(papildyta nuo potemės)

Vilnius, gegužės 14 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako – šiuo metu Rusija nėra pajėgi kariauti dviem frontais, todėl tikimybė, jog ši šalis artimiausiu metu imsis karinių veiksmų prieš Baltijos šalis, yra menka. Kartu šalies vadovas akcentuoja, kad provokacijų tikimybė ir toliau išlieka. 

„Mes ir vakar Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime kalbėjome kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie tai, kad Rusija nėra pajėgi kariauti dviem frontais, nes tame fronte, kuriame ji dabar kariauja, kalbėti apie kažkokią sėkmę tikrai netenka. Tas karas pačiai Rusijai pasidarė labai sunkus, nesėkmingas ir dėl to imtis naujų avantiūrų, kokioje vietoje jos bebūtų, būtų pražūtinga pačiai Rusijai“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje kalbėjo šalies vadovas. 

Taip jis kalbėjo pasirodžius informacijai, kad Rusija plečia karinius pajėgumus prie NATO sienų ir susiklosčius palankioms sąlygoms galėtų nuspręsti pulti Aljanso šalis, bet patikimas atgrasymas galėtų tam užkirsti kelią. Apie tai praėjusią savaitę kalbėjo Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfasas Jürgenas Stahlas. 

Vis tik G. Nausėdos teigimu, režimui susiduriant su iššūkiais, provokacijų tikimybė išlieka. Todėl, pasak prezidento, būtina stiprinti Aljanso pajėgumus. 

„Žinoma, kuomet režimas pradeda braškėti, provokacijų galimybės atmesti negalime. Štai kodėl mes tikrai labai intensyviai stengiamės, kaip įmanoma greičiau stipriname savo oro gynybą, stengiamės pritraukti sąjungininkus, organizuojame bendras pratybas su Lenkija Suvalkų koridoriui apginti“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė šalies vadovas. 

„Darbas vyksta visu tempu ir tikrai manau, kad svarbiausia yra sukurti atgrasymo sieną, efektą, kuris leistų išvengti aplink mus esančių nedraugiškų valstybių pagundų pabandyti mūsų stiprybę. Padarykime taip, kad mūsų stiprybė būtų tokia akivaizdi, aš kalbu apie visą NATO, kad tiesiog niekam nekiltų pagundų jos testuoti, bandyti“, – pabrėžė jis. 

Suomijos prezidentas: labai mažai tikėtina, kad Rusija pultų NATO valstybę

Savo ruožtu Vilniuje viešintis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas sako, jog „labai mažai tikėtina“, kad Rusija sieks išbandyti 5-ąjį NATO straipsnį. Tačiau, pasak A. Stubbo, Kremlius ir toliau naudos provokacijas prieš Aljanso valstybes. 

„Tačiau Rusija ir toliau bandys imtis veiksmų, kurie nepasiekia 5-ojo (NATO – ELTA) straipsnio. Ir tai galima apibrėžti, kaip hibridinį puolimą, sabotažą, kabelių pjaustymą, oro erdvės pažeidimus ir taip toliau“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo A. Stubbas. 

„Ar aš tikiu 5-uoju straipsniu? Suomija yra NATO narė trejus metus ir nemačiau jokių požymių, kad būtų nors kiek nuleista kartelė dėl kolektyvinės gynybos straipsnio“, – sakė jis. 

5-asis Šiaurės Atlanto sutarties straipsnis numato, kad valstybės narės susitaria, kad vienos ar kelių jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas visų jų užpuolimu.

ELTA primena, kad anksčiau ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad Rusija, koordinuodama pastangas su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu, atkuria savo karines pajėgas greičiau nei buvo tikėtasi ir per kelerius metus gali būti pasirengusi karinei agresijai prieš NATO šalis. 

Kyjivas, gegužės 14 d. (Ukrinform-ELTA). Žuvusiųjų per naktinę didelio masto Rusijos ataką Kyjive skaičius išaugo iki trijų, sužeista 40 žmonių, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba. 

