Vilnius, gegužės 6 d. (ELTA). Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino 2026 metų programą, kuria siekiama gerinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Vilniaus rajono ir Nemenčinės poliklinikose.

Savivaldybės teigimu, programa apima kompleksines priemones, skirtas stiprinti šeimos gydytojų komandas, gerinti paslaugų organizavimą, mažinti pacientų laukimo laiką bei skatinti prevencinių programų įgyvendinimą.

Numatyta, kad pacientų aptarnavimo terminai bus trumpinami – ūmios ligos atveju pacientas pas šeimos gydytoją bus priimamas tą pačią dieną, kitais atvejais – per 7 kalendorines dienas.

Taip pat plečiamos šeimos gydytojo komandos narių funkcijos, suteikiant galimybę jiems spręsti dalį klausimų dėl receptų ar tyrimų paskyrimo.

Didelis dėmesys taip pat skiriamas prevencinių programų vykdymui, ypač širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų ankstyvai diagnostikai. 

„Sveikatos priežiūros stiprinimas išlieka viena svarbiausių savivaldybės prioritetinių krypčių. Siekiame sukurti tvarią ir patikimą aplinką, kad pacientai jaustųsi saugūs dėl savo ir savo šeimos sveikatos, kiekvienas medikas žinotų, kad čia jo darbas yra vertinamas bei palaikomas, o rajono poliklinikos būtų konkurencingos, modernios ir pasirengusios teikti kokybiškiausias paslaugas“, – pranešime sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.

Pasak savivaldybės, papildomai taip pat numatytos motyvacinės priemonės medicinos darbuotojams, kurios priklausys nuo veiklos rezultatų – pacientų skaičiaus, prevencinių programų vykdymo rodiklių bei paslaugų suteikimo terminų laikymosi.

Be to, papildomi priedai bus skiriami ir priėmimo skyriuje dirbantiems gydytojams, nukreipiamiems darbui į ambulatorijas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą jų veiklą.

Programai įgyvendinti 2026 metais iš savivaldybės biudžeto skiriama 510 tūkst. eurų: Vilniaus rajono poliklinikai – 434,4 tūkst. eurų, o Nemenčinės poliklinikai – 75,6 tūkst. eurų.

Vilnius, gegužės 6 d. (ELTA). Buvęs premjeras Gintautas Paluckas turėtų pats apsispręsti, ar tęsti darbą parlamente, teigia premjerė Inga Ruginienė. Vis tik, Vyriausybės vadovė nemato poreikio šiam politikui palikti socialdemokratų frakciją Seime. 

„Man atrodo, kad apsisprendimas turi būti arba pasilieki, arba nepasilieki parlamente. Ta migracija iš frakcijos į frakciją... Nežinau, ką daugiau ar ką mažiau tai duos. Bet čia visiškai jo apsisprendimas. Tas neigiamas fonas prasidėjo dar praėjusią vasarą, čia jau tik pasekmės“, – interviu Eltai teigė I. Ruginienė. 

„Viskas priklausys, kaip pasibaigs teisėsaugos tyrimas. Šiai dienai matome tik pradinius procesus. Nepamirškime, kad matėme „n“ pavyzdžių, kai žmonės apsigindavo ir teisminis procesas niekur nenueidavo. Kaip mes galime iš anksto vertinti? Palaukime galutinio proceso ir tada, net neabejoju, kad tikrai vertinimas bus“, – kalbėdama apie galimą šios situacijos žalą LSDP, atsakė premjerė.

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad G. Palucko istorija kenkia socialdemokratams.

Dėl Seimo nario mandato turi spręsti pats G. Paluckas

Tuo metu kalbėdama apie G. Palucko tolesnį darbą parlamente, Vyriausybės vadovė sakė, kad sprendimą dėl galimo mandato atsisakymo ekspremjeras turėtų priimti pats.

„Jis turi pats asmeniškai apsispręsti ir už bet kokį savo sprendimą jis turi prisiimti atsakomybę. Čia yra visiškai jo sprendimas“, – dėstė I. Ruginienė. 

„Kita vertus, mes skubame, bėgame prieš traukinį. Pati generalinė prokurorė visiems priminė nekaltumo prezumpciją. Šiai dienai, kas yra labai svarbu, ypač tokiose rezonansinėse bylose (...), turime nesikišti į teisėsaugos darbą. Atsargiai vertinti ir laukti sprendimų“, – akcentavo ji. 

Pats G. Paluckas antradienį tikino neketinantis atsisakyti parlamentaro mandato ar trauktis iš socialdemokratų frakcijos Seime. 

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad G. Paluckas turėtų atsisakyti parlamentaro mandato arba trauktis iš Seimo socialdemokratų frakcijos. Vis tik, šalies vadovas pabrėžė, kad tai turėtų būti paties politiko sprendimas. 

Kaip skelbta, antradienio rytą generalinė prokurorė kreipėsi į Seimą dėl leidimo patraukti ekspremjerą G. Palucką baudžiamojon atsakomybėn. 

Politikas sutiko, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. 

Generalinės prokurorės parlamentui išsiųstame kreipimesi nurodoma, kad prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis pernai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Jis atliekamas pagal baudžiamojo kodekso 228 straipsnį dėl piktnaudžiavimo ir 189-ąjį straipsnį dėl neteisėto praturtėjimo.

Kreipimesi nurodoma, jog Seimo narys su žmona Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto – įnešant grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius įsigyjant automobilius, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius. Šį turtą ekspremjeras su sutuoktine galėjo įsigyti nuo 2010 m. gruodžio iki 2024 m. pabaigos. 

Pasirodžius šiai informacijai, politikas tvirtino stabdantis narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), teigė sutiksiantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. 

ELTA primena, kad pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. 

Beirutas/Tel Avivas, gegužės 6 d. (dpa-ELTA). Nors tarp Izraelio ir proiranietiškos grupuotės „Hezbollah“ galioja paliaubos, trečiadienį Libane pranešta apie atakas.

Libano valstybinė naujienų agentūra NNA pranešė, kad Izraelis, pasitelkdamas naikintuvus ir bepiločius orlaivius, surengė ataką Libano pietuose, o iš artilerijos buvo apšaudytas Maifaduno kaimas; dėl to žuvo du žmonės. Dar du asmenys gyvybių neteko per oro antskrydį rytiniame Bekos slėnyje, skelbė NNA.

Izraelio kariuomenės atstovas trečiadienį pareiškė, kad Izraelis turi imtis „energingų“ veiksmų prieš „Hezbollah“ dėl šios grupuotės įvykdytų paliaubų pažeidimų, ir paragino kitų Pietų Libano miestų gyventojus nedelsiant palikti savo namus. Perspėjimus paprastai lydi nauji oro antskrydžiai.

Izraelio kariuomenė nurodė, kad per pastarąsias 24 valandas atakavo apie 25 su „Hezbollah“ susijusius objektus, įskaitant ginklų sandėlius. Ji apkaltino grupuotę paleidus į Izraelio karius bepiločius orlaivius ir raketas su sprogmenimis.

Šiaurės Izraelio Štulos mieste trečiadienio rytą suskambo oro pavojaus sirenos, kai Izraelio kariuomenė netoli karių perėmė „įtartiną skraidantį objektą“, kurio nuolaužos, kaip pranešama, kėlė pavojų.

„Hezbollah“ naktį paskelbė, kad šalies pietuose bepiločiu orlaiviu ir raketomis atakavo Izraelio karius.

Vilnius, gegužės 6 d. (ELTA). Vidutinės benzino, dyzelino ir SND kainos šalyje trečiadienio rytą sumažėjo atitinkamai 1 proc., 1,3 proc. ir 0,2 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA),

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos Lietuvos degalinėse trečiadienio rytą svyravo nuo 1,85 euro iki 2,16 euro, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 2,03 euro ir buvo 1,3 proc. mažesnė nei antradienį (2,06 euro).

Mažiausia dyzelino kaina fiksuota „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone, kur litras dyzelino kainavo 1,85 euro. Brangiausiai šios rūšies degalai kainavo septyniose tinklo „Circle K“ degalinėse – 2,16 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,67 euro iki 1,95 euro, o vidutinė benzino kaina sudarė 1,84 euro ir buvo 1 proc. mažesnė nei antradienį (1,85 euro).

Mažiausia benzino kaina trečiadienio rytą buvo „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone – 1,67 euro, o didžiausia – keturiolikoje tinklo „Circle K“ degalinių, keturiasdešimt trijose „Viada“ degalinėse, dviejose „Boost Petrol“ degalinėse bei „Degta“ degalinėje Elektrėnų savivaldybėje. Pastarosiose litras benzino kainavo 1,95 euro.

Tuo metu SND kainos degalinėse svyravo nuo 0,79 euro iki 0,99 euro, o vidutinė SND kaina buvo 0,91 euro arba 0,2 proc. mažesnė nei antradienį (0,91 euro).

Pigiausiai dujos kainavo „Madalva“ degalinėje Tauragės rajone – 0,79 euro, o brangiausiai – aštuoniose „Circle K“ degalinėse ir „Šventosios investicijos“ degalinėje Šventojoje – 0,99 euro.

Didmeninė benzino kaina Lietuvoje antradienį buvo 1,68 euro, o dyzelino – 1,85 euro. Palyginti su gegužės 4 d. kainomis, didmeninės benzino ir dyzelino kainos nesikeitė.

 Brent naftos kaina rinkoje antradienį siekė 109,87 JAV dolerio už barelį.

Roma, gegužės 6 d. (AFP-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasmerkė dirbtinio intelekto (DI) sukurtas savo atvaizdų klastotes, pavadindama „deepfake“ technologiją „pavojingu įrankiu“, kuris gali būti nukreiptas prieš bet kurį asmenį ir daryti jam žalą.

G. Meloni antradienį savo socialinių tinklų paskyrose paskelbė vieną tokią DI sukurtą netikrą nuotrauką, kuri, jos teigimu, pastarosiomis dienomis buvo platinama ir kurioje ministrė pirmininkė vaizduojama vilkinti tik negausius naktinius drabužius.

„Turiu pripažinti, kad tas, kas jas sukūrė, bent jau šiuo atveju, iš tikrųjų mane pavaizdavo daug gražesnę“, – rašė G. Meloni savo įraše.

„Deepfake‘ai“ yra pavojingas įrankis, nes jais galima apgaudinėti, manipuliuoti ir taikytis į bet ką. Aš galiu apsiginti. Daug kas to negali, – rašė ji. – Patikrinkite prieš patikėdami ir tikėkite tuo, kuo dalijatės. Nes šiandien tai nutiko man; rytoj tai gali nutikti bet kam.“

Į savo įrašą G. Meloni įtraukė vieno socialinių tinklų vartotojo, matyt, patikėjusio nuotrauka, reakciją. Jis rašė, kad premjerės pasirodymas su tokia apranga yra „gėdingas ir nevertas jos einamų pareigų“.

Suklastotos seksualizuotos premjerės nuotraukos yra pasirodžiusios ir anksčiau, konkrečiai praėjusiais metais vienoje pornografinėje svetainėje, kurioje buvo rodomos pakeistos žinomų moterų nuotraukos.

Reaguodama į tai vyriausybė priėmė įstatymą, kuriuo kriminalizuojami „deepfake“ sukurti vaizdai, sukeliantys „nepateisinamą žalą“ juose vaizduojamam asmeniui.

2024 m. G. Meloni pareiškė 100 tūkst. eurų ieškinį dviem vyrams, kurie sukūrė suklastotus vaizdo įrašus su premjerės atvaizdu ir paskelbė juos JAV pornografinėje svetainėje.

Visame pasaulyje moterys politikės vis dažniau tampa tokių DI sukurtų netikrų pornografinių ar seksualizuotų vaizdų taikiniais.

Sumai, gegužės 6 d. (Ukrinform-ELTA). Du rusų dronai smogė vaikų darželio pastatui Sumų miesto centre, pranešė laikinai miesto mero pareigas einantis Artemas Kobzaras, kurį cituoja „Ukrinform“.

„Pranešama, kad du bepiločiai orlaiviai smogė vaikų darželio pastatui miesto centre. Įvykio vietoje dirba visos atitinkamos tarnybos“, – platformoje „Telegram“ rašė A. Kobzaras.

Pasak pranešimų, aukų skaičius ir žalos mastas šiuo metu tikrinami.

Anksčiau Sumų miesto karinė administracija pranešė, kad du Rusijos dronai atakavo civilinės paskirties pastatą Sumų centre. Vyksta gelbėjimo operacija. 

Rusijos smūgiai miestui tęsiasi – žmonės raginami likti saugiose vietose, priduria Ukrainos naujienų agentūra.

Kaip rašė „Ukrinform“, gegužės 5 d. Rusijos kariai atakavo Sumų priemiestį, apgadindami sandėlių pastatus ir automobilius.

Simferopolis, gegužės 6 d. (Ukrinform-ELTA). Gegužės 5 d. vakarą laikinai okupuotame Kryme pasigirdo sprogimai ir šūviai, buvo suaktyvintos Rusijos oro gynybos sistemos; Armianske apgadintas FST sienos apsaugos pastatas ir smogta į Kačios aerodromą, informavo „Telegram“ kanalas „Krymskij Veter“.

„Kaip pranešė mūsų prenumeratoriai, mieste (Armianske) buvo apgadintas FST sienos apsaugos pastatas“, – sakoma paskelbtoje žinutėje.

Pasak gyventojų, mieste buvo matomas švytėjimas ir juntamas degėsių kvapas.

Antradienio vakarą buvo pranešta apie sprogimus Kačios ir Belbeko aerodromuose Sevastopolyje. Sprogimai taip pat pasigirdo Fiolento kyšulio, Bachčysarajaus ir Sakų rajonuose. Myrnės kaime Simferopolio rajone buvo sunaikinta oro gynybos sistema „Pancir“.

Vilnius, gegužės 6 d. (ELTA). SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko manymu, iki šių metų pabaigos iš antros pakopos pensijų fondų gali būti atsiimta dar apie 0,9 mlrd. eurų, bendras pasitraukusių skaičius išaugti iki 50 proc. 

„Mano prielaida yra, kad iš pensijų fondų dar pasitrauks apie 0,9 mlrd. eurų, (…) į sąskaitas (...) nueitų dar apie 600 mln. (eurų – ELTA), kas reikštų, darau prielaidą, šiais metais pasitrauks apie 50 procentų visų dalyvių“, – trečiadienį pristatymo metu kalbėjo jis. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo sausio įsigaliojus reformai, per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.

Pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų arba iki maždaug tokio dydžio, kiek siekė 2023 m. viduryje.  Iš bendro turto 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.

Anot T. Povilausko, bankas sumažino prognozę, kiek iš atsiimtų lėšų gali būti išleista. Anksčiau SEB prognozavo, kad vartojimui per vienerius metus bus išleista 60 proc. atsiimtų lėšų, dabar prognozė sumažinta iki 50 proc. 

Banko teigimu, vertinant mokėjimų per specialius mokėjimo kortelių skaitytuvus (POS terminalus) duomenis, pirkimai augo ne tik pirmąjį savaitgalį po lėšų iš antros pensijų pakopos fondų atsiėmimo, bet visą balandį.

„Balandis jau yra pasibaigęs. (...) Mokėjimai kortelėmis per (SEB – ELTA) POS skaitytuvus – (...) realiai fizinė prekyba, (...) tik maža dalis paveikslo, (...) bet vėlgi ji rodo, ką žmonės faktiškai fiziškai pirko. Niekas nepasikeitė nuo pirmo savaitgalio po išmokėjimo – per visą mėnesį labiausiai augo telekomunikacijų įrangos, baldų, juvelyrikos, statybinių prekių pirkimai“, – kalbėjo T. Povilauskas. 

SEB duomenys rodo, kad didžiausias metinis atsiskaitymų per SEB banko POS skaitytuvus pokytis balandį fiksuotas telekomunikacijų įrangos (61 proc.), baldų (56 proc.), juvelyrikos (33 proc.), statybinių prekių (32 proc.) bei elektronikos prekių parduotuvėse (31 proc.). 

