Kyjivas, lapkričio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Zaporižios srities Komyšuvachos mieste iš po griuvėsių ištraukti 31 žmogaus, žuvusio per Rusijos aviacijos smūgį, palaikai, nustatytos 12 aukų tapatybės.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities gynybos tarybos vienas iš pirmininkų Ivanas Fiodorovas.

Pasak jo, Komyšuvachoje tebevyksta paieškos ir gelbėjimo operacija.

„59 žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios. Tikėtina, kad kai kurie iš jų bus atpažinti tarp jau rastų žuvusiųjų. Pirminiais vertinimais, po griuvėsiais gali būti likę dar 38 žmonės“, – sakė I. Fiodorovas.

Lapkričio 2 d. Rusijos pajėgos numetė aviacines bombas ant Komyšuvachoje esančioje požeminėje mokykloje veikusio atsparumo centro. Tuo metu joje buvo dalijama humanitarinė pagalba. Pranešta, kad per antskrydį žuvo 33 žmonės.

Atėnai, lapkričio 4 d. (ELTA). Daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių negalėjo išvykti iš vienos Graikijai priklausančios salos, kol, gavus grasinimą susprogdinti, kruiziniame laive, kuriuo jie keliavo, buvo atliekama patikra, praneša naujienų portalas „TVP World“.

Šis incidentas įvyko antradienį, kai buvo gauta virtinė melagingų pranešimų ir apie komerciniuose lėktuvuose padėtas bombas.

Graikijos pareigūnų duomenimis, su Panamos vėliava plaukęs Izraelio bendrovės valdomas kruizinis laivas „Crown Iris“ vyko į šiaurės Izraelio Haifos miestą, kai anoniminis asmuo pranešė, kad prie laivo korpuso pritvirtintas sprogmuo.

Dėl grasinimo laivas buvo priverstas prisišvartuoti Graikijos Syro saloje. Į vietą atvyko pakrančių apsaugos pareigūnai, laivą patikrino naras ir sprogmenų ieškoti išmokytas šuo.

Graikijos visuomeninis transliuotojas „ERT News“ pranešė, kad laive, kuriuo plaukė 940 keleivių ir 597 įgulos nariai, sprogmenų nerasta. Po patikros keleiviams ir įgulai leista grįžti į laivą.

Graikijos naujienų portalas „Dnews“, remdamasis šalies Vidaus reikalų ministerijos paskelbta informacija, trečiadienį ryte pranešė, kad laivui „Crown Iris“ leista tęsti kelionę numatytu maršrutu.

Virtinė pranešimų apie sprogmenis

Incidentas įvyko tą pačią dieną, kai Europoje buvo gauta grasinimų susprogdinti mažiausiai septynis lėktuvus. Dėl jų teko keisti skrydžių maršrutus ir laikinai uždaryti oro uostus.

Antradienį grasinimų sulaukta mažiausiai dviejuose skrydžiuose į Varšuvą, dviejuose – į Bulgarijos sostinę Sofiją, dviejuose – į Romą ir viename – į Mursijos oro uostą Ispanijoje. Dieną prieš tai buvo pagrasinta susprogdinti dar vieną į Sofiją skridusį orlaivį.

Gavus šiuos pranešimus, buvo trumpam uždarytas vienas iš Varšuvos oro uostų, o vieną iš į Romą skridusių orlaivių lydėjo Italijos karinių oro pajėgų lėktuvų palyda.

Kol kas neaišku, ar šie incidentai tarpusavyje susiję. Atsakomybės už juos kol kas niekas neprisiėmė.

Pareigūnai nenurodė, kas galėjo būti atsakingas už grasinimus susprogdinti laivą ir lėktuvus, tačiau šie incidentai įvyko tuo metu, kai Europos pareigūnai kaltina Rusiją ir Iraną vykdant vadinamąsias hibridines atakas ir sabotažo veiksmus. Maskva ir Teheranas tokius kaltinimus neigia.

(Papildytas visas tekstas)

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Ignalinoje per gaisrą namo palėpėje žuvo vyras, dar dviem pavyko išsigelbėti.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienio vakarą, apie 19.43 val., Vilniaus gatvėje, užgesinus gaisrą namo palėpėje, rastas mirusio vyro (gim. 1978 m.) apdegęs kūnas. 

Ugniagesių teigimu, atvykus jų pajėgoms, medinio, vieno aukšto su mansarda namo mansardoje degė patalpa.

19 val. namo viduje buvo rastas išneštas gyventojas, greitoji pagalba jį išvežė į gydymo įstaigą apžiūrai. 

Kitas gyventojas išėjo pats, jam medikų pagalbos neprireikė. 

19.18 val. ugniagesiai pastato viduje rado vyrą be gyvybės ženklų, 19.42 val. medikai konstatavo jo mirtį.

Gaisro metu išdegė mansardoje įrengta patalpa, namo vidus aprūko ir buvo sulietas vandeniu. 

Dūmų detektoriaus name nebuvo.

Gaisro priežastis tiriama, pradėtas ikiteisminis tyrimas žuvusiojo mirties priežasčiai nustatyti.

Pirminiais duomenimis, šiemet per gaisrus Lietuvoje žuvo 63 žmonės, dar 155 apdegė ar apsinuodijo dūmais.

Nuo metų pradžios šalyje kilo 8,4 tūkst. gaisrų.

Kopenhaga, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai jaunų danų trečiadienį turėtų išeiti į gatves protestuoti prieš vyriausybės planus mažinti valstybės mokamas išmokas studentams. Šie protestai papildys visoje Europoje augančio jaunimo nepasitenkinimo bangą.

Su šūkiu „Mums jau gana“ 11 vidurinių mokyklų ir universitetų studentų asociacijų planuoja nuo 12.30 val. rinktis Kopenhagos Rotušės aikštėje, o vėliau žygiuoti prie parlamento ir protestuoti prieš siūlomą išmokų mažinimą siekiant atlaisvinti lėšų gynybos išlaidoms.

Pastarosiomis savaitėmis studentų protestai Prancūzijoje išplito ir į kitas Europos šalis. Kopenhagos policija pranešė, kad trečiadienio demonstracijos metu jos pareigūnai bus ypač matomi.

Danijos vidurinių mokyklų moksleivių asociacijos teigimu, sostinėje tikimasi sulaukti apie 10 tūkst. jaunuolių. Demonstracijos taip pat planuojamos ir kitur šalyje.

Biudžeto įstatymo projekto pirminiame variante Danijos centro kairės vyriausybė siūlo panaikinti valstybės mokamą išmoką tiems studentams, kurie gyvena su tėvais, o bendros metinės jų tėvų pajamos viršija 700 tūkst. Danijos kronų (104 440 JAV dolerių).

Visiems su tėvais gyvenantiems studentams, kurių tėvų metinės pajamos siekia nuo 419 589 (maždaug 63 tūkst. dolerių) iki 700 tūkst. kronų, išmokos dydis būtų nustatomas proporcingai pajamoms.

Iki šiol valstybės išmoka buvo mokama visiems vyresniems nei 18 metų studentams, todėl ją gaudavo tiek vidurinių mokyklų moksleiviai, tiek universitetų studentai.

Šiuo pakeitimu siekiama sutaupyti lėšų didesnėms vyriausybės gynybos išlaidoms finansuoti.

Aukštojo mokslo ministerijos duomenimis, apie 14 tūkst. studentų išmoka būtų visiškai panaikinta, o dar maždaug 8 tūkst. studentų ji būtų sumažinta.

Nuo 1970 m. galiojanti išmokų sistema yra vienas iš Danijos egalitarinės aukštojo mokslo sistemos ramsčių, leidžiančių visiems jaunuoliams įgyti išsilavinimą nepriklausomai nuo jų tėvų pajamų.

Šiuo metu su tėvais gyvenantys studentai gauna 1 154 kronų (173 JAV dolerių) mėnesinę išmoką, o savarankiškai gyvenantys – 7 426 kronų (1 111 JAV dolerių).

Vyriausybė taip pat pasiūlė bedarbio pašalpas neseniai universitetus baigusiems asmenims mokėti tik tuo atveju, jei per paskutinius 24 studijų mėnesius jie dirbo bent 18 mėnesių.

Organizatoriai pabrėžė, kad protestas bus „taikus“.

(Papildytas visas tekstas)

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Sprogus šildymo katilui, Šiaulių rajone apdegė du žmonės.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienio vakarą, apie 21.24 val., į Šiaulių ligoninę iš Šiaulių rajono, Gruzdžių miestelio, dėl nudegimų buvo pristatyti moteris (gim. 1959 m.) ir vyras (gim. 1957 m.).

Jie apdegė tą patį vakarą, 20.30 val., namuose Vilniaus gatvėje sprogus šildymo katilui. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamenta skelbia, kad, atvykus ugniagesių pajėgoms paaiškėjo, jog mediniame name sprogo katilas-žvakė, nuo sprogimo išplėštos durys, pažeista perdanga virš katilo, išsiliejo vanduo, kilo karšti garai.

Per sprogimą nukentėjo du gyventojai, jie dėl patirtų sužalojimų išvežti į gydymo įstaigą

Nelaimės aplinkybės tiriamos. 

Vašingtonas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Technologijų milijardierius Elonas Muskas trečiadienį pajuokavo dėl respublikonų pralaimėjimo JAV kadencijos vidurio rinkimuose, nors šiai partijai paremti buvo išleidęs šimtus milijonų dolerių.

„Panašu, kad šįkart mano rinkimus trikdantys kosminiai lazeriai nesuveikė“, – socialiniame tinkle „X“ parašė E. Muskas, respublikonų politinėms kampanijoms skyręs beveik pusę milijardo dolerių.

Antradienį demokratai perėmė JAV Kongreso kontrolę – iškovojo daugumą tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Tarptautinė kibernetinio saugumo bendrovė „CENSUS“ Lietuvoje įsteigė pirmąjį savo biurą Šiaurės Europoje. Iš Vilniuje įsikūrusio padalinio įmonė ketina plėsti veiklą Baltijos, Šiaurės šalių ir kitose Europos rinkose, skelbia agentūra „Investuok Lietuvoje“.

Pranešama, kad „Census Labs LT“ pavadinimu veikiantis padalinys veiklą pradėjo 2026 metų pradžioje ir vykdo kibernetinio saugumo inžinerijos projektus klientams Baltijos šalyse. Jam suteiktas regioninio centro statusas.

„Atidarydami padalinį Lietuvoje, į Šiaurės Europą atnešame tai, kuo labiausiai išsiskiriame – inžinerinį požiūrį į saugumą. Būdami čia, galėsime savo tyrimų ir plėtros kompetencijas pasiūlyti Baltijos ir Šiaurės šalims, kuriose tokių sprendimų poreikis sparčiai auga“, – pranešime cituojamas „CENSUS“ generalinis direktorius Nikos Tsagkarakis.

Teigiama, jog prieš pasirinkdama Lietuvą, bendrovė svarstė investicijas keliose kitose Šiaurės Europos rinkose ir Jungtinėje Karalystėje.

Pasak „Investuok Lietuvoje“, svarbiausi kriterijai buvo kvalifikuotų inžinierių prieinamumas ir reguliacinė aplinka, atitinkanti Europos Sąjungos saugumo bei atsparumo reikalavimus. Sprendimą taip pat lėmė augančios Lietuvos investicijos į gynybą – ši sritis yra viena pagrindinių įmonės veiklos krypčių.

Lietuvos padalinyje dirba inžinerijos ir pardavimų specialistai. Iš Vilniaus teikiamos visos bendrovės kibernetinio saugumo inžinerijos paslaugos: nuo saugumo architektūros projektavimo, grėsmių modeliavimų ir sistemų testavimo iki taikomųjų tyrimų, individualių saugumo komponentų kūrimo bei atakų imitavimo paslaugų.

„CENSUS“ turi apie 130 specialistų komandą ir penkis veiklos centrus JAV, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Dubajuje ir Abu Dabyje. Daugiau nei dešimtmetį veikianti įmonė prisidėjo prie operacinės sistemos „Linux“ branduolio ir socialinio tinklo „WhatsApp“ saugumo, bendradarbiauja su didelėmis gynybos, finansų, sveikatos priežiūros, energetikos ir kitų sektorių bendrovėmis.

Įmonė taip pat prisijungė prie asociacijos „Visuotinė gynyba“ inicijuotos Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartijos. Kaune vykusiame renginyje „Flaming Shield ’26“ jos inžinieriai padėjo rengti kibernetinio saugumo varžybų „Cyber Arena CTF“ užduotis ir patys jose dalyvavo.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad „CENSUS“ sprendimas Lietuvoje įkurti Šiaurės Europos centrą rodo šalies kibernetinio saugumo ekosistemos stiprumą ir specialistų kvalifikaciją.

„Investuok Lietuvoje“ vadovo Elijaus Čivilio teigimu, bendrovės pasirinkimas rodo, kad Lietuva gali pasiūlyti kibernetinio saugumo įmonėms ne tik specialistų, bet ir augantį vaidmenį Europos gynybos bei saugumo srityje.

Vašingtonas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). Demokratas Abdulas El-Sayedas ankstų trečiadienio rytą paskelbė laimėjęs JAV Senato rinkimus Mičigane ir įveikęs buvusį respublikonų įstatymų leidėją Mike'ą Rogersą, tapdamas pirmuoju musulmonu, išrinktu į aukštuosius Kongreso rūmus.

„Mičiganai, mums pavyko!“ – savo rinkimų štabe Detroite sakė A. El-Sayedas.

„Nepaprastai didžiuojuosi ir jaučiu didelę garbę stovėdamas čia kaip jūsų išrinktasis senatorius iš nuostabiosios Mičigano valstijos“, – pridūrė jis.

A. El-Sayedas laimėjo nepaisant paskutinę akimirką kilusių sunkumų, kai Atstovų Rūmų narė Haley Stevens, pralaimėjusi jam demokratų pirminiuose rinkimuose, prieš pat rinkimus pareiškė remianti M. Rogersą.

Mičigane dirbantis gydytojas rinkėjų paramą užsitikrino kairiųjų stovyklos rinkimų pažadais, tarp kurių buvo visuotinė sveikatos priežiūra, ir padėjo demokratams išsaugoti svarbią vietą JAV Senate, kurią palieka į pensiją pasitraukiantis Gary Petersas.

Respublikonai vykdė itin agresyvią rinkimų kampaniją, demokratus vaizduodami kaip komunistus, o A. El-Sayedą vadino teroristu, keliančiu grėsmę amerikiečiams.

Tačiau žodžių į vatą nevyniojantis 42-erių A. El-Sayedas pažadėjo padėti finansinių sunkumų patiriantiems rinkėjams susigaudyti sudėtingoje JAV sveikatos priežiūros sistemoje.

„Jūs nusipelnėte galimybės apsilankyti pas gydytoją ir už tai negauti milžiniškos sąskaitos“, – rinkimų išvakarėse Mičigano gyventojams sakė jis, žadėdamas iš esmės pertvarkyti prieštaringai vertinamą, paslaugų teikėjams milijardines pajamas nešančią JAV sveikatos priežiūros sistemą.

Per rinkimų kampaniją A. El-Sayedas į savo renginius visoje valstijoje – net ir itin konservatyviose, respublikonus palaikančiose vietovėse – pritraukdavo minias žmonių.

A. El-Sayedas taip pat pažadėjo „pašalinti pinigų įtaką politikai“ ir spręsti rimtas ekonomines problemas, dėl kurių rinkėjai trokšta naujo politiko, galinčio pakeisti nusistovėjusią tvarką.

Po šių rinkimų A. El-Sayedas taps pirmuoju JAV senatoriaus pareigas einančiu gydytoju demokratu nuo 1969 metų.

Vašingtonas, lapkričio 4 d. (AFP-ELTA). JAV demokratai per antradienį vykusius kadencijos vidurio rinkimus susigrąžino Kongreso kontrolę ir gubernatorių postus visoje Amerikoje – toks buvo stulbinamas prezidento Donaldo Trumpo politinės darbotvarkės atmetimas.

Žemiau pateikiami skaičiai, atskleidžiantys istorinę šios rinkimų dienos esmę.

Rekordinis rinkėjų aktyvumas

Galutiniai rinkėjų aktyvumo duomenys dar nebuvo paskelbti, tačiau, Floridos universiteto Rinkimų laboratorijos duomenimis, dar iki rinkimų dienos amerikiečiai buvo atidavę daugiau kaip 61,7 mln. balsų.

Tai buvo rekordinis išankstinio balsavimo aktyvumas per JAV kadencijos vidurio rinkimus ir neabejotinai sustiprino demokratų pozicijas, nes jų rinkėjai tradiciškai dažniau balsuoja iš anksto nei respublikonų rinkėjai.

Kaip pranešė Nacionalinis visuomeninis radijas (NPR), skaičiai rodė didelį afroamerikiečių, jaunimo ir kitų grupių, kurios paprastai remia demokratų kandidatus, rinkėjų aktyvumą.

Šis rinkėjų antplūdis prisidėjo prie bangos, per kurią demokratai laimėjo svarbiausius rinkimus ir perėmė abejų Kongreso rūmų kontrolę.

Rekordinis kampanijų finansavimas

Remiantis nešališkos JAV politinių kampanijų finansavimo stebėsenos organizacijos „OpenSecrets“ duomenimis, bendros išlaidos 2026 m. kadencijos vidurio rinkimams pasiekė rekordinę 11,9 mlrd. JAV dolerių sumą – gerokai daugiau nei 2022 m. išleisti 8,9 mlrd. dolerių.

2026 m. rinkimų kampanijose smarkiai išaugo tiek surenkamų lėšų, tiek reklamos pirkimo mastas. Tam įtakos turėjo vadinamųjų politinių veiksmų komitetų (PAC) išlaidos.

Toks išorinis finansavimas, kuriame pirmavo D. Trumpo sąjungininkas milijardierius Elonas Muskas, respublikonams suteikė maždaug 360 mln. JAV dolerių pranašumą.

Tačiau demokratų kandidatai taip pat pasirodė esantys pajėgūs pritraukti lėšų.

Pasak „OpenSecrets“, Atstovų Rūmų ir Senato kandidatai iš savo rinkimų kampanijų fondų išleido beprecedentę 3,7 mlrd. JAV dolerių sumą. Demokratai išleido 800 mln. dolerių daugiau nei respublikonai.

Teksase demokratų kandidatas į Senatą Jamesas Talarico pasiekė įspūdingą rekordą – surinko 145 mln. JAV dolerių, t. y. kelis kartus daugiau nei jo varžovas respublikonas Kenas Paxtonas, surinkęs 22 mln. dolerių ir turėjęs kliautis išorinėmis organizacijomis, finansavusiomis jo kampaniją.

Pirmosios pergalės per kelis dešimtmečius

Pastarąjį kartą Kanzasas demokratą į JAV Senatą buvo išrinkęs prieš 94 metus. Tačiau antradienio vakarą Adamas Hamiltonas įveikė dabartinį respublikonų senatorių Rogerį Marshallą.

Metodistų bažnyčios didelės bendruomenės pastorius A. Hamiltonas, dar visai neseniai registruotas kaip respublikonas, tapo pirmuoju demokratu nuo 1932 m., laimėjusiu Senato rinkimus šioje daugiausia kaimiškoje ir konservatyvioje valstijoje.

Teksasas taip pat pirmą kartą per kelis dešimtmečius nusidažė mėlyna spalva. J. Talarico pasiekė įspūdingą pergalę ir iškovojo demokratams vietą Senate šioje valstijoje pirmą kartą nuo 1988 m. – likus metams iki jo gimimo.

Istorijai pasipriešino ir Pietų Karolina: čia senatorė Darline Graham, kuri šių metų pradžioje buvo paskirta užimti mirusio brolio Lindsey Grahamo vietą, pralaimėjo demokratų kandidatei Annie Andrews. Nė vienas Pietų Karolinos demokratas nebuvo išrinktas į Senatą nuo 1998 m.

Jauni ir lotynų amerikiečių kilmės rinkėjai nusigręžė nuo respublikonų

Jauni vyrai ir lotynų amerikiečių kilmės rinkėjai – dvi JAV rinkėjų grupės, kurios buvo itin svarbios D. Trumpui, – per rinkimus ryžtingai nusigręžė nuo prezidento ir jo Respublikonų partijos, rodo rinkėjų apklausos prie balsavimo apylinkių.

Ispanakalbiai rinkėjai padėjo D. Trumpui ateiti į valdžią 2016 m. ir suvaidino svarbų vaidmenį jo pergalėje 2024 m. Tuomet prezidento rinkimuose jie tik nedidele persvara pasirinko demokratę Kamalą Harris – 51 proc. balsų prieš 48 proc., rodo „Pew Research“ duomenys.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis ne vienas lotynų amerikiečių kilmės rinkėjas reiškė pyktį D. Trumpui ir sakė besijaučiantis apgautas.

Tai atsispindėjo antradienį paskelbtose „NBC News“ rinkėjų apklausose: demokratų kandidatus parėmė 62 proc. lotynų amerikiečių kilmės rinkėjų, o respublikonų – 35 proc.

Jaunimas taip pat nusivylė D. Trumpu.  Remiantis „NBC News“ rinkėjų apklausomis, 18–29 metų vyrai ir moterys už demokratų kandidatus balsavo 72 proc. prieš 25 proc. Šis rezultatas smarkiai skiriasi nuo 2024 m., kai jauni rinkėjai maždaug po lygiai balsavo už D. Trumpą ir K. Harris.

Vilnius, lapkričio 4 d. (ELTA). Varėnos rajone policija iš kario paėmė į narkotikus panašias medžiagas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį apie 15.50 val. Merkinės miestelyje policijos pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Renault Laguna“.

Mašiną ne tarnybos metu ir neuniformuotas vairavo Lietuvos kariuomenės karys savanoris (gim. 1997 m.). 

Apžiūros metu pas jį rastas ir paimtas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais. 

Įtariama, kad tai narkotinė medžiaga. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.