„Darnyckio rajone iš daugiaaukščio pastato griuvėsių buvo ištrauktas dar vienos masinio išpuolio aukos kūnas“, – sakoma pranešime. Anksčiau Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė apie du žuvusiuosius.

Rusijos smūgio į daugiabutį gyvenamąjį pastatą vietoje sostinės Darnyckio rajone buvo tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos. 

Tarnybos pranešime sakoma, kad iki 10 val. buvo patvirtintos dviejų žmonių žūtys. Pagalbos tarnybos išgelbėjo 28 žmones. Įvykio vietoje dirbo Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnai su šunimis ir psichologai. Gelbėtojai jau pašalino daugiau nei 20 kubinių metrų pastato nuolaužų ir išvežė penkis apgadintus automobilius. 

Kyjivo meras Vitalyjus Klyčko per „Telegram“ pranešė, kad sužeistųjų per ataką skaičius padidėjo iki 40. Tarp jų yra du vaikai. Trisdešimt vienas sužeistas žmogus, įskaitant vieną vaiką, paguldytas į ligoninę. 

Kyjivo miesto karinės administracijos atstovė Kateryna Pop per televiziją pranešė, kad per Rusijos pajėgų ataką žala padaryta daugiau nei 20-yje vietų šešiuose sostinės rajonuose. Labiausiai nuniokoti gyvenamieji namai.

Atstovė taip pat sakė, kad visuose rajonuose vyksta valymo darbai, dalyvauja rajonų administracijos ir komunalinių paslaugų atstovai. Taip pat pranešta apie vandens tiekimo sutrikimus kairiajame Dnipro krante.  

Nuo trečiadienio vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė 41 raketą ir 652 dronus, okupantų iš Rusijos panaudotus puolant Ukrainą. Pagrindinis atakos taikinys buvo Kyjivas.

(papildyta poteme)

Vilnius, gegužės 14 d. (ELTA). Lietuvoje viešinčiam Suomijos prezidentui Alexanderiui Stubbui prieš kurį laiką prakalbus apie būtinybę Europai užmegzti ryšį su Maskva, prezidentas Gitanas Nausėda sako tam šiuo metu nematantis galimybių. Jo teigimu, apie tokį kontaktą būtų galima kalbėti tik tuomet, kai Rusija pademonstruotų norą užbaigti karą Ukrainoje. 

„Dabar tokiam kontaktui arba pokalbiams su Vladimiru Putinu nematau galimybės, nes manau, kad tokie pokalbiai pirmiausia galėtų prasidėti tik tada, kai Rusija aiškiai pademonstruotų, kad nori pabaigti karą. O tam yra labai paprasta priemonė – nutraukti karo veiksmus, siekti paliaubų. Tik tokiu atveju galima apie kažką kalbėtis su Kremliaus režimu“, – ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo šalies vadovas. 

„Mėginimas kalbėti a priori, Rusijai neišpildžius bent minimalių sąlygų, baigdavosi nesėkme (…). Paprastai Rusija išnaudodavo tuos susitikimus arba kontaktus manipuliacijoms, mėginimui parodyti, kad Rusija yra stiprioji pusė, o Europa kažko jos prašo. Dėl tokios priežasties aš manau, kad bent jau kol kas reikėtų susilaikyti nuo tokių kontaktų“, – sakė G. Nausėdą. 

Lietuvos prezidentas akcentuoja, jog šiuo metu Ukraina, agresorei daromų žmogiškųjų nuostolių prasme, kare perima iniciatyvą, o tai esą gerokai sumažina Rusijos agresijos ateityje galimybes. 

„Laikas spaudžia ir pačią Rusiją (…). Ukraina perima iniciatyvą šiame kare. Galbūt ne tiek teritorinių iškovojimų prasme, kiek didžiulių nuostolių, kuriuos ji padaro Rusijai fronte, prasme. Tie nuostoliai skaičiuojami 30–35 tūkst. žuvusių, sužeistų kiekvieną mėnesį, Kokia didelė ta Rusija bebūtų, tokie nuostoliai yra labai apčiuopiami ir jie tikrai gerokai mažina galimybes Rusijai būti agresyviai ateityje“, – po susitikimo su Suomijos prezidentu sakė Lietuvos lyderis. 

„Pati Rusijos visuomenė ima geriau suprasti, ką reiškia karas. Ji nustoja galvoti, kad karas yra kažkoks Holivudo filmas, į kurį gali pasižiūrėti televizoriaus ekrane (…). Karas šiandien jau yra Rusijos kieme. Ir tai yra pačios Ukrainos nuopelnas, kad ji sugebėjo parodyti gyventojams, kad karas atėjo į jūsų kiemą ir taip gerai, kaip buvo praeityje, nebebus. Tai smarkiai veikia Rusijos visuomenės nuotaikas ir dėl to aš gerokai pagalvočiau Kremliaus režimo vietoje, ar nereikėtų paskubėti pabaigti šitą karą, nes jiems patiems rytoj gali būti per vėlu“, – akcentavo jis. 

A. Stubbas: diskusijos turėtų prasidėti Ukrainai esant stipriojoje pozicijoje 

Kaip skelbta, prieš kelias dienas Suomijos prezidentas interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė, jog Europos Vyriausybėms atėjo laikas tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva. A. Stubbas sakė, kad, jo nuomone, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, o tai esą reiškia, kad Europa turi pradėti tiesioginį dialogą.

Po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prezidentu G. Nausėda jis pažymėjo, jog toks kontaktas, jei būtų nuspręsta jį megzti, turėtų prasidėti tuomet, kai Ukraina būtų stipriojoje pozicijoje, o taip, pasak Suomijos vadovo, šiuo metu ir yra. 

„Nuo pat pradžių sakėme – jei derybos tarp Rusijos ir Europos prasidėtų, jos turi būti pagrįstos dviem dalykais. Pirma – Europos interesais. Turime paklausti savęs (…), ar Europa suinteresuota nepalaikyti ryšio, ypač – jei ukrainiečiai būtų nusiteikę tam, kad Eruopa ir Rusija palaikytų kontaktą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Stubbas. 

„Dar vienas dalykas, į kurį turime atsižvelgti – kas, kaip, kur ir kada turėtų užmegzti tą ryšį. Mes, kaip Europos šalių lyderiai, turėsime tai nuspręsti tarpusavyje, kartu koordinuodami savo poziciją (…). Šios diskusijos, jei jos įvyktų, turi prasidėti tą akimirką, kai Ukraina būtų stipriojoje pozicijoje. Aš manau, kad Ukraina (…) dabar yra stiprioje pozicijoje“, – akcentavo jis. 

Suomijos prezidentas pažymi, jog tai neturėtų būti suvokiama kaip karo ar režimo legitimizavimas, tačiau, jo teigimu, kartais nepatogūs pokalbiai yra būtini. 

„Tai nėra klausimas, ar mes legitimizuojame karą arba režimą, bet kartais tiesiog reikia leistis į nepatogius pokalbius, kad užbaigtume karą“, – sakė A. Stubbas. 

ELTA primena, kad Suomijos prezidentas su sutuoktine G. Nausėdos kvietimu ketvirtadienį atvyko į Lietuvą valstybinio vizito. Vilniuje Suomijos pirmoji pora viešės iki penktadienio.

(papildymai ir atnaujinimai visame tekste)

Vilnius, gegužės 14 d. (ELTA). Paaiškėjus, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atliko kratas „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės kabinetuose Seime bei „Nemuno aušros“ partijos būstinėje, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad preciziškas tarnybų darbas padės apvalyti politinę aplinką nuo „dalykų, kurių politikoje neturi būti“. 

