Atėnai, liepos 27 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas ir jo palyda pirmadienį turėtų atvykti į Kiprą pirmojo tokio vizito nuo 2010 metų. 

Remiantis Kipro žiniasklaidos pranešimais, A. Guterresas ketina panaudoti savo trijų dienų vizitą de facto padalintoje saloje, kad pamėgintų atnaujinti derybas tarp dviejų bendruomenių – Kipro gyventojų graikų ir turkų. Tikėtina, kad tai bus paskutinis jo bandymas, nes JT generalinis sekretorius metų pabaigoje atsistatydins iš pareigų, jas ėjęs dvi kadencijas. 

Kipras yra padalintas nuo 1974 m., po Kipro graikų nacionalistų įvykdyto perversmo ir vėlesnės Turkijos karinės intervencijos. 1983 m. buvo paskelbta Šiaurės Kipro Turkijos Respublika, tačiau ją pripažįsta tik Turkija. 2004 m. Europos Sąjunga (ES) priėmė visą Kipro salą į bloką. Nuo to laiko visa sala formaliai yra ES narė, nors ES teisė taikoma tik pietinėje graikų gyvenamoje dalyje. 

Nuo to laiko sostinė Nikosija taip pat yra padalintas miestas. Buferinę zoną, savotišką niekieno žemę tarp abiejų bendruomenių, stebi JT taikdariai. Tačiau sienos kirtimas per nustatytus kontrolės punktus yra gana paprastas. 

Pastaraisiais metais Kipro graikų ir turkų požiūris į galimą sprendimą išsiskyrė dar labiau. Kipro graikai pasisako už federaciją, kurią sudarytų dvi federalinės valstybės su stipria centrine valdžia. Kipro turkai reikalauja dviejų valstybių sprendimo, kai valstybės galėtų bendradarbiauti sudariusios laisvą konfederaciją.

Niujorkas, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos pirmadienį išėjo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio, kai kalbėjo Prancūzijos ambasadorius, taip protestuodamos prieš Prancūzijos komentarus, kuriuose JAV buvo lyginamos su Šiaurės Korėja ir kitomis autoritarinėmis valstybėmis dėl balsavimų žmogaus teisių klausimais.

Pakaitinis atstovas Generalinėje Asamblėjoje, aukšto rango JAV delegacijos pareigūnas Danas Negrea sukritikavo Paryžiaus „nenuoširdų pozavimą“.

„Ši taryba turi narę, kuri dėsis esanti morališkai pasipiktinusi ir apsimes, jog mums visiems pamokslauja visomis temomis, nesvarbu, ar tai būtų konfliktas, kurį šiandien ir vėl aptariame, ar temos, nesusijusios su tarptautine taika ir saugumu, tokios kaip žmogaus teisės“, – sakė D. Negrea.

„Todėl išėjome per Prancūzijos intervenciją“ posėdyje, kuriame daugiausia dėmesio buvo skiriama karui Ukrainoje, nurodė jis.

Toks pasitraukimas iš Saugumo Tarybos – aukščiausio JT sprendimų priėmimo organo, kuriame tiek Prancūzija, tiek JAV yra veto teisę turinčios nuolatinės narės – yra labai retas.

Penktadienį Jungtinės Valstijos ir dar devynios šalys Generalinėje Asamblėjoje balsavo prieš Volkerio Turko kadencijos JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigose pratęsimą. JAV, be kita ko, papildė Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Nikaragvos gretas.

„JAV anksčiau buvo žmogaus teisių švyturys. Dabar jau nebe“, – po penktadienį vykusio balsavimo anglų kalba paskelbė Prancūzijos misija Jungtinėse Tautose Ženevoje.

„Šiandien jos stovi šalia Šiaurės Korėjos, Nikaragvos, Malio ir Rusijos, izoliuotos. Pasaulis jų nebeklauso“, – pridūrė misija.

D. Negrea pirmadienį pareiškė: „Primenu jiems, kad Jungtinės Valstijos tebėra laisvės švyturys pasaulyje. Todėl neklausysime jų politizuotų kalbų.“

Prancūzijos ambasadorius Jerome‘as Bonnafont sureagavo į JAV išėjimą ir pažymėjo: „Šiais metais minime 250-ąsias Jungtinių Valstijų metines. Visi žinome, kokį vaidmenį šiame procese atliko Prancūzija.“

Jis sakė, kad Prancūzija JT Saugumo Taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje siekia „išsaugoti šią instituciją, jos nepriklausomybę ir jos gebėjimą veikti tarnaujant Chartijai, žmogaus teisėms ir taikai“.

