Kyjivas, rugpjūčio 15 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos gynybos ministerija sureagavo į Rusijos Federacijos grasinimus žiemą galbūt sustiprinti dronų atakas prieš Ukrainą. 

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, atsakas buvo paskelbtas ministerijos „Facebook“ puslapyje.

Įraše, prie kurio pridėta nuotrauka, kurioje dronai atakuoja objektą, primenantį naftos saugyklą ar perdirbimo gamyklą, teigiama: „Žiema bus karšta.“ 

Pačioje nuotraukoje matyti prierašas: „Tvyrant šalčiui paukščiai skrenda į degančius kraštus“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas taip pat paskelbė atsaką Rusijai. 

Jo „Facebook“ puslapyje buvo paskelbta degančios naftos perdirbimo gamyklos nuotrauka su prierašu: „Sušilsime prie Rusijos naftos perdirbimo gamyklų ugnies.“

Tuo metu Ukrainos gynybos bendrovė „Fire Point“ paskelbė: „Pakalbėkime apie žiemą po rudens.“

Penktadienį Rusijos gynybos ministerija savo „Telegram“ kanale paskelbė „Shahed“ tipo puolamųjų dronų nuotrauką su prierašu: „Kaip sniegas ant galvos.“

Kitame įraše priduriama: „Žiemą jūs „užšalsite“.

Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Alytaus policijos pareigūnai ieško dingusio nepilnamečio Liutauro Smoliagos, gimusio 2009 metais.

Vaikinas rugpjūčio 14 dieną išėjo iš šeimos centro ir iki šiol negrįžo. 

L. Smoliaga yra apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų. Vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ir šortus, avėjo juodus sportinio stiliaus batus bei baltos spalvos kojines.

Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Vilniuje penktadienį pavogtas automobilis „Toyota RAV4“.

Policijos duomenimis, penktadienį, apie 10 val. 30 min., sostinėje esančioje Latvių g. pastebėta, kad pavogtas 2019 metais pagamintas automobilis. Nuostolis siekia 35 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl rašytojos, poetės, dramaturgės Violetos Palčinskaitės mirties.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Lietuva neteko iškilios kūrėjos, kurios kūryba kelioms skaitytojų kartoms dovanojo vaizduotės laisvę, žaismę ir meilę žodžiui.

„Violeta Palčinskaitė buvo ypatingo talento kūrėja, savo eilėraščiais ir knygomis užauginusi ne vieną Lietuvos vaikų kartą. Jos kūryboje susitiko jautrumas, išmintis, humoras ir gebėjimas į kasdienybę pažvelgti vaikystės akimis“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Šalies vadovas reiškia nuoširdžią užuojautą V. Palčinskaitės šeimai, kolegoms bei visai Lietuvos kultūros ir literatūros bendruomenei.

Užuojautą dėl poetės netekties reiškia ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak Vyriausybės vadovo, ne viena karta augo skaitydama Violetos Palčinskaitės kūrinius, pažino juos vaikystėje ir paauglystėje, o vėliau atvėrė jų šviesų, spalvingą ir nuotykių kupiną pasaulį jau savosioms atžaloms. 

„Su mumis visados išliks gausybė ryškių poezijos ir dramaturgijos kūrinių, parašytų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Reiškiu nuoširdžią užuojautą Violetos Palčinskaitės šeimai ir artimiesiems, kolegoms ir nepaprastai plačiam jos ištikimų skaitytojų ratui“, – sakoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.

V. Palčinskaitė gimė 1943 metų lapkričio 20 dieną Kaune. 1960–1964 metais ji studijavo Vilniaus universitete, o baigusi studijas tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nare.

Ankstyvojoje V. Palčinskaitės poezijoje vyravo gamtos ir intymių jausmų temos. Vėlesnėje kūryboje daugiau dėmesio skirta laiko, amžinybės ir laikinumo temoms, dvasinei patirčiai. Vaikams skirtuose eilėraščiuose per buities ir vaikystės motyvus paprastai kalbėta apie gyvenimo prasmę. Jos kūrybai būdingas lyrizmo, sąmojo ir netikėtų personifikacijų derinys, taip pat muzikalumas ir įvairi eilėdara.

Rašytojos kūryba buvo įvertinta Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi 2003 metais, Vaikų literatūros premija 2012-aisiais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija 2018 metais. 

