(atnaujinta Baltųjų rūmu patvirtinimu)

Vašingtonas, spalio 16 d. (AFP-ELTA). Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Katie Zacharia penktadienį buvo priversta trauktis iš pareigų, kurias ėjo trumpiau nei savaitę, po virtinės klaidų, sukėlusių papildomų rūpesčių ir taip sunkumų patiriančiam jos vadovui, JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

„Galiu patvirtinti“, – AFP sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas po to, kai „Fox News“ pranešė, kad 41 metų K. Zacharia „traukiasi iš pareigų“.

Kad jos dienos Baltuosiuose rūmuose suskaičiuotos, buvo aišku jau anksčiau, kai D. Trumpas leido suprasti esąs pasirengęs atsisveikinti su neseniai paskirta atstove spaudai, sulaukusia kritikos ir dėl to, kad apsimetė advokate, ir dėl vienintelio jos surengto spaudos brifingo, tapusio plačių pašaipų objektu.

„Paklausiau: „Katie, ar šis darbas tau tinka?“ – žurnalistams sakė D. Trumpas. – Pasakiau: „Katie, tau nebūtina to daryti.“ [...] Sakiau jai: „Jei būčiau tavo vietoje, rimtai pagalvočiau, ar verta tęsti.“

K. Zacharia pareigas pradėjo eiti vos prieš penkias dienas, pakeitusi karingu bendravimo stiliumi pasižymėjusią Karoline Leavitt. Ši padėjo D. Trumpui pakeisti Baltųjų rūmų veiklos nušvietimą žiniasklaidoje, suteikdama daugiau galimybių prezidentui palankioms žiniasklaidos priemonėms ir aršiai puldama kritišką žiniasklaidą.

K. Zacharios darbo pradžia buvo nesėkminga – antradienio rytą ji surengė pirmąjį spaudos brifingą Baltuosiuose rūmuose.

Jis truko mažiau nei 15 minučių. Iš pradžių K. Zacharia neįprastai lėtai skaitė, pasak jos, daugybės D. Trumpo pasiekimų sąrašą, o vėliau atsakė tik į tris žurnalistų klausimus.

Netrukus ji įsivėlė į skandalą, kai paaiškėjo, kad ankstesni jos teiginiai, esą ji yra advokatė, neatitinka tikrovės.

Šis skandalas blaško 80-mečio D. Trumpo dėmesį tuo metu, kai jis keliauja po šalį, siekdamas sustiprinti Respublikonų partijos kandidatų pozicijas prieš lapkričio 3 d. vyksiančius kadencijos vidurio Kongreso rinkimus. Apklausos rodo, kad respublikonams gresia triuškinamas pralaimėjimas.

Paties respublikonų lyderio reitingai taip pat vis labiau smunka, amerikiečiams reiškiant vis didesnį nepasitenkinimą karu prieš Iraną, infliacija ir įtarimais dėl korupcijos.

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Finansų ministras Taurimas Valys užsimena, kad Lietuva eurokomisarams yra išsakiusi poreikį didinti šiuo metu taikomą 1,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito išlygą gynybos išlaidoms. 

„Mes turime aibę rinkimų, kurie mums signalizuoja tiesiogiai, jog jeigu nebus atlieptas tam tikras lūkestis, vietoj mūsų sėdės žmonės, kurie ne tai, kad netiki Europos Sąjunga, jie tiesiog gali mus nublokšti į visiškai kitą darbotvarkę. Jau nebekalbant apie riziką, susijusią su flirtu su Kremliumi, ir panašius asmenis“, – penktadienį LRT televizijai teigė T. Valys.

„Tą pačią žinutę mes transliuojame ir susitikimuose su Europos komisarais. Mes sakome: žiūrėkit, jeigu ne mes, jeigu mes nekalbėsime apie tam tikrų išimčių taikymą, šiuo atveju 1,5 proc., kuris numatytas iki 2028 metų gynybos išlaidoms biudžete, apie galimybę jį padidinti netgi, ne tiktai pratęsti – vietoj mūsų ateis kiti, kurie apskritai mus į niekur nublokš ir jau bus per vėlu apie tai kalbėti, taip pat ir apie socialines problemas“, – akcentavo jis. 

Dar pernai vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvai ir kitoms ES valstybėms patvirtino biudžeto deficito išlygą ir leido į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus – iki 2028 m. – išleidžiamo 1,5 proc. nuo BVP.

Pernai tvirtinant šių metų biudžetą, išvadą valstybės biudžeto projektui pateikė ir Valstybės kontrolė (VK). Pagrindinis auditorių įspėjimas – politikams jau dabar reikia imtis ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, kitaip 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą.

Anot auditorių, tik dėl šios išlygos valstybės biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, tad iki ją išnaudojant būtina rasti naujų pajamų.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.

Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.

Vašingtonas, spalio 16 d. (AP-AFP-ELTA). Katie Zacharia penktadienį buvo atleista iš Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pareigų praėjus vos penkioms dienoms nuo darbo pradžios, pranešė žiniasklaida.

K. Zacharios darbo pradžia buvo nesėkminga – antradienį surengtas pirmasis jos spaudos brifingas sulaukė plačios kritikos. Taip pat kilo klausimų dėl jos teisinės kvalifikacijos, kai ji pripažino neišlaikiusi advokatūros egzamino.

Laikraštis „The Guardian“ kreipėsi į Baltuosius rūmus prašydamas komentaro. „The New York Times“ pranešė, kad K. Zacharia buvo atleista, o „Fox News“ skelbė, kad ji „traukiasi“ iš pareigų.

K. Zacharia, didžiąją savo karjeros dalį dirbusi konservatyvių pažiūrų politikos komentatore ir komunikacijos srityje, pasiūlymą eiti Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pareigas gavo spalio 9 d.

Pasak AP, JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį užsiminė, kad K. Zacharia gali nebeilgai eiti šias pareigas. D. Trumpas teigė jai pasakęs, kad ji neprivalo dirbti šio darbo ir kad jis, būdamas jos vietoje, persvarstytų savo sprendimą. 

„Paklausiau: „Katie, ar šis darbas tau tinka? – žurnalistams sakė D. Trumpas. – Pasakiau: „Katie, tau nebūtina to daryti.“ [...] Sakiau jai: „Jei būčiau tavo vietoje, rimtai pagalvočiau, ar verta tęsti.“

D. Trumpas tai sakė žurnalistams prieš išvykdamas iš Vašingtono į Džordžijos valstiją, kur penktadienį turėtų dalyvauti rinkimų kampanijos mitinge su svarbiausiais Respublikonų partijos kandidatais. Ši valstija jau seniai yra D. Trumpo melagingų teiginių apie rinkimų klastojimą dėmesio centre.

Kyjivas, spalio 16 d. (ELTA). Rusija tikisi ateinančią žiemą priversti Ukrainą kapituliuoti, sužlugdydama šalies energetikos sistemą ir, be kita ko, palikdama tris didžiausius šalies miestus – Kyjivą, Charkivą bei Odesą – be elektros, šildymo ir vandens.

Apie tai rašo „The New York Times“ (NYT), kurio žurnalistai susipažino su Ukrainos perimtu Rusijos valdžios planu, rugsėjį parodytu Europos sąjungininkams.

Pagal šį planą Rusijai prireiktų apie 70 balistinių raketų, 720 ilgojo nuotolio dronų ir 150 valdomųjų aviacinių bombų, kad trys didžiausi Ukrainos miestai liktų be vandens, elektros ir šildymo. Rusijos karo strategai mano, kad tokio intensyvumo smūgiais per mėnesį Ukrainos energetikos sistema būtų sugriauta.

Laikraštis pažymi, kad penktaisiais karo metais Ukrainos elektrinės dėl ankstesnių atakų nebegali veikti visu pajėgumu, o kiekvienas naujas smūgis jas greitai išveda iš rikiuotės. Pavyzdžiui, iki karo trijų Kyjivą aprūpinančių termofikacinių elektrinių bendra galia siekė apie 1,3 gigavato, o dabar sumažėjo iki maždaug 500 megavatų.

Jei Rusijos planas pavyktų, rašo NYT, Kyjivas, Charkivas ir Odesa galėtų netekti 90 proc. savo energetikos pajėgumų, šilumos tiekimas sumažėtų 90 proc., o dėl to sutriktų vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų veikla.

Rusijos įsitikinimą, kad tokį planą įmanoma įgyvendinti, daugiausia lemia Ukrainos oro gynybos priemonių, pirmiausia raketų, skirtų oro gynybos sistemoms „Patriot“, trūkumas. Be jų Ukrainos ginkluotosios pajėgos praktiškai nepajėgios apsiginti nuo balistinių raketų.

Analitikai taip pat pažymi, kad Maskvos galimybės pasiekti sėkmę per oro atakų kampaniją dabar yra didesnės nei bet kuriuo kitu karo laikotarpiu. Ukrainos priešraketinė gynyba išsekinta dėl sumažėjusios JAV paramos, Rusijos raketų ir dronų arsenalas tapo galingesnis bei efektyvesnis, o Ukrainos energetikos infrastruktūra dabar yra gerokai labiau pažeidžiama dėl per kelerius metus patirtų smūgių.

