Briuselis, kovo 2 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paragino Europos sąjungininkes paremti JAV ir Izraelį kare su Iranu. Veiksmai prieš Iraną labai svarbūs ir saugumui Europoje, sakė jis interviu Vokietijos kanalui ARD.

„Tai reiškia: kur galime padėti, turime padėti“, – pažymėjo M. Rutte.

Anot jo, sąjungininkai gali remti veiksmus ir tiesiogiai nedalyvaudami karinėse operacijose – teikdami logistinę paramą bei prieigą.

M. Rutte, be to, pareiškė, kad tvirtai remia atakas prieš Iraną.

„Manau, kad labai svarbu yra tai, ką JAV čia kartu su Izraeliu daro“, – kalbėjo jis ir atkreipė dėmesį į  karinius smūgius Irano branduolinei bei raketų programai bei Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą. Tikrai labai svarbu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė šį sprendimą, akcentavo NATO vadovas.

Iranas esą daug metų yra reali grėsmė. Jei šalis įgytų branduolinių ir balistinių pajėgumų, tai būtų dar didesnė grėsmė.

„Tai būtų Izraelio smaugimas. Tai galėtų reikšti potencialų Izraelio pralaimėjimą“, – aiškino M. Rutte.

Paklaustas apie galimą Aljanso dalyvavimą kare, jis sakė, kad nėra nė vieno žmogaus, kuris manytų, kad NATO jame dalyvaus.

„Tai Iranas, tai Persijos įlanka, tai už NATO teritorijos ribų“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje Aljanso kolektyvinės gynybos išlygos (5-ojo straipsnio) taikymo sritį.

Meksikas, kovo 2 d. (dpa-ELTA). Popžvaigždė Shakira surengė nemokamą koncertą 400 tūkst. žiūrovų Zócalo aikštėje Meksikos sostinėje Meksike – tai rekordinis skaičius šiai vietai.

„Tai svajonė. Kaip poetiška, matyti šią vietą tokią pilną žmonių“, – sakė 49-erių atlikėja didžiausioje Meksiko aikštėje, supamoje apšviestos katedros ir Nacionalinių rūmų. Tai buvo antrasis jos pasirodymas čia po 2007 m.

Kad galėtų užsitikrinti geriausias vietas, daug žmonių rinkosi į aikštę dar likus kelioms valandoms iki koncerto. Šis pasirodymas po atviru dangumi buvo pirmas didelis šimtų tūkstančių žmonių susibūrimas Meksikoje nuo neramumų, kurie prieš savaitę kitose šalies dalyse kilo kariuomenei likvidavus galingą narkomafijos bosą. Jis praėjo be incidentų.

„Mūsų širdys vis dar plaka smarkiau nuo to, ką patyrėme vakar vakare“, – pirmadienį tinkle „X“ rašė Meksiko merė Clara Brugada. Shakiros dėka aikštė istoriniame Meksiko centre buvo „kupina magijos, muzikos ir neįtikėtinos energijos“.

Gegužės 2 d. popžvaigždės laukia dar vienas milžiniškas šou. Ji surengs nemokamą koncertą legendiniame Kopakabanos paplūdimyje Rio de Žaneire. Pernai čia pasiklausyti Lady Gagos susirinko apie 2,5 mln. žmonių.

Vilnius, kovo 2 d. (ELTA). Siekiant greičiau prijungti sodininkų bendrijų gyventojus prie elektros ar gamtinių dujų tinklų, siūloma keisti tokių infrastruktūros objektų įrengimo tvarką. 

Tai numatančias Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ilona Gelažnikienė kartu su kolegomis. 

Jei Seimas pritartų, elektros energijos ir gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriams priklausantys energetikos objektai sodų bendrijose galėtų būti įrengiami gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą arba nustačius žemės servitutą.

„Tokiu būdu būtų aiškiai įtvirtinta, kad galutinę sprendimo teisę dėl valstybinės žemės naudojimo turi patikėtinis, kaip tai numato Žemės įstatymas, o sodininkų bendrija dalyvautų konsultacine, bet ne sprendžiamąja forma“, – dokumento aiškinamajame rašte sako I. Gelažnikienė. 

