Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Rokiškio rajone šeštadienio vakarą keli automobilis mirtinai sužalojo vyrą, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, 19.23 val. Rokiškio rajone, Čepeliškių kaime, kelyje Radiškis-Anykščiai-Rokiškis automobilis „Toyota“, vairuojamas vyro, kliudė kelio važiuojamosios dalies viduriu ėjusį vyrą (gim. 1995 m.), kurį pervažiavo dar du ta pačia kryptimi važiavę automobiliai. 

Eismo įvykio metu žuvo pėsčiasis. 

Įvykio aplinkybės tikslinamos.

Briuselis, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Briuselyje ir Lježe Belgijos policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, siekdama išsklaidyti šimtus demonstrantų, dalyvaujančių protestuose prieš kylančias pragyvenimo išlaidas – panašiuose kaip ir kaimyninėje Prancūzijoje.

Pastarosiomis savaitėmis vidurinių mokyklų moksleiviai rengė protestus prieš padidėjusius universitetų stojimo mokesčius, tačiau vidaus reikalų ministras Bernardas Quintinas neramumus priskyrė „organizuotam smurtui“.

Briuselio policija panaudojo ašarines dujas prieš Burso rajone susirinkusius jaunuolius, kurie mėtė butelius ir kitus sviedinius, teigė AFP žurnalistas. Policija pranešė, kad buvo sulaikyta apie 10 asmenų.

Atsiliepdami į socialiniuose tinkluose paskelbtus raginimus, anksčiau prie Belgijos sostinės centrinės geležinkelio stoties susirinko keli šimtai žmonių.

Valdžios institucijos galiausiai leido surengti eitynes, tačiau siekiant išsklaidyti grupes, kurios mėtė fejerverkus ir degius skysčius, buvo panaudotos vandens patrankos, pranešė policija.

Riaušių metu buvo padegtos šiukšliadėžės ir elektriniai paspirtukai, o Socialistų partijos biuras buvo suniokotas.

Policija taip pat panaudojo vandens patrankas, siekdama išsklaidyti mažesnes demonstrantų grupes rytiniame Lježo mieste, kuriame susidūrimai vyko ir prieš 10 dienų.

Paryžius, spalio 17 d. (AP-ELTA). Šeštadienį Paryžiuje buvo padegti automobiliai ir apiplėšinėjamos parduotuvės, o policija, siekdama išsklaidyti smurtaujančius protestuotojus, prisijungusius prie visoje šalyje vykstančių demonstracijų prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir reiškiančių paramą vidurinių mokyklų mokinių nepasitenkinimui, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Vidaus reikalų ministro Laurento Nuñezo biuras pranešė apie „dažnėjančius smurtinius incidentus“ visoje šalyje, įskaitant policijos pareigūnų užpuolimus, plėšimus ir viešųjų pastatų apgadinimus. Policija visoje Prancūzijoje, įskaitant Paryžių, sulaikė mažiausiai 272 asmenis.

Protestuotojai visoje šalyje atsiliepė į socialiniuose tinkluose skelbtus raginimus atgaivinti „geltonųjų liemenių“ judėjimą, kuris 2018 m. kilo siekiant priešintis socialinei neteisybei. Demonstrantai išreiškė plačiai paplitusį nusivylimą ir pyktį vyriausybės atžvilgiu, nes pastaraisiais mėnesiais smarkiai šoktelėjo benzino, energijos ir maisto kainos.

Policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, siekdama atstumti žmones, dėvinčius gobtuvus bei kaukes ir mėtančius fejerverkus, grindinio akmenis ir kitus daiktus į pareigūnus Respublikos aikštėje, esančioje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus centro.

„Associated Press“ žurnalistai matė, kaip iš automobilių, dviračių ir kitų transporto priemonių kilo tiršti juodų dūmų stulpai, o šiukšlių konteineriai degė. Taip pat liepsnojo kioskas, o kelios parduotuvės buvo apiplėštos. Susirėmimuose buvo sužeista keletas žmonių.

Policija siekė užkirsti kelią kitoms nedidelėms protestuotojų grupėms susirinkti prie vyriausybės pastatų, pranešė L. Nuñezo biuras.

Šeštadienį policijos prašymu buvo uždaryta daugelis metro stočių, įskaitant tas, kurios yra netoli Eliziejaus laukų, prezidento rūmų, parlamento ir vyriausybės įstaigų.

Tuo metu didžioji dalis taikių protestuotojų prisijungė prie eitynių, kurios judėjo link šiaurės vakarų Paryžiaus. Minia giedojo Prancūzijos himną ir mojavo vėliavomis, o kai kurie žmonės grojo trimitais ir smuikais.

