Budapeštas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Praėjus daugiau kaip savaitei nuo parlamento rinkimų Vengrijoje, rinkimų nugalėtojas Peteris Magyaras įvardijo pirmuosius savo būsimos vyriausybės ministrus. Anita Orban turėtų tapti užsienio reikalų ministre, Istvanas Kapitany‘is – ekonomikos, Andrasas Karmanas – finansų, o Romuluszas Ruszinas Szendis – gynybos, Budapešte pareiškė „Tisza“ partijos lyderis. Jo kabinetą sudarys 16 ministrių ir ministrų, pridūrė jis.

Įvardyti kabineto nariai daugiausia yra politikos naujokai, sukaupę neeilinę profesinę patirtį. Būsimoji užsienio reikalų ministrė A. Orban, kuri nėra susijusi giminystės ryšiais su kadenciją baigiančiu premjeru Viktoru Orbanu, pastaruoju metu buvo Didžiosios Britanijos telekomunikacijos koncerno „Vodafone“ viceprezidentė tarptautiniams reikalams.

I. Kapitany‘is nuo 2014 iki 2024 m. buvo naftos koncerno „Shell“ viceprezidentas, atsakingas už įmonės mobilumo ir degalinių verslą pasaulyje. A. Karmanas pastaruoju metu ėjo Austrijos banko padalinio Vengrijoje generalinio direktoriaus pareigas, o profesionalus karys R. Ruszinas Szendis nuo 2021 iki 2023 m. buvo Vengrijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir generalinio štabo viršininkas.

P. Magyaro „Tisza“ partija parlamento rinkimuose laimėjo 141 mandatą iš 199 ir turės dviejų trečdalių balsų daugumą.

Pasak P. Magyaro, jis tikisi, kad naujasis parlamentas jį ministru pirmininku išrinks gegužės 9 arba 10 dieną.

(atnaujintas pavadinimas, papildymai ir atnaujinimai visame tekste)

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Europos Komisijai (EK) ateinančio laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavus 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau ir pakeitus finansavimo modelį, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad negavus didesnio finansavimo, galinčio sumažinti atotrūkį nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, galėtų nukentėti visas sektorius. Jo teigimu, pasibaigus ateinančiam 2028–2034 m. ES finansiniam laikotarpiui, norėtųsi, kad tiesioginių išmokų konvergencija būtų baigta. 

„Labai paprasta, elementari situacija – jei mes šitame laikotarpyje turime pinigus ir, kaip sakiau, 2027 m. mes pasieksime 79 proc. konvergencijos, tai, jeigu liksime su tuo finansavimu, mes naujame laikotarpyje turėsime 76 proc. Tai jis net nedidina, jis kaip tik mažina (konvergenciją – ELTA). Tai čia visam žemės ūkio sektoriui yra neigiama įtaka“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu ir žemės ūkio atstovais žurnalistams sakė jis. 

„Iš principo, tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jei žiūrėti ES šalių kontekste. Tie visi įsipareigojimai, aplinkosauginiai įsipareigojimai – ko negali daryti ūkyje – ir yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia. Vertinant, kad naujas finansinis laikotarpis (baigiasi – ELTA) 2034 metais, bus 30 metų kaip būsime ES nariai, tai norėtųsi, kad pasibaigtų klausimai ir su konvergencija“, – kalbėjo ministras.

Kaip skelbta, pirmadienį Prezidentūroje vyko šalies vadovo Gitano Nausėdos, žemės ūkio ministro, Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovų susitikimas, kuriame buvo žadama aptarti BŽŪP naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos kontekste. 

A. Palionis pažymėjo, kad susitikime buvo aptartos naujojo 2028–2034 metų ES finansinio laikotarpio galimybės ir, artėjant neformaliam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, kuriame dalyvaus ir šalies vadovas, jam pristatyti Lietuvos žemės ūkį neraminantys klausimai. 

„Tikriausiai susitikimas ir buvo skirtas naujai finansinei perspektyvai, kadangi EVT artėja ir prezidentas turi ten derybines galias ir atstovaut šalį dėl naujos finansinės perspektyvos ateityje, tai mes, žemės ūkio sektorius, pristatėme tai, kas neramina“, – sakė jis.

„Naujas EK pasiūlymas, kur realiai Europos žemės ūkio sektorius jau nuo 1962 m., mes nuo įstojimo į ES buvome pripratę prie BŽŪP su dviem ramsčiais (tiesioginėmis išmokomis ir kaimo plėtra – ELTA). Dabar, kadangi keičiasi kardinaliai tas finansavimo modelis ir yra tik tam tikra garantuota pinigų suma, kuri yra skiriama žemės ūkio sektoriui, o dėl kitų pinigų reikės kovoti su kitomis sritimis, tai tą ir pristatėme, kas mums yra aktualu ir kur prašome prezidento pastovėti“, – tęsė jis. 

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo teigimu, siekiant didesnio žemės ūkio finansavimo, tiek institucijos, tiek kitos pokyčių siekiančios valstybės turi būti vieningos.

„Visko, ko (…) prezidentas paprašė ir pristatė, ir mes, kaip ministerija – tikriausiai vienas visko nepasieksi. (...) Mes – Lietuva, Latvija ir Estija sausį pasirašėme bendrą rezoliuciją dėl tos pačios BŽŪP, dėl dviejų ramsčių, dėl konvergencijos, nes esame panašiose situacijoje visi“, – aiškino jis.

