(atnaujintas visas tekstas)

Vašingtonas, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Elektromobilių gamintoja „Tesla“ laipsniškai nutrauks pikapų „Cybertruck“ gamybą savo gamykloje Teksase, penktadienį pareiškė bendrovės generalinis direktorius. Entuziastai šiuos automobilius laiko Elono Musko futuristinių ambicijų simboliu, o kritikai – bjauriu Donaldo Trumpo eros priminimu.

E. Musko teigimu, „Tesla“ apie 2027 m. vidurį nutrauks šio pikapo gamybą Teksaso gamykloje, kad atlaisvintų vietos autonominiam taksi automobiliui „Cybercab“ gaminti.

„Maždaug kitų metų viduryje „Tesla“ pradės laipsniškai nutraukti „Cybertruck“ gamybą Teksaso gamykloje „Gigafactory“, kad galėtų padidinti „Cybercab“ gamybos apimtis“, – platformoje „X“ rašė jis.

E. Muskas nenurodė, ar pikapas bus gaminamas kur nors kitur, ar jo gamyba bus visiškai nutraukta. Jis taip pat nepaaiškino, kas nutiks dar neįvykdytiems užsakymams.

„Cybertruck“ vyriausiasis inžinierius Wesas Morrillas atskirame įraše pareiškė, kad šis pikapas „buvo neįtikėtina technologijų kūrimo platforma, o jo palikimas gyvuos „Cybercab“ modelyje“.

„Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie to, kad ateitis atrodytų kaip ateitis“, – pridūrė jis.

„Tesla“ gerbėjai E. Muskui priklausančioje socialinių tinklų platformoje „X“ apgailestavo dėl artėjančios „Cybertruck“ gamybos pabaigos, tačiau milijardierius juos ramino, kad „Cybertruck“ automobiliai „keliais riedės dar ilgai“.

Pikapas ilgainiui imtas laikyti paties E. Musko asmenybės simboliu. Automobilio įvaizdis tapo neatsiejamas nuo milijardieriaus politinės veiklos, kai šis ėmėsi vadovauti D. Trumpo administracijos valstybės išlaidų mažinimo iniciatyvai – Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE). Kai kurie „Cybertruck“ savininkai pranešė apie vandalizmo ir priekabiavimo atvejus.

Kampuotų formų milžiniškas nerūdijančiojo plieno pikapas buvo pristatytas 2019 m. lapkritį. E. Muskas tuomet teigė, kad per kelias dienas buvo gauta 250 tūkst. išankstinių jo užsakymų.

Iš pradžių gamybą planuota pradėti 2021 m., tačiau jos pradžia buvo ne kartą atidėta, o automobiliai klientams pradėti pristatyti tik 2023 m. pabaigoje.

„Tesla“ Teksaso gamykloje įrengė gamybos linijas, kurių numatytas pajėgumas siekė 250 tūkst. pikapų per metus, tačiau pardavimai prie šio skaičiaus nė iš tolo nepriartėjo.

Mažėjant paklausai Jungtinėse Valstijose, „Tesla“ pradėjo pardavinėti šį pikapą užsienyje. 2025 m. lapkritį automobiliai pradėti tiekti Pietų Korėjoje, o 2026 m. sausį – Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Iš „Cybertruck“ pardavimo gautų pajamų „Tesla“ atskirai neskelbia, tačiau kategorijai „kiti modeliai“, kuriai priklauso ir šis pikapas, tenka tik nedidelė visų bendrovės pardavimų dalis.

Be to, ne kartą buvo skelbiamos šio pikapo atšaukimo kampanijos, taip pat sulaukta skundų dėl jo surinkimo kokybės.

Dvivietis autonominis taksi automobilis „Cybercab“, neturintis vairo ir pedalų, buvo pristatytas 2024 m. spalį.

„Tesla“ šių metų balandį pradėjo „Cybercab“ gamybą Teksaso gamykloje, o rugsėjį Ostine pradėjo siūlyti mokamas keliones šiais automobiliais per jau veikiančią „Robotaxi“ paslaugą.

Autonominis taksi automobilis užima svarbią vietą E. Musko planuose paversti „Tesla“ ne automobilių gamintoja, o dirbtinio intelekto ir robotikos bendrove. Tačiau šios iniciatyvos sėkmė priklausys nuo to, ar bendrovei pavyks sukurti visiškai autonominio vairavimo technologiją, kurios veikimo dideliu mastu ji kol kas dar nepademonstravo.

(papildytas visas tekstas, išskirtos potemės)

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Šiaulių apygardos teismas penktadienį baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos kaltais pripažino „Grigeo“ grupei priklausančią bendrovę „Grigeo Klaipėda“ bei grupės prezidentą Gintautą Pangonį.

G. Pangoniui skirta 120 tūkst. eurų bauda, įmonei „Grigeo Klaipėda“ – 2 mln. eurų bauda.

Tiesa, nuosprendis dar neįsiteisėjo – tai yra ne galutinis, o pirmos instancijos teismo sprendimas, kurį dar galima skųsti Apeliaciniam teismui.

Bendrovė jau pranešė ketinanti tai daryti, tuo metu G. Pangonis teigė, kad kol kas ketina išanalizuoti teismo nuosprendžio motyvus.

Teismas G. Pangoniui teisę dirbti atėmė trejiems metams.

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė šį sprendimą pavadino svarbiu precedentu užtikrinant aplinkosaugos reikalavimus.

„Tai svarbus precedentas visiems, kurie savo veikloje aplinkosaugos reikalavimus laiko antraeiliais. Aplinkos teršimas negali tapti pigesne alternatyva atsakingai veiklai“, – Aplinkos apsaugos departamento pranešime teigė ji.

Anot departamento direktoriaus Edgaro Skrebės, šis teismo sprendimas – signalas visiems teršėjams, kad už nusikaltimus aplinkai teks brangiai sumokėti.

„Ši byla yra itin reikšminga Lietuvos aplinkosaugai. Ilgą laiką į Kuršių marias leistos nevalytos gamybinės nuotekos padarė aplinkai didelę žalą. Šiandienos teismo nuosprendis rodo, kokią svarbą turi nuoseklus ir principingas aplinkosaugininkų darbas“, – pranešime sakė jis. 

Pavedimas – nuotekas slapta išleisti į Kuršių marias

Bylos duomenimis, G. Pangonis, viršydamas savo „Grigeo“ įmonių grupės prezidento, „Grigeo Klaipėda“ valdybos pirmininko įgaliojimus, veikė kaip faktinis „Grigeo Klaipėda“ vadovas, įmonei siekdamas turtinės naudos.

Nustatyta, kad jis tyčia davė nusikalstamus nurodymus savo laikotarpiu įmonei vadovavusiems generaliniams direktoriams – Arūnui Pasvenskui, Vidui Beržonskiui, Vidmantui Mačiukui, Robertui Krutikovui, Tomui Eikinui – vystyti gamybą, o nuotekas, kurių nesugeba išvalyti nuotekų valymo įrenginiai, slapta išleisti per įmonės „Klaipėdos vanduo“ apvalyto vandens kolektorių į Kuršių marias.

Pasak teismo, generaliniai direktoriai savo vadovavimo įmonėje laikotarpiu vykdė G. Pangonio nurodymą – vystant gamybą, nebuvo ribojamas nuotėkio ir užterštumo kiekis, paduodamas į valymo įrenginius, kuris buvo didesnis, nei įrenginiai pajėgūs išvalyti.

Sau pavaldiems ir nuotekų valymo baro veiklą savo laikotarpiu kontroliavusiems vadovams jie pavedė organizuoti nuotekų valymo baro darbą taip, kad nuotekos būtų slapta išleidžiamos į Kuršių marias.

Nustatyta, kad darbo įmonėje laikotarpiais technikos direktorius Aivaras Petrokas ir jo pavaduotojas Rimantas Jonas Bieliauskas, gamybos vadovas ir gamybos direktorius Jonas Garalis, laikinai einantis gamybos direktoriaus pareigas ir technologų grupės vadovas Irmantas Zubrus, gamybos direktorius Ž. Žilevičius vykdė generalinių direktorių duotus nurodymus – pavedė įmonės nuotekų valymo baro vadovui Martynui Butkevičiui neišvalytas nuotekas dažniausiai dieną kaupti rezerviniame nusodintuve, po to slapta, dažniausiai tamsiu paros metu, išleisti į marias.

