Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Energetikos ministras Lukas Savickas ketvirtadienį Liuksemburge dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje, kur aptars Bendrijos energetinį saugumą, pasirengimą artėjančiai žiemai bei energetikos infrastruktūros apsaugą.

Susitikime L. Savickas taip pat pristatys Audrų paketą, kuriuo siekiama stiprinti elektros tinklą ir nustatyti kabeliavimo tikslus.

Šis susitikimas yra vienas iš paskutinių ES energetikos ministrų susitikimų prieš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Kritinės energetikos infrastruktūros apsauga yra vienas iš pagrindinių pirmininkavimo prioritetų.

ELTA primena, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, pirmininkavimą perimdama iš Airijos, o vėliau perduodama Graikijai. Šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių valstybių trejetą.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.

„Prezidentas šaukia reguliarų VGT posėdį, kuriame bus apžvelgta saugumo situacija, aptartas integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimas, įspėjimo apie oro atakos pavojų sistemos korekcijos, perėjimo prie visuotinio šaukimo, bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone perspektyvos“, – Eltai perduotame komentare teigė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis. 

Lietuvos teritorijoje anksčiau šį mėnesį nukritus iš Lenkijos pusės patekusiam ukrainietiškam dronui, G. Nausėda teigė, kad artimiausiame VGT posėdyje bus aptariami reagavimo algoritmų keitimai. 

Prezidentas sakė siūlysiantis, kad tobulinant gyventojų informavimo sistemą reikėtų atsižvelgti į regionus, kuriuose yra mažesnė ir didesnė drono įskridimo tikimybė.

Pastarąjį kartą VGT posėdį G. Nausėda šaukė rugsėjo viduryje. Tąkart buvo apžvelgta saugumo situacija, aptartas integruotos oro gynybos sistemos ir antidroninės gynybos priemonių vystymas.

Ryga, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Latvijoje trečiadienį, praėjus dviem su puse savaitės po parlamento rinkimų, prasidėjo derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo.

Rinkimus laimėjęs premjero Andrio Kulbergo vadovaujamas politinis susivienijimas „Jungtinis sąrašas“ Rygoje surengė pirmąsias derybas su dviem ankstesniais koalicijos partneriais – dešiniųjų konservatyviuoju „Nacionaliniu aljansu“ ir liberalia konservatyvia partija „Naujoji vienybė“.

Artimiausiomis dienomis planuojamos tolesnės derybos su kitomis į parlamentą patekusiomis partijomis.

A. Kulbergas pareiškė, kad naujosios vyriausybės prioritetai bus sutvarkyti viešuosius finansus, skatinti ekonomikos augimą, stiprinti saugumą ir reformuoti viešąjį administravimą.

Po pirmųjų susitikimų jis sakė, kad potencialūs koalicijos partneriai turės būti pasirengę priimti nepopuliarius ir politiškai nepatrauklius sprendimus.

Spalio 3 d. vykusiuose parlamento rinkimuose A. Kulbergo, kuris vyriausybei vadovauja nuo gegužės, partija surinko gerokai daugiau balsų nei kitos politinės jėgos.

„Jungtinis sąrašas“ laimėjo 41 iš 100 vietų parlamente ir pasiekė geriausią bet kurios Latvijos partijos rinkimų rezultatą nuo 1991 m., kai šalis atkūrė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Iš viso į parlamentą Rygoje pateko šešios politinės partijos.

Prezidentas Edgaras Rinkevičius, kuriam priklauso teisė suteikti mandatą formuoti vyriausybę, pareiškė besitikintis, kad naują koaliciją pavyks sudaryti iki lapkričio 18 d. minimos Latvijos nacionalinės šventės – Nepriklausomybės paskelbimo dienos.

Kad galėtų suformuoti daugumos vyriausybę, A. Kulbergui reikia bent vieno koalicijos partnerio.

Niujorkas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Mirė JAV teisėjas Alvinas Hellersteinas, vadovavęs teismo procesui prieš nušalintą Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro. Jam buvo 92 metai, trečiadienį patvirtino vienas pareigūnas.

