Vilnius, rugsėjo 24 d. (ELTA). Dvišaliame forume Majamyje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos verslas Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) gali būti patikimas partneris lazerių, fotonikos, elektronikos, gyvybės mokslų, finansinių technologijų ir gynybos pramonės srityse.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas ketvirtadienį Majamio verslo forume susitiko su JAV ir Lietuvos verslo bendruomenių atstovais.

Kreipdamasis į forumo dalyvius Prezidentas pabrėžė, jog šalis šiandien jungia ne tik istorinis solidarumas ir strateginė partnerystė saugumo srityje, bet ir vis stipresni ekonominiai ryšiai.

„Lietuvos verslas turi ką pasiūlyti Majamiui. Mūsų įmonės turi technologijų, kompetencijų ir ambicijos konkuruoti vienoje didžiausių pasaulio rinkų. Lietuva gali pasiūlyti Jungtinėms Valstijoms patikimus partnerius – nuo lazerių, fotonikos ir elektronikos iki gyvybės mokslų, finansinių technologijų ir gynybos pramonės“, – teigiama preizdento kalboje.

Pasak jo, JAV yra didžiausia Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje kryptis, bendrovės šalyje plėtoja reikšmingus projektus – nuo baldų gamybos iki gyvybės mokslų ir aukštųjų technologijų. 

Prezidentas taip pat pabrėžė Lietuvos pranašumus – aukštos kvalifikacijos talentus, greitus sprendimus, pažangią technologijų ekosistemą ir konkurencingą investicinę aplinką.

Forumo metu Prezidentas taip pat dalyvavo pokalbyje apie inovacijas ir saugumą neapibrėžtame pasaulyje.

Jame daug dėmesio skirta Lietuvos ir JAV gynybos bendradarbiavimui, NATO rytinio flango stiprinimui, gynybos įmonių investicijoms ir bendros gamybos galimybėms. Teigiama, kad Lietuva siekia ne tik įsigyti JAV gynybos produkciją, bet ir plėsti bendrą gamybą.

Forume taip pat pasirašyti keturi Lietuvos ir JAV partnerių bendradarbiavimo susitarimai. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) bei JAV gynybos technologijų bendrovė „Mach Industries“ susitarė bendrai dirbti dėl reaktyvinių sistemų ir variklių gamybos pajėgumų Lietuvoje vystymo. 

Klaipėdos ir Majamio uostai įformino ketinimą plėtoti bendradarbiavimą, Lietuvos bendrovė „DBOX“ kartu su „Drone Nerds“ ir „Parrot“ – partnerystę kuriant dronų sprendimą viešajam saugumui.

Tuo metu Klaipėdos uostas ir „Corpus Christi“ regioninės plėtros korporacija sutarė gilinti bendradarbiavimą stiprinant suskystingų gamtinių dujų (SGD) ir transatlantines energetikos tiekimo grandines.

Vėliau Prezidentas susitiko su Lietuvos verslininkais, jau investuojančiais ir veikiančiais JAV rinkoje, tarp susitikimo dalyvių – „Northway“, „Nord Security“, „SBA Home North Carolina“ atstovai bei Lietuvos garbės konsulas, investuotojas ir pirmojoje JAV Prezidento D. Trumpo kadencijoje oficialias pareigas JAV sveikatos sistemoje ėjęs dr. Jonas Prunskis. 

„Northway Biotech“ jau yra įsitvirtinusi JAV gyvybės mokslų rinkoje Masačusetse, „Nord Security“ yra vienas matomiausių Lietuvos technologijų prekės ženklų JAV, o „SBA Home North Carolina“ projektas – didžiausia iki šiol Lietuvos verslo investicija Jungtinėse Valstijose.

„Lietuvos verslo sėkmė Jungtinėse Valstijose yra geriausias mūsų ekonomikos brandos įrodymas. Valstybės užduotis – padėti mūsų įmonėms atverti duris, mažinti kliūtis ir kurti ryšius, tačiau galutinį rezultatą sukuria pačių Lietuvos verslų drąsa, inovacijos ir gebėjimas konkuruoti globaliai“, – sakė prezidentas.

Lietuvos ir JAV verslo forume dalyvavo apie 50 Lietuvos verslo delegacijos atstovų iš aukštųjų technologijų, IT, dirbtinio intelekto, biotechnologijų, gynybos, elektronikos, finansinių technologijų, gamybos ir kūrybinių industrijų sektorių.

Paryžius, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Prancūzų aktorė Marina Vlady, suvaidinusi daugiau kaip 80 filmų ir 1963 m. pelniusi apdovanojimą Kanų kino festivalyje, ketvirtadienį mirė eidama 89-uosius metus, AFP pranešė jos šeima.

Ji mirė „namuose, apsupta artimųjų ir savo gyvūnų“, – pareiškime pranešė jos vaikai, prisimindami jos „ilgą ir gražų, prasmingai nugyventą gyvenimą“.

M. Vlady dirbo su kai kuriais garsiausiais kino kūrėjais, tarp jų – prancūzų Naujosios bangos režisieriumi Jeanu-Lucu Godard‘u ir Holivudo legenda Orsonu Wellesu.

1963 m. už vaidmenį filme „Una storia moderna – L‘ape regina“ M. Vlady Kanų kino festivalyje pelnė geriausios aktorės apdovanojimą, o už tą patį vaidmenį jai taip pat buvo skirtas „Auksinis gaublys“.

1965 m. ji atliko vieną iš retų savo vaidmenų anglų kalba O. Welleso dramoje, sukurtoje pagal Williamo Shakespeare‘o kūrinius, „Chimes at Midnight“.

Rusų emigrantų šeimoje gimusi, buvusios šokėjos ir buvusio Prancūzijos kariuomenės aviatoriaus, taip pat dainavusio operoje, duktė M. Vlady sulaukė sėkmės ir muzikos srityje – kartu su seserimis įrašė du albumus.

Vilnius, rugsėjo 24 d. (ELTA). Varėnos rajono meras Algis Kašėta nesieks perrinkimo ateinantį kovą vyksiančiuose rinkimuose.

„Artėjančiuose Varėnos mero rinkimuose nedalyvausiu. Darbą savivaldoje vertinu kaip prasmingą ir sėkmingą savo gyvenimo etapą. Kartu su komanda ir Varėnos krašto žmonėmis nuveikėme daug svarbių darbų“, – savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė A. Kašėta.

Anot jo, kovo rinkimuose jis dalyvaus kartu su savo komanda – politiniu komitetu „Drauge su Jumis“. 

Mero teigimu, politinio komiteto „Drauge su Jumis” susirinkime nuspręsta, kad komiteto vadovo pareigas perims ir kandidatu į Varėnos savivaldybės mero rinkimus taps Alvydas Verbickas, dirbęs savivaldybės administracijos direktoriumi ir vicemeru.

A. Kašėta Varėnos rajono savivaldybės meru dirbo nuo 2015-ųjų.

Kaip skelbė ELTA, Seimas ketvirtadienį apsisprendė, kad 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 7 dieną. 

Šis sprendimas įsigalios šių metų spalio 7 d. – tą pačią dieną prasidės ir 2027 metų savivaldos rinkimų agitacijos kampanija.

Pastarieji savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyko 2023 m. kovo 5 d. Tuomet pirmojo turo rinkėjų aktyvumas siekė 48,91 proc. – tiek merų, tiek tarybų rinkimuose.

2023 m. dalyje savivaldybių mero rinkimų prireikė antrojo turo. VRK duomenimis, antrasis turas vyko 34 savivaldybėse.

Vašingtonas, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Kinija tęsia savo garsiąją „pandų diplomatiją“. Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį per valstybinį vizitą Vašingtone paskelbė, kad Atlantos zoologijos sodas JAV pietryčiuose netrukus sulauks dviejų naujų didžiųjų pandų.

„Po kelių dienų dvi pandos – Ping Ping ir Fu Shuang – atvyks į savo naujuosius namus Atlantos zoologijos sode ir susipažins su Amerikos žmonėmis“, – sakė Xi Jinpingas.

Kinija apie planus paskolinti pandas paskelbė dar pavasarį. Atlantos zoologijos sodo interneto svetainėje šalia pandos akių vaizdo puikavosi užrašas „Coming Soon“ (liet. „Jau greitai“ – ELTA).

Džordžijos valstijos sostinėje įsikūręs zoologijos sodas su Pekinu bendradarbiauja jau daugiau kaip 25 metus. Čia gimė septynios pandos –  Kinijos paskolintos pandų poros palikuonys.

Beveik prieš dvejus metus naujos pandų porelės sulaukė ir nacionalinis zoologijos sodas sostinėje Vašingtone. Pandos patelė Qing Bao ir patinas Bao Li yra vieni pagrindinių šio zoologijos sodo traukos objektų.

Savo „pandų diplomatija“ Kinija siekia didinti tarptautinę įtaką. Pandos keleriems metams skolinamos kitoms valstybėms, taip siekiant palankesnio jų požiūrio į Pekiną.

1972 m., tuomečiam JAV prezidentui Richardui Nixonui apsilankius Kinijoje, į Jungtines Valstijas buvo atgabentos pirmosios pandos.

Vašingtonas, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Praėjus šešioms dienoms po prezidento Donaldo Trumpo paskelbto draudimo CNN, „MS NOW“ ir „Politico“ žurnalistams ketvirtadienį vėl leista patekti į Baltuosius rūmus, federaliniam teisėjui nurodžius atkurti žurnalistų akreditacijas.

Federalinės apygardos teisėjas Timothy Kelly nusprendė, kad trijų žiniasklaidos priemonių akreditacijų Baltuosiuose rūmuose panaikinimas „veikiausiai pažeidė jų konstitucinę teisę į tinkamą teisinį procesą“.

CNN, „MS NOW“ ir „Politico“ žurnalistų, ketvirtadienį anksti ryte mėginusių grįžti į Baltuosius rūmus prieš Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitą, Slaptoji tarnyba iš pradžių neįleido, tačiau apie vidurdienį jiems leista patekti į pastatą.

Kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistai apsupo CNN palapinę Baltųjų rūmų privažiavimo kelyje ir filmavo po sugrįžimo tiesioginę transliaciją rengusią žurnalistę Betsy Klein. „Sveika sugrįžusi“, – sakė keli žurnalistai.

D. Trumpas penktadienį uždraudė šių trijų žiniasklaidos priemonių žurnalistams patekti į Baltuosius rūmus, apkaltinęs jas skleidžiant „melagingas naujienas“ ir „prasimanymus bei melą“.

CNN, „MS NOW“ ir „Politico“ dėl draudimo pateikė bendrą ieškinį, teigdamos, kad jis pažeidžia JAV Konstitucijos Pirmąją pataisą, ginančią spaudos laisvę. Baltieji rūmai savo ruožtu kaltino šias žiniasklaidos priemones skelbiant melagingą, jautrią ar įslaptintą informaciją, be kita ko, susijusią su nacionaliniu saugumu.

Sana, rugsėjo 24 d. (dpa-ELTA). Irano remiami Jemeno husių sukilėliai, jų pačių duomenimis, paleido dešimtis balistinių raketų ir dronų į taikinius Saudo Arabijoje. Husių karinis atstovas Yahya Sarea pareiškė, kad šios „prevencinės operacijos“ taikiniai, be kita ko, buvo operacijų centrai, vadavietės ir kontrolės centrai bei ginklų sandėliai pietvakarinėje Saudo Arabijos Džizano provincijoje, netoli Jemeno sienos.

Saudo Arabija prieš tai pranešė perėmusi ir sunaikinusi šešias husių paleistas balistines raketas. Taip oro gynyba esą sužlugdė mėginimus atakuoti Taifo ir Janbu miestus.

Husiai išpuolius argumentavo tuo, kad esą suintensyvėjo Saudo Arabijos raketų atakos prieš pasienio teritorijas Jemeno Saados ir Hadžos provincijose. Jų teigimu, pastaruoju metu iš Džizano buvo paleista daugiau kaip 200 raketų. Be to, esą prie sienos pastebėtos didelės Saudo Arabijos karių sankaupos. Visų šių teiginių nepriklausomai patikrinti kol kas nebuvo galimybės.

Kovos tęsėsi ir pačiame Jemene. Saudo Arabijos remiamos vyriausybinės pajėgos, jų pačių teigimu, pietvakarinėje Taizo provincijoje numušė husių droną. Taip pat pranešama, kad regione buvo atremti husių mėginimai prasiskverbti. Nuo rugsėjo pradžios Taizo pietuose ir vakaruose nuolat vyksta susirėmimai ir abipusiai apšaudymai.

Konfliktas tarp Irano remiamų husių sukilėlių ir Saudo Arabijos remiamos tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės atsinaujino vasarą, vykstant karui su Iranu. Husiai, jau ne vienerius metus kontroliuojantys sostinę Saną ir kitas teritorijas, šiuo metu veržiasi į priekį. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo rugsėjo pradžios dėl intensyvių kovų savo namus šalies viduje paliko daugiau kaip 130 tūkst. žmonių.

Seulas, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažeidė konfidencialumo susitarimą, atskleisdamas, kad Ukraina perdavė Šiaurės Korėjos karo belaisvius Pietų Korėjai, ketvirtadienį pareiškė šios šalies prezidentas.

Prezidentas Lee Jae Myungas tai pareiškė po to, kai V. Zelenskis Jungtinėse Tautose pranešė, kad Ukraina išsiuntė du Šiaurės Korėjos karius į Pietų Korėją, pridurdamas, kad juos „nebuvo lengva paimti į nelaisvę gyvus“.

Šis atskleidimas paskatino Pietų Korėjos opoziciją kritikuoti Lee administraciją dėl to, kad apie belaisvių atvykimą pirmasis pranešė užsienio šalies lyderis.

„Nežinau, kodėl Ukraina sulaužė susitarimą ir paviešino šį klausimą, tačiau tai labai nuvilia“, – platformoje „X“ pareiškė Lee.

„Šiaurės Korėjos belaisvių atgabenimo į Pietų Korėją klausimas yra itin jautrus ir gali turėti didelį poveikį diplomatijai, saugumui ir padėčiai Korėjos pusiasalyje“, – sakė jis.

Lee sakė, kad buvo raginimų paskelbti apie belaisvių atvykimą, tačiau „atsižvelgdami į problemas, kurių galėtų kilti paviešinus šią informaciją, sutarėme, kad teisingiausia būtų išlaikyti ją konfidencialią“.

V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas žurnalistams sakė, kad Ukraina yra „atvira šalis“ ir būtų buvę keista perduoti karius paslapčiomis.

„Iš visos šios istorijos, kuri yra ilga ir su daug detalių, pranešėme tik patį faktą – kad jie buvo išsiųsti į Korėjos Respubliką“, – sakė jis.

Praėjusių metų pradžioje Ukraina paėmė į nelaisvę du Šiaurės Korėjos karius iš Maskvos pusėje kovojusių Pchenjano pajėgų.

Vienas Pietų Korėjos parlamentaras anksčiau teigė, kad abu kariai norėjo gyventi „normalų gyvenimą“ Pietų Korėjoje.

Pagal Pietų Korėjos konstituciją visi korėjiečiai, įskaitant gyvenančius Šiaurės Korėjoje, laikomi šalies piliečiais, o pareigūnai yra nurodę, kad tai galiotų ir visiems Ukrainoje į nelaisvę paimtiems Šiaurės Korėjos kariams.

Vilnius, rugsėjo 24 d. (ELTA). Per teisėsaugos atliekamą tyrimą nuo pareigų laikinai nušalintas ir liudytojo statusą turintis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Fortunatas Dirginčius sako, kad rizikų dėl galimo neskaidrumo institucijoje skirstant lėšas pastebėta ir anksčiau.

Teisėsaugos tyrime dėl įtariamo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi įtarimai pareikšti direktoriaus pavaduotojui Tomui Orlickui, jis jau yra pasiprašęs palikti pareigas.

Kaip ketvirtadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), ministras nusprendė atlikti tyrimą dėl NMA vadovo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Sprendimas turėtų galioti, kol bus atliktas rugpjūtį pradėtas vidinis tyrimas dėl NMA vidaus kontrolės ir korupcijos rizikų valdymo.

„Dėl korupcijos prevencijos sistemos – galiu drąsiai pasakyti, kad mes ją nuolat stiprinome, ko pasekoje buvo identifikuoti tam tikri atvejai, ir pastarasis, turbūt pats garsiausias – taip, mes patys jį identifikavome“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė F. Dirginčius.

Jis taip pat sakė bendradarbiausiantis su ministerija, atliekant vidinį tyrimą. 

Vidinis tyrimas turės įvertinti NMA direktoriaus veiksmus užtikrinant vidaus kontrolę ir kaip tinkamai buvo vykdomos vadovo pareigos užtikrinant skaidrią institucijos veiklą.

Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos, laikinasis NMA vadovas turėtų būti paskirtas artimiausiu metu.

Kaip skelbė ELTA, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai praėjusią savaitę atliko kratas NMA. 

Teisėsaugos atliekamame tyrime įtariama, kad valstybės tarnautojai galėjo sąmoningai neatlikti savo pareigų ir taip padaryti didelę turtinę bei neturtinę žalą Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) finansiniams interesams.

Įtariamojo statusas tyrime suteiktas T. Orlickui ir keliems kitiems NMA darbuotojams, direktoriui suteiktas procesinis liudytojo statusas.

Minskas, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Baltarusija ketvirtadienį pranešė suteikusi malonę 13 politinių kalinių – taip Rusijos bendrininkė siekia JAV sankcijų sušvelninimo.

Prezidentūra neįvardijo asmenų, kuriems suteikta malonė ir kurie buvo nuteisti už „ekstremistinius nusikaltimus“ – šį terminą ji vartoja kalbėdama apie politinius kalinius.

Nuo praėjusių metų Baltarusija paleido šimtus politinių kalinių, o praėjusią savaitę – dar 25, Jungtinėms Valstijoms sutikus panaikinti sankcijas dviem Baltarusijos bendrovėms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas „rengia didžiulį susitarimą“, pagal kurį būtų perkamos kalio trąšos iš Baltarusijos.

JAV prezidentas platformoje „Truth Social“ pridūrė, kad taip kalio trąšų būtų galima įsigyti pigiau nei iš Kanados.

„Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo suteikė malonę 15 nuteistųjų, tarp jų 13 asmenų, padariusių ekstremistinius nusikaltimus“, – ketvirtadienį pranešė Baltarusijos prezidentūra, pridurdama, kad tarp asmenų, kuriems suteikta malonė, yra 10 moterų.

Baltarusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“ duomenimis, šalies kalėjimuose tebėra daugiau kaip 800 politinių kalinių. Daugelis jų buvo suimti per masinius opozicijos protestus prieš ginčijamą A. Lukašenkos perrinkimą 2020 metais.

Nuo 1994 m. valdžioje esantis A. Lukašenka neigia, kad jo šalyje yra politinių kalinių.

Niujorkas, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas pasmerkė Izraelio politiką kaip egzistencinę grėsmę palestiniečių tautai.

„Grėsmė jau neapsiriboja siekiu sužlugdyti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą ir užkirsti kelią Palestinos valstybės sukūrimui. Dabar grėsmė kyla pačiam palestiniečių tautos egzistavimui ir gyvenimui savo tėvynėje“, – sakė M. Abbasas ketvirtadienį iš anksto įrašytame kreipimesi į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke.

M. Abbasas taip pat kritikavo JAV vyriausybės sprendimą neišduoti jam vizos atvykti į Jungtines Valstijas, todėl į JT Generalinę Asamblėją jis galėjo kreiptis tik virtualiai.

„Atmetame šias neteisėtas baudžiamąsias priemones, taip pat kaltinimus ir pasiteisinimus, kuriais jos grindžiamos“, – sakė palestiniečių prezidentas.

Izraelio okupuotame Vakarų Krante, kurio dalį administruoja palestiniečių savivalda, pastaraisiais mėnesiais smarkiai padaugėjo Izraelio naujakurių smurto prieš palestiniečius.

AFP skaičiavimais, paremtais palestiniečių institucijų duomenimis, nuo 2023 m. spalio 7 d. Vakarų Krante Izraelio kariai arba naujakuriai nužudė daugiau kaip 1,1 tūkst. palestiniečių, tarp jų – ir ginkluotų kovotojų. Izraelio duomenimis, per tą patį laikotarpį žuvo mažiausiai 49 izraeliečiai.

2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ ir jos sąjungininkai iš Gazos Ruožo užpuolė Izraelį. Per išpuolį žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių, o 251 žmogus buvo pagrobtas ir išvežtas į Gazos Ruožą kaip įkaitas. Izraelis atsakė masinėmis atakomis prieš Gazos Ruožą.

„Hamas“ duomenimis, kurių nepriklausomai patikrinti neįmanoma, nuo tada per jas žuvo daugiau kaip 73 tūkst. žmonių.

Izraelis Vakarų Krantą yra okupavęs nuo 1967 m. Šešių dienų karo. Ten gyvena apie 3 mln. palestiniečių ir daugiau kaip 500 tūkst. Izraelio naujakurių. Jų gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos.