Vilnius, rugsėjo 5 d. (ELTA). Šeštadienį opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rinksis į suvažiavimą. Jame politinės jėgos atstovai aptars pasiruošimą artėjantiems savivaldos rinkimams, tvirtins jų programą. 

„Be jokios abejonės, pagrindinis akcentas – pasiruošimas savivaldos rinkimams. Mes esame pasitvirtinę 30 merų 60 savivaldybių, procesas dar vyksta, jį per porą mėnesių užbaigsime. Pristatysime savivaldybių rinkimų programą. (…) Bus ir mano kalba. Pusantrų metų esu partijos pirmininkas, kalba nubrėš, kur esame, kokie tikslai, kur link judame“, – Eltai suvažiavimo išvakarėse teigė partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak konservatorių lyderio, partijos suvažiavime dalyvaus buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Moldovos užsienio reikalų ministras Mihajus Popšojus. 

Suvažiavime apdovanojimais „Lietuvos ąžuolai“ bus pagerbti nusipelniusieji Lietuvos Nepriklausomybei. 

Kaip skelbė ELTA, birželį partija patvirtino 13 kandidatų į merus, o praėjusį šeštadienį – dar 17. 

ELTA primena, kad eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Lietuvoje vyks 2027 m. pavasarį. Politinės partijos jau pradėjo kelti kandidatus ir vykdyti vidines jų atrankos procedūras.

Vašingtonas, rugsėjo 4 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad savo pasiuntinius Jaredą Kushnerį ir Steve'ą Witkoffą į Maskvą ir Kyjivą siunčia su pasiūlymu, kaip užbaigti ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.

„Jie atsiveža pasiūlymą, kaip užbaigti karą“, – paklaustas apie šį savaitgalį įvyksiančią jo žento J. Kushnerio ir bičiulio verslininko S. Witkoffo kelionę žurnalistams atsakė D. Trumpas.

D. Trumpas nepasakė, ar pagal šį planą Ukraina turės atiduoti teritoriją, kaip jis yra siūlęs pirmiau, tačiau pridūrė, kad „turime idėją taikai pasiekti“.

Tai bus pirmas kartas, kai J. Kushneris ir S. Witkoffas apsilankys karo nuniokotame Kyjive nuo to laiko, kai D. Trumpas praėjusiais metais grįžo į postą, žadėdamas užbaigti karą Ukrainoje. Abu JAV pasiuntiniai Maskvoje jau yra lankęsi.

„Nusiunčiau du puikius derybininkus – Steve’ą Witkoffą ir Jaredą Kushnerį. Jie puikiai atliko savo darbą, ir mes juos ten nusiuntėme, kad pažiūrėtų, ar pavyks ką nors pasiekti. Ir labai gali būti, kad mums tai pavyks“, – sakė jis.

JAV lyderis pareiškė, kad karas, prasidėjęs 2022 m. vasarį, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kilo dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „asmeninių nesutarimų“.

V. Zelenskis teigė pasiūlęs laikytis paliaubų su Rusija, kol JAV pasiuntiniai lankysis Maskvoje ir Kyjive.

„Mes antskrydžių nevykdysime, o Rusija savo ruožtu taip pat privalo užtikrinti ugnies nutraukimą, nevykdydama jokių oro smūgių, kol truks šios derybos“, – savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Tuo tarpu D. Trumpas nesureikšmino šią savaitę priimto Vokietijos sprendimo, kad būtent Rusija yra kalta dėl bandymo surengti dronų išpuolį Leipcigo oro uoste.

„Aš su juo bendrauju. Labai gerai jį pažįstu. Putinas neketina pulti NATO teritorijos“, – vieno iš žurnalistų Ovaliajame kabinete paklaustas apie Vokietijos pareikštus kaltinimus atsakė D. Trumpas.

Meksikas, rugsėjo 4 d. (AFP-ELTA). Meksikos valdžios institucijos penktadienį pranešė, kad šiaurės vakarų Sinaloa valstijoje, kurioje veikia vienas iš didžiausių kartelių šalyje, iš slaptų narkotikų laboratorijų buvo konfiskuota 16,8 tonos amfetamino.

Saugumo sekretorius Omaras Garcia Harfuchas pareiškė, kad ši operacija buvo „vienas iš stipriausių smūgių sintetinių narkotikų gamintojams“ šalyje nuo tada, kai 2024 m. spalį į valdžią atėjo prezidentė Claudia Sheinbaum.

Valdžios institucijos kalnuotose Sinaloa vietovėse, kuriose veikia to paties pavadinimo kartelis, atskleidė tris narkotikų laboratorijas, iš kurių viena užima 5,7 tūkst. kvadratinių metrų plotą, savo pareiškime teigė O. Harfuchas.

Kairiųjų pažiūrų C. Sheinbaum administracija patiria JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą imtis griežtų priemonių prieš narkotikų kontrabandininkus.

Jai esant valdžioje, valdžios institucijos ėmė aktyviau rengti reidus prieš narkotikų gamintojus ir kontrabandininkus, o Jungtinėms Valstijoms perdavė dešimtis įtariamų kartelių narių.

Varšuva, rugsėjo 4 d. (ELTA). Po pakartotinių incidentų su Rusijos kariniais lėktuvais Lenkija stiprina savo oro erdvės apsaugą. Gynybos ministras Władysławas Kosiniakas Kamyszas ketvirtadienį paskelbė, kad bus išplėstas karinių oro pajėgų aktyvumas, rašo „polskieradio.pl“.

„Po naujausių Rusijos provokacijų ir agresijos aktų nusprendžiau išplėsti mūsų oro erdvės apsaugą. Didiname savo karinių oro pajėgų, įskaitant „F-16“ naikintuvus ir sraigtasparnius, aktyvumą“, – rašė ministras tinkle „X“. Pasak jo, pastarosios savaitės parodė, „kad Rusijos provokacijos įgauna įvairias formas ir kelia grėsmę vietose, kurios iki šiol buvo laikomos saugiomis“.

Prieš tai ketvirtadienį Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą „Il-20“. Incidentas įvyko už 40 km į šiaurę nuo Ustkos. Lėktuvas nebuvo įjungęs identifikavimo įrangos ir kėlė pavojų civilinei aviacijai. Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista.

Jau ir šios savaitės pirmadienį lenkų naikintuvai už 30 km nuo Lebos perėmė rusų žvalgybinį orlaivį „Il-20“. Ir tada jis nebuvo įskridęs į šalies oro erdvę.

Rusijos žvalgybiniai lėktuvai reguliariai skraido virš Baltijos jūros su išjungtais atsakikliais ir nepateikę skrydžio planų. Tai apsunkina jų identifikavimą ir trikdo civilinę skrydžių kontrolę.

Pasak gynybos ministro, Lenkijos kariuomenė nuolat stebi padėtį prie rytinės sienos. Be to, visoje šalyje stiprinamos sistemos, skirtos greitai reaguoti į grėsmes.

Vašingtonas, rugsėjo 4 d. (AFP-ELTA). JAV Pietų vadavietė pranešė, kad Jungtinių Valstijų karinės pajėgos Ramiajame vandenyne nuskandino jau trečią laivą, priklausantį Ekvadoro gaujai „Los Choneros“.

Ketvirtadienio operacija buvo surengta vykdant platesnio masto kampaniją, kurios metu taip pat buvo puolami įtariamų narkotikų kontrabandininkų laivai ir nuo praeitų metų žuvo daugiau nei 200 žmonių.

Pietų vadavietė (SOUTHCOM) platformoje „X“ pranešė, kad „sėkmingai sulaikė laivą, kuris buvo plaukiojančia degalų pildymo stotimi, padėjusia vykdyti neteisėtą narkotikų kontrabandą tarptautiniuose Rytų Ramiojo vandenyno vandenyse“.

„Žvalgybos duomenimis patvirtinta, kad laivu savo veikloje naudojosi smurtinė narkoteroristų organizaciją „Los Choneros“, – teigiama pranešime.

Be to, nurodoma, kad prieš laivui nuskęstant, buvo išgelbėtas ir Ekvadoro valdžios institucijoms „saugiai perduotas“ nenurodytas skaičius jame buvusių asmenų.

JAV kariuomenės paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad laivą, kuris vėliau buvo susprogdintas, sustabdė sraigtasparnis ir laivas su kariškiais.

Tai jau trečias laivas, tariamai priklausantis su liūdnai pagarsėjusiu Meksikos „Sinaloa“ karteliu susijusiai grupuotei „Los Choneros“, kurį JAV nuskandino nuo praėjusio penktadienio.

Ekvadoro karinis jūrų laivynas penktadienį pranešė, kad prisidėjo prie JAV operacijų, iš dviejų laivų – „Conquista II“ ir „OM2“ – priimdamas 28 įgulos narius.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepateikė neginčijamų įrodymų, kad laivai, kuriuos ji puldinėjo Ramiajame vandenyne ir Karibuose, buvo susiję su narkotikų kontrabanda.

Liepos mėnesį organizacija „Human Rights Watch“ pranešė, kad nuo sausio iki kovo, JAV pajėgoms užpuolus tris kitus Ekvadoro laivus, be žinios dingo mažiausiai aštuoni žmonės. Vašingtonas šį kaltinimą neigia.

Ekvadoro dešiniųjų pažiūrų prezidentas Danielis Noboa yra vienas iš artimiausių Trumpo sąjungininkų Lotynų Amerikoje.

Kovo mėnesį Ekvadoras prisijungė prie JAV vadovo iniciatyvos „Amerikų skydas“ – Vašingtono vadovaujamos koalicijos, skirtos kovai su narkotikų kontrabanda regione.

Vilnius, rugsėjo 4 d. (ELTA). Per pastaruosius kelis mėnesius kardinaliai pasikeitus karo specifikai, tankai mūšio lauke tampa nebereikalingi, sako buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. 

„Brangūs bičiuliai Lietuvoje, karas kardinaliai pasikeitė ne per pastaruosius ketverius metus ir net ne per pastaruosius dvejus – jis kardinaliai pasikeitė per pastaruosius tris mėnesius. Ką turiu omenyje? Tankų mums apskritai nebereikia. Priminsiu, kad prieš trejus metus, kai rengėmės 2023 metų kontrpuolimui, manėme, jog kontrpuolimui reikalinga tankų galia“, – interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė P. Porošenka. 

„Dabar tankas mūšio lauke ištveria trumpiau nei minutę. Jo pabūklas gali šaudyti daugiausia 5–8 kilometrų atstumu, o dronai smogia į taikinius ir už 40 kilometrų. Tankas net nespės tiek priartėti, kad galėtų panaudoti pabūklą – bus sunaikintas pakeliui. Todėl, jei NATO šalys grindžia savo gynybą tankų batalionais, brigadomis ar divizijomis, jos jūsų neapgins“, – akcentavo jis. 

Be to, už paramą Lietuvai dėkojęs P. Porošenka akcentavo bepiločių orlaivių vaidmens svarbą pasikeitusioje karo specifikoje. 

„Turime suvokti, kad tai – naujo tipo karas. Mūsų dronai, įskaitant valdomus šviesolaidiniu kabeliu, šiandien gali nuskristi iki 40 kilometrų. Tai reiškia, kad susidaro 40 kilometrų pločio pilkoji zona. Rusija turi tokių pačių dronų“, – akcentavo jis.

„Dabar vykdomi ir vidutinio nuotolio smūgiai (mid-range strikes) – nuo 50 iki 200 kilometrų atstumu, naudojami labai galingi užtaisai, „Starlink“ ir tarpusavio ryšio sistemos. Rusai taip pat visa tai naudoja“, – dėstė buvęs Ukrainos prezidentas. 

Rusija pastarosiomis savaitėmis intensyvino dieninius smūgius Ukrainai, kartais naudodama reaktyvinius dronus, kuriuos oro gynybos sistemoms sunkiau sunaikinti. Penktadienį pranešta ir apie tai, kad Rusijos dronas smogė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinei Kyjive.

AFP nepavyko iš karto patikrinti, kokios rūšies ginklai buvo panaudoti šiai atakai.

V. Zelenskis teigė nurodęs SBU vadovui, kad, „kai viskas bus paruošta, duoti rusams atitinkamą, apčiuopiamą atsaką, jei įmanoma – analogišku smūgiu“.

Kiek vėliau V. Zelenskis skelbė, kad šalies saugumo tarnybos (SSU) vadovas Oleksandras Pokladas pranešė, jog rengiamasi imtis aktyvių veiksmų, kurie taps atsaku į Rusijos smūgius.

Varšuva, rugsėjo 4 d. (ELTA). Remiantis naujausiais Europos Sąjungos (ES) duomenimis apie dujų saugyklų užpildymo lygį, Lenkija užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje. Lenkijos saugyklos užpildytos 93,5 proc. Tai didžiausias rodiklis ES. Palyginimui: vidurkis visoje ES siekia 65,4 proc., rašo „polskieradio.pl“.

Lenkija jau gerokai viršija 80 proc. ribą, kurią Europos Komisija laiko pakankama, kad būtų užtikrintas dujų tiekimas žiemą. Po Lenkijos eina Portugalija, kurios saugyklų užpildymo lygis siekia 93,1 proc., ir Italija su 83,1 proc. Vokietijoje dujų saugyklos užpildytos 53,3 proc. Tik keturiose ES šalyse saugyklų užpildymo lygis yra žemesnis. Mažiausi rodikliai užfiksuoti Nyderlanduose – 47,2 proc. ir Latvijoje – 45 proc. Tai rugsėjo 1 d. duomenys.

Europos Komisija šiuo metu nemato jokios tiesioginės grėsmės dujų tiekimo saugumui ES prieš artėjančią žiemą. Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen Briuselyje žurnalistams sakė, kad liepos mėnesį vykusio Dujų koordinavimo grupės posėdžio metu valstybės narės ir Komisija priėjo prie išvados, jog 80 proc. dujų saugyklų užpildymo lygis turėtų būti pakankamas, kad būtų užtikrintas tiekimas žiemą.

Be to, Komisija atkreipia dėmesį į mažėjantį dujų suvartojimą. Atstovės duomenimis, šiuo metu dujų suvartojimas ES yra 17 proc. mažesnis nei prieš energetinę krizę. Tai yra vienas veiksnių, kurie, nepaisant mažesnių atsargų, prisideda prie tiekimo saugumo gerinimo.

Vašingtonas/Teheranas, rugsėjo 4 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos, stiprindamos ekonominį spaudimą Iranui, įvedė sankcijas vienam Turkijos bankui. Stambule įsikūręs „Golden Global Bank“ ir jo dukterinės įmonės Irano revoliucinei gvardijai sudarė sąlygas atlikti kelių milijonų JAV dolerių vertės sandorius, teigiama Iždo departamento Vašingtone pranešime. Be to, jos rėmė Irano vadovybės tarptautinius mokėjimus.

Pritaikius sankcijas, minėtų asmenų ir įmonių lėšos JAV bus įšaldytos, o sandoriai su jomis – uždrausti. Finansų įstaigos turi suprasti, kad JAV planai ekonomiškai izoliuoti Iraną yra rimti, pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

S. Bessentas praėjusią savaitę paskelbė, kad jo šalis naujomis sankcijomis ketina dar labiau ekonomiškai izoliuoti Iraną ir taip parklupdyti vadovybę Teherane. Tačiau jis nepateikė konkrečios visų planuojamų priemonių apžvalgos.