Baku, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Azerbaidžano teismas pasiuntė į kalėjimą grupę nepriklausomų žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) darbuotojų, apkaltintų „kontrabanda“. Spaudos gynėjai bylą pavadino politine, siekiant užgniaužti jų veiklą.

„Toplum TV“ darbuotojai Mushfigas Jabbaras, Faridas Ismayilovas ir Elmiras Abbasovas buvo suimti 2024 m. kovo mėnesį per policijos reidą į jų agentūros biurą Baku. Tą pačią dieną buvo suimti keturi NVO darbuotojai ir su naujienų agentūra susijęs demokratijos šalininkas, o po dviejų dienų buvo suimtas „Toplum TV“ įkūrėjas Alasgaras Mammadli. 

Visi devyni atmetė kaltinimus kaip politiškai motyvuotus. 

Pirmadienį Baku teismas jiems skyrė nuo 12 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes.

Nuo 2023 m. Azerbaidžane buvo suimti dešimtys žiniasklaidos darbuotojų ir apkaltinti įvairiais nusikaltimais, įskaitant pinigų plovimu ir mokesčių vengimu. 

„Toplum TV“, viena žymiausių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Azerbaidžane, paskelbė tyrimus dėl įtariamos vyriausybės pareigūnų ir valstybės saugumo vadovo šeimos narių korupcijos. 

Europos žurnalistų federacija pirmadienį itin griežtu pavadino paskelbtą nuosprendį ir paragino nedelsiant paleisti kaltinamuosius.

 „Teismo nuosprendis patvirtina politinį teismo proceso pobūdį ir valdžios norą įbauginti ir nuslopinti žurnalistus, kurie tiesiog atlieka savo darbą“, – sakoma pranešime. 

Žmogaus teisių grupės jau seniai kaltina buvusį sovietinį Azerbaidžaną, nuo 2003 m. valdomą prezidento Ilhamo Alijevo,  opozicinės žiniasklaidos ir nepriklausomos žurnalistikos persekiojimu. 

Pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, Kaukazo šalis praėjusiais metais užėmė šeštąją vietą pasaulyje pagal įkalintų žurnalistų skaičių, nusileisdama tik Baltarusijai, Rusijai, Izraeliui, Mianmarui ir Kinijai.

Kyjivas, liepos 27 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos kontrolės praradimas Kryme ar net reikšmingas jos pozicijų susilpnėjimas pusiasalyje gali tapti vienu rimčiausių smūgių Kremliaus režimui ir sukelti destabilizuojančius procesus Rusijoje, interviu „Ukrinform“ teigė atsargos majoras ir politikos analitikas Mychaila Basarabas. 

Pasak jo, Krymo reikšmė Rusijos vadovybei turi kur kas didesnę nei karinę ar geopolitinę vertę. Krymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jau seniai tapo jo „pergalingo žygio“ simboliu, jo savavališko valdymo teisėtumo ženklu ir svarbiu šiuolaikinės Rusijos imperinės mitologijos elementu, sakė analitikas. 

Pasak jo, bet kokios rimtos Rusijos nesėkmės pusiasalyje būtų suvokiamos kaip Kremliaus silpnumo įrodymas ir galėtų turėti didelės įtakos Rusijos vidaus politinei padėčiai.

M. Basarabas teigė, kad pagrindinis bet kokio autoritarinio režimo ramstis yra visuomenės įsitikinimas, kad valdžia yra stipri ir gali tik laimėti. Jis pridūrė, kad jei šis įsitikinimas būtų sugriautas, net ir dalinis Krymo kontrolės praradimas galėtų paskatinti destruktyvius procesus Rusijoje.

Kartu politikos analitikas perspėjo nesupaprastinti galimo pusiasalio išlaisvinimo nuo okupantų scenarijaus. 

Jis pabrėžė, kad net jei Rusija prarastų galimybę visiškai kontroliuoti Krymą, tai dar nereikštų, kad Ukraina iš karto atgaus visišką pusiasalio kontrolę. 

