Doneckas, liepos 22 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos Donecko srityje aktyvių kovos veiksmų zonose šiuo metu dar yra per 13 tūkst. civilių. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Donecko srities karinės administracijos Civilinės saugos, mobilizacijos ir gynybos departamento vadovas Serhijus Hončarovas.

Pasak jo, Bachmuto rajone dar yra 122 asmenys, Kramatorsko rajone – 8 720, Pokrovsko rajone – 4 150, o Volnovachos rajone – 21. Iš viso tai yra 13 013 žmonių, įskaitant du vaikus, tebesančius Mykolajivkos mieste. S. Hončarovo teigimu, tai liepos 21 d. duomenys.

Nuo 2022 m. vasario iš savo nuolatinių gyvenamųjų vietovių vyriausybės kontroliuojamoje Donecko srities teritorijoje buvo evakuota beveik 1 mln. 406 tūkst. civilių, tarp jų – 212 tūkst. vaikų.

Ukrainos institucijų kontroliuojamose Donecko srities teritorijose šiuo metu dar yra 124 478 civiliai, įskaitant 6 624 vaikus, teigiama pranešime.

Kyjivas, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kariai ir civiliai trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad palankiai vertina Mychailos Drapato paskyrimą naujuoju kariuomenės vadu penktaisiais Rusijos invazijos metais ir vis dar tikisi populiaraus gynybos ministro sugrįžimo.

Praėjusią savaitę netikėtai pakeitus reformatorių ministrą Mychailą Fedorovą, keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, reikalaudami grąžinti jį į postą ir nušalinti kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį.

Vykstant didžiausiems su karu susijusiems protestams nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m., prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį atleido O. Syrskį ir pakeitė jį M. Drapatu.

Už 30 km nuo Rusijos pozicijų esančiame Iziumo mieste 22-ejų kariškis, kuris prisistatė savo karine pravarde Chrestas, sakė, kad O. Syrskio pasitraukimas yra „geras dalykas“, tačiau jis vis dar nori, jog M. Fedorovas grįžtų į vyriausybę.

Pasak Chresto, M. Fedorovas siekė, kad būtų plačiai įdiegtos terminuotos sutartys – tai pagrindinis karių, iš kurių daugelis kovoja be nustatyto termino, nors karas tęsiasi jau penktus metus, reikalavimas.

„Jis diegia sutartis, kad mobilizuoti kariai bent jau žinotų, kiek laiko turės tarnauti“, – AFP teigė kariškis.

„Jis taip pat stengiasi užtikrinti, kad kariai galėtų šiek tiek pailsėti“, – pridūrė jis.

Pranešimai apie smurtą

Kitas karys Iziume, pravarde Ananasas, AFP taip pat sakė, kad jam malonu matyti pasitraukiantį O. Syrskį, kuris buvo žinomas dėl karinių laimėjimų, tačiau taip pat užsitarnavo žmogaus, nesirūpinančio dėl nuostolių, reputaciją.

30-metis nurodė, kad karjeros pareigūnas O. Syrskis, kuris 2022 m. vadovavo svarbiai Kyjivo gynybai, „karo pradžioje įmetė daug žmonių į mėsmalę“.

„Manau, kad jis lengvai išsisuko, kai buvo tiesiog atleistas“, – AFP teigė Ananasas.

Kariškis taip pat tvirtino, kad O. Syrskis buvo susijęs su skandalu dėl pranešimų apie smurtą prieš naujokus šturmo pulke „Skelia“.

O. Syrskis, kuris 2022 m. taip pat prižiūrėjo sėkmingą Ukrainos kontrpuolimą Charkive, pavadino pažeidimus „gėdingais“ ir sakė, kad prieš atsakingus asmenis buvo imtasi veiksmų.

Ananasas pažymėjo, kad jei M. Fedorovas negrįš, nepasitenkinimas greičiausiai tęsis.

Jis pagyrė šį pareigūną, žinomą dėl pastangų patobulinti Ukrainos dronų technologijas, už tai, kad jis stengėsi užtikrinti, jog „žūtų mažiau karių, o jų vietoje kariautų dronai“.

„Tokie žmonės neturėtų būti nušalinami. Jie elgiasi teisingai“, – dėstė jis, kalbėdamas apie M. Fedorovą.

Gerbiamas „karinis pareigūnas“

48-erių slaugytoja desantininkų šturmo pulke Svitlana taip pat teigiamai įvertino M. Drapato – gerbiamo „karinio pareigūno“ – paskyrimą.

Ji dėkojo civiliams, protestavusiems už O. Syrskio atleidimą.

„Manau, kad tik pilietinė visuomenė gali daryti įtaką šiems procesams. Kol mes čia giname teises, žmonės ėjo į gatves ir gynė savąsias“, – sakė ji.

Ji taip pat įvertino buvusio ministro M. Fedorovo vykdytą „skaitmeninimą“ ir pavadino jį „geru vadovu“, tačiau kartu įspėjo „neidealizuoti“ šio jauno pareigūno.

Jo kadencijos metu „šiek tiek pradėjo mažėti atlyginimai, o tai paveikia mūsų šeimas“, – pažymėjo ji.

Ji dar neturėjo nuomonės apie M. Fedorovo įpėdinį Jevhenijų Chmarą, kuris atėjo iš saugumo tarnybų.

69-erių Olegui iš Kyjivo O. Syrskio nušalinimo nepakako.

„Žmonės susibūrė, kad paremtų Fedorovą (…) tikslas dar nepasiektas“, – sakė jis.

Olegas įsitikinęs, kad, nušalindamas M. Fedorovą, V. Zelenskis bandė „nukreipti dėmesį“, ir mano, jog reikalai gali pasikeisti tik atlikus pakeitimus vyriausybės „viršuje“.

21-erių politikos mokslų studentė Taisia Obod taip pat vylėsi, kad M. Fedorovas liks vyriausybėje ir kad jo „reformų ir iniciatyvų“ impulsas bus išlaikytas.

Madridas, liepos 22 d. (dpa-ELTA). Didelis miško gaisras Ispanijos Gvadalacharos provincijoje jau sunaikino 32 tūkst. hektarų plotą ir yra laikomas vienu didžiausių pastarojo meto Ispanijos istorijoje. Apsilankęs gaisrų teritorijoje, ministras pirmininkas Pedras Sanchezas trečiadienį paragino sudaryti „valstybinį paktą prieš klimato krizę“. Kartu ugniagesiai teigė esantys nusiteikę optimistiškai, kad į šiaurės rytus nuo Madrido įsiplieskusį gaisrą ateinančiomis dienomis pavyks suvaldyti.

P. Sanchezas ir paveikto Kastilija-La Mančo regiono vadovas Emiliano García-Page‘as aptarė situaciją su ugniagesiais. E. García-Page‘as vėliau kalbėdamas su žurnalistais teigė, kad yra pagrindo „atsargiam optimizmui“. Sėkmingai gesinamos liepsnos esą leidžia tikėtis, kad padėtis netrukus stabilizuosis. Tiesa, ketvirtadienį prognozuojami stipresni vėjai gali vėl paaštrinti situaciją.

Pagerėjus padėčiai, penkių prieš tai evakuotų vietovių gyventojai trečiadienį galėjo grįžto namo. Nuo tada, kai praėjusį ketvirtadienį kilo gaisras, buvo evakuotos 34 vietovės – 1,2 tūkst. gyventojų.

Gaisras, kurį, pirminiais duomenimis, galėjo sukelti žemės ūkio darbai, jau sunaikino 32 tūkst. hektarų plotą – tai plotas, atitinkantis apie 45 tūkst. futbolo aikščių. Jis laikomas antruoju didžiausiu miško gaisru šalyje nuo tada, kai centrinė vyriausybė 1968 m. pradėjo fiksuoti atitinkamą statistiką. Dar didesnis buvo tik 2025 m. kilęs gaisras Galisijos bei Kastilija ir Leono regionuose šalies šiaurės vakaruose, kai išdegė 38 tūkst. hektarų plotas.

Europos Žemės stebėjimų programos „Copernicus“ duomenimis, nuo metų pradžios Ispanijoje pelenais jau virto 123 tūkst. hektarų plotas – tai yra beveik triskart daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). Lietuvos apeliaciniam teismui trečiadienį nusprendus, kad parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujama partija parems „aušriečiui“ organizuojamą apkaltos procedūrą. 

„Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nebelieka vietos aiškinimams ar pasiteisinimams, esą Remigijus Žemaitaitis buvo neteisingai suprastas. Teismas pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, todėl jis turėtų atsisakyti Seimo nario mandato. Užtenka teistų ir teisiamų politikų Seime ir apskritai Lietuvos politikoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį skelbia politikas. 

„TS-LKD parems apkaltos procesą Seimo nariui R. Žemaitaičiui“, – rašo jis. 

