Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Vėlų penktadienio vakarą, Vilniaus oro uoste (VNO) nusileido evakuacinio skrydžio iš Dubajaus, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) lėktuvas „FlyDubai“, rodo oro uostų ir „flightradar24“ sistemų duomenys.

Vilniuje lėktuvas nusileido 23.56 val.

Kaip skelbė Užsienio reikalų ministerija (URM), juo atvyko 166 keleiviai, tarp jų – 120 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečiai.

Šiuo skrydžiu iš Artimųjų Rytų regiono prasidėjus kariniams veiksmams sugrąžinami pažeidžiamiausi asmenys – nėščios moterys, šeimos su mažamečiais vaikais, sergantieji kritinėmis ligomis, judėjimo negalią turintys bei senyvo amžiaus asmenys, pažeidžiamų asmenų šeimos nariai.

Tai – trečiasis evakuacinis skrydis šią savaitę, prieš tai savaitgalį regione prasidėjus aktyviems JAV, Izraelio ir Irano veiksmams.

Pirmasis „FlyDubai“ užsakomasis lėktuvas iš Dubajaus sostinę pasiekė ankstyvą ketvirtadienio rytą, juo grįžo 170 keleivių, iš jų 49 Lietuvos piliečiai. Praėjusią naktį Vilniaus oro uoste nusileido antrasis šios aviakompanijos užsakomasis lėktuvas, kitu evakuaciniu oro linijų „AirBaltic“ skrydžiu maršrutu iš Dubajaus šią naktį turėtų atvykti dar 20 Lietuvos piliečių.

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Alytaus miesto skyrius nusprendė nekelti kandidato į partijos pirmininko postą, savo kandidatūros neiškėlė ir miesto meras Nerijus Cesiulis. Jo teigimu, daugiau nei pusė skyriaus narių taip pat vienbalsiai išreiškė nuomonę, kad politinė jėga neturėtų toliau sudaryti koalicijos su „Nemuno aušra“.

Tai nuspręsta penktadienio vakarą vykusiame skyriaus susirinkime. 

Anksčiau N. Cesiulis ne kartą yra sakęs, kad nepalaiko koalicijos su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, anot jo, dabar tokią poziciją vienbalsiai išreiškė visi balsavime dalyvavę LSDP Alytaus miesto skyriaus nariai – 130 iš 240.

„Šiandien kalbėjome dėl koalicijos su „Nemuno aušra“, mūsų skyrius absoliučiai dauguma pasisakė, 130 balsų pasakė, kad mums su Žemaitaičiu nepakeliui“, – Eltai penktadienį teigė socialdemokratas.

Politikas teigė, kad kreipsis į LSDP pirmininką bei partijos valdymo organus su raginimu pradėti ir kitų partijos skyrių apklausą šiuo klausimu.

„Mūsų skyrius yra pirmasis, (…) siūlysime daryti skyrių apklausą, kad šiuo atveju pasitikrintume, ką galvoja skyriaus nariai apie tokią koaliciją“, – tikino N. Cesiulis.

Pasak jo, LSDP narių netenkina paaiškėjusi informacija apie galimai neskaidrų „Nemuno aušros“ finansavimą, partijos lyderio R. Žemaitaičio pasisakymai apie tai, kad Kapčiamiesčio poligonas yra nereikalingas.

„Nes dabar girdime tik tuos, kuriems yra įdomu, tuos, kurie turi tik tam tikras pozicijas užėmę, kad jiems yra patogu dirbti su „Nemuno aušra“, bet mes turime išgirsti ir Lietuvos žmones, ir skyrių nuomones, ką mano skyriai, kurie kiekvieną dieną dirba partijos labui, miesto tarybose ar kitose organizacijose, kurie atstovauja partijai“, – teigė politikas.

Cesiulis sako, kad jo prioritetas – mero pareigos Alytuje

Savo kandidatūros į LSDP pirmininkus penktadienį neiškėlęs N. Cesiulis teigė, kad iki partijos rinkimų šią gegužę dar yra laiko, o perklaustas apie ketinimus kandidatuoti tikino, kad jo prioritetas yra darbai Alytaus mero poste.

„Balsuosime partijos suvažiavimo metu. Šiandien nei vienas kandidatas neišreiškė noro, tai šiuo metu neturime jokios pozicijos. Jeigu būčiau labai norėjęs, galėjau savo kandidatūrą šiandien iškelti, kol kas jos nekėliau, dar palaukime, šiek tiek yra laiko, (…) aš buvau pasiūlytas skyriuje kelti, bet šioje vietoje dar yra miestas ir miesto darbai, kurie yra labai svarbūs“, – aiškino N. Cesiulis.

Kaip skelbta, LSDP pirmininko rinkimai vyks šių metų gegužės viduryje vyksiančiame partijos suvažiavime. Kandidatus iki kovo pabaigos gali kelti partijos skyriai. Vėliau iškeltieji kandidatais turės paskelbti, ar varžysis dėl LSDP lyderio posto. 

Socialdemokratų partijos pirmininkas visuotiniuose rinkimuose renkamas dvejų metų kadencijai.

ELTA primena, kad pernai liepą iš LSDP pirmininko pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui, šias pareigas laikinai perėmė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos piliečių skaičius regione mažėja, tačiau norinčiųjų išvykti užklausų kiekis išlieka didelis, sako Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Aistė Stakėnienė.

„Žmonių kiekis regione yra gerokai mažėjantis, jeigu visus žmones suskaičiavus, tai tikrai turime kelis šimtus išvykusiųjų iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), nes turime ir mūsų evakuacinį skrydį, komercinius skrydžius, taip pat yra nemažai lietuvių, įsodintų į kitų šalių lėktuvus ir jie yra kitose ES saugiose valstybėse“, – „Žinių radijui“ penktadienį vakare sakė kanclerė.

„Lietuvių kiekis yra mažėjantis, bet užklausų tikrai dar turime labai daug“, – pridūrė A. Stakėnienė.

Evakuacinio skrydžio „FlyDubai“ lėktuvas iš Dubajaus pakilo anksčiau penktadienį, juo vyko 166 keleiviai, tarp jų – 120 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečiai. Į šį lėktuvą netilpusios dvi šeimos iš Lietuvos grįš kitu, į Kiprą skrendančiu evakuaciniu lėktuvu.

Šiuo skrydžiu sugrąžinami pažeidžiamiausi asmenys – nėščios moterys, šeimos su mažamečiais vaikais, sergantieji kritinėmis ligomis, judėjimo negalią turintys bei senyvo amžiaus asmenys, pažeidžiamų asmenų šeimos nariai.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovo Dariaus Butos teigimu, šis skrydis Vilnių turėtų pasiekti apie 23 val. vakare.

„Tikrai žinome, kad rizikos zonose Artimuosiuose Rytuose yra ir vaikų, šeimų su vaikais, tai aktyviai palaikome su jais ryšį, kad galėtume surasti laisvas vietas lėktuvų skrydžiuose, kuriuos vykdo kitos valstybės“, – „Žinių radijui“ teigė jis.

D. Butos teigimu, Lietuvos diplomatai aktyviai bendradarbiaujama ieškant galimybių piliečiams kuo greičiau išvykti iš regiono.

Piliečiai Lietuvą tiesiogiai iš JAE jau pasiekė užsakomaisiais skrydžiais – pirmasis „FlyDubai“ užsakomasis lėktuvas iš Dubajaus sostinę pasiekė ankstyvą ketvirtadienio rytą, juo grįžo 170 keleivių, iš jų 49 Lietuvos piliečiai. 

Praėjusią naktį Vilniaus oro uoste (VNO) nusileido antrasis šios aviakompanijos užsakomasis lėktuvas, iš Dubajaus parskraidinęs dalį Artimuosiuose Rytuose užstrigusių šalies piliečių.

