Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Mažėjantis gimstamumas sulaukia daug politikų ir visuomenės dėmesio bei skatinimų „kažką daryti“. Deja, šis reiškinys yra visų išsivysčiusių valstybių realybė, o kitų šalių patirtis rodo, kad net ir labai dosni finansinė parama turi tik labai ribotą poveikį žmonių sprendimui auginti daugiau vaikų. Todėl reikia ne verstis per galvą bandant pakeisti tai, ko pakeisti negalime, o sutelkti dėmesį į tai, kas yra daug svarbiau nei gimstančiųjų skaičius. 

Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pernai toliau mažėjo ir yra vienas mažiausių ES – kaip ir Lenkijoje, Ispanijoje ar Maltoje, vienai moteriai tenkantis vaikų skaičius pernai vos viršijo 1. Siekiant stabilaus gyventojų skaičiaus (be imigracijos), gimstamumo rodiklis turėtų siekti apie 2,1, tačiau šiuo metu jokia ES valstybė prie šios kartelės nepriartėjusi. 

Ar pinigai gali paskatinti gimstamumą?

Empiriniai tyrimai rodo, kad mažėjantį gimstamumą išsivysčiusios šalyse lemia daugybė priežasčių – ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir pasikeitusios socialinės ir kultūrinės normos bei prioritetai. Pavyzdžiui, praėjusiame amžiuje buvo normalu dviejų kambarių bute auginti du vaikus. Dabar daugeliui tai nebeatrodo kaip patrauklus gyvenimo kokybės standartas. 

Finansinė parama šeimoms išlieka svarbi priemonė kovojant su skurdu bei kompensuojant tėvams prarastas alternatyvias pajamas. Tačiau kaip gimstamumo skatinimo priemonė pinigai turi labai ribotą poveikį. Pavyzdžiui, Vengrija taiko vienas dosniausių šeimos ir vaikų paramos finansines priemones, tam skiria apie 5 proc. BVP. Tačiau gimstamumas krenta ir ten – prieš kelerius metus siekęs 1,6, pernai nukrito iki 1,3 vaiko vienai moteriai. Tai nereiškia, kad nereikia remti šeimų, ypač daugiavaikių, ar ieškoti tvarių priemonių būsto įperkamumui padidinti. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad dėl to pamatysime iš esmės besikeičią gimstamumo statistiką. 

Ar mažas gimstamumas tikrai yra didelė tragedija?

Europoje yra ne viena valstybė, kurioje gyvena mažiau gyventojų nei Lietuvoje, bet iki šių šalių konkurencingumo ir gyvenimo kokybės mums dar toli. Darosi vis akivaizdžiau, kad gyventojų skaičiaus sureikšminimas yra praėjusio amžiaus technologijų, ideologijų ir aktualijų reliktas.

Dažniausiai gyventojų skaičiaus stabilumas arba augimas įvardinamas kaip būtina sąlyga ekonomikos augimui ir klestėjimui. Taip, gyventojų skaičius yra svarbus ir kaip darbo pasiūlos, ir kaip visuminės paklausos veiksnys. Vis tik maža ir atvira Lietuvos ekonomika augo ir augs ne dėl to, kad čia bus daug vartotojų – didžioji dalis mūsų progreso ir klestėjimo priklauso nuo išorinio konkurencingumo, gebėjimo eksportuoti prekes ir paslaugas į kitas pasaulio šalis (pirmiausiai – ES). 

Darbo jėgos pasiūla vis dar aktuali kai kuriuose sektoriuose – kas penkta įmonė teigia, kad jų plėtrą riboja darbuotojų trūkumas. Vis tik vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu ši problema taps vis mažiau aktuali. Naujausi dirbtinio intelekto modeliai savo gebėjimais vis mažiau atsilieka nuo žmonių ir vis dažniau sėkmingai perims ne tik nuobodžiausius rutininius darbus. Jie jau dabar kuria programinę įrangą, analizuoja duomenis, kurią muziką ir daro daug ką, kas prieš kelerius metus atrodė išskirtinė žmogaus intelekto prerogatyva.