Taip pat minėtame įraše Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vedlys sako pasigendąs „Nemuno aušros“ partijos narių viešos pozicijos dėl nepalankaus teismo sprendimo R. Žemaitaičio atžvilgiu. 

„Visą laiką buvo aiškinama, kad tai yra tik R. Žemaitaičio asmeninė problema ir kad partija nėra susijusi su neapykantos kurstymu. Todėl keista matyti, kad R. Žemaitaitis ir toliau lieka šios partijos pirmininku bei frakcijos Seime seniūnu, o pati partija tyli. Ar ji bent kiek turi savarankiškumo ir savigarbos?“ – viešojoje erdvėje rašo L. Kasčiūnas. 

Teismas pripažino kaltu už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą

Kaip skelbta, Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį nusprendė, kad R. Žemaitaitis buvo pagrįstai nuteistas baudžiamojoje byloje dėl antisemitinių pareiškimų. Jis padidino R. Žemaitaičiui anksčiau skirtą piniginę baudą – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu apeliaciniais skundais siekė išteisinimo. Šiuos skundus Apeliacinis teismas atmetė. Šis teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiojam Teismui (LAT).

Parlamento Etikos ir procedūros komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas Eltai patvirtino, kad po šio teismo sprendimo R. Žemaitaičiui Seime bus pradėta apkaltos procedūra. 

Tiesa, Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį žurnalistams sakė, kad minėtoji procedūra „aušriečių“ lyderiui galėtų būti pradėta tik įsiteisėjus galutiniam – LAT – sprendimui arba jeigu nebūtų apskųstas šiandienos Apeliacinio teismo nuosprendis. 

Pagal Seimo statutą, jei parlamentaras yra pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje, naikinamas jo mandatas. Pašalinus jį iš Seimo apkaltos būdu, politikas negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.

Tiesa, pats R. Žemaitaitis trečiadienį paskelbtą teismo nuosprendį vadino politizuotu bei tikino neketinantis atsisakyti Seimo nario mandato. 

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.

Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje. 

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės. 

Vilnius, liepos 22 d. (ELTA). Seimo opozicinės konservatorių frakcijos atstovai registravo siūlymus, kaip būtų galima skatinti investicijas į Lietuvos startuolius. Pasak jų, nors šalyje netrūksta inovatyvių idėjų ir talentingų žmonių, jauno verslo augimą stabdo kapitalo trūkumas bei nepakankamai palanki mokestinė aplinka investuotojams. 

„Mes turime puikių idėjų, energingų, kūrybingų žmonių, bet čia yra tas „butelio kaklelis“, kaip jiems tą (verslą – ELTA) pradėti, (…) todėl valstybė truputėlį gali padėti su tam tikrais pasiūlymais, konkrečiomis mokesčių paskatomis tą daryti labiau, stipriau ir geriau”, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, jauniems verslams, dar neturintiems stabilių pajamų, pradėti veiklą yra sudėtinga, tad valstybė gali prisidėti mokestinėmis paskatomis.

Anot buvusios finansų ministrės Gintarės Skaistės, Seime parlamentarai registravo projektą, kuriuo siūlo kelias priemones skatinti investicijų pritraukimą į šalies startuolius.

Tarp jų – siūlymas taikyti 25 proc. lengvatą investuotojų sumokamam gyventojų pajamų mokesčiui (GPM), taip pat numatoma galimybė investuoti per šiemet veikti pradėjusią investicinę sąskaitą bei per specialiai tam įsteigtas bendroves, dar žinomas kaip SPV.

Taip pat numatyti saugikliai, kad šiomis lengvatomis nebūtų galima piktnaudžiauti, pavyzdžiui, nustatant maksimalią galimą investicijų sumą, kuri leistų susigrąžinti dalį sumokėto GPM.

Lietuvos verslo angelų tinklo vadovė Roberta Rudokienė sakė, kad šalies startuolių ekosistema rodo puikius rezultatus, tačiau šalies siekis yra turėti daugiau inovatyvių, globalių verslų. Anot jos, daugelis Europos šalių jau daug metų turi ir kuria įvairias paskatų sistemas investicijoms į startuolius, o Lietuva šioje srityje atsilieka.

,,Turime 6 vienaragius, tačiau turime ambicingą tikslą turėti daugiau jaunų įmonių, globalių verslų. Tame yra labai svarbūs verslo angelai, asmenys, kurie investuoja į startuolius, tai yra labai svarbi sėkmingos ir augančios ekosistemos dalis“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

R. Rudokienės vertinimu, verslo angelai į startuolius investuoja labai ankstyvoje stadijoje, kai jų finansuoti dar nesiryžta rizikos kapitalo fondai, o bankai neteikia paskolų. 

