Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Konkretus kitų metų pensijų indeksavimo dydis paaiškės modeliuojant biudžetą, bet šiuo numatomas bazinis 8,51 proc. augimas, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministrės teigimu, papildomai pensijos galėtų būti indeksuojamos dar apie 1,5 proc., ji dėl to tikina esanti pasirengusi intensyvioms deryboms.

Kaip Eltai nurodė SADM, esamą 8,51 proc. socialinio draudimo pensijų augimą numato įstatyme nustatyta formulė.

„Atkreiptinas dėmesys, kad 8,51 proc. augimas apskaičiuotas remiantis kovo mėnesio Ekonominės raidos scenarijaus (ERS) duomenis“, – teigiama komentare.

Tai reiškia, jog tikslūs indeksavimo koeficientai – tiek pagrindinis, tiek papildomas – bus aiškūs po atnaujinto scenarijaus paskelbimo rugsėjo mėnesį teikiant biudžetus.

Papildomą pensijų indeksavimą numatoma vykdyti iš „Sodros“ einamųjų metų socialinio draudimo įmokų perviršio – tai yra tų metų, kuriais vykdomas papildomas indeksavimas, o ne iš „Sodros“ rezervo lėšų, kurių naudojimas taip pat griežtai reglamentuotas įstatymu.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, kitais metais pensijos iš viso galėtų augti apie 10 proc., tačiau derybos dėl papildomo pensijų indeksavimo dydžio vyks biudžeto kontekste.

„Kol kas negaliu pasakyti (dėl papildomo pensijų indeksavimo – ELTA), nes tai susiję su biudžeto derybomis – jūs žinote, kad net iki gruodžio mėnesio viskas keičiasi, o aš pasirengusi intensyviai derėtis“, – žurnalistams antradienį Seime sakė ji.

I. Ruginienės teigimu, premjeras labai pozityviai vertina galimybes kitąmet didinti pensijas ir vaiko išmokas.

Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, jog mažiausia „Sodros“ biudžeto perviršio dalis, kurią kasmet reikėtų skirti papildomam pensijų indeksavimui, galėtų sudaryti apie 15 proc.

Šiemet senatvės pensijos vidutiniškai augo 12 proc., turint būtinąjį stažą – 810 eurų, tai patvirtinta Seimo priimtame 2026 m. biudžeto projekte.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Praėjusią savaitę Vilniaus Šv. Roko ligoninės medikei darbo vietoje nustatytas sunkus girtumas. Policijos pareigūnams patikrinus vieno iš ligoninės skyriaus vedėjų blaivumą, ši į alkotesterį įpūtė 2,56 promiles, rašo portalas lrt.lt.

Vilniaus apskrities policija portalui nurodė, kad į minėtą ligoninę pareigūnai du kartus vyko praėjusį pirmadienį.

Pasak teisėsaugos, apie 10.51 val. buvo gautas pranešimas, kad Šv. Roko ligoninėje tarp pranešėjos ir ligoninės medikų kilo konfliktas dėl reikalingų išduoti asmeniui dokumentų.

Tą pačią dieną apie 11.36 val. sulaukta ir antro pranešimo apie galimai neblaivią šios įstaigos medikę.

Policijos pareigūnams patikrinus moters blaivumą, jai buvo nustatytas sunkus girtumas – 2,56 prom.

(papildysime)

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu darbą pradeda naujos kadencijos Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. 

Jos teigimu, konkursą į tris nepriklausomų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, Oleksandr Laneckij ir Mantas Šukevičius. Skelbiama, kad atrankoje iš viso dalyvavo 67 kandidatai.

Tuo metu bendrovės savininko interesams valdyboje atstovaus Susisiekimo ministerijos Oro transporto grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė, įsigilinusi į korporatyvinės valdysenos principus ir susisiekimo sektoriaus reglamentavimą. 

Pranešama, kad artimiausiame posėdyje naujai paskirti valdybos nariai išsirinks valdybos pirmininką.

Susisiekimo ministras J. Taminskas teigia LTOU keliantis aukščiausius lūkesčius ir pažymi, kad vien augančių keleivių srautų bendrovei nepakanka. 

„(…) Augantys keleivių srautai yra svarbūs, tačiau vien jų nepakanka. Strateginė valstybės įmonė turi užtikrinti keleivių saugumą, oro uostų apsaugą, infrastruktūros atsparumą bei tvarią skrydžių plėtrą. Sprendimai turi būti priimami laiku, o strateginiai projektai įgyvendinami atsakingai ir nustatytais terminais. Iš naujos valdybos tikiuosi stipresnio strateginio valdymo, atsakomybės ir konkrečių rezultatų“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Valdyba sudaryta ketverių metų kadencijai, jos formavimą kuruoja Susisiekimo ministerija.