Pasak iždo departamento, vadinamosios antrinės sankcijos gali būti taikomos šalims ir organizacijoms, kurios vis dar vykdo verslą su Iranu tokiose ekonomikos srityse, kaip skaitmeninis turtas, technologijos, auksas, aviacija ir laivyba. Anot JAV prezidento Donaldo Trumpo, Iraną reikia izoliuotas pasitelkiant „ekonominį karą“ ir „ekonominę D dieną“ (D-Day).

Jungtinės Tautos, JAV ir Europos Sąjunga per pastaruosius metus jau įvedė Iranui plataus masto sankcijas. Todėl iš pradžių nebuvo aišku, kiek naujas JAV spaudimas turėtų paskatinti pokyčius įstrigusiame Irano kare.

Stambulas, rugsėjo 4 d. (dpa-ELTA). Stambulo teismas priėmė kaltinamąjį aktą, pareikštą turkų komikui Denizui Goktasui, kuriam dėl internete papasakotų anekdotų gresia iki devynerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

Stambulo vyriausiojo prokuroro biuro kaltinamajame akte D. Goktasas kaltinamas tuo, kad savo replikomis, birželio 24 d. išsakytomis jo laidoje platformoje „YouTube“, įžeidė prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, kurstė neapykantą ir priešiškumą visuomenėje bei šlovino nusikaltimus ir nusikaltėlius.

Prokurorai teigė, kad laidoje išsakyti komentarai apie R. Erdoganą „peržengė kritikos ribas“ ir visuomenės akyse „užgavo prezidento garbę ir orumą“.

„Niekada nemėgau Recepo Tayyipo Erdogano – nė minutės per visą savo gyvenimą“, –savo laidoje sakė D. Goktasas.

D. Goktasas, kuris liepos 3 d. buvo skirtas kardomasis kalinimas, taip pat kaltinamas dėl juokelių apie moteris, kurios jūroje maudosi dėvėdamos kuklius islamiškus maudymosi kostiumėlius. Be to, kaltinamajame akte teigiama, kad D. Göktasas savo kalboje gyrė vieną nusikalstamą grupuotę.

Jis visus jam pareikštus kaltinimus neigia.

Teismas nusprendė, kad 32-ejų D. Goktasas turi likti suimtas, o pirmąjį teismo posėdį paskyrė rugsėjo 28 d.

Jo laida platformoje „YouTube“ sulaukė 14 milijonų peržiūrų. Pasirodymo programa, kurioje buvo juokų ir religijos bei kitomis socialinėmis ir politinėmis temomis, sukėlė aršią vyriausybei palankių veikėjų kritiką.

Žmogaus teisių organizacijos pareiškė protestą dėl šios bylos, pasmerkdamos ją kaip priemonę užgniaužti saviraiškos laisvę ir nuslopinti kitaminčių nuomonę.

Kyjivas, rugsėjo 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad šalies saugumo tarnybos (SSU) vadovas Oleksandras Pokladas pranešė, jog rengiamasi imtis aktyvių veiksmų, kurie taps atsaku į Rusijos smūgius.

Apie tai valstybės vadovas pranešė platformoje „Telegram“.

„SSU vadovas Oleksandras Pokladas pranešė apie pasirengimą mūsų aktyviam atsakui į Rusijos smūgius. Nustatyta mūsų atsako geografija. Šlovė Ukrainai!“ – rašė V. Zelenskis.

Pirmiau buvo pranešta, kad į centrinį SSU pastatą Kyjivo Volodymyrskos gatvėje priešais Šv. Sofijos katedrą smogė Rusijos dronas. Pasak V. Zelenskio, dronas buvo nutaikytas tiesiai į SSU vadovo O. Poklado kabinetą.