(papildysime)

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Europos Komisijai (EK) ateinančio laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavus 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau ir pakeitus finansavimo modelį, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad negavus didesnio finansavimo, galinčio sumažinti šalies atotrūkį nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, galėtų nukentėti visas sektorius. Jo teigimu, pasibaigus ateinančiam 2028–2034 m. ES finansiniam laikotarpiui, norėtųsi, kad tiesioginių išmokų konvergencija būtų baigta. 

„Labai paprasta, elementari situacija – jei mes šitame laikotarpyje turime pinigus ir, kaip sakiau, 2027 m. mes pasieksime 79 proc. konvergencijos. Tai jeigu liksime su tuo finansavimu, mes naujame laikotarpyje turėsime 76 proc. Tai jis net nedidina, jis kaip tik mažina. Tai čia visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu ir žemės ūkio atstovais žurnalistams sakė jis. 

„Iš principo, tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jei žiūrėti ES šalių kontekste. (…) Vertinant, kad naujas finansinis laikotarpis baigsis 2034 m., bus jau 30 metų, kaip esame ES nariai. Norėtųsi, kad pasibaigtų klausimai ir su konvergencija“, – kalbėjo ministras.

Kaip skelbta, pirmadienį Prezidentūroje vyko šalies vadovo Gitano Nausėdos, žemės ūkio ministro, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ir Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) atstovų susitikimas, kuriame buvo žadama aptarti BŽŪP naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos kontekste. 

A. Palionis pažymėjo, kad susitikime buvo aptartas naujojojo 2028–2034 metų ES finansinio laikotarpio galimybės ir, artėjant neformaliam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, prezidentui pristatyti Lietuvos žemės ūkį neraminantys klausimai. 

„Tikriausiai susitikimas ir buvo skirtas naujai finansinei perspektyvai, kadangi EVT artėja ir prezidentas turi ten derybines galias ir atstovaut šalį dėl naujos finansinės perspektyvos ateityje, tai mes, žemės ūkio sektorius, pristatėme tai, kas neramina“, – sakė jis.

„Naujas EK pasiūlymas, kur realiai Europos žemės ūkio sektorius jau nuo 1962 m., mes nuo įstojimo į ES buvome pripratę prie BŽŪP su dviem ramsčiais (tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra – ELTA). Dabar, kadangi keičiasi kardinaliai tas finansavimo modelis ir yra tik tam tikra garantuota pinigų suma, kuri yra skiriama žemės ūkio sektoriui, o dėl kitų pinigų reikės kovoti su kitomis sritimis, tai tą ir pristatėme, kas mums yra aktualu ir kur prašome prezidento pastovėti“, – tęsė jis. 

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo teigimu, siekiant didesnio žemės ūkio finansavimo, tiek institucijos, tiek pokyčių siekiančios valstybės turi būti vieningos.

„Tikriausiai, šiame kontekste turime visi būti vieningi. Visko, ko (…) prezidentas paprašė ir pristatė, ir mes, kaip ministerija – tikriausiai vienas visko nepasieksi. (...) Mes – Lietuva, Latvija ir Estija sausį pasirašėme bendrą rezoliuciją dėl tos pačios BŽŪP, dėl dviejų ramsčių, dėl konvergencijos, nes esame panašiose situacijoje visi“, – aiškino jis.

„Lygiai taip pat ir mūsų žemės ūkio sektorius, mūsų socialiniai partneriai, jie nuolat rezoliucijas susirašo ir, kiek žinau, rytoj vyksta į Briuselį – tą deklaraciją pasirašo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos socialiniai partneriai. Tą ir akcentavo prezidentas, kad yra labai svarbu, kad mūsų visų matymas būtų vienodas ir visi kartu kovotumėme“, – tęsė A. Palionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba taip pat akcentavo Lietuvos žemės ūkio tiesioginių išmokų konvergencijos užtikrinimą. Vis tik, jo teigimu, 100 proc. konvergencijos tikėtis gali būti pernelyg ambicinga.

