Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Parlamentas pritarė, kad pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) sutartis atnaujinami valstybinės reikšmės keliai galės būti perduodami valdyti privatiems subjektams, kol darbai bus užbaigti.

Už šią prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą antradienį po priėmimo balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė šeši.

Iki šiol kelius patikėjimo teise valdyti galėjo tik valstybinė bendrovė „Via Lietuva“, dėl to jų negalima modernizuoti pasitelkiant privačius partnerius, nes pagal įstatymą jie negali tapti užsakovais ar statytojais.

„Tai sukelia praktinių problemų, kai reikia modernizuoti ar rekonstruoti valstybinės reikšmės kelius: privatus subjektas negali būti pripažintas tokių kelių valdytoju, todėl (…) negali gauti statybą leidžiančio dokumento ir būti užsakovu bei statytoju. Dėl to kyla kliūčių tinkamai perduoti statybos riziką privačiam subjektui“, – teigiama projekte.

Anot Prezidentūros, perduoti statybos riziką yra itin svarbu, nes tai leidžia užtikrinti, kad VPSP projektai transporto srityje būtų vertinami pagal tarptautinius standartus.

Pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) schemą atnaujinant kelius, nuo šiol jie galės būti perduodami laikinai valdyti privatiems subjektams, nors ir toliau priklausys valstybei.

Kaip teigia Prezidentūra, nauja tvarka leis rekonstruoti daugiau valstybinės reikšmės kelių, pagerinti investicinę aplinką kelių infrastruktūros srityje, užtikrinti didesnį kelių infratstruktūros finansavimą.

Taip pat – sudarys galimybes VPSP projektus transporto srityje apskaityti ne valstybės, o privataus sektoriaus balanse, taip išvengiant neigiamo poveikio biudžeto deficitui.

Analogiškas požiūris taikomas daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių vykdomuose transporto infrastruktūros projektuose, pavyzdžiui, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje.

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Kauno apygardos teismas antradienį paskelbė, kad palieka galioti apkaltinamąjį nuosprendį už 25 mergaičių tvirkinimą kalėti nuteistam Algimantui Ulvidui. Nuteistojo ir jo advokato skundai atmesti.

Vyras pripažintas kaltu dėl 33 nusikaltimų, susijusių su tvirkinimu, ir dėl vieno nusikaltimo, susijusio su pornografinio turinio dalykų laikymo.

Po šio teismo sprendimo nuosprendis įsiteisėjo.

„Ruošiuosi kasacijai, rašysiu skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Mano advokatas stebisi – kartais už prievartavimą nuteistieji gauna kelis metus, o aš pašokau ir tokia bausmė“, – Eltai sakė A. Ulvidas.

Pernai liepos 28 dieną Kauno apylinkės teismas anksčiau už seksualinio pobūdžio nusikaltimus teistą vyrą pripažino kaltu dėl jaunesnių nei 16-kos metų asmenų tvirkinimo ir pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai, laikymo ir skyrė jam 6 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime Lietuvoje ir Danijoje bei ekspertinėje įstaigoje išbūtas A. Ulvido laikas – 2 metai ir 2 mėnesiai. 

Tačiau nuteistasis su nuosprendžiu nesutiko ir su advokatu parašė skundus, prašydami išteisinimo. 

Kauno apygardos teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos duomenis, o teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtino, jog A. Ulvidas nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus.

Bylos duomenimis, nuteistasis 2016–2019 m. laikotarpiu įvairiose Kauno miesto ir rajono vietose atliko seksualinio pobūdžio veiksmus prieš jaunesnius nei 16 asmenis. Taip pat nustatyta, kad jis savo kompiuteryje laikė pornografinio turinio vaizdo dokumentus, kuriuose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai.

Apeliaciniuose skunduose nuteistasis ir jo gynėjas ginčijo teismo išvadas dėl pakaltinamumo, veikų kvalifikavimo, kaltės dėl pornografinio turinio laikymo bei paskirtos bausmės griežtumo.

„Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos duomenis, o teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtino, jog A. Ulvidas nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus“, – rašoma Kauno apygardos teismo pranešime,

Bylos duomenims, A. Ulvidas 2016–2018 m. ne mažiau kaip 50 kartų nusivežęs jaunesnes negu 16 metų mergaites į nuošalią vietą miške, Karmėlavos seniūnijoje, šokdamas joms demonstravo savo apnuogintus lytinius organus. Tyrėjų teigimu, taip šokdamas jis atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesnių nei 16 metų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, šiais veiksmais tvirkino jaunesnius negu 16 metų asmenis.

Kauno apylinkės teismo nuosprendyje rašoma, kad A. Ulvidas savo personalinio kompiuterio kietajame diske laikė pornografinio turinio dalykus (vaizdo dokumentus (nuotraukas)), kuriuose vaizduojami vaikai ar asmenys pateikiami kaip vaikai, tai yra, neteisėtai disponavo pornografinio turinio dalykais.

Teisme dėl paauglių tvirkinimo vyras kaltę pripažino iš dalies, tuo metu dėl pornografinio turinio dalykų laikymo savo kaltę neigė.

ELTA primena, kad įvairių instancijų teismuose buvo nagrinėjamos keturios A. Ulvido bylos, jose vyras kaltintas panašaus pobūdžio nusikaltimais prieš paauglius. Visos bylos susijusios su vyro šokiais būnant nuogam prieš nepilnamečius. Teismas yra paskelbęs įvairių nuosprendžių – ir nuteisęs, ir išteisinęs.

Praeitą savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vienoje iš šių bylų patvirtino, kad nuogas paauglėms šokęs A. Ulvidas pagrįstai nuteistas už nepilnamečių tvirkinimą.

LAT galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau teismų paskirtą realią 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią nuteistasis dabar ir atlieka.

Tačiau panaikinta ankstesnė teismų išvada, jog A. Ulvidas pripažįstamas recidyvistu.

„Vadovaujantis nauja baudžiamojo įstatymo redakcija, panaikinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu. Kitos nuosprendžio bei nutarties dalys paliktos nepakeistos“, – Eltą informavo teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Tuo metu A. Ulvidas nesutinka su jam paskelbtu nuosprendžiu, nes, anot jo, merginos pačios jam skambino, nepilnametės sakė, kad vyras jų neskriaudė ir nelietė.

„Jos iš manęs juokėsi, o mane nubaudė“, – apie savo bylą Eltai yra pasakojęs A. Ulvidas. 

Vyras dabar atlieka bausmę ir skundžiasi, kad įkalinimo įstaigoje negauna tinkamo psichiatrinio gydymo, kokį gaudavo būdamas laisvėje.

Jis sako, kad jam diagnozuotas psichikos sutrikimas ir jis negali būti už tai baudžiamas.

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė antradienį kaip liudytoja buvo apklausta Prienų rajono mero Alvydo Vaicekausko „čekiukų“ baudžiamojoje byloje.

Alytaus apylinkės teismas politikę iškvietė į posėdį, nes jos banko kortele apmokėti kuro čekiai yra mero byloje. Juos A. Vaicekauskas pateikė savivaldybės administracijai ir vėliau gavo išmokas. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra įtaria, kad A. Vaicekauskas ir kiti į „čekiukų“ skandalą patekę politikai rinko čekius iš partiečių, kitų asmenų ir taip neteisėtai gavo kompensacijas.

„Kai užpildavau kuro, jis (A. Vaicekauskas– ELTA) man atiduodavo grynaisiais pinigais“, – teismui liudijo ministrė J. Zailskienė. 

Ji taip pat pripažino, kad pirkdama kurą degalinės darbuotojo prašė įvesti mero vardą ir pavardę bei asmens kodą. Prienų savivaldybė buvo nustačiusi tvarką, kad politikai administracijai turi teikti vardinius kuro čekius.

Ministrė sakė, kad neturi būti keista, kad ji žinojo mero asmens kodą, nes jie ilgamečiai bendražygiai, o ji pati tris kartus buvo rinkimų štabo vadovė.

