Vašingtonas, spalio 10 d. (AFP-ELTA). JAV Pensilvanijos valstijoje vyras namuose nušovė aštuonis žmones, įskaitant du vaikus, o tada, kaip manoma, nusižudė, pranešė vietos žiniasklaida.

Kaip pranešė vietos naujienų portalas „Erie News Now“, penktadienį apie 17 val. Erio miesto policija gavo pranešimą apie šūvius. Atvykę pareigūnai gatvėje aptiko dvi negyvas moteris.

Užpuolikas užsibarikadavo name, kurį apsupo policijos pareigūnai ir pareikalavo, kad jis išeitų.

Pasak „Erie News Now“, konfrontacijos metu pasigirdo daugiau šūvių.

Galiausiai patekę į pastatą, pareigūnai name aptiko dar kelias aukas, tarp jų – du vaikus. Remdamasis policija, portalas pranešė, kad negyvas rastas užpuolikas, kaip manoma, nusišovė.

„Erie News Now“ duomenimis, į šį šiurpų incidentą reagavusiems policijos pareigūnams buvo pasiūlyta psichologinė pagalba.

Naujienų agentūrai AFP susisiekus su Erio policijos departamentu, šis atsisakė komentuoti įvykį ar patvirtinti jo aplinkybes. Buvo numatyta, kad šeštadienio popietę miesto meras surengs spaudos konferenciją.

Masinės šaudynės JAV vyksta dažnai. Šalyje šaunamųjų ginklų yra gerokai daugiau nei gyventojų, o pastangos sugriežtinti jų kontrolę susiduria su didelėmis politinėmis ir teisinėmis kliūtimis.

Kyjivas, spalio 10 d. (Ukrinform-ELTA). Graikija ir Ispanija turi perimančiųjų raketų sistemoms „Patriot“, kurių galiojimo laikas netrukus baigsis ir kurios galėtų sustiprinti Ukrainos oro gynybą, remdamasis dienraščiu „The Telegraph“, praneša „Ukrinform“.

Dienraštis pažymi, kad Ispanija ir Graikija turi vienas didžiausių perimančiųjų raketų atsargų Europoje. Ukrainai šių raketų skubiai reikia, kad artėjant žiemai galėtų gintis nuo Rusijos atakų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad žiemą Rusijos atakoms atremti šaliai reikės 300–360 tokių raketų.

NATO ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai mėgina įtikinti Atėnus ir Madridą perduoti Kyjivui raketas „Patriot PAC-2“, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos.

Turimais duomenimis, Graikija turi mažiausiai 200 raketų PAC-2, kurių numatytas 23 metų galiojimo laikas netrukus baigsis.

Nežinoma, kiek tokių raketų turi Ispanija, tačiau praėjusį mėnesį šalies užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Madridas perduos Ukrainai penkias perimančiąsias raketas.

„Žinome, kad kai kurios šalys turi perimančiųjų raketų, kurių galiojimo laikas netrukus baigsis. Todėl būtų labai gerai, jei jos būtų perduotos Ukrainai“, – praėjusį mėnesį per derybas Airijoje pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas.

Sąjungininkai ieško būdų, kaip padėti Graikijai ir Ispanijai priimti tokį sprendimą. Pasak dienraščio „The Telegraph“ cituojamo diplomatinio šaltinio, būtų prasminga perduoti Ukrainai bent jau tas perimančiąsias raketas, kurių galiojimo laikas netrukus baigsis.

Perimančiosioms raketoms „Patriot“ nustatytas galiojimo laikas, per kurį gamintojas garantuoja jų patikimumą ir veiksmingumą. Jam pasibaigus, raketos turi būti iš naujo sertifikuojamos.

Apie 95 proc. Ukrainos gaunamų perimančiųjų raketų sistemoms „Patriot“ tiekiama pagal NATO remiamą programą, pagal kurią Europos šalys finansuoja raketų pirkimą tiesiogiai iš JAV. Tačiau dėl karo Irane pasaulyje susidarė šių raketų trūkumas.

Žiniasklaidos pranešimais, JAV gali turėti mažiau nei 1,7 tūkst. raketų sistemoms „Patriot“. Be to, kaip rašo leidinys, abejojama, ar Pentagonas pasirengęs toliau papildyti Ukrainos raketų atsargas, kol JAV pajėgos vykdo kovines operacijas prieš Iraną.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 24 d. V. Zelenskis paskelbė apie pasiektą susitarimą dėl raketų sistemoms „Patriot“ paketo perdavimo Ukrainai, tačiau nenurodė, su kuria šalimi susitarta.

Vilnius, spalio 10 d. (ELTA). Vyriausybė skyrė beveik 78,3 tūkst. eurų Lietuvai atstovaujančių advokatų išlaidoms tarptautinio arbitražo procese, kurį prieš šalį inicijavo Serbijos valstybinė dujų bendrovė „Srbijagas“.

