Vilnius, birželio 7 d. (ELTA). Socialdemokratams nusprendus burti naujos sudėties valdančiąją daugumą, opozicinių konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, jog visų trijų galimos naujos koalicijos partijų lyderiai turėtų imtis pareigų Vyriausybėje. 

„Negali būti tokios situacijos, kai visų trijų galimos naujos koalicijos partijų lyderiai nedirba nei nacionaliniame parlamente, nei Vyriausybėje“, – savo „Facebook“ paskyroje sekmadienį rašė L. Kasčiūnas.

„Turi būti išlaikytas demokratijos principas ir politinių partijų pirmininkai – savo politinių bendruomenių ir atskirų ideologijų lyderiai – privalo išeiti iš patogios asmeninės erdvės, siekti ne įtakos, o prisiimti atsakomybę už valstybę ir dirbti vykdomojoje valdžioje“, – pridūrė jis.

Dėl to, politiko teigimu, Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, dabar einantis Jonavos rajono mero pareigas, turėtų imtis formuoti naują Vyriausybę ir tapti ministru pirmininku.

Tuo metu naujoje koalicijoje laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga, anot L. Kasčiūno, turėtų atsisakyti savo mandatų Europos Parlamente (EP) ir tapti atskirų sričių ministrais.

„Tai ne tik politiškai sustiprintų Vyriausybę, bet ir pademonstruotų visuomenei, kad politiniai lyderiai yra atsakingi ir atskaitingi“, – tikino L. Kasčiūnas.

Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

L. Kasčiūno teigimu, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamų „aušriečių“ pašalinimas iš koalicijos būtų nepakankamas žingsnis, jei Vyriausybė būtų „atnaujinta tik kosmetiškai, o ne iš esmės“.

„Praėjusios Vyriausybės formavimo procesą lydėjo diskusijos apie kandidatų į ministrus skaidrumo problemas. Norėtųsi, kad šį kartą diskusija būtų apie ministrų kompetenciją, idėjas, planus ir politinių pertvarkų ambicijas“, – sakė jis.

Konservatoriaus teigimu, naujoje Vyriausybėje darbo negali tęsti didžioji daugumą socialdemokratų, taip pat „valstiečių“ deleguotas ministras.

„Esame pasirengę bendradarbiauti ten, kur to reikės valstybei. Nuoširdžiai linkime sėkmės, nes tai būtų visos valstybės sėkmė. Žinoma, būsime labai atidūs ir kritiški, tačiau tikrai nesudarysime dirbtinių ir valstybei nenaudingų kliūčių“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

Kaip skelbė ELTA, įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. 

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuodavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. 

Viešoje erdvėje keliant idėjas, jog subūrus naują koaliciją Ingą Ruginienę premjero poste turėtų keisti Mindaugas Sinkevičius, prezidentas teigė, jog dėl poreikio „radikalesniems“ koalicijos perkrovimams turėtų apsispręsti patys socialdemokratai.

LSDP lyderis teigė negalįs patikinti, jog performavus valdančiąją daugumą pareigose liks užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, taip pat tikino, jog naujuoju diplomatijos vadovu galėtų tapti ir laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, jeigu ryžtųsi tokiam žingsniui.

Neoficialiai skelbta, kad naujoje Vyriausybėje socialdemokratai gali svarstyti keisti finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių, kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę.

Vilnius, birželio 7 d. (ELTA). Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad naujoje geopolitinėje realybėje atsidūrusi Lietuva prisiėmė atsakomybę ginti Europą, todėl įvairiais klausimais derėdamasi su Europos Komisija (EK) turėtų laikytis griežtesnės pozicijos nei dabar.

„Lietuva tikrai nėra tokia lanksti kaip kitos šalys, kitos šalys žymiai griežčiau kalba su Europos Komisija (…) ir išsidera visai kitokias sąlygas – mums, lietuviams, šiuo atveju galbūt vertėtų atsisukti į Lenkiją, kur, sakyčiau, valstybės pozicija yra kietoka, net ir atėjus naujajam premjerui Tuskui. Aišku, jėgos yra netolygios, Lenkija dešimt kartų didesnė valstybė ir gyventojų skaičiumi, ir bendruoju vidaus produktu, bet mums reikėtų būti truputį griežtesniems“, – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo V. Janulevičius.

„Kodėl – nes mes šiandien prisiėmėme įsipareigojimus ginti Europą. Taip, kaip, aišku, pirmoje eilėje dabar Ukraina mus gina, bet ir mes, už mūsų nugarų yra kita Europa, mes prisiėmėme (įsipareigojimą dėl – ELTA) 5,38 proc. BVP gynybai, kai kitos šalys to neturi. Tai mes dėka tos geografijos, būdami euro zonoje, būdami mažiausia užsiskolinę, (…) prisiimame didesnę atsakomybę Europos mastu ir tos sąlygos, kurios mums šiai dienai yra griežtos, o kiti išsidera kitas, man atrodo, jos yra netolygios“, – pažymėjo jis.

Anot LPK vadovo, silpnesnės Lietuvos pozicijos Briuselyje galėtų būti susijusios su šalies viešajam sektoriui susijusiais iššūkiais, derybinių kompetencijų trūkumu.

V. Janulevičiaus teigimu, Lietuva ypač galėjo derėtis dėl geresnio finansavimo kelių infrastruktūrai, nes šalis, kaip ir Lenkija, yra tranzitinė valstybė.

„Reikia kvalifikuotų asmenų, kurie galėtų vykti ir derėtis, manau, jų skaičius yra gana nedidelis, nes geriausius visus pareigūnus Briuselis pats sau pasiima – ne tuos, kurie nusileidžia, bet ir tuos, kurie derasi – nes jie nori turėti juos derybose su kitomis šalimis. Tų žmonių, manau, liko čia labai mažai, kurie norėtų stengtis“, – aiškino jis.

„Viešajame sektoriuje (…) turi tikrai būti gerų specialistų, derybininkų, kurie derėtųsi ir gintų, nesutiktų gal iš pat pradžių kai kuriuose dalykuose, kaip daro kai kurios kaimyninės šalys, tai mes tikrai daugiau laimėtume. Ir tikrai ne todėl, kad mes bandome išspausti kitų sąskaita, todėl, kad mūsų sąskaita dabar tai vyksta, nes mes giname Rytinį flangą, ne  vien Lietuva aišku, ir Suomija, ir Estija, ir Latvija, Lenkija“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Jo teigimu, rytinės Europos valstybės daugiau lėšų leidžia savo ir regiono apsaugai, todėl turėtų turėti daugiau laisvės šiuos pinigus skirstyti.

Įvertino siūlymą dėl paskolų elektrai imliam verslui: viskas priklausys nuo palūkanų

Prezidentui Seimui pasiūlius įstatymą, kuriuo pramonei būtų sudaryta galimybė laikinai, penkeriems metams, iš dalies per skirstymo tarifą sumažinti elektros kainą, leidžiant šią skolą valstybei grąžinti septynerių metų laikotarpiu, LPK vadovas teigia, jog šios priemonės patrauklumas priklausys nuo palūkanų dydžio.

V. Janulevičiaus teigimu, tam, kad ši priemonė būtų konkurencinga, palūkanos turėtų sudaryti maždaug tiek, kiek siekia valstybės skolinimosi kaina – maždaug 3 proc.

„Esminis klausimas – kokios bus palūkanos už visą laikotarpį, kai bus atidėtas mokėjimas. (…) Jeigu palūkanos bus apie 3 proc. punktus, manau, kad šia priemone daug kas naudosis, bet jeigu bus 6 proc. punktai, manau, kad niekas šia priemone nesinaudos“, – sakė jis.

Visgi, LPK prezidento teigimu, bet kokia parama šalies pramonei, kuriai elektros dedamoji galutinėje produkcijos kainoje gali siekti nuo 3 iki 80 proc., yra savalaikė ir reikalinga.

„Ši priemonė tikrai yra veiksminga – ji nėra labai ženkli, (...) poveikis gali būti nuo vieno iki kokių trijų centų maksimaliai, skaičiuojant per visą suvartojamos elektros energijos dalį, bet tai irgi yra paskata“, – pažymėjo jis.

Pasak LPK vadovo, subsidijines priemones savo pramonei siūlo kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, dėl to Lietuvai šiame kontekste siūlant paskolines priemones konkuruoti gali būti sudėtinga.

Gitanas Nausėda šią savaitę parlamentui pateikė siūlymą, kuriuo Vyriausybei būtų sudaryta galimybė verslui laikinai iki 30 proc. sumažinti infrastruktūros dedamąją galutinėje elektros kainoje. 

Pramonė šias lėšas galėtų grąžinti po 2030-ųjų, kai Lietuva jau turėtų pilnai apsirūpinti vietine elektros generacija.

Prezidento siūloma pagalbos priemonė galėtų būti taikoma įmonėms, kurių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 500 kilovatų (kW) arba faktinis elektros suvartojimas yra ne mažesnis kaip 500 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus. 

Anot V. Janulevičiaus, ši priemonė būtų aktuali stambiai ir vidutinei pramonei, ypač chemijos ir plastiko pramonei, kurioje sunaudojama daug gamtinių dujų.

Skelbta, kad nacionalinis plėtros bankas ILTE galėtų skolinti lėšas už tinklus atsakingiems „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) ir „Litgrid“, o šie savo ruožtu galėtų sumažinti tarifą verslo klientams.

Skaičiuojama, kad ši verslo nepriemoka valstybei iki 2031-ųjų galėtų sudaryti apie 50 mln. eurų.

Vilnius, birželio 7 d. (ELTA). Nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų susidomėjimas Pašilaičiais nuosekliai auga – pernai šiame sostinės rajone pardavimai išaugo tris kartus ir pasiekė 480 butų, o šiemet per pirmuosius keturis mėnesius čia parduota daugiau nei 200 naujų būstų, rodo bendrovės „EIKA Development“ duomenys.

Bendrovės teigimu, aktyvi Pašilaičių plėtra ir augantis pirkėjų susidomėjimas taip pat lemia didėjančią būsto pasiūlą. 2024 m. rajone vidutiniškai buvo siūloma apie 200 naujų butų, o 2025 m. pasiūla išaugo daugiau nei dvigubai – iki maždaug 420 būstų per mėnesį. 

„Rajonas tampa vis patrauklesnis šeimoms – čia daugėja kokybiškų viešųjų erdvių, ugdymo įstaigų, atsinaujina prekybos ir paslaugų infrastruktūra. Tai natūraliai didina ir gyvenimo kokybę, ir NT vertę“, – pranešime teigia „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra.

Anot bendrovės, Vakarinis aplinkkelis ir išvystytas viešasis transportas Pašilaičius pavertė ramesne alternatyva miesto centrui, taip pat dėl mokyklų, darželių bei paslaugų gausos rajonas išlieka patrauklus šeimoms, o augančios privačios ir viešosios investicijos jį daro vienu sparčiausiai besikeičiančių Vilniaus rajonų.

Be to, pastebima, kad dėl augančios paklausos Pašilaičiuose didėja būsto kainos. Bendrovės duomenimis, 2025 m. vidutinė naujo būsto kaina šiame rajone siekė apie 3,2 tūkst. eurų už kv. metrą – 13 proc. daugiau nei 2024 m. Tuo metu šių metų pradžioje vidutinė naujo būsto kaina rajone jau pasiekė virš 3,4 tūkst. eurų už kv. metrą.

(papildytas visas tekstas)

Viena, birželio 7 d. (AFP-ELTA). OPEC+ ministrai sekmadienį nusprendė padidinti liepos mėnesio naftos kvotas iš viso 188 tūkst. barelių per dieną. Vis dėlto analitikai sako, kad šis ėjimas vargu ar turės įtakos kainoms, išaugusioms dėl karo Artimuosiuose Rytuose.

Įmonės „Rystad Energy“ analitikas Jorge Leonas prieš numatomą padidinimą pažymėjo, kad „tai labai mažai reiškia, kol Hormuzo sąsiauris lieka uždarytas“.

„Rinkai nestinga pranešimų apie kvotas; jai trūksta fizinių barelių, kurie iš tikrųjų galėtų judėti. Šiuo atžvilgiu padidinimas 188 tūkst. barelių per dieną būtų labiau politikos signalas, o ne tikras pasiūlos augimas“, – pridūrė jis.

Dėl gamybos apimčių didinimo buvo susitarta sekmadienį vykusiame pagrindinių OPEC+ šalių Saudo Arabijos, Rusijos, Irako, Kuveito, Kazachstano, Alžyro ir Omano naftos ministrų vaizdo susitikime, teigiama organizacijos pranešime.

Naujausias padidinimas panašus į tuos, dėl kurių buvo nuspręsta ankstesniais mėnesiais.

OPEC+ pranešime nurodoma, kad naujausio padidinimo tikslas yra „palaikyti naftos rinkos stabilumą“, tačiau minėtos septynios valstybės taip pat įžvelgė galimybę „paspartinti kompensavimą“ istoriškai aukštų naftos kainų akivaizdoje.

Jame priduriama, kad ministrai „dar kartą patvirtino, kaip svarbu laikytis atsargaus požiūrio ir išlaikyti visišką lankstumą, jog būtų galima padidinti, sustabdyti arba atšaukti laipsnišką savanoriškų gamybos korekcijų nutraukimą, įskaitant anksčiau įgyvendintų savanoriškų korekcijų, apie kurias buvo paskelbta 2023 m. lapkritį, panaikinimą“.

„Rystad Energy“ analitikas J. Leonas sakė, kad OPEC+ yra apdairi, jei karas Artimuosiuose Rytuose pasikeistų ir atlaisvėtų Irano gniaužtai Hormuzo sąsiauryje.

„Kai Hormuzo sąsiauris bus vėl atidarytas, rinka gali labai greitai pereiti nuo baimės dėl stygiaus prie baimės dėl pertekliaus“, – kalbėjo jis.

„Dėl grįžtančios OPEC+ pasiūlos, stipresnio JAV skalūnų atsako ir silpnesnės paklausos po laikotarpio, kuomet stebimos labai aukštos kainos, rinkoje gali atsirasti labai didelė perteklinės pasiūlos problema“, – nurodė jis.

Roma, birželio 7 d. (dpa-Elta). Italijos pakrančių apsauga sekmadienį pranešė, kad po migrantų laivo avarijos prie Maltos krantų ištraukė 10 kūnų.

„Laivas, išplaukęs nuo Libijos krantų... plukdė maždaug 60 žmonių“, – teigiama tarnybos pranešime. - „Remiantis naujausia informacija, šioje teritorijoje buvęs žvejybos laivas išgelbėjo maždaug 48 žmones."

Pakrančių apsauga pranešė, kad Malta paprašė pagalbos paieškos ir gelbėjimo operacijoje, „po to, kai buvo pranešta apie apsivertusį laivą su migrantais ir žmonėmis vandenyje".

Laivo avarija įvyko maždaug 45 jūrmylių į pietryčius nuo Maltos, o Italijos pakrančių apsaugos tarnyba prisijungė prie paieškos sekmadienio popietę, teigiama pranešime.

Patrulinis laivas „iki šiol ištraukė 10 kūnų“, teigiama pranešime, ir paieška šioje teritorijoje tęsiasi.

Kiolnas, birželio 7 d. (dpa-Elta). Naktį nežinomi asmenys paleido keletą šūvių į užkandinę Vokietijos vakaruose esančiame Kiolno mieste, dėl ko buvo surengta didelio masto policijos operacija, kurioje dalyvavo ir sraigtasparnis, sekmadienį pranešė policijos atstovas.

Policijos operacija Kiolno Hiohenbergo rajone vyko apie 1:30 val. nakties. Nukentėjusiųjų nėra.

Naktį buvo sulaikyti keli asmenys, tačiau atstovas atsisakė pasakyti, ar šie sulaikymai buvo tiesiogiai susiję su šaudymais.

Vėliau policija apibūdino įtariamuosius kaip tris vyrus, kurių amžius – 20, 22 ir 51 metai.

Liudininkai pastebėjo, kad šaulys po šūvių įsėdo į automobilį. Policija surado transporto priemonę sraigtasparnio pagalba. Įtariamieji buvo sulaikyti prie automobilio.

Pranešime spaudai taip pat nurodyta, kad greitosios pagalbos tarnybos užkandinėje rado keletą šovinių tūtelių. Be to, netoli įvykio vietos buvo rastas šaunamasis ginklas.

Vyksta tyrimas, siekiant nustatyti, ar tai susiję su šiuo incidentu. Taip pat tebetiriamos šio incidento aplinkybės.

Tyrėjai teigė nematantys jokio ryšio su kitais neseniai Kiolne įvykusiais nusikaltimais.

Birželio pradžioje Kiolno juvelyrinės parduotuvės vitrinoje buvo aptiktos kulkų paliktos skylės. Po dviejų dienų nežinomi asmenys Kiolno-Raderbergo rajone prie ledainės detonavo padegamąjį įrenginį, dužo durų stiklą.

Tai sukėlė spėliones apie sąsają su vadinamuoju Kiolno narkotikų karu – nusikaltimų serija, kuri prasidėjo po to, kai iš sandėlio buvo pavogtas didelis marihuanos kiekis.

Kyjivas, birželio 7 d. (Ukrinform-Elta). Birželio 7 d. Rusijos kariai daugiau nei 20 kartų atakavo tris Dnipropetrovsko srities rajonus, naudodami dronus ir artileriją. Per šias atakas žuvo vienas žmogus, taip pat buvo apgadinti namai ir automobiliai.

Apie tai, kaip praneša „Ukrinform“, „Telegram“ kanale informavo Dnipropetrovsko srities karinė administracija.

Pažymima, kad Nikopolio rajone buvo užpultos Nikopolio, Marhaneco, Pokrovsko ir Červonohryhorivkos bendruomenės. Buvo apgadinta įmonė, privatus namas ir automobiliai. Žuvo 40-metis vyras.

Sinelnykivskio rajone Rusijos pajėgos smogė Mykolaivkos, Petropavlivkos ir Šachtarskos bendruomenėms. Ten apšaudymo metu buvo apgadintas privatus namas.

Krivojo Rigo regione Rusijos pajėgos smogė Apostolivkos ir Zelenodolsko bendruomenėms. Buvo apgadinta žemės ūkio įmonė, degalinė, privatus namas ir automobilis.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariai du kartus užpuolė DTEK anglies įmonę Dnipropetrovsko regione, buvo sužeistas vienas darbuotojas.

Kyjivas, birželio 7 d. (Ukrinform-Elta). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Jungtinę Karalystę, kur planuoja surengti dvišales derybas su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu ir dalyvauti susitikime „E3+Ukraina“ formatu.

Apie tai Ukrainos prezidentas pranešė „Facebook“ tinkle.

„Šiandien Jungtinėje Karalystėje. Surengsime dvišales derybas su Keiru ir susitikimą „E3+Ukraina“ formatu: su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu“, – rašoma V. Zelenskio įraše.

Pasak jo, komandos jau atliko didelį darbą, ruošdamosi visiems susitikimams. Dabar, kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, „svarbu viską aptarti ir susitarti dėl pagrindinių klausimų vadovų lygiu“.

„Pagrindiniai prioritetai yra mūsų gynyba kare, glaudesnis bendradarbiavimas visos Europos saugumo labui oro gynybos srityje ir mūsų bendra diplomatinių perspektyvų vizija: Europa turi būti prie derybų stalo ir išlikti stipri“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Rytoj numatytas V. Zelenskio ir Jo Didenybės karaliaus Karolio III susitikimas.

„Dėkoju Jungtinei Karalystei ir visiems mūsų partneriams, kurie konkrečiais veiksmais padeda mums stiprinti gyvybių apsaugą ir didinti spaudimą Rusijai dėl jos agresijos. Rusija pati turi užbaigti šį karą“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Kaip pranešė „Ukrinform“, remiantis „Bloomberg“, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai planuoja susitikti su V. Zelenskiu, kad aptartų būdus, kaip priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo ir užbaigti karą.

Teheranas, birželio 7 d. (dpa-Elta). Irano teismai paliko galioti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę žinomam kino režisieriui Jafarui Panahi.

J. Panahi advokatas Mostafa Nili sekmadienį naujienų svetainėje „Emtedad“ pranešė, kad Teherano Revoliucinis teismas atmetė apeliacinį skundą dėl nuosprendžio.

Pasak M. Nili, tai reiškia, kad lieka galioti ir dvejų metų draudimas keliauti bei priklausyti bet kokioms politinėms ar socialinėms grupėms.

J. Panahi buvo nuteistas už „propagandą prieš sistemą“ ir paramą antivyriausybiniams protestams – ypač 2022 m. moterų judėjimui.

Teismas kaip pagrindinį įrodymą nurodė jo slapta nufilmuotą filmą „Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas“. Filmas 2025 m. laimėjo „Auksinę palmės šakelę“ Kanuose ir buvo nominuotas „Auksiniams gaubliams“ bei „Oskarams“.

J. Panahi buvo nuteistas už akių. Kovo mėnesį režisierius netikėtai grįžo į Iraną, kad teisme užginčytų jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

J. Panahi jau daugelį metų laikomas žinomu islamo sistemos kritiku ir buvo keletą kartų suimtas. Jo profesinė veikla ir judėjimo laisvė jau seniai yra griežtai ribojamos.

Priština, birželio 7 d. (dpa-Elta). Kosovo gyventojai sekmadienį trečią kartą per 16 mėnesių renka naują parlamentą.

Premjero Albino Kurti kairioji partija „Vetevendosje“ („Savarankiškumas“) tebėra aiški favoritė.

Rinkimų punktai užsidarys 19 val., o pirmųjų rezultatų tikimasi vėliau sekmadienio vakare.

Pristinos rinkimų komisija pranešė, kad 13 val. rinkėjų aktyvumas siekė 18,6 %, t. y. 3,2 procentinio punkto mažiau nei tuo pačiu metu per paskutinius parlamento rinkimus 2025 m. gruodžio mėn.

Tie rinkimai – taip pat skubūs – buvo surengti, nes A. Kurti negalėjo suformuoti vyriausybės dėl 2025 m. vasario mėn. išrinktame parlamente susiklosčiusios jėgų pusiausvyros.

A. Kurti partija „Vetevendosje“ kartu su etninių mažumų grupių įstatymų leidėjais gruodžio mėn. rinkimuose užsitikrino daugumą ir sugebėjo suformuoti vyriausybę. Tačiau balandžio 4 d. baigėsi dabartinės prezidentės Vjosos Osmani kadencija.

Parlamento bandymai per nustatytą laikotarpį išrinkti įpėdinį žlugo, todėl buvo surengti nauji rinkimai.

Pagrindinėmis opozicijos jėgomis laikomos liberali Kosovo demokratų partija (PDK) ir centro dešinės Kosovo demokratų lyga (LDK). Dešimt iš 120 vietų parlamente yra rezervuotos serbų tautinei grupei, o dar 10 – kitoms mažumoms.

V. Osmani įpėdinio rinkimas lieka būsimojo parlamento užduotimi, kuriai įvykdyti balsavimo metu turi dalyvauti 80 iš 120 įstatymų leidėjų.

Kadangi vien „Vetevendosje“ ir jos partneriams šio kvorumo pasiekti nepavyks, būtinas susitarimas su opozicinėmis partijomis.

Kol kas nėra jokių požymių, kad toks susitarimas bus pasiektas, todėl šiai mažai Balkanų šaliai gresia pavojus patekti į nuolatinių parlamento rinkimų ciklą.

Madridas, birželio 7 d. (AFP-Elta). Sekmadienį džiūgaujanti katalikų minia užpildė Madridą giesmėmis, šūksniais ir plojimais – popiežius Leonas XIV aukojo mišias po atviru dangumi.

Kibelės aikštėje – ji geriausiai žinoma kaip „Real Madrid“ sirgalių susibūrimo vieta – antrąją popiežiaus vizito Ispanijoje dieną rinkosi milžiniška kitokia bendruomenė.

Žmonių antplūdis – organizatorių teigimu, susirinko daugiau nei 1,2 milijono – nepabūgo karščio. Daugelis nuo ankstyvo ryto gulėjo ant plikų šaligatvių, kad užimtų geresnę vietą.

Minios, išsirikiavusios gatvėse, šaukė „Tegyvuoja popiežius!“, kai popiežius Leonas prieš mišias iš savo papamobilio sveikino tikinčiuosius.

46-metė mokyklos tarybos narė Laura Peralta atvyko iš pietinės Andalūzijos regiono, pasiryžusi nepraleisti galimybės patirti „jaudulį, džiaugsmą, tikėjimą ir meilę“.

Leonas XIV paragino nutraukti „poliarizuojančius naratyvus“,  šeštadienį pradėjęs savaitės trukmės valstybinį vizitą, kurio metu tikimasi sutelkti dėmesį į migracijos ir socialinius klausimus – tai įkvėpimo šaltinis L. Peraltai.

„Jo mokymai geri, nesvarbu, ar tikime juo, ar ne. Jie yra humanitariniai“, – sakė L. Peralta apie Leoną XIV, ketvirtą jos matytą popiežių, po Jono Pauliaus II, Benedikto XVI ir Pranciškaus.

Visų amžiaus grupių žmonės susirinko miesto centre skambant būgnų ir gitarų garsams, o ištvermingi piligrimai nešėsi ant nugaros kuprines ir stovyklavimo reikmenis.

Teresa Valdecantos, 50-metė žmogiškųjų išteklių darbuotoja, atvyko pasiramsčiuodama ramentais, bet tai jos neatgrasė. „Kam neskauda? Aš pasiėmiau patogią kėdutę“, – sakė ji agentūrai AFP.

Verta pastangų

Valdžios institucijos buvo parengusios didžiulę logistikos ir saugumo operaciją, siekdamos užtikrinti mišių ir po jų vyksiančios Leono XIV vadovaujamos procesijos saugumą.

Madrido centras buvo papuoštas plakatais su popiežiaus veidu ir tūkstančiais baltų bei geltonų gvazdikų, pagal Vatikano vėliavos spalvas.

Prasidėjus iškilmingai Eucharistijos akimirkai, triukšmas užleido vietą pagarbiai tylai.

Susirinkę šimtai kunigų dalijo Ostijas dalyviams, padedami savanorių, kurie juos dengė baltais skėčiais.

„Matant tiek daug žmonių, tiek daug jaunimo, man buvo daug lengviau melstis. Mes giedojome, atsakydavome į maldas, tai buvo ypatinga akimirka“, – AFP sakė 47-erių Lourdes Madrigal.

Miguelis Moreno negalėjo pamatyti ceremonijos gyvai, bet manė, kad stebėti ją didžiuliame ekrane buvo „puiku, kaip bet kurioje bažnyčioje, kaip bet kurią sekmadienį“.

„Tai reikalauja pastangų, bet verta. Daug žmonių nori tai patirti“, – sakė 50-metis teisininkas, gyrė miestą už puikų organizavimą.

Norime pamatyti popiežių!

Daugelis žiūrovų turėjo skrybėles ir vėduokles, kad apsisaugotų nuo saulės. Nors buvo dalijami vandens buteliai, keletas žmonių apalpo ir teko juos išnešti,  AFP žurnalisto liudijimu.

Arčiau griežtai saugomos zonos susirinkusi tikinčiųjų minia nusiminė, kai policijos pareigūnai užblokavo jiems kelią.

„Norime pamatyti popiežių!“ – skandavo jie mažose gatvelėse aplink Kibelės aikštę, mojuodami popieriaus lapuose ir telefonuose išspausdintais QR kodais.

„Aš atvykau susitikti su Jėzumi Kristumi per popiežiaus žodžius“, – sakė 30-metė policijos pareigūnė Marta Perez.

„Jis atvyko daryti gera, su visa savo meile“, – sakė ji apie Leono XIV tvirtą poziciją taikos ir migrantų atžvilgiu.

Katalikybė šimtmečius vaidino pagrindinį vaidmenį Ispanijos gyvenime, tačiau tradicinis religingumas jau dešimtmečius mažėja, kaip ir visoje Europoje.

Tačiau 33-ejų Marijai Ferez didžiulis dalyvių skaičius įrodė, kad „Bažnyčia gyva“.

Vilnius, birželio 7 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 8 d. įvykius Lietuvoje.