Kyjivas, spalio 6 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą, remdamasis naujausia žvalgybos informacija, perspėjo, kad Rusija rengia naują plataus masto ataką prieš šalį.

„Gavome naujos žvalgybos informacijos, kad rusai rengia masinį smūgį. Prašau jūsų, labai prašau, saugokite save“, – savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Jis paragino ukrainiečius neignoruoti perspėjimų apie raketų atakas ir, paskelbus oro pavojų, eiti į slėptuves.

„Ukrainos saugumo pajėgos ir mūsų oro pajėgos yra pasirengusios reaguoti tiek, kiek leidžia mūsų gynybos pajėgumai“, – sakė V. Zelenskis, užsimindamas apie oro gynybos ginkluotės trūkumą.

Ukrainos vadovas kartu dar kartą kreipėsi į Vakarų sąjungininkus, prašydamas papildomų oro gynybos sistemų.

„Daug kas priklauso nuo partnerių – nuo kiekvieno lyderio, nuo kiekvienos pasaulio valstybės, turinčios mums reikalingų gynybos priemonių ir galinčios jas perduoti“, – sakė V. Zelenskis.

„Pasaulis yra didesnis už Rusijos blogį, o saugoti gyvybes turi būti bendras uždavinys“, – pridūrė jis.

Naudodamasi ukrainiečių oro gynybos spragomis, Rusija ėmė intensyviau pulti Ukrainos miestus ir kitas gyvenamąsias vietoves.

Ukrainos oro gynybos pajėgoms trūksta šaudmenų, ypač skirtų sistemoms, galinčioms perimti balistines raketas.

Vilnius, spalio 6 d. (ELTA). Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo valdyba trečiadienį spręs dėl draudimo plakatams, simboliams ir drabužiams, kurie gali būti siejami su Seime svarstomais klausimais, ir tikina šiai iniciatyvai nepritarsianti.

„Valdantieji ketina riboti Seimo narių ir Seimo svečių nuomonės raišką. Rytoj valdyboje bus svarstomos pirmininko Oleko siūlomos elgsenos taisyklės Seime. Nepritarsiu“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį teigė politikė.

„Siūloma uždrausti plakatus, simbolius ir net drabužius, kurie gali būti siejami su Seime svarstomais klausimais. Marškinėliai su užrašu prieš įstatymą jau blogai? Ukrainos vėliava jau problema? Ramiai sėdintis žmogus balkone, niekam netrukdantis, norintis nufotografuoti atsiminimui Seimo salę jau kelia grėsmę valstybei?“ – kėlė klausimus R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot jos, tokios iniciatyvos rodo, kad kai kuriems valdantiesiems Seime ima trukdyti ne triukšmas ar tvarkos pažeidimai, o žmonių nuomonė. 

„Dar daugiau klausimų kelia siekis riboti tai, ką posėdžių salėje gali demonstruoti patys Seimo nariai. Konstitucijoje įtvirtintas laisvas Seimo nario mandatas reiškia, kad Seimo narys atstovauja Tautai ir balsuoja pagal savo sąžinę, o ne pagal iš anksto nustatytą „leistinų“ politinės raiškos formų sąrašą“, – sakė politikė.

„Be to, kas apsaugos Seimo tvarką meluojančių į mikrofoną Seimo narių? Demokratija nėra sterili tyla. Demokratija nėra tuščias balkonas be nuomonės. Demokratija kartais būna nepatogi valdžiai“, – teigė parlamentarė.

Anot jos, Seimo pirmininkas siūlo, kad parlamentarai ir Seimo posėdžių salės parteryje esantys asmenys negalėtų trikdyti Seimo posėdžio eigos, įsinešti ir demonstruoti plakatų, transparantų ar kitų panašių objektų.

Tuo metu balkone esantiems asmenims siūloma drausti reikšti pritarimą ar nepritarimą, įsiterpti ar pažeisti viešąją tvarką, teigiama, kad asmenys turi susilaikyti nuo bet kokio Seimo darbą trikdančio elgesio. 

Tokie asmenys, kaip teigiama, negalėtų į Seimo posėdžių salės balkoną įsinešti ir demonstruoti plakatų, transparantų, vėliavų ar kitų atributikos objektų, taip pat negali dėvėti drabužių, kurie galėtų būti laikomi įžeidžiančiais ar netinkamais arba kurie aiškiai siejami su Seimo posėdyje svarstomu klausimu. 

Vykstant Seimo posėdžiui, balkone esantiems asmenims taip pat siūloma griežtai drausti virš posėdžių salės parterio laikyti mobiliuosius telefonus, audiovizualinę įrangą ir bet kokius kitus daiktus.