A. Hellersteinas buvo vienas vyriausių pagal amžių JAV federalinių teisėjų, todėl kilo klausimų, ar jis tinkamas pirmininkauti teismo procesui dėl N. Maduro pateiktų kaltinimų prekyba narkotikais, nes jis gali ilgai užtrukti.

Per ilgą savo karjerą A. Hellersteinas, be kita ko, nagrinėjo civilines bylas, susijusias su 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų tinklo „Al-Qaeda“ surengtais išpuoliais Niujorke ir Vašingtone. Jis dažnai atmesdavo susitarimus, kuriuos laikė nesąžiningais ieškovų atžvilgiu.

Teisėjo mirties faktą AFP patvirtino JAV Niujorko pietinės apygardos federalinio teismo, kuriame jis dirbo, pareigūnas.

A. Hellersteinas taip pat buvo susidūręs su Donaldu Trumpu, kai atmetė JAV prezidento prašymą perduoti jo Niujorko valstijos teisme nagrinėtą bylą dėl mokėjimų už tylą federaliniam teismui.

Praėjusiais metais jis užkirto kelią D. Trumpo administracijos mėginimui deportuoti įtariamus Venesuelos nusikalstamų gaujų narius be teismo posėdžio.

2015 m. priimtu reikšmingu sprendimu A. Hellersteinas įpareigojo JAV vyriausybę paviešinti daugybę nuotraukų, kuriose užfiksuotas netinkamas elgesys su sulaikytaisiais Irake ir Afganistane.

Jis taip pat pirmininkavo praėjusiais metais vykusiam teismo procesui, kuriame prisiekusieji nustatė, kad Prancūzijos bankininkystės milžinės „BNP Paribas“ veikla Sudane padėjo išsilaikyti buvusio šalies vadovo Omaro al Bashiro režimui. Trims ieškovams iš Sudano buvo priteista 20,75 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo.

A. Hellersteinas daugiau kaip dešimtmetį nagrinėjo didelės apimties su N. Maduro susijusią prekybos narkotikais bylą, kurioje jau buvo nuteistas buvęs Venesuelos žvalgybos vadovas Hugo Armando Carvajalis.

N. Maduro sausį buvo sučiuptas JAV pajėgų per karinį reidą jo rezidencijoje Venesueloje.

Kolumbijos universiteto Teisės mokyklą baigęs A. Hellersteinas 1957–1960 m. dirbo JAV kariuomenės teisininku, o vėliau vertėsi privačia advokato praktika.

1998 m. tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas pasiūlė A. Hellersteino kandidatūrą į Niujorko pietinės apygardos federalinio teismo teisėjus.

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Su oficialiu vizitu Lietuvoje lankysis už sanglaudą ir reformas atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininkės vykdomasis pavaduotojas Raffaele Fitto. 

Vizito metu bus aptariami daugiamečio Europos Sąjungos (ES) biudžeto, ES rytų pasienio regionų pakto iniciatyvos, sanglaudos politikos, Lietuvos pasiruošimo pirmininkauti ES Tarybai ir kiti klausimai.

R. Fitto susitiks su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi, finansų viceministre Rūta Carik, užsienio reikalų viceministru Sigitu Mitkumi ir Vilniaus rajono savivaldybės meru Robertu Duchnevičiumi.

Be to, vyks bendra premjero ir R. Fitto spaudos konferencija. 

Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). Lietuvos, Vokietijos ir Nyderlandų kariuomenių vadai ketvirtadienį Rokantiškėse pristatys seminaro „Griffin Seminar“ rezultatus.

Vokietijos ir Nyderlandų sausumos pajėgos kas dvejus metus rengia bendrą aukšto lygio seminarą, kurio organizavimu pakaitomis rūpinasi abi šalys. 

Šių metų seminaro pagrindinė tema – Baltijos regiono gynyba. Juo siekiama toliau stiprinti Vokietijos ir Nyderlandų sausumos pajėgų bendradarbiavimą bei užtikrinti veiksmingą gynybos planavimą.

Šią savaitę Vokietijos sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Christianas Freudingas ir Nyderlandų sausumos pajėgų vadas gen. ltn. Janas Swillensas kartu su abiejų šalių generolų delegacija lankėsi Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kur vykdė galimų operacijų rajonų žvalgybą.

Vizito metu delegacijos vertino kolektyvinės gynybos reikalavimus, vietovės ypatumus, infrastruktūrą ir operacines sąlygas.

Nuo šių metų liepos 1 dienos pirmajam Vokietijos ir Nyderlandų korpusui pavesta vadovauti galimoms NATO sausumos operacijoms Estijoje ir Latvijoje. NATO Daugianacionalinis šiaurės rytų korpusas yra atsakingas už Lietuvą ir šiaurės rytinę Lenkijos dalį.

Oslas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Norvegijos turizmo taryba trečiadienį pasinaudojo JAV prezidento Donaldo Trumpo įžeidžiamais komentarais apie šalį, kad išgirtų jos tualetų grožį.

JAV prezidentas, pabrėždamas savo pyktį dėl to, kad negavo Nobelio taikos premijos, sekmadienį per mitingą pavadino Norvegiją „tikra išviete“. D. Trumpas dar pridūrė nenorintis migrantų iš šios Šiaurės Europos valstybės.

„Girdėjome šiokį tokį triukšmą dėl to, kad mūsų šalis buvo pavadinta tikra išviete. Na, ką galime pasakyti, mes išties turime vienus įspūdingiausių tualetų pasaulyje. Su meile, „Visit Norway“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė turizmo skatinimo institucija.

Prie įrašo ji pridėjo kelių elegantiškų tualetų, kuriais gali didžiuotis, nuotraukas su antrašte „Susipažinkite su gražiausiais pasaulio (š***nyko) tualetais“.

Vienoje nuotraukoje matyti kalvos papėdėje įrengtas tualetas, iš kurio atsiveria vaizdas į fiordą. Kiti tualetai įrengti prie upės arba vietose, iš kurių atsiveria įvairios kvapą gniaužiančios panoramos. Norvegija garsėja savo kalnuotu kraštovaizdžiu.

D. Trumpas savo pyktį išliejo per mitingą Mičigano valstijoje prieš kitą savaitę vyksiančius JAV kadencijos vidurio Kongreso rinkimus.

„Atvirai kalbant, Norvegija yra niekam tikusi. Tiesą sakant, Norvegija tapo tikra išviete“, – pareiškė jis.

D. Trumpas sakė mielai priimsiantis imigrantus iš tam tikrų šalių, bet ne iš Norvegijos, „nes negavau Nobelio premijos“.

Šių metų Nobelio taikos premija, kurią skiria Norvegijos komitetas, atiteko Pietų Afrikos Respublikos teisėjai ir žmogaus teisių gynėjai Navi Pillay.

Apskritai D. Trumpo komentarai Norvegijoje didesnio atgarsio nesulaukė. Užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide atsakė primindamas, kad vyriausybė nedalyvauja skiriant Nobelio taikos premiją.

„Jis (D. Trumpas) puikiai žino, kad Nobelio komitetas yra nepriklausomas. Mes jam tai priminėme, ir, jei kam nors kyla klausimų, taip yra iki šiol“, – sakė ministras.

Vilnius, spalio 28 d. (ELTA). Lietuva svarsto pirkti „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemą, TV3 televizijai teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. 

„Svarstoma, dar bus diskusija. Kadangi mums reikia technologinio sprendimo, kuris apjungtų visus duomenis, kurių tikrai yra labai daug. Pasitelkus dirbtinį intelektą būtų galima daryti duomenų analizę ir valdyti ir mūšio tam tikrus niuansus. Tokios programinės įrangos Lietuvai, kaip ir kitoms NATO valstybėms, reikia“, – TV3 televizijai teigė R. Kaunas. 

„Ne aš tos sistemos kūrėjas, negaliu aš atsakyti, kad ji nekels papildomų iššūkių. Nėra turbūt pasaulyje tokio dalyko, kuris nekeltų papildomų iššūkių“, – pabrėžė jis.

TV3 žiniomis, pirmiems septyneriems metams tai Lietuvai kainuotų beveik 200 mln. eurų. Tiesa, ši kaina gali ir kilti. 

Kaip skelbė leidinys „Politico“, Prancūzija ir Vokietija sako norinčios išvengti priklausomybės nuo JAV karinės dirbtinio intelekto technologijos, tačiau Berlynas baiminasi, kad europinė alternatyva galėtų tiesiog pakeisti vieną užsienio priklausomybę kita.

Leidinio teigimu, kariuomenėms vis labiau reikia dirbtinio intelekto mūšio lauke, kad būtų galima koordinuoti didžiulį informacijos srautą, surinktą iš palydovų, jutiklių, radarų ir netgi atskirų karių. „Palantir“ sukurta „Maven Smart System“ sistema, kurią NATO įsigijo 2025 m., yra geriausias pasirinkimas, tačiau daugelis Europos šalių nerimauja dėl to, kad tokia galia atitektų JAV įmonei.

Torontas, spalio 28 d. (AP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį susilaukė kritikos dėl to, kad pasidžiaugė Kvebeko separatisto ir Britų Kolumbijos konservatoriaus pergalėmis rinkimuose, praėjus kelioms dienoms po to, kai jo administracija apkaltino Kanados politikus kišimusi į JAV rinkimus.

Artėjant JAV kadencijos vidurio rinkimams, D. Trumpas pasidalijo straipsniu, kuriame pergalė Kvebeke vaizduojama kaip Kanados ministro pirmininko Marko Carney nesėkmė, ir pasidžiaugė konservatorių pergale Britų Kolumbijoje kaip partijos stiprėjimo įrodymu.

Tačiau nė vieni iš šių rinkimų nebuvo referendumas dėl M. Carney, kurio federalinė Liberalų partija yra atskira nuo Britų Kolumbijos provincijos konservatorių. Analitikai teigia, kad abiejų rinkimų rezultatai atspindėjo provincijų politiką, o ne mažėjantį palaikymą ministrui pirmininkui.

„Sveikinu Paulą St-Pierre‘ą Plamondoną su pergale!“ – antradienį, praėjus daugiau nei trims savaitėms po Kvebeko separatistų lyderio pergalės spalio 5 d. vykusiuose rinkimuose, savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.

Jis pasidalijo nuoroda į straipsnį, kurio antraštė skelbia: „Separatistai laimėjo Kvebeko provincijos rinkimus, suduodami smūgį Markui Carney“.

D. Trumpas taip pat pasveikino paskirtąjį Britų Kolumbijos premjerą Lorne‘ą Doerksoną su jo „didele pergale“ ir pridūrė: „Konservatoriai Kanadoje tvirtai juda į priekį!“

Šis įrašas buvo paskelbtas likus minutei iki jo sveikinimo Kvebeko separatistų lyderiui.

Įrašai pasirodė vykstant D. Trumpo prekybos karui ir ne kartą nuskambėjus grasinimams paversti Kanadą 51-ąja JAV valstija. P. St-Pierre‘as Plamondonas kritikavo D. Trumpo muitus ir atmetė galimybę surengti referendumą dėl Kvebeko nepriklausomybės, kol D. Trumpas eina prezidento pareigas.

D. Trumpo prekybos karas su Kanada tapo vienu iš lapkričio 3 d. vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų klausimų, ypač Mičigane ir Meine, kur Respublikonų partijos kandidatams tenka atlaikyti spaudimą dėl vietos verslui kenkiančių muitų. Respublikonų kandidatas į Senatą Mičigane Mike‘as Rogersas paragino nutraukti muitų karą.

„Labai neįprasta, kad JAV prezidentas komentuoja Kanados provincijų politiką ar sveikina provincijų rinkimų nugalėtojus“, – sakė Monrealyje įsikūrusio McGillo universiteto politikos mokslų profesorius Danielis Bélandas.

D. Bélandas teigė, kad nė vieno rezultato nereikėtų laikyti M. Carney, kurio populiarumą sustiprino jo atsakas D. Trumpui, atmetimu.

Toronto universiteto politologas Nelsonas Wisemanas nurodė, kad D. Trumpas neteisingai supranta Kanados konservatorius, ir pažymėjo, jog L. Doerksonas kritikavo D. Trumpo muitus ir vadino jį chuliganu.

L. Doerksonas antradienį kalbėjosi su M. Carney, o abu lyderiai akcentavo bendradarbiavimą ekonomikos augimo ir investicijų srityse.

„Carney populiarumas pasiekė stratosferines aukštumas“, – sakė N. Wisemanas. 

„Kuo labiau Trumpas puola Kanadą ir Carney, tuo populiaresnis Carney tampa“, – pridūrė jis.

JAV ambasada Otavoje praėjusią savaitę apkaltino Kanados politikus siekiu daryti įtaką lapkričio 3 d. vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams. Ji citavo pramonės ministrės Mélanie Joly komentarus apie atsakomųjų muitų taikymą respublikonų dominuojamoms valstijoms ir Ontarijo premjero Dougo Fordo reklamą JAV, kurioje buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas kritikuoja muitus.

Ambasada taip pat paminėjo 11 kanadiečių, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto balsavimo JAV rinkimuose 2012–2026 m., tačiau nesusiejo šių atvejų su Kanados vyriausybe.

M. Carney atmetė šiuos kaltinimus ir pavadino juos „nepagrįstais“ bei pareiškė nusivylimą JAV ambasadoriumi Pete‘u Hoekstra.

D. Bélandas perspėjo, kad kaltinimai gali būti ženklas, jog jei respublikonai patirs nuostolių kadencijos vidurio rinkimuose, gali atsirasti naratyvas „Kaltinkite Kanadą“.

„Absurdiška, kad prezidentas Trumpas komentuoja Kanados provincijų politiką, o JAV ambasada Kanadoje tuo pat metu melagingai teigia, jog šalis kišasi į JAV kadencijos vidurio rinkimus“, – sakė D. Bélandas.

(naujos 3–4 pastraipos)

Vilnius, spalio 28  d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl tragedijos Ispanijoje, kai susidūrus dviem greitiesiems traukiniams žuvo dešimtys žmonių. 

„Jūsų Didenybe, karaliau Pilypai VI, ministre pirmininke, nuoširdžiai užjaučiu žuvusiųjų šeimas ir artimuosius. Mano mintys yra su visais sužeistaisiais, linkiu jiems kuo pasveikti. Lietuva reiškia solidarumą Ispanijos žmonėms šiuo nepaprastai sunkiu metu“, – socialiniame tinkle „X“ trečiadienį rašė šalies vadovas. 

Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius išreiškė užuojautą Vyriausybės vardu. 

„Mintimis esame su žuvusiųjų šeimomis, artimaisiais ir Ispanijos žmonėmis. Lietuvos Vyriausybės vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą visiems, kuriuos ši nelaimė palietė, ir linkime sužeistiesiems kuo greičiau pasveikti“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras.

Kaip skelbta, trečiadienį centrinėje Ispanijos dalyje greitasis traukinys rėžėsi į sustojusio kito traukinio galą. Per avariją nuo bėgių nuvažiavo du vagonai, pranešama apie mažiausiai 64 žuvusiuosius.

Ispanijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja ADIF pranešė, kad avarija įvyko trečiadienio rytą Toledo provincijoje. Pasak Kastilijos-La Mančos regiono atstovės spaudai Estheros Padillos, avarijos priežastis kol kas nežinoma. Geležinkelių eismas tarp Madrido, Siudad Realio ir Andalūzijos buvo sustabdytas.

Avarija įvyko lygioje vietovėje, apsuptoje alyvmedžių laukų, tarp Urdos ir Los Jebeneso miestelių. Vienas vagonas buvo sudraskytas į gabalus, o nuolaužos išsibarstė žvyruotu šlaitu.

Tai jau antra didelė traukinių avarija Ispanijoje šiais metais.