Kyjivas, spalio 28 d. (Ukrinform-ELTA). Nerimaudami dėl mažėjančių investicijų ir kapitalo nutekėjimo, Rusijos verslo atstovai reikalauja peržiūrėti mokesčių pakeitimus.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

„Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) prezidentas Aleksandras Šochinas kreipėsi į Rusijos ministrą pirmininką Michailą Mišustiną su pasiūlymais prieš antrąjį svarstymą pakeisti mokesčių įstatymų projektus. Verslo atstovai mano, kad naujosios taisyklės padidins mokesčių naštą ir sulaužys pažadą išlaikyti stabilias apmokestinimo sąlygas iki 2030 m.“, – sakoma pranešime.

Žvalgybos tarnyba priminė, kad Rusija anksčiau jau yra padidinusi pelno, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius (PVM).

„Vadinamoji oligarchų profesinė sąjunga nepritaria siūlomam 30 proc. mokesčiui gavybos įmonių viršpelniui. Tikimasi, kad 2027–2029 m. jis valstybės biudžetą papildytų maždaug 8,3 mlrd. JAV dolerių. Vietoj to RSPP siūlo pelno mokesčio tarifą nuo 25 proc. laikinai padidinti 0,5–1 procentiniu punktu. Tai galėtų užtikrinti nuo 5,9 mlrd. iki daugiau kaip 11,9 mlrd. dolerių biudžeto pajamų“, – nurodė tarnyba.

Be to, Rusijos verslo atstovai reikalauja padidinti didžiausią federalinę investicijų mokesčio atskaitą nuo 3 proc. iki 10–12 proc., argumentuodami tuo, kad realiosios investicijos į Rusijos ekonomiką pirmąjį 2026 m. pusmetį sumažėjo 4,6 proc.

Tarnyba pažymėjo, kad oligarchams ypatingą susirūpinimą kelia ir pasyviųjų pajamų apmokestinimas.

„RSPP teigimu, bendras įmonių pelno ir išmokamų dividendų apmokestinimas gali siekti 42 proc., o tai mažintų Rusijos finansinių priemonių patrauklumą ir didintų kapitalo nutekėjimo riziką. Verslo atstovai siūlo didesnius mokesčių tarifus taikyti ne ilgiau kaip trejus metus, išsaugoti mokesčių lengvatas bankų indėliams ir ilgalaikėms investicijoms, taip pat pagal infliaciją indeksuoti apmokestinimo ribas“, – nurodė Užsienio žvalgybos tarnyba.

Tarnyba taip pat pranešė, kad RSPP nepritaria siūlymui investiciniams fondams taikyti 15 proc. mokesčio tarifą.

Ji pažymėjo, kad esant 20–30 proc. pelno maržai mokesčiai galėtų sudaryti 50–75 proc. pelno.

„Tarp siūlomų alternatyvų yra pajamų apmokestinimas investuotojų lygmeniu arba naujų taisyklių įsigaliojimo atidėjimas vėlesniam laikui. Verslo atstovai taip pat siekia mokesčių lengvatų įmonėms, saugančioms savo turtą nuo dronų atakų, įskaitant atitinkamų objektų atleidimą nuo turto mokesčio ir leidimą apskaičiuojant mokesčius dvigubai įskaityti privalomąsias išlaidas ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai“, – nurodė žvalgybos tarnyba.

Tarnyba paaiškino, kad RSPP reikalavimai atskleidžia prieštaravimą tarp valstybės poreikio papildyti biudžetą ir verslo galimybių finansuoti plėtrą.

„Mažėjant investicijoms, papildomi mokesčiai gali sulėtinti įmonių modernizavimą ir sumažinti būsimą mokesčių bazę. Nenuspėjamos apmokestinimo taisyklės taip pat mažina pasitikėjimą vyriausybe ir verčia įmones atidėti ilgalaikius projektus“, – sakoma pranešime.

Vilniaus, Spalio 28 d. (ELTA). Vilniaus rajone antradienį vilkiko puspriekabėje rasta apie 20 palečių įvairių alkoholinių gėrimų, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, informavo policija.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį apie 17.03 val. Vilniaus rajone, Nemėžio miestelyjė, policijos pareigūnai pagal gautą informaciją patikrino vilkiką „Volvo“, kurio puspriekabėje rasta ir paimta apie 20 palečių (tikslus kiekis nustatinėjamas) įvairių alkoholinių gėrimų nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis.