Kovą pranešta, kad tuometis LTOU vadovas S. Bartkus pareigas palieka abiejų šalių sutarimu. Po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą. 

S. Bartkus pareigas paliko liepos 3 d., tuo metu LTOU valdyba darbą baigė birželio 17 d.

Šiuo metu laikinai generalinės direktorės pareigas eis įmonės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.

Kaip skelbė LTOU, naująjį įmonės generalinį direktorių išrinks naujai suformuota įmonės valdyba. 

LTOU valdo tris tarptautinius šalies oro uostus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. S. Bartkus LTOU vadovo pareigas ėjo nuo 2023 m. rugpjūčio.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Nuo rugpjūčio 2-osios Lietuvoje pradėti taikyti Europos Sąjungos (ES) Dirbtinio intelekto (DI) akto skaidrumo reikalavimai, įpareigojantys tam tikrais atvejais žymėti DI sukurtą ar pakeistą turinį. Visgi ekspertai abejoja, ar naujos taisyklės bus veiksmingos, kai didžioji dalis tokiam turiniui kurti naudojamų įrankių ir jį platinančių platformų veikia už ES ribų.

Pasak Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko Manto Martišiaus, viena pagrindinių problemų yra tai, kad pati ES didžiosios dalies DI įrankių nekontroliuoja. 

„ES nelabai kuria savo DI įrankių. Galime numatyti, pareikalauti, kad kažkas įgyvendintų, bet jeigu tie DI įrankiai yra už ES ribų, o absoliučiai daugumai jų tokiais yra, kyla klausimas, kaip vyks kontrolė“, – Eltai komentavo M. Martišius.

„Antra problema yra ta, kad DI turinys dažniausiai skleidžiamas socialiniuose tinkluose, o ES nevaldo nei DI įrankių, nei socialinių tinklų. Jeigu klaidinantis DI sukurtas turinys atsidurs žiniasklaidoje, mes žinosime, kur kreiptis, tačiau jeigu jis plis socialiniuose tinkluose iš netikrų paskyrų, galimybių pasibelsti ir skirti baudą praktiškai nėra. Tokiu atveju turime prašyti platformos valdytojų, kad jie informaciją pašalintų, o tai užtrunka“, – pridūrė jis. 

M. Martišius pastebėjo, jog DI įrankiais sukurtas turinys pasižymi itin aukštu įtikinamumu, todėl su giliosiomis klastotėmis (angl. deepfake) gali sklisti ir dezinformacinis turinys. Jo teigimu, DI technologijos sparčiai vystosi, todėl daugės ir jų sukuriamo turinio, kuris gali būti naudojamas dezinformacijai, manipuliacijoms ar apgavystėms. 

„Tos technologijos vystosi labai dideliais greičiais ir yra susijusios su dezinformacija, masiniu platinimu, su tam tikromis apgavystėmis. Turinio kuriama daug ir kiekvieną dieną jo bus vis daugiau ir daugiau. Tad stengtis inicijuoti pokytį būtina, bet kaip tai pavyks praktikoje, kyla daug klausimų“, – pabrėžė LRTK pirmininkas.

RRT pradeda priežiūrą

Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kuriai Lietuvoje pavesta prižiūrėti DI turinio žymėjimo reikalavimų laikymąsi, nurodo, kad praktinis priežiūros įgyvendinimas dar tik pradedamas.  

„Apie skaidrumo reikalavimus buvo žinoma jau prieš dvejus metus, o RRT paskyrus rinkos priežiūros institucija, nedelsiant buvo pradėta ruoštis būsimam praktiniam rinkos priežiūros įgyvendinimui, bendradarbiaujama su Europos Komisija, aktyviai dalyvaujama darbo grupėse“, – teigiama RRT pateiktame atsakyme Eltai.

Tarnyba taip pat pažymėjo, kad šiai funkcijai skiria didelį dėmesį ir pakankamai žmogiškųjų išteklių, tačiau apie praktinius sunkumus kol kas kalbėti anksti, nes priežiūros įgyvendinimas tik pradedamas. 

RRT teigimu, šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas prevencijai, visuomenės ir verslo atstovų informavimui bei konsultavimui, o gavus informaciją apie galimą pažeidimą, būtų taikomi standartiniai rinkos priežiūros procesai ir pirmiausia siekiama problemą išspręsti nesiimant kraštutinių priemonių. 

