Vilnius, liepos 26 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje kylant vis daugiau abejonių dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacijos, ISM universiteto vadovas Dalius Misiūnas pareiškė, kad tokia diskusija bandoma pakenkti socialdemokratų lyderio reputacijai.

„Plika akim matom – bandoma pakenkti reputacijai žmogaus, kuris užima aukštą postą, praėjus 10 metų nuo apsigynimo. Neatsisakau argumento, kad tai – akademinis produktas, kurį galima akademiškai nagrinėti, bet tai turi būti daroma pagal reglamentuotą tvarką, tuo tarpu ta vieša diskusija labiau panaši į politizavimą“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ svarstė ISM universiteto rektorius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš 10 metų bendrai Lietuvoje mokslo kokybė buvo kita nei yra šiandien.

„Reikia tą sąžiningai pasakyt, ji nuo tol laiko pagerėjus“, – sakė D. Misiūnas.

Baigęs Jonavos Senamiesčio gimnaziją M. Sinkevičius įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetą, kuriame įgijo vadybos ir verslo administravimo bakalaurą. Studijas jis toliau tęsė ISM Ekonomikos ir vadybos universitete, kur 2009-aisiais įgijo marketingo ir vadybos magistro kvalifikacinį laipsnį, o 2015 m. – apgynė daktaro disertaciją

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl 2015 m. ISM Ekonomikos ir vadybos universitete apgintos M. Sinkevičiaus disertacijos – jos pateikimo į Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų (ETD, dabar – eLABa) sistemą bei galimo plagiato. 

Kilus klausimų, kodėl ministro pirmininko disertacija nebuvo prieinama eLABa sistemoje, M. Sinkevičius pasirašė sutartį dėl mokslo darbo viešinimo. Kaip Eltą informavo ISM universiteto atstovė, darbas į sistemą buvo įkeltas liepos 16 d. 

Vėliau ISM universitetas pranešė sulaukęs oficialaus kreipimosi iš Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos dėl galimo nusižengimo, susijusio su ministro pirmininko apginta daktaro disertacija.

Aukštoji mokykla išplatintame pranešime nurodė, kad gautas kreipimasis bus vertinamas ir nagrinėjamas pagal universitete galiojančią tvarką.

Pats premjeras sakė neabejojantis, kad galimi tyrimai dėl jo daktaro disertacijos baigtųsi jam palankiai. Pasak Vyriausybės vadovo, darbą jis parašė pats, todėl diskusijos šia tema turėtų baigtis.

Vilnius, liepos 26 d. (ELTA). Naujasis valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius tikisi, kad įtarimų dėl korupcijos sulaukęs buvęs partijos pirmininkas Saulius Skvernelis teisme bus išteisintas.

„Na, pirmiausia mes tikrai linkime, kad S. Skvernelis būtų išteisintas. Ir mes tikrai norime to objektyvaus proceso, kuris atsakytų į visus klausimus, nes bendruomenė yra tikrai likusi tokia šiek tiek sumišusi, lengvai pasimetusi. Kokia bus pabaiga to proceso? Duok Dieve, kad, S. Skvernelį išteisintų, tuomet jau jis pats turės atsakyti į klausimą, ar jis mato save mūsų politinėje jėgoje, ar jis mato save apskritai politikoje, nes mes matėme Sauliaus pareiškimų, kur jis pasakė, kad viskas, finišas, tai yra pabaiga. Matėme kitų pareiškimų visai neseniai. Tai šiuo atveju, aš manau, vis dėlto tas emocijas reikia atmesti į šoną, reikia sulaukti proceso pabaigos ir tuomet, aš tikiu, kad pats Saulius turės įsivertinti, kokia yra jo ateitis, ar jis vis dar save mato politikoje“, – LRT televizijos laidai „Savaitė“ sakė V. Sinkevičius.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įkurta 2022 metų sausį, jos steigėjų branduolį sudarė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime pasitraukę politikai. 

Nuo partijos įkūrimo jai vadovavo S. Skvernelis, tačiau jis iš šių pareigų ir partijos pasitraukė po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos bylos. S. Skverneliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, jam nurodyta dėvėti apykoję.

„Na, pirmiausia, šita politinė jėga nėra tik S. Skvernelio sukurta. Ją sukūrė ir įkūrėjais yra per keturi tūkstančiai žmonių. Ir lygiai taip pat ji niekada netaps V. Sinkevičiaus partija. Tai niekada nebuvo vieno žmogaus partija ir niekada nebus vieno žmogaus partija. Ir tą įrodė šis tikrai sudėtingas laikotarpis, per kurį aš mačiau bendruomenę, kuri susitelkia tiek tame aukščiausiame lygmenyje, vadovų, pavaduotojų lygmenyje, tiek skyrių lygmenyje“, – LRT laidoje kalbėjo V. Sinkevičius.

Jis mano, kad dabar pagrindinis jo vadovaujamos politinės jėgos uždavinys - susigrąžinti žmonių pasitikėjimą. 

„Pasitikėjimas politika bendrai Lietuvoje yra labai smarkiai kritęs ir ta politika pati patiria vieną išbandymą po kito, ir labai smarkiai devalvuojasi pačių politikų vardas. Ir tuomet pritraukti netgi stiprių žmonių į politiką yra labai sudėtinga“, – sakė europarlamentaras.

Po 2024 m. vykusių Seimo rinkimų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškovojo 14 mandatų parlamente.

(atnaujinta nuo trečios pastraipos)

Berlynas, liepos 26 d. (dpa-ELTA). Įtariamasis, kuris šeštadienio vakarą įvykdė teroristinį išpuolį „Pride“ renginio metu Vokietijos sostinėje Berlyne, sekmadienį buvo nušautas policijos operacijos metu.

Policija pranešė socialinėje platformoje „X“, kad, teisėsaugos pareigūnams suradus įtariamąjį, šis juos puolė turėdamas rankose „aštrų daiktą“.

Teigiama, kad policija nusikaltėlį rado Berlyno Spandau rajone esančioje sodų bendrijoje apie 18 val. vietos laiku, praneša BBC.

Pareigūnai iš Specialiųjų operacijų komandos (SEK) į jį šovė ir sužeidė.

Nors Berlyno ugniagesiai gelbėtojai vyrą dar bandė gaivinti, tačiau jis mirė įvykio vietoje nuo patirtų sužeidimų.

ELTA primena, kad įtariamasis 21 metų Abdulas Balloutas siejamas su teroristine grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Šeštadienio jo vairuojamas mikroautobusas įsirėžė į žmonių minią LGBTQ+ renginio metu.

Per išpuolį viena moteris žuvo, o 29 žmonės buvo sužaloti, kai kurie sunkiai.

Pasak vidaus reikalų ministro Alexanderio Dobrindto iš mikroautobuso iššokęs įtariamasis dar puolė žmones ginklu, tikėtina, apsiginklavęs mačete.

Sekmadienio popietę paskelbta, kad sužeistųjų gyvybei pavojus negresia.

Vilnius, liepos 26 d. (ELTA). Jurbarko rajone sekmadienio vakarą per susidūrimą su automobiliu žuvo motorolerio vairuotojas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, avarija įvyko apie 19.50 val. Naumalūnio viensėdyje, kelio vingyje.

Motoroleris „Yamaha“, vairuojamas vyro (duomenys nustatomi), susidūrė su automobiliu „Citroen C5“, vairuojamu vyro (duomenys nustatomi). 

Per eismo įvykį žuvo motorolerio vairuotojas. 

Nelaimės aplinkybės tikslinamos.

Paryžius, liepos 26 d. (dpa-ELTA). Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti trys objektai: D dienos paplūdimiai Normandijoje, kur per Antrąjį pasaulinį karą išsilaipino sąjungininkų pajėgos, taip pat Olimpo kalnas Graikijoje ir Berlyno Celendorfo miško kvartalas.

Toks sprendimas patvirtintas sekmadienį per UNESCO pasaulio paveldo komiteto susitikimą Pusane, Pietų Korėjoje, kur buvo svarstyta 30 nominuotų vietovių.

Berlyno Celendorfo miško kvartalas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ne kaip atskiras objektas, bet kaip papildymas prie Berlyno modernistinių namų komplekso, įtraukto į sąrašą 2008 metais.

Tuo metu naujas objektas šiame sąraše yra D dienos paplūdimiai Normandijoje, kur 1944 m. birželio 6 d. išsilaipino sąjungininkų pajėgos, pradėjusios Vakarų Europos išvadavimą iš nacistinės Vokietijos.

Šį paveldą sudaro penki istoriniai paplūdimiai – kuriems operacijos „Overlord“ metu buvo suteikti Jutos (angl. Utah), Omahos (Omaha), Aukso (Gold), Džuno (Juno) ir Kardo (Sword) pavadinimai – ir kitos su sąjungininkų išsilaipinimu susijusios vietos.

