Oslas, spalio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivas turi dalyvauti bet kokiame JAV, Rusijos ir Kinijos lyderių susitikime, jei jame būtų aptariamas karas Ukrainoje. Apie tai jis kalbėjo pasirodžius pranešimams, kad Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas gali susitikti aptarti karo.

„Nežinau, apie ką bus kalbama trišaliame JAV, Kinijos ir Rusijos susitikime, tai jų reikalas. Tačiau, žinoma, jei bus svarstomi klausimai, susiję su Ukraina ir mūsų ateitimi, tai gali būti priimtina tik tuo atveju, jei ir mes sėdėsime prie derybų stalo. Tai visiškai aišku“, – žurnalistams Osle sakė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė esąs pasirengęs kitą mėnesį Kinijoje susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Pasak jo, per tokį viršūnių susitikimą daugiausia dėmesio būtų skiriama branduoliniam nusiginklavimui, tačiau galėtų būti aptartas ir karas Ukrainoje.

Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rusijos, Kinijos ir JAV vadovai galėtų susitikti kitą mėnesį Šendžene vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono aukščiausiojo lygio susitikime. Tai paskelbta po „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad V. Putinas norėtų trišalėmis derybomis pasiekti Maskvai palankų taikos susitarimą.

Tel Avivas, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Likus savaitei iki Izraelio parlamento rinkimų, šalies ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu patikino, kad ir toliau sieks nuversti Irano vadovybę.

„Turime užbaigti Irano režimo likvidavimą“, – pareiškė jis. Tai nurodoma vakare premjero biuro išplatintame pranešime. Izraeliui tai esą yra svarbiausia. B. Netanyahu teigė dar sekmadienį apie tai kalbėjęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Kol Irano vadovybė egzistuos, ji mėgins pasigaminti branduolinių ginklų, sakė B. Netanyahu. 

„Vienintelis būdas tam užkirsti kelią – nuversti šį režimą“, – pabrėžė jis.

Izraelio premjeras jau anksčiau siekė valdžios pasikeitimo Irane. Per vasario pabaigoje Izraelio ir JAV pradėtą karą buvo tikslingai nužudyta daug įtakingų Irano generolų ir aukšto rango politikų, tačiau atakos vyriausybės nenuvertė.

Spalio 27 d. Izraelyje vyks parlamento rinkimai. Tikimasi atkaklios kovos tarp B. Netanyahu ir jo pagrindinio varžovo, buvusio Generalinio štabo viršininko Gadi Eisenkoto.

Izraelio žiniasklaidos duomenimis, B. Netanyahu antradienį netikėtai susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu. JAV naujienų portalas „Axios“ šį vizitą susiejo su spėlionėmis apie galimą naują konflikto su Iranu eskalaciją.

B. Netanyahu taip pat pareiškė, kad Izraelio kariuomenė vienašališkai nustatytoje „saugumo zonoje“ Pietų Libane sunaikino visą šiitų grupuotės „Hezbollah“ teroristinę infrastruktūrą.

Izraelio gynybos ministro Israelio Katzo duomenimis, visi maždaug 200 tūkst. šiitų gyventojų turėjo palikti šią teritoriją. Regione, be kita ko, gyvena ir krikščionių.

Pasak I. Katzo, sunaikinta daugiau kaip 60 kaimų ir 23 tūkst. namų, kuriuos „Hezbollah“ esą naudojo kaip bazes.

Izraelio kariuomenė nesitrauks iš „saugumo zonos“, kol „Hezbollah“ nebus nuginkluota visame Libane, pridūrė I. Katzas.

Izraelis teigia, kad įsteigdamas šią zoną siekia užkirsti kelią „Hezbollah“ atakoms prieš šalies šiaurę.

I. Katzas taip pat pagrasino naujomis sausumos operacijomis ir teritorijų užėmimu Pietų Libane, jei „Hezbollah“ prisidėtų prie Irano atakų prieš Izraelį. Tuo tarpu B. Netanyahu paskelbė, kad Izraelis netrukus sudarys taikos susitarimą su Libanu.

Kyjivas, spalio 20 d. (ELTA). Per Rusijos oro atakas Kramatorske, Donecko srityje, naujais duomenimis, žuvo keturi žmonės, dar šeši buvo sužeisti. Tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

Pasak jo, antradienį miestas buvo atakuotas tris kartus. Per vieną iš atakų žuvo trys šilumos tiekimo įmonės darbuotojai, kurie tuo metu tikrino tinklų parengtį šildymo sezonui.

