Tel Avivas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Libanas ir Izraelis penktadienį 45 dienoms pratęsė paliaubas nepaisant naujo smurto protrūkio, penktadienį pranešė deryboms tarpininkavęs JAV valstybės departamentas.

„Balandžio 16 d. paskelbtos paliaubos bus pratęstos 45 dienoms, kad būtų galima pasiekti tolesnę pažangą“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigottas.

Anot jo, Valstybės departamentas surengs derybas birželio 2–3 d., kurių metu bus bandoma pasiekti ilgalaikį politinį susitarimą, o Pentagone abiejų valstybių kariuomenių delegacijos susitiks gegužės 29 d.

„Tikimės, kad šie pokalbiai prisidės prie ilgalaikės taikos tarp abiejų valstybių, visiško abipusio suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimo, ir tikro saugumo užtikrinimo palei bendrą sieną“, – sakė T. Pigottas.

Jau anksčiau pratęstos paliaubos būtų pasibaigusios sekmadienį, jeigu nebūtų dar kartą pratęstos.

JAV, Izraelis ir Libanas teigia, kad paliaubos galioja nepaisant smurto, kai Izraelis derybų metu tęsia atakas prieš taikinius Libane.

Izraelis žada tęsti smūgius prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“ Libane, kurios išpuoliai prieš Izraelį, įvykdyti solidarizuojantis su Iranu, išprovokavo pasienio konfliktą. Pati „Hezbollah“ derybose Vašingtone nedalyvauja.

(papildytas visas tekstas)

Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA). Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos apgaulingos apskaitos Teisės ir demokratijos centre, kuriam vadovavo europarlamentaras Dainius Žalimas. 

Tyrimas pradėtas gavus Europos Parlamento nario Petro Gražulio bei Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymus ištirti šiuo metu nebeveikiančios viešosios įstaigos „Teisės ir demokratijos centras“ veiklą dėl galimai neteisėto valstybės bei paramos lėšų 2021– 2025 metais panaudojimo.

„Kadangi šiuose pareiškimuose nurodomas aplinkybes galima patikrinti tik ikiteisminio tyrimo priemonėmis, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 straipsnio „Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas“ 1 dalį“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų tyrimų valdybai, tyrimui vadovauja  Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas.

ELTA primena, kad Europos Parlamento narys P. Gražulis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas atlikti tyrimą ir įvertinti buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, Europos Parlamento nario D. Žalimo galimai įvykdytą nusikalstamą veiklą netinkamai panaudojant gautą biudžetinį finansavimą – beveik 200 tūkst. eurų.

„Oficialiai raštu kreipiausi į generalinę prokuratūrą prašydamas atlikti tyrimą ir įvertinti ar D. Žalimas nepadarė nusikaltimo galimai netinkamai panaudodamas gautą 200 000 eurų finansavimą, nes vakar į mane kreipėsi Baltarusijos demokratų forumo valdybos pirmininkas, buvęs kandidatas į Baltarusijos Respublikos prezidentus, dr. Valerijus Tsepkalo ir man pateikė informaciją apie buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, dabar Europos Parlamento nario, Dainiaus Žalimo galimą piktnaudžiavimą netinkamai panaudojant gautą finansavimą, beveik 200 000 eurų, kurie turėjo būti skirti teisinei pagalbai Baltarusijos opozicijai, tačiau Baltarusijos opozicijos atstovai teigia jokios D. Žalimo teikiamos pagalbos nėra sulaukę” – savo pranešime teigė P. Gražulis.

Pasak jo, buvo viešai skelbiama, kad D. Žalimas vykdo teisinę pagalbą ir ekspertinį darbą, susijusį su žmogaus teisių klausimais Baltarusijoje. Tam tikslui ir gavo tuos kelis šimtus tūkstančių eurų iš įvairių ES ir Lietuvos fondų. 

Bet Baltarusijos opozicijos atstovai informavo, kad nėra nei matę, nei girdėję apie jokią D. Žalimo veiklą jų labui.

„Todėl jiems kyla labai pagrįstų įtarimų, kad veikla galėjo būti fiktyvi, o įstaiga tebuvo būdas gauti ir įsisavinti pinigus – beveik 200 000 eurų”, – sako P. Gražulis.

Jam paskelbus apie šį kreipimąsi į prokuratūrą, D. Žalimas prieš savaitę pareiškė, kad prieš jį vykdoma dezinformacijos kampanija, kuri yra neatsitiktinė, o prokuratūra dar 2024 m. atsisakė pradėti tyrimą dėl analogiškų kaltinimų.

Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA). Vilniuje esančioje Vinco Kudirkos aikštėje penktadienio vakarą susirinko daugiau kaip 50 protestuotojų, pasisakančių prieš Izraelio veiksmus Palestinoje ir raginančius šalies institucijas nutraukti bendradarbiavimą su Izraeliu. 

Protestuotojai laikė Palestinos vėliavas, buvo apsirišę kufijomis, praeiviams dalijo lankstinukus. 

„Prieš 78-erius metus Izraelio okupacinės pajėgos pradėjo Palestinos okupaciją. Šis įvykis vadinamas Nakba – katastrofa. Nepaisant šios nuožmios priespaudos, okupacijos, tremties, genocido ir siaubo, palestiniečiai iki šiandien nesustojo už savo teisę gyventi“, – rašoma lankstinuke. 

Protestuotojai per garsiakalbį sakė kalbas, kuriomis Lietuvos valdžia raginama „nustoti remti okupacinį režimą“. 

„V. Kudirkos aikštė yra dažna protestų vieta, čia praeina daug žmonių. Tai sutampa ir su mūsų protesto esme – atkreipti dėmesį į problemą, atkreipti dėmesį, kad karas vis dar vyksta, žmonės vis dar yra žudomi. Lietuvai pagaliau reikėtų susiimti ir išreikšti poziciją, palaikančią žmogaus teises, palaikančią tarptautines teises“, – Eltai teigė vienas protesto organizatorių Ignas. 

Protestą organizuoja „Vilne Bund“, „Poppies“ ir Vilniaus universiteto (VU) Studentų solidarumo grupė.

„Protesto organizatoriai atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra įsipareigojusi veikti prieš genocido ir karo nusikaltimų vykdytojus. 1996 m. mūsų šalis ratifikavo JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuria įsipareigojo imtis veiksmų genocido sustabdymui. 2007 m. Lietuva ratifikavo ir Ženevos konvenciją dėl karo aukų apsaugos, numatančią civilių apsaugos pareigą karo metu. Šiuo metu Tarptautinis Teisingumo Teismas nagrinėja Pietų Afrikos Respublikos iškeltą bylą Izraeliui dėl genocido Gazoje, o Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra išdavęs arešto orderius Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu ir buvusiam gynybos ministrui Yoavui Gallantui dėl karo nusikaltimų vykdymo“, – teigiama pranešime. 

„Atsižvelgiant į šiuos faktus, protesto organizatoriai teigia, kad Lietuvos bendradarbiavimas su Izraeliu yra moraliai ir teisiškai nepateisinamas ir turėtų būti nutrauktas“, – nurodo organizatoriai. 

Kaip skelbta, Izraelis per praėjusias penkias savaites smarkiai išplėtė savo atakas Gazos Ruože. Po to, kai balandžio 8 d. buvo nutraukti bendri su Jungtinių Valstijų smūgiai prieš Iraną, palestiniečių teritorijoje žuvo 120 žmonių, pranešė Sveikatos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

(dar papildyta SADM pozicija, naujos 8-10 pastraipos) 

Vilnius, gegužės 15 d. (ELTA). Valstybės kontrolei (VK) nustačius reikšmingų klaidų praėjusių metų šalies biudžetų finansinėse ataskaitose, premjerė Inga Ruginienė sako, kad viešieji pinigai nėra „niekieno“, todėl iš institucijų bus reikalaujama atsakomybės už jų panaudojimą.

„Valstybės kontrolės išvados atskleidžia netoleruotinus neūkiškumo ir kontrolės trūkumų atvejus naudojant mokesčių mokėtojų pinigus. (…) Viešieji pinigai nėra „niekieno“. Atsakomybė už jų panaudojimą bus reikalaujama“, – savo „Facebook“ paskyroje penktadienį rašė premjerė.

VK auditui parodžius, kad valstybės biudžeto vykdymo ataskaitose 916,8 mln. eurų išlaidų nebuvo atskleista pagal tikrąją jų panaudojimo paskirtį, premjerė teigė, kad „tokia praktika negali tęstis“.

Auditoriai kiek anksčiau paskelbė negalėję patvirtinti dalies „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ataskaitose pateiktų duomenų teisingumo.

Vien „Sodros“ ataskaitose auditoriai dėl motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų administravimo trūkumų negalėjo patvirtinti 454,9 mln. eurų išmokų teisingumo.

Anot I. Ruginienės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei „Sodra“ turės pasiūlyti sprendimų, kurie neleistų piktnaudžiauti vaiko priežiūros išmokomis, kai jos mokamos ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse.

„Tam svarstoma aiškiau susieti išmokų mokėjimą su faktine vaiko gyvenamąja vieta Lietuvoje ir sustiprinti rizikingų atvejų patikrą“, – teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė taip pat teigė įpareigojusi „Sodrą“ sustiprinti vidaus kontrolės procedūras šių išmokų srityje ir imtis papildomų priemonių.

Pati ministerija koreguos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų tvarką – esant rizikų, papildomai bus tikrinama, ar už tą patį vaiką ir tą patį laikotarpį kitoje valstybėje nėra mokama analogiška išmoka.

„Mokesčių mokėtojų pinigai privalo būti naudojami skaidriai ir atsakingai – „Sodra“ įpareigota imtis kontrolės priemonių“, – pranešime cituojama J. Zailskienė.

Tuo metu PSDF ataskaitose VK audito nustatyti trūkumai susiję su informacinėmis sistemomis – nefiksuota dalis apskaitai būtinų duomenų apie fondo gautinas sumas iš fizinių ir juridinių asmenų bei užsienio šalių, nors šios problemos sprendžiamos jau nuo 2021 m.

Vyriausybės vadovės teigimu, pacientų pavėžėjimo sistemoje privalo baigtis praktika, kai valstybė moka ne už realiai suteiktą paslaugą – tam Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavesta skubiai keisti apmokėjimo tvarką.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vadovybę premjerė taip pat ragino prisiimti gerokai didesnę atsakomybę už viešųjų lėšų kontrolę ir naudojimo efektyvumą.

Auditoriai Krašto apsaugos ministerijai (KAM) rekomendavo užtikrinti pagrįstą ir skaidrų Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) skiriamų valstybės lėšų naudojimą.

Premjerės teigimu, LŠS vadovas per dvi savaites turės pateikti veiksmų planą, kaip bus stiprinama finansų kontrolė ir įgyvendinamos VK rekomendacijos, ministerija taip pat privalės sustiprinti Sąjungos finansinės veiklos priežiūrą.

Kaip skelbė VK, valstybės ataskaitų rinkinyje reikšmingi iškraipymai nustatyti jau keturioliktus metus iš eilės. 

Naujausio VK audito išvados rodo, kad finansinių ataskaitų rinkinyje yra besitęsiančių reikšmingų turto apskaitos klaidų, susijusių su miško žemės ir medynų, mineralinių išteklių, infrastruktūros statinių ir kito valstybės turto apskaita. 

Pagal tikrąją lėšų panaudojimo paskirtį praėjusių metų ataskaitose neatskleista reikšminga išlaidų darbo užmokesčiui, prekių ir paslaugų, ilgalaikio turto, atsargų įsigijimui.

Rekomendacijas VK iš viso pateikė šešioms valstybės institucijoms – trims ministerijoms, „Sodrai“, Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ir Lietuvos geologijos tarnybai.

Maskva, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Rusijos teismas penktadienį nurodė Belgijos finansų grupei „Euroclear“ sumokėti maždaug 230 mlrd. dolerių kompensaciją už tai, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Europos Sąjungoje buvo įšaldytas milijardų dolerių vertės Rusijos turtas.

Atsakymo iš „Euroclear“ kol kas nėra, taip pat neaišku, kaip Rusija ketina susigrąžinti šias lėšas.

„Džiaugiamės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad depozitoriumo „Euroclear“ veiksmai, dėl kurių Rusijos bankas patyrė nuostolių, buvo neteisėti“, – teigiama Rusijos centrinio banko, kuris pateikė ieškinį „Euroclear“, komentare AFP.

Posėdis vyko Maskvos arbitražo teisme už uždarų durų.

Sprendimas nebuvo galutinis ir „Euroclear“ turi teisę jį apskųsti, pridūrė centrinis bankas.

Pasak teisės analitikų, Rusijos teismai neturi jurisdikcijos užsienyje, o Maskva neturi aiškaus kelio, kaip pasiekti, kad jos byla būtų nagrinėjama Europos teisme.

ES įšaldė dešimtis milijardų eurų Rusijos užsienio rezervų po to, kai Kremlius prieš ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje. Šis žingsnis buvo sankcijų, kuriomis siekiama stabdyti Maskvos karo mašiną, dalis.

Didelė tų rezervų dalis laikoma Belgijoje įsikūrusioje kliringo grupėje „Euroclear“, kuri tvarko sandorius ir finansinius indėlius.

Rusija, kuri jos turto įšaldymą pavadino „vagyste“, gruodį pateikė ieškinį grupei po to, kai Europos Sąjunga pasiūlė panaudoti lėšas kaip užstatą Ukrainai skirtai paskolai.

Kliringo įmonės atstovas spaudai sakė, kad „Euroclear“ „kovoja su daugiau kaip 100 teisinių ieškinių Rusijoje“.

Varšuva, gegužės 15 d. (dpa-ELTA). Lenkijos Aukštuosiuose Tatruose žaibas smogė penkių kalnų turistų grupei. Du asmenys buvo sužeisti, vienas jų – sunkiai, TV stočiai TVN24 sakė savanoriškos kalnų gelbėjimo tarnybos atstovas. Abu sužeistieji nugabenti į ligoninę, tačiau jų gyvybei pavojaus nėra.

Grupė leidosi nuo Gievonto kalnų masyvo, kai trenkė žaibas. Vienas turistų, gelbėtojų duomenimis, krito kelis metrus žemyn ir laikinai prarado sąmonę. Jis sraigtasparniu nuskraidintas į Zakopanės ligoninę. Antrą sužeistąjį gelbėtojai į ligoninę nugabeno sausumos keliu.

Apie sužeistųjų tapatybę ir tautybę duomenys kol kas neskelbiami.

Visame Aukštųjų Tatrų regione ir apylinkėse penktadienį galiojo perspėjimas dėl audros.

Kanai, Prancūzija, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Holivudo žvaigždei Johnui Travoltai penktadienį Kanų kino festivalyje netikėtai įteiktas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

„Aš tiesiog negaliu tuo patikėti. Tai tikrai daugiau nei „Oskaras“, – priimdamas garbės „Auksinę palmės šakelę“ sakė akivaizdžiai susijaudinęs J. Travolta.

Filmas „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction), kuriame aktorius atliko vieną įspūdingiausių savo vaidmenų, 1994 m. festivalyje laimėjo pagrindinį „Auksinės palmės šakelės“ prizą.

Maskva, gegužės 14 d. (dpa-ELTA). Rusijos ekonomika pirmąjį ketvirtį traukėsi pirmą kartą nuo 2023 m. pradžios. Bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmuosius tris šių metų mėnesius sumažėjo 0,2 proc., lyginant su tuo pačiu pernai metų ketvirčiu, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Ekonomistai prognozavo 0,3 proc. sumažėjimą. Ketvirtąjį 2025 m. ketvirtį ekonomika dar augo 1,0 proc.

Šis traukimasis gali sustiprinti būgštavimus, kad karo veikiama Rusijos ekonomika dėl išaugusių skolinimosi kaštų slysta į recesiją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį ieškojo silpstančios ekonomikos priežasčių ir pareikalavo, kad valdžia imtųsi priemonių.

Ekonomika kenčia dėl aukštos infliacijos ir bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu siekia 14,50 proc. Tai apsunkina įmonių finansavimą. Tiesa, Centrinis bankas neseniai palūkanų normą sumažino 0,50 procentinio punkto. Karo ekonomika aštrina infliaciją ir darbo jėgos trūkumą.

Vicepremjeras Aleksandras Novakas šią savaitę sakė, kad Rusijos laukia „daug ekonominių iššūkių“. Ekonomikos ministerija šią savaitę sumažino savo augumo prognozę 2026 m. nuo 1,3 proc. iki 0,4 proc. Rusijos biudžeto deficitas balandį pasiekė rekordą. 

Kyjivas, gegužės 15 d. (Ukrinform-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija intensyvina ryšius su Aliaksandru Lukašenka, siekdama įtraukti Baltarusiją į naujas agresijos operacijas.

Apie tai V. Zelenskis pranešė „Telegram“ tinkle po susitikimo su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Gynybos žvalgybos, Užsienio žvalgybos tarnybos ir Ukrainos saugumo tarnybos vadovais, praneša „Ukrinform“.

„Toliau fiksuojame Rusijos bandymus įtraukti Baltarusiją dar giliau į karą prieš Ukrainą. Žinome, kad tarp rusų ir Aliaksandro Lukašenkos buvo papildomų kontaktų, kuriais siekiama įtikinti jį prisijungti prie naujų Rusijos agresijos operacijų“, – rašė jis.

V. Zelenskis teigė, kad Rusija svarsto planus operacijoms į pietus ir šiaurę nuo Baltarusijos teritorijos – „arba Černihivo-Kyjivo kryptimi Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO šalių tiesiogiai iš Baltarusijos teritorijos“.

„Ukraina turi išsamią informaciją apie Rusijos ir Baltarusijos pokalbį. Ukraina neabejotinai gins save ir savo žmones, jei Aliaksandras Lukašenka padarys klaidingą sprendimą ir nuspręs paremti ir šį Rusijos ketinimą. Nurodžiau mūsų Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgoms sustiprinti atitinkamą kryptį ir pateikti mūsų atsako planą, kuris bus peržiūrėtas ir patvirtintas štabo posėdyje“, – pridūrė jis.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, V. Zelenskis neseniai pasirašė naują sankcijų paketą, įskaitant priemones, nukreiptas prieš Baltarusijos subjektus.

Priština, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Dėl besitęsiančio politinio nestabilumo Kosovui gresia netekti milijoninių ES paramos lėšų. Per pirmąjį savo oficialų vizitą Kosove ES plėtros komisarė Marta Kos penktadienį sakė, jog šaliai reikia stabilumo, kad galėtų pasinaudoti iš viso 880 mln. eurų ES paramos „privalumais“. Ji visų pirma omenyje turėjo kelis mėnesius trunkančią šalies politinę blokadą dėl praktiškai nefunkcionuojančio parlamento.

Kosovui skubiai reikia visiškai veiksnios vyriausybės, solidaus parlamento ir tvarkingai išrinkto prezidento, sakė M. Kos spaudos konferencijoje Prištinoje, kurioje dalyvavo ir pareigas einantis premjeras Albinas Kurtis. Jo Savarankiško apsisprendimo partija (VV) per abejus parlamento rinkimus pernai tapo stipriausia jėga. Tačiau dėl blokuojamo parlamenti ji susidūrė su sunkumais paskirti kandidatus į aukščiausius postus. Dabar birželio 7 d. šalyje vėl vyks parlamento rinkimai – treti per 16 mėnesių.

M. Kos spaudos konferencijoje gyrė parlamentarus, kuriems per trumpą kadenciją vasarį pavyko priimti ES augimo planą ir taip gauti pirmąsias lėšas – 62 mln. eurų. Tačiau Briuselis yra numatęs Kosovui iš viso 880 mln., kuriuos galima panaudoti iki 2027 m. pabaigos.

Kosovas siekia narystės ES, tačiau dėl neišspręsto konflikto su Serbija yra tik „potenciali“ šalis kandidatė. Europos Komisija, be to, atkreipia dėmesį į politinį nestabilumą, korupciją ir organizuotą nusikalstamumą. M. Kos penktadienį susitiko pokalbių ir su pereinamojo laikotarpio prezidente Albulena Haxiu, kad aptartų suartėjimui su ES reikalingas reformas.

