(papildyta nuo penktos pastraipos)

Meksikas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Pietų Meksiką ir dalį Centrinės Amerikos supurtė 7,3 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Ramiojo vandenyno pakrantės ruože paskelbtas cunamio pavojus. 

Naujienų agentūros AFP žurnalistai patvirtino, kad Meksikos Čiapaso ir Oachakos valstijų, taip pat Gvatemalos ir Salvadoro gyventojai jautė stiprius požeminius smūgius. Pareigūnai apie aukas nepranešė.

Pasak USGS, žemės drebėjimas įvyko už 48 kilometrų nuo Meksikos miestelio Akiles Serdano pakrantės, vos 18 kilometrų gylyje. JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos asociacija (NOAA) po žemės drebėjimo paskelbė, kad gali kilti cunamis.

Čiapaso valstijos sostinėje Tustla Gutjerese keliuose miesto daugiaaukščiuose kilo panika, pranešė tame regione buvęs AFP žurnalistas. 

„Rimtų padarinių nėra“, – penktadienį Tulumo mieste prie Karibų jūros pasibaigus prezidentės Claudios Sheinbaum spaudos konferencijai apie incidentą pareiškė Jūrų pėstininkų sekretorius Raymundo Moralesas. 

Vietos gyventojai buvo raginami trauktis iš paplūdimio, jei kiltų cunamio banga.

Meksikos seismologijos instituto vertinimu, žemės drebėjimas buvo 7,4 balo stiprumo. Po jo sekė keli vidutinio stiprumo ir stiprūs pakartotiniai smūgiai, vienas iš jų siekė 6,1 balo pagal Richterio skalę, pranešė institutas. 

Nepaisant to, kad aukų, regis, nėra, darbai siekiant įvertinti galimą žalą buvo tęsiami. 

Po žemės drebėjimo, įvykusio 8.48 val. vietos (16.48 val. Lietuvos) laiku, išsigandę Čiapaso gyventojai puolė į gatves ieškodami saugumo.

Gaza, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra ir ligoninė pranešė, kad penktadienį per Izraelio aviacijos smūgį netoli turgaus žuvo aštuoni žmonės. Kariuomenė pranešė smogusi teroristų kuopelei.

Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ paliaubos vis dar galioja, tačiau jos nesustabdė smurto Gazos Ruože, pastangos pasiekti ilgalaikį susitarimą dėl karo pabaigos įstrigo.

„Aštuoni žmonės žuvo, kai Izraelio karo lėktuvai smogė civilių susibūrimui Al Balatos turgaus rajone, Nuseirato pabėgėlių stovykloje centrinėje Gazos Ruožo dalyje“, – pranešė „Hamas“ valdoma civilinės gynybos agentūra, veikianti kaip gelbėjimo tarnyba. 

Rajone esanti Al Avdos ligoninė pranešė priėmusi aštuonių žuvusiųjų kūnus ir 22 sužeistuosius. 

Civilinės gynybos agentūros atstovas Mahmoudas Bassalas sakė, kad smūgis buvo suduotas laidotuvių procesijos metu. Kariuomenė patvirtino sudavusi smūgį. 

„Izraelio gynybos pajėgos smogė teroristinės organizacijos „Islamo džihadas“ kuopelei centrinėje Gazos Ruožo dalyje“, – pranešė kariuomenė. 

„IDF žino apie teiginius, kad per smūgį nukentėjo keli su tuo nesusiję asmenys. Smūgio rezultatai yra tikrinami“, – pridūrė kariuomenė. 

Civilinės gynybos agentūra ir ligoninės pranešė, kad penktadienį per atskirus Izraelio smūgius žuvo dar penki žmonės. Tarp jų buvo dvi moterys ir vyras, dalyvavę laidotuvėse tuo metu, kai įvyko smūgis prie turgaus.  

Nuo paliaubų įsigaliojimo praėjusių metų spalį iki penktadienio žuvo mažiausiai 1127 palestiniečiai, teigia Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, pavaldi „Hamas“. Jungtinės Tautos jos duomenis laiko patikimais. 

Izraelio kariuomenė teigia per tą patį laikotarpį Gazos Ruože netekusi penkių kareivių ir vieno civilio rangovo. 