Be to, šeštadienį iš JAE, Abu Dabio, į Lietuvą organizuojamas užsakomasis kompanijos „GetJet Airlines“ skrydis. Planuojama, kad jo metu Lietuvą pasieks 170 tautiečių, šįvakar „AirBaltic“ skrydžiu Dubajus–Ryga taip pat turėtų atskristi daugiau nei 20 Lietuvos piliečių.

URM duomenimis, šiuo metu Artimųjų Rytų regione yra apie 1 tūkst. Lietuvos piliečių, iš jų didžioji dalis – JAE.

ELTA primena, kad šeštadienį Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Sekmadienį Iranas patvirtino, kad per smūgius žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir nurodė, kad tai reiškia musulmonams paskelbtą karą.

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA). Naujuoju restruktūrizuojamos vienos didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintojų grupės „Auga group“ generaliniu direktoriumi nuo kovo pabaigos taps Laurynas Miškinis, pakeisiantis laikinai šias pareigas ėjusią Eliną Chodzkaitę-Barauskienę.

„Komercinė, vadybinė ir organizacinė Lauryno patirtis sustiprins efektyvinamą organizacijos struktūrą ir užtikrins tęstinumą, įgyvendinant grupės restruktūrizavimo planą“, – pranešime teigė „Auga group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius.

L. Miškinis nuo 2016 m. vadovavo grupės Ekologinių produktų vystymo ir komercijos departamentui.

Tuo metu nuo 2023 m. lapkričio mėnesio grupės vadovės pareigas ėjusi E. Chodzkaitė-Barauskienė tęs veiklą gynybos pramonės srityje.

„Esame dėkingi Elinai už ilgametį darbą, kuriant ir įgyvendinant veiklos strategiją, už vadovų komandos navigavimą vienu iš sudėtingiausių laikotarpių, inicijuojant grupės restruktūrizavimą“, – teigė K. Juščius.

Vilniaus apygardos teismas su finansiniais sunkumais susiduriančios „Auga group“ restruktūrizavimo planą patvirtino pernai rugsėjį.

Niujorkas, kovo 6 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas reikalauja nedelsiant nutraukti Irano karą.

„Metas baigti atakas ir grįžti prie rimtų derybų“, – Niujorke, anot pranešimo, pareiškė A.  Guterresas.  Atakos esą yra „neteisėtos“, sukelia „didžiulį skausmą“ gyventojams regione ir kelia didelį pavojų pasaulio ekonomikai.

„Situacija gali tapti nekontroliuojama“, – įspėjo JT vadovas. Rizika esą labai didelė.

JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo intensyvius oro antskrydžius prieš Iraną. Per juos žuvo aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei, taip pat kiti vadovybės nariai. Reaguodamas į smūgius, Iranas atakuoja Izraelį, kelias Persijos įlankos šalis bei JAV objektus regione.

Kyjivas, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Septyni Vengrijos valdžios institucijų sulaikyti vieno Ukrainos banko darbuotojai jau paleisti ir grįžo į Ukrainą, penktadienį pranešė Kyjivo užsienio reikalų ministras.

Ukraina „sugebėjo pasirūpinti, kad septyni Budapešte sulaikyti Ukrainos piliečiai būtų išlaisvinti. Jie jau saugiai kirto Ukrainos sieną“, – platformoje „X“ rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Kovo šeštosios naktį Ukrainos užsienio reikalų ministras pranešė, jog Vengrijos valdžios institucijos Budapešte paėmė įkaitais septynis Ukrainos piliečius – banko „Oščadbank“ darbuotojus – ir pasisavino jų gabentus pinigus. Jo teigimu, visi septyni banko darbuotojai dviem banko „Oščadbank“ automobiliais pervežinėjo valiutą iš Austrijos ir Ukrainos ir atgal – tai yra įprastinė tarpusavyje bendradarbiaujančių valstybinių bankų veiklos dalis.

Vašingtonas, kovo 6 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot žiniasklaidos pranešimo, mano, kad karas Irane truks dar kelias savaites. Tai jis pareiškė arabų šalių užsienio reikalų ministrams per virtinę pokalbių telefonu, rašo portalas „Axios“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. M. Rubio esą pareiškė, kad dabar atakos sutelktos į Irano raketų paleidimo įrenginius, atsargas bei fabrikus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį sekmadienį sakė manąs, kad karas truks keturias savaites. Iranas, anot jo, didelė šalis.

„Truks keturias savaites – arba mažiau“, – teigė D. Trumpas.

Pentagonas tuo tarpu vis pabrėžia, kad yra pasirengęs ir ilgesniam karui.

„Mums netrūksta amunicijos“, – sakė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. Puolamųjų ir gynybinių ginklų atsargos esą leidžia išlaikyti kampaniją „tiek, kiek reikės“. Taip P. Hegsethas paprieštaravo kai kurių demokratų būgštavimams dėl didelio amunicijos kiekio, kurį JAV naudoja kare.

Remiantis „Politico“ pranešimu, JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) imasi priemonių daug ilgesnei karo eigai. CENTCOM paragino Pentagoną į jos būstinę Tampoje nusiųsti daugiau žvalgybos karininkų, pranešė portalas, nurodydamas į vidinį pranešimą. Tikslas esą yra operacijas prieš Iraną remti mažiausiai 100 dienų, tačiau gali būti, kad iki rugsėjo.

Praėjusį šeštadienį Izraelis ir JAV pradėjo pulti Iraną. Per atakas buvo nužudytas ir aukščiausiasis lyderis ajatolai Ali Khamenei. Nuo tada Iranas reaguoja atsakomosiomis atakomis.

Vašingtonas, kovo 6 d. (ELTA). Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį ryte duodamas interviu transliuotojui CNN pareiškė, kad Kuba „visai netrukus žlugs“.

„Beje, Kuba visai netrukus žlugs, nors tai ir nesusiję, bet Kuba taip pat žlugs. Jie labai nori sudaryti susitarimą“, –telefonu duotame interviu transliuotojo CNN žurnalistei Danai Bash sakė jis, girdamasis, kokių karinių pergalių JAV pasiekė jo antrosios kadencijos metu.

„Jie nori sudaryti susitarimą, todėl aš ten nusiųsiu Marco (Rubio) ir pažiūrėsime, kaip viskas susiklostys. Šiuo metu mes tam skiriame tikrai daug dėmesio. Turime daug laiko, bet Kuba po 50 metų pagaliau yra pasirengusi“, – pridūrė jis, paaiškindamas, kad šiuo metu pirmenybė teikiama Iranui.

„Aš ją stebiu jau 50 metų, ir ji tiesiog nukrito man į rankas. /.../ Ir mums sekasi labai gerai“, – kalbėdamas apie Kubą pridūrė jis.

Dieną prieš tai D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad tik „laiko klausimas“, kol Amerikoje gyvenantys kubiečiai galės grįžti į savo gimtąją šalį, ir, kaip galima suprasti, užsiminė, kad tai bus kitas administracijos darbotvarkės punktas po šiuo metu vykstančio karo su Iranu.

„Jis dirba, o kita užduotis bus užsiimti ta ypatingąja Kuba, – ketvirtadienį sakė D. Trumpas, omenyje turėdamas savo valstybės sekretorių. – Jis laukia. Bet jis sako, kad pirmiausia užbaikime šį darbą. Mes galėtume viską atlikti tuo pačiu metu, bet nutinka blogų dalykų. Jei stebėsite šalis metams bėgant, pamatysite, kad jei viską darote per greitai, nutinka blogų dalykų. Mes neleisime, kad šiai šaliai nutiktų kas nors blogo.“

Vašingtonas, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį išdavė licenciją, leidžiančią Jungtinėse Valstijose parduoti dalį Venesuelos aukso, Vašingtonui siekiant gauti didesnę prieigą prie šios Pietų Amerikos šalies mineralinių išteklių.

Pagal JAV iždo departamento išduotą licenciją yra leidžiama vykdyti tam tikrą veiklą, susijusią su Venesueloje išgauto aukso pardavimu, saugojimu ar gabenimu importui į Jungtines Valstijas.

Be to, leidžiama atlikinėti operacijas, susijusias su aukso perdirbimu didžiausioje pasaulio ekonomikoje ir jo perpardavimu ar eksportu, kai tuo užsiima JAV įmonės.

Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai JAV vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas baigė dviejų dienų vizitą Venesueloje, o abi šalys pareiškė, kad atkuria diplomatinius santykius.

Šie įvykiai rodo, kad po to, kai sausio mėnesį Vašingtonas nuvertė autoritarinį Venesuelos lyderį Nicolą Maduro, šalių santykiai po truputį šyla.

D. Burgumas, kuris kelionės metu susitiko su laikinąja prezidente Delcy Rodriguez, sakė, kad norą investuoti į Venesuelą yra pareiškusios dešimtys įmonių.

D. Trumpo administracija teigia, kad po N. Maduro nuvertimo ji faktiškai valdo Venesuelą ir kontroliuoja gausius šios šalies gamtinius išteklius.

D. Burgumas buvo antrasis aukštas JAV pareigūnas, apsilankęs Venesueloje po sausio 3 d. įvykdyto JAV specialiųjų pajėgų reido, kurio metu žuvo apie 100 žmonių, o N. Maduro su žmona buvo išskraidinti į Niujorką, kur jiems bus iškelta byla dėl narkotikų kontrabandos.

Be naftos, Venesuela turi daug mineralų, pavyzdžiui, aukso ir deimantų, taip pat boksito, koltano ir kitų retų medžiagų, naudojamų kompiuterių ir mobiliųjų telefonų gamybai.

Džakarta, kovo 6 d. (dpa-ELTA). Indonezija uždraudžia socialinę žiniasklaidą jaunesniems nei 16 metų amžiaus asmenims. Jų turimos paskyros palaipsniui bus deaktyvuotos, penktadienį pranešė šalies ryšių ministrė Meutya Hafid. Ji paminėjo „YouTube“, „TikTok“, „Facebook“ ir „Instagram“, taip pat „X“ ir „Roblox“ bei kitas platformas.

„Vyriausybė imasi veiksmų, kad tėvams nereikėtų vieniems kovoti su algoritmų gigantais“, – pabrėžė ministrė.

Paskyros bus pradėtos deaktyvuoti kovo pabaigoje. „TikTok Indonesia“ ir „Google Indonesia“ kol kas nereagavo į prašymus pateikti komentarą.

Ketvirtadienį Briuselyje darbą pradėjo ES ekspertų komisija dėl galimo socialinės žiniasklaidos uždraudimo vaikams ir paaugliams. Ekspertai pateiks rekomendacijas, kaip ES galėtų geriau apsaugoti vaikus ir jaunuolius nuo priklausomybės pavojų ir smurto „Instagram“, „Snapchat“ ir panašiuose tinkluose.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasisako už socialinių tinklų uždraudimą jaunesniems nei 15 ar 16 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Tačiau ji kol kas įstatymo projekto nepateikė.

Australija gruodį tapo pirmąja pasaulio šalimi, įpareigojusia „TikTok“, „YouTube“, „Snapchat“ ir kitus socialinius tinklus ištrinti jaunesnių nei 16 metų amžiaus asmenų paskyras.

Karakasas, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Pirmaisiais oficialiais centrinio banko duomenimis, paskelbtais po 2024 m. lapkričio, infliacija Venesueloje pernai per metus išaugo nuo 48 iki 475 proc.

Kaip Tarptautinis valiutos fondas ir prognozavo, Venesuela praėjusius metus baigė su didžiausio lygio infliacija pasaulyje – gerokai didesne nei karo nuniokotame Sudane ar Irane, kur dėl infliacijos kilo ir buvo žiauriai numalšinti masiniai protestai.

Per pirmuosius du 2026 m. mėnesius bendras infliacijos lygis siekė beveik 52 procentus, penktadienį pranešė šalies centrinis bankas.

Prognozės visiems metams jis nepateikė.

Praėjusiais metais Venesuelos ekonomikai didelį poveikį padarė JAV sankcijos, kurios buvo dar labiau sugriežtintos, prezidentui Donaldui Trumpui darant spaudimą ilgamečiam savo priešui Nicolui Maduro.

Sausio 3 d. Vašingtonas per JAV specialiųjų pajėgų reidą Karakase galiausiai nuvertė autoritarinį socialistinių pažiūrų lyderį ir nuo tada sušvelnino sankcijas.

2025 m. JAV sankcijos, ypač embargas Venesuelos naftai, užtvenkė dolerių srautus, todėl smarkiai šoktelėjo prekių ir paslaugų kainos.

TVF prognozavo, kad 2025 m. infliacija Venesueloje sieks 269,9 proc., o metų pabaigoje išaugs iki 548,6 proc.

Ekonomistai bijojo, kad gali sugrįžti hiperinfliacija, apibrėžiama kaip 50 proc. ar didesnis mėnesinio kainų augimo rodiklis, kuri 2017-2021 m. sukėlė ekonominį chaosą.

Vis dar gyvi prisiminimai, kaip, oficialiais duomenimis, 2018 m. kainos per metus išaugo net 130 tūkst. procentų – tai buvo hiperinfliacijos laikotarpio pikas, privertęs milijonus žmonių emigruoti.

Iki 2024 m. šis skaičius sumažėjo iki 48 procentų – toks pokytis daugiausia priskiriamas buvusios N. Maduro viceprezidentės Delcy Rodriguez, dabar einančios šalies vadovo pareigas, priemonėms ekonomikai suvaldyti.

D. Rodriguez, kurios kandidatūrą užimti N. Maduro postą patvirtino Vašingtonas, nuo pat savo kadencijos pradžios ėmėsi ambicingos reformų programos.

Ji atvėrė svarbų naftos sektorių privačioms investicijoms ir taip pat planuoja peržiūrėti šalies kasybos įstatymus, siekdama pritraukti investicijas į svarbius mineralus.

Paryžius, kovo 6 d. (AFP-ELTA). Prancūzija, reaguodama į karą Artimuosiuose Rytuose į Viduržemio jūrą pasiuntė sraigtasparnių nešėją, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė Prancūzijos kariuomenė.

„Siekiant sustiprinti Prancūzijos ginkluotąsias pajėgas Artimųjų Rytų krizės kontekste, Viduržemio jūroje dislokuotas desantinis sraigtasparnių nešėjas“, – pasakė kariškių atstovė spaudai, Prancūzijai šią savaitę jau priėmus sprendimą regione dislokuoti savo flagmaną lėktuvnešį ir fregatą.

Atsargumo sumetimais panašus laivas buvo išsiųstas prie Libano krantų ir per 2024 m. karą tarp Izraelio ir Libano karinės grupuotės „Hezbollah“, kad prireikus padėtų žmonėms grįžti į tėvynę.

Šį kartą į konfliktą buvo įtrauktas ir Libanas, kur, valdžios institucijų duomenimis, per mažiau nei savaitę Izraelio oro smūgiai pražudė mažiausiai 217 žmonių.

Prancūzija turi tris sraigtasparnių nešėjus – plaukiojančius uostus su ligonine ir patalpomis, kuriose civilinės evakuacijos atveju galėtų prisiglausti 1,5 tūkst. žmonių.

Jie taip pat gali būti naudojami kaip sraigtasparnių bazė arba kaip priemonė kariams išsilaipinti.

ES narė Prancūzija jau yra nusiuntusi fregatą į Kipro salą Viduržemio jūroje, kurioje esanti britų karinė bazė nukentėjo nuo drono smūgio.

Penktadienį jos flagmanas lėktuvnešis „Charles-de-Gaulle“ pakeliui į rytinę Viduržemio jūros dalį praplaukė Gibraltaro sąsiauriu.