Siekiant nuslėpti nusikalstamus veiksmus, ekologei-darbų saugos specialistei Ritai Liakstutytei ir inžinierei-technologei Rimai Ivaškevičienei – jie pavedė įtvirtinti tikrovės neatitinkančius monitoringo duomenis ir apgaulingai vesti nuotekų taršos apskaitą. 

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2020 m. sausio.

Valstybei padaryta 48 mln. eurų vertės žala

Byloje gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis „Grigeo Klaipėda“ pareiškė daugiau nei 48 mln. eurų siekiantį civilinį ieškinį, kurį teismas patenkino.

Anot teismo, „Grigeo Klaipėda“ netinkamai eksploatavo valymo įrenginius ir neteisėtai išleido ne mažiau  kaip 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų nuotekų, turinčių organinių medžiagų, bendro azoto, bendro fosforo, detergentų, suspenduotų medžiagų, taip pat nenustatytą kiekį dumblo bei kitų pavojingų medžiagų – tokių kaip gyvsidabris, kadmis, nikelis, fluorantenas, naftalenas, sunkieji metalai. 

Nustatyta, kad šios medžiagos paplito į saugomų teritorijų sudėtyje esančių Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros Lietuvos priekrančių akvatorijos vandenis, kur gyvena saugomos gaubtasėklių vandens augalų, makrodumblių rūšys, bestuburių rūšys, vėžiagyviai ir moliuskai, kitos paukščių ir ži duolių rūšys, taip pat sukėlė fitoplanktono masinį dauginimąsi Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

„Teismo įsitikinimu, tokiu būdu (…) „Grigeo Klaipėda“, siekdama turtinės naudos, sistemingai klastojo dokumentus, pažeidinėjo kaltinime nurodytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl to reikšmingai suprastėjo Klaipėdos sąsiaurio ekologinė būklė“, – teigiama sprendime.

Didelė žala padaryta valstybės vandenims – Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros, o taip pat vandens storymėje gyvenantiems vėžiagyviams ir moliuskams, galėjo būti padaryta didelė žala žuvims ir paukščiams.

Dalis kaltinamųjų išteisinti

Nusikalstamos veikos, kaip pranešė teismas, įrodytos ištirta bylos medžiaga, tarp kurios – kriminalinės žvalgybos pateikti kaltinamųjų pokalbių garso įrašai, elektroninio pašto susirašinėjimo laiškai, liudytojų, ekspertų-mokslininkų parodymai, aplinkosaugininkų duomenys, vaizdo įrašai, kita byloje esanti ištirta medžiaga. 

J. Garalis ir V. Beržonskis teisme apklausti kaip liudytojai, jie, kaip ir dalis kitų asmenų, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dar ikiteisminio tyrimo metu. 

Kitiems kaltinamiesiems A. Pasvenskui, A. Petrokui, R. J. Bieliauskui teismas dėl sistemingo teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidinėjimo, dokumentų klastojimo bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. 

Kaltinamieji išteisinti dėl piktnaudžiavimo, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Visgi už padarytas nusikaltamas veikas, be „Grigeo Klaipėdos“ ir G. Pangoniui, baudos skirtos T. Eikinui – 25 tūkst. eurų, taip pat R. Krutikovui – 50 tūkst. eurų, V. Jefimovui – 9 tūkst. eurų, A. Skieriui – 9 tūkst. eurų baudos.

I. Zubrui – 20 tūkst. eurų, V. Mačiukui – 25 tūkst. eurų, R. Liakstutytei – 50 tūkst. eurų, M. Butkevičiui – 30 tūkst. eurų, Ž. Žilevičiui – 25 tūkst. eurų, R. Ivaškevičienei – 10 tūkst. eurų baudos.

Nuosprendis yra itin didelės apimties, siekia daugiau nei 650 puslapių, bylą sudaro 142 tomai.

