Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad nuogąstavimų dėl kitąmet gynybai skiriamo finansavimo panaudojimo gali būti, tačiau pabrėžia, jog bus įdėmiai stebima, kam leidžiamas kiekvienas krašto apsaugai skirtas euras.  

„Nuogąstavimų gali būti, kad gali atsirasti tam tikrų dalykų, kurie bus netiesiogiai susiję su gynybos biudžetu. Tačiau, tą pasakydama noriu pabrėžti, kad mes labai įdėmiai išnagrinėsime visą ir per Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, ir frakcijoje, ir koalicijoje, kiekvieną eurą, kuris bus skirtas gynybai, kaip jis bus išleistas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė R. Budbergytė. 

„Jokių trinkelių tikrai nebus, o keliai, kurie veda į poligonus, jie ir privalo, ir gali būti remontuojami ir tvarkomi, ir tiesiami. Tai atskirkime šiuos dalykus. (...) Aš manau, kad mes labai protingai, labai racionaliai planuojame tą biudžetą ir jis tikrai diskusijų ir svarstymų metu Seime, nei vienas Seimo narys, matyt, tikrai neleis, kad koks nors euras nukryptų ir nueitų į trinkeles“, – tęsė ji. 

Sukritikavo Krašto apsaugos ministeriją: turime tam tikrų nepasitenkinimų

Kaip ir socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, Seimo vicepirmininkė kritikavo Krašto apsaugos ministerijos veiksmus, esą joje gynybos finansavimo panaudojimas jau buvo aptartas su nuomonės formuotojais. Savo ruožtu koalicija, kaip tvirtina R. Budbergytė, dar neturėjo galimybės su juo susipažinti. 

„Mes taip pat turime tam tikro nepasitenkinimo, kad Krašto apsaugos ministerijoje vyksta tam tikri susitikimai su influenceriais, kurie paskui leidžia tam tikras žinutes. (...) Mes biudžetą visą praeitą savaitę svarstėme koalicinėje taryboje, iš tiesų dar nematėme visų tų skaičiukų, kam skiriama tai gynybai, bet labai glumina, kad yra influenceriai, kurie turi kažkokių žinių, kurių neturime mes“, - sakė politikė. 

„Mes šiandien dienai tokių žinių neturime ir todėl galvojame, kad influenceriai, nežinau, kaip jie atsirado Krašto apsaugos ministerijoje, kas juos pakvietė, atsakymų dar nėra, tačiau jie turėtų labai, kaip sakoma, irgi atsargiai daryti tokius pareiškimus. Mano supratimu, su gynyba juokauti negalime“, – pridūrė ji. 

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT teigė girdėjęs apie norą investuoti į trinkeles savivaldybėse tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą. 

Trečiadienį premjerė I. Ruginienė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, planuojama, kad gynybai skolintų lėšų skiriama nebus. 

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad, jo žiniomis, krašto apsaugos sistemos finansavimui gali būti skiriama 4,8 proc. nuo BVP.

Anksčiau valdantieji skelbė, kad gynybai kitąmet bus skiriama 5,2 proc. BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti po 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus kritiką krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei ir Lietuvos diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui galima laikyti įspėjimu šiems Vyriausybės nariams. 

„Partijos pirmininkas šiandien išreiškė nepasitenkinimą dviem ministrams. Savo ministrams, socialdemokratams“, – žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis. 

„Tokį Sinkevičiaus pasakymą sporto, futbolo terminais galima vertinti kaip geltonos kortelės parodymą poniai Šakalienei. Kita kortelė būna raudonos spalvos – tenka palikti aikštę. Jeigu premjerė ar Sinkevičius ištrauks raudoną kortelę – reikės ieškoti tų ministrų. Prieš geltoną kortelę kartais teisėjai įspėja žodžiu, kad dar kartas ir jau daugiau taip nebus – tokį įspėjimą gavo ir Kęstutis Budrys“, – akcentavo jis. 

Kaip skelbta anksčiau, M. Sinkevičius ketvirtadienį teigė esą Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vyko neoficialūs pokalbiai su visuomenininkais ir žurnalistais, tvirtinant, kad lėšos gynybai bus mažesnės nei planuojama. Tokį D. Šakalienės elgesį politikas įvertino kaip nenuoseklų. 

