(papildysime)

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) penktadienį renkant naująjį politinės jėgos pirmininką, o Mindaugui Sinkevičiui esant vieninteliu kandidatu, laikinasis politinės jėgos vadovas sako suprantantis, jog didžiulė parama jam reiškia ir nemažus partiečių lūkesčius.

„Už viso to pasitikėjimo, emocijų, matyt, visi suprantame, kad glūdi didžiulė atsakomybė. Didžiausios politinės jėgos, kuri yra valdžioje, kuriai nėra lengva įgyvendinti savo programą, kuri yra valdžioje su koalicijos partneriais, ne visa laiką kolegiškai, draugiškai ir komandiškai veikiančiais. Kartais turime rimtų įtampų ir nesutarimų“, – į susirinkusius šalies socialdemokratus kreipėsi M. Sinkevičius.

„Kaip Vytenis ne kartą man yra sakęs – nori būti karve, tai turi duoti ir pieno. Aš nežinau, ar galėsiu būti ta karve. Veikiau, jaučiu. Bet žinote, jautis ir raudona spalva veikia atitinkamai, todėl galvoju, kad rasiu jėgų dar po 2025 m. įvairių aplinkybių, grįžus į politinę areną, (…) kartu su mūsų partijos lyderiais, veikiančiais Seime, Vyriausybėje prisiimti tą atsakomybę už partiją, Lietuvą, valstybę“, – tęsė jis.

M. Sinkevičius savo rinkiminėje kalboje teigė, kad nori paprašyti palaikymo ne tik dabar – rinkimų metu – bet ir ateityje.

„Aš priimu jūsų kvietimą tapti partijos pirmininku. Ir noriu paprašyti palaikymo ne tik šiandien – šiandien mes švenčiame, šiandien nuotaika puiki, vienas kitą sveikiname. Bet bus daug kitokių, nešventinių dienų, kur palaikymo reikės daug daugiau nei šiandien“, – akcentavo politikas.

Kaip skelbta, penktadienį LSDP susirinko į suvažiavimą, kur bus išrinkta nuolatinė partijos vadovybė.

Pernai liepą iš LSDP pirmininko pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui, šias pareigas laikinai perėmė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

(papildymai visame tekste, atnaujinta antraštė)

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimo metu Vilija Blinkevičiūtė tapo partijos garbės pirmininke. 

Apie tai, kad V. Blinkevičiūtė yra kviečiama tapti garbės pirmininke, savo kalboje užsiminė laikinasis partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius LSDP suvažiavimo Jonavoje metu.

„Šiandien noriu tarti ypatingą padėką žmogui, kurio vardas neatsiejamas nuo šiuolaikinės Lietuvos socialdemokratijos, žmogui, kuris sunkiu metu sugebėjo partiją išlaikyti vieningą; žmogui, kuris niekada neprarado ryšio su paprastu žmogumi. Žmogui, kuris daugybei Lietuvos žmonių tapo socialinio jautrumo, pagarbos ir žmogiškumo simboliu", – teigė M. Sinkevičius.

„Miela V. Blinkevičiūte, jūs tapote viena ryškiausių Lietuvos socialdemokratijos figūrų modernios Lietuvos istorijoje. Jūsų politinis kelias – ne politinio triukšmo istorija, tai tarnystės žmogui istorija. (…) LSDP istorijoje jūsų vardas jau yra garbingai įrašytas. Miela Vilija, ačiū jums už jūsų stiprybe, už jūsų širdį, už jūsų ištikimybę žmogui ir Lietuvai“, – į europarlamentarę kreipėsi laikinasis LSDP pirmininkas.

Šiuo metu LSDP garbės pirmininkai yra Vytenis Povilas Andriukaitis ir Česlovas Juršėnas. 

V. Blinkevičiūtė LSDP pirmininkės pareigas ėjo dvi kadencijas nuo 2021 metų. 

ELTA primena, kad 2024 m. rinkimų metu viešai svarstyta, ar V. Blinkevičiūtė imsis vadovauti Vyriausybei, jeigu jos politinė jėga laimės rinkimus. Vis dėlto, politikė siekti premjerės posto atsisakė ir pasiūlė jau dabar atsistatydinusio Gintauto Palucko kandidatūrą. 

(papildyta pirma pastraipa, nauja poteme)

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Seimo opozicijai, kultūros bendruomenei, visuomenininkams bei daliai šalies gyventojų protestuojant prieš Seime svarstomas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, jog būtent šie visuomenės atstovai savo veiksmais prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintoms žodžio bei minties laisvėms. Politikas pažymi, jog jo atstovaujama politinė jėga visuomet gynė laisvą žodį ir visada priešinsis bet kokiems bandymams uzurpuoti visuomeninį transliuotoją. Tokiam pareiškimui pritarė visi LSDP suvažiavimo dalyviai 

„Siūlau tokį trumpą pareiškimą LSDP suvažiavimui (…). LSDP per visus 130 metų tvirtai gynė ir gins minties, sąžinės, spaudos ir žodžio laisvę. Tai demokratinės ir pliuralistinės Lietuvos visuomenės sugyvenimo pagrindas. Tai niekam nesuteikia teisės uzurpuoti nacionalinį eterį ir tik per savo ideologines nuostatas vertinti, ar Lietuvoje yra grėsme laisvam žodžiui“, – LSDP suvažiavime penktadienį kalbėjo V. P. Andriukaitis. 

„Atremdami bet kokius bandymus apšmeižti Lietuvą tarptautinėje erdvėje, melagingai kaltinant, kad joje varžomos laisvo žodžio, minties, sąžinės ir spaudos demokratinės laisvės, pabrėžiame, kad būtent tie, kurie šią melagingą informaciją skleidžia, savo rankomis tas laisves griauna, taip pamindami konstitucines žmogaus minties, spaudos ir žodžio laisves Lietuvoje. LSDP visada priešinsis bet kokioms pastangoms vienai ar kitai politinei grupei uzurpuoti nacionalinį eterį ir primesti visai visuomenei savąjį laisvo žodžio supratimą“, – akcentavo jis. 

Pareiškimui vienbalsiai pritarta

V. P. Andriukaičiui pristačius šį pareiškimą, jam LSDP suvažiavime buvo vienbalsiai pritarta. 

„Jeigu yra pritarimas tokio parieškimo priėmimui, mes galime jį irgi šiandien priimti. Manau, kad tekstas subalansuotas. Gal redakcinė komisija jį dar pakoreguos dėl sakinių struktūros, skyrybos ar kitų elementų, nepakeičiant turinio ir pagrindinės minties“, – V. P. Andriukaičiui pristačius pareiškimą kalbėjo M. Sinkevičius. 

„Pareiškimui (…) vienbalsiai pritarta“, – suvažiavimo dalyviams išreiškus savo valią konstatavo socialdemokratų lyderis. 

ELTA primena, kad naujajame LRT įstatymo pataisų projekte, kurį šiuo metu svarsto Seimas, numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. 

Šias pataisas rengusi Seimo pirmininko Juozo Oleko sudaryta darbo grupė taip pat numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“. 

Dėl šių pataisų praėjusį savaitgalį vyko dar vienas mitingas Katedros aikštėje. 

Naujosios pataisos parengtos po to, kai pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti kitus pakeitimus dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą, ketina sudaryti 2028 metais minimų Lietuvai reikšmingų įvykių ir asmenybių sukakčių sąrašą. 

Tautos istorinei atminčiai svarbių datų kalendorius išdėstytas rezoliucijos projekte, kurį įregistravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius kartu su kitais komisijos nariais. 

Dokumente parlamentarai primena, kad 2028 metais sueina reikšmingų Lietuvos valstybės, kultūros, mokslo, meno ir visuomenės gyvenimo įvykių sukakčių. Jų minėjimas, anot politikų, stiprina tautinį tapatumą, demokratijos vertybes ir pilietinę atsakomybę.

„Tautos istorinė atmintis, kultūros paveldas ir iškilių asmenybių veikla yra Lietuvos valstybingumo tąsos ir pilietinės savimonės pagrindas“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte. 

Solidžiausia data – 1528 m. gyventojų surašymas

Solidžiausia sukaktis, kurią Seimas ketina paraginti minėti kaip Lietuvos valstybingumo brandos ženklą, yra 1528 metais įvykęs pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gyventojų surašymas, kuris „buvo svarbus kuriant valstybės administravimo ir karinės prievolės pagrindus“. 

2028 m. planuojama paminėti Mykolo Kazimiero Oginskio 300-ąsias gimimo metines. Rezoliucijos projekte pabrėžiamas jo, kaip LDK didžiojo etmono, kompozitoriaus ir knygų leidėjo indėlis į šalies mokslo, kultūros ir politikos raidą. 

Seimas, akcentuodamas Mykolo Juozapo Romerio – bajorų vadovo ir teisininko vaidmenį Lietuvos bajorijos savivaldoje, siūlo paminėti jo 250-ąsias gimimo metines.

2028 m. taip pat minimos poetės ir vertėjos Karolinos Praniauskaitės 200-osios gimimo metinės.  

Tais pačiai metais sukanka 150 metų nuo tokių asmenybių kaip Konstantinas Andrejevas, Augustinas Janulaitis, Juozas Kubilius ir Antanas Jasūdis, kurie savo darbais liudijo tautos atsparumą, švietimo ir kultūros stiprinimą, gimimo.

Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai ragina pagerbti savo darbais Lietuvos vardą pasaulyje garsinusius ir modernios valstybės idėją puoselėjusius tarpukario Lietuvos menininkus, keliautojus, diplomatus ir kūrėjus. Dokumente pažymima, kad 2028 metais sukanka 125 metai nuo Antano Šabaniausko, Petro Babicko, Antano Poškos ir Jurgio Baltrušaičio (jaunesniojo) gimimo.

1928 m. karta paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje ir moksle 

Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad 1928 metų karta paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje, moksle ir visuomeninėje veikloje.  

Seimas siūlo paminėti šių iškilių asmenybių 100-ąsias gimimo metines: literatūrologės ir teatrologės Irenos Veisaitės, poetės Janinos Degutytės, literatūros kritiko Vytauto Kubiliaus, rašytojo Mykolo Sluckio, dirigento Sauliaus Sondeckio, skulptorės Nijolės Gaigalaitės, muziejininkės Teresės Mikeliūnaitės, kino operatoriaus Jono Griciaus, poeto ir aktoriaus Kęstučio Genio, kalbininko Vytauto Pranciškaus Būdos, rašytojo ir aktoriaus Prano Treinio.

Taip pat siūloma minėti žmogaus teisių gynėjo Viktoro Petkaus, pedagogo ir leidėjo Povilo Pečeliūno, partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, agronomo Antano Būdvyčio, architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių, signataro Medardo Čoboto, pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvio, partizano ir kraštotyrininko Andriaus Dručkaus, tautodailininko Stanislovo Karanausko, sportininko Algirdo Šociko, ambasadoriaus, miškininko ir mokslininko Vaidoto Antanaičio gimimo jubiliejų.

Siūloma paskelbti Šimtmečio su Laisve metus 

1928 metais buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, Kaune atidengtas Laisvės paminklas (skulptorius Juozas Zikaras), įkurta Lietuvos moterų taryba. Taip pat – Lietuva pirmą kartą dalyvavo žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse. Atsižvelgiant į tai, rezoliucijos projekte siūloma 2028 metus paskelbti Šimtmečio su Laisve metais, skiriant juos valstybei, demokratijai ir pilietiškumui stiprinti.

Seimas atkreipia dėmesį į tai, kad prieš 50 metų (1978 metais) pradėjo veikti Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti.

Prieš 40 metų (1988 metais) buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir atkurta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikla. Parlamentarai ragina šias sukaktis minėti kaip Lietuvos laisvės ir pilietinės drąsos simbolį, 

Jei Seimas projektui pritartų, 2028 m. minėtume ne tik LDK gyventojų 1528 m. surašymo jubiliejų, bet ir Konstitucijos priėmimo, Laisvės paminklo Kaune atidengimo, Lietuvos moterų tarybos įsteigimo metines.

Taip pat – Lietuvos dalyvavimą žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse, Šimtmečio su Laisve metus, Katalikų komiteto tikinčiųjų teisėms ginti, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo, Tautinių žaidimų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklos atkūrimo metines. 

Savo rezoliucijoje Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas, kurios parengs 2028 metais minimų sukakčių minėjimo programas. Į šias komisijas planuojama įtraukti valstybės institucijų, savivaldybių, bendruomenių, visuomeninių  organizacijų atstovus.

ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį Seimas 2028-uosius metus paskelbė Lietuvos mokslo pasiekimų ir švietėjo Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir jo įkūrėjo Antano Terlecko bei vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Antano Mackevičiaus metais. 

2028 m. sukanka 300 metų, kai gimė iškilus švietėjas, Vilniaus universiteto rektorius, Universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas M. Počobutas. Jo veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos mokslo raidos ir pažangos.

Tais pačiais metais sukanka 50 metų nuo Lietuvos laisvės lygos, vienos pirmųjų organizuotų antisovietinių rezistencinių grupių Lietuvoje, įkūrimo. Taip pat bus minimos 100-osios laisvės kovotojo, politinio kalinio, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo A. Terlecko metinės. 

Taip pat sukanka 200 metų, kai gimė vienas iš 1863–1864 metų sukilimo vadų, kunigas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas Antanas Mackevičius. Nutarimą priėmę parlamentarai siekia pažymėti jo vaidmenį tautos laisvės siekio istorijoje. 

Kyjivas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Rusijos pajėgos balandį paleido į Ukrainą daugiausiai dronų per vieną mėnesį nuo karo pradžios. Balandį Rusija prieš Ukrainą panaudojo mažiausiai 6 583 ilgojo nuotolio bepiločius, rodo penktadienį paskelbta naujienų agentūros AFP analizė, kuri remiasi kasdieniniais Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis. Tai yra 2 proc. padidėjimas, lyginant su kovo mėnesiu.

Ukrainos oro pajėgos, jų pačių duomenimis, numušė beveik 88 proc. rusų dronų ir raketų. Nepaisant to, atakos balandį pareikalavo daug civilių aukų, be kita ko – toli nuo fronto. Dauguma smūgių surengta naktimis. Tačiau pastaruoju  metu daugėja atakų ir vidury dienos.

JAV tarpininkaujami pokalbiai tarp Maskvos ir Kyjivo dėl daugiau  kaip ketverius metus trunkančio karo pabaigos praktiškai yra įstrigę. Praėjusiais mėnesiais JAV, Rusijos ir Ukrainos derybininkai buvo susitikę trijų pokalbių ratų.

(papildyta poteme apie Garbės narius)

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Tęsiantis diskusijoms apie galimus demografinės krizės sprendimo būdus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suvažiavimo metu priėmė rezoliuciją, kuria įpareigoja Seimo frakciją ir Vyriausybę užtikrinti sprendimus prioritetinėse gimstamumo, visuomenės sveikatos ir grįžtamosios migracijos srityse.

„Lietuvoje yra senstanti visuomenė, o viena iš didžiausių jos problemų – žemas gimstamumas, kuris 2025 metais dar sumažėjo.  (...) Nors tokių veiksnių kaip tarptautinės politikos nestabilumas bei praeityje buvusi didžiulė jaunų žmonių emigracija šiuo metu negalima pakeisti, sprendimai demografinės politikos srityje yra įmanomi ir būtini“, – teigiama LSDP suvažiavimo dokumente.

Pirmasis siūlymas yra tęsti 19-osios Vyriausybės pradėtą politiką šeimos stiprinimo bei gimstamumo skatinimo srityje. Raginama koncentruoti valstybės išteklius efektyviausių veiklų įgyvendinimui.

Antruoju siūlymu rekomenduojama įgyvendinti politines priemones, į kurias įeina pagalbinio apvaisinimo prieinamumo plėtra, ginekologinės-akušerinės pagalbos priartinimas prie gyventojų, pagarbos motinystei ir tėvystei ugdymą.

Trečiasis LSDP siūlymas – šeimos ir demografinę politiką formuoti ir įgyvendinti sistemiškai bei horizontaliai per visas ministerijų valdymo sritis, stiprinant koordinavimą Vyriausybės ir Seimo lygmenyse. Priduriama, kad reikia užtikrinti institucijų, savivaldybių, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą bei priimamų sprendimų vertinimą pagal jų poveikį šeimoms ir demografiniams procesams.

Ketvirtasis siūlymas yra ir toliau stiprinti 20-osios Vyriausybės kryptį, kuri būtų orientuota į palankios aplinkos kūrimą šeimai visais jos gyvenimo etapais, t. y., nuo vaiko gimimo iki sudėtingų krizių įveikimo. Kad būtų įmanom tai pasiekti, anot socialdemokratų, reikia įgyvendinant Vyriausybės programoje įtvirtintą tikslą gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus, didinant būsto prieinamumą, stiprinant pagalbos tinklą bei užtikrinant, kad visos politikos priemonės būtų vertinamos per jų poveikį šeimoms, demografijai ir vaikų gerovei.

Penktuoju siūlymu pažymima, kad aukščiausios migracijos politikos prioritetu turėtų būti laikomas užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių grįžimas į šalį.

Šeštajame siūlyme pabrėžiama, jog privalu skatinti sveiką ir įtraukų senėjimą bei plėtoti „sidabrinės ekonomikos“ priemones.

Septintasis siūlymas ragina žmogiškąjį valstybės potencialą stiprinti, didinant investicijas į kultūrą, kokybišką švietimą, profesinį mokymą, studijas ir aukštąsias technologijas bei skatinant aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

Galiausiai, aštuntasis siūlymas – stebėti demografinės padėties pokyčius ir kasmet pateikti jų apžvalgą.

Pateikta ir rezoliucija dėl Lietuvos žemės ūkio stiprinimo

Suvažiavimo metu taip pat priimta rezoliucija ateinantiems metams ir likusiai kadencijai, kaip užtikrinti konkurencingą ir tvarią žemės ūkio bei kaimo plėtrą.

„Lietuvos žemės ūkio sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais – augančiomis gamybos sąnaudomis, rinkų nestabilumu, klimato kaitos poveikiu ir mažėjančiomis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis. Šios aplinkybės kelia grėsmę ūkių gyvybingumui, regionų ekonominiam stabilumui ir nacionaliniam maisto saugumui. Todėl būtina imtis ryžtingų, sisteminių ir ilgalaikių sprendimų“, – skelbiama LSDP suvažiavimo dokumente.

Teigiama, kad žemės ūkio sektoriuje stabilumas bus užtikrintas, jei aktyviai bus deramasi su Europos Komisija (EK) dėl Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio krizių rezervo aktyvavimo, nacionalinės paramos priemonių ūkininkams stiprinimo. Taip pat pažymima, kad turi būti peržiūrima Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginis planas, mažinant perteklinę administracinę naštą.

Tuo metu siekiant sustiprinti pieno sektorių, raginama įgyvendinti nacionalinį pieno miltelių ir sviesto rezervą, superkant pieną iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Taip pat rekomenduojama tobulinti Pieno įstatymą, siekiant užtikrinti, jog atsiskaitymo sąlygos būtų sąžiningos. Raginama siekti, kad už žaliavinį pieną būtų mokama ne mažiau nei jo gamybos savikaina. Galiausiai, raginama Konkurencijos tarybai ištirti galimus nesąžiningos konkurencijos atvejus.

Kartu numatoma, jog reikia finansavimo prieinamumo didinimą per investicinį banką ILTE. Teigiama, jog reikia numatyti bioekonomikos, maisto pramonės ir kooperacijos projektus kaip prioritetines ILTE finansavimo kryptis. Taip pat raginama užtikrinti lengvatines paskolas su palankiomis palūkanomis, skatinti inovatyvių projektų ir naujų lietuviškų prekės ženklų kūrimą. Galiausiai, raginama didinti smulkiųjų ir vidutinių ūkių galimybes investuoti.

Suvažiavimo metu suteikti Garbės narių vardai nusipelniusiems socialdemokratams

Suvažiavimo metu taip pat nutarta suteikti Garbės narių vardus, jų teigimu, socialdemokratijai nusipelniusiems asmenims. 

Garbės vardas suteiktas Albinui Bagdonui, Alfonsui Brazui, Sigitai Burbienei, Arvydui Domanskiui, Arvydui Matulioniui ir Vytautai Šileikiui. 

Kaip skelbta, kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, jog vis gilėjant demografinei krizei jis rengiasi pats teikti atitinkamas įstatymų iniciatyvas. Viena iš G. Nausėdos siūlomų iniciatyvų – nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas daugiavaikiams tėvams.

Tarp kitų siūlymų – darbo užmokesčio atskaitymų taikymas mokant pelno mokestį darbdaviams, įdarbinantiems daugiavaikius tėvus.

Tuo metu Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais.

ELTA primena, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat atlikta gimstamumo prognozė iki 2035 m. rodo, kad Lietuvoje gimstamumo kreivė visą laiką tik žemės.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime patvirtinti partijos statuto pakeitimai, kuriais numatoma politinės jėgos vadovybės kadenciją pratęsti nuo 2 iki 4 metų. 

„Norime partiją prigretinti prie Seimo rinkimų ciklo, kad mes nesiblaškytume, ryžtingai, energingai (dirbtume – ELTA)(…). Kad partijos pirmininkas turėtų stiprų užnugarį ir galvotų ne apie vidinius rinkimus, o kaip didinti mūsų skaičių parlamente“, – LSDP suvažiavime pristatydamas siūlymus kalbėjo R. Kaunas. 

Pakeitimuose numatoma, kad LSDP organai būtų renkami ketverių, o skyrių organai – dvejų metų kadencijai.

Be to, išrinkti LSDP merai irgi taptų partijos tarybos nariais. 

Naujai išrinkti partijos organai savo įgaliojimus įgyja nuo jų išrinkimo dienos, tad ir siūlomi pokyčiai įsigalios iš karto. Naujai išrinkto pirmininko bei pernai išrinktos LSDP tarybos, Etikos ir procedūrų bei Finansų komisijų kadencija tęsis iki 2029 metų.

Kaip skelbta, penktadienį LSDP susirinko į suvažiavimą, kur bus išrinkta nuolatinė partijos vadovybė.

Pernai liepą iš LSDP pirmininko pareigų pasitraukus Gintautui Paluckui, šias pareigas laikinai perėmė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.

Vašingtonas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Nepaisant kelių spėjamų pasikėsinimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nenori dėvėti neperšaunamos liemenės – dėl estetinių priežasčių.

„Nežinau, ar ištverčiau, atrodydamas 20 svarų sunkesnis“, – pareiškė jis ketvirtadienį žurnalistams Vašingtone. Pasak amerikiečių žiniasklaidos, apie šią priemonę svarstyta po šūvių per renginį Vašingtone praėjusį šeštadienį, kuriame dalyvavo ir D. Trumpas.

Jo buvo paklausta apie galimybę dėvėti neperšaunamą liemenę, patvirtino D. Trumpas.

„Manau, kad apie tai reikia pagalvoti“, – teigė jis. Tačiau, anot prezidento, jis tai darytų „nenoriai“, nes „taip būtų pasiduodama blogio elementui“.

Per korespondentų vakarienę praėjusį savaitgalį ginkluotas vyras mėgino patekti į renginio salę. Jį sulaikant, nuaidėjo šūviai. Teismas pirmadienį apkaltino įtariamąjį pasikėsinimu nužudyti JAV prezidentą.

Per praėjusius dvejus metus dukart bandyta pasikėsinti į D. Trumpą. 2024  m. liepą į jį buvo šauta per rinkimų kampanijos renginį Pensilvanijos valstijoje. Kulka tuometiniam kandidatui į prezidentus pataikė į ausį. 2024 m. rugsėjį vienas vyras norėjo nušauti D. Trumpą, kai jis Floridoje žaidė golfą. Jis buvo sučiuptas ir vasario pradžioje  nuteistas kalėti iki gyvos galvos. 

Buvęs realybės šou žvaigždė D. Trumpas yra pagarsėjęs tuo, kad labai jautriai reaguoja į savo išvaizdą. Anksčiau susirūpinimą kėlė jo svoris. Tačiau per antrąją kadenciją D. Trumpas numetė svorio. Greitą maistą mėgstantis prezidentas per paskutinį sveikatos patikrinimą 2025 m. balandį svėrė 101,6 kg. 2019 m. jo svoris dar siekė 110,2 kg.

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Nors preliminariai buvo prognozuojama, kad avarija geležinkelyje Kėdainių rajone gali būti baigta likviduoti apie 17–18 valandą penktadienį, naujausi duomenys rodo, kad tai gali užsitęsti iki 20 valandos.

„Komandos dirba, bet tie pažeidimai, ypač antro kelio, tikrai yra nemaži. Darbai šiek tiek gali užtrukti. Tokia naujausia informacija“, – Eltai sakė LTG grupės Ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

Manoma, kad avarija paveiks 3 tūkst. keleivių ir 18 keleivinių traukinių eismą.

„Traukiniai vyksta iki Kėdainių stoties ir ten keleiviai persodinami į autobusus. Norime, kad žmonėms būtų kuo mažiau trukdymo ir jie pasiektų kelionės tikslą“, – pasakojo S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

ELTA primena, kad ankstų penktadienio rytą Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Jie guli ant šonų, skalda iš jų išbyrėjo. Nukentėjusių žmonių per šį incidentą nėra.

Sąstatas, kurį sudarė apie 20–30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną. 

„Traukinio kabinoje yra indikacijos, kad galimai atsikabino vagonai, mašinistas pastebėjo ir nedelsiant stabdė patį traukinį“, – Eltai sakė LTG Kompetencijų centro Saugos vadovas Martynas Čekanauskas.  

Dėl šio įvykio sutriko traukinių eismas maršrutais Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Vilnius–Ryga–Valga, penktadienio rytą pranešė LTG grupė.

Į Lenkiją vykstantys traukiniai nebus paveikti. Taip pat įprastai važinėja traukiniais maršrutais Vilnius–Kaunas ir atgal.

Keleiviams skirtoje platformoje skelbiama informacija.

„Informuojame, kad gegužės 1 d. Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjus keliems krovininiams vagonams, traukinių eismas ruože Kėdainiai – Šiauliai bus vykdomas autobusais. Daugiau informacijos rasite skiltyje „Eismas šiandien“. Atsiprašome už nepatogumus“, – skelbia LTG.

Incidento aplinkybės kol kas nėra žinomos – bus pradėtas tyrimas joms nustatyti. 

„Tyrimas vyksta, renkame įrodymus. Priežastys turi paaiškėti artimiausiu metu. Pasakyti dabar tiksliai, kodėl įvyko avarija, dabar būtų sunku. Sudarėme darbo planą Dabar šaliname krovinio likučius, kad galėtume pačius vagonus pakelti ant bėgių. Yra vietoje krautuvai, jų pagalba pašalinsime skaldą. Vagonų atstatymui naudosime geležinkelio kranus, jie irgi važiuoja į vietą“, – Eltai sakė M. Čekanauskas.

LTG grupės Ryšių su visuomene vadovė S. Trinkūnaitė-Rimkienė Eltai sakė, kad sabotažo galimybė nesvarstoma.

Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA). Tęsiantis diskusijoms apie galimus demografinės krizės sprendimo būdus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) suvažiavimo metu priėmė rezoliuciją, kuria įpareigoja Seimo frakciją ir Vyriausybę užtikrinti sprendimus prioritetinėse gimstamumo, visuomenės sveikatos ir grįžtamosios migracijos srityse.

„Lietuvoje yra senstanti visuomenė, o viena iš didžiausių jos problemų – žemas gimstamumas, kuris 2025 metais dar sumažėjo.  (...) Nors tokių veiksnių kaip tarptautinės politikos nestabilumas bei praeityje buvusi didžiulė jaunų žmonių emigracija šiuo metu negalima pakeisti, sprendimai demografinės politikos srityje yra įmanomi ir būtini“, – teigiama LSDP suvažiavimo dokumente.

Pirmasis siūlymas yra tęsti 19-osios Vyriausybės pradėtą politiką šeimos stiprinimo bei gimstamumo skatinimo srityje. Raginama koncentruoti valstybės išteklius efektyviausių veiklų įgyvendinimui.

Antruoju siūlymu rekomenduojama įgyvendinti politines priemones, į kurias įeina pagalbinio apvaisinimo prieinamumo plėtra, ginekologinės-akušerinės pagalbos priartinimas prie gyventojų, pagarbos motinystei ir tėvystei ugdymą.

Trečiasis LSDP siūlymas – šeimos ir demografinę politiką formuoti ir įgyvendinti sistemiškai bei horizontaliai per visas ministerijų valdymo sritis, stiprinant koordinavimą Vyriausybės ir Seimo lygmenyse. Priduriama, kad reikia užtikrinti institucijų, savivaldybių, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą bei priimamų sprendimų vertinimą pagal jų poveikį šeimoms ir demografiniams procesams.

Ketvirtasis siūlymas yra ir toliau stiprinti 20-osios Vyriausybės kryptį, kuri būtų orientuota į palankios aplinkos kūrimą šeimai visais jos gyvenimo etapais, t. y., nuo vaiko gimimo iki sudėtingų krizių įveikimo. Kad būtų įmanom tai pasiekti, anot socialdemokratų, reikia įgyvendinant Vyriausybės programoje įtvirtintą tikslą gerinti sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus, didinant būsto prieinamumą, stiprinant pagalbos tinklą bei užtikrinant, kad visos politikos priemonės būtų vertinamos per jų poveikį šeimoms, demografijai ir vaikų gerovei.

Penktuoju siūlymu pažymima, kad aukščiausios migracijos politikos prioritetu turėtų būti laikomas užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių grįžimas į šalį.

Šeštajame siūlyme pabrėžiama, jog privalu skatinti sveiką ir įtraukų senėjimą bei plėtoti „sidabrinės ekonomikos“ priemones.

Septintasis siūlymas ragina žmogiškąjį valstybės potencialą stiprinti, didinant investicijas į kultūrą, kokybišką švietimą, profesinį mokymą, studijas ir aukštąsias technologijas bei skatinant aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą.

Galiausiai, aštuntasis siūlymas – stebėti demografinės padėties pokyčius ir kasmet pateikti jų apžvalgą.

Pateikta ir rezoliucija dėl Lietuvos žemės ūkio stiprinimo

Suvažiavimo metu taip pat priimta rezoliucija ateinantiems metams ir likusiai kadencijai, kaip užtikrinti konkurencingą ir tvarią žemės ūkio bei kaimo plėtrą.

„Lietuvos žemės ūkio sektorius susiduria su reikšmingais iššūkiais – augančiomis gamybos sąnaudomis, rinkų nestabilumu, klimato kaitos poveikiu ir mažėjančiomis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainomis. Šios aplinkybės kelia grėsmę ūkių gyvybingumui, regionų ekonominiam stabilumui ir nacionaliniam maisto saugumui. Todėl būtina imtis ryžtingų, sisteminių ir ilgalaikių sprendimų“, – skelbiama LSDP suvažiavimo dokumente.

Teigiama, kad žemės ūkio sektoriuje stabilumas bus užtikrintas, jei aktyviai bus deramasi su Europos Komisija (EK) dėl Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio krizių rezervo aktyvavimo, nacionalinės paramos priemonių ūkininkams stiprinimo. Taip pat pažymima, kad turi būti peržiūrima Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginis planas, mažinant perteklinę administracinę naštą.

Tuo metu siekiant sustiprinti pieno sektorių, raginama įgyvendinti nacionalinį pieno miltelių ir sviesto rezervą, superkant pieną iš pripažintų žemės ūkio kooperatyvų. Taip pat rekomenduojama tobulinti Pieno įstatymą, siekiant užtikrinti, jog atsiskaitymo sąlygos būtų sąžiningos. Raginama siekti, kad už žaliavinį pieną būtų mokama ne mažiau nei jo gamybos savikaina. Galiausiai, raginama Konkurencijos tarybai ištirti galimus nesąžiningos konkurencijos atvejus.

Kartu numatoma, jog reikia finansavimo prieinamumo didinimą per investicinį banką ILTE. Teigiama, jog reikia numatyti bioekonomikos, maisto pramonės ir kooperacijos projektus kaip prioritetines ILTE finansavimo kryptis. Taip pat raginama užtikrinti lengvatines paskolas su palankiomis palūkanomis, skatinti inovatyvių projektų ir naujų lietuviškų prekės ženklų kūrimą. Galiausiai, raginama didinti smulkiųjų ir vidutinių ūkių galimybes investuoti.

Kaip skelbta, kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, jog vis gilėjant demografinei krizei jis rengiasi pats teikti atitinkamas įstatymų iniciatyvas. Viena iš G. Nausėdos siūlomų iniciatyvų – nulinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas daugiavaikiams tėvams.

Tarp kitų siūlymų – darbo užmokesčio atskaitymų taikymas mokant pelno mokestį darbdaviams, įdarbinantiems daugiavaikius tėvus.

Tuo metu Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais.

ELTA primena, kad Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat atlikta gimstamumo prognozė iki 2035 m. rodo, kad Lietuvoje gimstamumo kreivė visą laiką tik žemės.