Vašingtonas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį padėkojo Irano vadovybei, pareiškęs, kad Teheranas atšaukė šimtų per žiaurų susidorojimą suimtų protestuotojų egzekucijas. 

„Aš labai gerbiu tai, kad Irano vadovybė atšaukė visus suplanuotus pakorimus, kurie turėjo būti įvykdyti vakar (daugiau nei 800). Ačiū!“ – savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas. 

Per pastarąsias dvi savaites D. Trumpas ne kartą grasino Iranui kariniais veiksmais, kad padėtų protestuotojams. Pasak žmogaus teisių grupių, Irano pajėgos nužudė tūkstančius žmonių. 

Tačiau dabar jis susilaikė nuo įsikišimo, trečiadienį pareiškęs, kad jam buvo pasakyta, jog žudynės liovėsi. 

D. Trumpas ketvirtadienį taip pat atmetė Persijos įlankos šalių pareigūnų komentarus, kad Saudo Arabija, Kataras ir Omanas vadovavo pastangoms atkalbėti jį nuo puolimo, ir sakė, kad jį palenkė Irano veiksmai. 

„Niekas manęs neįtikino – aš pats save įtikinau“, – vėliau penktadienį žurnalistams sakė D. Trumpas, išeidamas iš Baltųjų rūmų savaitgaliui skristi į Floridą.

 „Jie nepakorė nė vieno. Jie atšaukė pakorimus. Tai turėjo didelį poveikį“, – pareiškė jis.

Vašingtonas/Teheranas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentui Donaldui Trumpui susilaikant nuo įsikišimo į Irane kilusius neramumus, mirusio Irano šacho sūnus Reza Pahlavi penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalyje įsiplieskę masiniai protestai padės nuversti Islamo Respubliką, ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų.

Dvasininkų valdomo Irano valdžios institucijoms žiauriai malšinant masines demonstracijas, egzilyje Vašingtono apylinkėse gyvenantis R. Pahlavi pateikė save kaip opozicijos lyderį.

„Islamo Respublika žlugs – ne jei, o kai“, – spaudos konferencijoje Vašingtone tvirtino R. Pahlavi.

Prasidėjus šiems protestams, kurie užvirė 2025 m. pabaigoje ir kurių dalyviai ragino spręsti didžiules Iraną slegiančias ekonomines bėdas, R. Pahlavi paragino Jungtines Valstijas įsikišti.

D. Trumpas ne kartą perspėjo Iraną, kad jei šis žudys protestuotojus, JAV inicijuos karinį įsikišimą. Jis taip pat paragino iraniečius perimti valdžios institucijų kontrolę ir nurodė, kad „pagalba jau pakeliui“. Tačiau praėjus dviem savaitėms po to, kai jis pirmą kartą užsiminė apie pagalbą, ir po to, kai, remiantis kai kuriais skaičiavimais, Irano pajėgos pražudė tūkstančius protestuotojų, D. Trumpas veiksmų dar nesiėmė.

JAV prezidentas vietoj to atkreipė dėmesį į tai, kad, pasak jo, baigėsi protestuotojų žudymas. Tuo tarpu demonstracijų mastas pastarosiomis dienomis sumažėjo.

„Tikiu, kad prezidentas D. Trumpas laikosi savo žodžio, ir galiausiai parems Irano žmones, kaip ir sakė“, – nurodė R. Pahlavi, paklaustas, ar D. Trumpas suteikė nepagrįstų vilčių.

„Irano žmonės vietoje imasi ryžtingų veiksmų. Atėjo metas tarptautinei bendruomenei visapusiškai prie jų prisijungti“, – kalbėjo šacho sūnus.

Nors Persijos įlankos arabų karalystės dažnai nesutaria su Iranu, jos paragino D. Trumpą laikytis atsargumo dėl netikrumo dėl ateities.

„Chirurginio tikslumo“ smūgiai

R. Pahlavi paragino taikytis į Revoliucinės gvardijos – Islamo Respublikos elitinio dalinio – valdymo struktūrą.

„Raginu suduoti chirurginio tikslumo smūgį“, – pažymėjo R. Pahlavi, kuris priėmė kontroversišką sprendimą palaikyti birželio mėnesį vykdytą Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną.

R. Pahlavi sakė, kad pirmenybę reikėtų teikti galimybei „susilpninti pagrindines režimo priemones terorui namuose arba terorizmui užsienyje įtvirtinti“. Jis taip pat paragino visas šalis išsiųsti Irano diplomatus.