2023 metais V. Palčinskaitei skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Vilnius, rugpjūčio 15  d. (ELTA). Po nepilnamečių smurto protrūkio Marijampolėje, kuris kilo, įtariama, dėl komentarų socialiniame tinkle, imta diskutuoti, ar nereikėtų drausti naudotis telefonais mokyklose ir riboti prieigos prie socialinių tinklų. Vis tik draudimus mažamečiams skeptiškai vertinantys psichiatrai ir nevyriausybininkai gręžiasi į suaugusiuosius ir tikina, kad blogas vaikų elgesys internete – pirmiausia tėvų atsakomybė. 

Mažamečių elgesį socialiniuose tinkluose įvertinęs vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys Eltai teigė, jog ydingo elgesio pavyzdį internete mažiesiems neretai rodo patys suaugusieji.

„Aš visada sakau, kad socialinių tinklų nepadarė vaikai – padarė suaugę. Ir kokią mes ten kultūrą į tuos socialinius tinklus įsinešėme, tokią mes ją ir turime. (...) mes turime savo gyvenime suprasti vieną geležinę taisyklę: taip, kaip mes mokome eiti per gatvę, kaip mokome bendrauti gyvai su žmonėmis – mes turime lygiai taip pat išmokyti socialiniuose tinkluose elgtis. Ir prieš kažką uždraudžiant pagalvoti, ar mes tikrai padarėme šituos dalykus“, – komentavo jis. 

„Kodėl atsiranda draudimai? Todėl, kad mes, suaugę žmonės, nesusitvarkome su jų, sakysime, sklaida, su jų daroma žala ir tuo pasislėpimu neigiamo elgesio. Tai faktas kaip blynas, kad čia yra mūsų problema“, – pridūrė L. Slušnys.

Nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ vadovės Rugilės Butkevičiūtės nuomone, per didelė kontrolė bei lūkesčiai lemia vaikų agresijos, patyčių ar smurto proveržius internete.

„Mes apie tą jaunimą vis kalbame, kad yra kažkokia sudėtingesnė situacija, bet jie neturi tiek erdvės, kur pasireikšti“, – Eltai teigė ji. 

„Tiek yra daug stebėjimo, tiek yra daug lūkesčių vaikams, kaip jie turėtų mokytis, penkiolika būrelių lankyti, verslą savo pradėti – jiems nebėra jokios erdvės paauglystei, maištavimui“, – akcentavo nevyriausybininkė. 

Dalis mokyklų telefonų ribojimus įvedė jau dabar

ELTA primena, kad balandį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta patikslinti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose reguliavimą.  

Pagal naująją tvarką, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigoms iki 2026 m. rugsėjo 1 d. pavesta nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles.  

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų teigimu, dalis mokyklų šias taisykles įvedė jau šiemet. Tiesa, skirtingomis formomis. 

„Pagrindinis skirtumas tarp mokyklų praktikų dažniausiai pasireiškia, kur ir kiek laiko telefonas fiziniu būdu laikomas būnant mokykloje, pavyzdžiui, paliekamas budėtojui, specialioje spintelėje prie įėjimo, mokinio spintelėje, dėžutėje klasėje, išjungus garsą ar visai išjungus telefoną mokinio kuprinėje. Taip pat skiriasi tvarkos, ar draudimas naudotis telefonais mokiniams galioja tik pamokų metu, ar ir per pertraukas, ar viso buvimo mokykloje laiku“, – nurodė ŠMSM. 

Liepos viduryje visuomenę sukrėtė Marijampolės Poezijos parke tarp nepilnamečių įsiplieskęs konfliktas. Viešojoje erdvėje išplatintas įrašas, kuriame užfiksuota paauglė, smurtaujanti prieš savo bendraamžę. Teisėsaugos duomenimis, nukentėjusiai merginai buvo suduota keliolika smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu. Tuo metu šalia buvę žmonės smurto nestabdė – įvykį stebėjo, filmavo bei tą patį vakarą išplatino socialiniuose tinkluose. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 

Politikų svarstymai dėl griežtesnių draudimų

Netrukus tarp šalies vadovų prasidėjo svarstymai dėl galimybės ateityje įvesti centralizuotą draudimą naudotis mobiliaisiais visose ugdymo įstaigose. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog Gitanas Nausėda mato būtinybę prie šio klausimo grįžti rudenį. 

Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius neatsakė, ar pritartų tokio draudimo įvedimui. Tačiau akcentavo, jog vertinant kitų užsienio šalių praktiką, galbūt ryžtųsi ateityje diskutuoti dėl socialinių tinklų ribojimo moksleiviams.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ragino neskubėti ir leisti įsigalioti dabartiniam įstatymui. Vėliau, anot jos, bus galima priimti atitinkamus sprendimus.

Ragina nežiūrėti per siaurai

Nors psichiatras L. Slušnys teigė manantis, kad draudimas naudotis mobiliaisiais mokyklose „gali prisidėti“ prie patyčių problemos sprendimo, daugiau įtakos tai turėtų geresnei vaikų mokymosi kokybei.

„Taip, be abejo, gali prisidėti. Bet visai jų (patyčių – ELTA) neišnaikins“, – sakė jis.

„Žiūrėkime ne taip siaurai, nes mes žiūrėdami į patyčias tarsi galvojame, kad mano vaikas taip nedaro, su mano vaiku taip nebūna. Tai ne. Reikia žiūrėti į kitą detalę – mokymosi ir akademinių pasiekimų klausimai – telefonų pašalinimas iš mokyklų erdvės, ypač iki kokių 14 metų, sudaro sąlygas geriau įsisavinti medžiagą“, – pabrėžė psichiatras.

Jis akcentavo, jog priešingai nei suaugusiajam, patirties bei kritinio mąstymo stokojantiems vaikams daug sudėtingiau racionaliai vertinti kritiką, melą ar neigiamas aplinkinių replikas. 

„Jiems atrodo, kad čia ir dabar pasakyti žodžiai, pasakyta kažkokia frazė yra jau tiesiogiai veikianti jo gyvenimą. Ir čia jau dabar gyvenimo pabaiga. Taip yra – jų patirtis dar per maža“, – kalbėjo L. Slušnys. 

Tuo metu aptardama metodus, kurie galėtų prisidėti prie patyčių mažinimo internete, organizacijos „Ribologija“ vadovė įvardijo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) taikomą „dialogo ratų“ praktiką. 

„Amerikoje irgi yra tokios praktikos mokyklose, universitetuose – dialogo ratai, kur kažkokia tema, kuri yra jaunimui aktuali, kiekvienas be jokio smerkimo gali pasisakyti savo nuomonę. (...). Reikia kažkokių erdvių, kur jie galėtų nesakyti tik teisingų atsakymų, kurių tikisi suaugusieji, o galėtų pasakyti, ką iš tikrųjų galvoja“, – kalbėjo ji. 

„Man atrodo, kad ta visa priežiūra, toks „užspaudimas“ yra iki tokio lygio, kad jie nieko nebegali daryti ir privalo būti nuostabūs. Todėl ta elektroninė erdvė ir tampa „laukiniais Vakarais“, – akcentavo R. Butkevičiūtė.

Jos teigimu, vaikų smurto, neapykantos ar patyčių protrūkiai socialiniuose tinkluose reiškiasi ir dėl pačių interneto sukurtų sąlygų – jos esą leidžia lengviau išvengti atsakomybės. 

„Nei tavo komentarų platformos blokuoja, nei tau kažkokia atsakomybė labai didelė kyla. Ir tu gali jaustis faktiškai nebaudžiamas – gali labai gerai pasislėpti, išlieti visą savo pyktį, kurio tu, žinoma, mokyklos klasėje išlieti negalėtum“, – sakė organizacijos „Ribologija“ vadovė. 

„Kai dirbame su jaunimu, klausiame: „Ar tu savo klasiokui į akis pasakytum, kad aš tavęs nekenčiu, aš tave dabar, nežinau, apipilčiau kažkuo ir sudeginčiau?“ – „Na, ne, nepasakyčiau.“ Bet internete tą parašyti yra labai lengva – ypač, jeigu tu tai rašai ne su savo vardu“, – pasakojo R. Butkevičiūtė.

Už diskusiją dėl socialinių tinklų ribojimo vaikams

Seimo Švietimo komitetui vadovaujanti Jurgita Šukevičienė teigė į telefonų bei socialinių tinklų vaikams daromą įtaką žiūrinti „ne tik kaip šio komiteto pirmininkė, bet ir kaip mama, auginanti paauglį sūnų“. 

Parlamentarė aiškino matanti poreikį Lietuvoje pradėti diskutuoti dėl galimybės įvesti minimalaus amžiaus cenzą, nuo kurio vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais.  

„Todėl raginu pradėti rimtą, moksliškai pagrįstą nacionalinę diskusiją dėl minimalaus amžiaus, nuo kurio vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais, bei papildomų apsaugos priemonių. Ši diskusija turi apimti psichologus, pedagogus, vaikų teisių gynėjus, teisėsaugos atstovus, technologijų ekspertus, tėvus ir pačius jaunuolius“, – pranešime spaudai cituota J. Šukevičienė.  

„Lietuva neturėtų likti šios svarbios diskusijos nuošalyje. Dabartinis reguliavimas nebeužtikrina pakankamos mūsų vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje“, – pridūrė politikė. 

Seimo Švietimo komiteto pirmininkės nuomone, vien draudimai problemos neišspręs – reikalingos išsamios, mokslu grįstos diskusijos su suinteresuotomis bendruomenėmis bei pastangos stiprinant vaikų skaitmeninį raštingumą. 

(atnaujintas aukų skaičius, papildytas visas tekstas)

Džakarta, rugpjūčio 15 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį gelbėtojai nuolaužose ieškojo išgyvenusiųjų, kai prie Floreso salos krantų Rytų Indonezijoje įvyko galingas žemės drebėjimas, kuris pražudė mažiausiai 20 žmonių, o tūkstančius privertė bėgti.

Ryškėjant nelaimės mastui, gelbėjimo tarnybų pareigūnas Fathuras Rahmanas naujienų agentūrai AFP sakė, kad keturiuose skirtinguose šios turistų pamėgtos salos miestuose patvirtintos mažiausiai 20 žmonių žūtys.

„Remiantis gautais pranešimais, žuvo 20 žmonių, šeši buvo sužeisti, o du vis dar yra palaidoti“, – telefonu iš laivo pakeliui į labiausiai nukentėjusią Nagekeo regenciją sakė F. Rahmanas.

Turimais duomenimis, po 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimo du gyvi žmonės įstrigo po griuvėsiais kaimyninėje Mangarajaus regencijoje.

„Dėmesį skirsime nukentėjusiųjų, palaidotų po griuvėsiais, paieškai“, – pažymėjo F. Rahmanas ir kartu pridūrė, jog gelbėjimo operacijas apsunkino nuošliaužos, atkirtusios keletą kelių.

Arčiausiai epicentro buvusios Nagekeo regencijos gyventojai suskubo persikelti į aukštesnes vietas, nes anksčiau šeštadienį atsitraukė jūra, o tai yra galimas artėjančio cunamio ženklas. Visa tai matė AFP žurnalistai.

Perspėjimas dėl cunamio vėliau buvo atšauktas, tačiau žmonės buvo įspėti negrįžti į apgadintus pastatus, nes baiminamasi, kad pakartotiniai smūgiai gali juos nugriauti.

Jau įvyko dešimtys pakartotinių smūgių, o stipriausio galingumas siekė 6,1 balo.

„Mano šeima saugi“

56-erių Nagekeo gyventojas Yohanesas Babo sakė, kad buvo turguje, kai žemė ryte pradėjo drebėti.

„Drebėjimas buvo stiprus. Laimei, jau buvome lauke prie namo“, – AFP teigė jis.

„Žmonės panikavo, bėgiojo. Kol kas evakuojamės (…) ir bandome pasiekti kalvas“, – kalbėjo jis.

„Mano šeima saugi. Niekas nenukentėjo“, – pridūrė vyras.

Negilaus žemės drebėjimo epicentras buvo prie salos šiaurinės pakrantės, maždaug už 68 kilometrų į šiaurės vakarus nuo pakrantės miesto Endės, pranešė JAV ir Indonezijos institucijos.

Gelbėtojai vieno žmogaus kūną ištraukė iš pastato, kuris iš dalies sugriuvo Maumerės uoste, griuvėsių.

F. Rahmanas nurodė, kad iš griuvėsių buvo evakuoti du gyvi žmonės, o „vienas buvo rastas negyvas“, matyti agentūros paskelbtoje vaizdo medžiagoje.

Visas žalos mastas dar vertinamas.

Už maždaug 2,5 tūkst. kilometrų į rytus nuo Džakartos išsidėsčiusios Maumerės gyventojas Lukas Lotaras pasakojo, kaip žemė „staiga pradėjo drebėti ir aš ėmiau panikuoti“.

„Pacientai taip pat bėgo iš ligoninės, drebėjimas buvo didelis. Mačiau, kad įtrūko kai kurios sienos“, – AFP tvirtino ligoninės klientų aptarnavimo pareigūnas L. Lotaras.

Nukentėjusią vietovę daugiausia sudaro miestai ir kaimai, kuriuose yra nedaug daugiaaukščių pastatų arba jų nėra visai.

Stebimas jūros lygis

Indonezijos Meteorologijos, klimatologijos ir geofizikos agentūra (BMKG) po žemės drebėjimo iš pradžių perspėjo apie galimas cunamio bangas ir paragino žmones persikelti į aukštesnes vietas.

Buvo matyti ilgos pėsčiomis, motociklais ir automobiliais iš miestų besievakuojančių žmonių eilės.

„Atšaukėme (perspėjimą dėl cunamio), tačiau toliau stebėsime jūros lygį“, – sakė BMKG žemės drebėjimų ir cunamių direktorius Wijayanto, kuris, kaip ir daugelis kitų Indonezijos gyventojų, naudoja tik vieną vardą.

Indonezija ir kaimyninės šalys dažnai patiria žemės drebėjimus, nes jos įsikūrusios Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“ – intensyvaus seisminio aktyvumo lanke, kuris driekiasi nuo Japonijos per Pietryčių Aziją ir Ramiojo vandenyno baseiną.

1992 m. Floresą supurtė 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris sukėlė cunamį ir pareikalavo apie 2,5 tūkst. žmonių gyvybių.

Mirtinų Indonezijos žemės drebėjimų istorijoje yra 2004 m. smogęs niokojantis 9,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, kuris įvyko prie Sumatros krantų ir sukėlė cunamį, kuris visame regione pražudė 220 tūkst. žmonių, įskaitant apie 170 tūkst. pačioje Indonezijoje.

Ši antrąją Kalėdų dieną įvykusi tragedija buvo viena kruviniausių stichinių nelaimių per visą matavimų istoriją.

2018 m. Lomboko salą supurtė galingas žemės drebėjimas, o per kitas porą savaičių įvyko dar keli smūgiai. Šioje atostogų saloje ir kaimyninėje Sumbavoje žuvo daugiau nei 550 žmonių.

Vėliau tais metais per 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimą ir po jo kilusį cunamį Palu (Sulavesio sala) daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių žuvo arba dingo be žinios.

Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Penktadienį Panevėžyje automobilis „Opel“ susidūrė su elektrinį motociklą vairavusiu nepilnamečiu, kuris dėl sužalojimų buvo išvežtas į ligoninę.

Incidentas įvyko penktadienį, apie 12 val. 50 min., Panevėžyje., Beržų ir Pilėnų gatvių sankryžoje. Policija praneša, kad 1978 metais gimęs vyras šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas iš pagrindinio kelio į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo „Yamaha“, kurį vairavo 2009 metų gimimo nepilnametis.

Po transporto priemonių susidūrimo motociklo vairuotojas dėl patirtų sužalojimų paguldytas į Respublikinę Panevėžio ligoninę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio, per kurį buvo sužalotas žmogus.

Niujorkas, rugpjūčio 15 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad „baigs nugalėti“ Iraną ir „gana greitai“ paskelbs Hormuzo sąsiaurį JAV teritorijos dalimi.

D. Trumpas ne kartą sakė, kad šį energijos išteklių kroviniams svarbų vandens kelią, kurį Teheranas Artimųjų Rytų karo pradžioje iš esmės uždarė, kontroliuoja JAV, tačiau Islamo Respublika tai neigia.

„Kai baigsime nugalėti Iraną, kuris patiria labai didelį pralaimėjimą, gana greitai paskelbsiu Hormuzo sąsiaurį Jungtinių Valstijų teritorija“, – politiniame mitinge Niujorko valstijos policijos akademijoje kikendamas tvirtino jis.

„Tai tiesa“, – pridūrė jis.

Vienas neįvardytas Baltųjų rūmų pareigūnas vėliau patikslino, kad D. Trumpas juokavo, pranešė „The Wall Street Journal“.

Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi šeštadienį atsakė socialiniame tinkle „X“ ir pabrėžė, kad „Hormuzo sąsiauris buvo, yra ir bus Irano“.