„Lygiai taip pat ir mūsų žemės ūkio sektorius, mūsų socialiniai partneriai, jie nuolat rezoliucijas susirašo ir, kiek žinau, rytoj vyksta į Briuselį – tą deklaraciją pasirašo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos socialiniai partneriai. Tą ir akcentavo prezidentas, kad yra labai svarbu, kad mūsų visų matymas būtų vienodas ir visi kartu kovotumėme“, – tęsė A. Palionis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba taip pat akcentavo Lietuvos žemės ūkio tiesioginių išmokų konvergencijos užtikrinimą. Vis tik, jo teigimu, 100 proc. konvergencijos tikėtis gali būti pernelyg ambicinga.

„EK yra pateikusi tokį reforminį pasiūlymą BŽŪP, kuris būtent Lietuvos ir šito regiono žemdirbių bendruomenės netenkina, tai apie tai ir buvo diskutuota. Netenkina ir kitas momentas, kad tiesioginių išmokų krepšelis mažėja irgi būtent Lietuvos žemdirbiams“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė jis.

„Turime siekti tos konvergencijos žemdirbių, nes Lietuvoje gyvenimo lygis kyla, kainos taip pat kyla ir tų skirtumų tarp taip vadinamų Vakarų šalių žemdirbių ir Lietuvos žemdirbių vis mažėja, dėl to tas atotrūkis tarp vidurkio irgi turėtų mažėti. Tikslas išlieka. Aišku, jis yra labai sudėtingas ir turbūt 100 proc. tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų būtų gal jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to būtent yra pagrindinis tikslas“, – pridūrė R. Dilba.

Žemės ūkio atstovai: mes ne kitokie

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis aiškino, kad klausimus bus siekiama spręsti Briuselyje, susitikimuose su eurokomisarais, taip pat bus laukiama žinių prezidentui grįžus iš EVT. Jis akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkio atstovams nėra sudaromos lygiavertės sąlygos, palyginti su kitomis ES valstybėmis.

„Mes tikrai nesustosime. Dar turime susitikti, važiuosime pas tris (Europos – ELTA) komisarus šnekėtis. (...) Važiuosime, įrodinėsime tas tiesas. Taigi mes ne kažkokie kitokie. Kaip mums toje konkurencinėje kovoje? Kuras, dyzelinas dar brangesnis negu kitur, elektra tas pats, darbo užmokestį jau išsikėlėme. Tai kaip gamintojui?“ – klausė jis.

„Prezidentas važiuoja (į EVT – ELTA), mes žiūrėsime, kokie atgarsiai. Žiūrėsime, kaip toliau reaguoti. (...) Galbūt rudenį, kaip mes dabar pieną atvežėme, (...) gal čia (prie Prezidentūros – ELTA) atvešime ir dalysime tą pieną, (...) rudenį mes išvažiuosime galbūt 10–12 tūkstančių traktorių“, – tęsė jis. 

Tuo metu LŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė antrino susitikimo dalyviams, kad pagrindinis siekis – dviejų ramsčių ES finansavimo modelio išlaikymas ir tiesioginių išmokų konvergencija.

„Pagrindiniai dalykai ir yra, kad pasisakome už tai, kad būtų išlaikyti tie du ramsčiai, kad būtų labai aiškiai atskirtos tiesioginės išmokos ir visa kita politika (…), nes tiesioginės išmokos tikrai atliepia tuos interesus, kurie reikalingi būtent žemdirbiui. Antra, ką mes tikrai paminėjome (...) – būtent konvergenciją“, – aiškino LŽŪR pirmininkė.

„Tikrai yra labai neteisinga, kai Lietuva daugiau kaip 20 metų nesusilygina su kitomis ES narėmis išmokų srityje“, – teigė ji. 

A. Pabedinskienė pridūrė, kad susitikime dėmesys taip pat skirtas kaimų gyvybingumui – smulkiems ir vidutiniams ūkiams, taip pat šeimos ūkių tęstinumui.

Kaip skelbta rugsėjį, Europos Komisija (EK) 2028–2034 m. laikotarpi biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų.

ŽŪM teigimu, EK 2028–2034 m. BŽŪP rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas.

Taip pat lėšos skiriamos kaimo plėtros priemonėms – investicinei paramai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkių plėtrai, verslo skatinimui, ūkių pavadavimo paslaugoms ir pan.

Anot ministerijos, visoms šalims narėms iš viso skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Anksčiau „čekiukų“ byloje išteisintą buvusią ilgametę Marijampolės tarybos narę Vaidą Giraitytę-Juškevičienę prokuroras prašo pripažinti kalta ir skirti jai 10 tūkst. eurų baudą bei ketveriems metams uždrausti dirbti valstybės tarnyboje.

„Baigėme apeliacinį procesą, jo esmė – ištaisyti klaidas. Būtina panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį. Pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas padarė klaidų, vertinant įrodymus”, – per posėdį pirmadienį Lietuvos apeliaciniame teisme Vilniuje sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius.

Jis priminė, kad ekspolitikė anksčiau vengė duoti parodymus, o versijos dėl kuro ir telefonų naudojimo atsirado tik teisme.

„Ko tikisi piliečiai? Jie tikisi, kad valstybės ir savivaldybės turtas bus naudojamas efektyviai. Ar ji pateisino visuomenės lūkesčius?”, – klausė prokuroras, priminęs, kad šioje byloje buvo nustatyta, kad kurą pylė tarybos narės artimieji, tėvų mobiliojo ryšio sąskaitas apmokėjo savivaldybės administracija.

V. Giraitytė-Juškevičienė per ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) nedavė parodymų. Pasak prokuroro, ji tokią teisę turėjo, tačiau šioje byloje keliami klausimai  susiję su pareigos vykdymu, tikslinių savivaldybės lėšų panaudojimu.

Iš pradžių tarybos narė sutiko, kad jos byla būtų baigta būtų baudžiamuoju įsakymu, tai yra nerengiant žodinio nagrinėjimo. Baudžiamasis įsakymas prilygsta nuosprendžiui. Tokia tvarka bylos baigiamos, kai asmenys pripažįsta savo kaltę, neturi galiojančio teistumo.

Tuo metu V. Giraitytė-Juškevičienė sako nei per ikiteisminį tyrimą, nei dabar kaltės nepripažįstanti.

„Kalta neprisipažįstate, bet dėl žalos atlyginimo susitarėte. „Skirkite švelnesnę bausmę, bet kaltės nepripažįstu“,  – stebėjosi Apeliacinio teismo teisėjas Linas Šiukšta, reaguodamas į baudžiamojo įsakymo turinį, kuriame V. Giraitytė-Juškevičienė taip pat sutiko atlyginti daugiau nei 2 tūkst. eurų ieškinį Marijampolės savivaldybei. 

Teismas aiškinosi, kodėl tuometei politikei, praėjusią kadenciją dirbusiai Seime, reikėjo artimųjų pagalbos užsipilant kurą. Tarybos narė savivaldybei pateikė savo artimųjų, pusbrolių kuro kvitus – V. Giraitytė-Juškevičienė teigė, kad ji buvo labai veikli ir užsiėmusi, reaguodavo į gyventojų pranešimus apie įvairius jų rūpesčius, dažnai vyko į susitikimus ir renginius su rinkėjais. Ji teismą tikina, kad visas byloje minimas kuras buvo sunaudotas jos, kaip tarybos narės, veiklai.

Teismas kaip liudytoją į apklausą kvietė ir išteisintosios tėvą, tačiau paaiškėjo, kad vyras dirba vilkiko vairuotoju ir dabar yra išvykęs į užsienį. Jis atsiuntė teismui raštą, kad pasinaudos konstitucine teise neduoti parodymų prieš savo dukrą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba į bylą pateikė duomenis, kad Marijampolės rajono savivaldybės administracija sumokėjo už tris V. Giraitytės-Juškevičienės esą naudotus mobiliojo ryšio telefonus, tačiau paaiškėjo, kad dviem naudojosi jos artimieji – mama ir tėvas. Politikė sakė, kad jos tėvai nemokėjo naudotis išmaniosiomis technologijomis, todėl su tuo susijusius reikalus tvarkė ji. 

„Tėvas išvažiavęs į kitas Europos šalis, neįmanoma, kad sunkiasvorio vilkiko vairuotojas nemokėtų naudotis išmaniosiomis technologijomis“, – sakė prokuroras, jis mano, kad išlaidos tarybos nario veiklai iš tikrųjų buvo skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti.

Pasak prokuroro, įdiegus elektroninėje bankininkystės paskyroje „Smart ID“ programą, tarybos narės tėtis 2019–2020 m. prie „Smart ID“, naudodamasis byloje minimo telefono numeriu, jungėsi 257 kartus.

Tuo metu politikės mama „Smart ID“ iš telefono, kurį apmokėjo savivaldybė, pasak prokuroro, minėtu laikotarpiu prie įvairių sistemų jungėsi 286 kartus.

„Kaip jums trys telefonai“?, – stebėjosi teisėjas L. Šiukšta. V. Giraitytė-Juškevičienės teigė, kad kai kada mažiau naudojame numerį duodavo gyventojams, kad jie pernelyg neįkyrėtų savo skambučiais.

Buvusi politikė ir jos advokatas viliasi, kad teismas paliks galioti išteisinamąjį nuosprendį ir atmes prokuroro skundą.

„Svarbiausia yra faktai, o ne interpretacijos. Visos išlaidos yra realios ir susijusio su mano, kaip tarybos narės veikla, su mano, kaip tarybos narės funkcijų vykdymu, jokio klastojimo nėra. Kodėl metų metus vykę įvykiai  tapo nusikaltimu? Prašau priimti teisingą sprendimą ir skundą atmesti“, – teismo prašė V. Giraitytė-Juškevičienė.

Nuosprendį teismas skelbs lygiai po mėnesio – gegužės 20 dieną.

Išteisinamąjį nuosprendį pernai birželį paskelbęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad kaltinamosios argumentai apie jai padėjusius giminaičius nebuvo paneigti, todėl priimti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo pagrindo.

Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas V. Giraitytė-Juškevičienė, įtariama, suklastojo 15 vienetų tarybos nario išlaidų suvestinių, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Kauno apygardos teismas paskelbė, kad kaltinamoji išteisinama, kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nepasitvirtinus kaltinimams, teismas iš valstybės V. Giraitytei-Juškevičienei priteisė 2,5 tūkst. eurų advokato paslaugoms.

Marijampolės savivaldybės tarybos narė dirbo Antikorupcijos ir Etikos komisijose.