„Visada akcentuojame, kad RRT veiklos tikslas nėra baudų skyrimas, tačiau vis tik būtina pabrėžti ir tai, kad nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi“, – nurodė tarnyba. 

Pagal DI aktą galima bauda už skaidrumo pareigų nevykdymą siekia iki 15 mln. eurų arba iki 3 proc. bendros pasaulinės įmonės metinės apyvartos. RRT pabrėžė, kad tai yra maksimali galima bauda, taikytina išskirtinėmis aplinkybėmis ir itin šiurkščiai nesilaikant skaidrumo įpareigojimų. 

„Numatomas baudų dydžių diferencijavimas vykdomas atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, veiklos vykdytojo pajamas, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaip galima sankcija už mažareikšmį pažeidimą numatytas ir įspėjimas“, – paminėjo RRT. 

Tuo metu M. Martišius DI akto įsigaliojimą teigė vertinantis kaip pradinį etapą, nes technologijos ir jų naudojimo būdai, jo teigimu, toliau keisis. 

„Tai nėra finalas. Tai, apie ką mes dabar kalbame, po septynerių ar aštuonerių metų gali būti visiškai pasikeitusi situacija. Tai yra tik pradinė tarpinė stotelė“, – sakė M. Martišius. 

Internetinė žiniasklaida pasiruošė iš anksto

Savo ruožtu Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), pasak pirmininkės Linos Bušinskaitės, naujų reikalavimų laukė jau pasirengusi – dar 2025 metų pradžioje buvo parengtos rekomendacijos naujienų portalams dėl DI naudojimo redakcijų darbe. 

„Žymėjimas bus pateikiamas aiškiai ir vartotojui suprantamu būdu, o jo vieta priklausys nuo turinio formato. Tekstiniuose straipsniuose žyma rekomenduojama autoriaus informacijos vietoje, vaizduose prie iliustracijų ar jų aprašymuose, o vaizdo turinyje – grotuve, apraše arba titruose“, – Eltai sakė L. Bušinskaitė. 

Vis dėlto asociacijos pirmininkė pritaria, jog didesni iššūkiai Lietuvos interneto žiniasklaidai kyla dėl augančios pasaulinių platformų įtakos Lietuvoje, kurią, kaip minėjo ir M. Martišius, sukontroliuoti ES bus itin sudėtinga. Pašnekovės teigimu, Lietuva iki šiol nėra įsivedusi skaitmeninių paslaugų mokesčio, iš kurio surinktos lėšos galėtų būti nukreiptos į Medijų rėmimo fondą ir prisidėti prie tradicinės žiniasklaidos atsparumo. 

„Toks mokestis didžiosioms pasaulinėms milžinėms, kurios veiklą vykdo ir Lietuvoje, bet nemoka tokių mokesčių, kokius moka vietinė tradicinė žiniasklaida, leistų surinkti daugiau pinigų į valstybės biudžetą, o surinktas lėšas būtų galima nukreipti į Medijų rėmimo fondą, siekiant didinti tradicinės žiniasklaidos atsparumą“, – teigė L. Bušinskaitė. 

Nepaisant kylančių sunkumų, L. Bušinskaitės teigimu, IŽA nariai yra pasiruošę DI akto reikalavimų taikymui ir mato tai kaip galimybę. Pasak jos, skaidrumas yra viena svarbiausių pasitikėjimo profesionalia žiniasklaida sąlygų, todėl įpareigojimas žymėti DI pridės papildomos vertės.  

ELTA primena, kad ES Dirbtinio intelekto aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūtį, o jo nuostatos taikomos palaipsniui. Viena pagrindinių akto dalių – DI naudojimo skaidrumo reikalavimai, kuriais siekiama mažinti apgaulės ir manipuliavimo riziką. Ypatingą susirūpinimą kelia giliosios klastotės ir kitas DI sukurtas ar pakeistas turinys, galintis būti naudojamas dezinformacijai, politinei manipuliacijai ar sukčiavimui. Akto reikalavimai taikomi tiek tradicinei ir internetinei žiniasklaidai, tiek socialinių tinklų turiniui. 

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintos naftos dujų (SND) kainos antradienio rytą Lietuvos degalinėse išaugo, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, dyzelino kainos antradienio rytą svyravo nuo 1,94 euro iki 2,16 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,09 euro ir buvo 3,93 proc. didesnė nei pirmadienį (2,01 euro).

