Vilnius, rugsėjo 15 d. (ELTA). Į Lietuvos oro erdvę antradienio naktį iš Baltarusijos įskridusio drono neutralizavimo operacija truko maždaug 30 minučių, tačiau tiksli įvykių chronologija dar tikslinama, teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasak ministro, Lietuvos kariuomenė ir Karinės oro pajėgos įskridusį objektą aptiko nuo pat pirmos minutės ir perdavė informaciją NATO oro gynybos misijai. Italijos naikintuvai, anot jo, startavo greitai ir neutralizavo objektą.

„Lietuva sprendime dalyvavo nuo pat pirmos minutės, kadangi mūsų kariuomenė, mūsų karinės oro pajėgos detektavo įskridusį objektą, bendradarbiavo, perdavė informaciją NATO oro gynybos misijai. Oro gynybos misija – Italijos naikintuvai – startavo gana greitai ir neutralizavo objektą“, – antradienį LRT televizijoje kalbėjo R. Kaunas.

„Misijos trukmė iš esmės (…) truko kažkur apie 30 minučių, taip grubiai. Ir dabar tikslinamos visos aplinkybės, drono nuolaužos yra surinktos, bus atliekamas tyrimas“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad tiksliai įvertinti laiką nuo drono aptikimo iki jo neutralizavimo galima tik atkūrus visą įvykių chronologiją.

„Jeigu mes labai tiksliai žiūrėsime, tai reikia tada man pasiimti labai aiškią chronologiją, kad kiekvieną minutę aiškiai įvardyti“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, šiuo metu svarbiausia, kad objektas buvo aptiktas, gyventojai apie jį informuoti laiku, o NATO oro gynybos misija sėkmingai neutralizavo į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną.

„Mes turėtume orientuotis į bendrą principą šiuo metu ir suprasti, kad detekcija įvyko, mūsų piliečiai, mūsų gyventojai informuoti laiku, ir NATO oro gynybos misija sėkmingai neutralizavo į Lietuvą įskridusį objektą – droną, kuris buvo priešiškas“, – teigė ministras.

Drono nuolaužos jau surinktos, toliau aiškinamasi, koks buvo jo tikslas ir kas jį atsiuntė į Lietuvos ir NATO oro erdvę.

Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas. 

Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.

Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. 

Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos. 

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas. 

Jo kilmė kol kas nėra aiški.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vašingtonas, rugsėjo 15 d. (AFP-ELTA). Antradienį federalinis teisėjas nusprendė, kad prezidento Donaldo Trumpo vardas ir pavardė negali būti grąžinti ant Kenedžio centro (Johno F. Kennedy scenos menų centro) pastato fasado – to siekė šios garsios kultūros įstaigos valdyba.

 „Paprastai tariant, Trumpo paskirta valdyba negali įrengti Kenedžio centre atminimo ženklų prezidentui Trumpui ar kam nors kitam be Kongreso pritarimo“, – pareiškė sprendimą priėmęs teisėjas Christopheris Cooperis.

Jis anksčiau nurodė pašalinti D. Trumpo pavardę nuo Kenedžio centro fasado ir panaikino pernai valdybos priimtą sprendimą pervadinti įstaigą priduriant ir D. Trumpo pavardę. 

Darbininkai pašalino nuo pastato užrašą su D. Trumpo pavarde birželio mėnesį, tačiau pastoliai ir apsauginiai tinklai liko iki šiol. Praėjusį mėnesį valdyba ėmėsi įgyvendinti planą pritvirtinti prie pastato naują užrašą, skelbiantį, kad objektą „atnaujino ir restauravo prezidentas Donaldas J. Trumpas“. 

Antradienį Ch. Cooperis pareiškė, kad šis planas prieštarauja ankstesniam jo sprendimui. 

Valdyba antradienį ketino susirinkti ir balsuoti dėl galimo kelerius metus truksiančio centro uždarymo, kad būtų atlikti D. Trumpo norimi kapitalinio remonto darbai. 

D. Trumpas ir jo paskirti Kenedžio centro vadovai teigia, kad pagrindinis pastatas, pastatytas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, yra pavojingos būklės ir reikalauja remonto. 

Norėdamas įrodyti, kad pastatas kelia pavojų, prezidentas paminėjo neseniai įvykusį incidentą, kai po audros ant žemės nukrito lubų fragmentas. 

„Jei pastatas būtų buvęs atviras lankytojams, būtų žuvę nekalti žmonės“, – antradienį savo platformoje „Truth Social“ paskelbtame ilgame įraše teigė jis. 

