Niujorkas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Ryškiausios Holivudo, muzikos, sporto ir mados žvaigždės – tarp kurių pirmavo Beyoncé, Madonna ir Nicole Kidman – pirmadienį pasirodė ant raudonojo kilimo „Met Gala“ renginyje – Manhatano labdaros pokylyje, kuris kartu yra ir didžiausia mados šventė.

Žvaigždžių buvo prašoma apsirengti pagal temą „Mada yra menas“, kuri atitinka Metropoliteno meno muziejaus Kostiumų instituto parodą „Kostiumų menas“.

Nors ne visi svečiai tiksliai laikėsi aprangos rekomendacijų, šis pokylis – tradiciškai rengiamas pirmąjį gegužės pirmadienį – neabejotinai pateisino vieno svarbiausių pasaulyje raudonojo kilimo renginių vardą ir tiesiog akino žvaigždžių spindesiu.

Dainininkė Beyonce, viena iš pagrindinių vakaro veidų, pasirodžiusi pirmą kartą per dešimtmetį, atvyko viena iš paskutiniųjų, tačiau nenuvylė ir apstulbino minią kristalais bei brangakmeniais puošta skeleto pavidalo suknele, kurią papildė dramatiškas plunksnų apsiaustas ir galvos papuošalas.

Su ja atvyko jos vyras, repo grandas Jay-Z – vilkintis fraką – ir dukra Blue Ivy Carter balta be petnešėlių suknele ir tviskančiais aukštakulniais.

Anksčiau renginio pradžią paskelbė dainininkės kolegės, vakaro šeimininkės – teniso legenda Venus Williams ir „Oskaro“ laureatė aktorė Nicole Kidman.

N. Kidman žavėjo spindinčia raudona ilgomis rankovėmis „Chanel“ suknele su plačiais plunksnų rankogaliais, o V. Williams vilkėjo tviskančią juodą suknelę su „Swarovski“ kristalais ir dėvėjo įmantrų kaklo papuošalą.

Nuo to momento žvaigždės plūdo viena po kitos. Muzikos karalienės Madonna, Cher ir Stevie Nicks prisijungė prie naujos kartos muzikos žvaigždžių – Sabrinos Carpenter, Dojos Cat ir Tylos.

Dainininkė Rihanna ir reperis A$AP Rocky, kaip įprasta, vėlavo keletą valandų, bet jų pasirodymas buvo itin įspūdingas.

Dainininkas Bad Bunny, kuriam 2026-ieji tapo triumfo metais su svarbiausiais „Grammy“ apdovanojimais bei pasirodymu „Super Bowl“ pertraukos metu, dėvėjo protezus ir baltą peruką, kad išbandytų, kaip atrodys senatvėje, rašo „Vogue“.

Donatella Versace, Tomas Fordas, Stella McCartney, Anthony Vaccarello ir Haideris Ackermannas buvo tarp daugybės vakare dalyvavusių mados dizainerių.

Olimpinės aukso medalininkės Alysa Liu ir Eileen Gu – šios suknelėje buvo įmontuotas burbulų generatorius – vedė gausų sportininkų būrį ant raudonojo kilimo, kartu su NFL superžvaigžde Russellu Wilsonu ir keliomis vyrų bei moterų krepšinio žvaigždėmis.

Visą vakarą, be abejo, prižiūrėjo „Vogue“ pasaulinės leidybos direktorė Anna Wintour – didžiausia JAV mados diktatorė, vadovaujanti šiam renginiui jau 30 metų.

„Met Gala“ yra labdaros renginys, renkantis lėšas Metropoliteno meno muziejaus Kostiumų institutui, ir šiais metais surinkta rekordinė 42 mln. dolerių suma (po 31 mln. dolerių 2025 m.), pirmadienį ryte žurnalistams sakė muziejaus generalinis direktorius Maxas Holleinas.

Pirmą kartą „Met Gala“ vakarėlis buvo surengtas 1948 m. ir dešimtmečius buvo skirtas Niujorko aukštuomenei – kol dešimtajame dešimtmetyje A. Wintour pavertė jį prestižiniu turtuolių ir įžymybių podiumo šou.

Paroda „Kostiumų menas“, kuri gegužės 10 d. bus atidaryta garsiajame Manhatano muziejuje, sieks tyrinėti „aprengto kūno“ koncepciją įvairių šimtmečių meno kūriniuose.

Maskva, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Artėjant Pergalės dienos minėjimui, Rusija antradienį Maskvoje išjungė mobiliojo interneto ryšį. Renginiai sostinėje vyks tvyrant baimei dėl galimos Ukrainos atsakomosios dronų atakos.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad antradienio rytą Rusijos sostinės centre neveikė mobilusis internetas, o tinklų operatoriai įspėjo, kad sutrikimai tęsis iki gegužės 9 d., kai Rusija rengs karinį paradą Raudonojoje aikštėje.

„Ruošiantis šventiniams renginiams ir jų metu nuo gegužės 5 iki 9 d. Maskvoje ir Maskvos regione gali būti laikinai ribojamas mobilusis internetas ir SMS žinučių siuntimas“, – savo abonentams pranešė mobiliojo ryšio operatorius MTS.

Pastaraisiais mėnesiais interneto sutrikimai Rusijos pasienio regionuose tapo kasdienybe.

Rusija teigia, kad šie periodiniai išjungimai būtini siekiant sutrukdyti Ukrainos dronams, kurie skrisdami prisijungia prie vietinių tinklų.

AFP korespondentas pranešė, kad antradienį kai kuriose Maskvos parduotuvėse dėl šių sutrikimų nebuvo galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.

Interneto sutrikimai taip pat paveikė bankomatus, taksi paslaugas ir internetinius žemėlapius.

Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas suintensyvino atsakomuosius ilgojo nuotolio dronų smūgius, pataikydamas į Rusijos naftos objektus ir ištaigingą dangoraižį Maskvoje.

Ukraina tai vadina teisingu atsaku į jos kryptimi Rusijos naktimis paleidžiamus šimtus dronų.

Kremlius pareiškė sumažinsiantis savo paprastai pompastišką karinį paradą, skirtą paminėti sovietų pergalę prieš nacių Vokietiją. Kasmetinis gegužės 9 d. vykstantis renginys karinei jėgai demonstruoti paliktas be kadetų ir karinės technikos.

Praėjusiais metais Ukraina bandė sutrikdyti renginį pasiųsdama į Maskvą dronų spiečius su sprogmenimis. Rusijos transporto sektoriuje dėl to kilo chaosas: tūkstančiai skrydžių buvo atšaukti arba atidėti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat stengiasi išnaudoti Antrojo pasaulinio karo atmintį – pagrindinį jo ketvirtį amžiaus trunkančio valdymo naratyvą, – siekdamas pateisinti savo karą prieš Ukrainą.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Seimas kol kas nerado sprendimo dėl siūlymo suteikti galimybę papildomomis poilsio dienomis – vadinamaisiais mamadieniais arba tėvadieniais – pasinaudoti šeimoms, auginančioms vaikus iki 14 metų. Taip pat nepritarta iš praeitos kadencijos Seimo atkeliavusiai iniciatyvai suteikti tokią galimybę šeimoms, kol jų vaikui sukaks 16 metų. 

Seimo sprendimu, tai numatančios Darbo kodekso pataisos, nesulaukusios Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pritarimo, antradienį perduotos svarstyti kitam komitetui – Žmogaus teisių. Sulaukęs šio komiteto sprendimo, projektas vėl sugrįš į plenarinę Seimo salę.

Darbo kodekso pataisas parengusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės socialdemokratės Jurgitos Šukevičienės teigimu, pritarus jos siūlymui, tėvai galėtų daugiau laiko skirti ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams. Jos nuomone, tai būtų psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos priemonė. 

Konservatoriaus Audriaus Petrošiaus nuomone, 14 metų – tai būtų kompromisinis variantas. 

„Sakyčiau, kad 16 metų būtų neracionalu, bet 14 metų – kompromisinis variantas. Nemanau, kad čia pasaulis dėl to sugrius“, – sakė jis, palaikydamas socialdemokratės iniciatyvą.

Beje, buvusi parlamentarė „laisvietė“ Morgana Danielė siūlė numatyti mamadienius arba tėvadienius šeimoms, auginančioms vaikus iki 16 metų. 

ELTA primena, kad šiuo metu teisė į mamadienius arba tėvadienius suteikiama dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų.

Pagal galiojantį reguliavimą, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius).

Viena papildoma poilsio diena per mėnesį suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų.

Darbuotojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos 2 poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį. 

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį į šiemet veikti pradėjusį Kelių fondą buvo surinkta 39,7 mln. eurų, skelbia Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“. Kaip skelbia fondą administruojanti ir Susisiekimo ministerijai pavaldi bendrovė, visos lėšos skiriamos šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui.

Pasak „Via Lietuvos“, naujasis finansavimo modelis leidžia užtikrinti, kad lėšos, gaunamos iš su transportu susijusių mokesčių ir rinkliavų, būtų operatyviai nukreipiamos į šalies kelių tinklo kokybės gerinimą – rangovams už atliktus darbus iš Kelių fondo lėšų jau išmokėta 14,8 mln. eurų.

Pagal Valstybinio kelių fondo įstatymą, Kelių fondo biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys, kurias formuoja skirtingos institucijos. Per šių metų pirmąjį ketvirtį į fondo sąskaitą surinkta 39,7 mln. eurų, iš jų 22 mln. eurų sumą sugeneravo valstybės biudžeto pervestos pajamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, įmokos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus bei konfiskuoto turto realizavimą, taip pat surinkti mokesčiai už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones.

Likusią dalį – 17,7 mln. eurų – sudarė Kelių fondo valdytojos „Via Lietuva“ administruojamos pajamos. 94 proc. šios sumos sudarė kelių naudotojo mokesčio (vinječių) pajamos, o likusios lėšos gautos iš rinkliavų už eismo ribojimą bei važiavimą didžiagabaritėmis transporto priemonėmis.

„Pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai patvirtina, kad naujasis Kelių fondas veikia sklandžiai ir užtikrina stabilų finansinį srautą. Mums tai suteikia galimybę operatyviau atsiskaityti su darbus vykdančiais rangovais bei planuoti projektus“, – pranešime cituojamas „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Lėšas į fondo sąskaitą Finansų ministerija ir „Via Lietuva“ perveda kas ketvirtį. Teigiama, kad tokia tvarka garantuoja nenutrūkstamą finansavimą, būtiną tvariam valstybinės reikšmės kelių tinklo išlaikymui ir tinkamai priežiūrai.

ELTA primena, kad 2026–2028 m. biudžeto projekte numatytas Kelių fondo finansavimas šiemet sieks 178,8 mln eurų.

Iš viso keliams šiemet skirta 815,5 mln. eurų – iš jų 436,6 mln. eurų sudaro Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, ES finansinė parama – 200,1 mln. eurų.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patarėja strateginei komunikacijai pradėjo dirbti Aistė Žilinskienė, antradienį pranešė ministerija.

Pasak institucijos, A. Žilinskienė bus atsakinga už strateginės komunikacijos krypties formavimą, taip pat prisidės prie ministerijos komunikacijos stiprinimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

„Laikotarpiu, kuomet šalies ir jos piliečių saugumas yra svarbiausia, itin aktualu aiškiai ir tiksliai informuoti visuomenę apie visus vykstančius procesus, būtiną pasiruošimą. Per aiškų žinojimą stiprinti visuomenės pasitikėjimą savo šalies krašto apsauga. Tą laikau svarbiausiu savo darbiniu tikslu“, – pranešime cituojama naujoji ministro patarėja.  

A. Žilinskienė turi ilgametę patirtį komunikacijos, žiniasklaidos ir viešųjų reikalų srityse. Prieš prisijungdama prie Krašto apsaugos ministerijos, ji metus dirbo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos etikos kontroliere.

Anksčiau ji taip pat dirbo aplinkos ministro patarėja komunikacijai, daugiau nei dešimtmetį vadovavo Interneto žiniasklaidos asociacijai bei Paramos demokratijai fondui.

(pataisytos klaidos)

Johanesburgas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė ieškanti žmonių, skridusių reisu iš Šv. Elenos salos į Johanesburgą, kuriuo skrido nuo hantaviruso vėliau mirusi kruizinio laivo keleivė.

Olandė, kurios vyras taip pat mirė nuo šio viruso laive, dabar įstrigusiame prie Žaliojo Kyšulio, balandžio 24 d. išsilaipino Šv. Elenos saloje, skųsdamasi „virškinimo trakto simptomais“. Skrydžio į Johanesburgą metu moters būklė pablogėjo, o balandžio 26 d. ji mirė, pranešė PSO. 

„Pradėtas tuo reisu skridusių keleivių kontaktų sekimas“, – teigiama pranešime.

Kaip skelbta, olandų kruizinių laivų operatorius „Oceanwide Expeditions“ pirmadienį patvirtino, kad iš Argentinos į Žaliąjį Kyšulį plaukiančiame laive „MV Hondius“ susidarė „rimta medicininė situacija“. 

„Iki 2026 m. gegužės 4 d. užfiksuoti septyni atvejai (du laboratorijoje patvirtinti hantaviruso atvejai ir penki įtariami atvejai), iš kurių trys baigėsi mirtimi, vienas pacientas yra kritinės būklės, o trys asmenys skundžiasi lengvais simptomais“, – teigiama antradienį paskelbtame PSO pranešime. 

Trys keleiviai buvo evakuoti medicininiu pagrindu Žaliojo Kyšulio salose – valstybėje prie Vakarų Afrikos krantų. Keturi tebėra laive.

(papildysime)

Jerevanas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus padidinti muitus europietiškiems automobiliams, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) yra „pasiruošusi visiems scenarijams“, ir atmetė jo mestus kaltinimus, kad Europa nesilaiko praėjusiais metais sudaryto prekybos susitarimo.

„Susitarimas yra susitarimas, o mes sudarėme susitarimą“, – žurnalistams Jerevane sakė EK vadovė.

„Abi pusės įgyvendina šį susitarimą, gerbdamos skirtingas demokratines procedūras, taikomas abiejose pusėse“, – pridūrė ji.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – kaip ir sausį, jis numatomas 3,2 proc., tuo metu infliacijos prognozė dėl išaugusių energetikos kainų didinama iki 5,7 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.

Nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikio energijos išteklių kainoms, banko analitikai tikisi, jog gyventojų pajamų augimo tempas jų didėjimą lenks.

Kaip ir sausio apžvalgoje, numatoma, kad 2027 m. šalies ekonomika augs 2,1 proc., infliacija, naujausiomis prognozėmis, sumažės iki 3,5 proc.

Anot analitikų, maisto infliacija, sumažėjusi pirmą metų ketvirtį, vėl gali išaugti antroje metų pusėje.

SEB analitikai teigia, kad didesnis nei prognozuota pensijų lėšų atsiėmimas kompensuos neigiamą kylančių energijos kainų poveikį.

Bankas anksčiau numatė, kad po reformos iki 2027 m. pabaigos bus išimta 35 proc. antrosios pakopos lėšų, visgi duomenys rodo, jog vien per tris pirmus metų mėnesius atsiimta 40 proc. fondų turto. 

Dabar bankas prognozuoja, kad gyventojai iki metų pabaigos atsiims 50 proc. lėšų, iš kurių pusę išleis vartojimui. 

Eksporto apimtys šiemet turėtų augti 2,2 proc., kitais metais – 3,1 proc. (sausio prognozėmis – atitinkamai 3,3 proc. ir 3,1 proc.)

Anot SEB, prekių eksportas vis dar patiria spaudimą dėl didesnių JAV importo tarifų, eksporto apimtys į šią šalį sumažėjo beveik 50 proc.

Nors ir mažėjant darbuotojų skaičiui, auga informacinių technologijų, finansų ir kitų verslo paslaugų eksportas, o ši tendencija, anot SEB, nepalanki komercinių biuro patalpų rinkai, tai rodo didelis laisvų patalpų skaičius.

Šalyje toliau augantis pramonės gamyba vis dar atsilieka nuo paslaugų sektoriaus, augimą riboja sparčiai didėjančios darbo sąnaudos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir didelės energijos kainos.

Vis didesnį vaidmenį šalies ekonomikoje, analitikų vertinimu, atlieka besiplečiantis gynybos sektorius.

Nedarbo lygis Lietuvoje tiek šiemet, tiek kitais metais prognozuojamas 6,8 proc. (sausį – 6,8 proc. ir 6,7 proc. prognozės), darbo užmokesčio prognozės nesiskiria nuo sausio mėnesio – augimas numatomas atitinkamai 7,7 proc. ir 7 proc.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms istoriniais automobiliais laikyti ne prieš 30, o prieš 40 metų pagamintas transporto priemones.

Antradienį tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti. Tokį Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pasiūlymą palaikė 76 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 1 susilaikė. 

Įstatymo pataisų autorius socialdemokratas Antanas Nedzinskas siūlė pakelti istorinių automobilių amžiaus kartelę ir atsisakyti galiojančios įstatymo nuostatos, kad istorinio automobilio modelis turi būti nebegaminamas mažiausiai 15 metų. Parlamentaras taip pat siūlė panaikinti prievolę istorinių automobilių vairuotojams mokėti magistralinių kelių naudotojo mokestį.

Parlamentaro nuomone, reikėtų sugriežtinti automobilių priskyrimo istoriniams tvarką, nes ne visi seni automobiliai turėtų vadintis istoriniais. Pasak jo, tai užkirstų galimybę kitoms transporto priemonėms naudotis istorinių automobilių lengvatomis.

Beje, Vyriausybės nuomone, siūlymas istoriniais automobiliais laikyti prieš 40 metų pagamintas transporto priemones neatitinka Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir Tarptautinės istorinių transporto priemonių federacijos (FIVA) nustatytų kriterijų. 

Pagal 2014 m. Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą, istorinės vertės transporto priemonė yra ta, kurią valstybė narė laiko istorine. Tačiau ji turi atitikti tam tikras sąlygas – pavyzdžiui, turi būti pagaminta arba pirmą kartą registruota bent prieš 30 metų.

„Darytina išvada, kad įstatymo projektas, pagal kurį istorinėmis motorinėmis transporto priemonėmis būtų laikomos tik prieš 40 metų pagamintos transporto priemonės, nesilaikant reikalavimo dėl 15 metų nebegaminamų modelių, neatitiktų direktyvos (…) nuostatų”, – nurodoma Vyriausybės išvadoje. 

Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad daugelyje ES valstybių narių (pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Belgijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir kt.) priskyrimo istorinėms transporto priemonėms kriterijus yra 30 metų.

ELTA primena, kad pagal galiojantį įstatymą, istorinis automobilis – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Antradienį vykusio posėdžio metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė paraginti socialdemokratą, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską užpildyti lobistinės veiklos deklaraciją, sako komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

„Komisija priėmė sprendimą pateikti Seimo nariui raginimą, kad jis užpildytų lobistinės veiklos deklaraciją“, – po posėdžio Eltai nurodė G. Sakalauskas. 

„Jeigu jis tokio veiksmo nepadarys, neužpildys lobistinės veiklos deklaracijos, tada VTEK turi teisę atlikti tyrimą, kad galimai buvo pažeistas Lobistinės veiklos įstatymas“, – aiškino jis. 

Toks sprendimas priimtas po to, kai balandžio pabaigoje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) kreipėsi į VTEK dėl K. Vilkauskui Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) galimai darytos lobistinės įtakos. 

„Iš viešai prieinamų duomenų matome, kad Seimo socialdemokratų frakcijos narys ir Kultūros komiteto pirmininkas K. Vilkauskas nedeklaravo jam IŽA darytos lobistinės įtakos, o po jo susitikimų su IŽA registravo žalingas ir visuomeninį transliuotoją politizuosiančias LRT įstatymo pataisas“, – LRT pranešime teigė visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Jos teigimu, pagal šias pataisas, LRT būtų buvę pavesta įgyvendinti visuomeninio transliuotojo funkcijas vadovaujantis sutartimi dėl viešųjų paslaugų teikimo, kuri būtų sudaroma su Vyriausybe arba jos įgaliotąja institucija. Analogiškas pataisas prieš tai siūlė ir IŽA. Todėl, LRT nuomone, K. Vilkauskas pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.

Pats K. Vilkauskas neigė pareiškimus apie jam darytą lobistinę įtaką.