Abu Dabis, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Rusija ir Ukraina po dvi dienas trukusių JAV tarpininkaujamų derybų Abu Dabyje susitarė dėl didžiausio iki šiol apsikeitimo belaisviais, trečiadienį žurnalistams pranešė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris.

„Vienas iš teigiamų rezultatų yra tai, kad susitarėme dėl didžiausio iki šiol belaisvių paleidimo humanitariniais sumetimais. Galutinį jų skaičių nustatysime rytoj“, – sakė jis.

J. Kushneris ir kitas JAV tarpininkas Steve'as Witkoffas ketvirtadienį vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau keliaus į Dubliną, kur informuos Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie derybų rezultatus.

Per beveik penkerius metus trunkantį karą, kurį Rusija pradėjo 2022 m. įsiveržusi į Ukrainą, abi šalys jau apsikeitė tūkstančiais karo belaisvių.

Tačiau per diplomatines derybas kol kas nepavyko priartėti prie susitarimo nutraukti kovinius veiksmus, per kuriuos žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

Panašu, kad ir dvi dienas Abu Dabyje vykusios derybos nebuvo išimtis – po jų paskelbtuose pareiškimuose vieninteliai konkretūs rezultatai, kuriuos paminėjo kuri nors iš šalių, buvo susitarimas dėl apsikeitimo belaisviais ir tolesnių derybų.

Rusijos pasiuntinys Vladimiras Medinskis ir Ukrainos derybininkas Rustemas Umerovas taip pat patvirtino, kad susitarta dėl didelio masto apsikeitimo belaisviais, ir pridūrė, jog konkretūs skaičiai bus paskelbti vėliau.

Abu Dabis, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Rusija tęs derybas su Ukraina, trečiadienį po JAV tarpininkaujamų derybų Abu Dabyje pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis. Tačiau jis pridūrė, kad Maskva nemato prasmės rengti susitikimų su europiečiais dėl karo užbaigimo.

„Diskusijos tikrai tęsis“, – žurnalistams sakė V. Medinskis.

Tačiau, pasak jo, Maskva „iš Europos šalių negavo nė vienos taikos iniciatyvos ar konkretaus taikos pasiūlymo“.

„Todėl neaišku, apie ką būtų galima diskutuoti“, – pridūrė jis.

Kaip rašė ELTA, Ukraina ir Rusija trečiadienį Abu Dabyje baigė antrąją derybų dieną, pranešė šaltinis Maskvos delegacijoje.

Šaltinis Kyjivo komandoje vėliau naujienų agentūrą AFP informavo, kad pasibaigus deryboms su Rusija Ukrainos derybininkai susitiko su Europos atstovais ir JAV pasiuntiniais.

Antroji JAV tarpininkaujamų Rusijos ir Ukrainos derybų diena truko dvi valandas, o jai pasibaigus „prasidėjo susitikimas, kuriame dalyvauja europiečiai, mes ir Jungtinės Valstijos“, sakė šaltinis.

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Per šių metų vasaros aviacijos sezoną Lietuvos oro uostai (LTOU) aptarnavo daugiau nei 5 mln. keleivių – apie 400 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taip pat per šį laikotarpį Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose įvykdyta beveik 40 tūkst. skrydžių – 5 proc. daugiau nei pernai. 

Anot LTOU, intensyviausias vasaros sezono mėnuo šalies oro uostuose buvo rugpjūtis. Tą mėnesį per visus tris oro uostus keliavo beveik 777 tūkst. keleivių – maždaug dešimtadaliu daugiau nei pernai.

„Aviacijoje vasaros sezonas trunka gerokai ilgiau nei kalendorinė vasara – jis prasideda kovo pabaigoje, kai įsigalioja vasaros skrydžių tvarkaraštis, ir tęsiasi iki spalio pabaigos. Tai intensyviausias kelionių laikotarpis, o šiemet jis išsiskyrė rekordiniais keleivių srautais“, – pranešime teigia laikinai LTOU generalinės direktorės pareigas einanti Diana Bankauskienė.