Smurtas pasiekė Lioną, Marselį ir kitus miestus.

Lione, trečiame pagal dydį Prancūzijos mieste, kuriame prie eitynių prisijungė apie 20 tūkst. protestuotojų, turistų informacijos centre kilo gaisras.

Pietiniame uostamiestyje Marselyje buvo apgadintos kelios parduotuvės ir savivaldybės policijos nuovada, o protestuotojai buvo trumpam įsiveržę į rotušės fojė.

„Tai nepriimtina“, – BFM TV sakė Marselio meras Benoît Payanas, apibūdindamas rotušėje padarytą žalą kaip „nedidelę“.

L. Nuñezo biuras taip pat pranešė apie kaukėtų grupių smurtą Rene, Tulūzoje, Monpeljė, Grenoblyje ir kituose miestuose.

40-metė Sonia Mabrouk pasakojo, kad atvyko iš Paryžiaus vakarų priemiesčio kartu su savo dukra, vidurinės mokyklos moksleive, protestuoti prieš „viską, kas vyksta ne taip“, ypač prieš viešųjų paslaugų apleidimą. S. Mabrouk, kuri dalyvavo „geltonųjų liemenių“ protestuose, kritikavo „politiką, kuri palanki turtingiesiems, o mažiausiai pasiturintiems visada smogia per kišenę“.

Daugelis protestuotojų vilkėjo ryškiai geltonas liemenes, kurios tapo 2018 m. mitingų simboliu. „Visuotinai jaučiamas nusivylimas ir pyktis“, – sakė S. Mabrouk, žygiuodama kartu su taikiais demonstrantais, tarp kurių buvo galima sutikti įvairaus amžiaus žmonių.

Prieš šeštadienio protestus kelias savaites buvo vykdomos mokyklų blokados.

Taip nuo rugsėjo vidurio protestuojantys moksleiviai ragino savo rėmėjus prie jų prisijungti.

CGT, viena iš didžiausių Prancūzijos profesinių sąjungų, taip pat parėmė protestus, reikalaudama „didesnių atlyginimų ir pensijų, mažesnių kainų ir žmonių poreikius tenkinančių viešųjų paslaugų apsaugos“.

Pasak profsąjungos, šeštadienio mitinguose dalyvavo daugiau nei 500 tūkst. protestuotojų.

Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijoje buvo sulaikyta tūkstančiai, sužeista šimtai asmenų, o daugybėje mokyklų kilo gaisrai – naujųjų mokslo metų pradžioje visoje šalyje įsižiebė mokinių protestai, kurie daro įtaką šalies prezidento rinkimų kampanijai ir pritraukia tarptautinį dėmesį.

Kraštutinės kairės kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Mélenchonas, remiamtis vidurinių mokyklų mokinių judėjimą, šeštadienį taip pat dalyvavo proteste Paryžiuje.

Kai kurie protestuojantys paaugliai patyrė ypač sunkių sužalojimų, dėl kurių kaltinami policijos panaudoti riaušių malšinimo ginklai. Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas uždraudė tam tikros rūšies policijos granatų naudojimą prieš jaunus demonstrantus po to, kai 15-mečiui buvo nutraukta plaštaka.

Bukareštas, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Rumunija šeštadienį pranešė, kad virš Juodosios jūros numušė du dronus – tai naujausias iš daugybės incidentų, kurie, manoma, yra Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmė.

Juodojoje jūroje prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų dronai užpuolė laivus.

„Prieš keletą minučių Rumunijos karinių oro pajėgų pilotai Juodojoje jūroje užfiksavo du dronus ir juos numušė, vos jiems neteisėtai įskridus į mūsų šalies teritoriją“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė gynybos ministras Radu Miruta.

Dronai buvo numušti naikintuvais F-16 maždaug 20 km į pietryčius nuo Sulinos miesto.

„Pirmasis dronas įskrido į nacionalinę oro erdvę 17:59 ir buvo numuštas per dvi minutes“, – sakė R. Miruta. Antrasis buvo numuštas 18:05, praėjus penkioms minutėms po įskridimo į Rumunijos oro erdvę.

„Juodoji jūra vėl bus saugi“, – socialiniame tinkle „X“ rašė užsienio reikalų ministrė Oana Toiu, pridurdama, kad NATO šį klausimą aptars antradienį Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje.

„Juodoji jūra yra svarbi jūrų arterija, per kurią į visą pasaulį eksportuojami grūdai, energijos ištekliai ir pramoninės prekės, todėl jos stabilumas yra gyvybiškai svarbus tarptautiniam maisto ir energetiniam saugumui“, – rašė ji.