Nepriklausomai patikrinti aukų skaičių neleidžia Gazos Ruože galiojantys žiniasklaidos priemonių apribojimai ir ribojama prieiga.

Kyjivas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Penktadienį per Rusijos ir Ukrainos smūgius abiejose sienos pusėse iš viso žuvo septyni žmonės, pranešė vietos pareigūnai.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjus daugiau kaip ketveriems metams, jau kelis mėnesius intensyvėja abiejų šalių smūgiai, per kuriuos nukenčia vis daugiau civilių.

Ukrainoje žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, kai raketa pataikė į gyvenamąjį pastatą Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, teigė vicemeras Oleksandras Filatovas.

„Tarp žuvusiųjų yra moteris, kuri atakos metu vaikščiojo parke su vaikais. Vaikai išgyveno ir gauna reikiamą pagalbą“, – nurodė avarinės tarnybos.

Per bombardavimą buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, religinė įstaiga, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, transporto priemonės ir kita civilinė infrastruktūra, sakė O. Filatovas.

Per vėlesnį išpuolį netoliese išsidėsčiusiame Mykolajivo uostamiestyje du žmonės žuvo su užsienio valstybės vėliava plaukiojančiame civiliniame laive, dar du su užsienio valstybių vėliavomis plaukiojantys laivai buvo apgadinti, informavo vietos prokurorai.

Toliau į pietus esančiame pafrontės Chersono mieste per Rusijos atakas žuvo 70-metė moteris, o dar penki žmonės, visi pagyvenę, buvo sužeisti, pranešė šio miesto karinė administracija.

Rusija neigia, kad taikosi į civilius, ir pareiškė, jog Ukrainos pietuose atakavo su kariuomene susijusią infrastruktūrą. Maskva pastarosiomis savaitėmis sustiprino oro antskrydžius Ukrainos Juodosios jūros uostuose.

Tuo metu Rusijoje žuvo vyras, kai į jo automobilį Belgorodo srityje, prie Ukrainos sienos, smogė dronas, teigė regiono vyriausybė.

Dar vienas žmogus žuvo per Ukrainos ataką Gorlivkoje – Rytų Ukrainos mieste, kurį kontroliuoja Rusija, tvirtino Maskvos paskirtas gubernatorius Ivanas Prichodko.

JAV tarpininkaujamos derybos dėl karo pabaigos buvo iš esmės įšaldytos, nes Vašingtono dėmesys nukrypo jo karą prieš Iraną.

Pasak Jungtinių Tautų (JT), birželis buvo kruviniausias mėnuo civiliams Ukrainoje nuo 2022 m. balandžio – žuvo mažiausiai 293 žmonės.

Kopenhaga, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Danijoje užpuolikui apšaudžius pareigūnus, atvykusius reaguojant į pranešimą apie gaisrą pastate, vienas žmogus žuvo,  buvo sužeistas policininkas, pranešė policija. 

Šaulys buvo sunkiai sužeistas, kai policija atsakė ugnimi, ir buvo nuvežtas į ligoninę. Jo pasalos motyvas šiuo metu nežinomas ir jis nebuvo iš karto identifikuotas. 

Incidentas įvyko šiaurinio Nioresundbiu (Nørresundby) miesto pramoninėje zonoje. 

„Nusikaltimo vietoje buvęs civilis vyras ir policininkas buvo pašauti. Civilis asmuo mirė. Sužeisto policininko būklė stabili“, – pranešė regiono policija. 

„Kol kas nežinome tikslių aplinkybių, įskaitant šaudymo priežastį. Tai ir siekia išsiaiškinti mūsų būsimas tyrimas“, – sakė aukštas policijos pareigūnas Clausas Dano.

Vašingtonas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Vykstant naujausiam puslaidininkių įmonių akcijų išpardavimui ir tvyrant abejonėms, ar dirbtinio intelekto (DI) bumas neatsiliks, „Nvidia“ penktadienį trumpam neteko savo, kaip vertingiausios pasaulyje bendrovės, kurios akcijomis prekiaujama viešai, titulo ir perleido jį „Apple“.

Rinką persekiojant susirūpinimui dėl DI įmonių akcijų vertės, „Nvidia“ akcijos nukrito 4 proc., todėl šios bendrovės vertė sudarė apie 4,8 trln. JAV dolerių (4,2 trln. eurų) ir buvo kiek mažesnė, lyginant su 4,9 trln. dolerių (4,28 trln. eurų) vertinama „Apple“.

