Vilnius, vasario 20 d. (ELTA). „Kauno tiltai“ už 35,29 mln. eurų (be PVM) rekonstruos vieną pagrindinių Lietuvos ir Latvijos elektros jungčių – 330 kilovoltų (kV) oro liniją Aizkrauklė–Panevėžys, pranešė „Litgrid“.

Anot operatorės, šis projektas sustiprins tinklo patikimumą, sudarys sąlygas padidinti elektros tiekimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos bei prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros. 

„Aizkriauklė–Panevėžys yra viena iš keturių 330 kV tarpsisteminių jungčių su Latvija, jos rekonstrukcija leis padidinti elektros energijos pralaidumus, o dvigrandžių atramų įrengimas sudarys sąlygas greitesnei atsinaujinančios energetikos plėtrai šiaurės Lietuvoje“, – pranešime teigia „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento vadovas Karolis Sabaliauskas.

Skelbiama, kad rangos darbų sutarties pasirašymui su viešąjį pirkimą laimėjusiu tiekėju „Kauno Tiltai“ pritarta „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu.

Rekonstravimo darbų metu visoje linijoje bus pakeistos elektros linijos atramos, atnaujinti laidai, trosai, izoliatorių girliandos ir linijinė armatūra. Numatoma esamas viengrandės linijos atramas bei laidus pakeisti dvigrandėmis atramomis, įrengiant vienos grandies laidininkus ir sudarant galimybę ateityje sumontuoti antrą grandį.

„Litgrid“ nurodo, kad rekonstruojama linija apima Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų teritorijas.

Aizkrauklė–Panevėžys kerta kultūros paveldo teritorijas: Gasparėlių pilkapyną, Siaurojo geležinkelio kompleksą, Pamiškių kapinyną ir Natura 2000 teritorijas – Pamūšius (Buveinių apsaugai svarbios teritorijos), Gipso karsto ežerus ir jų apyežeres. Todėl, anot bendrovės, vykdant rangos darbus gali būti atliekami archeologiniai tyrimai. 

Rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2026 m. vasarą ir baigti iki 2028 m. vasaros vidurio, o linijos eksploatacija prasidės 2028 m.

(papildymai visame tekste, atnaujintas pavadinimas)

Vilnius, vasario 20 d. (ELTA). „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad jo frakcija Seime vis dėlto gali nepalaikyti Kapčiamiesčio poligono įstatymo projekto, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, jog tai gali tapti raudona linija, lemsiančia tolimesnio bendro darbo galimybes. 

„Man nerimą (…) kelia kiti pasikeitę retorikos aspektai dėl Kapčiamiesčio poligono. Mūsų, socialdemokratų, turbūt raudona linija yra tai, kaip mūsų koalicijos partneris elgiasi mūsų šalies valstybingumo, saugumo klausimais“, – Eltai penktadienį sakė partijos lyderis. 

„Jeigu mūsų koalicijos partneriai elgsis nevalstybiškai, prieštaraus  visuotinai suvokiamam saugumo, gynybos elementui, kuris yra būtinas dabartiniame kontekste, aš manau, kad tai gali turėti labai rimtų implikacijų dėl būsimo darbo“, – akcentavo jis. 

Vis dėlto, M. Sinkevičiaus teigimu, situacija realiai įvertinti bus galima tik įvykus balsavimui Seime. 

„Faktorius bus tikras balsavimas (…). R. Žemaitaitis dažnai kaitalioja savo retoriką ir nuomonę. Nežinau, ar taip gaunasi, ar jis keičia tą nuomonę (…), bet man svarbus balsavimas“, – sakė LSDP lyderis. 

„Balsavimas viską parodys, kas ką kalbėjo, kas ką sakė“, – kalbėjo jis. 

Kaip skelbta, trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje R. Žemaitaitis teigė nemanantis, jog jo vadovaujama Seimo „Nemuno aušros“ frakcija palaikys Kapčiamiesčio poligono steigimą. 

Premjerė Inga Ruginienė tokių koalicijos partnerio teiginių nesiėmė komentuoti bei ragino palaukti balsavimo parlamente. 

Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.

Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.

Vilnius, vasario 20 d. (ELTA). Komunikacijos specialistui Karoliui Žukauskui keliant klausimus dėl, jo teigimu, galimai neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo, Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija išties kelia klausimų. Vis dėlto, jis mano, kad į juos turėtų atsakyti arba patys „aušriečiai“, arba atitinkamos institucijos. 