Lygiagrečiai vyksta ne mažiau įspūdinga robotų humanoidų technologinė revoliucija. Jei kažkam kyla abejonių dėl jų progreso, rekomenduoju pažiūrėti šių metų robotų olimpinių žaidinių epizodus. Jų kaina mažėja, jie vis dažniau daro vis sudėtingesnes ir ne tik rutinines užduotis, dirba ne tik sandėliuose ar gamyklose, bet ir, pavyzdžiui, slaugos namuose. 

Teko girdėti kai kurių ekonomistų pasvarstymus, kad su žemu gimstamumu „neturėsime pakankamų karinių pajėgumų“. Bijau, kad iš kojinės traukiant tokius argumentus gimstamumo nepaskatinsime, priešingai. Beje, pasibaigus robotų olimpinėms žaidynėms, Kinijos liaudies išlaisvinimo armija paragino tyrėjus sutelkti dėmesį į greitesnį šių įspūdingų technologijų adaptavimą kariuomenės poreikiams. Taigi, net ir šioje liūdnojoje gyvenimo realybėje technologijos perims žmogaus vaidmenį. 

Keistis turi ne gyventojų prioritetai, o viešasis sektorius 

Prie besikeičiančių demografinių aktualijų turi prisitaikyti visas viešasis sektorius. Lengviau pasakyti, kad „skatinsime gimstamumą“, nei imtis esminių struktūrinių reformų, kurių reikalauja mažėjanti ir amžėjanti visuomenė. Jei valstybė turi mažiau gyventojų, mažiau dirbančiųjų ir mažiau mokesčių mokėtojų, atitinkamai lieknėti ir tapti efektyvesniu turi ir visas viešasis sektorius. 

Lietuvos viešajame sektoriuje vis dar dirba didesnė dalis dirbančiųjų nei vidutiniškai EBPO šalyse. Tai nereiškia, kad jie nekuria vertės, tačiau turbūt niekas neabejoja, kad yra erdvės ir valstybinių institucijų tinklo ir jų funkcijų konsolidacijai. Skaidresni ir efektyvesni viešieji pirkimai, lieknesnis biurokratinis aparatas, to paties dirbtinio intelekto instrumentai valstybės valdyme ir viešųjų paslaugų tiekime – tokių pokyčių kontekste nebereikėtų nei mokesčių didinti, nei per daug nerimauti dėl mažėjančio mokesčių mokėtojų skaičiaus.

Svarbiau ne skaičius, o kokybė

Prisipažinus, kad vaikų gimdymas yra labai asmeninis sprendimas, nepasiduodantis politikų raginimams, prašymams ir skatinimams, galima pereiti prie esminių problemų identifikavimų ir jų sprendimo. Kadangi gyventojų, ypač darbingų, skaičius Lietuvoje mažės, galima aiškiau pamatyti kur turi būti sutelktos visos pastangos – į švietimą. Jei gimsta mažiau vaikų, turime mažiau moksleivių ir studentų, turime investuoti (ne tik pinigus) į tai, kad kiekvienas jų taptų konkurencingas kūrėjas, sprendimų priėmėjas, problemų sprendėjas. 

Deja, būtent čia mes esame turime daugiausiai neišspręstų problemų. Naujausias EBPO moksleivių gebėjimo tyrimas rodo, kad Lietuvos moksleivių matematikos ir teksto suvokimo gebėjimai pastaraisiais metais dar suprastėjo (bet galima pasidžiaugti, kad šiek tiek pagerėjo gamtos mokslų žinios). Labiausiai turėtų neraminti ir tai, kad pagal šį tyrimą aukščiausius pasiekimus Lietuvoje pasiekia tik 8,7 proc. moksleivių (dvigubai mažiau nei Estijoje), o kas šeštas moksleivis nepasiekia minimalių gebėjimų (dvigubai daugiau nei Estijoje).

