(papildyta nuo 5 pastraipos)

Vilnius, gruodžio 31 d. (ELTA). Seimo valdyba jau patvirtino 15 iš 17 dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuosiančios darbo grupės narių, sako parlamento vadovas Juozas Olekas. Jo teigimu, iš dviejų į darbo grupę įtrauktų organizacijų vis dar laukiama informacijos apie jų deleguojamus atstovus. 

„Jau yra (Seimo – ELTA) valdybos patvirtinta 15 iš 17 narių. Laukiame dar dviejų organizacijų atstovų pasiūlymų. Kai tik jie bus, valdyba juos patvirtins. Dauguma grupės yra, įvyko pirmas posėdis, pateikėme reglamentą. Tikiuosi, kad kitame posėdyje tas reglamentas bus patvirtintas ir galėsime dirbti“, – trečiadienį LRT radijui sakė J. Olekas. 

Jo teigimu, siekiant iki vasario vidurio rasti bendrą sprendimą dėl LTR įstatymo pataisų, iš pradžių darbo grupė veikiausiai turės posėdžiauti dažniau. 

„Žiūrėsime, dabar (posėdžiaujame – ELTA) kas antrą dieną – vakar posėdžiavome, buvo kalba, kad gal šiandien, bet nusprendėme, kad sausio 2 d. Turbūt pasitvirtinsime – galbūt pradžioj (posėdžiausime – ELTA) dažniau, paskui gal bus ir koks tarpelis apmąstymams, pasiūlymams. Ir tada vėl dirbsime tiek, kiek reikės, kad galėtume (…) vasario 14 d. jau turėti savo paruoštą įstatymo projektą“, – kalbėjo Seimo pirmininkas. 

Antradienį įvykęs pirmasis darbo grupės posėdis sulaukė nemažai kritikos tiek iš Seimo opozicijos, tiek iš žiniasklaidos organizacijų atstovų, teigusių, jog valdantieji sąmoningai į darbo grupės sudėtį neįtraukė Medijų tarybos, nes bijo prarasti šios darbo grupės kontrolę.

Tuo metu Seimo vadovas tikina, jog žiniasklaidos atstovų interesams darbo grupėje atstovaujama pakankamai. 

„Darbo grupėje mes turime atstovauti ne tik žiniasklaidos atstovams, bet ir platesniems visuomenės interesams. Dėl to žiniasklaidai, man atrodo, yra pakankamai stipriai atstovaujama šioje darbo grupėje, nes penki organizacijų atstovai yra platus balsas, žiniasklaidos nuomonė gali būti girdima“, – akcentavo J. Olekas. 

Kaip skelbta, Seime antradienį pirmą kartą susirinko dėl LRT įstatymo pataisų suburta darbo grupė. Prieš darbo grupės posėdį susirinkusi Seimo valdyba nusprendė į darbo grupės, diskutuosiančios dėl LRT įstatymo pataisų, sudėtį vietoje Medijų tarybos įtraukti Žurnalistų profesionalų asociaciją.

Iš viso darbo grupę sudarys 17 narių: 12 parlamento ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai. 

ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą. Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.

Vilnius, gruodžio 31 d. (ELTA). Seimo valdyba jau patvirtino 15 iš 17 dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuosiančios darbo grupės narių, sako parlamento vadovas Juozas Olekas. Jo teigimu, iš dviejų į darbo grupę įtrauktų organizacijų vis dar laukiama informacijos apie jų deleguojamus atstovus. 

„Jau yra (Seimo – ELTA) valdybos patvirtinta 15 iš 17 narių. Laukiame dar dviejų organizacijų atstovų pasiūlymų. Kai tik jie bus, valdyba juos patvirtins. Dauguma grupės yra, įvyko pirmas posėdis, pateikėme reglamentą. Tikiuosi, kad kitame posėdyje tas reglamentas bus patvirtintas ir galėsime dirbti“, – trečiadienį LRT radijui sakė J. Olekas. 