Lietuvos verslo angelų tinklo duomenimis, kasmet apie 30 proc. jo narių investicijų būna nukreipta į dar pajamų negaunančius verslus.

G. Skaistės teigimu, vystant startuolius pirminiame etape itin svarbų vaidmenį atlieka verslo angelai.

,,Ypač sunkus pirminis etapas, kai startuolių įmonė neturi didelių pajamų, ilgos veiklos istorijos. Šioje stadijoje svarbus verslo angelų vaidmuo ir manau, kad Lietuvoje laikas žengti žingsnį, kad suteikiamos investicijos būtų patogesnės, paprastesnės“, – teigė konservatorių frakcijos atstovė.

Pagal konservatorių projektą, preliminariais skaičiavimais, visi šie siūlymai valstybės biudžetui kainuotų 1-3 mln. eurų per metus.

Skaičiuojama, kad startuolių ekosistema per dešimtmetį užaugo apie 40 kartų, joje dirba 20 tūkst. žmonių, sektorius per metus taip pat sumoka milijonus eurų mokesčių.

Anot konservatorės Gintarės Skaistės, Lietuvoje verslo angelų investicijos yra du kartus mažesnės negu Estijoje, taip pat 9 iš 10 jaunų verslų žlunga.

„Lietuvoje netrūksta idėjų, bet vis dar trūksta kapitalo, kuris padeda toms idėjoms užaugti“, – tikino buvusi finansų ministrė.

Pasak G. Skaistės, konservatorių siūloma GPM lengvata jau galioja Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje.

Paryžius, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Per intensyvią karščio bangą antrąją birželio pusę Prancūzijoje registruotos 5 764 perteklinės mirtys. Vien tik Paryžiaus regione fiksuota 2 tūkst. daugiau mirčių nei įprastai, trečiadienį pranešė Prancūzijos sveikatos tarnyba. Ji pabrėžė, kad statistika apima visas mirčių priežastis. Kol kas nėra aišku, kiek jų tiesiogiai siejamos su karščiu. Tikslesnių skaičių tikimasi rudenį.

Padidėjęs mirčių skaičius registruotas visose amžiaus grupėse nuo 15 metų. Tačiau du trečdaliai mirusiųjų buvo vyresni nei 75 metų amžiaus. Pusė perteklinių mirčių registruota per tris dienas nuo birželio 25 iki 27 dienos.

Tokios ankstyvos, intensyvios ir ilgos karščio bangos, kaip antrąją birželi pusę, Prancūzijoje dar nėra buvę. Ji paveikė beveik visus gyventojus ir truko iš viso 16 dienų – nuo birželio 27 d. iki liepos 2-osios.

Ši karščio banga buvo ir intensyvesnė už iki šiol didžiausią karščio bangą Prancūzijoje 2003 m. kai  mirė 15 tūkst. žmonių. Pernai per visą vasarą būta iš viso 5,7 tūkst. karščio aukų. 

Mokslininkai mano, kad karščio bangų intensyvumas ir dažnumas didėja dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos.

Luanda, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Angolos teismas skyrė dviem Rusijos piliečiams iki 11 metų įkalinimo bausmes už terorizmą ir šnipinėjimą po praėjusiais metais vykusių protestų, kurie peraugo į riaušes ir plėšikavimą, trečiadienį pranešė kai kuriems kaltinamiesiems atstovaujantis advokatas.

Liepos 28–30 d. vykusias demonstracijas sukėlė taksi vairuotojų paskelbtas streikas, kuriuo buvo protestuojama prieš degalų brangimą šioje naftos turtingoje šalyje, kurioje milijonai žmonių gyvena skurde.

Angolos vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad smurtas pareikalavo 22 žmonių gyvybių, tačiau policija tuo metu skaičiavo 30 žuvusiųjų, 200 sužeistųjų ir 1,2 tūkst. sulaikytųjų. Tai buvo vieni didžiausių neramumų per kelerius metus šioje portugališkai kalbančioje Pietų Afrikos šalyje, kurią nuo 1975 m. valdo partija MPLA.

Prokurorai kaltino minėtus rusus planavus veiklą, kuria siekta destabilizuoti Angolą, „rengiant valstybės perversmą“ ir bandant „perimti nacionalinio ekonominio turto kontrolę“. 