Dar vienas žmogus žuvo per FPV drono ataką.

Apgadinta mažiausiai 15 daugiabučių gyvenamųjų namų, dvi švietimo įstaigos, administraciniai ir ūkiniai pastatai bei du automobiliai.

Paryžius, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Paskelbus apie naujas demonstracijas Prancūzijoje, šalies ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu pranešė, kad bus mobilizuotos papildomos policijos pajėgos. 

„Ateinantį šeštadienį bus sutelktos didžiulės pajėgos“, – per klausimų valandą parlamente sakė S. Lecornu. Pasak jo, per praėjusį šeštadienį vykusius protestus, kuriuos lydėjo didelės riaušės, policijos pajėgos buvo „pernelyg statiškos ir nepakankamai mobilios“.

„Pakelsime priemones į aukštesnį lygį“, – pareiškė vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas, kalbėdamas tiek apie pareigūnų skaičių, tiek apie jų gebėjimą greitai reaguoti. Be kita ko, ketinama pasitelkti kovos su terorizmu dalinio „Sentinelle“ pajėgas, kad būtų sumažintas krūvis kitiems policijos padaliniams.

Vidaus reikalų ministras taip pat neatmetė galimybės uždrausti demonstracijas.

„Pirmiausia svarstome galimybę uždrausti demonstracijas, apie kurias nebuvo iš anksto pranešta ir kurios galėtų sutrikdyti viešąją tvarką, ar net demonstracijas, apie kurias buvo pranešta, tačiau kurių organizatoriai ar tvarkos palaikymo tarnybos nesugeba mūsų įtikinti, kad padėtis neišslys iš kontrolės“, – sakė L. Nuñezas.

„Geltonųjų liemenių“ protesto judėjimas, vienas iš praėjusio šeštadienio demonstracijų organizatorių, jau paragino ateinantį šeštadienį vėl rengti protestus.

Organizatoriai savo interneto svetainėje paskelbė, kad spalio 24 d. vyks protestų „antrasis veiksmas“. Demonstracijas vėl planuojama surengti dešimtyse vietų.

Vilnius, spalio 20 d. (ELTA). Vyriausybės vadovas ir ministrai susitikimuose su šalyje viešinčiu Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos prezidentu Costu Fountu pabrėžė, kad visateisė narystė šioje organizacijoje yra strateginis Lietuvos tikslas, atversiantis naujų galimybių mokslo ir verslo sektoriams.

Skelbiama, jog antradienį su C. Fountu susitikęs ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad visateisė narystė leistų Lietuvai dar efektyviau įsitraukti į Europos mokslo bei inovacijų ekosistemą ir panaikintų apribojimus, kurie šiuo metu taikomi asocijuotoms narėms.

„Lietuvos mokslo ir verslo partnerystė su CERN tęsiasi jau ne vienerius metus ir kuria reikšmingą abipusę vertę nuo 2018-ųjų, Lietuvai tapus asocijuota organizacijos nare. Visateisė narystė šį bendradarbiavimą dar labiau išplėstų. Vyriausybė yra pasirengusi užtikrinti, kad šiam etapui būtų pasiruošta tinkamai ir atsakingai“, – pranešime cituojamas M. Sinkevičius.

Atskirame susitikime su CERN Tarybos prezidentu dalyvavęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartu su švietimo, mokslo ir sporto, ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei sveikatos apsaugos ministrais akcentavo narystės svarbą regiono ir ekonominiam saugumui.

K. Budrio teigimu, visų trijų Baltijos valstybių pilnateisė narystė CERN sustiprintų regiono vaidmenį tarptautinių tyrimų srityje.

„Pilnateisė narystė atvertų Lietuvos mokslininkams ir įmonėms daugiau galimybių dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, plėtoti technologijas ir stiprinti šalies ekonominį saugumą. Lietuva jau turi stiprių kompetencijų lazerių, fotonikos ir gyvybės mokslų srityse, kurios galėtų būti dar plačiau pritaikomos CERN projektuose“, – pažymėjo URM vadovas.