Deja, Iki šiol išryškėjusios mokyklinio ugdymo problemos dažniausiai buvo sprendžiamos nuleidžiant pasiekimų vertinimo kartelę, o ne ieškant giluminių prastėjančio išsilavinimo priežasčių. Todėl reikia nacionalinio susitarimo ne dėl gimstamumo skatinimo, o dėl švietimo kokybės.

Apibendrinant, šalies demografinė struktūra yra svarbi, tačiau gyventojų skaičius nėra nei lemiantis, nei svarbiausias šalies ekonominės sėkmės kriterijus. Kokybiškas švietimas, atsakingas viešųjų išteklių naudojimas, pažangiausių technologijų diegimas – visa tai gali užtikrinti tolimesnį Lietuvos progresą net ir nesulaukiant pakankamo gimstamumo.

Komentaro autorius – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Reikjavikas, rugsėjo 8 d. (ELTA). Islandija pirmadienį išsikvietė JAV ambasadorių po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo socialinėje platformoje pasidalino žemėlapiu, kuriame Islandija ir kitos šalys nuspalvintos JAV vėliavos spalvomis, praneša „Reuters“.

D. Trumpo žemėlapyje Kanada, Grenlandija, Islandija, Meksika, Centrinės Amerikos ir Karibų jūros šalys rodomos kaip esančios JAV sudėtyje. Žemėlapyje taip pat matyti tik Jungtinių Amerikos Valstijų pavadinimas.

D. Trumpas šį paveikslėlį įkėlė savo socialinėje platformoje „Truth Social“ be jokio paaiškinimo.

Islandijos užsienio reikalų ministrė Thorgerdur Gunnarsdottir dėl to išsikvietė JAV ambasadorių Islandijoje Billy Longą, kuris šias pareigas pradėjo eiti rugpjūčio mėnesį, pranešė Islandijos visuomeninis transliuotojas RUV.

Ministrė ambasadoriui aiškiai pareiškė, kad tokia JAV prezidento žinutė yra visiškai nepriimtina.

JAV valstybės departamentas, JAV ambasados Kopenhagoje ir Reikjavike bei JAV konsulatas Nūke iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymus pakomentuoti situaciją. Islandijos užsienio reikalų ministerija taip pat neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Pastaraisiais metais D. Trumpas grasino, kad JAV perims Grenlandijos kontrolę. Ši sala yra pusiau autonominė Danijos teritorija. Tokie jo pareiškimai sukėlė įtampą tarp JAV ir Danijos, ir nerimą Europoje.

Kaip skelbta, rugpjūčio mėnesį Islandija referendume balsavo prieš derybų atnaujinimą dėl narystės Europos Sąjungoje. Referendumas buvo surengtas po D. Trumpo grasinimų prisijungti Grenlandiją.

Otava, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Prekybos karui tarp Kanados ir Jungtinių Valstijų vis labiau įsiliepsnojant, antradienį įsigaliojo atsakomieji muitai, kuriuos Otava nustatė milijardų dolerių vertės prekėms iš JAV.

Paskelbti 15, 25 ir 50 procentų muitai bus taikomi 27,6 mlrd. Kanados dolerių (20 mlrd. JAV dolerių) vertės importui iš Jungtinių Valstijų, įskaitant plieno ir aliuminio gaminius, taip pat pieno produktus, pavyzdžiui, sūrį. Tačiau Kanada iš pradinio sąrašo išbraukė kai kurias jūros gėrybes. 

Atsakomieji Otavos muitai įsigaliojo praėjus keletui savaičių po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė 50 proc. tarifus panašios vertės Kanados produktams. Taip Vašingtonas reagavo į, jo teigimu, „diskriminacinį elgesį“ JAV alkoholio, automobilių ir pieno pramonės atžvilgiu. 

JAV įvesti muitai taikomi tokiems produktams kaip ledo ritulio lazdos ir cementas. Nuo jų nukentėjo maždaug 5,5 proc. Kanados eksporto į Jungtines Valstijas. 

Pirmadienį D. Trumpas pagrasino uždrausti Jungtinėse Valstijose pardavinėti Kanados bendrovės „Bombardier Aviation“ produkciją, jeigu Kvebeke įsikūrusi lėktuvų gamintoja neperkels gamybos į JAV. 