V. Giraitytė-Juškevičienė Seimo nare buvo 2020–2024 m. parlamento kadencijoje, ji išrinkta pagal Darbo partijos sąrašą.

2007–2020 m. ji taip pat buvo Marijampolės savivaldybės tarybos nare, 2013–2015 m. dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Baltarusijos Aukščiausiajam Teismui Europos humanitarinį universitetą (EHU) paskelbus „ekstremistine organizacija“, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragins Europos Sąjungos (ES) nares bei institucijas imtis koordinuotų veiksmų ir pasmerkti šį incidentą. Taip pat – įvesti sankcijas už šį sprendimą atsakingiems pareigūnams. 

„Ministras paragins ES valstybes nares ir ES institucijas nedviprasmiškai pasmerkti Baltarusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą paskelbti EHU „ekstremistine organizacija“ kaip nesuderinamą su visuotiniais akademinės laisvės, institucinės autonomijos ir žmogaus teisių principais“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigė ministerija.

„Ministras K. Budrys kvies solidarizuotis su EHU bendruomene, imantis koordinuotų veiksmų ES ir tarptautiniu lygmenimis prieš šį išpuolį vykdančius Minsko režimo pareigūnus, tarp jų – ir įvedant jiems sankcijas. Ministras taip pat paragins suteikti EHU papildomą finansinę ir politinę paramą, sustiprinti nukentėjusių asmenų apsaugą nuo tarptautinių represijų“, – nurodė URM. 

Lietuvos diplomatijos vadovas antradienį Liuksemburge dalyvaus ES Užsienio reikalų tarybos susitikime, kuriame pristatys šią poziciją.

Kaip nurodė URM, aukštojo mokslo įstaigai, veikiančiai pagal ES valstybės narės teisinę sistemą, būti priskirtai ekstremistinei organizacijai – precedento neturintis atvejis. 

„Tai yra išpuolis prieš akademinę laisvę ir platesnių Baltarusijos vykdomų represijų, įskaitant nukreiptas prieš tremtyje gyvenančius baltarusius, tęsinys“, – teigė ministerija. 

Kaip skelbta, transliuotojas „Belsat“ pranešė, kad Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė EHU „ekstremistine organizacija“ ir uždraudė jo veiklą šalyje. Skelbiama, kad sprendimas buvo priimtas remiantis Generalinės prokuratūros prašymu, kuri universitetą apkaltino padėties „destabilizavimu“ ir bendradarbiavimu su „radikaliomis struktūromis“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbė, jog ketina kreiptis į Europos Komisiją bei Europos Sąjungos valstybių ministrus, atsakingus už aukštąjį mokslą, kviesdama solidarizuotis ir vieningai pasmerkti šiuos prieš akademinę bendruomenę nukreiptus veiksmus.

Savo ruožtu Lietuva dėl šio incidento pareiškė griežtą protestą. 

ELTA primena, kad EHU yra privatus universitetas, kuris 1992 metais buvo įsteigtas Minske. 2004 m. Baltarusijos valdžia aukštąją mokyklą uždarė. 

Sulaukęs pagalbos iš Lietuvos Vyriausybės, Europos Komisijos, Šiaurės Ministrų Tarybos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kai kurių Europos valstybių, universitetas atnaujino savo veiklą Vilniuje. Universitetui 2006 m. buvo išduotas leidimas vykdyti studijas ir su jomis susijusią veiklą Lietuvoje.

Briuselis, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį Europos Komisija, siekdama atkurti santykius su Damasku, pasiūlė visiškai atnaujinti bendradarbiavimo susitarimą su Sirija.

1978 m. sudarytas susitarimas buvo skirtas remti Sirijos ekonominę ir socialinę plėtrą bei skatinti prekybos ryšius. Komisija nurodė, kad 2011 m. jo galiojimas buvo iš dalies sustabdytas dėl žmogaus teisių pažeidimų, vykdytų nuverstojo Sirijos prezidentas Basharo al-Asado valdymo laikotarpiu.

Pagal šį susitarimą panaikinami muitai daugumai iš Sirijos atkeliaujančių pramoninių produktų.

Bendradarbiavimo sistemos atkūrimą dar turės patvirtinti ES valstybės narės.

Po to, kai 2024 m. pabaigoje sukilėlių aljansas, kuriam vadovavo laikinojo prezidento Ahmedo al-Sharaa islamistinė grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“, nuvertė B. al-Assadą, Europos Sąjunga siekia atkurti santykius su Damasku.

2025 m. ES panaikino Sirijai taikytas ekonomines sankcijas. A. al-Sharaa penktadienį kviečiamas Kipre susitikti su ES lyderiais.

Sausio mėnesį Komisija paskelbė planus 2026 ir 2027 metais skirti Sirijai paramos už maždaug 620 mln. eurų.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 20 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Policija, gavusi socialdemokratų pareiškimą dėl partijos tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, kurį, pasak partijos, galėjo palikti visuomeninio transliuotojo žurnalistė, renka reikiamą medžiagą, tačiau tyrimo kol kas nepradėjo. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas nekomentuoja socialdemokratų mestų įtarimų transliuotojo žurnalistei. Pirmadienį taip pat paaiškėjo, kad į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus pareigas teikiama daktarės Donatos Kabelkės kandidatūra.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Gavusi socialdemokratų pareiškimą dėl partijos tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, Vilniaus rajono policija renka medžiagą dėl šio įvykio. Ikiteisminis tyrimas kol kas nėra pradėtas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Loreta Kairienė Eltai sakė, kad renkama medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį. Jos minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. Tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus rajone esančiame viešbutyje įvyko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdis. Kitą dieną socialdemokratai pranešė, kad išvakarėse vykusiame uždarame tarybos posėdyje buvo rastas slapta garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. Pareiškime teigiama, kad įrašantį rašiklį galėjo palikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistė Eglė Samoškaitė. Žurnalistė tokius įtarimus neigė. 

