Londonas, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Amerikiečių reperis Chrisas Brownas penktadienį teisme Londone prisipažino dalyvavęs muštynėse naktiniame klube 2023 m. vasarį. Dėl šio prisipažinimo bus panaikinto keli kiti pradžioje jam pareikšti kaltinimai, paaiškino prokuratūra. Faktinio proceso prieš 37-erių atlikėją nebebus. Bausmė turėtų būti skelbiama spalio 26 d.

„Kaltas“, – pareiškė Ch. Brownas, teisme atsakydamas į atitinkamą klausimą. Konkrečiai  jis prisipažino grasinęs panaudoti smurtą ar jį panaudojęs – dėl to kiti turėjo baimintis dėl savo asmeninio saugumo. Pradžioje jis taip pat buvo kaltinamas dėl kūno sužalojimo ir pavojingo ginklo laikymo.

Kaltinimai reperiui susiję su 2023 m. vasarį įvykusiu incidentu. Tada jis naktiniame klube prabangiame Londono Meifero rajone užpuolė muzikos prodiuserį  Abrahamą Abę Diawą. Be kita ko, jis esą sviedė butelį šiam į galvą. Remiantis Anglijos įstatymais, už viešas muštynes gali būti skiriama piniginė bauda arba kalėjimas iki trejų metų.

Ch. Brownas 2025 m. gegužę buvo sulaikytas prabangiame Mančesterio viešbutyje ir beveik savaitę praleido kardomajame kalinime. Galiausiai atlikėjas buvo paleistas už 5 mln. svarų (daugiau kaip 5,9 mln. eurų užstatą) ir galėjo pradėti planuotą koncertinį turą.

„Grammy“ laureatas prieš 20 metų išgarsėjo savo singlu „Run It!“ Po to sekė daugiau hitų ir sėkmingų albumų.

Tačiau atlikėjas vis patekdavo į žiniasklaidos akiratį ir dėl savo smurto protrūkių. 2009 m. JAV teismas nuteisė Ch. Browną dėl tuometinės jo draugės muzikos žvaigždės Rihannos sumušimo. 2012 m. Ch. Brownas viename Niujorko naktinių klubų įsivėlė į ginčą su asmenimis iš reperio Drake aplinkos. 2014 m. reperis prisipažino Vašingtone užpuolęs vieną faną. 2016 m. atlikėjas buvo sulaikytas, kai viena moteris apkaltino jį grasinus jai ginklu. 2017-aisiais jam buvo uždėti antrankiai už fotografo užpuolimą.

Vašingtonas, liepos 24 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pagrasino įvesti Europos Sąjungai (ES) muitus ir pradėti oficialų prekybos tyrimą dėl naujausios Briuselio antimonopolinės baudos „Google“.

D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad blokas „sumokės labai didelę kainą už šį neteisėtą ir labai neetišką elgesį, dėl kurio nuolat juos perspėjau“, ir kartu nurodė, jog „kuo anksčiau“ bus įvesti „dideli muitai“.

Kaip jau rašė ELTA, ES ketvirtadienį skyrė Amerikos technologijų milžinei „Google“ dvi iš viso 890 mln. eurų dydžio baudas.

Pirmoji 460 mln. eurų bauda „Google“ skirta už neteisėtą pirmenybės teikimą savo pačios paslaugoms – pavyzdžiui, „Google Flights“ ar „Google Hotels“ – paieškos rezultatuose. 

Antroji 430 mln. eurų bauda skirta už tai, kad „Google“ neleido programėlių kūrėjams nemokamai vartotojams rodyti pasiūlymų už programėlių parduotuvės „Google Play“ ribų, teigiama Europos Komisijos pranešime.

„Priėmę šį sprendimą norime užtikrinti, kad būtų daugiau konkurencijos ir kad kitos įmonės taip pat galėtų diegti naujoves“, – sakė ES technologijų komisarė Henna Virkkunen.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas teigė, kad „Google“ ir toliau teikia pirmenybę savo paslaugoms, nors antroji bauda susijusi su laikotarpiu nuo 2024 m. kovo iki 2025 m. gruodžio.

JAV technologijų milžinė apkaltino ES ardant apsaugos priemones „Google Play“ platformoje.

„Reglamentavimas turėtų gerinti produktus, o ne juos bloginti“, – savo pareiškime teigė „Google“ atstovas Kentas Walkeris.

Šių baudų „Google“ susilaukė likus vos kelioms dienoms iki pirmųjų Vašingtono ir Briuselio sudaryto bei įtampą prekybos srityje kiek sumažinusio susitarimo metinių. 

JAV prekybos įgaliotinis Jamiesonas Greeras dar ketvirtadienį perspėjo, kad ES sprendimas skirti „Google“ baudas gali pakenkti bloko viltims palaikyti sklandesnius prekybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Kyjivas, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Dedant naujas pastangas užbaigti Rusijos pradėtą karą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Numatoma, kad prezidentas Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su prezidentu Trumpu“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP su anonimiškumo sąlyga sakė šis pareigūnas.

V. Zelenskis su D. Trumpu susitiks tą pačią dieną, kai Vašingtone vyks anksčiau šį mėnesį mirusio Ukrainos rėmėjo JAV senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvės.

Kyjivas kol kas nepatvirtino V. Zelenskio susitikimo su D. Trumpu ir ar jis dalyvaus L. Grahamo laidotuvėse.

V. Zelenskis šią savaitę teigė, kad pasikalbėjo su D. Trumpo pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu, siekdamas atgaivinti įstrigusias derybas dėl jau daugiau kaip ketverius metus vykstančio karo pabaigos.

JAV vadovaujamos derybos dėl karo veiksmų nutraukimo įstrigo, nes Vašingtono dėmesys nukrypo į karą su Iranu. Tą pačią dieną, kai planuojamas susitikimas su V. Zelenskiu, D. Trumpas dar susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu.

D. Trumpo ir V. Zelenskio santykiai buvo įtempti, tačiau po šūksnių Ovaliajame kabinete 2025 m. vasarį pastaraisiais mėnesiais atšilo. 

Šią savaitę buvo pastebėtas dar vienas slūgstančios įtampos ženklas, nes Ukrainos lyderis surengė derybas su dešiniųjų pažiūrų JAV nuomonės formuotoja, D. Trumpo patikėtine Laura Loomer.

Ši 33-ejų konservatyvi komentatorė, kurią internete seka milijonai žmonių, neseniai atsitraukė nuo savo antiukrainietiškos pozicijos.

„Tai kiekvieno ukrainiečio kasdienybė, jaučiuosi kaip tikra idiotė, kad pastaruosius penkerius metus menkinau ukrainiečių kovą“, – taip apie savo patirtį kalbėjo ji.

D. Trumpas ketvirtadienį pasidalijo vienu iš L. Loomer įrašų socialiniuose tinkluose apie susitikimą su V. Zelenskiu su prierašu: „Labai gerai!!!“

Vašingtonas, liepos 24 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Rusiją ir Kiniją dėl ginklų tiekimo Iranui. Įraše savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis pabrėžė, kad tiek Kinijos vadovas Xi Jinpingas, tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino jį to nedarantys. 

„Todėl, mano nuomone, dvi svarbios šalys, apie kurias neretai kalbama Irano kontekste, nedalyvauja, – rašė D. Trumpas, akivaizdžiai turėdamas omenyje savo karą prieš Iraną. – Jei jos tai darytų, joms būtų labai blogai – tikrai neatitiktų jų geriausių interesų“.

Vykstant Irano karui, amerikiečių žiniasklaida ne kartą skelbė apie galimą Kinijos ir Rusijos paramą Iranui. „The Wall Street Journal“, pavyzdžiui, praėjusią savaitę citavo JAV pareigūnus, teigusius, jog Irano gebėjimas smogti jautriems taikiniams kursto būgštavimus, kad Teheranas taikiniams aptikti gauna paramą iš Kinijos ar Rusijos.

Jau pirmosiomis karo savaitėmis kelios JAV žiniasklaidos priemonės skelbė, kad Rusija teikia Iranui informaciją apie JAV ginkluotąsias pajėgas ir galimus taikinius Artimuosiuose Rytuose. Pats D. Trumpas kovo mėnesį sakė neatmetantis, kad V. Putinas padeda Iranui kare. Atsakydamas į atitinkamą klausimą, jis stočiai „Fox News“ sakė: „Manau, kad jis jiems galbūt šiek tiek padeda“.

Atėnai/Larisa, liepos 24 d. (dpa-ELTA). Po husių sukilėlių smūgio Saudo Arabijos tanklaiviui Europos Sąjungos (ES) karinė jūrų misija „Aspides“ atnaujino saugumo vertinimą Raudonojoje jūroje. Grėsmės lygis Bab al Mandebo sąsiauryje prie Jemeno krantų bei pietinėje Raudonosios jūros dalyje buvo padidintas nuo vidutinio iki aukšto, pranešė Graikijos Larisos mieste įsikūrusi misijos būstinė. Šiauriniame jūros maršrute ir Adeno įlankoje grėsmės lygis išlieka vidutinis.

Besitęsiantys konfliktai regione, ypač karas tarp JAV, Izraelio ir Irano, kuris seniai išsiplėtė visame regione, smarkiai pakeitė saugumo padėtį, eskalacijos rizika išlieka didelė. „Aspides“ vertinimu, neatmestinos naujos atakos prieš komercinius laivus. Ypač kyla pavojus, kad bus panaudotos priešlaivinės raketos, nepilotuojami orlaiviai, nepilotuojamos vandens transporto priemonės bei mažesni puolamieji kateriai, teigiama pranešime.

ES misija paragino jūrinę bendruomenę nuosekliai laikytis esamų saugumo procedūrų, palaikyti ryšį su atitinkamais jūrų saugumo centrais ir atitinkamai atsižvelgti į  grėsmių situaciją planuojant reisus. „Aspides“ rekomenduoja iš esmės vengti Jemeno teritorinių vandenų ir, kiek įmanoma, plaukti arčiau Afrikos pakrantės, siekiant sumažinti galimų atakų riziką.

Ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė esąs labai sunerimęs dėl to, kad husiai atnaujino atakas. Tai esą gali dar labiau paaštrinti įtampą regione.

Husiai pirmadienį paskelbė Saudo Arabijos laivybos „blokadą“. Naktį į ketvirtadienį jie atakavo Saudo Arabijos tanklaivį „Encelia“, kuriame kilo gaisras.

Minskas/Varšuva, liepos 24 d. (ELTA). Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad išsikvietė Lenkijos reikalų patikėtinį Minske Krzystofą Ozanną, norėdama perspėti apie planuojamą išpuolį Lenkijos teritorijoje, teigiama ministerijos internetinėje svetainėje paskelbtame pareiškime, penktadienį pranešė „Polskie Radio“.

Ministerija nurodė, kad tariamas sąmokslas susijęs su Lenkijoje gyvenančiu asmeniu, kuris Baltarusijoje buvo nuteistas pagal kelis šalies baudžiamojo kodekso straipsnius ir iš kurio Lenkijos valdžia neseniai atėmė papildomą apsaugą ir leidimą gyventi Lenkijoje.

Pasak Baltarusijos, šis asmuo rengia išpuolį, nukreiptą prieš Lenkijoje gyvenančios Baltarusijos aktyvistės nepilnamečius vaikus, tariamai keršydamas už nepakankamas jos pastangas padėti jam išsaugoti savo statusą Lenkijoje. 

Baltarusija tikino, kad, prireikus, ji yra pasiruošusi pateikti papildomą informaciją atitinkamoms Lenkijos tarnyboms.

Ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Jacekas Dobrzyńskis atsisakė tiesiogiai komentuoti žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus.

„Galiu jus patikinti, kad Lenkijos tarnybos niekada nesumenkina jokio nerimą keliančio signalo ir į visą informaciją apie galimas grėsmes žiūri su deramu rimtumu ir tvirtumu“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė jis.

Atstovas pridūrė, kad viso pasaulio žvalgybos tarnybos taiko įprastą praktiką šiame etape neatskleisti, ar imasi veiksmų reaguodamos į tokius perspėjimus ir kokių.

(dar atnaujinta antra pastraipa)

Vilnius, liepos 24 d. (ELTA). Ieškant būdų spręsti krizę dėl sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos veiklos, o Vilniaus apylinkės teismui penktadienį apsisprendus dėl įpareigojimų operatorei „Energesman“, bendrovė pabrėžia sprendimą vykdysianti, bet pažymi, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) klaidingai interpretuoja šio sprendimo esmę.

Penktadienio teismo nutartimi nuspręsta tenkinti VAATC prašymą ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo atsakovei byloje „Energesman“ trukdyti centro atstovams patekti į Vilniaus atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių teritoriją.

Taip pat, pagal ieškovės prašymą, teismas nusprendė, kad „Energesman“ draudžiama ieškovei VAATC trukdyti „disponuoti jai priklausančiais statiniais ir mobiliąja technika“.

Anksčiau penktadienį Vilniaus meras Valdas Benkunskas skelbė, kad šis teismo sprendimas reiškia, kad bendra sostinės regiono savivaldybių įmonė VAATC gali perimti atliekų rūšiavimo centrą Gariūnuose. 

Visgi, „Energesman“ teigimu, teismo nutartimi tik tenkintas VAATC prašymas dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau sprendimas savaime nesudaro sąlygų „Energesman“ perduoti rūšiavimo gamyklos valdymą.

Anot bendrovės, VAATC ir iki šiol galėjo ir toliau gali disponuoti visais jai priklausančiais statiniais ir mobiliąja technika, tuo metu „Energesman“ gali ją valdyti ir naudoti, todėl, bendrovės vertinimu, „su tokia nutartimi perimti gamyklos operavimo veiklos VAATC negali“.

Tiesa, pats VAATC penktadienį Eltai irgi teigė dar vertinantis teismo sprendimą ir jo įgyvendinimo procesą. 

Anot „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, įmonė niekada netrukdė bei toliau netrukdys VAATC disponuoti savo turtu, ko VAATC esą ir prašė įpareigoti teismo.

„Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ vykdys (…) teismo sprendimą – leis disponuoti MBA pastatais, technika ir leis VAATC atstovams patekti į teritoriją. To bendrovė netrukdė daryti niekada“, – Eltai penktadienį nurodė bendrovė.

„O teisės valdyti ir naudotis pastatais bei įrengimais VAATC teismo neprašė ir tokia teisė šiuo teismo sprendimu jiems nebuvo suteikta“, – teigė įmonės vadovas.

Todėl, kaip teigiama, „Energesman“ toliau vykdys savo įsipareigojimus pagal eksploatavimo sutartį ir tvarkys regiono atliekas.

„Mes privalome toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal eksploatavimo sutartį ir tvarkyti atliekas – tą toliau ir darysime“, – nurodė A. Blazgys.

Prieš porą savaičių dėl „Energesman“ sunkumų vykdant įsipareigojimus VAATC nutraukė su bendrove sudarytą mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių eksploatavimo sutartį.

Dėl to kilo teisinis ginčas – bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama sustabdyti sprendimą. Teismas paskelbė tam nenustatęs aplinkybių, o „Energesman“ suteiktas 20 dienų laikotarpis, per kurį bendrovė gali ištaisyti nustatytus trūkumus.

Teismo sprendimas priimtas liepos 20 d., todėl bendrovei nustatytas terminas iki rugpjūčio 7 d. – anot VAATC, jei iki to laiko eksploatavimo sutarties pažeidimai nebus pašalinti, sutartis bus laikoma nutraukta.

Anot teismo atstovo, penktadienio teismo nutartyje spręsta, kad ypatingos susidariusios ekstremalios situacijos aplinkybės ir „Energesman“ veiksmai leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo priėmimo laikinai sureguliuoti situaciją šioje teritorijoje.

(atnaujintas ir patikslintas visas tekstas)

Vilnius, liepos 24 d. (ELTA). Ieškant būdų spręsti krizę dėl sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos veiklos, o Vilniaus apylinkės teismui penktadienį apsisprendus dėl įpareigojimų operatorei „Energesman“, bendrovė pabrėžia sprendimą vykdysianti, bet pažymi, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) klaidingai interpretuoja šio sprendimo esmę.

Penktadienio teismo nutartimi nuspręsta tenkinti VAATC prašymą ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo atsakovei byloje „Energesman“ uždrausta trukdyti centrui atlikti su atliekų tvarkymu susijusius veiksmus Vilniaus atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių teritorijoje.

Taip pat, pagal ieškovės prašymą, teismas nusprendė, kad „Energesman“ draudžiama ieškovei VAATC trukdyti „disponuoti jai priklausančiais statiniais ir mobiliąja technika“.

Anksčiau penktadienį Vilniaus meras Valdas Benkunskas skelbė, kad šis teismo sprendimas reiškia, kad bendra sostinės regiono savivaldybių įmonė VAATC gali perimti atliekų rūšiavimo centrą Gariūnuose. 

Visgi, „Energesman“ teigimu, teismo nutartimi tik tenkintas VAATC prašymas dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau sprendimas savaime nesudaro sąlygų „Energesman“ perduoti rūšiavimo gamyklos valdymą.

Anot bendrovės, VAATC ir iki šiol galėjo ir toliau gali disponuoti visais jai priklausančiais statiniais ir mobiliąja technika, tuo metu „Energesman“ gali ją valdyti ir naudoti, todėl, bendrovės vertinimu, „su tokia nutartimi perimti gamyklos operavimo veiklos VAATC negali“.

Tiesa, pats VAATC penktadienį Eltai irgi teigė dar vertinantis teismo sprendimą ir jo įgyvendinimo procesą. 

Anot „Energesman“ vadovo Algirdo Blazgio, įmonė niekada netrukdė bei toliau netrukdys VAATC disponuoti savo turtu, ko VAATC esą ir prašė įpareigoti teismo.

„Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman“ vykdys (…) teismo sprendimą – leis disponuoti MBA pastatais, technika ir leis VAATC atstovams patekti į teritoriją. To bendrovė netrukdė daryti niekada“, – Eltai penktadienį nurodė bendrovė.

„O teisės valdyti ir naudotis pastatais bei įrengimais VAATC teismo neprašė ir tokia teisė šiuo teismo sprendimu jiems nebuvo suteikta“, – teigė įmonės vadovas.

Todėl, kaip teigiama, „Energesman“ toliau vykdys savo įsipareigojimus pagal eksploatavimo sutartį ir tvarkys regiono atliekas.

„Mes privalome toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal eksploatavimo sutartį ir tvarkyti atliekas – tą toliau ir darysime“, – nurodė A. Blazgys.

Prieš porą savaičių dėl „Energesman“ sunkumų vykdant įsipareigojimus VAATC nutraukė su bendrove sudarytą mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių eksploatavimo sutartį.

Dėl to kilo teisinis ginčas – bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama sustabdyti sprendimą. Teismas paskelbė tam nenustatęs aplinkybių, o „Energesman“ suteiktas 20 dienų laikotarpis, per kurį bendrovė gali ištaisyti nustatytus trūkumus.

Teismo sprendimas priimtas liepos 20 d., todėl bendrovei nustatytas terminas iki rugpjūčio 7 d. – anot VAATC, jei iki to laiko eksploatavimo sutarties pažeidimai nebus pašalinti, sutartis bus laikoma nutraukta.

Anot teismo atstovo, penktadienio teismo nutartyje spręsta, kad ypatingos susidariusios ekstremalios situacijos aplinkybės ir „Energesman“ veiksmai leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo priėmimo laikinai sureguliuoti situaciją šioje teritorijoje.

Ankara, liepos 24 d. (dpa-ELTA). Nušalintas Turkijos opozicijos lyderis Özgüras Özelas vienbalsiai išrinktas naujai įkurtos partijos „Yeni Parti“ (Naujoji partija) pirmininku. Partijos duomenimis, steigiamasis posėdis penktadienį vyko Ankaroje. Prieš tai Ö. Özelas kartu su dar 90 Respublikonų liaudies partijos (CHP) parlamentarų iš 135 paskelbė apie pasitraukimą iš CHP. Valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ pranešė, kad reikalingi partijos steigimo dokumentai pateikti Vidaus reikalų ministerijai.

Šis žingsnis žengtas po daug savaičių trukusios partijos vadovybės kovos prieš teismo sprendimą, kuriuo remiantis, 2023 m. partijos suvažiavimas buvo paskelbtas negaliojančiu, o  prieštaringai vertinamas Ö. Özelo pirmtakas Kemalis Kilicdaroglu  paskirtas laikinai vadovauti partijai.

Ö. Özelas savaitės pradžioje paskutinėje savo kalboje Turkijos parlamente CHP frakcijos vadovo pareigose pareiškė, kad partija atsidūrė aklavietėje. Naujos partijos įkūrimas esą atitinka visų Turkijos gyventojų interesus ir yra būtinas, norint pasiekti tikslą – perimti vadovavimą vyriausybei.

CHP per vietos valdžios rinkimus 2024 m. sudavė skaudų smūgį prezidento Recepo Tayyipo Erdogano islamiškajai konservatyviajai partijai. Nuo tada opozicinė partija vis labiau atsidurdavo turkų teisėsaugos akiratyje. Buvęs Stambulo meras Ekremas Imamoglu dėl kaltinimų korupcija jau daugiau kaip metus sėdi kalėjime. Jis laikomas svarbiausiu R. T. Erdogano konkurentu. Be jo, suimta dar dešimtys kitų opozicijos merų.

Teismas Ankaroje gegužės mėnesį nušalino CHP vadovybę, nes esą per partijos lyderio rinkimus 2023 m. būta pažiedimų Ö. Özelo naudai. Ö. Özelas buvo nušalintas nuo pareigų, o pirmininku vėl paskirtas jo pirmtakas K. Kilicdaroglu. K. Kilicdaroglu, kuris laikomas ne tokiu charizmatišku, 2023 m. gegužę pralaimėjo prezidento rinkimus R. T. Erdoganui.

CHP turi ilgą politinę tradiciją – partiją įsteigė valstybės įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatürkas, ji padėjo Turkijos Respublikos pamatus. Todėl pasitraukimas iš šių struktūrų vertinamas ir kaip politiškai rizikingas. Vis dėlto praėjusių savaičių apklausos rodo, kad naują partiją remia 30 proc. apklaustųjų.

(papildytas visas tekstas)

Tel Avivas, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Izraelio lyderio biuras.

B. Netanyahu vizitas rengiamas po to, kai tarp abiejų lyderių išaugo įtampa dėl karo su Iranu.

„Vizito metu ministras pirmininkas antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su prezidentu Trumpu ir dalyvaus Izraelio draugo senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse“, – pažymėjo B. Netanyahu biuras ir kartu pridūrė, kad jis į Vašingtoną išvyks pirmadienį.

Nuo tada, kai D. Trumpas praėjusiais metais grįžo į Baltuosius rūmus, jiedu jau buvo susitikę šešis kartus. Jie palaiko glaudžius santykius, o B. Netanyahu vadina jį „geriausiu draugu“, kurį Izraelis kada nors yra turėjęs Baltuosiuose rūmuose.

Tačiau jų aljanse pastaraisiais mėnesiais buvo pastebėta įtampos ženklų, nes, vykstant įtemptoms deryboms dėl susitarimo su Iranu, D. Trumpas anksčiau šiais metais prieš savo sąjungininką paleido keiksmažodžių kupinas tiradas.