Sodininkų bendrijos dalyvavimas būtų užtikrinamas informavimo ir nuomonės pateikimo forma – apie rengiamą projektą bus informuojama sodininkų bendrijos valdyba arba pirmininkas; taip pat nustatomas aiškus 14 dienų terminas nuomonei pateikti. Jeigu sodininkų bendrijos pirmininkas ar valdyba per šį terminą nepateikia nuomonės raštu, laikoma, kad projektiniams sprendiniams neprieštaraujama. 

Projektas taip pat numato, kad valstybinės žemės patikėtinis,  įvertinęs pateiktus dokumentus ir gautas pastabas, priimtų sprendimą nustatyti servitutą ar išduoti sutikimą energetikos objektui įrengti arba motyvuotai atsisakytų tai padaryti.

Tikimasi, kad atsisakius privalomo bendrijos narių susirinkimo sprendimo bus išvengta kelių mėnesių trunkančių sprendimų vilkinimo, bus užtikrintas sklandesnis elektros ir dujų tinklų plėtojimas sodininkų bendrijų teritorijose, o vartotojai greičiau gaus jiems priklausančias prijungimo paslaugas.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, sodininkų bendrijos narių susirinkimui suteikta išimtinė teisė spręsti dėl bendrijos bendrojo naudojimo turto, įskaitant bendrojo naudojimo valstybinę žemę. 

„Praktikoje tai lemia nepagrįstą projektų vilkinimą, nes tokie žemės sklypai dažnai priklauso dideliam skaičiui bendraturčių, o vieno asmens nesutikimas ar pasyvumas faktiškai blokuoja viešajam interesui svarbių projektų įgyvendinimą. (...) Bendrijų narių susirinkimai vyksta retai, dažnai nesusirenka kvorumas, pakartotinių susirinkimų organizavimas užtrunka, o sprendimų priėmimo procesai neretai trunka nuo kelių mėnesių iki metų. Tai lemia nepagrįstai ilgas energetikos įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų procedūras, nors techniniu požiūriu darbai galėtų būti atlikti žymiai greičiau, ir daro tiesioginę neigiamą įtaką tinklų operatorių galimybei laiku ir tinkamai suteikti prijungimo paslaugą“, –  dokumento aiškinamajame rašte sako I. Gelažnikienė. 

Ji pastebi, kad užsitęsus sprendimų priėmimui, operatorius negali pradėti įrengimo darbų, nukenčia planuojamų investicijų grafikai, sudėtingėja techninis planavimas, taip pat atsiranda poreikis kompensuoti vartotojams dėl objektyviai nepagrįstų delsimo aplinkybių. Be to, pasitaiko atvejų, kai keliami pertekliniai, su projektiniais sprendiniais nesusiję reikalavimai, kas taip pat nepagrįstai apsunkina projektų įgyvendinimą.

Anot iniciatyvos autorių, galiojantis reguliavimas neatitinka sisteminės valstybinės žemės valdymo tvarkos, nustatytos Žemės įstatymu. Šis įstatymas nenumato galimybės perduoti valstybinės žemės naudojimo ar valdymo sprendimų jokiems kitiems subjektams, išskyrus valstybinės žemės patikėtinius.

„Todėl sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, susijęs su valstybinės žemės naudojimu infrastruktūros projektams, sukuria nepagrįstą teisinį lūkestį tiek bendrijoms, tiek patikėtiniams, kad sodininkų bendrija turi sprendžiamąją kompetenciją valstybinės žemės klausimais. Tai nesuderinama su Žemės įstatyme įtvirtinta valstybinės žemės valdymo sistema“, – sakoma aiškinamajame rašte. 

Todėl projekto autoriai siekia suderinti Sodininkų bendrijų ir Žemės įstatymų nuostatas, pašalinti teisinį neapibrėžtumą ir sudaryti sąlygas operatyviam infrastruktūros projektų įgyvendinimui sodininkų bendrijų teritorijose. 

ELTA primena, kad sodų bendrijoms sparčiai tampant gyvenamaisiais kvartalais, Seimas pernai rudenį ėmėsi spręsti šių teritorijų ir ten gyvenančių žmonių problemas. Pernai lapkričio mėnesį parlamentarai po pateikimo pritarė Aplinkos apsaugos komiteto nario liberalo Simono Gentvilo inicijuotoms Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms. 

S. Gentvilas siūlo tobulinti teritorijų planavimo tvarką. Priėmus įstatymų pataisas, savivalda patikėjimo teise valdytų valstybinę žemę ir galėtų priimti sprendimus dėl sodų bendrijų kelių, apšvietimo, viešųjų erdvių įrengimo, socialinių, švietimo įstaigų statybos.

Pagal parengtą projektą, pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas), sodų teritorijoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, būtų galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.

Parengus detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, sodo teritorijoje esančiuose sklypuose būtų galima statyti ir kitus gyventojams reikalingus pastatus. 

Šiuo metu įstatymai neleidžia pakeisti sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų paskirties. Jei Seimas pritartų, gyventojams aktualius klausimus spręstų ne sodų bendrijų pirmininkai, o savivaldybių administracijos.

Pasak S. Gentvilo, šiuo metu sodų gyventojai dažnai skundžiasi dėl sunkumų išsireikalauti reikalingus dokumentus ir suderinimus iš bendrijų pirmininkų. Jiems negalioja viešojo administravimo įstatymas, prašymų apsvarstymų terminai, taip pat nenumatyta galimybė skųsti jų sprendimus. Anot S. Gentvilo, savivaldybės konsultuos gyventojus skaidriau, nes turi kvalifikuotą administraciją, taip pat yra nustatyta jų sprendimų apskundimo tvarka.

Projektą svarstys Seimo Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetai, o pavasario sesijoje jis turėtų vėl sugrįžti į parlamento plenarinių posėdžių salę.

Vašingtonas, kovo 2 d. (ELTA). JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“.

A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos. Ji primena, kad nors D. Trumpas viešai ragino iraniečius perimti valdžią, bet vėliau JAV pasiuntinys įvardino Iraną esant potencialiu partneriu, o viceprezidentas J. D. Vance‘as aiškino, kad JAV interesas tėra neleisti Iranui susikurti branduolinį ginklą.

Istorikė teigia, kad tokia painiava atspindi nuo seno susiklosčiusią JAV poziciją, kuomet Amerika svyruoja tarp spaudimo ir bendradarbiavimo, nesprendžiant pagrindinės problemos – Irano teokratinio režimo ideologinio priešiškumo liberaliajai demokratijai.

Ji teigia, kad Vakarų vyriausybės pernelyg pasikliovė „realpolitik“ strategija, kurioje pirmenybė teikiama savo praktiniams interesams, nesugebėdamos pasipriešinti Islamo Respublikos represiniam pobūdžiui ir jos pastangomis eksportuoti radikalizmą.

Pasak istorikės, JAV turėjo galimybių pasinaudoti svarbiais įvykiais, tokiais kaip 2009 m. protestai Irane ar situacija po branduolinio susitarimo žlugimo, kad žmogaus teisės taptų svarbiausiu JAV politikos Irano atžvilgiu aspektu. Tačiau Vašingtonas, anot jos, visas tokias progas praleido.

A. Applebaum teigia, kad dabartinė D. Trumpo administracija ėmėsi žingsnių, jog panaikintų įrankius, kurie būtų galėję padėti Irano pilietinei visuomenei. Pavyzdžiui, buvo mažinamas finansavimas žmogaus teisių grupėms ir žiniasklaidai persų kalba.

Ji sako, kad apribojimai žiniasklaidos priemonėms, tokioms kaip „Radio Farda“ ir „Amerikos balsas“ leido sustiprėti Irano valstybinei propagandai. Dėl tokių žingsnių Irano disidentai gali likti izoliuoti ir užkertamas kelias ryškiems pokyčiams šalyje.

„JAV administracijos akivaizdus nesidomėjimas Irano opozicija prideda siurrealistiškumo vaizdo įrašui, kurį D. Trumpas paskelbė ankstų šeštadienio rytą. Jis paragino Islamo revoliucijos gvardiją, Irano ginkluotąsias pajėgas ir policiją „sudėti ginklus“. Bet kam jie turėtų pasiduoti?“, – klausia istorikė.