„EK yra pateikusi tokį reforminį pasiūlymą BŽŪP, kuris būtent Lietuvos ir šito regiono žemdirbių bendruomenės netenkina, tai apie tai ir buvo diskutuota. Netenkina ir kitas momentas, kad tiesioginių išmokų krepšelis mažėja irgi būtent Lietuvos žemdirbiams“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė jis.

„Turime siekti tos konvergencijos žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir tų skirtumų tarp taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja, dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti. Tikslas išlieka, aišku. Jis yra labai sudėtingas ir turbūt 100 proc. tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų būtų gal jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to būtent yra pagrindinis tikslas“, – pridūrė R. Dilba.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nagrinėti „Nemuno aušros“ skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) priimto sprendimo neskirti partijai valstybės dotacijos.

Kaip Eltai nurodė LVAT atstovas spaudai Paulius Žeimys, teismas partijos skundą nutarė priimti nagrinėti praėjusią savaitę, balandžio 15 d.

Taip pat, kaip teigė teismo atstovas, LVAT yra gavęs ir dar du skundus dėl VRK sprendimų. Teismui komisijos sprendimus taip pat skundė ir parlamentarai „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis ir Daiva Petkevičienė.

Pasak P. Žeimio, teismas balandžio 13 d. nusprendė priimti D. Petkevičienės skundą, išsiųstas prašymas jai pateikti atsiliepimus. Taip pat atsiliepimų laukiama ir iš „Nemuno aušros“.

„Gavus atsiliepimus, bus sprendžiama, kada skundai bus nagrinėjami toliau“, – nurodė LVAT atstovas.

R. Žemaitaičio skunde, anot teismo atstovo, buvo nustatyta trūkumų, kurie, tiesa, vėliau buvo ištaisyti.

„Dėl to ,ar priimti R. Žemaitaičio skundą, teismas apsispręs šią savaitę“, – teigė P. Žeimys.

ELTA primena, kad balandžio 2 d. VRK nusprendė „Nemuno aušrai“, pripažintai šiurkščiai pažeidusia įstatymą, neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos.

Komisija konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.

Vasario pradžioje pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė – 31,5 tūkst. eurų. Ji galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik šių metų sausio 29 dieną. Sutartyje matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas – partijos lyderis R. Žemaitaitis. 

(Patikslinta 6 pastraipa)

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Šalies vadovas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė užuojautą dėl poetės, vertėjos, kultūros veikėjos Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės mirties.

„Lietuva neteko iškilios kūrėjos – poetės ir vertėjos, kurios gyvenimas ir darbai liudija ištikimybę žodžiui, dvasinėms vertybėms ir tautos kultūrai. Aldonos Elenos Puišytės-Grigaliūnienės kūryba išsiskyrė ypatinga vidine harmonija, jautriu santykiu su tradicija, mitologija ir žmogaus būtimi“, – rašoma Prezidento užuojautoje.

Šalies vadovo užuojautoje taip pat pabrėžė, kad poetės kūrybinis palikimas yra reikšminga lietuvių literatūros dalis.

„Netekome ne tik talentingos poetės, bet ir atsidavusios kultūros puoselėtojos, kurios indėlis į lietuvių literatūrą, vertimus bei kultūrinį gyvenimą išliks svarbus ir ateityje. Jos darbai praturtino lietuvių kalbą, atvėrė pasaulinės poezijos horizontus ir stiprino mūsų kultūrinę tapatybę“, – teigė prezidentas.

Kaip skelbta, Lietuvos rašytojų sąjunga pirmadienį pranešė apie poetės A. Puišytės mirtį.

Atsisveikinti su poete bus galima antradienį nuo 16 iki 21 val. ir trečiadienį nuo 9 iki 12.30 val. Laidojimo paslaugų centro salėje Vilniuje. A. Puišytė bus laidojama Kauno Karmėlavos kapinėse. 