„Kenedžio centro valdyba tvirtai pasisakė už pastato išsaugojimą ir supranta, kad tik aš galiu tai padaryti, nes turiu gebėjimų pritraukti lėšų ir organizuoti statybos darbus – ko daugelis kitų nesugeba“, – teigė D. Trumpas. 

Praėjusį mėnesį, vykstant teismo procesui, D. Trumpo administracija įspėjo, kad centras gali būti nugriautas, jei planai atnaujinti pastatą bus užblokuoti. Antrosios kadencijos pradžioje D. Trumpas pats tapo centro – jis buvo pavadintas velionio prezidento Johno F. Kennedy, gynusio piliečių teises ir 1963 m. nužudyto, garbei – pirmininku. 

Reaguodami į tai, kad D. Trumpas perėmė centro valdymą, daugybė atlikėjų atšaukė čia suplanuotus koncertus.

Varšuva, rugsėjo 15 d. (dpa-ELTA). Lenkijos pasienio pareigūnai Vokietijos link vedančiame greitkelyje sustabdė refrižeratorių, gabenusį 34 migrantus.

Sunkvežimis su lietuviškais valstybiniais numeriais važiavo greitkeliu A2 ir buvo sustabdytas netoli Poznanės, antradienį naujienų agentūrai PAP pranešė Pasienio apsaugos tarnybos atstovė spaudai.

Patikrinimo metu paaiškėjo, kad šaldymo skyriuje už specialiai įrengtos pertvaros buvo paslėpti žmonės – atvykėliai iš kelių skirtingų šalių, įskaitant Pakistaną, Egiptą, Somalį ir Sudaną.

„Užsienio valstybių piliečiai turėjo dokumentus, įrodančius, kad jie buvo pateikę prašymus suteikti tarptautinę apsaugą Latvijos teritorijoje“, – sakė Pasienio apsaugos tarnybos atstovė.

Migrantai buvo readmisijos tvarka perduoti Lietuvos valdžios institucijoms. Sunkvežimio vairuotojo atžvilgiu pradėtas tyrimas.

Lenkija ir Baltijos šalys kaltina Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką sistemingai gabenant migrantus iš krizių ištiktų regionų prie išorinės ES sienos, tokiu būdu siekiant daryti spaudimą Vakarams.

Lenkija savo sieną su Baltarusija yra apsaugojusi penkių metrų aukščio tvora ir elektroninėmis stebėjimo kameromis.

Panašiai apsaugotoje Latvijos ir Baltarusijos pasienio zonoje rugpjūtį kelis kartus buvo aptikti tuneliai, kuriais migrantai galėjo neteisėtai patekti į šią ES šalį.

Varšuva, rugsėjo 15 d. (dpa-ELTA). Žinomas lenkų kilmės Baltarusijos žurnalistas, balandžio pabaigoje paleistas iš kalėjimo įgyvendinant susitarimą su JAV dėl kalinių paleidimo, po kelionės į Baltarusiją saugiai grįžo į Lenkiją. Šioje šalyje jis gyvena, pasitraukęs iš gimtinės. 

Per kelionę į Baltarusiją Andrzejus Poczobutas pasimatė su tėvu. Antradienį socialiniame tinkle X jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis privažiuoja prie Lenkijos pasienio perėjos. 

53-ejų žurnalistas priklauso Baltarusijos lenkų mažumai. Daugelį metų jis iš šios autoritarinės, su Rusija susijusios valstybės rengė reportažus Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“. 

2021 m. A. Poczobutas Baltarusijoje buvo suimtas. 2023 m. liepą po teismo proceso, laikomo politiškai motyvuotu, jam buvo skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė pataisos kolonijoje. Balandžio pabaigoje A. Poczobutas buvo paleistas įgyvendinant JAV derybininko Johno Coale'o tarpininkautą susitarimą dėl kalinių paleidimo. Baltarusijos valstybinė agentūra „Belta“ pranešė, kad tuomet buvo paleisti devyni kaliniai. 

Vos atvykęs į Lenkiją, žurnalistas – sunkios kalinimo sąlygos smarkiai paveikė jo sveikatą – pareiškė ketinantis grįžti į Baltarusiją. Per savaitės viešnagę jis susitiko su lenkų mažumos atstovais bei savo tėvu, kurio nebuvo matęs nuo pat suėmimo 2021 metais. A. Poczobutas pranešė ketinantis ir ateityje vykti į Baltarusiją.

Kyjivas, rugsėjo 15 d. (ELTA). Ukrainos kariuomenė liepos pradžioje pakvietė didelę gamintojų grupę išbandyti naujos kartos perimančiuosius dronus, sukurtus kovai su Rusijos reaktyviniais bepiločiais orlaiviais, tačiau šie bandymai baigėsi nesėkme, cituodamas naujienų agentūros „Reuters“ paskelbtą informaciją praneša naujienų portalas „Unian“.

