Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Rusija, kaltindama Baltijos šalis, kad šios neva suteikia Ukrainai teritoriją rengti smūgius prieš Kremlių, tiesiog mėgina provokuoti. Tačiau, kaip pabrėžė šalies vadovas, Lietuva nesileis provokuojama ar išnaudojama kitų valstybių tikslams.

„(...) Lietuva ginsis, Lietuva ginsis kartu su NATO valstybėmis, jeigu provokacijos kiltų iš išorės. Bet Lietuva niekada nesileis provokuojama arba būti išnaudojama kitų valstybių tikslams“, – trečiadienį LRT televizijai kalbėjo G. Nausėda.

„Štai kodėl aš labai aiškiai pasakiau, kad per Lietuvos teritoriją negali skristi jokie objektai, kurie skirti trečiosioms šalims arba infrastruktūrai, arba kitiems tikslams, kitiems objektams naikinti, nes tai yra pirmiausia susiję su pačios Lietuvos saugumu“, – pridūrė šalies vadovas.

Praėjusią savaitę G. Nausėda, atsižvelgdamas į pastaruoju metu fiksuojamus bepiločių orlaivių antskrydžius Baltijos regione, pareiškė, kad trečiųjų šalių kariniai manevrai prieš kaimynines valstybes, pasinaudojant Lietuvos teritorija, negali būti toleruojami. 

Trečiadienį LRT televizijai G. Nausėda kartojo, jog, jei į Lietuvą įskristų grėsmę keliantys kitų šalių dronai, būtų siekiama juos sunaikinti. 

Tad, pasak prezidento, Lietuva neturi leistis provokuojama Rusijos, kuri, kaip minėta, jau spėjo mesti kaltinimus, jog Baltijos šalys neva suteikia Ukrainai teritoriją rengti smūgius prieš Kremlių. 

„Dėl to tikrai nesileiskite Rusijos provokuojami, nes jie dabar tiesiog ieško galimybių, prie ko galėtų prisikabinti, ar tai būtų retorika, ar kažkokie kiti dalykai, ir apkaltinti mus, kad mes čia neva dalyvaujame operacijose, kurios yra nukreiptos į Rusijos teritoriją. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija nedalyvauja šiose operacijose. Man atrodo, visos iš jų gana aiškiai tai pasakė ir mes tikrai nesileisime Rusijos provokuojami ir bauginami“, – pabrėžė G. Nausėda.

ELTA primena, kad pastaruoju metu, Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.

Tuo pačiu metu Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse bei Suomijoje pastaraisiais mėnesiais fiksuojami oro erdvės pažeidimai.

Trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto, sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val. 

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad į Baltijos šalių regioną, Suomiją, Lenkiją skrendantys kontrolę praradę dronai, tikėtina, yra suintensyvėjusių Ukrainos oro atakų prieš Rusiją pasekmė.

„Kol kas visi atvejai yra susiję su tuo, kad dronai praranda orientaciją, kontrolę, ir tai yra dronai, kurie iš pradžių buvo skiriami kitiems tikslams. Matyt, labai tikėtina, kad tai suintensyvėjusių Ukrainos oro atakų prieš Rusiją pasekmė. Tiesiog tie dronai nukrypsta nuo kurso, jie pasiekia labiausiai geografiškai tikėtinas vietas, pradedant nuo Suomijos ir einant į pietus per Baltijos valstybes ir taip pat Lenkiją. 

Taigi yra štai tokia antrinė, šalutinė karo Ukrainoje pasekmė. Šiuo atveju kaltinti Ukrainos tikrai nėra pagrindo, nes tai pirmiausia Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Ukraina ginasi visomis įmanomomis priemonėmis prieš brutalią Rusijos ataką ir ji turi moralinę bei kitokią teisę tai daryti“, – trečiadienį LRT televizijai kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas, paklaustas, kaip vertintų situaciją, jei pati Rusija į Lietuvą pasiųstų kelias dešimtis dronų, tvirtino, jog tai būtų galima vadinti ataka prieš NATO valstybę. Pasak G. Nausėdos, tokioje situacijoje reikėtų kalbėti apie 5-ojo NATO straipsnio, kuris numato kolektyvinės gynybos principą, aktyvavimą. 

„Tai tiesioginė ataka prieš NATO valstybę. Tai, galima sakyti, 5-asis NATO straipsnis. Aš manau, kad tik toks traktavimas. Bent jau mes kreiptumėmės į NATO organizaciją, kad tai yra karo paskelbimas NATO valstybei. Žinoma, prieš tai reikia nustatyti, kad tai tikrai yra Rusijos sąmoningai paleisti dronai“, – dėstė šalies vadovas ir pridūrė, kad šiuo metu visgi nekalbama ir nefiksuojama atvejų, kai būtų siunčiami dronai virš Lietuvos teritorijos, siekiant atakuoti šalį ar kitą valstybę. 