Nurodoma, jog didžiausias keleivių srauto augimas fiksuotas Vilniaus oro uoste, kur per sezoną aptarnauta beveik 3,8 mln. keleivių – 10 proc. daugiau nei pernai. Kauno oro uoste keleivių skaičius augo 5 proc. ir pasiekė beveik 1,08 mln., o Palangos oro uoste per sezoną aptarnauta beveik 274 tūkst. keleivių.

Spalio mėnesį per visus tris Lietuvos oro uostus keliavo beveik 738 tūkst. keleivių – 4,5 proc. daugiau nei prieš metus. LTOU teigimu, bendrą augimą lėmė Vilniaus oro uostas, kuriame aptarnauta beveik 554 tūkst. keleivių – 9,2 proc. daugiau nei pernai.

„Matome, kad kelionių aktyvumas išliko aukštas ir rugsėjį bei spalį. Siekiame, kad keleiviai turėtų kuo daugiau galimybių keliauti visus metus, todėl ir toliau ieškome galimybių plėsti skrydžių krypčių tinklą“, – nurodo D. Bankauskienė.

Ji priduria, kad iš viso nuo šių metų pradžios Lietuvos oro uostuose jau aptarnauta daugiau nei 6,6 mln. keleivių – 8,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

ELTA primena, kad vasaros aviacijos sezonas šiemet prasidėjo kovo 29 d. Jam pasibaigus, spalio 25 d. Lietuvos oro uostuose įsigaliojo žiemos skrydžių tvarkaraštis. 

Žiemos sezoną iš Vilniaus oro uosto bus siūlomos 48 reguliarios skrydžių kryptys, iš Kauno – 15, o iš Palangos – 6. Bendras reguliarių ir užsakomųjų skrydžių krypčių skaičius sieks 74.

Kopenhaga, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Jungtinių Valstijų sprendimą įtraukti Europą į JAV tarpininkaujamas Rusijos ir Ukrainos derybas, vykstančias Abu Dabyje.

„Įtraukti Europą nebuvo paprasta. Tai pirmas dalykas“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis, naujienų agentūros AFP korespondento paprašytas patikslinti, kokius JAV požiūrio pokyčius derybose jis turėjo omenyje, kai anksčiau nurodė, kad yra jais „patenkintas“.

Kopenhagoje kalbėjęs V. Zelenskis teigė nemanantis, kad būtų įmanoma svarstyti Europos saugumą „be pačios Europos“.

Derybos Abu Dabyje yra pirmieji trišaliai pokalbiai nuo vasario mėnesio, kai diskusijos baigėsi aklavietėje, o Vašingtonas nukreipė dėmesį į savo karą su Iranu.

Nors oficialiose derybose dalyvavo Jungtinės Valstijos, Rusija ir Ukraina, į Abu Dabyje taip pat buvo keli Europos atstovai. Pasibaigus oficialioms deryboms, Ukrainos, JAV ir Europos atstovai surengė atskirą susitikimą.

Jungtinės Valstijos taip pat susitiko su pagrindinėmis Europos šalimis, Europos Sąjunga (ES) ir NATO, siekdamos išsklaidyti Europos susirūpinimą, kad ji gali būti palikta nuošalyje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį sakė, kad ateityje šiame formate „prie derybų stalo taip pat turėtų sėdėti mūsų partneriai europiečiai, nes jie yra ilgalaikio šios problemos sprendimo dalis“.

(papildytas tekstas)

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Kilus klausimų dėl Finansų ministerijos siūlymų įpareigoti ministerijas imtis išlaidų mažinimo planų, Vyriausybė šį klausimą nukėlė į kitą savaitę – nepasitenkinimas ypač kilo dėl numatomo įpareigojimo peržiūrėti pensijų indeksavimo tempus.