Spalio mėnesį buvo pranešta apie keletą dronų atakų prieš laivus Juodojoje jūroje prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų. Po paskutinės atakos, įvykusios ketvirtadienį, prie Rumunijos krantų dingo septyni laivo įgulos nariai.

Prezidentas Nicusoras Danas ketvirtadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Rumunijai reikia „įrangos, leidžiančios susidoroti su naujo pobūdžio iššūkiais“.

M. Rutte teigė, kad karinis aljansas „toliau glaudžiai bendradarbiaus su savo sąjungininkais Juodosios jūros regione, prireikus koreguodamas savo atgrasymo ir gynybos poziciją“.

Šiais metais NATO pajėgos Rumunijos oro erdvėje jau numušė keturis dronus.

Nairobis, spalio 17 d. (AP-ELTA). Bendras užsikrėtusiųjų Ebolos virusu skaičius Kenijoje išaugo iki septynių, šeštadienį pranešė Kenijos sveikatos apsaugos ministerija.

Trims Kenijos sveikatos priežiūros darbuotojams, gydžiusiems pirmąjį šalyje patvirtintą Ebolos atvejį, buvo nustatytas teigiamas viruso testo rezultatas. Dar vienam asmeniui, susijusiam su pirmuoju Ebolos atveju, taip pat buvo nustatytas teigiamas testo rezultatas jam esant karantine. Iš viso patvirtintų viruso atvejų skaičius siekia 7.

Ministerija pranešė, kad keturi nauji pacientai yra izoliuoti ir jiems teikiama medicininė pagalba. Kitų dviejų pacientų būklė yra stabili. Pirmasis pacientas mirė spalio 5 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai atvyko į Keniją iš Kongo, kuriame nuo gegužės dėl epidemijos mirė mažiausiai 4 300 žmonių – tai sudaro beveik pusę visų ten patvirtintų atvejų.

Šį protrūkį sukėlė reta Ebolos viruso Bundibugyo atmaina, kuriai nėra patvirtintos vakcinos ar gydymo.

Ebola yra labai užkrečiama ir plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens kūno skysčiais, įskaitant kraują ir pašalintą skrandžio turinį, arba per kontaktą su užterštais daiktais ir paviršiais, pavyzdžiui, patalyne ir drabužiais.

Buvo nustatyta, kad su pirmuoju pacientu – 40-mečiu vyru iš Kenijos – kontaktą turėjo apie 130 žmonių, pranešė ministerija. 128 iš jų buvo karantinuojami, o dviejų buvimo vieta nustatinėjama, teigiama pranešime.

Kenija sugriežtino patikrinimus ir atvėrė skubios pagalbos telefono liniją visiems, kurie įtaria, kad galėjo turėti kontaktą su Ebola sergančiu žmogumi, arba asmenims, kuriems pasireiškia simptomai.

Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Marijampolėje baigiama diegti nauja vaizdo stebėjimo sistema, kurioje numatyta įrengti 79 kameras. Pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI), sistema galės analizuoti viešosiose erdvėse vykstančius įvykius ir atpažinti galimus pavojus, pranešė savivaldybė.

Skelbiama, kad mieste bus įrengtos 53 panoraminės, 5 cilindrinio tipo, 20 transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo kamerų ir viena greičio matavimo kamera. Į bendrą sistemą taip pat bus integruota dalis jau veikiančių kamerų.

Pasak savivaldybės, naujoji sistema leis realiuoju laiku stebėti ir analizuoti situaciją mieste, atpažinti žmones, transporto priemones, neįprastus įvykius, žmonių susibūrimus bei transporto spūstis. Garso analizės technologijos taip pat padės nustatyti galimą pavojų signalizuojančius garsus.

„Galime turėti šimtus kamerų, tačiau svarbiausia ne jų skaičius, o tai, kaip greitai galime suprasti, kas vyksta, ir reaguoti. Būtent todėl Marijampolėje diegiame sistemą, kuri ne tik stebės, bet ir padės analizuoti situacijas. Norime, kad šiuolaikinės technologijos tarnautų tam, kad mūsų gyventojai savo mieste jaustųsi saugiau“, – pranešime cituojamas Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis.

Naujoji sistema taip pat leis ieškoti transporto priemonių ne tik pagal valstybinius numerius, bet ir pagal jų modelį ar spalvą.