„Aš manau, kad komunikacijos ekspertas K. Žukauskas padarė savo tyrimą, iškėlė nemažai prielaidų arba nemažai klausimų. Į juos gali atsakyti arba pats R. Žemaitaitis ir jo partijos nariai, kurie finansavo rinkiminę kampaniją, arba kvalifikuotos tyrimų institucijos, įvertinusios, ar nebuvo pažeidimų“, – Eltai penktadienį teigė M. Sinkevičius. 

„Esu linkęs palikti tą ir įvertinti – ar tai VRK (Vyriausiosios rinkimų komisijos – ELTA) kompetencija, ar tai yra mūsų teisėsaugos institucijos. Daug klausimų neatsakytų. Tą situaciją šiek tiek prašviesintų proaktyvus partijos narių, kurie aukojo, ar partijos lyderių paaiškinimas, kas ten buvo daroma“, – teigė jis.

Ketvirtadienį komentuodamas situaciją šalies vadovas Gitanas Nausėda sakė, kad minėtą informaciją turėtų vertinti atitinkamos tarnybos. Prezidento manymu, jeigu įtartina informacija pasitvirtins – pasekmės turėtų būti labai aiškios.

„Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje. Čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis. Ir jau šitą samtį supylus, toje taurėje vandens yra sklidina. Man atrodo, tai yra daugiau negu akivaizdu“, – sakė G. Nausėda. 

Premjerė Inga Ruginienė anksčiau šią savaitę teigė nesusipažinusi su K. Žukausko paviešinta informacija. Kartu ji sakė, kad jei yra kažkokių papildomų duomenų dėl neskaidrumo, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Savo ruožtu „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius vertindamas situaciją ir paskelbtą informaciją, K. Žukauską lygino su telefoniniais sukčiais ir svarstė, ar tokie veiksmai negalėtų būti užsakyti. 

Atliko eksperimentą

Kaip skelbta, komunikacijos specialistas K. Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. 

Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.

Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.

Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.

Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.

Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ar R. Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis. 

Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.

Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.

Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.

Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.

Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.

Vilnius, vasario 20 d. (ELTA). Kilus diskusijoms dėl santykių su Pekinu, kurie pašlijo Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, atkūrimo, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikina, jog santykių su Kinija normalizavimas yra numatytas Vyriausybės programoje, tad to ignoruoti esą nevalia. 

„Tas punktas yra Vyriausybės programoje. Tai nėra Ingos Ruginienės, M. Sinkevičiaus  ar kažkokių vietos valdžios aktorių išsigalvojimas. Tai yra Vyriausybės įsipareigojimas turėti arba atstatyti diplomatinius santykius su Kinija iki to Europos Sąjungos (ES) lygio“, – penktadienį Eltai sakė politikas. 

„Kartais girdžiu kritiką, kad ta Kinija yra visiškas tabu. Aš suprantu, kad oponentai bando pasakyti, kad reiktų nevykdyti Vyriausybės programos. Man, kaip politikui, tai nėra priimtina“, – akcentavo jis. 

Tuo metu su Taivanu, M. Sinkevičiaus teigimu, pavesta kontaktuoti užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. 

„Užsienio reikalų ministerijai (URM) suformuotas uždavinys kalbėtis su Taivanu. Mano žinomis, konstatuojama, kad lūkesčiai, atidarius Taivano ofisą Lietuvoje, buvo didesni (…) – visuomenė buvo informuota apie lustų gamybą, apie milijardines investicijas. Matyt, tie lūkesčiai kol kas neišsipildė. Gal jie pakeliui, gal tie lūkesčiai dar išsipildys“, – sakė LSDP vadovas. 

„Žinau, kad užsienio reikalų ministras (…) yra įpareigotas kalbėtis su Taivano puse“, – kalbėjo M. Sinkevičius. 

Ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. 

Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.

Vašingtonas, vasario 20 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo pasinaudoti kitais būdais atkurti dideliems muitų tarifams, kuriuos panaikino Aukščiausiasis Teismas, netrukus po to, kai gavo atkirtį dėl savo vykdytos ekonominės politikos.

„Dabar vietoj tų, kurias teismas neteisingai atmetė, bus naudojamos kitos alternatyvos“, – spaudos konferencijoje sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad šie variantai galėtų atnešti dar daugiau pajamų.

Netrukus po to jis paskelbė, kad JAV prekybos partneriams nustatomas papildomas 10 proc. pasaulinis muitų tarifas.

„Dėl šiandieninio Aukščiausiojo Teismo sprendimo prezidento galimybės tiek reguliuoti prekybą, tiek įvesti muitus tapo dar galingesnės ir aiškesnės, o ne atvirkščiai“, – sakė jis.

D. Trumpo reakcija

Pasak CNN, D. Trumpas žinią apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą gavo rašteliu tuo metu, kai Baltuosiuose rūmuose dalyvavo pusryčiuose su gubernatoriais, ir pavadino jį „gėdingu“, teigia jo pastabas girdėję asmenys.

Pasak vieno iš tų žmonių, jis susirinkusiesiems pasakė, kad yra numatęs atsarginį planą.  Kitas pastabas girdėjęs žmogus sakė, kad per pusryčius D. Trumpas įsiuto ir ėmė plūsti teismą – vienu metu pasakydamas „šitie su*ikti teismai“. 

Sužinojęs apie sprendimą D. Trumpas užbaigė pusryčius anksčiau nei tikėtasi, teigia su situacija susipažinęs asmuo. 

Pasak vieno iš tokių asmenų, prezidentas gubernatoriams pasakė, kad išeina anksčiau, nes nori padaryti pareiškimą dėl teismo sprendimo.

Otava, vasario 20 d. (AFP-ELTA). Kanada atnaujino gaires, skirtas seniesiems vietos gyventojams, per sieną vykstantiems į Jungtines Valstijas, ir dabar rekomenduoja jiems keliaujant turėti pasą – tai yra reikšmingas nukrypimas nuo nusistovėjusios praktikos.

Daugeliui Kanadoje gyvenančių senųjų čiabuvių ir pirmųjų tautų atstovų JAV ir Kanados siena tėra sutartinė linija, dalijanti atskirų tautų, pavyzdžiui, odžibvių ir mohaukų, teritoriją.

1794 m. naujai įkurta Jungtinių Valstijų ir Britanijos monarchija, kuri tuo metu tiesiogiai valdė Kanadą, pasirašė vadinamąją Džėjaus sutartį, užtikrinančią abiejų šalių seniesiems vietos gyventojams galimybę laisvai keliauti per sieną.

Sutartis tebegalioja, o Kanada pirmiau informavo čiabuvius, kad, norint įvažiuoti į JAV, jiems reikia turėti tik „saugaus statuso kortelę“ – dokumentą, kuris anksčiau buvo žinomas kaip „Saugumo sertifikatas, patvirtinantis indėno statusą“.

Tačiau ketvirtadienį vakare atnaujintose gairėse Kanados senųjų vietos gyventojų tarnyba (ISC) dabar teigia, kad „nors pirmiau Kanados ir JAV sieną galėjote kirsti turėdami tik saugaus statuso kortelę, dabar ISC primygtinai rekomenduoja keliaujant už Kanados ribų turėti ir galiojantį pasą.“

„Sprendimas priimti bet kokias statuso korteles dabar visiškai priklauso JAV pareigūnų nuožiūra“, – teigiama naujosiose gairėse.

Ne visi Kanados čiabuviai ir pirmųjų tautų atstovai turi pasus.

Šią savaitę paskelbtame straipsnyje advokatų kontora „MLT Aikins“ teigė, kad „teisė laisvai ir nekliudomai judėti per šią dirbtinę (sieną) yra svarbus bendruomenės, kultūros ir giminystės tęstinumo aspektas“.

Kontora įspėjo, kad buvo įvykę keletas incidentų, kuriuose dalyvavo JAV imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) agentai ir keliaujantys čiabuviai, tarp kurių būta asmenų, turėjusių galiojančius dokumentus, kurie „baigėsi tuo, kad tokie asmenys buvo sulaikyti, tardomi ir net pranešė, kad su jais buvo netinkamai elgiamasi“.

Šie įvykiai „verčia abejoti, ar pasienyje ir toliau bus gerbiamos šios ilgametės judėjimo teisės“, pareiškė kontora.

Varšuva, vasario 20 d. (ELTA). Lenkija bendradarbiaus su keliomis Europos valstybėmis kurdama nebrangias oro gynybos sistemas ir smogiamuosius dronus. Apie tai penktadienį paskelbė šalies gynybos ministras, praneša „TVP World“.