Mažiausia dyzelino kaina buvo „Eniris“ tinklo degalinėje Kėdainių rajone, kur litras šių degalų kainavo 1,94 euro. Brangiausi šie degalai buvo „Baltic Petroleum“ tinklo degalinėje Neringos savivaldybėje – 2,16 euro.

Benzino kainos degalinėse siekė 1,65–1,90 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,82 euro ir buvo 4,82 proc. didesnė nei pirmadienį (1,74 euro).

Pigiausias benzinas buvo „Baltic Petroleum“ tinklo degalinėje Anykščiuose ir „Alauša“ tinklo degalinėje Anykščiuose – 1,65 euro, o brangiausias – „Apsaga“ tinklo degalinėje Joniškio rajone, kur jo litras kainavo  1,90 euro.

Tuo metu SND kainos svyravo nuo 0,66 euro iki 0,94 euro, o vidutinė dujų kaina siekė 0,77 euro ir buvo 0,65 proc. didesnė nei pirmadienį (0,76 euro).

Mažiausia SND kaina antradienio rytą fiksuota keturiose „Madalva“ degalinėse. Jose litras dujų kainavo  0,66 euro. Didžiausia SND kaina buvo „Tumasa“ degalinėje Mažeikių rajone – 0,94 euro.

Didmeninė benzino kaina rugpjūčio 17 dieną Lietuvoje buvo 1,64 euro, o litras dyzelino kainavo 1,94 euro.

Brent naftos kaina rinkoje pirmadienį siekė 90,87 JAV dolerio už barelį. 

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Ekspremjerė Inga Ruginienė sako, kad vadovavimo Vyriausybei metu turėjo ne vieną susitikimą su pasieniečių tarnybos vadovybe ir yra aptarusi „ne vieną situaciją“. Vis tik ji sako nežinanti aplinkybių, kodėl dabartiniam vidaus reikalų ministrui Martynui Katelynui nebuvo perduota informacija dėl incidento pasienyje. 

„Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) priklauso Vidaus reikalų ministerijai, jie turi pareigą informuoti ministrą. Mano premjeravimo metu tikrai su generolais esame turėję ne vieną susitikimą ir slaptame kambaryje, Nacionalinės saugumo komisijos (NSK) rėmuose. Esame aptarę ir ne vieną situaciją“, – žurnalistams Seime teigė I. Ruginienė.

„Kaip buvo šioje konkrečioje situacijoje – tikrai negaliu komentuoti, nes nežinau nei aplinkybių, nei kada ir kaip turėjo informuoti“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog incidento metu tarp pasieniečių ir iš tunelio išlindusių migrantų įvyko grumtynės, kurių metu vienas Lietuvos pareigūnų buvo aptalžytas. Konflikto metu esą taip pat buvo bandoma vieną iš pasieniečių nusitempti į Baltarusijos pusę, tačiau pareigūnui pavyko išsilaisvinti. Tokią informaciją remdamasis šaltiniais penktadienį pranešė naujienų portalas „Lrytas“.

Reaguodamas į šią informaciją vidaus reikalų ministras M. Katelynas pareiškė, kad šiems duomenims pasitvirtinus jis nebematytų galimybių VSAT vadui Rustamui Liubajevui toliau eiti pareigų. 

Pirmadienio popietę surengtoje spaudos konferencijoje M. Katelynas pranešė, jog R. Liubajevas traukiasi iš pareigų.

Kai kurie opozicijos atstovai svarsto, kad pasieniečių vado sprendimas atsistatydinti galėjo būti priimtas dėl didelio vidaus reikalų ministro spaudimo.

R. Liubajevą siūloma atleisti nuo trečiadienio.

Stambulas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas telefonu kalbėdamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu paragino pastarąjį tęsti diplomatines pastangas, siekiant užbaigti karą su Iranu, antradienį pranešė Turkijos prezidentūra.

R. Erdoganas pabrėžė, kaip svarbu „kuo geriau pasinaudoti diplomatijos priemonėmis“, ir išreiškė viltį, kad derybos su Turkijos rytiniu kaimynu Iranu netrukus bus atnaujintos, kaip teigiama platformoje „X“ paskelbtame jo ryšių su visuomene tarnybos pranešime.

Ji taip pat pažymėjo, kad Turkija remtų pastangas siekti taikos.

Pirmadienį nustojo galioti birželio viduryje Irano ir Jungtinių Valstijų pasirašytas pagrindų susitarimas. Juo buvo siekiama sudaryti sąlygas nutraukti ugnį, atverti Hormuzo sąsiaurį ir pasiekti ilgalaikį taikos susitarimą.

