Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Socialdemokratams kreipusis į policiją dėl ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė, ji pati įtarimus neigia. Anot žurnalistės, nors buvo smalsu sužinoti, kas vyks už uždarų durų, įrašymo įrangos posėdžio salėje nepaliko.

„Buvau apkaltinta, jog klausiausi socialdemokratų diskusijų apie koalicijas ir panašiai. Noriu pasakyti, kad nesiklausiau ir neįrašiau, nors neneigsiu, buvo smalsu, kas vyks už tų uždarų durų“, – penktadienį asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbė ji.

„Su kolega išvykau apie 20 val. net nelaukusi renginio pabaigos, nes turėjau vesti tiesioginę televizijos laidą. Ką ir kada tiksliai socialdemokratai rado, aš nežinau, įrašymo įrangos-tušinuko nepalikau“, – rašė žurnalistė. 

E. Samoškaitė tikino ketvirtadienį buvusi LSDP tarybos posėdžio salėje, norėdama pamatyti dalyvius, su kuriais galės susisiekti dėl posėdžio metu aptartų klausimų.

„Paprastai po renginio ar per renginį paskambinu ar parašau asmenims, kurie dalyvauja renginyje, ir tuomet paklausiu, kas ir kodėl vyksta ar vyko, kokie sprendimai priimami, kokios diskusijos vyksta. Ne visada, bet dažniausiai žmonės papasakoja“, – rašė ji. 

„Taip, buvau renginio vietoje, iš pradžių apžiūrėjau, kas dalyvauja, kad žinočiau, kam paskambinti ar parašyti. Taip, tikrai tryniausi salėje. Paskui mus išprašė“, – teigė žurnalistė.

Penktadienį socialdemokratai pranešė, kad išvakarėse vykusiame uždarame tarybos posėdyje buvo rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. 

Dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, teigiama, kad pareiškimas rašomas dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo ir neteisėto techninių priemonių panaudojimo informacijai rinkti. Jame teigiama, kad įrašantį rašiklį galėjo palikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistė E. Samoškaitė.

Kaip Eltai nurodė LRT viešųjų ryšių skyriaus vadovė Augustė Mikulėnaitė, pasirodžiusi informacija buvo aptarta su įvykio vietoje ketvirtadienį dirbusiais visuomeninio transliuotojo žurnalistais. Šie sako nevykdę jokių neteisėtų veiksmų. 

Vėliau paaiškėjo, kad E. Samoškaitė vykstant tyrimui atsitrauks nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje.

Pastarosios nariai reiškė susirūpinimą dėl pasirodžiusių kaltinimų, tačiau tikino šiuo metu nematantys pagrindo nepasitikėti žurnaliste.

LSDP tarybos posėdis buvo uždaras, politikams į jį politikams nebuvo leidžiama įsinešti telefonų.

Ketvirtadienį posėdžiavusi LSDP taryba diskutavo dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“

Jaundė, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Leonas XIV perspėjo dėl dirbtinio intelekto naudojimo „poliarizacijai, konfliktams, baimei ir smurtui“ kurstyti ir kritikavo aplinkos niokojimą, kurį sukelia retųjų žemių elementų gavyba skaitmeniniam suklestėjimui skatinti. 

„Šių sistemų keliamas iššūkis yra didesnis, nei atrodo: tai ne tik naujų technologijų naudojimas, bet ir laipsniškas tikrovės pakeitimas jos simuliacija“, – sakė jis Centrinės Afrikos katalikų universitete Jaundėje, Kamerūne. 

„Taip plinta poliarizacija, konfliktai, baimė ir smurtas. Ant kortos pastatyta ne tik klaidos rizika, bet keičiamas ir mūsų santykis su tiesa“, – kalbėjo Leonas.

Tai buvo dar vienas tiesmukas pontifiko pareiškimas per jo istorinę 11 dienų kelionę po Afriką, kurios metu jis atsisakė ankstesnio santūrumo ir aistringai ragino užtikrinti taiką pasaulyje, susigrumdamas su tėvynainiu amerikiečiu Donaldu Trumpu, šiam užsipuolus popiežių už tai, kad ragino nutraukti karą Artimuosiuose Rytuose. 

2025 m. gegužę išrinktas Leonas kelis kartus ragino būti atsargiems dėl dirbtinio intelekto, tačiau naujausias jo įspėjimas apie šią technologiją pasirodė tuo metu, kai JAV prezidentas vis labiau kritikuojamas dėl to, kaip naudoja dirbtinį intelektą.

Popiežiui sukritikavus JAV ir Izraelio karą su Iranu, D. Trumpas sekmadienį paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą paveikslėlį, kuriame jis vaizduojamas kaip šventasis su aureole. Paveikslėlis pirmadienį buvo pašalintas.

Leonas pripažino, kad „krikščionys, o ypač jauni Afrikos katalikai, neturi bijoti naujų dalykų“. Tačiau žemynas "pažįsta ir tamsiąją aplinkos ir socialinės katastrofos, kurią sukelia nenutrūkstamas žaliavų ir retųjų žemių elementų siekis, pusę“, pridūrė jis. 

Dirbtinio intelekto suklestėjimas daugiausia priklauso nuo kobalto gavybos. Ši medžiaga reikalinga, kad veiktų energiją eikvojantys duomenų serveriai, o Afrikai dažnai tenka sumokėti kasybos aplinkosauginę, socialinę ir žmogiškųjų išteklių kainą. 

Pavyzdžiui, konkurencija dėl turtingų Kongo Demokratinės Respublikos kobalto, vario, ličio ir koltano telkinių pakurstė smurtą mineralų turtinguose šalies rytuose, jis tęsiasi jau tris dešimtmečius. 

JAV geologijos tarnybos duomenimis, 2024 m. šalis tiekė daugiau nei tris ketvirtadalius pasaulinės kobalto produkcijos. 

„Afrika turi būti išlaisvinta nuo korupcijos rykštės“, – sakė Leonas, nusitaikęs į kyšininkavimo kamuojamą kasybos pramonę, kai iš žemyno turtų pelnosi užsienio valstybės, pirmiausia Kinija, o vietos gyventojai kenčia.

Vašingtonas, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad nebeliko „jokių kliūčių“ taikos sutarčiai su Iranu, ir pridūrė, jog susitarimas yra „labai arti“.

Tokie D. Trumpo komentarai nuskambėjo po eilės įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose jis gyrė pažangą vėl atveriant Hormuzo sąsiaurį ir nutraukiant Irano branduolinę programą.

„Esame labai arti. Atrodo, kad tai bus labai naudinga visiems. Esame labai arti susitarimo“, – trumpame pokalbyje telefonu su AFP iš Las Vegaso sakė D. Trumpas.

„Sąsiauris bus atvertas, jis jau yra atviras. Viskas klostosi labai gerai“, – tikino jis.

Praėjusį savaitgalį Pakistane surengtas pirmasis JAV ir Irano derybų ratas baigėsi nesudarius taikos susitarimo, tačiau D. Trumpas teigė, kad netrukus gali įvykti antrasis ratas.

D. Trumpas yra nurodęs, kad pagrindinis JAV reikalavimas yra tas, jog Iranas niekada neturėtų turėti galimybės pasigaminti branduolinį ginklą, o ketvirtadienį pranešė, kad Iranas sutiko perduoti turimas prisodrinto urano atsargas.

Paklaustas, kokios dar liko kliūtys siekiant susitarimo, JAV prezidentas atsakė: „Nėra jokių kliūčių.“

Kai jo buvo paklausta, kodėl jis negali šiuo metu paskelbti apie susitarimą po virtinės optimistiškų jo įrašų, D. Trumpas sakė, kad nori, jog susitarimas nugultų popieriuje.

„Aš taip nedarau, gaunu tai raštu“, – pridūrė D. Trumpas.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Socialdemokratams kreipusis į policiją dėl ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė, ji atsitraukia nuo veiklos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje.

Pastarosios nariai reiškia susirūpinimą dėl pasirodžiusių kaltinimų, tačiau tikina šiuo metu nematantys pagrindo nepasitikėti žurnaliste.

„Mes, LRT žurnalistai, reiškiame susirūpinimą dėl viešumoje pasirodžiusių kaltinimų kolegei Eglei Samoškaitei. Kaip buvo pranešta anksčiau, ji neigia, kad LSDP posėdžio metu padarė ką nors neetiško ar neteisėto“, – rašome iniciatyvinės grupės pranešime.

„Nematome pagrindo ja nepasitikėti, kol nebus įrodyta kitaip. Tikimės, kad atsakingos institucijos profesionaliai atliks darbą ir išsiaiškins visas aplinkybes. Sutarėme, kad, kol vyksta tyrimas, Eglė atsitraukia nuo veiklos LRT žurnalistų protesto iniciatyvinėje grupėje“, – teigiama jame.

Penktadienį socialdemokratai pranešė, kad išvakarėse vykusiame uždarame tarybos posėdyje buvo rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. 

Dokumente, su kuriuo susipažino ELTA, teigiama, kad pareiškimas rašomas dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo ir neteisėto techninių priemonių panaudojimo informacijai rinkti. Jame teigiama, kad įrašantį rašiklį galėjo palikti LRT žurnalistė E. Samoškaitė.

Tiesa, pati žurnalistė tokius įtarimus neigė. 

Kaip Eltai nurodė LRT viešųjų ryšių skyriaus vadovė Augustė Mikulėnaitė, pasirodžiusi informacija buvo aptarta su įvykio vietoje ketvirtadienį dirbusiais visuomeninio transliuotojo žurnalistais. Šie sako nevykdę jokių neteisėtų veiksmų. 

LSDP tarybos posėdis buvo uždaras, politikams į jį politikams nebuvo leidžiama įsinešti telefonų.

Ketvirtadienį posėdžiavusi LSDP taryba diskutavo dėl darbo koalicijoje su Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“. 

Niujorkas, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Jungtinės Tautos (JT) patvirtino, kad penkiolika žmonių atvyko į Kongo Demokratinę Respubliką, išsiųsti iš Jungtinių Amerikos Valstijų vykdant griežtas imigracijos kampanijas. Vietos šaltinis teigė, kad jie yra iš Peru ir Ekvadoro. 

Naktį į penktadienį į Kinšasą atvykę asmenys yra pirmieji pagal susitarimą išsilaipinę Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) – tai dar viena Afrikos valstybė, sutikusi priimti iš JAV išsiųstus migrantus. Prezidentui Donaldui Trumpui pernai sugrįžus į Baltuosius rūmus, jo administracija derėjosi dėl kelių išsiuntimo susitarimų, nepaisydama griežtos žmogaus teisių grupių kritikos. 

Šalys, priimančios deportuotus asmenis, paprastai pateikia mažai informacijos apie jų likimą. Dažnai tie žmonės nėra iš šių šalių. 

Vašingtonas anksčiau išsiuntė užsieniečius į Pusiaujo Gvinėją, Ganą, Ruandą, Pietų Sudaną, Kamerūną ir Esvatinį. 

KDR paprašė Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) padėti migrantams, pranešė JT agentūra. 

„KDR vyriausybė paprašė TMO suteikti humanitarinę pagalbą 15-ai migrantų, kuriuos Jungtinės Valstijos išsiuntė į KDR balandžio 17 d.“, – naujienų agentūrai AFP sakė JT agentūros atstovas, bet nepateikė išsamios informacijos apie migrantų pilietybes. 

„Be pagalbos, pagrįstos poreikiais ir konkrečiais vertinimais, TMO taip pat gali pasiūlyti pagalbą savanoriškai grįžti tiems migrantams, kurie to prašo, laikydamasi savo įgaliojimų ir taikomų teisinių sistemų“, – sakoma pranešime.

Septynios moterys ir aštuoni vyrai atskrido iš Jungtinių Amerikos Valstijų lėktuvu, kuris nusileido prieš pat vidurnaktį sostinės Ndžilio oro uoste, teigė šaltinis, artimas Kongo prezidentūrai. Anot jo, šie asmenys kilę iš Peru ir Ekvadoro. 

Pasak informuotų šaltinių, netrukus į Kinšasą turėtų atvykti kiti Jungtinių Valstijų išsiųsti migrantai, grupėmis po maždaug 50 asmenų per mėnesį. Kol kas nežinoma, kiek iš viso migrantų priims KDR.

Vašingtono ir kelių Afrikos šalių susitarimu siekiama greitai išsiųsti migrantus iš Amerikos prieš juos grąžinant į jų kilmės šalis, teigė vienas iš šaltinių. 

Su Kongo Demokratine Respublika buvo susitarta po sandorio, atvėrusio kelią Vašingtonui gauti prieigą prie turtingų šalies mineralinių išteklių, labai svarbių elektronikos pramonei. Mainais JAV tarpininkavo derybose, kuriomis siekiama užbaigti daugelį metų trunkantį konfliktą rytinėje KDR dalyje, nors sustabdyti kovas dar nepavyko.

Neskaidrūs susitarimai

Susitarimo dėl imigracijos paskelbimas KDR buvo staigmena, nes jis buvo sudaromas nepakankamai skaidriai, sakė Albertas Malukisa, Kongo analitinio centro „Ebuteli“ tyrimų direktorius. Jo teigimu, neaišku, ką KDR finansiškai gaus mainais. Tačiau jis teigė, kad Kinšasa save pateikia kaip „pavyzdingą partnerę“, kuri ir toliau naudosis JAV parama. 

Balandžio pradžioje KDR ryšių ministerija teigė, kad šalies iždas nepatirs jokių finansinių išlaidų, nes logistinę ir techninę paramą teiks JAV vyriausybė. Valdžia taip pat teigė, kad pasirengta įrengti priėmimo patalpas ir teikti priežiūrą, apsvarstytos kelios galimos migrantų priėmimo vietos. 

Penktadienį policijos pareigūnai buvo dislokuoti prie vienos iš šių vietų, už kelių kilometrų nuo Kinšasos oro uosto, pranešė AFP žurnalistas. 

Pasak Pasaulio banko, dauguma Kinšasos – miesto, kuriame gyvena daugiau nei 17 mln. žmonių – gyventojų neturi prieigos prie tekančio vandens ar elektros, o beveik trys ketvirtadaliai KDR gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. 

„Human Rights Watch“ rugsėjį pareiškė, kad JAV deportacijos, vykdomos pagal tokius „neskaidrius susitarimus“, pažeidžia tarptautinę teisę ir turėtų būti atmestos.

Varšuva, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Birželį Lenkijoje stadione turėjęs vykti Kanye Westo koncertas penktadienį buvo atšauktas, pasmerkus JAV reperio antisemitinius pasisakymus. 

„Kanye Westo koncertas, numatytas 2026 m. birželio 19 d. Silezijos stadione neįvyks dėl oficialių ir teisinių priežasčių“, – stadiono svetainėje paskelbtame pranešime spaudai pranešė arenos direktorius Adamas Strzyzewskis. 

Lenkijos kultūros ministerija anksčiau teigė, kad siekia uždrausti K. Westui koncertuoti šalyje. 

„Plačiai aptarinėjami Kanye Westo veiksmai, susiję su jo nacizmo propagavimu, akivaizdžiai prieštarauja Lenkijos vertybėms“, – pareiškė kultūros ministrė Marta Cienkowska. 

Ji pareiškė aiškiai neigiamą savo poziciją dėl birželio 19 d. koncerto ir paragino organizatorius „nesuteikti viešosios erdvės nusikalstamos ideologijos propaguotojams“. 

Ministrė sakė neįsivaizduojanti, kad toks koncertas būtų surengtas Lenkijoje – „šalyje, kurioje žmonės buvo žudomi Vokietijos nacių naikinimo stovyklose“. 

Ji pasmerkė K. Westą, dabar teisiškai žinomą kaip Ye, kaip artistą, kuris „atvirai skelbia mylintis Hitlerį, propaguoja nacistinę ideologiją ir uždirba pinigus pardavinėdamas marškinėlius su svastika“. 

Ministrė pridūrė, kad Varšuva turi priemonių uždrausti atvykti nepageidaujamiems asmenims ir jų imsis, jei reikės.

K. Westas antradienį paskelbė, kad koncertas, kurį jis planavo surengti Prancūzijos mieste Marselyje, buvo atidėtas, pasipriešinus valdžios institucijoms. 

Praėjusią savaitę Didžioji Britanija pareiškė uždraudusi K. Westui atvykti į šalį, todėl buvo atšauktas Londono muzikos festivalis, kuriame jis turėjo koncertuoti tris liepos vakarus. 

48 metų muzikantas pastaraisiais metais prarado gerbėjus ir keletą rėmėjų dėl provokuojančių komentarų ir veiksmų. Jis yra sakęs, kad myli nacius, savo svetainėje pardavinėjo marškinėlius su svastika, o praėjusiais metais išleido dainą pavadinimu „Heil Hitler“, kurią uždraudė pagrindinės transliacijų platformos. 

Šių metų sausį jis per visą puslapį laikraštyje „The Wall Street Journal“ paskelbė reklamą, kurioje paskelbė: „Aš nesu nacis ar antisemitas“ ir „Aš myliu žydų tautą“. Savo prieštaringai vertinamą elgesį jis priskyrė bipolinio sutrikimo sukeltam „manijos epizodui“.

Ženeva, balandžio 17 d. (dpa-ELTA). Nuo 2023 m. spalio iki 2025 m. pabaigos per Izraelio atakas Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 38 tūkst. moterų ir mergaičių, rodo penktadienį paskelbta Jungtinių Tautų (JT) ataskaita.

Palestiniečių sveikatos apsaugos institucijų skaičiavimu, iki 2025 m. pabaigos iš viso žuvo kiek daugiau nei 71 tūkst. žmonių. Šis skaičius iki balandžio vidurio perkopė 72 tūkst. ribą, nes Izraelis, nepaisydamas paliaubų su islamistine grupuote „Hamas“, tęsė sporadiškas atakas.

Remiantis analize, kurią atliko JT lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinys („UN Women“), tai reiškia, kad iki 2025 m. pabaigos daugiau kaip pusė visų aukų Gazos Ruože buvo moterys ir mergaitės.

JT organizacijos skaičiuoja, kad tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis, nes daugybė kūnų tebėra palaidoti po griuvėsiais, o dėl sugriovimų masto šioje pakrantės teritorijoje tapo sunkiau fiksuoti aukas.

Be to, „UN Women“ nurodė, kad beveik 11 tūkst. moterų ir mergaičių išgyveno karą Gazos Ruože, patyrusios sužalojimų, dėl kurių liks neįgalios visam gyvenimui.

Karas ir kitais būdais ypač paveikė moteris ir mergaites. Daugelis jų neturi prieigos prie higienos priemonių, tokių kaip higieniniai paketai, o kai kurios perkeltos moterys turėjo gimdyti palapinėse arba lauke, nes nebuvo transporto į ligonines, sakė „UN Women“ biuro Ženevoje direktorė Sofia Calltorp.

Izraelis pradėjo didelio masto puolimą Gazos Ruože po „Hamas“ vadovaujamų išpuolių Izraelyje 2023 m. spalio 7 d. Abi pusės pernai spalį sudarė paliaubas, tačiau vis dar pasitaiko mirtinų incidentų.

Tel Avivas, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Izraelis dar nebaigė reikalų su „Hezbollah“, penktadienį, praėjus vos kelioms valandoms po 10 dienų paliaubų įsigaliojimo, pareiškė ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir pažadėjo tęsti šios Libano grupuotės „išardymą“.

Nepaisant to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį savo ruožtu pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos „uždraudė“ Izraeliui bombarduoti Libaną po paliaubų susitarimo sudarymo.

„Šios dienos „Hezbollah“ yra savo buvusio pavidalo šešėlis, lyginant su (Hassano) Nasrallah klestėjimo laikais“, – sakė B. Netanyahu, kalbėdamas apie grupuotės vadeivą, kurį Izraelis nukovė 2024 m.

„Tačiau dar nebaigėme darbo. Yra dalykų, kuriuos planuojame padaryti, kad pašalintume likusią raketų ir bepiločių orlaivių keliamą grėsmę“, – teigė Izraelio premjeras.

Kitas Izraelio tikslas – „Hezbollah“ išardymas“ – nebus „pasiektas per naktį“, nurodė jis ir perspėjo, kad tam reikės „nuolatinių pastangų, kantrybės ir atkaklumo, taip pat sumanių diplomatinių manevrų“.

B. Netanyahu sakė, kad Izraelio operacijos metu Libane buvo „pašalintos“ dvi grėsmės.

„Artima grėsmė, susijusi su tūkstančių teroristų įsiskverbimu ir prieštankine ugnimi, nukreipta į mūsų bendruomenes, bei tolima grėsmė (…) 150 tūkst. raketų Izraelio miestams naikinti“, – dėstė jis.

Vis dėlto JAV prezidentas D. Trumpas penktadienį savo ruožtu pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „uždraudė“ Izraeliui bombarduoti Libaną po paliaubų susitarimo sudarymo, ir pridūrė, jog Vašingtonas bendradarbiaus su Libanu, siekiant „susitvarkyti su“ „Hezbollah“.

„Izraelis daugiau nebombarduos Libano. JAV jiems tai draudžia. Gana yra gana!!!“ – savo platformoje „Truth Social“ rašė jis, tokią pastabą išsakydamas praėjus dienai po to, kai paskelbė apie 10 dienų paliaubas.

(papildyta paskutinėmis 3 pastraipomis)

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, penktadienį Turkijoje susitikęs su Kirgizstano vicepremjeru ir teisingumo ministru Ayazu Baetovu, kėlė Tian Šanio viršukalnių, į kurias pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai, lietuviškų pavadinimų įregistravimo klausimą.

„Lietuvos alpinistai pirmieji įkopė į Lietuvos ir Kirgizijos draugystės ir dar penkių Kirgizstano kalnų viršūnes. Oficialus jų pripažinimas būtų svarbus žingsnis stiprinant dvišalius Lietuvos ir Kirgizstano santykius ir taps dar viena gija, jungiančia mūsų šalis bei tautas“, – sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, Lietuvos alpinizmo asociacija nuo 2011 m. siekia įteisinti 6-ias Lietuvos alpinistų įkoptas bevardes viršukalnes Kirgizstano Tian Šanio kalnuose: G. Akstino (įkopta 1959 m.), Žalgirio (1969 m.), Lietuvos vardo 1000-mečio (2009 m.), A.Vidugirio (2017 m.), Lietuvos ir Kirgizijos draugystės (2018 m.) ir Aryk Myrza (2018 m.).

Kaip praneša URM, susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Kirgizstano santykiai, bendradarbiavimo perspektyvos su Europos Sąjunga bei aktualūs tarptautinės politikos klausimai.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai remia ES ir Vidurio Azijos šalių dialogą, kurio svarbą patvirtino praėjusiais metais surengtas pirmasis Europos ir šio regiono valstybių viršūnių susitikimas.

Be to, susitikime pat kalbėta apie galimybę  surengti dvišales Lietuvos ir Kirgiztano politines konsultacijas. 

Lietuvos pusė pabrėžė politinės ir diplomatinės paramos Ukrainai, spaudimo Rusijai nutraukti agresiją, bendradarbiavimo kovojant su ES sankcijų apėjimu poreikį.

Kaip skelbė ELTA, K. Budrys ketvirtadienį su darbo vizitu išvyko į Turkiją, kur dalyvauja kasmetiniame Antalijos diplomatijos forume.

Šių metų renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo situacijai Artimuosiuose Rytuose, transatlantiniams santykiams bei NATO darbotvarkei.

K. Budrio vizito metu numatyta forumo diskusija, skirta aptarti Europos saugumą ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Ankaroje. Taip pat suplanuoti dvišaliai susitikimai su Europos, Artimųjų Rytų, Centrinės Azijos šalių ministrais bei tarptautinių organizacijų atstovais.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, penktadienį Turkijoje susitikęs su Kirgizstano vicepremjeru ir teisingumo ministru Ayazu Baetovu, kėlė Tian Šanio viršukalnių, į kurias pirmieji įkopė Lietuvos alpinistai, lietuviškų pavadinimų įregistravimo klausimą.

„Lietuvos alpinistai pirmieji įkopė į Lietuvos ir Kirgizijos draugystės ir dar penkių Kirgizstano kalnų viršūnes. Oficialus jų pripažinimas būtų svarbus žingsnis stiprinant dvišalius Lietuvos ir Kirgizstano santykius ir taps dar viena gija, jungiančia mūsų šalis bei tautas“, – sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, Lietuvos alpinizmo asociacija nuo 2011 m. siekia įteisinti 6-ias Lietuvos alpinistų įkoptas bevardes viršukalnes Kirgizstano Tian Šanio kalnuose: G. Akstino (įkopta 1959 m.), Žalgirio (1969 m.), Lietuvos vardo 1000-mečio (2009 m.), A.Vidugirio (2017 m.), Lietuvos ir Kirgizijos draugystės (2018 m.) ir Aryk Myrza (2018 m.).

Kaip praneša URM, susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Kirgizstano santykiai, bendradarbiavimo perspektyvos su Europos Sąjunga bei aktualūs tarptautinės politikos klausimai.

Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai remia ES ir Vidurio Azijos šalių dialogą, kurio svarbą patvirtino praėjusiais metais surengtas pirmasis Europos ir šio regiono valstybių viršūnių susitikimas.

Be to, susitikime pat kalbėta apie galimybę  surengti dvišales Lietuvos ir Kirgiztano politines konsultacijas. 

Lietuvos pusė pabrėžė politinės ir diplomatinės paramos Ukrainai, spaudimo Rusijai nutraukti agresiją, bendradarbiavimo kovojant su ES sankcijų apėjimu poreikį.