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas nesiima vertinti visuomeninio transliuotojo žurnalistei Eglei Samoškaitei socialdemokratų mestų įtarimų. Socialdemokratams įtariant, kad būtent ji uždarame partijos posėdyje paliko garso įrašymo prietaisą, Tarybos vadovas tikina, jog tokiais klausimais rūpinasi LRT administracija. Kaip skelbta, praėjusį penktadienį socialdemokratai pranešė, kad išvakarėse vykusiame uždarame tarybos posėdyje buvo rastas garsą įrašinėjantis rašiklis, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė. Partija dėl šio incidento kreipėsi į policiją. Vilniaus rajono policija renka medžiagą dėl šio įvykio.

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus iš penkių nuomonės formuotojų įsigyti komunikacinės sklaidos paslaugų, savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Politikas institucijų prašo įvertinti, ar nuomonės formuotojų skelbiamas reklaminis turinys atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Kaip skelbta, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo interneto tinklapio, kuriame skelbiama apie šiuo metu vykdomus darbus, pristatymo ir viešinimo kampaniją. Jos metu viešinimo paslaugas planuojama įsigyti iš 5 nuomonės formuotojų. Savivaldybei tai kainuos beveik 7 tūkst. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Vien nuomonės formuotojo R. Mackevičiaus paslaugoms įsigyti skirta 3,8 tūkst. eurų be PVM. 

Į LGGRTC generalinio direktoriaus pareigas teikiama daktarės Donatos Kabelkės kandidatūra. LGGRTC tarybos pirmininkas Arūnas Streikus tvirtina, kad pastaruoju metu centrui buvo reikalingas proveržis. Dėl šios priežasties, anot jo, kandidatės pasiūlytos inovatyvios priemonės ir formatai centro veiklai plėtoti sulaukė 7 LGGRTC tarybos narių palaikymo. D. Kabelkė praėjusią savaitę teigė, kad jeigu būtų išrinkta, inicijuotų struktūrinius įstaigos pokyčius, skatintų vidinę ir išorinę komunikaciją, siūlytų į LGGRTC veiklas įtraukti meną bei kūrybą. Galutinį sprendimą dėl D. Kabelkės kandidatūros priims Seimo pirmininkas Juozas Olekas. 

Lietuvos apeliacinis teismas baigė nagrinėti anksčiau „čekiukų“ byloje išteisintos buvusios ilgametės Marijampolės tarybos narės Vaidos Giraitytės-Juškevičienės bylą. Prokuroras prašo pripažinti ekspolitikę kalta ir skirti jai 10 tūkst. eurų baudą, taip pat ketveriems metams uždrausti dirbti valstybės tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismas aiškinosi, kodėl tuometei politikei, praėjusią kadenciją dirbusiai Seime, reikėjo artimųjų pagalbos užsipilant kurą. Tarybos narė savivaldybei pateikė savo artimųjų, pusbrolių kuro kvitus – V. Giraitytė-Juškevičienė teigė, kad ji buvo labai veikli ir užsiėmusi, reaguodavo į gyventojų pranešimus apie įvairius jų rūpesčius, dažnai vyko į susitikimus ir renginius su rinkėjais. Ji teismą tikina, kad visas byloje minimas kuras buvo sunaudotas jos, kaip tarybos narės, veiklai. Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 lapkričio mėn. eidama Marijampolės savivaldybės tarybos narės pareigas V. Giraitytė-Juškevičienė, įtariama, suklastojo 15 vienetų tarybos nario išlaidų suvestinių, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas degalų ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, Lietuva norėtų, jog 2034 m. pasibaigus šiam Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui tiesioginių išmokų konvergencija būtų užbaigta. Kaip skelbta rugsėjį, Europos Komisija (EK) 2028–2034 m. laikotarpio biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų. Anot ministro, pasibaigus dabartiniam 2023–2027 m. laikotarpiui bus pasiekta 79 proc. konvergencijos, o negavus didesnio finansavimo, kitame finansiniame laikotarpyje būtų 76 proc. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, EK rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas. Taip pat lėšos skiriamos kaimo plėtros priemonėms – investicinei paramai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkių plėtrai, verslo skatinimui, ūkių pavadavimo paslaugoms ir pan.

Premjerė Inga Ruginienė sako besidžiaugianti tuo, kad po antros pakopos pensijų lėšų atsiėmimo bangos išaugo vartojimas, nes reformos tikslas buvo leisti žmonėms patiems nuspręsti, kaip panaudoti savo pinigus. Tiesa, pasak premjerės, šie pirkimo bumai nebūtinai yra susiję su reforma. Anot I. Ruginienės, žmonės taip pat toliau pasirašo sutartis dėl kaupimo antroje pakopoje, vis daugiau jų pereina į trečiąją pakopą, o kiti renkasi atsidaryti investicines sąskaitas. Pensijų fondų bendrovės skaičiuoja, jog per pirmą reformos ketvirtį iš antros pakopos sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių ir kaupiančiųjų liko mažiau nei 900 tūkst.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV eskadrinis minininkas Omano įlankoje apšaudė ir perėmė su Irano vėliava plaukiojantį krovininį laivą, kuris mėgino išvengti JAV karinio jūrų laivyno blokados. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Irano laivas „Touska“ ignoravo įspėjimus sustoti ir valdomomis raketomis aprūpintas eskadrinis minininkas „USS Spruance“ jį sustabdė, „išsprogdinęs skylę mašinų skyriuje“. D. Trumpas teigė, kad laivui „Touska“ taikomos JAV iždo departamento sankcijos „dėl ankstesnės neteisėtos veiklos“. Po šio ir kitų pranešimų apie regione vėl augančią įtampą stipriai pakilo naftos ir dujų kainos.