Savo ruožtu S. Skvernelis antrina, kad tokie pokalbiai ministerijoje tikrai vyko. Parlamentaro vertinimu, tai gali būti įtakos socialdemokratų partijoje neturinčios D. Šakalienės siekis atkreipti Seimo dėmesį į gynybos finansavimą. 

„Tai yra faktas, kad taip buvo. Ministrė galbūt nedrįsta arba nėra girdima savo partijoje ir bando per visuomenininkus, žinomus žmones, žiniasklaidą padaryti įtaką čia (Seime – ELTA), šitiems rūmams. Kad balsuojant dėl biudžeto tie įsipareigojimai, kurie buvo garsiai ištransliuoti visam pasauliui, būtų priimti“, – pabrėžė S. Skvernelis. 

Tiesa, vertindamas prezidento Gitano Nausėdos bei K. Budrio pasisakymus, esą „aušriečių“ buvimas koalicijoje turi įtakos Lietuvos reputacijai tarptautinėje erdvėje, M, Sinkevičius ragino ministrą apie tai iš anksto informuoti premjerę Ingą Ruginienę.

Trečiadienį Vyriausybės vadovė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.

Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.

Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.

Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. BVP.

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.

(papildysime)

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dėl gynybos biudžeto kylantys nesutarimai tarp Vyriausybės ir kariuomenės yra blogiausia, kas gali nutikti valstybei. Todėl buvęs krašto apsaugos ministras ragina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderius susilaikyti nuo komentarų apie kariuomenės vadą.

„Manau, nei premjerei, nei LSDP pirmininkui – dabar jiems reikėtų susilaikyti nuo komentarų dėl kariuomenės vado. Dabar kariuomenės pasitikėjimas šiek tiek sumenko, tai nėra gerai. Mums reikia pasitikėjimą kariuomene išsaugoti ir tas yra be galo svarbu. Todėl jeigu mes įeisime į vidinius susikirtimus – tai yra blogiausia, kas gali nutikti valstybei“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Taip jis įvertino premjerės Ingos Ruginienės bei socdemų lyderio Mindaugo Sinkevičius pasisakymus. Trečiadienį kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT televizijai teigė, kad ne visos lėšos iš būsimojo krašto apsaugos biudžeto bus skirtos tenkinti kariuomenės poreikius.

Savo ruožtu I. Ruginienė LRT televizijai tvirtino, kad tokios, jos žodžiais tariant, paskalos diskredituoja visą šalies gynybą. Tuo metu kalbėdamas „Žinių radijui“ M. Sinkevičius stebėjosi kariuomenės vado pareiškimais ir pastebėjo, kad „demokratinėse šalyse kariuomenė įprastai nereiškia politinių pozicijų ir nepolitikuoja“.

L. Kasčiūno manymu, R. Vaikšnoras tiesiog išreiškė savo, kaip kariuomenės vado, nuomonę.

„Kariuomenės vadas tik pasako savo nuomonę. Jis atsakingas už kariuomenę ir jis siekia, kad kariuomenė įgytų pilną operacinį pajėgumą, o tam reikia pasiekti mūsų divizijos pilną operacinį pajėgumą“, – aiškino TS-LKD lyderis.

„Siūlyčiau, kai ateis biudžetas, pasižiūrėti, kiek to pilno divizijos operacinio pajėgumo poreikio ir atliepia biudžetas“, – ragino jis, pakartodamas, kad „slapukavimas dėl lėšų“, skiriamų krašto apsaugai, gali turėtų pasekmių ir Lietuvos tarptautiniam autoritetui.

(papildymai visame tekste)

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Vilniaus ir Utenos apskrityse sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 50 tūkst. eurų, informavo policija.

Anot Policijos departamento, trys galimi sukčiavimo atvejai fiksuoti Vilniuje.

Trečiadienį 13.14 val. į sostinės policiją kreipėsi moteris (gim. 1957 m.), kuri pranešė, kad spalio 10 d., būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys, kurie kalbėjo rusų kalba. Jie, prisistatę elektros tinklų ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu iš vilnietės išviliojo 13 870 eurų. 

Taip pat, policijos duomenimis, trečiadienį 11.33 val. gautas kitos moters (gim. 1949 m.) pranešimas, kad spalio 5–10 d. jai skambino nepažįstami asmenys, kurie bendravo rusų kalba. Pasak moters, jie prisistatė banko ir policijos darbuotojais ir apgaulės būdu išviliojo iš jos išviliojo 16 298 eurus.

Nukentėjusioji į namus atvykusiam nepažįstamam asmeniui atidavė dvi banko korteles, kuriomis ir buvo pasisavinti pinigai. 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, trečiadienį gautas moters (gim. 1965 m.) pranešimas, kuriuo ji nurodė, kad antradienį apie 12 val. Vilniuje, būnant namuose, jai bandant prisijungti prie galimai fiktyvios banko svetainės ir, suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jos banko sąskaitos apgaule pasisavinta 2 700 eurų.

Su sukčiais susidūrė ir Vilniaus rajone gyvenanti moteris (gim. 1982 m.). Ji trečiadienį policijai pranešė, kad bandant prisijungti prie galimai fiktyvios banko svetainės ir, suvedus banko prisijungimo duomenis, nuo jos banko sąskaitos apgaulės būdu nuskaičiuota 12 000 eurų. 

Apie galimą sukčiavimo atvejį pranešta ir Utenos apskrityje.

Anot Utenos AVPK, trečiadienį pareigūnai gavo moters (gim. 1956 m.) pareiškimą, kad tą pačią dieną apgaulės būdu iš dviejų banko sąskaitų išvilioti 5 600 eurų. 

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų.

Pateikti likę du kandidatai į „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybą

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Į naujos kadencijos „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybą siūlomos Jutta M. Dissen  ir dabartinėje tarybos kadencijoje dirbanti Judith Buss, ketvirtadienį pranešė pastarųjų kandidatūras iškėlusi Finansų ministerija.

Pasak jos, du nepriklausomi nariai pateikti baigus atlikti jų patikrą. 

Bendrovės stebėtojų tarybą iš viso sudarys devyni nariai – šeši nepriklausomi nariai ir trys valstybės tarnautojai. 

Spalio 3 dieną Finansų ministerija pateikė šiuos kandidatus į nepriklausomus narius: Alfonso Faubel, Tim Brooks Lorraine Wrafter, Sian Lloyd Rees.

Tuo metu valstybės tarnautojų atstovais pasiūlytos dabartinėje tarybos kadencijoje dirbančios ir dabar atranką laimėjusios Finansų ministerijos ekspertės Aušra Vičkačkienė ir Ingrida Muckutė. Nauja valstybės tarnautojų atstove siūloma Vyriausybės kanceliarijos ekspertė Lina Liubauskaitė.

Ministerijos siūlomoms kandidatūroms dar turi pritarti bendrovės akcininkai.

Veikiančios stebėtojų tarybos kadencija baigiasi šių metų spalio 25 d., o naujai atrinkti kandidatai šias pareigas pradės eiti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu juos išrinkus stebėtojų tarybos nariais.

Stebėtojų taryba yra „Ignitis grupės“ kolegialus organas, kurio pagrindinė kompetencija apima bendrovės veiklos priežiūrą, strategijos tvirtinimą, taip pat jos įgyvendinimo analizę ir priežiūrą, ir renkamas ketveriems metams.

Naujos kadencijos bendrovės stebėtojų taryboje dirbs 2 nariais daugiau – 6 nepriklausomi nariai bei 3 valstybės tarnautojai (iki šiol stebėtojų tarybą sudarė 5 nepriklausomi nariai ir 2 ministerijos darbuotojai).

74,99 proc. bendrovės akcijų valdo Finansų ministerija, smulkiesiems investuotojams priklauso 25,01 proc. akcijų.

(papildysime)

Antananaryvas, spalio 1š d. (AFP-ELTA). Nušalintas Madagaskaro prezidentas pirmą kartą patvirtino, kad pabėgo iš šalies. Šį pareiškimą jis išplatino po to, kai karinės pajėgos po kelias savaites trukusių ir krizę šalyje sukėlusių demonstracijų perėmė valdžią.

Prezidentas Andry Rajoelina išvyko spalio 11–12 d., po to, kai „pasirodė tiesioginių ir itin rimtų grasinimų pasikėsinti į valstybės vadovo gyvybę“, trečiadienį vėlai vakare pareiškė prezidentūra.

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir prievolės administravimo auditą, nustatė trūkumų atrenkant savanorius į nenuolatinę karo tarnybą.

