balandžio 8 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos okupaciniai daliniai trečiadienį beveik 40 kartų dronais ir iš artilerijos atakavo Ukrainos Dnipropetrovsko sritį. Sužeisti keturi žmonės, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Ganža. 

Jo duomenimis, Nikopolyje, Marhaneco, Červonochryhorivo, Pokrovsko, Myrivo vietovėse Nikopolio rajone apgadinta ligoninė, privatūs namai ir automobiliai. Sužeisti du 23 metų vyrai. Jie gydomi ambulatoriškai. 

Vasylkivo gyvenvietėje Synelnykių rajone nukentėjo gimnazija ir keli automobiliai. Buvo sužaloti 56 ir 64 metų amžiaus vyrai. Jų būklė vidutinio sunkumai, vyrai gydomi ligoninėje.

Kaip jau skelbta anksčiau, rusų okupantai antradienio rytą Nikopolyke smogė maršrutiniam autobusui, žuvo keturi žmonės.

Nikopolyje trečiadienis buvo paskelbtas gedulo diena.

Niujorkas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2025 m. vykdydami savo darbą pasaulyje žuvo 326 humanitarinės pagalbos darbuotojai. 

Per praėjusius trejus metus žuvusiųjų yra daugiau kaip  tūkstantus, trečiadienį JT Saugumo Tarybos posėdyje, kuriame buvo kalbama apie civilių apsaugą konfliktuose, sakė JT skubios pagalbos koordinatorius Tomas Fletcheris.

Jo duomenimis, daugiausiai žūčių – 560 – per praėjusius trejus metus registruota Gazos Ruože ir Vakarų Krante. Toliau eina Sudanas, kur žuvo 130 humanitarinės pagalbos darbuotojų ir Pietų Sudanas, kur žuvusiųjų buvo 60. 2025 m. skaičiai buvo mažesni nei 2024 m. „antirekordas“. Tada pasaulyje buvo nužudyti 383 pagalbos darbuotojai.

„Tai nėra atsitiktinė eskalacija – tai apsaugos sistemos žlugimas“, – kritikavo T. Fletcheris. Ši tendencija esą yra „įstatymų nepaisančio, kariaujančio, savanaudiško ir smurtinio pasaulio simptomas“. Be to, humanitarinės pagalbos darbuotojų žudymas yra „dalis plataus puolimo prieš JT Chartiją ir tarptautinę teisę“.

Frankfurtas, balandžio 8 d. (dpa-ELTA). Vokietijos oro linijų bendrovės „Lufthansa“ keleivių salono įgulos nariai penktadienį planuoja surengti streiką, trečiadienį pranešė profesinė sąjunga „Ufo“.

Streikas prasidės penktadienį 0.01 val. (ketvirtadienį 22.01 val. Grinvičo laiku) ir truks iki tos pačios dienos 22.00 val.

„Streikas turės įtakos visiems „Deutsche Lufthansa AG“ išvykimams iš Frankfurto ir Miuncheno oro uostų“, – sakė profsąjunga, įvardydama pagrindinius „Lufthansa“ oro uostus.

Streikas taip pat paveiks „visus „Lufthansa CityLine“ išvykimus iš Frankfurto, Miuncheno, Hamburgo, Brėmeno, Štutgarto, Kelno, Diuseldorfo, Berlyno ir Hanoverio oro uostų“, – teigė profsąjunga.

Niujorkas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos „griežtai smerkia“ naujausią Izraelio smūgių bangą kaimyniniame Libane ir apgailestauja dėl civilių gyventojų žūties, trečiadienį pranešė atstovas spaudai.

„Jungtinės Tautos griežtai smerkia Izraelio smūgius Libane, per kuriuos nukentėjo daug civilių gyventojų“, – sakė JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Haqas.

„Mes ir toliau raginame visas šalis naudotis diplomatiniais kanalais, nutraukti karo veiksmus“ ir išnaudoti naujas JAV bei Irano paliaubas kaip galimybę užkirsti kelią tolesnėms žmonių aukoms, pridūrė jis.

Žuvo 112 žmonių

Naujausiais Libano sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, trečiadienį Libane, Izraeliui surengus iki šiol neregėtą smūgių bangą, žuvo mažiausiai 112 žmonių, o dar 837 buvo sužeisti.

„Dėl Izraelio priešo aviacijos smūgių daugybėje Libano vietovių, pasiekiančių sostinę Beirutą, pagal atnaujintus negalutinius skaičius, žuvo 112 ir buvo sužeisti 837 žmonės“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ trečiadienį pareiškė turinti „teisę“ atsakyti į Izraelio smūgių bangą Libane.

„Mes pareiškiame, kad kankinių ir sužeistųjų kraujas nebus pralietas veltui ir kad šiandienos žudynės, kaip ir visi agresijos aktai bei žiaurūs nusikaltimai, patvirtina mūsų prigimtinę ir teisėtą teisę priešintis okupacijai ir atsakyti į jos agresiją“, – sakoma judėjimo pareiškime.

ELTA primena, kad į karą Artimuosiuose Rytuose Libanas buvo įtrauktas po to, kai „Hezbollah“ kovo 2 d. paleido raketas į Izraelio teritoriją, keršydama už islamo respublikos aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą.

Izraelis atsakė plataus masto smūgiais visame Libane ir sausumos puolimu pietinėje šalies dalyje.