Susitikimuose taip pat atkreiptas dėmesys į 2027 m. pirmąjį pusmetį numatytą Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovo teigimu, tai bus puiki proga paskatinti platesnį dialogą apie Europos strategines mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant būsimojo CERN žiedinio greitintuvo (angl. Future Circular Collider) projektą.

CERN šiuo metu vienija 25 valstybes, dar 11 turi asocijuotų narių statusą. Lietuva asocijuotąja nare tapo 2018 m., o oficialią paraišką dėl pilnateisės narystės pateikė 2026 m. rugsėjį. Tikimasi, kad sprendimą dėl narystės proceso pradžios CERN Taryba priims 2027 m. kovo mėnesį.

Šiuo metu CERN programose ir stažuotėse dalyvauja apie 100 Lietuvos tyrėjų bei studentų, o organizacijos pirkimų bazėje yra registruotas 61 Lietuvos tiekėjas.

Lietuvos siekis tapti visateise CERN nare yra įtrauktas į XXI Vyriausybės programą.

Sofija, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Bulgarija nebedalyvaus teikiant naują Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą Ukrainai, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Rumenas Radevas.

Neseniai vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė ES kitais metais skirti jo šaliai dar 70 mlrd. eurų, kad ji galėtų toliau gintis nuo Rusijos invazijos.

R. Radevas kalbėjo su žurnalistais nedideliame Tvardicos miestelyje.

„Kaip jums tai atrodo visko, kas vyksta Europoje, kontekste? Bulgarija jokiu būdu negali prisidėti prie šių 70 mlrd. eurų“, – premjero žodžius citavo Bulgarijos naujienų agentūra BTA.

R. Radevas priminė, kad praėjusiais metais ES patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, skirtą 2026 ir 2027 metams. Trys ES valstybės narės – Vengrija, Čekija ir Slovakija – išsiderėjo galimybę neprisidėti prie šios paskolos finansavimo išlaidų. Tačiau Bulgarija prie jos prisidėjo.

Radevas ragina užbaigti karą Ukrainoje

Pasak jo, karas Ukrainoje sekina Europos šalių ekonomikas, didina socialinę įtampą ir politinį nestabilumą. Jis paragino kuo greičiau užbaigti karą.

„Sprendimo karinėmis priemonėmis pasiekti nepavyks“, – sakė Bulgarijos premjeras, kuris nuo 2017 m. iki atsistatydinimo 2026 m. sausį taip pat ėjo šalies prezidento pareigas.

Nairobis, spalio 20 d. (AFP-ELTA). Kenijos valdžios institucijos šalyje nustatė devintą Ebolos virusinės ligos atvejį, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ši Rytų Afrikos šalis apie pirmąjį Ebolos virusinės ligos atvejį pranešė spalio 6 d. Užsikrėtęs asmuo buvo į penktąją dešimtį įkopęs verslininkas, gyvenęs Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), kur nuo gegužės fiksuojamas didelis ligos protrūkis.

Nuo tada nustatyti dar aštuoni užsikrėtimo atvejai, daugiausia tarp žmonių, artimai bendravusių su pirmuoju užsikrėtusiuoju, kuris spalio 5 d. mirė sostinėje Nairobyje.

Devintasis užsikrėtęs asmuo – 24 metų vyras, kurį ministerija apibūdino kaip „artimą pirmojo užsikrėtusiojo šeimos narį“. Užsikrėtimas patvirtintas pirmadienį.

„Vos pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, jis buvo izoliuotas ir ištirtas, o patvirtinus teigiamą tyrimo rezultatą, nedelsiant pradėtas gydymas“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad vyras „jau buvo karantine, kai susirgo“.

„Visi devyni atvejai priklauso vienam užsikrėtimo židiniui ir šiuo metu nėra duomenų, kad virusas būtų išplitęs už šios grupės ribų“, – pridūrė ministerija.

Ministerijos pareiškime nurodoma, kad nustačius kiekvieną naują atvejį plečiama kontaktų paieška. Iš 135 asmenų, turėjusių sąlytį su užsikrėtusiaisiais, 134 jau nustatyti ir izoliuoti.

Tuo metu Jungtinės Valstijos paragino savo piliečius dar kartą apsvarstyti kelionių į Keniją būtinybę ir dėl „pavojaus sveikatai“ padidino perspėjimo dėl tokių kelionių lygį.