Kaip rašo „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais, daugelį naujųjų perėmėjų pasirodė sunku valdyti, kai jų greitis viršijo 400 kilometrų per valandą, o dalis aparatų sudužo gretimuose laukuose ir miškuose.

Agentūra pabrėžė, kad šie nesėkmingi bandymai išryškino Ukrainai tenkančių užduočių sudėtingumą, turint omenyje, kad per tris šios vasaros mėnesius Rusija ėmė naudoti maždaug šešiskart daugiau reaktyvinių dronų.

Be to, rugsėjo 11 dieną Trečiojo armijos korpuso vado pavaduotojas Maksymas Žorinas viešai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos praktiškai nenumuša nė vieno reaktyvinio Rusijos okupantų „Shahed“ tipo drono ir yra visiškai praradusios iniciatyvą šioje srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Jurijus Čerevašenka taip pat pripažino sunkumus kuriant greitesnius perimančiuosius dronus, tačiau patikino, kad Ukraina netrukus turėtų įdiegti keletą serijinių ir pigių sprendimų. Pareigūnas išreiškė įsitikinimą, kad netrukus šalyje atsiras visiškai nauja ginkluotės klasė, efektyviai kovojanti su reaktyviniais bepiločiais orlaiviais.

Kartu J. Čerevašenka pažymėjo, kad pagrindinis šių atakų taikinys yra Kyjivas, jo apylinkės bei Odesa. Jis prognozuoja, kad ateityje tokių dronų skaičius tik augs, o kai kurių puolimų metu reaktyvinių aparatų dalis jau dabar viršija 70 procentų. Pagrindinis jų keliamas pavojus, pasak vado pavaduotojo, yra tas, kad jie yra valdomi ir operatoriaus komanda gali keisti skraidyklės kursą bei skrydžio aukštį.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pareiškęs, kad reaktyvinių dronų perėmimo sprendimus kuria daugiau nei 60 šalies įmonių, nors apčiuopiamų rezultatų pasiekė tik kelios iš jų. Vienas iš naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių Ukrainos dronų pramonėje pastebėjo, kad kai kurie prototipai gali būti tiesiog per dideli ir per lėti kovos sąlygoms.

Pareigūnų ir ekspertų vertinimu, viena perspektyviausių priemonių išlieka pigios naujos kartos valdomosios raketos. J. Čerevašenka pridūrė, kad kai kurios iš jų jau yra bandomos ir kainuos gerokai mažiau nei dronai, kuriuos jos turės numušti.

Gynybos įmonės plėtros direktorius ir Karinių oro pajėgų atsargos karininkas Anatolijus Chrapčinskis pabrėžė, kad atskirų sistemų kovai su reaktyviniais dronais jau nepakaks, todėl reikalingas tinklinis požiūris. Jo teigimu, koordinuotai, lyg vienas „organizmas“ veikiantys įrenginiai turėtų klaidinti priešo navigaciją, priversdami droną keisti kursą ir nuskristi toliau nuo miestų į saugias vietoves.

Kitas šaltinis bepiločių orlaivių srityje pažymėjo, kad dabartiniai perėmėjai, net ir būdami lėtesni už savo taikinius, gali būti pritaikyti kaktomušos atakoms. Tam reikalingos dirbtiniu intelektu pagrįstos nusitaikymo sistemos, tiksliai apskaičiuojančios artėjančio drono trajektoriją. Pasak J. Čerevašenkos, sėkmingų tokio perėmimo atvejų jau būta, tačiau prieš pradedant šią technologiją naudoti masiškai ją dar reikia ištobulinti.

Niujorkas, rugsėjo 15 d. (AFP-ELTA). Buvęs bendrovės „Google DeepMind“ darbuotojas įspėjo, kad sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas gali tapti nevaldomas ir turi potencialo sunaikinti visą žmoniją, prisijungdamas prie vis didėjančio būrio technologijų sektoriaus atstovų, skambinančių pavojaus varpais.

Liepos mėnesį iš bendrovės „Google DeepMind“ pasitraukusio tyrimų inžinieriaus Bilalo Chughtai‘jaus pirmadienį išsakyti komentarai atkartojo praėjusią savaitę paskelbtą Jacobo Coxono, kuris atsistatydino iš bendrovės „Anthropic“, o prieš tai yra dirbęs bendrovėje „OpenAI“, įspėjimą.

