Kyjivas, spalio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynybos pajėgos spalio 26-osios naktį neutralizavo 112 dronų ir tris valdomąsias raketas oras-žemė „Ch-59/69“, kurias Rusijos pajėgos panaudojo atakuodamos Ukrainą.

Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės oro pajėgos.

Ukrainos kariuomenės duomenimis, spalio 25 d. 18 val. prasidėjusios ir spalio 26-osios naktį besitęsusios atakos metu Rusijos pajėgos iš laikinai okupuotų Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų paleido vieną raketą „Ch-31P“, tris valdomąsias raketas „Ch-59/69“, taip pat 140 „Shahed“ tipo kovinių dronų, tarp jų – 70 reaktyvinių, bei dronus „Gerbera“ ir klaidinamuosius dronus „Parodija“. Atakos buvo vykdomos iš Rusijos Oriolo, Kursko, Šatalovo ir Milerovo krypčių, taip pat iš Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.

Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų padaliniai bei mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, spalio 26 d. 8 val. oro gynyba buvo numušusi arba elektroninėmis priemonėmis neutralizavusi tris valdomąsias raketas „Ch-59/69“ ir 112 priešo dronų, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (56 iš jų buvo reaktyviniai), dronus „Gerbera“ ir kitų tipų skraidykles.

Rusijos oro atakos priemonių smūgiai užfiksuoti 15-oje vietų, o keturiose vietose nukrito numuštų taikinių nuolaužos.

Ataka tebesitęsia, Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli Rusijos dronai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 1,6 tūkst. valdomųjų aviacinių bombų, 48 raketas ir beveik 2,3 tūkst. kovinių dronų.

Kyjivas, spalio 26 d. (ELTA). Ukrainos gynybos pajėgos surengė raketų smūgį gamyklai „Energija“ Rusijos Lipecko srities Jeleco mieste, esančiame maždaug už 300 km nuo sienos su Ukraina, praneša situaciją stebintis kanalas „Exilenova+“.

Pranešama, kad po smūgio gamyklos teritorijoje kilo didelis gaisras, pasklido tiršti dūmai. „Telegram“ kanalo duomenimis, smarkiai apgadintas vieno iš gamybinių pastatų fasadas ir vidaus patalpos.

„Toliau naudoti šį pastatą nebeįmanoma“, – pabrėžė analitikai.

„Telegram“ kanalo duomenimis, į gamyklą buvo paleistos kelios sparnuotosios raketos – manoma, kad „Storm Shadow“.

Kaip rašo portalas „Militarnyj“, gamykla, be kita ko, gamina maitinimo elementus 9B280-1 raketų komplekso „Iskander-K“ sparnuotosioms raketoms 9M727 ir tiekia baterijas 9B-287 sklendžiančiosioms aviacinėms bomboms UMPB D-30SN.

Įmonė taip pat gamina maitinimo šaltinius universaliems sklendimo ir koregavimo moduliams, raketų komplekso „Iskander-M“ balistinėms raketoms ir priešlaivinėms raketoms Ch-35U.

Anksčiau Ukrainos gynybos pajėgos taip pat smogė chemijos gamyklai „Omskij kaučiuk“ Rusijos Omsko mieste ir ten pat esančiam bendrovės „Ozon“ logistikos sandėliui. Po smūgio gamyklos teritorijoje kilo didelis gaisras.

Kanalo „Exilenova+“ duomenimis, akcinė bendrovė „Omskij kaučiuk“ specializuojasi sintetinio kaučiuko, fenolio, acetono ir kitų cheminių produktų gamyboje. Jos gamybos pajėgumai siekia apie 2 tūkst. tonų produkcijos per parą.

Kyjivas, spalio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 26 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 580 440 karių, iš kurių 1 990 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 448 priešo tankus (+1), 25 609 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 51 632 artilerijos sistemas (+18), 2 239 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 726 oro gynybos sistemas (+1), 449 karo lėktuvus, 356 sraigtasparnius, 3 018 antžeminių robotų sistemų (+1), 583 458 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 656), 5 138 sparnuotąsias raketas, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 167 240 transporto priemonių ir kuro cisternų (+322), 4 858 specialios paskirties įrangos vienetus (+2).

Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.

Vašingtonas, spalio 26 d. (ELTA). Reperė Nicki Minaj, pasirodžiusi ant scenos šalia JAV prezidentas per Mičigano valstijoje surengtą mitingą, skirtą paremti respublikonus prieš visoje šalyje vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus, pareiškė, kad Donaldas Trumpas „pakeitė šalies energetiką“.

„Jis suteikė mums ateitį, kurios galime laukti su viltimi“, – sakė ji po to, kai D. Trumpas pagyrė jos figūrą ir pakvietė į sceną tarti žodį.

N. Minaj yra pareiškusi esanti D. Trumpo „gerbėja numeris vienas“, nors per pirmąją jo kadenciją ir kritikavo kai kuriuos prezidento politikos sprendimus.

Iki kadencijos vidurio rinkimų likus kiek daugiau nei savaitei, Mičigane įnirtinga kova dėl vietos Senate vyksta tarp demokratų kandidato Abdulas El-Sayedas ir respublikono Mike'as Rogersas. Šeštadienį kartu su demokratų kandidatu mitingą surengė buvęs prezidentas Barackas Obama – tai buvo vienas iš pirmųjų jo pasirodymų šioje rinkimų kampanijoje.

Lapkričio 3 d. vyksiantys įtempti rinkimai lems, kuri partija kontroliuos Kongresą likusią D. Trumpo kadencijos dalį.

Sekmadienį Port Hurone auksinės spalvos „Gucci“ kostiumą vilkinti N. Minaj ragino minią skanduoti D. Trumpo ir Mičigane kandidatuojančių respublikonų pavardes.

„Mums tikrai reikia, kad visi šie puikūs žmonės būtų išrinkti, nes tai labai svarbus lūžio momentas mūsų šaliai“, – sakė ji.

„Ji dar niekada neatrodė tokia graži“, – N. Minaj nulipant nuo scenos sakė D. Trumpas.

„Ji viską supranta. Ji protinga“, – pridūrė jis.

Anksčiau savo kalboje D. Trumpas pagyrė vieno respublikonų kandidato vyro sėdmenis, o vėliau nukreipė minios dėmesį į N. Minaj.

„Beje, pirma žiūrėjau į gražų užpakaliuką, – savo kalboje staiga pereidamas prie kitos temos pasakė jis. – Nicki Minaj. Sunku nepastebėti.“

Tuomet, miniai džiūgaujant, jis paprašė reperės „atsistoti“ ir pridūrė besitikintis, kad jo pastaba jos „neįžeidė“.

Hito „Super Bass“ atlikėja į Mičiganą kartu su D. Trumpu atskrido prezidentiniu lėktuvu „Air Force One“. Lėktuve ji su vienu padėjėju nufilmavo vaizdo įrašą, kuris vėliau buvo paskelbtas socialiniame tinkle „X“. Jame ji apsimetė dalyvaujanti atrankoje į Baltųjų rūmų atstovo spaudai pareigas.

Šios pareigos šiuo metu yra laisvos, o buvusi spaudos sekretorė Katie Zacharia iš jų pasitraukė praėjus penkioms dienoms po nesėkmingo pirmojo viešo pasirodymo.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Naktį Vilniuje nuo pareigūnų sprukti bandžiusio neblaivaus vairuotojo automobilis nuvažiavo nuo kelio ir kelis kartus vertėsi, informuoja policija. 

Apie 1 val. 45 min. Vilniuje, Nemenčinės pl., Vilniaus apskr. VPK policijos pareigūnams nestojo stabdomas automobilis ,,Peugeot 207“, kurio vairuotojas padidinęs greitį nuvažiavo. 

Persekiojimo metu, Vilniaus r., ties Tarakonių k., minėtas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir kelis kartus vertėsi.

Automobilį vairavo neblaivus ( 2,21 prom.) jaunuolis (gim. 2008 m.), kuris dėl įvairių kūno sužalojimų pristatytas į ligoninę. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Jonavoje neblaivus vyras ir neblaivi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė smurtavo vienas prieš kitą, skelbia policija. 

Incidentas vyko sekmadienį, apie 2 val. 5 min.

Alksnių g., gyvenamojo namo terasoje, neblaivus (2,44 prom.) vyras (gim. 1977 m.) ir neblaivi (1,55 prom.) moteris (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė) (gim. 1984 m.) smurtavo vienas prieš kitą. 

Moteris, suteikus med. pagalbą, gydoma ambulatoriškai, vyras į gydymo įstaigą nesikreipė. 

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Jurbarko rajone rastas mirusio vyro kūnas irimo stadijoje, praneša policija.

Nenustatytos tapatybės ir amžiaus kūnas rastas sekmadienį, apie 14 val. 23 min. Jurbarko r., Jurbarkų k. esančiame miške.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Vilnius, spalio 26 d. (ELTA). Pastarąją parą Lietuvos pasienyje su Baltarusija pasieniečiai apgręžė 21 neteisėtą migrantą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 

Tuo metu su dideliu neteisėtų migrantų antplūdžiu susidurianti Latvijos pasienio tarnyba šeštadienį į savo šalį neįleido 32 neteisėtų migrantų.

Savo ruožtu Lenkijos pareigūnai pranešė šeštadienį nefiksavę tokių asmenų.

Pernai pareigūnai neleistinose vietose neleido į Lietuvą iš Baltarusijos įsibrauti daugiau nei 1,6 tūkst. asmenų, šiemet – 1 749.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista apie 26,3 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vašingtonas, spalio 26 d. (ELTA). Amerikiečių milijardierius Elonas Muskas vėl pasisakė apie karą Ukrainoje, tačiau šį kartą jo dėmesio centre atsidūrė ne ukrainiečiai, o Rusijos šauktiniai – kaip praneša naujienų portalas „Unian“, verslininkas stojo jų ginti socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše.

Iš jo žodžių galima spręsti, kad verslininkas Ukrainoje kariaujančius rusus laiko žmonėmis, neturinčiais pasirinkimo ir faktiškai priverstais dalyvauti kare.

„Nesibaigiančios ukrainiečių ir rusų žudynės turi liautis. Taip pat turime užjausti vargšus Rusijos šauktinius. Šie vaikai neturi kito pasirinkimo, kaip tik kariauti ir žūti nuo dronų smūgių“, – rašė E. Muskas.

Anksčiau E. Muskas pripažino pats apribojęs Ukrainos kariuomenės prieigą prie „Starlink“ paslaugų. Milijardierius aiškino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą naudojosi palydoviniu ryšiu koviniams dronams valdyti, o tai draudžia paslaugos naudojimo taisyklės. Todėl, pasak jo, tokia galimybė buvo užblokuota dar praėjusią savaitę.

Ukrainos prezidento kanceliarija sureagavo į E. Musko kaltinimus. Prezidento patarėjas Serhijus Beskrestnovas šaukiniu „Flash“ paaiškino, kad nuo 2026 m. žiemos „Starlink“ terminalai virš Ukrainos veikia tik judant ne didesniu kaip 70–90 km/val. greičiu, o virš Rusijos apskritai neveikia. Todėl, pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos fiziškai negalėjo naudoti įprastų dronų su „Starlink“ ryšiu ilgojo nuotolio smūgiams, o visos tokios operacijos buvo vykdomos naudojantis karinės paskirties sistema „Starshield“.

Vašingtonas, spalio 26 d. (AFP-ELTA). JAV ir Kanados prekybos susitarimas bus pasiektas „visai netrukus“, sekmadienį per rinkimų kampanijos mitingą, surengtą likus devynioms dienoms iki svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų, pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas.

Įtampa tarp dviejų Šiaurės Amerikos kaimynių nemąžta nuo rugpjūčio, kai nutrūko prekybos derybos, o D. Trumpas, reaguodamas į tai, įvedė virtinę naujų muitų.

„Visai netrukus šį klausimą išspręsime. Šiuo metu jie pasirengę mums duoti bet ką“, – per mitingą Port Hurone – Mičigano valstijos mieste prie JAV ir Kanados sienos, smarkiai nukentėjusiame nuo jo pradėto muitų karo – kalbėdamas apie susitarimą sakė prezidentas.

D. Trumpas dar kartą gynė Kanadai įvestus muitus ir apkaltino šią šalį „ne vienus metus išnaudojus Jungtines Valstijas“.

Po rugpjūtį nutrūkusių derybų įvesti muitai turėjo poveikį maždaug 20 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms – nuo ledo ritulio lazdų iki cemento.

Reaguodama į tai, Kanada įvedė muitus tokios pat vertės amerikietiškoms prekėms, o D. Trumpas atsakė naujais muitais, kurie kai kurioms prekėms siekė net 50 proc.

Penktadienį Baltieji rūmai dalį šių muitų panaikino, atsižvelgę į senatorės Susan Collins, atstovaujančios Meino valstijai prie Kanados sienos, prašymą. Ši valstija nuo prekybos karo nukentėjo ypač smarkiai.

Demokratai siekia per kitą antradienį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus perimti Senato kontrolę iš respublikonų, taikydamiesi ir į S. Collins vietą Senate.

Nuo antrosios kadencijos pradžios D. Trumpas smarkiai pakeitė pasaulinės prekybos tvarką, tiek sąjungininkėms, tiek priešininkėms įvesdamas plataus masto muitus ir teigdamas, kad jos naudojosi Jungtinėmis Valstijomis.

Be to, grasinimus įvesti kai kuriuos muitus jis atvirai siejo su politiniais ar užsienio politikos tikslais.