Tiesa, anot banko vyriausiojo ekonomisto, apskaičiuoti, kiek panaudota iš antros pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų, gana sudėtinga. Jo teigimu, galima sakyti, kad 25 proc. jų buvo panaudota tiek vartojimui, tiek paskolų padengimui ar investavimui.

„Klausimas, kiek pinigų pajudėjo nuo išmokėjimo, yra pakankamai sudėtingas, nes vėlgi atskaičiuoti yra sudėtinga. Tačiau turbūt galima sakyt, kad su ketvirtadaliu pinigų kažką žmonės darė. Vėlgi, ką mes iš savo (duomenų – ELTA) galime matyti, tai yra vartojimas, bet vėlgi – dalis paskolų padengta, dalis pinigų yra tiesiog išvesta į kitus bankus, dalis pinigų investuota“, – kalbėjo T. Povilauskas

Anot jo, nors gegužę pirkimų pokyčiai, tikėtina, bus nuosaikesni, mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis antrąjį metų ketvirtį gali augti apie 20 proc.

Dėl pasitraukusių iš antros pakopos pensijų fondų nekeitė BVP augimo prognozės

T. Povilauskas sakė, kad SEB nepakeistą tiek šių, tiek kitų metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę lėmė didesnis pasitraukimas iš antros pensijų pakopos fondų, nei buvo tikėtasi.

„Kodėl nekeičiame? (…) Mūsų pagrindinių eksporto partnerių prognozės yra šiek tiek sumažintos, pokyčiai nėra dideli, iš esmės, per kelis proc. punktus. (…) (Mes nemažiname – ELTA), nes turime tą faktą, kad iš antros pakopos pensijų (fondų – ELTA) išėjo daugiau pinigų negu tikėjomės“, – kalbėjo jis.

„Manome, kad daugmaž šie faktoriai vienas kitą atsveria ir prognozę tiek dėl šių metų, tiek dėl kitų metų mes esame linkę palikti. (…) Šiais metais (…) Latvijos ir Estijos BVP prognozės sumažintos per 0,2 proc. punkto. (….) Jeigu nebūtų to efekto, mes galbūt irgi šiek tiek būtume mažinę, bet, kadangi turime didesnius atsiėmimus, prognozę paliekame“, – pridūrė T. Povilauskas.

Vis tik jis pažymėjo, kad kitąmet, tikėtina, ekonomikos augimas bus ženkliai lėtesnis.  

Kaip skelbė ELTA, SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės – kaip ir sausį, jis šiemet numatomas 3,2 proc., 2027-ais metais –  2,1 proc.

Berlynas, gegužės 6 d. (dpa-ELTA). Vokietijos paviljonas Venecijos bienalėje atspindi buvusią socialistinę Rytų Vokietiją ir to laikotarpio migracijos srautus, antradienį teigė meno vadovė Kathleen Reinhardt.

„Tai puikiai tinka prie itin politiškos bienalės, kurios čia tikimės“, – sakė K. Reinhardt.

Paviljonas sukurtas pagal menininkių Sung Tieu ir Henrikės Naumann projektus. H. Naumann vasario mėnesį, būdama 41 metų, netikėtai mirė nuo vėžio, tačiau jos vizija įgyvendinama, siekiant pagerbti jos atminimą.

Šių metų bienalė, kuri turėtų prasidėti šeštadienį, sukėlė kontroversijų dėl Rusijos dalyvavimo pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios, taip pat dėl Izraelio įtraukimo.

Reaguodama į tai atsistatydino bienalės žiuri, o atidarymo ceremonija buvo atšaukta kartu su „Auksinio liūto“ apdovanojimo įteikimu kultūrinės parodos pradžioje.

Vokietijos paviljono interjero dominuojanti spalva yra mėtų žalia – ši spalva naudota komunistinės Rytų Vokietijos Raudonosios armijos kareivinėse, kurių daugelis virtę vis dar stovinčiais griuvėsiais.

Ant sienų eksponuojami H. Naumann kūriniai, pavyzdžiui, iš kėdžių sukurtas reljefas, grandinių šarvo užuolaida ir performansas „Trümmerfrau“ („Griuvėsių moteris“) apie moteris, valiusias Vokietijos gatves po Antrojo pasaulinio karo.

Vokietijos paviljonas, pavadintas „Ruin“ („Griuvėsiai“), pasak K. Reinhardt, yra perspėjimas prieš karą ir kartu atspindi menininkių kilmę iš Rytų Vokietijos.

H. Naumann užaugo Cvikau mieste, tuometinėje Rytų Vokietijoje, o po Vokietijos susivienijimo 1990 m. tapo augančios dešiniųjų radikalizacijos regione liudininke ir tai atsispindi jos darbuose.

Vietname gimusi S. Tieu 1938 m. statytą fašistinio stiliaus pastatą padengs daugiau nei 3 milijonais mozaikinių plytelių, kad sukurtų veidrodinį atvaizdą stambiaplokščio namo, kuriame ji dešimtajame dešimtmetyje augo Berlyne kaip migrantų darbininkų duktė.

Šie pastatai, plačiai paplitę Rytų bloke, buvo statomi iš surenkamųjų betono plokščių, suteikė prieinamą būstą dideliu mastu ir tebėra dominuojantys daugelyje buvusios Rytų Vokietijos miestų rajonų.

Vilnius, gegužės 6 d. (ELTA). Vilniaus apygardos teismui trečiadienį toliau nagrinėjant teroro aktų bylą dėl siuntų su sprogstamaisiais užtaisais, joje liudijo buvusi DHL darbuotoja, tikrinusi siunčiamas siuntas. Jos teigimu, 2024 m. liepą įtarimų sukėlė kelios siuntos su masažuokliais.

Trečiadienį į teismo salę atvyko arba buvo atvesti visi kaltinamieji byloje. Joje kaltinimai pateikti penkiems asmenims: Aleksandrui Šuranovui, Daniilui Jenciui, Vasilijui Kovačs, Vadymui Borsukui ir Eldarui Salmanovui. Kaltinamieji yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.

Dalis kaltinamųjų yra sulaikyti, kiti šiuo metu yra laisvėje. Tris kaltinamuosius į teismą atvedė Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.

Byloje liudijusi buvusi bendrovės DHL darbuotoja pasakojo apie savo darbą 2024 m. liepą, kada, kaip įtariama, per minėtą įmonę siųstos siuntos su sprogstamaisiais užtaisais.

Liudytojas nurodė, kad tuomet kelios siuntos jai sukėlė įtarimų.

„Ten buvo masažuoklis kaklui. Aš jo negalėjau ardyti. Jį apverčiau, pažiūrėjau. Ten buvo du ar trys kremai. Jie buvo išbėgę iš pakuotės, tai juos apvyniojau“, – apie įtarimus sukėlusias siuntas pasakojo moteris.

„Turėjau tokį jausmą, kad reikia tas siuntas patikrinti atidžiai“, – nurodė liudytoja.

Ji prisiminė, kad turėjo nuojautą, jog minėtos siuntos kelia įtarimų, tačiau konkrečių įrodymų dėl to tikino neturėjusi. Tad, pasak moters, siuntos buvo išsiųstos. 

Siųstos siuntos su sprogstamaisiais užtaisais

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai byloje yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Jie buvo sulaikyti Lietuvos ir kitų valstybių teritorijose.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, šie asmenys, kaip rodo tyrimo duomenys, yra nusikaltimų tiesioginiai vykdytojai, užduočių tarpininkai. Dalis jų yra siejami su buvusia tarnyba Rusijoje – jie buvo minėtos valstybės karininkai.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas anksčiau sakė, kad minėtų nusikaltimų organizatoriai yra Rusijoje ir Lietuvos teisėsaugai kol kas nepasiekiami.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. Lietuvos pilietis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.

Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.

Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo  oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą. 

Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu. 

Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.

Visi kaltinamieji byloje kaltės nepripažįsta.

Byla atskirta nuo platesnio tyrimo dėl terorizmo

Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.

Kaip skelbta, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos, veikdamos Eurojusto koordinuotoje jungtinėje tyrimo grupėje, sustabdė Europoje planuotus įgyvendinti išpuolius naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius ir identifikavo nusikaltimus planavusius bei vykdžiusius asmenis.

Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo asmenys, siejami ir turintys ryšių su Rusijos karinėmis žvalgybos tarnybomis.