Kaip skelbė ELTA, ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas kilus įtarimams, jog į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, taip pat įtarus, kad su nuotekų tvarkymu susiję „Grigeo Klaipėda“ dokumentai gali būti klastojami.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu, nuo atsakomybės byloje yra atleisti. 

„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Ikiteisminis tyrimas baigtas 2021 m. rugpjūtį, o baudžiamoji byla perduota teismui 2022 m. sausį.

Helsinkis, lapkričio 6 d. (Ukrinform-ELTA). Europos sąjungininkės jau sumokėjo už oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtas perimančiąsias raketas, tačiau Vašingtonas dar nepatvirtino jų tiekimo, Ukrainai ruošiantis naujoms Rusijos atakoms prieš jos energetikos infrastruktūrą.

Tai duodamas interviu „Euronews“ pareiškė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas, praneša „Ukrinform“.

A. Hakkanenas dėl vėlavimų pristatyti JAV gamybos perimančiąsias raketas „Patriot“ Ukrainai apkaltino politinės valios Vašingtone stoką, nors Europos sąjungininkės už jas jau sumokėjo.

Jis pridūrė, kad politiniai veiksniai trukdo perduoti Ukrainos kariuomenei šias galingas sistemas.

„Artėja žiema, o Rusija ruošia didelio masto atakas prieš Ukrainos civilinę ir energetikos infrastruktūrą“, – sakė jis.

A. Hakkanenas pabrėžė, kad atėjo laikas suteikti Ukrainai visus jai reikalingus oro gynybos pajėgumus.

„Finansavimą turime, dabar reikia, kad įranga būtų pristatyta Ukrainai. Tačiau tiekimui pradėti būtina ir JAV pusės politinė valia“, – nurodė jis.

Anksčiau skelbta, kad JAV Valstybės departamentas patvirtino galimą 500 raketų PAC-3 MSE, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, pardavimą Ukrainai. Bendra sandorio vertė siekia 2,1 mlrd. dolerių (beveik 1,9 mlrd. eurų).

Kyjivas, lapkričio 6 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijai trūksta oro gynybos sistemų kariniams objektams, įskaitant aerodromus, apsaugoti, televizijos laidoje pareiškė Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas.

Pasak jo, lapkričio 5 d. dronais smogta paleidimo vietoms netoli Hvardijskės aerodromo Kryme ir kelioms oro gynybos sistemoms „Pancir“. Tai rodo, kad Rusijos oro gynybos pajėgumai pamažu senka. Todėl Rusijos oro erdvė lieka vis mažiau apsaugota, patikimą oro gynybą rusai užtikrina daugiausia tik aplink savo diktatoriaus rezidencijas.

„Tokio pobūdžio informacija vis pasirodo Rusijos informacinėje erdvėje: kai kurie objektai, net kariniai aerodromai, vadinamojoje Rusijos Federacijos teritorijoje apskritai neturi oro gynybos. Kai kur yra viena sistema „Pancir“, kitur – dvi. Žinoma, tai nė iš tolo neprilygsta Valdajui, kur tokių sistemų yra dešimtys. Taigi jų trūksta“, – sakė atstovas.

Jis taip pat pareiškė, kad šis trūkumas tik didės. Kiekviena sunaikinta sistema „Pancir“ palieka dar vieną spragą priešo oro gynyboje.

„Kiekviena tokia spraga reiškia, kad sunaikinus oro gynybos sistemą kitu taikiniu tampa objektas, kurį ji saugojo“, – paaiškino D. Pletenčukas.

Jis sakė, kad Rusijos oro gynybos sistemos ir toliau bus naikinamos, nes tai svarbu vykdant kitas kovines užduotis.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) pranešus apie planuojamą nacionalinį mokytojų streiką, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė kalbėjosi su profsąjungos vadovu Andriumi Navicku, ketina tęsti diskusijas dėl pedagogų algų. 

„Ministrė šiandien telefonu kalbėjo su LŠDPS vadovu A. Navicku, kitą savaitę planuojamas susitikimas, diskusijos dėl atlyginimų bus tęsiamos“, – Eltai atsiųstame atsakyme penktadienio vakarą nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). 