Sulaikyti įtariamieji: vyras (gim. 1990 m.), vyras (gim. 1996 m.) ir vyras (gim. 1974 m.), kurie uždaryti į areštinę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Kyjivas, spalio 28 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo antradienio vakaro neutralizavo 71 Rusijos droną, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Kariuomenės duomenimis, nuo antradienio 18 val. Rusija puolė Ukrainą iš Taganrogo paleista balistine raketa „Iskander-M“/S-400 ir 88 smogiamaisiais dronais, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (38 iš jų buvo su reaktyviniais varikliais), taip pat raketomis S8000 „Banderol“/Dan-T, dronais „Gerbera“ ir imitaciniais dronais „Parodija“.

Atakos buvo surengtos iš Oriolo ir Kursko Rusijoje bei Hvardiiskės laikinai okupuotame Kryme.

Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. oro gynyba numušė arba neutralizavo 71 droną. Ore dar buvo keli smogiamieji dronai, oro gynybos operacija tęsėsi.

Smūgiai suduoti aštuoniose vietose, numuštų taikinių nuolaužos nukrito dviejose vietose.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo bendrovė „Arginta Engineering“ ketina investuoti apie 6 mln. eurų į naują gamyklos korpusą Panevėžyje, kurio statybas planuojama pradėti 2027 m., skelbia „Verslo žinios“.

Įmonė portalui nurodė pasirašiusi strateginę gamybos pajėgumų plėtros sutartį su „viena iš pasaulyje pirmaujančių energetikos technologijų bendrovių“, tačiau jos neatskleidė.

Gamyklos Panevėžyje plotą „Arginta Engineering“ turėtų padvigubinti – išplėsti nuo 5 tūkst. kv. m iki 10 tūkst. kv. m.

Teigiama, kad, užbaigus plėtrą, gamybos pajėgumai iki 2029 m. taip pat paaugs dvigubai. Patalpose turėtų būti įmontuota 60 didelės keliamosios galios kranų, kurie suteiks galimybes gaminti ir tvarkyti didelius ir sunkius komponentus.

Kaip portalui sakė „Arginta Engineering“ valdybos pirmininkas Tomas Jaskelevičius, įmonė 6 mln. eurų vertės projektą ketina finansuoti savomis ir iš finansinių partnerių paskolintomis lėšomis.

Pasak jo, įgyvendinant plėtrą 2027–2028 m., bendrovė įdarbins virš 100 papildomų specialistų Lietuvoje, kurie prisidės prie 90 naujai prisijungusių darbuotojų, kai „Arginta“ įsigijo įmonę „BCT Engineering“.

Teigiama, jog ateityje, užbaigus paskutinį plėtros etapą, bendras gamyklos plotas pasieks 15 tūkst. kv. m. Už 8 mln. eurų pastatyta nauja Panevėžio gamykla jau veikia nuo 2024 m. sausio.

„Verslo žinių“ duomenimis, pernai „Arginta Engineering“ gavo 37,98 mln. eurų pajamų – mažiausiai nuo 2021 m. – ir uždirbo 32 tūkst. eurų pelno. Tiesa, šiemet T. Jaskelevičius tikisi geresnio pajamų rezultato pajamas ir stipriai didesnio uždarbio, nes bendrovė užbaigė Suomijoje, Outokumpu mieste, veikiančios beveik 20 tūkst. kv. m ploto gamyklos pertvarkymą.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Integruotos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos kūrimo konkurse dalyvauti siekia dvylika įmonių ir konsorciumų. Projektui įgyvendinti numatoma skirti apie 5 mln. eurų.

Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), pradiniame konkurso etape iš viso gauta 19 paraiškų, o pirminius siūlymus pateikė 12 dalyvių. Tarp jų – tiek pavienės Lietuvos įmonės, tiek Lietuvos ir užsienio partnerius vienijantys konsorciumai.

Įvertinus galutinius pasiūlymus, pirmajame etape bus atrinkta iki trijų dalyvių. Antrasis ir trečiasis etapai bus tęsiami su vienu geriausiai įvertintu dalyviu.

„Lietuvoje dirba daug gabių inžinierių ir programuotojų. Jei norime proveržio, turime įtraukti savo srities ekspertus iš verslo. Oro gynybos stiprinimas – ne išimtis. Mes aiškiai įvardijome poreikį ir pakvietėme privatų verslą pateikti siūlymus“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasak ministerijos, sutartis tikimasi pasirašyti gruodžio mėnesį. Projektas vykdomas trimis etapais, o veikiantį bandomąjį sprendimą planuojama turėti 2027 metų pradžioje.

Sistema sujungs visus prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones bei formuos bendrą oro situacijos vaizdą. Informacija apie aptiktą objektą bus perduodama tos teritorijos, kurioje jis aptiktas, institucijų ir tarnybų vadams, kritinės infrastruktūros objektų valdytojams, o objektui judant jo sekimas bus nenutrūkstamai perduodamas iš vienos teritorijos į kitą. 

2028 metais sistemą planuojama sujungti su Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema ir sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Kauno rajone antradienį rastas vyro kūnas, pranešė policija.

Policijos departamento duomenimis, apie 11.35 val. Kauno rajone, Šatijų kaime, namuose, rastas mirusio vyro (gim. 1969 m.) kūnas. 

Šalia rastas ir paimtas teisėtai laikomas lygiavamzdis šautuvas „IZH“. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Psichologinės pagalbos tarnybų kontaktai

Jaunimo linija: budi savanoriai, konsultantai, tel. nr. +370 800 28888, dirba I-VII, visą parą.

Vaikų linija: budi savanoriai, konsultantai, profesionalai, tel. nr. 116 111, dirba I-VII, 11–23 val.

Linija Doversija: emocinė parama rusų kalba paaugliams ir jaunimui, budi moksleiviai, tel. nr. +370 800 77277, dirba II–VI, 16–20 val.

Pagalbos moterims linija: budi savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai, tel. nr. +370 800 66366, dirba I-VII, visą parą.

Vilties linija: budi savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai, tel. nr. 116 123, dirba I-VII, visą parą.

Krizių įveikimo centras: tel. nr. +370 640 51555, dirba I-V 16–20 val., VI 12–16 val.  

Dingusių žmonių šeimų paramos centras: teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims, tel. nr. +370 670 527 25.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vašingtonas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas bus surengtas labai greitai.

„Susitikimas bus surengtas labai greitai ir, manau, galėtų būti pasiekta didelė pažanga“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Šis pareiškimas nuskambėjo D. Trumpo administracijai stiprinant diplomatines pastangas užbaigti jau penktus metus vykstantį Rusijos karą Ukrainoje.

V. Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad lapkritį įvyks trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimas. Jo tikslas – atnaujinti įstrigusias taikos derybas.

Kremlius anksčiau pranešė, kad trijų šalių susitikimas planuojamas lapkritį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).

V. Putinas, 2022 m. vasarį įsakęs pradėti invaziją į Ukrainą, ne kartą  atsisakė tiesiogiai derėtis su V. Zelenskiu ir tvirtino, kad Maskva ketina užimti visą Rytų Ukrainą.

2025 m. sausį į valdžią grįžęs D. Trumpas žadėjo užbaigti karą per 24 valandas. Tačiau daugiau kaip metus trunkančios JAV vadovaujamos derybos nedavė esminio proveržio, kare žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Pastarosiomis dienomis D. Trumpas vėl nusigręžė nuo Ukrainos ir ėmė rodyti palankumą V. Putinui. Jis gyrėsi pasiekęs susitarimą dėl rusiško dyzelino pardavimo. Jo teigimu, tai turėtų padėti sumažinti degalų kainas. Jos išaugo dėl D. Trumpo pradėto karo su Iranu.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Sostinėje iš namo pavogti 36,7 tūkst. eurų, informavo policija.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį apie 12.25 val. Vilniuje, Ringės gatvėje, pastebėta, kad iš neužrakinto gyvenamojo namo pavogti grynieji pinigai. 

Nuostolis – 36,7 tūkst. eurų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Vilniuje trečiadienio naktį, kaip įtariama, padegtas automobilis, pranešė policija.

Anot Policijos departamento, apie 3 val. Vilniuje, Kazimiero Semenavičiaus gatvėje, automobilyje „Ford Mondeo“ (pagamintas 2015 m.), kilo gaisras, kurio metu sudegė automobilio priekinė dalis.

Patirtas nuostolis įvertintas 10 tūkst. eurų. 

Įtariamas padegimas. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Kyjivas, spalio 28 d. (Ukrinform-ELTA). Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 583 350 karių, iš kurių 1 510 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 448 priešo tankus, 25 609 šarvuotąsias kovos mašinas, 51 674 artilerijos sistemas (+21), 2 241 raketų paleidimo sistemas, 1 727 oro gynybos sistemas, 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 032 antžemines robotų sistemas (+7), 585 795 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 543), 5 140 sparnuotųjų raketų (+2), 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 167 738 transporto priemones ir kuro cisternas (+266), 4 859 specialios paskirties įrangos vienetus.

Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.