Generalinio direktoriaus ir vieno iš įkūrėjų Jenseno Huango valdoma įmonė vėliau sumažino nuostolius, o „Apple“ ir „Nvidia“ apylygiai varžėsi dėl pirmosios vietos.

„Nvidia“ akcijos tapo firmine DI revoliucijos, kurią sukėlė 2022 m. lapkritį įvykęs „ChatGPT“ pristatymas, dalimi, nes šiai technologijai svarbūs galingi „Nvidia“ procesoriai. 

Įmonės grafikos procesoriai, kurie iš pradžių buvo sukurti vaizdo žaidimams, tačiau dabar tarnauja specialiai pastatytuose DI duomenų centruose, yra pagrindinis komponentas, reikalingas norint apmokyti „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Google“ sukurtus didelius kalbos modelius.

Bendrovės akcijų, kurios 2024 m. birželį buvo padalintos santykiu 10:1, kaina išaugo nuo 14,86 dolerio (13 eurų) 2023 m. sausį iki maždaug 205 dolerių (180 eurų) 2026 m. liepos viduryje. Tai daugiau kaip 1,2 tūkst. proc. prieaugis. 2025 m. ji tapo vertingiausia pasaulio įmone.

Pastarosiomis savaitėmis kilo abejonių dėl DI bumo naratyvo, nes analitikai svarsto, ar didžiulės investicijos į „Nvidia“ lustus ir programinę įrangą atsipirks diegiant naujus DI produktus.

Klausimai ėmė skambėti garsiau, kai „ChatGPT“ kūrėja „OpenAI“ ir jos konkurentė „Anthropic“ – vienos vertingiausių privačių įmonių istorijoje – pateikė paraiškas dėl viešos prekybos akcijomis.

Jos pasektų Elono Musko kosmoso bendrovės „SpaceX“, kuri taip pat apima jo DI padalinį „xAI“, pėdomis. Ši įmonė birželio mėnesį įvertino savo akcijas 135 doleriais (118 eurų), kurios per kelias dienas pabrango ir viršijo 220 dolerių (192 eurus), tačiau vėliau grįžo į lygį, panašų į pradinę kainą.

„SpaceX“ amerikietiški kalneliai Volstrite sustiprino šnabždesius apie DI burbulą. Pastaraisiais mėnesiais taip pat nukentėjo didžiųjų technologijų milžinų, kurie skiria dešimtis milijardų dolerių daugiausia duomenų centrams ir „Nvidia“ produktams, akcijų kainos.

Vienintelė išimtis yra „Apple“, kuri nekuria nuosavų didelių kalbos modelių. Nors ji buvo laikoma atsiliekančia DI varžybose, dabar ji apdovanojama už atsargumą ir solidžius „iPhone“ pardavimus.

Pekinas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Penktadienį pietvakarių Kinijoje nuslinkusi nuošliauža pražudė aštuonis žmones, 34 dingo, pranešė vietos valdžia. 

Nuošliauža užgriuvo apie 9.10 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku Čongčingo Pengšui apskrityje, į įvykio vietą atvyko daugiau nei 800 gelbėtojų, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. 

Apskrities vadovas Ren Xujiangas per spaudos konferenciją sakė, kad ištraukta 18 įstrigusių žmonių, aštuoni iš jų pripažinti žuvusiais. 

CCTV pasidalintame vaizdo įraše matyti didžiulė akmenų ir purvo sankaupa, užvirtusi gyvenamąją ir komercijos gatvę kalno papėdėje. Transliuotojo parodytuose vaizdo įrašuose matyti žmonės, rėkiantys ir bėgantys nuo dulkių debesies. 

Vietovė, kurioje įvyko nuošliauža, yra žinoma dėl nenuspėjamo stataus reljefo, penktadienio vakarą vykusioje spaudos konferencijoje sakė vietos pareigūnas ir pridūrė, kad ant uolos šlaitų vis dar likę pavojingų akmenų. 

Finansų ministerija ir Ekstremalių situacijų valdymo ministerija pranešė, kad vyriausybė skyrė 50 mln. juanių (7,36 mln. JAV dolerių) gelbėjimo operacijoms bei nukentėjusiems gyventojams paremti. 