Ji atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas provokavo Irano žmones perimti valdžią, sakydamas „pažiūrėsime, kaip jūs reaguosite“. Jis taip pat pareiškė, kad „Amerika remia jus su didžiule ir niokojančia jėga“. 

Tačiau „kas yra tie „jūs“?“ klausia A. Applebaum. 

„Ar tai pilietinė visuomenė ir moterų teisių aktyvistai, kurie nori sukurti visuomenę su teisės viršenybe, su skaidrumu, atskaitomybe ir nepriklausomais teismais? Ar tai etninės mažumos – kurdai, beludžiai, azerbaidžaniečiai ir kiti – kurie nori decentralizuotos valstybės ir daugiau autonomijos? Ar tai kartais fanatiški naujosios monarchijos rėmėjai, kurie pastaraisiais mėnesiais kitus bandė nustumti į šoną? O gal tai nuo Revoliucinės gvardijos atskilusios grupuotės, kurios gali būti suinteresuotos sukuti karinę diktatūrą?“, – klausimus kelia A. Applebaum.

Istorikės teigimu, atsakymas į būtent šį klausimą ir yra esminis.

Pasak jos, JAV politika turėtų būti nukreipta ne į abstraktų demokratijos skatinimą, bet į pagalbą iraniečiams normalizuoti padėtį ir užsitikrinti apsisprendimo teisę. Ji pabrėžia, kad regiono stabilumas priklauso nuo to, ar Iranas virs įstatymų besilaikančia valstybe, orientuota į savo piliečių gerovę, užuot likęs „sukilimų eksportuotoju“.

A. Applebaum teigimu, Irane reikalinga pliuralistinė vyriausybė ir pagarba pagrindinėms teisėms, o šių tikslų, pasak jos, D. Trumpo administracija šiuo metu anaiptol nesiekia.

ELTA primena, kad Vašingtonas ir Tel Avivas šeštadienį surengė beprecedenčio masto atakas prieš Iraną, į kurias Islamo Respublika atsakė raketų smūgiais visame regione. Per JAV ir Izraelio bombardavimus žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. 

Šeštadienį patvirtinęs, kad Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Islamo Respubliką, JAV prezidentas Donaldas Trumpas be kita ko kreipėsi į Irano tautą, ragindamas ją perimti valdžią karinei operacijai pasibaigus.

Vašingtonas, kovo 2 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį bandė atremti kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardydamas keturis aiškius uždavinius, tarp kurių yra siekis užtikrinti, kad šalis niekada neįsigytų branduolinio ginklo.

Jis sakė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui, kuris jau dešimtmečius yra didžiausias Jungtinių Valstijų priešas.

„Mūsų uždaviniai yra aiškūs“, – po to, kai JAV pareigūnai nurodė įvairias priežastis, dėl kurių JAV ir Izraelis pradėjo karinę operaciją, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose vykusiame renginyje sakė jis.

„Pirma, mes naikiname Irano raketų pajėgumus... Antra, mes naikiname jo laivyną... Trečia, mes užtikriname, kad pasaulio terorizmo rėmėjas numeris vienas niekada negalės įsigyti branduolinio ginklo. Galiausiai mes užtikriname, kad Irano režimas negalės toliau ginkluoti, finansuoti teroristų armijų už savo sienų ir joms vadovauti“, – tvirtino jis.

D. Trumpas pirmiau karą teisino sakydamas, kad Iranas bandė atkurti savo branduolinę programą ir netrukus galėjo turėti raketų, galinčių smogti Jungtinėms Valstijoms.

Tačiau šias keturias operacijos priežastis, įskaitant siekį užkirsti kelią Iranui remti regionines karines grupuotes, tokias kaip „Hezbollah“ ir „Hamas“, jis dabar nurodė pirmą kartą.

JAV ir Izraelio pajėgos atakavo šimtus taikinių visoje Irano teritorijoje, įskaitant islamo respublikos raketas, karinį jūrų laivyną ir vadovavimo bei kontrolės centrus.