„Šis sąsiauris bus uždaromas ir atidaromas vadovaujant tik Iranui“, – nurodė jis.

D. Trumpas kartu su Izraeliu vasario 28 d. pradėjo karą prieš Iraną, į kurį Teheranas atsakė perimdamas faktinę didžiosios Hormuzo sąsiaurio, kuris taip pat yra gyvybiškai svarbus prekių gabenimui, dalies kontrolę.

Jungtinės Valstijos tebėra įstrigusios aklavietėje su Iranu dėl šio sąsiaurio. Iranas nesuteikia prieigos daugeliui civilinių laivų, o JAV karinis jūrų laivynas vykdo Irano uostų blokadą, bandydamas palaužti jo ekonomiką.

„Vykdome blokadą. Nepraplaukia jokie laivai, nebent mes to norime“, – džiūgaujančių rėmėjų ir policininkų miniai sakė D. Trumpas.

Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) informuoja, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija pastarąją parą buvo apgręžti 23 neteisėti migrantai.

Tuo metu su dideliu neteisėtų migrantų antplūdžiu susidurianti Latvijos pasienio tarnyba penktadienį į šalį neįleido 43 neteisėtų migrantų, o Lenkijos pareigūnai pranešė ketvirtadienį nefiksavę tokių asmenų. 

Pernai pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,6 tūkst. asmenų, šiemet – 1155.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista apie 25,6 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Vilniaus miesto savivaldybė ketina skirti papildomą finansavimą priedangoms gerinti bei įrengti nuotolines jų atrakinimo sistemas.

„Kol Vyriausybė nėra patikslinusi tvarkos, galioja reikalavimas priedangas atverti per 12 valandų nuo pavojaus paskelbimo. Tačiau akivaizdu, kad oro pavojaus atveju žmonėms apsaugos reikia nedelsiant, todėl ieškome sprendimų, kaip užtikrinti greitą patekimą į priedangas“, – pranešime teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Sostinėje beveik 72 proc. priedangų ploto yra daugiabučiuose. Juose, savivaldybės teigimu, yra didžiausia nominali talpa, bet kartu kyla daugiausiai patekimo, atsakomybės ir atlaisvinimo klausimų.

Pagal Vilniaus savivaldybės parengtas rekomendacijas daugiabučių namų administratoriams siūloma turėti iš anksto nustatytą ir gyventojams žinomą patekimo į priedangą ar kitą saugią patalpą algoritmą, paskirtus kelis atsakingus asmenis. 

Taip pat jeigu pastate yra priedanga, pagrindinė informacija apie patekimą į ją, artimiausią alternatyvią priedangą turi būti pateikiama matomoje vietoje.

„Patekimas į priedangą negali priklausyti nuo vieno asmens ar vieno rakto, todėl svarbu numatyti atsarginius atrakinimo sprendimus. Suprantame, kad tai reikalauja investicijų, todėl planuojame skirti papildomą finansavimą gyventojams padėti“, – nurodo A. Bužinskas.

Skelbiama, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiemet planuoja paskelbti priedangų paramos programą, kurios lėšomis bus galima pasirūpinti nuotolinio atrakinimo galimybėmis. Anot savivaldybės, parama galės būti panaudota patalpoms, kurios yra įtrauktos į oficialų priedangų sąrašą, taip pat ji bus skiriama langų apsaugos priemonėms įrengti ugdymo įstaigose, kuriose priedangų nėra.

Kelissyk skelbtas oro pavojus

ELTA primena, kad birželį ir gegužę dalyje šalies kelissyk skelbtas oro pavojus. Pastarąjį kartą birželio 13 dieną Lietuvos kariuomenė pranešė apie tikėtiną oro pavojų Vilniaus apskrityje. Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose Lietuvos kariuomenė ragino gyventojus išlikti ramiais, įspėjo apie statusą „Geltona“. Tiesa, vėliau pranešta, kad oro atakos įspėjimas atšauktas. 

Kiek anksčiau – gegužės 21-ąją – oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus. Diena anksčiau oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje. 

Paskelbus oro pavojų, paaiškėjo, kad dalis priedangų buvo užrakintos, o kai kurios švietimo įstaigos veiksmus koordinavo ne taip, kaip turėtų – kvietė tėvus bei globėjus pasiimti savo atžalų, nenorėjo nutraukti atsiskaitymų, nesilaikė nustatytų principų. 

Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“. 

„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.

Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.