A. Puišytė gimė 1930 metais Jurbarko rajone, Jurgeliškiuose. Iki 1952 metų mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje, vėliau eksternu baigė Kauno septintąją vidurinę mokyklą. 

1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą ir įgijo farmacininkės specialybę. 

Nuo 1955–1969 metų A. Puišytė dirbo Kauno vaistinėse, vėliau – Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, Kauno menininkų namuose. 1975 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare. 

A. Puišytė parašė ir išleido per trisdešimt eilėraščių ir poemų rinkinių, poezijos knygų vaikams, pjesių lėlių teatrams, memuarų, eseistikos rinkinių. 

Svarus ir reikšmingas Aldonos Puišytės įnašas į vertimų lauką. Ji meistriškai išvertė garsiuosius vokiečių poetus Friedrichą Hölderliną, Novalį, o 2024 m. – ir visą pluoštą vienos žymiausių Ukrainos poečių Linos Kostenko eilėraščių. 

2025 m. Aldonai Puišytei įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija. Jos kūryba taip pat yra pelniusi prestižines Poezijos pavasario, Jono Aisčio, Salomėjos Nėries premijas, poetė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai, jai įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Kauno miesto Santakos garbės ženklas.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Prokuratūra teismui pateikė ieškinius, kuriais prašo iš Alytaus bei Vilkaviškio rajonų, Marijampolės savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. 

Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, šiuos ieškinius pateikė tyrimus atlikę Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai siekia. Jie siekia, kad politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų 66 tūkst. eurų.

Kauno apygardos prokuratūra civilinio proceso tvarka kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš Marijampolės savivaldybės tarybos nario Alvydo Kirkliausko daugiau nei 13,1 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją A. Kirkliauskui iš Marijampolės savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos degalų įsigijimo išlaidos už 11 633 eurus. Anot teisėsaugos, politikas taip pat teikė ataskaitas ir mokėjimo kvitus, pagal kuriuos jam buvo kompensuotos automobilio remonto ir priežiūros, telefono, interneto ryšio paslaugos, mobilių telefonų ir kanceliarinių prekių įsigijimas. Nustatyta, kad A. Kirkliauskas per kadenciją įsigijo beveik 9 tūkst. litrų benzino ir dyzelino. 

Tyrimo duomenimis, mokėjimo kvitus už įsigytus degalus politikas teikė apmokėjimui ir tuo laikotarpiu, kai karantino metu buvo draudžiami žmonių susibūrimai, o darbas vyko nuotoliniu būdu. Atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad A. Kirkliauskui nepagrįstai buvo kompensuotos 1 576 eurų išlaidos už kompiuterinės technikos įsigijimą.

Teismui perduotas civilinis ieškinys ir Marijampolės savivaldybės tarybos nario Kęsto Spūdžio. Prokuratūra siekia, jog iš politiko savivaldybės naudai būtų priteista daugiau nei 15,4 tūkst. eurų.

Prokuratūros tyrimo metu nustatyta, kad K. Spūdžiui iš savivaldybės biudžeto buvo kompensuota 16 tūkst. eurų, kaip išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. Iš šios sumos kompensacija už kurą (politikas įsigijo daugiau nei 7 tūkst. litrų dyzelino ir beveik 1,2 tūkst. litrų benzino) sudarė 11 210 eurų. Anot teisėsaugos, K. Spūdžiui taip pat išmokėta beveik 3,4 tūkst. eurų kompensacija už išlaidas, susijusias su automobilio remontu, priežiūra, detalių įsigijimu ir pan. 

„Prokuratūros nuomone, tokio pobūdžio ir dydžio išlaidos akivaizdžiai negali būti siejamos su tarybos nario veikla. Pavyzdžiui, 2019 metais politiko automobilis buvo remontuojamas kas mėnesį. K. Spūdžiui per kadenciją už mobiliojo ryšio paslaugas kompensuoti 585 eurai“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Be to, tyrimo duomenimis, įvairiais laikotarpiais politikas pateikė sąskaitas apmokėjimui už du, tris ir penkis mobiliojo ryšio abonentus. Jis taip pat nepagrįstai gavo kompensaciją už dviejų mobiliojo ryšio telefonų įsigijimą.

