Ženeva, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė negalinti atlikti visapusiško rizikos vertinimo, nes iš Rusijos nėra gavusi visos informacijos apie įtariamą laboratorijos darbuotojos mirtį nuo maro.

Mirus 28 metų moteriai, dirbusiai Irkutsko kovos su maru mokslinių tyrimų institute Sibire, PSO, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paragino Maskvą pateikti daugiau informacijos apie šį incidentą.

„Laboratorijos darbuotoja mirė po to, kai dėl sunkaus plaučių uždegimo buvo paguldyta į ligoninę. Pirminiuose žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad ji po atsitiktinio kontakto su užkratu laboratorijoje galėjo susirgti plaučių maru“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„PSO žino, kad Rusijos vyriausybė spalio 2 d. surengė posėdį, nes buvo įtariama, kad dar vienas Irkutsko srities gyventojas užsikrėtė pavojinga infekcija“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

T. A. Ghebreyesusas sakė, kad PSO, vadovaudamasi Tarptautinėmis sveikatos priežiūros taisyklėmis, šeštadienį paprašė Maskvos pateikti daugiau informacijos.

Šios taisyklės yra teisiškai įpareigojanti sistema, nustatanti šalių teises ir pareigas reaguojant į visuomenės sveikatos įvykius ir ekstremaliąsias situacijas, galinčias peržengti valstybių sienas. Šalių prašoma atsakyti per 24 valandas.

Rusija į užklausą atsakė antradienį, nurodydama, kad Irkutsko srityje nebuvo pranešta apie nė vieną maro atvejį, o maždaug 200 kontaktą turėjusių asmenų buvo izoliuoti.

Pasak T. A. Ghebreyesuso, PSO paprašė daugiau informacijos apie mirusiajai atliktus laboratorinius tyrimus, kontaktą turėjusius asmenis ir jų sveikatos būklę.

„Dar neturime išsamaus šio įvykio vaizdo ir negalime atlikti visapusiško rizikos vertinimo“, – pabrėžė jis.

„Savalaikis dalijimasis išsamia ir skaidria informacija pagal tarptautines taisykles yra būtinas siekiant išsiaiškinti prieštaringus pranešimus ir tiksliai įvertinti galimą riziką visuomenei“, – sakė PSO vadovas.

Nuo ko ji mirė?

„Mes nesuprantame, kaip ji užsikrėtė“, – pridūrė PSO epidemijų ir pandemijų valdymo direktorė Maria Van Kerkhove.

„Jei plaučių maras atmetamas, nuo ko ji iš tiesų mirė?“ – klausė ji.

M. Van Kerkhove sakė, kad JT sveikatos agentūra nori sužinoti, kokie tyrimai buvo atlikti, kokie buvo konkretūs jų rezultatai ir kokie tolesni tyrimai atliekami, jei mirties priežastis vis dar nenustatyta.

„Be to, kurie kontaktą turėję asmenys buvo izoliuoti ar stebimi, kokių priemonių buvo imtasi tuo tikslu ir ar karantino laikotarpis jau baigėsi?“ – sakė ji.

Paklausta, ar Maskva turėjo pateikti daugiau informacijos, M. Van Kerkhove atsakė, kad „taip“.

Už laboratorijos ribų įgyta infekcija

PSO Europos biuro visuomenės sveikatos informacijos, perspėjimų ir reagavimo operacijų padalinio atstovas Silviu Ciobanu sakė, kad, atsižvelgiant į Tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse numatytą 24 valandų terminą, „akivaizdu, kad tai nėra gerai“.

„Kuo greičiau gauname informaciją, tuo geresni rezultatai“, – pridūrė jis.

Pasak S. Ciobanu, Maskva teigia, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės sunkaus plaučių uždegimo, kuriuo užsikrėtė ne laboratorijoje.

M. Van Kerkhove sakė, kad pasitaiko atvejų, kai žmonių mirtis siejama su neaiškios kilmės plaučių uždegimu, tačiau šiuo metu esama laboratorinių metodų, leidžiančių nustatyti ligos sukėlėją, pavyzdžiui, PGR tyrimų ir genetinės sekoskaitos.

