Vilnius, kovo 13 d. (ELTA). Kitą savaitę bus sprendžiama dėl dalies šalies kuro rezervo atlaisvinimo ir galbūt bus nustatytas trumpesnis terminas, per kiek laiko šias atsargas Lietuva gali išnaudoti, kad degalų kainos efektas nestabilioje rinkoje būtų didesnis, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas

Po karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šalims narėms atvėrė galimybę į rinką paleisti 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.

Anot energetikos ministro, Lietuva galėtų atlaisvinti iki 80 tūkst. tonų kuro atsargų.

„Lietuvos atveju turime galimybę ir teisę atlaisvinti 12 dienų rezervą. Lietuva kaupia, ir čia yra privalomi reikalavimai, 90 dienų naftos ir naftos produktų atsargas. Pagal šį sprendimą turime galimybę 12 dienų tokia apimtimi sumažinti atsargų kiekį ir būtent kitą savaitę priimsime tokius sprendimus“, – LRT televizijai penktadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Anot energetikos ministro, Lietuva gali nustatyti ir mažesnį nei 90 dienų terminą sukauptoms atsargoms išnaudoti, taip siekiant padidinti efektą kainoms. 

„Mes turime 90 dienų terminą, per kurį turime teisę išdėlioti atsargas. Priimsime konkrečius sprendimus galbūt ir dėl trumpesnio termino, kad efektas būtų didesnis“, – aiškino jis.

Ministro eigimu, Lietuva atsargas šiuo metu kaupia 50 proc. santykiu – t. y. pusę rezervo sudaro naftos atsargos, kitą pusę – naftos produktai. 

„Būtent apie tai kalbėsimės ir su rinkos dalyviais, kaip tai išdėlioti taip, kad būtų pasiektas didžiausias efektas stabilizuojant kainą“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

Tuo metu finansų ministras sakė, kad Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe į rinką išleisti dalį rezervo, tačiau tikino, jog tai būtų laikina priemonė kainų efektui sušvelninti.  

„Šitų atsargų panaudojimas leistų kažkiek amortizuoti didėjimą, ypač jeigu jis užsitęstų ir augimas tęstųsi, (…) tokiame neapibrėžtume labai gerai turėti tokią amortizuojančią priemonę ir ja naudotis, ypač kai yra suteikta galimybė, ją tikrai turime išnaudoti. Be abejo, turime suprasti, kad tai yra laikina“, – aiškino Kristupas Vaitiekūnas.

Pasak jo, kai kurios valstybės ėmėsi skubotų veiksmų bandydamos mažinti konflikto pasekmes naftos rinkai, tarp jų – Vengrija ir Kroatija, įsivedusios degalų kainų „lubas“.

Ministras pridūrė, kad Lietuva šiuo metu analizuoja kroatų pasitelktas priemones, tuo metų vengrų sprendimai, jo teigimu, yra nulemti artėjančių rinkimų.

„Supraskime, kad Vengrija dabar yra rinkiminiame cikle, pas juos greitai rinkimai, todėl turbūt ir tai ganėtinai stipriai darė įtaką jų veiksmams. Kroatų mechanizmą mes dabar analizuojame ministerijoje, bandome pasižiūrėti, kaip jis veikia. Jis yra ganėtinai sudėtingas ir sofistikuotas“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Abu ministrai pažymėjo, kad bandymai amortizuoti degalų kainas mokestinės sistemos pakeitimais, pavyzdžiui, mažinant akcizus, reikštų, kad šie kaštai tiesiog yra perkeliami į valstybės biudžetą.

„Kad ir kaip mes bandytume amortizuoti kainas per kokius nors mokestinius dalykus, per mūsų finansinius resursus, turime suprasti, kad mes tiesiog nuimame stresą vienoje vietoje, t. y. degalinėje stresas mažėja, bet tą stresą perkeliame kur nors kitur, nes tie pinigai vis tiek iš kažkur paimami“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.