Daugybė protestuotojų skandavo R. Pahlavi, kurio provakarietiškas tėvas pabėgo per Islamo revoliuciją 1979 m., pavardę. R. Pahlavi teigė norintis būti perėjimo prie pasaulietiškos demokratijos vadovu, tačiau jis turi nemažai priešininkų, kurie įtaria, kad esama noro atkurti monarchiją, ir vietoj to nori įgalinti Irane vis dar esančią opoziciją.

„Dar kartą patvirtinu savo viso gyvenimo įsipareigojimą vadovauti judėjimui, kuris susigrąžins mūsų šalį iš ją okupavusios ir jos vaikus žudančios priešiškos antiiranietiškos jėgos“, – tvirtino R. Pahlavi.

„Aš grįšiu į Iraną“, – patikino jis.

R. Pahlavi apibūdino dvasininkų valdomą valstybę kaip „okupacinę jėgą“, kuri įvykdė „masinius nusikaltimus“. Be to, jis atkreipė dėmesį į Libano ir Irako šiitų kovotojų judėjimų pažadus padėti Irano dvasininkų vadovybei, kuri yra ilgametė jų globėja.

„Tai aiškiai rodo režimo silpnumą, kad jis net negali pasitelkti nuosavų pajėgų purvinam darbui atlikti“, – kalbėjo jis.

R. Pahlavi žadėjo, kad naujasis Iranas palaikytų geresnius santykius su prisiekusiais Islamo Respublikos priešais – Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu – ir integruotųsi į pasaulio ekonomiką. Jis tikino, kad Iranas greitai normalizuotų santykius su Izraeliu pagal „Kyro susitarimą“ – tai nuoroda į Persijos imperatorių Kyrą Didįjį, kuris išlaisvino žydus iš Babilono nelaisvės.

„Šiandien Iranas turėjo būti kita Artimųjų Rytų Pietų Korėja“, – sakė jis.

„Šiandien mes tapome Šiaurės Korėja“, – pažymėjo mirusio Irano šacho sūnus.

Kyjivas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kyjivo teismas paleido buvusią ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko už užstatą, kol vyks teismas, per kurį bus siekiama nustatyti, ar ji mokėjo Ukrainos parlamento nariams, kad paveiktų jų balsavimą. 

65 metų Ukrainos politikė kaltinimus neigia ir sako, kad byla yra politiškai motyvuota. Ji nuo 2005 m. du kartus ėjo ministrės pirmininkės pareigas. 

2010 m. J. Tymošenko pralaimėjo prezidento rinkimus prorusiškam Viktorui Janukovyčiui ir buvo įkalinta už piktnaudžiavimą tarnyba. Jos rėmėjai, teisių gynimo grupės ir Vakarų vyriausybės bylą vadino politiniu kerštu. 

Kovos su korupcija teismas penktadienį nustatė maždaug 762 tūkst. JAV dolerių užstatą, iš posėdžio pranešė AFP žurnalistas, ir uždraudė J. Tymošenko išvykti iš sostinės be leidimo bei įsakė atiduoti savo pasą. 

Prokurorų teigimu, J. Tymošenko atskleidė kitam parlamento nariui grynųjų už balsus schemą, mokėjimai siekė 10 tūkst. JAV dolerių per mėnesį. 

J. Tymošenko teisme pasirodė su jai būdinga šukuosena – aplink galvą apsukta kasa. Ji kaltinimus pavadino provokacija. NABU „vykdė politinį įsakymą, skirtą diskredituoti būtent mane“, sakė ji. 

Teisme J. Tymošenko teigė, kad pati negali sumokėti užstato, nes jos banko sąskaitos įšaldytos. Vietos žiniasklaida pranešė, kad jai duotos penkios dienos užstatui sumokėti. 

Rusijai beveik prieš ketverius metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, politinės kampanijos iš esmės sustabdytos, nes pagal karo padėties įstatymą rinkimai Ukrainoje draudžiami. 

Pastaraisiais mėnesiais karo niokojamą šalį sukrėtė virtinė plataus masto korupcijos skandalų, privertusių atsistatydinti ministrus ir prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiąjį padėjėją Andrijų Jermaką. Korupcija jau seniai kamuoja Ukrainą, o kova su korupcija laikoma svarbiausia jos siekio įstoti į Europos Sąjungą sąlyga.

Vilnius, sausio 16 d. (ELTA). Nepaisant kritikos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis neatsitraukia nuo savo pozicijos, jog už pasirengimą šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis yra politinis kalinys. Visgi, politikas interviu naujienų portalui „Delfi“ akcentavo, jog jo žodžiuose yra svarbus kontekstas. 

„Kontekstas susijęs su A. Paleckio bylos politinėmis intencijomis, kurių išvengti labai sunku, neįmanoma. Todėl aš ir pasakiau, kad ši byla labai politizuota. Ne ta byla, kuri skirta Sausio 13-ajai. Čia nėra ką komentuoti, jis iš tiesų įskaudino visą Lietuvą. Bet toje šnipinėjimo byloje yra tiek daug dalykų, kurie akivaizdžiai yra politizuoti“, – interviu „Delfi“ sakė jis. 

„Tai tame kontekste, kad šios bylos diskusija būtų skaidri, reikia ir kalbėti, kad, mūsų atveju, teisinėje sistemoje ir teismų praktikoje turėtume maksimaliai vengti politinių įtakų. O jis, kaip politinis veikėjas, suprantama, dabar yra pozicijoje, kurioje jis jaučiasi neteisėtai nubaustas“, – teigė V. Andriukaitis. 

LSDP garbės pirmininkas teigė A. Paleckio byloje matąs politinį kontekstą. 

„Aš matau tame politinį kontekstą – jo byloje (…). Mano pozicija dėl A. Paleckio bylos yra ta, kad ją reikia iš tiesų diskutuoti ir nevengti atsakyti į klausimą, ar proporcingai pritaikytas sankcijos. Čia yra labai svarbi tema teisinei sistemai“, – interviu portalui komentavo jis. 

Kaip skelbta, tinklalaidėje politika.lt V. Andriukaitis šią savaitę pareiškė, jog  A. Paleckis yra politinis kalinys. Socialdemokratas tikino, jog pats nebūtų siūlęs Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, pagal kurias A. Paleckis sėdi kalėjime.

Savo ruožtu tokius pasisakymus kritikavo socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius, pabrėždamas, jog „pagrindo bet kokioms diskusijoms dėl Algirdo Paleckio statuso nėra“. 

Tuo metu premjerė Inga Ruginienė partijos kolegos pareiškimus taip pat įvertino skeptiškai bei pabrėžė, jog svaidymasis tokiais vertinimais esą niekuo nesiskiria nuo Rusijos.

Be to, socialdemokrato pasisakymus kritiškai įvertino ir opozicija, teigdama, kad tai „dovana Kremliaus propagandai“. 

Pats V. Andriukaitis teigė girdėjęs kritiką, bet anot jo, gyvenant demokratiškoje visuomenėje politikų nuomonės gali būti įvairios. Visgi, politikas pripažįsta, jog galbūt jam reikėjo pateikti platesnį kontekstą. 

„Aš girdėjau daug žodžių, bet kadangi mes gyvename laisvoje ir demokratiškoje visuomenėje, tai tų politikų nuostatos ir nuomonės gali tokios ir būti. Mes galime pasilikti prie skirtingų nuomonių, bet aš nepulčiau komentuoti tų politikų pasisakymų“, – sakė politikas. 

„Tas mano išsireiškimas tikrai galėjo sukelti tokią reakciją ir sukėlė (…). Kita vertus, akivaizdu, kad turėjau pasakyti platesnį kontekstą ir pasakyti, kad A. Paleckio byloje matau politinio spaudimo kontekstą. Tas būtų tiksliau padaryta“, – dėstė jis.

ELTA primena, kad A. Paleckis dabar Kauno kalėjime atlieka bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijai. Generalinė prokuratūra jį su bendrininku Deimantu Bertausku kaltino rinkus Rusijos žvalgybą dominančią informaciją. Kaip teigė prokuratūra, jiems buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

A. Paleckis taip pat laikomas vienu iš „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ steigėjų, šią asociaciją teismas likvidavo kaip veikiančią prieš Lietuvą.

2012 m. tuometinis partijos „Frontas“ lyderis A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai radijo laidoje pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“. Šioje byloje jam buvo skirta piniginė bauda.

A. Paleckiui partizanų šmeižimo byloje paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę subendrinus su anksčiau paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vilnius, sausio 17 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos sausio 17 d. įvykius Lietuvoje.

Vašingtonas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Ukraina ir Jungtinės Valstijos šeštadienį Majamyje surengs derybas, kurių metu aptars saugumo garantijas ir Ukrainos ekonomikos atsigavimą, penktadienį pranešė Kyjivo ambasadorė JAV Olga Stefanišyna.

Derybos, kurioms vadovaus Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, vyks „rytoj Majamyje“, pažymėjo ambasadorė, tačiau nenurodė, kas atstovaus JAV pusei.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau penktadienį paskelbė, kad Ukrainos delegacija vyksta į Jungtines Valstijas tolesnėms deryboms dėl JAV prezidento administracijos parengto plano karui su Rusija užbaigti.

„Ukrainos delegacija šiuo metu keliauja į Jungtines Valstijas. Tikimės, kad bus daugiau aiškumo tiek dėl dokumentų, kuriuos jau parengėme kartu su amerikiečiais, tiek dėl Rusijos reakcijos į visą vykstantį diplomatinį darbą“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Ukraina siekia, kad jos sąjungininkai įneštų aiškumo dėl to, kokias saugumo garantijas ji gaus. Pasak Kyjivo, saugumo garantijos yra būtinos siekiant apsisaugoti nuo dar vieno Rusijos puolimo ateityje.

Varšuva, sausio 16 d. (Ukrinform-ELTA). Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29. Jie jau patikrinti, dabar derinamas jų pristatymo laikas ir vieta,  pareiškė Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras.

„Keturi orlaiviai yra paruošti perdavimui. Juos apžiūrėjo Ukrainos inspektorių grupė, o dabar sprendžiama dėl perdavimo laiko, vietos ir tvarkos“, – sakė V. Bodnaras. 

Jis pareiškė viltį, kad perdavimas įvyks 2026 m. pirmąjį ketvirtį. 

„Manau, kad šiuos MiG reikės šiek tiek modernizuoti, bet tai kariuomenės reikalas. Kiekviena šalis gaus tai, ko jai reikia. Ukraina ketina suteikti Lenkijai dalį Ukrainos dronų pajėgumų. Šis mechanizmas siūlomas siekiant užtikrinti, kad gynybos pajėgumų stiprinimas būtų konstruktyvus abiem šalims“, – paaiškino ambasadorius. 

V. Bodnaras pabrėžė, kad planuojama perduoti iš viso dešimt tokio tipo lėktuvų.

„Jų perdavimo laikas priklausys nuo Lenkijos pajėgumų juos priimti, šių orlaivių parengties nedelsiant naudoti ir mūsų pasirengimo pasiūlyti ką nors mainais. Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad šie lėktuvai baigė tarnybą Lenkijoje, bet gali būti naudojami kovinėmis sąlygomis Ukrainoje“, – pridūrė ambasadorius. 

Anksčiau buvęs Lenkijos gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius sakė, kad kelių Lenkijos MiG-29 perdavimo Ukrainai problema yra išspręsta, vyksta techninės konsultacijos dėl Ukrainos kai kurių bepiločių orlaivių ir raketų technologijų tiekimo Varšuvai. Pasak jo, šios konsultacijos tęsis dar kelias savaites, o lėktuvai gali būti perduoti vasario mėnesį.

Berlynas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Penktadienį žinomas Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo partijos narys Arminas Laschetas paragino atnaujinti dialogą su Rusija, o dabartinę padėtį vadino absurdiška.

Buvęs F. Merzo konservatyvios CDU partijos kandidatas į kanclerio postą A. Laschetas sakė, kad „jei Europa nori būti suvereni, ji turi turėti galimybę atstovauti savo poziciją“.

„Būtent todėl (Prancūzijos) prezidento (Emmanuelio) Macrono požiūris yra teisingas“, – sakė Vokietijos parlamento užsienio reikalų komitetui vadovaujantis A. Laschetas. 

Gruodžio mėnesį E. Macronas pareiškė, kad Europa turėtų rasti būdą bendrauti su Kremliumi.

A. Laschetas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Europos vyriausybių vadovai derina bendras pozicijas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir vėliau jas Maskvai perduoda Amerikos derybininkai. 

„Europa pati save paralyžiuoja“, – teigė jis. 

Penktadienį Kremlius teigiamai įvertino Prancūzijos ir Italijos lyderių raginimą atnaujinti dialogą su Maskva, įšaldytą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.

(papildyta nuo trečios pastraipos)

Vašingtonas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepritaria jo planams perimti Grenlandiją, priklausančią NATO sąjungininkei Danijai.

„Galiu įvesti muitą šalims, jei jos nesutiks dėl Grenlandijos, nes Grenlandija mums reikalinga nacionaliniam saugumui“, – per sveikatos apskritąjį stalą Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

„Galbūt tai padarysiu“, – pridūrė D. Trumpas. 

Jis palygino galimus tarifus dėl Grenlandijos su tais, kuriais pernai grasino Prancūzijai ir Vokietijai dėl farmacijos produktų kainų. 