Ji pridūrė, kad už laboratorijos ribų įgyta infekcija reikštų, jog moteris užsikrėtė ne laboratorijoje.

Pasirodžius pranešimų apie antrą įtariamą maro atvejį, trečiadienį Rusija perspėjo dėl melagingos informacijos. Šalies sveikatos priežiūros agentūra pareiškė nustačiusi, kad epideminės rizikos gyventojams nėra.

T. A. Ghebreyesusas sakė norintis, kad po dviejų žiniasklaidos pranešimų apie antrą darbuotoją, susirgusį neaiškios kilmės plaučių uždegimu, Maskva pateiktų daugiau paaiškinimų.

„Paprašėme Rusijos atsakyti (...), nes negalime ignoruoti jokių pasirodančių pranešimų. Tikiuosi, kad gausime oficialų atsakymą“, – sakė jis.

2019–2025 m. 10 šalių pranešė PSO apie įtariamus žmonių užsikrėtimo maru atvejus, šešiose iš jų buvo patvirtintų atvejų.

Iš viso pranešta apie 3 847 įtariamus atvejus ir 423 mirtis, taigi mirštamumas tarp užsikrėtusiųjų siekė 11 proc.

Ženeva, spalio 7 d. (dpa-ELTA). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paprašė Rusijos pateikti informacijos apie galimą dar vieną mirties nuo plaučių uždegimo atvejį Sibiro Irkutsko mieste.

PSO ekspertas Abdirahmanas Mahamudas trečiadienį kalbėdamas Ženevoje sakė, kad toks prašymas buvo išsiųstas žiniasklaidoje pasirodžius atitinkamam pranešimui, kuris buvo patikrintas ir pripažintas patikimu.

Pasak jo, atsakymo kol kas negauta.

Rusijos valdžios institucijų taip pat paprašyta pateikti daugiau informacijos apie pirmąjį atvejį – Irkutsko Kovos su maro ligomis institute dirbusios mokslininkės mirtį.

28 metų moteris mirė praėjusį penktadienį. Oficialiai nurodoma jos mirties priežastis – neaiškios kilmės plaučių uždegimas.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas yra sakęs, kad organizacija neturi išsamaus padėties vaizdo, todėl negali atlikti visapusiško rizikos vertinimo.

PSO duomenimis, Rusija pranešė, kad jauna mokslininkė mirė ne nuo plaučių maro, o nuo neaiškios kilmės plaučių uždegimo. Rusija taip pat nurodė, kad institute jokio incidento neįvyko.

PSO paprašė pateikti išsamią informaciją, be kita ko, apie tai, kokie tyrimai buvo atlikti moteriai ir dar maždaug 200 žmonių, su kokiomis konkrečiai medžiagomis ji dirbo, kokios saugumo priemonės buvo taikomos institute ir ar ji buvo paskiepyta, o jei taip – nuo kokių ligų, sakė PSO specialistė Maria Van Kerkhove.

Ji pridūrė, kad 2019–2025 m. PSO buvo pranešta apie beveik 4 tūkst. maro atvejų 10 šalių, iš jų 423 baigėsi mirtimi.

Vašingtonas, spalio 7 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos maro laboratorijos darbuotojos mirtis, regis, nėra susijusi su biologiniu ginklu.

„Nemanome. Netrukus tai išsiaiškinsime, bet nemanome“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas, paklaustas, ar incidentas susijęs su biologiniu ginklu.

Po to, kai pasirodė pranešimų apie antrą įtariamą užsikrėtimo atvejį, Rusija perspėjo dėl melagingos informacijos. JAV ir Jungtinės Tautos (JT) paragino Rusiją užtikrinti didesnį informacijos apie šį įvykį skaidrumą.

D. Trumpas sakė, kad Rusija tikina kontroliuojanti padėtį, tačiau pridūrė, jog iš šalies gaunama nedaug informacijos.

„Jei jų klausytume, padėtis kontroliuojama. Bet, žinote, žmonės taip yra sakę ir anksčiau apie kitus dalykus“, – kalbėdamas apie Maskvos reakciją sakė D. Trumpas.

D. Trumpas užsiminė ir apie pradinę Kinijos reakciją į COVID-19 pandemiją.

„Na, Kinija daug nepasakojo, Rusija irgi daug nepasakoja. Tačiau jie tikina visiškai kontroliuojantys padėtį“, – teigė JAV prezidentas

D. Trumpas pakartojo, kad šį klausimą planuoja telefonu aptarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau neatskleidė, kada jis vyks.

„Šiandien Vladimiro Putino gimtadienis“, – pridūrė D. Trumpas.

Paryžius, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Rusijos įtakos operacijose vis dažniau pasitelkiama viena pagrindinių dezinformacijos taktikų – per pastaruosius metus ir artėjant rinkimams Prancūzijoje sukurta šimtai fiktyvių pranešimų, imituojančių tradicinę Europos žiniasklaidą, pirmadienį pranešė tyrėjai.

Vien Prancūzijoje nuo vasaros išplatinti 85 su prezidento rinkimais susiję suklastoti pranešimai, naujienų agentūrai AFP sakė leidinio „NewsGuard“ vyriausioji redaktorė Europai Chine Labbe.

Rusijos dezinformacijos kampanijos prieš rinkimus dažnai suaktyvėja, tačiau Ch. Labbe pažymėjo, kad Prancūzijoje ši veikla prasidėjo neįprastai anksti – likus keliems mėnesiams iki 2027 m. įvyksiančio balsavimo.

Kaip teigiama leidinio „NewsGuard“ ataskaitoje, nuo 2022 m., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, per Rusijos įtakos operacijas apsimetant teisėtomis žiniasklaidos priemonėmis sukurti 906 suklastoti naujienų pranešimai.

Ataskaitoje teigiama, kad pagrindinis taikinys buvo Europos žiniasklaidos priemonės – veikiausiai dėl regiono paramos Ukrainai jos kare prieš Rusiją.

Iš 15 dažniausiai imituotų žiniasklaidos priemonių aštuonios buvo Prancūzijos, priduriama ataskaitoje.

Sąrašo viršuje atsidūrė visoje Europoje transliuojantis „Euronews“ – nuo 2023 m. kovo iki 2026 m. rugsėjo nustatyti 82 jį imituojantys suklastoti pranešimai.

Tarp kitų dažnai imituotų žiniasklaidos priemonių buvo „Libération“ (39 suklastoti pranešimai), „Charlie Hebdo“ (35) ir naujienų agentūra AFP (20).

Už Prancūzijos ribų taip pat buvo imituojami BBC, „Deutsche Welle“ ir „Politico“.

„Visais atvejais Rusijos kampanijos vykdytojai pasisavina žiniasklaidos prekių ženklų logotipus ir dizainą, o kartais sukuria naują svetainę, kurios interneto adresas panašus į tikrosios, todėl eiliniam naudotojui sunku suprasti, kad tai klastotė“, – teigiama ataskaitoje.

„Tokiuose straipsniuose dažnai pateikiamos išgalvotos tikrų atitinkamos srities ekspertų citatos“, – taip pat nurodoma joje.

Ataskaitoje perspėjama, kad naudojant šią taktiką melagingi teiginiai ne tik atrodo įtikinamesni, bet ir mažėja visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida.

„NewsGuard“ šią kampaniją susiejo su Kremliaus įtakos operacija, tyrėjams žinoma „Matrioškos“ vardu, ir prorusišku įtakos tinklu „Storm-1516“.

„Šie metodai dabar ėmė vyrauti šiuolaikinėse su Kremliumi siejamose informacinėse operacijose, daugiausia dėl to, kad dirbtinio intelekto plėtra suteikė galimybę klastotes kurti greitai, lengvai ir dideliu mastu“, – teigiama ataskaitoje.

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos spalio 8-osios įvykius Lietuvoje.

Paryžius, spalio 7 d. (dpa-ELTA). Per bendrą Prancūzijos ir JAV institucijų operaciją uždaryta interneto platforma, kurioje buvo platinamos tūkstančių nuogų moterų, tarp jų ir nepilnamečių, nuotraukos, gautos šantažuojant, įsilaužus į paskyras arba kitokiais būdais be aukų sutikimo, trečiadienį pranešė Prancūzijos prokurorai.

Taip pat buvo uždarytos dar trys su šia platforma susijusios interneto svetainės.

Šiaurės Prancūzijoje buvo sulaikyti du 21 ir 25 metų broliai, įtariami buvę pagrindiniais platformos valdytojais, pareiškime nurodė Paryžiaus prokuratūra. Taip pat konfiskuota daugiau kaip 700 tūkst. eurų vertės skaitmeninio turto.

Pranešama, kad nuotraukos buvo gaunamos įsilaužiant į paskyras socialiniuose tinkluose, taip pat internete viliojant nepilnametes – suaugusieji įgydavo jų pasitikėjimą, o vėliau darydavo spaudimą ar versdavo jas fotografuotis nuogas.

Tarp tokios medžiagos taip pat buvo vadinamosios „keršto pornografijos“ – intymių atvaizdų, kurie iš pradžių buvo padaryti su asmens sutikimu, tačiau vėliau buvusio partnerio be leidimo išplatinti, paprastai siekiant pakenkti buvusiajai ar ją pažeminti nutrūkus santykiams.

Institucijų teigimu, nukentėjo įvairių tautybių moterys, tarp jų – nepilnametės.

Pasak prokurorų, svetainių naudotojai už atlygį virtualiąja valiuta buvo skatinami pateikti informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti konkrečių aukų tapatybę.

Buvo sudaromi aukų katalogai su jų tikraisiais vardais, o jų profiliuose buvo nurodoma tokia informacija kaip amžius, gyvenamoji vieta, profesija ir išvaizda. Jos taip pat buvo vertinamos balais nuo vieno iki dešimties.

Nukentėjusiosios iš Prancūzijos ir kitų šalių, kurių intymūs atvaizdai buvo platinami platformoje, paragintos elektroniniu paštu kreiptis į Prancūzijos nacionalinį kovos su kibernetiniais nusikaltimais padalinį.

Paryžius, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Irano ambasadorių ir pareiškė protestą dėl Irano valdžios vykdomos „dezinformacijos kampanijos“ apie Prancūziją sukrėtusius vidurinių mokyklų moksleivių protestus.

Ambasadoriui buvo pareikšta, kad oficialiose Irano užsienio reikalų ministerijos paskyrose internete skleidžiamas klaidinantis turinys yra visiškai nepriimtinas, teigiama ministerijos pareiškime. Teheranas antradienį dėl elgesio su Prancūzijoje vykusių protestų dalyviais iškvietė Prancūzijos ambasadorių.

Iranas apkaltino Prancūziją dėl smurto protestuotojų atžvilgiu ir plataus masto bei šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų per demonstracijas, kurios praėjusią savaitę tapo dar intensyvesnės ir kurių metu kilo protestuotojų bei saugumo pajėgų susirėmimų.

Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jos ambasadoriaus iškvietimas Teherane buvo nepagrįstas.

Žmogaus teisių organizacijos, įskaitant „Amnesty International“, apkaltino Prancūzijos valdžią protestuotojų atžvilgiu naudojus neproporcingą jėgą – policija, siekdama suvaldyti minias, naudojo ašarines dujas, kinetinio smūgio kamuoliukus ir lazdas.

Iranas pasipiktinimą įvykiais Prancūzijoje išreiškė po to, kai jo paties saugumo pajėgos šių metų pradžioje panaudojo mirtiną jėgą malšindamos antivyriausybinius protestus, savo kulminaciją pasiekusius sausio 8–9 dienomis.

Žmogaus teisių organizacijų teigimu, anuomet žuvo tūkstančiai žmonių, o organizacijos, įskaitant „Amnesty International“, apkaltino Irano saugumo pajėgas tiesiogiai šaudžius į protestuotojus.

Norvegijoje įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Iran Human Rights“ teigia nustačiusi 4 219 per protestus žuvusių žmonių tapatybes – beveik visi jie žuvo sausio 8–9 dienomis, tačiau organizacija perspėja, kad tikrasis aukų skaičius veikiausiai yra gerokai didesnis.

„Amnesty International“ represijas Irane pavadino precedento neturinčiomis tūkstančių protestuotojų ir pašalinių žmonių žudynėmis.

Savo ruožtu Iranas tuos protestus vadina „riaušėmis“ ir pabrėžia, kad jų metu žuvo ir saugumo pajėgų narių.

(Atnaujintas pavadinimas, tekstas, papildyta S. Kairio komentaru)

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Liberalų sąjūdžio kandidatu į Kauno miesto merus išrinktas Simonas Kairys sako dėl šio sprendimo besijaučiantis puikiai. Politikas sako, kad jeigu taptų šio miesto vadovu, prioritetą skirtų skaidrumui.   

Tai Eltai patvirtino Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus pirmininkas Sigitas Šliažas. 

S. Kairys 2024-aisiais į Seimą buvo išrinktas Kauno Centro–Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje. Šiuo metu jis eina Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojo pareigas, yra parlamento Švietimo ir mokslo bei Ateities komitetų narys. 

2011-2019 metais jis yra dirbęs Kauno miesto savivaldybės taryboje, 2015-2019 metais buvo ir miesto vicemeras. 2019-2020 metais dirbo mero Visvaldo Matijošaičio patarėju. 2020-2024 metais S. Kairys buvo kultūros ministras.

Kauno liberalų skyrius rinkosi iš keturių kandidatų – verslininko Mindaugo Gyvio, S. Kairio, buvusio Kauno miesto savivaldybės mero Rimanto Mikaičio bei S. Šliažo kandidatūrų. 

S. Kairys: jaučiuosi puikiai 

Naujai išrinktas liberalų kandidatas į merus Eltai teigė besijaučiąs puikiai. 

„Jaučiuosi puikiai, Kauno problematika man ne svetima – savivaldybėje esu praleidęs 13 metų įvairiausiuose vaidmenyse (...) ir, galų gale, ta visa sukaupta patirtis leidžia man jaustis užtikrintai“, – Eltai teigė S. Kairys. 

Paklaustas, kokioms sritims skirtų prioritetą, jeigu taptų Kauno meru, parlamentaras įvardijo skaidrumą bei tai, kad miestui svarbūs sprendimai būtų priimami kartu su jo gyventojais.

„Pirmiausia, pagrindinis motyvas ir į ką labai noriu atkreipti dėmesį – kad negali miestas būti pagal infrastruktūrą kaip Kopenhaga, o miesto Valdymas kaip Minske“, – nurodė S. Kairys.

„Pagrindiniai dalykai, ko labai norėčiau, – pakeisti sprendimų priėmimo vietą – iš mero kabineto į miestiečių dirbtuves. Norime su komanda, kad savivaldoje atsirastų skaidrumo standartas, nes dabar mes nieko negirdime apie korupcijos prevenciją ir kitus dalykus“, – pridūrė liberalas.

Jau aiškūs ir kai kurie kiti kandidatai

Jau aiškūs ir keli kiti kandidatai į laikinosios sostinės vadovus. Dar vieną kadenciją vadovauti miestui sieks dabartinis meras V. Matijošaitis. Jis Kaunui vadovauja jau trečią kadenciją – 2023 m. vykusiuose rinkimuose jis laimėjo pirmajame ture. Tąkart jam palaikymą išreiškė 58,33 proc. balsavusių. 

Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyrius į šio miesto merus iškėlė parlamentaro Audriaus Radvilavičiaus kandidatūrą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatu tapo visuomenininkas, verslininkas Šarūnas Jasiukevičius. Laisvės ir Lietuvos žaliųjų partijos sutarė dėl bendros kandidatūros į Kauno merus – „žaliųjų“ pirmininkės Ievos Budraitės.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 7 dieną. 60 Lietuvos savivaldybių gyventojai rinks savivaldybių tarybų narius ir merus. 

ELTA primena, kad pastarieji savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyko 2023 metais. Tuomet pirmojo turo rinkėjų aktyvumas tiek merų, tiek tarybų rinkimuose siekė 48,91 proc.

Vilnius, spalio 7 d. (ELTA). Kauno oro uoste pasieniečiai sulaikė du į Pizą, Italiją, neteisėtai bandžiusius išskristi Afganistano piliečius, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 

Kaip nurodo VSAT, iš pradžių užsieniečiai oro uoste patruliavusiems pareigūnams pateikė, įtariama, suklastotas 25-erių Bulgarijos ir 28-erių Graikijos piliečių asmens tapatybės korteles. 

„Tikrinant pateiktas tapatybės korteles, nustatyta, kad jos, įtariama, suklastotos, nes pagamintos iš medžiagų, neatitinkančių dokumentų gamybai keliamų reikalavimų, o rekvizitai ir jų užpildymas neatitinka numatytų spaudos standartų“, – nurodo VSAT.

Be to, abiem asmenims sunkiai sekėsi bendrauti angliškai su juos oro uoste patikrinusiais VSAT pareigūnais. 

„Abiem keleiviams sunkiai sekėsi bendrauti angliškai, todėl VSAT pareigūnai pasiūlė jiems užpildyti anketas bulgarų ir graikų kalbomis, tačiau to padaryti užsieniečiai nesugebėjo. Galop jiedu prisipažino esą 22-ejų ir 21-erių Afganistano piliečiai, o tai patvirtino jų telefonuose esančios šios šalies piliečių pasų nuotraukos“, – teigiama pranešime. 

Kaip pranešama, planavę išskristi svetimšaliai Lietuvoje buvo pasiprašę prieglobsčio, tačiau nelaukę procedūros baigties, neleistinai pasišalino iš Vilniuje esančios migrantų apgyvendinimo vietos. 

Tarnybos teigimu, dėl disponavimo suklastotais tapatybės dokumentais VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Jiems vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo kodekso skyriaus prokuroras. 

Sulaikytieji asmenys uždaryti į areštinę. Už minėtąją nusikalstamą veiką numatyta bauda, laisvės apribojimas arba jos atėmimas iki ketverių metų.  

Maskva, spalio 7 d. (ELTA). Po paskyrimo į Rusijos prekybos centrų tinklo stebėtojų tarybą buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis trečiadienį vienoje Maskvos parduotuvių buvo sutiktas darbuotojų plojimais, praneša agentūra „Reuters“.

Televizijos kanalo RBC paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti besišypsantis G. Schröderis, įžengiantis į Rusijos sostinės vakaruose esančią „Hyperglobus“ parduotuvę. 

„Labai džiaugiuosi būdamas čia, galėdamas pamatyti šį įspūdingą prekybos centrą ir jūsų darbo rezultatus bei susipažinti su jumis, mieli kolegos“, – 82 metų buvusį kanclerį citavo RBC. Prekybos koncernas patvirtino jo apsilankymą.

„Hyperglobus“ praėjusiais metais buvo atskirta nuo Vokietijos bendrovės „Globus Holding“. Tačiau daugiau kaip 20 prekybos centrų ir toliau naudoja gerai žinomą prekės ženklą.

G. Schröderis nuo savo kadencijos kanclerio pareigose 1998–2005 m. palaiko artimus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Dėl to, ypač nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą, jis Vokietijoje sulaukia griežtos kritikos. 

Rusijos prezidentas ne kartą yra sakęs, kad Kremlius pasirinktų buvusį Vokietijos kanclerį tarpininkauti derybose su Ukraina.