„Bombardier“ produktų Jungtinėse Valstijose nebepardavinėsime!“ – savo platformoje „Truth Social“ didžiosiomis raidėmis parašė D. Trumpas, tačiau nenurodė, kaip ketina sustabdyti prekybą šia produkcija. 

Šiuo metu JAV aviakompanijos, vykdydamos vidaus skrydžius, eksploatuoja tūkstančius „Bombardier“ orlaivių. 

Pirmadienį ši aeronautikos bendrovė išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė sukūrusi „dešimtis tūkstančių darbo vietų visose Jungtinėse Valstijose“, o daugiau nei 20 valstijų, įskaitant Kanzasą, Teksasą, Arizoną ir Kaliforniją, užtikrinanti „tiesioginį užimtumą“. 

Bendrovė taip pat pažymėjo, kad kasmet JAV tiekėjams išleidžia daugiau nei 2,5 mlrd. JAV dolerių, o jos tiekimo grandinę sudaro maždaug 2,8 tūkst. JAV įmonių iš 47 valstijų. 

„Bombardier“ vertina puikų bendradarbiavimą su JAV įmonėmis ir savo darbuotojus JAV“, – teigiama bendrovės pranešime. 

JAV įvesti muitai bendrai kelia nedidelę grėsmę Kanados ekonomikai, tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad Centrinės Kanados gamybos sektoriui jų poveikis yra didesnis. 

Rugpjūčio 21 d. Vašingtone keletą dienų vykusios abiejų šalių derybos nutrūko, o Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is pareiškė nusprendęs prekybos derybas sustabdyti. 

Tuomet M. Carney‘is teigė, kad D. Trumpo administracijos sąlygos galiausiai buvo nepriimtinos, ir pridūrė, kad JAV derybininkai paskutinę minutę įvedė apribojimus Kanados prekybos susitarimams su kitomis šalimis. 

Jo teigimu, JAV pareigūnai taip pat išsakė nepriimtinų „grasinimų“ prancūzų kalbai ir „Kvebeko kultūrai“, omenyje turėdamas prancūziškai kalbančią provinciją rytinėje Kanados dalyje. 

Tačiau vėliau D. Trumpo vyriausiasis prekybos pareigūnas Jamiesonas Greeras pažymėjo, kad JAV vyriausybė supranta, jog prancūzų kalbos apsaugos klausimai yra jautrūs ir svarbūs. 

„Tai nėra tas atvejis, kai mes darome spaudimą, keliame sąlygas ar nustatome ribas“, – praėjusį mėnesį Kanados visuomeniniam transliuotojui CBC sakė jis. 

Žodžių karas

Nuo to laiko Otava ir Vašingtonas derybų neatnaujino ir toliau keičiasi kandžiomis replikomis. 

Paklaustas, ar tarp šių dviejų šalių vyksta prekybos karas, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas praėjusią savaitę televizijos kanalui CNBC sakė manantis, kad neįmanoma pagal principą „akis už akį“ kariauti su šalimi, kuri yra 13 kartų didesnė. 

„Mes nekariaujame su Kanada, – Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimo užkulisiuose sakė S. Bessentas. – Kaip mes galėtume kariauti su Kanada? Ar jie ketina paimti du savo pramoginius povandeninius laivus iš Edmontono prekybos centro ir paleisti juos prieš mus?“ 

Jis kalbėjo apie kadaise viename iš Albertos provincijos prekybos centrų veikusį atrakcioną. 

Atrodo, kad Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas socialiniuose tinkluose taip pat pasišaipė iš Kanados karių išvaizdos. 

Kitą dieną M. Carney‘is pareiškė, kad šie komentarai „neatitiko jų pareigų lygio“, ir pridūrė, kad tai „nėra konstruktyvu“. 

Jis pažymėjo, kad abi šalys galės pradėti derybas, „kai amerikiečiai nustos kurti memus“ ir pradės elgtis rimtai. 