Ši grėsmė yra naujausia respublikono D. Trumpo spaudimo taktika, jam stiprinant pastangas įsigyti autonominę Arkties salą. Šiam tikslui pasiekti jis grasino pasitelkti karinę jėgą.

D. Trumpas teigia, kad Jungtinėms Valstijoms reikia mineralų turtingos Grenlandijos, ir kaltina Grenlandiją, jog ji nepakankamai daro, kad užtikrintų savo saugumą Rusijos ir Kinijos grėsmės akivaizdoje. 

Pastarosiomis dienomis Europos šalys parodė paramą Danijai ir Grenlandijai, be kita ko, pasiuntusios savo karius į šią strateginę salą. Penktadienį pareikšti paramos Danijai ir Grenlandijai į Kopenhagą atvyko ir JAV Kongreso delegacija, sudaryta iš abiejų partijų narių.  

Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį apsilankė Baltuosiuose rūmuose, bet po derybų pareiškė, kad ir toliau „iš esmės nesutaria“ su D. Trumpu. Tačiau JAV, Danija ir Grenlandija susitarė įkurti darbo grupę, kuri kas dvi ar tris savaites tęs pokalbius, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Berlynas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Vienas žmogus žuvo ir dar devyni buvo sužeisti per autobuso ir traukinio lokomotyvo susidūrimą šiauriniame Vokietijos Hamburgo mieste, penktadienį pranešė miesto priešgaisrinė tarnyba. 

Visi nukentėjusieji per avariją buvo autobuse, sakė priešgaisrinės tarnybos atstovas. Autobuso vairuotojas yra gyvybei pavojingos būklės, du keleiviai sužeisti sunkiai, šeši – lengvai, sakė jis. 

Penki žmonės nuvežti gydymui į ligoninę. Nuolaužose įstrigęs autobuso vairuotojas buvo išlaisvintas paskutinis, sakė atstovas. 

Avarija įvyko uostamiesčio pramonės rajone. Policijos pranešime sakoma, kad ji įvyko atviroje geležinkelio pervažoje, ir pridurdama, kad susidūrimo priežastis kol kas nežinoma.

Žuvęs asmuo mirė nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje, pranešė policija. Be greitosios pagalbos tarnybų, į įvykio vietą taip pat buvo išsiųsta kriminalinė policija, padėsianti atlikti tyrimą.

(papildyta nuo ketvirtos pastraipos)

Kyjivas, sausio 16 d. (AFP-ELTA). Ukrainos sostinėje Kyjive veikiančios mokyklos bus uždarytos iki kito mėnesio, penktadienį paskelbė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, paminėdamas „sudėtingas sąlygas“, susidariusias po to, kai, tvyrant minusinei temperatūrai, per Rusijos smūgius buvo nuniokotas energetikos sektorius.

„Nuo sausio 19 iki vasario 1 d. sostinės mokyklos bus uždarytos atostogoms“, – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ nurodė V. Klyčko.

Kyjivo valdžios institucijos taip pat pranešė, kad, siekiant taupyti energiją, gatvių apšvietimo intensyvumas bus sumažintas iki penktadalio galimų pajėgumų.

Kyjivas teigia, kad daugiau kaip 15 tūkst. energetikos sektoriaus darbuotojų skuba atkurti elektrinių ir pastočių, kurios pastarosiomis dienomis buvo apšaudytos šimtais Rusijos bepiločių orlaivių ir raketų, darbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino sąjungininkus sustiprinti jo šalies oro gynybos sistemas, siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius civilinės infrastruktūros objektus nuo kasdienių Rusijos bombardavimų.

„Iki šio ryto turėjome kelias sistemas be raketų. Šiandien galiu apie tai kalbėti atvirai, nes šiandien turiu šias raketas“, – spaudos konferencijoje Kyjive teigė V. Zelenskis.

Šios atakos pakurstė humanitarinį susirūpinimą, nes, tvyrant šalčiams, kurių akivaizdoje temperatūros stulpeliai kai kuriose šalies dalyse nukrito iki -20 laipsnių Celsijaus, milijonai ukrainiečių ilgai kenčia be elektros ir šildymo.

Kremlius tvirtina, kad jo pajėgos neva taikosi tik į karinius objektus. Kai jis ankstesniais metais subombardavo Ukrainos elektrines, jis dėl sunkumų, su kuriais susidūrė civiliai, apkaltino Kyjivą ir šio atsisakymą sutikti su Rusijos reikalavimais dėl taikos.