Šią savaitę Vyriausybę pritarė šiam Finansų ministerijos projektui, lėšos skiriamos Teisingumo ministerijai.

Kaip Eltai nurodė Teisingumo ministerija, „Srbijagas“ pretenzijų suma gali siekti apie 11 mln. eurų, tačiau žalos dydis nėra galutinis.

2015 m. „Srbijagas“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl dviejų arbitražinių sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

Bendrovės teigimu, Lietuva pažeidė 2005 m. kovo 29 d. Vyriausybės bei Serbijos ir Juodkalnijos Ministrų Tarybos susitarimą dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

„Pareiškėjos teigimu, Lietuvos teismuose daugiau kaip aštuonerius metus trukęs arbitražų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje procesas sutrukdė efektyviai įvykdyti arbitražų sprendimus ir sumažino (…) „investicijos vertę“, – Eltai teigė Teisingumo ministerija.

Arbitražo ginčą pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (angl. United Nations Commission on International Trade Law, UNCITRAL) taisykles „Srbijagas“ inicijavo šį birželį.

Oslas, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Šių metų Nobelio taikos premijos laureatė, teisėja ir buvusi Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovė Navi Pillay šeštadienį pareiškė, kad JAV paskelbtos sankcijos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) yra precedento neturintis ir nepriimtinas žingsnis.

„Tolesnio tarptautinių teismų, ypač Hagoje įsikūrusio Tarptautinio baudžiamojo teismo, egzistavimo atžvilgiu tvyro didžiulė įtampa ir nerimas“, – sakė N. Pillay, vaizdo ryšiu iš Niurnbergo dalyvaudama renginyje Oslo Nobelio taikos centre.

N. Pillay taip pat apgailestavo, kad šimtai darbuotojų jaučiasi esantys pavojuje.

„Svarbiausia tai, kad viena valstybė paskelbė sankcijas teisėjams vien už jų priimamus teismo sprendimus. Tai negirdėtas ir nepriimtinas dalykas“, – sakė 85 metų teisininkė iš Pietų Afrikos Respublikos.

Norvegijos Nobelio komitetas penktadienį paskelbė, kad šių metų prestižinė Nobelio taikos premija skiriama N. Pillay, savu laiku dirbusiai TBT teisėja.

Jos apdovanojimą pasmerkė ir Jungtinės Valstijos, kurių prezidentas Donaldas Trumpas jau seniai geidžia gauti šią premiją, ir jų sąjungininkas Izraelis.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai N. Pillay buvo paskelbta premijos laureate, JAV paskelbė naujas sankcijas TBT. Šį žingsnį netrukus pasmerkė teismo valstybės narės ir Jungtinės Tautos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas uždraus sandorius su teismu, kurį jis pavadino „kenkėjišku“. Taip D. Trumpo administracija dar labiau sugriežtino jau seniai vykdomą kampaniją prieš Hagoje įsikūrusį teismą.

Istorija įvertins

TBT pasmerkė JAV sankcijas kaip išpuolį prieš tarptautinę teisę ir pareiškime perspėjo, kad istorija įvertins šį momentą.

Be darbo TBT, N. Pillay 2008–2014 m. ėjo JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareigas, taip pat vadovavo JT Nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai (COI), kuri pernai nustatė, kad Gazos Ruože vykdomas genocidas. Ši komisija nepasisako JT vardu.

Izraelis atmetė komisijos išvadas, pavadindamas jas iškraipytomis ir melagingomis.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šios premijos skyrimas įteisina neapykantą Izraeliui, ir pridūrė, jog nacių propagandininkas Josephas Goebbelsas tikriausiai ploja pragare.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad sprendimas skirti premiją N. Pillay rodo, jog Nobelio komitetas prarado moralinį kompasą, pagerbdamas fanatikę.

D. Trumpas, praėjusį mėnesį paraginęs TBT valstybes nares pasitraukti iš teismo, komiteto pasirinkimą pavadino gėdingu ir apgailėtinu sprendimu. Niujorko valstijos Sirakūzų mieste vykusiame savo šalininkų mitinge jis pareiškė niekada negirdėjęs apie N. Pillay.

Kelnas, spalio 10 d. (dpa-ELTA). JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino pasiektas susitarimas dėl dyzelino nepadės sumažinti degalų kainų degalinėse, šeštadienį pareiškė vieno pirmaujančių Vokietijos ekonomikos institutų ekspertė.

Kelne įsikūrusio Vokietijos ekonomikos instituto (IW) ekspertė Samina Sultan naujienų agentūrai dpa sakė, kad pažadėtas nedelsiant patiekti daugiau kaip 300 tūkst. tonų rusiško dyzelino kiekis yra per mažas, kad turėtų reikšmingą poveikį.

„Kaina pasaulinėje rinkoje reikšmingai nepasikeis“, – sakė ji.

JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, šiuo metu JAV per dieną vidutiniškai suvartojama apie 3,77 mln. barelių dyzelino ir kitų distiliuotų naftos produktų.

Tai atitinka maždaug 500 tūkst. tonų. Taigi 300 tūkst. tonų teoriškai pakaktų JAV poreikiams patenkinti tik šiek tiek daugiau nei 14 valandų.

D. Trumpas apie susitarimą dėl dyzelino tiekimo iš Rusijos paskelbė po pokalbio su Kremliaus vadovu V. Putinu. Mainais JAV ketina laikinai panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui.

Likus mažiau nei mėnesiui iki itin svarbių kadencijos vidurio rinkimų, D. Trumpas JAV patiria didelį spaudimą dėl augančių degalų kainų. Atsižvelgdama į tai, S. Sultan šį susitarimą pavadino veikiau simboliniu žingsniu.

Taip pat kyla abejonių, kiek dyzelino Rusija apskritai pajėgtų patiekti ateityje. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino atakas prieš Rusijos naftos pramonės objektus, ir tai turėjo akivaizdžių neigiamų padarinių.

Varšuva, spalio 10 d. (PAP-ELTA). Šeštadienį Varšuvos suaugusiųjų mokykloje per išpuolį peiliu buvo sužalotos trys moterys. Tai jau trečias toks incidentas Lenkijos mokyklose šią savaitę.

Varšuvos policijos atstovas Jacekas Wisniewskis naujienų agentūrai PAP sakė, kad užpuolikė sužalojo 24 metų moterį ir dvi 17-metes merginas. Viena iš nukentėjusiųjų buvo paguldyta į ligoninę, tačiau jos gyvybei pavojus negresia, pridūrė jis.

„Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko praėjus keturioms minutėms po to, kai gavo pranešimą“, – sakė J. Wisniewskis.

Užpuolikė, kuri jau sulaikyta, mokosi šioje mokykloje, o nukentėjusiosios į ją atvyko pateikti dokumentų.

Pirminiais duomenimis, užpuolikė ir nukentėjusiosios nebuvo pažįstami.

Šią savaitę centrinėje Lenkijoje esančios Mazovijos vaivadijos mokyklose jau buvo įvykdyti du išpuoliai peiliu, kurių metu vienas žmogus žuvo, dar keli buvo sužeisti.

Kyjivas, spalio 10 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad artimiausiomis dienomis Ukrainai gresia ypač didelis naujų Rusijos raketų smūgių pavojus.

Apie tai V. Zelenskis paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Su Prancūzijos prezidentu kalbėjomės kaip tik tuo metu, kai Rusija šiandien balistinėmis raketomis atakavo Kyjivą. Ačiū, Emmanueli, už paramą“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Ukrainai neabejotinai reikia papildomų oro gynybos paramos paketų ir kad šalis bendradarbiauja su visais savo partneriais, siekdama, kad būtų priimti reikiami sprendimai.

„Deja, artimiausiomis dienomis naujų raketų smūgių grėsmė išlieka ypač didelė. Reaguojant į tai svarbu didinti spaudimą Rusijai ir imtis ryžtingų bendrų veiksmų“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Abu lyderiai taip pat aptarė problemas, kylančias dėl sankcijų naftos produktams švelninimo.

„Rusai turi pajusti, kad nebeturės galimybių tęsti karo. Iš esmės deriname savo veiksmus ir rengiame susitikimus. Ačiū, Prancūzija!“ – pabrėžė V. Zelenskis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 10 d. Ukrainos oro gynybos pajėgos perėmė dalį balistinių raketų, kuriomis Rusija dieną atakavo Kyjivą.

Vilnius, spalio 10 d. (ELTA). Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kviečia bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų mokinius į dalyvauti nacionaliniame konkurse „Skaidrumą kuriame kartu‘26“. 

Kaip teigiama STT pranešime spaudai, šeštąjį kartą rengiamas konkursas skatins jaunimą pažvelgti į savo miestą kaip į erdvę, kurioje kiekvienas sprendimas gali prisidėti prie atsakingesnės, atviresnės ir sąžiningesnės aplinkos kūrimo. 

Šių metų konkurso tema – „Skaidraus miesto kūrimas: nuo idėjos iki atsakomybės“.

„Šiemet mokinius kviečiame pažvelgti į skaidrumą per jiems artimą aplinką – miestą, kuriame jie gyvena, mokosi ir kuria savo ateitį. Norime paskatinti juos ne tik įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti skaidrus miestas, bet ir pagalvoti, kokių sprendimų ir kiekvieno žmogaus indėlio reikia, kad tai taptų realybe. Tikimės, kad konkursas padės jauniems žmonėms pajusti, jog skaidrumas nėra kažkas tolimo ir kuriamo tik institucijose – jis prasideda nuo supratimo, kad tai, kokia bendruomenė esame, priklauso nuo mūsų pačių“, – tarnybos pranešime cituojamas STT Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas.