Beirutas, kovo 2 d. (dpa-ELTA). Izraelio pajėgos vėl atakavo vieną Libano sostinės Beiruto priemiesčių. Virš Beiruto girdėjosi mažiausiai šeši smūgiai, pranešė agentūros dpa žurnalistai.

Remiantis pirmaisiais vietos žiniasklaidos pranešimais, smogta pastatui prie pat proiranietiškos televizijos stoties „Ak Majadin“. Rajone yra ir Irano ambasada. Stotis kuriam laikui buvo priversta nutraukti transliaciją.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad taikėsi į dar vieną aukštą „Hezbollah“ narį. Pajėgos taip pat paskelbė, kad Pietų Libane atakavo daugiau  kaip 70 „Hezbollah“ objektų.

Atakų taikinys buvo ir „Al-Kard Al-Hassan“ asociacijos filialai, finansų institutas bei savotiškas „Hezbollah“ bankas. Smūgiai esą tada buvo baigti.

Be to, perimtas iš Libano paleistas dronas. „Hezbollah“ kol kas atakų nekomentavo. Apie aukų skaičių Libane kol kas oficialių duomenų nėra.

Kyjivas, kovo 2 d. (Ukrinform-ELTA). 2025 m. pabaigoje Europos Sąjungos ir Rusijos prekybos apyvarta sumažėjo iki žemiausio lygio per visą istoriją, o Rusija faktiškai prarado vieno iš pagrindinių suvienytos Europos prekybos partnerių statusą, savo internetinėje svetainėje pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

„Palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu – paskutiniu pilnu ketvirčiu iki plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, – abipusė prekyba sumažėjo 5,4 karto arba maždaug 81,5 proc.“, – teigiama pranešime.

Užsienio žvalgybos tarnyba pažymėjo, kad nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio iki 2025 m. ketvirtojo ketvirčio ES eksportas į Rusiją sumažėjo 61 proc., o importas iš Rusijos – 90 proc.

Kalbant konkrečiai, Rusijos dalis ES išorės eksporto struktūroje sumažėjo nuo 3,2 iki 1,2 proc., o importo struktūroje – nuo 9,2 iki 1,0 proc. Taigi, Rusija faktiškai prarado vieno iš pagrindinių suvienytos Europos prekybos partnerių statusą.

„Šiuo metu Europa fiksuoja stabilų prekybos su Rusija perteklių. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį ES teigiamas balansas siekė 1,5 mlrd. eurų. Palyginimui, 2022 m. antrąjį ketvirtį ES deficitas vien energetikos srityje siekė 42,7 mlrd. eurų. Iki 2025 m. pabaigos dėl naftos embargo, staigaus Rusijos dujų tiekimo sumažėjimo ir mažesnių energijos kainų šis skaičius sumažėjo iki 3,3 mlrd. eurų“, – pažymėjo žvalgybos tarnyba.

Šiuo metu šalys tebeprekiauja tik siauru prekių asortimentu.

Agentūros teigimu, Rusija iš ES toliau gauna farmacijos produktus, tam tikrų rūšių mašinas ir plastiką – prekes, kurioms taikomos humanitarinės išimtys arba kurios dar nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus.

Praradusi galimybę prekiauti civilizuotose rinkose, naudotis daugeliu Europos technologijų, negaudama investicijų ir turėdama ribotą prieigą prie finansinės infrastruktūros, Rusija palaipsniui netenka ir galimybių modernizuoti bei tolimojoje perspektyvoje vystyti savo ekonomiką.

„Perorientavimas į alternatyvias rinkas nepadeda kompensuoti Europos krypties praradimo partnerystės kokybės ar kapitalo ir technologinio bendradarbiavimo apimties atžvilgiu. Kalbant apie strateginę perspektyvą, Rusijai tai reiškia gilėjančią struktūrinę izoliaciją ir didėjančią priklausomybę nuo riboto rato šalių, kurios nepakeičia visiškos integracijos į pasaulinę ekonomiką“, – padarė išvadą Užsienio žvalgybos tarnyba.