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino valdžios institucijas greitai ištirti nelaimės priežastį ir „nustatyti bei pašalinti geologinių nelaimių riziką bei kitus galimus pavojus“.

Mažiau nei prieš dvi savaites nuošliauža šiaurės vakarų Gansu provincijoje palaidojo 33 žmones, 21 iš jų žuvo.

Kyjivas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Aštuonios Ukrainos žiniasklaidos priemonės penktadienį nepakluso teismo draudimui ir paskelbė korupcijos tyrimą dėl vieno aukšto rango teisėsaugos pareigūno brolio.

Ukraina jau daugelį metų kovoja su korupcija, kuri seniai laikoma viena didžiausių šalies problemų, ir, siekdama įstoti į Europos Sąjungą (ES), sustiprino kovos su korupcija įstatymus ir procedūras.

Tačiau aktyvistai nuolat praneša apie valdžios institucijų spaudimą jų veiklai, o prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusiais metais buvo priverstas atsisakyti ketinimų atimti nepriklausomų kovos su korupcija agentūrų įgaliojimus.

Teismas uždraudė paskelbti Slidstvo.Info ir Kovos su korupcija veiksmų centro (AntAC) tyrimą, kuriame teigiama, kad buvo nustatyti 143 nekilnojamojo turto objektai, susiję su Valstybinio tyrimų biuro (SBI) direktoriaus Oleksijaus Suchačiovo broliu.

„Šį draudimą laikome akivaizdžiu cenzūros aktu, todėl kartu su kitais iniciatyvos dalyviais manome, kad būtina paskelbti tyrimo išvadas“, – penktadienį pranešė ataskaitą paskelbęs transliuotojas „Suspilne“.

Kyjivo teisėjas pareiškė, kad medžiagos paskelbimas padarytų nepataisomą žalą O. Suchačiovui, teigiama nutartyje, kurią paviešino AntAC.

„Šis teismo sprendimas sukuria labai pavojingą precedentą“, – teigė AntAC vadovė Daria Kaleniuk.

„Esame įsitikinę, kad AntAC ir Slidstvo.Info dabar tiesiog naudojami siekiant išbandyti mechanizmą, skirtą neleisti žurnalistams atskleisti korupcijos“, – pridūrė ji.

Vilnius, liepos 17 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 16 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Penktadienį oficialiai pradėjus Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo statybas, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, jog pirmieji vokiečių kariai į miestelį kelsis jau šį rudenį. 

Tuo metu, tęsiantis atliekų tvarkymo krizei Vilniaus regione, bendrovė „Energesman“ kreipėsi į teismą ir prašo sustabdyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) sprendimą nutraukti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių eksploatavimo sutartį.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Premjeras tikisi, kad Latvija rimčiau pažiūrės į antrinės migracijos problemą. Anot Mindaugo Sinkevičiaus, radikalusis antrinės migracijos iš Latvijos sprendimas būtų pasienio kontrolės punktų darbo atkūrimas. Vis tik, ministras pirmininkas viliasi, kad tokių priemonių neprireiks. Savo ruožtu Latvijos vidaus reikalų ministras Janis Dombrava LRT televizijai užsiminė, kad iš Lietuvos tikėtųsi pagalbos atsiunčiant bene šimtą pareigūnų. M. Sinkevičius sako abejojantis dėl tokios apimties pagalbos galimybių. Šią savaitę su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, jog vidaus sienų kontrolės atkūrimas Šengeno erdvėje būtų pralaimėjimas kovojant su nelegalia migracija. Jo teigimu, svarbiau stiprinti išorinių Europos Sąjungos sienų apsaugą. 

Seimo opozicijoje dirbantys liberalai ir konservatoriai kitą savaitę ruošiasi parengti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl naujosios Vyriausybės teisėtumo. Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Lauryno Kasčiūno, tam reikalingus parlamentarų parašus tikimasi surinkti per liepą. Opozicija mano, kad socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programa buvo pateikta nesilaikant Konstitucijoje numatytų procedūrų – anksčiau nei prezidentas patvirtino ministrų kabinetą. 