Todėl labai mažai tikėtina, kad Maskva sutiks su kokios nors formos paliaubomis energetikos sektoriuje, kurias nuolat siūlo Kyjivas. „Vienintelis jiems likęs spaudimo ukrainiečiams svertas yra oro smūgiai. Daugiau jie nieko neturi“, – NYT sakė konsultacijų bendrovės „Rasmussen Global“ direktorius Harry Nedelcu.

Vis dėlto, kaip pažymi leidinys, istorija rodo, kad tokios bombardavimo kampanijos, griaunančios ekonomiką ir civilių gyvenimą, paprastai nepriverčia priešininko kapituliuoti. Panašiais metodais JAV nepavyko pasiekti savo tikslų Vietname, per Persijos įlankos karą XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir per dabartinį karą prieš Iraną.

„Mėginimai palaužti priešininko valią smūgiuojant civiliams itin retai būdavo sėkmingi – tokiu būdu priversti priešą pripažinti pralaimėjimą praktiškai niekam nepavyko“, – leidiniui sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) karo ekspertas Sethas Jonesas.

Nairobis, spalio 16 d. (AFP-ELTA). Kenijoje užregistruotas trečiasis Ebolos viruso infekcijos atvejis. Užsikrėtusi moteris yra artima pirmųjų dviejų asmenų, kuriems šioje šalyje nustatyta liga, giminaitė, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Iki praėjusios savaitės Kenijoje nebuvo užregistruota nė vieno užsikrėtimo šiuo virusu atvejo. Pirmasis atvejis nustatytas po to, kai mirė Kenijos pilietis, grįžęs iš Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), kurioje gyveno.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei, virusas buvo nustatytas ir antrajam vyrui, pirmojo užsikrėtusiojo giminaičiui, kuris tuo metu buvo karantine.

Gegužę KDR paskelbė apie 17-ąjį Ebolos protrūkį. Per pastaruosius 50 metų ši mirtina liga Afrikoje nusinešė daugiau kaip 15 tūkst. žmonių gyvybių.

Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime nurodoma, kad 65 metų moteris „turėjo tiesioginį kontaktą su pirmaisiais dviem užsikrėtusiaisiais ir yra artima jų giminaitė“. Nuo spalio 6 d. ji buvo karantine.

Moteriai pasireiškus simptomams, įskaitant „karščiavimą, gerklės skausmą ir bendrą negalavimą“, ji buvo izoliuota, o atliktas tyrimas patvirtino užsikrėtimą virusu.

Ministerija pabrėžė, kad pavojus visuomenei „išlieka nedidelis“ ir nėra „jokių viruso plitimo bendruomenėje požymių“.

Pasak ministerijos, iš 130 kontaktą su užsikrėtusiaisiais turėjusių asmenų 127 jau nustatyti ir yra karantine. Toliau dedamos pastangos „surasti ir izoliuoti likusius tris asmenis“.

Trečiadienį ministerija patvirtino antrąjį užsikrėtimo atvejį – virusas buvo nustatytas 39 metų pirmosios aukos giminaičiui. Tuomet pranešta, kad vyras izoliuotas ir nėra „jokių požymių“, kad virusas būtų plačiai paplitęs.

Iki šių atvejų Kenijoje Ebolos viruso infekcija niekada nebuvo užregistruota.

Kaimyninėje Ugandoje virusas buvo nustatytas 20 žmonių, beveik visi jie buvo atvykę iš kaimyninės KDR, o du žmonės mirė. Rugpjūtį Uganda paskelbta šalimi, kurioje Ebolos virusas nebeplinta.

Pirmoji auka Kenijoje buvo 40 metų šalies pilietis, verslininkas, kurio vardas ir pavardė neskelbiami.

Jis susirgo maždaug prieš mėnesį ir buvo gydomas KDR, o vėliau sausuma nuvyko į Ugandos sostinę Kampalą ir spalio 3 d. lėktuvu atskrido į Nairobį.

Kenijos sveikatos apsaugos ministro Adeno Duale teigimu, vyras buvo paguldytas į ligoninę Nairobyje, tačiau spalio 5 d. mirė.

KDR sveikatos apsaugos institucijų duomenimis, nuo tada, kai šalyje pasirodė Ebolos viruso Bundibugyo atmaina, nuo kurios vis dar nėra nei vakcinos, nei specifinio gydymo, užsikrėtė 9 066 žmonės, o 4 381 – mirė.