„Tiek, kiek ši partija yra valdančiojoje koalicijoje, matau, kad tai yra nuolatinis skandalų, istorijų, bylų ritinys, kuris niekaip nesibaigia. Tai, kas vyksta dabar, yra logiška tąsa, kas prasidėjo jau gerokai anksčiau. Veikos, dėl kurių dabar daromos kratos, jau yra įvykusios praeityje ir mūsų tarnybos privalo atlikti tą darbą, kuris joms yra numatytas“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Tikiuosi jos (tarnybos – ELTA) tą darbą atliks preciziškai, ne kaip nors politiškai angažuotai. Tai padės mums turbūt apvalyti mūsų politinę erdvę, politinę aplinką nuo dalykų, kurių politikoje tiesiog neturi būti“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbė ELTA, FNTT patvirtino, jog atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, ketvirtadienį atliekamos kratos parlamentarų „aušriečių“ R. Žemaitaičio ir D. Petkevičienės darbo vietose, partijos „Nemuno aušra“ būstinėje. Be to, pareigūnai lankėsi R. Žemaitaičio namuose bei D. Petkevičienės bute Seimo viešbutyje.

Kaip teigiama FNTT pranešime, kratos minėtų politikų darbo vietose Seime ir „Nemuno aušros“ būstinėje vykdomos, atliekant tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos partijai.

Reaguojant į šią situaciją, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Robertas Duchnevičius anksčiau žurnalistams teigė, kad kratos pas „aušriečius“ gali tolesnį jų buvimą koalicijoje pasukti jiems nepalankia kryptimi.

Ikiteisminį tyrimą atlieka FNTT pareigūnai. Tyrimas buvo pradėtas kovo pradžioje, išnagrinėjus asmenų pareiškimuose nurodytą informaciją. Tyrimas tęsiamas, šioje tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti.

D. Petkevičienė teigė, kad jos kabinete ir Seimo viešbučio bute apsilankę pareigūnai nieko nerado. Politikė pabrėžė esanti įsitikinusi, jog ji nieko blogo nepadarė. Savo ruožtu R. Žemaitaitis sakė, kad jo namuose bei parlamento kabinete apsilankę pareigūnai paėmė Seimo kompiuterį, planšetinį kompiuterį, du telefonus. 

VRK dėl automobilių nuomos nustatė pažeidimus

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kovą nusprendė, kad partija „Nemuno aušra“, 2024 m. iš savo lyderio R. Žemaitaičio bei partijos narės D. Petkevičienės nuomodamasi automobilius ir jiems už nuomą sumokėjusi iš partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi. VRK vertinimu, partija dokumentais negalėjo pagrįsti 49,5 tūkst. eurų išlaidų.

Šie pažeidimai VRK buvo pripažinti šiurkščiais. Dėl to balandžio 2 d. komisija nutarė partijai „Nemuno aušra“ neskirti daugiau nei 240 tūkst. eurų siekiančios pusmečio dotacijos.

Taip pat R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei nurodyta partijai atitinkamai grąžinti 26 776 bei 15 349 eurus.

Šį VRK sprendimą R. Žemaitaitis, D. Petkevičienė ir partija „Nemuno aušra“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jie siekia, kad komisijos sprendimas būtų panaikintas. Teismas trečiadienį išnagrinėjo bylą ir sprendimą joje ketina skelbti birželio 10 d.

Vasario pradžioje pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė – 31,5 tūkst. eurų. Ji galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik šių metų sausio 29 dieną. Sutartyje matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas – partijos lyderis R. Žemaitaitis.

Vilnius, gegužės 14 d. (ELTA). Prisidengiant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vardu trečiadienį sostinės ugdymo mokykloms buvo išplatintas melagingas laiškas, įspėjantis dėl hantavirusinės infekcijos plitimo grėsmės.

NVSC ketvirtadienį pranešė, kad jokio laiško ugdymo įstaigoms nesiuntė, bei pabrėžė, kad jokios grėsmės dėl hantaviruso plitimo Lietuvoje nėra.

„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nerengė ir nesiuntė jokios informacijos ugdymo ar kitoms įstaigoms apie tariamai padidėjusią hantavirusinės infekcijos grėsmę. 2026 m. gegužės 13 d. platintas laiškas yra suklastotas, o jame pateikta informacija – nepagrįsta ir klaidinanti“, – pranešime nurodė NVSC.

