Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Antradienį Briuselyje viešėjęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas pasisakė diskusijoje apie Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos santykius intensyvėjančios geopolitinės konkurencijos kontekste ir tikino, kad Azijos supergalia siekia įgyti kontrolę ir svertus prieš Senąjį Žemyną.

„Kinija yra vienintelė valstybė, kuri šiandien kryptingai taikosi į mūsų – Europos – pramonę, turėdama vieną aiškų tikslą: įgyti kontrolę ir svertus prieš mus. Ji nedvejodama pasinaudos visomis mūsų priklausomybėmis savo politiniams tikslams pasiekti. Privalome išmokti tas skausmingas pamokas, kurias patyrėme savo kailiu – ne tik Lietuva, bet ir visa Europa“, – pranešime cituojamas K. Budrys.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio ir saugumo politikai Kajos Kallas kvietimu, Briuselyje dalyvavo ES diplomatinių atstovybių vadovų metiniame susitikime.

Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo ES valstybių solidarumą Lietuvai tuo metu, kai mūsų šalis patyrė Kinijos ekonominę prievartą, ir ragino toliau išlaikyti Bendrijos vienybę bei stiprinti spaudimą Kinijai, siekiant, kad ši nutrauktų paramą Rusijos karui prieš Ukrainą ir prisidėtų prie globalaus prekybos disbalanso mažinimo.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad ekonominio spaudimo priemones Kinija vis aktyviau taiko ne tik prieš atskiras ES valstybes nares, bet ir prieš visą Bendriją.

„Kinijos taikoma retųjų žemės elementų eksporto kontrolė yra ekonominės prievartos forma, kuria siekiama kurti valstybių priklausomybes ir dominuoti pasaulio rinkose. Būtina užtikrinti visapusišką geopolitinį požiūrį ES prekybos politikoje. Privalome mažinti priklausomybes, didinti konkurencingumą ir atgrasyti ekonominę prievartą“, – pabrėžė K. Budrys.

Ministras pažymėjo, kad ES ekonominis saugumas bus vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, ir akcentavo nuoseklaus Bendrijos ekonominio saugumo strategijos įgyvendinimo svarbą.

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį Paryžiuje dalyvavo antrajame Pasauliniame branduolinės energetikos viršūnių susitikime, kur pabrėžė, kad branduolinė energetika gali reikšmingai prisidėti prie augančios elektros paklausos ir klimato tikslų įgyvendinimo.

Skelbiama, kad ministras taip pat pažymėjo, kad siekiant užtikrinti patikimą ir tvarią elektros energetikos sistemos plėtrą būtina vertinti visas galimas elektros gamybos technologijas.

„Atsižvelgdama į klimato kaitos iššūkius ir energetinio saugumo poreikį, Lietuva vertins branduolinės energetikos, įskaitant mažųjų modulinių reaktorių (SMR) technologijas, potencialą. SMR galėtų padėti užtikrinti patikimą ir mažai anglies dioksido išskiriančią elektros gamybą, kartu laikantis aukščiausių branduolinės saugos standartų“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.

Pasak Energetikos ministerijos, Europos Komisija (EK) tuo metu paskelbė strategiją, skirtą SMR vystymui ir diegimui Europos Sąjungoje (ES). Strategijos tikslas – sudaryti sąlygas pirmiesiems SMR projektams Europoje jau 2030-ųjų pradžioje ir užtikrinti koordinuotą ES valstybių narių, pramonės ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą.

Vizito Paryžiuje metu ministras susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros generaliniu direktoriumi Rafael Mariano Grossi, su kuriuo aptarė bendradarbiavimą saugiai įgyvendinant Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektus bei SMR technologijų potencialą Lietuvoje. Taip pat ministras susitiko su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidente Odile Renaud-Basso ir aptarė Ignalinos AE projektų eigą.

Tuo metu Pasauliniame branduolinės energetikos viršūnių susitikime, kurį organizavo Prancūzija kartu su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), aptarta branduolinės energetikos plėtra, jos vaidmuo mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, stiprinant energetinį saugumą ir didinant elektros sistemų atsparumą.