„2015 metais pradėjom dirbti Prienų rajono savivaldybėje, mes socialdemokratai. 2022 metais kartu dirbom, aš buvau administracijos direktorė, pirmoji jo pavaduotoja. Daug dirbom, važinėjom į susitikimus ir savaitgaliais. Daug bendrų veiklų turėjom ir savaitgaliais, ir po darbo. Mano mašina važiuodavom, aš užpildavau kuro, jis man atiduoda pinigus grynaisiais – taip buvom susitarę”, -- teismą tikino ministrė.

Socialdemokratė J. Zailskienė 2019–2023 m. ėjo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigas. 2023 m. paskirta Prienų rajono savivaldybės mero patarėja. 

Ministrė teismui sakė, kad bylai aktualiu laikotarpiu naudojosi automobiliais „Toyota Yaris” ir „Mitsubishi”.

Važiuodavo ir partijos reikalais, ir į susitikimus su rinkėjais

Prokuroras Darius Valkavičius ir teisėja Inga Liubinienė uždavė daug klausimų liudytojai, susijusių su kelionėmis kartu su meru, apmokėjimu, kelionių tikslais. Teisėja stebėjosi ilgomis socialdemokratų kelionėmis Prienų krašte, o prokuroras klausė, ar susitikimams buvo naudojami partijos pinigai, nes paaiškėjo, kad bylos dalyviai kurą naudojo ir partijos susitikimams, ir susitikimams su gyventojais dėl juos ištikusių bėdų.

„Kur galima patikrinti jūsų informaciją apie susitikimus su gyventojais? Kodėl ne pats meras užsipildavo kuro? Kas lėmė, kad jums teko važiuoti? Kaip atribodavote kurą asmeninėms reikmėms?“, – buvo klausiama liudytojos.

J. Zailskienė teigė, kad ji negali prisiminti, kas vyko maždaug prieš šešerius, nežino, kur galima patikrinti informaciją apie susitikimus su rinkėjais. Politikė tikino, kad ji pati daug daugiau išleisdavo kuro negu buvo kompensuojama. 

„Įvairius atstumus nuvažiuodavome: 40-50 kilometrų, iš Prienų į Veiverius, po to į Jiezną”, -- pasakojo ministrė. 

Pagal byloje esančius ministrės čekius, pavyzdžiui, buvo pilta kuro už šiek tiek daugiau nei 46 eurus, įsigyta 44 litrai kuro. Teisėja liudytojos teiravosi, kiek kuro tilpo jos vairuotame automobilyje. J. Zailskienė atsakė, kad galėjo tilpti apie 40 litrų.

Ministrė teigė, kad su meru A. Vaicekausku važiuodavo susitikti ir su partijos bičiuliais, ir su vietos gyventojais.

„Važiuodavom partijos reikalais ir su rinkėjais tuo pačiu susitikti“, – sakė ji.

J. Zailskienė teigė, kad savivaldoje kildavo nemažai problemų.

„Dėl kelio ar susipyko kaimynai, buvo visokių atvejų“, – apie savivaldoje kildavusias problemas pasakojo liudytoja.

Prokuroras D. Valkavičius teiravosi, kaip savivaldybė fiksuodavo kelių būklę, ar savivaldybėje veikė tarnyba, kuri vertino kelių būklę.

Kurą merui pirko ir ministrės vyras

Per posėdį kaip liudytojas buvo apklaustas ir ministrės sutuoktinis Rimvydas Zailskas. Jis dirba Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vadovu.

R. Zailskas teismui sakė, kad daug metų dirba kartu su A. Vaicekausku, priklauso tai pačiai partijai.

„Vaicekauskas man grąžindavo pinigus už mano įpiltą kurą. Taip buvo sutarta“, – pasakojo liudytojas. 

Jis teigė, kad kartu su meru vyko į susitikimus su mokyklų, seniūnijų bendruomenėmis.

 „Aš dalyvavau, kad padėčiau merui atsakyt į savo srities klausimus“, – sakė jis. 

„Kodėl jūs vežėte merą?“, – klausė teisėja I. Liubinienė.

