Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl ankstesnių naujojo nepriklausomo Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos nario Oleksandro Laneckij sąsajų su Baltarusijos ir Rusijos verslu bei komentarų rusiškai žiniasklaidai, jis pats tikina nieko blogo nepadaręs ir teigia, kad jo viešos ekspertinės įžvalgos buvo pateiktos atsižvelgiant į tuo metu turėtą informaciją.

„Aš atviras, aš nepadariau nieko blogo. Aš niekada nedariau nieko blogo. Tie kaltinimai, kurie man mesti – aš niekada nereklamavau savo pagalbos Ukrainai ar dar kažko, nes mano kredo yra daryti gerą ir mesti tai į upę. Dievas mato, ką mes darome“, – LRT radijui trečiadienį sakė O. Laneckij.

Jis taip pat teigia esantis gerai žinomas Lietuvos aviacijos rinkoje ir tikina, kad jo veikla bei pozicija dėl paramos Ukrainai yra gerai žinoma šios srities atstovams.

O. Laneckij socialiniuose tinkluose taip pat paaiškino savo komentarus Baltarusijos opoziciniam leidiniui „Zerkalo“, susijusius su 2021 m. įvykusiu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu Minske.

Pasak jo, svarbu atskirti 2022 m. sausį paskelbtą preliminarią ir tų pačių metų liepą paskelbtą galutinę Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ataskaitas.

O. Laneckij teigia, kad jo komentarai „Zerkalo“ buvo pateikti 2022 m. pradžioje, vertinant tuo metu prieinamą preliminarią ICAO ataskaitą. Jo teigimu, daugiau nei 50 puslapių dokumente buvo pateikti pirminiai techniniai faktai, tačiau dar trūko dalies svarbių įrodymų, įskaitant Minsko skrydžių valdymo centro garso įrašus.

„Atsukti laiką atgal ir lyginti 2022 m. sausį pateiktas pirmines įžvalgas su 2022 m. liepą paskelbtomis galutinėmis tarptautinio tyrimo išvadomis reiškia nepaisyti faktinės tyrimo chronologijos ir tuo metu turėtos informacijos“, – teigia O. Laneckij.

Anot jo, vėliau gavus papildomų įrodymų ICAO galutinėje ataskaitoje Baltarusijos režimo veiksmai buvo aiškiai įvardyti kaip neteisėto kišimosi aktas.

„Visada gyniau ir ginsiu tarptautinės aviacijos teisės principus bei Lietuvos saugumo interesus“, – teigia O. Laneckij.

Jo vertinimu, dabartiniai jo ankstesnių komentarų vertinimai neatsižvelgia į jų pateikimo aplinkybes ir tuo metu turėtą informaciją. Jis taip pat pabrėžia esantis ne politikas, o nepriklausomas aviacijos ekspertas.

ELTA primena, kad viešojoje erdvėje klausimus dėl O. Laneckij tinkamumo LTOU valdyboje iškėlė dalis Seimo konservatorių. Jie teigė radę informacijos apie jo ankstesnę veiklą, susijusią su Baltarusijos ir Rusijos rinkomis, taip pat bendradarbiavimą su prorusiška žiniasklaida.

Dėl šių klausimų susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas papildomai įvertinti naujai iškilusias aplinkybes. Ministerija anksčiau nurodė, kad prieš skiriant LTOU valdybos narius buvo atlikta nacionalinio saugumo patikra ir VSD pateiktuose raštuose neigiamų vertinimų dėl O. Laneckij nebuvo.

LTOU naujoji valdyba sudaryta ketverių metų kadencijai. Joje taip pat dirbs Julija Abromavičienė ir Mantas Šukevičius, o ketvirto nepriklausomo nario atranka dar vyksta. Pirmasis naujos valdybos posėdis numatomas rugpjūčio 28 dieną.

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo 37 metų vilniečiui A. V., nuteistam dėl seksualinio pobūdžio išpuolių prieš devynias nukentėjusiąsias, bausmė sutrumpina nuo 10 metų ir 2 mėnesių iki 8 metų.

