(pridėta 6 nuo pabaigos pastraipa)

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA). Vyriausybė pritarė įstatyminėms pataisoms, kurios supaprastintų valstybinės žemės ir valstybės bendrovių valdomos žemės perdavimą stambiems investicijų projektams – nebereikėtų viešojo konkurso ar aukciono. Teigiama, kad pakeitimų tikslas – skatinti privačias investicijas ne tik valstybės lėšomis, bet ir valstybine bei valstybės valdomų bendrovių žeme.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pateikto projekto pažymoje rašoma, kad pataisomis būtų nustatyta galimybė valstybinę žemę investuotojui parduoti už kainą, nustatytą pagal vidutinę valstybinės žemės sklypo rinkos vertę. Taip pat būtų numatyta, jog valstybės valdomų bendrovių valdoma žemė, minėtų bendrovių pritarimu, galėtų būti perleista investuotojams.

Tai reikštų, jog teritorija galėtų būti išnuomota be konkurso, parduota ne aukciono būdu arba net perleista neatlygintinai. Tiesa, pastaroji opcija būtų galima tik po to, kai investuotojas pasiekia stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytus sukurtų naujų darbo vietų skaičiaus ir privačių kapitalo investicijų sumos kriterijus – iki tol žemė būtų nuomojama.

Valstybės bendrovėms praradimų atlyginimo tvarką nustatytų ekonomikos ir inovacijų ministras, joms atlyginant už nuosavybėn perleidžiamos žemės rinkos vertę. Su valstybės valdomomis bendrovėmis iš biudžeto lėšų atsiskaitytų EIM.

Įstatymo projekte taip pat numatyta suteikti galimybę elektros perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriams, tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius nuomotis valstybinę žemę be aukciono.

Stambūs projektai būtų atleidžiami nuo žemės nuomos mokesčio

Projekto pažymoje rašoma, kad pataisomis būtų nustatyta galimybė visiškai ar iš dalies atleisti investuotojus nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, kai investicijos siekia ne mažiau kaip 250 mln. eurų ir projektas turi stambaus projekto statusą.

Tiesa, tas pats galiotų ir investicijoms, kurios siekia ne mažiau kaip 20 mln. eurų, turi stambaus projekto statusą ir yra įgyvendinamos regione – ne Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.

Įstatymo projektu taip pat siūloma savivaldybių praradimams kompensuoti padidinti galimos dotacijos dydį nuo 5 iki 10 proc. stambaus projekto vertės ir nustatyti.

Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimų projektams dar turės pritarti Seimas.

Kaip skelbė ELTA, diskusijos apie investicijų pritraukimą ypač suintensyvėjo Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Aumovio“ (buvusiai „Continental“) kovo mėnesį paskelbus apie sprendimą trauktis iš Lietuvos rinkos.

Asociacijos „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pernai investicijų į ilgalaikį turtą Lietuvoje suma siekė 196 mln. eurų, šalyje patvirtintas 31 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektas.

Per penkerių metų laikotarpį agentūra pritraukė 237 TUI projektus, sukūrusius 19,7 tūkst. darbo vietų, bendra investicijų į ilgalaikį turtą suma pasiekė 1,1 mlrd. eurų.

Tiesa, pastebima, jog pandemija, geopolitinė situacija, darbo intelekto įtaka ir didžiųjų Europos valstybių ekonomikos lėtėjimas pastaruosius penkerius metus turėjo įtakos ir TUI. 

Po „Aumovio“ pasitraukimo ministerijų vadovai ir verslas pradėjo svarstyti stambių investicijų subsidijavimą. Kaip sakė „Investuok Lietuvoje“ vadovas, ambicija yra, kad tam šalis skirtų 1 mlrd. eurų.

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA). Regionų administracinis teismas trečiadienį nusprendė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas agurkėlių „Geras vaizdelis“ reklamą Seimo rinkimų metu pripažinti paslėpta politine reklama buvo nepagrįstas.

Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, VRK praėjusių metų balandžio 24 d. prekybos tinklų skleistą agurkėlių „Geras vaizdelis“ reklamą apie nuolaidas 2024 m. Seimo rinkimų laikotarpiu pripažinti politine ir paslėpta politine reklama. Taip pat komisija nustatė rinkimų agitacijos pažeidimus.

Į teismą dėl šio sprendimo kreipėsi bendrovės  „Kėdainių konservų fabrikas“, „MAXIMA LT“, „Lidl Lietuva“, „IKI Lietuva“ ir buvęs europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Pareiškėjai nesutiko su VRK išvada, kad marinuotų agurkėlių „Geras vaizdelis“ reklama buvo susijusi su Taikos koalicijos politine kampanija. 

Pareiškėjai teigė, kad VRK netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepagrįstai priskyrė komercinei veiklai politinės reklamos požymius ir klaidingai aiškino bei taikė Rinkimų kodekso nuostatas.

Skundą pateikę asmenys pabrėžė, kad nagrinėjama reklama buvo įprasta prekybos tinklų komercinė veikla, vykdoma jų pačių iniciatyva, nepriklausomai nuo politinių procesų. 

„Jie nurodė, jog sprendimus dėl akcijų organizavimo, nuolaidų dydžio ir dažnumo priima patys prekybos tinklai, o produkto „Geras vaizdelis“ akcijos yra periodinės ir įprastos rinkos praktikoje. Taip pat akcentuota, kad nei gamintojas, nei prekybos tinklai neveikė jokio politinio subjekto vardu ar interesais“, – teigiama teismo pranešime spaudai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad, pagal Rinkimų kodeksą, politine reklama gali būti laikoma tik tokia informacija, kuri skleidžiama politinės kampanijos dalyvio, jo vardu ar interesais, siekiant paveikti rinkėjų valią. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad reklama apie nuolaidas agurkams „Geras vaizdelis“ buvo skleidžiama politinės partijos, politiko ar jų interesais, ar kad ja buvo siekiama daryti poveikį rinkėjams.

„Teismas taip pat konstatavo, kad VRK išvados dėl tariamų sąsajų tarp produkto pavadinimo ir politinės kampanijos yra grindžiamos prielaidomis bei subjektyviu vertinimu. VRK rėmėsi istoriniais duomenimis ir prielaidomis apie galimą frazės „Geras vaizdelis“ atpažįstamumą, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ši reklama realiai buvo naudojama politinei agitacijai ar turėjo įtakos rinkėjams“, – nurodoma teismo pranešime spaudai.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad prekės ženklas „Geras vaizdelis“ registruotas dar 2002 metais, jo savininkas yra bendrovė „Kėdainių konservų fabrikas“, o produkto pakuotė nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo modifikuota ar pritaikyta politinei kampanijai. 

Be to, nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad reklamos akcijos būtų derintos su Taikos koalicija ar V. Uspaskichu ir vykdytos jų iniciatyva. 

Teismas taip pat pripažino nepagrįstais VRK teiginius dėl paslėptos politinės reklamos ir rinkimų agitacijos pažeidimų. Be to, teismas konstatavo, kad komisija nepagrindė teiginių apie Taikos koalicijos ir V. Uspaskicho tariamą išankstinį žinojimą apie reklamos akcijas ir pasinaudojimą jomis.

Atsižvelgiant į tai, ginčytas VRK sprendimas buvo panaikintas.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA). Vyriausybė palaiko siūlymą atšaukti Jolantą Balčiūnienę iš ambasadorės Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie UNESCO pareigų.

Trečiadienį vykusio posėdžio metu nuspręsta prezidentui Gitanui Nausėdai teikti siūlymą atšaukti ją iš šiuo metu einamų pareigų nuo rugpjūčio 31 d. Į jos vietą nuo rugsėjo 1 d. siūloma skirti Gytį Marcinkevičių. 