Iranas pareiškė, kad JAV nėra rimtai nusiteikusios ieškoti diplomatinių karo Artimuosiuose Rytuose sprendimų. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovo teigimu, pirmadienio ryto JAV ataka prieš Irano krovininį laivą, JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada ir vėlavimas įgyvendinti paliaubas Libane yra „akivaizdūs paliaubų pažeidimai“. Nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo karą su Iranu, Teheranas ir Vašingtonas surengė derybų raundą Islamabade, per kurį susitarimo dėl karo pabaigos nepasiekta. Delegacijos derėjosi įsigaliojus trapioms dviejų savaičių paliauboms, kurios prasidėjo balandžio 8 d. ir oficialiai baigiasi šį trečiadienį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį teigė nurodęs JAV derybininkams pirmadienį vykti į Pakistaną surengti dar vieną derybų raundą, tačiau Iranas savo dalyvavimo dar nepatvirtino. Pakistano vidaus reikalų ministras pirmadienį per du atskirus susitikimus priėmė diplomatinius atstovus iš Irano ir JAV.

Maskvai palankus Rumenas Radevas laimėjo triuškinamą pergalę Bulgarijos parlamento rinkimuose. Sofijos Centrinė rinkimų komisija pirmadienį pranešė, kad suskaičiavus 97,5 proc. balsų, buvusio šalies prezidento R. Radevo vadovaujamas kairiųjų blokas „Progresyvi Bulgarija“ (PB) sekmadienio rinkimuose surinko 44,7 prco. balsų, o to, tikėtina, pakaks parlamentinei daugumai užsitikrinti. Dvi pirmiau valdžioje buvusios provakarietiškos partijos stipriai atsiliko nuo nugalėtojų. Ilgą laiką dominavęs konservatorių aljansas GERB-SDS, vadovavęs 2025 m. gruodį atsistatydinusiai koalicinei vyriausybei, surinko apie 13,4 proc. balsų – tai blogiausias jo rezultatas iki šiol. Liberalų blokas PP-DB užėmė trečiąją vietą, surinkdamas 12,8 proc. balsų. Komentuodamas rinkimų Bulgarijoje rezultatus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas gyrė R. Radevo ryžtą „spręsti problemas pragmatiško dialogo būdu“.

Ryga, balandžio 20 d. (LETA-ELTA). Latvija turėtų pamiršti prielaidą, kad sąjungininkų gamybiniai pajėgumai padės jai apsirūpinti reikalinga amunicija ir įranga, pirmadienį pabrėžė prezidentas šalies Edgaras Rinkevičius, pridurdamas, kad šalis turėtų būti lanksti ir savarankiška.

Rygos pilyje pradėdamas diskusiją apie gynybos pramonės vaidmenį stiprinant Latvijos gynybos pajėgumus, E. Rinkevičius pasveikino patvirtintą 2025–2036 m. gynybos pramonės ir inovacijų rėmimo strategiją, taip pat Gynybos ministerijos ir karinės pramonės dialogą.

Prezidentas pažymėjo, kad diskusija su vyriausybės ir pramonės atstovais vyko dar 2024 m. spalį, tačiau nuo to laiko padėtis tapo dar įtemptesnė: karas Ukrainoje tęsiasi, o atsižvelgiant į padėtį Artimuosiuose Rytuose, kol kas nėra pagrindo tikėtis jokio taikos susitarimo ar paliaubų.

E. Rinkevičius paragino Latviją savo pasirengimą grįsti dviem prielaidomis: pirma, negalima atmesti galimybės, kad prieš NATO ar ES valstybes nares gali būti surengta kokia nors provokacija ar kariniai veiksmai, ir, antra, Latvija negali pasikliauti vien tik sąjungininkų gamybiniais pajėgumais.

„Tai, ką matome dabar – tiek NATO diskusijose, tiek rūsčioje gyvenimo realybėje – rodo, kad tokį mąstymą bent jau artimiausius vienerius, dvejus ar trejus metus reikėtų pamiršti. Turime būti pakankamai lankstūs ir savarankiški“, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad Latvija privalo sugebėti užtikrinti nacionalinių ir regioninių ginkluotųjų pajėgų plėtrą. Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad dronų ir kovai su jais skirtų technologijų sritis sparčiai vystosi, todėl reikia nuolat dirbti šia kryptimi, nes nėra prasmės gaminti didelius kiekius įrangos tik tam, kad vėliau paaiškėtų, jog sandėliai užpildyti pasenusiomis technologijomis.

Prezidento nuomone, Latvijos sąlygomis būtina sukurti lanksčią bendradarbiavimo sistemą ir plėtoti pramonės gamybos pajėgumus, kurie padėtų patenkinti būtiniausius poreikius. Taip pat būtina peržiūrėti biurokratines procedūras ir skatinti bendradarbiavimą su universitetais.

E. Rinkevičius pridūrė, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje valstybės narės aptars visos Aljanso karinės pramonės gebėjimą patenkinti augančią paklausą. Prezidentas pabrėžė, kad Latvija yra viena iš pirmųjų Aljanso narių, priėmusių įstatymą, kuriame numatyta, kad nuo 2027 m. gynybos išlaidos sudarys 5 procentus bendrojo vidaus produkto.

Prezidentas paminėjo, kad pernai Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo sprendimai suteikia tam tikrą lankstumą finansuojant karinę gynybą ir su gynyba susijusias išlaidas, tačiau bet kuriuo atveju finansavimo lygis jau yra nustatytas. Prezidentas pažymėjo, kad gynybos finansavimas didžiąja dalimi priklauso nuo ekonomikos augimo, nors akivaizdu, kad reikia imtis greitesnių ir lankstesnių veiksmų.

E. Rinkevičius pridūrė, kad Latvijoje šiais metais vyks rinkimai, o šiuo metu vyksta įvairios diskusijos daugeliu temų, tačiau, kalbant apie nacionalinį saugumą ir gynybą, yra dalykų, kurių negalima ir nederėtų kvestionuoti ar sieti su „vietine politika“.

Tel Avivas/Beirutas, balandžio 20 d. (dpa-ELTA). Izraelio ir Libano derybos ambasadorių lygiu, anot Izraelio žiniasklaidos, ketvirtadienį bus tęsiamos Vašingtone. Tai pranešė Izraelio žinių portalas „ynet“ ir leidinys „Jerusalem Post“. Oficialiai tai kol kas nepatvirtinta. 

Prieš mažiau nei savaitę Vašingtone susitiko Libano ambasadorė JAV Nada Hamadeh Moawad ir Izraelio atstovas Vašingtone Jechielis Leiteris. Tai buvo pirmieji tiesioginiai abiejų šalių atstovų pokalbiai per dešimtmečius. Susitikime dalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio.

Izraelis, pasak ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, tiesioginėmis derybomis siekia ilgalaikio taikos susitarimo su Libanu. Jis taip pat reikalauja Irano sąjungininkės „Hezbollah“ grupuotės, su kuria Izraelis pastaruoju metu kariavo atvirą kelią, nuginklavimo.

Libano vyriausybė nori ilgalaikių paliaubų ir Izraelio karių išvedimo iš Pietų Libano. Izraelis čia, jo pačio duomenimis, nustatė vadinamąją „saugumo zoną“. Libano vyriausybė tuo tarpu kalba apie Libano žemės okupaciją. 

Naktį į penktadienį Libane įsigaliojo dešimties dienų paliaubos. Tačiau nuo tada būta naujų incidentų. Praėjusias šešias savaites „Hezbollah“ grupuotė kariavo karą su Izraeliu. Libano vyriausybė ir kariuomenė nėra konflikto šalys.

Haga, balandžio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Nyderlandų užsienio reikalų ministras Tomas Berendsenas, Hagoje duodamas interviu naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui, pareiškė, kad jo šalies vyriausybė suprantą geopolitinę Ukrainos narystės Europos Sąjungoje svarbą.

„Ukrainos ateitis yra ES, ir ši perspektyva Ukrainos žmonėms yra nepaprastai svarbi. Mūsų vyriausybė vertina plėtrą realistiškai, pripažindama jos geopolitinę svarbą. Tai neprieštarauja nuopelnų principu grindžiamam požiūriui, kurio laikomės. Atėjo laikas oficialiai pradėti derybas dėl 1-ojo derybų bloko, o vėliau, laikantis nustatytos metodikos, ir dėl kitų penkių blokų“, – sakė T. Berendsenas.

Pasak jo, ES stojimo procesas yra kruopštus ir nuodugnus, jis grindžiamas Kopenhagos kriterijais, teisinės valstybės reformų įgyvendinimu ir kova su korupcija.

„Norėdama tapti visateise nare, šalis stojimo metu privalo laikytis Sąjungos vertybių ir įvykdyti visas stojimo sąlygas. Tai yra naujosios Nyderlandų vyriausybės pagrindinė pozicija. Svarbu, kad ieškotume būdų, kaip išlaikyti stojimo proceso tempą – įskaitant spaudimo darymą šalims, kurios kelia dvišales kliūtis, ir investicijas į laipsnišką integraciją. Būtina, kad šis procesas būtų realistiškas ir įgyvendinamas, todėl mes siūlome Ukrainai savo paramą visais įmanomais būdais“, – sakė T. Berendsenas.

Ministras pridūrė, kad ne mažiau svarbu į Ukrainos ateitį žvelgti už karo ribų, įskaitant šalies integraciją į Europą ir atstatymą.

T. Berendsenas pažymėjo, kad kasmetinė Lvivo konferencija, pernai pirmąkart vykusi Ukrainos mieste, o šiemet kovo pabaigoje surengta Bredoje (Nyderlandai), tapo svarbia platforma, skirta dvišaliam Ukrainos ir Nyderlandų bendradarbiavimui stiprinti.

Jis taip pat pabrėžė, kad konferencijoje dalyvavo įmonės tiek iš Ukrainos, tiek iš Nyderlandų, ir atkreipė dėmesį į tvirtus verslo ryšius tarp šių dviejų šalių.

„Verslo forumas buvo labai puikiu konferencijos papildymu. Tai darome dalydamiesi savo patirtimi minėtose srityse – padėdami Ukrainai žengti reikšmingus žingsnius į priekį stojimo į ES procese. Tuo pačiu metu mes ir toliau tvirtai įsipareigojame laikytis narystei ES keliamų reikalavimų, nes stipri ir vieninga ES yra naudinga mums visiems“, – kalbėjo jis.

Kaip pirmiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Nyderlandų užsienio prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo ministras Sjoerdas Sjoerdsma teigė, kad Nyderlandų įmonės yra suinteresuotos investuoti Ukrainoje, remti šalies atstatymą ir kurti naujas bendradarbiavimo galimybes.

Tel Avivas, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė apie „griežtas priemones“ prieš karį, kuris Pietų Libane nuniokojo  Jėzaus statulą. 

„Buvau priblokštas ir nuliūdęs, kai sužinojau, kad vienas IDF kareivis Pietų Libane apgadino katalikų ikoną, – rašė B. Netanyahu tinkle „X“. – Kariniai tyrėjai vykdo baudžiamąjį tyrimą ir atitinkamai imsis griežtų veiksmų prieš pažeidėją“.

Nuotrauka, kurioje matyti, kaip kareivis Pietų Libane niokoja Jėzaus Kristaus statulą, sukėlė pyktį ir pasibaisėjimą internete. Karys kūju smogia į Jėzaus figūros, kuri tikriausiai prieš tai buvo nuplėšta nuo kryžiaus, galvą. Statula stovėjo anksčiau daugiausiai krikščionių gyvenamame Deblo kaime, kuris yra visiškai netoli Izraelio sienos, agentūrai AFP patvirtino bendruomenės atstovai. Tačiau jie negalėjo pasakyti, kiek smarkiai statula yra apgadinta. 

Pirmadienio rytą kariuomenė patvirtino, kad nuotraukoje iš tikrųjų užfiksuotas „Pietų Libane tarnaujantis IDF karys“. Incidentas vertinamas labai rimtai, pareiškė kariuomenė tinkle „X“.  Kario elgesys „prieštarauja vertybėms, kurių tikimasi iš kariuomenės atstovų“. Kariuomenė esą imsis „deramų priemonių prieš dalyvius“ ir bendradarbiauja su bendruomene, „kad statula vėl grįžtų į savo vietą“.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras tinkle „X“ taip pat kalbėjo apie „gėdingą poelgį“.

„Atsiprašome dėl šio incidento kiekvieno krikščionio, kurio jausmai buvo įžeisti“, – pridūrė jis.

Libanas kovo pradžioje buvo įtrauktas į Irano karą. Tada „Hezbollah“ grupuotė, reaguodama į aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą, paleido raketas į Izraelį. Tuomet Izraelis ėmė atakuoti taikinius Libane ir per sieną pasiuntė sausumos dalinius. Per Izraelio smūgius, Libano duomenimis, žuvo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Nepaisant penktadienį įsigaliojusių paliaubų, Izraelio  kariai ir toliau yra dislokuoti kaimyninės šalies pietuose.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos balandžio 21 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Gautas pranešimas apie Lietuvoje patvirtintą beždžionių raupų atvejį, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak centro, tai pirmasis patvirtintas atvejis Lietuvoje šiais metais ir iš viso 7-tas atvejis nuo 2022 m., kai Europoje kilo šios ligos protrūkis.

„Atliktas epidemiologinis tyrimas, kurio metu nustatyti sąlytį turėję asmenys, jiems sudaryta galimybė pasiskiepyti ir stebima jų sveikatos būklė“, – rašoma NVSC pranešime.

Beždžionių raupai yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia b raupų virusas. Tai nėra lengvai plintanti liga, ja užsikrėsti galima esant artimam fiziniam kontaktui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai. 

Į ligos požymius įeina bėrimas, karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, didelis nuovargis, padidėję ir skausmingi limfmazgiai.

Norint išvengti užsikrėtimo, rekomenduojama vengti tiesioginio sąlyčio su asmenimis, kuriems pasireiškė ligos simptomai. Taip pat reikia vengti nesaugių lytinių santykių, o slaugant sergantį asmenį – devėti medicinines kaukes, vienkartines pirštines.

Lietuvoje profilaktiškai nuo b raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.

Norint profilaktiškai pasiskiepyti šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje, skiepijimo paslaugai registruojantis per Išankstinę pacientų registracijos informacinę sistemą.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalyse nuo 2022 m., kuomet prasidėjo b  raupų protrūkis, iki 2026 m. kovo 12 d. iš viso užregistruoti  26 398 b  raupų atvejai. 

Vilnius, balandžio 20 d. (ELTA). Baltijos šalyse NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

Ministerijos duomenimis, balandžio 13 d. NATO oro policijos naikintuvai kilo atpažinti orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.

KAM pažymi, kad taip pat buvo atpažintas orlaivis AN-26, skridęs tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusiją. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.

Balandžio 14 d. sąjungininkų lėktuvai kilo atpažinti orlaivio IL-20. Rusų lėktuvas skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Balandžio 15 d. NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti dviejų orlaivių SU-30SM. Abu orlaiviai skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaiviai skrido be įjungtų radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

Tuo metu balandžio 17 d. sąjungininkų lėktuvai kilo atpažinti orlaivio IL-20, skridusio tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaivis skrido be įjungto radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.

ELTA primena, kad NATO oro policijos misijas Baltijos šalyse pradėjo vykdyti nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Nuo to laiko Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos, Vokietijos, Italijos kariai.