Kaip skelbta, nepasiekus bendro sutarimo dėl pedagogų darbo užmokesčio, LŠDPS penktadienį pranešė apie lapkričio 16 d. planuojamą nacionalinį mokytojų streiką. 

A. Navicko vadovaujamos profsąjungos netenkina ŠMSM siūlomas 7,56 proc. atlyginimų augimas kitąmet. 

Nuo kitų metų sausio pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis didinamas nuo 1 798 eurų iki 1 843 eurų (2,5 proc.), pareiginės algos koeficientai didinami 4,5 proc., o 0,43 proc. skiriama pareiginės algos koeficientų didinimui dėl veiklos sudėtingumo, priemokoms ar kitoms išmokoms.

LŠDPS reikalauja 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. 

R. Popovienė teigė nesuprantanti, kokiu pagrindu ketinama pradėti streiką. Ji tvirtino, kad profesinės sąjungos poreikiai bus išklausyti, tačiau ministerija nepažada, kad suplanuotos lėšos, skirtos atlyginimų augimui nuo kitų metų, didės. 

ŠMSM nurodo, kad kitas mokytojų profesines sąjungas siūlomas padidėjimas tenkina, tačiau su LŠDPS ministerija turi atskirą sutartį, derybos dėl jos koregavimo dar vyksta.

„Vos tik Finansų ministerijai įvertinus valstybės finansines galimybes, susitikimas su LŠDPS, skirtas aptarti darbo užmokesčio didinimą, buvo suorganizuotas iš karto. Atsižvelgiant į numatomas lėšas, buvo parengtas ir visoms profsąjungoms išsiųstas derinti Biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimas. LŠDPS atskiru raštu buvo informuota, kad ribotos valstybės finansinės galimybės leidžia 2027 m. lėšas darbo užmokesčiui didinti ne daugiau kaip 7,56 procento. Skirti daugiau lėšų šiam tikslui nėra finansinių galimybių, todėl LŠDPS reikalavimas didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc. negali būti įgyvendinamas“, – Eltai nurodė ministerija. 

2027 m. biudžeto projekte numatoma, kad mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui didinti kitąmet planuojama skirti 245,1 mln. eurų arba 7,56 proc. 

ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.

2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.

Taipėjus, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Taivanas penktadienį pranešė nusprendęs uždaryti savo atstovybę Papua Naujojoje Gvinėjoje ir atšaukti jos darbuotojus. Tokį sprendimą jis aiškino Kinijos spaudimu šiai valstybei Ramiojo vandenyno pietuose.

„Ateityje atitinkamus išteklius skirsime draugiškoms valstybėms ir kitiems regionams, turintiems bendradarbiavimo potencialo ir su kuriais verta palaikyti ryšius. Taip sieksime dar labiau stiprinti praktinį bendradarbiavimą ir plėsti Taivano tarptautinę erdvę“, – sakoma Taivano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Pranešimas paskelbtas po kelis mėnesius trukusio ginčo, kilusio Papua Naujajai Gvinėjai liepą nusprendus uždaryti Taivano atstovybę sostinėje Port Morsbyje. Taipėjus su tokiu sprendimu nesutiko.

Kinija, laikanti Taivaną savo teritorija ir prieštaraujanti savarankiškai valdomos salos dalyvavimui tarptautinėse organizacijose bei ryšiams su kitomis valstybėmis, palankiai įvertino Papua Naujosios Gvinėjos sprendimą.

Papua Naujoji Gvinėja, kaip ir daugelis kitų valstybių, palaiko oficialius diplomatinius santykius su Kinija, tačiau buvo leidusi Taivanui turėti atstovybę Port Morsbyje.

Taivano užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad sala pati ėmėsi iniciatyvos uždaryti atstovybę, atšaukti darbuotojus ir peržiūrėti bei koreguoti dvišalio bendradarbiavimo santykius.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius siekė 20 mln. eurų. Tai daugiau nei 13 kartų viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatą, kai pelnas siekė 1,5 mln. eurų.

Bendrovės pajamos per devynis mėnesius augo 30 proc. ir siekė 64,2 mln. eurų. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) padidėjo beveik 2,5 karto – iki 36,6 mln. eurų, rašoma „Amber Grid“ pranešime.