J. Balčiūnienė Lietuvos atstovybei prie UNESCO vadovauja nuo 2021 m. rugsėjo pradžios. G. Marcinkevičius šiuo metu atstovybėje eina įgaliotojo ministro pareigas.

Lietuvoje valstybės diplomatinius atstovus skiria ir atleidžia prezidentas užsienio reikalų ministro teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui ir Vyriausybei.

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA). Trečiadienį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui inicijuoti Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo tarpžinybinės priežiūros komisijos sudėties ir funkcijų pokyčius. 

Kultūros ministerija teigia, kad komisijos struktūros bei veiklos organizavimo atnaujinimai sudarytų prielaidas sklandesniam ir efektyvesniam sprendimų priėmimui dėl Panerių aplinkos tvarkymo ir pritaikomumo lankytojams darbų. 

Nutarimo projektas parengtas siekiant užtikrinti optimalias ir efektyvias sprendimų dėl Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti sutvarkymo ir pritaikymo jį lankyti priėmimo procedūras bei sklandesnį priimtų sprendimų įgyvendinimą, aiškina nutarimo projekto pataisų rengėjai. 

Pagal naująją tvarką tarpžinybinės priežiūros komisijos pirmininko pareigas eitų ir personalinę komisijos sudėtį tvirtintų kultūros ministras, jo pavaduotoju būtų skiriamas Kultūros ministerijos kancleris. 

Anksčiau šios komisijos pirmininku būdavo skiriamas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, o jo pavaduotoju – kultūros viceministras. 

Be to, Kultūros ministerija siūlo nustatyti esminius komisijos veiklos principus, kurie, kaip nurodoma, užtikrintų Panerių memorialo sutvarkymui reikalingų darbų kontrolę ir priežiūrą. 

Komisija būtų įpareigojama ne rečiau kaip 2 kartus per metus peržiūrėti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus atliktus darbus dėl Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo ir pritaikymo lankyti. Taip pat teiktų Vyriausybei pasiūlymus dėl veiksmų plano memorialo sutvarkymui bei reikiamų lėšų jam įgyvendinti. 

Likusią komisijos sudėtį, sudarytų 10 narių: Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, ministro pirmininko patarėjas, Kultūros ministerijos atstovas, Užsienio reikalų ministerijos atstovas, Kultūros paveldo departamento direktorius, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkas.

Panerių memorialinis muziejus – istorinę tragediją žyminti atminties vieta Vilniuje, Panerių miške, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu Nacistinės Vokietijos kariai kartu su vietiniais gyventojais nužudė 100 tūkst. žmonių, iš kurių didžioji dalis – žydų tautybės asmenys. 

Masinės žudynės Paneriuose prasidėjo 1941-aisiais ir baigėsi 1944 m., kai iš Lietuvos pasitraukė nacių okupacinės pajėgos. 

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA). Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui pertvarkyti valstybės įmonę Turto bankas į akcinę bendrovę.

Šiuo sprendimu siekiama efektyviau valdyti valstybės nekilnojamojo turto portfelį, diegti pažangesnius bendrovės valdymo principus bei gerinti paslaugų kokybę viešojo sektoriaus institucijoms ir įstaigoms.

„Pertvarkius Turto banką, bus sudarytos sąlygos tęsti efektyvaus valdymo priemonių taikymą valstybės nekilnojamojo turto valdyme, optimizuoti centralizuotai valdomo valstybės nekilnojamojo turto apimtis, pasiliekant tokį šio turto portfelį, kurį valstybei tikslinga išlaikyti, jį naudoti ir atnaujinti. Pertvarkius įmonę keisis ir bendrovės valdymas, kuris sudarys galimybes diegti pažangius valdymo principus, pritraukti kompetentingų specialistų bei užtikrinti sklandesnį bendrovės funkcijų vykdymą“, – pranešime pažymėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Pasak Finansų ministerijos, pertvarkius Turto banką į akcinę bendrovę, jam bus taikomi valstybės valdomų įmonių valdymo, strateginio planavimo, dividendų mokėjimo, kolegialių organų veiklos principai. Tikimasi, kad tai padidins bendrovės veiklos skaidrumą ir efektyvumą.