Jo teigimu, siekiant iki vasario vidurio rasti bendrą sprendimą dėl LTR įstatymo pataisų, iš pradžių darbo grupė veikiausiai turės posėdžiauti dažniau. 

„Žiūrėsime, dabar (posėdžiaujame – ELTA) kas antrą dieną – vakar posėdžiavome, buvo kalba, kad gal šiandien, bet nusprendėme, kad sausio 2 d. Turbūt pasitvirtinsime – galbūt pradžioj (posėdžiausime – ELTA) dažniau, paskui gal bus ir koks tarpelis apmąstymams, pasiūlymams. Ir tada vėl dirbsime tiek, kiek reikės, kad galėtume (…) vasario 14 d. jau turėti savo paruoštą įstatymo projektą“, – kalbėjo Seimo pirmininkas. 

Seime antradienį pirmą kartą susirinko dėl LRT įstatymo pataisų suburta darbo grupė. Prieš darbo grupės posėdį susirinkusi Seimo valdyba nusprendė į darbo grupės, diskutuosiančios dėl LRT įstatymo pataisų, sudėtį vietoje Medijų tarybos įtraukti Žurnalistų profesionalų asociaciją.

Iš viso darbo grupę sudarys 17 narių: 12 parlamento ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai. 

ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą. Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.

Vilnius, gruodžio 31 d. (ELTA). Trys iš penkių Lietuvos didmiesčių 2026-uosius pasitiks be centralizuotai šaudomų fejerverkų. Pirotechninės priemonės šventinę naktį bus naudojamos tik Klaipėdoje ir Kaune. 

Kaip Eltą informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė, laikinosios sostinės Rotušės aikštėje vyks šventinis vakaras, kurį užbaigs naujametiniai fejerverkai. 

Savo ruožtu Klaipėdos savivaldybės administracijos Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Gintarė Butkienė teigė, jog uostamiestyje Naujieji su fejerverkais bus pasitinkami antrus metus iš eilės. 

Tuo metu Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje fejerverkai nebus šaudomi. Kaip Eltą informavo Šiaulių miesto mero padėjėja Alaina Bosė, centralizuotos pirotechnikos Naujųjų naktį šiame mieste atsisakyta 2022 m. Tiesa, mieste įsitvirtino alternatyvios šventės formos – bendruomeniškos naujametinės dūzgės prie Kalėdų eglės, šviesos ir šventinė atmosfera miesto centre.

„Šiauliuose yra numatyta speciali zona, kurioje norintys gyventojai, atėję prie Kalėdų eglės, gali saugiai naudoti fejerverkus, todėl miestas nėra visiškai atsisakęs šios tradicijos, o veikiau reguliuoja ir nukreipia ją į tam pritaikytą vietą. Svarbu pabrėžti, kad miestiečiai ir toliau individualiai leidžia fejerverkus, laikydamiesi galiojančių taisyklių“, – Eltai sakė A. Bosė. 

Savo ruožtu sostinė Naujuosius metus be fejerverkų pasitiks jau šeštą kartą. Vietoje jų vilniečiai ir miesto svečiai Katedros aikštėje galės išvysti vaizdo projekcijų instaliaciją ir šviesų šou.

ELTA primena, kad pirmą kartą sostinėje naujametiniai fejerverkai į dangų nebuvo šaudomi pasitinkant 2021 metus. Tuomet toks sprendimas buvo priimtas dėl pandemijos ir karantino ribojimų. Tų pačių metų liepą Vilniaus savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kuria miestas įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams.

Londonas, gruodžio 30 d. (AFP-ELTA). Eismas Lamanšo tunelyje per naktį turėtų grįžti į normalų režimą, antradienį pranešė operatorė „Getlink“ po elektros energijos tiekimo sutrikimo, dėl kurio sustojo tarp Londono ir žemyninės Europos važiuojantys traukiniai.

„Eismas abiem kryptimis atnaujinamas alternatyviu būdu. Darbai bus tęsiami šį vakarą ir turėtų padėti per naktį grąžinti eismą į normalias vėžes“, – sakoma pranešime.