Agentūra taip pat pabrėžė, kad Ukrainos atžvilgiu ES ir Rusijos ekonominių ryšių silpnėjimas yra svarbus sankcijų spaudimo elementas, dėl kurio agresorius netenka finansinių išteklių karui tęsti.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos Federacijoje buvo panaikinta galimybė viešai susipažinti su pagrindiniais ekonominiais duomenimis, o tai rodo pastangas nuslėpti tikrąją ekonomikos padėtį.

Varšuva, kovo 2 d. (AFP-ELTA). Lenkija derasi su Paryžiumi ir Europos sąjungininkais dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“, pirmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Prancūzijai paskelbus, kad ji, siekdama padėti apsaugoti žemyną, didins savo turimų branduolinių užtaisų skaičių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė, kad prie naujos programos prisijungti sutiko aštuonios Europos šalys, tarp jų Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija.

Šioje programoje dalyvaujančios šalys galėtų priimti Prancūzijos „strategines oro pajėgas“, kalboje, pasakytoje po to, kai JAV su Izraeliu atakavo Iraną ir Artimuosiuose Rytuose prasidėjo naujas konfliktas, sakė E. Macronas.

„Lenkija derasi su Prancūzija ir artimiausių Europos sąjungininkų grupe dėl pažangios branduolinės atgrasymo programos“, – platformoje „X“ rašė D. Tuskas.

„Mes ginkluojamės kartu su savo draugais, kad mūsų priešai niekada nedrįstų mūsų pulti.“

Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.

Lenkijos nacionalistinių pažiūrų prezidentas Karolis Nawrockis neseniai pareiškė pritariantis tam, kad šalis turėtų nuosavą branduolinio atgrasymo priemonę, tačiau daugiau informacijos apie tai, kaip toks planas būtų įgyvendinamas, nepateikė.

Briuselis, kovo 2 d. (dpa-ELTA). Nepaisant Irane vykstančio karo, Europos Komisija kol kas neužfiksavo jokių masinės migracijos iš šios šalies požymių.

„Šiuo metu jokio didelio judėjimo prie išorinių Irano sienų nematome“, – pirmadienį sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

Komisija stebi padėtį ir palaiko glaudžius ryšius su partneriais Artimuosiuose Rytuose bei tarptautinėmis organizacijomis, pridūrė jis.

„Nustatę naujas bendros Europos prieglobsčio sistemos taisykles, sukūrėme aiškų krizių mechanizmą, kad Europa būtų pasirengusi ir galėtų greitai reaguoti“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos prieglobsčio reforma įsigalioja birželio mėnesį ir yra skirta pagerinti prieglobsčio prašytojų paskirstymą ES bei sudaryti sąlygas taikyti greitesnes prieglobsčio procedūras prie išorinių ES sienų.

Krizių mechanizmas numato glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą masinio atvykimo atveju. Ypatingą paramą turi gauti ES valstybės, į kurias atvyksta daug žmonių, pavyzdžiui, Graikija.

Vašingtonas, kovo 2 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako dar stiprinsiantis atakas prieš Iraną.

„Mes dar net nepradėjome smarkiai smogti, – teigė jis pirmadienį stočiai CNN. –  Didžiosios bangos dar net nebuvo. Ji dar tik bus“.

Anot D. Trumpo, atakos iki šiol vyko labai gerai. „Mes daužome juos“, – kalbėjo prezidentas. Jis patvirtino savo tikslą užbaigti karą per maždaug keturias savaites.

„Mes net lenkiame grafiką“, – pabrėžė D. Trumpas. Iki šiol JAV esą eliminavo 49 Irano lyderius.

„Jie net nežino, kas jiems dabar vadovauja“, – teigė D. Trumpas.

Dideliu netikėtumu jis pavadino Irano atakas prieš arabų valstybes regione ir jų reakciją.
„Jos norėjo tik labai nežymiai dalyvauti. O dabar jos nori būti įtrauktos“, – tęsė JAV vadovas.

