Madridas / Lisabona, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Antradienį Iberijos pusiasalyje buvo rengiamasi smarkiai audrai: Pietų Ispanijoje uždaromos mokyklos, Portugalijoje paskelbtas naujas pavojaus lygis po praėjusios savaitės prastų oro sąlygų, kai žuvo penki žmonės. 

Ispanijos orų agentūra AEMET paskelbė aukščiausią raudonąjį pavojaus lygį trečiadienį Rondos ir Grazalemos rajonuose pietiniame Andalūzijos regione ir įspėjo apie ypač pavojingą audrą Leonardas, galinčią sukelti potvynius ir nuošliaužas. 

Andalūzijos lyderis Juanma Moreno, atsakingas už ekstremalių situacijų valdymą Ispanijos decentralizuotoje politinėje sistemoje, paragino gyventojus laikytis didžiausio atsargumo ir vadovautis sveiku protu. Trečiadienį visos Andalūzijos mokyklos bus uždarytos, išskyrus regiono rytinėje Almerijos provincijoje. 

Kaimyninės Portugalijos orų agentūra IPMA antradienį paskelbė oranžinį pavojaus lygį visoje pakrantėje, „Leonardui“ artėjant prie Atlanto vandenyno. 

Šiauriniuose ir centriniuose šalies regionuose taip pat paskelbtas oranžinis pavojaus lygis dėl numatomo smarkaus sniego, stiprus vėjas ir krituliai žada nesiliauti iki šeštadienio. 

Pastarosiomis savaitėmis Portugaliją plakė virtinė audrų. Praeitą savaitę niokojanti audra Kristin pražudė penkis ir sužeidė apie 400 žmonių, ypač paveikė centrinį Leirijos regioną. Dar trys žmonės žuvo nukritę remontuodami stogą, o ketvirtas asmuo mirė apsinuodijęs anglies monoksidu iš elektros generatoriaus. 

Premjero Luiso Montenegro vyriausybė patvirtino 2,5 mlrd. eurų atkūrimo planą, kai dešimtys tūkstančių namų vis dar atkirsti nuo elektros tinklo. 

Mokslininkai teigia, kad dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip audros ir karščio bangos, tampa ilgesni, dažnesni ir intensyvesni. 

2024 m. spalį Ispanijoje kilo daugiausiai aukų per kelis dešimtmečius nusinešę potvyniai, žuvo daugiau nei 230 žmonių, daugiausia rytiniame Valensijos regione.

Vilnius, vasario 3 d. (ELTA). Tarp politikų tęsiantis diskusijoms apie santykius su Minsko režimu ir sankcionuotų Baltarusijos trąšų tranzitą per Lietuvą, valdančiųjų socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako – priimant sprendimus dėl galimo jo atnaujinimo pirmiausia turi būti vertinamas šalies saugumo, o ne ekonominis interesas.

„Santykyje mūsų su Baltarusija, sakyčiau, pagrindinis elementas yra saugumo elementas, tik jau šiek tiek šone yra ekonominis elementas – kiek mes galėtume uždirbti (iš trąšų tranzito – ELTA)“, – TV3 žinioms antradienį sakė M. Sinkevičius.

Tiesa, anot politiko, Kremliaus režimui sankcijos baltarusiškoms trąšoms yra naudingos, nes, draudžiant jas vežti per Klaipėdą, eksportas vyksta per Rusijos uostus.

„Akivaizdu, kad Rusija dėl sankcijų Baltarusijai ir „Belaruskalij“ turbūt yra suinteresuota, nes tai neša jai naudą, pajamas, tos pajamos matyt vėliau konvertuojamos į agresiją Ukrainoje, tas paradoksas, jo nematyti turbūt neišeina“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Anksčiau socialdemokratas jau yra išsakęs nuomonę, kad grėsmes nacionaliniam saugumui dėl Baltarusijos trąšų tranzito atnaujinimo vertinti turėtų Valstybės saugumo departamentas (VSD), o ne politikai.

Diskusijos apie Baltarusijos valstybinės bendrovės „Belaruskalij“ gaminamų kalio trąšų tranzitą atsinaujino po to, kai socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis išsakė nuomonę, jog tranzitas per Lietuvą galėtų būti atnaujintas mainais į galimybę per Baltarusiją gabenti birius Ukrainos krovinius į Klaipėdos uostą.

Kaip vėliau portalui „Delfi“ sakė demokratų lyderis Saulius Skvernelis, valdantieji gali siekti šiltinti santykius su Minsko režimu, tam esą atsivers galimybė po Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos persikėlimo iš Vilniaus į Varšuvą.

Nepaisant viešumoje kylančių diskusijų, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad diskusijos dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo nevyksta, o Europos Sąjungos (ES) sankcijos išliks tol, kol Minsko režimas nekeis vykdomos politikos – bus leidžiami kontrabandos balionai, suimami politiniai kaliniai.

Su Minsko režimu šiuo metu taip pat tvyro įtampa dėl Baltarusijos pasienyje kelis mėnesius laikomų lietuviškų vilkikų, kuriuos žadama konfiskuoti.

Šiuo metu tarptautiniame arbitražo teisme nagrinėjamas „Belaruskalij“ ieškinys Lietuvai, kuriuo bendrovė siekia prisiteisti 12 mlrd. eurų nuostolių dėl nutrauktos tranzito sutarties.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) šią sutartį nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. 

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coale‘as pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms įsigaliojo 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

Tuomet visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).

Vilnius, vasario 3 d. (ELTA). Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė žada toliau dirbti tobulinant vadinamąjį Pieno įstatymą, kuris didintų paskatas vietiniams pieno gamintojams bei užtikrintų smulkiųjų šio sektoriaus atstovų konkurencingumą.

Tai premjerė kalbėjo antradienio susitikime su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovais, pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Susitikime taip pat aptartos žalio pieno supirkimo tendencijos ir reguliavimas, valstybės maisto rezervo formavimas.

„Lietuvai svarbu turėti stiprų nacionalinį žemės ir maisto ūkį, gerai išvystytą valstybės rezervo sistemą ir būti kuo savarankiškesnei apsirūpinant „nuo lauko iki stalo“. Maisto tarybai jau esu pavedusi suformuoti siūlymus, kaip patobulinti rezervo formavimą, paskatinant vietos ūkininkus, mažinant maisto eikvojimą ir kuo tikslingiau naudojant viešąsias lėšas“, – pranešime teigė I. Ruginienė.

Anot Vyriausybės kanceliarijos, taip pat aptarti miškų politikos ir kirtimų normos, pluoštinių kanapių produktų gamybos reguliavimo ir kiti klausimai.

Vilnius, vasario 3 d. (ELTA). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienio posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nario Antonij Jundo galimai padarytų pažeidimų prašant kompensuoti automobilio nuomą.

Komisija vertins aplinkybes, kai būdamas savivaldybės tarybos nariu A. Jundo iš savęs, kaip ūkininko, nuomojosi automobilį ir teikė dokumentus savivaldybės administracijai, siekdamas gauti nuomos kompensaciją.

Kaip pranešė VTEK, bus aiškinamasi, ar tokiais veiksmais A. Jundo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, kurios įpareigoja nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, bet draudžia jomis naudotis asmeninei naudai gauti.

Vašingtonas, vasario 3 d. (dpa-ELTA). JAV Atstovų Rūmai antradienį po įtempto balsavimo patvirtino biudžeto paketą, sudarydami sąlygas užbaigti dalinį vyriausybės veiklos sustabdymą.

Dabar įstatymo projektą turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kad vyriausybės veiklos sustabdymas būtų oficialiai baigtas. Pirmadienį prezidentas paragino imtis skubių veiksmų ir savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ parašė, kad „nedelsdamas“ pasirašys įstatymą, kai tik jis bus priimtas Kongrese.

Senatas – aukštesnieji JAV Kongreso rūmai – jau davė savo pritarimą šiam projektui.

Naujausios problemos dėl biudžeto kilo po to, kai Mineapolyje per agresyvią deportacijų kampaniją, kurią inicijavo D. Trumpo administracija, nuo federalinių agentų rankų žuvo du JAV piliečiai.

Tai paskatino Senato demokratus imti raginti blokuoti biudžeto projektus, kuriuose buvo numatytas finansavimas reidus prieš imigrantus vykdžiusiai Imigracijos ir muitinės tarnybai (ICE).

Vašingtonas, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas nebuvo „nustebęs“, kai Rusija vėl ėmė intensyviai pulti Ukrainą, nutraukdama atšalus orams paskelbtą pertrauką, kurios JAV prezidentas asmeniškai paprašė Vladimiro Putino, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

„Šį rytą apie tai kalbėjau su prezidentu, ir, deja, jo reakcija buvo tokia, kad jis nebuvo nustebęs“, – prie Vakarų fligelio kalbėdama su žurnalistais sakė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Vasario 3 d. rusai smogė Ukrainai daugiau kaip 70 raketų ir 450 kovinių bepiločių orlaivių. Tarp šio antskrydžio taikinių būta ir energetikos objektų.

Teheranas, vasario 3 d. (ELTA). JAV kariuomenės atstovas paskelbė, kad antradienį Arabijos jūroje buvo numuštas Irano dronas, kuris „agresyviai artėjo“ prie amerikiečių lėktuvnešio, praneša naujienų agentūra BBC.

Siekiant apsaugoti lėktuvnešį ir jo įgulą, nepilotuojamąją skraidyklę savigynos tikslais numušė radarų neaptinkamas naikintuvas „F-35C“, pakilęs nuo karinio laivo „USS Abraham Lincoln“ denio, paaiškino JAV Centrinės vadavietės atstovas spaudai kapitonas Timas Hawkinsas.

Laivas buvo už maždaug 800 mylių nuo Irano krantų, kai prie jo su „neaiškiais tikslais“ priartėjo dronas.

Įvykio metu nei JAV kariškiai, nei įranga nenukentėjo.

Incidentas įvyko tuo metu, kai tarp Vašingtono ir Teherano tvyro didelė įtampa, o JAV toliau stiprina savo karines pajėgas regione.

Vašingtonas, vasario 3 d. (Ukrinform-ELTA). JAV senatorius respublikonas Lindsey Grahamas paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pradėti perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. Jis tai sakė po Rusijos naktį surengto didelio masto Ukrainos bombardavimo ir teigė, kad dabar Vašingtono daromas spaudimas Maskvai neveikia. 

„Akivaizdu, kad spaudimas, kurį darome Putinui, kad jis sėstų prie taikos derybų stalo ir sustabdytų masines atakas prieš Ukrainą, neveikia. Prezidento Trumpo idėją nusitaikyti į Putino naftos klientus, remiančius jo karo mašiną, turi energingai įgyvendinti JAV ir Europa. Prezidentas Trumpas pakirto Putino ekonomiką, nusitaikęs į naftos bendroves ir naftos perdirbimo gamyklas. Muitai Indijai yra geras pavyzdys, kaip viskas gali pasikeisti. Dabar Indija perka gerokai mažiau rusiškos naftos. Jei ir kiti dideli pirkėjai pasektų šiuo pavyzdžiu, tai padėtų nutraukti šį kraujo praliejimą. Galiausiai, po šios didžiulės atakos praėjusią naktį, raginčiau prezidentą Trumpą pradėti raketų „Tomahawk“ pristatymo Ukrainai procesą, kariniu požiūriu tai būtų persilaužimas“, – socialiniame tinkle X parašė jis. 

Pasak L. Grahamo, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis Jungtinės Amerikos Valstijos turi padidinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. 

„Bet kokios derybos, vertinamos kaip pernelyg skatinančios agresiją, sukels katastrofas visame pasaulyje. Lygiai taip pat teisingas ir priešingas teiginys. Jei derybų rezultatas bus laisva, stipri ir nepriklausoma Ukraina –  turėjusi padaryti nuolaidų – pasaulis bus daug stabilesnis“, – pabrėžė jis. 

Dėl dar vienos didelio masto Rusijos atakos antradienio rytą Kyjive ir keturiuose regionuose daugybė vartotojų liko be elektros.

Maskva, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Rusijos ekonomika 2025 m. augo vienu procentu, antradienį paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas, pažymėdamas, kad augimas buvo daug lėtesnis nei 2024 m., nes ekonomiką slegia karo Ukrainoje našta.

Didžiulės išlaidos Ukrainoje kariaujančiai armijai iš pradžių paskatino augimą ir padėjo Maskvai paneigti prognozes, kad po to, kai 2022 m. pradėjo plataus masto antpuolį, jos ekonomikai lemta žlugti.

Tačiau, išlaidoms padidėjus, ėmė augti ir infliacija, o tai darė neigiamą poveikį realiajam augimui, tuo tarpu verslą piktino didelės skolinimosi išlaidos, įvestos siekiant sustabdyti kainų kilimą.

„Praėjusiais metais Rusijos BVP išaugo vienu procentu. Kaip gerai žinoma, tai mažiau nei pirmiau stebėta dinamika: 2023 ir 2024 m. augimas atitinkamai sudarė 4,1 ir 4,3 proc.“, – vyriausybės posėdyje sakė V. Putinas.

„Tačiau mes taip pat žinome, kad šis sulėtėjimas nebuvo tiesiog numatytas, galima netgi sakyti, kad jis buvo sukurtas dirbtinai ir buvo susijęs su tikslinėmis priemonėmis infliacijai mažinti“, – pridūrė V. Putinas.

Jis pareiškė, kad infliacija praėjusiais metais „buvo sumažinta iki 5,6 procento“, palyginti su prieš metus fiksuotu 9,5 procento rodikliu.

Gruodžio mėnesį, infliacijai rodant sulėtėjimo požymius, Rusijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki 16 procentų.

Tačiau valstybinė statistikos agentūra „Rosstat“ praėjusiais metais pareiškė prognozuojanti, kad metinė infliacija iki keturių procentų sumažės tik 2027 m.

„Užduotis aiški: turime atkurti vidaus ekonomikos augimo tempą, pagerinti verslo aplinką ir padidinti investicinę veiklą, orientuodamiesi į darbo našumo didinimą“, – antradienį sakė V. Putinas.

Šį mėnesį Maskva paskelbė biudžeto informaciją, iš kurios matyti, kad jos naftos ir dujų pajamos, kurios yra labai svarbios valstybės iždui, sumažėjo iki mažiausio lygio per penkerius metus.

Nuo tada, kai 2022 m. Maskva į Ukrainą nusiuntė savo kariuomenę, šalies naftos ir dujų sektoriams bei daugeliui jos įmonių buvo pritaikyta daugybė Europos ir JAV įvestų sankcijų.

Kyjivas, vasario 3 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos kariai dronais atakavo Zaporižią, per antskrydį du žmonės žuvo, dar septyni buvo sužeisti.

Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.

„Kovinis priešų dronas atakavo Zaporižios miestą (Dniprovskio rajonas)“, – teigė I. Fiodorovas.

Per šį smūgį du žmonės buvo sužeisti.

Paskiau I. Fiodorovas pridūrė, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki septynių. Preliminariais duomenimis, vienas iš sužeistųjų yra vaikas.

„Rusai beveik visą dieną ciniškai puolė regioną ir regiono centrą“, – pažymėjo jis.

Paskiau I. Fiodorovas pranešė apie du žuvusiuosius.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dėl Rusijos apšaudymo Zaporižios Chortyckio rajone be elektros liko daugiau nei 12 tūkst. vartotojų.

Briuselis, vasario 3 d. (AFP-ELTA). NATO antradienį pranešė, kad pradėtas karinis naujos misijos, skirtos sustiprinti saugumą Arkties regione, planavimas.

Apsaugoti šį regioną reikalauja ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, šiuo siekiu grįsdamas savo reikalavimus perduoti Jungtinėms Valstijoms Grenlandijos salą.

„Šiuo metu planuojama sustiprinta NATO budėjimo operacija, pavadinta „Arctic Sentry“, – pranešė NATO Europos sąjungininkų pajėgų vyriausiojo štabo atstovas spaudai Martinas O‘Donnellis.

„Ši veikla padės dar labiau sustiprinti NATO pozicijas Arktyje ir Šiaurės regione“, – pridūrė jis, daugiau informacijos nepateikdamas.

Praėjusį mėnesį D. Trumpui ėmus grasinti Grenlandijai, transatlantinė sąjunga atsidūrė giliausioje krizėje per metų metus.

Tiesa, nenuspėjamasis JAV lyderis ilgainiui atsisakė savo ketinimo perimti Danijai priklausančios autonominės Arkties teritorijos kontrolę, paskelbdamas, kad sudarė „pagrindų“ susitarimą su NATO vadovu Marku Rutte, kuriuo būtų užtikrinta didesnė Amerikos įtaka regione.

Po to, kai D. Trumpas, siekdamas pateisinti savo planus Grenlandijos atžvilgiu, pasinaudojo menama Rusijos ir Kinijos grėsme, NATO paskelbė, kad imsis priemonių stiprinti savo pajėgas Arktyje.

Tuo tarpu Danija ir Grenlandija pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl šios teritorijos ir turėtų persvarstyti 1951 m. sutartį, reglamentuojančią amerikiečių kariuomenės dislokavimą saloje.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė, kad NATO šalys, siekdamos stiprinti saugumą, pasisako už „nuolatinių pajėgų dislokavimą“ Arktyje, įskaitant Grenlandijos prieigas.

Paryžius, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prokurorai antradienį pranešė dešimčiai nuo 29 iki 50 metų amžiaus vyrų pareiškę kaltinimus dėl įtariamo narkotikais apsvaiginto penkiamečio berniuko išprievartavimo.

Ši šokiruojanti byla, kurioje kaltinimai pareikšti ir berniuko tėvui, yra neeilinis mažamečio vaiko seksualinio išnaudojimo naudojant narkotikus pavyzdys.

Tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2025 m. vasario 15 d., gavus pranešimą apie „chemsekso“ vakarėlį, išvakarėse vykusį Lilio mieste šiaurinėje Prancūzijos dalyje. Terminu „chemseksas“ vadinami lytiniai santykiai, kurių metu pojūčiams sustiprinti vartojami stiprūs narkotikai.

Teigiama, kad penkiametis vaikas, kurį „tėvas supažindino su suaugusiais vyrais“, patyrė „seksualinį smurtą sunkinančiosiomis aplinkybėmis, susijusiomis su cheminių medžiagų vartojimu“, nurodoma prokurorų pranešime.

Tyrimo metu tyrimo teisėjui buvo perduota byla dėl veiksmų, įvykdytų Lilyje nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. vasario 14 d., įskaitant „išžaginimą ir seksualinę prievartą, aukai be jos žinios suduodant medžiagą, tokiu būdu siekiant sutrikdyti jos galimybę priimti sprendimus ar kontroliuoti jos veiksmus“.

Užbaigus tyrimą, nuo praėjusių metų vasario iki praėjusio mėnesio buvo pareikšti kaltinimai dešimčiai vyrų.

Vienas iš pagrindinių įtariamųjų praėjusių metų birželį nusižudė ikiteisminio sulaikymo kameroje, pranešė prokuratūra, jo tapatybės nenurodydama.

Pats tėvas yra kaltinamas „seksualine prievarta kraujomaišos būdu“ ir „bendrininkavimu išžaginimo ir seksualinės prievartos prieš savo sūnų sunkinančiosiomis aplinkybėmis byloje“, pranešė prokuratūra.

Jis taip pat buvo tariamai užpultas ir išprievartautas to paties vakarėlio metu, teigė Lilio prokuroras Samuelis Finielzas.

Vaiką šiuo metu prižiūri jo motina, su kuria tėvas išsiskyrė iki įtariamo seksualinio smurto atvejo.

Vietos dienraštis „Dernières Nouvelles d‘Alsace“ pranešė, kad bent vienas iš vyrų – trisdešimtmetis sunkvežimio vairuotojas, kuriam kaltinimai buvo pareikšti sausio mėnesį – yra kaltinamas ne dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, bet tuo, kad gavo vaizdo įrašą, kuriame ji užfiksuota, ir apie jį nepranešė valdžios institucijoms.

Ši byla buvo iškelta po to, kai 2024 m. gruodį prancūzui Dominique‘ui Pelicot visą šalį sukrėtusioje byloje buvo skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, prisipažinus, kad 2011–2020 m. ne kartą apsvaigino savo tuometinę žmoną Gisele Pelicot ir pakvietė dešimtis vyrų ją prievartauti, kol toji buvo be sąmonės.

Gisele Pelicot tapo feminisčių ikona, paviešinusia savo teismo procesą teigiant, kad gėdingai turėtų jaustis ne aukos, o smurtautojai.

Po šios bylos Prancūzijoje imta garsiau kalbėti apie narkotikų naudojimą seksualiniams nusikaltimams vykdyti.

Kitoje rezonansinėje byloje Prancūzijos teismas antradienį pripažino buvusį senatorių kaltu dėl kolegės parlamentarės apsvaiginimo ekstaziu, siekiant ją išprievartauti, ir skyrė jam pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.