Plane numatytą nurodymą parengti įstatymo projektus, kuriais būtų keičiami įsipareigojimai dėl kasmetinio pensijų didinimo, kritikuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) trečiadienio Ministrų kabineto pasitarimą ir posėdį boikotavo.

Po posėdžio finansų ministras Taurimas Valys Eltai sakė šio sprendimo nekomentuojantis, teigė, kad viduje šį klausimą turės aptarti visas Ministrų kabinetas.

Klausimą nukelti į kitą savaitę trečiadienio posėdyje pasiūlė pats Vyriausybės vadovas.

„Turiu pasiūlymą pirmuoju klausimu – dėl valdžios sektoriaus išlaidų augimo valdymo yra iškilę šiek tiek klausimų ir norime patikslinti, todėl iš šios dienos darbotvarkės norėčiau išimti šį klausimą, prie jo grįšime kitam pasitarime (…) kitą savaitę“, – pasitarime trečiadienį sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Finansų ministerija siūlo, kad SADM būtų įpareigota iki kitų metų kovo parengti planą dėl ateičiai numatyto ir įstatymuose užprogramuoto pensijų indeksavimo dydžio, užtikrinant fiskalinės drausmės laikymąsi.

SADM tokį siūlymą kritikuoja – trečiadienio Vyriausybės pasitarime ir posėdyje ministerijos atstovai, kurie turėjo pavaduoti sergančią ministrę Ingą Ruginienę, nedalyvavo.  

„Mes nepritariame siūlymams stabdyti ar retinti kasmetinį socialinių išmokų ir pensijų indeksavimą. Tai reikštų realių gyventojų pajamų mažėjimą ir didintų skurdo riziką, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms“, – Eltai trečiadienį sakė ministrės patarėjas Ignas Dobrovolskas.

SADM duomenimis, pernai Lietuvoje skurdo riziką patyrė 22,6 proc. gyventojų – tai aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES), kurios vidurkis siekė 16,3 proc. 

Tarp 65 metų ir vyresnių žmonių skurdo rizika Lietuvoje siekė 39,2 proc., o tarp senatvės pensininkų – 43,3 proc. Vidutinė senatvės pensija 2024 m. sudarė 85,4 proc. skurdo rizikos ribos.

„Tokiomis aplinkybėmis pensijų indeksavimo ribojimas būtų ypač neatsakingas. Indeksavimas nėra nepagrįstas išlaidų didinimas – tai būtinas mechanizmas, padedantis išsaugoti žmonių perkamąją galią. Jis svarbus ir ekonomikai, nes padeda palaikyti vidaus vartojimą“, – teigė I. Dobrovolskas.

Pernai pagal skurdo rizikos lygį antroje vietoje ES rikiavosi kaimyninė Latvija, kur šis rodiklis sudarė 22 proc., toliau – Bulgarija (21,2 proc.), Graikija (19,6 proc.), Estija, Ispanija ir Kroatija (po 19,5 proc.), Italija (18,6 proc.), Rumunija (18,4 proc.)

Popovienė nusiteikusi ne taip kritiškai

Finansų ministerijos plane taip pat numatomi įpareigojimai kitoms ministerijoms – Švietimo mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

Numatoma, kad ŠMSM darbo užmokestį mokslo ir švietimo institucijų darbuotojams nuo 2029 m. turėtų diferencijuoti pagal trūkstamas sritis ir atsižvelgiant į finansines šalies galimybes, o ne automatiškai, taip pat kolektyvinėje sutartyje atsisakyti nuostatos, kad atlyginimų augimas yra siejamas su vidutinio darbo užmokesčio augimu, padidintu 5 proc.

Visgi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė Eltai sakė, kad apie šias iniciatyvas yra žinoma, apie jas diskutuojama, o ministerija nuolat ieško būdų mažinti išlaidas.

„Tai tokie protokoliniai sprendimai, pasiūlymai ateičiai, kitų metų biudžeto tai nepalies. (…) Visada buvo pastebėjimai tokie, kad turime peržiūrėti finansus, (…) dėl šio sprendimo – manau, kad tai tam tikri sprendimai, kuriuos turėsime apsvarstyti“, – trečiadienį teigė ministrė.

Tuo metu SAM numatoma įpareigoti parengti siūlymus, kad nuo 2028 m. sausio būtų numatomas mažesnis metinis privalomojo sveikatos draudimo įmokų už valstybės draudžiamus asmenis padidėjimas.

Ministerijoms taip pat numatoma pavesti peržiūrėti joms pavaldžių įstaigų veiklą ir funkcijas, tokiu būdu nuo 2028 m. sutaupant ne mažiau kaip 10 proc. valstybės biudžeto lėšų.

2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, tačiau Valstybės kontrolė (VK) numato, kad deficitas kitąmet bus didesnis, įspėja dėl skolos augimo rizikų.

Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Ieškant būdų didinti biudžeto pajamas, taip pat svarstomi mokestiniai pakeitimai – dėl jų trečiadienį tartis ketina koalicijos taryba.

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Antradienį pasieniečiai perėmė 3 iš Baltarusijos į Lietuvą oro balionais atskraidintus cigarečių krovinius ir sulaikė, įtariama, jų pasiimti atvykusį Lentvario gyventoją. 

Iš viso po šių operacijų į VSAT sandėlius pateko daugiau kaip 12 tūkst. pakelių nelegalių rūkalų. 

VSAT teigia, kad, valstybei ėmusis aktyvių priemonių kovojant su oro balionais skraidinama kontrabanda, šiemet tokių bandymų sumažėjo maždaug triskart. 

Pasieniečiai oru iš Baltarusijos skraidintas siuntas perėmė Šalčininkų, Lazdijų ir Alytaus rajonuose. 

Kaip įprasta, prie visų krovinių buvo pritvirtinti GPS siųstuvai. Juos kontrabandininkai naudoja savo siuntų vietoms sekti. 

Minėtus 3 krovinius, iš viso 12 047 pakelius cigarečių „NZ Gold“ ir „Minsk 5 Superslims“ su baltarusiškomis banderolėmis, VSAT pareigūnai perėmė antradienį ryte ir prieš vidurnaktį į trečiadienį. 

Bendra šio rūkalų kiekio vertė, įskaičiavus visus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, – per 66 tūkst. eurų. 

Sulaikius 28-erių Trakų rajono gyventoją, VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. 

Dėl kitų įvykių surinkta medžiaga prijungta prie jau atliekamų tokių ikiteisminių tyrimų. Jiems vadovauja Vilniaus ir Kauno apygardų prokuratūrų Baudžiamojo persekiojimo skyrių prokurorai. 

Šiemet iš viso perimti 193 rūkalų kroviniai, į Lietuvą skraidinti iš Baltarusijos oro balionais. 

Pernai per visus metus buvo 635 tokie atvejai, 2024 m. – 226. 2022 m. kontrabandos skraidinimo balionais atvejų nebuvo, 2023 m. fiksuoti 3 bandymai. 

Pasak VSAT, šiemet pasieniečiai sulaikė 71 asmenį, kuris, įtarta, yra susijęs su balionais iš Baltarusijos gabentais rūkalais, ir dar 31 asmenį, siejamą su dronais skraidinta kontrabanda. 

Pastaraisiais metais įvairiomis priemonėmis buvo gerokai sustiprinta Lietuvos sienos su Baltarusija apsauga. Dėl to kontrabandininkai pradėjo ieškoti būdų, kaip rūkalus iš Baltarusijos skraidinti oro keliu – oro balionais. Ypač tokia jų veikla suaktyvėjo pernai.

