Vašingtonas, liepos 12 d. (AFP-Elta). JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas sekmadienį paragino Jungtines Valstijas ir Iraną nutraukti naują kovų protrūkį Artimųjų Rytų kare ir atnaujinti derybas siekiant jį užbaigti.

A. Guterresas konkrečiai paminėjo JAV atakas prieš Iraną ir pastarojo smūgius laivams Hormuzo sąsiauryje bei JAV sąjungininkams Persijos įlankos regione. 

„Šios atakos turi liautis“, – pareiškime sakė A. Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricius.

Paryžius, liepos 12 d. (AFP-Elta). Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai sekmadienį pradėjo tyrimą, nes automobilyje, pastatytame Paryžiaus priemiestyje, kuriame gyvena daug žydų, buvo rasta ginklų.

Šeštadienio vakarą iš Sarselio rajono, esančio į šiaurę nuo Paryžiaus, buvo evakuoti trys šimtai žmonių, gavus pranešimus apie įtartiną automobilį, kuriame, pasak vidaus reikalų ministro, buvo rastas „karinio lygio ginklas“.

Prokurorai teigė, kad tyrimas pradėtas „dėl kaltinimų teroristinės nusikalstamos organizacijos įkūrimu, siekiant paruošti nusikaltimus, susijusius su išpuoliais prieš asmenis, bei ginklų gabenimu, laikymu ir įsigijimu, susijusiu su teroristine veikla“.

Vidaus reikalų ministras Laurentas Nunezas televizijos kanale BFMTV sakė, kad automobilis buvo rastas netoli vienos iš kelių miesto sinagogų.

„Kol kas nežinome motyvų“, – sakė L. Nunezas, pridurdamas, kad „asmenys dar nėra identifikuoti“.

Šeštadienio vakarą aplink automobilį, kuris stovėjo judrioje vietovėje netoli kino teatro ir restoranų, kurie buvo evakuoti anksti vakare, buvo įrengta saugumo zona.

Sprogmenų neutralizavimo ekspertai sprogmenų nerado, tačiau, pasak policijos šaltinio, pavogtame automobilyje buvo rastas šturmo tipo šautuvas ir pistoletas.

L. Nunezas pareiškė, kad nuo metų pradžios buvo užkirstas kelias trims išpuoliams, įskaitant praėjusį vasarį įvykusį žandaro užpuolimą peiliu po Triumfo arka per Nežinomojo kario kapo ugnies atgaivinimo ceremoniją.

Tel Avivas, liepos 12 d. (dpa-Elta). Kaip sekmadienį pranešė kelios vietos žiniasklaidos priemonės, Izraelyje spalio 27 d. vyks parlamento rinkimai, o ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu siekia dar vienos kadencijos po keleto neramių metų, kuriuos pažymėjo karas Gazos Ruože.

Pagal įstatymą kiti rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip spalio 27 d., tačiau buvo svarstomos ir ankstesnės datos.

Nuomonės apklausos rodo, kad tiek B. Netanyahu stovyklai, tiek opozicijai gali būti sunku užsitikrinti daugumą. Izraelio koalicijas paprastai sudaro kelios partijos.

Buvęs Izraelio gynybos vadas Gadis Eisenkotas likus keliems mėnesiams iki rinkimų tapo pagrindiniu dabartinio premjero konkurentu.

G. Eisenkoto naujoji centristinė partija „Yashar!“ (hebrajiškai „Tiesiai!“) sparčiai populiarėja ir neseniai atliktoje nuomonės apklausoje netgi užėmė pirmąją vietą, aplenkdama B. Netanyahu dešiniąją nacionalistinę „Likud“ partiją.

66-erių G. Eisenkotas 2015–2019 m. ėjo gynybos vado pareigas, o vėliau įsitraukė į politiką. Jis studijavo politikos mokslus Haifoje ir yra laikomas Libano  „Hezbollah“ ekspertu.

G. Eisenkotas gimė Tiberijuje, šiaurės Izraelyje, yra marokiečių kilmės. Yra penkių vaikų tėvas ir laikomas tvirtai ant žemės stovinčiu žmogumi.

G. Eisenkoto sūnus ir du jo sūnėnai žuvo Gazos kare. Daugelis izraeliečių užjaučia jį dėl šių netekčių, kurios kontrastuoja su B. Netanyahu patirtimi: premjero sūnus Yairas nuo karo pradžios 2023 m. spalio mėn. gyvena užsienyje ir netarnavo koviniame dalinyje.

Parlamentas paskutinį posėdį prieš balsavimą surengs liepos 17 d.

Londonas, liepos 12 d. (AFP-Elta). Britų žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad penktadienį prie Anglijos krantų atplaukė laivas su 128 žmonėmis – tai rekordinis vienu laivu kirtusių Lamanšo sąsiaurį žmonių skaičius.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kartu su dar dviem laivais penktadienį į Angliją atvyko iš viso 225 migrantai.

Naujienų agentūra PA ir BBC pranešė, kad vienu laivu atvykę 128 žmonės pagerino ankstesnį rekordą – 125 žmones, užfiksuotą 2025 m. rugsėjį.

Nepatvirtindamas šio skaičiaus, Vidaus reikalų ministerijos atstovas sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „žmonių kontrabandos tinklai prisiima didesnę riziką nei bet kada anksčiau, o žmonių, kuriuos jie suspaudžia į jūrai nepritaikytus laivus, skaičius kasmet didėja“.

Remiantis liepos pradžioje paskelbtais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pirmąjį 2026 m. pusmetį į Didžiąją Britaniją per Lamanšo sąsiaurį atvykusių migrantų skaičius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 41 procentu.

Nuo sausio 1 d. atvyko apie 12 439 žmonės.

Balandžio mėnesį Britanijos vyriausybė pasirašė trejų metų susitarimą su Prancūzijos valdžios institucijomis, pagal kurį skiriama 662 mln. svarų Prancūzijos šiaurinių paplūdimių, iš kurių išplaukia savadarbiai laivai, patruliavimui finansuoti.

Liepos pradžioje Leiboristų vyriausybė taip pat pateikė parlamentui svarbų įstatymo projektą dėl prieglobsčio ir imigracijos sistemos reformos, kurią inicijavo vidaus reikalų ministrė Shabana Mahmood ir kurios tikslas – atgrasyti imigrantus bei pagreitinti deportacijas.

Tel Avivas, liepos 12 d. (dpa-Elta). Palestinos žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad, nepaisant ugnies nutraukimo, Izraelio pajėgos per atskirus incidentus Gazos Ruože nužudė mažiausiai šešis žmones, tarp jų – 9-metę mergaitę.

Palestinos naujienų agentūra WAFA pranešė, kad sekmadienį per Izraelio dronų smūgį žuvo keturi žmonės, o keli buvo sužeisti.

Naujienų agentūra nurodė, kad popietę buvo smogta į „metalo dirbtuvę“ šiaurinėje pakrantės ruožo dalyje. Paklausta apie tai, Izraelio kariuomenės atstovė spaudai teigė, kad kariuomenė smogė į „teroristų infrastruktūrą“ toje teritorijoje. Iš pradžių ji nepateikė jokių papildomų detalių.

WAFA taip pat pranešė, kad du palestiniečiai, tarp jų – 9-metė mergaitė, žuvo nuo Izraelio kariuomenės ugnies per du atskirus incidentus Gazos Ruožo centrinėje dalyje.

Izraelio kariuomenės atstovė spaudai teigė, kad kariuomenei apie šiuos incidentus nebuvo žinoma.

Popietę Izraelio kariuomenė paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad per pastarųjų dienų oro smūgius Gazos Ruožo šiaurėje nužudė du islamistinės grupuotės „Hamas“ narius.

Pranešime teigiama, kad jie ruošėsi surengti išpuolius prieš Izraelio karius Gazos Ruože.

Šiuo metu abiejų pusių pateiktos informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Nepaisant nuo 2025 m. spalio mėn. Gazos ruože galiojančios paliaubos, beveik kasdien vis dar pranešama apie žuvusius žmones.

Pasak Gazos sveikatos apsaugos institucijos, nuo paliaubų pradžios Gazos ruože žuvo daugiau nei 1 000 palestiniečių.

(papildyta J. Oleko užuojauta, atnaujinta pirma, naujos 7–8 pastraipos)

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Laikinoji premjerė Inga Ruginienė sekmadienį išreiškė užuojautą dėl JAV senatoriaus ir prezidento Donaldo Trumpo bendražygio, respublikono Lindsey Grahamo mirties ir sako, kad jo atsidavimas bendroms šalių vertybėms ir regiono saugumui visada išliks atmintyje. Užuojautą dėl „nepajudinamo Ukrainos rėmėjo“ mirties išreiškė ir užsienio reikalų ministras bei Seimo pirmininkas.

„Liūdna buvo išgirsti žinią apie senatoriaus Lindsey Grahamo mirtį. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai, draugams, kolegoms ir Amerikos žmonėms“, – savo paskyroje socialiame tinkle „X“ teigė I. Ruginienė.

„Senatorius Grahamas buvo ištikimas Lietuvos draugas, tvirtas transatlantinės vienybės šalininkas ir nuoseklus Ukrainos rėmėjas. Jo atsidavimas mūsų bendroms vertybėms ir saugumui visada išliks atmintyje“, – pridūrė laikinoji Vyriausybės vadovė.

Užuojautą išreiškė ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys – anot jo, JAV senatorius buvo „geras Lietuvos draugas ir nepajudinamas Ukrainos rėmėjas“.

„Labai nuliūdino žinia apie senatoriaus Lindsey Grahamo mirtį. Reiškiu nuoširdžią užuojautą jo šeimai, draugams, kolegoms ir Amerikos žmonėms. Senatorius Grahamas buvo geras Lietuvos draugas, tvirtas transatlantinės vienybės šalininkas ir nepajudinamas Ukrainos rėmėjas“, – savo „X“ paskyroje sekmadienį teigė K. Budrys.

„Dėl savo atsidavimo demokratijos, saugumo ir tarptautinės partnerystės vertybėms jis pelnė daugelio žmonių visoje Europoje pagarbą bei dėkingumą. Jo balso trūks, tačiau jo palikimas išliks“, – pažymėjo jis.

Seimo Pirmininkas Juozas Olekas tuo metu pranešė reiškiantis nuoširdžią užuojautą JAV Senatui, velionio artimiesiems, kolegoms ir visiems amerikiečiams dėl L. Grahamo mirties.

„L. Grahamas buvo principingas politikas ir ištikimas Lietuvos, Ukrainos bei viso mūsų regiono draugas. Jis puikiai suprato Rusijos keliamą grėsmę, nuosekliai rėmė NATO stiprinimą, transatlantinę vienybę ir niekada neabejojo, kad laisvę ginančios valstybės turi sulaukti tvirtos sąjungininkų paramos. Lietuvai jis visada išliks vienu ryškiausių mūsų šalies bičiulių JAV politikoje“, – pranešime cituojamas J. Olekas.

Kaip skelbta, Pietų Karolinos valstijai JAV Senate atstovavęs 71-erių respublikonas mirė šeštadienį „po trumpos ir staigios ligos“, pranešė jo biuras.

Pasak televizijos „NBC News“, šeštadienio vakarą greitosios pagalbos tarnybos reagavo į pranešimą apie „širdies sustojimą“ L. Grahamo namuose Vašingtone.

Senatorius neseniai grįžo iš kelionės į Ukrainą, kur penktadienį Kyjive susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. L. Grahamas buvo vienas ryškiausių Ukrainos rėmėjų Respublikonų partijos gretose.

L. Grahamas į JAV Senatą buvo išrinktas 2002 m. ir lapkričio mėnesį ketino siekti penktosios šešerių metų kadencijos.

(patikslinta antraštė)

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Dabartiniu miškų plėtros tempu Lietuva užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. pasiektų tik 2047-aisiais, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą atlikusi institucija pažymi, kad pernai miškai dengė 33,91 proc. Lietuvos teritorijos, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 39 proc.

Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, miškingumo didinimas turi būti derinamas su miškų atsparumo klimato kaitai ir biologinės įvairovės stiprinimu.

„Siekiant ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei“, – pranešime cituojama I. Segalovičienė.

VK nurodo, kad pažangą stabdo mažėjantis tinkamų apželdinti plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.

Institucijos vertinimu, problemų kelia ne tik miškų plotas, bet ir jų kokybė. Teigiama, jog Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 74 proc. visų miškų, o tai mažina jų atsparumą klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.

Apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir blogėja, o griežtai saugomi rezervatiniai miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto. Be to, Europos Komisijos vertinimu, „Natura 2000“ tinkle Lietuvoje vis dar trūksta apie 15 tūkst. hektarų miškų buveinių.

VK atkreipia dėmesį, kad būtinus pokyčius stabdo ir užsitęsę teisėkūros procesai – iki šiol nepriimti Miškų įstatymo pakeitimai, nepatvirtintas Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas, o miškų apskaitą apsunkina vėluojanti inventorizacija ir netikslūs duomenys.

Institucija ragina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.

VK taip pat pranešė, kad šiemet pradės auditą, kuriame vertins, ar Lietuvoje taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę ir didinti miškų atsparumą klimato kaitai.

Pekinas, liepos 12 d. (Ukrinform-Elta). Liepos 11 d. Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) ir Rusijos karinės jūrų pajėgos užbaigė kasmetinių bendrų pratybų „Joint Sea 2026“ praktinį etapą. Pratybos vyko Geltonosios jūros vandenyse ir oro erdvėje netoli Čingdao – vienos iš didžiausių Kinijos karinių jūrų bazių.

Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai savo straipsnyje informavo Kinijos valstybinė televizija CCTV.

Pratybos buvo skirtos bendroms povandeninių laivų gelbėjimo operacijoms, smūgiams prieš priešo laivus bei oro ir raketų gynybos užduotims.

„Šių karinių jūrų pratybų metu Kinijos ir Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į bendrų povandeninių laivų gelbėjimo operacijų vykdymą, smūgius prieš priešo laivus bei oro ir raketų gynybos užduočių vykdymą. Abi pusės sustiprino tarpusavio pasitikėjimą, pagerino bendrus operatyvinius pajėgumus ir sustiprino draugiškus santykius“, – teigiama pranešime.

Kinijos nacionalinės gynybos ministerija pažymėjo, kad šių metų pratybos skyrėsi nuo ankstesnių tuo, kad vyko be iš anksto suplanuoto scenarijaus. Abiejų šalių vadai turėjo realiuoju laiku priimti operatyvinius sprendimus dėl manevrų ir ugnies jėgos paskirstymo, atsižvelgdami į taktinę situaciją, oro sąlygas ir kitus veiksnius.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas oro ir raketų gynybai, taip pat atsakui į jūrinių ir oro dronų atakas.

Kinijos gynybos ministerija pareiškė, kad pratybos buvo sėkmingai užbaigtos ir kad abiejų šalių ginkluotosios pajėgos toliau tobulins savo gebėjimus vykdyti bendras jūrines operacijas.

„Abi pusės ir toliau laikysis atvirumo, skaidrumo ir abipusio pasitikėjimo principų, tuo pačiu toliau plečiant bendrų pratybų mastą, siekiant remti pasaulinę taiką ir stabilumą“, – teigė Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos laivynas.

Kinija taip pat paskelbė, kad, remiantis pratybų planu, dalis Kinijos ir Rusijos pajėgų vykdys bendrą jūrų patrulį nustatytose Ramiojo vandenyno zonose.

Daugiau detalių apie laiką, tikslus ar dalyvaujančias pajėgas nebuvo atskleista.

Kinija ir Rusija kasmet nuo 2012 m. rengia „Joint Sea“ jūrines pratybas, kurios vyksta pakaitomis Kinijos ir Rusijos vandenyse. Praėjusių metų pratybos vyko netoli Rusijos Ramiojo vandenyno uosto Vladivostoko, o po jų buvo surengtas bendras patrulis Ramiajame vandenyne.

Vakarų šalys ir toliau su įtarumu žiūri į stiprėjantį Pekino ir Maskvos ekonominį bei karinį bendradarbiavimą, nes Kinija nepasmerkė 2022 m. prasidėjusio visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Vietoj to Pekinas toliau tvirtina esąs neutralus ir reguliariai ragina pradėti taikos derybas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, NATO, remdamasi Ukrainos patirtimi mūšio lauke, testuoja naują priešdroninę sistemą.

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Dabartiniu miškų plėtros tempu Lietuva užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. padidinti šalies miškingumą iki 35 proc. pasiektų tik 2047-aisiais, teigia Valstybės kontrolė (VK).

Miškų išteklių būklės ir apsaugos apžvalgą atlikusi institucija pažymi, kad pernai miškai dengė 33,91 proc. Lietuvos teritorijos, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 39 proc.

Pasak valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės, miškingumo didinimas turi būti derinamas su miškų atsparumo klimato kaitai ir biologinės įvairovės stiprinimu.

„Siekiant ambicingų miškingumo tikslų, privalome užtikrinti, kad formuojami miškai būtų atsparūs klimato kaitai, veiksmingai saugotų biologinę įvairovę ir kartu kurtų ilgalaikę vertę valstybei“, – pranešime cituojama I. Segalovičienė.

VK nurodo, kad pažangą stabdo mažėjantis tinkamų apželdinti plotų skaičius, ribotos laisvos valstybinės žemės galimybės ir mažėjantis privačių žemės savininkų aktyvumas.

Institucijos vertinimu, problemų kelia ne tik miškų plotas, bet ir jų kokybė. Teigiama, jog Lietuvoje vis dar vyrauja vienaamžiai ir vienarūšiai medynai – pušynai, eglynai ir beržynai sudaro apie 74 proc. visų miškų, o tai mažina jų atsparumą klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams.

Apžvalgoje taip pat konstatuojama, kad daugumos miškų buveinių būklė išlieka nepalanki ir blogėja, o griežtai saugomi rezervatiniai miškai sudaro tik 1,25 proc. viso miškų ploto. Be to, Europos Komisijos vertinimu, „Natura 2000“ tinkle Lietuvoje vis dar trūksta apie 15 tūkst. hektarų miškų buveinių.

VK atkreipia dėmesį, kad būtinus pokyčius stabdo ir užsitęsę teisėkūros procesai – iki šiol nepriimti Miškų įstatymo pakeitimai, nepatvirtintas Nacionalinis miškų sektoriaus strateginis dokumentas, o miškų apskaitą apsunkina vėluojanti inventorizacija ir netikslūs duomenys.

Institucija ragina spartinti miškingumo didinimą, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą, formuoti klimato kaitai atsparesnius miškus ir priimti ilgalaikius sprendimus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp ekologinių ir ekonominių miškų funkcijų.

VK taip pat pranešė, kad šiemet pradės auditą, kuriame vertins, ar Lietuvoje taikomos priemonės padeda gerinti miškų buveinių būklę ir didinti miškų atsparumą klimato kaitai.

Vilnius, liepos 12 d. (ELTA). Lietuvos policija prisijungs prie Europos policijos registrų rodyklės sistemos (EPRIS).

Kaip teigiama Policijos departamento pranešime, jungtis prie EPRIS nutarta, siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir kovą su nusikalstamumu bei įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) PRUM II reglamento nuostatas.

„Šis sprendimas sudarys sąlygas efektyviau keistis duomenimis tarp ES valstybių narių ir užtikrins greitesnį reagavimą į nacionalinio ir tarptautinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – nurodo policija.

EPRIS sistemos diegimas numatytas Vidaus saugumo fondo 2021–2027 m. programos finansuojamame projekte „Automatinio keitimosi policijos įrašais (EPRIS) diegimas“, kurį įgyvendina Policijos departamentas kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuru ir Informatikos ir ryšių departamentu. 

Projektu bus sukurta ir įdiegta nacionalinė EPRIS infrastruktūra, užtikrinanti automatinį duomenų teikimą ir gavimą, taip pat sustiprinti institucijų gebėjimai naudotis naujais sprendimais. 

„Tikimasi, kad tai reikšmingai pagerins nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą ir atskleidimą bei dar labiau sustiprins Europos Sąjungos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą“, – pabrėžiama Policijos departamento pranešime.

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2026 m. balandžio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d.  

Projektui numatytas biudžetas – apie 601 tūkst. eurų (ES lėšos – apie 541 tūkst. eurų, bendrojo finansavimo lėšos – apie 60 tūkst. eurų).