Kaltinamieji Levas Lakštanovas ir Igoris Ratčinas, kuriems buvo skirtos atitinkamai aštuonerių ir 11 metų laisvės atėmimo bausmės, neigė ryšius su teroristinėmis organizacijomis. Jie tvirtino, kad šalyje lankėsi kultūrinės ir komercinės veiklos tikslais.

Prokurorai teismui sakė, kad abu rusai rengė susitikimus su valdančiosios partijos ir opozicijos politikais. Jie pridūrė, kad rusai ketino teikti finansinę paramą opozicinei partijai UNITA prieš 2027 m. visuotinius rinkimus.

Rusijos ambasada kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymus pakomentuoti.

Projekto „All Eyes on Wagner“ ir Prancūzijos transliuotojo RFI atliktas tyrimas parodė, kad Angolos valdžia mano, jog abu rusai buvo susiję su „Africa Politology“ – „miglotu Rusijos tinklu, kuris vienija konsultantus ir įtakos operacijų vykdytojus, lobistus ir teisininkus bei valstybių ekspertus, teikiančius politines konsultacijas tarnaujant Rusijos įtakai“.

Kaltinimai dar buvo pateikti Carlosui Tome – Angolos sporto žurnalistui, kuriam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, o pagrindinės opozicinės partijos UNITA jaunimo sparno generalinis sekretorius Francisco de Oliveira buvo išteisintas.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems angoliečiams atstovavęs Davidas Guzas pareiškime teigė, kad „prokurorai nusprendė, jog negali sutikti su teismo sprendimu, ir pateikė skundą, turintį stabdomąjį poveikį“.

Gaza, liepos 22 d. (dpa-ELTA). Islamistinė organizacija „Hamas“, pasak naujojo jos vadovo Khalilo al Hayya, tęs ligšiolinį kursą. Savo pirmojoje kalboje po išrinkimo pirmadienį jis pareiškė, kad pirmaeilis tikslas yra vėl užtikrinti orų gyvenimą Gazos Ruožo gyventojams.

Kh. al Hayya pareikalavo nutraukti Izraelio karines operacijas, laikytis visapusiškų paliaubų bei išvesti Izraelio pajėgas. Jis ragino daryti spaudimą Izraeliui, kad šis vykdytų savo įsipareigojimus, numatytus tarpininkaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasiektame Artimųjų Rytų taikos plane.

Taikos planas, be kita ko, numato „Hamas“ nusiginklavimą. Tai laikoma sąlyga Gazos Ruožo atstatymui. Šio klausimo naujasis grupuotės lyderis savo  kreipimesi nekomentavo.

Gazos Ruože nuo 2025 m. spalio galioja paliaubos. Tačiau vis vyksta mirtinos Izraelio atakos ar ginkluoti incidentai. Skirtingais duomenimis, Izraelis kontroliuoja 65–70 proc. palestiniečių teritorijos. Artimųjų Rytų ekspertų teigimu, „Hamas“ pavyko sustiprinti savo valdymą judėjimo kontroliuojamoj teritorijoje.

65-erių Kh. al Hayya gimė Gazos Ruože, tačiau jau kelerius metus daugiausiai laiko praleidžia Katare. Pernai Izraelio karinės oro pajėgos bandė smogti „Hamas“ vadovybei Kataro sostinėje Dohoje – anot pranešimų, vienas taikinių buvo Kh. al Hayya. Tačiau, „Hamas“ duomenimis, ataka nepavyko. Keturi Kh. al Hayya sūnūs žuvo per Izraelio atakas, įskaitant per smūgį Dohoje.

„Hamas“ pirmadienį paskelbė, kad naujuoju savo politinio biuro vadovu išrinko grupuotės vyriausiąjį derybininką netiesioginėse derybose dėl paliaubų su Izraeliu Kh. al Hayya.

Sofija, liepos 22 d. (dpa-ELTA). Nepaisant Irano perspėjimo, Bulgarijos parlamentas leido  karinėje bazėje šalies rytuose dislokuoti iki aštuonių JAV karinių degalų pildymo lėktuvų ir 250 karių. Jie „rems JAV operacijas konflikte su Iranu“, teigiama atitinkame JAV prašyme, kurį cituoja bulgarų žiniasklaida. Degalų pildymo lėktuvai ir kariai ateinančiomis dienomis turėtų atvykti į Bezmerą Rytų Bulgarijoje ir likti bazėje iki spalio 1 d.