„Šiuo metu nėra jokių indikacijų, jog dėl hantavirusinės infekcijos Lietuvoje būtų padidėjusi grėsmė visuomenei, o ugdymo įstaigoms nėra jokio pagrindo imtis papildomų veiksmų, remiantis minėtu suklastotu laišku“, – pabrėžė centras.

Dėl incidento žadama kreiptis į teisėsaugą ir vertinti situaciją dėl galimos dezinformacijos ir kibernetinio saugumo pažeidimų.

Ryga, gegužės 14 d. (LETA-ELTA). Penktadienį Rygos pilyje per konsultacijas su Latvijos parlamento (Saeimos) frakcijų atstovais bus priimtas sprendimas dėl greičiausio įmanomo vyriausybės suformavimo, naujienų agentūrai LETA pareiškė prezidento Edgaro Rinkevičiaus patarėjas Martinas Dregeris.

Jis patvirtino, kad prezidentas gavo ministrės pirmininkės atsistatydinimo raštą.

Kalbėdamas apie sulaikytą žemės ūkio ministrą Armandą Krauzę (žalieji/valstiečiai) ir buvusį žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorių, dabartinį valstybės kanceliarijos vadovą Raivį Kronbergą, M. Dregeris pabrėžė, kad prezidentas pasitiki teisėsaugos institucijų darbu.

Kaip jau skelbta, ministrė pirmininkė Evika Silinia („Naujoji vienybė“) nusprendė atsistatydinti, o Korupcijos prevencijos ir kovos su ja biuras (KNAB) ketvirtadienio rytą prokuratūros vardu sulaikė žemės ūkio ministrą ir valstybės kanceliarijos vadovą.

Taip pat pranešta, kad vyriausybės koalicijai priklausanti partija „Progresyvieji“ trečiadienį paragino prezidentą pradėti konsultacijas dėl naujos vyriausybės formavimo ir paragins opozicines jėgas Saeimoje balsuoti už E. Silinios vyriausybės atsistatydinimą. Žalieji/valstiečiai nurodė, kad tokiu būdu E. Silinios vyriausybė iš tiesų žlugo.

Konfliktas tarp „Naujosios vienybės“ ir progresyviųjų sekmadienio vakarą paaštrėjo, kai E. Silinia paskelbė apie gynybos ministro Andrio Sprūdo („Progresyvieji“) atleidimą tuo pat metu, kai jis paskelbė atsistatydinantis. Sprendimas paraginti A. Sprūdą atsistatydinti buvo priimtas po incidentų su bepiločiais orlaiviais Latgalėje, parodžiusių pasitikėjimo ministru praradimą ir problemas sektoriuje. A. Sprūdas savo ruožtu paskelbė atsistatydinantis, prisiimdamas politinę atsakomybę ir bandydamas užkirsti kelią kariuomenės įtraukimui į politinius žaidimus.

Prezidentas E. Rinkevičius penktadienį Rygos pilyje susitiks su visų parlamentinių frakcijų atstovais konsultacijų dėl dabartinės politinės padėties. Prezidento manymu, nepaisant to, kad iki Saeimos rinkimų liko penki mėnesiai, geopolitinė ir saugumo padėtis Europoje yra trapi, tad svarbiausia užduotis yra stiprinti nacionalinę gynybą bei vidaus ir išorės saugumą. E. Rinkevičius pabrėžia, kad tam reikia ryžtingos vyriausybės ir Saeimos paramos.

(papildysime)

Vilnius, gegužės 14 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda sako – šiuo metu Rusija nėra pajėgi kariauti dviem frontais, todėl tikimybė, jog ši šalis artimiausiu metu imsis karinių veiksmų prieš Baltijos šalis, yra menka. Kartu šalies vadovas akcentuoja, kad provokacijų tikimybė ir toliau išlieka. 

„Mes ir vakar Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime kalbėjome kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie tai, kad Rusija nėra pajėgi kariauti dviem frontais, nes tame fronte, kuriame ji dabar kariauja, kalbėti apie kažkokią sėkmę tikrai netenka. Tas karas pačiai Rusijai pasidarė labai sunkus, nesėkmingas ir dėl to imtis naujų avantiūrų, kokioje vietoje jos bebūtų, būtų pražūtinga pačiai Rusijai“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje kalbėjo šalies vadovas. 