„Mes partijos kolegos, man patinka vairuoti, aš bet kada galiu“, – atsakė liudytojas.

Jis patvirtino, kad mero A. Vaicekausko vardu degalinėje ėmė kuro kvitą. Jis pasakydavo mero vardą ir pavardę, o operatorius kvitą išduodavo kaip mero vardinį kvitą.

Pasak liudytojo, jam mero asmens kodo nereikėjo nurodyti, nes A. Vaicekausko duomenis degalinė jau turėjo.

Teisėja stebėjosi, kodėl kuro prieš kelionę negalėjo užsipilti pats meras. R. Zailskas teigė, kad jis kurą pildavo netoli savo namų esančioje degalinėje ir tik tada vykdavo pasiimti mero.

Ministrės sutuoktinis tikino, kad jiems tekdavo nuvažiuoti ilgus atstumus: 70, 50, ir 100 kilometrų.

„Ilga savivaldybė – beveik 80 kilometrų nuo vieno krašto iki kito”, -- sake liudytojas.

Kaltinimai sukčiavimu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu

A. Vaicekauskui šioje byloje yra pareikšti kaltinimai dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo bei dokumentų suklastojimo ir disponavimu jais.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu A. Vaicekauskas, eidamas Prienų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, manoma, suklastojo 17 tarybos nario išlaidų ataskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas degalų įsigijimo išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. 

Įtariama, kad A. Vaicekauskas už įsigytą dyzeliną išlaidas kai kuriais atvejais apmokėjo kitiems asmenims priklausančiomis banko kortelėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad politikas, kaip įtariama, klastodamas tarybos nario išlaidų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo apie 1 113 eurų, priklausiusių Prienų rajono savivaldybės administracijai. A. Vaicekauskas taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teise gauti išmokas jo, kaip tarybos nario, veiklos išlaidoms padengti, siekiant sau turtinės naudos.

Kaip skelbia prokuratūra, manoma, kad politikas, tyčia pažeisdamas tarybos nario veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nuostatas, aktyviais, sistemingais, ilgą laiką trukusiais neteisėtais veiksmais iškraipė jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, pakenkė Prienų rajono savivaldybės ir tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą.

A. Vaicekauskas kaltės nepripažįsta. Bylos nagrinėjimą teismas tęs gegužę.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Socialdemokratams įtariant visuomeninio transliuotojo žurnalistę Eglę Samoškaitę uždarame partijos tarybos posėdyje palikus garso įrašymo prietaisą, ji nerašys tekstų su šia partija susijusiomis temomis, kol nebus sulaukta teisėsaugos institucijų išvadų, sako Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) portalo vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius. 

„Situacija yra žinoma. Minėta žurnalistė neigia atlikusi kažkokius neteisėtus ar neetiškus veiksmus. Mes sutarėme, kad portalo redakcijoje ji šiuo metu nerašys su socialdemokratais susijusiomis temomis. Mes tiesiog laukiame teisėsaugos tyrimo, nes yra viena pusė taip teigianti, kita taip teigianti. Mes taip išsprendėme šią situaciją, laukdami daugiau aiškumo“, – antradienį vykusio LRT tarybos posėdžio metu sakė M. Jackevičius. 

Praėjusį penktadienį socialdemokratai pranešė, kad uždarame tarybos posėdyje esą buvo rastas garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė E. Samoškaitė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. Vilniaus rajono policija renka medžiagą dėl šio įvykio.

Pati žurnalistė įtarimus neigia. Ji pranešė stabdanti narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje (ŽPA), kol vyks tyrimas ir nebus išsklaidytos abejonės dėl jai mestų kaltinimų naudojus slapto įrašymo įrangą Socialdemokratų partijos tarybos posėdyje.

Vykstant tyrimui E. Samoškaitė taip pat atsitrauks ir nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje.

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį vykęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdis buvo uždaras, politikams į jį nebuvo leidžiama įsinešti telefonų.

Ketvirtadienį posėdžiavusi LSDP taryba diskutavo dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. 

Ryga, balandžio 21 d. (LETA-ELTA). Praėjusį sekmadienį anksti ryte Rusijos Tomsko srities valdžios institucijos nugriovė „Gedulo akmenį“ – paminklą Stalino represijų aukoms, kuris buvo pastatytas Tomsko memorialiniame parke, taip pat nuėmė keletą lentelių, skirtų atminti nuo represijų nukentėjusiems latviams, lietuviams, estams, lenkams ir kalmukams, praneša Latvijos dienraštis „Latvijas Avīze“.

Ant atminimo akmens, kurį sukūrė menininkas Guntis Panders ir 2011 m. padovanojo Siguldos gyventojai, buvo užrašas latvių ir rusų kalbomis: „Tegul akmuo kalba už latvius – politinių represijų aukas – ir gedi jų“.

Kaip pažymi laikraštis, Tomsko sritis nuo carinės Rusijos laikų buvo šimtų tūkstančių žmonių tremties ir kalinimo vieta, o ypač „klestėjo“ Stalino teroro ir represijų metais. 1992 m. spalio 25 d. Tomske, buvusioje sovietų NKVD tyrimo kalėjimo vietoje buvo oficialiai atidengtas „Gedulo akmuo“ ir memorialinė aikštė. 1989 m., kai prasidėjo buvusio kalėjimo rekonstrukcijos darbai, tarp griuvėsių buvo rasta žmonių kaulų ir masinių kapų pėdsakų.

Tel Avivas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Artėjant šią savaitę Vašingtone įvyksiančioms naujoms Izraelio ir Libano deryboms, Izraelio gynybos ministras dar kartą pagrasino nužudyti grupuotės „Hezbollah“ lyderį.

Žiniasklaida pranešė, kad gynybos ministras Israelis Katzas antradienį renginyje, skirtame Izraelio žuvusių karių atminimo dienai paminėti, pareiškė, kad „Hezbollah“ vadas Naimas Qassemas „sumokės savo galva“.

Anot I. Katzo, nuginkluoti „Hezbollah“ yra vienas iš pagrindinių tikslų net ir dabar galiojančių paliaubų metu.

Ši grupuotė Izraelį užpuolė „tarnaudama savo šeimininkams iš Irano“ ir už tai sumokės, jo žodžius citavo Izraelio naujienų portalas „Ynet“.

„Bet kas, pakėlęs ranką prieš Izraelį, jos neteks. Mes negrįšime į padėtį, buvusią iki 2023 m. spalio 7 d.,“ – per Herclio kalne vykusią ceremoniją sakė I. Katzas.

Analitikų teigimu, po islamistinės grupuotės „Hamas“ 2023 m. spalio 7 d. surengto išpuolio prieš Izraelio pasienio bendruomenes Izraelis pakeitė savo karinę strategiją ir nuo atgrasymo principu grindžiamos metodikos griebėsi labiau prevencinių ir puolamųjų operacijų.

JAV Valstybės departamentas pranešė, kad ketvirtadienį Vašingtone bus atnaujintos Izraelio ir Libano derybos ambasadorių lygiu.

Izraelis per tiesiogines derybas su Libano vyriausybe siekia taikos susitarimo ir ragina nuginkluoti „Hezbollah“ – įtakingą politinę partiją ir sukarintą smogikų grupuotę.

Tuo tarpu Libano vyriausybė siekia, kad būtų paskelbtas nuolatinės paliaubos ir Izraelio kariai pasitrauktų iš Pietų Libano.

Izraelis teigia šioje teritorijoje įkūręs „saugumo zoną“, o Libano valdžios institucijos jo kariuomenės buvimą vertina kaip Libano teritorijos okupaciją.

Stokholmas, balandžio 21 d. (AFP-ELTA). Politikų pasisakymuose pasireiškiantis grubumas ir vulgarumas menkina visuomenės pasitikėjimą politiniais lyderiais ir didina riziką, kad rinkėjai neateis balsuoti, teigiama antradienį paskelbtoje Švedijos mokslininkų ataskaitoje.

