Berlynas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį kilo gaisras Berlyno elektros pastotėje. Objektui padaryta žala. Pareigūnai aiškinasi, ar gaisras kilo dėl diversijos, ar dėl techninio gedimo, pranešė Vokietijos policija.

Incidentas įvyko pareigūnams ieškant įtariamo radikalaus klimato aktyvisto, kaltinamo praėjusią savaitę visoje Vokietijoje surengus virtinę išpuolių prieš elektros pastotes, kuriais siekta sutrikdyti elektros tiekimą iš anglimis kūrenamų elektrinių.

Apie gaisrą Berlyno Moabito rajone pagalbos tarnyboms pranešta anksti ryte.

„Degė statybvietė ir dalis pastotės, ugnis joms padarė žalos“, – pranešė policija ir pridūrė, kad elektros tiekimas nebuvo sutrikęs.

Policija kartu su elektros tinklo operatoriumi aiškinasi, ar gaisras buvo sukeltas tyčia, ar kilo dėl techninio gedimo.

Praėjusią savaitę išpuolių prieš elektros pastotes surengta vakarinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos ir rytinėje Brandenburgo žemėse. Dėl jų didelio masto elektros tiekimo sutrikimų nekilo, tačiau elektrinėse teko laikinai išjungti dalį įrangos.

Policija ieško 48-erių asmens, išsiuntinėjusio laiškų, kuriuose jis prisiėmė atsakomybę už šiuos veiksmus ir nurodė, kad taip protestuoja prieš iškastinio kuro pramonę.

Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje surengta ne viena ataka prieš elektros tinklą, o dėl kai kurių jų atsakomybę prisiėmė kraštutinių kairiųjų grupuotės.

Šalies pareigūnai taip pat išlieka budrūs dėl galimų su Rusija siejamų diversijų.

Kyjivas, rugsėjo 7 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos oro gynyba neutralizavo 71 droną, kuriais Rusija nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo sekmadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 92 dronus, įskaitant „Shahed“,  „Gerbera“, „Italmas“, S8000 „Banderol“ bei imitacinius bepiločius. 

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, numuštas/neutralizuotas 71 dronas.

12 vietų registruoti dronų smūgiai, dar vienoje – numuštų bepiločių nuolaužos.

Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA). Kauno apygardos prokuratūra eismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Marijampolės savivaldybės tarybos narys Algirdas Brazys kaltinamas piktnaudžiavimu, sukčiavimu, dokumentų suklastojimu ir disponavimu jais.

Kaip teigiama prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešime, ši „čekiukų“ byla perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2021m. A. Brazys, eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas, įtariama, suklastojo tarybos nario išlaidų suvestines, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas kuro išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Brazys, galimai klastodamas tarybos nario išlaidų suvestines ir jas teikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo 4 967 eurus, priklausiusius Marijampolės savivaldybės administracijai.

Anot teisėsaugos, politikas taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos ir taip sumenkino tarybos nario autoritetą, visuomenės pasitikėjimą juo, kaip valstybės politiku, bei pakirto pasitikėjimą Marijampolės savivaldybe.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.

Tel Avivas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį ryte Izraelio kariuomenė pareikalavo, kad Deir Zahranio miestelio gyventojai Pietų Libane paliktų jos nurodytą zoną, mat joje bus vykdomi smūgiai Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“.

Armija pranešė, kad į jos pajėgas buvo paleistas sprogstamasis dronas ir kad „teroristinė „Hezbollah“ veikla verčia IDF (Izraelio gynybos pajėgas) imtis ryžtingų veiksmų prieš ją“, tačiau nenurodė, ar kurie nors jos kariai buvo sužeisti.

Kariuomenė arabų kalba paskelbtame pranešime įspėjo, kad jos taikinys yra „Hezbollah“ teroristų objektas“, nurodydama, kad tiems, kurie tebėra šioje teritorijoje, gresia pavojus.

Paskiau grupuotės „Hezbollah“ televizijos kanalas „Al-Manar“ pranešė apie Izraelio antskrydžius Deir Zahranio mieste.

Sekmadienį Libano prezidentas Josephas Aounas paragino Vašingtoną ir tarptautinę bendruomenę padėti sustabdyti Izraelio atakas.

Prieš tai Izraelio kariuomenė pirmąkart per mėnesio laikotarpį paskelbė įspėjimą dėl evakuacijos Libane, įspėdama rajono, esančio netoli pastato, kurį pavadino „Hezbollah“ objektu Arab Salime, gyventojus pasitraukti, nes objektą planuojama pulti.