Taip jis kalbėjo pasirodžius informacijai, kad Rusija plečia karinius pajėgumus prie NATO sienų ir susiklosčius palankioms sąlygoms galėtų nuspręsti pulti Aljanso šalis, bet patikimas atgrasymas galėtų tam užkirsti kelią. Apie tai praėjusią savaitę kalbėjo Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfasas Jürgenas Stahlas. 

Vis tik G. Nausėdos teigimu, režimui susiduriant su iššūkiais, provokacijų tikimybė išlieka. Todėl, pasak prezidento, būtina stiprinti Aljanso pajėgumus. 

„Žinoma, kuomet režimas pradeda braškėti, provokacijų galimybės atmesti negalime. Štai kodėl mes tikrai labai intensyviai stengiamės, kaip įmanoma greičiau stipriname savo oro gynybą, stengiamės pritraukti sąjungininkus, organizuojame bendras pratybas su Lenkija Suvalkų koridoriui apginti“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė šalies vadovas. 

„Darbas vyksta visu tempu ir tikrai manau, kad svarbiausia yra sukurti atgrasymo sieną, efektą, kuris leistų išvengti aplink mus esančių nedraugiškų valstybių pagundų pabandyti mūsų stiprybę. Padarykime taip, kad mūsų stiprybė būtų tokia akivaizdi, aš kalbu apie visą NATO, kad tiesiog niekam nekiltų pagundų jos testuoti, bandyti“, – pabrėžė jis. 

(papildysime)

Vilnius, gegužės 14 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja esąs suinteresuotas, kad Lietuvos dangus būtų saugus ir jame neskraidytų dronų spiečiai iš kitų valstybių. Anot jo, kiekvienas toks į šalies teritoriją įskrendantis bepilotis orlaivis yra grėsmė.

„Bet koks įskrendantis dronas į Lietuvos teritoriją yra grėsmė, nes mes iš pradžių net nežinome, iš kur jis yra atsiųstas, kur jis yra paskirtas skristi ir kokios yra šito drono intencijos“, –  ketvirtadienį vykusioje Suomijos ir Lietuvos prezidentų spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda. 

„Man atrodo, kad yra daugiau nei akivaizdu, kad mūsų žmonių saugumas mums, kaip nepriklausomai valstybei, yra pirmaeilis uždavinys“, – akcentavo šalies vadovas. 

(papildymai visame tekste, dar papildysime)

Vilnius, gegužės 14 d. (ELTA). Lietuvoje viešinčiam Suomijos prezidentui Alexanderiui Stubbui prieš kurį laiką prakalbus apie būtinybę Europai užmegzti ryšį su Maskva, prezidentas Gitanas Nausėda sako tam šiuo metu nematantis galimybių. Jo teigimu, apie tokį kontaktą būtų galima kalbėti tik tuomet, kai Rusija pademonstruotų norą užbaigti karą Ukrainoje. 

„Dabar tokiam kontaktui arba pokalbiams su Vladimiru Putinu nematau galimybės, nes manau, kad tokie pokalbiai pirmiausia galėtų prasidėti tik tada, kai Rusija aiškiai pademonstruotų, kad nori pabaigti karą. O tam yra labai paprasta priemonė – nutraukti karo veiksmus, siekti paliaubų. Tik tokiu atveju galima apie kažką kalbėtis su Kremliaus režimu“, – ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo šalies vadovas. 

„Mėginimas kalbėti a priori, Rusijai neišpildžius bent minimalių sąlygų, baigdavosi nesėkme (…). Paprastai Rusija išnaudodavo tuos susitikimus arba kontaktus manipuliacijoms, mėginimui parodyti, kad Rusija yra stiprioji pusė, o Europa kažko jos prašo. Dėl tokios priežasties aš manau, kad bent jau kol kas reikėtų susilaikyti nuo tokių kontaktų“, – sakė G. Nausėdą. 

