Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Grupei parlamentarų planuojant susitikti su Kinijos atstovais Briuselyje, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad toks susitikimas derintas nebuvo. Socialdemokrato vertinimu, tokios iniciatyvos turėtų būti koordinuotos ir pamatuotos, nes Pekinas yra sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas partneris, galintis reikalauti iš Lietuvos tam tikrų nuolaidų.

„Mūsų tikslas turėtų būti bendras – visų parlamento politinių jėgų, ypač su tokiomis valstybėmis, kurios yra kontroversiškos ir kurios kelia tam tikrą grėsmę. Ne tik saugumo grėsmę, bet ir kitokią grėsmę – ir konkurencinę, ir sunkiai prognozuojamą, būna ir įvairios hibridinės atakos, ir panašiai. Mes turime daug atvejų. (Politikai – ELTA) turėtų pasitarti, juo labiau kad, tą politiką Kinijos atžvilgiu, ministras ne kartą viešai sakė, kad tie klausimai yra labai jautrūs ir kad Kinija taip pat analizuoja, kas vyksta ir panašiai“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė R. Motuzas. 

„Aš manau, kad kolegos gal šiek tiek persistengė, nors pavadinta laikinoji grupė santykiams su Kinija, reiškia, diplomatinių santykių normalizavimui. Bet vargu, ar tai pasitarnaus tam normalizavimui. Aš manau, kad bus eilinis vizitas ir, duok Dieve, jie įsitikintų, kad Kinija yra sunkus partneris, reikalaujantis tam tikrų nuolaidų iš Lietuvos pusės, kurių mes tikrai nedarysime artimiausiu metu“, – sakė socialdemokratas. 

Kaip skelbta, praėjusią savaitę naujienų portalas „Delfi“ rašė, kad į Seimo laikinąją grupę „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos (ES) valstybių narių lygmens“ susibūrę parlamentarai rugsėjo pradžioje lankysis Briuselyje, kur planuoja susitikti su Kinijos atstovais. 

Apie planuojamą kelionę portalui patvirtino šios laikinosios grupės pirmininkas Ignas Vėgėlė. Jis teigė, kad susitikimas su Kinijos atstovais šiuo metu tebėra derinamas, todėl negalėjo atsakyti, kas susitiks su Lietuvos laikinąja grupe.

Pasak politiko, į Briuselį ketinama vykti už parlamentines lėšas. Visgi, jei Seimo kanceliarija tam pinigų neskirs, I. Vėgėlė teigė, kad ją ketinama apmokėti savo lėšomis.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad kiekvienas parlamentaras turi laisvą mandatą veikti. Vis tik, jo vertinimu, užsienio politikos klausimais svarbu išlaikyti valstybės pozicijos nuoseklumą ir vengti veiksmų, galinčių pakenkti šalies prestižui. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Tvyrant įtampai, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Mūsų šalies ambasada Kinijoje veikia nuotoliu ir ribota apimtimi iš Vilniaus, todėl konsulinės paslaugos Kinijoje neteikiamos.

M. Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. 

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Sekmadienio vakarą Akmenės rajone traktorius mirtinai sužalojo vyrą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, nelaimė įvyko apie 23.11 val. Akmenės rajone, Papilės miestelyje, Nepriklausomybės gatvėje.

Traktorius „Valtra Valmet 8550“ su priekaba vairuojamas vyro (g. 1963 m.), partrenkė ir mirtinai sužalojo į važiuojamąją kelio nugriuvusį vyrą (g. 1980 m.).  

Nelaimės aplinkybės tiriamos.

Briuselis, rugpjūčio 17 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad nori trečdaliu padidinti dėl karo prieš Ukrainą sankcionuotų Rusijos subjektų skaičių, pirmadienį pranešė Vokietijos laikraštis „Die Welt“.

Nuo Maskvos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. blokas jau priėmė 21 sankcijų Rusijai paketą.

„Rudeniui teikiu plačiausius sankcijų sąrašus nuo karo pradžios“, – „Die Welt“ sakė K. Kallas.

„Juos priėmus, jie iš karto trečdaliu padidintų bendrą sankcionuotų Rusijos subjektų skaičių“, – nurodė ji.

Tokie K. Kallas komentarai nuskambėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai ES priėmė švelnesnį sankcijų paketą, kuriam buvo pritarta po ilgų derybų tarp šalių narių, iš kurių keletas prieštaravo kai kurioms griežtesnėms priemonėms.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, sankcijos, kurios, pasak K. Kallas, iš Rusijos karo mašinos atėmė „daugiau nei 1 trln. eurų“, šiuo metu taikomos 3 tūkst. asmenų ir subjektų.

Vašingtonas, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį įsakė gerokai sumažinti netrukus vyksiančias bendras karines pratybas su Pietų Korėja, paminėdamas savo „labai gerus santykius“ su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

D. Trumpas taip pat užsiminė, kad kasmetinių pratybų su Pietų Korėjos pajėgomis galiausiai galėtų būti atsisakyta visai.

„Nesu patenkintas, kad Jungtinės Valstijos dar prieš kurį laiką sutiko dalyvauti bendrose karinėse pratybose su Pietų Korėja“, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

„Šios pratybos yra ne tik brangios, nes didžiąją dalį šių išlaidų padengia Jungtinės Amerikos Valstijos (kaip įprasta!), bet ir siunčia visiškai netinkamą ir priešišką signalą šaliai, kuri, kol prezidentu buvo Donaldas J. Trumpas, nekėlė grėsmės ir elgėsi pagarbiai“, – pridūrė jis.

„Todėl, ir remdamasis tuo, kad atšaukti jau per vėlu, nurodžiau karo sekretoriui Pete‘ui Hegsethui gerokai sumažinti bendras karines pratybas!“, – dėstė D. Trumpas.

Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos kasmet rengia pratybas, kuriomis siekiama sustiprinti bendrus gynybos pajėgumus. Naujausias raundas turėtų prasidėti pirmadienį.

D. Trumpas šeštadienį buvo paskelbęs savo ir Kim Jong Uno nuotrauką ir dar kartą pabrėžė savo glaudžius santykius. JAV prezidentas ne kartą siekė kontakto su Kim Jong Unu per savo pirmąją kadenciją ir keletą kartų susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu.

Savo naujausiame įraše D. Trumpas taip pat paminėjo tai, kad Pietų Korėja neseniai atmetė jo prašymą prisijungti prie iniciatyvos, kuria siekiama denuklearizuoti Iraną.

JAV vyriausybė iki šiol laikėsi savo deklaruojamo tikslo visiškai denuklearizuoti Šiaurės Korėją. Šiai iš esmės izoliuotai šaliai taikomos plataus masto Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, taip pat papildomos JAV priemonės dėl jos branduolinės programos. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai paleisti balistines raketas.

Nepaisant to, Pchenjanas neseniai surengė kelis raketų bandymus, kuriuos ekspertai interpretavo tiek kaip jėgos demonstravimą, tiek kaip protestą prieš kasmetines JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas.

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos rugpjūčio 17 d. įvykius Lietuvoje.

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA atkreipia dėmesį į šiuos 34-osios metų savaitės verslo ir ekonomikos įvykius Lietuvoje.

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pirmadienį susitiks su atsakingų institucijų vadovais aptarti vaikų apsaugos sistemos spragas ir priemones, kurios užtikrintų didesnį nepilnamečių saugumą.

„Pirmadienį kviečiu Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovybę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė premjeras.

Pasak jo, inicijuoti susitikimą paskatino praėjusią savaitę prokuratūrai perduotos bylos dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bei pastaruoju metu fiksuoti smurto atvejai tarp vaikų.

M. Sinkevičius pabrėžia, kad pastarieji atvejai kelia rimtų klausimų, ar vaikų apsaugos sistema Lietuvoje veikia taip, kaip turėtų.

„Girdėjome ne vieną vertinimą, bet galiausiai reikia aiškiai įsivardinti, kur yra problema: ar būtina keisti įstatymus? O gal reikėtų daugiau dėmesio skirti jau dabar galiojančių įstatymų taikymui? Ko trūksta, kad vaikai būtų saugūs, o patyrę prievartą – neliktų atstumti ir negirdimi. Kad nė vienos institucijos reputacija nebebūtų keliama aukščiau vaiko interesų“, – dėstė Vyriausybės vadovas.

Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų. 

Manoma, kad dvasininkas nusikaltimus vykdė nuo 2002-ųjų iki 2025 m. Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių Tadas Švedavičius. 

Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. 

Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune, pirmadienį rengiama iškilminga Sausumos pajėgų pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulko steigimo ir vadų pasikeitimo ceremonija.

Šis renginys žymi šeštadienį įvykusią bataliono reorganizaciją į pulką.

J. Vitkaus inžinerijos pulko vado pasikeitimo ceremonijos metu pulkininkas leitenantas Ramūnas Sabaitis perduos pulko kovinę vėliavą ir karo inžinierių vado valdžios simbolį – kirvį – pulkininkui leitenantui Elvinui Servai.

Kaip skelbta, batalionas į pulką reorganizuotas didinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir vystant pirmąją diviziją.

Naujasis pulkas užtikrins efektyvesnę paramą sąjungininkų atvykimui, didins kariuomenės mobilumą ir kontrmobilumą, bendrąją inžinerinę paramą ir prisidės prie kariuomenės infrastruktūros plėtros.

Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (AFP-ELTA). Per Rusijos ir Ukrainos smūgius abiejose šalyse žuvo 16 žmonių, dronų ir raketų bangoms talžant civilinę infrastruktūrą, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Kovoms fronte beveik sustojus, o deryboms įstrigus, kariaujančios šalys gerokai suintensyvino ilgojo nuotolio smūgius giliai viena kitos kariuomenių užnugaryje. Dėl to civilių aukų skaičius išaugo iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų karo mėnesių 2022-aisiais.

Rusijoje per Ukrainos dronų atakas Rostovo srityje žuvo penki žmonės, teigė regiono gubernatorius Jurijus Sliusaris. Pranešama, kad dar trys žmonės žuvo Belgorodo, Kursko ir Maskvos srityse, o dar trys – Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas ataką pavadino „viena didžiausių pastarojo meto dronų atakų“. Rusijos gynybos ministerija teigė per naktį visoje šalyje perėmusi 822 dronus.

Ukrainoje per Rusijos dronų ir raketų smūgį bendrovės „ArcelorMittal“ plieno gamykloje prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe žuvo du žmonės, dar 14 buvo sužeisti. Viena didžiausių Ukrainos plieno gamintojų pranešė iš dalies sustabdžiusi gamyklos veiklą, nes per smūgį buvo apgadinti pagrindiniai jos gamybos įrenginiai.

Smūgių surengta ir kituose regionuose – pietrytinėje Zaporižios srityje žuvo du žmonės, o pasienyje esančioje Sumų srityje – vienas.

Kyjive smogta populiariam Počainos knygų turgui po atviru dangumi, kuriame nuo seno buvo galima rasti retų ir antikvarinių leidinių.

„Čia buvo parduotuvė. Ir knygos, ir visų šalių, visų šalių vėliavos. Kalnai visko. O dabar jau viskas“, – naujienų agentūrai AFP sakė 45-erių metų knygų pardavėjas Dmytro Semenucha.

Komentuodamas naktinę ataką socialiniuose tinkluose V. Zelenskis pareiškė, kad „visur, kur rusai gali pasiekti savo balistinėmis raketomis, jie smogia civilinei infrastruktūrai“.

Pasak Ukrainos prezidento, per pastarąją savaitę šalies miestams smogta „daugiau kaip 1 550 kovinių dronų, beveik 1 560 valdomųjų aviacinių bombų ir 62 raketomis“. Jis dar kartą paragino sąjungininkus suteikti daugiau oro gynybos priemonių.

Dronų karas persimeta į Europą

Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. pradžioje Rusija beveik kasdien rengia raketų ir dronų smūgius visoje Ukrainoje. Pastaruoju metu Maskva suintensyvino sunkiai perimamų balistinių raketų atakas, pasinaudodama Ukrainos oro gynybos priemonių trūkumu, atsiradusiu dalį jų nukreipus į JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.

Kyjivas neseniai vėl pareiškė, kad Maskva iš savo sąjungininkės Šiaurės Korėjos gauna daugiau raketų ir karių.

„Kai Šiaurės Korėjos balistinės raketos čia, Europoje, naikina infrastruktūrą ir atima žmonių gyvybes, negalima leisti, kad Europos perimančiosios raketos tiesiog gulėtų sandėliuose“, – sakė V. Zelenskis.

Tuo metu su konflikto zona besiribojančios šalys vis dažniau susiduria su dronų karo padariniais. Po naktinės atakos Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad Ispanijos naikintuvas F-18 netoli sienų su Ukraina ir Moldova numušė į šalies oro erdvę įskridusį droną.

NATO penktadienį pranešė, kad Aljanso naikintuvai numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną. Latvijos gynybos ministerijos duomenimis, tai buvo jau antras toks incidentas per savaitę.

Savo ruožtu Ukraina vis dažniau taikosi į didžiausiai Rusijos internetinės prekybos bendrovei „Wildberries“ priklausančius sandėlius, teigdama, kad bendrovė tiekia komponentus rusiškiems dronams.

Netoli Maskvos Ukrainos dronai naktį padegė dar vieną „Wildberries“ sandėlį. Nuo liepos vidurio Ukraina smogė maždaug 20-čiai su bendrove susijusių sandėlių ir pastatų.

V. Zelenskio teigimu, šiais smūgiais ir atakomis prieš naftos perdirbimo gamyklas siekiama pakirsti Rusijos karo ekonomiką.

Jungtinių Tautų duomenimis, vien liepą Ukrainoje žuvo 437 civiliai – tai didžiausias mėnesio aukų skaičius nuo 2022 m. gegužės. Rusijos valdžia atskirai pranešė, kad liepą Rusijos pusėje žuvo 79 civiliai – daugiau nei ankstesnį mėnesį.

Vilnius, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Bendrovės „OpenAI“ Airijos filialas šeštadienį dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ planų „Free“ ir „Go“ naudotojams Europos ekonominėje erdvėje (EEE), kuriai priklauso ir Lietuva, ir Šveicarijoje išsiuntė el. laišką, kuriame informavo, kad vėliau šį mėnesį platformoje bus pradėtos rodyti reklamos.

El. laiške nurodoma, kad reklamas matys tik „Free“ ir „Go“ planų prenumeratoriai, o „Plus“, „Pro“, „Business“, „Enterprise“ ir „Education“ paskyrose jų nebus.

Reklamas „OpenAI“ pirmą kartą pradėjo bandyti JAV 2026 m. vasario 9 d. Pradiniame bandyme jos buvo rodomos pilnamečiams „Free“ ir „Go“ planų naudotojams, o „Pro“, „Business“ ir „Enterprise“ planuose reklamų nebuvo.

Iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. reklamos jau buvo pradėtos rodyti Jungtinėje Karalystėje, Meksikoje, Brazilijoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje.

Šis pranešimas yra pirmasis oficialiai paskelbtas konkretus reklamų rodymo EEE ir Šveicarijoje terminas.

JAV reklamos rodomos pagal nutylėjimą, tačiau naudotojai gali jų atsisakyti. Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėje Karalystėje taikoma priešinga tvarka – suasmenintos reklamos gali būti rodomos tik gavus aiškų naudotojo sutikimą.

Atnaujintose privatumo taisyklėse išsamiau nurodoma, kokių kategorijų duomenys gali būti naudojami aktualioms reklamoms parinkti. Tarp jų – pokalbio kontekstas, naudotojo sąveika su reklamomis ir, reikalavimus atitinkančių naudotojų atveju, „ChatGPT“ išsaugota atmintis.

Pasak „OpenAI“, naudotojai nustatymuose bet kada gali įjungti arba išjungti reklamų suasmeninimą ir panorėję ištrinti su reklamomis susijusius duomenis. „ChatGPT“ rodomos reklamos yra aiškiai pažymėtos, o bendrovė pabrėžia, kad jos nedaro įtakos dirbtinio intelekto pateikiamiems atsakymams.

Kaip nurodoma el. laiške, tiesioginės prieigos prie naudotojų pokalbių reklamuotojai neturės. Bendrovė teigia, kad reklamų parinkimu rūpinasi pati, naudodama kontekstinius signalus, tačiau reklamuotojams neatskleisdama pokalbių turinio, pokalbių istorijos ar atmintyje išsaugotų duomenų.

Nuo „ChatGPT“ pristatymo rinkai 2022 m. „OpenAI“ vertė, jos pačios duomenimis, išaugo iki 860 mlrd. JAV dolerių – viršydama bet kurios kitos privačios bendrovės vertę. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad „OpenAI“ gali tapti akcine bendrove, pasiekusi trilijono dolerių vertę.

Tačiau „ChatGPT“ įkūrėjas sparčiai leidžia pinigus – daugiausia galingiems kompiuteriniams resursams, reikalingiems jo paslaugoms teikti.

Bendrovės generalinis direktorius Samas Altmanas anksčiau ilgą laiką buvo skeptiškas reklamos atžvilgiu, teigdamas, kad ji gali skatinti nepasitikėjimą „ChatGPT“ turiniu.