Ataskaitą Švedijos tarnautojų profesinės sąjungos TCO užsakymu parengė du Stokholme įsikūrusio Karolio instituto mokslininkai Danas Hanssonas ir Karin Villaume, kurių specializacijos sritis – stresas ir darbo sąlygos.

„Nekultūringumas politikoje yra didelė problema, situacija vis blogėja, o tai galiausiai gali kelti grėsmę demokratijai“, – rašoma jų ataskaitoje, parengtoje remiantis tarptautiniais moksliniais tyrimais.

„Tuo pačiu metu jaučiamas didelis mandagumo politikoje poreikis“, – priduria švedų mokslininkai.

Pasak ataskaitoje cituojamos 2026 m. vasario mėn. „Novus“ instituto atliktos apklausos, trys iš keturių Švedijos gyventojų teigė, kad politinių debatų tonas jiems kelia susirūpinimą.

Pusė apklaustųjų prisipažino dėl pernelyg agresyvaus tono nebesekantys politinių debatų. Tokia pat dalis apklaustųjų teigė, kad būtų labiau linkę sekti politinius debatus, jei jų tonas būtų mandagesnis.

Šis klausimas Švedijoje yra šiuo metu ypač aktualus, nes rugsėjo 13 d. ten vyks parlamento rinkimai.

Lapkričio mėnesį, sulaukusi virtinės grasinimų, iš pareigų vos po penkių mėnesių atsistatydino buvusi Centro partijos vadovė Anna Karin Hatt. Ttai sukėlė stiprią reakciją šalies visuomenėje. 

A. K. Hatt teigė nebesijaučianti saugi eidama partijos vadovės pareigas.

Pasak Švedijos Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos, 2024 m. 25,4 proc. išrinktų valdžios atstovų teigė buvę „kokios nors formos grasinimų ar priekabiavimo, arba smurto, vandalizmo ar vagystės“ aukomis.

Antradienį pristatant ataskaitą taip pat buvo aptartas žiniasklaidos vaidmuo ir atsakomybė šiuo klausimu.

Dienraščio „Aftonbladet“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Hanna Olsson Berg paragino pertvarkyti žiniasklaidos formatus ir vėl daugiau dėmesio skirti ilgesnio formato turiniui.

Kaip pavyzdį ji pateikė vaizdo įrašą, kuris sulaukė didžiulio susidomėjimo tiek socialinėje medijoje, tiek visuomenėje apskritai.

Jame dešiniosios pakraipos Moderatų partijos vystomojo bendradarbiavimo ministras Benjaminas Dousa ir žinoma opozicijos veikėja, socialdemokratų atstovė spaudai integracijos klausimais Lawen Redar važinėjosi automobiliu po Stokholmo priemiesčius, įskaitant ir skurdžiausius rajonus, iš kurių yra kilę. Jie vienas kitam rodė nuo vaikystės pažįstamas vietas ir mandagiai diskutavo apie politiką, be pašaipų ar įžeidimų.

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Tomas Davulis antradienį buvo paskirtas šio teismo pirmininku. 

Per slaptą balsavimą už balsavo 67 Seimo nariai, 3 prieš, 6 susilaikė. Vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu. 

Prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatūra parlamentarams buvo pristatyta balandžio pradžioje. 

Kaip tuomet teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, prezidento pasirinkimą lėmė T. Davulio turimos ir šioms pareigoms būtinos kompetencijos bei patirtis, siekis užtikrinti KT tarptautinį bendradarbiavimą. 

Teisėjas turi 28 metų teisinio pedagoginio, mokslinio darbo patirtį, yra profesorius, dirbęs Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanu. Teisėjas taip pat turi teisėkūros patirties, yra sukaupęs didelę darbo patirtį žmogaus teisių srityje.

Prisistatydamas parlamentarams T. Davulis pabrėžė – jei bus paskirtas į šias pareigas, sieks didinti KT prieinamumą, matomumą ir įsitraukimą. Jis taip pat akcentavo būtinybę plėtoti teismų dialogą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. 

Dekretą, kuriuo Seimui teikiama skirti T. Davulį KT vadovu, prezidentas pasirašė kovo pabaigoje. Kandidatas nuo 2023 m. dirba KT teisėju, į šias pareigas jį taip pat pasiūlė G. Nausėda. 