Lietuvos prezidentas akcentuoja, jog šiuo metu Ukraina, agresorei daromų žmogiškųjų nuostolių prasme, kare perima iniciatyvą, o tai esą gerokai sumažina Rusijos agresijos ateityje galimybes. 

„Laikas spaudžia ir pačią Rusiją (…). Ukraina perima iniciatyvą šiame kare. Galbūt ne tiek teritorinių iškovojimų prasme, kiek didžiulių nuostolių, kuriuos ji padaro Rusijai fronte, prasme. Tie nuostoliai skaičiuojami 30–35 tūkst. žuvusių, sužeistų kiekvieną mėnesį, Kokia didelė ta Rusija bebūtų, tokie nuostoliai yra labai apčiuopiami ir jie tikrai gerokai mažina galimybes Rusijai būti agresyviai ateityje“, – po susitikimo su Suomijos prezidentu sakė Lietuvos lyderis. 

„Pati Rusijos visuomenė ima geriau suprasti, ką reiškia karas. Ji nustoja galvoti, kad karas yra kažkoks Holivudo filmas, į kurį gali pasižiūrėti televizoriaus ekrane (…). Karas šiandien jau yra Rusijos kieme. Ir tai yra pačios Ukrainos nuopelnas, kad ji sugebėjo parodyti gyventojams, kad karas atėjo į jūsų kiemą ir taip gerai, kaip buvo praeityje, nebebus. Tai smarkiai veikia Rusijos visuomenės nuotaikas ir dėl to aš gerokai pagalvočiau Kremliaus režimo vietoje, ar nereikėtų paskubėti pabaigti šitą karą, nes jiems patiems rytoj gali būti per vėlu“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta, prieš kelias dienas Suomijos prezidentas interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ sakė, jog Europos Vyriausybėms atėjo laikas tiesiogiai užmegzti ryšį su Maskva. 

A. Stubbas sakė, kad, jo nuomone, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu nebeatitinka Europos interesų, o tai esą reiškia, kad Europa turi pradėti tiesioginį dialogą.

Vilnius, gegužės 14 d. (ELTA). Vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos Lietuvoje ketvirtadienio rytą sumažėjo atitinkamai 0,2 proc., 0,4 proc. ir 0,3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Dyzelino kainos šalies degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,83 euro iki 2,09 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 1,96 euro ir buvo 0,4 proc. mažesnė nei trečiadienį (1,97 euro).

Mažiausia dyzelino kaina buvo „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone – 1,83 euro, o didžiausia – „Viada“ tinklo 21 degalinėje, „Circle K“ tinklo 11 degalinių, „Baltic Petroleum“ degalinėje Neringoje ir „Degtos“ degalinėje Vievyje. Pastarosiose litras dyzelino kainavo 2,09 euro.

Benzino kainos svyravo nuo 1,69 euro iki 1,95 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,82 euro ir buvo 0,2 proc. mažesnė nei trečiadienį (1,83 euro).

Pigiausias benzinas ketvirtadienį buvo „Baltic Petroleum“ tinklo dviejose degalinėse Vilniuje ir Lazdijuose bei „Bonsa“ degalinėje Tauragės rajone – 1,69 euro, o brangiausias – „Viada“ tinklo 29 degalinėse, „Circle K“ tinklo 12 degalinių ir „Degtos“ degalinėje Vievyje, kur kainavo 1,95 euro.

Tuo metu dujų kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 0,79 euro iki 0,98 euro, o vidutinė SND kaina buvo 0,90 euro, arba 0,3 proc. mažesnė nei trečiadienį (0,90 euro).

Mažiausia dujų kaina fiksuota „Madalva“ degalinėje Tauragės rajone – 0,79 euro, o didžiausia – „GM Circle K“ degalinėje Šakių rajone, kur litras dujų kainavo 0,98 euro.

Didmeninė benzino kaina gegužės 13 dieną Lietuvoje buvo 1,67 euro, o dyzelinas kainavo 1,77 euro. 

Brent naftos kaina rinkoje trečiadienį siekė 105,88 JAV dolerio už barelį.