Tel Avivas/Beirutas, balandžio 8 d. (dpa-ELTA). Izraelio užsienio reikalų ministerija būtinybe pavadino masines atakas prieš Libano „Hezbollah“ kovotojus ir griežtai užsipuolė kaimyninės šalies vadovybę. Ši nesigėdija „pulti Izraelį už tai, kad jis daro būtent tai, ką ji pati turėjo padaryti: imtis veiksmų prieš „Hezbollah“, teigiama ministerijos įraše tinkle „X“. 

Nepaisant paliaubų Irano kare, Izraelio karinė aviacija trečiadienį netikėtai surengė didelį puolimą prieš taikinius Libane. Per jį, Libano sveikatos ministerijos duomenimis, žuvo dešimtys žmonių ir šimtai buvo sužeista.

Irano sąjungininkė „Hezbollah“ grupuotė pagal 2024 m. paliaubų susitarimą turėjo būti nuginkluota. Tačiau to padaryti iki šiol nepavyko. Prasidėjus Irano karui, paaštrėjo ir konfliktas tarp „Hezbollah“ ir Izraelio. Grupuotė, Izraelio kariniais duomenimis, per daugiau kaip mėnesį į taikinius Izraelyje paleido apie 6 tūkst. raketų, minosvaidžio sviedinių ir dronų.

„Po tūkstančių atakų prieš Izraelį iš jų teritorijos jie neatsiprašo – o vietoj to kelia reikalavimus, – teigiama toliau ministerijos įraše. – Jie nenuginklavo „Hezbollah“. Jie to nepadarė ir taip pat netrukdo grupuotei šaudyti į Izraelį“. Be to, Libano vyriausybė esą „melavo, kai tvirtino, kad demilitarizavo teritoriją iki Litani upės. Dabar tai esą „už ją turi daryti Izraelis“.

„Hezbollah“ ministrai toliau dirba Libano vyriausybėje, o Irano ambasadorius lieka Beirute, teigiama toliau.

„Metas imtis veiksmų prieš „Hezbollah“. Veikti, o ne kalbėti. O jei to nesugebi, tai bent jau nereikėtų trukdyti“, – pažymima įraše.

Vašingtonas, balandžio 8 d. (AFP-ELTA). Vienas JAV pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Irano paskelbtas 10 punktų paliaubų planas nėra tas pats sąlygų rinkinys, su kuriuo sutiko Baltieji rūmai, siekiant sustabdyti karą.

„Dokumentas, apie kurį praneša žiniasklaida, nėra susitarimo pagrindas“, – sakė aukštas pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.

Pareigūnas daugiau komentarų nepateikė, sakydamas: „Iš pagarbos procesui neketiname derėtis viešai“.

Šis pareiškimas didina susirūpinimą dėl paliaubų, paskelbtų praeitą naktį, trapumo – buvo likusios kelios valandos iki prezidento Donaldo Trumpo nustatyto galutinio termino, iki kurio Iranas turėjo įvykdyti JAV reikalavimus arba susidurti su tuo, ką jis pavadino „ištisos civilizacijos“ pabaiga.

D. Trumpas, paskelbdamas dviejų savaičių paliaubas tolesnėms deryboms, sakė, kad „iš Irano gavome 10 punktų pasiūlymą ir manome, kad jis yra tinkamas pagrindas deryboms“.

Tuomet Irano valstybinė žiniasklaida paskelbė 10 punktų planą, kuriame visų pirma buvo numatyta, kad Iranas ir toliau kontroliuos strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, bus panaikintos tarptautinės sankcijos šaliai ir „pritarta“ urano sodrinimui.

Šie punktai prieštarauja Vašingtono viešiems pareiškimams apie tai, ko jis reikalauja iš Irano.

Teheranas, balandžio 8 d. (ELTA). Iranas sustabdė naftos tanklaivių eismą Hormuzo sąsiauryje po Izraelio atakų Libane, praneša CNN, remdamasis Irano žiniasklaidos pranešimais.

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas anksčiau teigė, kad Libanas įtrauktas į Izraelio, JAV ir Irano paliaubas, tačiau Izraelio kariuomenė pareiškė, kad atakos prieš grupuotę „Hezbollah“ Libane bus tęsiamos.

Trečiadienį Izraelis teigė surengęs didžiausius smūgius šioje šalyje nuo pat karo pradžios.

Irano naujienų agentūra „Fars“ teigė, kad įsigaliojus paliauboms, dviem naftos tanklaiviams buvo leista kirsti sąsiaurį.

„Atskiras konfliktas“

Iš Vašingtono pranešama, kad Izraelio ir „Hezbollah“ konfliktui Libane netaikomas laikinas Vašingtono ir Teherano susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Apie tai pranešė JAV visuomeninis transliuotojas PBS, trečiadienį citavęs prezidento Donaldo Trumpo žodžius.

„Jie nebuvo įtraukti į susitarimą“, – pasak „PBS News Hour“ korespondentės Liz Landers įrašo socialiniame tinkle, sakė D. Trumpas. Jis pridūrė, kad taip atsitiko „dėl „Hezbollah“, Irano remiamos grupuotės.

„Tuo taip pat bus pasirūpinta“, – sakė jis, pridurdamas: „Tai atskiras konfliktas“.