ELTA naujienos
JAV iždo sekretorius reikalauja, kad „Nvidia“ netrukus pateiktų paaiškinimus
Vašingtonas, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sekmadienį paragino bendrovę „Nvidia“ paaiškinti, ar ji sąmoningai leido, kad jos pažangiausiam dirbtiniam intelektui (DI) skirti lustai patektų į Kiniją. Pasak jo, tai svarbiau nei buvusio bendrovės vadovo Jenseno Huango romanas su įtariama Kinijos šnipe.
Praėjus trims dienoms po J. Huango atsistatydinimo, S. Bessentas televizijos „Fox News“ laidoje „Sunday Morning Futures“ pareiškė norintis išsiaiškinti, ar „Nvidia“ naudojosi fiktyviomis bendrovėmis, kad apeitų JAV apribojimus ir parduotų Kinijai savo galingiausius lustus.
Jungtinės Valstijos draudžia parduoti Kinijai pažangiausius DI lustus, siekdamos išlaikyti pranašumą prieš šią šalį varžybose dėl lyderystės dirbtinio intelekto srityje.
2025 metų pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido parduoti Kinijai „Nvidia“ H200 lustus, tačiau ne pačius pažangiausius, naudojamus šiuolaikinę visuomenę keičiančių DI modelių veikimui užtikrinti.
„Kinijai negalima parduoti nieko pažangesnio už H200 lustus. Šiuo atveju svarbiau išsiaiškinti, ar „Nvidia“ bendrovėje buvo laikomasi JAV eksporto apribojimų“, – sakė S. Bessentas.
Jis turėjo omenyje įmones, susijusias su Singapūre įsikūrusia duomenų centrų bendrove „Megaspeed“, kurioje anksčiau dirbo, kaip teigiama, J. Huango meilužė Alice Huang.
„Kas apie tai žinojo? Juk šios fiktyvios įmonės buvo akivaizdžios. Jos buvo tiriamos. Ar „Nvidia“ naudojosi jomis, kad apeitų apribojimus ir parduotų lustus Kinijai?“ – svarstė S. Bessentas.
Kalbėdamas apie A. Huang, JAV iždo sekretorius pareiškė, kad jam nesvarbu, ar ji šnipė, ar ne, o buvusio „Nvidia“ vadovo „keistenybės“ yra jo paties reikalas.
Tačiau S. Bessentas pareiškė norintis, kad per artimiausias 10 dienų „Nvidia“ pateiktų atsakymus ir savo vidinio tyrimo dėl J. Huango elgesio rezultatus.
JAV įtaria, kad Singapūre įsikūrusi „Megaspeed“ padėjo Kinijos bendrovėms apeiti amerikiečių eksporto kontrolės priemones, pirkdama „Nvidia“ lustus savo duomenų centrams Pietryčių Azijoje ir vėliau nukreipdama juos į Kiniją.
JAV teisingumo departamentas atlieka tyrimą.
Spalio pabaigoje „Nvidia“ pareiškė, kad šiuos kaltinimus ištyrė dar pernai ir juos paneigė.
Laikraštis „The Financial Times“ pranešė, kad keturios JAV federalinės agentūros siekė, jog Howardo Lutnicko vadovaujamas Prekybos departamentas įtrauktų „Megaspeed“ į juodąjį sąrašą, tačiau departamentas to nepadarė.
„Daugelis kitų departamentų to siekė, tačiau galutinį sprendimą turėjo priimti Prekybos departamentas“, – sakė S. Bessentas, pakartodamas penktadienį išsakytas mintis, kurios leidžia manyti, kad D. Trumpo administracijoje šiuo klausimu esama nesutarimų.
Senatoriai iškvietė J. Huangą gruodžio mėnesį duoti parodymų Senato Bankininkystės komitete.
Pranešama, kad duoti parodymus sutiko ir H. Lutnickas.
J. Huangas taip pat sutiko iki Padėkos dienos (lapkričio 26 d. – ELTA) duoti parodymus uždarame JAV Atstovų Rūmų posėdyje.
Antradienį „Nvidia“ turėtų paskelbti savo ketvirčio finansinius rezultatus.
Vilniuje po susidūrimo su automobiliu žuvo motociklininkas
Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Vilniuje sekmadienio vakarą per avariją žuvo motociklininkas, pranešė policija.
Policijos departamento duomenimis, apie 19.05 val. Vilniuje, Ožkinių gatvėje, motociklas ,,Yamaha MTN 125-A”, vairuojamas vyro, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu ,,VW Tiguan“.
Per eismo įvykį žuvo motociklo vairuotojas.
Įvykio aplinkybės tikslinamos.
Sabatauskaitė apie referendumą dėl šeimos sampratos: tai yra visuomenės skaldymas
Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė mano, kad siekis surengti referendumą dėl šeimos sampratos padidintų visuomenės susiskaldymą. Jos manymu, jei referendume būtų pritarta siūlomai šeimos sampratai ir jei Seimas vėliau dėl to priimtų įstatymų pataisas, tai galimai reikštų žmogaus teisių susiaurinimą Lietuvoje.
Lygių galimybių kontrolierė, sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ komentuodama referendumo dėl šeimos sampratos iniciatyvą, teigė, kad tokiu referendumu Lietuva gali patekti į situaciją, kurioje imtų kvestionuoti savo narystę Europos Sąjungoje, savo pasiryžimą paisyti tarptautinių sutarčių, kurias yra ratifikavusi, principus.
„Lietuva yra Europos Sąjungos narė, kitų tarptautinių sutarčių narė, Europos žmogaus teisių konvencijos narė. Europos žmogaus teisių konvencija ne kartą yra suformavusi tokį principą, kad asmens teisė į pagarbą jo privačiam, šeimos gyvenimui apima tiek tas šeimas, kurios sukurtos santuokos pagrindu, tiek ir tas, kurios nesukurtos santuokos pagrindu, tai gali būti partnerystė arba tiesiog nuolatiniai ryšiai, kuriuos sieja tarpusavio pagarba ir apie tai ne kartą yra pasisakęs ir mūsų Konstitucinis Teismas. Tai kas tokiu patariamuoju referendumu būtų daroma ir kokio rezultato yra tikimasi?“, – LRT laidoje „Savaitė“ kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Lygių galimybių kontrolierė teigė mananti, kad tuo atveju, jei referendume dėl šeimos sampratos visuomenė pritartų teikiamam šeimos apibrėžimui ir Seimas pagal tai pakoreguotų įstatymus, Lietuva žengtų žingsnį žmogaus teisių siaurinimo keliu.
„Yra tam tikras užslėptas tikslas po šiuo neva patariamuoju referendumu – tai paklauskime visuomenės nuomonės, nepateikdami visos informacijos. Ką mes tuo pačiu darome? Galimai mes sprendžiame tuo pačiu savo vietos Europos Sąjungoje klausimą, galimai mes sprendžiame šiaip žmogaus teisių ribojimo klausimą, nes toks straipsnis – jei jis būtų priimtas Seimo po patariamojo referendumo, pamodeliavus ateitį – tai galimai reikštų didelį žmogaus teisių susiaurinimą, kuris gali eiti ir kitų teisių siaurinimo linkme“, – svarstė B. Sabatauskaitė.
Lygių teisių kontrolierės manymu, referendumas dėl šeimos sampratos padidintų visuomenės susiskaldymą.
„Tai yra tam tikra prasme visuomenės poliarizacijos didinimas ir skaldymas. Man atrodo tikrai šiuo metu, tikrai tokiu jautriu metu nors nesinori kalbėti apie karą, bet yra tas egzistencinis klausimas, iškylantis neabejotinai daug kam. Tai kam dar didinti tą poliarizaciją vietoje to, kad būtų dedamos pastangos ją mažinti“, – komentavo B. Sabatauskaitė.
Kaip skelbė ELTA, Seimo narių grupė kovą registravo nutarimo projektą, siūlantį kartu su kitąmet vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Jei Seimas tokiai iniciatyvai pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.
Balandį Seimas po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gavo trijų universitetų – Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Mykolo Romerio – ekspertines išvadas, bet šis klausimas komiteto posėdyje svarstytas dar nebuvo.
Rugsėjį Seimo nariai kreipėsi į komiteto pirmininką Julių Sabatauską, ragindami pateikti ekspertines išvadas komiteto nariams, įtraukti klausimą į artimiausio posėdžio darbotvarkę ir užtikrinti, kad jis būtų apsvarstytas laiku.
Po kreipimosi buvo paskelbti spalio 1 d. numatyti komiteto klausymai, bet jų išvakarėse pranešta apie atšaukimą. Kreipimesi pabrėžiama, kad tam, jog Seimas galėtų priimti sprendimą dėl patariamojo referendumo paskelbimo, būtinas procedūras reikia užbaigti iki gruodžio 7 d.
Prezidentūra Eltai nurodė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisako už tai, jog patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos iniciatyva būtų įgyvendinta, tačiau prezidentas nevertina iniciatyvos autorių pasiūlytos formuluotės.
Rusijos dronai atakavo Charkivą
Kyjivas, lapkričio 15 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos dronas smogė daugiaaukščiam gyvenamajam namui Charkive. Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Priešo dronas smogė daugiaaukščiam gyvenamajam namui Ševčenkivskio rajone. Vertiname padarinius“, – sakė jis.
Vėliau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas patikslino, kad dronas pataikė į pastato fasadą ties devintu aukštu ir išdaužė langų stiklus.
„Kol kas pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta. Skubiosios pagalbos tarnybos šalina priešo atakos padarinius“, – sakė jis.
Anksčiau Charkivo srities prokuratūra socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad per Rusijos FPV dronų atakas Charkive buvo sužeisti du vyrai ir moteris.
Tyrimo duomenimis, lapkričio 15 d. apie 13.50 val. du šviesolaidiniu ryšiu valdomi FPV dronai atakavo Charkivo Ševčenkivskio rajoną.
Vienas dronų pataikė netoli civilinio automobilio, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Kitas dronas nukrito ant tramvajaus bėgių, bet nesprogo.
„Buvo sužeisti du 59 ir 48 metų vyrai bei 55 metų moteris. Gydytojų teigimu, jų būklė yra vidutinio sunkumo. Apgadintos dvi transporto priemonės“, – pranešė prokuratūra.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimo.
Budrys: Europa privalo reaguoti į mėginimą surengti diversiją Estijoje
Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Po mėginimo surengti diversiją Estijoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad Rusija jau nebesislepia už tarpininkų, praneša „Sky News“.
K. Budrys pagyrė Estijos saugumo tarnybas už tai, kad jos užkirto kelią, kaip teigiama, Rusijos karinės žvalgybos (GRU) organizuotam išpuoliui prieš gynybos pramonės bendrovę.
„Kai valstybės žvalgybos tarnyba organizuoja padegimus Europoje, tai nėra „hibridinė veikla“. Tai valstybės remiamas terorizmas“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė K. Budrys.
„Laikas nustoti dangstytis eufemizmais. Europa turėtų rimtai apsvarstyti galimybę pripažinti GRU ir kitas Rusijos žvalgybos bei saugumo struktūras, dalyvaujančias diversinėse operacijose, teroristinėmis organizacijomis“, – pridūrė jis.
K. Budrys pareiškė, kad Rusija griebiasi diversijų, kai jai nesiseka mūšio lauke. Pasak ministro, išvada paprasta – kiekviena Rusijos surengta diversija turi jai kainuoti vis brangiau.
Jis taip pat išreiškė visišką solidarumą su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna ir visais Estijos žmonėmis.
„Mūsų atsakas turi būti aiškus: didesnė parama Ukrainai, stipresnis spaudimas Maskvai ir realios pasekmės tiems, kurie vadovauja šiems išpuoliams ir juos vykdo. Išvada paprasta: kiekviena Rusijos diversija Europoje turi jai kainuoti vis brangiau“, – pareiškė K. Budrys.
ELTA primena, kad Estija sekmadienį pranešė užkirtusi kelią Rusijos karinės žvalgybos GRU organizuotam bandymui padegti dronų gamyklą.
Ministras pirmininkas Kristenas Michalas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad GRU nurodymu šeštadienio naktį buvo mėginta surengti diversiją Estijos gynybos pramonės bendrovėje „Threod Systems“.
Estijos saugumo pajėgos sulaikė aštuonis Latvijoje gyvenančius asmenis.
Čekijoje vyko didelis protestas prieš visuomeninės žiniasklaidos finansavimo pertvarką
Praha, lapkričio 15 d. (AP-ELTA). Šimtai tūkstančių žmonių sekmadienį susirinko Čekijos sostinėje Prahoje protestuoti prieš milijardieriaus Andrejaus Babišo vadovaujamos vyriausybės ketinimus pertvarkyti visuomeninių transliuotojų finansavimą. Daugelio nuomone, ši pertvarka pakenktų žiniasklaidos nepriklausomumui ir demokratijai.
Didžiulis protestas vyko sostinės Letnos parke. Pasak vieno pagrindinių protesto organizatorių, judėjimo „Milijonas akimirkų demokratijai“ atstovo Mikulášo Minářo, demonstracijoje dalyvavo apie 350 tūkst. žmonių.
Protestuotojai reikalavo, kad vyriausybė atsisakytų savo ketinimų, ir reiškė susirūpinimą, kad A. Babišas ir jo koalicijos partneriai kelia grėsmę demokratijai.
Pagal vyriausybės planą šalies visuomeninis radijas ir televizija būtų finansuojami iš valstybės biudžeto, atsisakant dabartinės sistemos, pagal kurią gyventojai, namų ūkiai ir įmonės moka reguliarias įmokas. Visuomeniniai transliuotojai gautų maždaug 15 proc. mažiau lėšų nei dabar, todėl jiems galėtų tekti atleisti darbuotojų, mažinti laidų gamybos apimtis ir atsisakyti kai kurių programų.
Pertvarkos kritikai teigia, kad ji suteiktų trijų partijų valdančiajai koalicijai galimybę perimti žiniasklaidos kontrolę, kaip tai padarė populistinės vyriausybės Slovakijoje, vadovaujant ministrui pirmininkui Robertui Fico, ir Vengrijoje, kai valdžioje buvo tuometinis premjeras Viktoras Orbanas.
„Nenorime Slovakijos scenarijaus“, – buvo rašoma viename protestuotojų plakate.
„Šalin rankas nuo žiniasklaidos“, – skelbė kitas.
Vyriausybė siekia paspartinti įstatymo priėmimą parlamente
Spalio 24 d. valdančioji koalicija netikėtai paspartino plano svarstymą parlamento žemuosiuose rūmuose. Valdančiųjų parlamentarai apribojo opozicijos pasisakymų laiką, o 4.36 val. ryto balsavo už tai, kad įstatymo projektas įveiktų pirmąjį iš trijų svarstymo etapų.
Kitą dieną tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš skubotą įstatymo projekto svarstymą, o lapkričio 3 d. visuomeninės žiniasklaidos darbuotojai surengė streiką. Jį, be kitų, palaikė profesinės sąjungos, universitetai, studentai, bažnyčios, menininkai, sportininkai ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.
Trečiadienį Europos Parlamente buvo aptariama žiniasklaidos laisvės ir teisinės valstybės padėtis Čekijoje. Už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Michaelas McGrathas pareiškė, kad nacionaliniai teisės aktai turi užtikrinti, jog visuomeninės žiniasklaidos finansavimas būtų grindžiamas skaidriais ir objektyviais kriterijais, taip pat garantuotų pakankamus, tvarius ir prognozuojamus finansinius išteklius.
Tačiau A. Babišas pažadėjo įgyvendinti pertvarką nepaisydamas protestų ir neigė, kad pokyčiai paveiks žiniasklaidos laisvę.
A. Babišas grįžo į valdžią Čekijoje po to, kai jo judėjimas ANO („Taip“) pernai laimėjo šalies rinkimus ir sudarė koaliciją su dviem nedidelėmis politinėmis jėgomis – prieš imigraciją pasisakančia ir prorusiška partija „Laisvė ir tiesioginė demokratija“ bei dešiniąja partija „Automobilininkai už save“.