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys baigė formuoti savo politinę komandą, kurioje dirbs keturi viceministrai. Darbus ministerijoje tęs Sigitas Mitkus, Vidmantas Verbickas, o naujai prie komandos prisijungia buvęs XX-osios Vyriausybės finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir Lina Rukštelienė. Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos kanclerės pareigas ir toliau eis Aistė Stakėnienė. 

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sureagavo į išpuolį Marijampolėje, kurio metu buvo sumušta nepilnametė. Ministras pirmininkas sakė, kad įvykis jį šokiravo. Be to, M. Sinkevičius teigė matantis poreikį situaciją aptarti su institucijų atstovais, ieškoti būdų, kad panašūs incidentai nepasikartotų ateityje. „Jokių pateisinimų tokių įvykių egzistavimui mūsų valstybėje negali būti ir rasiu būdą susėsti su kolegomis, institucijų vadovais, pasitarti, ką galime nuveikti papildomai, kad tokių įvykių ateityje nebūtų“, – komentavo M. Sinkevičius.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Oficialiai pradėtos Vokietijos brigadai skirto milijardinės vertės Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo statybos, pirmąjį etapą numatoma užbaigti anksčiau nei planuota. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog pirmieji vokiečių kariai į miestelį kelsis jau šį rudenį. Ministro teigimu, Lietuva turi reikiamus resursus ir projektui būtiną skubos jausmą, ambicijas ir tvirtą įsipareigojimą nacionaliniam saugumui ir Vokietijos sąjungininkams. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pažymėjo beprecedentį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje, teigė besiviliantis, kad karinio miestelio statybos vyks sparčiai ir efektyviai. Krašto apsaugos ministras taip pat sakė, kad nauja geležinkelio 30 mln. eurų vertės atšaka į Rūdninkų karinį miestelį turėtų būti nutiesta 2028-aisiais. Miestelio projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu, mokėjimus valstybė pradės tik rangovams baigus statybas.

Toliau tęsiantis atliekų tvarkymo krizei Vilniaus regione, bendrovė „Energesman“ kreipėsi į teismą ir prašo sustabdyti VAATC sprendimą nutraukti MBA įrenginių eksploatavimo sutartį, tuo metu VAATC dėl bendrovės veiklos kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. VAATC teigimu, įtariama, jog „Energesman“ gamyklos teritorijoje sistemingai pažeidžiama aplinkos apsaugos ir atliekų tvarkymo įstatymų nuostatas, Bendrąsias gaisrinės saugos bei Atliekų tvarkymo taisykles, operatoriaus veikla esą taip pat kelia dar vieno didelio masto gaisro pavojų sostinėje. Pati „Energesman“ gaisro grėsmę neigia ir tvirtina su ugniagesiais išmatavusi atliekų krūvų temperatūrą. „Energesman“ teigimu, šiuo metu atliekų tvarkymas toliau tęsiamas, veikia konvejeris, kuriuo išrūšiuotos atliekos tiekiamos tiesiais į kaimynystėje esančią Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginimui. Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad po to, kai praėjusią savaitę buvo nutraukta sutartis su privačiu operatoriumi dėl esminių pažeidimų, „Energesman“ atsisako perduoti objektą VAATC ir toliau priima atliekas, taip didindama jų kiekius bei gaisro riziką. Anot jo, vietoje situacijos sprendimo bendrovė viešai ginasi, skleidžia nepagrįstus teiginius ir daro spaudimą su situacija susijusioms šalims. Mero teigimu, šiuo metu svarbiausia, kad VAATC perimtų atliekų rūšiavimo centro valdymą. Premjeras M. Sinkevičius teigė, kad dėl užsitęsusios atliekų krizės Vilniaus regione valstybei gali tekti įsikišti į situacijos sprendimą, pirmadienį šaukiamas atsakingų institucijų pasitarimas.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Jungtinėje Karalystėje Andy Burnhamas patvirtintas naujuoju valdančiosios Leiboristų partijos lyderiu. Pirmadienį A. Burnhamas turėtų tapti šalies ministru pirmininku, poste pakeisdamas Keirą Starmerį, kuris atsistatydino iš partijos lyderio pareigų praėjusį mėnesį po kelis mėnesius trukusių politinių neramumų, skandalų ir nesėkmių. Centro kairioji Leiboristų partija po rinkimų 2024 m. turi daugumą parlamente, todėl partijos lyderis tampa šalies ministru pirmininku be naujų rinkimų. Po išrinkimo Leiboristų partijos lyderiu A. Burnhamas tvirtino pasisakantis už didesnę viešąją paslaugų kontrolę ir reindustrializaciją. Parlamentarai leiboristai įsitikinę, kad būtent jis turi geriausias galimybes pažaboti prieš imigraciją nusistačiusią Nigelo Farage'o partiją „Reform UK“, kuri tikisi laimėti kitus visuotinius rinkimus 2029-aisiais.