(papildytas visas tekstas)

Kyjivas, kovo 10 d. (AFP-ELTA). Ukrainos kariuomenės ekspertai šią savaitę turėtų atvykti į Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir Saudo Arabiją, kur dalinsis žiniomis, kaip numušti Irano bepiločius orlaivius, antradienį žurnalistams pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainai tenka atremti kasnakt rengiamas Irano sukurtų puolamųjų bepiločių orlaivių „Shahed“ atakas, kurias vykdo Teherano sąjungininkė Rusija. Kyjivas teigia, kad turi neprilygstamas žinias, kaip atremti šias atakas.

„Pirmosios trys šalys, į kurias juos išsiuntėme pagal mūsų susitarimus, yra Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija“, – žurnalistams išsiųstoje garso žinutėje sakė V. Zelenskis.

„Kai kalbama apie masinių „Shahed“ atakų atrėmimą, šiandien tik Ukrainos patirtis gali iš tiesų padėti“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis yra paraginęs JAV sąjungininkus Persijos įlankoje perduoti labai reikalingų oro gynybos raketų mainais į Ukrainos bepiločių orlaivių perėmėjus.

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje vasarį siekė 155 eurų/MWh – 2 proc. daugiau nei sausį, kai ji buvo 152 eurai/MWh, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA nurodo, kad kainų augimo tendencijos persikėlė ir į mažmeninę rinką – galutinė elektros kaina vartotojams Lietuvoje vasarį siekė 29,5 ct/kWh.

Prieš metus, 2025 m. vasarį, didmeninė elektra taip pat kainavo 152 eurus/MWh.

Lyginant kitas Baltijos šalis, Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros energijos kaina šį vasarį taip pat buvo 155 eurai/MWh – apie 52 proc. didesnė nei ES vidurkis. Latvijoje didmeninė elektra vasarį buvo apie 1,3 proc. brangesnė nei sausį (153 eurai/MWh), Estijoje – 0,6 proc. brangesnė nei sausį (154 eurai/MWh).

Anot LEA, šalti orai vasarį, ypač mėnesio pradžioje, lėmė didelį elektros energijos vartojimą ir palaikė aukštas didmenines elektros kainas. Pranešama, kad kainoms spaudimą taip pat darė, palyginti su sausiu, mažėjusi vėjo bei šiluminių elektrinių generacija ir žemas hidroenergijos potencialas Skandinavijoje, ribojęs pigesnės elektros importo galimybes. 

Pasak agentūros, kainų kilimo tendencijos vasarį fiksuotos visose Baltijos jūros regiono šalyse – didmeninės ir galutinės elektros kainos augo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

Remiantis ilgamete duomenų analize, LEA teigia, kad sausio–vasario laikotarpiai kasmet išsiskiria aukštesnėmis vidutinėmis didmeninėmis elektros kainomis, bet 2025 m. duomenys rodo, kad net ir ryškūs kainų šuoliai nebūtinai perauga į ilgalaikę kainų augimo tendenciją. Palyginimui, 2025 m. sausio–vasario mėn. didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje buvo 41 proc. didesnė už tų metų vidurkį (86 eurai/MWh), Estijoje – 51 proc. didesnė (81 eurai/MWh).

Palyginti su sausiu, šį vasarį didmeninės elektros kainos labiausiai mažėjo Vakarų Europoje – Portugalijoje jos smuko 85 proc., Ispanijoje – 79 proc., o Prancūzijoje – 54 procentais. Tuo metu Baltijos šalyse, taip pat Suomijoje ir Švedijoje kainos augo – Suomijoje jos padidėjo 17 proc., o Švedijoje – 3 procentais.

Europos Sąjungoje vasarį brangiausiai elektra kainavo Baltijos šalyse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (155 Eur/MWh), o pigiausiai – Portugalijoje ir Ispanijoje (11–15 eurų/MWh). Tai reiškia, kad pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 14,1 karto.

Nuo šių metų pradžios, 2026 m. sausio–vasario mėn., vidutinė didmeninė elektros kaina vartotojams Lietuvoje ir Latvijoje siekė 154 eurus/MWh, Estijoje – 155 eurus/MWh – apie 37 proc. daugiau nei ES vidurkis (113 eurai/MWh) bei apie 27 proc. daugiau nei atitinkamų šalių 2025 m. sausio–vasario vidurkis (atitinkamai 121 eurai/MWh, 122 eurai/MWh ir 122 eurai/MWh).

Galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams buvo 4 proc. didesnė nei sausį

Galutinė elektros kaina 2026 m. vasario mėnesį vartotojams Lietuvoje buvo 29,5 ct/kWh, arba 4 proc. didesnė nei sausį, kai elektra vidutiniškai kainavo 28,4 ct/kWh, ir 8,3 proc. didesnė nei prieš metus, 2025 m. vasarį (27,3 ct/kWh), taip pat apie 13,1 proc. didesnė nei ES šalių kainų vidurkis (26,1 ct/kWh).

Galutinių elektros kainų kilimą Lietuvoje lėmė padidėjusios didmeninės elektros kainos.

Latvijoje galutinės elektros kainos vartotojams vasarį (27,5 ct/kWh) buvo 5,4 proc. didesnės už ES šalių vidurkį, 3,8 proc. didesnės nei buvo sausį (26,5 ct/kWh) ir 8,6 proc. didesnė nei 2025 m. vasarį (25,4 ct/kWh).

Estijoje vasarį galutinės elektros kainos vartotojams (24,4 ct/kWh) buvo 6,8 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį, 5,8 proc. didesnė nei sausį (23 ct/kWh) ir 5 proc. mažesnės nei 2025 m. vasarį (23,2 ct/kWh).

Palyginus su sausiu, galutinės elektros kainos labiausiai kilo Slovakijoje (19,8 proc.), Danijoje (9,7 proc.) ir Suomijoje (8,3 proc.), o labiausiai mažėjo – Portugalijoje (11,8 proc.), Ispanijoje (6,1 proc.) ir Slovėnijoje (3,8 proc.). ES vidurkis padidėjo 1,2 procento.

Šešiose ES valstybėse elektros energijos kainos galutiniams vartotojams buvo aukštesnės nei Lietuvoje.

Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai sausį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,6–15 ct/kWh), didžiausią kainą mokėjo Vokietijoje, Belgijoje ir Airijoje (36,5–38,7 ct/kWh). Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse gruodį skyrėsi 4 kartus: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 38,7 ct/kWh, Vengrijoje – 9,6 ct/kWh.

Šiemet sausio–vasario laikotarpiu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams Lietuvoje siekė 29 ct/kWh, Latvijoje – 27 ct/kWh, Estijoje – 23,7 ct/kWh. Palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, kaina Lietuvoje ir Latvijoje šiemet didesnė apie 10 proc., o Estijoje – mažesnė 1,9 procento.

Lietuvoje didmeninė elektros energijos kaina galutinės elektros kainos struktūroje vasarį (14,8 ct/kWh) buvo 8,8 proc. didesnė už ES šalių vidurkį (13,6 ct/kWh), 6,7 proc. didesnė nei buvo sausį (13,9 ct/kWh) ir 8,6 proc. didesnė nei 2025 m. vasarį (13,6 ct/kWh).

Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina galutinės elektros kainos struktūroje šiemet vasarį (14 ct/kWh) buvo 2,9 proc. didesnė už ES šalių vidurkį, 6,3 proc. didesnė nei buvo sausį (13,2 ct/kWh) ir 9 proc. didesnė nei pernai vasarį (12,8 ct/kWh).

Estijoje didmeninė elektros energijos kaina galutinės elektros kainos struktūroje vasarį (13 ct/kWh) buvo 4,6 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį, 9 proc. didesnė nei sausį (11,9 ct/kWh) ir 7,6 proc. didesnė nei pernai vasarį (12 ct/kWh).

Galutinės elektros kainos struktūroje didmeninės elektros energijos kainos dalis Lietuvos vartotojams vasarį siekė 50 proc. ir buvo 2 proc. mažesnė vidutiniškai ES šalių vidurkis (52 proc.). Latvijos (51 proc.) vartotojams elektros energijos dalis šį sausį buvo 1 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį, Estijos (53 proc.) – 1 proc. didesnė nei vidutiniškai ES.

Didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje vasarį vidutiniškai ES šalyse siekia 52 proc. ir svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 77 proc. Kipre.

Kyjivas, kovo 10 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos pajėgos surengė sėkmingą ataką prieš gamyklą Brianske, kurioje gaminamos valdymo sistemos Rusijos raketoms.

Pasak „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pranešė atsakydamas į žurnalistų klausimus.

„Kol su jumis kalbėjausi, man paskambino vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis ir pranešė apie ką tik įvykdytą sėkmingą operaciją. Buvo smogta Briansko gamyklai“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad gamykloje buvo gaminamos valdymo sistemos įvairių tipų rusiškoms raketoms, ir padėkojo Ukrainos kariškiams už operaciją.