Be to, rugpjūtį D. Trumpas pasirašė įsakymą, kuriuo Ontarijo ežeras, esantis prie sienos su Kanada, pervadinamas į „Amerikos ežerą“. Tai sukėlė audringą ir taip dėl D. Trumpo priešiškumo pasipiktinusių, patriotiškai nusiteikusių kanadiečių reakciją. 

Pradėdamas antrąją kadenciją prezidento poste, D. Trumpas taip pat įsakė Meksikos įlanką pervadinti į „Amerikos įlanką“ bei pareiškė, kad Kanada turėtų tapti 51-ąja JAV valstija. 

Nors Kanados visuomenė palaiko M. Carney'į, šalis išlieka labai priklausoma nuo savo kaimynės. Beveik 60 procentų Kanados importo sudaro prekės iš Jungtinių Valstijų, o apie 70 procentų eksporto keliauja į JAV rinką. 

Siekdama padėti įmonėms ir darbuotojams, Kanados vyriausybė pristatė apie 7,5 mlrd. Kanados dolerių (5,4 mlrd. JAV dolerių) vertės pagalbos paketą.

Kyjivas, rugpjūčio 8 d. (Ukrinform-ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų sugrįžimas į derybų procesą labiau susijęs su įvaizdžiu, o ne esme. Rusija šiuo metu nėra tokioje padėtyje, kad būtų priversta daryti kokias nors nuolaidas.

Tokią nuomonę pareiškė politikos analitikas ir „Good Politics“ komunikacijos bei vyriausybinių ryšių agentūros partneris Maksymas Džyhunas.

„Tikras postūmis nuoseklioms deryboms gali atsirasti tik tada, kai Rusijos pozicija bus gerokai susilpninta, tačiau šiuo metu Maskva nėra tokioje padėtyje“, – sakė analitikas. 

Jo įsitikinimu, dabartinį padidėjusį JAV įsitraukimą į derybų procesą lemia Donaldo Trumpo administracijos noras pasiekti bent kokį nors diplomatinį rezultatą užsienio politikoje.

„Visišką nesėkmę Artimuosiuose Rytuose patyrusiam D. Trumpui dabar labiau nei bet kada reikia pademonstruoti aukštą aktyvumo lygį, kad laimėtų parlamento vidurio kadencijos rinkimus, vyksiančius jau lapkritį“, – pridūrė ekspertas. 

Jis palankiai įvertino tai, kad šį kartą į Amerikos derybų komandą buvo įtraukti JAV Valstybės departamento ir Iždo atstovai. M. Džyhuno nuomone, tai rodo, kad Vašingtono požiūris į derybų procesą tapo nuoseklesnis ir grindžiamas ne vien asmenine D. Trumpo diplomatine iniciatyva. 

„Jo pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris yra žmonės, visiškai nesusiję su diplomatija. D. Trumpas įpratęs pasitikėti jam ištikimais žmonėmis, kuriuos seniai pažįsta, o ne tais, kurie turi gerą išsilavinimą ir įrodė galintys pasiekti rezultatą. Kas nors turėtų kompensuoti šį diplomatinių įgūdžių ir žinių trūkumą, todėl delegacijoje yra Valstybės departamento atstovų“, – sakė analitikas. 

M. Džyhunas nesitiki greito proveržio po pastarųjų diplomatinių susitikimų. 

„Tikėtis, kad kėdžių perstumdymas ir naujų derybinių grupių įtraukimas gali pajudinti reikalus iš mirties taško, tikriausiai yra nerealistiška. Šiuo metu tai labiau susiję su formos, o ne turinio demonstravimu ir siekiu diplomatiniu lygmeniu parodyti, kad Jungtinės Valstijos vis dar kontroliuoja šį procesą bei derybų eigą“, – apibendrino  analitikas. 

Rugsėjo 6 d. JAV prezidento pasiuntiniai S. Witkoffas ir J. Kushneris Kyjive surengė derybas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ukraina apibūdino susitikimus kaip turiningus ir teigė, kad, be kita ko, buvo aptarti galimi karo užbaigimo parametrai ir parama Ukrainai prieš žiemą. Pranešta, kad D. Trumpo pasiuntiniai į Kyjivą ir Maskvą atvežė atnaujintas ankstesnių JAV taikos pasiūlymų versijas.