„Didžiausią įtaką finansiniams rezultatams turėjo išaugęs perduotų gamtinių dujų kiekis ir didesnės 2026 m. nustatytos reguliuojamos perdavimo kainos. Taip pat reikšmingai sumažėjo balansavimo ir technologinėms reikmėms naudojamų dujų poreikis“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Pridedama, jog koreguota EBITDA, neįtraukiant laikinų reguliacinių skirtumų ir vienkartinių veiksnių, augo 8 proc. iki 24,6 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas padidėjo 4 proc. iki 9,7 mln. eurų.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos vartotojams perduota daugiau nei 12,9 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 17 proc. daugiau nei pernai.

Iš Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo į sistemą perduota daugiau nei 25,4 TWh dujų, arba 18 proc. daugiau nei prieš metus.

Vilnius, lapkričio 6 d. (ELTA). Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per pirmuosius devynis šių metų mėnesius uždirbo 35,8 mln. eurų grynojo pelno, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai patyrė 35,2 mln. eurų nuostolį, pranešė bendrovė.

Neaudituotais duomenimis, sausį–rugsėjį „Litgrid“ pajamos siekė 374,3 mln. eurų – 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudarė 52,2 mln. eurų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis buvo neigiamas ir siekė 26,4 mln. eurų nuostolį. Anot „Litgrid“, EBITDA augimą daugiausia lėmė teigiamas papildomų paslaugų rezultatas.

Tuo metu koreguotas EBITDA padidėjo 16 proc. – nuo 39,2 mln. iki 45,4 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas išaugo 52 proc. – iki 30,2 mln. eurų.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Litgrid“ investicijos siekė 106,2 mln. eurų.

Bendrovė taip pat pranešė, kad rugpjūtį ir rugsėjį prie elektros perdavimo tinklo prijungė aštuonis naujus energijos kaupiklių parkus, kurių bendra įrengtoji galia siekia 392 megavatų (MW).

Po šių prijungimų Lietuvoje veikiančių baterijų energijos kaupimo sistemų galia viršijo 1,3 gigvato (GW), o jų talpa pasiekė 2,5 gigavatvalndės (GWh).

„Litgrid“ duomenimis, iki metų pabaigos prie perdavimo tinklo planuojama prijungti dar iki 20 baterijų projektų. Juos įgyvendinus, bendra energijos kaupimo sistemų galia Lietuvoje viršytų 2 GW, o talpa – 4 GWh.

Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos perdavimo tinklais šalies poreikiams perduota daugiau nei 6,5 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Litgrid“ taip pat tęsia elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ projektą, Gižų transformatorių pastotės rekonstrukciją ir pasirengimą naujai 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo linijai tarp Lietuvos ir Latvijos.

(papildysime)

Tel Avivas, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Izraelio opozicijos kandidatas Gadi Eisenkotas penktadienį pareiškė darantis pažangą formuojant vyriausybę, kuri pakeistų ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, ir kad tikisi gauti įgaliojimus iš prezidento.

„Tyliai ir santūriai padarėme didelę pažangą ir pasiekėme proveržių, o daug kas vis dar vyksta užkulisiuose“, – socialiniame tinkle „X“ parašė G. Eisenkotas.

(papildysime)

Vašingtonas, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Elektromobilių gamintoja „Tesla“ apie 2027 m. vidurį pradės laipsniškai nutraukti pikapo „Cybertruck“ gamybą savo gamykloje Teksase, penktadienį pareiškė bendrovės generalinis direktorius Elonas Muskas.

Tai rodo, kad veikiausiai artėja šio automobilio modelio, kurio pardavimai gerokai atsiliko nuo E. Musko užsibrėžtų tikslų, gamybos pabaiga.

„Maždaug kitų metų viduryje „Tesla“ pradės laipsniškai nutraukti „Cybertruck“ gamybą Teksaso gamykloje „Gigafactory“, kad galėtų padidinti „Cybercab“ gamybos apimtis“, – platformoje „X“ rašė E. Muskas, turėdamas galvoje persiorientavimą į dviviečių autonominių taksi automobilių, kuriuose nėra vairo ir pedalų, gamybą.