Anksčiau bendrovė „Eurostar“ pranešė, kad visi tos dienos traukiniai iš Londono į Europą buvo atšaukti, bet vėliau paskelbė, kad iš dalies vėl atidarius tunelį eismas atnaujinamas. Vis dėlto bendrovė rekomendavo keleiviams atidėti keliones kitai dienai ir neatvykti į Londono Šv. Pankrato geležinkelio stotį, jei jų traukinio atšaukimas būtų patvirtintas. 

Antradienį dėl elektros energijos tiekimo problemos ir sugedusio „LeShuttle“ traukinio buvo užblokuoti visi maršrutai, tai sukėlė kelionių chaosą tūkstančiams žmonių. Londono ir Paryžiaus stotyse susitvenkė minios įstrigusių keliautojų, daugelis su lagaminais. Kai kurie keliautojai Londono Šv. Pankrato geležinkelio stotyje sakė keliaujantys į Paryžių švęsti Naujųjų metų.

„Eurostar“ traukiniai važiuoja iš Londono Šv. Pankrato stoties į Paryžių, Briuselį, Amsterdamą ir kitas stotis Europoje. Pernai „Eurostar“ traukiniais keliavo 19,5 mln. keleivių.

Vilnius, gruodžio 31 d. (ELTA). Lietuvos pasieniečiai pastarąją parą pasienyje su Baltarusija neapgręžė nė vieno neteisėto migranto, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 

Latvijos pareigūnai praėjusią parą apgręžė tris neteisėtai sieną bandžiusius kirsti migrantus, o Lenkijos pasieniečiai pranešė pirmadienį nefiksavę nė vieno neteisėto migranto. 

Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1 002 asmenims, šiemet – 1 649.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 24,6 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, gruodžio 31d. (ELTA). Antradienį vyras Klaipėdoje šautuvu grasino žmonėms, praneša Policijos departmentas, 

Skelbiama, jog incidentas H. Manto gatvėje įvyko apie 6.17 val., kai 1955 m. gimęs vyras, rankose turėdamas teisėtai laikomą lygiavamzdį šautuvą „Fusil Robust Brevete 9“, pagrasino nenustatytiems asmenims, bandydamas išvyti juos iš privačios teritorijos. 

Kaip praneša policija, ginklas ir 4 šoviniai buvo paimti. Surinkta medžiaga dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 

Vilnius, gruodžio 31 d. (ELTA). Antradienį pastebėta, jog iš stovėjimo aikštelės Kaune,  Pramonės prospekte, pavogtas automobilis, praneša Policijos departamentas. 

Jog 2019 m. pagaminto automobilio „Toyota RAV4“ nebėra, pastebėta antradienį apie 2 val. 

Pareigūnų duomenimis, nuostoliai siekia 33 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. 

Vilnius, gruodžio 31 d. (ELTA). Antradienio rytą Subačiaus miestelyje, Kupiškio rajone, kilo gaisras, kurio metu sudegė gyvenamasis namas. Policijos departamento duomenimis, įtariamas padegimas. 

Skelbiama, jog incidentas įvyko apie 8.20 val. Nuostolis nustatinėjamas. 

Kaip praneša Policijos departamentas, 1969 m. gimęs įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo. 

Vašingtonas, gruodžio 31 d. (Ukrinform-ELTA). JAV nuolatinis atstovas prie NATO Matthew Whitakeris skeptiškai įvertino Maskvos teiginius apie tariamą Ukrainos bepiločių orlaivių „ataką“ prieš Vladimiro Putino rezidenciją, sakydamas, kad pasitiki tik JAV žvalgybos duomenimis.

Tai jis sakė interviu verslo naujienų kanalui „Fox Business“, praneša „Ukrinform“.

„Buvo pranešimų iš Rusijos pusės, kad ši tariama ataka į vienus iš prezidento rūmų įvykdyta dronu ar dronais. Neaišku, ar tai iš tikrųjų įvyko“, – sakė M. Whitakeris.

Jis priminė, kad Ukraina nuolat patiria masines Rusijos atakas: „Ukraina kiekvieną naktį gauna dronų ir raketų į savo sostinę, ir viskas, ką jie gali padaryti, tai priešintis“.

Kalbėdamas apie taikos derybas M. Whitakeris sakė manąs, kad Kyjivo provokaciniai veiksmai mažai tikėtini.

„Man atrodo, kad būtų šiek tiek netaktiška, esant taip arti taikos susitarimo, Ukrainai iš tikrųjų norint sudaryti taikos susitarimą, daryti kažką, kas būtų vertinama kaip neapgalvota ar nenaudinga“, – sakė jis.

Diplomatas pabrėžė, kad galutinės išvados turėtų būti grindžiamos Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių žvalgybos duomenimis. 

„Man svarbiausia, ką Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkių žvalgybos agentūros pasakys apie tai – ar ši ataka iš tikrųjų įvyko, ar ne“, – sakė M. Whitakeris.

Komentuodamas karo užbaigimo perspektyvas, M. Whitakeris sakė, kad abi pusės to nori, tačiau svarbiausias klausimas tebėra sąlygos.

„Mes vis labiau suvokiame abiejų pusių skirtumus, – sakė jis, pridurdamas: „Mes girdime, kad derybos dėl taikos susitarimo įvyko 90-95 proc. Tai fantastiška.“

Pasak pasiuntinio, būtent prezidentas D. Trumpas yra pajėgus išspręsti šį klausimą.

„Vienintelis asmuo, galintis pasodinti abi puses prie derybų stalo ir, svarbiausia, išlaikyti abi puses prie to stalo, yra prezidentas D. Trumpas“, – sakė M. Whitakeris. Jis pabrėžė, kad JAV ir toliau dės pastangas, kad būtų pasiekti susitarimai.

„Mes ketiname tęsti ir žiūrėti, ar įmanoma sudaryti taikos susitarimą, – sakė jis. – Bet, kaip prezidentas sakė savaitgalį, tai arba bus padaryta per šį procesą, kurio pusiaukelėje dabar esame, arba užsitęs gerokai ilgiau.“

Kartu diplomatas išreiškė viltį, kad taikos susitarimas gali būti pasiektas naujaisiais metais. Jis taip pat nurodė pagrindinius ginčytinus derybų klausimus, įskaitant saugumo garantijas ir teritorijas.

M. Whitakeris sakė, kad saugumo garantijos – tiek iš Norinčiųjų koalicijos, tiek iš JAV – jau iš esmės parengtos, su konkrečiomis detalėmis.

Kartu jis pažymėjo, kad teritoriniai klausimai tebėra sudėtingiausi. „Yra teritorijos klausimai ir tai, kur reikia brėžti sąlyčio liniją, kiek abi pusės turi atsitraukti nuo tos linijos, kas stebi linijos pažeidimus. Štai čia viskas tampa labai sudėtinga, labai daug detalių“.

Pasiuntinys pabrėžė, kad Vašingtonas aktyviai dalyvauja šiame procese.

„Mes labai aktyviai dalyvaujame šioje diskusijoje ir stengiamės, kad tai būtų įgyvendinamas taikos susitarimas, nes galiausiai, jei taikos susitarimas truks tik kelias dienas, tai nebus joks taikos susitarimas“, – sakė M. Whitakeris.

Maskva, gruodžio 31 d. (dpa-ELTA). Po gaisro pastotėje daugiau kaip 100 tūkst. žmonių teritorijose už Maskvos ribų liko be elektros. Ramenskojės miesto administracija antradienį pareiškė, kad tiekimas nutrūko dėl užsiliepsnojusio kabelio, tačiau tuo pat metu regione buvo pranešta apie didelio masto Ukrainos bepiločių orlaivių ataką.