Tačiau jokios apčiuopiamos diplomatinės pažangos kol kas nebuvo pasiekta, o pastangos atgaivinti derybas tebėra sustojusios.

Kvibdas, Kolumbija, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Kolumbijos popžvaigždė Shakira pirmadienį pažadėjo finansinę paramą, skirtą padėti atstatyti mokyklas, apgadintas per niokojantį žemės drebėjimą jos gimtojoje šalyje.

Praėjus savaitei po to, kai 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimas pražudė beveik 300 žmonių, dainininkė kartu su JAV filantropu Howardu Buffettu apsilankė smarkiai nukentėjusiame Čoko departamente Kolumbijos Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Shakira sakė, kad jos fondas „Pies Descalzos“ jau daugiau nei 20 metų veikia šiame apleistame šiaurės vakariniame regione, remdamas mokyklų statybą ir švietimo projektus vaikams ir jaunimui.

Per rugpjūčio 10 d. įvykusį žemės drebėjimą visoje Kolumbijoje apgadinta per 2,8 tūkst. mokyklų, daugelis jų – Čoko departamente, kuriame daugiausia gyvena afrokolumbiečių ir čiabuvių bendruomenės.

„Mane labiausiai neramina tai, kad kai baigsis nepaprastoji padėtis, visos šios mokyklos nebus atstatytos, kad bus pamiršta tiek daug žmonių (…) ir kad mūsų vaikai negalės grįžti į mokyklą“, – žurnalistams departamento sostinėje Kvibde sakė Shakira.

Dainininkė, žinoma dėl tokių pasaulinių hitų, kaip „Hips Don‘t Lie“ ir „Waka Waka“, pažymėjo, kad atstatymui jau pažadėta 1 mln. JAV dolerių (apie 863 tūkst. eurų).

Finansavimas turėtų būti skirtas apgadintų mokyklų remontui, technikos instituto atstatymui ir 10 naujų mokyklų statybai.

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra (VSSA) pranešė antradienį pradedanti Elektroninės valdžios vartų portalo modernizavimą.

Darbų metu bus atnaujinama portalo technologinė platforma, kuriama nauja naudotojo sąsaja, stiprinamas saugumas ir sudaromos sąlygos sparčiau vystyti naujas elektronines paslaugas ateityje.

Agentūra teigia, kad modernizuotas portalas bus patogesnis naudoti tiek kompiuteriuose, tiek išmaniuosiuose įrenginiuose, paprasčiau juo naudotis galės ir negalią turintys žmonės.

„Kuriame ne tik atnaujintą portalą, bet ir visiškai naują technologinį sprendimą, kuris leis greičiau diegti naujas paslaugas, efektyviau reaguoti į naudotojų poreikius ir užtikrinti aukščiausius saugumo standartus. Gyventojai pokyčius pajus per paprastesnį ir patogesnį naudojimąsi, o valstybės institucijos gaus lankstesnę platformą ateities sprendimams“, – pranešime sakė VSSA direktorius Tomas Misevičius.

Be kita ko, vienas svarbiausių modernizavimo prioritetų yra saugumas. Todėl į portalą diegiami nauji technologiniai sprendimai, kurie stiprins naudotojų duomenų apsaugą, sistemos atsparumą ir saugų prisijungimą prie valstybės elektroninių paslaugų.

VSSA pažymi, kad šiemet taip pat planuojama pristatyti Elektroninių valdžios vartų mobiliąją programėlę. 

Per metus Elektroniniai valdžios vartai aptarnauja milijonus prisijungimų. Portale galima rasti ir užsisakyti šimtus įvairių paslaugų – nuo pažymų užsakymo iki prašymų teikimo ar informacijos gavimo. 

Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Birželį Baltarusijoje sulaikytas ir įkalintas Lietuvos pilietis Vytautas Slankauskas, kaimyninėje šalyje vadovavęs austrų kapitalo medienos perdirbimo įmonei „HS Belacon“, rašo portalas lrt.lt.

Užsienio reikalų ministerija portalui nurodė, kad apie lietuvio sulaikymą buvo informuota Lietuvos ambasada Baltarusijoje.

LRT radijas skelbia, kad Lietuvos pilietis kaltinamas brokuotų detalių tiekimu į Rusiją ir Baltarusiją. 

Nurodoma, kad minėtą medienos perdirbimo pramonę Baltarusijoje prižiūri Aliaksandras Lukašenka.