Krokuvoje penktadienį vyko vadinamųjų E5 valstybių gynybos ministrų susitikimas. E5 grupę sudaro Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Italija ir Jungtinė Karalystė.

Šių šalių gynybos ministrai aptarė Europos saugumo reikalus, tolesnę paramą Ukrainai ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

Susitikimo metu Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad penkios Europos šalys įsipareigojo bendrai kurti ir gaminti dronus ir dronų ginkluotę.

„Kovinės technologijos ir taktikos keičiasi dinamiškai, todėl turime reaguoti greitai ir tinkamai. Mūsų pagrindinė užduotis – būti tokiais stipriais, kad niekas net nesvajotų pulti Europos Sąjungos valstybių, įskaitant ir E5 šalis“, – sakė Lenkijos gynybos ministras.

W. Kosiniakas-Kamyszas dar praeitą savaitę užsiminė, kad Lenkija sieks kurti tolimojo nuotolio dronus kartu su Prancūzija, Vokietija, Italija, Švedija ir Jungtine Karalyste.

Jis teigė, kad didelio taiklumo tolimojo nuotolio ginklai yra viena iš dviejų pagrindinių NATO ir Lenkijos veiklos krypčių, o kita yra dronų ir priešdroninių sistemų kūrimas.

Anot ministro, tai yra du svarbiausi atgrasymo ir gynybos elementai.

Renginyje dalyvavusi ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas sakė, kad jeigu Europa nori būti saugi, tai ji turi sustiprinti savo „kietąją galią“.

Anot jos, gera naujiena yra ta, kad Europa rekordiškai investuoja į gynybą.

„Europa imasi veiksmų, tačiau ji nesiekia konkuruoti su NATO. Tikslas yra sustiprinti Europą būnant NATO. Stipresnė Europa reiškia ir stipresnį Aljansą“, – sakė K. Kallas.

Primenama, kad dar iki 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lenkija buvo viena iš tų NATO valstybių, kurios skyrė didžiausią dalį bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai ir viena iš kelių šalių išpildžiusių įsipareigojimą į gynybą investuoti 2 proc. BVP.

2025 m. birželį NATO narės, išskyrus Ispaniją, susitarė, kad iki 2035 m. gynybos finansavimas bus padidintas iki 5 proc. BVP. Rugsėjo mėnesį Lenkija įsipareigojo pasiekti 4,8 proc. BVP ribą gynybai jau 2026 m.

Viena, vasario 20 d. (dpa-ELTA). Austrijos valdžios institucijos pranešė, kad penktadienį sniego lavinos šioje šalyje pražudė dar tris slidininkus, papildydamos šią žiemą įvykusių mirtinų nelaimių sąrašą.

Du žuvusieji buvo rasti po lavinos Austrijos vakaruose esančiame Sankt Antono slidinėjimo kurorte.

Lavinos nuneštieji buvo ištraukti iš po sniego, bet jų išgelbėti nepavyko, sakė policijos atstovas.

Dar trys žmonės buvo sužeisti. Valdžios institucijos jokių duomenų apie aukų tapatybę, amžių ar pilietybę kol kas nepateikė.

Pirmiau sniego lavina Tirolio Nauderso slidinėjimo kurorte pražudė 42-ejų slidininką iš Vokietijos. Policijos teigimu, vyras su šešiolikmečiu sūnumi slidinėjo už trasos ribų, berniukas įvykio metu liko gyvas, bet patyrė sunkius sužalojimus.

Juodu bandė kirsti šiaurinėje pusėje esantį šlaitą, kai staiga atsikabino maždaug 400 metrų pločio sniego plokštė ir juos apie 200–300 metrų nešė žemyn.

Pastarosiomis dienomis kai kuriose Tirolio vietovėse iškrito iki 40 centimetrų šviežio sniego. Valdžios institucijos įspėjo, kad lavinų pavojus tebėra didelis.

Vien trečiadienį Tirolio regione užregistruota daugiau nei 30 lavinų. Tirolio ir kaimyniniame Vorarlbergo regione žuvo trys žmonės.

Sakramentas, Kalifornija, vasario 20 d. (AFP-ELTA). Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas penktadienį paragino išrašyti pinigų grąžinimo čekius amerikiečių šeimoms ir verslams po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad prezidento Donaldo Trumpo pasauliniai muitų tarifai yra neteisėti.