JAV pajėgos šeštą naktį iš eilės surengė smūgius taikiniams Irane. Per smūgius žuvo septyni žmonės, pranešė „Press TV“. Pasak Irano valstybinės naujienų agentūros „Tasnim“, vienas žmogus žuvo per ataką prieš telekomunikacijų bokštą Bandar Abaso pakrantės mieste. Atakuoti tiltai, geležinkelio linija, oro uostas ir jūrų eismo stebėjimo bokštas, sakoma atskiruose Irano žiniasklaidos pranešimuose. Pasak su „The Wall Street Journal“ kalbėjusio JAV pareigūno, smūgiais tiltams norima nutraukti tiekimo maršrutus į vieną Irano karinę bazę, esančią prie Hormuzo sąsiaurio. Kuveitas penktadienį pranešė apie Irano ataką prieš elektrinę ir vandens gėlinimo įrenginius, Bahreinas ir Kataras taip pat teigė perėmę iraniečių raketas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pažėrė nepagrįstų teiginių apie rinkėjų sukčiavimą ir neva Kinijos kišimąsi į rinkimus. Savo kreipimesi į tautą, artėjant kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpas pareiškė, kad JAV rinkimų sistema yra pavojingai pažeidžiama, o balsai klastojami, ir paragino įstatymų leidėjus priimti naujus balsavimo apribojimus. D. Trumpas taip pat tikino ketinantis išslaptinti žvalgybos informaciją, be kita ko, rodančią, kad Kinija neteisėtai įsigijo 220 mln. JAV rinkėjų duomenų. Į šiuos jo teiginius penktadienį sureagavo Pekinas, vadindamas juos „grynais pramanais“. Demokratai savo ruožtu D. Trumpą apkaltino bandymu pakirsti pasitikėjimą rinkimų procesu prieš rinkimus lapkritį, kuriuose respublikonai baiminasi, kad jo nepopuliarumas gali jiems kainuoti Kongreso kontrolę.

(patikslintas paskutinis sakinys)

Vilnius, liepos 17 d. (ELTA). Telekomunikacijų ir informacinių technologijų (IT) bendrovės „Telia Lietuva“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį buvo 7,2 proc. didesnės nei tuo metu pernai ir siekė 259,1 mln. eurų. Kaip skelbiama pranešime spaudai, grynasis pelnas tuo metu didėjo 14,7 proc. ir pasiekė 51,3 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad įmonės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA), neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, augo 10,2 proc. ir sudarė 106,9 mln. eurų.

Teigiama, jog pirmąjį pusmetį bendrovės pajamas labiausiai augino mobiliojo ryšio, IT ir interneto paslaugos. Pajamos iš mobiliojo ryšio paslaugų pardavimo augo 8,3 proc., iš IT paslaugų – 23,9 proc., o iš interneto paslaugų – 4,2 procento. Per metus „Telia Lietuva“ taip pat pritraukė apie 60 tūkst. naujų abonentinių mobiliojo ryšio klientų.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, „Telia Lietuvos“ pajamos augo 6,9 proc. – iki 130,3 mln. eurų. EBITDA, neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, pašoko 12,1 proc. – iki 54,7 mln. eurų. Grynasis pelnas per ketvirtį augo 20,6 proc. ir siekė 26,7 mln. eurų.

