Kyjivas, rugsėjo 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje trečiadienį teigė, kad Rusija nesustos, jei jai pavyks užimti Donbasą.

„Po to Putinas dar kartą aiškiai parodys pasauliui, kad jam neužtenka net mūsų Donbaso. Jis nori daugiau mūsų miestų – Odesos ir Charkivo, Dnipro ir kitų. Kažkas Kremliuje net paskelbė vaizdą su užrašu „Kyjivo link“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat perspėjo, kad Rusija turi pretenzijų ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims, įskaitant Moldovą.

„Ji (Rusija – ELTA) nuolat grasina Lenkijai ir Baltijos šalims. Rusija visiškai nepaiso Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalių suvereniteto“, – perspėjo Ukrainos prezidentas, ragindamas pasaulio lyderius suvienyti jėgas siekiant taikos.

Be to, V. Zelenskis JT Generalinėje Asamblėjoje minėjo, kad Rusija į savo ginkluotųjų pajėgų gretas karui prieš Ukrainą verbuoja 47 valstybių piliečius, įskaitant žmones iš Šiaurės Korėjos, Ganos, Nepalo, Tadžikistano, Indijos, Jemeno, Kenijos, Zimbabvės, Kubos, Baltarusijos, Sudano ir Pietų Afrikos Respublikos.

Kaip pranešta, Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa teigė, kad V. Putinas nurodė karinei vadovybei iki šių metų gruodžio 31 d. pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracines ribas, tačiau, pasak jo, tai nerealu.

Vilnius, rugsėjo 23 d. (ELTA). Europos Sąjungai (ES) iš savo sankcijų sąrašo išbraukus du Rusijos milijardierius Ališerą Usmanovą ir Michailą Fridmaną, Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo įtraukti juos į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą. 

Trečiadienį su prašymu įtraukti juos į sąrašą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Martyną Katelyną. Draudimą šiems oligarchams atvykti į Lietuvą siūloma taikyti penkeriems metams.

Pagal viešai prieinamus duomenis, A. Usmanovas ir M. Fridmanas yra vieni įtakingiausių Rusijos verslininkų, veikiantys ekonomikos sektoriuose, kurie yra svarbus pajamų šaltinis Rusijos vyriausybei, atsakingai už vykdomą agresiją prieš Ukrainą. 

„ES valstybėms narėms sprendžiant dėl individualių sankcijų Rusijai pratęsimo, Lietuva viso derybų proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos ir nepritarė, kad minėti asmenys būtų pašalinti iš ES sankcijų sąrašo, ir atitinkamai susilaikė balsuodama dėl ES Tarybos sprendimo, kuriuo šiems asmenims panaikintos ES sankcijos“, – teigiama URM pranešime spaudai.

Ministerija taip pat rengia tesės aktus, kuriais bus siūlomas A. Usmanovo ir M.  Fridmano lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, vadovaujantis Lietuvos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu.

Kaip skelbta, ES šalys antradienį pasiekė kompromisinį susitarimą pratęsti sankcijas Rusijai, pagal kurį oligarchai A. Usmanovas ir M. Fridmanas bus išbraukti iš sankcijų sąrašo, pranešė diplomatai.

Artėjant galutiniam terminui, Latvija sutiko atsisakyti veto po kelias dienas trukusio griežto priešinimosi Prancūzijos vadovaujamoms pastangoms išimties tvarka panaikinti sankcijas šiems oligarchams

Tą pačią dieną Latvijos vyriausybė M. Fridmanui nustatė nacionalines finansines sankcijas ir atvykimo į šalį apribojimus, rodo prie Ministrų kabineto posėdžio darbotvarkės pridėti dokumentai.

M. Fridmanui bus draudžiama atvykti į Latviją, joje būti ar vykti tranzitu per šalies teritoriją, o Latvijos jurisdikcijoje esančios jam priklausančios ar jo kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai turės būti įšaldyti.