G. Newsomas, kuris, kaip manoma, bus Demokratų partijos kandidatas į prezidentus, teigė, kad pinigai, kuriuos atnešė D. Trumpo įvesti muitai, buvo ištraukti iš JAV rinkėjų kišenės, todėl turi būti grąžinti.

„Atėjo laikas susimokėti už savo veiksmus, Donaldai. Šie muitai buvo ne kas kita, kaip neteisėtas pinigų grobstymas, kuris sukėlė kainas ir nuskriaudė dirbančias šeimas, kad tu galėtum griauti ir apiplėšinėti ilgalaikius aljansus, – sakė jis. – Kiekvienas neteisėtai paimtas doleris turi būti nedelsiant grąžintas – su palūkanomis. Klok pinigus!“

Dėl muitų iš importuotojų buvo surinkta daugiau kaip 130 mlrd. dolerių, o nemaža dalis šių papildomų sąnaudų buvo perkelta vartotojams per didesnes kainas parduotuvėse.

Jeilio universiteto Biudžeto tyrimų laboratorijos (The Budget Lab) ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais muitų tarifai vidutiniam JAV namų ūkiui kainavo 1 700 JAV dolerių.

Briuselis, vasario 20 d. (ELTA). Vengrija blokavo ES sutartą 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, praneša „Finanсial Times“, remdamasis šaltiniais, susipažinusiais su situacija.

Šaltinių teigimu, penktadienį Vengrijos ambasadorius ES pareiškė prieštaravimą tam, kad blokas paskolintų šią sumą Ukrainai, išleidžiant skolos vertybinius popierius, garantuotus ES biudžetu.

Kartu žurnalistai pažymi, kad paskolai Ukrainai skirti reikalinga visų bloko valstybių narių parama.

Leidinyje priduriama, kad Vengrijos vykdomas ES paskolos Ukrainai blokavimas gali kelti grėsmę ir naujos 8 mlrd. JAV dolerių vertės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolų programos Ukrainai patvirtinimui.

FT primena, kad ES lyderiai dėl paskolos susitarė 2025 m. gruodį. Vengrija ir Slovakija neprieštaravo šiam sprendimui su sąlyga, kad jos nebus atsakingos už paskolos, garantuotos kitais ES lygio skolinimosi instrumentais, grąžinimą.

Roma, vasario 20 d. (ANSA-ELTA). Italijoje žuvo 17-metis paauglys, kurį partrenkė traukinys, kai netoli bėgių užsidėjęs ausines klausėsi muzikos.

Pasak geležinkelio policijos, iš Tuniso kilęs jaunuolis vaikštinėjo netoli bėgių ir, matyt, neišgirdo artėjančio traukinio. Smūgis buvo mirtinas.

Dėl avarijos keletui valandų buvo nutrauktas geležinkelių eismas, kuris neseniai buvo vėl atnaujintas.

Septyniolikmetis gyveno su tėvais Kampobelo di Mazaros mieste, o kai jį partrenkė traukinys, dirbo laukuose San Nikolos rajone, kur netoli geležinkelio bėgių rinko nugenėtas šakas.

Iš pradžių buvo manoma, kad paauglys nusižudė. Avarija įvyko šį rytą, po jos geležinkelio linija buvo ilgą laiką uždaryta.

Kyjivas, vasario 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį  interviu AFP sakė, kad jo kariuomenė neseniai išlaisvino nemažai teritorijų pietų Ukrainoje, nors Vašingtonas ir Maskva spaudžia Kyjivą atiduoti kitus regionus, kad būtų užbaigtas karas.

V. Zelenskis, kalbėdamas likus vos kelioms dienoms iki sekinančio karo ketvirtųjų metinių, sakė, kad JAV ir Rusija toliau reikalauja, kad Kyjivas atiduotų kovojantį Donbaso regioną, o Ukraina šį scenarijų ne kartą atmetė.

Tačiau net ir vykstant JAV vadovaujamoms deryboms, kuriomis siekiama užbaigti karą, Kyjivo kariuomenė atkovojo žemes iš įsiveržusių Rusijos pajėgų, sakė V. Zelenskis AFP išskirtiniame interviu prezidentūroje Kyjive.