Kongo sveikatos apsaugos institucijų duomenimis, KDR užregistruota daugiau kaip 9 tūkst. Ebolos virusinės ligos atvejų, nuo šios ligos jau mirė 4 381 žmogus.

Briuselis, spalio 20 d. (ELTA). NATO antradienį pranešė, kad po virtinės prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų įvykusių dronų atakų, kurios yra naujausias Rusijos karo prieš Ukrainą išplitimo už jos ribų pavyzdys, Juodosios jūros regione dislokuos „papildomų pajėgumų“.

„NATO į regioną nusiųs papildomų pajėgumų, įskaitant pagalbą vykdant stebėjimą, žvalgybą ir kriminalistinius tyrimus“, – po Aljanso šalių ambasadorių susitikimo Briuselyje internete paskelbė NATO atstovė Allison Hart.

„Ir toliau išliksime vieningi ir užtikrinsime, kad būtume pasirengę ir pajėgūs reaguoti į bet kokią grėsmę bei apsaugoti milijardą mūsų gyventojų“, – pridūrė ji.

Šis NATO pranešimas paskelbtas po to, kai Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas pareiškė, kad, šaliai paprašius pagalbos po naujausių dronų atakų, virš Juodosios jūros pradėjo patruliuoti JAV karinis lėktuvas.

„Amerikiečių P-8 „Poseidon“ (...) pradėjo patruliuoti virš Juodosios jūros, vykdyti žvalgybos misijas ir stebėti bet kokią veiklą, kuri galėtų kelti pavojų“, – sakė R. Radevas.

Pasak jo, į Bulgarijos pagalbos prašymą po atakų suskubo atsiliepti keletas NATO šalių, o Sofija tikisi „papildomos pagalbos“.

Po virtinės smūgių laivams vandenyse prie NATO ir ES priklausančių Bulgarijos bei Rumunijos krantų be žinios dingo daugiau kaip 20 jūreivių. Europa šias atakas pasmerkė.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad „šešios atakos per dešimt dienų, kurias, kaip įtariama, surengė Rusijos dronai, reiškia pavojingą ir nepriimtiną eskalaciją“.

K. Kallas apkaltino Kremlių vėl intensyviau dedant pastangas trikdyti Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą, siekiant atimti iš Kyjivo pajamas.

Ji perspėjo, kad naujausi smūgiai dar labiau gilina „tobulą audrą“, su kuria susiduria pasaulinė maisto tiekimo sistema, jau dabar kenčianti dėl sausrų įvairiuose regionuose ir karo Artimuosiuose Rytuose.

Atakos taip pat sustiprino NATO susirūpinimą dėl, Aljanso vertinimu, vis neatsakingesnių veiksmų, kurių Maskva imasi Rusijos pajėgoms įstrigus kare Ukrainoje.

NATO ir ES siekia atremti, jų žodžiais tariant, Kremliaus vykdomą „hibridinę“ sabotažo ir kišimosi kampaniją, kuria siekiama susilpninti Vakarų paramą Kyjivui.

Po vasarą įvykusių rezonansinių incidentų, įskaitant tą, kai viename Vokietijos oro uoste buvo aptiktas sprogmenų prikrautą dronas, NATO siekia pasiųsti Rusijai signalą, kad ši sumažintų savo veiksmų intensyvumą.

Vilnius, spalio 20 d. (ELTA). Vilniaus apygardos prokuratūra praėjusią savaitę priėmė sprendimą nutraukti daugiau nei metus trukusį ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, susijusį su Vilniaus futbolo klubą „Žalgiris“ kontroliuojančios įstaigos dalimi, skelbia portalas „Delfi“.

Tyrimas buvo pradėtas teisėsaugai gavus buvusios daugkartinio Lietuvos futbolo čempionų klubo dalininkės Eleonoros Kasperūnienės skundą. Ji teigė, kad buvusi klubo direktorė Vilma Venslovaitienė, pasinaudojusi prieš 15 metų paruošta, tačiau esą iki galo nesudaryta sutartimi, perėmė „Žalgirį“ kontroliuojančios įstaigos dalį.

Prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė portalui teigė, kad tyrimas nutrauktas įvertinus surinktus duomenis. Jie, anot jos, nesuteikė pagrindo spręsti, kad buvo padarytas nusikaltimas, tačiau dalis surinktos informacijos gali būti reikšminga sprendžiant civilinio proceso tvarka kylančius teisės ginčus.

E. Kasperūnienė savo ruožtu „Delfi“ sakė esanti pasirengusi pasinaudoti teisės aktais ir pradėti teisminį procesą, kad būtų apginti jos interesai. Ji taip pat nurodė, kad sprendimą nutraukti tyrimą ketina skųsti aukštesniajam prokurorui.

Nutraukus tyrimą, V. Venslovaitienei priklausiusi dalis „Žalgirį“ kontroliuojančioje bendrovėje, kaip rašoma publikacijoje, vėliau parduota naujiems investuotojams.

Dabar kontrolinis paketas priklauso bendrovei „Invest Žalgiris“, kurią valdo verslininkai Tadas Burgaila ir Erikas Mališauskas. Smulkiais dalininkais liko Vilniaus miesto savivaldybė, su „Icor“ koncernu siejama bendrovė „Valoras“ ir kiti.

Strasbūras, spalio 20 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) pristatė naują Arkties strategiją, kuria siekiama sustiprinti Bendrijos vaidmenį geopolitiškai  svarbiame regione. Suverenitetas, teritorinis vientisumas ir taisyklės, užtikrinančios regiono stabilumą, „nebegali būti laikomi savaime suprantamais dalykais“, pristatydama strategiją Strasbūre sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Todėl, anot jos, „turime veikti ir keisti savo strateginę poziciją“. Dokumente, be kita ko, kalbama apie prieigą prie svarbių žaliavų, ledlaužius ir povandeninius kabelius.

Strategijoje numatoma nutiesti Arkties povandeninį kabelį, kuris tiesiogiai sujungtų Grenlandiją su žemynine Europa. Jis būtų didesnio Arkties kabelių tinklo, apimančio Kanadą, Japoniją ir Pietų Korėją, dalis. Taip pat planuojama įsteigti tam tikrą stebėsenos centrą, kuris padėtų apsaugoti povandeninius kabelius Šiaurės Atlante ir Arktyje bei juos remontuoti. Ilgainiui centras taip pat padėtų sekti vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno laivus bei aptikti  neteisėtos žvejybos atvejus ir taršą.

Briuselis taip pat siekia užtikrinti palydovinį ryšį Arktyje, pasitelkdamas Europos palydovinę programą „Iris“. Strategijoje pabrėžiama ir būtinybė didinti Europos ledlaužių laivyną. ES ketina ieškoti galimybių tokius laivus įsigyti ir naudoti bendrai. Vieno ES pareigūno teigimu, šiuo metu Bendrijos šalys iš viso turi apie 10 ledlaužių, o Rusija – apie 40 tokių specializuotų laivų.

Arkties regione gyvena apie pusę milijono ES piliečių

Naujasis dokumentas atnaujina 2021 m. priimtą ES Arkties strategiją. Pasak ES tarptautinės partnerystės komisaro Jozefo Sikelos, jame aptariami „aktualiausi regiono iššūkiai – nuo spartėjančios klimato kaitos iki didėjančios įtampos saugumo ir geopolitikos srityse“.

Pastaraisiais metais tarptautinė konkurencija dėl Arkties vis intensyvėja. Tai lemia ir pasaulinis atšilimas bei dėl jo tirpstantis jūrų ledas. Rusija, Kinija ir JAV suaktyvino veiklą regione, siekdamos užsitikrinti prieigą prie gamtos išteklių ir naujų jūrų maršrutų.

ES priklauso trys Arkties valstybės – Danija, Suomija ir Švedija. Europos Komisijos duomenimis, Arktyje gyvena apie pusę milijono ES piliečių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą reiškė pretenzijas į Grenlandiją. Nors ginčas dėl Danijai priklausančios autonominės teritorijos kol kas aprimo, Vašingtono grasinimai paskatino Europą skubiau stiprinti dėmesį Arkties regionui.

Ir atnaujintoje Arkties strategijoje nenumatoma išgauti iškastinio kuro šioje  jautrioje ekosistemoje. 

„ES pozicija dėl gręžinių Arktyje išlieka nepakitusi, – socialiniuose tinkluose pareiškė ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas. – Nafta, anglis ir dujos turi likti po žeme“.