M. Basarabas pabrėžė, kad teritorijos kontrolei užtikrinti reikėtų milžiniškų karinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių, o jie ir toliau bus labai reikalingi kituose karo frontuose. 

Pasak analitiko, Rusijai praradus pusiasalio kontrolę galėtų prasidėti pereinamasis laikotarpis. Realistiškas scenarijus būtų toks, kad Rusija nebegalės visiškai kontroliuoti Krymo, o Ukraina dar neturės pajėgumų visiškai atkurti savo kontrolės. Tokiam scenarijui reikėtų pradėti ruoštis iš anksto. Ukrainos saugumo tarnybos ir ginkluotosios pajėgos jau dabarė turėtų planuoti tokią įvykių raidą. 

M. Basarabas sakė, kad Ukraina jau turėtų pradėti rengti įstatymus dėl specialaus pereinamojo teisinio režimo Kryme ir kitose išlaisvintose teritorijose. 

Jis pridūrė, kad visiško Ukrainos valdymo atkūrimas pusiasalyje po jo išlaisvinimo užtruks. Šių teritorijų grąžinimas į normalų gyvenimą pagal Ukrainos valdymą neįvyks per naktį, tam reikės išsamaus karinio, teisinio ir administracinio pasirengimo. 

O kol kas Ukraina tęsia smūgius į Rusijos karinius objektus ir logistiką Kryme ir Pietų Ukrainoje, tai silpnina Rusijos gebėjimą vykdyti puolamąsias operacijas.

Torontas, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Pirmadienio rytą netoli JAV konsulato Toronte buvo paleisti šūviai, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė Kanados policija. Tai jau antras šaudymo incidentas netoli šio diplomatinio komplekso per keturis mėnesius.

„Pareigūnai išgirdo, kaip toje teritorijoje buvo iššauta iš šaunamojo ginklo“, ir „buvo pastebėta, kaip iš įvykio vietos sprunka baltas sedanas“, – tinkle „X“ teigė Toronto policija.

Teritorija buvo aptverta, rasta tūtelių. Žmonės nenukentėjo, o įtariamieji dar nenustatyti, nurodė policija.

JAV konsulatas padėkojo policijai už reagavimą į pirmadienį įvykusį šaudymo incidentą.

Kovo 10 d. du vyrai paleido kelis šūvius į šį konsulatą. Policija tada kalbėjo apie „nacionalinio saugumo incidentą“, dėl kurio šiame Kanados mieste buvo sustiprinta JAV ir Izraelio diplomatinių pastatų apsauga. Tuo metu Artimuosius Rytus jau kaustė karas.

Atliekant tų šaudynių tyrimą, birželį buvo sulaikyti du 18 ir 19 m. vyrai. Policininkai sakė, kad jie buvo užverbuoti smurtiniams veiksmams atlikti, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Policija taip pat pranešė, kad tiria šaudymo incidentus, pasižyminčius pasikartojančiu ir panašiu veikimo būdu, tokius kaip šaudynės Toronto sinagogoje kovo 2 d.

Londonas, liepos 27 d. (Ukrinform-ELTA). Jungtinė Karalystė perduos Ukrainai elektroninės kovos technologijas, padėsiančias apsaugoti dronus, feisbuke paskelbė Volodymyras Zelenskis po pirmojo susitikimo su naujuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Andy Burnhamu.

Jis parašė, kad pirmasis jo susitikimas su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku A. Burnhamu įvyko pirmadienį Portsmuto karinio jūrų laivyno bazėje, Karališkojo laivyno lėktuvnešyje HMS „Queen Elizabeth“.

Valstybės vadovas pabrėžė vertinantis tai, kad  Ukrainos komandos vizitas Didžiojoje Britanijoje buvo pirmasis po A. Burnhamo atėjimo į valdžią. 

„Tai svarbus palaikymo signalas ir ministras pirmininkas patikino mus, kad šis palaikymas išlieka nepajudinamas“, – pabrėžė V. Zelenskis. 

Pasak jo, per susitikimą šalys aptarė Ukrainos valstybės apsaugą, nes „siekiant apsaugoti gyvybes svarbu turėti pakankamai pajėgumų tiek danguje, tiek jūroje“. 

Politikai taip pat aptarė bendros gynybos gamybos plėtrą. 

„Esu dėkingas Jungtinei Karalystei už šiandienos sprendimą aprūpinti Ukrainą elektroninės karybos technologijomis, skirtomis apsaugoti Ukrainos dronus. Tai tikrai bus naudinga mūšio lauke. Kartu galime pasiekti dar daugiau dronų ir kitų technologijų srityje“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

V. Zelenskis pakvietė A. Burnhamą apsilankyti Ukrainoje. 

Ukrainos prezidentas pirmadienį atvyko į Jungtinę Karalystę ir yra pirmasis užsienio lyderis, kurį priėmė pareigas pradėjęs eiti naujasis ministras pirmininkas A. Burnhamas.

Kyjivas, liepos 27 d. (Ukrinform-ELTA). Vykdydamos operaciją „Crimean Switch Off“, Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos (USF) Rusijos okupuotose teritorijose atakavo dar 18 elektros pastočių, įskaitant 14 laikinai okupuotame Kryme, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė USF vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Liepos 25–27 d. USF dronų daliniai atakavo dar 18 energetikos objektų – 14 Kryme ir keturis kitose laikinai okupuotose teritorijose“, – nurodė R. Brovdis.

Pasak jo, liepos 1–27 d. buvo atakuoti iš viso 154 energetikos infrastruktūros taikiniai. Liepos 25–27 d. Kryme, be kita ko, atakuota 330 kV Simferopolio pastotė ir 220 kV Bachčysarajaus pastotė, kuri per tris dienas buvo atakuota du kartus. Kitose Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse USF atakavo elektros pastotes Hončarivkoje (Luhansko sritis), Tavryčankoje ir Taurijoje (Chersono sritis) bei Novyj Svite (Donecko sritis).

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgos netoli Rusijos okupuoto Zaliznyj Porto miestelio Chersono srityje taip pat atakavo antžeminę retransliacijos stotį, naudojamą puolamiesiems dronams „Geran“/„Gerbera“ valdyti, taip pat automobilių tiltą per Heničesko sąsiaurį, kuriuo Rusijos pajėgos naudojasi karinei logistikai.

Budapeštas, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Vengrijos parlamentas išrinko pirmąjį Konstitucinio Teismo teisėją vadovaujant ministrui pirmininkui Peteriui Magyarui, tačiau pagreitintas procesas sulaukė kritikos, kad atkartoja buvusiam premjerui nacionalistui Viktorui Orbanui būdingą veikimo būdą.

Balsavimas įvyko tuo metu, kai Europai palankus lyderis skuba išardyti pirmtako primestą kontrolę valstybės institucijose. P. Magyaro pergalė per rinkimus balandį nutraukė 16 metų trukusį V. Orbano valdymą. 

Universiteto profesorius Palas Sonnevendas buvo išrinktas Konstitucinio Teismo teisėju devynerių metų kadencijai, surinkęs 138 balsus 199 narių turinčioje įstatymų leidžiamojoje valdžioje, 6 parlamentarai balsavo prieš jį. 

Jis pakeis teisėją Csaba Hende, buvusį gynybos ministrą vadovaujant V. Orbanui. Šio teisėjo kadencija baigėsi pakeitus Konstituciją, parlamentas patvirtino pataisą anksčiau šį mėnesį. 

Balsavimas įvyko vos po dviejų dienų, kai P. Magyaro valdančioji partija „Tisza“ paskelbė P. Sonnevendą savo kandidatu. 

P. Magyaras teigė, kad P. Sonnevendo nominacija atspindi vyriausybės tikslą vėl paskirti į valstybės pareigas gebančius, sąžiningus ir savarankiškai mąstančius žmones. Tačiau žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ kritikavo „stebėtiną skubą“, atsižvelgiant į tai, kad parlamentas turi 60 dienų laisvai vietai užpildyti.

Organizacija pareiškė, kad P. Magyaro partijos „Tisza“ požiūris reiškia, jog vyksta tokia pati kaip ir anksčiau, kai valdė V. Orbanas, vienos partijos vykdoma atranka, apsieinant be politinių konsultacijų.

Buvusios valdančiosios partijos „Fidesz“ ir KDNP boikotavo balsavimą ir teigė, kad laisva teisėjo vieta atsirado neteisėtai. Jos pavadino Konstitucijos pakeitimą autokratiniu. Toks kaltinimas dažnai buvo metamas partijos lyderiui V. Orbanui, kai jis valdė.  

Pagal šį pakeitimą teismo pirmininko Peterio Polto, V. Orbano sąjungininko, ir trijų kitų einančių pareigas narių įgaliojimai kitą mėnesį irgi baigsis. 

„Fidesz“ pareiškė, kad apskųs kelis P. Magyaro vyriausybės teisinius pakeitimus 15 narių Konstituciniam Teismui ir praėjusią savaitę jau pateikė prašymą dėl kovos su korupcija reformų. 

Konstitucijos pakeitimas nuvertė ir nepopuliarų prezidentą Tamašą Sulyoką, irgi V. Orbano šalininką. Parlamentas iki rugpjūčio 19 d. turi surasti naują valstybės vadovą. P. Magyaras į šias pareigas pasiūlė šachmatų legendą Judit Polgar, bet ji praėjusią savaitę atmetė pasiūlymą. 

„Median“ atlikta apklausa parodė, kad maždaug  68 proc. vengrų yra nusivylę P. Magyaru, taip greitai įvardijusiu kandidatę nepasitarus su visuomene, kaip buvo žadėjęs. Apklausos duomenimis, parama jo partijai „Tisza“ sumažėjo nuo 60 iki 57 procentų.

Berlynas, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Vokietijos prabangių sportinių automobilių gamintoja „Porsche“, kuri yra „Volkswagen Group“ dukterinė įmonė, pirmadienį paskelbė, kad, vykdydama strateginį pertvarkymą, kuriuo siekiama padidinti konkurencingumą, iki 2035 m. atsisakys 5 tūkst. darbo vietų.

911 modelio sportinių automobilių gamintojos pelnas smuko dėl mažėjančių pardavimų Kinijoje, kur šiuo metu dominuoja šalyje gaminami elektromobiliai, taip pat dėl JAV muitų ir daug kainavusio sprendimo nuspausti stabdžio pedalą vykdant sunkumų lydimą elektrifikaciją.

Į naująjį planą įtrauktas „socialiai atsakingas dar 5 tūkst. darbo vietų panaikinimas iki 2035 m., daugiausia pasinaudojant natūralia darbuotojų kaita, demografiniais veiksniais, specialios dalinės pensijos programos plėtra ir savanoriškais darbo sutarčių nutraukimais“, – teigė bendrovė.

Kadangi apie atleidimus jau buvo skelbta praėjusiais metais, įmonė planuoja atsisveikinti su 8,9 tūkst. darbuotojų. Jos darbo jėgą sudaro daugiau kaip 30 tūkst. žmonių.

Pristatydama tai, ką pavadino savo „ateities paketu“, automobilių gamintoja taip pat nurodė, kad iki 2035 m. investuos iš viso 2,1 mlrd. eurų į dvi gamyklas Cufenhauzene ir Veisache netoli Štutgarto. 

Ten dirbantys žmonės turės darbo vietas ir apsaugą iki 2035 m., po derybų su darbo taryba ir profsąjungomis pranešė įmonė.

„Bendras tikslas yra sustiprinti sportinių automobilių gamintojo konkurencingumą ir ilgainiui užtikrinti kuo daugiau darbo vietų“, – pareiškime pažymėjo bendrovė.

Buvo paskelbta ir apie kitas išlaidų mažinimo priemones, tokias kaip atlyginimų kėlimo atidėjimas iki 2035 m. ir aukštų pareigūnų bazinių atlyginimų didinimo atsisakymas 2027 ir 2028 m.

„Porsche“ yra viena iš automobilių gamintojų, kurie pastaruoju metu patyrė didelį smūgį, nes investavo daug lėšų į elektrifikaciją, tačiau paklausa buvo silpnesnė, nei tikėtasi. 

Gamintoja pernai paskelbė, kad lėtina perėjimą prie elektromobilių, kuris sumažino 10 prekinių ženklų valdančios „Volkswagen“ pelną milijardais eurų. 

Be kita ko, buvo atidėtas kai kurių visiškai elektrinių automobilių pristatymas ir buvo pratęstas tam tikrų automobilių su vidaus degimo varikliais ir hibridinių modelių eksploatavimo laikotarpis.

Vilnius, liepos 27 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius liepos 27 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmadienį opozicinės TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos surinko parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl XXI Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros teisėtumo, o į teismą savo ruožtu kreiptis nori ir socialdemokratai, siekdami išaiškinimo dėl 2020–2024 m. Ingridos Šimonytės ministrų kabineto teisėtumo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitos institucijos tuo metu ragino stiprinti kovą su nepilnamečių smurtu ir nusikalstamumu, o kadenciją baigusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų jo 100-mečio išvakarėse aprašė JAV leidinys „Chicago Sun Times“.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Seimo opozicijoje esančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai surinko parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės teisėtumo. Kreipimesi Seimo nariai prašo įvertinti, ar Seimo nutarimas, kuriuo patvirtinta XXI Vyriausybės programa, neprieštarauja Konstitucijai, nes procedūra buvo pradėta dar iki oficialaus ministrų kabineto sudėties patvirtinimo. Taip pat prašoma ištirti Seimo statuto galimą teisinę spragą, leidusią dokumentus registruoti tokios teisės neturintiems asmenims. Reaguodama į tai valdančioji Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija inicijavo kreipimąsi į KT dėl Ingridos Šimonytės Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros. KT norima prašyti ištirti, ar 2020 metų gruodžio viduryje priimtas Seimo nutarimas, kuriuo pritarta centro dešinės ministrų kabineto programai, pagal jo priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai. Pastarieji taip pat surinko reikiamą parašų kiekį. Kreipimuisi į KT reikalingi 29 Seimo narių parašai.

Pastaruoju metu pasikartojant smurto atvejams tarp nepilnamečių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pripažįsta, jog yra institucinių spragų užkardant tokius incidentus. Pasak jos, turi būti sukurtas aiškus ir vaikams suprantamas veiksmų planas, kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis pagalbos. Ministrė pabrėžė, kad ant vienlapio išdėstyta informacija turėtų būti išplatinta kiekviename mokyklos kabinete. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė sakė, jog valstybė vis dar skiria per mažai dėmesio prevencijai – trūksta efektyvių prevencinių priemonių paaugliams, vaikams, kurie pasižymi smurtiniu, netinkamu elgesiu. Kaip pabrėžė ji, netinkamas vaiko elgesys, smurtas – ne vien švietimo sistemos ir teisėsaugos klausimas, bet pirmiausia – šeimos, bendruomenės ir visos aplinkos. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila teigė, kad nepilnamečių nusikalstamumo situacija Lietuvoje išlieka stabili, reikšmingesnių pokyčių pastaraisiais metais nematyti. Jo teigimu, 2024–2025 metais nepilnamečių nusikalstamumas šiek tiek didėjo, tačiau lyginant 2025 m. pirmąjį pusmetį su tuo pačiu laikotarpiu 2026 m. – fiksuojamas apie 10 proc. mažėjimas. Vertinant bendrai, nepilnamečiai įtariamieji visame nusikalstamume sudaro apie 4 procentus. M. Draudvila minėjo, kad dažniausiai įtariamaisiais dėl nusikalstamų veikų tampa vaikinai – jie sudaro apie 91 proc. visų nepilnamečių įtariamųjų, o merginos – apie 9 proc. Dauguma nusikalstančių nepilnamečių vis dar mokosi bendrojo ugdymo įstaigose.

Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė naują Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatoma nuo spalio 1 dienos atidaryti Lietuvos ambasadą Brazilijoje. Anksčiau siūlyta diplomatinę atstovybę atidaryti nuo liepos. Ambasadą siūloma steigti Brazilijos sostinėje – Brazilijos mieste. Šiuo metu San Paule veikia Lietuvos generalinis konsulatas. Aiškinama, kad atnaujintas nutarimo projektas parengtas įgyvendinant naujosios Vyriausybės programos punktą, numatantį plėsti diplomatinių atstovybių tinklą Lietuvai strategiškai svarbiose valstybėse ar regionuose. Kaip nurodoma URM rašte Finansų ministerijai, diplomatinės atstovybės įsteigimui ir veiklai 2027 metais reikėtų 2 mln. eurų, 2028 metais – 1,78 mln. eurų, o 2029-aisiais – 1,36 mln. eurų.

JAV dienraštis „Chicago Sun Times“ paskelbė straipsnį apie kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Publikacijoje, pavadintoje „Iš Čikagos kilo ne tik Obama, bet ir dar vienas prezidentas, kuris netrukus švęs 100 metų jubiliejų“, pabrėžiama, kad V. Adamkus yra vienas mylimiausių šalies politikų. Lietuvos prezidentu jis buvo dvi penkerių metų kadencijas, kai šalyje buvo permainų laikotarpis – prieš pat įstojimą į Europos Sąjungą ir NATO bei po to. Paklaustas, kaip vertina savo nuveiktus darbus, V. Adamkus susimąstė ir sakė, kad tai sudėtingas klausimas. „Manau, kad nereikia trokšti būti kažkaip prisimenamam. Reikia pajausti, ar tikrai savo gyvenimu prisidėjai prie ko nors. Aš asmeniškai tikiu tuo, kai savęs klausiu: ar padariau tai, ko norėjau? Ar padariau tai tinkamai? Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad džiaugiuosi turėjęs galimybę prisidėti ir atidaviau viską, ką galėjau“, – savo nueitą kelią interviu „Chicago Sun Times“ apibendrino jis.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Paulius Petrauskas sako, kad, esant poreikiui, „Mere“ parduotuvių darbuotojams bus suteikta pagalba ieškant naujo darbo. Jis pažymėjo, kad šiuo metu kitos parduotuvės ieško 2,4 tūkst. darbuotojų, todėl jis teigė nemanantis, kad būtų didelė problema darbuotojams pereiti į lietuviško arba, pavyzdžiui, vokiško tinklo parduotuves. Pasak P. Petrausko, daugiausia prekybos tinklo „Mere“ parduotuvių yra Vilniuje ir Kaune. Jis tikino, kad Užimtumo tarnybos padaliniai yra informuoti apie susidariusią situaciją ir darbuotojams suteiks pagalbą. Ekonomikos ir inovacijų viceministro teigimu, į 21-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai įtrauktame parduotuvių tinkle iki šiol dirbo kiek daugiau kaip 250 darbuotojų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) dėl „Mere“ parduotuvių. Ministerija prašo įvertinti, ar naujausiu ES sankcijų paketu suvaržyti asmenys nėra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir ar jiems neturėtų būti taikomi ribojimai. Kaip skelbta, ES į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkus, kuriems priklauso ir Lietuvoje veikiančios „Mere“ parduotuvės. Nuo ketvirtadienio visi šių asmenų pinigai ir turtas ES įšaldyti, jiems draudžiama suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių.

Įmonė „Energesman“ tvirtina, kad jos akcininkui buvo perduotas konkuruojančios bendrovės „Ecoservice“ vieno iš vadovų pasiūlymas parduoti akcijas. „Energesman“ teigimu, jai atmetus pasiūlymą, po poros dienų Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) priėmė sprendimą su ja nutraukti sutartis. Skelbiama, kad pasiūlymas įsigyti akcijas gautas liepos 8 dieną, jis buvo perduotas per trečiąjį asmenį susirašinėjimo programėlėje. „Energesman“ teigimu, apie sutarčių nutraukimą paskelbta liepos 10 d. prieš pat darbo dienos pabaigą. Krizė dėl atliekų tvarkymo Vilniaus regione išryškėjo po to, kai dėl „Energesman“ sunkumų vykdant įsipareigojimus VAATC prieš porą savaičių su bendrove nutraukė MBA įrenginių eksploatavimo sutartį.

Tarptautinė logistikos bendrovė DHL įsigyja „Venipak“ grupę. Šiuo sandoriu, kuriuo įsigyjamos „Venipak“ bendrovės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, DHL įtvirtins nuosavą vietinį logistikos tinklą Baltijos šalyse. Teigiama, jog gavus reguliuojančių institucijų patvirtinimus, „Venipak“ taps DHL grupės padalinio „DHL eCommerce“ dalimi, o vietinė bendrovės infrastruktūra bus integruota į pasaulinį logistikos tinklą. Pasak DHL, bendrovė įsigyja 100 proc. „Venipak“ grupės akcijų, kurias iki šiol valdė Nerijus Raudonis, o šis bendrovėje dabar koncentruosis į investicijų platformos „Stokex“ plėtrą bei globalų turto valdymą. Tiesa, planuojama, kad „Venipak“ ir toliau veiks išlaikydama savo prekės ženklą, o darbą bendrovėje tęs dabartinė vadovų komanda ir darbuotojai.  

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Vilniaus miesto apylinkės teismas „Foxpay“ byloje nusprendė pratęsti su Vilhelmu Germanu siejamos įmonės „Exawatt“ turtui taikomą nuosavybės teisės apribojimą. Anot teismo atstovo Giedriaus Janonio laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtos įmonės turtui pratęstas šešiems mėnesiams. Teismas konstatavo, kad nėra išnykę procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, tai yra – galimas turto konfiskavimas ir galimas žalos atlyginimas dėl pareikšto civilinio ieškinio. Teismas „Foxpay“ baudžiamąją bylą dėl beveik 24 mln. eurų vertės kriptoturto kasimo įrangos pasisavinimo ketina pradėti nagrinėti rugsėjo mėnesį. 

Kauno apygardos teismas nusprendė atmesti parlamentaro, buvusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio advokato skundą dėl politikui skirtos kardomosios priemonės. Atmetus minėtą skundą, kyšininkavimu įtariamas Seimo narys turės ir toliau dėvėti apykoję. Teismas nusprendė, kad minėtas S. Skverneliui skirtas apribojimas yra teisėtas ir pagrįstas, apykojė, teismo vertinimui, neriboja politiko tiek darbinės, tiek ir asmeninės veiklos. Apykojės nešiojimas S. Skverneliui skirtas, konstatavus, kad jis nesilaikė kito apribojimo, tai yra bendravo su kitą įtariamąją byloje, nors tokie veiksmai buvo uždrausti. Anksčiau skundą pateikęs S. Skvernelis sakė, kad apykojė jam trukdo atlikti Seimo nario pareigas.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Ispanijoje ir Prancūzijoje toliau siaučia miškų gaisrai. Daugiau nei 325 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus, pietvakarių Prancūziją ir centrinę Ispaniją netoli Madrido niokojant vieniems didžiausių miškų gaisrų abiejų šalių istorijose. Ispanijos meteorologijos tarnyba paskelbė apie antradienį prasidėsiančią naują karščio bangą, kuri tęsis iki savaitės pabaigos. Reaguodamas į prognozę, Ispanijos ministras pirmininkas kreipėsi į šalies gyventojus, prašydamas elgtis itin atsargiai ir perspėdamas apie laukiančias „sunkias valandas“. Prognozuojama, kad temperatūra vėl pakils ir Prancūzijoje, kovojančioje su dviem dideliais gaisrais Atlanto vandenyno pakrantėje. Nuo metų pradžios Prancūzijoje miškų gaisrai išdegino apie 115 tūkst. hektarų miškų, teigė šalies vidaus reikalų ministras. Europos Sąjunga (ES) pranešė Ispanijoje dislokuosianti papildomus orlaivius gaisrams gesinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po Valstybės Dūmos rinkimų Kremlius ketina vykdyti mobilizaciją ir planuoja pašaukti nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. rusų. V. Zelenskis tikino turintis tai patvirtinančius žvalgybos duomenis. Jo teigimu, spalį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradės mobilizaciją, jei jam nebus sukeltos problemos su logistika, naftos produktais, dyzelinu ir nebus įvestos visapusiškos sankcijos prieš Rusiją. Ukrainos lyderis pabrėžė, kad didelė dalis Rusijos gyventojų prieštarauja tiek karui, tiek mobilizacijai, tačiau vis tiek palaiko V. Putiną.

Islandijoje prasidėjo išankstinis balsavimas rugpjūtį rengiamame referendume dėl galimo stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybų atnaujinimo. Šios derybos buvo oficialiai sustabdytos daugiau nei dešimtmetį. Nuomonės šiuo klausimu 400 tūkst. gyventojų turinčioje saloje skiriasi. Birželio 29 d. paskelbta „Gallup“ apklausa parodė, kad 52 proc. iš 1993 apklaustųjų  tam pritaria, 48 proc. – nepritaria. Paraišką dėl narystės ES Islandija pateikė po finansų krizės 2009 m., tačiau 2015 m. derybos buvo oficialiai sustabdytos. Jei jos bus atnaujintos, pagrindiniai derybų klausimai bus žuvininkystė ir žemės ūkis. Islandija jau turi prieigą prie Europos bendrosios rinkos per narystę Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Ji taip pat yra Šengeno laisvosios kelionių zonos narė, tačiau nepriklauso ES muitų sąjungai. Jei referendumo rezultatas bus palankus derybų atnaujinimui, vėliau dėl narystės reikės antro balsavimo.