Norint dalyvauti konkurse, Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų mokytojai kviečiami registruoti 8–12 klasių moksleivius, kurie iki lapkričio 12 d. kartu su bendraklasiais turės atlikti 2 užduotis: sėkmingai išspręsti konkurso testą (skaidrumozenklelis.lt) ir kartu su bendraklasiais sukurti originalų kūrybinį darbą skaidrios aplinkos kūrimo tema. 

Geriausiai konkurse pasirodžiusios klasės pretenduos į tris nominacijas: „Skaidrumo lyderė“, „Skaidrumo skleidėja“ bei „Skaidrumo bendruomenė“. Nominacijas pelniusioms klasėms konkurso apdovanojimų renginyje bus įteikti STT įsteigti prizai bei diplomai.

Iniciatyva siekiama stiprinti mokinių pilietinę atsakomybę, ugdyti vertybines nuostatas ir nepakantumą nesąžiningumui bei kartu paminėti Tarptautinę antikorupcijos dieną. Konkurso dalyvių darbus vertins komisija, sudaryta iš STT, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės pažinimo centro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vilniaus universiteto atstovų.

Briuselis, spalio 10 d. (AFP-ELTA). Sankcijų rusiškam dyzelinui panaikinimas padeda Kremliui finansuoti karą prieš Ukrainą, šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. Ji komentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą susitarimą dėl rusiškų degalų tiekimo.

„Per dvi dienas dėl Rusijos smūgių žuvo daugiau kaip 80 Ukrainos civilių gyventojų. Be to, Rusija suintensyvino hibridines atakas prieš Europą – tiek ES valstybes nares, tiek NATO sąjungininkes. Sustabdžius sankcijų rusiškam dyzelinui taikymą, Maskva gauna daugiau pajamų karui tęsti. Dabar ne laikas mažinti spaudimą Rusijai, ir Europa to nedarys“, – socialiniame tinkle rašė K. Kallas.

D. Trumpas penktadienį pareiškė pasiekęs susitarimą su Rusija dėl didelio dyzelino kiekio tiekimo rinkai. Siekdamas sumažinti energijos išteklių kainas prieš JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimus, jis sušvelnino dėl karo Maskvai taikomas sankcijas.

Šis sprendimas sukėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasipiktinimą, o ES pažadėjo toliau griežtinti savo sankcijas Maskvai.

Pirmadienį į Bendrijos sankcijų sąrašą dėl karo Ukrainoje ES užsienio reikalų ministrai turėtų oficialiai įtraukti dar apie 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.

Europos Komisija (EK), reaguodama į D. Trumpo susitarimą dėl dyzelino, paragino sudaryti paliaubas, kuriomis būtų užtikrinta energetikos infrastruktūros apsauga tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

„Mes ir toliau manome, kad būtinos paliaubos, kurios apsaugotų pasaulinį maisto tiekimą ir energetikos infrastruktūrą Ukrainoje bei Rusijoje. Europa puikiai žino, kokia yra paslėpta pernelyg didelės priklausomybės nuo rusiškų angliavandenilių kaina, ir nenori finansuoti Rusijos karo prieš Ukrainą“, – pareiškė EK.

ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas spalio 9 d. pareiškė, jog, Jungtinėms Valstijoms leidus, Rusija pasaulinei rinkai patieks 300 tūkst. tonų dyzelino, o ateityje gerokai padidins šių degalų eksportą.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pabrėžė, kad dovanos V. Putinui neprisidės prie taikos ir neduos naudos civilizuotam pasauliui. Jis perspėjo, kad Rusija už jas „atsilygins“ naujais teroro aktais. Ukrainos prezidentas šį Vašingtono žingsnį vadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.

Kyjivas, spalio 10 d. (Ukrinform-ELTA). Žuvusiųjų per Rusijos smūgį Zaporižiai skaičius išaugo iki 17, tarp jų – trys vaikai. Sužeista 18 žmonių, tarp jų – du vaikai, remdamasi Ukrainos valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba praneša „Ukrinform“.

„Per Rusijos smūgį Zaporižiai žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 17, tarp jų – trys vaikai“, – sakoma tarnybos socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime.

Paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiamos, informacija tikslinama.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos šeštadienį paryčiais atakavo Zaporižią valdomosiomis aviacinėmis bombomis ir smogė penkiaaukščiam gyvenamajam namui. Prieš tai buvo patvirtinta, kad per Rusijos oro smūgį Zaporižiai žuvo 15 žmonių.