„Nesileisiu į perteklines detales, – sakė V. Zelenskis, – bet šiandien pirmiausia galiu pasveikinti mūsų kariuomenę – visas gynybos pajėgas – nes šiandien yra išlaisvinta 300 (kvadratinių) kilometrų.“

AFP negalėjo patikrinti šio teiginio. 

Ukraina, kuriai trūksta žmonių ir išteklių, palyginti su Rusijos pajėgomis, vis dar susiduria su spaudimu atiduoti Donbasą – smarkiai industrializuotą ir įtvirtintą regioną rytuose, kurį Rusija laiko savo nuosavybe, sakė V. Zelenskis.

„Ir amerikiečiai, ir rusai sako: jei norite, kad karas baigtųsi rytoj, pasitraukite iš Donbaso“, – sakė jis.

Ukraina ne kartą atmetė galimybę išvesti savo karius iš šio regiono, sakydama, kad toks žingsnis tik padrąsintų Rusiją.

Kyjivo kariai vis dar kontroliuoja maždaug penktadalį Donecko srities, o Rusija yra užėmusi beveik visą Luhansko sritį – abu sritys kartu sudaro Donbaso regioną.

Ukraina teigia, kad nepasirašys taikos susitarimo, kuris neatgrasys Rusijos nuo naujo įsiveržimo.

Anksčiau šią savaitę Ženevoje vykusiose JAV tarpininkaujamose derybose nepavyko pasiekti pažangos sprendžiant pagrindinį teritorijos klausimą bet kokiame susitarime dėl karo užbaigimo.

Maskva žada jėga užimti visą Donbasą, jei Kyjivas nepasitrauks, o prezidentas Vladimiras Putinas nerodo jokių ženklų, kad rengtųsi daryti kompromisus dėl savo griežtų sąlygų, kuriomis jis sutiktų užbaigti ketverius metus trunkančią invaziją.

(pataisytas žaidynių pavadinimas)

Bona, vasario 20 d. (AFP-ELTA). Sprendimas leisti Rusijai ir Baltarusijai dalyvauti artėjančiose Milano-Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse buvo priimtas po „demokratinio balsavimo“, kurį surengė Tarptautinio paralimpinio komiteto nariai, penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė TPK atstovas.

„Mes suprantame, kad daugelis šalių yra nepatenkintos šiuo sprendimu, tačiau tai buvo labai demokratiškas procesas“,– Ukrainai ir Čekijai nusprendus boikotuoti renginio atidarymo ceremoniją teigė komiteto atstovas Craigas Spence‘as.

Pasak jo, Čekija ir dar keletas šalių jau nusprendė nesiųsti sportininkų į kovo 6 d. Veronoje įvyksiančią ceremoniją, nes kitą dieną jie varžysis toli nuo šios Italijos miesto esančiose vietovėse.

„Daugelis šalių, kurios jau ir taip neplanavo siųsti atstovų į ceremoniją dėl pasirodymo... dabar teigia, kad tai yra boikotas“, – naujienų agentūrai AFP sakė C. Spence‘as.

Jis pridūrė, kad Tarptautinis paralimpinis komitetas iš Prahos ar Kijevo negavo jokios „oficialios informacijos“ apie boikotą ir kad „viskas vyko žiniasklaidos priemonėse“.

Kyjivas, vasario 20 d. (Ukrinform-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žurnalistais paskelbė, kad Ženevoje vykusios derybos dėl būsimų paliaubų stebėjimo buvo sėkmingos, o pagrindinę atsakomybę šioje srityje prisiims Jungtinės Valstijos.

„Karinėje srityje, konkrečiai kariniame pogrupyje, manau, yra konstruktyvi pažanga. Visos trys šalys pripažino, kad jei karas baigsis ir bus paskelbtos paliaubos, jų stebėjimą vykdys pirmiausia amerikiečiai. Jie imsis iniciatyvos šioje srityje“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, tai yra labai svarbus rezultatas, kurį Ukrainos delegacija pasiekė Ženevos derybose.

Kaip pranešta, po derybų Ženevoje Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad buvo pasiekta pažanga kariniais klausimais, būtent ugnies nutraukimo stebėjimo srityje, tačiau pozicijos politiniais klausimais, įskaitant teritorijas, Zaporižios atominę elektrinę ir kitus jautrius klausimus, tebėra skirtingos.