Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Lietuvai pasirašius europinės 6,375 mlrd. eurų lengvatinių gynybos paskolų priemonės (SAFE) sutartį, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad dėl palankių palūkanų normų šis mechanizmas per dešimtmetį šaliai leis sutaupyti apie 250 mln. eurų.

„Mūsų labai preliminariu vertinimu, Lietuva per dešimt metų dėl šio mechanizmo sutaupys apie 250 mln. eurų, tai 25 mln. eurų per metus yra ženkli suma ir tikrai gali būti panaudota labai prasmingai didinant mūsų saugumą“, – „Delfi“ laidoje pirmadienį kalbėjo finansų ministras.

„Palūkanos visada priklauso nuo rinkoje esančių palūkanų normų, bet kadangi jos remiasi į Europos Komisijos skolinimosi kainą, ji, be abejonės, bus šiek tiek žemesnė nei Lietuva skolinasi rinkoje“, – sakė jis.

Pirmasis SAFE mokėjimas Lietuvą turėtų pasiekti per trijų mėnesių laikotarpį, jo dydis sieks 15 proc. visos sumos – apie 956 mln. eurų, vėliau lėšos bus išmokamos pagal mokėjimo prašymus. Paskolos grąžinimo laikotarpis, anot ministro, siekia 45 metus.

Pasak K. Vaitiekūno, gynybos paskolų lėšas Lietuva investuos į pagrindinius krašto apsaugos projektus – vystydama nacionalinę diviziją, rengdamasi priimti Vokietijos brigadą, plėtodama oro gynybos pajėgumus.

„Labai tikimės, kad dalis tų paskolos lėšų liks Lietuvoje – ir Lietuvos gynybos pramonė pasinaudos jomis, vystys naujus produktus, (…) tie nauji produktai bus integruoti į mūsų gynybą ir taps sėkminga eksporto preke“, – teigė jis.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau teigė, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“.

Juo, be 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Į SAFE paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo praėjusių metų gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.

Pirmoji sutartį tarp ES valstybių pasirašė Lenkija, jos vertė siekia 43,7 mlrd. eurų.

(policija patikslino informaciją, kad vyras turėjo teisę vairuoti motociklą)

Vilnius, balandžio 26 d. (ELTA). Vilniaus ligoninėje mirė per motociklo avariją susižalojęs JAV pilietis. Medikai dėl jo gyvybės kovojo savaitę.

Kaip pranešė Policijos departamentas, avarija įvyko balandžio 19 d. apie 14.40 val. Elektrėnų savivaldybėje, Pastrėvio kaime, Semeliškių gatvėje.

JAV pilietis (g. 1981 m.), vairuodamas motociklą „Honda“, kelio vingyje nesuvaldė motociklo. Nuslydęs nuo kelio, jis atsitrenkė į atitvarus. 

Vairuotojas dėl patirtų sužalojimų (inkstų pažeidimas, kraujagyslių sužalojimo ir kojos lūžių) buvo paguldytas į Vilniaus ligoninę,

Naktį į sekmadienį, 0.20 val., vyras mirė. 

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl motociklininko žūtimi pasibaigusios avarijos.

(pataisyta 7, 8, 12 pastraipa)

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Vilniuje 2028-ųjų gegužę vyks didžiausia Europos aviacijos maršrutų plėtros konferencija „Routes Europe“, pritrauksianti virš tūkstančio oro linijų bendrovių, oro uostų, aviacijos paslaugų teikėjų bei atvykstamojo turizmo atstovų. 

„Lietuvos oro uostams pritraukti tokį renginį buvo labai didelė svajonė“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus. 

„Tikrai turbūt šiandien yra labai džiugi diena (...), galime paskelbti, kad 2028-ais metais gegužės mėnesį (...) būtent čia, Vilniuje, susitiks daugiau negu tūkstantis bene pačių svarbiausių aviacijos sektoriaus (atstovų – ELTA), kurie čia (...) tarsis dėl maršrutų plėtros, dėl naujų skrydžių atidarymo, naujų bazių įkūrimo ir visų kitų reikalų, kurie yra aptariami tarp oro uostų, kompanijų, turizmo asociacijų ir kitų asmenų“, – kalbėjo S. Bartkus.