Jerevanas, spalio 16 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį per susitikimą su Sakartvelo ministru pirmininku Irakliu Kobachidze paneigė, kad Teheranas siekia įgyti branduolinių ginklų, pareiškė esantis pasirengęs dialogui ir pasmerkė JAV sankcijas.

Abu lyderiai susitiko Armėnijos sostinėje Jerevane vykstančio Jungtinių Tautų (JT) biologinės įvairovės aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

M. Pezeshkianas taip pat paragino stiprinti abiejų šalių ryšius. Prieš kelias savaites Tbilisis nutraukė oro susisiekimą tarp abiejų šalių, kai JAV įvedė sankcijas Irano oro transporto bendrovėms.

„Iranas nesiekia įsigyti branduolinių ginklų, o prieš mūsų šalį nukreiptą piktavališką propagandą laikome melu“, – teigė M. Pezeshkianas, sakoma jo biuro pranešime.

„Mes visada buvome pasirengę dialogui. Jie mano, kad gali priversti mus pasiduoti, tačiau mes nepasiduosime spaudimui“, – pridūrė jis ir pavadino JAV sankcijas Teheranui „nepateisinamomis ir nežmoniškomis“.

Per susitikimą su I. Kobachidze M. Pezeshkianas taip pat paragino nustatyti aiškų Teherano ir Tbilisio bendradarbiavimo plėtros tvarkaraštį, pranešė Irano naujienų agentūra „Tasnim“.

Agentūra citavo I. Kobachidzę, teigusį, kad nepritaria užsienio valstybių kišimuisi į kaimyninių šalių vidaus reikalus. Tačiau Sakartvelo premjero biuras savo pranešime apie susitikimą šių žodžių nepaminėjo.

Sakartvelo premjero biuras pranešė, kad lyderiai aptarė dvišalius santykius ir saugumą regione. I. Kobachidzė pabrėžė „dialogo ir diplomatijos svarbą siekiant sumažinti įtampą ir užtikrinti ilgalaikę taiką“.

Sakartvelo civilinės aviacijos agentūra rugsėjį pranešė, kad laikysis JAV sankcijų režimo, tačiau I. Kobachidzė tvirtino, jog Tbilisis neįveda savo dvišalių sankcijų Teheranui.

Briuselis, spalio 16 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijai laimėjus karą į Europą gali pasitraukti iki 20 mln. ukrainiečių. Tai jis pareiškė penktadienį Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos vadovų susitikime bendraudamas su žurnalistais, rašo „Politico“.

Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos smūgiai verčia žmones palikti šalį, o Maskva nerodo jokio noro nutraukti karą.

„Rusija mus žudo“, – pareiškė V. Zelenskis, pabrėždamas, kad ukrainiečiai yra išstumiami iš savo šalies. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Rusija „nenori sustoti“.

„Politico“ primena, kad prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai milijonai ukrainiečių buvo priversti išvykti į užsienį. Tai sukėlė didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę Europoje, kuri išsivystė itin sparčiai.

Eurostato duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 4 mln. Ukrainos piliečių ES šalyse naudojasi laikinąja apsauga.

Naują perspėjimą V. Zelenskis išsakė artėjant penktajai plataus masto karo žiemai, kuri, kaip prognozuojama, bus ypač sunki dėl Rusijos bombardavimų.

Karas vis kruvinesnis

Kaip anksčiau rašė portalas UNIAN, Rusija suintensyvino smūgius Kyjivui, naudodama naujus greitaeigius dronus, kurių Ukrainos oro gynyba kol kas nepajėgia patikimai perimti. Dažni oro pavojaus signalai, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai bei grėsmė infrastruktūrai pavertė sostinės gyventojų kasdienybę nuolatine kova.

UNIAN taip pat skelbia, kad rugsėjis buvo kruviniausias mėnuo nuo pat karo pradžios. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, civilių aukų skaičius Ukrainoje išaugo 85 proc.: žuvo mažiausiai 328 žmonės, o daugiau kaip 2 tūkst. buvo sužeisti.

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos ir dar kartą nuo penktos pastraipos)

Roma, spalio 16 d. (ANSA-AFP-ELTA). Popiežius Leonas XIV penktadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu paprašė paskelbti paliaubas Ukrainos Chersono srityje esančiame Oleškų mieste dėl ten susiklosčiusios sunkios humanitarinės padėties.

Pokalbis vyko popiežiui sveikstant po plaučių vėžio operacijos Romos Džemelio ligoninėje.

„Per pokalbį Šventasis Tėvas pareiškė didelį susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties Chersono srities Oleškų mieste ir paprašė paliaubų, kad būtų galima pristatyti maisto ir medicinos pagalbos bei užtikrinti savanorišką ir saugią civilių gyventojų evakuaciją. Šventasis Tėvas taip pat dar kartą patvirtino Šventojo Sosto įsipareigojimą skatinti dialogą ir taiką“, – pranešė Vatikano spaudos tarnyba.

Netikėtai penktadienio vakarą Vatikano paskelbtas pranešimas leidžia suprasti, kad sveikstantis popiežius ir toliau intensyviai dirba, nepaisant antradienį atliktos operacijos, per kurią jam iš dešiniojo plaučio buvo pašalintas vėžinis auglys.

Kremlius pranešė, kad abu lyderiai kalbėjosi telefonu ir per pokalbį „buvo išsamiai paaiškinta Kyjivo režimo atsakomybė už sunkią humanitarinę padėtį“ Oleškuose.

Kremliaus teigimu, V. Putinas taip pat palinkėjo popiežiui greitai pasveikti ir pabrėžė „Rusijos ir Vatikano bendradarbiavimo svarbą puoselėjant vienijančias dvasines ir moralines vertybes“.

Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas penktadienį pasmerkė beviltišką padėtį Ukrainos Oleškų mieste, rusų okupuotoje Chersono srities dalyje, ir paragino Rusiją leisti civiliams gyventojams evakuotis. 

Anksčiau penktadienį Leonas aukojo mišias Romos Džemelio ligoninės viršutiniame aukšte. Tai matyti pirmosiose po operacijos Vatikano paskelbtose popiežiaus nuotraukose.

Briuselis, spalio 16 d. (Ukrinform-ELTA). Kilus susirūpinimui dėl sulėtėjusio „Starlink“ ryšio, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu neplanuojama atsisakyti šios bendrovės paslaugų. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina remiasi dešimčių valstybių teikiama žvalgybos informacija.

Apie tai Ukrainos vadovas kalbėjo per spaudos konferenciją Briuselyje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Nekalbame apie „Starlink“ pakeitimą. Tai reiškia, kad bendradarbiaujame su kai kuriomis šalimis, įskaitant Prancūziją, siekdami užsitikrinti papildomų pajėgumų. O kalbant apie žvalgybos informaciją, visada sakėme, kad esame dėkingi savo partneriams amerikiečiams, tačiau žvalgybos informacija su mumis dalijasi daug šalių. Turiu omenyje dešimtis valstybių. Šį bendradarbiavimą užmezgėme per karą; tai labai didelė ir svarbi pagalba, už kurią esame dėkingi“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Kartu jis pažymėjo, kad informaciją apie Rusijos balistinių raketų paleidimus Ukraina gauna būtent iš JAV.

„Daugelis iššūkių yra susiję būtent su balistinėmis raketomis. Noriu pasakyti tik viena: dirbame visomis įmanomomis kryptimis, kad Ukraina būtų kuo labiau nepriklausoma“, – pabrėžė šalies vadovas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidento specialusis patarėjas technologijų klausimais Serhijus „Flash“ Beskrestnovas pareiškė, kad „SpaceX“ įvedė greičio apribojimus judantiems „Starlink“ terminalams, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos apie tai nebuvo iš anksto įspėtos.

„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pareiškė, kad „Starlink“ negali būti naudojama puolamosioms karinėms operacijoms, o sistemą „Starshield“ kontroliuoja JAV kariuomenė ir JAV prezidentas.

Kyjivas, spalio 16 d. (AFP-ELTA). Ukraina pradės gabenti transplantacijai skirtus organus dronais, penktadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

Kyjivas save laiko vienu pasaulio lyderių dronų technologijų srityje. Karui su Rusija Ukraina kas mėnesį pagamina tūkstančius dronų – nuo ilgojo nuotolio sprogmenimis užtaisytų bepiločių orlaivių iki mažų žvalgybinių dronų su tiesioginio vaizdo perdavimo (FPV) sistema.

„Ukraina pradeda bandomąjį projektą, pagal kurį transplantacijai skirti organai bus gabenami dronais“, – socialiniuose tinkluose pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerijos teigimu, jai pavaldus Širdies institutas turi tris specializuotus dronus, galinčius nuskristi iki 700 kilometrų.

Pasak ministerijos, dronai padės greičiau pristatyti transplantacijai skirtus organus, nes juos galima išsaugoti tik kelias valandas.

Fronte Ukraina jau seniai naudoja dronus ir nuotoliniu būdu valdomus robotus medicinos reikmėms, įskaitant medicinos priemonių tiekimą ir sužeistų karių evakavimą iš apšaudomų teritorijų.