Prokuratūra prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis 2022–2023 metais Vilniuje bei kitose vietovėse A. V. užpuldavo vienas einančias mergaites ir merginas. Nukentėjusiosioms buvo nuo 11 iki 18 metų.

Daugeliu atvejų vyras dėvėdavo medicininę kaukę, turėdavo peilį arba kitą aštrų daiktą, grasindavo nukentėjusiosioms, versdavo jas eiti kartu į nuošalesnes vietas ir reikalaudavo nusirengti arba apnuoginti kūną. 

Dalis šių nusikalstamų veikų nebuvo baigtos nukentėjusiosioms pasipriešinus, pradėjus šaukti, pabėgus ar įsikišus kitiems asmenims.

A. V. anksčiau jau buvo teistas už panašaus pobūdžio seksualinius nusikaltimus prieš nepilnametes nukentėjusiąsias ir atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. 

Daugumą naujų nusikalstamų veikų jis padarė dar nebaigęs ankstesnės bausmės – jos pabaigoje, kai nuteistajam buvo sudaryta galimybė resocializuotis laisvėje.

Pirmosios instancijos teismas A. V. pripažino kaltu dėl seksualinio prievartavimo, pasikėsinimų seksualiai prievartauti, pasikėsinimų apiplėšti ir nesunkaus nukentėjusiųjų psichinės sveikatos sutrikdymo. Jam buvo paskirta galutinė subendrinta 10 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šių metų gegužę dalį nusikalstamų veikų perkvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius. Galutinė laisvės atėmimo bausmė jam buvo sumažinta iki 8 metų, taip pat panaikintas nuteistojo pripažinimas pavojingu recidyvistu. 

Šiuo metu vyras atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

Varšuva, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Savo bute Varšuvoje rastas negyvas Rusijos opozicijos atstovas Sergejus Vlasenka. Tai antradienį pranešė Varšuvos prokuratūra. Tyrėjų duomenimis, šiuo metu nėra požymių, kad su opozicionieriaus mirtimi būtų susiję kiti asmenys, rašo „polskieradio.pl“.

Trečiadienį planuojama obdukcija ir toksikologiniai tyrimai. Bute, prokuratūros teigimu, buvo rasti ir mirusiojo medicininiai dokumentai.  

S. Vlasenka buvo Liaudies deputatų kongreso – opozicinės buvusių rusų parlamentarų  organizacijos – narys. Maskvai pradėjus invaziją į Ukraina, jis išvyko iš Rusijos ir apsigyveno Lenkijoje. Pradžioje S. Vlasenka gyveno šalyje su turistine viza, o vėliau gavo politinį prieglobstį.

Rusijos generalinė prokuratūra 2023 m. Liaudies deputatų kongresą paskelbė „nepageidaujama organizacija“. Ši organizacija save laiko buvusių opozicijos deputatų susivienijimu ir, kaip teigia pati, siekia politinės pertvarkos Rusijoje.

Mirties aplinkybių tyrimas tęsiamas.

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Teismui perdavus bylas, kuriose du kunigai kaltinami seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš nepilnamečius ir disponavimo pornografija su vaikais, Seimo pirmininkas Juozas Olekas išreiškė norą susitikti su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu. Vis dėlto, pasak parlamento vadovo, kol kas atsakymo jis nesulaukė. 

„Taip, aš paprašiau susitikimo (...) ir iš arkivyskupo laukiame atsakymo“, – trečiadienį žurnalistams sakė J. Olekas.

Paklaustas, ar iš G. Grušo visiškai nesulaukta atsakymo, politikas teigė nenorintis daryti išvadų dėl tokios situacijos.

„Nenoriu suklysti. Pradžioje neturėjau tiesioginio kontakto, o vėliau buvo pranešta, kad laukiama atsakymo“, – sakė jis.

„Toks laikas, nekaltinkite. Neturiu atsakymų, aplinkybių, dėl ko. Su arkivyskupu susitiksime“, – pridūrė J. Olekas.

Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. 

Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.

Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais. 

Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas. 

(naujos 4–5 pastraipos)

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Seimo pirmininkas Juozas Olekas palaiko idėją sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą. Tiesa, pasak jo, šiuo klausimu reikėtų pasikonsultuoti su tokią praktiką jau turinčiomis valstybėmis. 