Libanas į karą Artimuosiuose Rytuose buvo įtrauktas kovo mėnesį, kai „Hezbollah“, solidarizuodamasi su ja remiančiu Iranu, užpuolė Izraelį.

Izraelis į tai atsakė antskrydžiais ir sausumos invazija į Libaną, per kuriuos, Beiruto teigimu, žuvo daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių.

Po to, kai birželio mėnesį buvo pasirašytas JAV ir Irano susitarimo memorandumas dėl platesnio regioninio konflikto, o vėliau tą patį mėnesį – Izraelio ir Libano bendrasis susitarimas, smurto mastas apmažo.

Izraelio pajėgos operacijas vykdo savavališkai paskelbtoje „saugumo zonoje“, kuri palei sieną driekiasi apie 10 kilometrų gilyn į Libano teritoriją.

Belgradas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Pirmadienio rytą Belgrade minios pradėjo rinktis į nuteisto karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus laidotuves, Briuseliui apkaltinus kai kuriuos šalies gyventojus šlovinimu asmens, nuteisto už genocidą per Bosnijos karą. 

R. Mladičius mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84 metų, Hagoje atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio karą Bosnijoje. 

Gedintys žmonės nuo 7 val. ryto plūdo į Šv. Luko bažnyčią Belgrade pagerbti jo atminimo. Daugelis bučiavo uždarytą R. Mladičiaus karstą, Serbijos stačiatikių kunigai skaitė maldas. 

Minioms plūstant, policija uždarė aplinkines gatves, daugelis gedėtojų vilkėjo R. Mladičių šlovinančius marškinėlius. Netoliese buvo iškabintos Serbijos vėliavos, kitoje gatvės pusėje išskleistas didžiulis transparantas su užrašu, kuriame dėkojama „motinai, pagimdžiusiai didvyrį, kad sugrąžintų serbams šlovę“. 

R. Mladičiaus kūnas penkias valandas bus pašarvotas bažnyčioje, vėliau vyks ceremonija ir procesija į netoliese esančias kapines. 

Karstas ketvirtadienį vyriausybės lėktuvu buvo nuskraidintas į Serbiją, apdengtas nacionalinėmis vėliavomis ir pasitiktas su karine pagarba. 

Jį vežant iš oro uosto, ant greitkelių viadukų susirinko daugiausia jauni vyrai. Jie nešė R. Mladičių pagerbiančius plakatus ir uždegė signalines raketas, kai kurie policijos pareigūnai sveikino vilkstinę. 

Neigiama reakcija

Europos Sąjungos plėtros komisarė Marta Kos atšaukė būsimą vizitą į Serbiją ir sakė, kad toks jo šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas kelias į Europos Sąjungą. 

Bosnijos trinarės prezidentūros pirmininkas Denisas Bečirovičius pareiškė, jog tai rodo „Serbijos vadovybės tapatinimąsi su vienu baisiausių žudikų Europos istorijoje. 

„Tai turi nenumatytų padarinių viso regiono ateičiai“, – penktadienį feisbuke parašė jis.

R. Mladičiaus karo laikų žiaurumai byrant buvusiai Jugoslavijai tarptautinėje žiniasklaidoje pelnė jam pravardę „Bosnijos skerdikas“. 

1992–1995 m. kare žuvo apie 100 tūkst. žmonių, 2,2 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus. 

R. Mladičius buvo Bosnijos serbų vadovybės karinis lyderis kartu su buvusiu Jugoslavijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi ir Bosnijos serbų lyderiu Radovanu Karadžičiumi. 

Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų teismas jį nuteisė už genocidą dėl 1995 m. Srebrenicos žudynių, kai Bosnijos serbų pajėgos JT saugomoje saugioje zonoje nužudė apie 8000 Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų. 

Šis žiaurus nusikaltimas buvo didžiausios skerdynės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. 

Fadila Efendic, per žudynes Srebrenicoje netekusi sūnaus ir vyro, sakė, kad jai skaudu „žinoti, jog jo idėjos nemirė“. 

R. Mladičius taip pat buvo nuteistas už Bosnijos musulmonų ir kroatų persekiojimą ir prievartinį išvarymą, civilių terorizavimą per Sarajevo apgultį ir JT taikdarių paėmimą įkaitais per NATO oro antskrydžius 1995 metais. 

Laiko didvyriu

R. Mladičius buvo suimtas 2011 m., praėjus 16 metų po pirmųjų kaltinimų, ir 2021 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos po devynerius metus trukusio teismo proceso. 

Nepaisant nuosprendžių, kai kurie serbai vis dar laiko jį didvyriu, ypač Bosnijos serbų valstybėlėje Serbų Respublikoje, kur jo mirtis buvo paminėta budėjimu ir susibūrimais. Daugelis šio darinio gyventojų pateikė prašymus vykti į Belgradą laidotuvėms. 

R. Mladičiaus sūnus Darko, oficialiai organizuojantis laidotuves, teigė, kad „didžiuojasi savo tėvo vaidmeniu“. Šeštadienį apie 300 žmonių susirinko į R. Mladičiaus atminimo minėjimą kariniame objekte Belgrade, jį suorganizavo į atsargą išėjusių ir aktyvių Serbijos generolų asociacija. 

Taip pat dalyvavo Darko ir kiti šeimos nariai, Serbijos teisingumo ministras Nenadas Vujičius ir Serbų Respublikos pareigūnai, įskaitant prezidentą Sinišą Karaną. 

Per ceremoniją kalbėtojai gyrė R. Mladičiaus vaidmenį karo metu, sakė, kad jis buvo „iškili asmenybė tiek kaip žmogus, tiek kaip kareivis“. 

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius teigė, kad laidotuvėse turėtų dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių ir kad valstybė užtikrins, jog renginys praeitų saugiai, tačiau pridūrė pats asmeniškai nedalyvausiąs dėl ankstesnių įsipareigojimų. 

Berlynas, rugsėjo 7 d. (dpa-ELTA). Vokietijos Heseno žemėje sudužus nedideliam lėktuvui žuvo du vyrai. Dar du žmonės – moteris ir mažametis vaikas – buvo sunkiai sužeisti. Lėktuvas katastrofą patyrė artėdamas prie aerodromo Veinheime Badeno-Viurtembergo žemėje, kur vyko vasaros oro sporto šventė. Kodėl įvyko nelaimė, kol kas nežinoma.

Policijos duomenis, žuvo 67 metų spėjamas pilotas ir 76-erių keleivis. 40-metė moteris ir trejų metų vaikas su sunkiausiais sužalojimais buvo nugabenti į ligoninę. Į nelaimės vietą atvyko  ugniagesių, policijos ir Vokietijos Raudonojo Kryžiaus automobiliai. 

Nelaimė įvyko Heseno ir Badeno-Viurtembergo žemių pasienyje. 

Šį savaitgalį oro sporto klubas „Weinheimo-Bergstraße“ rengė vasaros šventę Veinheimo aerodrome. Turėjo vykti ir keli akrobatiniai skrydžiai. 

Pradėtas nelaimės priežasčių tyrimas.

(papildytas tekstas, išskirtos potemės)

Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA). Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį toliau nagrinėja birželį atverstą bankrutavusio banko „Snoras“ turto iššvaistymo bylą – posėdžio metu tęsiama nuteistojo buvusio vadovo Vladimiro Antonovo apklausa.

Prancūzijos teismui šiemet galutinai atmetus pagal Europos arešto orderį suimto bankininko skundą ir patvirtinus Lietuvos prašymą dėl ekstradicijos, buvęs „Snoro“ vadovas į šalį atgabentas šią gegužę.

Pernai buvęs „Snoro“ vadovas buvo sulaikytas Prancūzijoje, Badeno mieste.

Pirmadienio teismo posėdyje teisėjų kolegijos pirmininkė Aušra Bielskė pranešė, kad teismui pateikti Kriminalinės policijos biuro dokumentai apie V. Antonovo ekstradiciją, bendros jos išlaidos siekia virš 5 tūkst. eurų, pateiktas prokuroro prašymas jas priteisti iš V. Antonovo.

Liepą Apeliacinis teismas tenkino pirmos instancijos teismo nuteisto V. Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nelaukiant, kol įsiteisės teismo nuosprendis. 

Nuosprendis V. Antonovui įsiteisės, kai sprendimą priims minėtas Apeliacinis teismas.

Šią baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėti teismas pradėjo birželio pabaigoje.

Tuomet V. Antonovas pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo.

V. Antonovas: per krizę mano asmeninė finansinė padėtis buvo bloga

Buvęs „Snoro“ vadovas pirmadienį teisėjos buvo klausiamas, kodėl per finansų krizę, siekdamas, kaip jis teigia, stabilizuoti banko veiklą, vadinamąsias „blogąsias“ paskolas išpirkinėjo paties „Snoro“ lėšomis, o ne asmeninėmis.

Birželį V. Antonovas sakė, kad vienas iš būdų stabilizuoti banko veiklą yra sukaupti atsargų grynojo pelno sąskaita, tačiau to esą nebuvo įmanoma padaryti, per krizę kritus vertybinių popierių vertei.

Pirmadienio posėdyje nuteistasis teigė, kad akcijų nesupirkinėjo asmeninėmis lėšomis, nes per 2008-2009 m. pasaulinę krizę jo finansinė padėtis buvo bloga.

„(Mano finansinė padėtis – ELTA) buvo bloga, (...) 2009 metais mano finansinė būklė buvo tikrai prasta, (...) popieriuje žmogus atrodo turtingas, faktiškai – ne. (...) Tuo metu, kaip rašė laikraščiai, manęs milijardieriumi tikrai negalima buvo vadinti, de jure – taip, bet faktiškai – ne“, – per apklausą sakė V. Antonovas.

„Minėjau, kad 2008 metais (dėl krizės – ELTA) įkliuvo ne tik („Conversgroup“ – ELTA) grupė (kuriai priklausė „Snoro“ bankas – ELTA), bet ir aš asmeniškai. Mes vis kalbame apie „Snoro“ banką, bet grupė buvo daug platesnė. Tie bankai, kurie į ėjo į tą grupė, jų buvo daug, (...) o pinigai buvo naudojami 2009 ir 2010 pradžioje, (…) atkuriant jų vertę, siekiant turtą parduoti, realizuoti ar įkeisti“, – kalbėjo jis.

Bylos duomenimis, lėšas, už kurių iššvaistymą nuteisti V. Antonovas ir kitas buvęs banko vadovas, Rusijoje besislapstantis Raimondas Baranauskas, bankininkai gaudavo užstatę vertybinius popierius, o šios lėšos keliaudavo į jų asmenines sąskaitas.

Pats V. Antonovas kartojo, kad šios lėšos buvo skirtos išpirkti vadinamąsias „bloguosius“ kreditus.

„Snoro banko (...) pinigai buvo leidžiami tam, kad padidinti banko kapitalą, padidinti rezervą (...) „blogiesiems“ kreditams“, – akcentavo V. Antonovas.

Teisėjos klausiamas, ar visa suma, kuri figūruoja turto iššvaistymo byloje, buvo išleista įsigyjant šiuos kreditus, buvęs „Snoro“ vadovas tai patvirtino.

Pats V. Antonovas tikino turėjęs 30-35 mln. JAV dolerių asmeninių lėšų. 

„Pinigų šaltinis nebuvo nė vienas iš (grupės – ELTA) bankų, tai pinigai, kurie gulėjo juodai dienai, tai yra vieša informacija“, – aiškino bankininkas.

Kalbėdamas apie subordinuotų akcijų supirkimus ir teikiamus kreditus, verslininkas tikino, kad visa tai vyko prieš penkiolika metų, todėl jis neprisimena, už kokią konkrečią sumą akcijų buvo įsigyta ir kokios iš viso vertės suteikta kreditų.

Anot jo, iš viso buvo išleistos trys ar keturios „Snoro“ akcijų emisijos, supirktos jo paties ir R. Baranausko vardu.

Teisėja A. Bielskė kėlė klausimą – kodėl žinodamas apie prastą banko finansinę situaciją ir turėdamas dvi išeitis – paskelbti bankrotą arba atlikti neteisėtus veiksmus dėl akcijų įsigijimo – V. Antonovas pasirinko antrąjį variantą.

Pasak bankininko, tuo metu jis žinojo elgęsis neteisėtai, tačiau manė, kad tokia išeitis bus geriausia.

„Kalbant paprastai – (...) aš tiesiog matematiškai paskaičiavęs ir buvau įsitikinęs, kad bankas yra gyvybingas. Gerai žinodamas, kaip veikia finansų rinka, žinojau, kad skylė, kuri atsivėrė 2008 metais, nėra neįveikiama. (..) Aišku, dabar to negalima įrodyti, nes sandoriai nebuvo baigti, (...) bet tuo metu galvojau, kad apsirinktas kelias buvo teisingas. Dabar suprantu, kad ne“, – aiškino V. Antonovas.

Nuteistas dėl 0,5 mlrd. eurų pasisavinimo

Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį nuteisė kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.

Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai. 

Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.

Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011 metų lapkričio 16-ąją.

Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA). Valstybės saugumo departamentas (VSD) praneša, kad 22 technologijų įmonėje dirbę Baltarusijos piliečiai pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„VSD Migracijos departamentui pateikė išvadas dėl 22 Baltarusijos piliečių veiklos Lietuvoje – technologijų įmonėje dirbę asmenys paskelbti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia VSD.

„Grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys asmenys išsiųsti iš Lietuvos, pritaikant draudimą sugrįžti. Visiems 22 asmenims taikomas draudimas atvykti į Šengeno erdvę penkerius metus“, – priduriama įraše. 

Kaip skelbia VSD, iš Lietuvos išsiųsti piliečiai dirbo įmonėje, įsitraukusioje į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) projektą bei apgaulės būdu įgijo beveik 0,5 mln. eurų. 

ELTA primena, kad rugsėjo 1 d. Vilniaus apygardos teismas dėl sukčiavimo įgyjant Europos Sąjungos (ES) lėšas kosmoso programos agentūros valdomame projekte kaltais pripažino du baltarusijos piliečius. 

Kaip tuomet pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kaltinamieji pripažino savo kaltę ir atlygino padarytą žalą, kuri siekė 447 272 eurus. Jie buvo nuteisti už sukčiavimą neteisėtai įgyjant ES lėšas, įvykdytą kartu su kitais asmenimis, ir už dokumentų klastojimą bei jų naudojimą.

Anot FNTT, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tėvas ir sūnus slėpė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos karine pramone. Tyrimą organizavo Europos prokuratūra, atliko FNTT, bendradarbiaudama su Valstybės saugumo departamentu.

(papildyta 3 ir 6 pastraipomis)

Maskva, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Per sniego laviną Rusijos Kaukazo kalnuose žuvo 11 alpinistų, dar šeši laikomi dingusiais be žinios, pirmadienį pranešė šalies gelbėjimo tarnybos.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, sekmadienį Bezengi tarpeklyje nuo kalno šlaito nuslinkusi lavina užgriuvo 33 alpinistų grupę.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, lavina sekmadienį apie 17 val. vietos laiku nuslinko nuo Mižirgio kalno – vienos iš aukščiausių viršūnių Rusijos Šiaurės Kaukaze.

„Deja, žuvo 11 žmonių“, – pranešė ministerija.

Priduriama, kad dar šeši žmonės buvo sužeisti, dešimt alpinistų saugiai nusileido nuo kalno, o šeši tebėra dingę be žinios.

Paieškos ir gelbėjimo operacijoje dalyvavo daugiau nei 50 žmonių. Gelbėtojų teigimu, darbus apsunkino sudėtingas reljefas ir didelė tolesnių lavinų grėsmė.

Berlynas, rugsėjo 7 d. (dpa-ELTA). Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas naujame interviu atmetė kaltinimus, kad jo šalis atsakinga už praėjusį mėnesį Leipcigo–Halės oro uoste mėgintą surengti išpuolį su sprogmenimis. Po šio incidento abi šalys ėmėsi atsakomųjų priemonių ir uždarė viena kitos kultūros įstaigas.

Šeštadienį paskelbtame interviu populiarioje Beno Berndto tinklalaidėje „Unscripted“ S. Nečajevas teigė, esą šiems kaltinimams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų.

„Jei iš tiesų būtume norėję sukelti problemų Leipcige, kaip jūs tikrai žinote, viskas galėjo atrodyti visai kitaip. Tačiau neturime visiškai jokių ketinimų provokuoti (Vokietijos – ELTA) gyventojų ar vyriausybės“, – tikino ambasadorius.

Berlynas mano, kad už sprogmenų prikrautų dronų atsiradimą rytinėje šalies dalyje esančiame oro uoste atsakingos Rusijos žvalgybos tarnybos. Išpuolis žalos nepadarė, nes netoli Ukrainos orlaivio buvęs sprogstamasis užtaisas nesprogo.

Vokietija, imdamasi baudžiamųjų priemonių, nurodė uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos namus Berlyne. Atsakydama į tai Maskva uždraudė Vokietijos Goethe's instituto atstovybių veiklą visoje Rusijoje.

„Nenorime karo su NATO, nenorime karo su Vokietija“, – kalbėdamas apie dabartinius santykius sakė ambasadorius.

Kartu S. Nečajevas teigė, kad jo šalis kariauja su NATO, nes Aljanso narės, įskaitant Vokietiją, remia Ukrainą. Anot jo, dėl to NATO šalys tampa konflikto šalimis.

„Dabartinėje situacijoje mes kariaujame su NATO“, – sakė S. Nečajevas.

Rusija 2022 m. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir nuo tada nesėkmingai mėgina pavergti gerokai mažesnę kaimyninę šalį.