Vilnius, rugsėjo 23 d. (ELTA). Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) iškvietė Baltarusijoslaikinąjį reikalų patikėtinį ir įteikė jam protesto notą dėl naktį iš rugsėjo 21 d. į 22 d. iš Baltarusijos teritorijos įvykdyto Lietuvos valstybės sienos ir oro erdvės pažeidimo panaudojant kontrabandą gabenančius balionus.

„Ministerija pabrėžė, kad šio incidento metu buvo sukelta tiesioginė grėsmė civilinės aviacijos saugumui. Teko taikyti laikinus oro erdvės naudojimo ribojimus, kurie paveikė civilinius skrydžius ir sutrikdė keleivių kelionių planus. Lietuva šį ir kitus pastaraisiais mėnesiais fiksuotus analogiškus atvejus vertina kaip sistemingus hibridinio pobūdžio veiksmus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama URM pranešime spaudai.

Lietuva pareikalavo, kad Baltarusija nedelsdama imtųsi visų būtinų priemonių tokiems pažeidimams sustabdyti, užtikrintų veiksmingą valstybės sienos ir oro erdvės kontrolę bei imtųsi ryžtingų veiksmų kovojant su organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su kontrabandos gabenimu. Taip pat pabrėžta, kad pasikartojus tokiems incidentams Lietuva pasilieka teisę imtis papildomų priemonių valstybės sienos, oro erdvės ir civilinės aviacijos saugumui užtikrinti.

Pirmadienio naktį radarai fiksavo kontrabandiniams balionams būdingas atžymas.

Fiksavus atžymas, kiek ilgiau nei 3 valandoms buvo laikinai apribota oro erdvė virš Vilniaus oro uosto. Naujausias incidentas paveikė 17 skrydžių ir per 3,1 tūkst. keleivių.

ELTA primena, kad dėl meteorologinių balionų krizės Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.

Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamo pavojaus pernai spalį, lapkritį ir gruodį ne kartą buvo stabdoma ir Vilniaus oro uosto veikla.

Lietuva dėl pasikartojančių meteorologinių balionų iš Baltarusijos antplūdžių kreipėsi į Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją. 

Niujorkas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė kalbą pasaulio lyderiams Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, praneša „Sky News“.

Antradienį Niujorke jis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris vėliau sakė, kad jų derybos buvo labai produktyvios.

Tačiau vėliau Vašingtonas surengė atskiras derybas su Rusija ir patvirtino, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas buvo pakviestas į vėliau šiais metais vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą.

V. Zelenskis savo kalbą JT trečiadienį pradėjo pacituodamas D. Trumpo įrašą socialiniame tinkle „Truth Social“, kuriame JAV prezidentas pareiškė, kad Rusija prarado savo naftos pramonės kontrolę.

„Sunku įsivaizduoti labiau žeminantį pralaimėjimą valstybei, kuri yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir taip didžiuojasi savo naftos eksportu“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak V. Zelenskio, JAV prezidentas yra teisus sakydamas, kad nesibaigiantis karas Ukrainoje turi baigtis.

„Nežinau nė vieno pasaulio lyderio, kuris sakytų kitaip. Nežinau nė vieno žmogaus, kuris atvirai pasisakytų už šį karą, išskyrus vieną“, – sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje V. Putiną.

Abejonės V. Putino nuovokumu

Be to, Ukrainos prezidentas suabejojo, ar V. Putinas yra „nuovokus ir nuosaikus“ ir teigė, kad Rusijos vadovas yra pasirengęs prarasti 248 karius dėl kiekvieno šiemet užimto kilometro.

Pasak jo, Rusijai šiemet pavyko užimti tik kiek daugiau nei 1 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos, kurios nemažą dalį Kyjivas jau išlaisvino.

„Per aštuonis mėnesius 248 tūkst. (Rusijos karių – ELTA) žuvo arba buvo sunkiai sužeisti“, – sakė V. Zelenskis.

Tada V. Zelenskis prabilo apie V. Putino „draugą“ Kim Jong Uną ir pareiškė, kad Šiaurės Korėjos lyderis pasiuntė savo karius „sustiprinti silpnąsias Rusijos kariuomenės vietas“.