Pasak jos, vykdant personalo komplektavimo procesą, vertinamas kandidatų išsilavinimas, sveikatos būklė, anksčiau atlikta tarnyba ir dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Taip pat papildomai atsižvelgiama ir į fizinį parengtumą. Kandidatams surinkus vienodą konkursinį balą, prioritetas taikomas tam, kuris anksčiau pateikė prašymą tarnauti.

Auditoriai nustatė, kad šie praktikoje taikomi atrankos vertinimo kriterijai yra nepakankami atrenkant motyvuotus kandidatus į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

„Kariuomenės stiprybė prasideda nuo motyvuoto žmogaus apsisprendimo tarnauti. Todėl būtina atranka, kuri padėtų nustatyti asmenis, tvirtai pasiryžusius ginti savo šalį. Dabartiniai atrankos kriterijai nepakankamai parodo, kiek kandidatai yra motyvuoti. Būtina apsvarstyti papildomus rodiklius, kurie padėtų geriau įvertinti jų motyvaciją, o ne tik fizinius duomenis ar išsilavinimą“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Be šių trūkumų, audito metu taip pat buvo nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė nevaldo aktualios informacijos apie aktyvaus kariuomenės personalo rezervo karių įgytą išsilavinimą ir kompetencijas. 

Aktyviajame personalo rezerve esančių karo prievolininkų skaičius 2024 m. pabaigoje buvo daugiau kaip 31 tūkst. karių. 2023–2024 m. į pratybas ir mokymus buvo pakviesta apie 96 proc. planuotų pašaukti karių.

Auditoriai pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė neturi informacijos apie kiekvieno iš jų išsilavinimą ir specialybes, įgytas baigus tarnybą. 

Jų teigimu, šios informacijos trūkumas apriboja efektyvumą komplektuojant personalą ir kviečiant karius į pratybas bei mokymus, nes negalima tikslingai pašaukti tų rezerve esančių karių, kurie turi reikiamas ir kariuomenei svarbias civilines specialybes. 

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Kauno rajone esančiame tvenkinyje trečiadienį rastas galimai nuskendusio žmogaus kūnas, pranešė ugniagesiai.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, 15.18 val. gautas pranešimas, kad Lapių seniūnijoje, Drąseikių kaime, Ežero gatvėje esančiame tvenkinyje, matomas skenduolis.

Žmogaus kūnas rastas apie 30 metrų atstumu nuo kranto. 16.23 val. kūnas ištrauktas į krantą ir perduotas medikams. 

Medikai žmogui konstatavo mirtį. Asmens tapatybę nustatinėja policijos pareigūnai.

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Jurbarke gyvenamajame name trečiadienį rastas neteisėtai laikomas šautuvas, pranešė policija.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 17.12 val. Barkūnų gatvėje, vyro (gim. 1991 m.) gyvenamajame name, buvo rasti ir paimti neteisėtai laikomi lygiavamzdis šautuvas bei 10 šovinių. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 50 mln. eurų paskolą vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ infrastruktūros modernizacijai.

Pasak bendrovės, suteiktas finansavimas bus panaudotas modernizuoti, skaitmenizuoti ir plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tinklus.

„Tęsiame išmanaus vandentiekio projektą ir vystome infrastruktūrą, kad ji atitiktų augančios sostinės poreikius. (...) Nesustojame ir toliau investuojame į patikimą infrastruktūrą, kuri leidžia užtikrinti vienodai aukštą paslaugų lygį tiek sostinėje, tiek regionuose bei pasirengti ateities iššūkiams – nuo klimato kaitos iki didėjančio vandens poreikio“, – pranešime sakė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas.

Paskolos lėšos bus nukreiptos į miesto vandentiekio infrastruktūrą, įskaitant Viršuliškių vandentiekio stoties atnaujinimą, kvartalinių tinklų plėtrą mieste, infrastruktūros gerinimą Gulbinų teritorijoje bei Šalčininkų vandenvietės ir vandens gerinimo įrenginių rekonstrukciją. 

Tuo metu nuotekų infrastruktūra bus sustiprinta tiesiant slėgines linijas nuo Baravyko g. iki Sietyno g. bei įrengiant nuotekų balansavimo rezervuarą. 

Per ateinančius trejus metus „Vilniaus vandenys“ į paslaugų kokybės gerinimą, tiekimo patikimumą ir aplinkosaugą iš viso investuos daugiau kaip 139 mln. eurų.