Anot prokuratūros, teismui perduota ieškinys dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nario Rimvydo Palubinsko nepagrįsto praturtėjimo, prašant iš jo priteisti beveik 9,9 tūkst. eurų.

Teisėsaugos duomenimis, šiam politikui per praėjusią kadenciją iš savivaldybės biudžeto iš viso buvo kompensuota daugiau nei 11 tūkst. eurų su tarybos nario veikla susijusių išlaidų už ryšio, kanceliarines ir transporto paslaugas. Didžioji suma iš šios kompensacijos – daugiau nei 10,2 tūkst. eurų, buvo sumokėta už įsigytą kurą. Nors politikas deklaravo, kad naudojosi dviem dyzeliniais automobiliais, apmokėjimui pateikė ir čekius už benziną, kuras buvo pilamas karantino laikotarpiais, už rajono ribų, tą pačią dieną arba nedideliu dienų intervalu, didesniais, negu talpina lengvojo automobilio bakas, kiekiais. Anot prokuratūros, iš viso per kadenciją R. Palubinskas pateikė čekius dėl įsigytų beveik 7,5 tūkst. litrų dyzelinio kuro, su kuriuo buvo galima nuvažiuoti apie 88 tūkst. kilometrų.

Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl praėjusios kadencijos Alytaus rajono savivaldybės tarybos nario, dabartinio šios savivaldybės administracijos direktoriaus Vyto Arbačiausko nepagrįsto praturtėjimo. Iš politiko prašoma priteisti daugiau nei 27,6 tūkst. eurų.

Prokuratūra tyrimo metu nustatė, kad per 2019–2023 metų kadenciją V. Arbačiauskui kaip išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla, buvo kompensuota 28,5 tūkst. eurų, iš jų 27,7 tūkst. eurų – už kurą ir 810 eurų už automobilio remontą, eksploatacines sąnaudas.

Teismui pateiktame ieškinyje pažymima, kad karantino laikotarpiais V. Arbačiauskui už kuro išlaidas buvo išmokėta beveik 6 tūkst. eurų. Be to, pagal savivaldybei apmokėjimui pateiktus čekius, visos kadencijos metu minėtas politikas degalus pylėsi kone kasdien – po 20-30 kartų per mėnesį, kartais – kelis kartus per dieną arba trumpu laikotarpiu skirtingų rūšių kurą.

Teisėsaugos duomenimis, iš viso per kadenciją V. Arbačiauskas įsigijo daugiau nei 21 tūkst. litrų degalų, su kuriais jis galėjo nuvažiuoti 264,6 tūkst. kilometrų. Tuo tarpu skaičiuojama, kad vykdydamas tarybos nario funkcijas šis politikas per kadenciją galėjo nuvažiuoti apie 1,2 tūkst. kilometrų su 99 litrais degalų.

Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai apylinkių teismams kovo 31 d. duomenimis yra pateikę 172 ieškinius bendrai 1,9 mln. eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad, kovo 31 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 1,6 mln. eurų.

Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į 55 savivaldybių biudžetus.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Briuselis, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino buvusį Bulgarijos prezidentą Rumeną Radevą su pergale parlamento rinkimuose. Ji džiaugiasi galimybe bendradarbiauti, siekiant gerovės ir saugumo Bulgarijoje bei Europoje, rašė U. von der Leyen socialiniuose tinkluose. Bulgarija, anot jos, yra išdidi Europos šeimos narė ir vaidina svarbų vaidmenį įveikiant bendrus iššūkius.

Prieš tai Centrinė rinkimų komisija Sofijoje patvirtino, kad, suskaičiavus beveik visus balsus, pergalę iškovojo R. Radevo rinkimų aljansas. Rusijai palankus buvęs generolas su savo aljansu „Pažangi Bulgarija“ (PB) laimėjo apie 45 proc. balsų. Dvi pirmiau valdžioje buvusios provakarietiškos partijos stipriai atsiliko nuo nugalėtojų.

Balsuoti galėjo apie 6,5 milijono piliečių. ES ir NATO narę Bulgariją šiuo metu valdo laikinoji vyriausybė.

Kad galėtų dalyvauti šiuose rinkimuose, R. Radevas, buvęs naikintuvo pilotas, sausio mėnesį atsistatydino iš prezidento pareigų.

(Patikslinta 6 pastraipa)

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Eidama 97-us metus, mirė lietuvių poetė, vertėja Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė. 

Žinią apie rašytojos mirtį pirmadienį pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Atsisveikinti su poete bus galima antradienį nuo 16 iki 21 val. ir trečiadienį nuo 9 iki 12.30 val. Laidojimo paslaugų centro salėje Vilniuje. A. Puišytė bus laidojama Kauno Karmėlavos kapinėse. 

A. Puišytė gimė 1930 metais Jurbarko rajone, Jurgeliškiuose. Iki 1952 metų mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje, vėliau eksternu baigė Kauno septintąją vidurinę mokyklą. 

1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą ir įgijo farmacininkės specialybę. 

Nuo 1955–1969 metų A. Puišytė dirbo Kauno vaistinėse, vėliau – Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, Kauno menininkų namuose. 1975 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare. 

A. Puišytė parašė ir išleido per trisdešimt eilėraščių ir poemų rinkinių, poezijos knygų vaikams, pjesių lėlių teatrams, memuarų, eseistikos rinkinių. 

Svarus ir reikšmingas Aldonos Puišytės įnašas į vertimų lauką. Ji meistriškai išvertė garsiuosius vokiečių poetus Friedrichą Hölderliną, Novalį, o 2024 m. – ir visą pluoštą vienos žymiausių Ukrainos poečių Linos Kostenko eilėraščių. 

2025 m. Aldonai Puišytei įteikta Lietuvos rašytojų sąjungos Šimtmečio premija. Jos kūryba taip pat yra pelniusi prestižines Poezijos pavasario, Jono Aisčio, Salomėjos Nėries premijas, poetė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai, jai įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Kauno miesto Santakos garbės ženklas.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad per tris mėnesius antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas atsiėmė apie 40 proc. sistemos dalyvių ir reikšminga dalis jų savo pinigus išleido pirkiniams, premjerė Inga Ruginienė tuo džiaugiasi ir pabrėžia, kad reformų tikslas buvo leisti žmonėms patiems nuspręsti, kaip panaudoti savo pinigus.

„Labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau suteikėme žmonėms galimybę pasirinkti, ką jie nori daryti – ar kaupti antrojoje pakopoje ar nori rinktis kitus kaupimo arba taupymo būdus. Šiandien tikrai noriu pasidžiaugti ir visur anonsuojamais pirkimo bumais, kurie nebūtinai yra susiję su antros pakopos reformomis“, – pirmadienį Zapyškyje žurnalistams sakė I. Ruginienė.

„Kol kas tikrai nematau, (ką reikėtų taisyti – ELTA). Praėjo tik trys mėnesiai, o mūsų reformos tikslas ir buvo suteikti žmonėms spręsti, ką su pinigais daryti. Tą padarėme ir džiaugiuosi, kad ta galimybė žmonėms dabar yra. (...) Pasitikėkime Lietuvos gyventojais. (...) Jie žino, jie moka, gali ir geba daryti savo sprendimus“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

Nepaisant to, kad pensijų fondų bendrovės skaičiuoja, jog per pirmą reformos ketvirtį iš antros pakopos sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių ir kaupiančiųjų liko mažiau nei 900 tūkst., premjerė tikina, jog žmonės toliau rašosi sutartis dėl kaupimo antroje pakopoje, vis daugiau pereina į trečiąją pakopą, o kiti renkasi atsidaryti investicines sąskaitas.

„Tuo pačiu metu daugėja antros pakopos sutarčių – ateina naujų žmonių, kurie susigundė ir jiems pasirodė patraukli mūsų atnaujinta ir patobulinta sistema. Daugėja ir trečiosios pakopos sutarčių skaičius, o tai reiškia, kad žmonės juda iš antrosios į trečiąją – galbūt gyventojams toks pasirinkimas yra geresnis. Daugėja investicinių sąskaitų naudotojų ir matau, kad žmonės tiesiog renkasi įvairius būdus išleisti ar įdarbinti pinigus“, – teigė I. Ruginienė.

Per pirmąjį ketvirtį po įsigaliojusios pensijų sistemos reformos fondai neteko 4,4 mlrd. eurų – iš jų 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.

Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai nusprendė gyventojams sudaryti galimybę nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos kartu su investicine grąža atsiimti visas lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus, išsiimama suma neapmokestinama.

Islamabadas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Pakistano vidaus reikalų ministras per du skirtingus susitikimus priėmė diplomatinius atstovus iš Irano ir JAV. Be kita ko, buvo kalbama apie saugumą Pakistano sostinėje Islamabade prieš galimą antrąjį derybų ratą, teigiama pranešime.

„Meldžiamės dėl antrojo derybų rato Islamabade sėkmės“, – susitikime su JAV ambasados reikalų patikėtine Natalie A. Baker sakė Pakistano vidaus reikalų ministras Mohsinas Naqvi. Per pokalbį su Irano ambasadoriumi Reza Amiri Moghadamu ministras pabrėžė „tvaraus sprendimo diplomatiniu ir derybų techniniu lygiu būtinybę“, sakoma toliau pranešime.

Pakistanas tarpininkauja konflikte tarp JAV ir Irano. Prieš daugiau kaip savaitę Islamabade derybų susitiko aukštos delegacijos iš Vašingtono ir Teherano. Tačiau pokalbiai baigėsi be rezultatų. Dviejų savaičių paliaubos baigiasi trečiadienį. Pirmadienį Pakistane vėl laukiama JAV atstovų. Iranas antrajam derybų ratui oficialiai dar nepritarė.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai dėl galimo Valstybinės miškų urėdijos (VMU) vadovo Valdo Kaubrės nepotizmo darbe bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jis atsakė į Aplinkos ministerijos kreipimąsi. Gautą informaciją šiuo metu tiria ministerijos Korupcijos prevencijos ir rizikų valdymo skyrius.

„Aplinkos ministerija yra gavusi informaciją, šiuo metu ji yra vertinama ministerijos Korupcijos prevencijos ir rizikų valdymo skyriuje. Įvertinus pateiktus duomenis, bus sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų“, – atsakyme Eltai nurodė Aplinkos ministerijos atstovai. 

Jie pabrėžė, kad pateiktą informaciją planuojama įvertinti iki gegužės pradžios. 

Po išplatinto vaizdo įrašo – įtarimai dėl galimo tarnybinio romano 

Klausimus V. Kaubrei Aplinkos ministerija uždavė viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą jo tarnybinį romaną. Kovo mėnesį socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame neva užfiksuotas urėdijos vadovas ir jam pavaldi įstaigos Žmonių kultūros skyriaus vadovė. 

Tuomet naujienų portalas Lrt.lt skelbė, jog VMU vadovą V. Kaubrę bei jam pavaldžią darbuotoją galimai sieja romantiniai santykiai. Portalo šaltinių teigimu, įstaigoje tai yra vieša paslaptis. 

VMU darbuotoja, esą palaikanti romantinius santykius su viršininku, kaltinta ir tuo, esą naudodamasi tarnybine padėtimi priverčia iš urėdijos išeiti jai neįtikusius darbuotojus. 