J. Coxono pareiškimas iš naujo privertė atkreipti dėmesį į DI saugumą, o tai savo nuomonę išreikšti paskatino aukščiausio lygio technologijų įmonių vadovus ir net JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

„Nuoširdžiai tikiu, kad DI gali mus visus pražudyti ir kad mums gali pritrūkti laiko išvengti šios baigties“, – rašė B. Chughtai‘jus, šiuo metu dirbantis ne pelno organizacijoje „BlueDot Impact“, kurios tikslas – šviesti visuomenę apie dirbtinį intelektą.

Ekspertas rėmėsi plačiai aptarinėjamu liepos mėnesį bendrovėje „OpenAI“ įvykusiu incidentu, kai eksperimentiniai DI modeliai ištrūko iš tariamai uždaros bandymų aplinkos, pateko į internetą ir įsilaužė į platformą „Hugging Face“.

Jo nuomone, šis nutikimas įrodė, kad DI jau dabar gali „tapti nekontroliuojamas ir imtis pavojingų veiksmų, kurie gali lemti visišką žmonijos galios praradimą arba žūtį“.

„Mums nepavyksta laiku išspręsti suderinamumo problemos“, – teigė B. Chughtai‘jus, omenyje turėdamas procesą, kuriuo siekiama sukurti DI, veikiantį pagal žmonijos interesus.

„Pažangiausių DI sistemų galimybės gerėja daug greičiau nei mūsų supratimas apie DI suderinamumą“, – pažymėjo matematiko išsilavinimą turintis B. Chughtai‘jus.

B. Chughtai‘jaus paminėtas incidentas bei rekursyvaus autonominio tobulėjimo (ARI) – proceso, kurio metu DI tobulina save be žmogaus įsikišimo – atsiradimas paskatino prabilti daugelį žinomų technologijų lyderių.

Šeštadienį bendrovės „Anthropic“ vadovas Dario Amodei‘jus paragino sulėtinti DI vystymosi tempą – šiai minčiai pritarė ir bendrovės „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas, „Google DeepMind“ prezidentas Demisas Hassabis bei Elonas Muskas.

Tačiau JAV prezidentas D. Trumpas į įspėjimus apie DI keliamą riziką numojo ranka, pavadindamas juos „apgaule“.

Abejones išreiškė ir korporacijos „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

„Šis žodžių samplūdis ir tokios prognozės kelia nerimą bei sumaištį, o to neturėtų būti. Tai neatsakinga“, – pirmadienį Los Andžele vykusioje konferencijoje kalbėjo J. Huangas, kuriam būnant ant scenos jam paskambino D. Trumpas.

J. Huango teigimu, klaiki perspektyva, kad DI gali sunaikinti žmoniją, nėra pagrįsta mokslu.

Varšuva, rugsėjo 15 d. (dpa-ELTA). Lenkija planuoja sustiprinti sienos perėjas su Ukraina po neseniai įvykdytų Rusijos dronų atakų prieš traukinį, važiavusį iš Kyjivo į Varšuvą, bei Ukrainos pasienio zonoje. 

„Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę visos Europos saugumui“, – antradienį socialiniame tinkle X parašė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. 

Lenkijos kariuomenės inžinieriai dabar sustiprins pasienio postus vadinamosiomis „Hesco“ užtvaromis – smėliu užpildytais metalinio tinklo ir plastiko plėvelės krepšiais, apsaugančiais nuo sprogimų ar kulkų, socialiniame tinkle X pranešė kariuomenės vadovybė. 

Be to, prie Dorohusko, Medykos ir Korčovos sienos perėjų bus įrengti papildomi stebėjimo ir sargybos postai. 

Ukrainos geležinkelių operatorė sekmadienį pranešė, kad Jahodyno pasienio stotyje buvo užpultas keleivinio traukinio, važiavusio iš Kyjivo į Varšuvą, lokomotyvas. Niekas nenukentėjo. Pranešta, kad prieš pat ataką šioje stotyje buvo sustojęs diplomatinis traukinys, juo vyko saugumo patarėjai iš kelių Europos Sąjungos šalių, taip pat buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. 

Dronas taip pat puolė degalinę, esančią vos už 800 metrų nuo Lenkijos sienos. Lenkijos vyriausybė apkaltino Maskvą aštrinant konfliktą Ukrainoje.

Stambulas, rugsėjo 15 d. (dpa-ELTA). Vienos iš turistų pamėgto Stambulo Fatiho rajono parduotuvių savininkui susiginčijus su klientu, pasipylė šūviai ir trys žmonės žuvo, o dar vienas buvo sužeistas, antradienį pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

Remiantis nepatvirtintais žiniasklaidos pranešimais, teigiama, kad ginčas įvyko valiutos keitykloje. Iš pradžių buvo pranešta, kad du žmonės žuvo, o du buvo sužeisti, tačiau šie skaičiai netrukus buvo patikslinti.

