Londonas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Vakarų žvalgybos vertinimai rodo, kad Rusija per ketverius metus gali užpulti NATO šalį, penktadienį perspėjo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris. 

Jis tai sakė pareiškęs, kad jo vyriausybė iki kitą mėnesį numatyto NATO viršūnių susitikimo paskelbs ilgai atidėliotą investicijų į gynybą planą. 

„Mūsų žvalgybos duomenimis ir kitų NATO šalių vertinimu, Rusija gali užpulti NATO jau 2030 m.“, – sakė K. Starmeris.

„Todėl galite suprasti, koks skubus ir prioritetinis yra šis reikalas“, – pridūrė jis per vizitą dronų gamykloje pietvakarių Anglijoje. 

Panašiai kalbėjo ir kiti Europos lyderiai bei NATO vadovas Markas Rutte, gruodį perspėjęs, kad Rusija „per penkerius metus gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO“. 

K. Starmeris pažadėjo nuo kitų metų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto ir iki 3 proc. susirinkus kitam parlamentui.

Praėjusių metų pabaigoje turėjo būti paskelbtas 10 metų investicijų į gynybą planas, sudarytas atsižvelgiant į JK gynybos pajėgumus, tačiau jis dar neparengtas. 

K. Starmeris pareiškė, kad jis bus paskelbtas prieš liepos 7 d. Turkijoje prasidėsiantį NATO susitikimą aukščiausiuoju lygiu.

JK žiniasklaida pranešė, kad plano paskelbimas atidėtas dėl Finansų ministerijos ir kitų departamentų nesutarimų dėl išlaidų. K. Starmeris žurnalistams tvirtino, kad jis bus „visiškai finansuojamas“. 

Anksčiau penktadienį Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas perspėjo, kad Didžioji Britanija privalo sustiprinti savo gynybą, reaguodama į grėsmes, kurias kelia Rusija, daugiau nei prieš ketverius metus įsiveržusi į Ukrainą. 

„Tai yra pavojingiausias laikotarpis, kokį regėjau per savo 35 metų karjerą“, – BBC sakė oro pajėgų maršalas Richardas Knightonas. 

„Todėl svarbu, kad kartu su sąjungininkėmis stiprintume savo ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir pasirengimą, kad atgrasytume savo priešininkus nuo kvailysčių“, – pabrėžė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino NATO šalis daugiau skirti gynybai ir mažiau pasikliauti Vašingtonu saugumo klausimais.

Vašingtonas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad naktį JAV pajėgos Indijos vandenyne įsilaipino į naftos tanklaivį, kuriam Vašingtonas įvedė sankcijas už Irano naftos gabenimą. 

„JAV pajėgos Indijos vandenyne atliko sankcionuoto jokiai valstybei nepriskirto laivo MT DAVINA perėmimą ir patikrinimą“, – socialiniame tinkle X paskelbė JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno vadovybė. 

„Mes tęsime pasaulinę jūrų kontrolę, kad sutrikdytume neteisėtus tinklus ir užblokuotume laivus, teikiančius materialinę paramą Iranui, kad ir kur jie veiktų“, – sakoma pranešime. Prie įrašo pridėtos operacijos nuotraukos ir vaizdo įrašas.

JAV iždo departamentas įvedė sankcijas laivui „Davina“ 2024 m. ir teigė, kad jis pristatė naftą iš Irano į Kiniją. 

Nuo JAV ir Izraelio karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje Teherano pajėgos blokuoja Hormuzo sąsiaurį – strateginį vandens kelią,  jungiantį Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Vėliau Jungtinės Amerikos Valstijos pačios užblokavo Irano uostus ir nukreipė laivus bei apšaudė kelis, atsisakiusius paklusti.

(pridėta nauja trečia pastraipa)

Vašingtonas, birželio 5 d. (ELTA). JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė, kad penktadienį nurodė astronautams, esantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), slėptis savo erdvėlaivyje ir ruoštis galimai evakuacijai, nes rusų įgula bando pašalinti didėjantį oro nuotėkį savo orbitinės laboratorijos dalyje, informuoja agentūra „Reuters“.

Keturi stotyje esantys NASA misijos „Crew-12“ astronautai – du JAV astronautai, Prancūzijos astronautas ir Rusijos kosmonautas – gavo NASA misijos valdymo centro nurodymus įlipti į prie stoties prisišvartavusį „Crew Dragon“ erdvėlaivį ir apsivilkti skafandrus, jei dėl oro nuotėkio prireiktų skubios evakuacijos, teigė NASA pareigūnas.

NASA ir Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ – dvi pagrindinės stoties operatorės – kelis mėnesius diskutavo apie nedidelių oro nuotėkių Rusijos aptarnavimo modulyje „Zvezda“ priežastis ir galimus pašalinimo būdus. Oro nuotėkiai pastaraisiais mėnesiais buvo santykinai nedideli, tačiau pirmadienį padidėjo, tvirtino aukšto rango NASA pareigūnas, kuris pageidavo likti neįvardytas.

Londonas, birželio 5 d. (Ukrinform-ELTA). Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai planuoja šį savaitgalį susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti būdus, kaip įtraukti Rusiją į derybas siekiant užbaigti karą, pranešė „Bloomberg“, remdamasi anoniminiais šaltiniais.

Šaltinių teigimu, susitikimas, skirtas naujoms pastangoms užbaigti karą, numatytas sekmadienio vakarą Jungtinėje Karalystėje. Šaltiniai pridūrė, kad V. Zelenskio planai dar gali keistis ir susitikimas gali būti perkeltas. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad trijų šalių lyderiai artimiausiomis dienomis susitiks su V. Zelenskiu.

„Mes visada pasisakėme už tiesiogines Ukrainos ir Kremliaus derybas. Europiečiai gali padėti“, – sakė jis per Europos Sąjungos lyderių susitikimą Juodkalnijoje. 

Šių naujų diplomatinių pastangų imamasi po V.  Zelenskio ketvirtadienį paskelbto atviro laiško Rusijos diktatoriui, jame Ukrainos prezidentas siūlo akis į akį susitikti su V. Putinu. 

Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija mano, kad yra galimybė pasodinti V. Putiną prie derybų stalo, nes Ukrainai vis labiau sekasi kare dronais smūgiuojant į taikinius toli Rusijoje. Be to, taikos derybos su Rusija tarpininkaujant JAV atsidūrė aklavietėje, nes prezidentas Donaldas Trumpas sutelkė dėmesį į konfliktą su Iranu. 

„Kas nors ES turi imtis iniciatyvos; Trumpas tam neturi laiko. Jis per daug užsiėmęs Hormuzo sąsiauriu, o Europa turi prisiimti vaidmenį siekiant užbaigti karą“, – penktadienį leidiniui sakė į Juodkalniją atvykęs Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas. 

Pastangos suteikti Europai vadovaujamą vaidmenį naujose taikos derybose sukėlė kai kurių šalių susirūpinimą. Pasak informuotų šaltinių, neseniai vykusiame ES ambasadorių susitikime Baltijos šalys pareiškė, kad blokas turi elgtis atsargiai. Kitos šalys pasisakė už tolesnes diskusijas šiuo klausimu prieš imantis kokių nors naujų pastangų.

Dar viena ES skaldanti problema yra ES pasiuntinio deryboms su V. Putinu paskyrimas. Tokios šalys kaip Austrija pareiškė susidomėjimą per neseniai vykusį bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą. Tačiau kitos perspėjo, kad tokia pozicija gali būti naudinga Rusijai. 

„Tai spąstai, į kuriuos Rusija nori mus įvilioti, kad diskutuotume, kas su ja kalbėsis. Ji jau sprendžia, kas tam tinka, o kas ne – nepakliūkime į šiuos spąstus“, – per susitikimą perspėjo  ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas. 

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 5 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Penktadienį toliau buvo keliami klausimai dėl užsienio reikalų ministro galimybės išsilaikyti poste po šeštadienį vyksiančios Socialdemokratų partijos tarybos, o Seimo komitetas pritarė šalies karių ir civilių siuntimui į tarptautines misijas Hormuzo sąsiauryje. 

Tuo metu prestižinis gastronomijos gidas „Michelin“ paskelbė, kurie restoranai šiemet gavo jo skiriamas žvaigždes, o „Fegdos grupė“ pasirašė įsipareigojimą iš naujo pertiesti du defektais pastatytą kelią į Rūdninkų poligoną.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Užsienio reikalų ministras nekomentuoja informacijos apie galimą jo patraukimą iš posto. Anot Kęstučio Budrio, šiai temai skiriama nepelnytai per daug dėmesio. Ministras taip pat pabrėžė, jog užsienio politikos klausimais Lietuva turi nacionalinį susitarimą. Žiniasklaida šią savaitę skelbė, kad šeštadienį posėdžiausianti Socialdemokratų partijos taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą. Esą socialdemokratams kliūna, kad ministro laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos ir Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė, kad kalbos apie K. Budrio keitimą yra „nelabai atsakinga ir nelabai rimta“. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, jog K. Budrys bene palankiausiai vertinamas Vyriausybės narys. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė sakė pasitikinti ministru, jis, pasak Vyriausybės vadovės, dirba gerai.

Rusijos opozicijos atstovui Leonidui Volkovui suteiktas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje. Jis galios penkerius metus. Tai Eltai patvirtino Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas. Anot jo, departamentas analizavo L. Volkovo pateiktą prašymą ir motyvus, surinko viešą ir neviešą informaciją apie jį, nustatyta tvarka kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir paprašė konsultacijos bei vertinimo, ar L. Volkovo gyvenimas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Kaip nurodė Migracijos departamentas, išnagrinėjus Rusijos opozicijos atstovo prašymą, nebuvo gauta jokios informacijos, kuri eliminuotų galimybę išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šių metų pradžioje vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pranešė, kad rusų opozicionierius L. Volkovas gali toliau gyventi Lietuvoje. Tokį vertinimą Migracijos departamentui pateikė VSD. Žvalgybos institucija nenustatė aplinkybių, jog L. Volkovas remtų Rusijos režimą ir jo vykdomą agresiją prieš Ukrainą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) – už karių ir civilių siuntimą į tarptautines misijas Hormuzo sąsiauryje. Už balsavo 9 komiteto nariai, dar 2 susilaikė. Tai numatančiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta ketvirtadienį. Šį dokumentą Seimas svarsto skubos tvarka. Prezidentūra taip pat pranešė, kad šalies vadovas G. Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką. Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje. Šiuo projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje. Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.

Seimo pirmininkas kartoja palaikantis dabartinę koalicijos sudėtį. Pasak Juozo Oleko, kol įsipareigojimai rinkėjams yra įgyvendinami, nėra priežasčių kalbėti apie pokyčius. Sprendimą dėl koalicijos socialdemokratai žada priimti šeštadienį vyksiančio partijos tarybos posėdžio metu. Interviu Eltai J. Olekas teigė, kad partijos kolegoms išsakys savo poziciją – išlaikyti dabartinę koaliciją. Tiesa, jis neatmeta, jog bus įvairių nuomonių, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo daugumos nuomonės. 

Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarsto steigti naują tyrimų tarnybą kovai su finansiniais nusikaltimais. Anot VRM, naujoje institucijoje galėtų veikti dabartinė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba bei Muitinės kriminalinė tarnyba. Kaip teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, dėl galimai naujos tarnybos steigimo buriama darbo grupė, kurioje dirbs įvairių teisėsaugos institucijų atstovai. Nauja teisėsaugos institucija, anot ministerijos, galėtų būti pavadinta Nusikaltimų iždui tyrimo tarnyba.

Balandžio mėnesį Marijampolės Sūduvos gimnazijoje peiliu moksleivius sužalojęs nepilnametis paleistas iš ligoninės, jam teisėsauga pareiškė įtarimus. Jaunuolis yra įtariamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Prokuratūra patvirtino, kad su peiliu nepilnamečius sužeidęs vaikinas pripažįsta savo kaltę. Įtariamasis į ligoninę buvo paguldytas iš karto po išpuolio Marijampolės Sūduvos gimnazijoje balandžio 28 d. Tądien, policijos duomenimis, nepilnametis peiliu sužalojo tris I ir IV klasių moksleivius. Anksčiau prokuratūra skelbė, jog jaunuoliai patyrė durtinio-pjautinio tipo sužalojimus. Kaip portalui „Delfi“ yra sakiusi Sūduvos gimnazijos direktorė Audronė Vaičiulienė, jaunuolius sužalojęs moksleivis galimai sirgo depresija. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Su defektais 4 kilometrų kelio atkarpą į Rūdninkų poligoną 2023 metais nutiesusią įmonę valdančios „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis sako, kad iš naujo kelią savo lėšomis bendrovė pertiesti įsipareigojo iki šių metų pabaigos. Penktadienį trišalę sutartį, kuria „Fegda“ įsipareigojo kelią pertiesti savo lėšomis, įmonė pasirašė su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomene. „Fegdos grupės“ vadovas tikino, kad bendrovė prisiima atsakomybę už nekokybiškai atliktus darbus, nes šis su Rūdninkų poligonu susijęs infrastruktūros projektas valstybei yra kertinis. Pasak jo, ekspertai per artimiausias tris savaites pateiks du arba tris variantus, kaip kelias turėtų būti stiprinamas. Nuo liepos tam ketinama tiesti papildomą betono sluoksnį ir stiprinti visą kelio konstrukciją, o KAM ketina atlikti nepriklausomą šio proceso ekspertizę.

„Michelin“ žvaigždes išlaikė pernai jas gavęs sostinės restoranai „Džiaugsmas“, „Nineteen18“ ir „Demo“, naujai žvaigždę gavo Vilniuje esantis „Deep Roots“ ir Ukmergės rajone įsikūręs „Red Brick“, trečią kartą pristatytame „Michelin Guide Lithuania“ sąraše iš viso atsidūrė 44 restoranai. Šiemet į prestižinį gidą įtraukta 7 restoranais daugiau nei pernai. Už geriausią kainos ir kokybės santykį skiriamas „Bib Gourmand“ apdovanojimas atiteko „Pievos“, „Augustin“, „B‘ARN Bistro“, „El Gato Negro“, „14Horses“, „Gaspar‘s“, „Le Travi“ ir „Nüman“ restoranams. Visą „Michelin“ Lietuvoje rekomenduojamų vietų sąrašą sudaro 31 restoranas, iš kurių 8 naujai įtraukti į sąrašą. Paskelbti ir specialieji „Michelin“ įvertinimai.

Iš Registrų centro (RC) nutekinus apie pusės milijono gyventojų duomenis, Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes. Tokiai komisijai suburti reikia bent 36 Seimo narių parašų, dėl jos įsteigimo turės apsispręsti parlamentas. Eltos žiniomis, iš viso opozicijos iniciatyvą parašais palaikė 47 parlamentarai. Palaikymą išreiškė 26 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, 5 Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, 4 „aušriečiai“, 8 liberalai ir 4 Mišrios Seimo narių grupės parlamentarai.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rumunijos Juodosios jūros Konstancos miesto uoste penktadienį sprogo jūrinis dronas. Per sprogimą, kuris įvyko apie 10.30 val. uosto civilinėje dalyje, niekas nenukentėjo, pranešė Rumunijos gynybos ministerija. Vėliau Rumunijos žiniasklaida skelbė, kad Kyvijas pranešė Bukareštui, jog uoste Konstancoje netoli naftos terminalo sprogęs jūrinis dronas priklausė Ukrainai. Po to Ukrainos karinis jūrų laivynas viešai patvirtino, kad tai buvo vienas iš jo dronų, nukrypęs nuo kurso dėl Rusijos elektroninių trikdžių.

Per dronų ataką prieš du krovininius laivus Azovo jūroje žuvo penki azerbaidžaniečiai. Dar trys azerbaidžaniečiai buvo sužeisti, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Paklausta apie Taganrogo įlankoje atakuotus laivus, ministerija nurodė, kad tarp įgulų narių buvo iš viso 25 Azerbaidžano piliečiai, tačiau laivai esą nepriklauso Azerbaidžanui. Sužeistieji nugabenti į ligoninę Rusijos Eisko mieste prie Azovo jūros. Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dėl incidento apkaltino Ukrainą.

Irano kariuomenė pranešė Omano įlankoje paleidusi įspėjamąsias raketas į du JAV eskadrinius minininkus. Dėl to šie laivai buvo priversti išplaukti iš tos teritorijos, pranešė Islamo Respublikos valstybinė žiniasklaida. Pasak kariuomenės, šia operacija buvo reaguojama į „netinkamą elgesį jūroje ir priekabiavimą, taip pat komercinių laivų ir naftos tanklaivių užgrobimus, kuriuos vykdo Jungtinių Valstijų teroristinės karinio jūrų laivyno pajėgos“. JAV kariuomenės Centrinė vadavietė tokio incidento faktą neigė ir tikino, kad jei jis būtų įvykęs, tai esą būtų buvęs „šiurkštus paliaubų pažeidimas“. Ji nurodė, kad jos pajėgos „toliau laisvai veikia regioniniuose vandenyse“ ir vykdo JAV atsakomąją Irano uostų blokadą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvirame laiške Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pasiūlė surengti tiesioginį susitikimą ir teigė esąs pasirengęs „visapusiškoms paliauboms“. Ukrainos prezidentas taip pat pasiūlė apsikeisti visais karo belaisviais ir pažymėjo, kad tai galėtų būti „geras karo pabaigos prologas“. V. Zelenskis anksčiau ne kartą ragino surengti susitikimą su V. Putinu ir sakė, kad tik tiesioginės derybos leis pasiekti susitarimą dėl teritorijų. Tuo metu Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad V. Zelenskis bet kada gali susitikti su V. Putinu Maskvoje. Šis laiškas yra vienas iš nedaugelio kartų, kai Ukrainos prezidentas tiesiogiai kreipėsi į V. Putiną nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m.

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 6 d. įvykius Lietuvoje.

(papildysime)

Vašingtonas, birželio 5 d. (ELTA). JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė, kad penktadienį nurodė astronautams, esantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), slėptis savo erdvėlaivyje ir ruoštis galimai evakuacijai, nes rusų įgula bando pašalinti didėjantį oro nuotėkį savo orbitinės laboratorijos dalyje, informuoja agentūra „Reuters“.

Keturi stotyje esantys NASA misijos „Crew-12“ astronautai – du JAV astronautai, Prancūzijos astronautas ir Rusijos kosmonautas – gavo NASA misijos valdymo centro nurodymus įlipti į prie stoties prisišvartavusį „Crew Dragon“ erdvėlaivį ir apsivilkti skafandrus, jei dėl oro nuotėkio prireiktų skubios evakuacijos, teigė NASA pareigūnas.

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas žurnalisto Edmundo Jakilaičio civilinis ieškinys parlamentarui, partijos „Nemuno aušra“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui.

Kaip informavo teismo atstovas Giedrius Janonis, pirmadienį šioje civilinėje byloje planuojamas parengiamasis posėdis.

Pasak G. Janonio, E. Jakilaitis prašo teismo pripažinti, kad R. Žemaitaičio paskelbti pareiškimai ir nuomonė žemina jo garbę ir orumą.

„Ieškovas (E. Jakilaitis – ELTA) prašo pripažinti, kad atsakovo (R. Žemaitaičio – ELTA) paskleisti teiginiai ir nuomonė buvo paskelbti neetiškai ir neturint faktinio pagrindo, žeminant ieškovo garbę ir orumą bei jo dalykinę reputaciją bei priteisti iš atsakovo 10 000 eurų neturtinės  žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas“, – nurodė G. Janonis.

Dėl politiko pasisakymo žurnalistas ir visuomenininkas anksčiau buvo kreipęsis į teisėsaugą.

Tyrimas buvo pradėtas pagal E. Jakilaičio įgalioto atstovo advokato skundą dėl socialiniame tinkle „Facebook“ R. Žemaitaičio paskyroje pernai spalio 7 d. pasidalinto įrašo, jame buvo skelbiama ištrauka iš žurnalisto laidos. 

„Aušriečių“ lyderis rašė, kad „E. Jakilaitį užpuolė spalinės?“, tekste politikas skelbė: „Kaip kremliaus kirminas raitosi norėdamas įtikti konservatorių gaujai“.

Spalio 17 dieną į prokuratūrą kreipėsi žurnalisto advokatas. Po kelių dienų Vilniaus apylinkės prokuratūra pareiškimą persiuntė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą aplinkybių patikslinimui ir procesinio sprendimo priėmimui.

Vėliau Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo šmeižimo. Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Tačiau atlikus suplanuotus procesinius veiksmus ikiteisminis tyrimas gruodžio 3 d. buvo nutrauktas prokuroro nutarimu. Pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti būtinieji nusikalstamos veikos. 

Jau tuomet E. Jakilaitis Eltai teigė, kad civiline tvarka ketina kreiptis į teismą ir bylinėtis su R. Žemaitaičiu.

„Yra tam tikros ribos, kurias peržengus jau reikia atsakyti. Formuluotė „kremliaus kirminas“ yra tai, už ką atsakyti teks. Mes kiekvienas turbūt turime kažkokias ribas ir nenorėtume, kad niekada niekas jų peržengtų. Šiuo atveju, manau, kad jos buvo peržengtos bet kokios įmanomos ribos ir tai daro realią žalą. Manau, kad įrodysiu realią žalą ir, manau, kad už peržengtas ribas teks atsakyti. Tikiuosi, kad taip ir įvyks", – Eltai penktadienį sakė E. Jakilaitis. 

ELTA primena, kad teismai dėl R. Žemaitaičio pareiškimų ieškinių yra gavę ir anksčiau.

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. balandį nutarė palikti galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta, kad R. Žemaitaičio paskleista informacija apie visuomenininką Andrių Tapiną ir jo įsteigtą viešąją įstaigą „Laisvės TV“ neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą. 

Teismas įpareigojo politiką ištrinti minėtus įrašus, priteisė A. Tapinui 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos. Taip pat iš R. Žemaitaičio priteista 7,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Visuomenininkas A. Tapinas ir jo įkurta viešoji įstaiga „Laisvės TV“ į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl parlamentaro R. Žemaitaičio skelbtos informacija apie jo įkurtos įstaigos, jo paties organizuotas paramos akcijas Ukrainai (pareiškimai apie pinigų rinkimą kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, A. Tapino neva praloštus pinigus ir pan.).

Pats R. Žemaitaitis teisme aiškino, kad savo komentaruose apie galimai „nusuktus tūkstančius“ minėdamas „Andriuką“, neturėjo omenyje A. Tapino. Parlamentaro gynėjos pabrėžė, kad politikas, keldamas klausimus apie paramos Ukrainai akcijų skaidrumą, tiesiog siekė įgyvendinti bendrąjį gėrį, tai yra vykdyti paramos panaudojimo kontrolę.

(papildymai nuo 6 pastraipos)

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste penktadienį atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio stotis. Uosto direkcijos teigimu, projektas atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą.

Bendrovė skelbia, kad projektas, atveriantis Lietuvai daugiau galimybių plėtoti žaliąją energetiką, kartu yra ir nuoseklaus Klaipėdos uosto direkcijos darbo kuriant modernius bei tvarius sprendimus rezultatas.

„Prieš kelerius metus žaliasis vandenilis Klaipėdos uoste buvo tik vizija, drąsi svajonė, nedavusi ramybės ir kvietusi leistis į kelionę nepramintu keliu. Šis kelias nebuvo paprastas – daug kur buvome pradininkai, (…) o šiandien atveriame pirmąją Lietuvoje žaliojo vandenilio bazę ir žengiame į naują energetikos etapą“, – pranešime cituojamas Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad šis projektas yra didelis ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, bet ir visos šalies laimėjimas.

„Visi keliai veda į Klaipėdą, o Klaipėdos uostas – į pasaulį. Nebūtina skristi ar važiuoti traukiniu – galima plaukti arba važiuoti elektra ar vandeniliu varomu transportu. Tai rodo, kad mes turime infrastruktūrą, kuri yra ir vakarietiška, ir progresyvi. Tikiu, kad nereikės laukti dešimtmečio, kad būtume pilnai nepriklausomi nuo iškastinio kuro. Tai didžiulis ne tik uosto, bet ir visos šalies laimėjimas“, – pranešime cituojamas jis.

Klaipėdos Nemuno gatvėje esančioje žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo stotelėje aplinkai draugiškus degalus gamins polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeris. 

2,25 megavatų (MW) galios stotelei dirbant visu pajėgumu, per metus bus pagaminama apie 127 tonas vandenilio.

Uostamiestyje žaliuoju vandeniliu bus galima papildyti lengvuosius automobilius, sunkųjį transportą, uoste dirbs neseniai direkcijos užsakymu pastatytas žaliuoju vandeniliu varomas atliekų surinkimo laivas. 

Skelbiama, kad direkcija įsigijo ir vandeniliu varomą automobilį „Toyota Mirai“. Savo reikmėms bendrovė ketina sunaudoti apie ketvirtadalį viso pagaminamo kiekio, taip pat jį naudoti planuoja ir kitos įmonės.  

Uoste pagamintu vandeniliu prekiauti ketinama pradėti nuo rudens, jį pardavinėti ruošiamasi tiek verslui, tiek buitiniams vartotojams.

Pasak A. Latako, Europos valstybėse vandenilio kaina svyruoja nuo 18 iki 22 eurų už kilogramą. Vis tik, nors, jo teigimu, uostas sieks, kad ji siektų iki 15 eurų, tai priklausys nuo žaliavų kainų – vandens ir elektros. 

„Norint pagaminti žaliąjį vandenilį, žinoma, jo kaina išauga, kadangi reikia pirkti žalią elektrą, turėti tam tikrus sertifikuotus ir būti įsitikinus, kad ji tikrai pagaminta vėjo ar saulės parke ir tokiu atveju kaina padidėja“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.

Žaliojo vandenilio gamybos projektas iš dalies finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. 

Planuojama, kad bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projekto vertė sieks apie 12 mln. eurų, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. eurų.

Žaliojo vandenilio projektas Klaipėdos uoste pradėtas įgyvendinti 2023-aisiais, jį įgyvendino bendrovės „Inžinerinis projektavimas“, „MT Group“, „Gevalda“.

Skelbiama, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su LTG grupe, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, „Volvo Lietuva“ ieško galimybių žaliąjį vandenilį naudoti gabenant krovinius keliais, panaudoti geležinkelių transporte ir atliekant įvairias operacijas uoste.

Taminskas: tikiu, kad Vilniui pavyks pastatyti vandenilio gamybos stotelę

Susisiekimo ministras J. Taminskas akcentavo tikintis, kad vandenilio gamybos stotelė atsiras ir sostinėje.

„Tikiu, kad Vilniaus miesto savivaldybei pavyks pastatyti vandenilio gamybos ir tiekimo stotelę ir tada bus galimybė užsipildyti ir Vilniuje. Tokiu atveju, (...) praktiškai visą Lietuvą laisvai (būtų galima – ELTA) vandeniliu varomu automobiliu apvažiuoti. Tikrai viliuosi, kad Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendins projektą ir turėsime stotelę“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė jis. 

Ministras pažymėjo, kad skeptiškas šio kuro gamybos vertinimas laikui bėgant gali keistis, esą prieš dešimtmetį taip pat kritiškai buvo vertinami šiuo metu šalyje populiarėjantys elektromobiliai. 

„Grįžkime dešimtmečiu atgal, kai visi skeptiškai žiūrėjo į elektromobilius. (…) Lygiai tas pats su vandeniliu varomais automobiliais: dabar galbūt skeptiškai atrodo, po 5 ar 10 metų (…) tai bus savaime suprantama“, – sakė jis.

Kaip skelbė ELTA, Vilniaus centralizuotos šilumos tiekėja „Miesto gijos“ sostinėje stato 10 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamyklą, kuri, planuojama, pradės veikti rudenį.

(papildytas visas tekstas)

Teheranas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Irano kariuomenė penktadienį pareiškė, kad Omano įlankoje paleido įspėjamąsias raketas į du JAV eskadrinius minininkus, dėl to šie laivai buvo priversti išplaukti iš tos teritorijos, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Pranešime, kurį išplatino valstybinė naujienų agentūra IRNA, kariuomenė teigė, kad po to, kai Irano pajėgos paleido įspėjamąsias raketas, abu eskadriniai minininkai išplaukė iš Omano įlankos.

Pasak kariuomenės, šia operacija buvo reaguojama į „netinkamą elgesį jūroje ir priekabiavimą, taip pat komercinių laivų ir naftos tanklaivių užgrobimus, kuriuos vykdo Jungtinių Valstijų teroristinės karinio jūrų laivyno pajėgos“.

JAV kariuomenės Centrinė vadavietė greitai paneigė, kad būta tokio incidento.

„Irano pajėgos nepuolė ir neapšaudė JAV karinio jūrų laivyno laivų. Tai būtų šiurkštus paliaubų pažeidimas“, – tvirtino vadavietė.

Ji nurodė, kad jos pajėgos „toliau laisvai veikia regioniniuose vandenyse“ ir vykdo JAV atsakomąją Irano uostų blokadą.

Tai naujausias epizodas, supurtęs balandžio 8 d. paskelbtas paliaubas, kurios iš esmės sustabdė karo veiksmus tarp Irano, Jungtinių Valstijų ir Izraelio, inicijuotus po to, kai vasario 28 d. po sąjungininkų pajėgų atakų prieš Iraną prasidėjo karas.

Pastangos nutraukti karą tiesioginėmis ir tarpininkaujamomis derybomis kol kas nebuvo sėkmingos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas „neberengia besitęsiančių smūgių“ prieš Iraną, nes operacija „Epinis įniršis“ (taip JAV vadina savo atakas prieš Iraną) baigėsi.

Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos sunaikino tai, „kas buvo likę“ iš Irano oro pajėgų ir „visą jų įprastinį karinį jūrų laivyną“.

Iranas nuo karo pradžios taiko jūrų blokadą Hormuzo sąsiauryje – strateginiame vandens kelyje, jungiančiame Persijos įlanką su Indijos vandenynu. Jungtinės Valstijos vėliau ėmė taikyti nuosavą Irano uostų blokadą. Taikos metu Hormuzo sąsiauriu praplaukdavo penktadalis pasaulio naftos.