Teigiama, kad jeigu asmenys nesilaiko tylos, kitų šiame punkte nustatytų reikalavimų ar kitaip trikdo Seimo darbą, Valstybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnai juos galėtų nedelsdami pašalinti iš posėdžių salės balkono. 

Paryžius, spalio 6 d. (dpa-ELTA). Šalyje plintant protestams dėl sąlygų mokyklose, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienio vakarą sušaukė krizinį pasitarimą, kuriame bus aptarti naujausi neramumai, praneša žiniasklaida.

Pasak televizijos kanalo BFMTV ir dienraščių „Le Monde“ bei „Le Parisien“, pasitarime turėtų dalyvauti ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu, vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas ir švietimo ministras Edouard'as Geffray.

E. Macronas iki šiol nesikišo į vyriausybės veiksmus reaguojant į prieš savaitę prasidėjusius protestus dėl padėties mokyklose.

Antradienį per visoje šalyje surengtą protestų dieną demonstracijos vyko Paryžiuje ir daugelyje kitų didžiųjų miestų. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jose dalyvavo 256 tūkst. žmonių.

Skaičiuojama, kad vien Paryžiuje į protesto eitynes susirinko 56 tūkst. žmonių. Švietimo profesinių sąjungų teigimu, visoje šalyje protestuose dalyvavo 450 tūkst. žmonių.

Prie moksleivių protestų, kuriuose reikalaujama geriau aprūpintų mokyklų ir geresnių mokymosi sąlygų, pirmą kartą prisijungė ir profesinės sąjungos. Protestuose taip pat dalyvavo mokytojai ir tėvai.

Vyriausybė nuogąstauja, kad moksleivių protestai, per kuriuos kartais kyla smurto protrūkių, dėl aukštų degalų kainų ir didėjančių pragyvenimo išlaidų gali išplisti į kitus visuomenės sluoksnius. Dėl panašių problemų 2019 m. prasidėjęs „geltonųjų liemenių“ protesto judėjimas ilgą laiką buvo neramumų Prancūzijoje priežastimi.

Ryga, spalio 6 d. (LETA-ELTA). Šią savaitę kaukėti, agresyviai nusiteikę ir ginkluoti lydintys asmenys iš Baltarusijos mėgino neteisėtai per sieną į Latviją pervesti nelegalių migrantų grupę, pranešė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS).

Šią savaitę mažiausiai 20 nelegalių migrantų grupė, lydima kaukėtų asmenų, mėgino neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną. NBS kariai užkirto kelią šiam mėginimui, tačiau, kitaip nei daugeliu ankstesnių atvejų, ši provokacija buvo itin demonstratyvi ir agresyvi.

Neteisėtų migrantų palydovai buvo ginkluoti, grasino NBS kariams ir aktyviai ragino bei stūmė migrantų grupę Latvijos link.

Praėjus kelioms valandoms po šio incidento, kaukėti asmenys įžengė į Latvijos teritoriją, apgadino elektros skirstomąją spintą ir pavogė vaizdo kameras, pranešė vidaus reikalų ministras Janis Dombrava. Nespėjus atvykti pasieniečių padaliniui, šie asmenys sugrįžo į Baltarusijos teritoriją.

„Baltarusija turėtų suprasti, kad tokie incidentai gali turėti rimtesnių pasekmių pačiai Baltarusijai“, – pareiškė ministras.

NBS teigimu, šis incidentas patvirtina, kad prie Latvijos ir Baltarusijos sienos bus toliau vykdomos sąmoningos provokacijos ir keliamos hibridinės grėsmės, o nelegali migracija bus naudojama kaip priemonė spaudimui Latvijos išorės sienai ir kartu Europos Sąjungos bei NATO išorės sienoms daryti.

NBS ir toliau teiks paramą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Latvijos ir Baltarusijos bei Latvijos ir Rusijos sienų, kad kartu būtų reaguojama į su nelegalia migracija susijusius iššūkius, provokacijas ir kitas hibridines grėsmes.

Kaip pranešta anksčiau, pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnyba neleido 59 žmonėms neteisėtai kirsti Latvijos sienos iš Baltarusijos pusės.

Iš viso šiemet neteisėtai kirsti valstybės sieną neleista 11,925 tūkst. žmonių.

Vyriausybė sustiprintą sienos apsaugos režimą prie Baltarusijos sienos pratęsė iki šių metų pabaigos. Šios priemonės imtasi dėl iš Baltarusijos išaugusio nelegalių migrantų srauto.