„Pirmą kartą peržengta 100 mln. eurų pusmečio EBITDA riba yra svarbus įmonės augimo etapas. Tačiau stiprūs finansiniai rezultatai nėra tikslas savaime – jie leidžia mums dar daugiau investuoti į Lietuvos skaitmeninę infrastruktūrą ir jos atsparumą“, – pranešime cituojama „Telia Lietuvos“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Pasak bendrovės, ji per pirmąjį pusmetį kapitalo investicijas didino 57,9 proc. – iki 37,5 mln. eurų. Didžiausia dalis jų buvo nukreiptos į IT sistemas ir infrastruktūrą, mobiliojo ryšio tinklą bei naujos kartos ryšio plėtrą.

Skelbiama, jog birželį bendrovė už beveik 10 mln. eurų įsigijo didžiausią 1500 MHz radijo dažnių spektro dalį, ji bus naudojama tolesnei 5G tinklo plėtrai, tinklo talpai didinti ir dar spartesniam duomenų perdavimui. Pirmąjį pusmetį taip pat pradėtos naujo duomenų centro Vilniaus rajone statybos – į pirmuosius du jo modulius planuojama investuoti iki 26 mln. eurų.

„Telia“ tikina šiemet taip pat investuojanti 7,1 mln. eurų į mobiliojo ryšio tinklo plėtrą – už šias lėšas bus išplėsta ir modernizuota beveik 500 bazinių stočių. Planuojama pastatyti 50 naujų bazinių stočių, modernizuoti 300 esamų vietų ir dar apie 130 stočių atnaujinti nauja radijo įranga.

Kitais metais bendrovė, pasitelkusi valstybės finansuojamos RAIN programos infrastruktūrą, planuoja įrengti dar apie 30 naujų bazinių stočių vadinamosiose baltosiose zonose, kuriose mobilusis ryšys iki šiol buvo ribotas.

Šiuo metu „Telia“ valdo iš 1830 bazinių stočių sudarytą 5G mobiliojo ryšio tinklą. 

Vilnius, liepos 17 d. (ELTA). Minint 135-ąsias garsaus XX a. Lietuvoje gimusio žydų kilmės skulptoriaus Jacqueso Lipchitzo (Žako Lipšico) gimimo metines, Druskininkuose atidaryta antroji jo darbų paroda.

Pirmoji paroda trečiadienį buvo atidaryta Samuelio Bako muziejuje Vilniuje. Čia šiuo metu eksponuojamos aštuonios menininko skulptūros iš gipso, terakotos ir kitų jautrių medžiagų. 

Dar keturi jo darbai pristatomi Druskininkuose įsikūrusiame Žako Lipšico muziejuje. 

Su garsiojo skulptoriaus kūryba Vilniaus ir Druskininkų gyventojai galės susipažinti iki lapkričio 22 dienos. 

Pirmą kartą Lietuvoje pristatomi J. Lipchitzo meno kūriniai atkeliavo iš Valensijos moderniojo meno instituto kolekcijos. Bendra jų vertė, anot parodos organizatorių, siekia 9 mln. eurų. 

„Man tai yra labai svarbus dalykas, kad ne tik pasaulinio lygio menininkas grįžta į tėvynę, bet Lietuva atranda tuos menininkus, kurie gimė po Lietuvos saule“, – prieš parodos atidarymą sostinėje kalbėjo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Sergejus Kanovičius. 

Parodos iniciatorių teigimu, idėja surengti dvi atskiras parodas Vilniuje ir Druskininkuose kilo siekiant sujungti du J. Lipchitzui svarbiausius miestus. 

„Būtent Druskininkai ir Vilnius tapo kultūriniu tiltu, J. Lipchitzo atminties vietų tiltu. Todėl ir kilo idėja surengti vieną parodą dviejuose miestuose ir pakviesti lankytojus keliauti šiuo keliu – iš Druskininkų į Vilnių arba iš Vilniaus į Druskininkus“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo viena iš parodos autorių Aušra Rožankevičiūtė.

Šiuo metu eksponuojamuose menininko darbuose vyrauja esminiai kubizmo stiliaus akcentai – skulptūrose vaizduojamas žmonių ir muzikos instrumentų ryšys. Be kita ko, dalyje kūrinių atsispindi ir XX a. realijos – Europoje stiprėjančios politinės įtampos, Antrojo pasaulinio karo keliamos katastrofos pojūčiai. 

J. Lipchitzas gimė Lietuvoje, Druskininkuose. Šiandien jo kūriniai saugomi įvairiose kultūros vietose visame pasaulyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Prancūzijoje, Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje.