Ryga, spalio 3 d. (LETA-ELTA). Remiantis Centrinės rinkimų komisijos preliminariais duomenimis, 15-ojo Latvijos parlamento rinkimuose balsavo mažiausiai 791 tūkst. rinkėjų, t. y. 50,81 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų.

Iš jų mažiausiai 622 500 rinkėjų, arba 39,94 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, balsavo šeštadienį, o likusieji balsavo iš anksto.

Rinkėjų aktyvumas šiuose Saeimos rinkimuose buvo mažesnis nei ankstesniuose parlamento rinkimuose, vykusiuose 2022 ir 2018 m. Tada rinkimų dieną rinkimų punktai buvo atidaryti viena valanda ilgiau, tačiau išankstinis balsavimas buvo galimas tik tris dienas ir tik ribotame rinkimų punktų skaičiuje.

Prieš ketverius metus parlamento rinkimuose balsavo 59,41 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, o prieš aštuonerius metus – 54,56 proc.

15-osios Saeimos rinkimuose Latvijoje ir užsienyje balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičius siekė 1 557 615.

Rinkimų punktai Latvijoje šeštadienį dirbo iki 20 val.

Ryga, spalio 3 d. (LETA-ELTA). Latvijos Valstybės saugumo tarnybos (VDD) duomenimis, 15-ojo Latvijos parlamento rinkimai apskritai vyko ramiai, tačiau yra ir didelė tikimybė, kad, kaip ir ankstesniais metais, tarnyba ir po rinkimų toliau gaus pranešimus apie galimus pažeidimus, VDD pranešė agentūrai LETA.

Priešrinkiminiu laikotarpiu ir šiandien iki balsavimo pabaigos VDD nustatė iš viso 43 vadinamuosius „signalus“ dėl galimų neteisėtų veiksmų, susijusių su rinkimais. Tarp jų tarnyba gavo pranešimų apie galimą balsų pirkimą, taip pat apie kitas neteisėto poveikio rinkėjų pasirinkimui formas.

Iš visų pranešimų 32 patenka į VDD kompetencijos sritį. Tarnyba jau ištyrė daugumą šių atvejų, ir nė vienu iš jų nebuvo patvirtinta jokia neteisėta veikla. Tačiau dėl kai kurių pranešimų tyrimai tęsiami toliau.

Remdamasi vykdytų tyrimų rezultatais, VDD surengė prevencinius pokalbius su tam tikrais asmenimis, įspėdama juos apie galimą baudžiamąją atsakomybę, jeigu jie imtųsi nusikalstamos veikos.

Kalbant apie kitus pranešimus, kurių vertinimas priklauso kitų institucijų kompetencijai, VDD jas perdavė susijusioms institucijoms tolesniam vertinimui pagal jų atitinkamas kompetencijas.

Priešrinkiminiu laikotarpiu ir rinkimų dieną VDD nenustatė jokių sistemingų agresorės valstybės – Rusijos – ar kitų Latvijai priešiškų valstybių bandymų neteisėtai kištis į parlamento rinkimų eigą ar daryti įtaką jų rezultatams.

Ryga, spalio 3 d. (dpa-ELTA). Remiantis balsavusiųjų rinkėjų apklausos rezultatais, šeštadienį vykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose pergalės tikėtis gali premjero Andrio Kulbergo centro dešiniųjų aljansas „Jungtinis sąrašas“.

Remiantis prognozėmis, „Jungtinis sąrašas“ surinks 35,6 % balsų ir taps neabejotinai didžiausia jėga naujame 100 vietų parlamente Rygoje, pranešė Latvijos visuomeninis radijas ir naujienų agentūra „Leta“.

Prognozuojama, kad populistinė nacionalistinė partija „Latvija pirmiausia“ užims antrą vietą su 11,3 proc. balsų, vos aplenkdama kairiųjų „Progresyviuosius“, surinksiančius 11,1 proc., ir dešiniųjų populistų partiją „Suvereni valdžia“, surinksiančius 10,8 proc.

Taip pat manoma, kad du iš trijų dabartinių „Jungtinio sąrašo“ koalicijos partnerių peržengs barjerą, reikalingą patekti į parlamentą: nacionalistinė-konservatyvi partija „Nacionalinis susivienijimas“ gaus 8,7 proc., o liberalkonservatyvių pažiūrų „Naujoji vienybė“ – 6,7 proc. balsų.

Balsavusiųjų rinkėjų apklausų duomenimis, į Latvijos parlamentą gali patekti iš viso šešios partijos.

Prognozės rodo, kad A. Kulbergo aljansas po rinkimų bus žymiai sustiprėjęs, nors vis tiek nesurinks absoliučios daugumos ir valdančiajai koalicijai sudaryti reikės partnerių.

Rinkimų dieną buvo apklausta apie 6 500 rinkėjų, jau atidavusių savo balsus.

Tačiau į apklausos skaičius žiūrima atsargiai, nes ankstesniuose Latvijos rinkimuose balsavimo vietose atliktos apklausos pasirodė esą nepatikimos.

Pirmieji oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti sekmadienį.

Latvijoje balsuoti galėjo apie 1,5 milijono žmonių.

Rinkimų kampanijoje vyravo šios temos: Rusijos karas prieš Ukrainą ir jo pasekmės Latvijos nacionaliniam saugumui, taip pat didėjančios pragyvenimo išlaidos ir kiti socialinės politikos iššūkiai.

Latvija, viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų, gynybai skiria šiek tiek mažiau nei 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Jos sveikatos priežiūros sistema patiria didelę naštą, o emigracija, senstanti visuomenė, aukštos kainos ir mažos algos tebėra pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai.

A. Kulbergs vadovavo keturių partijų centro dešiniųjų koalicijai nuo gegužės, kai pradėjo eiti pareigas ankstesnei vyriausybei žlugus dėl ginčų, susijusių su dronų incidentais.

Latvija paprašė savo NATO sąjungininkių papildomos paramos apsaugoti šalį rinkimų metu. Vokietija, siekdama užtikrinti Latvijos oro erdvės saugumą, prieš pat rinkimų dieną čia dislokavo keturis „Eurofighter“ naikintuvus.

Naujasis Delis, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Indijos policija šeštadienį Naujajame Delyje sulaikė dešimtis protestuojančių jaunuolių – tai buvo antroji iš eilės demonstracijų diena, per kurią toliau reikalaujama rinkimų komisijos pirmininko atsistatydinimo dėl įtariamų rinkėjų sąrašų pažeidimų.

Demonstracijas parėmė pagrindinės opozicinės partijos, įskaitant populiarų Z kartos internetinį judėjimą „Cockroach Janta Party“ (CJP), kurio atstovai teigia, kad rinkėjų sąrašų pakeitimai suteikia pranašumą premjero Narendros Modi valdančiajai „Bharatiya Janata“ partijai.

Aplink Jantar Mantar – vyriausybės paskirtą protestų vietą Naujojo Delio centre – buvo sutelktos gausios policijos pajėgos, o šeštadienį ši vieta tebebuvo užtverta policijos barikadomis.

Vietos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad buvo sulaikyta daugiau nei 100 protestuotojų, reikalavusių Indijos rinkimų komisijos (ECI) vadovo Gyanesho Kumaro atsistatydinimo.

„Delio policija privalo nutraukti represijas prieš protestuojančius studentus ir aktyvistus“, – šeštadienį socialiniuose tinkluose rašė CJP vadovas Abhijeetas Dipke.

A. Dipke vadovaujama CJP paskelbė raginimą spalio 10 d. Naujajame Delyje surengti „masinę jaunųjų indų mobilizaciją“. Kitų opozicinių partijų atstovai ir aktyvistai taip pat parėmė šį raginimą protestuoti.

„Kiekvienas bandymas slopinti taikius protestuotojus tik pritrauks daugiau žmonių į gatves ir sustiprins žygį į Jantar Mantar“, – pridūrė A. Dipke. 

„Nepritarimas yra demokratinė teisė. Jos negalima numalšinti bauginimu ar jėga.“

Delio policija nekomentavo pranešimų apie sulaikymus.

Tačiau šeštadienio popietę policija savo pareiškime įspėjo, kad Jantar Mantar apylinkėse „draudžiami neleistini susibūrimai, viešosios kalbos, šūkių skandavimas, eitynės, demonstracijos, „dharnos“ ir kitos nurodytos veiklos“.

„Nė vienam šiandien numatytam protestui nebuvo suteiktas leidimas... Taip pat Naujojo Delio rajono policija negavo jokio išankstinio pranešimo apie tokį protestą“, – teigė policija.

„Taikus nesutikimas“

Praėjusį mėnesį laikraščio „The Indian Express“ atliktas tyrimas atskleidė pažeidimus vykdant didelio masto rinkėjų sąrašų peržiūrą, kurios metu iš sąrašų buvo išbraukti milijonai vardų.

ECI, Indijos konstitucinė institucija, atsakinga už rinkimų organizavimą, atmetė kaltinimus dėl neteisėtų veiksmų, o jos vadovas G. Kumaras komentarų nepateikė.

Penktadienį šimtai protestuotojų susirinko gatvėse aplink Jantar Mantar ir Mumbajaus Šivaji parke.

Opozicinės partijos paskelbė planus surengti daugiau protestų, įskaitant antradienį numatomas eitynes prie rinkimų komisijos Naujajame Delyje ir ateinančiomis dienomis visoje šalyje vyksiančius mitingus „Išgelbėkime demokratiją“.

„Jei specialiai protestams skirtoje vietoje negalima taikiai reikšti nepritarimo, kur tada demokratijoje vieta protestams?“ – sakė antivyriausybinis aktyvistas Yogendra Yadavas.

Londonas, spalio 3 d. (PA Media/dpa-ELTA). Dviejuose Jungtinės Karalystės uostamiesčiuose pietinėje šalies dalyje susirinko šimtai imigracijai prieštaraujančių protestuotojų, nepaisydami policijos nustatytų apribojimų ir įspėjimų dėl veido dengimo.

Sautamptono miesto centre susirinko prieš imigraciją pasisakantys protestuotojai, priklausantys organizacijai „South Coast Patriots“, ir prieš rasizmą pasisakantys demonstrantai iš organizacijos „Southampton Stand Up To Racism“.

Panašiai įvykiai klostosi ir Doveryje, Kento grafystėje, kuriame policijos automobiliai stovi eilėmis gatvėse prie traukinių stoties – eitynių pradžios taško.

„South Coast Patriots“ nėra tarp regioninių grupių, „Patriot Platform“ interneto svetainėje išvardytų kaip šios organizacijos – tinklo, kurį įkūrė prieš imigraciją pasisakantis aktyvistas Danielis Thomasas, rėmėjų vadinamas Danny‘u Tommo, – filialai.

Interneto įrašuose, kviečiančiuose į protestą Doveryje, minimas „English Defence League“ pavadinimas, o „Patriot Platform“ filialas „Kent Patriots“ savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje paskelbė, kad jo nariai eitynėse nedalyvaus.

Demonstrantai Sautamptone eitynes pradėjo nuo uosto, mojuodami Anglijos ir Jungtinės Karalystės vėliavomis ir skanduodami „Sustabdykite laivus“, „Anglija iki mirties“ ir „Išsiųskite visus tuos ***“.

Daugelis praeivių pagrindinėje miesto gatvėje stabtelėdavo pažiūrėti ir nufilmuoti eitynių telefonais, o prie kavinės sėdėjusi moteris protestuotojams šūktelėjo „šunsnukiai“. Dėl to kilo trumpas kivirčas su vienu iš demonstrantų.

Vėliau demonstrantai sustojo prie Sautamptono karališkojo teismo, kur moteris per megafoną pareiškė: „Jūs turėtumėte ginti mus, o ne tuos nelegalus, atvykstančius į mūsų šalį.“

Maždaug 50 „Stand Up To Racism“ aktyvistų, susirinkusių prie Bargeito vartų Soutamptono miesto centre, surengė antidemonstraciją.

Prieš imigraciją nusiteikę demonstrantai praėjo pro juos be jokių incidentų ir tęsė žygį pagrindine miesto gatve.

Hampšyro policija pranešė, kad pareigūnams suteikti papildomi įgaliojimai, o protestuojančioms grupėms nustatyti keli apribojimai.

Sautamptono rajono vado, komisaro Alex‘o Charge‘o, pranešime, paskelbtame policijos interneto svetainėje, teigiama, kad pareigūnai įgyvendina įsakymą išsiskirstyti, kuris galioja tam tikroje teritorijoje nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 7 val. ryto.

Protestuotojams šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val. draudžiama dėvėti veido dangalus, skirtus tapatybei paslėpti.

Tuo metu Kento policija pranešė, kad vykdomi „rimti“ pasirengimai, siekiant kuo labiau sumažinti trikdžius prieš demonstraciją Doveryje.

Policija teigė, kad šeštadienį miesto centre bus dislokuotas „didelis“ skaičius aukštos kvalifikacijos pareigūnų.

Penčesterio parke vyks antiprotestas, nors pareigūnai „numato, kad abi grupės gali bandyti susiburti“.

Policija paskelbė, kad šeštadienį nuo 8 iki 21 val. galios draudimas dengti veidą, kuris bus taikomas protestuose dalyvaujantiems asmenims.

Šis draudimas galios dalyje Doverio.

Žmonėms, dengiantiems veidus dėl religinių, sveikatos ar su darbu susijusių priežasčių, šis draudimas netaikomas.

Vašingtonas, spalio 3 d. (dpa-ELTA). JAV Tenesio valstijos kalėjimų sistemos vadovas atsistatydina po nesėkmingo mirties bausmės vykdymo, kai mirties bausme nuteista kalinė Christa Pike išgyveno dvi mirtino injekcinio preparato dozes ir dabar yra kritinės būklės.

Tenesio pataisos departamento komisaras Frankas Strada šį mėnesį paliks savo postą, šeštadienį paskelbė gubernatorius Billas Lee, vykstant nepriklausomam tyrimui, kas nepavyko vykdant mirties bausmę.

„Atsistatydinimas yra geriausias sprendimas Tenesio gyventojams, kol vyksta nepriklausomas tyrimas“, – teigė F. Strada savo pareiškime.

Jis sakė, kad ir toliau tiki, jog departamentas vykdė savo pareigas pagal nustatytą protokolą, tačiau pavadino tyrimą „visiškai tinkamu ir būtinu“.

B. Lee teigė, kad priėmė F. Strada sprendimą ir padėkojo jam už tarnybą.

„Komisaras Strada tarnavo sąžiningai, ir aš vertinu jo pasiryžimą šiuo sunkiu metu pirmiausia atsižvelgti į Tenesio gyventojų interesus“, – sakė gubernatorius.

Laikinasis komisaras bus paskirtas vėliau.

50-metė Christa Pike turėjo būti nubausta mirties bausme trečiadienį, tačiau išgyveno dvi mirtinas injekcijas. Jos advokatai penktadienį pranešė, kad ji yra be sąmonės ir ligoninėje prijungta prie dirbtinio plaučių ventiliacijos aparato.

Tenesio valdžios institucijos dar turi paaiškinti, kodėl Pike išgyveno, nors jai buvo suleisti dvi pentobarbitalo – mirtiems bausmėms vykdyti naudojamo vaisto – dozės.

B. Lee nurodė atlikti nepriklausomą šio incidento tyrimą, kuris vėl įžiebė diskusijas dėl mirties bausmės ir jos metodų JAV.

Christa Pike 1996 m. buvo nuteista mirties bausme už 19-metės Colleen Slemmer nužudymą. Nusikaltimo metu jai buvo 18 metų. C. Slemmer buvo kankinama ir nužudyta atokioje vietovėje netoli Tenesio universiteto Noksvilyje.

Zaporižia, spalio 3 d. (Ukrinform-ELTA). Zaporižioje atidarytas pirmasis požeminis vaikų darželis.

Apie tai platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koretskis, praneša „Ukrinform“.

„Zaporižioje, netoli fronto linijų, atidarytas pirmasis požeminis vaikų darželis. Dabar 115 vaikų visą dieną galės mokytis, žaisti ir valgyti saugioje aplinkoje“, – rašė ministras pirmininkas.

Pasak jo, atskirame radiacinės saugos bunkeryje, kurio plotas viršija 900 kvadratinių metrų, gali tilpti 140 žmonių. Jis taip pat pritaikytas vaikams su specialiaisiais ugdymo poreikiais.

„Kartu su vietos valdžios institucijomis stengiamės sukurti saugią mokymosi aplinką esant nuolatinei Rusijos grėsmei. Visų pirma – šalia fronto linijos esančiuose miestuose ir bendruomenėse“, – pažymėjo S. Koretskis.

Šeštadienį požeminį vaikų darželį aplankė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Mykhailas Semikinas, Vokietijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ukrainoje Boris Ruge ir Zaporižios srities gynybos tarybos pirmininko pavaduotojas Ivanas Fedorovas.

Požeminis vaikų darželis Zaporižioje yra antroji požeminė ikimokyklinio ugdymo įstaiga Ukrainoje.

Pirmasis Ukrainoje požeminis vaikų darželis „Mobil“, skirtas 260 vaikų, pradėjo veikti Charkivo srityje šių metų pradžioje.

Kišiniovas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Moldova iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai, kaip ji teigia, į šalies oro erdvę iš kaimyninės Ukrainos, kurioje vyksta karas, vėl įskrido raketos ir dronai.

Tai antras kartas per kelias dienas, kai Moldova iškviečia Rusijos ambasadorių – šalis susiduria su oro erdvės pažeidimų padažnėjimu.

Valdžios atstovai teigia, kad per paskutinį incidentą į Moldovos teritoriją įskrieję penki dronai ir raketos sprogo netoli gyvenviečių, padarydami žalos, tačiau aukų nebuvo.

Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir paragino Maskvą užkirsti kelią tokiems incidentams, teigiama pranešime.

Europos Sąjungai palanki prezidentė Maia Sandu teigė, kad šie incidentai rodo, jog Rusijos karas Ukrainoje „pasiekia Moldovą“.

„Maskva kelia pavojų žmonių gyvybėms visoje Europoje ir ją reikia sustabdyti“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.

Anot Moldovos vyriausybės, šiais metais užfiksuota dešimtys oro erdvės pažeidimų, susijusių su Rusijoje ir Irane pagamintomis raketomis ir dronais.

Vyriausybė buvo priversta ne kartą uždaryti oro erdvę ir įspėjo, kad šie incidentai kelia grėsmę aviacijos saugumui.

Praėjusį mėnesį lėktuvas, kuriuo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skrido iš Moldovos sostinės Kišiniovo į Oslą, į Norvegijos karaliaus Haraldo laidotuves, vėlavo dėl oro erdvės pažeidimo. V. Zelenskis teigė, kad tas pats nutiko ir jam grįžtant namo.

Kitos Europos šalys, esančios palei NATO rytinį flangą, taip pat pastebėjo su dronais susijusių incidentų padažnėjimą.

Nors Moldova nėra NATO narė, ji remia Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šią šalį 2022 metais.

(atnaujintas tekstas)

Vilnius, spalio 3 d. (ELTA). Skuodo rajone, Barstyčių miestelyje, šeštadienio popietę degė namas.

Kaip pranešė Bendrasis pagalbos centras, 15.45 val. buvo gautas pranešimas, kad Salantų gatvėje dega namas. Į įvykio vietą buvo išsiųstos ugniagesių gelbėtojų pajėgos, taip pat informacija perduota medikams.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas šeštadienio vakarą Eltai teigė, kad gaisras buvo užgesintas per maždaug valandą nuo pranešimo gavimo.

„Gaisro likvidacija paskelbta 16.41 val., tai reiškia, kad gaisras užgesintas. Informacijos, nuo ko kilo gaisras, kol kas neturime, vyksta tyrimas. Šiuo metu vis dar vyksta baigiamieji darbai“, – nurodė jis.

PAGD atstovo teigimu, degė medinis gyvenamas namas, nukentėjusiųjų nėra.

Sana, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Saudo Arabijos pajėgos surengė 26 smūgius prieš Jemeno sostinę Saną, praneša Jemeno husių žiniasklaida, o šalyje atsinaujinęs pilietinis karas toliau intensyvėja.

„Saudo Arabijos priešo lėktuvai“ smogė husių kontroliuojamai sostinei, pranešė televizijos kanalas „Al-Masirah“, tačiau duomenų apie aukas nepateikė.

Ketvirtadienį husių žiniasklaida pranešė, kad Saudo Arabijos pajėgos pirmą kartą per kelerius metus smogė Sanai.