„JAV yra pagrindinė mūsų sąjungininkė saugumo srityje, – per posėdį parlamente pabrėžė buvęs valstybės vadovas, o dabar ministras pirmininkas Rumenas Radevas. – Jei nesilaikysime savo įsipareigojimų JAV, kaip tada galime tikėtis, kad jie vykdys savo įsipareigojimus mums?“  Už balsavo 135 parlamentarai, pirmiausiai – iš jo valdančiosios centro kairės partijos „Pažangi Bulgarija“ (PB). 13 parlamentarų buvo prieš ir du susilaikė. Iranas buvo įspėjęs Bulgariją dėl tokio žingsnio.

Penkių netoli Bezmero bazės esačių vietovių merai priešinosi planuojamam dislokavimui, nes jis susijęs su Irano karu. Bendrame pareiškime jie kalbėjo apie gyventojų susirūpinimą.

„Kategoriškai atmestina, kad iš Bulgarijos teritorijos būtų vykdomi kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose“, – kalbėjo R. Radevas, kuris yra buvęs naikintuvo pilotas ir ginkluotųjų oro pajėgų vadas. Jis atkreipė dėmesį į  JAV pajėgų Europoje vadovybės pareiškimą, kad JAV imsis priemonių atremti potencialias grėsmes Bulgarijai.

Kyjivas, liepos 22 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos laikinasis gynybos ministras Jevhenijus Chmara kalbėjosi su naujai paskirtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu majoru Mychaila Drapatu ir po pokalbio pareiškė, kad Ukraina ir toliau visomis turimomis priemonėmis darys karinį ir technologinį spaudimą Rusijai.

Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos gynybos ministerija, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Ukraina ir toliau visomis turimomis priemonėmis darys karinį ir technologinį spaudimą Rusijai. Aptariau tai su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu generolu majoru Mychaila Drapatu. Visiškai pasitikiu generolu majoru Drapatu, kurį man vakar buvo garbė nominuoti į vyriausiojo vado postą. Susitarėme būti atviri vienas su kitu ir spręsti bet kokius nesutarimus, atsižvelgdami į Ukrainos kariškių interesus. Kartu vykdysime prezidento nurodymus ir sukursime sąlygas maksimaliam mūsų gynybos pajėgų veiksmingumui“, – sakė J. Chmara.

Pasak jo, brigadų ir korpusų vadai išdėstė konkrečius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Ukrainos gynybos pajėgos.

„Mūsų pirmieji žingsniai – remti fronto liniją, stiprinti mūsų partnerių paramą ir kuo labiau perkelti karą į agresoriaus teritoriją. Siekdami šių tikslų, užtikrinsime, kad fronto linijos daliniai turėtų stabilią ir lanksčią prieigą prie veiksmingų pajėgumų, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, tuo pačiu tobulindami naujas technologijas ir asimetrinius sprendimus“, – tvirtino J. Chmara.

Jis pridūrė, kad Ukrainos tikslas išlieka nepakitęs: užtikrinti technologinį pranašumą prieš Rusijos pajėgas, kartu apsaugant Ukrainos karių gyvybes taikant technologines naujoves. J. Chmara pažymėjo, kad ginkluotosios pajėgos turėtų plėsti pajėgumus, kurių veiksmingumas jau buvo įrodytas, įskaitant giluminių ir vidutinio nuotolio smūgių operacijas, nepilotuojamas robotizuotas sistemas ir kitus sprendimus, kurie padeda apsaugoti karius ir veiksmingiau naikinti priešo taikinius.

„Su vyriausiuoju vadu taip pat aptarėme savo ateities viziją. Laikomės tokios pat pozicijos dėl Ukrainos gynybos pajėgų vystymo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė mūsų vizijai. Dabar rengiame strategiją ir praktinius žingsnius, kaip užbaigti karą Ukrainos sąlygomis ir priversti Rusiją sutikti su ilgalaike taika“, – nurodė J. Chmara.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis antradienį paskelbė, kad naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu taps generolas majoras M. Drapatas. Jis taip pat sakė, kad bus atnaujinta generalinio štabo struktūra, ir pažymėjo, jog susitikime su Oleksandru Syrskiu ir generalinio štabo viršininku Andrijumi Hnatovu aptarė būsimus tarnybos susitarimus bei tvarkingą pareigų perdavimą.

J. Chmara laikinuoju Ukrainos gynybos ministru oficialiai dirba nuo liepos 20 d.