„Šiandien, tokioje, tam tikra prasme, emocinėje situacijoje, aš pasisakau už to registro buvimą“, – žurnalistams Seime teigė J. Olekas.

„Kol kas matau daugiau naudos viešajame registre. Reikėtų dar pasikontaktuoti, nes tų viešųjų registrų nėra tiek daug. Turime kaimyninėje Lenkijoje. Generalinė prokurorė informavo, kad vienoje iš Jungtinių Amerikos Valstijų yra toks registras. Jeigu jis būtų labai efektyvus, tai jis turėtų paplisti daugelyje valstybių, gal tik viena, kita galėtų neturėti. Jo kažkodėl nepopuliarina“, – dėstė jis. 

Parlamento vadovo teigimu, Seimas jau rudens sesijoje galėtų priimti sprendimus dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimų ir seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registro.

„Bausmių vykdymo kodekso atitinkamo straipsnio pakeitimai ir šio nusikaltėlių registro paskelbimas – manau, kad mes rudens sesijoje Seime turėsime šiuos dalykus apsvarstyti“, – komentavo jis.

Pirmadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad Seimas turėtų grįžti prie iniciatyvos sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą. 

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad tokia idėja yra svarstytina. 

Apie poreikį grįžti prie diskusijų dėl seksualinių nusikaltėlių viešojo registro pirmadienį tarpinstituciniame pasitarime kalbėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Anot ministrės, šiuo aspektu reikėtų rasti kompromisą ir žmogaus teisių klausimu, esą nekalbama apie registrą, kuris galiotų visą gyvenimą. 

Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. 

Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.

Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja bylą, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais. 

Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas. 

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje kilus klausimų dėl galimai nederamo Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Gedimino Varvuolio elgesio su darbuotojais, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas trečiadienį šią situaciją aptarė su pačiu ambasadoriumi. Anot R. Motuzo, G. Varvuolis apgailestavo dėl pasirodžiusios informacijos bei neigė nederamą elgesį su ambasados kolektyvu. 

„Dėl nederamo elgesio paneigė, taip“, – sakė Seimo URK vadovas, paklaustas, ar G. Varvuolis paneigė viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai nederamą jo elgesį su darbuotojais, keliamą balso toną. 

„Iš ambasadoriaus išgirdau, kad jis labai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos. Galiu tai įvertinti kaip teigiamą vadovo savybę ta prasme, kad jis labai teigiamai vertina ambasados kolektyvo veiklą. Jo manymu, visi darbuotojai yra labai kompetentingi, tiek diplomatai, tiek administracinis personalas“, – Eltai trečiadienį teigė R. Motuzas. 

Pasak URK pirmininko, G. Varvuolis teigė, kad kolektyve nesutarimų nėra, tačiau patikino, jog ateityje stengsis vengti „vadybinių“ klaidų.

„Ambasadorius priekaištų kolektyvo žmonėms tikrai neturi, galbūt tai įvyko dėl adaptacijos, kitų dalykų. Jis yra pasiryžęs dėti visas pastangas, kad mikroklimatas kolektyve pagerėtų, būti atviras ir tų, kaip jis sako, vadybinių klaidų jis stengsis išvengti. (…) Jo manymu kolektyve šiuo metu tikrai jokių nesutarimų nėra“, – dėstė jis. 

Eltos žiniomis, antradienį ambasadorius kalbėjosi su Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclere Aiste Stakėniene, o trečiadienį turėtų susitikti su prezidento Gitano Nausėdos vyriausiaja patarėja užsienio klausimais Asta Skaisgiryte. 

Sulaukė skundų

Kaip skelbta, naujienų portalas „Delfi“ anksčiau šį mėnesį pranešė, kad URM sulaukė skundų dėl Lietuvos ambasadoriaus JAV G. Varvuolio elgesio.

Šaltinių teigimu, dalis ambasados darbuotojų kreipėsi į URM, pranešdami apie nepagarbų jo elgesį, keliamą balsą bei ilgas darbo valandas.

