Vilnius, rugsėjo 14 d. (ELTA). Vilniaus universitete (VU) pirmadienį prasideda Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) LHCb eksperimento konferencija „LHCb Week Vilnius“, subursianti šimtus mokslininkų, inžinierių ir jaunų tyrėjų.

Toks pasaulinio lygio mokslo renginys Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Jame planuojama sulaukti apie 600 dalyvių iš viso pasaulio.

„LHCb savaitė – ne tik mokslinė konferencija, bet ir strateginis susitikimas, kuriame formuojami tyrimų prioritetai, koordinuojamos institucijų atsakomybės ir užtikrinama, kad šis tarptautinis eksperimentas judėtų viena kryptimi“, – pranešime cituojamas VU fizikas, „LHCb Vilnius“ grupės vadovas Mindaugas Šarpis.

Penkių dienų trukmės mokslinėje konferencijoje bus aptariami Lietuvos technologijų ir mokslo pasiekimai, aukštųjų technologijų pažanga bei plėtra. 

Konferencijoje taip pat vyks paralelinės sesijos, darbo grupių susitikimai, specializuotos paskaitos bei diskusijos apie detektorių veikimą, duomenų apdorojimą, programinę įrangą, fizikos analizes, eksperimentų atnaujinimus ir ateities planus.

LHCb yra vienas iš pagrindinių eksperimentų CERN. Jo tikslas – atsakyti į vieną fundamentaliausių šiuolaikinės fizikos klausimų: kodėl mūsų visatoje dominuoja materija, nors pagal teorijas po Didžiojo sprogimo turėjo susidaryti beveik vienodi materijos ir antimaterijos kiekiai. Tai pasaulinio masto pastangos suprasti pačią visatos sandarą, materijos prigimtį ir fizikos dėsnių ribas.

„Tokių renginių metu skaitomi pranešimai ir vykstančios diskusijos leidžia pamatyti ne tik galutinius mokslinius rezultatus, bet ir patį mokslo kūrimo procesą: kaip formuluojami klausimai, kaip vertinami duomenys, kaip planuojami detektorių atnaujinimai, kaip priimami sprendimai“, – sakė VU profesorius Ramūnas Aleksiejūnas.

LHCb eksperimente dirba apie 2 tūkst. mokslininkų ir dalyvauja apie 120 mokslo institucijų iš viso pasaulio. 

VU 2024 metais buvo priimtas kaip oficialus LHCb eksperimento institutas. M. Šarpio vadovaujama „LHCb Vilnius“ grupė prisideda prie naujų detektorių vystymo bei charakterizavimo ir dalelių fizikos duomenų analizės. 

Lietuva yra CERN asocijuotoji narė nuo 2018 metų, šiuo metu siekianti tapti visateise CERN nare. 

Vilnius, rugsėjo 14 d. (ELTA). Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį skelbs verdiktą baudžiamojoje byloje, kurioje Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, įvairių grandžių buvę teisėjai ir kiti asmenys pripažinti kaltais dėl įvairių korupcinių nusikaltimų padarymo.

Šioje byloje buvo nagrinėjama 15 apeliacinių skundų.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis šioje byloje įsiteisės – po vidurdienio paaiškės, ar R. Malinauskas lieka nuteistas. Jeigu nuosprendis jam nebus pakeistas, ilgametis Druskininkų meras negalės toliau eiti pareigų, o Vyriausioji rinkimų komisija panaikins mero įgaliojimus pagal Rinkimų kodekso reikalavimus.

Kadangi iki eilinių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų šiuo metu yra likę mažiau kaip metai, rinkimai šioje savivaldybėje nebebūtų rengiami, o iki kitų metų pavasario mero pareigas eitų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras. 

Byloje baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ne tik Druskininkų meras R. Malinauskas, bet ir jo buvęs patarėjas ir dabartinis tarybos narys Aivaras Kadziauskas, įvairių teismų grandžių teisėjai, kurie sprendė Vijūnėlės dvaru susijusius klausimus.

Generalinė prokuratūra mano, kad kaltais dėl korupcinių nusikaltimų siekiant nenugriauti nelegalaus Vijūnėlės dvaro Druskininkuose pripažintiems asmenims turi būti paliktos galioti teismo skirtos bausmės, o jų skundai turi būti atmesti.

Kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ir 60 tūkst. eurų bauda nubaustas Druskininkų meras R. Malinauskas su nuosprendžiu nesutinka – jo advokatas parašė skundą Apeliaciniam teismui.

Meras mano, kad pernai balandį Kauno apygardos teismo jam paskelbtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš Druskininkų vadovo Kauno apygardos teismas yra nusprendęs išieškoti ir 30 tūkst. eurų.

R. Malinauskas kaltės nepripažino ir per apklausą Kauno apygardos teisme. Jis nurodė, kad niekada nei su A. Kadziausku, nei su kuo kitu nevedė derybų dėl pinigų davimo ar kažkieno papirkimo – visi pinigai tiesiog buvo mokami už teisines paslaugas.

ELTA primena, kad pernai balandį Kauno apygardos teismas korupcijos byloje kaltais pripažino ne tik R. Malinauską, bet ir Druskininkų tarybos narį A. Kadziauską. Pastarajam skirta 42,6 tūkst. eurų bauda.

Anksčiau antstolio padėjėju dirbęs vilnietis Arūnas Blažaitis nuteistas trejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme ir 18,5 tūkst. eurų bauda. Iš jo bus konfiskuota 3 tūkst. eurų. Vyras nuteistas Vijūnėlės dvaro epizode. Kauno apygardos teisme A. Blažaitis prisipažino 2018 metų rudenį iš  Druskininkų mero R. Malinausko patarėju dirbusio A. Kadziausko paėmęs pinigus, tačiau teigė ne tik nežinojęs jų sumos, bet ir iš viso nesupratęs, kad jam buvo perduoti pinigai. Tuomet antstolės padėjėju dirbęs A. Blažaitis tikino tai padaręs savo senos pažįstamos verslininkės Oksanos Sakalauskienės nurodymu. 

Verslininkė O. Sakalauskienė taip pat sulaukė apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje – jai teismas skyrė realią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir skyrė dar 17,5 tūkst. eurų baudą. Nuteistoji taip pat apskundė nuosprendį, su juo nesutinka, tačiau Generalinė prokuratūra teigia, kad ši bausmė verslininkei yra pagrįsta ir tinkama.

Nelegaliu statiniu pripažintas Vijūnėlės dvaras buvo nugriautas 2019 m. rudenį. R. Malinauskas yra sakęs, kad Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas, iš jo meras  planavo baigtą pastatą perpirkti.

Nusikaltimus teisėsaugai padėjo atskleisti buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas, jis dabar yra saugomas valstybės.

Stokholmas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Švedijos kairiųjų blokas, vadovaujamas socialdemokratų, pirmavo per sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, parodė dvi apklausos, paskelbtos balsavimui pasibaigus. Jos parodė, kad kraštutinių dešiniųjų pozicijos susilpnėjo. 

Visuomeninio transliuotojo SVT paskelbta apklausa parodė, kad keturios opozicinės partijos galėjo laimėti 51,3 proc. balsų, už dešiniuosius balsavo 46,8 proc. rinkėjų.

TV4 užsakyta apklausa parodė, kad kairieji gavo 51,3 proc., o dešinieji – 47 proc. balsų. 

Abi apklausos parodė, kad kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos palaikymas sumažėjo (atitinkamai iki 17,2 ir 18,5 proc.) – pirmą kartą nuo 2010 m., kai ši politinė jėga pateko į parlamentą.

Per rinkimus 2022 m. partija surinko 20,5 proc. balsų ir tapo antrąja pagal dydį Švedijos partija; ji tikėjosi prisidėti prie vyriausybės, jei rinkimus būtų laimėję dešinieji. 

Pastaruosius ketverius metus ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas vadovavo mažumos koalicijai, kraštutiniai dešinieji ją rėmė mainais už paramą parlamente ir taip įgavo įtakos formuojant politiką. 

Socialdemokratų šalininkai džiūgavo, sužinoję rinkėjų apklausos rezultatus, kraštutinių dešiniųjų rėmėjai atrodė nusiminę.

„Šaliai būtų labai sunku atsitiesti po ketverių socialdemokratų valdymo metų“, – sakė Švedijos demokratų partijos šalininkas Björnas Englenas. 

Didžiąją rinkimų kampanijos dalį apklausos rodė užtikrintą kairiosios opozicijos persvarą, tačiau paskutinėmis dienomis atotrūkis sumažėjo ir jėgos tapo apylygės. 

Per rinkimų kampaniją daugiausia dėmesio skirta sveikatos apsaugai ir pagalbai dėl didėjančių išlaidų sunkumų patiriantiems namų ūkiams.

Madridas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Per miško gaisrą, liepsnojantį netoli Ispanijos garsiųjų Saulėtosios pakrantės (Kosta del Solio) kurortų, sekmadienį buvo sužeisti du žmonės, pranešė gelbėjimo tarnybos. 

Gaisras kilo kalvotoje vietovėje prie Benahaviso – turtingos gyvenvietės, kurioje įsikūrusi didelė užsieniečių bendruomenė, įskaitant daugybę britų, sakoma pietinio Andalūzijos regiono gelbėjimo tarnybų pranešime. 

Iki 50 km/val. greičiu pūtęs vėjas ir stačios šlaitų nuokalnės lėmė itin spartų liepsnų plitimą. Gaisrą buvo galima matyti net iš prabangaus Viduržemio jūros Marbeljos kurorto. 

„Vienas žmogus patyrė nudegimų bandydamas gesinti gaisrą, vienas ugniagesys susižalojo nukritęs“, – socialiniame tinkle X pranešė gelbėjimo tarnybos. 

Pareigūnai nurodė maždaug 9 500 Benahaviso – vaizdingos gyvenvietės, garsėjančios baltais namais ir siauromis gatvelėmis, – bei aplinkinių vietovių gyventojams likti namuose. Atsargumo sumetimais buvo evakuotas netoliese esantis gyvenamųjų namų kvartalas. 

Gesinimo darbuose daugiau nei 100 ugniagesių iš oro talkino apie 20 orlaivių. 

Klimato kaitos paveikta Ispanija išlieka pažeidžiama miško gaisrų net ir pasibaigus vasaros mėnesiams (birželiui–rugpjūčiui). Pasak meteorologijos tarnybos AEMET, ši vasara buvo karščiausia nuo stebėjimų pradžios 1961 metais. Aukščiausia šiais metais temperatūra – 45,7 laipsnio pagal Celsijų – buvo užregistruota rugsėjo 2 d. pietvakarinėje El Granado savivaldybėje, taip pat esančioje Andalūzijoje. 

Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, šiemet Ispanijoje miško gaisrai sunaikino daugiau nei 296 tūkst. hektarų plotą.

Kyjivas / Varšuva, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė pranešė, kad aukšto rango Vakarų atstovai – įskaitant buvusį Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną ir buvusį JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorių Davidą Petraeusą – buvo Vakarų Ukrainos geležinkelio stotyje prieš Rusijai suduodant smūgį ten buvusiam ir į Varšuvą vykusiam traukiniui. 

„Prieš smūgį į lokomotyvą prie Ukrainos ir Lenkijos sienos Jagodyno stotyje stovėjo diplomatinis traukinys“, – sakoma Ukrainos geležinkelių bendrovės „Ukrzaliznytsia“ pranešime. 

„Juo, be kitų, važiavo kelių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių saugumo patarėjai ir buvę Europos lyderiai, įskaitant buvusį Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Borisą Johnsoną. Kitame traukinyje, atakos metu stovėjusiame Jagodyno stotyje, buvo buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas“, – sakoma pranešime. 

Sekmadienio vakarą Lenkijos vidaus reikalų ministerijos atstovė pranešė, kad per Maskvos ataką prieš Ukrainą Rusijos dronas smogė degalinei, esančiai už 2 kilometrų nuo Lenkijos sienos. 

„Bepilotis orlaivis smogė degalinei Jagodyno mieste, esančiame už 2 km nuo Lenkijos sienos“, – sakė atstovė Karolina Galecka ir pridūrė, kad po smūgio užsidegė du sunkvežimiai.

Kyjivas, rugsėjo 13 d. (Ukrinform-ELTA). Sekmadienį Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 310 iš 323 dronų, kuriais Rusija visą dieną puolė Ukrainą, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos. 

Prieš tai per naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 409 iš 453 rusų dronų.

Sekmadienį nuo 6.30 iki 18 val. priešai puolė Ukrainą 323 smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, 14 iš jų buvo su reaktyviniais varikliais. 

Pirminiais duomenimis, oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 310 bepiločių orlaivių, devyni iš jų buvo reaktyviniai. Užregistruoti dešimties rusų kovinių bepiločių orlaivių pataikymai.

Be to, priešai panaudojo apie dešimt „Banderol“ / Dan-T skraidančių šaudmenų. Informacija apie juos tikslinama. 18 val. Ukrainos oro erdvėje vis dar buvo keli koviniai dronai. 

Vilnius, rugsėjo 14 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius sekmadienį Lucke susitiko su Ukrainos ministru pirmininku Sergijumi Koreckiu.

Kaip teigiama Vyriausybė pranešime spaudai, Lucke Vyriausybės vadovas pagerbė žuvusių Ukrainos gynėjų atminimą ir tuomet susitiko su Ukrainos premjeru.

Šalių premjerai sekmadienį skyrė dėmesį dvišaliam bendradarbiavimui, paramai nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai ir atsparumo, taip pat ir kultūrinio, stiprinimui.

„Lietuvos ir Ukrainos ryšiai siekia šimtmečius ir yra mūsų bendros europinės tapatybės dalis. Kultūra ir istorija – valstybės savasties šaknys, į kurias Rusija šiandien kėsinasi ne mažiau nuožmiai. Mūsų parama Ukrainai ir toliau išliks tvirta, visapusiška ir ilgalaikė, kad visa tai, kas sukurta, turėtų ateitį laisvoje ir nepriklausomoje Ukrainoje“, – Vyriausybės pranešime cituojamas M. Sinkevičius.

Lietuvos ir Ukrainos premjerai sekmadienį susitiko su Voluinės apskrities vadovais ir Lucko miesto taryba, aštuoniais regioną atstovaujančiais Aukščiausiosios Rados nariais. Susitikimuose aptarti Ukrainos poreikiai, ypač artėjant žiemai, ir Lietuvos paramos iniciatyvos.

Vyriausybė pabrėžė, kad Lietuva prisideda prie Ukrainos mokyklų ir darželių atkūrimo ir priedangų juose įrengimo, energetinio atsparumo stiprinimo ir civilinės infrastruktūros atnaujinimo, išminavimo, karių reabilitacijos ir kitų sričių, teikdama praktinę, Ukrainos žmonių kasdienybėje juntamą pagalbą.

„Itin svarbi „Children First“ iniciatyva, skirta remti nuo karo nukentėjusius vaikus ir jų šeimas, pasitelkiant Lietuvos patirtį vaikų apsaugos, reabilitacijos ir sisteminių reformų srityse. Taip pat – „Kurk Ukrainai“ programa, siekianti sugrąžinti jaunus ukrainiečių profesionalus ir integruoti juos į šalies viešąjį sektorių, prisidedant prie Ukrainos atsigavimo ir europinės integracijos“, – teigiama Vyriausybės pranešime.

Premjerai M. Sinkevičius ir S. Koreckis sekmadienį lankėsi ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikus menančioje Lucko pilyje. Čia 1429 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva įvyko Lucko suvažiavimas, kuriame Europos valdovai ir jų atstovai sprendė svarbiausius regiono ir žemyno ateities bei Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos karaliumi klausimus.

Kyjivas, rugsėjo 13 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Rusijos kariuomenė tęsė atakas prieš Ukrainos miestus; oficialiais duomenimis, per kelias atakas Rytų Ukrainos mieste Kramatorske žuvo mažiausiai du žmonės. 

Regiono prokuratūros duomenimis, dar 10 gyventojų buvo sužeisti. Per pirmąją ataką taikytasi į lengvąjį automobilį, o vėliau ant miesto buvo numestos keturios aviacinės bombos. 

Oficialiais duomenimis, vos prieš kelias dienas per Rusijos ataką Kramatorske buvo sužeista 19 žmonių. Miestas nuolat patiria Rusijos kariuomenės smūgius, fronto linija yra vos už kiek daugiau nei 12 kilometrų. Kramatorsko prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl galimų karo nusikaltimų. 

Odesos uostamiestyje ir apylinkėse per visą dieną vykusias Rusijos atakas sužeisti mažiausiai 24 žmonės. Pasak valdžios institucijų, per išpuolius apgadinti daugiabučiai gyvenamieji namai ir sandėliai. 

Rusijos kariuomenė patvirtino puolusi Odesą. Maskvos gynybos ministerija teigė, kad buvo smogta dronų gamybos įmonei bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų ir artilerijos ginkluotės sandėliui. Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Ukraina atremia Rusijos invaziją jau daugiau nei pusketvirtų metų.

Maskva / Varšuva, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Rusija teigė Vakarų Ukrainoje smogusi į geležinkelio infrastruktūrą, naudojamą kariniams kroviniams iš Europos vežti. Prieš tai Lenkija ir Ukraina pranešė, jog Maskva smogė į Varšuvą vykusiam keleiviniam traukiniui rajone prie pat Lenkijos sienos. 

„Tęsiami smūgiai Vakarų Ukrainos regionų geležinkelių infrastruktūrai, naudojamai kariniams kroviniams iš Europos šalių gabenti“, – sakoma Maskvos gynybos ministerijos pranešime. 

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pirmininkavo skubiai surengtam pasitarimui dėl Rusijos dronų atakų netoli šalies sienos ir įspėjo, kad artimiausiomis savaitėmis stiprėjančios Rusijos atakos prieš Ukrainą gali paveikti Lenkiją. 

„Artimiausios savaitės ir mėnesiai bus labai intensyvių Rusijos veiksmų laikotarpis“, – sakė jis ir pridūrė, kad Lenkija negali atmesti galimybės, jog šis paaštrėjimas paveiks ir jos teritoriją.

Varšuva ir Kyjivas pranešė, kad Rusijos dronas sekmadienį smogė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Kyjivo į Varšuvą ir vežusį 206 keleivius, tačiau niekas nenukentėjo. Ukraina teigė, kad smūgis buvo suduotas vos už 2 kilometrų nuo sienos su NATO nare Lenkija, pataikyta į keleivinio traukinio lokomotyvą. Lenkija sakė, kad dar vienas dronas smogė netoli pasienio punkto.

Vilnius, rugsėjo 13 d. (ELTA). Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Eugenijus Gentvilas teigia, kad dabartinės Vyriausybės siūlymas dalį Šeimos pakete numatytų priemonių palikti įgyvendinti jau būsimiems valdantiesiems atrodo ciniškai. 

„Dažnai tos meile trykštančios socialdemokratų pastangos įtikti žmonėms gali irgi turėti tokį cinišką atspalvį: pademonstruoti, kaip mes jumis rūpinamės, bet pasirūpins kiti – tai yra nuo 2029 metų“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė E. Gentvilas.

„Kiekviena iš tų priemonių turi prasmę, kiekviena iš tų priemonių yra reikalinga. Bet ar tikrai visomis apimtimis? (...) (Nemokamas – ELTA) vaikų maitinimas – geriau pradėkime anksčiau, bet po truputį, ir pasiekime 2029–2030 metais. Tada neatrodys taip ciniškai. Aš negaliu kritikuoti nė vienos iš tų priemonių, išskyrus tai, kad štai sukonstruota taip: kainuoja brangiai, bet ne mūsų valdžiai, o būsimai valdžiai“, – akcentavo politikas.

E. Gentvilas taip pat stebisi, kad socialdemokratai siūlo tokias priemones kaip vienkartinės išmokos prieš naujų mokslo metų pradžią numatyti visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio. Anot jo, dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl pasirinktų priemonių tikslingumo.

„Tai nėra taikli socialinė parama. Kodėl milijonierių ir multimilijonierių šeimoms reikia skirti lėšų mokinio rinkiniams nusipirkti prieš rugsėjo pirmąją? Ji nėra diferencijuota. Kai yra šeimų, kurioms reikia 500 eurų turbūt, ir jie jų neturi, tai dabar dalijama po 200 eurų, įskaitant tuos, kuriems tai tikrai nepajuntama“, – valdančiųjų siūlymą sukritikavo politikas.

Paklaustas, ar kažkurias iš valdančiųjų siūlomų priemonių ketina palaikyti, liberalas akcentavo, kad šiuos siūlymus parems tik tada, kai bus inicijuojami konkretūs įstatymo projektai, kurių tikslas – sumažinti šešėlinę ekonomiką.

„Palaikysiu visus punktus tada, kai matysiu, kad yra kova su šešėline ekonomika ir projektai dedami ant stalo dėl ekonomikos augimo. Šiandien aš nematau projektų, kurie augintų biudžetą, o matau projektus, kaip ištaškyti tą biudžetą ar būsimus biudžetus“, – teigė opozicijoje dirbantis Seimo narys.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės siūlomame Šeimos priemonių pakete – nemokami pietūs visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės vaiko priežiūros išmokos, parama po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.

Viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo vertė sudaro beveik 770 mln. eurų, jame iš viso yra devynios priemonės.

Brangiausia paketo priemonė – nemokami pietūs kiekvienam mokiniui, tam etapais nuo 2029 m. iki 2034 m. numatoma etapais skirti 375,9 mln. eurų.

Siūlomos didesnės vaiko priežiūros išmokos, lankstesnė jų tvarka – tam numatytas 123,6 mln. eurų finansavimas, dar 11,3 mln. eurų – didesnėms išmokoms tėvams, kurie prižiūri sergančius vaikus.

Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka galėtų įsigalioti nuo 2028-ųjų, numatoma, kad, pasirinkus vaiką prižiūrėti pusantrų metų, tėvai gautų 100 proc. buvusios algos dydį sudarančią išmoką, bet ne didesnę nei 4 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio, kai dabar lubos siekia du VDU.

Numatomas vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis – jis vaikui sudarytų 384,8 eurus per metus, taip pat visoms šeimoms, nepriklausomai nuo pajamų, siūloma skirti vienkartines 148 eurų išmokas priešmokyklinukams ir pradinukams, įsigyjant mokiniui reikalingas priemones.

Pirmojo būsto programai šeimoms pakete iš viso numatoma skirti 67 mln. eurų, iš jų papildomai 50 mln. eurų per metus – regionų būsto programai.

Šeimos pakete – ir 12 mln. eurų parama į Lietuvą iš užsienio grįžtančioms šeimoms – jos galėtų gauti nuo 2 tūkst. eurų iki 5 tūkst. eurų dydžio vienkartines išmokas.

Grįžusiai šeimai būtų skiriamas iki 1 tūkst. eurų integracijos krepšelis, skirtas lietuvių kalbos kursams, profesinei kvalifikacijai, vaikų privataus darželio kompensacijai, psichologinėms konsultacijoms. 

Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų.