Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Buvęs Vilniaus miesto meras, parlamentaras Artūras Zuokas pranešė ir vėl sieksiantis sostinės mero pareigų. Politikas tą darys kaip nepartinis kandidatas su naujai steigiamu komitetu „Vilnius gali“. 

„Taip, galiu patvirtinti. Ideologijos supriešina miesto gyventojus, miestai turi būti valdomi pagal vertybes ir principus. Todėl kandidatuoju kaip nepartinis kandidatas, su komitetu, kurį steigiame“, – Eltai pirmadienį nurodė A. Zuokas. 

Parlamentaras taip pat pranešė, kad baigia savo, kaip pirmininko, darbą Centro dešinės sąjungoje (CDS). Laikinai vadovauti partijai buvo pavesta Petrui Čimbarui. 

Šiuo metu politikas dirba parlamente – priklauso Mišriai Seimo narių grupės frakcijai, yra dviejų komitetų – Audito ir Antikorupcijos komisijos – narys. 

ELTA primena, kad A. Zuokas Vilniaus miestui jau yra vadovavęs dvi kadencijas – 2000–2007 ir 2011–2015 metais.

2023 metais Vilniaus mero rinkimus laimėjus Valdui Benkunskui, jam pralaimėjęs A. Zuokas tąkart teigė abejojantis, ar svarstytų galimybę dalyvauti kituose mero rinkimuose.

Pernai spalį A. Zuokas su politine partija „Laisvė ir teisingumas“ dalyvavo Seimo rinkimuose, kuriuose iškovojo mandatą.

Antrojo Seimo rinkimų turo metu, sulaukęs 48,52 proc. palaikymo Naujininkų–Rasų vienmandatėje apygardoje, politikas įveikė konservatorių Vygintą Gasparavičių.

Rinkimų metu jo vedamai partijai nepavyko perkopti 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje – tąkart už ją savo balsą atidavė 0,75 proc. rinkėjų

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė su Nacionalinės teismų administracijos, Teisėjų tarybos, Teisėjų asociacijos, Vyriausybės kanceliarijos, Finansų bei Vidaus reikalų ministerijų atstovais aptarė teisėjų komandų finansavimo klausimus bei galimybes didinti teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių ir teismų psichologų darbo užmokestį. 

„Šiuo metu ieškome galimybių padidinti darbo užmokestį teisėjų padėjėjams ir teismų psichologams. Suprantama, kad, tikėdamiesi efektyvesnio teismų darbo, greitesnio sprendimų priėmimo, turime didinti teisėjų komandos narių darbo užmokestį, kuris šiuo metu yra nekonkurencingas, fiksuojama itin didelė specialistų kaita“, – pranešime cituojama ministrė.

R. Tamašunienė pabrėžė, jog būtina rasti įgyvendinamus ir realius sprendimus, kurie leistų didinti teisėjų komandų atlyginimus. Anot ministrės, tinkamai suformuota ir motyvuota teisėjo komanda yra viena svarbiausių sąlygų siekiant greitesnio teisingumo.

Kaip pranešė ministerija, šiuo metu yra ieškoma finansinių sprendimų, kad teisėjo komandos narių atlyginimai sudarytų apie 40 proc. nuo teisėjo atlyginimo per trejus metus. 

Valstybės kontrolė (VK) 2020 m. buvo pateikusi rekomendaciją įvertinti teismų sistemai reikalingus žmogiškuosius išteklius ir priimti sprendimus dėl optimalaus teisėjų skaičiaus bei operatyvesnio teisėjų korpuso ir jų komandų formavimo.

Susitikimo dalyviai sutarė tęsti diskusijas ir ieškoti sprendimų, kurie leistų sustiprinti teisėjų komandas ir užtikrinti efektyvesnį teismų sistemos darbą šalyje. 

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Kaip pranešė ministerija, praėjusį pirmadienį oro policijos naikintuvai skrido atpažinti dviejų orlaivių SU-24. Orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaiviai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

Trečiadienį naikintuvai skrido atpažinti vieno orlaivio Su-24MR ir kito – Su-33. Abu orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies ir atgal. Jie skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Tuo metu ketvirtadienį naikintuvai skrido atpažinti vieno orlaivio IL-20, skridusio tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė. 

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti vieno orlaivio Su-30SM bei SU-24MR. Abu orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Taip pat buvo atpažintas orlaivis SU-30SMi, kuris skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį, orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė. 

Atpažintas ir orlaivis SU-24MR, skridęs tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Rusijos Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Penktadienį naikintuvai skrido atpažinti dviejų orlaivių SU-24MR. Jie skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies ir atgal. Jie abu skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

ELTA primena, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 m. kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos, Italijos kariai.

Vilnius, kovo 16 d. (ELTA). Vasarį paskelbtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, jog atmetamas verslininkės ieškinys atlikėjai Justei Arlauskaitei-Jazzu dėl skolos priteisimo, neįsiteisėjo.

„Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti sprendimą ieškovės ieškinį tenkinant pilnai“, – Eltą informavo Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėja Lina Nemeikaitė.

Dabar bylą dėl didelės sumos priteisimo iš J. Arlauskaitės ir jos mamos nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

Vasarį Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad žinoma atlikėja verslininkei neskolinga nė cento.

Tuo metu ieškovės D. T. naudai iš atlikėjos motinos Auksės Arlauskienės buvo priteista 161 546 eurų skola, 77 387 eurai delspinigių, 40 660 eurai palūkanų – iš viso 279 594 eurai bei 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

Taip pat ieškovės D. T. naudai iš atsakovės A. Arlauskienės priteisti 8 135 eurai bylinėjimosi išlaidų.

„Atsakovės Justės Arlauskaitės atžvilgiu ieškinį atmesti“, – tuomet paskelbė teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu galėjo būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui. Ieškovė šia teise ir pasinaudojo.

ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje verslininkė iš atlikėjos ir jos mamos A. Arlauskienės iš viso siekė prisiteisti beveik 356 tūkst. eurų siekiančią skolą, delspinigius ir palūkanas. Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Maskva, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Populiariajai susirašinėjimo paslaugai „Telegram“ Rusijoje gresia būti išjungtai.

Vartotojai pranešė, kad pirmadienį nebuvo galima prisijungti prie šios paslaugos mobiliosios ir internetinės versijos, o pirmiau sklandė gandai, kad nuo balandžio 1 d. ši paslauga bus visiškai uždrausta.

Nuo 2025 m. vidurio Rusijoje blokuojami programėlių „Telegram“ ir „WhatsApp“ garso bei vaizdo skambučiai, mat valdžios institucijos teigia, kad šių susirašinėjimo paslaugų teikėjai nesilaiko Rusijos įstatymų.

Kitos žinučių siuntimo paslaugos, pavyzdžiui, „Signal“ ir „Viber“, jau yra užblokuotos, be privataus virtualiojo tinklo (VPN) negalima naudotis ir daugybe kitų interneto svetainių, įskaitant platformą „YouTube“.

Maskva taip pat vis griežčiau kovoja su VPN naudojimu siekiant apeiti teisės aktų reikalavimus.

Parlamento informacinės politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Svintovas neseniai pareiškė, kad per artimiausius tris-šešis mėnesius žvalgybos tarnybos gali apriboti arba blokuoti VPN srautus.

Maskvoje VPN paslaugos, teikiamos mobiliuoju internetu, jau dabar yra griežtai ribojamos.

Valdžios institucijos ragina gyventojus naudotis nauja rusiška žinučių programa „Max“. Kritikai baiminasi, kad ši programa bus naudojama jos klientams šnipinėti.

Madridas, kovo 16 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pokalbių su Ispanijos vyriausybės vadovu Pedro Sanchezu lankysis Madride.

V. Zelenskis per vizitą pasirašys susitarimų ir kartu su P. Sanchezu surengs spaudos konferenciją, pirmadienį pranešė šaltinis Ispanijos premjero biure.

Tai bus ketvirtas kartas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį, kai V. Zelenskis lankysis Ispanijoje. Vizitai yra dalis V. Zelenskio pastangų gauti karinės paramos iš Vakarų sąjungininkų. 

Lapkritį Ispanija skyrė Ukrainai naują 615 mln. eurų paramos paketą jos gynybiniam karui su Rusija.

Vašingtonas, kovo 16 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nežino, ar naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei vis dar gyvas, ir pridūrė, kad Vašingtonui neaišku, su kuo Teherane būtų galima derėtis.

„Mes nežinome... ar jis gyvas, ar ne“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

„Daug kas sako, kad jis smarkiai suluošintas. Sakoma, kad jis neteko kojos – vienos kojos – ir, žinote, yra labai sunkiai sužeistas. Kiti sako, kad jis mirė. Niekas nesako, kad jis yra visiškai sveikas. Juk žinote, kad jis pats dar nepasisakė.“

„Mes nežinome, su kuo turime reikalų“ Irane, sakė D. Trumpas. „Mes nežinome, kas yra jų lyderis.“

Tuo tarpu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis šeštadienį duodamas interviu televizijos kanalui „MS NOW“ pareiškė, kad naujajam aukščiausiajam islamo respublikos vadovui Mojtabai Khamenei, kuris, kaip teigia JAV pareigūnai, buvo sužeistas, „viskas gerai“

Londonas, kovo 16 d. (AFP-ELTA). Dėl „techninio“ gedimo pirmadienį Londono metalų biržos (LMB) elektroninėje prekyvietėje buvo sustojusi prekyba variu, aliuminiu, cinku ir alavu.

Šių metalų kainos, kurios iki tol jokių neįprastų svyravimų patyrusios nebuvo, nuo 14.40 val. Grinvičo laiku nebebuvo rodomos sistemos „Bloomberg“ terminaluose.

„Elektroninė prekyvietė šiuo metu yra techniškai sustabdžiusi veiklą“, – sakė vienos iš pagrindinių pasaulio metalų biržų atstovas spaudai.

Birža pareiškė, kad „ketina atnaujinti prekybą antrinėje sistemoje“, tačiau įspėjo, kad tam „reikės laiko“ ir tai gali įvykti tik po to, kai pirmadienį prekyvietė baigs savo darbą.

1877 m. įkurtoje Londono metalų biržoje vyksta didžioji dalis pasaulinės prekybos pramoninėmis spalvotųjų metalų sutartimis, kurių apimtis praėjusiais metais siekė 4 mlrd. tonų.

Teheranas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Aukštas Irano funkcionierius Ali Larijani pareiškė, kad Teheranas tęs savo pasipriešinimą JAV ir Izraeliui. Laiške musulmonams visame pasaulyje ir musulmonų šalims jis pabrėžė, kad Iranas toliau žengs „pasipriešinimo didžiajam ir mažajam šėtonui keliu“.

Kartu A. Larijani kritikavo kitų islamiškų šalių solidarumo stoką. Išskyrus kelias išimtis – ir tai tik politiniu lygiu, į pagalbą esą neatėjo nė viena valstybė.

A. Larijani yra Aukščiausiosios nacionalinės saugumo tarybos generalinis sekretorius. Tai centrinė užsienio ir saugumo politikos institucija. Eidamas šias pareigas, A. Larijani tarpininkauja tarp Saugumo tarybos, Revoliucijos lyderio biuro, ginkluotųjų pajėgų ir revoliucinės gvardijos.

67-erių A. Larijani šiuo metu laikomas vienu svarbiausių krizės valdymo ekspertų.

Kyjivas, kovo 16 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su amerikiečių aktoriumi ir režisieriumi Seanu Pennu.

Apie tai valstybės vadovas pranešė platformoje „Telegram“.

V. Zelenskis paskelbė susitikimo nuotrauką su prierašu: „Seanai, dėl tavęs mes žinome, kas yra tikras Ukrainos draugas. Tu palaikei Ukrainą nuo pat pirmosios plataus masto karo dienos. Taip yra ir šiandien. Ir mes žinome, kad tu ir toliau palaikysi mūsų šalį bei mūsų žmones.“

Kovo 15 d. Los Andžele įvyko 98-oji „Oskarų“ apdovanojimų ceremonija.

Kino juostoje „Vienas mūšis po kito“ nusifilmavęs S. Pennas buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausią antraplanį vaidmenį. Žiniasklaida pranešė, kad aktorius apdovanojimų ceremonijoje nedalyvavo ir vietoje to atvyko į Ukrainą.

Varšuva, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai virš Baltijos jūros vėl perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą. 

Du lenkų naikintuvai „MiG 29“ penktadienį iš savo atsakomybės zonos lydėjo „Iljušin IL 20“ tipo orlaivį, tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis štabas. Taip pat buvo paskelbta nuotrauka, kurioje matyti virš jūros rusų lėktuvas.

Pranešime nurodoma, kad rusų žvalgybinis lėktuvas skrido tarptautinėje oro erdvėje be skrydžių plano ir su išjungtu atsakikliu. Oro erdvė virš Lenkijos esą pažeista nebuvo. 

Anot duomenų, tai buvo jau devintas toks incidentas nuo metų pradžios.

Berlynas, kovo 16 d. (ELTA). Rusija galimai rengiasi užpulti Narvos miestą rytų Estijoje ir šiuo tikslu socialiniuose tinkluose pradėjo propagandinę kampaniją – kaip praneša dienraštis „Bild“, remdamasis Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenko įrašu socialiniuose tinkluose, šalies žvalgybos tarnybos mano, kad gali pasikartoti scenarijus, panašus į 2014 m. įvykius Ukrainoje.

Jau keletą savaičių Rusijos kanalai socialiniuose tinkluose skleidžia idėją paskelbti vadinamąją Narvos Liaudies Respubliką. Narva – pasienio miestas Estijos rytuose, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių, iš kurių 90 procentų yra rusakalbiai.

Estijos žvalgybos tarnybos šią kampaniją vertina kaip galimą pasirengimą invazijai, panašiai į 2014 m. pavasarį prasidėjusią Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Rusijos kampanija socialiniuose tinkluose

Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose pasirodė raginimai platinti skrajutes, vykdyti sabotažo veiksmus ir ginkluotis, siekiant paskelbti Narvos Liaudies Respubliką.

Propagandistai ragina imtis ginkluotos kovos su šūkiais „Rusai, mes ne vieni!“ ir „Rusijos žemė – nuo Narvos iki Piusio (miestas šiaurės rytų Estijoje)“. Taip pat skelbiami tariamos Liaudies Respublikos žemėlapiai ir vėliavos.

Bauginti visuomenę ir ją destabilizuoti

Estijos saugumo tarnybos „Kapo“ atstovė spaudai Marta Tuule teigė, kad šie įrašai socialiniuose tinkluose yra dezinformacijos kampanija, kuria siekiama sukelti sumaištį ir suskaldyti visuomenės vienybę.

„Tokie metodai jau buvo taikomi Estijoje ir kitose šalyse. Tai paprastas ir nebrangus būdas bauginti visuomenę ir ją destabilizuoti. Tai provokacija, o dalyvavimas joje gali turėti baudžiamųjų pasekmių“, – sakė ji.

Leidinys, remdamasis Estijos žvalgybos tarnybų šaltiniais, rašo, kad „tai nėra atsitiktinumas, jog ši kampanija prasideda būtent dabar, kai viso pasaulio akys nukreiptos į Iraną“.

„Kol kas neaišku, kam tiksliai skirta ši naratyvo linija. Tačiau negalime atmesti galimybės, kad ja ruošiamasi Rusijos invazijai, sekant 2014 m. Ukrainoje įvykusių įvykių pavyzdžiu“, – teigė šaltiniai.

Rusijos agresijos scenarijai Europoje ignoruojami

A. Kovalenko pabrėžė, kad, sprendžiant iš leidinio „Bild“ atliktos „rusų puolimo Narvoje“ analizės, Europa vis dar gyvena „senovinio karo su tankų kolonomis“ paradigmoje ir ignoruoja naujus agresijos scenarijus, kurių griebsis Rusija.

„Prieš dvejus ar vienerius metus ir netgi šiais metais rašiau, kad Rusija rengia agresijos scenarijus Baltijos regione, o pagrindinė agresyvių veiksmų prieš Europą dalis gali būti susijusi su dronų ir raketų panaudojimu. Pirmiausia – agresija ore, tada – desantininkų būriai, sabotažas, ir tik tada visa kita“, – pažymėjo jis.

Kovos su dezinformacija centro vadovas pridūrė, kad Europos žurnalistai „mąsto itin vienpusiškai“ ir rengia Europos Sąjungos šalių gyventojus mažiau realioms grėsmėms nei iš tiesų egzistuojančios.

Europa rengiasi pradėti plataus masto gynybos reformą, apimančią jungtinę ginklų ir dronų gamybą. Briuselis planuoja iki 2030 m. parengti Europą karui.

Vokietijos Federalinės žvalgybos tarnybos vadovo Martino Jägerio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rodo, kad yra pasirengęs išbandyti Europos sienas ir bet kuriuo metu gali išprovokuoti „karštą susidūrimą“.

Paryžius, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Pradėjus naudoti strateginius naftos rezervus, Tarptautinė energijos agentūra (TEA) tikisi, kad rinkos greitai nurims. 

„Labai tikiuosi, jog dėl šios beprecedentės priemonės įtampa gretai atslūgs, kad rinkos vėl galėtų atsigauti, – Paryžiuje pareiškė TEA vadovas Fatihas Birolis. – Šis greitas TEA įsikišimas turėjo raminantį poveikį rinkoms. Naftos kainos šiandien yra gerokai žemiau prieš savaitę buvusio lygio“.

„Tačiau nors mūsų atsargos kol kas gali pasitarnauti kaip buferis, tai nėra ilgalaikis sprendimas“, – kalbėjo TEA vadovas. Tranzito per Hormūzo sąsiaurį atnaujinimas esą yra svarbiausias veiksnys, kad būtų galima grįžti prie stabilaus naftos ir dujų tiekimo.

TEA praėjusį trečiadienį paskelbė, kad 32 šalys narės, reaguodamos į Irano karą, atlaisvins 400 mln. barelių naftos – tai rekordinis kiekis. Taip siekiama stabilizuoti dėl karo įtemptą padėtį rinkoje.

„Nepaisant šio didžiulio kiekio atlaisvinimo, mes dar turime nemažai atsargų“, – teigė F. Birolis. Dabartinis atlaisvinimas, kai tik jis bus baigtas, atsargas TEA šalyse sumažins tik maždaug 20 proc.

„Tačiau, žinoma, turime būti pasirengę ir tam, kad dar kurį laiką tai tęsis“, – įspėjo F. Birolis, turėdamas omenyje stringantį pasaulinį naftos tiekimą.

„Ir net jei Hormūzo sąsiauris rytoj vėl atsivertų, TEA mano, kad užtruks laiko, kol pasaulinė prekyba energijos ištekliais vėl atsigaus“, – salė F. Birolis.