Pasibaigus KT pirmininko Gintaro Godos kadencijai, šiuo metu teismui laikinai vadovauja teisėjas Vytautas Mizaras. 

KT sudėtis atsinaujino

ELTA primena, kad kovą Seime prisiekė trys naujai paskirti KT teisėjai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės Danguolės Bublienės pasiūlytas Artūras Driukas, prezidento G. Nausėdos teiktas Haroldas Šinkūnas bei Seimo pirmininko Juozo Oleko pristatytas Artūras Drigotas. 

KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Konstitucija  numato, jog į šias pareigas gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Ryga, balandžio 21 d. (LETA-ELTA). Latvijos gynybos ministerija negavo informacijos iš JAV apie galimą ginklų tiekimo sutarčių atidėjimą, ministerijoje sužinojo naujienų agentūra LETA.

Latvija vykdo didelio masto karinės įrangos pirkimus iš JAV. Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP) šiuo metu turi 46 galiojančius tarpvyriausybinius susitarimus su JAV, nurodė gynybos ministerija.

Pagal Baltijos saugumo iniciatyvą svarbūs gynybiniai pajėgumai yra stiprinami gaunant didelę JAV finansinę paramą, pažymėjo ministerija. Tai apima sausumos pajėgų ir tolimojo nuotolio ugnies galios didinimą, pavyzdžiui, įsigyjant artilerijos raketų sistemą HIMARS, integruotą oro ir priešraketinę gynybą, taip pat valdymo ir specialiųjų užduočių pajėgų pajėgumų stiprinimą.

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi penkiais informuotais šaltiniais, kiek anksčiau pranešė, kad JAV pareigūnai informavo savo kolegas Europoje, jog kai kurie anksčiau sutarti ginklų tiekimai greičiausiai bus atidėti, nes Irano karas toliau sekina ginklų atsargas.

Paveiktos kelios Europos valstybės, įskaitant šalis Baltijos regione ir Skandinavijoje, teigė šaltiniai. Jie pridūrė, kad kai kuriuos iš šių ginklų Europos šalys įsigijo pagal Užsienio karinių pardavimų (angl. Foreign Military Sales, FMS) programą, tačiau jie dar nebuvo pristatyti.

Anot šaltinių, JAV pareigūnai pasakė Europos pareigūnams, kad šie tiekimai greičiausiai vėluos.

Vilnius, balandžio 21 d. (ELTA). Pastarąją savaitę 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutinės kainos sumažėjo 0,6–0,9 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Agentūros duomenimis, per savaitę Lietuvoje siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh kainas vienas nepriklausomas tiekėjas mažino apie 2 proc., kitas tiekėjas jas didino iki 0,4 proc.

Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų vienos laiko zonos 1 kWh vidutinė kaina per savaitę sumažėjo nuo 0,285 Eur/kWh iki 0,283 Eur/kWh (viena laiko zona) ir nuo 0,274 Eur/kWh iki 0,272 Eur/kWh  (dvi laiko zonos).

Tuo metu siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų vidutinės kainos per savaitę per savaitę mažėjo nuo 0,285 Eur/kWh iki 0,283 Eur/kWh (viena laiko zona) ir nuo 0,274 Eur/kWh iki 0,271 Eur/kWh  (dvi laiko zonos).

Planų su nefiksuota elektros energijos kaina vidutinė kaina sudaro 0,265 Eur/kWh ir yra 19 proc. didesnė  nei ankstesnę savaitę, kai siekė 0,225  Eur/kWh.

Visuomeninio tiekimo elektros kaina (planas „Standartinis“) nuo šių metų pradžios yra 0,220 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat 0,258 Eur/kWh ir 0,156 Eur/kWh (dvi laiko zonos).

Šiuo metu 10 mėn., 12 mėn. ir 24 mėn. elektros kainos fiksavimo laikotarpį siūlo po du tiekėjus, 5 mėn. ir 6 mėn. elektros kainos fiksavimo laikotarpį siūlo po vieną tiekėją.