Taip pat numatoma, kad sprendimų priėmimas taps lankstesnis, o veiklos organizavimas – operatyvesnis.  Tai turėtų pagerinti teikiamų paslaugų kokybę valstybės institucijoms ir įstaigoms. 

Pertvarkytas Turto bankas toliau tęs įstatyme nustatytas funkcijas – centralizuotai valdys valstybės nekilnojamąjį turtą, taip pat administruos valstybei priklausančių akcijų privatizavimo procesus ir perimtą turtą. 

Ministerija pabrėžia, kad valdant valstybės nekilnojamąjį turtą Turto bankas toliau sieks optimizuoti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto apimtis, užtikrinti valstybės institucijų aprūpinimą jų funkcijoms reikalingu nekilnojamuoju turtu bei sudaryti sąlygas naudotis kokybišku, efektyviai valdomu nekilnojamuoju turtu.

Nutarimuose numatyta, kad Turto banko įstatinis kapitalas bus suformuotas investuojant valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Turto banko veiklos organizavimui patikėjimo teise valdomą turtą. 

Šio turto nepriklausomo vertintojo vasario mėnesį nustatyta rinkos vertė sudaro 12 617 618 eurų. Vienintele bendrovės akcininke išliks valstybė – akcijas valdys valdys Finansų ministerija. 

(papildymai nuo ketvirtos pastraipos)

Tel Avivas, balandžio 22 d. (AFP-ELTA). Izraelio užsienio reikalų ministras trečiadienį paragino Beirutą bendradarbiauti su Izraeliu kovojant su Libano ginkluota grupuote „Hezbollah“, artėjant dvišalėms deryboms, kurios turėtų būti atnaujintos Vašingtone.

„Rytoj Vašingtone bus atnaujintos tiesioginės Izraelio ir Libano derybos. Raginu Libano vyriausybę – dirbkime kartu prieš teroristinę valstybę, kurią „Hezbollah“ sukūrė jūsų teritorijoje“, – sakė Gideonas Saaras kalboje diplomatams per renginį, skirtą Izraelio 78-osios Nepriklausomybės dienos minėjimui.

„Šis bendradarbiavimas jums reikalingas net labiau nei mums. Tam reikia moralinio aiškumo ir drąsos prisiimti riziką. Tačiau nėra realios alternatyvos, kaip užtikrinti taikią ateitį jums ir mums“, – sakė jis.

Izraelis ir Libanas, nepalaikantys diplomatinių santykių, ketvirtadienį Vašingtone surengs naujas derybas, AFP pranešė Valstybės departamento pareigūnas.

Izraelis surengė didžiules oro atakas visame Libane ir įsiveržė į pietus po to, kai kovo 2 d. „Hezbollah“ įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose, palaikydama savo rėmėją Iraną.

Nepaisant penktadienį prasidėjusių paliaubų, Izraelio kariai vis dar veikia pietų Libane, o gynybos ministras Izraelis Katzas praėjusią savaitę pareiškė, kad jie panaudos „visą jėgą“, jei kils grėsmė.

Pagal paliaubų sąlygas Izraelis teigia pasiliekantis teisę imtis veiksmų prieš „planuojamus, gresiančius ar vykstančius išpuolius“.

Anksčiau trečiadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos kariai diena anksčiau pietų Libano Saluki rajone nukovė du „teroristus, pažeidusius paliaubų sąlygas“. Šie du asmenys „peržengė priekinę gynybos liniją ir priartėjo prie karių, keldami tiesioginę grėsmę“, teigė kariuomenė, pridurdama, kad vėliau oro pajėgos juos likvidavo.

Pasak Libano valstybinės naujienų agentūros, trečiadienį Izraelio oro pajėgų smūgis taip pat nužudė vieną žmogų ir sužeidė du Libano Bekaa regione.