Socialiniame tinkle pasidalinta ir laiškais, kuriuose teigiama, kad V. Kaubrę ir VMU Žmonių skyriaus vadovę sieja romantiniai ryšiai.

VMU vadovas kaltinimus neigia 

Pats V. Kaubrė jam reiškiamus kaltinimus neigė, kovo mėnesį viešojoje erdvėje išplitusi įrašą vadino sufabrikuotu ir žadėjo kreiptis į teismą. 

„Šitos melagingos ir sufabrikuotos informacijos komentuoti aš dabar negaliu. Visą medžiagą atidavėme teisininkams ir teisėsaugai. Kai bus visa šita informacija – tada galėsime pasidalinti išvadomis“, – anksčiau LRT radijuje tikino V. Kaubrė. 

Į kaltinimus sureagavo VMU 

Į incidentą sureagavusi VMU kaltinimus vadovui vadino neteisėta veiksmų seka, o pareikštus įtarimus vadovo pavaldinei dėl galimo nepotizmo darbovietėje – neatitinkančiais tikrovės. 

„Prieš įmonę buvo vykdoma nuosekli neteisėtų veiksmų seka. VMU,  reaguodama į pasirodžiusią informaciją, imasi visų teisinių priemonių ir veiksmų, kad prieš įmonę vykdomi neteisėti veiksmai būtų ištirti. Įvertinus visas aplinkybes, bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas“, – kovo mėnesį Eltai rašė VMU.

„Pažymėtina, kad viešai minimi teiginiai apie esą didelę darbuotojų kaitą Žmonių ir kultūros skyriuje neatitinka tikrovės. 2025 m. VMU Žmonių ir kultūros skyriaus darbuotojų kaita siekė 6 proc. Tais pačiais metais bendra VMU darbuotojų kaita buvo 12 proc., o centrinės administracijos – 8 proc“, – pranešime pabrėžė VMU. 

Privačių interesų deklaracijoje VMU vadovas yra nurodęs, kad yra vedęs. VMU Žmonių skyriaus vadovė taip pat yra nurodžiusi, kad yra ištekėjusi.

V. Kaubrė VMU vadovo pareigas eina nuo 2020 m.

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Lietuva supranta priešiškų valstybių keliamas grėsmes ir intensyviai ruošiasi galimiems iššūkiams, sako ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. 

„Grėsmės, ateinančios iš Rusijos ir Baltarusijos, mums nėra naujiena. Apie tai mes kalbame praktiškai kiekvieną dieną. Turime įvairių provokacijų, pradedant nuo balionų, (baigiant – ELTA) įvairiomis kitomis. Visiškai suprantame, kokioje geografinėje zonoje mes gyvename, kad realybė jau yra kitokia, su karu Ukrainoje ir į Baltijos šalis ateina kitokia realybė“, – vizito Kauno rajone metu žurnalistams sakė premjerė. 

„Dėl to nuo praėjusių metų maksimaliais pajėgumais greitiname visus procesus: tiek gynybos planų prasme, įsigijimų prasme, perdėliojame prioritetus. Nes tie planai, kurie kažkada buvo sudėlioti, matyt, yra keistini. Šiais metais pagal šių dienų realijas bus atnaujintas NATO saugumo planas. Mes, kaip Lietuva, skiriame didžiulį prioritetą oro gynybai, nes matome, kokie karai yra už sienos. Tam mes tikrai turime ruoštis“, – akcentavo ji. 

Kaip skelbta praėjusią savaitę, opozicija nusprendė kreiptis Valstybės gynimo tarybą (VGT), kad ši įpareigotų Vyriausybę pasiruošti įvairiems šalies gynybos scenarijams. 

Tokia iniciatyva kilo po to, kai opozicija sakė iš I. Ruginienės neišgirdusi atsakymų į klausimus dėl planų A, B ir C, apie kuriuos ji užsiminė prieš kelis mėnesius.