Islamabadas, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Pakistane Amerikos ir Irano pareigūnai surengė tiesiogines derybas, reikšmingiausias nuo 1979 m. Islamo revoliucijos. Priešininkės mėgina užbaigti karą, įstūmusį Artimuosius Rytus į smurtą ir sukrėtusį pasaulio ekonomiką. 

Trišalės tiesioginės derybos surengtos šeimininko Pakistano sostinėje Islamabade ir vyksta kitaip nei iki šiol, kai abi šalys derėjosi per tarpininką, jų atstovams sėdint atskiruose kambariuose, pranešė aukštas pareigas užimantis Baltųjų rūmų pareigūnas. 

JAV delegacijai vadovauja viceprezidentas J. D. Vance'as, specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris, teigė pareigūnas. Tai - aukščiausio lygio Amerikos kontaktas nuo Islamo respublikos įkūrimo. 

Irano delegacijai, kurią sudaro daugiau nei 70 narių, vadovauja parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas, lydimas užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi. Pasak Irano žiniasklaidos, jie anksčiau buvo nusprendę pradėti derybas su kolegomis iš JAV po susitikimo su Pakistano ministru pirmininku Shehbazu Sharifu. 

„Pagyręs abiejų delegacijų įsipareigojimą konstruktyviai bendradarbiauti, ministras pirmininkas pareiškė viltį, kad šios derybos bus tramplinas į ilgalaikę taiką regione“, – pranešė Sh. Sharifo biuras. 

Deryboms prasidėjus, D. Trumpas pareiškė, kad JAV pradėjo „valyti“ strateginį Hormuzo sąsiaurį, kurį Iranas iš esmės užblokavo ir per kurį taikos metu praplaukia penktadalis pasaulio naftos. JAV žiniasklaida pranešė, kad šeštadienį jį kirto du JAV karo laivai. 

JAV vadovas tai pavadino „paslauga“ kitoms šalims, tačiau valstybinės televizijos cituotas aukšto rango Irano kariuomenės pareigūnas paneigė pranešimus, kad JAV laivai praplaukė šiuo svarbiu vandens keliu. 

Anksčiau Iranas pareiškė, kad bet koks susitarimas dėl karo pabaigos turi apimti įšaldyto Irano turto atblokavimą, taip pat reikalauja, kad Izraelis nutrauktų karą su „Hezbollah“ Libane, nors J. D. Vance'as sakė, kad tai nebus svarstoma Islamabade. 

Irano valstybinės televizijos žurnalistas, atvykęs nušviesti derybų, sakė suprantąs, kad šiais klausimais padaryta pažanga, o tai suteikia Iranui pasitikėjimo jas tęsti. JAV pareigūnas paneigė pranešimus, kad Vašingtonas sutiko atblokuoti įšaldytą Katare laikomą Irano turtą. 

Nepaisant pažangos, kariaujančios šalys nemėgino slėpti abipusio įtarumo. 

„Mūsų derybų su amerikiečiais patirtis rodo, kad jos visada baigdavosi nesėkme ir sulaužytais pažadais“, – sakė M. B. Ghalibafas, netrukus po atvykimo į Pakistaną. 

Lemiama akimirka

Prieš išvykdamas iš JAV J. D. Vance'as sakė, kad jei kita šalis „nori derėtis sąžiningai, mes tikrai noriai ištiesime ranką“. Tačiau jis pridūrė, kad derybų komanda nebus palanki, „jei jie mėgins mus apgauti“. 

Vis dėlto ekspertai teigė, kad Irano delegacija parodė esanti rimtai nusiteikusi išvykti iš Pakistano su susitarimu. 

Ministras pirmininkas Sh. Sharifas, kurio šalies nuoširdus tarpininkavimas šią savaitę padėjo susodinti abi šalis prie derybų stalo, teigė, kad derybos Islamabade nebus lengvos. 

„Laukia dar sunkesnis etapas“, – sakė jis, turėdamas omenyje pastangas visam laikui nutraukti kovas, prasidėjusias JAV ir Izraelio smūgiais Iranui vasario 28 d., tai išprovokavo Irano atsakomuosius veiksmus prieš Izraelį ir Persijos įlankos šalis. 

„Tai yra tas etapas, kuris angliškai vadinamas „viskas arba nieko“, – sakė Pakistano premjeras, turėdamas galvoje, jog tai yra lemiama akimirka, kai bus arba susitarta, arba derybos bus nutrauktos. 

Šeštadienį Pakistano sostinėje buvo sustiprintas saugumas, gatvėse buvo gausios policijos ir sukarintos pajėgos, eismas buvo nukreipiamas aplink „raudonąją zoną“, kurioje yra vyriausybės ir diplomatiniai pastatai. 

Pakistanas sudarė ekspertų komandą, kad padėtų abiem šalims derėtis navigacijos, branduolinių ginklų ir kitais svarbiais klausimais, sakė su tuo susipažinęs diplomatinis šaltinis. 

Derybas atidžiai stebi kiti svarbūs regiono veikėjai. Egiptas ir Turkija irgi padėjo tarpininkauti kartu su Kinija, Pakistanas su jomis ir toliau glaudžiai koordinuoja derybas, teigė šaltinis. 

Vilnius, balandžio 11 d. (ELTA). Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Alytaus rajono savivaldybei priklausiančio turto pasisavinimo – buvęs rajono meras Algirdas Vrubliauskas ir tarybos nariai kaltinami pasisavinę jiems darbui suteiktus „iPhone" telefonus ir kitą įrangą.

2023 m. balandį vyko rajono tarybos posėdis, per jį buvo nuspręsta dėl savivaldybės turto telefonų  „iPhone" ir kitos technikos nurašymo. Posėdžiui pirmininkavo meras A. Vrubliauskas.

Tuometė Alytaus rajono savivaldybės administracijos darbuotoja Nijolė Radžiūnienė pristatė vieno iš posėdžio klausimų nutarimo projektą.

„Šis projektas buvo apsvarstytas jungtiniame komiteto posėdyje ir jam buvo pritarta“, – sakė ji, pristatydama klausimą dėl įrangos nurašymo.

Tai išgirdęs tarybos narys Justas Truncė išreiškė didelę nuostabą.

„Kyla klausimų ir įtarimų, kad nurašomas toks turtas kaip „iPhone“ telefonai. Įsigijimo vertės nemažos, kokia šiai dienai daiktų būklė? Ar šie daiktai nebuvo drausti, ar tikrai šių daiktų vertė šiai dienai yra 0 eurų? Ar nėra gamintojo garantijos?", – stebėjosi J. Truncė.

N. Radžiūnienė atsakė, kad minėti išmanieji įrenginiai yra sulaužyti, yra defektiniai aktai, o jų remontas brangiau kainuos negu patys įrenginiai.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad neva sugadinti telefonai iš tikrųjų veikė, politikai juos naudojo.

Pasibaigus kadencijai, nutrūkus darbo santykiams, savivaldybės darbuotojai turėjo grąžinti telefonus savivaldybei, tačiau atsirado nurašymo ir utilizavimo aktai.

Eksmeras kaltės nepripažįsta

Pagal prokuratūros kaltinimus, buvęs meras ir buvęs tarybos narys A. Vrubliauskas galėjo pasisavinti daugiau nei 608 eurų vertės planšetinį kompiuterį „iPad Pro12.9“,  daugiau nei 649 eurų vertės telefoną „iPhone13 Pro“ ir daugiau nei 1,3 tūkst. eurų vertės telefoną „ iPhone14 Pro“. Eksmeras kaltės nepripažįsta.

Apie galimai padarytus nusikaltimus Alytaus rajono savivaldybės administracija informavo Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Ji atliko tyrimą ir, remdamasi mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, nustatė, kad telefonai yra veikiantys, jais skambinama ir priimami skambučiai, gaunamos ir siunčiamos SMS žinutės.

„STT tikrino, ar jie veikia tinke – informacija pasitvirtino, operatoriai pranešė, kad telefonai tinkle veikia“, – sakė prokuroras Darius Valkavičius.

Minėtas rajono tarybos posėdis tapo vienu iš įrodymų, o byla vėliau buvo perduota nagrinėti teismui.

Kaltinimų šioje byloje sulaukė minėta dabar jau buvusi savivaldybės darbuotoja N. Radžiūnienė, buvęs meras A. Vrubliauskas, tarybos narė Gintarė Jociunskaitė ir savivaldybės darbuotojas Andrius Kuzmauskas. G. Jociunskaitė ir A. Kuzmauskas taip pat dalyvavo teisėsaugą sudominusiame tarybos posėdyje.

G. Jociunskaitei inkriminuojamas nusikaltimų organizavimas. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro D. Valkavičiaus manymu, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad tarybos narė organizavo dokumentų klastojimą ir savivaldybės turto pasisavinimą bei įvykdė piktnaudžiavimą.

Finansų ministerijoje analitike dirbanti Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė G. Jociunskaitė kaltinama galimus nusikaltimus įvykdžiusi 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu, būdama Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktore. Ji kaltinama pasisavinusi jai patikėtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 12 Pro“.

Tarybos narė kaltės nepripažįsta. Ji kaltinama, kad veikė su A. Kuzmausku, N. Radžiūniene ir vadovavo jiems, sudarė sąlygas veikti bendrai. 

Savivaldybės įrenginių defektavimo aktuose buvo parašyta, kad esą privačios įmonės vadybininkas apžiūrėjo išmaniuosius renginius ir pateikė išvadas, jog jie netinkami naudoti, nors iš tikrųjų jis tų įrenginių net nebuvo apžiūrėjęs ir įvertinęs.

Buvusį Alytaus rajono merą ir buvusį šio rajono tarybos narį A. Vrubliauską prokuroras prašo nubausti 7,5 tūkst. eurų bauda ir ketveriems metams atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje. Prokuroras D. Valkavičius taip pat mano, kad eksmeras savivaldybei turi atlyginti daugiau ne 2,5 tūkst. eurų žalą, kuri atsirado dėl galimai pasisavintų įrenginių. 

Tokios pat bausmės prokuroras prašo ir tarybos narei G. Jociunskaitei.

N. Radžūnienei prokuroras siūlo skirti 6 tūkst. eurų baudą, o  A. Kuzmauskui – 6,5 tūkst. eurų baudą.

Kauno apygardos teismas nuosprendį šioje byloje ketina skelbti balandžio pabaigoje.

Vilnius, balandžio 11 d. (ELTA). Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkų komanda sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio intelekto (DI) modelį, skirtą lygumų upių būklei stebėti.

Pasak mokslininkų, naujoji technologija leis tiksliau nustatyti vandens telkinio pokyčius, prognozuoti potvynius bei vertinti žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms.

„Modelis leidžia dažniau ir greičiau vertinti upės ruožo būklę per potvynius, sausras ar kitas ekstremalias situacijas. Turint daugiau duomenų galima laiku imtis apsaugos priemonių ir sumažinti galimą žalą“, – pranešime cituojama KTU profesorė Dalia Čalnerytė.

Mokslininkų sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja numanomą tėkmės vidurkį. Tokiu būdu DI modelis susieja vaizdų seką su upės tėkmės greičiu, ypač aplinkose, pasižyminčiose lygumų vandens telkiniams būdingomis charakteristikomis. 

KTU mokslininkai tyrimams pritaikė dronus, kurie leidžia pagreitinti duomenų rinkimo ir analizavimo procesą bei eliminuoti aplinkos trikdžius, tokius kaip vėjas, atspindžiai ar kitus veiksnius.

Budapeštas, balandžio 11 d. (PAP-dpa-ELTA). Sekmadienį Vengrijoje vyks parlamento rinkimai, o apklausos rodo, kad 16 metų šalį valdantis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas gali juos pralaimėti. Pareikšti paramą V. Orbanui į Budapeštą atvyko Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos nariai. Jam paramą išsakė ir Čekijos premjeras.

PiS palankumas V. Orbanui, atvirai prorusiškam Europos Sąjungos (ES) valstybės premjerui, kuris reguliariai susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ryškiai skiriasi nuo partijos deklaruojamos kritikos V. Putino režimui ir jo karui prieš Ukrainą.

Situacija yra dar keistesnė atsižvelgiant į tai, kad PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis nuolat kartoja, kad V. Putinas įsakė nužudyti jo dvynį brolį, tuometį Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį, kuris 2010 m. balandžio 10 d. žuvo per aviakatastrofą Rusijoje netoli Smolensko.

„Būdamas Lenkijos parlamento delegacijos nariu, kartu su (buvusiais – ELTA) ministrais pirmininkais Beata Szydlo, Mateuszu Morawieckiu ir partijos pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu, esu čia tam, kad suteikčiau visapusišką paramą ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui“, – socialinėje platformoje „X“ penktadienį paskelbė Janas Kanthakas, PiS narys Lenkijos Seime.

„Manome, kad šiuo metu Vengrijoje vyksta kova už atskirų valstybių suverenitetą, kova už tai, kaip ateityje atrodys Europos Sąjunga. Šiandien Briuselio elitas nori į valdžią Vengrijoje prastumti P. Magyarą, kad galėtų efektyviai įgyvendinti Briuselio darbotvarkę, o mes turime pademonstruoti, kad esame kartu su Vengrijos dešiniaisiais“, – penktadienį naujienų agentūrai PAP iš Budapešto sakė PiS narys Lenkijos Seime Michalas Wojcikas.

V. Orbanas nuo Lenkijos teisėsaugos saugo du aukšto rango PiS politikus, pagrindinius įtariamuosius milijonų zlotų vertės sukčiavimo byloje – Zbigniewą Ziobro, buvusį teisingumo ministrą 2015–2023 m. PiS vyriausybėje, ir buvusį viceministrą Marciną Romanowskį. Abiem jiems suteiktas politinis prieglobstis Vengrijoje nepaisant Europos arešto orderių.

Paramą V. Orbanui likus parai iki rinkimų išsakė ir Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas.

„Neramiais laikais pasirinkti stabilumą ir patikimą vadovą daug svarbiau nei bet kada anksčiau“, – šeštadienį socialinėje platformoje „X“ teigė A. Babišas.

Čekijos premjeras pareiškė, kad V. Orbanas ne tik neva visada gynė vengrus ir jų nacionalinius interesus, bet ir „visada kovojo už Europą, kuri yra paremta taika, tautų ir valstybių suverenumu bei konkurencingumu“.

A. Babišo ir V. Orbano partijos Europos Parlamente priklauso kraštutinių dešiniųjų frakcijai „Patriotai už Europą“.

Vengrijos ministras pirmininkas ES kritikuojamas už demokratijos ir teisinės valstybės žlugdymą.

V. Orbanas taip pat yra artimas Rusijos prezidentui V. Putinui, o jo kontroliuojama Vengrijos žiniasklaida skleidžia Kremliaus naratyvus ir taip prisidėjo prie daugybės nesutarimų su Briuseliu.

Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, V. Orbano partijai „Fidesz“ sekmadienio parlamento rinkimuose gresia pralaimėjimas po 16 metų valdžioje. Daugumos apklausų rezultatai rodo, kad persvarą turi Peteris Magyaras ir partija „Tisza“. Pastarąją palaiko 49–58 proc. respondentų, o „Fidesz“ – 35–38 proc.

V. Orbanas ministru pirmininku buvo nuo 2010 m. iki dabar ir 1998–2002 m. Jis yra vienas ilgiausiai šaliai vadovaujančių politkų, o jį lenkia tik Baltarusijos, Rusijos ir Azerbaidžano vadovai.

Kyjivas, balandžio 11 d. (Ukrinform-ELTA). Šeštadienį per Rusijos atakas Chersono srityje žuvo trys žmonės, aštuoni buvo sužeisti, įskaitant sunkiai sužeistą troleibuso vairuotoją, kuris vėliau mirė ligoninėje, per „Telegram“ pranešė Chersono srities prokuratūra. 

„Patvirtinta, kad troleibuso vairuotojas, kuris apie 15.30 val. buvo sužeistas per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį Chersone, mirė ligoninėje. Iš viso žuvusiųjų skaičius padidėjo iki trijų“, – sakoma pranešime.

Pasak Chersono miesto karinės administracijos vadovo Jaroslavo Šanko, vairuotojas patyrė sunkių sužalojimų, įskaitant sprogimo traumą, uždarą galvos traumą, smegenų sumušimą, atvirą dešiniojo peties lūžį ir skeveldrų žaizdas kairėje kojoje. 

Prokuratūra pranešė, kad Rusijos pajėgos puolė Chersono srities gyvenvietes, naudodamos aviaciją, artileriją ir dronus. 

Rytą per dronų atakas Chersone ir Fedorivkos kaime žuvo vyras ir moteris. Be žuvusio troleibuso vairuotojo, per dronų atakas Chersone buvo sužeisti dar penki žmonės, tarp jų – vaikų ligoninės slaugytoja ir miesto mikroautobuso vairuotojas. Dar trys civiliai buvo sužeisti per artilerijos apšaudymą mieste. 

Per atakas buvo apgadinti gyvenamieji namai, daugiabučiai, švietimo įstaigos, privačios įmonės, kavinės ir civilinės transporto priemonės. 

Teisėsauga pradėjo tyrimus dėl karo nusikaltimų pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 ir 2 dalis. 

Kyjivas, balandžio 11 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos gynybos pajėgų daliniai naktį į šeštadienį smogė į naftos saugyklą, naftos siurblinę, tris šaudmenų sandėlius ir Rusijos kareivių grupes tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, tiek Rusijoje, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Taikytasi į energetikos infrastruktūrą, naudojamą Rusijos armijai paremti, įskaitant naftos siurblinę „Krymskaja“ Krymske, Rusijos Krasnodaro krašte, ir Hvardijskės naftos saugyklą laikinai okupuotame Kryme. 

Taip pat patvirtinti smūgiai į priešo šaudmenų sandėlius netoli Donecko srityje esančios Makedonivkos ir Donecko bei Osypenke Zaporižios srityje. 

Be to, Ukrainos pajėgos puolė dronų vadovavimo postus netoli Konovalovės Zaporižios srityje ir Hola Prystanės Chersono srityje. Jos taip pat smogė į priešo kareivių grupes netoli Stepovės Dnipropetrovsko srityje, taip pat Stepnohirske, Pryazovske ir Rybnėje Zaporižios srityje. Nuostoliai ir visas žalos mastas vis dar vertinami. 

Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti balandžio 10-osios naktį „Deep Strike“ dalinių įvykdyti smūgiai dviem Rusijos gręžimo platformoms Kaspijos jūroje, valdomoms „Lukoil“.

Vilnius, balandžio 11 d. (ELTA). Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, šiame kariniame konflikte matyti nemažai Kyjivui pozityvių pokyčių, sako buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas, Vašingtone įsikūrusio Saugumo politikos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Andrejus Ilarionovas.

„Šioje srityje matau nemažai pozityvių pokyčių, palyginti su tuo, ką galėjome matyti palyginti neseniai. Pirmiausia todėl, kad į visą Ukrainą – į Kyjivą, Charkivą, Odesą ir Lvivą ateina pavasaris, todėl tai tam tikras palengvėjimas visai šaliai. Nes, regis, Holodomoro grėsmė, kurią V. Putinas pasitelkė prieš ukrainiečius, turėdamas labai aiškų genocidinį tikslą sunaikinti kuo daugiau civilių ukrainiečių, šiemet jau baigėsi. Tai pozityvus dalykas“, – duodamas interviu Hansui H. Luikui sakė A. Ilarionovas. 

„Dar vienas teigiamas ženklas yra tai, kad matome tam tikrą taktinį Ukrainos pajėgų puolimą Dnipro ir Zaporyžios srityse. Joms neseniai pavyko išlaisvinti iki 400 kvadratinių kilometrų, o tai, atsižvelgiant į įvykius fronto linijoje, neabejotinai yra teigiamas poslinkis“, – akcentavo jis. 

A. Ilarionovas kelerius metus buvo V. Putino patikėtinis ekonomikos klausimais. Jis atsistatydino iš patarėjo pareigų 2005 m. dėl nesutarimų su V. Putinu dėl vykdomos ekonominės politikos. 

Plataus masto invazija į Ukrainą pradėta 2022 m. vasarį. Tuo metu karas prasidėjo dar 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karo veiksmus Donbase. 

Kyjivas, balandžio 11 d. (Ukrinform-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina laikysis paliaubų ir griežtai atsakys tuo pačiu. 

„Šiandien apibrėžėme savo atsako į galimus Rusijos armijos paliaubų pažeidimus parametrus. Visi suprantame, su kuo turime reikalą. Ukraina laikysis paliaubų ir griežtai atsakys tuo pačiu. Rusijos smūgių ore, sausumoje ir jūroje nebuvimas reikš mūsų atsako nebuvimą“, – feisbuke parašė prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos armija yra pasirengusi bet kokiems įvykiams fronto linijose. „Ukraina ne kartą siūlė Rusijai įvairius paliaubų formatus, ir mes manome, kad Velykos turėtų būti tylos ir saugumo metas. Paliaubos per Velykas taip pat galėtų žymėti realaus žingsnio taikos link pradžią – turime atitinkamą pasiūlymą iš savo pusės“, – sakė V. Zelenskis. 

Jis su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Aleksandru Syrskiu aptarė Ukrainos dalinių veiksmus paliaubų atveju. „Informacija apie mūsų veiksmų abipusiškumą ir galimą paliaubų pratęsimą po Velykų buvo taip pat perduota Rusijai“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Velykų proga paskelbė laikinai sustabdantis karo veiksmus Ukrainoje. Kremlius teigimu, paliaubos galios nuo balandžio 11 d. 16 val. Maskvos laiku iki balandžio 12 d. pabaigos. 

V. Zelenskis balandžio 3 d. paskelbė, kad Ukraina perdavė rusams JAV prašymą dėl pasiūlymo skelbti paliaubas per Velykas. Balandžio 8 d. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi atsakyti tuo pačiu, jei rusai nutrauks savo atakas.

Budapeštas, balandžio 11 d. (Ukrinform-ELTA). Daugiau nei 100 tūkst. žmonių susirinko Budapešte į didelį koncertą prieš parlamento rinkimus, ragindami rinkėjus nepritarti dabartinei Viktoro Orbano vadovaujamai vyriausybei, pranešė AP.

Beveik septynias valandas trukęs renginys vyko Didvyrių aikštėje, jame pasirodė 50 grupių ir muzikantų. Pilietinio pasipriešinimo judėjimo suorganizuotas koncertas buvo apibūdintas kaip „griaunantis sistemą“, kiekvienas pasirodymas skleidė vyriausybei kritišką žinią. Organizatoriai teigė, kad tikslas buvo parodyti rinkėjams, jog „nebaudžiamumo era baigėsi“, ir paskatinti piliečius dalyvauti rinkimuose. 

Dalyviai, daugelis jų – jauni žmonės, skandavo antivyriausybinius šūkius, įskaitant „Ruszkik haza!“ („Rusai, eikit namo!“). Ši frazė ateina iš 1956 m. Vengrijos revoliucijos laikų, tačiau vėl išpopuliarėjo dėl glaudžių Budapešto ryšių su Maskva. 

Pasak AP, didelis rinkėjų aktyvumas ir protesto atmosfera atspindi plačiai paplitusį nepasitenkinimą V. Orbano vyriausybe, ypač tarp jaunesnių vengrų. Koncertas taip pat buvo transliuojamas internetu. 

Parlamento rinkimai Vengrijoje vyks sekmadienį. Apklausos rodo, kad centro dešiniųjų partija „Tisza“, vadovaujama Péterio Magyaro, padidino savo persvarą prieš V. Orbano valdančiąją „Fidesz“ partiją.

Vašingtonas, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Islamabade vyko trišalės tiesioginės Jungtinių Amerikos Valstijų, Pakistano ir Irano derybos, pranešė Baltieji rūmai. Aukšti pareigūnai susitiko bandydami užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose. 

Aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad trys šalys vedė tiesiogines derybas asmeniškai, kitaip nei iki šiol, kai Vašingtonas ir Teheranas derėjosi tik per tarpininką, jų atstovams sėdint atskiruose kambariuose. 

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV delegaciją sudarė viceprezidentas J. D. Vance'as, JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, bet nepasakė, kas iš Irano ar Pakistano dalyvavo derybose.

Jeruzalė, balandžio 11 d. (AFP-ELTA). Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad per pastarąją parą Libane atakavo daugiau nei 200 „Hezbollah“ taikinių, tarp jų ir raketų paleidimo įrenginius. 

„Per pastarąsias 24 valandas Izraelio gynybos pajėgos (IDF) atakavo daugiau nei 200 „Hezbollah“ teroristinių taikinių Libane. Izraelio oro pajėgos toliau smogia į „Hezbollah“ infrastruktūrą ir padeda sausumos pajėgoms, veikiančioms pietiniame Libane“, – teigė kariuomenė. 

Penktadienį Libano prezidentūra pranešė, kad kitą savaitę Vašingtone vyks susitikimas su Izraeliu, kuriame bus aptartos paliaubos Izraelio ir „Hezbollah“ kare ir galima derybų tarp kaimynių pradžia.

Teheranas, balandžio 11 d. (dpa-ELTA). Irano karinis jūrų laivynas perspėjo JAV karo laivą neplaukti Hormuzo sąsiauriu ir grasino jį pulti, jei šis tęstų kelionę, šeštadienį pranešė Irano valstybinė žiniasklaida, Teheranui ir Vašingtonui pradėjus taikos derybas Pakistane.

Irano Islamo Respublikos pajėgos atidžiai stebi JAV eskadrinį minininką, pranešė „Tasnim“ naujienų agentūra. Pranešime sakoma, kad jei laivas tęstų kursą, jam gresia ataka. 

Irano delegacija, šeštadienio popietę Islamabade pradėjusi derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, pateikė skundą tarpininkui Pakistanui ir pareikalavo, kad JAV karo laivas paliktų sąsiaurį. 

Anksčiau „Axios“ žurnalistas Barakas Ravidas citavo JAV vyriausybės pareigūną, sakiusį, kad keli JAV karo laivai šeštadienį be suderinimo su Iranu plaukė Hormuzo sąsiauriu. 

Laivų sekimo tarnybos „VesselFinder“ duomenys parodė, kad Persijos įlankoje yra nenurodyto tipo JAV vyriausybės laivas.

Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra gyvybiškai svarbus kelias, jungiantis pagrindines naftos gavybos šalis regione su pasaulio rinkomis. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2023 m. per šį sąsiaurį pervežta beveik 30 proc. pasaulio jūra gabenamos naftos. 

Iranas perėmė vandens kelio kontrolę nuo karo su JAV ir Izraeliu pradžios, o jo atidarymas yra pagrindinis ginčytinas klausimas derybose Pakistane.