Paskelbtas oro pavojus

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto , sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val. 

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad nauji radarai į šalies oro gynybos sistemą turėtų būti integruoti kaip galima greičiau.

„Jie (radarai – ELTA) turi būti integruoti kaip galima greičiau, nes mes turime kalbėti ne apie rytojų ar poryt, mes turime kalbėti apie tai, kas turėjo būti padaryta vakar, bet, kaip dažnai atsitinka, tie tiekimo terminai nebuvo tokie. 

Gyvenimas mūsų nelaukia, dronai nelaukia, kol mes čia susitvarkysime, jie tiesiog skrenda dabar. Apie tai kalbėsime ir kitą savaitę vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Taip kad politinis signalas yra labai aiškus – integruoti (radarus – ELTA) kaip galima greičiau“, – LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.

Trečiadienį kai kuriose Lietuvos vietovėse paskelbus oro pavojų, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog nauji radarai į oro gynybos sistemą bus įdiegti per artimiausius du mėnesius. Anot ministro, Lietuvos kariuomenė pati užsiims šių radarų įdiegimu, kad būtų išvengta biurokratinių barjerų ir darbas būtų atliktas kaip įmanoma greičiau.

G. Nausėda priminė, kad trečiadienį į Lietuvą įskridus dronui, į orą pakilo NATO naikintuvai. Visgi, kaip pastebėjo šalies vadovas, visuomenei kilo klausimų, kodėl orlaiviai nesunaikino drono, tačiau šiuos klausimus prezidentas ragino palikti spręsti naikintuvų pilotams.

„Taip, visuomenei kyla klausimų, kodėl jis (dronas – ELTA) nebuvo sunaikintas. Pilotai turi savo instrukcijas. Tai profesionalūs lakūnai ir jie turi instrukcijas, kad jei nenustatomas vizualinis kontaktas su tuo bepiločiu orlaiviu, raketa nėra paleidžiama. Šiuo atveju dėl didelio debesuotumo taip ir atsitiko.

Matyt, pilotai, įvertinę situaciją, kad, pavyzdžiui, bepilotis orlaivis nežemėja ir nesukelia tiesioginės grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, priėmė tokį sprendimą. (...) Estijoje priėmė kitokį sprendimą, bet šiuo atveju nei politikai, nei influenceriai, nei žurnalistai neturėtų priimti ir vertinti sprendimų, kuriuos gali priimti tik pats pilotas, sėdintis naikintuve“, – dėstė G. Nausėda.

Paskelbtas oro pavojus

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto , sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val. 

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA). Trečiadienį Lietuvoje dėl į šalį įskridusio, kaip įtariama, drono paskelbtą oro pavojų prezidentas Gitanas Nausėda vadina gera pamoka, kuri nekainavo skaudžių pasekmių.

„Aš manau, kad pirmiausia tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka, kuri mums nekainavo skaudžių pasekmių, nes nieko tokio, dėl ko dabar būtų galima apgailestauti, neįvyko, bet gavome šią pamoką ir privalome ją labai gerai išmokti. 

Taip, nereikia reaguoti hipertrofuotai, nereikia pasiduoti panikai, bet elgtis bravūriškai ir laikyti, kad čia tiesiog vyksta kažkokie žaidimai, tikrai negalima, nes tai būtų be galo neatsakinga. Todėl tiek mūsų institucijoje, tiek kitose institucijose tikrai buvo reaguojama tinkamai, buvo reaguojama pagal nustatytus planus, pasišalinama į tą vietą, kur yra didžiausias saugumo laipsnis“, – LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovo manymu, situacija, fiksuojant droną, rodo, kad perspėjimo apie grėsmes sistema suveikė.

Kritikavo dalies švietimo įstaigų reakciją pavojų

G. Nausėda pripažino, kad visgi ne visos institucijos tinkamai reagavo į dalyje šalies teritorijos paskelbtą oro pavojų. 

„Ar visose institucijose, mokyklose, švietimo įstaigose ir kitose vietose buvo tinkamai sureaguota į perspėjimą – čia jau kitas klausimas. Tikrai turime ir gerų, ir, deja, visiškai netinkamų pavyzdžių, kaip buvo reaguojama“, – svarstė šalies vadovas.

Prezidento vertinimu, kai kuriose švietimo, ugdymo įstaigose reakciją į oro pavojų galima būtų pavadinti „katastrofiškai neatsakingo veikimo pavyzdžiu“.