Izraelio kariuomenė nustatė vadinamąją „Geltonąją liniją“ pietų Libane netoli sienos, kur jos pajėgos veikia nepaisydamos paliaubų.

Antradienį ji pranešė, kad „Hezbollah“ paleido raketas į pietų Libane dislokuotus karius ir kad kariuomenė atsakydama smogė į paleidimo įrenginį. Ji taip pat pranešė, kad sulaikė iš Libano paleistą droną, jam dar nekirtus sienos į Izraelio teritoriją.

„Hezbollah“ teigė surengusi ataką prieš šiaurės Izraelį keršydama už, jos teigimu, Izraelio paliaubų pažeidimus – tai pirmasis toks teiginys nuo paliaubų pradžios.

G. Saaras savo trečiadienio kalboje pakartojo, kad Izraelis neturi jokių „rimtų nesutarimų“ su Libanu.

„Deja, Libanas yra žlugusi valstybė, de facto esanti Irano okupacijoje per „Hezbollah“, – sakė jis. – Kliūtis taikai ir santykių normalizavimui tarp (dviejų) šalių yra viena – „Hezbollah“.

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA). Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė, kad įsigyjant bandomosios partijos „Merops AS-3 Surveyor“ sistemos kompleksą, sandoriui nebūtų taikomos įprastos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos. 

„Nutarimo projekto tikslas – nustatyti, kad Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos atliekant bandomosios partijos „Merops AS-3 Surveyor“ sistemos komplekso (…) su 48 vienetų bepiločių orlaivių perėmėjais be kovinio užtaiso (…) kartu su mokymų bei radarų integravimo paslaugomis pirkimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojo „Perennial Autonomy“ būtina netaikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų“, – rašoma projekto dalykinio vertinimo pažymoje. 

Pasak projektą rengusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM), nepritaikius šios išimties, būtų privaloma skelbti konkursą, kuriame dalyvautų daugelis tiekėjų. Tuo metu jokios supaprastintos procedūros arba išimtys esą negali būti pritaikytos, nes neatitinka įstatyme išvardytų sąlygų. 

Be to, pasak ministerijos, vykdant pirkimą pagal įstatymo nuostatas konkurso būdu, galimai būtų atrinktas tiekėjas, pateikęs ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, tačiau nebūtinai būtų apsaugoti esminiai šalies nacionalinio saugumo interesai ir uždaviniai. 

„Rinkos analizės metu nustatyta, kad AS3/MEROPS buvo išbandyta Ukrainoje realiomis karo sąlygomis ir šiuo metu sėkmingai naudojama Ukrainoje karo lauke. Kiti ūkio subjektai negalėtų pasiūlyti analogiškų palyginamos kokybės BO perėmėjų sistemų, kurios būtų ne tik sėkmingai išbandytos, bet ir naudojamos į Lietuvos oro sąlygas panašiomis klimatinėmis sąlygomis Ukrainoje karo lauke“, – nurodo ministerija. 

„Kitų rinkoje veikiančių ūkio subjektų gaminamų bepiločių orlaivių perėmimo sistemų technologinio parengtumo lygis atitinka tik bazinio prototipo lygmenį, kurio efektyvumo parametrai turi būti patvirtinti realiomis veikimo sąlygomis, tuo tarpu AS3/MEROPS technologinio parengtumo lygis atitinka aukščiausią ir pažangiausią serijinės gamybos lygmenį“, – pažymi KAM. 

Akcentuojama, jog AS3/MEROPS bandomosios partijos komplekso įsigijimas leistų greitai įvertinti naujo tipo oro gynybos priemonių efektyvumą, o sėkmingas karinės įrangos bandomosios partijos integravimas į esamą Lietuvos kariuomenės oro erdvės gynybos architektūrą didintų Lietuvos kariuomenės pajėgų gynybinę galią. 

(papildysime)

Teheranas, balandžio 22 d. (ELTA). Islamo revoliucinė gvardija (IRGC) trečiadienį Hormuzo sąsiauryje atakavo tris laivus, du iš jų sulaikė, Irano žiniasklaidos pranešimus cituoja BBC.

Su IRGC susijusi naujienų agentūra „Fars“ teigia, kad buvo atakuotas laivas „Euphoria“, kuris dabar yra užplaukęs ant seklumos prie Irano krantų.

Remdamasi IRGC laivyno pareiškimu, Irano žiniasklaida teigia, kad laivai „MSC Francesca“ ir „Epaminondas“ buvo konfiskuoti ir nukreipti link Irano krantų.

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA). Siekiant greitesnio sprendimų priėmimo, siūloma, kad leidimus Lietuvos piliečiams tarnauti kitos valstybės tarnyboje pagal kompetenciją išduotų krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministras. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Krašto apsaugos ministras tokį leidimą galėtų išduoti, kai pilietis prašo leidimo tarnauti kitos valstybės karo tarnyboje. Tuo metu vidaus reikalų ministras – kai prašoma tarnauti kitos valstybės institucijose, ketinant eiti tos valstybės politiko, pareigūno ar kitas pareigas.

Leidimą gauti būtina, jeigu tarnybai privaloma turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei. Pagal dabar galiojančią tvarką, tokį leidimą suteikia Vyriausybė. 

Toks leidimas nebūtų išduodamas, jei tarnyba tos valstybės tarnyboje kelia grėsmę Lietuvos saugumui, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nurodytų Nacionalinio saugumo strategijoje, arba svarbiausių Lietuvos užsienio politikos nuostatų, galimos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei arba jeigu pilietis yra privalomosios karo tarnybos karo prievolininkas ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkas ir šios tarnybos neatidėtos įstatymo nustatyta tvarka.

Tiesa, nustačius, kad pilietis be leidimo tarnauja ar tarnavo kitos valstybės tarnyboje ir jeigu tarnyba tos valstybės tarnyboje kelia grėsmę Lietuvos saugumui, neatitinka nacionalinio saugumo interesų arba svarbiausių Lietuvos užsienio politikos nuostatų arba pilietis, gavęs pranešimą apie pareigą gauti leidimą, toliau šios pareigos nevykdo ir konstatuojama, kad jis tarnauja neturėdamas leidimo – būtų taikomas pilietybės netekimas. 

Tuo metu nustačius, kad atliekama tarnyba neturint leidimo būtų taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 300 iki 850 eurų.

Kartu ministrų kabinetas siūlo suteikti vidaus reikalų ministrui įgaliojimus priimti sprendimus dėl pilietybės netekimo, jei per nustatytus terminus asmuo nepateikė įrodymų apie kitos valstybės pilietybės netekimą.

Siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų nuo spalio 1 d., numatomos pereinamojo pobūdžio nuostatos.

Šiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA). Trečiadienį į posėdį susirinkęs ministrų kabinetas pritarė siūlymui atšaukti diplomatą Ramūną Davidonį iš ambasadoriaus Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Irakui, Kuveitui, Saudo Arabijai, Bahreinui bei nuolatinio atstovo prie Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros pareigų.

Trečiadienį vykusio posėdžio metu nuspręsta prezidentui Gitanui Nausėdai teikti siūlymą atšaukti Lietuvos atstovą iš šiuo metu einamų pareigų nuo rugpjūčio 3 d.

Kaip skelbta praėjusią savaitę, R. Davidonį siūloma skirti ambasadoriumi Belgijoje. Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo, kad jis ambasadoriumi Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei dirbtų nuo rugpjūčio 4 d. 

Anksčiau R. Davidonis dirbo Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pavaduotoju, ėjo Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo Politikos planavimo ir analizės skyriaus vedėjas. 

Lietuvoje ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas užsienio reikalų ministro teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui ir Vyriausybei.