Kartu, komentuodamas padėtį Sumų srities pasienyje V. Zelenskis sakė, kad Rusija neatsisakė planų sukurti vadinamąją „buferinę zoną“, tačiau šiuo metu tiesioginio pavojaus regionui nėra.

Remiantis „Telegram“ kanalo „Astra“ atlikta atvirųjų šaltinių žvalgybinės informacijos analize, smūgio taikinys buvo „Kremnij El“ grupės gamykla Brianske, gaminanti lustus, naudojamus raketų sistemose ir bepiločiuose orlaiviuose. Tai patvirtina liudininkų užfiksuota filmuota medžiaga.

Vaizdo įrašas, kuriuo pasidalijo vietos gyventojai, buvo nufilmuotas maždaug už 1,3 km nuo gamyklos. Į gamyklą greičiausiai pataikė kruizinės raketos „Storm Shadow“, sakoma pranešime.

Kanalas „Astra“, remdamasis Rusijos saugumo tarnyboms artimais šaltiniais, pranešė, kad per smūgį Brianske žuvo du žmonės ir mažiausiai 10 buvo sužeista.

Vietos gyventojai sakė girdėję 11 sprogimų, o virš Briansko Sovetskio rajono buvo matyti kylantys dūmai. Buvo užblokuoti privažiavimo keliai prie atakuotos įmonės.

„Kremnij El“ grupė yra viena didžiausių Rusijos mikroelektronikos gamintojų. Įmonė gamina elektroninius komponentus, naudojamus įvairiose ginklų sistemose ir karinėje įrangoje, įskaitant oro gynybos sistemą „Pancir“, raketų sistemą „Iskander“, raketas „Topol-M“, „Bulava“, taip pat oro gynybos sistemas S-300 ir S-400, taip pat elektroninės kovos ir radarų sistemas.

Kaip buvo pranešta anksčiau, naktį į kovo 8 d. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) valdomi bepiločiai orlaiviai smogė Armaviro naftos bazės infrastruktūrai.

Jeruzalė, kovo 10 d. (dpa-ELTA). Izraelis „nesiekia begalinio karo“ su Iranu, antradienį pareiškė žydų valstybės užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras, priimdamas savo kolegą iš Vokietijos Johanną Wadephulą.

G. Saaras sakė, kad Izraelis ir Jungtinės Valstijos jau pasiekė „didelių laimėjimų“ kare, kuris prasidėjo vasario 28 d. ir išplito visuose Artimuosiuose Rytuose.

Izraelio ministras pripažino, kad Irano režimas „negali būti nuverstas be Irano žmonių“.

„Tai yra aišku“, – teigė jis.

„Vis dėlto, be išorinės pagalbos Irano žmonės negali atgauti savo laisvės“, – pridūrė G. Saaras.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra paraginęs Irano gyventojus sukilti ir nuversti vadovybę Teherane.

J. Wadephulas, kuris tapo pirmuoju Europos užsienio reikalų ministru, nuvykusiu į Izraelį nuo karo pradžios vasario 28 d., susitiko su G. Saaru Jeruzalėje. Ministrai apsilankė Beit Šemešo mieste, esančiame į vakarus nuo Jeruzalės, kad pamatytų per Irano raketų ataką padarytą žalą.

Devyni žmonės žuvo, o dar apie 50 buvo sužeista, kai kovo 1 d. šiam miestui smogė raketa. Nuo tada, kai karas prasidėjo didelio masto JAV ir Izraelio puolimu prieš Teheraną, Izraelyje per Irano atakas iš viso žuvo 13 žmonių.

Vokietija iš esmės palaikė Izraelį ir JAV dėl karo su Iranu, tačiau kancleris Friedrichas Merzas antradienį pareiškė esąs susirūpinęs, jog šios šalys neturi plano, kaip užbaigti karą.

Teheranas, kovo 10 d. (AFP-ELTA). Irano kariuomenė antradienį pranešė atakavusi karinį ir žvalgybos objektą Izraelyje; kariaujančios šalys tęsia atakas jau 11 dieną.

„Kariuomenė atakos dronais smogė kariniam centrui Haifoje ir žvalgybinių palydovų duomenų priėmimo centrui“, – sakoma jos pareiškime.

Karinis centras „atlieka svarbų vaidmenį ginklų gamyboje ir turi didelę strateginę reikšmę stiprinant priešo kovinius pajėgumus“, priduriama pareiškime, kurį perdavė naujienų agentūra „Tasnim“.

(papildytas visas tekstas)

Kyjivas, kovo 10 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos pasiūlė kitą savaitę surengti dar vieną Vašingtono tarpininkaujamų Rusijos ir Ukrainos derybų dėl jau ketverius metus vykstančio karo pabaigos ratą, antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Du trišalių derybų raundai neatnešė jokio proveržio siekiant užbaigti didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kurį 2022 m. sukėlė Maskva.

V. Zelenskis žurnalistams išsiųstoje garso žinutėje sakė, kad Jungtinės Valstijos iki kitos savaitės atidėjo derybas, kurios iš pradžių praėjusią savaitę buvo planuojamos Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

„Tai pasiūlė Amerikos pusė, bet, tiesą sakant, pažiūrėsime, kas vyks Artimuosiuose Rytuose“, – žurnalistams teigė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad susitikimas „galėtų vykti Šveicarijoje arba Turkijoje“.

Ukrainos lyderis kiek anksčiau telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris pasiūlė surengti derybas, paskelbė V. Zelenskio biuras.

V. Zelenskis nurodė, kad su R. T. Erdoganu, kuris karo metu palaikė ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, taip pat aptarė karą Irane.

Jis paragino Vakarus neatšaukti sankcijų, taip pat ir rusiškai naftai, kurias Vakarų šalys įvedė po to, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugo energijos kainos.

„Kaip galima panaikinti sankcijas Rusijai, jei ji yra agresorė? Tai reikštų, kad tai yra priimtina, ir ne tik jiems“, – pažymėjo jis.

Europos Sąjunga prieš tai pareiškė, kad nepritaria Rusijai taikomų naftos sankcijų panaikinimui, siekiant sumažinti energijos kainas.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas primygtinai tvirtina, kad Maskva jėga užims likusią Rytų Ukrainos dalį, jei derybos dėl karo užbaigimo žlugs.

(papildysime)

Kyjivas, kovo 10 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos pasiūlė kitą savaitę surengti dar vieną Vašingtono tarpininkaujamų Rusijos ir Ukrainos derybų dėl jau ketverius metus vykstančio karo pabaigos ratą, antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Tai pasiūlė Amerikos pusė, bet, tiesą sakant, pažiūrėsime, kas vyks Artimuosiuose Rytuose“, – žurnalistams teigė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad susitikimas „galėtų vykti Šveicarijoje arba Turkijoje“.

V. Zelenskis kiek anksčiau kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris pasiūlė surengti derybas, nurodė Kyjivas.

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Strasbūras, Prancūzija, kovo 10 d. (AFP-ELTA). Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jorgensenas paragino valstybes nares pagal galimybes mažinti energijai taikomus mokesčius, dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugus naftos ir dujų kainoms.

„Jei tik turite galimybę sumažinti mokesčius energijai, ypač elektrai, egzistuoja didžiulis potencialas“ sumažinti vartotojų gaunamas sąskaitas, sakė D. Jorgensenas spaudos konferencijoje Europos Parlamente Strasbūre.

Europos įmonės ir vartotojai jau seniai skundžiasi didelėmis energijos kainomis, dėl kurių įmonės teigia atsiduriančios nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su varžovėmis Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Spaudimą spręsti šią problemą padidino JAV ir Izraelio smūgiai Iranui ir atsakomosios Teherano atakos Persijos įlankos regione, dėl kurių sutriko pasaulio energetikos ir transporto sektorių veikla.

Briuselio teigimu, visame 27 valstybių bloke mokesčiai ir rinkliavos už elektrą sudaro vidutiniškai 25 proc. namų ūkių sąskaitų ir 15 proc. įmonių išlaidų energijai. 

Sumažinus mokesčius, vidutinis namų ūkis galėtų sutaupyti apie 200 eurų per metus, teigė Komisija, pristatydama rekomendacijų rinkinį, kaip sumažinti išlaidas.

Mokesčių mažinimas buvo veiksmingas būdas laikinai stabdyti sąskaitų už energiją augimą krizių metu, teigė Komisija.

Karas su Iranu praktiškai sustabdė veiklą strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, per kurį paprastai gabenama penktadalis pasaulio žaliavinės naftos ir nemažas kiekis dujų.

„Tai turi būti laikinos ir tikslinės priemonės, todėl nekalbame apie esminį kainų sudarymo struktūros keitimą“, – sakė D. Jorgensenas.

Komisija taip pat rekomendavo valstybėms užtikrinti, kad energijos tiekėjai teiktų vartotojams „geriausio tarifo patarimus“, atsižvelgiant į konkretų jų suvartojamos energijos kiekį.

Be kitų priemonių, taip pat buvo paminėtas „nereikalingų techninių kliūčių“, trukdančių pakeisti tiekėją, pašalinimas ir skirtingų tiekėjų pasiūlymų skaidrumo bei palyginamumo didinimas.

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 10 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. 

Antradienį oficialiai prasidėjo Seimo pavasario sesija, kurios darbų programoje įrašyti 505 teisės aktų projektai. Taip pat tarp svarbiausių dienos akcentų – prasidėjusios diskusijos dėl kylančių kuro kainų ir galimo jų „lubų“ įvedimo. Savo ruožtu laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tuo metu informavo, kad apie 15 skyrių jau pasisakė, ką kelia partijos pirmininko rinkimuose.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Prasidėjo Seimo pavasario sesija. Jos darbų programoje įrašyti 505 teisės aktų projektai, kuriuos teiks prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė, Seimo komitetai ir frakcijos. Daugiausia įstatyminių iniciatyvų – 117 – parengė Ministrų kabinetas. Šios parlamento sesijos prioritetai – nacionalinis saugumas, ekonomikos augimas, socialinė gerovė ir viešųjų finansų stiprinimas. Atsižvelgdami į pasikeitusią geopolitinę, karinę ir hibridinių grėsmių aplinką parlamentarai planuoja atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją. Jie svarstys Kapčiamiesčio, Tauragės karinių poligonų projektus, su Vokietijos brigada Lietuvoje susijusias priemones. Kreipdamasis į kolegas Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragino juos siekti bendrystės, dialogo, pagarbos. Prezidentas Gitanas Nausėda ragino Seimo narius pirmiausia vadovautis viešuoju interesu. Kartu jis linkėjo parlamentarams ieškoti sutarimo net ir pačiais sudėtingiausiais klausimais. Premjerė Inga Ruginienė parlamentarams dėkojo už konstruktyvų darbą rudens sezono metu ir teigė, kad šalies gynybos stiprinimas išlieka vienu svarbiausių Vyriausybės prioritetų.

Dalis LSDP skyrių į pirmininkus jau iškėlė M. Sinkevičių, R. Duchnevičių, V. Grubliauską, V. Mitrofanovą. Laikinasis socialdemokratų partijos vedlys Mindaugas Sinkevičius neatskleidžia, ar dalyvaus pirmininko rinkimuose. Jo teigimu, LSDP Jonavos skyriaus susirinkimas, kuriame bus svarstoma, ką kelti kandidatu į partijos pirmininkus, vyks kitą savaitę. Partijos viduje netyla diskusijos, ar socialdemokratai turėtų išlaikyti valdančiąją koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“. Praėjusį penktadienį LSDP Alytaus miesto skyriuje daugiau nei pusė skyriaus narių išreiškė nuomonę, kad socdemai neturėtų toliau dirbti su „aušriečiais“. M. Sinkevičius aiškino, kad kol kas LSDP nėra nusprendusi atlikti formalią apklausą dėl valdančiosios koalicijos. Tačiau apie tai bus diskutuojama ir kitą savaitę vyksiančioje partijos valdyboje.

Premjerė sako, kad derinamas susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiuntiniu Baltarusijoje. Žiniasklaida skelbė, kad Johnas Coaleʼas į Lietuvą turėtų atvykti kitą savaitę. Savo ruožtu ministrė pirmininkė teigė, jog jųdviejų susitikimas šiuo metu yra planuojamas, tačiau nėra šimtaprocentinės garantijos, jog jis įvyks. Pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

Lietuvoje viešinti Moldovos prezidentė Maia Sandu tiki, jog šaliai realu tapti Europos Sąjungos (ES) nare iki 2030-ųjų. Anot jos, valstybė deda visas pastangas šiam tikslui pasiekti. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog tiek Moldovos, tiek Ukrainos narystė ES yra Lietuvos strateginis tikslas. Šalies vadovo manymu, Moldovos prisijungimas prie Bendrijos iki 2030-ųjų yra pagrįstas realiomis galimybėmis. 

Pernai Baltarusijos informacinėje erdvėje didintas nepasitikėjimas Lietuva ir NATO, teigia kariuomenė. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje akcentuota, jog tokiomis priemonėmis siekta parodyti, jog Vilniaus ir Minsko santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs ir kenkėjiški pačiai Lietuvai. Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vado pulkininko Liutauro Bagočiūno, informacinės propagandos skleidėjai išnaudojo ir 2025 m. išaugusį hibridinių incidentų Lietuvoje ir Europoje mastą, fiksuotus oro erdvės pažeidimus, grėsmes kritinei infrastruktūrai. Tuo metu analitikė Agnė Eidimtaitė pažymėjo, jog praėjusiais metais priešiškoms valstybėms svarbiausiomis išliko gynybos ir saugumo temos – itin daug dėmesio Rusijos ir Baltarusijos propagandoje skirta „Baltic Sentry“ misijai, neva planuojamai Kaliningrado blokadai. Taip pat daug dėmesio sulaukė informacija apie Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą. Propagandinėse naujienose siekta įtikinti, jog tai kelia grėsmę Lietuvai priešiškoms valstybėms. 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino korupcijos byloje figūruojančio Kazio Starkevičiaus mandatą, jo vietoje Seime dirbs Angelė Jakavonytė. Sprendimas komisijos posėdyje buvo priimtas bendru sutarimu. Jis per vieną mėnesį nuo paskelbimo Teisės aktų registre dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apie sprendimą atsisakyti parlamentaro mandato K. Starkevičius pranešė praėjusį penktadienį socialiniuose tinkluose. Vasarį tęsiant plataus masto korupcijos bylą, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas K. Starkevičiaus ir Sauliaus Skvernelio namuose ir Seimo kabinetuose. S. Skvernelis tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas. Teisėsauga taip pat organizavo ir K. Starkevičiaus, kaip specialiojo liudytojo, apklausą, tačiau, kaip pranešė žiniasklaida, politikas esą atsisakė duoti parodymus.

Antradienį šešios dešimtys Lietuvos žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. Politikai raginami nebalsuoti už esą grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus. Kreipimesi rašoma, kad naujos LRT įstatymo pataisos yra žalingos, kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui ir sudaro prielaidas politiniam kišimuisi į žiniasklaidos kuriamą turinį bei redakcinę politiką. Įstatymo projekto pateikimas numatytas šį ketvirtadienį.

Prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi patvirtino prokuratūros nutarimą atleisti buvusį Pagėgių savivaldybės tarybos narį, dabartinį šios savivaldybės merą Vaidą Bendaravičių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą  dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais. Jis mero postą išsaugojo. STT sako, kad merui nėra atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, tik skirta įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Prokurorai ir teismas įvertino, kad politikas visiškai prisipažino kaltas „čekiukų“ byloje, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir atlygino padarytą žalą. Merui nustatytas vienerių metų laidavimo terminas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – V. Bendaravičius turės sumokėti 9 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bylos duomenimis, V. Bendaravičius 2019–2023 m., eidamas Pagėgių savivaldybės tarybos nario pareigas, suklastojo 22 tarybos nario išmokų avanso apyskaitas, kuriose pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kuro išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla. Politikas pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, padarydamas Pagėgių savivaldybės administracijai 3,1 tūkst. eurų turtinę žalą. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Dėl karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus. Visgi, kaip pabrėžė politikė, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete. Ji taip pat tikino Finansų ministerijai pavedusi parengti kelias alternatyvas kovai su augančiomis degalų kainomis, tad kol kas nenorėjo įvardinti, ar viena iš jų galėtų būti tokių rezervų panaudojimas trumpuoju laikotarpiu. Ministras Kristupas Vaitiekūnas tuo metu portalui lrt.lt sakė, kad Lietuvai nereikėtų įvesti kainų lubų kurui. Jis aiškino, kad kaina greitai keičiasi, o staiga pakilusius skaičius Lietuvos degalinėse turėtų įvertinti Konkurencijos taryba. Benzino ir dyzelino kainų lubas Europoje įsivedė Vengrija bei Kroatija.

Žiniasklaidai paskelbus, jog valdančiajai „Nemuno aušrai“ priklausantis Seimo narys Aidas Gedvilas parlamente palaikė siūlymus, palankius degalinių tinklui „Jozita“, su kuriuo politiko šeimos verslas anksčiau buvo sudaręs milijoninės vertės dviejų degalinių pardavimo sandorį, pats politikas neigia parlamente palaikęs bet kokius bendrovei naudingus sprendimus. „Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tuo metu teigė, kad tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktas tyrimas yra bandymas įkąsti jo vadovaujamai partijai ir tikino, jog A. Gedvilas visus ryšius pagal galiojančius teisės aktus tinkamai deklaravo Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Nepaisant to, Seimo opozicijai priklausantys liberalai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydami įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją.

Siekiant sušvelninti konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį šalies verslui, Lietuva su Europos Komisija (EK) artimiausiu metu pradės derinti galimas valstybės pagalbos priemones, kurios būtų panašios į galiojusias pasaulinės koronaviruso pandemijos metu. Kaip sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, jo vadovaujama institucija jau paruošė nutarimo projektą ir artimiausio Vyriausybės posėdžio metu prašys leidimo kreiptis į EK dėl galimų pagalbos priemonių verslui. Kaip teigė ministras, dėl karinio konflikto pagrindiniai verslui iškilti galintys iššūkiai – apyvartinių lėšų trūkumas, augančios energetikos išteklių, ypač dujų, naftos ir elektros, kainos, sutrikusios tarptautinės tiekimo grandinės. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Europos Sąjungos (ES) vadovė pareiškė, kad branduolinės energetikos atsisakymas buvo strateginė klaida. Pasak Ursulos von der Leyen, antrą savaitę besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose atskleidė Europos „pažeidžiamumą“ ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl ES atsiduria struktūriškai nepalankioje padėtyje. Vienas būdų šią problemą spręsti – grįžti prie „patikimo, prieinamo ir mažai teršalų išskiriančio energijos šaltinio”, t. y. branduolinės energetikos, kartu su atsinaujinančias energetikos šaltiniais padėsiančios užtikrinti energetinę nepriklausomybę, tiekimo saugumą ir konkurencingumą. ES vadovė paskelbė, kad Briuselis „novatoriškoms branduolinėms technologijoms“ skirs 200 mln. eurų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė atsisakysiantis kai kurių sankcijų naftai, siekdamas paskatinti jos tiekimą ir sumažinti augančias kainas, karui Artimuosiuose Rytuose sukėlus sumaištį rinkose. D. Trumpas nė vienos konkrečios šalies nenurodė, o kokios sankcijos bus panaikintos taip pat nepaaiškino. Šie jo komentarai pasirodė po pokalbio su Rusijos – vienos iš didžiausių naftos gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje – prezidentu. Po JAV prezidento kiek ankstesnio pareiškimo, kad JAV ir Izraelio karas su Iranu baigsis anksčiau nei manyta, visą dieną pašėlusiai svyravusios naftos kainos antradienį smarkiai nukrito, o akcijų kainos vėl pakilo. D. Trumpas sakė, kad Vašingtonas galėtų panaikinti sankcijas nenurodytoms šalims, jei karas baigtųsi.

Dėl karo Irane kylant degalų kainai, Vengrija įvedė jų kainų lubas. Nuo antradienio 95 markės benzinas čia negali kainuoti brangiau nei 595 forintai (1,51 euro) už litrą, o dyzelinas – 615 forintų. Atitinkamas Vengrijos premjero Viktoro Orbano potvarkis pirmadienio vakarą paskelbtas oficialiame leidinyje. Maksimali degalų kainos riba negalios automobiliams su užsienietiškais valstybiniais numeriais. Naujienų agentūros AFP teigimu, kainų lubas degalams taip pat nustatė Kroatija, Pietų Korėja ir Tailandas.

Jungtinių Tautų įgaliota tyrimo komisija apkaltino Maskvą, kad ši, deportuodama ir priverstinai perkeldama vaikus iš Ukrainos į Rusiją, įvykdė nusikaltimus žmoniškumui. Nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija dėl Ukrainos nurodė, kad Rusija iš okupuotų Ukrainos teritorijų deportavo arba perkėlė tūkstančius vaikų, o 80 proc. deportuotų arba perkeltų vaikų, kurių atvejus tyrė komisija, negrįžo. Pasak komisijos, Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas, „taip pat ir per jo tiesioginę įtaką subjektams, kurie vykdė šią politiką, buvo matomas nuo pat pradžių“.