„Šiaurės korėjiečiai taip pat patyrė nuostolių, didelių nuostolių. Tikriausiai matėte transliaciją iš Pchenjano, kai ten buvo pagerbti žuvusieji“, – sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis klausė, kodėl Šiaurės Korėjos kariai turėtų žūti dėl karo Ukrainoje, ir apkaltino Kim Jong Uną naudojant juos kaip „valiutą“, kad mainais ką nors gautų.

Ukrainos lyderis teigė, kad Ukraina netgi yra perdavusi Šiaurės Korėjos karo belaisvių Pietų Korėjai, ir pridūrė, kad šiuos karius nelengva paimti į nelaisvę gyvus, nes kai kurie iš jų verčiau nusižudytų nei patektų į nelaisvę.

Pasak V. Zelenskio, užuot tiesiog sustojęs ir valdęs savo šalį, V. Putinas nuolat ieško, kas galėtų padėti jam nužudyti daugiau žmonių.

„Ar po viso to apskritai galite įsivaizduoti jį be karo? Jis yra nulinis pacientas – tas, nuo kurio ši karo idėja plinta vis toliau. O kur tik ji išplinta, ten atneša vien skausmą, nestabilumą, naujų pavojų ir, žinoma, naujų krizių“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, kuo daugiau veiksmų laisvės turi Rusijos prezidentas, tuo pavojingesnis pasaulis tampa visiems kitiems.

„Todėl nulinis pacientas turi būti sustabdytas. Jam turi būti atimta galimybė veikti ir toliau skleisti šį blogį“, – sakė V. Zelenskis.

Žiema kaip ginklas prieš pačius rusus

Pasak V. Zelenskio, nė vienas Rusijos pareigūnas niekada neįsivaizdavo, kad kare Ukrainoje žiema gali būti panaudota kaip ginklas prieš juos pačius.

„Šią žiemą mes pasirūpinsime, kad taip ir nutiktų“, – JT Generalinėje Asamblėjoje pareiškė Ukrainos prezidentas.

„Jei Rusija ir toliau taikysis į mūsų energetikos sistemą ir šildymo infrastruktūrą, ukrainiečiai supranta, kad ši žiema mums gali būti labai sunki. Tačiau atsakydami neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik pasirūpinti, kad skaudėtų ir Rusijai“, – sakė jis.

Tačiau V. Zelenskis pridūrė, kad todėl ir būtina iki žiemos imtis deeskalavimo veiksmų.

„Dabar mums reikia diplomatijos ir jėgos, ir žingsnis po žingsnio šaliname spragas abiejose šiose srityse“, – sakė V. Zelenskis.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, rugsėjo 23 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atmeta viešojoje erdvėje pasirodžiusią kritiką dėl ministerijos darbuotojams surengtos beveik 48 tūkst. eurų kainavusios šventės. Vis tik, jis tikina, kad bus vertinama, ar objektyviai pasirinkta šiam renginiui skiriamų lėšų suma.

„Taip, aš tame vakarėlyje, bendruomenės susitikime buvau. (...) Nustokime apsimetinėti, kad ministerijoje dirba ne žmonės, kad valstybės tarnyboje dirba robotai, o ne žmonės. Mes norime pritraukti iš privataus sektoriaus gerus specialistus, norime suteikti jiems pačias geriausias darbo sąlygas ir tuo pačiu sau tarsi šaudome į koją, peikiame save už tai, kad bendruomenei sudaromos galimybės turėti bendruomenės šventę, kas yra visiškai normalu bet kurioje organizacijoje“, – trečiadienį LRT televizijai teigė R. Kaunas. 

„Pasižiūrėsime, ar viskas yra tikrai objektyvu. Galima įvertinti įvairias aplinkybes ir ties jomis diskutuoti. Bet pats principas, kad bendruomenės šventės yra normalu ir jos turi būti didelėse bendruomenėse (...). Tai suteikia galimybę mums vieningai siekti bendro tikslo, turėti geresnius santykius, greičiau orientuotis į tikslus. Tai yra visiškai normalus procesas“, – akcentavo jis. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai vertina sprendimą surengti beveik 48 tūkst. eurų kainavusią šventę KAM darbuotojams. Pasak jo, tai diskredituoja visą krašto apsaugos finansavimą.

