Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Pasitinkant rugsėjo 1-ąją Vilniaus miesto savivaldybė aptars parengtus planus naujiems mokslo metams bei pristatys naujausią informaciją, susijusią su miesto mokyklų rekonstrukcijos darbais. 

Pristatymo „Kas Vilniaus laukia rugsėjį?“ dalyviai taip pat apžvelgs naujausias mokytojų trūkumo, pritraukimo bei priėmimo į mokyklas tendencijas, pristatys, kokie pokyčiai šį rudenį yra numatyti švietimo administravimo srityje, skelbia Vilniaus miesto savivaldybė. 

ELTA primena, kad birželį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pristatė ministerijos parengtą 2026–2028 m. priemonių planą, skirtą pedagogams pritraukti ir išlaikyti darbo vietose. Ministerijos planuose – lankstesnės įsidarbinimo ir karjeros sąlygos mokyklose, psichologinės ir teisinės pagalbos linijos įsteigimas. 

Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė kartu su „EDU Vilnius“ birželio viduryje pristatė naujai sukurtą, nemokamą darbo skelbimų sistemą „Mokau Vilniuje“, skirtą ir sostinės mokytojams, ir jų ieškančioms švietimo įstaigoms. 

Kaip skelbta, nuo praėjusio pavasario sostinėje taip pat veikia atnaujinta programos „Pradedu mokyti Vilniuje“ versija. Ji skirta visiems norintiems tapti mokytojais – ir jau dirbusiems anksčiau, ir nieko bendro su pedagogika iki šiol neturėjusiems žmonėms. 

Prisijungusiems prie šios programos ir norintiems tapti mokytojais vietoje standartinių vienerių metų studijų, siūlomų kitur, dalis studijų kreditų surenkami per pirmuosius metus „Pradedu mokyti Vilniuje“ programoje. Kita dalis – universitete per antruosius metus. Tokiu būdu programoje dalyvaujantys asmenys gali pradėti dirbti mokykloje ir sėkmingai įgyti pedagogikos išsilavinimą tuo pačiu metu.

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį susitiks su asociacijos „Investors' Forum“ atstovais.

„Susitikime bus aptariama biotechnologijų, gyvybės mokslų ir sveikatos technologijų sektorių plėtra, taip pat sprendimai, padėsiantys kurti palankesnes sąlygas naujoms investicijoms ir projektams“, – Eltai siųstame komentare teigė premjero patarėjas Gedas Salyga. 

Toks susitikimas numatytas ir ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo pirmadienio darbotvarkėje. 

Premjeras rugpjūčio viduryje buvo susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), o liepos pabaigoje – su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovais.

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Pirmadienį sukanka 33 metai, kai iš Lietuvos teritorijos pasitraukė paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai.

Laisvės dienai paminėti krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas Vilniaus geležinkelio stotyje atidarys instaliaciją „Besąlygiškos laisvės link“. 

Pristačius instaliaciją, čia pat vyks diskusijų ciklas „Laisvas pokalbis“, kuriame dalyvaus R. Kaunas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala, istorikai Alfredas Bumblauskas ir Antanas Terleckas, taip pat Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos narys Vladimiras Jarmolenko.

Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinių paminėjimo renginys sekmadienį vyko ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje, Kaune.

Šventėje susirinkusieji dalyvavo muziejaus edukacijose, galėjo nemokamai apsilankyti ekspozicijoje. Renginio metu taip pat vyko Lietuvos kariuomenės, šaulių, kitų struktūrų pareigūnų ginkluotės ir įrangos pristatymai.

ELTA primena, kad Lietuva apie nepriklausomybę paskelbė 1990 metų kovo 11 dieną , tačiau paskutinės Rusijos okupacinės pajėgos Lietuvą paliko likus kelioms minutėms iki 1993-iųjų rugpjūčio 31 d. vidurnakčio.

Iki Rusijos kariuomenės išvedimo Lietuvos teritorijoje buvo dislokuotos maždaug penkios divizijos, kurias sudarė apie 34,5 tūkst. karių, maždaug 1 tūkst. tankų, 180 lėktuvų ir 1,9 tūkst. šarvuočių.

Oslas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Norvegijos karališkoji šeima paskelbė, kad penktadienį mirusio karaliaus Haraldo V laidotuvės įvyks rugsėjo 9 d.

Laidotuvių ceremonija Oslo katedroje prasidės 13 val., o jai vadovaus Norvegijos Bažnyčios vyskupas Olavas Fykse Tveitas.

Karalius Haraldas buvo laikomas atviros ir tolerantiškos Norvegijos simboliu ir buvo giriamas už tai, kad karališkoji šeima jo valdymo metais išliko šiuolaikiška ir kukli.

Karalius Haraldas išlaikė milžinišką Norvegijos visuomenės palaikymą nepaisant to, kad 35 metus trukusio valdymo pabaigoje jo šeimą lydėjo skandalai. 

Jis mirė rugpjūčio 28 d. eidamas 90-uosius metus.

Pirmadienio popietę jo karstas iš karališkųjų rūmų ceremonijų salės bus perkeltas į karališkųjų rūmų koplyčią.

Žmonės galės atsisveikinti su karaliumi Haraldu lėtai praeidami pro jo karstą nuo antradienio 14 val. vietos laiku iki dienos prieš jo laidotuves.

Antradienį Norvegijos parlamente prisieks naujasis šalies karalius Hokonas VIII.

Berlynas, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Aukšto rango Vokietijos politikai pasisako už tai, kad būtų uždrausti radikaliausi kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) regioniniai skyriai, praneša „Deutsche Welle“.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir Badeno-Viurtembergo žemės premjeras Cemas Oezdemiras laikraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ parašė bendrą straipsnį, kuriame ragina greitai įvesti draudimą.

„Mes dar kartą primygtinai raginame kuo greičiau pradėti partijos uždraudimo procedūrą, ypač sutelkiant dėmesį į akivaizdžiai etnonacionalistinius AfD skyrius Tiuringijoje, Saksonijoje, Saksonijoje-Anhalte ir Brandenburge“, – rašo O. Pistorius ir C. Oezdemiras.

Jie šiuo klausimu pasisakė likus savaitei iki rugsėjo 6 d. Saksonijos-Anhalto žemėje įvyksiančių rinkimų, kur AfD pergalė reikštų, kad kraštutinių dešiniųjų partija gali ateiti į valdžią Vokietijos žemėje pirmą kartą nuo nacistinio režimo žlugimo 1945 m.

Vis dėlto O. Pistorius ir C. Oezdemiras teigia, kad svarbu atskirti AfD partijoje egzistuojančias skirtingas grupes.

Anot jų, radikalesnis, etninę kilmę pabrėžiantis AfD sparnas atmeta konstitucinį principą. Todėl, politikų manymu, šis partijos sparnas turėtų būti vertinamas iš teisinės pusės.

Šią AfD grupę jie vadina etnonacionalistine (vok. völkisch). Kadaise etnonacionalistinis judėjimas buvo ideologinis nacių pirmtakas. Partija AfD dažnai kaltinama besilaikanti etnonacionalistinių pažiūrų, nes jos atstovai nuolat skirsto žmones pagal kilmę – į vietinės kilmės vokiečius ir vokiečius iš imigrantų šeimų.

Tačiau parlamento narė iš Žaliųjų partijos Irene Mihalič perspėja dėl tokio selektyvaus partijos uždraudimo.

„Matau riziką, kad galiausiai gali įsitvirtinti mintis, jog viena AfD dalis yra antikonstitucinė, o kita – konstitucinė. Mano nuomone, dabar akivaizdu, kad visa AfD prieštarauja mūsų demokratinei konstitucijai“, – ji sakė laikraščiui „Handelsblatt“.

Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį JAV technologijų milžinė „Google“ savo žemėlapiuose pakeitė JAV ir Kanados pasienyje esančio Ontarijo ežero pavadinimą į „Amerikos ežerą“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau paskelbė pervadinsiąs šį ežerą.

Vis dėlto, bendrovės teigimu, naujasis ežero pavadinimas bus matomas tik „Google“ žemėlapių programėlės vartotojams Jungtinėse Valstijose.

Žmonės Kanadoje ir toliau matys senąjį Ontarijo ežero pavadinimą, kurio ištakos siekia XVII amžių ir kuris kilęs iš vietinių gyventojų kalbų.

Tuo metu vartotojai kitose šalyse matys abu pavadinimus.

Pastarasis ginčas dėl ežero pavadinimo kilo D. Trumpui toliau laikantis naratyvo „pirmiausia Amerika“ ir besitęsiant prekybos karui tarp JAV ir Kanados, kadaise artimų sąjungininkių, kurios viena kitai dabar taiko atsakomuosius importo muitus.

„Google“ teigia, kad ežero pavadinimas pakeistas remiantis JAV geografinių pavadinimų informacine sistema (GNIS) – oficialia federaline duomenų baze.

Kanados Ontarijo provincijos premjeras Dougas Fordas sukritikavo JAV prezidento veiksmus.

„Tai visiškas absurdas. Tai tarytum „Saturday Night Live“ (JAV komedijos šou – ELTA) epizodas, kai jo personažas pasirašė dokumentą pervadindamas ežerą „Amerikos ežeru“. Niekas jo nevadins „Amerikos ežeru“,– D. Fordas sakė TV kanalui ABC, pabrėždamas, kad situacija labai nuvilianti.

ELTA primena, kad 2025 m. sausį D. Trumpas nurodė pervadinti Meksikos įlanką į Amerikos įlanką, o tokiam žingsniui tada prieštaravo Meksika.

Vilnius, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidatu Kauno mero rinkimuose tapo visuomenininkas, verslininkas Šarūnas Jasiukevičius, surinkęs 70 procentų nuo visų rinkimuose balsavusių TS-LKD Kauno skyrių narių ir partijos rėmėjų.

„Kauno miesto žmonės pasirinko lyderį, kurį norėtų matyti savo miesto vadovu. Kaunas – stipraus akademinio potencialo ir inovacijų centras – gali tapti ir saugumo bei atsparumo pavyzdžiu visai Lietuvai. Privalome kurti patrauklią aplinką jaunoms šeimoms: investuoti į būsto prieinamumą, vaikų priežiūros infrastruktūrą, kurti palankias sąlygas dirbantiems tėvams. Miestas, kuriame saugu ir patogu gyventi, kuriame nei vienas nėra pamirštas – tai pagrindiniai TS-LKD komandos prioritetai savivaldos rinkimuose Kaune“, – partijos pranešime spaudai cituojamas TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

Tapti TS-LKD kandidatu į merus taip pat pretendavo Kauno miesto tarybos narė, festivalio „Iš Arti“ vadovė Andrijana Filinaitė, mokslininkas, Kauno TS-LKD Centro skyriaus pirmininkas Rokas Mickus, Kauno TS-LKD Dainavos skyriaus pirmininkė Audronė Baronienė bei buvęs žurnalistas, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas.

ELTA primena, kad eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Lietuvoje vyks 2027 m. pavasarį. Politinės partijos jau pradėjo kelti kandidatus ir vykdyti vidines jų atrankos procedūras.

Ryga, rugpjūčio 30 d. (LETA-ELTA). Nuo 2026 m. sausio iki rugpjūčio pradžios Latvijoje mirė 15 582 šalies gyventojai. Tai yra 0,9 procentinio punkto mažiau nei tuo pačiu metu 2025 m., atskleidė Centrinės statistikos tarnybos renkami duomenys.

7 279 mirusieji buvo vyrai, o 8 303 – moterys.

Daugiausiai mirčių (2 787) buvo užfiksuotos 85–89 metų amžiaus gyventojų grupėje.

Daugiausiai žmonių (621) mirė septintąją šių metų savaitę – vasario 9–15 d.

Vidutiniškai kiekvieną šių metų savaitę mirčių skaičius Latvijoje siekė 502.

Briuselis, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa teigia, kad Europos sąjunga (ES) visiškai gerbia Islandijos žmonių demokratinį sprendimą neatnaujinti derybų dėl narystės ES.

Tokią nuomonę jis sekmadienį išsakė Islandijos ministrei pirmininkei Krustrun Frostadottir.

„Islandija išlieka viena artimiausių ir patikimiausių ES partnerių. Abu lyderiai išreiškė savo norą ir toliau stiprinti santykius tarp ES ir Islandijos“, – pareiškė A. Costa'os atstovas spaudai.

Islandijos ministrė pirmininkė K. Frostadottir neigia, kad referendumo rezultatas yra nesėkmė. 

„Nemanau, kad tai nesėkmė. Manau, kad tai demokratijos pergalė. Šiuo klausimu pasisakė daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. Noriu aiškiai pareikšti, kad ši vyriausybė šią kadenciją neketina tęsti derybų dėl narystės“, – teigė ji.

ELTA primena, kad Islandijos visuomeninio transliuotojo RUV paskelbtais duomenimis, referendume prieš siūlymą atnaujinti derybas balsavo 52,8 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, o 47,2 proc. balsavo už.

Paraišką dėl narystės ES  Islandija pradėjo ruošti 2009 m., po finansų krizės ir Islandijos bankų sistemos žlugimo 2008-aisiais.

Procesas jau buvo gerokai pažengęs, kai 2013 m. į valdžią atėjo derybas sustabdžiusi euroskeptiška vyriausybė. Tuomet didžiausia kliūtimi buvo laikomas žvejybos teisių klausimas – kaip ir šiandien.

Nikosija, rugpjūčio 30 d. (AFP-ELTA). Prie Kipro krantų sekmadienį apsivertė keleivinis keltas, o aukų skaičius išaugo iki 7.

Taip vadinamos Šiaurės Kipro Turkų Respublikos (TRNC), kurią pripažįsta tik Turkija, ministras pirmininkas Unalis Ustelis žiniasklaidai sakė, kad keltu plaukė iš viso 267 žmonės, o mažiausiai 7 jų žuvo.

Šiaurės Kipro susisiekimo ministras Erhanas Arikli televizijos kanalui TRT teigė, kad „į ligoninę buvo nugabentas 161 žmogus iš kelto, o 76 grįžo pas savo šeimas“.

Anot jo, laivas „visiškai nuskendo į 514 metrų gylį“.

TV kanalas „CNN Turk“ pranešė, kad 23 žmonių vis dar ieškoma.

Keleivinis keltas apvirto netrukus po to, kai išplaukė iš Šiaurės Kipro Kirenijos uosto. Laivas plaukė Turkijos Tašudžu uostą per audringą jūrą.

Pagalbos signalas išsiųstas, kai laivas buvo nutolęs nuo kranto 4 jūrmyles (7,4 km).