Vašingtonas, lapkričio 11 d. (AP-ELTA). Baltieji rūmai įspėjo demokratus dėl planuojamų su prezidento Donaldo Trumpo administracija susijusių tyrimų ir net pareiškė, kad tokie tyrimai – įprasta Kongreso priežiūros funkcija – gali prilygti „akivaizdžiai nusikalstamai veiklai“.

Baltųjų rūmų teisininkas Willas Scharfas šį įspėjimą išdėstė pirmadienio data pažymėtame laiške, adresuotame Atstovų Rūmų Priežiūros komiteto aukščiausio rango demokratui, kongresmenui Robertui Garciai.

Tikėtina, kad R. Garcia vadovaus šiam įtakingam komitetui sausį darbą pradėsiančiame demokratų kontroliuojamame Kongrese. Po įspūdingų savo partijos pergalių praėjusios savaitės kadencijos vidurio rinkimuose jis paragino D. Trumpo administracijos pareigūnus „apsirūpinti advokatais“.

Atsakydamas į tai W. Scharfas pirmadienio laiške parašė, kad „grasinimai vykdomosios valdžios pareigūnams, kuriais siekiama atgrasyti juos nuo valstybės tarnybos, arba procesai, skirti vien priekabiauti prie gavėjo ar sukelti jam baimę, gali peržengti ribą ir tapti akivaizdžiai nusikalstama veikla“. Apie laišką pirmasis pranešė leidinys „Punchbowl News“.

R. Garcia, reaguodamas į laišką, pareiškė, kad „panašu, jog Donaldas Trumpas turi ką slėpti“, ir pabrėžė, kad Kongreso tyrimams nereikia „Baltųjų rūmų leidimo“.

„Kongresas turi plačias galias vykdyti tyrimus ir priežiūrą – šie įgaliojimai neatsiejami nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, – sakė R. Garcia. – Amerikos žmonės didele balsų persvara balsavo už mus, kad priimtume įstatymus, kuriais būtų kovojama su korupcija ir piktnaudžiavimu.“

Demokratai rengia plataus masto priežiūros darbotvarkę, kurią vykdydami ketina aiškintis, kaip D. Trumpas ir jo šeima praturtėjo jam sugrįžus į prezidento postą. Respublikonų prezidentas ir jo administracija jau seniai neigia padarę kokių nors pažeidimų.

R. Garcia taip pat ketina tirti administracijos veiksmus atliekant Jeffrey Epsteino bylos tyrimą ir Imigracijos bei muitinės tarnybos operacijas. Tarp kitų numatomų tyrimų objektų – D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose statoma pokylių salė ir kiti statybų projektai, Trumpo šeimos vaidmuo sudarant sandorius dėl naudingųjų iškasenų, taip pat D. Trumpo kriptovaliutų sandoriai su specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.

Generalinis prokuroras Toddas Blanche'as sekmadienį parodytame interviu transliuotojui CNN sakė, kad demokratų retorikai tapus grasinančiai „galėtų atsirasti pagrindas tirti nusikaltimą“.

Tačiau šią savaitę viešėdamas Misūryje jis laikėsi nuosaikesnės pozicijos.

„Kongresas turi priežiūros įgaliojimus. Jis juos visada turėjo ir visada turės. Teisingumo departamentas ir federalinė vyriausybė bendradarbiauja su Kongresu atsakydami į jam kylančius klausimus – tiek pagal šaukimus pateikti dokumentus ar atvykti, tiek laiškais. Todėl nenustosime bendradarbiauti su Kongresu“, – pareiškė T. Blanche‘as.

„Niekas iš to, ką sakiau šį savaitgalį ar anksčiau, neturėtų leisti manyti, kad yra kitaip“, – pridūrė jis.

(papildysime)

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Koalicinė taryba sutarė parengti viršpelnio mokesčio schemą, kuri būtų taikoma Lietuvos energetikos sektoriaus bendrovėms, sako ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Taip pat sutarta dėl alkoholio bei tabako akcizo pokyčių.

„Prie pajamų esame sutarę dėl kelių dalykų. Kai kurie nėra nauji, apie juos jau kalbėta prieš kelias savaites – azartiniai lošimai, cukraus mokestis, alkoholio ir tabako akcizai. Taip pat sutarėme, kad bus parengtas viršpelnio apmokestinimo schema, ją taikysime energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

„Tai turbūt viskas, dėl ko sutarta. Susitiksime papildomai dar kitą savaitę, nes yra dar erdvių ir vietų, kur reikia didesnio įsigilinimo, kaip galėtų veikti vienas ar kitas papildomas siūlymas. Šis susitikimas buvo tarpinis ir dar nebaigtinis. Pataisymų bei pasiūlymų biudžetui dar turėsime papildomai“, – tikino premjeras.

Vašingtonas, lapkričio 11 d. (ELTA). JAV artimiausiomis dienomis gali prarasti šalies, kurioje tymai laikomi išnaikintais, statusą. Panamerikos sveikatos organizacijos (PAHO) ekspertai šį klausimą iki penktadienio svarstys savo metiniame susitikime Vašingtone, praneša agentūra „Reuters“. 

Apie sprendimą numatoma paskelbti kitos savaitės pradžioje. Itin užkrečiama virusinė liga nuo 2000 metų Jungtinėse Valstijose  laikoma išnaikinta. Tačiau prezidentui Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus, tymai vėl ėmė sparčiai plisti.

D. Trumpo administracijoje sveikatos sekretoriaus pareigas eina Robertas F. Kennedy‘is jaunesnysis, kuris daug metų, nepateikdamas mokslinių įrodymų, kursto abejones dėl tymų vakcinų saugumo. Ekspertai kaltina jį savo veiksmais sustiprinus nepasitikėjimą skiepais ir taip prisidėjus prie to, kad JAV užregistruotas didžiausias užsikrėtimų tymais rodiklis per daugiau kaip tris dešimtmečius.

Nuo antrosios D. Trumpo kadencijos pradžios 2025 metų pradžioje JAV institucijos užregistravo beveik 7,5 tūkst. tymų atvejų ir 11 mirčių. Šiemet užsikrėtimų skaičius, palyginti su 2025 metais, išaugo daugiau nei dvigubai. Tipiniai ligos simptomai yra aukšta temperatūra ir odos bėrimas. Tymai gali sukelti sunkių ilgalaikių komplikacijų ir net baigtis mirtimi.

PAHO paragino visas 35 savo nares Amerikos žemyne pateikti ataskaitas apie tymų situaciją. Jas įvertins nepriklausomų ekspertų grupė ir pateiks rekomendacijas. Be JAV, PAHO dėl tebesitęsiančių tymų protrūkių stebi ir Meksiką bei Boliviją. 

Kanada, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir kelios kitos šalys neseniai po Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimo prarado šalių, kuriose tymai laikomi išnaikintais, statusą. 

Vadovaujant D. Trumpui, JAV pasitraukė iš PSO, tačiau liko PAHO nare.

(papildytas tekstas)

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Finansų ministerija siūlo beveik dvigubai didinti akcizą saldintiems gėrimams – priklausomai nuo cukraus kiekio, iki 14 arba 40 eurų už hektolitrą.

Tai numato naujausios registruotos Akcizų įstatymo pataisos.

Nuo šių metų galiojantis cukraus mokestis numato, kad, kai cukraus kiekis 100 mililitrų gėrimo viršija 2,5 gramus, taikomas 7,4 eurų arba 21 euro tarifas už produkto hektolitrą, diferencijuojant pagal cukraus kiekį.

Siūlymai numato, kad didesnis tarifas būtų taikomas neatsižvelgiant į tai, ar gėrimo sudėtyje yra saldiklių.

Taip pat numatoma sumažinti akcizų tarifą sausiems koncentratams.

Numatoma, kad skystiems gėrimų koncentratams būtų taikomas 105 eurų už produkto hektolitrą akcizo tarifas, sausiems – mažėtų iki 2 eurų.

Pokyčiams pritarus Seime, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų liepos.

Šie pokyčiai – dalis mokestinio paketo, dėl kurio trečiadienį sprendžia koalicinė taryba.

Pokyčiai svarstomi ieškant papildomų pajamų šaltinių į biudžetą, kurio deficitas artimiausiais metais turėtų viršyti europinius limitus.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl siūlomų pakeitimų biudžetas per metus galėtų gauti apie 21 mln. eurų papildomų pajamų – tai apima ir apie 5 mln. eurų mažesnį fiskalinį poveikį dėl akcizų tarifo sausiems koncentratams mažinimo. 

Pakeitimams įsigaliojus kitų metų liepos, fiskalinis poveikis 2027 metams būtų apie 10,5 mln. eurų.

Faktinės biudžeto pajamos galėtų būti mažesnės, jei mažėtų saldintų gėrimų suvartojimas arba gamintojai mažintų cukraus kiekį gėrimuose.

Ministerija registravo ir siūlymą didinti loterijų organizatoriams taikomą mokestį nuo 18 iki 20 proc., o azartinių lošimų organizatoriams įvesti progresinį tarifą, kuris didžiausioms bendrųjų lošimų pajamų dalims siektų 36 proc.

Valdantieji skaičiuoja, kad siūlomas azartinių lošimų mokestis galėtų atnešti apie 36 mln. eurų pajamų.

Šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, visgi nepriklausomi auditoriai įspėja, kad deficitas bus didesnis.

Kyjivas, lapkričio 11 d. (AP-ELTA). Pranešama, kad Ukrainos pietuose esančioje Zaporižios srityje mūšio lauke į nelaisvę buvo paimtas 49 metų Indonezijos pilietis, kuris teigė nežinojęs, kad yra užverbuotas kariauti Rusijos kariuomenėje.

Indonezijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Yvonne Mewengkang pranešė, kad jos šalies ambasada Kyjive ieško galimybės susitikti su ukrainiečių nelaisvėje esančiu vyru.

Kaip skelbiama Ukrainos projekto „Noriu pasiduoti“, skirto suteikti Rusijos kariams galimybę pasiduoti, puslapyje platformoje „Telegram“, vyras neturėdamas karinio parengimo buvo nugabentas į okupuotą Donecką, o vėliau – į Zaporižios sritį, kur jo dalinys buvo užpultas, o jis pats paimtas į nelaisvę.

Projekto duomenimis, vyras teigė pasirašęs dokumentą, kurį laikė vienų metų darbo statybose Maskvoje sutartimi.

Ukrainos ir Rusijos pareigūnai šio įvykio kol kas nekomentavo.

Antalija, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencijoje Antalijoje (COP31) pažadėjo aktyvesnes Europos pastangas kovojant su klimato kaita. 

„Turime padaryti gerokai daugiau, ir Europa įneš savo indėlį“, – sakė ji trečiadienį konferencijoje vykusiame viršūnių susitikime. U. von der Leyen priminė jau patvirtintus klimato tikslus ir ES skirtą finansinę paramą.

„Pasiekėme pasaulinį lūžio tašką“, – sakė U. von der Leyen. Praėjusi vasara, anot jos, buvo „tiesos vasara“. Ji atkreipė dėmesį į pražūtingus potvynius Nepale ir sausras nuo Sudano iki Centrinės Amerikos, taip pat energijos kainų krizę, kurią lėmė Irano karas. 

„Dabar visame pasaulyje matome, kiek daug mūsų klimatui ir energetiniam saugumui kainuoja tiesiog tęsti viską kaip iki šiol“, – perspėjo Europos Komisijos pirmininkė.

Ji patikino, kad ES laikosi plano iki 2030 metų daugiau nei perpus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Konkretus ES tikslas – iki 2030 metų, palyginti su 1990-aisiais, išmetamą kiekį sumažinti 55 proc. U. von der Leyen pakartojo ir 2040 metų tikslą – sumažinti emisijas 90 proc., nors jam numatyta tam tikrų išimčių. 

„Tai svarbus žingsnis siekiant tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu“, – pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė.

Ji taip pat parėmė Turkijos, šiuo metu pirmininkaujančios COP konferencijai, iniciatyvą iki 2035 metų padidinti elektros energijos dalį pasaulio energijos suvartojime nuo dabartinių maždaug 20 iki 35 proc. Pasak jos, šis tikslas yra pasiekiamas ir galėtų gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Europos Sąjungoje elektros energijos dalį numatoma iki 2040 metų net padvigubinti – iki 46 proc. U. von der Leyen taip pat atkreipė dėmesį, kad 2025 metais ES šalyse 70 proc. energijos buvo gaunama iš „švarių šaltinių“. Pagal ES apibrėžtį prie jų priskiriama ir branduolinė energija.

Europos Komisijos pirmininkė ES vardu atmetė priekaištus, kad išsivysčiusios šalys nepakankamai prisideda prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo, skirto globaliųjų Pietų šalims. 

„Europa pasaulyje labiausiai prisideda prie klimato kaitos finansavimo. Praėjusiais metais besivystančioms šalims paremti skyrėme daugiau kaip 32 mlrd. eurų, – sakė ji. – Padedame savo partneriams kurti švarią ekonomiką, nes energetikos pertvarka atitinka mūsų visų interesus.“

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį nepritarė kitų parlamentinių komitetų siūlymams dėl papildomo finansavimo 2027-ųjų valstybės biudžete. Dėl jų galutinai apsispręsti siūloma Vyriausybei. 

Išimtis padaryta Seimo kanceliarijai – komitetas iš dalies pritarė dviem iš keturių jos pateiktų finansavimo poreikių.

BFK posėdyje svarstyti kitų Seimo komitetų siūlymai dėl papildomų asignavimų įvairioms valstybės institucijoms ir veiklos sritims. Vis dėlto komitetas laikėsi pozicijos, kad sprendimus dėl papildomo finansavimo turėtų priimti Vyriausybė, įvertinusi valstybės biudžeto galimybes.

Daugeliui siūlymų nepritarta dėl ribotų biudžeto išteklių, taip pat dėl to, kad nebuvo nurodyti konkretūs papildomų išlaidų finansavimo šaltiniai arba siūlyta perskirstyti asignavimus, dėl kurių sprendžia Vyriausybė.

Komiteto posėdyje pabrėžta, kad BFK negali pritarti siūlymams, kurie didintų valstybės skolą ar biudžeto deficitą, nenumatant, iš kokių lėšų papildomi įsipareigojimai būtų finansuojami.

Nors BFK kitų komitetų siūlymams nepritarė, jie bus perduoti Vyriausybei, kuri galės juos papildomai įvertinti ir apsispręsti dėl galimo įtraukimo į patikslintą biudžeto projektą.

Išimtis padaryta Seimo kanceliarijos pateiktiems finansavimo poreikiams. BFK iš dalies pritarė dviem iš keturių jos prašymų – dėl papildomų lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui ir kibernetiniam saugumui stiprinti.

Papildomas finansavimas darbo užmokesčiui būtų skirtas konkurencingiems atlyginimams užtikrinti – tam 2027–2029 metais prireiktų beveik 21,2 tūkst. eurų. Tuo metu kibernetinio saugumo srityje apie 21,7 tūkst. eurų per tą patį laikotarpį numatoma skirti Seimo kanceliarijos valdomų informacinių sistemų modernizavimui ir saugumui stiprinti.

Likusiems dviem Seimo kanceliarijos finansavimo poreikiams komitetas nepritarė.

Vienas iš tokių poreikių – užtikrinti Seimo veiklos tęstinumą ir saugumą krizės metu, pritaikant patalpas, stiprinant kritinę IT infrastruktūrą bei ryšį ir gerinant žmogiškųjų išteklių darbo sąlygas. Kitas poreikis susijęs su bendru Seimo infrastruktūros atnaujinimu ir darbo aplinkos gerinimu.

Kaip skelbė ELTA, Seime svarstomame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.

Visgi pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.

Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.

Valstybės kontrolė (VK) savo išvadoje dėl biudžeto projekto įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau nei prognozuoja Vyriausybė ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 12-osios įvykius Lietuvoje.

Vilnius, lapkričio 11 d. (ELTA). Tarnyboms Biržų rajone surinkus raketos, kuria mėginta numušti į Lietuvą įskridusį droną, nuolaužas, saugumo užtikrinimo priemonių planas „Skydas“ trečiadienį po pietų buvo atšauktas.

„Skydas“ buvo atšauktas 13 valandų 15 minučių", – Eltai trečiadienio vakarą sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Minėtas planas buvo įvestas naktį 3.55 val.

Įvykio vietoje dirbo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, policijos Kriminalistinių tyrimų valdybos ekspertai, Lietuvos kariuomenės kariai.

Planas „Skydas“ yra įvestas Eiminiškių kaime. Šis planas reiškia, kad įvykio vietoje dirba visos specialiosios tarnybos.

Kaip skelbta, trečiadienio naktį vienoje po kitos Pietų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos savivaldybių skelbta galimo oro pavojaus grėsmė. Raudoni įspėjimai buvo išsiųsti Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų bei Panevėžio miesto gyventojams, o Radviliškio, Ukmergės, Anykščių, Kupiškio ir Pakruojo rajonų – geltoni.

Tikėtino oro pavojaus grėsmė skelbta Kėdainių ir Prienų rajonuose, Kauno mieste ir rajone, Marijampolės apskrityje bei Druskininkų ir Lazdijų rajonuose Alytaus apskrityje. 

Iš viso regione buvo fiksuoti 4 dronai, dešimtys balionų atžymų. Vienas dronas, tikėtina nukrypęs nuo kurso dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių, praskrido Lietuvos teritoriją. Iš pradžių jo nebuvo galima naikinti dėl jo skrydžio virš urbanizuotos teritorijos, vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi. 

Viena į objektą paleista raketa nepataikė ir nukrito Biržų rajone.

Luchanas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį prie švenčiausios Argentinos šventovės susirinko milžiniškos žmonių minios, trokštančios pamatyti popiežių Leoną XIV, pasibaigus vizitui šioje Centrinės Amerikos šalyje kitą dieną išvykstančio į Peru, kur beveik du dešimtmečius dirbo misionieriumi.

Pareigūnų duomenimis, aplink Luchano baziliką susirinko du milijonai žmonių. Kai kurie jų kad pamatytų popiežių lipo ant tvorų, užtvarų, medžių ir žibintų stulpų.

„Ačiū tau, Leonai, už palaiminimą“, – skandavo minia.

Apsilankymas Luchane tapo emociniu svarbiausiu pirmojo Leono vizito Argentinoje momentu. Iš šios šalies kilęs jo pirmtakas Pranciškus, tapęs popiežiumi, į gimtinę taip ir nebegrįžo.

„Tai mums labai svarbus momentas. Turėjome popiežių argentinietį, tačiau jis negalėjo čia atvykti. Man dėl to buvo skaudu“, – sakė 76 metų Estela Adorno.

71 metų pontifikas 12 dienų vizitą Urugvajuje, Argentinoje ir Peru surengė praėjus mažiau nei mėnesiui po plaučių vėžio operacijos.

Ši kelionė po Pietų Ameriką vadinama savotišku dvigubu sugrįžimu į jam artimas šalis: pirmiausia Leonas aplankė Argentiną, popiežiaus Pranciškaus gimtinę, o vėliau vyks į Peru, kur prieš tapdamas popiežiumi daug metų dirbo misionieriumi ir ėjo bažnytines pareigas.

Visos viešnagės Argentinoje metu Leonas ragino šalies vadovus kurti labiau įtraukią ekonomiką ir saugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius. Daugelis tokius jo pareiškimus vertino kaip prezidento Javiero Milei vyriausybės kritika.

Socialinės problemos atsispindėjo ir Luchane susirinkusios minios nuotaikose. Viena atėjusių pamatyti popiežių žmonių grupė išskleidė transparantą su užrašu „Žemė, būstas ir darbas žmonėms“, dar viena moteris laikė lentelę, kurioje ragino paleisti, jos teigimu, neteisingai įkalintą vyrą.

Pasak E. Adorno, popiežiaus žodžiai sulaukė atgarsio politinių ir ekonominių nesutarimų draskomoje šalyje.

„Viskas, kas padeda visuomenei, yra sveikintina. Žmonės buvo labai sujaudinti, aš taip pat. Atsižvelgiant į visa tai, kas vyksta šalyje, tokie žodžiai visada bus laukiami“, – pridūrė ji.

Augti net ir susiduriant su sunkumais

Savanoriai minioje dalijo vandenį, o į Luchaną šviečiant pavasario saulei nesiliovė plūsti piligrimai.

Bazilikos viduje choro nariai ruošėsi mišioms – tokioms, kurios, jų teigimu, pasitaiko tik kartą gyvenime pasitaikančia proga.

„Tai nepakartojama, emocijų kupina galimybė. Nuo pat tos akimirkos, kai mums pranešė, kad dalyvausime, iki repertuaro rengimo ir paskutinių repeticijų dienų visi kartu jautėme didžiulį jaudulį“, – sakė choro narė, 61-erių buvusi muzikos mokytoja Nora Jauregui.

Anksčiau trečiadienį Leonas apsilankė Buenos Airių Devoto kalėjime ir paragino kalinius išnaudoti laiką, kurį jie praleidžia už grotų, kaip galimybę iš naujo kurti savo gyvenimą.

„Žmonės dažnai auga būtent dėl sunkumų, o ne nepaisydami jų“, – maždaug 75 kaliniams ir jų artimiesiems, susirinkusiems kalėjimo sporto salėje, sakė popiežius.

Jis pripažino, kad gyvenimas kalėjime yra sunkus, ir sakė galintis įsivaizduoti jų bemieges naktis bei mintis apie artimuosius ar žmones, kuriuos jie galėjo nuskriausti.

Jungtinėse Valstijose gimęs popiežius atsisakė atidėti kelionę į Urugvajų, Argentiną ir Peru, nepaisydamas jam atliktos operacijos, kurios metu siekiant išoperuoti vėžinį naviką buvo pašalinta dešiniojo plaučio apatinė dalis.