A. Babišas nepritaria kai kurioms svarbioms Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos ir migracijos politikos priemonėms, taip pat atmetė finansinės pagalbos Ukrainai ir garantijų ES paskoloms, skirtoms padėti jai kovoti su Rusijos invazija, galimybę.
Be to, A. Babišo vyriausybė sulaukė NATO sąjungininkių kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo. Protestuotojai taip pat pasmerkė vyriausybės gynybos politiką ir pareikalavo gynybos ministro Jaromiro Zunos, priklausančio partijai „Laisvė ir tiesioginė demokratija“, atsistatydinimo.
Saudo Arabijos koalicija perėmė dvi į Rijadą paleistas balistines raketas
Rijadas, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). Su Jemeno husių sukilėliais kovojanti Saudo Arabijos vadovaujama koalicija sekmadienį pranešė numušusi dvi balistines raketas, kurias Irano remiama grupuotė paleido į Saudo Arabijos sostinę Rijadą.
„Oro gynybos pajėgos perėmė ir sunaikino dvi balistines raketas, kurias husių teroristinė grupuotė paleido į Rijadą“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė koalicijos atstovas Turki al Maliki.
Anksčiau sekmadienį jis paskelbė, kad Saudo Arabijos oro gynyba šalies rytinėje dalyje sunaikino du dronus.
Vėliau sekmadienį T. al Maliki teigė, kad Medinos apylinkėse buvo perimtas ir sunaikintas dar vienas dronas.
Koalicija ne kartą skelbė, kad dronais ir raketomis buvo taikomasi į musulmonams šventus Mekos ir Medinos miestus, tačiau husiai šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.
Saudo Arabijos vadovaujama koalicija remia kaimyninio Jemeno tarptautiniu mastu pripažintą vyriausybę, kovojančią su husiais. Nuo liepos, kai atsinaujino karo veiksmai, koalicija susiduria su išaugusiu išpuolių skaičiumi.
Pastarosiomis savaitėmis husiai surengė išpuolių prieš įvairius taikinius Saudo Arabijoje, įskaitant energetikos ir transporto infrastruktūrą, karinius objektus ir Rijado finansų rajoną.
Saudo Arabijos sostinė, įskaitant jos tarptautinį oro uostą, dažnai tampa atakų taikiniu.
Praėjusį sekmadienį per husių ataką Rijado finansų rajone buvo apgadintas Saudo Arabijos valstybinei naftos milžinei „Aramco“ priklausantis dangoraižis.
Pareigūnų duomenimis, nuo rugsėjo per išpuolius Saudo Arabijoje žuvo 26 žmonės, iš jų 23 – per atakas prieš oro uostus.
Jemene husiai dažnai praneša apie Saudo Arabijos oro smūgius sukilėlių kontroliuojamose šalies teritorijose.
Jungtinių Tautų duomenimis, šią vasarą žlugus ketverius metus trukusioms paliauboms, žuvo daugiau kaip 1,6 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 300 tūkst. buvo priversti palikti savo namus.
Žiniasklaida: Jėzaus skulptūrą sostinėje galimai sudaužė Jungtinės Karalystės pilietis
Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Jėzaus skulptūros Vilniuje sudaužymu įtariamas Jungtinės Karalystės pilietis, sekmadienį pranešė LNK žinios.
„Tai 1989 metais gimęs Jungtinės Karalystės pilietis, laikinai atvykęs į Lietuvos Respubliką. Asmuo buvo apklaustas, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – asmens dokumento paėmimas“, – LNK žinioms teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas.
Iš žmogaus paėmus asmens dokumentą, jis negali palikti Lietuvos.
Anot T. Bražėno, įtariamasis teikia paaiškinimus teisėsaugai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, lapkričio 12-osios naktį Vilniuje, Dievo Gailestingumo šventovės kieme, Dominikonų gatvėje, buvo išniekinta Jėzaus skulptūra. Ji kabėjo ant šventovės kiemo sienos kabėjusio medinio kryžiaus. Skulptūra buvo išnešta į gatvę ir sudaužyta.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra.