„Yra įvairių galimų priemonių, nėra vieno sprendimo, kuris išspręstų situaciją. Esame globalios situacijos, globalaus kainų augimo įkaitai. (…) Be abejo, yra ir akcizo klausimai, kiti dalykai, kurie gali būti mobilizuoti. Kainų įšaldymas arba kainų lubos, be abejo, yra kraštutinė priemonė, bet jeigu situacija jos reikalauja, jos negalime atmesti. Turime atsakingai į tai žiūrėti ir vertinti, nes pinigai irgi iš kažkur turi būti kompensuojami, turime tai irgi suprasti“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Jo teigimu, rinką stebėti turėtų ne tik Vyriausybė, tačiau ir Konkurencijos taryba, turinti prižiūrėti, kad rinkos dalyviai nepiktnaudžiautų susidariusia situacija.

„Manome, jog reikalingas papildomas Konkurencijos tarybos dėmesys ar tyrimas, jis tikrai nepakenktų ir duotų visuomenei atsakymus, kad tokia situacija nėra piktnaudžiavimo objektas“, – sakė energetikos ministras.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.

Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – apie 34 centais.

Premjerė Inga Ruginienė šią savaitę teigė, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti konflikto poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus, tuo metu finansų ministras šią iniciatyvą vertino skeptiškai.

Vilnius, kovo 13 d. (ELTA). Lietuvos diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui kritikuojant Vengrijos sprendimus dėl rusiškos naftos, šios šalies užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys „jau seniai groja pagal Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio melodiją“.

„Šiandien Lietuvos užsienio reikalų ministras išdrįso pasakyti, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą... Ir dar, kad pigi rusiška nafta reiškia autonomijos atsisakymą“, – savo „Facebook“ paskyroje penktadienį teigė P. Szijjarto.

„Mano kolega neteisingai supranta situaciją! Baltijos šalys jau seniai groja pagal Zelenskio melodiją, jos šokinėja, kai Zelenskis joms švilpia. Tačiau mes nepasiduosime Zelenskio šantažui, niekas negali mums pasakyti, kur pirkti naftą ar kur nepirkti, ir niekas negali mūsų priversti pirkti naftą brangiau nei anksčiau!“ – tikino jis.

Anot vengrų ministro, šalis neleis didėti benzino kainoms ir „nepasiduos V. Zelenskio šantažui“, taip esą gindama savo suverenitetą.

Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose pasaulyje prasidėjo degalų kainų šuoliai, dėl to Maskva ragina JAV panaikinti daugiau sankcijų jos naftos eksportui, siekiant stabilizuoti pasaulinę energijos rinką.

Anksčiau penktadienį K. Budrys ragino nepasiduoti šioms Rusijos „manipuliacijoms“.

„Matau ne kartą matytą ir atpažįstamą Rusijos žaidimą, kur keliais naftos doleriais pigesniais už barelį ji bando pasitelkti atgal politines naudas ir įvairiausias manipuliacijas dėl to taiko, tai mes tam tikrai neturėtume pasiduoti“, – Seime žurnalistams kalbėjo užsienio reikalų ministras.

„Ką, jūs įsivaizduojate, kad pigesnė nafta kokiai Vengrijai ar Slovakijai yra už dyką, taip duodama, kad malonus bendradarbiavimas būtų? Nė velnio, tai yra daroma dėl politinių įtakų, tai yra didžiulis rizikos veiksnys. Mes visą laiką sakėme – prekyba su Rusija kažkuo, ką jie politiškai kontroliuoja, yra politinė prekyba, o ne rinkos prekyba“, – akcentavo K. Budrys.

Kaip skelbė ELTA, šiuo metu įtampą tarp Kyjivo ir Budapešto didina Vengrijos reikalavimas kuo greičiau suremontuoti Rusijos atakų sugadintą naftotiekį „Družba“. 

Nepaisant prieš ketverius metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbto karo, šiuo naftotiekiu į Vengriją per Ukrainą buvo toliau transportuojama rusiška nafta.

Kyjivas teigia, kad dujotiekis buvo taip smarkiai apgadintas, kad greičiausiai veikti galės pradėti tik po šešių savaičių – po to, kai Vengrijoje įvyks parlamento rinkimai.

Budapeštas su tokiu vertinimu nesutinka ir reikalauja leisti jam pačiam patikrinti naftotiekį. Nuo savo varžovų visuomenės apklausose atsiliekantis vengrų premjeras Viktoras Orbánas savo rinkimų kampanijos metu naudoja antiukrainietišką retoriką.

Havana, kovo 13 d. (AFP-ELTA). Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis penktadienį patvirtino, kad jo vyriausybė surengė derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kurios siekia nuversti salos komunistinę valdžią.

Prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad Kuba bus kitas jo darbotvarkės klausimas po Irano ir po JAV įvykdyto pagrindinio Kubos sąjungininko Venesuelos lyderio Nicolas Maduro nuvertimo.

Sausio mėnesį D. Trumpas įvedė šiai skurdžiai salai JAV naftos blokadą, motyvuodamas tuo, kad Kuba kelia „ypatingą grėsmę“ Jungtinėms Valstijoms. Šis sprendimas prisidėjo prie ekonominio embargo, kurį Vašingtonas vykdo jau kelis dešimtmečius.

Susitikime su aukščiausiais Kubos pareigūnais, kuris buvo tiesiogiai transliuojamas per nacionalinę televiziją, M. Diazas-Canelis sakė, kad Havana veda derybas su Vašingtonu, tačiau neatskleidė daug detalių apie pokalbių pobūdį.

„Kubos pareigūnai neseniai surengė diskusijas su Jungtinių Valstijų vyriausybės atstovais“, – nurodė jis, taip patvirtindamas derybas, apie kurias D. Trumpas pirmą kartą pranešė sausio viduryje.

„Šių pokalbių tikslas buvo dialogo keliu ieškoti sprendimų dvišaliams mūsų šalių skirtumams“, – pridūrė jis.

„Gana greitai žlugs“

Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė palankiai įvertino šią žinią.

„Gerai. Meksika visada siekė taikos ir diplomatinio dialogo, ypač atsižvelgiant į visus šiuos metus Kubos žmonėms taikytos blokados neteisingumą“, – žurnalistams teigė prezidentė Claudia Sheinbaum.

JAV žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad buvusio prezidento Raulio Castro vaikaitis Raulis Guillermo Rodriguezas Castro jau kelias savaites veda slaptas derybas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, kuris yra kubiečių kilmės amerikietis.

R. G. Rodriguezas Castro per susitikimą, į kurio dalyvius kreipėsi M. Diazas-Canelis, sėdėjo pirmoje eilėje.

Kubos vyriausybė yra D. Trumpo akiratyje nuo tada, kai sausį buvo nuverstas kitas Vašingtono priešininkas Karibuose N. Maduro, kuris tiekė Kubai pigią naftą.

Naftos embargas priartino bėdų jau ir taip kamuojamą Kubos ekonomiką prie žlugimo slenksčio.

Dėl blokados Kubos elektrinės ir ūkiai liko be degalų, o kasdienis gyvenimas beveik sustojo. Oro linijos dėl žibalo stokos apribojo arba sustabdė skrydžius į šią salą.

D. Trumpas praėjusį savaitgalį ėmėsi prognozuoti, kad Kuba „gana greitai žlugs“, ir transliuotojui CNN pareiškė, jog „jie labai nori sudaryti susitarimą“.

M. Diazas-Canelis pažymėjo, kad derybas remia „tarptautiniai veiksniai“, tačiau nedetalizavo.

Parodydama geros valios gestą, Kuba ketvirtadienį po derybų su Vatikanu, kuris praeityje atliko tarpininko tarp Vašingtono ir Havanos vaidmenį, pranešė, kad paleis 51 kalinį.

Išryškindamos įtampą Floridos sąsiauryje, skiriančiame Kubą ir Jungtines Valstijas, Kubos pajėgos vasario 25 d. apšaudė greitaeigį katerį, kuriuo plaukė įtariami ginkluoti užpuolikai iš JAV. Žuvo penki laive buvę žmonės.

Vilnius, kovo 13 d. (ELTA). Po žinios apie partijos lyderio Sauliaus Skvernelio figūravimą didelio masto korupcijos byloje nukritę politinės jėgos reitingai partijos nenustebino, sako demokratų frakcijos Seime seniūnas Lukas Savickas.

„Sunku būtų pasakyti, kad nustebom, nes patys pirmieji, kai tik pradėjo klostytis ta situacija viešojoje erdvėje, sakėme, kad akivaizdu, kad ta žala bus padaryta“, – TV3 žinioms penktadienį sakė L. Savickas.

Kaip rodo penktadienį paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, vasarį palaikymas Demokratų „Vardan Lietuvos“ partijai siekė 4,2 proc., tuo metu sausį sudarė 7,1 proc.

Apklausa atlikta vasario 18–28 dienomis – jau po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kratų S. Skvernelio kabinete Seime ir namuose, tiriant galimą korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, bei politiko liudijimą STT.

L. Savicko teigimu, nepaisant prognozių, kad palyginti jauna partija nepasieks reikiamos kartelės patekti į Seimą, politinė jėga anksčiau sugebėjo sutelkti visuomenės palaikymą.

„Nuo pat pirmųjų dienų, kai dar kūrėme partiją, prisimenu, pirmasis reitingas rodė gal 2 proc. puntus ir visi komentatoriai sakė, kad čia nėra perspektyvų sukurti parlamentinę partiją, bet štai esame jau antrą kadenciją Seime“, – tikino demokratų frakcijos seniūnas.

ELTA primena, kad pernai gruodį tiriant galimai itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Anot prokuratūros, šiuo metu įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.

Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, buvusi S. Skvernelio patarėja, vėliau tarnyboje dirbusi Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.

STT kaip specialusis liudytojas byloje apklaustas ne tik S. Skvernelis, bet ir konservatorius Kazys Starkevičius, kaip ministras buvusį tarnybos vadovą J. Kornijenko paskyręs į šias pareigas.

Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.

Nūkas, kovo 13 d. (dpa-AFP-ELTA). Grenlandijos centro kairioji partija „Siumut“ palieka salos valdančiąją koaliciją, praėjus maždaug metams po parlamento rinkimų Arkties saloje.

Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas sakė, kad šis žingsnis siunčia neteisingą signalą Jungtinėms Valstijoms, ir penktadienį „Facebook“ tinkle rašė, kad jis kenkia vienybei tuo metu, kai didėja tarptautinis spaudimas.

Nuolatinių JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti Danijos administruojamos Grenlandijos kontrolę fone J. F. Nielsenas pernai suformavo plačią keturių partijų koaliciją.

„Mūsų šalis kaip niekada anksčiau patiria spaudimą ir dėmesį iš išorės, – rašė jis, pabrėždamas vienybės demonstravimo svarbą. – Man gaila, kad „Siumut“ nebenori būti šios bendruomenės dalimi.“

„Siumut“ atstovė, Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Vivian Motzfeldt, nepritarianti savo partijos sprendimui, atsistatydino iš pareigų.

Ji dalyvavo Danijos, Grenlandijos ir JAV derybose, kuriomis siekiama rasti ginčo dėl Arkties teritorijos sprendimą. Sausio mėnesį Baltuosiuose rūmuose ją priėmė viceprezidentas J. D. Vance‘as ir valstybės sekretorius Marco Rubio.

„Tai reiškia, kad turime viską pradėti iš naujo“, – sakė ji Danijos transliuotojui DR.

Pasak Danijos naujienų agentūros „Ritzau“, „Siumut“ lyderės Aleqos Hammond sprendimas susijęs su ginču dėl dviejų Grenlandijos vyriausybės ministrų planų dalyvauti Danijos parlamento rinkimuose, kurie vyks kovo 24 d.

Vašingtonas, kovo 13 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV ir Izraelio smūgiai prieš Iraną tęsis trečią savaitę, ir įspėjo, jog artimiausiomis dienomis Teherano lauks tolesnės smarkios atakos.

„Artimiausią savaitę mes jiems labai stipriai smogsime“, – penktadienį stočiai „Fox News Radio“ sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad „mes sunaikinome daugumą jų raketų“.

Be to, D. Trumpas teigė, kad po Teherano grasinimų išbandomas naujojo Irano aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei patikimumas.

„Jie daug kalbėjo, todėl jis turės tai įrodyti“, – pažymėjo D. Trumpas, omenyje turėdamas Irano pareigūnų pareiškimus.

Pareiškime, kurį ketvirtadienį perskaitė valstybinės televizijos žinių vedėjas, M. Khamenei paragino atkeršyti už karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu aukas. 

Remiantis šiuo pareiškimu, Teheranas taip pat ir toliau naudosis Hormūzo sąsiauriu, kuris yra gyvybiškai svarbus naftos ir dujų vandens kelias, kaip svertu prieš savo priešus.

Vašingtonas, kovo 13 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės departamentas penktadienį pasiūlė 10 mln. dolerių atlygį už informaciją apie naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei ir kitus aukščiausius pareigūnus.

Irano vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni ir žvalgybos ir saugumo ministras Esmailas Khatibas yra tarp 10 asmenų, įtrauktų į Valstybės departamento sąrašą.

„Šie asmenys vadovauja įvairiems Irano islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) padaliniams, kurie planuoja, organizuoja ir vykdo terorizmą visame pasaulyje“, – teigė Valstybės departamentas.

Jis paragino informatorius siųsti informaciją per „Tor“ tinklą arba „Signal“ programėlę ir nurodė, kad „už jūsų informaciją jums gali būti suteikta galimybė persikelti gyventi kitur ir gauti atlygį“.

Pagal Valstybės departamento programą „Atlygis už teisingumą“ („Rewards for Justice“) siūlomi pinigai už žvalgybinę informaciją, padedančią sulaikyti ieškomus asmenis arba patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

M. Khamenei tėvas Ali Khamenei žuvo per sprogimą vasario 28 d., JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžioje.

Vašingtonas, kovo 13 d. (Ukrinform-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Ukrainos pasiūlymą padėti JAV sustiprinti savo gynybą nuo Irano bepiločių orlaivių atakų.

Pasak „Ukrinform“, D. Trumpas tai pareiškė per interviu „Fox News Radio“.

Laidos vedėjas Brianas Kilmeade‘as paklausė D. Trumpo, ar Ukraina padeda Jungtinėms Valstijoms apsisaugoti nuo dronų.

„Ne, mums nereikia jų pagalbos ginantis nuo dronų. Mes apie dronus žinome daugiau nei kas nors kitas. Tiesą sakant, turime geriausius dronus pasaulyje“, – sakė JAV prezidentas.

Kaip buvo pranešta anksčiau, Ukrainos kariškių delegacija ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas kovo 10 d. išvyko į Persijos įlankos regioną norėdama padėti apsaugoti gyvybes ir stabilizuoti situaciją, padidėjus įtampai po Irano smūgių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat sakė, kad Ukraina gavo šešis prašymus iš Artimųjų Rytų šalių suteikti pagalbą kare su Iranu. Kartu jis tikisi, kad Ukrainos delegacijai sugrįžus iš Persijos įlankos regiono, bus galima nustatyti, kokio masto pagalbos toms šalims reikia.

Vašingtonas, kovo 13 d. (AFP-ELTA). Pentagonas ir Baltieji rūmai penktadienį pažėrė kritikos televizijos kanalui CNN dėl reportažų apie Irano karą, o gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas išreiškė viltį, kad kanalą perims prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas.

P. Hegsethas dalį spaudos konferencijos apie JAV karines operacijas prieš Teheraną praleido kritikuodamas žiniasklaidą ir ypač CNN, ragindamas sukurti, pasak jo, „tikrą patriotinę spaudą“.

Buvusį „Fox News“ laidų vedėją ypač papiktino kanalo paskelbta žinutė, kurioje teigiama, kad Vašingtonas nepakankamai įvertino Irano galimybes sutrikdyti pasaulinį naftos judėjimą Hormūzo sąsiauryje.

„Akivaizdus absurdas“, – sakė P. Hegsethas žurnalistams, o vėliau pridūrė: „Kuo greičiau Davidas Ellisonas perims šį tinklą, tuo geriau“.

Davidas Ellisonas yra „Paramount Skydance“ vadovas – ši bendrovė ketina užbaigti svarbų sandorį dėl „Warner Bros. Discovery“, dabartinės CNN savininkės, perėmimo po to, kai derybose dėl kainų nugalėjo „Netflix“.

Anksčiau šį mėnesį D. Ellisonas pažadėjo saugoti CNN redakcinę nepriklausomybę.

Jo tėvas, „Oracle“ įkūrėjas milijardierius Larry Ellisonas, vienas turtingiausių pasaulio žmonių, didžiąja dalimi finansavo perėmimą ir taip pat yra ilgametis prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas bei finansinis rėmėjas.

Baltieji rūmai taip pat kritikavo CNN reportažą apie Hormūzo sąsiaurį. „Ši istorija yra 100 proc. netikra naujiena“, – platformoje „X“ teigė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

„Pentagonas dešimtmečius planavo Irano desperatišką ir neapgalvotą Hormūzo sąsiaurio uždarymą, ir tai buvo Trumpo administracijos planavimo dalis gerokai iki operacijos „Epic Fury“ pradžios“, – teigė K. Leavitt.

Pats D. Trumpas dažnai užsipuola CNN žurnalistus, ypač laidų vedėją Kaitlan Collins, kurią vasario mėnesį išplūdo už tai, kad ji nesugebėjo „nusišypsoti“, užduodama jam klausimą apie mirusio seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino aukas.

Paryžius, kovo 13 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, vykstant karui su Iranu, jo šalis gavo šešis Artimųjų Rytų šalių pagalbos prašymus. Tuo pat metu jis laukia, kol iš Persijos įlankos regiono grįš Ukrainos delegacija, kad būtų galima nustatyti, kokio masto pagalbos šios šalys tikisi.

V. Zelenskis tokias pastabas išsakė bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, praneša „Ukrinform“.

„Iki savaitės pabaigos kariuomenė ir Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius grįš (iš Persijos įlankos regiono). Bus pristatyta išsami ataskaita. Iki šios dienos gavome šešių šalių pagalbos prašymus. Ekspertus išsiuntėme į tris šalis. Taip pat gautas atskiras Jungtinių Valstijų prašymas dėl Jordanijos. Kai jie grįš, suprasime pagalbos, kurios mūsų partneriai iš mūsų tikisi, mastą“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Artimųjų Rytų šalyse, taip pat Jungtinėse Valstijose ir Europos Sąjungoje yra tam tikras bepiločių orlaivių perėmėjų kiekis. Tačiau, pasak V. Zelenskio, šios sistemos neveikia be Ukrainos pilotų, kariškių ir specialios programinės įrangos.

„Ši sistema egzistuoja tik pas mus; ją oficialiai naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Todėl visi supranta, kad net ir dešimčių ar šimtų perėmėjų turėjimas padėties nestabilizuos. Tai sisteminė gynyba. Sisteminės apsaugos ekspertai – oro gynybos ir trumpojo nuotolio oro gynybos naudojimo profesionalai – yra būtent tie žmonės, kurie išskrido į šias Artimųjų Rytų šalis“, – pažymėjo jis.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, aštrėjant įtampai, kurią sukėlė Irano smūgiai, Ukrainos delegacija, kurią sudaro kariškiai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas kovo 10 d. išvyko į Persijos įlankos regioną, kad padėtų apsaugoti gyvybes ir stabilizuoti padėtį.