Pernai Valstybės sienos apsaugos tarnyba Baltarusijos ir Latvijos sienos neteisėtai kirsti neleido iš viso 12,046 tūkst. žmonių. Dėl humanitarinių priežasčių pernai sieną leista kirsti 31 dokumentų neturėjusiam migrantui.

2024 m. neteisėtai kirsti Baltarusijos ir Latvijos sieną neleista 5,388 tūkst. žmonių, o 26 žmonės dėl humanitarinių priežasčių buvo įleisti į šalį.

Teheranas, spalio 6 d. (AFP-ELTA). Iranas dėl Prancūzijos valdžios elgesio su geresnių sąlygų mokyklose reikalaujančiais protestuotojais antradienį iškvietė Prancūzijos ambasadorių Teherane Pierre'ą Cochard'ą, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Prancūzijoje jau keletą dienų vyksta policijos susirėmimai su demonstrantais.

Iranas apkaltino Prancūziją smurtiniu elgesiu su protestuotojais ir plataus masto bei šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais per demonstracijas, kurios prasidėjo praėjusio mėnesio pabaigoje ir kurias lydėjo neramumai.

Prancūzijos ir Irano santykiai jau kelis mėnesius yra įtempti, o rugpjūtį abi šalys išsiuntė viena kitos diplomatus.

Irane sausį taip pat vyko dideli antivyriausybiniai protestai. Per juos, valdžios institucijų duomenimis, žuvo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, o dėl šių mirčių jos kaltino esą Jungtinių Valstijų ir Izraelio organizuotus teroro aktus. Užsienyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad į protestuotojus šaudė saugumo pajėgos.

Varšuva, spalio 6 d. (Ukrinform-ELTA). Lenkija su Ukraina besiribojančioje Liublino vaivadijoje dislokuos oro gynybos sistemų „Patriot“ baterijas, paskelbė Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

„Šiuo sprendimu ir kartu su vadovybe parengtu sistemų „Patriot“ baterijų dislokavimo planu siekiama apsaugoti Liublino vaivadiją. Norime suteikti žmonėms saugumo jausmą. Be to, svarbu užtikrinti kuo didesnį oro eismo, kuris čia vyksta ir dažnai nutrūksta dėl oro pavojaus perspėjimų, saugumą, kad tais laikotarpiais, kai skrydžiai galimi, jie vyktų kuo saugesnėmis sąlygomis“, – sakė gynybos ministras.

Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, oro gynybos sistemos bus dislokuotos netoli Liublino oro uosto.

Jis taip pat paskelbė apie naujų karinių dalinių, įskaitant dronų dalinius, steigimą. Kariniai daliniai bus dislokuoti, be kita ko, Bilgorajuje, Lukove ir Poniatovoje.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Lenkija rengia „prieškarinį įstatymą“, kuriuo siekiama sustiprinti šalies pasirengimą galimam ginkluotam konfliktui ir atsižvelgti į Rusijos karo prieš Ukrainą pamokas.

Kyjivas, spalio 6 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos reaktyvinių dronų greitis ateityje gali siekti 800–900 km/val., nors kol kas taip greitai skraidančių dronų neužfiksuota.

Norint perimti tokius taikinius, pilotams reikia specialių įgūdžių, todėl reaktyvinių dronų gamintojams jau pavesta sukurti treniruoklius įguloms rengti.

Tai per Laikinosios tyrimo komisijos posėdį pranešė Ukrainos oro pajėgų oro gynybos sektoriaus vado pavaduotojas pulkininkas Jurijus Čerevaščenka, skelbia „Ukrinform“.

„Prognozuojame, kad Rusijos reaktyvinių dronų greitis gali pasiekti 800–900 km/val. Tokio greičio kol kas neužfiksuota“, – pažymėjo jis.

Pasak J. Čerevaščenkos, pilotai turi turėti tam tikrų manevravimo įgūdžių, kad galėtų perimti tokius taikinius. Tačiau jei taikinio ir perimančiojo orlaivio greitis yra maždaug vienodas, pilotas greičių skirtumo beveik nejaučia.

Vado pavaduotojas pridūrė, kad siekiant rengti įgulas reaktyvinių dronų gamintojams jau pavesta sukurti atitinkamus treniruoklius, kuriuose pilotai galėtų lavinti kovos su tokiais taikiniais įgūdžius.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina sunaikina apie 57 proc. reaktyvinių dronų ir 85–90 proc. įprastų dronų, be to, šiuo metu vyksta penkių perimančiųjų dronų modelių bandymai.

Kyjivas, spalio 6 d. (AFP-ELTA). Po Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą dalyje Kyjivo įvedami elektros atjungimai. Privati energetikos bendrovė DTEK antradienį tinkle „Telegram“ pranešė, kad, valstybinės elektros tinklų operatorės „Ukrenergo“ nurodymu, siekiant stabilizuoti elektros tinklą, Ukrainos sostinėje iki vakaro bus elektros atjungimų. DTEK nepaminėjo, kuriuos miesto rajonus tai paveiks.

Kyjivo gyventojai, be to, paraginti taupyti elektrą. Taip galima sumažinti tinklo apkrovą ir išvengti „avarinių elektros atjungimų“, savo portale pranešė bendrovė.

Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Kyjivą ir vėl vis dažniau taikosi į energetikos infrastruktūrą. Dėl to daugelis Kyjivo gyventojų baiminasi dar vienos žiemos, kai elektros ir šilumos tiekimas gali būti ribotas arba jo visai nebūti.

Penktadienį Kyjivo meras Vitalijus Klyčko po atakų prieš tiltus ir energetikos objektus padėtį mieste pavadino „itin dramatiška“ ir perspėjo, kad Kyjivas yra „draskomas į gabalus“.

Be to, po pasikartojančių Rusijos dronų atakų antradienį ant vieno pagrindinių Kyjivo tiltų įrengtos naujos apsaugos priemonės. Abiejose Šiaurinio tilto pusėse pakabinti dideli nuo dronų saugantys tinklai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Tokie tinklai, jau plačiai naudojami Ukrainos rytuose ir pietuose, Kyjive panaudoti pirmą kartą.

Per pastarųjų dienų atakas Rusija, be kita ko, taikėsi į Šiaurinį bei Pietinį tiltus, todėl susidarė didelės transporto spūstys. 

Strasbūras, spalio 6 d. (dpa-ELTA). Antradienį Europos Parlamento pastate Strasbūre pradėta eksponuoti paauksuota nuogo JAV prezidento Donaldo Trumpo statula.

Danų menininkas Jensas Galschiotas šiame Rytų Prancūzijos mieste įsikūrusioje EP būstinėje eksponuoja satyrinę statulą, pavadintą „Oranžinis maras“ arba „Neteisingumo karalius“.

Statuloje vaizduojamas nuogas prezidentas, sėdintis ant gerokai mažesnio vyro pečių. Rankoje D. Trumpas laiko ilgą golfo lazdą. Statulos su postamentu aukštis yra maždaug 2,5 metro aukščio ir, pasak menininko, ji yra padengta 23 karatų auksu.

Statula buvo pristatyta antradienį, kai nuo jos buvo nuimtas ją dengęs oranžinis audeklas. Kūrinys stovi vienoje judriausių Parlamento vietų, kur susikerta du pastatus jungiantys praėjimai. Statulą numatoma eksponuoti iki ketvirtadienio.

Menininką pakvietė Danijos kairiųjų pažiūrų europarlamentaras Peras Clausenas.

„Jei kas nors yra toks nepakantus kritikai, kad negali pakęsti šios Europos Parlamente eksponuojamos skulptūros, tokiam žmogui nėra vietos pasaulio politinėje arenoje“, – sakė P. Clausenas.

„Sėdžiu žmogui ant nugaros. Jis linksta nuo naštos. Padaryčiau bet ką, kad jam padėčiau. Tik jam nuo nugaros nenulipčiau“, – šalia skulptūros padėtose kortelėse cituojami „Neteisingumo karaliaus“ žodžiai.

J. Galschiotas D. Trumpą vadina viena didžiausių kliūčių sprendžiant klimato kaitos problemą.

Vilnius, spalio 6 d. (ELTA). Antradienį pranešus apie prezidentui Valdui Adamkui atliktą operaciją, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda jį vadina stipriu žmogumi ir linki jam sveikatos.

„Gerbiamam prezidentui ir mylimam prezidentui Valdui Adamkui tikrai linkiu pačios stipriausios sveikatos – tikrai žinau, koks tai stiprus žmogus. Visos negandos yra įveikiamos, tikrai didžiausios sveikatos pasitinkant įstabų 100 metų jubiliejų“, – antradienį prezidentūros vaizdo įraše kalbėjo G. Nausėda.

Kaip pranešė prezidentūra, pablogėjus V. Adamkaus sveikatai, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam buvo atlikta chirurginė operacija. V. Adamkaus sveikata sutriko rugsėjo 26 dieną, todėl prezidentas buvo hospitalizuotas.

Teigiama, kad po operacijos prezidentas sveiksta, jo sveikatos būklė išlieka stabili.

Kaip skelbta, pastarąjį kartą kadenciją baigęs prezidentas į Santaros klinikas buvo paguldytas šių metų pradžioje – sausio 5 d. 

Lapkričio 3 dieną V. Adamkus minės 100 metų jubiliejų.