Savivaldybės teigimu, kartu modernizuojama programinė įranga, kuri sujungs kameras į bendrą stebėjimo ir analizės sistemą. Nurodoma, kad surinkti duomenys bus tvarkomi laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

Tel Avivas, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Izraelio naujakuriai užpuolė Europos diplomatų konvojų ir sumušė atvykusį Prancūzijos merą, naujienų agentūrai AFP pranešė liudininkai ir diplomatai. Tai dar vienas pastaruoju metu stiprėjančio smurto protrūkis per palestiniečių alyvuogių derliaus nuėmimo laikotarpį.

Prancūzijos, Belgijos ir Lenkijos diplomatinių atstovybių automobiliai buvo atvežę diplomatus į Taybehą – okupuotame Vakarų Krante esantį kaimą, kuriame daugiausia gyvena krikščionys, – kai naujakuriai atbėgo, siekdami sutrukdyti palestiniečiams rinkti alyvuoges, teigė liudininkai.

Kaukėti kolonistai agresyviai šaukė ant diplomatų, o po to spardė 78-erių metų Bernardą Baudoux, Šiaurės Prancūzijos miestelio Olnua Emri kairiųjų pažiūrų merą, pasakojo liudininkai ir diplomatai, patvirtinę jo tapatybę.

AFP peržiūrėtame vaizdo įraše matyti, kaip B. Baudoux, dėvintis Prancūzijos trispalvės juostą, susmuko ant žemės prie automobilio. Du su juo kalbėję žmonės teigė, kad jis buvo sužalotas, tačiau į ligoninę vykti nereikėjo.

Vakarų Krante per šį alyvuogių derliaus nuėmimo sezoną buvo ypač daug smurto protrūkių – Izraelio kolonistai bando sutrukdyti palestiniečiams rinkti derlių.

Penktadienį kolonistai sunkiai sužalojo amerikietę „The Washington Post“ fotografę, jai fiksuojant derliaus nuėmimą, o praėjusią savaitę kolonistai sumušė AFP fotografą.

Šie smurto protrūkiai vyksta baigiantis rinkimų kampanijai, kurios metu ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu aktyviai remia naujakurius, siekdamas jų paramos artėjančiuose rinkimuose.

Izraelis nedelsdamas pasmerkė išpuolį prieš diplomatinį konvojų, priešingai B. Netanyahu reakcijai į išpuolį prieš „The Washington Post“ fotografę – premjeras užsiminė, kad dalį kaltės turėtų prisiimti palestiniečiai arba „kraštutinių kairiųjų“ aktyvistai.

„Aš griežtai smerkiu Izraelio riaušininkų vykdomus sunkius smurto aktus“, – sakė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.

Tačiau G. Saaras taip pat kritikavo konsulatus, teigdamas, kad jie nesuderino kelionės su kariuomene.

Izraelio policija pranešė, kad pradėjo tyrimą.

„Vykdomi veiksmai, siekiant surasti aukas, surinkti liudijimus ir nustatyti įtariamuosius, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“, – teigiama policijos pranešime.

Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Verslininko ir buvusio Seimo nario Antano Boso namas Vilniaus rajone buvo nugriautas prieš dvejus metus, tačiau teisme iki šiol vyksta ginčas dėl žalos atlyginimo sumos. 

Namo savininkas reikalauja įvairaus dydžio piniginių sumų už nugriautą statinį, tuo metu Vilniaus rajono savivaldybė su pareikšto reikalavimo dydžiu nesutinka.

„Šiuo metu A. Bosas prašo iš savivaldybės priteisti 465 850,91 euro ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. 2026 m. birželio mėn. A. Bosas reikalavimą sumažino nuo 476 667,56 euro iki 449 785,91 euro, o 2026 m. spalio 13 d. pateiktu pareiškimu reikalavimą vėl padidino 16 065 eurų“, – Eltai teigė Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėjas Kęstutis Butvydas.

Anot jo, tęsiant bylos procesą, spalį savivaldybė pateikė teismui papildomų klausimų A. Bosui dėl jo prašomų priteisti išlaidų. Pasak K. Butvydo, teismas pasiūlė A. Bosui į šiuos klausimus atsakyti, o savivaldybei pateikti poziciją dėl 2026 m. spalio 13 d. pateikto reikalavimo padidinimo.

Verslininkas siekia prisiteisti jo sklype Vilniaus rajone, Aukštuolės kaime, atliktų namo statybos ir jų nugriovimo darbų kaštus, argumentuodamas tuo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

A. Boso namą su kitais statiniais 2024 m. įpareigojo nugriauti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), jis taip pat įpareigojo savivaldybę padengti 90 proc. pastatų statybos bei griovimo išlaidų.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius yra anksčiau sakęs, kad savivaldybė yra pasirengusi įvykdyti LAT priimtą sprendimą dėl išlaidų kompensavimo, tačiau reikalaujamas kompensacijos dydis yra nepagrįstas.