„Bet vėlgi (...) kai kuriose mokyklose, vaikų darželiuose tikrai buvo labai tinkamai sureaguota, vaikai nuvesti į saugią vietą, net jeigu tai buvo gretimoje vietoje, o ne toje, kur jie tuo metu leido laiką. Kita vertus, buvo situacijų, kai buvo siūloma tėvams pasiimti vaikus iš mokyklų. Sukeliama grėsmė ne tik patiems tėvams, kurie vyktų į tą mokyklą pasiimti vaiko, bet ir pasiėmus vaiką visai šeimai. Tai yra visiškai katastrofiškai neatsakingo veikimo pavyzdys“, – dėstė G. Nausėda.

Šalies vadovas neslėpė, kad į akis krito ir sitaucijos, kai paaaiškėjo, jog dalis priedangų, kuriose oro pavojaus metu galėtų pasislėpti žmonės, buvo užrakintos.

„Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į tai, kad kai kurios priedangos tiesiog buvo neprieinamos, nes buvo užrakintos. Žmonėms kreipusis į mokyklą, jie nebuvo įleisti, nors tai buvo artimiausia priedanga, kurioje žmonės galėjo pasislėpti. Turime tokių pavyzdžių ir nemažai“, – stebėjosi G. Nausėda.

Prezidentas ragino visuomenę atsakingai reaguoti į perspėjimus apie pavojus, taisyti reagavimo, sistemų perspėjimo spragas, kurios išryškėjo po trečiadienį paskelbto oro pavojaus, nes, kaip teigė G. Nausėda, tikimybė, kad į Lietuvą įskris daugiau dronų, didėja.

„(...) tiesiog dabar šlifuokime dalykus, mokykimės ir labai atsakingai reaguokime į kiekvieną tokį pranešimą, kuris bus ateityje, nes gyvename keli šimtai kilometrų nuo karo zonos, gyvename situacijoje, kai dronų gausa mūsų regione didėja, vadinasi, atitinkamai galinčių nukrypti nuo kurso ir įskristi į Lietuvos teritoriją ne šiaip dronų, bet kovinių dronų tikimybė didėja ir ji išliks didelė artimiausioje ateityje. Todėl turime labai atsakingai ir labai rimtai reaguoti į tokio pobūdžio pranešimus“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Paskelbtas oro pavojus

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto , sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus. Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val. 

Vėliau oro pavojus buvo atšauktas visoje Lietuvos teritorijoje.

Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas.

NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val. Tačiau vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine. 

Papildysime.

Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA). Trečiadienį Lietuvoje dėl į šalį įskridusio, kaip įtariama, drono paskelbtą oro pavojų prezidentas Gitanas Nausėda vadina gera pamoka, kuri nekainavo skaudžių pasekmių.

„Aš manau, kad pirmiausia tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka, kuri mums nekainavo skaudžių pasekmių, nes nieko tokio, dėl ko dabar būtų galima apgailestauti, neįvyko, bet gavome šią pamoką ir privalome ją labai gerai išmokti. 

Taip, nereikia reaguoti hipertrofuotai, nereikia pasiduoti panikai, bet elgtis bravūriškai ir laikyti, kad čia tiesiog vyksta kažkokie žaidimai, tikrai negalima, nes tai būtų be galo neatsakinga. Todėl tiek mūsų institucijoje, tiek kitose institucijose tikrai buvo reaguojama tinkamai, buvo reaguojama pagal nustatytus planus, pasišalinama į tą vietą, kur yra didžiausias saugumo laipsnis“, – LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovo manymu, situacija, fiksuojant droną, rodo, kad perspėjimo apie grėsmes sistema suveikė.

Kopenhaga, gegužės 20 d. (dpa-ELTA). Trečiadienio popietę Kopenhagos apylinkes supurtė 3,9 balo žemės drebėjimas, pranešė Europos ir Viduržemio jūros regiono seismologijos centro (EMSC) svetainė. 

Pranešta, kad žemės drebėjimo epicentras buvo už 28 kilometrų į pietus nuo Danijos sostinės. 

Naujienų agentūra „Ritzau“ pranešė, kad Kopenhagos policija gavo daugybę dėl požeminių smūgių sunerimusių žmonių skambučių.

Pasak Švedijos laikraščio „Sydsvenskan“, žemės drebėjimas buvo juntamas pietiniame Švedijos mieste Malmėje. 

„Tai gana stiprus žemės drebėjimas tiek pagal Danijos, tiek Švedijos standartus“, – laikraščiui „Sydsvenskan“ sakė seismologas Björnas Lundas iš Upsalos universiteto. 

Transliuotojas DR pranešė, kad požeminiai smūgiai taip pat buvo juntami Odensėje, Danijos Fiuno saloje, maždaug už 170 kilometrų į vakarus nuo Kopenhagos. Iš pradžių pranešimų apie žemės drebėjimo padarytą žalą nebuvo. 

Žemės drebėjimai Danijoje yra gana reti. Trečiadienio žemės drebėjimas Danijoje ir aplink ją buvo stipriausias nuo 2012 m., kai, remiantis Danijos geologijos tarnybos (GEUS) duomenimis, šalį supurtė 4,3 balo žemės drebėjimas. 

2008 m. Švedijoje, maždaug už 65 kilometrų į rytus nuo Kopenhagos, įvyko 4,8 balo žemės drebėjimas, jis buvo juntamas ir miesto apylinkėse.

Vašingtonas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). JAV Teisingumo departamentas trečiadienį pareiškė kaltinimus 94-erių buvusiam Kubos prezidentui Rauliui Castro dėl civilinių lėktuvų, kuriuos valdė komunistinės valstybės kritikai, numušimo 1996 m.

Paskelbtame kaltinamajame akte R. Castro ir kiti asmenys, be kita ko, kaltinami sąmokslu nužudyti amerikiečius.

1996 m. vasario 24 d. Kubos oro pajėgos numušė du Majamyje įsikūrusios Kubos tremtinių grupės „Brothers to the Rescue“ lėktuvus, skridusius netoli Kubos krantų. Havana teigė, kad lėktuvai „Cessna“ įskrido į Kubos oro erdvę. Tačiau Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) padarė išvadą, kad jie skrido virš tarptautinių vandenų. Trys iš žuvusiųjų buvo JAV piliečiai. 

Keletas JAV politikų ragino pateikti kaltinimus R. Castro. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Kongreso nariai kaltina jį įsakius numušti lėktuvus, tuo metu jis buvo gynybos ministras.

R. Castro atsistatydino iš prezidento pareigų 2018 m., o iš Komunistų partijos vadovų – 2021 m. ir nuo to laiko nedalyvauja kasdienėje politikoje. Tačiau būdamas revoliucijos lyderio Fidelio Castro jaunesnysis brolis ir vienas iš paskutiniųjų Kubos revoliucinės kartos veikėjų, jis vis dar turi didelį autoritetą šalyje. 

Jis taip pat laikomas svarbiu prezidento Miguelio Diazo-Canelio patarėju ir palaiko glaudžius ryšius su įtakingais Kubos kariškiais.

JAV ir Kubos santykiai įtempti nuo 1959 m. revoliucijos ir dar labiau pablogėjo, kai į valdžią grįžo prezidentas Donaldas Trumpas. 2025 m. sausį D. Trumpas įtraukė Komunistų partijos valdomą salą į JAV teroristų sąrašą.

Kyjivas, gegužės 20 d. (Ukrinform-ELTA). Trečiadienį per dieną Rusijos surengtas atakas Dnipropetrovsko srityje žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė regiono administracijos vadovas Oleksandras Hanža. 

Pasak jo, rusai beveik 30 kartų dronais ir aviacinėmis bombomis puolė keturis srities rajonus. 

Kamianskės rajone buvo apgadinta įmonė, privatus namas ir infrastruktūros objektai. Nikopolyje, taip pat Nikopolio rajono Červonohryhorivkos, Pokrovskės ir Marhanecų gyvenvietėse buvo apgadinta infrastruktūra, įmonė, darželis ir privatus namas. Žuvo 46 metų moteris. 

Dviejose Synelnykovės rajono gyvenvietėse buvo apgadinti privatūs namai. Sužeista ir į ligoninę paguldyta 63 metų moteris. 

Kryvyj Riho rajone rusai puolė Zelenodolsko ir Hrečanopodivkos gyvenvietes. Buvo apgadinta infrastruktūra, sužeistas 56 metų vyras. Jam suteiktas ambulatorinis gydymas. 

Per naktinę ataką rusai puolė Dnipro miestą, buvo apgriauti namai ir maisto sandėlis. Du žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti.

Londonas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Buvusi britų piratinė radijo stotis trečiadienį atsiprašė „už bet kokius nepatogumus“, kuriuos sukėlė klaidingas pranešimas apie karaliaus Karolio III mirtį. 

Klaidingas pranešimas buvo paskelbtas antradienio popietę dėl kompiuterio klaidos pagrindinėje radijo stoties studijoje Maldone, rytų Esekso grafystėje, socialinės žiniasklaidos įraše pranešė „Radio Caroline“. 

Klaida sukėlė vadinamąją monarcho mirties paskelbimo procedūrą, „kurią parengusios visos JK stotys, tikėdamosi, kad jos neprireiks“, feisbuke parašė stoties vadovas Peteris Moore'as. 

„Tada „Radio Caroline“ nutilo, kaip ir reikėjo tikėtis, tai įspėjo mus atkurti programas ir paskelbti eteryje atsiprašymą“, – teigė jis.

„Caroline“ su malonumu transliavo Jos Didenybės Karalienės, o dabar ir Karaliaus, kalėdinį sveikinimą, ir tai daryti tikimės dar daugelį metų“, – sakė jis, turėdamas omenyje tradicinį monarcho kalėdinį sveikinimą tautai. 

„Atsiprašome Jo Didenybės karaliaus ir mūsų klausytojų už bet kokius sukeltus nepatogumus“, – pridūrė P. Moore'as. 

Antradienio nutikimas įvyko, kai Karolis ir karalienė Kamila buvo Šiaurės Airijoje.

Įraše nepasakyta, kiek laiko praėjo, kol klaida buvo aptikta, tačiau naujienų agentūra „Press Association“ pranešė, kad trečiadienio popietę antradienio transliacijos nuo 13.58 val. iki 17 val. įrašas stoties svetainėje nebuvo pasiekiamas. 

„Radio Caroline“ buvo įkurta 1964 m., siekiant užginčyti BBC transliavimo monopolį, ir anksčiau veikė iš laivų prie Anglijos krantų. 1967 m. įstatymas privertė daugelį piratinių transliuotojų užsidaryti, tačiau ši stotis su pertraukomis tęsė transliacijas iš jūros iki 1990 metų.

„Caroline“ ir kitos panašios piratinės stotys įkvėpė 2009 m. komediją „Laivas, kuris veža“. Filme apie ekscentriškų didžėjų grupę, kartu gyvenančią ir dirbančią jūroje, vaidino Billas Nighy ir Philipas Seymouras Hoffmanas.

Kyjivas, gegužės 20 d. (Ukrinform-ELTA). Dėl Ukrainos smūgių į Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą sumažėjo naftos produktų eksportas, o tai smarkiai paveikė Rusijos biudžeto pajamas.

Tai duodamas interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Energetikos politikos tyrimų fondo perdirbimo, transporto degalų, gamtinių dujų ir elektros projektų direktorius Maxas Pyziuras.

Jis akcentavo, kad per Ukrainos atakas buvo padaryta didelė žala Rusijos perdirbimo ir naftos eksporto sektoriui.

„Pasikeitė pusiausvyra: iš Rusijos eksportuojamų naftos produktų kiekis mažėja, o prieinamo žalios naftos eksporto apimtys didėja“, – pažymėjo ekspertas.

Jis paaiškino, kad Rusija anksčiau per dieną eksportuodavo apie 3,5 mln. barelių žalios naftos ir maždaug 2,5 mln. barelių naftos produktų. Dabar, jo skaičiavimu, žalios naftos eksportas padidėjo iki maždaug 4 mln. barelių per dieną, o naftos produktų eksportas sumažėjo iki 2 mln.

„Taigi iš viso tai vis dar sudaro apie 6 mln. barelių per dieną“, – sakė M. Pyziuras.

Ekspertas pridūrė, kad Ukraina atakuoja terminalus ir naftos perdirbimo gamyklas, o trukdžiai perdirbimo sektoriuje mažina Rusijos pajėgumus perdirbti angliavandenilius.

Tuo pat metu pati naftos gamyba reikšmingai nepasikeitė ir išliko apie 9–10 mln. barelių per dieną lygyje.

Analitikai šiuos skaičiavimus atlieka remdamiesi eksporto apimtimis ir vidaus vartojimu Rusijoje.

M. Pyziuras taip pat pabrėžė, kad sankcijos pirmiausia paveikė Rusijos biudžeto pajamas, o ne fizines eksporto apimtis. Kai 2025 m. rugpjūtį buvo įvestos griežtesnės sankcijos, Rusija buvo priversta parduoti naftą žemesnėmis kainomis, sumažindama eksporto muitus ir biudžeto pajamas.

Tačiau jis pažymėjo, kad po kovo 1-osios padėtis pasikeitė, nes dėl Hormuzo sąsiaurio blokados išaugo pasaulinės naftos kainos.

„Rusija dabar bando surinkti kuo daugiau lėšų į valstybės iždą“, – nurodė M. Pyziuras.

Kaip jau skelbta, Vokietija pareiškė, kad Europa niekada negrįš prie rusiškos naftos ir dujų.