Papildysime.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Teisėsauga pranešė teismui perdavusi nusikalstamo susivienijimo bylą, kurioje kaltinimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu kvaišalų, narkotikų kontrabandos, disponavimo ginklais ir kitų nusikaltimų pateikti 13 asmenų. Prokuratūros duomenimis, vienas iš šio nusikalstamo susivienijimo lyderių – pernai iš Ispanijos į Lietuvą atgabentas Sergejus Beglikas.

Antradienį Generalinėje prokuratūros surengtos spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša pranešė, kad minėta byla yra perduota Vilniaus apygardos teismui.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė Panevėžio apskrities VMI viršininko konkursą.

Teikti dokumentus pretendentai gali iki rugsėjo 22 dienos.

Anot VMI vadovo Martyno Endrijaičio, Panevėžio apskrities VMI vadovui bus keliami strateginio mąstymo, lyderystės, pokyčių valdymo reikalavimai.

Tikimasi, kad jis gebės telkti komandą, stiprinti organizacinę kultūrą ir užtikrinti kokybiškas bei skaidrias paslaugas.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Programos „Kurk Lietuvai“ vadove paskirta Ieva Jurkonienė, iki šiol daugiau nei penkerius metu dirbusi programos koordinatore.

Šiose pareigose ji pakeitė ilgametę „Kurk Lietuvai“ vadovę Moniką Merkytę.

Prieš dešimtmetį I. Jurkonienė pati dalyvavo programoje „Kurk Lietuvai“. Vėliau ji dirbo „Investuok Lietuvoje“ užsienio talentų pritraukimo departamente „Work in Lithuania“, kur buvo atsakinga už investicinės aplinkos gerinimo projektų vystymą ir įgyvendinimą.

Talentų pritraukimo programa „Kurk Lietuvai“ veikia nuo 2012 metų. Joje jau dalyvavo daugiau nei 300 profesionalų, Lietuvos viešajame sektoriuje įgyvendinusių daugiau nei 370 projektų.

Berlynas, rugsėjo 8 d. (dpa-ELTA). Remiantis reprezentatyvia „YouGov“ apklausa, beveik pusė vokiečių prieštarauja tam, kad rinkimus Saksonijoje-Anhalte įtikinamai laimėjusi kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) formuotų žemės vyriausybę su kitų partijų parama.

Tai aiškiai atmeta 36 proc. respondentų („jokiu būdu“). 11 proc. į atitinkamą klausimą atsakė „veikiau ne“.

20 proc. apklaustųjų tuo tarpu mano, kad AfD „tikrai“ turėtų formuoti vyriausybę Saksonijoje–Anhalte su kitų partijų parama. 18 proc. atsakė „veikiau taip“.

AfD aiškia persvara laimėjo sekmadienį vykusius žemės parlamento rinkimus ir siekia sudaryti vyriausybę. Tačiau, remiantis preliminariais duomenimis, gautų 43,8 proc. balsų nepakanka, kad partija galėtų valdyti viena. Krikščionys demokratai (CDU) surinko 17,2 proc. balsų, kairieji (Linke), žalieji ir socialdemokratai (SPD) – po 9 proc., Sahros Wagenknecht aljansas (BSW) – daugiau kaip 5 proc. Taigi kol kas nėra aišku, kas ateityje galės vadovauti federalinei žemei.

Maždaug kas penktas apklaustasis (24 proc.), remiantis „YouGov“ tyrimu, galvoja, jog „visiškai neteisinga“, kad CDU apskritai atmeta bendradarbiavimą su AfD. Apie 16 proc. mano, kad tai „veikiau neteisinga“. Kiek didesnė dalis respondentų (31 proc.) pareiškė „visiškai“ remiantys tokį CDU sprendimą, o 15 proc. – „veikiau remiantys“.