Siekiant suvaldyti kontrabandą oro balionais, Lietuvoje buvo pradėtos taikyti įvairios poveikio priemonės. Tarp jų – paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, sukurta jungtinė teisėsaugos darbo grupė efektyvesnei kovai su balionais gabenama kontrabanda, įvykdytos didelio masto ir veiksmingos operacijos prieš tokia nusikalstama veikla užsiimančius asmenis, priimtos įstatymų pataisos kovai su šiuo reiškiniu ir kt. Šios priemonės davė akivaizdžių rezultatų, ir šiemet bandymų gabenti cigaretes oro balionais bei perimtų tokių siuntų skaičius sumažėjo keliskart. 

Cigaretes iš Baltarusijos oro balionais neretai bandoma gabenti ir į Lenkiją. 

VSAT duomenimis, ten šiemet perimta 217 tokios kontrabandos siuntų. Be to, šiemet pasieniečiai nutupdė ir 70 kontrabandininkų dronų. Jais iš Baltarusijos į Lietuvą taip pat skraidinami nelegalūs rūkalai. Pernai buvo perimti 59 tokie dronai su kontrabanda, 2024 m. – 54.

(papildyta R. Kauno komentaru)

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Lietuvos kariai ir NATO pilotai į trečiadienio naktį šalies oro erdvėje fiksuotus incidentus reagavo tinkamai, nors bepiločio orlaivio neutralizuoti nepavyko. Pasak Vyriausybės vadovo, apie skrendantį droną Lietuvą informavo Baltarusija.

„Manau, kad Karinės oro pajėgos reagavo tinkamai. Apie skrendantį bepilotį orlaivį, tai yra droną, buvome informuoti iš Baltarusijos pusės. Reagavome atitinkamai“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žurnalistams teigė M. Sinkevičius.

Premjeras pabrėžė, kad, nepaisant nesėkmingų bandymų neutralizuoti bepilotį orlaivį, atsakingos tarnybos veikė laiku, o nustatyti reagavimo algoritmai suveikė.

„Manau, kad pareigūnai tinkamai atliko savo darbą, kaip ir NATO oro policijos misijos pilotai, kurie bandė likviduoti, deja, nesėkmingai, skraidantį objektą. Reakcija buvo laiku, nors ir nesėkminga. Bet aš manau, kad algoritmai suveikė“, – akcentavo Vyriausybės vadovas.

Vyko pagal naują algoritmą

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat tikino, kad naktį įvykusių incidentų metu naujasis gyventojų perspėjimo algoritmas veikė tinkamai. Pasak jo, informaciją apie Baltarusijos teritorijoje skridusius objektus Lietuva gavo ne tik iš kaimyninės šalies, bet ir iš savo radarų.

„Šios nakties incidentas vyko pagal naują algoritmą. Matome, kad jis suveikė tiksliai. Turėjome kelias indikacijas, tai reiškia – radarų duomenis. Kai kalbame apie Šiaurės Lietuvos kampą ir Baltarusijos teritorijoje skrendančius objektus, tai buvo pranešimas iš Baltarusijos, o detekciją atliko ir mūsų radarai“, – sakė R. Kaunas.

Ministro teigimu, gavus šią informaciją, Vilniaus ir Utenos apskrityse buvo aktyvuoti geltonieji perspėjimai, o NATO naikintuvai buvo pasirengę vykdyti oro gynybos misiją.

R. Kaunas taip pat pažymėjo, kad NATO pilotai kontroliavo situaciją, vizualiai identifikavo bepilotį orlaivį ir priėmė sprendimus dėl tolesnių veiksmų. Jų pasekmes, pasak ministro, įvertins kariuomenė.

„Mūsų diegiami nauji radarai ir naujos detekcijos priemonės padeda matyti tiksliau, daugiau ir reaguoti greičiau“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.

Kaip skelbta, trečiadienio naktį vienoje po kitos Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos savivaldybių skelbta galimo oro pavojaus grėsmė. Raudoni įspėjimai buvo išsiųsti Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų bei Panevėžio miesto gyventojams, o Radviliškio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio ir Pakruojo rajonų – geltoni.

Tikėtino oro pavojaus grėsmė skelbta Kėdainių ir Prienų rajonuose, Kauno mieste ir rajone, Marijampolės apskrityje bei Druskininkų ir Lazdijų rajonuose Alytaus apskrityje.

Iš viso regione buvo fiksuoti 4 dronai, dešimtys balionų atžymų. Vienas dronas, tikėtina nukrypęs nuo kurso dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių, praskrido Lietuvos teritoriją. Iš pradžių jo nebuvo galima naikinti dėl jo skrydžio virš urbanizuotos teritorijos, vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi.

Viena į objektą paleista raketa nepataikė ir nukrito Biržų rajone. Šioje vietoje įvestas planas „Skydas“.

(papildyta 9 pastraipa, pridėta potemė)

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad po trečiadienio nakties dronų incidentų gyventojų perspėjimo apie oro pavojų sistema suveikė tinkamai. Vis dėlto, pasak premjero, būtina sparčiau spręsti priedangų prieinamumo problemas, jų atrakinimą automatizuojant. Tai padaryti jis pavedė Vidaus reikalų ministerijai (VRM).

„Atsakingų pareigūnų vertinimu, pranešimai ir pranešimų gavimas apie pavojų ir grėsmės pobūdį ar „geltona“, ar „raudona“ suveikė tinkamai. (…) Vis tiktai turime daryti pažangą daug operatyviau ir tas yra pavesta atlikti VRM, tai susiję su priedangomis. Raktinis žodis yra „vieningas spyna“. Akivaizdu, kad situacija, kuri įvyko vakar, tai yra šiąnakt, ji gali kartotis ir natūralu, kad esant raudonam pavojui turi būti užtikrinta visuomenei galimybę patekti ir rasti saugią vietą, saugią priedangą, jeigu to neįmanoma turėti savo asmeniniame būste“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio žurnalistams teigė M. Sinkevičius. 

Pasak M. Sinkevičiaus, iš ministerijos bus laukiama technologinių sprendimų, kurie leistų automatizuoti priedangų atrakinimą pavojaus atveju. 

„Ne kartą esame jau kalbėję apie tai, kad priedangos, nors jos yra, bet raktų saugojimas, jų atrakinimas vidury nakties yra komplikuotas. Todėl norime, reikalaujame technologinio sprendimo, kad atsiradus raudonam pavojui, suveiktų automatinis priedangų atrakinimas su tam tikrais technologiniais sprendimais“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas. 

„Suveiktų vieninga spyna – nebūtų taip, kad konkretus asmuo su raktu turėtų atvykti, kadangi tai yra minučių klausimas“, – pabrėžė jis. 

Tikisi, kad postūmį pavyks pasiekti kitąmet

M. Sinkevičiaus teigimu, VRM pavesta iki lapkričio pabaigos pateikti konkrečius sprendimus, kuriais priedangos galėtų būti atrakinamas automatiškai. Šiam tikslui, anot premjero, bus numatytas papildomas finansavimas. 

„Pavesta iki lapkričio pabaigos pateikti sprendimus, kaip tas bus padaryta ir vėliau imsimės realizavimo“, – sakė M. Sinkevičius. 

„Aš norėčiau, kad kaip įmanoma greičiau (pavyktų įgyvendinti – ELTA). Finansavimas tam bus numatytas. Kai kurios savivaldybės rodo lyderystę, jau imasi pačios įvairių iniciatyvų. Bet sutarėme visi, kad kad tai neturėtų būti pavienių iniciatyvų, atskirų savivaldybių lyderystės klausimas, o tai turi būti labai aiškiai sucentralizuota. Ir aš noriu tikėti, kad postūmį pamatysime jau 2027 metais“, – teigė Vyriausybės vadovas. 

Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių – 57 proc. šalies gyventojų.

Sprendimas centralizuoti sirenų valdymą

M. Sinkevičiaus teigimu, Lietuvos teritoriją dengia daugiau kaip 1 tūkst. sirenų. Dalies jų aktyvavimą valdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), o kitą – savivaldybės. 

Anot Vyriausybės vadovo, siekiant vieningo valdymo mechanizmo, nuspręsta sirenų valdymą centralizuoti.  

„Priimtas sprendimas per 2027 metus centralizuoti sirenų valdymą, tą uždavinį padedant PAGD. Ką tai reikštų? Tai reikštų, kad iš vienos vietos būtų galima suaktyvuoti garsines sirenas atskirose mūsų valstybės teritorijose centralizuotai“, – pranešė premjeras. 

Šiuo metu Lietuvoje veikia centralizuotos ir necentralizuotos sirenos. Centralizuotas sirenas nuotoliniu būdu gali aktyvuoti tuo metu budintys PAGD darbuotojai, o už necentralizuotų sirenų įjungimą atsakingi paskirti savivaldybių atstovai.

Kaip skelbta, trečiadienio naktį vienoje po kitos Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos savivaldybių skelbta galimo oro pavojaus grėsmė. Raudoni įspėjimai buvo išsiųsti Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų bei Panevėžio miesto gyventojams, o Radviliškio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio ir Pakruojo rajonų – geltoni.

Tikėtino oro pavojaus grėsmė skelbta Kėdainių ir Prienų rajonuose, Kauno mieste ir rajone, Marijampolės apskrityje bei Druskininkų ir Lazdijų rajonuose Alytaus apskrityje. 

Iš viso regione buvo fiksuoti 4 dronai, dešimtys balionų atžymų. Vienas dronas, tikėtina nukrypęs nuo kurso dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių, praskrido Lietuvos teritoriją. Iš pradžių jo nebuvo galima naikinti dėl jo skrydžio virš urbanizuotos teritorijos, vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi. 

Viena į objektą paleista raketa nepataikė ir nukrito Biržų rajone. Šioje vietoje įvestas planas „Skydas“.

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui išplėsti Valstybinio kelių fondo lėšų panaudojimo galimybes. Numatoma, kad iš fondo būtų leidžiama finansuoti ne tik esamų valstybinės reikšmės kelių atkūrimą ir aplinkkelių tiesimą, bet ir naujų kelių statybą, su kelių infrastruktūros projektais susijusius darbus bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus.

Pagal Susisiekimo ministerijos parengtus įstatymo pakeitimus, fondo lėšomis būtų galima finansuoti kelių projektavimą, projektų ekspertizes, specialiuosius tyrimus, laboratorinius darbus, statybos techninę priežiūrą ir kitus su kelių atkūrimu bei tiesimu susijusius darbus.

Pasak įstatymo projekto, fondo lėšas taip pat būtų galima naudoti kelių transporto priemonių svėrimo, kelių dangos būklės matavimo, eismo dalyvių kontrolės įrangai ir kitoms kelių infrastruktūros ilgaamžiškumą užtikrinančioms priemonėms įsigyti bei įrengti.

Be to, būtų sudarytos sąlygos fondo lėšomis finansuoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamus kelių infrastruktūros projektus, įskaitant koncesijos ir valdžios bei privataus subjektų partnerystės sutartis.

Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu galiojantis reguliavimas nenumato galimybės fondo lėšomis finansuoti naujų valstybinės reikšmės kelių tiesimo. Ministerijos teigimu, tokia galimybė būtina siekiant gerinti susisiekimą su nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, laisvosiomis ekonominėmis zonomis, pramonės ir logistikos centrais.

Įstatymo projektu taip pat siūloma sudaryti sąlygas ir toliau fondo lėšomis finansuoti valstybinės reikšmės kelių taisymo bei remonto darbus. Pagal dabar galiojančias nuostatas toks finansavimas numatytas tik iki šių metų pabaigos.

