Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA). Ketvirtadienio rytą benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje sumažėjo 0,4–2,4 proc., skelbia degalinių pateiktus duomenis išanalizavusi Lietuvos energetikos agentūra (LEA). 

Agentūros duomenimis, pigiausias dyzelinas ir toliau parduodamas dviejose degalinėse „Junasa“ Šiauliuose, taip pat tinklo „Baltic Petroleum“ degalinėje Širvintose.

Tuo metu pigiausias benzinas toliau išlieka degalinėje „Madalva“ Tauragės rajone, Žygaičiuose.

Degalinėse „Junasa“ ir „Baltic Petroleum“  litras dyzelino kainuoja 1,99 euro, o benzino kaina degalinėje „Madalva“ siekia 1,64 euro.

Brangiausiai dyzelinas ketvirtadienį kainuoja degalinėje „Eniris“ Kretingos rajone – 2,29 euro už litrą, o benzinas „Circle K“ tinklo degalinėje Palangoje, kur jo kaina siekia 1,86 euro.

Pasak agentūros, dyzelino kainos degalinėse ketvirtadienio rytą svyravo nuo 1,99 euro iki 2,29 euro, o vidutinė dyzelino kaina sudarė 2,11 euro ir buvo 2,5 proc. mažesnė nei trečiadienį, kai vidutinė dyzelino kaina degalinėse buvo 2,16 euro.

Tuo metu benzino kainos svyravo nuo 1,64 euro iki 1,86 euro, o vidutinė benzino kaina buvo 1,74 euro ir buvo 0,7 proc. mažesnė nei trečiadienį, kai vidurkis degalinėse siekė 1,75 euro.

Trečiadienį didmeninė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,58 euro, o dyzelino – 1,86 euro. Palyginti su balandžio 14 dienos kainomis, didmeninės benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 3 ir 8 centais.

Suskystintų naftos dujų (SND) kainos tinkluose ketvirtadienio rytą svyravo nuo 0,79 euro iki 0,99 euro, o vidutinė SND kaina buvo 0,92 euro, arba 0,4 proc. mažesnė nei trečiadienį, kai SND kainų vidurkis degalinėse buvo 0,93 euro.

Mažiausia SND kaina ketvirtadienio rytą fiksuota „Madalva“ degalinėje – 0,79 euro, o didžiausia  šešiolikoje  „Circle K“ tinklo degalinių ir „Šventosios investicijos“ degalinėje Palangos savivaldybėje – 0,99 euro. 

Brent naftos kaina rinkoje trečiadienį buvo 94,93 JAV dolerio už barelį. 

Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA). Parlamentas pritarė siūlymui ratifikuoti Lietuvos ir Pakistano sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo, mokesčių slėpimo bei vengimo prevencijos.

Po priėmimo ketvirtadienį už šį projektą balsavo 90 Seimo narių.

Anot Finansų ministerijos, pernai rugsėjo 23 d. tarp valstybių vyriausybių Niujorke šiuo tikslu pasirašyta sutartis, kuri, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, vadovaujantis Konstitucija, turėjo būti ratifikuota Seimo.

Šia sutartimi numatoma plėtoti Lietuvos ir Pakistano ekonominius santykius ir sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą mokesčių srityje. 

Taip pat įtvirtinta nuostata panaikinti nepagrįstą dvigubą apmokestinimą kartu nesukuriant galimybių mažesniam apmokestinimui dėl piktnaudžiavimo apmokestinimo taisyklėmis.

Sutartis nustato, kuri valstybė turi teisę apmokestinti įvairias pajamas, pavyzdžiui, pajamas iš nekilnojamojo turto – valstybė, kurioje šis turtas yra.

Be to, teisė apmokestinti įmonių pelną, gaunamą tarptautiniam vežimui naudojant laivus arba orlaivius, ratifikavus sutartį bus suteikiama tai valstybei, kurioje yra įsteigta ta įmonė. 

Tiesa, kita valstybė taip pat galėtų apmokestinti joje gautą tokios įmonės pelną, bet taikomas mokestis turėtų būti mažinamas 50 proc. ir neviršyti 4 proc. bendros gautų pajamų sumos. 

Taip pat sutartimi užtikrinamas Lietuvos ir Pakistano rezidentų gautų pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimas. 

Pakistano rezidentui gavus pajamų, kurios gali būti apmokestinamos Lietuvoje, Pakistanas, apskaičiuodamas mokestį savo šalyje, įskaito mokestį, sumokėtą Lietuvoje. Tačiau įskaityta suma negali viršyti Pakistane tokioms pajamoms taikomo mokesčio. 

Jei Lietuvos rezidentas gauna pajamų iš Pakistano ir ten nuo jų sumoka mokestį, Lietuva, skaičiuodama mokėtiną mokestį Lietuvoje, gali įskaityti Pakistane sumokėtą mokestį, bet ne daugiau, nei būtų mokama Lietuvoje nuo tų pačių pajamų.

Šiuo metu šalys taiko vidaus teisės aktus, apmokestindami tiek savo, tiek kitos šalies rezidentų savo valstybėse gautas pajamas.

Taip pat taikomos mažiau palankios pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo sąlygos ir nėra nustatytų dvišalių administracinio bendradarbiavimo gairių.

Finansų ministerijos teigimu, iki šiol Lietuva taikė 60 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su kitomis pasaulio valstybėmis.

Šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir Pelno mokesčio įstatyme įtvirtintas palankesnis dvigubo daugumos rūšių pajamų, gautų iš valstybių, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, dvigubo apmokestinimo panaikinimas. 

Laikantis su valstybe sudarytos sutarties nuostatų, jei mokestis toje valstybėje jau buvo sumokėtas, Lietuvoje šios pajamos paprastai neapmokestinamos antrą kartą.

Kai, vadovaujantis sutartimi, valstybės rezidento pajamos apmokestinamos tik kitoje šalyje, pirmoji vis tiek gali atsižvelgti į šias pajamas, kai apskaičiuojama mokesčių suma, mokėtina nuo likusios minėto rezidento pajamų sumos. 

(papildyta poteme „O. Leiputė: nieko esminio jų gyvenimuose nekeičia“)

Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA).Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nariai (VU SA) ketvirtadienį Seime surengė akciją prieš siūlomas Medicinos praktikos įstatymo pataisas, susijusias su gydytojų rezidentų siuntimu į šalies regionus. Parlamentarams jie dalijo bilietus su kvietimu patiems atvykti į regionus. 

„Būtent tokius bilietėlius mes gautume, jeigu pasirinktume tas rezidentūros vietas, kurios atsirastų su šiuo įstatymo projektu. Tokių privalomų šaukimų be teisės pasirinkti, kaip grąžinti skolą, mes, kaip studentai ir rezidentai, nenorime“, – ketvirtadienį Eltai sakė VU SA Medicinos fakultete pirmininkas Jokūbas Balsys.

Minėtomis įstatymo pataisomis numatoma steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, į kurias būtų priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo tam tikrą laiką atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriam nors Lietuvos regione.  

J. Balsys sako, kad šios pataisos atimtų jaunųjų gydytojų pasirinkimo laisvę. 

„Įstatymo projektas netenkina dėl to, kad jis iš esmės atima žmogaus pasirinkimo laisvę. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pateikta išvada, kad šis įstatymo projektas apriboja žmogaus laisvę“, – aiškino VU SA Medicinos fakultete pirmininkas. 

VU SA Medicinos fakultete pirmininko teigimu, įstatymo pataisose Seimo kanceliarijos Teisės departamentas užfiksavo spragų.

„Teisės departamento nurodytose išvadose yra pasakyta, kad neaišku, ar siūlomi 15–20 proc. naujų rezidentūros vietų sukūrimai yra nauji, (...) ar tai yra jau iš esančių rezidentūros vietų imamos vietos“, – pabrėžė jis. 

O. Leiputė: nieko esminio jų gyvenimuose nekeičia

Viena iš įstatymo pataisų iniciatorių socialdemokratė Orinta Leiputė teigia suprantanti prieštaringą medicinos studentų reakciją, tačiau pabrėžia, kad skyrė laiko diskusijoms.

„Ta diskusija jau tęsiasi metai laiko. Su jaunaisiais gydytojais tikrai buvo susitikta, kalbėta, diskutuota. Jie supranta tą (gydytojų – ELTA) poreikį regionuose, bet, suprantama, kad nenori įsipareigoti“, – Eltai kalbėjo O. Leiputė. 

Politikės nuomone, esminių pokyčių jaunųjų gydytojų gyvenime siūlomos įstatymo pataisos nesukeltų.

„Dabar taip pat pasirašinėja (sutartis – ELTA) nefinansuojamose (vietose – ELTA) su savivaldybe, su ligonine. Ir pastudijavę, pabaigę savo studijas lieka dirbti (…). Tai aš manau, kad čia esminio nieko nekeičia jų gyvenimuose“, – akcentavo socialdemokratė O. Leiputė.

Pataisų iniciatoriai siūlo spręsti gydytojų trūkumą regionuose

Kaip skelbta, Medicinos praktikos įstatymo pataisas įregistravo Seimo vicepirmininkė, Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė kartu su savo frakcijos kolegomis, „valstiečiais“ ir „aušriečiais“.

Pataisų iniciatoriai tikino, kad šie pakeitimai padės mažinti gydytojų specialistų trūkumą regionuose, taip pat užtikrins racionalesnį valstybės lėšų, skirtų medikų rengimui, naudojimą.

„Kadangi tragiškai trūksta medikų, ypatingai regionuose, kartu su Seimo narių grupe įregistravome įstatymo pataisas,  kurios leis ne daugiau kaip 15 proc. padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tų specialybių gydytojams, kurių labiausiai trūksta. Tačiau už tokią valstybės finansuojamą vietą rezidentas turės įsipareigojimą atidirbti tam tikrose įstaigose, kur trūksta specialistų. Tokių įstaigų sąrašą numatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – Sveikatos apsaugos ministerija“, – komentuodama projektą Eltai tuomet sakė O. Leiputė.

Jos teigimu, planuojama kasmet įsteigti 20 papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, o iš viso per 3 metus – 60.

„Būsimi gydytojai specialistai praleidžia nuo 10 iki 13 metų didžiuosiuose miestuose, o moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką įstaigoje ar regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų baigimo grįš ten dirbti. Todėl svarbu sukurti papildomų paskatų, kurios padėtų didinti norą po rezidentūros studijų vykti dirbti į regionus, kur trūksta specialistų“, – akcentavo įstatymo pataisų iniciatoriai. 

Jų duomenimis, projektui įgyvendinti papildomo lėšų poreikio 2025 metams nebus – lėšos medicinos rezidentūros studijų vietoms jau suplanuotos. Preliminariai planuojama, kad 2026 m. papildomoms medicinos rezidentūros vietoms reikės 840 tūkst. eurų, taip pat tokios pat sumos prireiktų ir  2027 metams. 

Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. truks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų. 

Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 m. antrąjį pusmetį daugiausiai gydytojų trūko Šiaulių ir Utenos regionuose – atitinkamai 75 ir 44. 

Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA). Seimas svarstys siūlymą įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) savo informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo.

Už tai numatančias Rinkimų kodekso pataisas, kurias pateikė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė, ketvirtadienį po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. Projektas atiduotas svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams, o plenarinėje salėje jis turėtų vėl atsirasti gegužės 21 d. 

Jei Seimas pritartų, VRK ne vėliau kaip per 5 dienas ne tik turėtų išduoti rinkimų dalyviams popierinius rinkėjų parašų rinkimo lapus, bet ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės jų formos, kai parašai renkami elektroniniu būdu. 

„Šiuo metu VRK nustatyta pareiga per 5 dienas išduoti rinkimų dalyviams rinkėjų parašų rinkimo lapus, tačiau aiškiai neįvardijama, kad jų išdavimas apima ir prieigos sukūrimą VRK informacinėje sistemoje prie elektroninės formos parašų rinkimo lapo. Dėl to susidaro situacija, kai rinkimų dalyviai neturi galimybės matyti savo renkamų elektroninių parašų, įvertinti jų pakankamumo ir valdyti parašų rinkimo proceso“, –sako I. Vėgėlė.

Jo pastebėjimais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje, išaiškinęs Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas, konstatavo, kad VRK pareiga išduoti parašų rinkimo lapus reiškia ir pareigą VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos parašų rinkimo lapo. Atsižvelgiant į tai, I.Vėgėlės nuomone, būtinas analogiškas reguliavimas ir Rinkimų kodekse. 

Priėmus kodekso pataisas būtų sudaryta galimybė politinėms partijoms, politiniams komitetams, kandidatams ir jų atstovams matyti ir valdyti elektroninių parašų rinkimo eigą.

Šiuo metu pagal dabartinį reguliavimą rinkimų dalyviams išduodami tik popieriniai parašų rinkimo lapai, tačiau ne elektroniniai.

ELTA primena, kad Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.

Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA). Baltarusijos pasienietis Šalčininkų rajone trečiadienį neteisėtai perėjo sieną į Lietuvą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Kaip teigiama VSAT pranešime spaudai, trečiadienį ties Šalčininkų rajone esančiu Krakūnų kaimu Baltarusijos pusėje patruliavo keturi ginkluoti šios šalies pareigūnai 

Šį sienos ruožą saugantys Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip keturi Baltarusijos pasieniečiai savo teritorija priėjo Krakūnų – Geranainių punktą (jis 2020 m. buvo uždarytas) ir Lietuvą bei Baltarusiją jungiantį kelią. 

„Tada vienas jų (Baltarusijos pareigūnų – ELTA) keliu peržengė sienos liniją ir apie metrą įėjo į Lietuvą. Pasienietis prisėdo ant vieno iš betono blokų, kuriais iš Lietuvos pusės yra užtvertas kelias. Netrukus jis grįžo atgal ir su kitais trimis tęsė patruliavimą Baltarusijos pusėje“, – fiksuotą pažeidimą apibūdino VSAT.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Londonas, balandžio 16 d. (ELTA). Atsitiktinis radinys Londono archyve leido mokslininkei nustatyti tikslią Williamo Shakespeare’o namų Londone vietą, rašo CNN.

Jau seniai buvo žinoma, kad vienas garsiausių pasaulio dramaturgų turėjo namą Blackfriars – XIII amžiaus dominikonų vienuolyne. Manyta, kad jo namas stovėjo netoli vartų.

Tačiau naujasis atradimas reiškia, kad dabar žinoma tiksli namo vieta, dydis ir išplanavimas, taip pat kokie pastatai jį supo, antradienį CNN sakė Londono Karaliaus koledžo W. Shakespeare‘o ir ankstyvosios moderniosios literatūros profesorė Lucy Munro.

„Tai buvo tikrai maloni staigmena“, – teigė ji.

Pasak mokslininkės, jai padėjo Londono miesto archyvuose aptiktas 1668 m. rajono planas, kurį jį rado tyrinėdama informaciją apie to laikmečio vietos teatrus.

Palyginusi planą su namo aprašymais ankstesniuose tyrimuose, L. Munro suprato, kad aptiko galutinį jo vietos ir plano įrodymą.

„Jis buvo daugmaž L formos, o jo dalis buvo išsikišusi virš vartų“, – sakė L. Munro.

Anot jos, plane pavaizduotas namas stovi virš vartų pastato, taip pat matomi kaimyniniai pastatai, pvz., užeiga „Sign of the Cock Tavern“.

Namas nebuvo didžiulis, bet jo dydžio būtų pakakę dviem atskiriems namams, pasakojo mokslininkė. 

Kai W. Shakespeare’as 1613 m nusipirko šį namą, Blackfriars buvo prestižinis rajonas, sakė L. Munro, nors laikui bėgant jame atsirado vis daugiau gyventojų iš įvairių visuomenės sluoksnių.

„Tai, kad jis įsigijo namą Blackfriars, kuris yra mažiau nei penkios minutės pėsčiomis nuo „Globe Theatre“ (liet. „Gaublio teatro“), man rodo, kad jo profesinis gyvenimas Londone 1613 m. dar tęsėsi“, – sakė mokslininkė.

Ilgą laiką manyta, kad W. Shakespeare’as, kuris mirė 1616 m., paskutiniuosius keletą metų praleido gimtajame Stratforde prie Eivono.

„Jis nebuvo atsiskyrėlis genijus, tūnojęs palėpėje. Jis bendradarbiauja su kitais dramaturgais. Jam priklauso teatrų akcijos. Jis perka nekilnojamąjį turtą Blackfriars“, – akcentavo L. Munro. 

Jos manymu, radinys rodo, kiek dar daug galima sužinoti apie garsiausią Didžiosios Britanijos dramaturgą.

„Kartais daroma prielaida, kalbant apie Shakespeare’o biografiją, kad viskas buvo peržiūrėta daugybę kartų ir nebėra ką atrasti, nors iš tiesų vis dar trūksta kai kurių dėlionės detalių“, – sakė L. Munro.

Jos tyrimas bus paskelbtas žurnale „Times Literary Supplement“ rytoj, balandžio 17 d.

Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA). Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Darnu Group“ už daugiau nei 14 mln. eurų Vilniuje, Ukmergės gatvėje, statys didžiausią Baltijos šalyse „Porsche“ automobilių centrą.

Skelbiama, kad dėl naujo automobilių centro projektavimo ir statybų darbų „Darnu Group“ ir „Porsche Lietuva“ pasirašė sutartį. Šiuo metu jau projektuojamas centras bus statomas pagal užsakomųjų NT projektų („built to suit“) modelį, ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Planuojama, kad beveik 5,7 tūkst. kv. metrų pastato statybos prasidės paskutinį šių metų ketvirtį. 

Bendrovė nurodo, kad pastatas bus statomas remiantis naująja „Destination Porsche“ architektūros koncepcija, o tai bus pirmasis tokio tipo „Porsche“ centras Lietuvoje ir didžiausias Baltijos šalyse. 

„Siekiant užtikrinti dar efektyvesnį klientų aptarnavimą, numatyta reikšmingai – net du kartus – išplėsti servisą. Tai leis sutrumpinti laukimo laiką ir užtikrinti sklandų techninės priežiūros procesą. Taip pat projektuojama erdvesnė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri suteiks daugiau komforto tiek klientams, tiek darbuotojams“, – pranešime teigia Porsche Lietuva“ direktorė Rasa Klimavičiūtė.

Centre numatoma automobilių ekspozicija, pardavimo salonas, išplėstas autoservisas bei 600 kv. metrų erdvė naudotiems automobiliams, taip pat planuojama įrengti erdvę su lenktyninių automobilių kolekcija ir simuliatoriumi.

Šalia pastato bus įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės.

Numatyta, kad naujasis automobilių centras bus baigtas statyti 2027 m. pabaigoje.

Los Andželas, balandžio 16 d. (dpa-ELTA). JAV popžvaigždė Madonna paskelbė apie naują studijinį albumą – jis turėtų pasirodyti liepos 3 d. Albumas pavadinimu „Confessions on a Dance Floor: Part II“ pratęs jos sėkmingu 2005 m. šokių muzikos albumo tradiciją.

Tai bus pirmasis pilnas Madonnos albumas per septynerius metus ir 15-asis jos studijinis albumas. Jį kurdama, atlikėja, anot žiniasklaidos, vėl bendradarbiavo su prodiuserius Stuartu Price‘u, jau dalyvavusiu įrašinėjant „Confessions on a Dance Floor“ (2005 m.). Kelios šio albumo dainos tapo tarptautiniais hitais, įskaitant singlą „Hung Up“.

Apie naują albumą Madonna paskelbė savo paskyrose socialiniuose tinkluose, kur parodė ir albumo viršelį. Be to, atlikėja „Instagram“ tinkle pristatė trumpą dainos ištrauką. Iš jos galima spręsti, kad Madonna naujajame albume semiasi įkvėpimo iš house muzikos stiliaus. Pranešime spaudai ji pabrėžė dvasinę šokių muzikos reikšmę.

Pirmasis singlas vadinsis „One Step Away“. Jos įrašų kompanija „Warner“ citavo atlikėją, pateikdama pirmąsias dainos eilutes: „Žmonės mano, kad šokių muzika yra paviršutiniška, tačiau jie visiškai klysta. Šokių aikštelė yra ne tik vieta, tai – slenkstis: ritualinė erdvė, kurioje judėjimas keičia kalbą“. Taip pa teigiama, kad ji ir S. Price’as, kartu dirbdami prie naujojo albumo, sukūrė „manifestą“.

Jame sakoma: „Turime šokti, švęsti ir melstis savo kūnais. Tai praktikos, kurios lydi mus tūkstantmečius – labai dvasiniai veiksmai. Šokių aikštelė yra ritualinė erdvė: ryšio vieta, įskaitant ryšį su savo paties žaizdomis bei savo trapumu. Reivinimas yra meno forma – tai ribų nustūmimas ir jungimasis su bendraminčiais.“

Jau anksčiau Madonna užsiminė, kad grįžusi į „Warner Records“ kuria naują šokių muziką.

Vašingtonas, balandžio 16 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį JAV Atstovų Rūmų demokratai pateikė šešis apkaltos straipsnius, kuriuose kaltina Pentagono vadovą Pete‘ą Hegsethą įvykdžius „sunkius nusikaltimus ir nusižengimus“, įskaitant karo prieš Iraną paskelbimą be Kongreso pritarimo.

Apkaltos rezoliuciją inicijavo demokratė iš Arizonos Yassamin Ansari, tačiau, kadangi daugumą Atstovų Rūmuose sudaro respublikonai, tikimybė, kad ji bus priimta, yra nedidelė.

Apkalta – tai procesas, kurio metu JAV Atstovų Rūmai pareiškia kaltinimus vyriausybės pareigūnui dėl įtariamų neteisėtų veiksmų, o iš pareigų jis gali būti pašalinamas tik tuo atveju, jei po teismo proceso Senatas pripažįsta jį kaltu.

„Aš pateikiau apkaltos straipsnius, kuriuose išdėsčiau kaltinimus Pete‘ui Hegsethui dėl priesaikos sulaužymo, pavojaus JAV karių gyvybėms sukėlimo ir karo nusikaltimų, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus ir mergaičių mokyklą Irano Minabo mieste“, – platformoje „X“ rašė Y. Ansari.

„Karą paskelbti gali tik Kongresas; dėl jo veiksmų reikia jį nedelsiant nušalinti.“

Kilus karui Artimuosiuose Rytuose, smarkiai išaugo naftos kainos ir, artėjant lapkričio mėnesį įvyksiantiems vidurio kadencijos rinkimams, smuko JAV prezidento Donaldo Trumpo reitingai.

Pirmajame apkaltos straipsnyje teigiama, kad P. Hegsethas konfliktą su Iranu pradėjo „nepaskelbęs karo ir neturėdamas konkrečių įstatyme numatytų Kongreso įgaliojimų“ bei „sąmoningai statydamas Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų karius į didelį ir numatomą sužalojimo ar žūties pavojų“.

Kitame straipsnyje nurodoma, kad P. Hegsethas yra atsakingas už vasario 28 d. – tą dieną, kai JAV ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną – įvykdytą smūgį Irano pradinei mokyklai, kurio metu žuvo mažiausiai 170 žmonių, tarp jų – mokiniai ir mokytojai.

„The New York Times“ pranešė, kad, remiantis preliminariais JAV kariuomenės tyrimo duomenimis, į mokyklą dėl taikymo klaidos pataikė JAV kruizinė raketa „Tomahawk“.

Dokumente teigiama, kad gynybos ministras P. Hegsethas „leido panaudoti karinę jėgą, toleravo jos naudojimą arba nesugebėjo užkirsti jam kelio, prieštaraujant ginkluotų konfliktų teisei“, pavyzdžiui, suduodant smūgį mokyklai.

Demokratai taip pat kritikavo P. Hegsethą už vadinamuosius dvigubus smūgius narkotikų kontrabandos laivams Karibų jūros regione.

Jie teigė, kad dvigubi smūgiai yra neteisėti ir pažeidžia karo taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti civilius.

Be to, buvo pareikšti kaltinimai dėl „neatsargumo ir neatsakingo elgesio“ su slapta karine informacija, taip pat dėl trukdymo Kongreso vykdomai priežiūrai. Šie kaltinimai yra susiję su tuo, kad P. Hegsteth naudojo komercinę žinučių programėlę „Signal“ karinei operacijai Jemene aptarti.

Tuo tarpu Pentagono spaudos sekretorius Kingsley‘is Wilsonas naujienų agentūrai „Axios“ pareiškė, kad „tai tiesiog dar vienas demokratas, bandantis patekti į naujienų antraštes tuo metu, kai Karo departamentas ryžtingai ir užtikrintai pasiekė prezidento užsibrėžtus tikslus Irane“.

Vilnius, balandžio 16 d. (ELTA). Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys ketvirtadienį su darbo vizitu išvyksta į Turkiją. Čia jis dalyvaus kasmetiniame Antalijos diplomatijos forume.

Šių metų renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo situacijai Artimuosiuose Rytuose, transatlantiniams santykiams bei NATO darbotvarkei.

K. Budrys savo ruožtu dalyvaus forumo diskusijoje, skirtoje aptarti Europos saugumą ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Ankaroje.  

Renginio paraštėse jis taip pat dalyvaus dvišaliuose susitikimuose su Europos, Artimųjų Rytų, Centrinės Azijos šalių ministrais bei tarptautinių organizacijų atstovais.

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano globojamame renginyje šiemet laukiama daugiau nei 460 aukšto lygio svečių ir iš viso beveik 5 tūkst. dalyvių iš 150 šalių. 

Tai vienas reikšmingiausių tarptautinių forumų saugumo tema, rengiamas nuo 2021 metų ir kasmet sutraukiantis pasaulio lyderius, ministrus ir kitus aukštus pareigūnus iš Europos, Azijos bei Afrikos.