Kaip pranešė „Anadolu“, policija įvykio vietoje sulaikė įtariamąjį.

Šaudynės įvyko „Sofcu Han“ – prekybos promenadoje netoli Didžiojo turgaus. Europinėje Stambulo pusėje esantis Fatiho rajonas yra turistų traukos centras su daugybe parduotuvių ir lankytinų vietų.

Privati naujienų agentūra „DHA“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti neštuvais į greitosios pagalbos automobilį nešamas žmogus. Ši scena užfiksuota ir platformoje „X“ pasirodžiusiame vaizdo įraše.

Ženeva, rugsėjo 15 d. (dpa-ELTA). NATO nesileis įbauginama Rusijos, antradienį po incidento Lietuvoje, kai Vakarų Aljansas virš Lietuvos oro erdvės numušė bepilotį orlaivį, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas

„Mes dar kartą esame Rusijos priešiškumo NATO sąjungininkėms liudytojai“, – viešėdamas Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje sakė J. Wadephulas.

„Tai dar kartą parodo, ką Rusija mėgina padaryti: ji siekia mus suskaldyti ir įvaryti nerimo, tačiau jai negalima leisti pasiekti nė vieno iš šių tikslų“, – pridūrė jis. 

NATO parodė, kad sugeba atremti tokias atakas, sakė ministras. 

„Mes nebūsime įbauginti“, – pabrėžė J. Wadephulas. 

Jis komentavo po incidento, kai pirmadienio naktį Italijos naikintuvas numušė bepilotį orlaivį virš Lietuvos. Pranešimų apie žalą ar sužeidimus negauta, orlaivio nuolaužos tiriamos. 

NATO operacija buvo koordinuojama iš Jungtinio oro operacijų centro Udeme, Vokietijoje, pranešė Sąjungininkų oro pajėgų vadavietė.

Briuselis, rugsėjo 15 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga privalo sugriežtinti priemones prieš Kremlių, ir, be kita ko, peržiūrėti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, kad apsisaugotų nuo Maskvos vykdomų „hibridinių atakų“, antradienį pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

„Nepaisant tarptautinių pastangų nutraukti karą, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas renkasi eskaluoti savo agresijos karą prieš Ukrainą ir karo veiksmus prieš Europą, todėl vienas dalykas yra visiškai aiškus: Putinas nesustos, kol nebus sustabdytas“, – Europos Parlamente kalbėjo K. Kallas.

Jos teigimu, kadangi Rusija yra pasirengusi prisiimti didesnę riziką, Europa privalo priversti ją sumokėti didesnę kainą.

Pasak K. Kallas, Europa šiuo metu susiduria su „nuolat augančiomis Rusijos hibridinių atakomis“, kuriomis siekiama susilpninti paramą Ukrainai.

Baimė žemyne dar labiau išaugo vasarą, kai viename Vokietijos oro uoste buvo rastas sprogmenimis užtaisytas bepilotis orlaivis. Berlynas dėl šio incidento apkaltino Maskvą.

K. Kallas pabrėžė, kad ES turėtų ne tik didinti paramą Kyjivui ir taikyti sankcijas Kremliui, bet ir stiprinti į bendriją atvykstančių Rusijos piliečių kontrolę.

„Galime dar labiau sugriežtinti Rusijos diplomatų judėjimo kontrolę Šengeno erdvėje, galime uždrausti išduoti vizas buvusiems Rusijos kariams ir turėtume peržiūrėti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams“, – sakė ji.

„Turime pasirūpinti, kad žmonių, vykdančių išpuolius Europos teritorijoje, būtų kuo mažiau“, – pridūrė ji.

K. Kallas taip pat paragino ES valstybes geriau dalytis žvalgybos informacija ir aktyviau naudoti dirbtinį intelektą kovojant su Rusijos dezinformacija.

Nors ES svarsto naujas priemones, pareigūnai pripažįsta, kad Vakarams sunkiai sekasi sustabdyti Maskvos veiksmus, kurie lieka pilkojoje zonoje ir į atvirą konfliktą neperauga.

„Kalbėdami apie hibridines grėsmes, mes turime visas reikiamas atsakomąsias priemones. Tai, ką darome, ne visada bus matoma ir vieša“, – pirmadienį pažymėjo NATO vadovas Markas Rutte.

Jo teigimu, svarbiausia užduotis išlieka užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti.