Vilnius, kovo 26 d. (ELTA). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, jog su Ukrainos gynybos ministru aptarė, kaip būtų galima išvengti incidentų, kada vykstant kariniams veiksmams, dronai patenka į kaimyninių valstybių oro erdves.

„Su Ukrainos gynybos ministru aptarėme naujausius incidentus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kalbėjome apie tai, kaip reikėtų bendradarbiauti, kad tokių incidentų, kylančių dėl Rusijos kaltės, nebūtų arba jie būtų kuo labiau minimalizuoti“, – teigė Ukrainoje viešintis R. Kaunas.

„Visi puikiai suprantame, kad Ukraina ginasi, kad ji yra užpulta Rusijos, ir kad tokių incidentų nebūtų, jeigu Putinas šiandien sustabdytų karą. Jis tą gali padaryti, tačiau to nedaro“, – pridūrė jis.

Pasistūmėta dėl bendradarbiavimo gynybos pramonėje

Ministras taip pat teigė manantis, kad ženkliai pasistūmėta į priekį dėl bendradarbiavimo Lietuvos ir Ukrainos gynybos pramonės srityje.

„Manau, kad pasistūmėjome ženkliai į priekį, nors tai nėra baigtinis procesas. Gynybos pramonė Ukrainoje vystosi itin sparčiai. Tai leidžia Ukrainai efektyviai gintis ir kartu suteikia technologijų, kurių nori visas pasaulis, įskaitant Lietuvą. Apie tai su ministru diskutavome ir tikiu, kad radome teisingus kelius, kaip efektyviai judėti į priekį ir bendradarbiauti šioje srityje“, – sakė jis.

Kaip skelbta, pirmadienio naktį Varėnos rajone sprogo ir nukrito dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet. Kariuomenės atstovas taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia kad jų negalėjo būti.

Premjerė Inga Ruginienė antradienį patikino, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs dronas buvo ukrainiečių. 

Antradienio vakarą policija baigė įvykio vietos apžiūrą, buvo baigtos rinkti galimai nukritusio drono nuolaužos. 

Ankstyvą trečiadienio rytą taip pat pranešta apie iš Rusijos pusės atskridusį droną, kuris atsitrenkė į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje. Incidentas įvyko žiniasklaidai skelbiant, kad Ukraina naktį surengė dronų atakas prieš Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje.

Trečiadienį ryte taip pat skelbta apie iš Rusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskridusį ir sprogusį droną.

Estijos ir Latvijos pareigūnų teigimu, abu bepiločiai, tikėtina, buvo ukrainietiški. 

ELTA primena, kad pernai liepos pabaigoje policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Nukritęs dronas su pritaisytu sprogstamuoju užtaisu buvo rastas Jonavos rajone esančiame poligone. 

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. – tuomet šalies oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. 

Tel Avivas, kovo 26 d. (AFP-ELTA). Izraelio gelbėjimo tarnybos pranešė, kad iš Libano paleista raketa ketvirtadienį šalies šiaurėje pražudė vyrą, o keliuose žydų valstybės miestuose po raketų paleidimo iš Irano suskambo sirenos ir pasigirdo sprogimai.

„MDA komandos Naharijos rajone konstatavo apie 30 metų vyro mirtį ir suteikė pagalbą apie 50 metų vyrui, kuris yra sunkios būklės“, – teigė Izraelio gelbėjimo tarnyba „Magen David Adom“.

Per tą pačią ataką dar trys žmonės patyrė skeveldrų ir sprogimo sukeltus sužalojimus, pridūrė tarnyba.

„Hezbollah“ apšaudo Šiaurės Izraelį raketomis nuo kovo 2 d., kai įsitraukė į karą Artimuosiuose Rytuose.

Anksčiau ketvirtadienį per mūšius Libano pietuose taip pat žuvo Izraelio karys. Nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios vasario 28 d. Izraelio kariuomenė per mūšius Pietų Libane, kur pastarosiomis dienomis buvo išplėstos sausumos operacijos, neteko trijų kariškių.

Tuo metu Iranui paleidus daugybę raketų, ketvirtadienį keliose Izraelio vietovėse suskambo oro pavojaus sirenos ir pasigirdo sprogimai, pranešė kariuomenė ir pridūrė, kad sviediniai buvo perimti.

Nuo tada, kai ryte buvo užfiksuota pirmoji raketų ataka, krentančios skeveldros sužalojo septynis žmones, nurodė „Magen David Adom“. Kariuomenė pažymėjo, kad dieną užfiksavo devynias atskriejančių raketų bangas, dėl kurių sirenos buvo įjungtos centrinėje Izraelio dalyje, Jeruzalėje, Haifoje ir kai kuriose okupuoto Vakarų Kranto vietovėse.

„Siekiant sustabdyti grėsmę, veikia gynybos sistemos“, – pareiškė kariuomenė, paskelbdama apie kiekvieną salvę.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai Tel Avive pranešė nuo ryto išgirdę kelis sprogimus, o AFP filmuotoje medžiagoje matyti gyvenamasis pastatas Tel Avivo rajone, į kurį pataikė perimtos raketos nuolaužos. Nuotraukose taip pat matyti apgadintas butas ir įvykio vietoje pažirusios metalo nuolaužos. Žalai įvertinti buvo išsiųstos gelbėjimo tarnybos ir medikai.

Kiek anksčiau „Magen David Adom“ atstovas visuomeniniam radijui sakė, kad centriniame Kfar Kasemo mieste buvo apgadinti keli namai. Meras Haithamas Taha pažymėjo, kad žalos pridarė kasetiniai šaudmenys. Pasak „Magen David Adom“, šeši žmonės buvo sužeisti Kfar Kaseme, o dar vienas – Tel Avive.

AFP filmuotoje medžiagoje matyti didelis krateris smūgio vietoje Kfar Kaseme, taip pat keli dėl sprogimo apvirtę automobiliai.

Vilnius, kovo 26 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) šalių viršūnių susitikime Helsinkyje. Kaip skelbia Prezidentūra, jis kartu su Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Šiaurės Europos šalių vadovais aptarė paramą Ukrainai jos kovoje su agresore Rusija, atgrasymo politikos ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis stiprinimą, įskaitant bendrus veiksmus prieš šešėlinį laivyną

Šalies vadovas pažymėjo, kad JEF atlieka vis svarbesnį vaidmenį reaguojant į grėsmes regione. Rusijai toliau tęsiant brutalią agresiją prieš Ukrainą ir nerodant jokio noro siekti taikos ar užbaigti karą, JEF šalys turi būti pasirengusios atremti bet kokias grėsmes – tiek hibridines, tiek konvencines – ir aiškiai tai pademonstruoti.

„Itin svarbu toliau gilinti JEF sustiprintą partnerystę su Ukraina. Ši šalis jau penktus metus kovoja su Rusijos agresija, ir mes turime daug ko pasimokyti iš jos patirties. Turime toliau stiprinti Ukrainos bendradarbiavimą su JEF šalimis, gerinant tarpusavio sąveikumą – per bendras pratybas, mokymus bei technologinį bendradarbiavimą, ypač – bepiločių orlaivių panaudojimo ir antidroninės gynybos srityse, bei saugant kritinę infrastruktūrą“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Susitikime taip pat aptarta Baltijos jūros ir Šiaurės regionų geostrateginė reikšmė, transatlantiniai santykiai ir padėtis Artimuosiuose Rytuose. Lietuvos prezidentas paminėjo, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose taip pat primena, kokia svarbi yra Ukrainos sukaupta patirtis ir technologijos, ir pabrėžė, jog karas su Irano režimu neturi nukreipti dėmesio ar išteklių nuo Ukrainos kovos su Rusijos agresija.

„Vis dar turime didžiulį neišnaudotą potencialą perimant karo Ukrainoje pamokas ir jos karių patirtį“, – pažymėjo G. Nausėda.

Jis akcentavo, kad JEF turi didinti operacinį buvimą visame regione, imtis didesnio vaidmens atgrasant ir kovojant su hibridinėmis grėsmėmis.

„NATO rytinio flango oro erdvės apsauga, ypač nuo dronų ir kitų bepiločių sistemų, turi būti aukščiausias prioritetas. Tam reikia glaudesnio koordinavimo, daugiau mokymų ir Ukrainos kovinės patirties perėmimo. Kartu su Ukraina Europa turi pradėti formuoti naują saugumo architektūrą – paremtą įtikinamu atgrasymu, gynyba ir atsparumu, o ne iliuzijomis apie bendradarbiavimą su Rusija“, – sakė šalies vadovas.

Aptariant Arkties ir Tolimosios Šiaurės regiono geostrateginę reikšmę tuo metu, kai Rusija ten plečia savo karinį buvimą, o Kinija didina ekonominę ir technologinę įtaką, prezidentas pabrėžė, jog būtina užtikrinti subalansuotą dėmesį Tolimosios Šiaurės ir Baltijos jūros regionams, kurių saugumas yra susijęs.

Jo manymu, ne mažiau svarbu stiprinti JEF sąveiką su NATO, numatant aktyvesnį JEF pajėgų įsitraukimą į Aljanso vykdomas veiklas minėtuose regionuose.

Helsinkio JEF viršūnių susitikime nuotoliu prie diskusijų prisijungė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is, sveikinimo žinią vadovams perdavė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

JEF šalių vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo patvirtino įsipareigojimą toliau remti Ukrainą, tęsti spaudimą Rusijai, įgyvendinti ambicingą JEF ir Ukrainos partnerystės darbotvarkę, kartu reaguoti į regioninius saugumo iššūkius.

Baigiant susitikimą paskelbta, kad 2028 m. JEF šalių viršūnių susitikimas vyks Vilniuje.

Vilnius, kovo 26 d. (ELTA). Seimas svarstys parlamentarų siūlymą laikinai – nuo balandžio iki birželio pabaigos – sumažinti CO2 dedamąją degalų akcize.

Siūlymą pateikė dešimtys Seimo narių iš skirtingų frakcijų – demokratų, liberalų, konservatorių ir Mišrios frakcijos atstovai.

Anot jų, laikinai mažinti CO2 dedamąją reikia dėl Artimuosiuose Rytuose vykstančio konflikto ir išaugusių naftos, energijos išteklių kainų.

Tiesa, šį siūlymą parlamentarai teikia Finansų ministerijai tuo pat metu pradėjus derinti kitą projektą, kuriuo taip pat siūloma laikinai mažinti akcizus.

Demokrato Luko Savicko teigimu, savo siūlymą parlamentarai teikia norėdami situaciją spręsti trumpuoju laikotarpiu, kol bus priimtos Vyriausybės siūlomos iniciatyvos.

„Degalų kainos šiandien yra aukščiausios nuo 2022 m., o dyzelinas Lietuvoje jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, tai reiškia viena – kainų spaudimas jau nebėra vien teorinis, jis realus ir veikia žmonių perkamąją galią ir verslo sąnaudas“, – teigė parlamentaras.

Anot jo, dabar CO2 dedamoji sudaro apie 10–13 centų už litrą. 

Siūloma, kad benzinui anglies dioksido dedamoji mažėtų nuo 96 iki 47 eurų už 1 tūkst. litrų, žibalui – nuo 108,4 iki 53,6 eurų už 1 tūkst. litrų, įstatyme numatytiems gazoliams – nuo 104,8 iki 68,6 eurų už 1 tūkst. litrų.

Tuo metu skystajam kurui, tai yra mazutui, ji mažėtų nuo 124,8 iki 66,8 eurų už toną, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams – nuo 66,8 iki 40,4 eurų už toną. 

L. Savickas pabrėžė, kad šis siūlymas nekeičia ilgalaikių klimato tikslų, nepanaikina CO2 kainodaros mechanizmo, o tik laikinai koreguoja jos intensyvumą dėl sukilusių naftos kainų rinkose.

Po pateikimo ketvirtadienį už projektą balsavo 71 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 3 parlamentarai, tolimesniems svarstymams iniciatyva į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti gegužės 19 d.

Siūlymui taip pat prašoma Vyriausybės išvados. 

Tiesa, ketvirtadienį Finansų ministerija pradėjo derinti kitą projektą, kuris Vyriausybę turėtų pasiekti kitą savaitę – juo siūloma iki birželio vidurio sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Skaičiuojama, kad dėl to galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie šešis centus už litrą.

Įprastam dyzelinui ji mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.

Šiam akcizo sumažinimui derinamas naujas PVM mechanizmas su Europos Komisija (EK), kad būtų galima nukreipti PVM perviršio pajamas ir neturėtų įtakos biudžetui.

Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Siekiant sumažinti poveikį, bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst. tonų šalies kuro rezervą – tai sudaro maždaug 12 dienų šalies atsargų.

Tai padaryta Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) šalims narėms atvėrus galimybę į rinką paleisti iš viso 400 mln. barelių naftos ir jos produktų rezervų.

Tarp Vyriausybės planuojamų priemonių kuro krizei spręsti – ir degalų kainų stebėjimo įrankio parengimas, tam planuojama bendradarbiauti su privačiu verslu, siūlančių tokias programėles, numatoma keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos. 

(nauja 3 pastraipa)

Vilnius, kovo 26 d. (ELTA). Iš „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės automobilius išsinuomavusi „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymą, konstatavo ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). 

Komisija konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.

Už tai, kad būtų pripažinta, jog „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinė apskaitos įstatymą balsavo 11 komisijos narių, prieštaravusių ar susilaikiusiųjų nebuvo. Už kito to paties įstatymo straipsnio pažeidimo pripažinimą balsavo 9 nariai ir 2 susilaikė. Už tai, kad partija šiurkščiai pažeidė politinių organizacijų įstatymą balsavo 11 komisijos narių, prieštaravusių ar susilaikiusių nebuvo.

L. Petronienės teigimu, vertinant „Nemuno aušros“ rinkiminės kampanijos ataskaitas ir kitus duomenis buvo daug detalių, kurios indikavo, jog veikla vyko neskaidriai.

„Mažų detalių, kurios parodo, kad nebuvo visiškai skaidru arba kelia neskaidrumo regimybę – tikrai yra labai daug. Turbūt svarbiausias dalykas tame, kad partija iš tikrųjų neturėjo tiek daug sąnaudų ir išlaidų, tačiau didelės dalies jų nenurodė. Partijos pirmininkas pasirašė sutartis, viskas buvo kažkaip sumokėta. (...) Man tai parodo, kad tai yra žinomai neteisingų duomenų nurodymas finansinių ataskaitų rinkinyje“, – kalbėjo L. Petronienė.

Šį klausimą VRK nagrinėti turėjo dar praėjusią savaitę. Vis tik, tąsyk komisija atsižvelgė į politinės jėgos prašymą ir atidėjo sprendimą iki kito posėdžio. 

Konstatavus šiurkštų pažeidimą, partija gali netekti jai skiriamos valstybės dotacijos. Be to, R. Žemaitaitis ir D. Petkevičienė turės grąžinti už automobilių nuomą gautas lėšas į „Nemuno Aušros“ sąskaitą. R. Žemaitaitis turės grąžinti 26 776,45 eurus, D. Petkevičienė – 15 349,11 eurus.

Kaip skelbta, prieš kelias savaites Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė išplėsti dėl R. Žemaitaičio automobilio nuomos „Nemuno aušrai“ atliekamą tyrimą. VTEK tyrimą dėl politiko automobilio nuomos pradėjo vasario pradžioje.

Tąkart komisija teigė, jog vertins, ar „aušriečių“ lyderis, sudarydamas šiuos sandorius ir jų nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė įstatymo, įpareigojančio vengti interesų konflikto bei deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad vasario pradžioje pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė – 31,5 tūkst eurų. Ji galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik šių metų sausio 29 dieną. Sutartyje matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas – partijos lyderis R. Žemaitaitis. 

Vilnius, kovo 26 d. (ELTA). Iš „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės automobilius išsinuomavusi „Nemuno aušra“ šiurkščiai pažeidė įstatymą, konstatavo ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). 

Komisija konstatavo, kad „Nemuno aušra“ pažeidė Finansinės apskaitos įstatymo tvarką, kai R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei pervedė beveik 50 tūkst. eurų už jų automobilių nuomą. Nurodoma, jog tokiu būdu valstybės biudžeto asignavimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.

L. Petronienės teigimu, vertinant „Nemuno aušros“ rinkiminės kampanijos ataskaitas ir kitus duomenis buvo daug detalių, kurios indikavo, jog veikla vyko neskaidriai.

„Mažų detalių, kurios parodo, kad nebuvo visiškai skaidru arba kelia neskaidrumo regimybę – tikrai yra labai daug. Turbūt svarbiausias dalykas tame, kad partija iš tikrųjų neturėjo tiek daug sąnaudų ir išlaidų, tačiau didelės dalies jų nenurodė. Partijos pirmininkas pasirašė sutartis, viskas buvo kažkaip sumokėta. (...) Man tai parodo, kad tai yra žinomai neteisingų duomenų nurodymas finansinių ataskaitų rinkinyje“, – kalbėjo L. Petronienė.

Šį klausimą VRK nagrinėti turėjo dar praėjusią savaitę. Vis tik, tąsyk komisija atsižvelgė į politinės jėgos prašymą ir atidėjo sprendimą iki kito posėdžio. 

Konstatavus šiurkštų pažeidimą, partija gali netekti jai skiriamos valstybės dotacijos. Be to, R. Žemaitaitis ir D. Petkevičienė turės grąžinti už automobilių nuomą gautas lėšas į „Nemuno Aušros“ sąskaitą. R. Žemaitaitis turės grąžinti 26 776,45 eurus, D. Petkevičienė – 15 349,11 eurus.

Kaip skelbta, prieš kelias savaites Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė išplėsti dėl R. Žemaitaičio automobilio nuomos „Nemuno aušrai“ atliekamą tyrimą. VTEK tyrimą dėl politiko automobilio nuomos pradėjo vasario pradžioje.

Tąkart komisija teigė, jog vertins, ar „aušriečių“ lyderis, sudarydamas šiuos sandorius ir jų nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė įstatymo, įpareigojančio vengti interesų konflikto bei deklaruoti sandorius, kurių vertė viršija 3 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad vasario pradžioje pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ paskelbė apie „Nemuno aušros“ 2024 m. sausio 17 d. sudarytą automobilio nuomos sutartį, kurios vertė – 31,5 tūkst eurų. Ji galiojo iki tų pačių metų lapkričio 13 dienos, tačiau buvo paviešinta tik šių metų sausio 29 dieną. Sutartyje matyti, kad pirkėjas yra „Nemuno aušra“, o tiekėjas – partijos lyderis R. Žemaitaitis. 

Vašingtonas, kovo 26 d. (AP-ELTA). Kitą dieną po to, kai Teheranas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo 15 punktų paliaubų planą, Amerikos vadovas pareiškė, kad Iranas „maldauja sudaryti susitarimą“ ir kad ne jis spaudžia derėtis. Anksčiau ketvirtadienį D. Trumpas sakė Teheranui, kad šis „greičiau rimtai imtųsi“ derėtis dėl susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas karas.

Iranas blokuoja laivų, kuriuos jis laiko susijusiais su JAV ir Izraelio karo veiksmais, plaukimą per Hormūzo sąsiaurį, tačiau leidžia kai kuriems kitiems laivams plaukti šiuo svarbiu vandens keliu. Jasemas Mohamedas al Budaiwi iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos, šešių Persijos įlankos arabų šalių bloko, sakė, kad Iranas ima mokestį už saugų praplaukimą sąsiauriu.

Tuo tarpu JAV laukia atvykstant tūkstančių karių, kurie gali būti panaudoti sausumos operacijoje Irano teritorijoje.

Karo aukų skaičius išaugo iki daugiau nei 1 900 žmonių Irane ir beveik 1 100 žmonių Libane, dar dešimtys žmonių žuvo Izraelyje ir kitose regiono šalyse. Žuvo13 JAV karių. Milijonai žmonių Libane ir Irane buvo priversti palikti namus.

Teheranas, kovo 26 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį šiauriniuose Teherano rajonuose virš galvų buvo girdimi karo lėktuvai, o netrukus po to nuaidėjo trys garsūs sprogimai, pranešė Irano sostinėje esantis agentūros AFP korespondentas.

Sprogimai pasigirdo sutemus, lyjant, ir kol kas nebuvo įmanoma nustatyti, į ką buvo pataikyta.

Izraelis, kuris anksčiau pareiškė, kad nukovė aukšto rango Irano karinio jūrų laivyno vadą, paskelbė, kad planuoja surengti daugiau „plataus masto“ smūgių prieš taikinius Islamo Respublikoje.

Vašingtonas, kovo 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Irano naftos kontrolės perėmimas yra „galimas variantas“, ir palygino jį su susitarimu, kurį Vašingtonas sudarė su Venesuela po šios vadovo Nicolo Maduro nušalinimo.

„Galimas toks variantas“, – sakė D. Trumpas žurnalistams kabineto posėdyje, paklaustas, ar ketina perimti Irano naftos kontrolę, pridurdamas, kad Jungtinės Valstijos „labai gerai susitvarkė“ su Venesuelos naftos ištekliais.

(dar kartą papildytas visas tekstas)

Rijadas, kovo 26 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Saudo Arabiją su iš anksto neskelbtu vizitu, kuris rengiamas tokiu metu, kai dėl karo Irane didėja Persijos įlankos šalių susidomėjimas Ukrainos ginklų technologijomis.

Abi šalys vėliau ketvirtadienį turėtų pasirašyti susitarimą dėl „bendradarbiavimo saugumo srityje, ypač dėl dangaus apsaugos“, naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga. Jis nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, kas turėtų būti įtraukta į šią sutartį.

Kyjivas siekė pasinaudoti savo patirtimi, įgyta numušant Rusijos bepiločius orlaivius, kad padėtų Persijos įlankos valstybėms, kurios yra atakuojamos tais pačiais Irano sukurtais „Shahed“ bepiločiais, kuriais Rusija apšaudo Ukrainą.

V. Zelenskis kiek anksčiau pranešė, kad po to, kai JAV ir Izraelis inicijavo smūgius prieš Iraną, į kuriuos Teheranas atsakė bepiločių orlaivių ir raketų atakomis, daugiau kaip 200 Ukrainos kovos su bepiločiais ekspertų buvo išsiųsti į kelias Artimųjų Rytų šalis, įskaitant Saudo Arabiją.

„Atvykau į Saudo Arabiją. Numatyti svarbūs susitikimai“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis ir paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip jis Džidoje susitinka su regiono pareigūnu.

„Vertiname paramą ir remiame tuos, kurie yra pasirengę bendradarbiauti su mumis, siekiant užtikrinti saugumą“, – pridūrė V. Zelenskis.

Saudo Arabija, kuri palaiko glaudžius saugumo ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, tapo Irano bepiločių orlaivių taikiniu.

Numušdamas Rusijos bepiločius orlaivius, Kyjivas naudoja pigius bepiločių perėmėjus, elektronines slopinimo priemones ir priešlėktuvinius ginklus.

Ukraina yra pasiūliusi iškeisti savo perėmėjus į daug brangesnes oro gynybos raketas, kurias Persijos įlankos šalys šiuo metu naudoja Irano bepiločiams orlaiviams numušti. Kyjivas argumentuoja, kad jam reikia daugiau tokių raketų, jog galėtų atremti Rusijos raketų atakas.

Praėjusiais metais Saudo Arabija taip pat priėmė JAV pareigūnus, kurie surengė atskiras derybas su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis, siekdami užbaigti jau ketverius metus vykstantį karą, kurį sukėlė 2022 m. vasario mėnesį prasidėjusi Maskvos invazija.

Briuselis, kovo 26 d. (AFP-ELTA). NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį mėgino išlaviruoti tarp noro apginti JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Europos nenoro dalyvauti JAV ir Izraelio kare su Iranu.

„Iranas jau daugelį metų yra chaoso eksportuotojas į regioną ir pasaulį. Nebūkime dėl to naivūs“, – žiniasklaidai sakė transatlantinio aljanso generalinis sekretorius.

„Ir tai, ką dabar daro Jungtinės Valstijos, yra šio pajėgumo mažinimas. Ir taip, aš tam pritariu“, – sakė M. Rutte, įgijęs „Trumpo užkalbėtojo“ reputaciją.

M. Rutte sulaukė kelių Europos lyderių kritikos dėl to, kad palaiko JAV prezidentą dėl karo, kurį daugelis ekspertų laiko nepagrįstu ir neteisėtu, o D. Trumpas savo ruožtu išvadino NATO nares Europoje „bailėmis“, nes jos atsisakė prisijungti prie karo Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau buvęs Nyderlandų premjeras tvirtino, kad visos NATO narės pritaria Vašingtono vertinimui dėl pavojaus, kurį kelia Irano balistiniai arba branduoliniai pajėgumai – pastaruosius D. Trumpas teigė sunaikinęs pernai per 12 dienų trukusį karą.

Vis dėlto, nors M. Rutte pripažino, kad europiečiai delsė reaguoti į D. Trumpo raginimą padėti vėl atidaryti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, jie tai padarė dėl „svarių priežasčių“.

JAV prezidentas apstulbino Vašingtono sąjungininkes Europoje smogdamas Iranui neįspėjęs jų, nes „jis norėjo išlaikyti kampaniją paslaptyje“, teigė M. Rutte.

„Ir vėlgi, dėl rimtų priežasčių... visada yra rizika, kad, jei informuoji per didelį skaičių žmonių,  informacija gali nutekėti“, – pridūrė NATO vadovas, nors ir pripažino, kad „tai turi ir trūkumų, nes europiečiams užima laiko susiorganizuoti“.

„Gera žinia yra ta, kad dėl šešių šalių, t. y. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Japonijos ir Nyderlandų, lyderystės, o penktadienį... dabar jau daugiau kaip 30 šalių, įsipareigojo susirinkti ir aptarti, kur ir kada bus imamasi veiksmų, kad jūrų keliai išliktų atviri“, – sakė M. Rutte.

Vilnius, kovo 26 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius kovo 26 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Ketvirtadienį grupės Seimo narių inicijuotas siūlymas atleisti Darijų Beinoravičių iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nesulaukė parlamento palaikymo. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai paskelbė apie iš Baltarusijos kontrabandines cigaretes skraidinusį droną. Ketvirtadienį Seimas taip pat priėmė galutinį sprendimą antrajai penkerių metų kadencijai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku paskirti Gediminą Šimkų. Be to, tęsiantis kuro kainų krizei, parlamentas pradėjo svarstyti siūlymą sumažinti CO2 dedamąją degalų akcizą, o Finansų ministerija savo ruožtu taip pat planuoja teikti siūlymą, kuriuo akcizas dyzelinui būtų laikinai sumažintas 6 centais.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Grupės parlamentarų inicijuotas siūlymas atleisti akademinę etiką pažeidusiu pripažintą Darijų Beinoravičių iš VTEK nario pareigų palaikymo Seime nesulaukė. Už šį siūlymą slapto balsavimo metu pasisakė 39 Seimo nariai. Tuo metu prieš balsavo 4 parlamentarai. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, balsavimo metu savo valią turi išreikšti ne mažiau nei pusė parlamentarų, t. y., 71. Į Seimo pirmininką Juozą Oleką dėl D. Beinoravičiaus atleidimo dėl nepasitikėjimo kreiptasi kovo pradžioje. Kreipimąsi pasirašė 35 Seimo nariai, daugiausia – opozicijos atstovai.

Seimo pirmininkas nemano, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė turėtų trauktis. Anot J. Oleko, ministrė darė gerą darbą – taip jis kalbėjo trečiadienį teismui paskelbus, jog R. Popovienės įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas. Jis pabrėžė, kad ministrės sprendimas iš dalies yra suprantamas. Socialdemokratas taip pat svarstė, jog didesnė žala būtų kilusi, jei dėl per aukštos egzaminų išlaikymo kartelės šimtai ar net tūkstančiai mokinių būtų neįstoję į švietimo įstaigas. Savo ruožtu pati ministrė trečiadienį sakė, kad dabar, esant tokioms pačioms aplinkybėms, tokį sprendimą priimtų dar kartą.

VSAT pareigūnai Šalčininkų rajone nutupdė iš Baltarusijos cigaretes skraidinusį bepilotį orlaivį. Kontrabandines cigaretes gabenusį droną pareigūnai pastebėjo naktį iš antradienio į trečiadienį prie sienos su Baltarusija esančiame Švedų miške ir aplinkinėse vadinamosios Dieveniškių kilpos vietovėse. Anot tarnybos, bepilotis orlaivis įskrido iš Baltarusijos ir judėjo į Lietuvos gilumą Avietinės kaimo link. Pasieniečiai nedelsdami panaudojo antidroninę įrangą, kurios paveikta skraidyklė nukrito. Trečiadienį Lobo kaimo apylinkėje pareigūnai aptiko du ryšulius – juose rasta 240 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis. Netoliese buvo rasta ir juos gabenusi bepilotė skraidyklė. Dėl akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo ir gabenimo, pažeidžiant nustatytą tvarką Gintaro Žagunio pasienio užkardoje, pradėta administracinė teisena. 

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kartoja, kad nepalaikys Kapčiamiesčio poligono projekto. Parlamentaras ir toliau laikosi pozicijos, jog veikiau reikėtų spręsti šalies oro gynybos klausimus, o ne steigti naują poligoną. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius po trečiadienį vykusio partijos prezidiumo pareiškė, jog artimiausiu metu bus organizuojamas koalicinės tarybos posėdis. Jame bus aptarti klausimai dėl poligono – antradienį prieš projektą jo pateikimo stadijoje balsavo 7 „Nemuno aušros“ frakcijos nariai. Taip pat 3 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Premjerė Inga Ruginienė neatsakė, ar mato tolesnį darbą koalicijoje su „aušriečiais“. Anot jos, tai nuspręs LSDP. 

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo už LGBTQ asmenų niekinimą 10 tūkst. eurų bauda nubausto europarlamentaro Petro Gražulio ir jo advokato Sauliaus Žentelio apeliacinius skundus. Teisininkas sakė, kad jo kliento veiksmai buvo be pagrindo kriminalizuoti – religingoje šeimoje augęs politikas turi teisę nemėgti netradicinės orientacijos žmonių, o pasisakymui, dėl kurio jis buvo nuteistas, jis esą buvo išprovokuotas. Procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje bus skelbiamas beveik po mėnesio, balandžio 27 dieną. Tuomet ir paaiškės, ar buvęs ilgametis Seimo narys nuteistas pagrįstai. Apeliacinio teismo verdiktas įsiteisės iškart.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Seimas pritarė prezidento teikimui antrajai penkerių metų kadencijai – iki 2031-ųjų – Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku skirti Gediminą Šimkų. Dabartinė jo kadencija LB vadovo poste prasidėjo 2021-ųjų balandį. Dėl jo skyrimo antrai kadencijai Seime ketvirtadienį balsuota slaptai, G. Šimkaus kandidatūrą palaikė didžioji dauguma – 85 parlamentarai.

Finansų ministerija pateikė derinti projektą, kuriuo siūlo laikinai, iki birželio vidurio sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Skaičiuojama, kad dėl mokestinių pakeitimų galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM). Įprastam dyzelinui akcizų tarifo pastovioji dalis mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų. Anot ministerijos, numatoma akcizų tarifus dyzelinui mažinti tokiu dydžiu, kad valstybės biudžeto netekimai dėl sumažėjusių akcizų pajamų būtų kompensuojami dėl išaugusių dyzelino kainų padidėjusiomis PVM įplaukomis, todėl tai poveikio valstybės biudžetui pokyčiai neturėtų. Tiesa, Seimas taip pat ketvirtadienį nusprendė svarstyti parlamentarų siūlymą laikinai – nuo balandžio iki birželio pabaigos – sumažinti CO2 dedamąją degalų akcize. Demokrato Luko Savicko teigimu, savo siūlymą Seimo nariai teikė norėdami situaciją spręsti trumpuoju laikotarpiu, kol bus priimtos Vyriausybės siūlomos iniciatyvos.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Los Andželo prisiekusiųjų teismas bendroves „Meta“ ir „YouTube“ pripažino atsakingomis už jų platformų funkcijų keliamą priklausomybę. Bendrovės turės sumokėti 6 mln. JAV dolerių jaunos moters psichinei sveikatai padarytai žalai atlyginti, įskaitant 3 mln. JAV dolerių baudinių nuostolių. Šis nuosprendis ieškovams daugiau nei tūkstantyje panašių JAV nagrinėjamų bylų suteikia reikšmingą teisinį svertą ir signalizuoja visam technologijų sektoriui, kad prisiekusiųjų teismai yra nusiteikę siekti socialinių platformų bendrovių atsakomybės už jų sukurtų funkcijų daromą žalą. Nuosprendį pasveikino Europos Sąjungos (ES) technologijų komisarė, teigdama, kad šis precedentas pasiuntė labai aiškią žinią, jog internetinės platformos privelės keistis ir rimtai vertinti „pavojus, kuriuos jos kelia“.

Europos Parlamentas pritarė migrantų deportacijos centrų steigimui už ES ribų. Europos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad būtų lengviau už ES ribų steigti naujus migrantų sulaikymo centrus, vadinamuosius „grąžinimo punktus“. Dešiniosios partijos sudarė aljansą su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, kurių anksčiau vengė, kad ši priemonė būtų priimta, o kairiosios ir centro partijos balsavo prieš. Nuo šiol bet kuri ES šalis gali savarankiškai arba mažose koalicijose derėtis dėl migrantų deportavimo ne į jų kilmės šalis, o į įstaigas, kurios dar tik bus pastatytos už 27 šalių bloko ribų. Šį sprendimą kritikuoja žmogaus teisių gynimo grupės, teigiančios, kad su migrantais elgiamasi nežmoniškai ir jie neteisėtai apgręžiami atgal prie ES sienų, o teisinė apsauga vis labiau naikinama. Tarptautinio gelbėjimo komiteto advokacijos ES direktorė Marta Welander šį balsavimą vadino „istoriniu žingsniu atgal pabėgėlių teisių srityje“.

Per Izraelio oro smūgį žuvo Irano Islamo revoliucinės gvardijos karinio laivyno vadas Alireza Tangsiri, Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas. Ministro teigimu, A. Tangsiri buvo tiesiogiai atsakingas už „teroristinę operaciją“, kurios metu buvo užminuotas ir laivybai užblokuotas Hormūzo sąsiauris. Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo bendri JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, Izraelis paskelbė apie kelių aukščiausių Irano pareigūnų, įskaitant aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei ir galingą Islamo Respublikos saugumo vadą Ali Larijani, nužudymą.

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos savo saugumo garantijas Kyjivui sieja su didelėmis teritorinėmis nuolaidomis. Volodymyro Zelenskio teigimu, Vašingtonas reikalauja, kad visas Donbasas Ukrainos rytuose, kurio Rusijai per ketverius metus karo nepavyko visiškai užimti, būtų atiduotas Maskvai. Ukrainos prezidentas apgailestavo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anot jo, ir toliau renkasi strategiją didinti spaudimą Ukrainai. Praėjusį savaitgalį Ukraina nusiuntė delegaciją į JAV, siekdama atgaivinti šiuo metu įstrigusį Amerikos tarpininkaujamų taikos derybų procesą, tačiau šios pastangos apčiuopiamų rezultatų kol kas nedavė.