Mažiau sutarimo buvo dėl CDU sprendimo atmesti bendradarbiavimą ir su partija “Linke”. 41 proc. apklaustųjų teigė, kad tai „visiškai neteisinga“ arba „veikau neteisinga“, o 39 proc. Nurodė, kad tai teisinga pozicija.

Apklausoje pirmadienį dalyvavo 1 862 vyresni nei 18 metų amžiaus Vokietijos piliečiai.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai praėjusią savaitę tiek Maišiagala sulaikė mikroautobusą, kuriame aptiko apie 25 tūkst. pakelių įvairių rūšių nelegalių cigarečių.

Kaip pranešė MKT, praėjusį penktadienį magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys pareigūnai pastebėjo link įtartiną, link Vilniaus važiavusį mikroautobusą „Renault Trafic“. Jį sustabdyti muitininkams pavyko ties Maišiagala, tarnybiniu automobiliu užblokavus kelią.

Automobilį palikęs vairuotoja dar bandė sprukti į netoliese esantį mišką, tačiau buvo muitinės kriminalistų pasivytas ir sulaikytas.

Patikrinus mikroautobusą, jame pareigūnai rado 25 tūkst. pakelių „Marlboro Gold“, „Marlboro Silver“, „Marlboro Red“ ir „Winston Blue“ cigarečių. Bendra rūkalų vertė (priskaičiavus mokesčius) siekia daugiau nei 140 tūkst. eurų.

Visos cigaretės buvo be banderolių. Įtariama, kad tai galėjo būti falsifikuoti tabako gaminiai.

Nelegalus krovinys, automobilis ir vairuotojas buvo sulaikyti. Vėliau vairuotojas buvo paleistas, skyrus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėti disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. 

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). „OP Corporate Bank“ padidino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams nuo birželį numatytų 2,6 proc. iki 3,2 proc.

Infliacija, banko teigimu, sieks 5 proc. ir bus kiek aukštesnė nei prognozuota anksčiau (4,5 proc.).

Tuo metu kitų – 2027 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas sumažino nuo 2,5 proc. iki 2 proc. Kitąmet infliacija turėtų sumažėti iki 3 proc., nors birželį prognozuota 2,5 proc.

Banko ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomikos augimą šiemet palaiko išaugęs gyventojų vartojimas, nors tuo metu eksportas lėtėja.

„Lietuvos ekonomikos augimas įsivažiavo, vartojimas auga, nors eksportas lėtėja. Vis dėlto Lietuva jau septintus metus išlaiko sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių“, – pranešime cituojamas „OP Pohjola“ grupės vyresnysis ekonomistas Joona Widgren.

Banko duomenimis, Lietuvos gyventojų vartojimo apimtys, pašalinus sezoniškumo įtaką, šiemet beveik pasiekė 9 mlrd. eurų per ketvirtį. Vartojimą palaiko augančios realiosios gyventojų pajamos, darbo užmokestis bei iš pensijų fondų atsiimtos lėšos.

„Šią vasarą Lietuvos gyventojai vartojimui išleido tokią dalį savo pajamų, kiek išleisdavo „gerais laikais“ iki pandemijos – laikotarpiu tarp 2010–2020 metų“, – teigia „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė Leda Iržikevičienė.

Vis dėlto bankas prognozuoja, kad šis vartojimo padidėjimas yra laikinas ir kitąmet ekonomikos augimas sulėtės. Prie to prisidės ir lėčiau augantis eksportas – po stiprios metų pradžios gamybos apimtys Lietuvoje mažėja.

„OP Corporate Bank“ šiemet Latvijos ekonomikai prognozuoja 2,5 proc., o Estijos – 2,3 proc. augimą. Kitąmet šių šalių BVP, kaip teigia bankas, turėtų augti atitinkamai 3 proc. ir 2,5 proc.

Infliacija Estijos ekonomikai šiais metais prognozuojama 3,2 proc., kitąmet – 2,5 proc., Latvijos šiemet – 3,5 proc., o 2027-aisiais – 2,5 proc.