Rumunija: Juodojoje jūroje dronai apgadino tris laivus
Bukareštas, lapkričio 15 d. (AP-ELTA). Rumunijos ministras pirmininkas Luca Niculescu sekmadienį pareiškė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Juodojoje jūroje dronai smogė trims komerciniams laivams. Tai naujausias iš virtinės išpuolių, sukėlusių nuogąstavimų, kad karas gali išplisti į NATO teritoriją.
„Laivybos saugumui Juodojoje jūroje ir vėl iškilo grėsmė“, – socialiniame tinkle „X“ rašė L. Niculescu.
Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad dronas smogė su Graikijos vėliava plaukiojančiam naftos tanklaiviui ir jame kilo gaisras, kurį užgesino įgula. Vėliau dronai smogė dar dviem laivams, kurių įgulos taip pat užgesino kilusius gaisrus, nurodė ministerija. Apie nukentėjusiuosius nepranešta, o dronų kilmės ministerija nenurodė.
L. Niculescu pareiškė, kad šie incidentai yra nepriimtini ir pažeidžia tarptautinę teisę. Pasak jo, jie atspindi blogėjančią saugumo padėtį, kurią lėmė besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Kartu su sąjungininkais ir toliau imsimės visų būtinų priemonių saugumui Juodojoje jūroje stiprinti. Tai tebėra vienas svarbiausių vyriausybės prioritetų, glaudžiai bendradarbiaujant su mūsų regioniniais partneriais ir NATO“, – pridūrė L. Niculescu.
Spalio mėnesį netoli Bulgarijos ir Rumunijos krantų oro ir jūriniai dronai atakavo ne vieną krovininį laivą ir tanklaivį. Patvirtinta, kad mažiausiai 30 komercinių laivų jūreivių žuvo arba dingo be žinios.
„SpaceX“ paaiškino Ukrainoje taikomus „Starshield“ greičio apribojimus
Kyjivas, lapkričio 15 d. (ELTA). Bendrovės „SpaceX“ atstovai pareiškė, kad Ukrainoje naudojamiems „Starshield“ palydovinio interneto ryšio terminalams taikomi greičio apribojimai yra susiję su techniniais nesklandumais. Apie tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė JAV žurnalistas Nickas Schifrinas, praneša naujienų portalas „RBC Ukraine“.
„Ukraina su „SpaceX“ aptarė greičio apribojimus, su kuriais Ukrainos pajėgos susiduria palei fronto liniją ir okupuotose Ukrainos teritorijose, o jai buvo paaiškinta, kad tai techninė problema“, – rašė jis.
Žurnalistas teigia šią informaciją gavęs iš Ukrainos reikalų patikėtinio Jungtinėse Valstijose Denyso Sieniko.
Vis dėlto Kyjivas iki šiol negavo išsamesnių paaiškinimų, kodėl okupuotose teritorijose greičio apribojimai galioja jau penkias dienas iš eilės.
Lapkričio 12 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pastarosiomis dienomis visoje Ukrainoje fiksuoti didelio masto „Starshield“ veikimo sutrikimai. Pasak prezidento, apie ryšio sutrikimus pranešta visoje fronto linijoje ir laikinai okupuotose teritorijose.
Ankstesni „Starlink“ terminalų veikimo sutrikimai užfiksuoti spalio 14 d. Tuo metu karinė palydovinio ryšio sistemos versija „Starshield“ pradėjo veikti su trikdžiais, kai bepiločių aparatų judėjimo greitis viršydavo maždaug 160 km/val. Dronui viršijus šią greičio ribą, terminalai prarasdavo ryšį. Tai ypač apsunkino perimančiųjų dronų, kuriuos Ukrainos pajėgos naudoja rusiškiems „Shahed“ dronams numušti, veikimą.
Remiantis naujienų portalo „RBC Ukraine“ šaltiniais, apribojimai taip pat neigiamai paveikė vidutinio nuotolio kovinių dronų naudojimą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paragino „SpaceX“ savininką JAV milijardierių verslininką Eloną Muską išspręsti šią problemą ir perspėjo, kad dėl jos gali žūti daugiau ukrainiečių. Tą pačią dieną Rusija surengė vieną didžiausių oro atakų prieš Ukrainą.
Temos