Aiškinamajame rašte pažymima, kad Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinklą sudaro apie 21 tūkst. kilometrų kelių, o daugiau kaip 40 proc. jų yra kritinės arba labai blogos būklės. Tokios būklės taip pat yra apie 150 tiltų ir viadukų.

Ministerijos teigimu, siūlomi pakeitimai leistų efektyviau naudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas ir sparčiau gerinti kelių būklę. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta, kad 2028 m. ne mažiau kaip 61 proc. asfaltuotų kelių Lietuvoje turėtų atitikti dangos būklės indekso reikalavimus.

Rengėjų siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2027 m. sausio 2 d. Jį plenarinėje salėje apsvarstyti ir priimti dar turėtų Seimas, tačiau projektas nėra įtrauktas į artimiausios Seimo sesijos programą.

Kinšasa, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) užfiksuotas didžiausias istorijoje Ebolos viruso protrūkis – patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius jau viršijo 11 tūkst., trečiadienį parodė oficialūs šalies duomenys. Kovą su epidemija apsunkina ginkluoti konfliktai.

Tai 17-asis Ebolos viruso protrūkis KDR istorijoje. Apie jį oficialiai paskelbta gegužę, tačiau ekspertai mano, kad virusas šalyje galėjo išplisti keliomis savaitėmis ar net mėnesiais anksčiau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto duomenimis, KDR užsikrėtė 11 042 žmonės, o 5 387 mirė.

Maždaug 2 990 žmonių pasveiko nuo Ebolos viruso, kuris perduodamas per sąlytį su kūno skysčiais ir sukelia sunkų hemoraginį karščiavimą.

Per pastaruosius 50 metų Afrikoje nuo Ebolos mirė daugiau kaip 15 tūkst. žmonių.

Ankstesnis didžiausias KDR užfiksuotas protrūkis 2018–2020 m. pareikalavo beveik 2 300 gyvybių iš maždaug 3 500 užsikrėtusiųjų.

Naujausias protrūkis prasidėjo šiaurės rytinėje Itūrio provincijoje ir vėliau išplito į dar septynias provincijas. Daugiausia atvejų užfiksuota Itūrio ir Šiaurės Kivu provincijose.

Apie užsikrėtimo atvejus taip pat pranešta Ugandoje, Kenijoje ir Nigerijoje.

Šiuo metu nėra patvirtintų vakcinų ar gydymo priemonių nuo Ebolos viruso Bundibugyo atmainos, sukėlusios naujausią protrūkį.

Praėjusį mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad vakcina „Ervebo“, patvirtinta naudoti nuo dažniau pasitaikančios Ebolos viruso Zairo atmainos, KDR bus išbandyta atliekant išsamų klinikinį tyrimą su žmonėmis. Taip bus siekiama išsiaiškinti, ar ji suteikia bent dalinę apsaugą ir nuo Bundibugyo atmainos.

Saugumo padėtis rytinėje KDR dalyje yra dar viena kliūtis kovojant su sveikatos krize.

Itūrio provincija yra viena nestabiliausių šalies vietovių. Joje nuolat vyksta ginkluotų grupuočių susirėmimai ir smurtaujama prieš sveikatos priežiūros darbuotojus.

Sekmadienį Lolvos gyvenvietėje, Itūrio provincijoje, jaunuoliai padegė sveikatos priežiūros centrą, kuriame gydomi Ebolos virusu užsikrėtę pacientai, pranešė sveikatos apsaugos institucijos.

Jungtinių Tautų teigimu, tą pačią dieną dėl vietos ginkluotų grupuočių susirėmimų laikinai teko sustabdyti kovos su Ebolos protrūkiu veiklą Fatakio apylinkėse.

Pastarosiomis dienomis su grupuote „Islamo valstybė“ siejami sukilėliai iš Sąjungininkų demokratinių pajėgų (ADF) surengė mirtinų išpuolių keliose Itūrio, Aukštutinės Uelės ir Šiaurės Kivu provincijų vietovėse, pranešė vietiniai ir saugumo šaltiniai.