Nors iš pradžių joks tyrimas G. Varvuolio atžvilgiu URM nebuvo pradėtas, nusiskundimus ministerija vadino gandais, penktadienį visgi pranešta, kad sudaryta komisija situacijai ištirti.

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas laidoje „ELTA kampas“ anksčiau teigė, kad kol kas nėra oficialios informacijos, patvirtinančios galimai nederamą ambasadoriaus elgesį su darbuotojais.

Pasak jo, URM atstovai pasakoja apie „epizodiškus“ atvejus, kurie labiau susiję su darbo sąlygomis, o konkrečių nusiskundimų dėl ambasadoriaus elgesio esą nėra. 

Savo ruožtu URM darbuotojų profesinė sąjunga teigia negavusi kreipimosi iš Lietuvos ambasados JAV kolektyvo dėl galimai nederamo ambasadoriaus elgesio, tačiau delegavo savo narį dalyvauti tyrimą atliekančioje komisijoje.

(atnaujintas pavadinimas, papildymai visame tekste)

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Politikams viešojoje erdvėje pradėjus kelti klausimus dėl naujojo Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos nario Oleksandro Laneckij praeities sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje, jo komentarų rusiškai žiniasklaidai, susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) prašydamas papildomo aplinkybių įvertinimo.

Susisiekimo ministerija pažymi, kad prieš skiriant LTOU valdybos narius VSD buvo prašoma atlikti nacionalinio saugumo patikrą. Institucijos teigimu, prieš naujos valdybos patvirtinimą ją pasiekusiuose VSD raštuose jokių neigiamų vertinimų dėl O. Laneckij nėra.

„Seimo nariams socialiniuose tinkluose paskelbus apie galimas O. Laneckij verslo sąsajas bei galimus komentarus Rusijos žiniasklaidai, ministras nedelsiant kreipėsi į VSD skubos tvarka prašydamas papildomo naujų aplinkybių įvertinimo, jų pagrįstumo ir reikšmės nacionalinio saugumo interesams“, – Eltai nurodė ministerija.

„Taip pat ministras telefonu kalbėjosi su VSD vadu (Remigijumi – ELTA) Bridikiu, kuris pažadėjo pateikti papildomą įvertinimą per artimiausias dienas“, – teigė ji.

Ministras J. Taminskas pabrėžia, kad pats asmeniškai nevykdo kandidatų į valdybų narius nacionalinio saugumo patikros ir neturi jokios teisės nepasitikėti valstybės institucijomis, kurios tokias patikras atlieka įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu, anot jo, svarbu sulaukti oficialaus papildomo vertinimo iš VSD.  

Antradienį Susisiekimo ministerija pranešė, kad konkursą į tris LTOU nepriklausomų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, O. Laneckij ir Mantas Šukevičius. 

Ketvirtojo nepriklausomo valdybos valdybos nario atranka tebevyksta, o bendrovės savininko interesams valdyboje atstovaus Susisiekimo ministerijos Oro transporto grupės patarėja Sigita Jurkšaitytė.

LTOU valdyba sudaryta ketverių metų kadencijai, jos formavimą kuravo Susisiekimo ministerija. Jos teigimu, artimiausiame posėdyje naujai paskirti valdybos nariai išsirinks valdybos pirmininką. LTOU Eltai nurodė, kad pirmasis posėdis planuojamas rugpjūčio 28 d.

Nepriklausomų valdybos narių atranką vykdė personalo paieškos bendrovė „Master Class LT“, joje iš viso dalyvavo 67 kandidatai.

Valdyba sudaryta ketverių metų kadencijai, jos formavimą kuravo Susisiekimo ministerija.

Kovą pranešta, kad tuometis LTOU vadovas S. Bartkus pareigas palieka abiejų šalių sutarimu. Po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą. S. Bartkus pareigas paliko liepos 3 d., tuo metu LTOU valdyba darbą baigė birželio 17 d. 

Šiuo metu bendrovės generalinės direktorės pareigas laikinai eina įmonės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.

Kaip skelbė LTOU, naująjį įmonės generalinį direktorių išrinks naujai suformuota įmonės valdyba. 

LTOU valdo tris tarptautinius šalies oro uostus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 

Seimo konservatoriai kreipėsi į valstybės saugumą užtikrinančias institucijas 

Darbą pradėjus naujai LTOU valdybai, viešojoje erdvėje pradėta kelti klausimus dėl jos nario O. Laneckij galimų praeities sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje.

Seimo konservatorių teigimu, viešai prieinama informacija atskleidžia, kad jo valdoma aviacijos konsultacijų bendrovė „Friendly Avia Support“ praeityje konsultavo Baltarusijos valstybės institucijas aviacijos projektų ir pigių skrydžių klausimais, dirbo bendrovėje „Linetech Aircraft Maintenance“, kurios veikla apėmė orlaivių priežiūros paslaugų pardavimą klientams Rusijoje ir kitose Nepriklausomos Valstybių Sandraugos (NVS) valstybėse.

Taip pat, anot politikų, O. Laneckij ne vienerius metus iki pat dabar aktyviai bendradarbiauja su prorusiška žiniasklaida – duoda interviu, teikia ekspertines įžvalgas ir publikuoja straipsnius apie sankcijų apėjimą ir kitais su Lietuvos interesais besikertančiais klausimais. 

Dalis Seimo konservatorių kreipėsi į VSD ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydami įvertinti O. Laneckij atitiktį nacionaliniam saugumui. Kreipimąsi pasirašė Giedrė Balčytytė, Laurynas Kasčiūnas ir Mindaugas Lingė.

(papildymai nuo ketvirtos pastraipos)

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Generalinė prokurorė Nida Grunskienė patvirtino, kad drono incidentas Leipcigo oro uoste turi sąsajų su Lietuva. 

„Galiu tik patvirtinti, kad tokios sąsajos (su Lietuva – ELTA) yra. Galiu pasakyti, kad yra dirbama jungtinėje tyrimų grupėje, kurioje yra Jungtinės Karalystės, Olandijos, Latvijos, kitų šalių pareigūnai. Bendradarbiaujama tarp šalių“, – žurnalistams Seime teigė N. Grunskienė.

„Priminsiu, kad viena byla, iš tos bylos yra perduota ir nagrinėjama teisme, kurioje yra penki kaltinamieji. Yra byla, kur atliekamas ikiteisminis tyrimas, ten turime apie dešimt įtariamųjų, kai kuriems yra paskelbtos paieškos, bet tyrimas atliekamas intensyviai, bendradarbiaujama tiek su prokuratūromis, tiek su kitomis institucijomis“, – pabrėžė ji. 

Vokietijos žiniasklaidai anksčiau skelbė apie galimas Leipcigo oro uoste ant drono su sprogmenimis aptiktų DNR pėdsakų sąsajas su Lietuvoje nagrinėjamomis padegamųjų siuntų bylomis.

Kaip skelbė ELTA, ant drono Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste rasta DNR pėdsakų. 

Remiantis informacija, kurią gavo vokiečių laikraštis „Die Zeit“, tokia pat DNR anksčiau buvo užfiksuota Lietuvoje. Laikraščio teigimu, šį rugpjūtį oro uoste netoli Ukrainos transportinio lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi. 

Stebėjimo kamerų medžiagoje matyti, kad dronas rugpjūčio vakarą rėžėsi į „Antonov“ orlaivio sparną. Sparnuose paprastai įrengti degalų bakai.

Netrukus po oro uosto uždarymo nusileidimą atšaukęs lėktuvas susidūrė su mažesniu neatpažintu skraidančiu objektu – galbūt antru dronu.

Kaip pranešė kitas Vokietijos laikraštis „Bild“, DNR dar nebuvo susieta su jokiu konkrečiu asmeniu, tačiau teigiama, kad DNR atitinka senesnius, 2024 m. užfiksuotus pėdsakus, susijusius su padegimu DHL logistikos centre Leipcige. 

Remiantis „Die Zeit“ gautais duomenimis, šiuo metu nėra įrodymų, kad abu atvejai yra susiję.

2024 metų liepą Leipcigo DHL logistikos centre užsidegė oro transportu siunčiama siunta. Tyrėjai vėliau nustatė, kad joje buvo paslėptas padegamasis įtaisas. Panašūs incidentai buvo užfiksuoti ir Jungtinėje Karalystėje bei Lenkijoje.

Šį kovą Lietuvos generalinė prokuratūra dėl su šiais incidentais siejamos veiklos pateikė kaltinimus penkiems asmenims.

Ryga, rugpjūčio 19 d. (LETA-ELTA). Latvijos Kelių eismo saugumo direkcijos (CSDD) taryba pateikė raštą susisiekimo ministrui Rihardui Kozlovskiui, kuriame pranešė apie savo atsistatydinimą, o ministras atsistatydinti paragino ir visus CSDD valdybos narius, trečiadienį žiniasklaidos atstovams pareiškė R. Kozlovskis.

Ministras trečiadienio rytą kvietė visą CSDD tarybą ir valdybą į susitikimą. Prieš jį buvo pateiktas tarybos atsistatydinimo raštas, tačiau diskusijų su CSDD pareigūnais metu R. Kozlovskis sakė, kad, esant dabartinėms aplinkybėms, jis nemato galimybės valdybai tęsti darbą, ir todėl paragino visus valdybos narius taip pat pasitraukti.

R. Kozlovskis inicijavo vidinį tyrimą, kuris bus atliktas skubos tvarka, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti atsakingus asmenis, susijusius su kibernetine ataka ir didelio masto duomenų saugumo pažeidimu. Ministras pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia užduotis yra užtikrinti CSDD veiklos tęstinumą ir duomenų saugumą, taip pat atkurti agentūros reputaciją.

Be to, R. Kozlovskis pažymėjo, kad CSDD ir reagavimo į informacinių technologijų saugumo incidentus agentūra „Cert.lv“ turi suteikti visuomenei aiškią informaciją, ką CSDD klientai turėtų daryti, kad apsaugotų savo duomenis.

Kaip jau rašė ELTA, Latvijos CSDD antradienį pranešė, kad per didelio masto kibernetinę ataką buvo pavogti 1,2 mln. asmenų ir 200 tūkst. įmonių duomenys. Per praėjusią savaitę įvykdytą ataką pasisavinta tokia informacija, kaip vardai ir pavardės, mokėjimų duomenys, transporto priemonių valstybiniai numeriai bei adresai, registruoti paslaugos teikimo dieną.

Duomenys buvo gauti iš mokėjimų, atliktų direkcijai per pastaruosius 18 metų.

Kas organizavo kibernetinę ataką, kol kas neaišku. Vyriausybės vadovas Andris Kulbergas, kurį cituoja agentūra LETA, pareiškė, jog neatmetama, kad tai buvo iš kitos šalies įvykdyta kibernetinė ataka prieš Latviją. Latvijos kibernetinio saugumo institucija ir CSDD bendrame pranešime įspėjo dėl rizikos, kad pavogtus duomenis gali panaudoti sukčiai. Latvija turi apie 1,9 mln. gyventojų.

A. Kulbergas nurodė atlikti incidento tyrimą ir kritikavo CSDD vadovybę, kad ši apie duomenų vagystę pranešė pavėluotai. 

Vilnius, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Žiniasklaidai ir visuomenei priekaištaujant, kad pristatydama į teismą perduodamas bylas dėl kunigų galimai įvykdytų seksualinių nusikaltimų, prokuratūra nepaviešino kaltinamųjų pavardžių, generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, jog neįvardinti kaltinamųjų nuspręsta siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius.

„Šiuo konkrečiu atveju, prokuratūra neturėjo tikslo ir neslėpė dvasininkų asmenybių. Mūsų tikslas buvo saugoti nukentėjusiųjų asmenybes“, – Seime žurnalistams sakė N. Grunskienė.

Ji sprendimą neskelbti kunigų pavardžių argumentavo tuo, kad dvasininkai dirbo nedidelėse parapijose, o atsekti nukentėjusį asmenį gali būti nesunku.

„Mes stengiamės, kad nebūtų galimybės nustatyti nukentėjusį asmenį“, – kalbėjo ji.

Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. 

Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.

Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja bylą, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais. 

Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.