Prancūzijoje išsilaipino sąjungininkų pajėgos, kurias sudarė daugiausia JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos ir Prancūzijos kariai.

Apie 3,1 tūkst. laivų perplaukė Lamanšo sąsiaurį ir iš Jungtinės Karalystės į Šiaurės Prancūziją atplukdė daugiau nei 150 tūkst. karių.

Komitetas taip pat vienbalsiai nusprendė į UNESCO paveldo sąrašą įtraukti ir Graikijos regioną, kuriame yra Olimpo kalnas, sekmadienį paskelbė šios šalies kultūros ministerija.

Kasmet į beveik 3 km aukščio Olimpo kalną kopia tūkstančiai žmonių, kad pasimėgautų įspūdingais vaizdais ir aplankytų legendinę vietą, kur, pagal graikų mitologiją, viešpatavo Dzeusas – galingiausias iš Olimpo dievų.

Graikijos kultūros ministrė Lina Mendoni pareiškė, kad Olimpo įtraukimas į UNESCO paveldo sąrašą yra istorinę dieną šaliai.

Vilnius, liepos 26 d. (ELTA). Kelyje „Via Baltica“ sekmadienį įvyko dvi avarijos, per jas nukentėjo žmonės. Vienoje avarijoje kilo gaisras.

12.02 val. buvo gautas pranešimas, kad Kauno rajone susidūrė lengvasis automobilis ir motociklas. Po avarijos kilo gaisras.

„Abi transporto priemonės degė atvira liepsna“, – Eltai sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Vaičiulis.

Ugniagesiams teko gesinti tik gaisrą, prispaustų žmonių nebuvo.

Du žmonės, važiavę motociklu, išvežti į ligoninę.

Kėdainių rajone įvyko panaši avarija – 11.20 val. pranešta, kad susidūrė lengvasis automobilis ir motociklas.

Lengvuoju automobiliu vyko keturi asmenys, vairuotojas nebuvo prispaustas, jis pats išlipo iš automobilio.

Motociklo vairuotojas buvo sąmoningas, jis išvežtas į gydymo įstaigą.

Gelbėtojams teko nuo kelio patraukti apgadintas transporto priemones.

Maskva, liepos 26 d. (AFP-ELTA). Du alpinistai iš Bosnijos ir Hercegovinos žuvo, o trys dingo be žinios per blogą orą, kai kopė į aukščiausią Rusijos kalną – Elbrusą – sekmadienį paskelbė Rusijos institucijos ir valstybinė žiniasklaida.

Šeštadienį 7 alpinistai siekė įkopti į Kaukaze esantį 5 642 metrų aukščio Elbruso kalną. Tačiau vienas jų sugrįžo į bazinę stovyklą pranešti, kad du žmonės negaluoja, paskelbė Kabardos-Balkarijos prokuratūra.

Surengus gelbėjimo operaciją, buvo surasti du kūnai ir ieškota dar trijų alpinistų.

Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad iš 7 žmonių buvo išgelbėti du, o dviejų mirusių alpinistų kūnai nebuvo nukelti nuo kalno dėl blogo oro.

Bosnijos ir Hercegovinos užsienio reikalų ministras Elmedinas Konakovičius patvirtino pranešimus apie mirusius žmones ir sakė, kad įvyko baisi tragedija.

Kyjivas, liepos 26 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasmerkė Rusijos smūgius prieš civilius gyventojus Černihive ir Zaporižioje.

Žinutėje socialiniame tinkle „Telegram“ prezidentas pabrėžė, kad tokiam Rusijos vykdomam terorui nėra karinio pateisinimo.

„Rusai ir toliau skelbia „pergalę“ prieš eilinius civilinius objektus. Cinišku drono smūgiu į eilinę parduotuvę Černihive jie taikėsi tiesiogiai į žmones be jokio karinio tikslo“, – pareiškė V. Zelenskis.

Pasak jo, Černihive sužeistųjų skaičius išaugo iki 13, įskaitant vaiką. Nelaimės vietoje dirba visos reikiamos gelbėjimo tarnybos, kurios padeda nukentėjusiesiems.

V. Zelenskis pridėjo, kad rusai numetė valdomas aviacines bombas Zaporižioje, kur žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužalotas.

„Tai yra tyčinis Rusijos teroras visiškai be jokio karinio pateisinimo. Reikia stipresnių sankcijų prieš Rusiją, taip pat daugiau paramos Ukrainai, daugiau priemonių apginti mūsų dangų ir didesnių pajėgumų mūsų kariams“, – pabrėžė prezidentas.

Vėliau patvirtinta, kad Zaporižioje žuvo 1 žmogus, o 6 buvo sužaloti.

Tuo metu per rusų drono smūgį parduotuvei Černihive žuvo du žmonės, o 13 buvo sužeista.

Kyjivas, liepos 26 d. (Ukrinform-ELTA). Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas teigia, kad šiuo metu Ukrainos padėtis yra stipriausia nuo pilno masto Rusijos įsiveržimo pradžios 2022 m. vasarį.

Tai jis pareiškė socialinėje platformoje „X“ po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Anot A. Stubbo, tai buvo geras pokalbis, o abu prezidentai aptarė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir ateities perspektyvas.

„Ukrainos padėtis yra stipriausia nei bet kada anksčiau nuo karo pradžios. Nuolatinė partnerių parama yra itin svarbi, siekiant išlaikyti pagreitį“, – teigė A. Stubbas.

Suomijos prezidentas pridėjo, kad Ukraina yra pasirengusi taikai.

Prieš tai Suomijos ir Ukrainos lyderiai telefonu kalbėjosi liepos 2 d.

Vilnius, liepos 26 d. (ELTA). Minint 35-ąsias Medininkų žudynių metines, sekmadienį surengtas tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai–Vilnius, skirtas pagerbti 1991 m. Medininkuose nužudytų Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnų atminimą.

Prie Medininkų memorialo startavę bėgikai įveikė simbolinę 35 kilometrų trasą, jungiančią žudynių vietą ir Antakalnio kapines Vilniuje, kur amžinojo poilsio atgulė žuvusieji pareigūnai.

Šiemet estafetėje dalyvavo net 76 komandos iš įvairių Lietuvos vietų. Kiekvieną komandą sudarė po 7 bėgikus – kiekvienas jų įveikė maždaug 5 kilometrų trasos atkarpą. Taip šimtai estafetės dalyvių drauge simboliškai sujungė Medininkų memorialą ir Antakalnio kapines, pranešė Lietuvos muitinė.

Kaip ir kasmet, finišavę estafetės dalyviai ant žuvusiųjų kapų išbėrė saujelę Medininkų žemės – pagarbos, atminties ir nenutrūkstančio ryšio simbolį.

Po bėgimo buvo apdovanoti greičiausi estafetės dalyviai. Nugalėtojai ir prizininkai pagerbti trijose grupėse – Vidaus reikalų sistemos, Lietuvos muitinės ir bėgimo mėgėjų. Taip pat apdovanotos geriausiai pasirodžiusios moterų komandos, įteikti specialūs prizai Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės ir bėgimo mėgėjų grupėje geriausiai pasirodžiusioms komandoms.

Medininkai–Vilnius yra viena seniausių atminimo estafečių Lietuvoje. Nuo 1992 metų rengiama estafetė kasmet suburia šimtus dalyvių pagerbti pareigūnus, kurie 1991 m. liepos 31 d. paaukojo savo gyvybes gindami atkurtos Lietuvos valstybės sieną ir Nepriklausomybę.

ELTA primena, jog Lietuvos teismai yra nustatę, kad 1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.

Tiriant bylą nustatyta, kad Konstantinas Michailovas buvo Rygos OMON vado Česlavo Mlyniko suburtos organizuotos grupės narys, kartu su tos pačios rinktinės milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną. 

Medininkų pasienio poste sovietų omonininkai iš pasalų užpuolė ir nužudė septynis Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos pareigūnus.Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. pripažino K. Michailovą kaltu dėl nužudymo ir paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. 2016 m. Lietuvos apeliacinis teismas K. Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikavo į nusikaltimus žmoniškumui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį patvirtino.

Teismai konstatavo, kad poste 1991 m. liepos 31 d. dirbę pareigūnai buvo užpulti netikėtai staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.

Taip pat nustatyta, kad šie K. Michailovo veiksmai buvo dalis Sovietų Sąjungos politikos sistemingai puldinėti (žudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą, gadinti turtą ir pan.) Lietuvos pareigūnus, gyventojus, institucijas, siekiant Lietuvos sugrąžinimo į Sovietų Sąjungos sudėtį.

„Iš byloje esančių ir nuosprendyje išsamiai aptartų dokumentų matyti, kad po Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybių atkūrimo TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 m. pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą. Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip TSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką", – rašoma įsiteisėjusiame nuosprendyje.