Kyjivas, kovo 2 d. (AFP-ELTA). Ukraina pirmadienį ryte atakavo naftos terminalą, esantį Novorosijsko uoste pietinėje Rusijos dalyje, pranešė Ukrainos kariuomenė, nors prieš keletą dienų buvo pranešta, kad JAV įspėjo Kyjivą nepulti šiame uoste esančių jos interesų.

Šeschario terminalui, taip pat netoliese esančiam Kaspijos naftotiekio konsorciumo (KNK) terminalui, kuris tvarko didžiąją dalį Kazachstano naftos eksporto, Ukraina smogė ir praėjusių metų lapkritį.

Dalis KNK akcijų priklauso JAV naftos milžinėms „Chevron“ ir „ExxonMobil“, šis konsorciumas tvarko iki vieno procento pasaulio naftos atsargų.

Anot JAV žiniasklaidos, po praėjusiais metais įvykdytų išpuolių JAV valstybės departamentas paragino Ukrainą nebepuldinėti Jungtinių Valstijų interesų uoste, praėjusią savaitę pasakė Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose.

Kol kas nėra aišku, kada Jungtinės Valstijos pareiškė šį įspėjimą ir kokioms uosto dalims jis galioja.

Novorosijskas tvarko apie penktadalį Rusijos žaliavinės naftos siuntų ir yra didžiausias šalies eksporto centras Juodosios jūros regione.

Rusijos socialinėje žiniasklaidoje pasirodė nepatvirtinti vaizdo įrašai, kuriuose neva matyti uoste kilęs gaisras ir nakties dangų perskrodžiantis svaidmuo.

„Kovo 2 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė Šeschario naftos terminalui ir Novorosijsko karinei bazei Rusijos Krasnodaro krašte“, – platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenė.

„Objekte užregistruotas didelio masto gaisras.“

Per išpuolį buvo sužeisti penki žmonės, savo platformos „Telegram“ paskyroje pranešė Rusijos Krasnodaro srities gubernatorius, tačiau apie naftos terminalą neužsiminė.

Jis pridūrė, kad mieste buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

Vilnius, kovo 2 d. (ELTA). Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija ragina Olandų kepurės lankytojus būti atsargiais, kadangi dėl atitirpstančio sniego fiksuojamos smėlio nuošliaužos prie skardžio.

Pasak direkcijos, šiemet dėl itin šaltos žiemos, gan staigaus temperatūros atšilimo bei didesnio temperatūrų svyravimo pastarosiomis savaitėmis, smėlio nuošliaužų Olandų kepurėje galima tikėti anksčiau ir daugiau. Todėl direkcija rekomenduoja visiems Olandų Kepurės lankytojams būti atsargesniems tiek vaikštant pačiu skardžiu, tiek jo papėdėje.

„Šiuo laiku rekomenduojame Olandų Kepurės skardžiu vaikščioti atokiau (bent jau keletą metrų) nuo skardžio atbrailos. Taip pat rekomenduojame laikytis ir didesnio nei kelių metrų atstumo nuo skardžio vaikštant paplūdimio teritorijoje. Didesniu atstumu aplenkti reikėtų ir tas skardžio vietoves, kuriose prie pat skardžio atbrailos pastebimi augantys medžiai“, – praneša direkcija.

Pasak direkcijos, susiformavusią grunto uolienų nuošliaužą Pajūrio regioninio parko grupės specialistai prie Olandų kepurės skardžio pastebėjo praėjusį savaitgalį.  Teigiama, kad grunto uolienų nuošliaužos Olandų kepurės skardyje nėra anomalija, jos pastebimos dažną pavasarį.

Pažymima, kad tai yra natūrali skardžio formavimosi dalis, kuomet per žiemą sušalę skardžio gruntiniai vandenys pavasarį pamažu atitirpsta ir per skardyje esančius latakus iš jo išplauna smėlį. Tokių būdu čia žiemą susiformuoja ir nemažo lankytojų dėmesio kasmet sulaukiančios „ledo varveklių skulptūros“.

Visgi jei oro temperatūra dažniau svyruoja iš teigiamos į neigiamą, sušalęs grunto vanduo atskelia ir stambesnius skardžio uolienos gabalus, todėl pradeda formuotis ir didesnės bei ryškesnės nuošliaužos.