Tuo metu reaguodamas į tokią šalies vadovo kritiką, ministras priminė kylančias diskusijas dėl naujo valstybės vadovams skirto orlaivio įsigijimo. 

„Įvairiai galima interpretuoti. Mes kartais šnekame, kad būtų gerai turėti prezidentinį lėktuvą, tarsi patogiau tada būtų galima skraidinti. (…) Bet jis yra labai brangus, tai tokia diskusija“, – sakė R. Kaunas. 

Krašto apsaugos ministro paaiškinimų šiuo klausimu jau pareikalavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. 

Apie tai, kad KAM darbuotojams skirtas renginys kainavo beveik 48 tūkst. eurų, pranešė naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV.  

Pradinėje sąmatoje nurodoma, kad vietos nuoma atsiėjo 5,1 tūkst. eurų, maitinimo paslaugos – 12 tūkst. eurų, moderatoriaus paslaugos – 1,5 tūkst. eurų, „Baltos varnos“ – 1452 eurus, Donatas Montvydas – 7865 eurus, iliuzionisto Antono Lavrentjevo pasirodymas – 2178 eurus.

Tiesa, pradinę sąmatą (viso – 50 364 eurai) sumažinti paragino ministerijos Biudžeto ir finansų departamentas. Galutinė renginio sąmata buvo 47 559 eurai, iš jų 44 994 eurai buvo apmokėti KAM lėšomis, likę – pačių renginio dalyvių lėšomis.

Savo ruožtu ministerija nurodė, kad renginyje dalyvavo apie 200 KAM ir Bendrųjų reikalų departamento darbuotojų.

(papildysime)

Vilnius, rugsėjo 23 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atmeta viešojoje erdvėje pasirodžiusią kritiką dėl ministerijos darbuotojams surengtos beveik 48 tūkst. eurų kainavusios šventės. Vis tik, jis tikina, kad bus vertinama, ar objektyviai pasirinkta šiam renginiui skiriamų lėšų suma.

„Taip, aš tame vakarėlyje, bendruomenės susitikime buvau. (...) Nustokime apsimetinėti, kad ministerijoje dirba ne žmonės, kad valstybės tarnyboje dirba robotai, o ne žmonės“, – trečiadienį LRT televizijai teigė R. Kaunas. 

„Pasižiūrėsime, ar viskas yra tikrai objektyvu. Galima įvertinti įvairias aplinkybes ir ties jomis diskutuoti. Bet pats principas, kad bendruomenės šventės yra normalu ir jos turi būti didelėse bendruomenėse (...). Tai suteikia galimybę mums vieningai siekti bendro tikslo, turėti geresnius santykius, greičiau orientuotis į tikslus. Tai yra visiškai normalus procesas“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai vertina sprendimą surengti beveik 48 tūkst. eurų kainavusią šventę KAM darbuotojams. Pasak jo, tai diskredituoja visą krašto apsaugos finansavimą.

Krašto apsaugos ministro paaiškinimų šiuo klausimu jau pareikalavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. 

Apie tai, kad KAM darbuotojams skirtas renginys kainavo beveik 48 tūkst. eurų, pranešė naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV.  

Pradinėje sąmatoje nurodoma, kad vietos nuoma atsiėjo 5,1 tūkst. eurų, maitinimo paslaugos – 12 tūkst. eurų, moderatoriaus paslaugos – 1,5 tūkst. eurų, „Baltos varnos“ – 1452 eurus, Donatas Montvydas – 7865 eurus, iliuzionisto Antono Lavrentjevo pasirodymas – 2178 eurus.

Tiesa, pradinę sąmatą (viso – 50 364 eurai) sumažinti paragino ministerijos Biudžeto ir finansų departamentas. Galutinė renginio sąmata buvo 47 559 eurai, iš jų 44 994 eurai buvo apmokėti KAM lėšomis, likę – pačių renginio dalyvių lėšomis.

Savo ruožtu ministerija nurodė, kad renginyje dalyvavo apie 200 KAM ir Bendrųjų reikalų departamento darbuotojų.

Vilnius, rugsėjo 23 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai vertina sprendimą surengti beveik 48 tūkst. eurų kainavusią šventę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojams. Pasak jo, tai diskredituoja visą krašto apsaugos finansavimą.

„Tokie dalykai kompromituoja ir diskredituoja visą krašto apsaugos finansavimą. Tikiuosi principingo KAM požiūrio. Tai negali kartotis. Ministras Kaunas asmeniškai turi imtis veiksmų, kad lėšos skirtos gynybai būtų naudojamos protingai ir skaidriai“, – Eltai perduotą prezidento komentarą išsakė šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas. 

Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno paaiškinimų šiuo klausimu jau pareikalavo premjeras Mindaugas Sinkevičius. 

Apie tai, kad KAM darbuotojams skirtas renginys kainavo beveik 48 tūkst. eurų, pranešė naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV.  

Pradinėje sąmatoje nurodoma, kad vietos nuoma atsiėjo 5,1 tūkst. eurų, maitinimo paslaugos – 12 tūkst. eurų, moderatoriaus paslaugos – 1,5 tūkst. eurų, „Baltos varnos“ – 1452 eurus, Donatas Montvydas – 7865 eurus, iliuzionisto Antono Lavrentjevo pasirodymas – 2178 eurus.

Tiesa, pradinę sąmatą (viso – 50 364 eurai) sumažinti paragino ministerijos Biudžeto ir finansų departamentas. Galutinė renginio sąmata buvo 47 559 eurai, iš jų 44 994 eurai buvo apmokėti KAM lėšomis, likę – pačių renginio dalyvių lėšomis.

Savo ruožtu ministerija nurodė, kad renginyje dalyvavo apie 200 KAM ir Bendrųjų reikalų departamento darbuotojų.

Kyjivas, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Rusija Kyjivo sritį atakuoja tokiu intensyvumu, kokio nebuvo nuo pat 2022 m. kovo, praėjus vos kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios, rodo AFP atlikta konfliktų stebėsenos organizacijos ACLED duomenų analizė.

Per pirmąsias 18 rugsėjo dienų teritorija aplink Ukrainos sostinę buvo atakuota 118 kartų. Tokio skaičiaus nefiksuota nuo 2022 m. kovo, kai per visą mėnesį surengtos 174 atakos – o šis rugsėjis dar nesibaigė.

Atakos pradėjo intensyvėti liepą, o rugpjūtį ir rugsėjį jų dar labiau padaugėjo. Be kita ko, buvo taikomasi į sandėlius, verslo įmones ir degalines.

Nors praėjo tik trys metų ketvirčiai, 2026-aisiais Kyjivo srityje jau užfiksuota daugiausia atakų ar jų serijų nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Dauguma atakų vykdomos dronais, nors liepą ir rugpjūtį buvo padaugėję ir raketų smūgių.

Pastarosiomis savaitėmis per daugelį atakų naudoti reaktyviniai dronai, kuriuos Ukrainai sunku numušti dėl tinkamų šaudmenų trūkumo.

Rusija taip pat suintensyvino atakas likusioje šalies dalyje. ACLED duomenimis, nuo gegužės mėnesio atakų skaičius siekia vis naujus rekordus, o rugpjūtį pasiekė 5,5 tūkst.

Atakų daugėja Maskvai ir Kyjivui intensyvinant tolimojo nuotolio smūgius vienas kitam, o Rusija prieš artėjančią žiemą vis dažniau taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Vašingtonas, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Pirmą kartą nuo rinkimų stebėjimo Jungtinėse Valstijose pradžios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nepakviesta stebėti federalinių rinkimų šioje šalyje. Vašingtono sprendimas nepakviesti ESBO stebėti lapkritį vyksiančių vidurio kadencijos rinkimų reiškia „reikšmingą nukrypimą nuo nusistovėjusios demokratinės praktikos“ ir „neatitinka ESBO dalyvaujančių valstybių įsipareigojimų“, trečiadienį pareiškė organizacija.

„Tai bus pirmieji JAV federaliniai rinkimai nuo tada, kai ESBO pradėjo stebėti rinkimus šioje šalyje, į kuriuos ESBO nebuvo pakviesta“, – pareiškė organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR). Nuo 2002 m. ESBO stebėtojai dalyvavo iš viso dvylikoje JAV federalinių rinkimų, tarp jų – šešeriuose vidurio kadencijos rinkimuose.

„Labai apgailestauju dėl Jungtinių Valstijų sprendimo“, – pareiškė ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Pere Joanas Ponsas.

Vidurio kadencijos rinkimai JAV vyks lapkričio 3 d., įpusėjus JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencijai.

Gruodį JAV paragino ESBO iki 2026 m. pabaigos sumažinti savo metinį biudžetą bent 15 mln. eurų. Vašingtonas taip pat ragino organizaciją sutelkti dėmesį į „misijas stabilumui ir taikai remti“, o ne į joje dalyvaujančių valstybių „vidaus politinio gyvenimo pertvarkymą“.

Rinkimų stebėjimą kartu organizuoja Varšuvoje įsikūręs ODIHR ir Kopenhagoje įsikūrusi ESBO Parlamentinė Asamblėja. 1975 m. įsteigta ir Vienoje įsikūrusi ESBO vienija 57 dalyvaujančias valstybes iš Europos, Centrinės Azijos ir Šiaurės Amerikos.

Niujorkas, rugsėjo 23 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali išplisti į kitas šalis hibridinių atakų ar diversijų pavidalu ar net dėl kokio nors nesusipratimo, galinčio išprovokuoti tiesioginius karo veiksmus.

„Vienas iš daugelio mums susirūpinimą keliančių dalykų, susijusių su Rusijos ir Ukrainos karu, yra tai, kad jis gali metastazuoti ir išplisti į kitas vietas“, – sakė M. Rubio žurnalistams Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke.

„Jis gali persimesti kitur – dėl hibridinio išpuolio, diversijos ar nesusipratimo. Tarkime, koks nors pilotas nuskrido ne ten, kur reikia, ir staiga prasideda tiesioginiai kariniai veiksmai.“

„Tokie dalykai kelia susirūpinimą. Apie tai kalbame per daugelį susitikimų su įvairiomis šalimis, nes tai iš tiesų kelia nerimą“, – sakė M. Rubio.

M. Rubio tai pareiškė netrukus po susitikimo Niujorke su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Hibridinis karas paprastai reiškia karinių, ekonominių, žvalgybos ir propagandos metodų derinimą. Jis gali apimti kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama paveikti visuomenės nuomonę, taip pat ir prieš rinkimus.

Žurnalistas konkrečiai paklausė M. Rubio apie įtariamą Rusijos mėginimą surengti diversiją Vokietijos Leipcigo oro uoste, tačiau valstybės sekretorius savo platesniame atsakyme šio atvejo tiesiogiai nekomentavo.

Rugpjūčio pradžioje netoli Ukrainos krovininio lėktuvo šiame oro uoste buvo rastas sprogmenimis užtaisytas dronas. Vokietijos vyriausybė dėl šio incidento apkaltino Rusiją.

D. Trumpas kaltina Rusiją atakuojant Ukrainos sąjungininkes

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę apkaltino Rusiją vykdant išpuolius prieš Ukrainą remiančias šalis.

„Jie jau maždaug penkerius metus atakuoja Ukrainos sąjungininkes. Manau, visi su tuo sutinka“, – Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas, žurnalisto paklaustas apie Lenkijoje reiškiamą susirūpinimą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas anksčiau perspėjo, kad tikisi Rusijos išpuolių tiek prieš Ukrainą, tiek prieš ją remiančias šalis padažnėjimo.

Pasak D. Tusko cituotų žvalgybos vertinimų, pagalbą Ukrainai teikiančios šalys, įskaitant Lenkiją, gali susidurti su dronų ir raketų atakomis, kurios būtų surengtos taip, kad atrodytų atsitiktinės.