A. Boso sklypas yra Vilniaus rajono Aukštuolės kaimo Vakaro gatvėje. Po teismo sprendimo čia nugriautas namas, klėtis ir pirtis.

LAT yra galutinai nusprendęs, kad Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas ir buvęs Seimo narys A. Bosas turi nugriauti namą Aukštuolės kaime, Vilniaus rajone, nes statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

Teismas galutine neskundžiama nutartimi nurodė A. Bosui per 6 mėnesius pačiam nugriauti pastatus, o 90 proc. dėl to patirtų išlaidų jam turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė.

Teismai yra nustatę, kad šio sklypo, kur stovėjo A. Boso namas, paskirtis yra miškų ūkio, todėl jame sodybų statyba neleidžiama, o savivaldybė tokio leidimo išduoti neturėjo.

Praha, spalio 17 d. (AP-ELTA). Provakarietiškos opozicijos partijos šeštadienį pasiekė didelę pergalę Čekijos Respublikos rinkimuose, kuriuose buvo renkamas trečdalis aukštutinių Parlamento rūmų – Senato – narių, taip suduodamos smūgį premjero Andrejaus Babišo vadovaujamai valdančiajai koalicijai.

Statistikos tarnybai suskaičiavus beveik visus dvi dienas trukusiame balsavime atiduotus balsus paaiškėjo, kad milijardieriaus populisto vadovaujamam centristiniam judėjimui ANO (liet. „Taip“) nepavyko laimėti nė vienos vietos.

Dviejų turų rinkimuose buvo sprendžiama dėl 27 iš 81 Senato mandatų. Opozicija išlaikė aukštutinių rūmų kontrolę. Su opozicinėmis partijomis tiesiogiai susiję kandidatai laimėjo 22 vietas. Anksčiau ANO turėjo tik vieną vietą, tačiau prarado net ir ją.

Parlamento žemutiniai rūmai dominuoja teisėkūros procese, tačiau Senatas atlieka svarbų vaidmenį priimant Konstitucijos pataisas ir tvirtinant Konstitucinio Teismo teisėjus.

Šie rinkimai yra pirmasis išbandymas A. Babišui nuo to laiko, kai jis grįžo į valdžią po įtikinamos pergalės 2025 m. spalio mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose.

A. Babišas sudarė valdančiąją koaliciją su dviem mažomis politinėmis grupėmis, kurių darbotvarkėje numatyta mažinti paramą Ukrainai ir atmesti kai kurias pagrindines Europos Sąjungos politikos kryptis.

Jo koalicijos partneriai po rinkimų taip pat liko tuščiomis rankomis.

Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija kandidatu į Klaipėdos miesto merus patvirtino Seimo narį Audrių Petrošių. 

A. Petrošių kandidatu į uostamiesčio merus šeštadienį patvirtino TS-LKD Klaipėdos skyriaus visuotinis rinkiminis susirinkimas. Kaip pranešė TS-LKD, šis sprendimas priimtas vienbalsiai.

Sutikdamas tapti kandidatu, A. Petrošius pabrėžė matantis ne tik uostamiesčio problemas, kurios trukdo Klaipėdai išnaudoti visą potencialą, bet žadantis eiti į rinkimus su kompetentingų žmonių komanda.

„Esu įsitikinęs, kad klaipėdiečiai turi turėti realią alternatyvą ir galimybę rinktis ne tik merą, bet ir su juo ateinančią itin aukštų kompetencijų komandą. Būtina užsiimti ne vien higieninių problemų sprendimu, kurios yra nekvestionuotinos ir būtinos kiekvienam miesto vadovui ar miestiečių atstovui taryboje, bet ir turėti ambiciją miestą kilstelti visai į kitą lygmenį, nesvarbu, kultūriniais, švietimo, tiesiog patogaus gyvenimo ar bet kuriais kitais aspektais – juk esame miestas, norintis ne tik būti patogus senjorams, bet ir pritraukiantis čia gyventi jaunimą, šeimas, kviečiantis žmones kurti ir atsiskleisti“, – teigė A. Petrošius.

A. Petrošius šiuo metu eina Seimo nario pareigas, ji į parlamentą buvo išrinktas ir 2020-2024 m. kadencijai.

2019–2020 m. politikas ėjo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas. 

ELTA primena, kad artimiausi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną. 

Nuo 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ribojamas merų kadencijų skaičius – asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, nebegali būti renkamas į šias pareigas ketvirtai kadencijai iš eilės.