Buvusi Serbijos Kosovo provincija praėjus beveik dešimtmečiui po Kosovo karo 2008 m. paskelbė nepriklausomybę. Tačiau Serbija niekada nepripažino 1,6 mln. gyventojų turinčios šalies nepriklausomybės. Be Serbijos Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta ir kelios ES šalys. Todėl kelias ES link Kosovui kol kas uždarytas, nes tam reikia visų 27 šalių narių pritarimo.

Malė, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Indijos vandenyno Maldyvų salyne gelbėtojai antrą dieną iš eilės ieškojo keturių dingusių italų kūnų po mirtino incidento nardant, pranešė pareigūnai.

Italijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienio vakarą pranešė, kad penki šalies piliečiai žuvo nardydami, o Maldyvų valdžios institucijos – kad vieną kūną surado.

Maldyvų prezidentas Mohamedas Muizzu sakė, kad likusių keturių italų paieškos „išlieka mūsų svarbiausiu prioritetu“.

„Esame labai nuliūdinti šios tragedijos, o mūsų mintys ir maldos yra su žuvusio italo, dingusių keturių italų šeimomis ir visais, kuriuos palietė ši nelaimė“, – sakoma M. Muizzu pareiškime socialiniuose tinkluose.

Maldyvų turizmo ministras Mohamedas Ameenas sakė, kad pakrančių apsaugos pareigūnai ir saugumo pajėgos žvalgo jūros vandenis aplink gilų urvą, į kurį, kaip ketvirtadienį buvo pranešta, leidosi nardytojai.

Penktadienį gelbėtojų narų vykdytos paieškos baigėsi be jokių rezultatų.

Vyriausybės atstovas spaudai Mohamedas Hussainas Shareefas sakė, kad pareigūnai nužymėjo paieškos rajoną ir atnaujins paieškas, kai pagerės oro sąlygos.

Jis sakė, kad manoma, jog aukos įstrigo urve, esančiame maždaug 60 metrų gylyje.

„Oras nėra itin geras nardymui, jūra labai audringa. Į šį rajoną pasiuntėme didžiausią savo pakrančių apsaugos laivą, be to, vietoje yra Italijos diplomatai“, – AFP sakė M. H. Shareefas.

„Giliau nei leidžiama“

Jis teigė, kad turistai neturėtų nardyti didesniame nei 30 metrų gylyje.

„Bus atliekamas atskiras tyrimas, kaip šie nardytojai nusileido į didesnį nei leistina gylį, tačiau dabar daugiausia dėmesio skiriame paieškos ir gelbėjimo darbams“, – sakė M. H. Shareefas.

Genujos universitetas pranešė, kad tarp aukų yra jūrų biologijos profesorė, jos duktė ir du jauni mokslininkai. Jie nardė Vaavu atole, maždaug 90 minučių kelio greitaeigiu kateriu nuo sostinės Malės.

Policija sakė, kad ketvirtadienį, kai jie dingo, Vaavu atole buvo audringas oras, o keleiviniams laivams ir žvejams buvo paskelbtas įspėjimas.

Indijos vandenyne, maždaug 800 km atstumu nuo pusiaujo esantys Maldyvai, kuriuos sudaro 1 192 mažytės koralinės kilmės salos, yra prabangių atostogų vieta, populiari tarp nardytojų, kurie dažnai apsistoja nuošaliuose kurortuose arba nardymo turams skirtuose laivuose.

Italų nardytojo, kurio kūnas buvo rastas ketvirtadienį, tapatybė kol kas viešai neskelbiama.

Operaciją koordinuojančios Maldyvų nacionalinės gynybos pajėgos (MNDF) sakė, kad kūnas buvo rastas urve 60 metrų gylyje.

Italai plaukė nardymo turams skirta motorine jachta, o aliarmas buvo paskelbtas, kai jie negrįžo numatytu laiku, sakė policija.

Su nardymu ir vandens sportu susiję nelaimingi atsitikimai šioje Pietų Azijos šalyje yra palyginti reti, nors pastaraisiais metais buvo pranešta apie kelis mirtimi pasibaigusius incidentus.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad per pastaruosius šešerius metus salyne per incidentus jūroje žuvo mažiausiai 112 turistų, iš jų 42 – nardydami arba plaukiodami su kaukėmis ir kvėpavimo vamzdeliais.

Tel Avivas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo paliaubų įsigaliojimo Gazos Ruože, Izraelis, ministro pirmininko Benjamino Netanyahu duomenimis, kontroliuoja apie 60 proc. palestiniečių teritorijos. Tai rodo, kad kariuomenė plečia savo buvimą Gazos Ruože. Jau praėjusiomis savaitėmis žiniasklaida skelbė, kad ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo iki vadinamosios oranžinės linijos.

Priešingai, nei kai kas reikalavo, Izraelio kariuomenė nepasitraukė, sakė B. Netanyahu.

„Šiandiene mes kontroliuojame 60 proc. Rytoj pažiūrėsime“, – kalbėjo jis.

Gazos karą sukėlė islamistinės palestiniečių organizacijos „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį 2023 m. spalio 7-ąją. Tą dieną islamistai nužudė 1 221 žmogų, o 251 pagrobė ir išgabeno į Gazos Ruožą. Tada Izraelis pradėjo karinę operaciją Gazos Ruože. Per dvejus karo metus, „Hamas“ duomenimis, kurių neįmanoma patikrinti, žuvo daugiau kaip 70 tūkst. palestiniečių.

Paliaubos tarp Izraelio ir „Hamas“, kurios pasiektos tarpininkaujant JAV, galioja nuo 2025 m. spalio. Abi pusės vis kaltina viena kitą jas pažeidžiant.

Remiantis susitarimu, Izraelio pajėgos turėjo atsitraukti už vadinamosios geltonosios linijos Gazos Ruože – tai leidžia joms ir toliau kontroliuoti daugiau kaip 50 proc. palestiniečių teritorijos. 

Pirmajame paliaubų susitarimo etape „Hamas“ paleido paskutiniuosius įkaitus. Mainais Izraelis iš savo kalėjimų paleido šimtus palestiniečių kalinių. Antrasis etapas numato, kad „Hamas“ atiduoda savo ginklus. Tačiau tai iki šiol nepadaryta. Pasak Izraelio žiniasklaidos, kariuomenė rengiasi atnaujinti mūšius Gazos Ruože, jei „Hamas“ toliau atsisakys nusiginkluoti, kaip sutarta.

Vašingtonas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį perspėjo Taivaną nesiekti oficialios nepriklausomybės, po to, kai Pekine aptarė šį įtampą keliantį klausimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

„Mes netrokštame karų, ir jei jūs išlaikysite viską taip, kaip yra dabar, manau, kad Kinijai tai netrukdys“, – sakė D. Trumpas interviu televizijos „Fox News“ žurnalistui Bretui Baieriui.

„Bet mes nenorime, kad kas nors sakytų: „Būkime nepriklausomi, nes Jungtinės Valstijos mus remia.“

Kinija tvirtina, kad ši 23 mln. gyventojų turinti savarankiška sala yra jos teritorija, ir laiko, kad Taivano nepriklausomybė yra diplomatijos raudonoji linija, kurios negalima peržengti.

Pekino ir Vašingtono nesutarimai dėl Taivano yra labai gilūs, nes JAV yra pagrindinės Taipėjaus ginklų tiekėjos.

Neįprastai tiesmukiškomis pastabomis Xi per pirmąjį dvišalį susitikimą perspėjo D. Trumpą, kad netinkamas Taivano traktavimas gali pastūmėti abi šalis į „konfliktą“, ir pavadino jį svarbiausiu klausimu, keliančiu grėsmę JAV ir Kinijos santykiams.

Analitikai prieš aukščiausiojo lygio susitikimą teigė, kad Pekinas įžvelgė galimybę pakeisti nusistovėjusią JAV poziciją salos atžvilgiu.

D. Trumpas sakė, kad Xi paklausė, ar Vašingtonas gintų Taivaną konflikto atveju, ir kad jis atsakė: „Aš apie tai nekalbu“.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį televizijai NBC sakė, kad „JAV politika Taivano klausimu nesikeičia“.