Sutrikimai taip pat paveikė Žukovskio ir Lytkarino gyventojus. Pareigūnai teigė, kad stengiasi greitai atitaisyti padarytą žalą. Rusijos kariuomenė vakare paskelbė per keturias valandas numušusi daugiau kaip 100 Ukrainos bepiločių orlaivių – dauguma jų esą buvo perimti vakarinėje Briansko srityje, esančioje prie Ukrainos sienos, o aštuoni bepiločiai buvo numušti virš Maskvos srities, įskaitant tris, skridusius link sostinės.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas vėliau nurodė, kad buvo perimta dar daugiau bepiločių orlaivių. Dėl atakų Maskvos oro uostai taip pat buvo priversti laikinai stabdyti veiklą.

Nuo 2022 m. pradžios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti visapusišką invaziją į Ukrainą, Maskva reguliariai atakuoja Ukrainą bepiločiais orlaiviais ir raketomis. Kyjivas vis dažniau atsako smūgiais Rusijos teritorijos gilumoje ir daugiausia taikosi į naftos ir dujų infrastruktūrą, taip siekdamas sutrikdyti degalų tiekimą Rusijos kariuomenei ir apriboti karo finansavimą.

Tačiau analitikai pažymi, kad Ukrainos atakų padarinių mastas išlieka kur kas mažesnis, lyginant su žala, padaroma per Rusijos smūgius Ukrainoje.

Lima, gruodžio 31 d. (AFP-ELTA). Peru istorinę Maču Pikču vietovę aptarnaujančioje geležinkelio linijoje susidūrus dviem traukiniams, vienas žmogus žuvo, o dar mažiausiai 40 buvo sužeisti, pranešė valdžios institucijos.

Žuvusysis buvo vieno iš dviejų traukinių konduktorius, pranešė Kusko miesto, esančio arčiausiai garsiosios inkų citadelės, prokuratūra.

Pareigūnai pranešė, kad dirba siekdami nustatyti sužeistų traukinio keleivių tapatybes, nes tarp jų buvo daug užsienio turistų ir dauguma jų – sunkiai sužeisti.

Vaizdo įrašuose, kuriuos keleiviai persiuntė televizijos stočiai RPP, matyti šalia bėgių gulintys sužeistieji, o netoliese stovi du apgadinti lokomotyvai.

Į įvykio vietą nuošalioje Andų vietovėje, į kurią negalima paprastai atvykti keliais, skubiai išvažiavo keliolika greitosios pagalbos automobilių ir medicinos darbuotojų.

Policininkai su šalmais ir neoninės spalvos liemenėmis neštuvais nešė sužeistus keleivius iš traukinių, kad jiems būtų suteikta pagalba.

Nuo 1983 m. į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas senovinis Maču Pikču tvirtovės kompleksas kasdien sulaukia vidutiniškai apie 4 500 lankytojų, tarp kurių daug užsieniečių, teigia Turizmo ministerija.

Dauguma turistų į istorinę vietovę, esančią aukštai Andų kalnuose, atvyksta traukiniu ir autobusu.

Geležinkelių agentūra „Ferrocarril Transandino“ pranešė, kad operatorės „PeruRail“ traukinys apie pietus susidūrė su kitu traukiniu, priklausančiu „Inca Rail“, vieninteliame kelyje, jungiančiame Ollantaytambo miestelį su Maču Pikču. Avarijos priežastis kol kas nežinoma.

Rugsėjo mėnesį apie 1 400 turistų buvo evakuoti iš Aguas Calientes geležinkelio stoties, kuri aptarnauja Maču Pikču, o dar 900 turistų buvo įstrigę, protestuotojams rąstais ir akmenimis užblokavus geležinkelio bėgius.

Vietos gyventojai reikalavo, kad sąžiningo konkurso būdu būtų išrinkta nauja autobusų bendrovė, kuri gabentų lankytojus į Maču Pikču papėdę, ir ne kartą protestavo reikšdami savo reikalavimus.

Inkų imperijos senovinė sostinė Maču Pikču buvo pastatyta 15 amžiuje 2 500 m aukštyje inkų valdovo Pačakuteko įsakymu. Tvirtovė laikoma architektūros ir inžinerijos stebuklu.