Kaip skelbia LTOU, šis renginys kasmet pritraukia virš 1,2 tūkst. dalyvių, atstovaujančių 120 oro linijų bendrovių, 220 oro uostų bei virš 60 turizmo organizacijų iš Europos, Artimųjų Rytų, Azijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). 

Įmonės teigimu, „Routes Europe“ yra svarbiausias ir didžiausias kasmetinis aviacijos industrijos atstovų suvažiavimas Europoje. 

„Tris dienas trunkančiame renginyje vyksta oro linijų bendrovių, oro uostų, įvairias aviacijos paslaugas teikiančių bendrovių bei atvykstamojo turizmo atstovų susitikimai, derybos, pristatymai bei panelinės diskusijos“, – rašo LTOU.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovo Edvino Grikšo teigimu, Lietuva yra pasaulyje žinoma dėl sparčiai augančios ekonomikos, pažangaus aukštųjų technologijų sektoriaus, tačiau „Routes Europe“ konferencija ją parodys ir kaip kitas valstybes suvedančią šalį.

„Susisiekimas, junglumas buvo, yra ir bus viena iš Lietuvos sėkmės detalių – ar tai būtų patogus susisiekimas keliais, geležinkeliais jūriniu transportu ar lėktuvais. (...) Kaip ministras, atsakingas už turizmo sektorių, noriu pasidžiaugti, kad dabar matome tikrai kylančius (turizmo – ELTA) srautus, (...) šalių spektras irgi plečiasi ir tokie renginiai, kaip „Routes Europe“,  dar tik parodo, kad mes visada galime daugiau“, – žurnalistams teigė jis.

„Neatsidžiaugiu, kad to renginio metu Lietuvoje susitiks pagrindiniai sprendimų priėmėjai, vyks b2b (angl. verslai verslui – ELTA) renginiai ir tai bus dar viena galimybė Lietuvai įsitvirtinti kaip tai širdžiai Europoje ne tik geografine prasme Europoje Sąjungoje, bet apskritai ta, kuri suveda, vienija. Žinoma, Lietuvos pirmininkavimas (Europos Sąjungos Tarybai) vienas iš tų postūmio renginių“, – tęsė E. Grikšas.

Jis tikino, kad aviacija yra svarbi ne tik šalies logistikai, bet ir konkurencingumui. 

Tuo metu susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas sostinėje 2028-ųjų gegužę sostinėje vyksiantį renginį palygino su tuo metu kasmet vykstančiu tarptautiniu dainų konkursu „Eurovizija“.

„Gegužės mėnuo Europoje ir Lietuvoje dažniausiai matomas kaip eurovizinis mėnuo. (...) „Routes Europe“ iš esmės yra aviacijos „Eurovizija“, – kalbėjo jis. 

Savo ruožtu „Routes“ renginius organizuojančios „Aviation Week“ bei „Informa“ viceprezidentas renginiams Stevenas Smallas tvirtino, kad Vilnius išsiskiria kaip tinkamas renginio šeimininkas.

„Labai džiaugiamės, kad (...) šį renginį galime surengti Vilniuje. Dėl dinamiškos ekonomikos, puikios infrastruktūros ir klestinčios turizmo pramonės Vilnius išsiskiria kaip idealus renginio šeimininkas (...). Šis pranešimas paskelbiamas miestui ypač džiugiu metu, po sėkmingo naujojo oro uosto išvykimo terminalo atidarymo ir rekordiškai sėkmingų 2025 metų Lietuvos oro uostams“, – žurnalistams kalbėjo jis. 

LTOU vadovas S. Bartkus užsiminė tikintis, kad 2028-aisiais galbūt išsipildys ir kita bendrovės svajonė – reisas į JAV.

„Labai tikiu, kad kita mūsų svajonė galbūt išsipildys būtent 2028-ais metais renginio metu – LTOU galės paskelbti apie pirmą savo reisą į Jungtines Amerikos Valstijas. To visiems ir linkiu“, – sakė jis.

Ekonominė nauda miestui

Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad šis renginys ne tik didins miesto žinomumą, bet, remiantis kitų valstybių praktika, dėl numatytų skrydžių, konferencijos dalyvių apgyvendinimo gali atnešti ir ekonominę naudą tiek oro uostams, tiek sostinei.

„Statistika ir kitų šalių praktika rodo, kad iš tiesų šis renginys sukuria tiesioginę naudą miestui. Miestai, kurie priima tokius renginius, padidina savo skrydžių aptarnavimą ir (rinką – ELTA) išaugina iki 3 proc. per trejus metus. Kalbant ekonominiais terminais, tai turbūt yra šimtai milijonų eurų per metus“, – kalbėjo jis.

„Turbūt turėsime pakankamai reikšmingą trumpalaikę naudą dėl to, kad pats renginys Vilniaus mieste vyks kelias dienas. Skaičiuojame, kad (bus – ELTA) 3,3 tūkst. nakvynių vien tik viešbučiuose, naudų bus tiek restoranams, tiek paslaugų sektoriui, tiek transporto įmonėms“, – pridūrė vicemeras.

Kaip skelbia LTOU, Vilniuje vyksiančią konferenciją finansuoja ir drauge organizuoja Susisiekimo ministerija, EIM, Vilniaus miesto savivaldybė bei LTOU. 

Bendovės teigimu, Vilnius 2028-aisiais taps 21-uoju miestu, kuriame vyks ši konferencija. Anksčiau teisę rengti „Routes Europe“ buvo įgiję tokie miestai, kaip Sevilija (Ispanija), Orhusas (Danija), Lodzė (Lenkija), Bergenas (Norvegija) ir kiti. Šiemet konferencija vyks Riminyje (Italija). 

Londonas, gegužės 11 d. (AFP-ELTA). Bandydamas numalšinti didėjančią grėsmę savo vadovavimui po katastrofiškų savivaldos rinkimų rezultatų praėjusią savaitę, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį žadėjo įrodyti, kad juo abejojama be reikalo.

K. Starmeris žadėjo, kad jo vadovaujama Leiboristų partija rodys geresnius rezultatus, bandydamas užsitikrinti įpykusių ir įsiaudrinusių įstatymų leidėjų paramą lemiamoje kalboje, kuria siekta išsklaidyti abejones dėl jo ateities premjero poste.

„Žinau, kad žmonės nusivylę Britanijos padėtimi, nusivylę politika, o kai kurie nusivylę ir manimi“, –per kalbą Londono centre sakė jis.

„Žinau, kad yra manimi abejojančių, ir žinau, kad turiu įrodyti, jog jie klysta, ir tai padarysiu“, – pridūrė K. Starmeris, kuris 2024 m. leiboristus grąžino į valdžią po 14 metų konservatorių valdymo.

Pasak kritikų, dabartinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas rinkėjų akyse daro vieną klaidą po kitos, o šiuo metu yra įsivėlęs į skandalą dėl atleisto pasiuntinio į Vašingtoną Peterio Mandelsono, velionio seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino buvusio bičiulio. 

Leiboristų premjeras nesugebėjo paskatinti ekonomikos augimo, britams ir toliau jaučiant ilgametės pragyvenimo išlaidų krizės padarinius, tačiau buvo sulaukė pagyrų už tai, kad atsilaikė prieš JAV prezidentą Donaldą Trumpą Irano klausimu. 

Ketvirtadienio savivaldos rinkimuose išreiškė akivaizdų nepasitenkinimą K. Starmerio 22 mėnesių valdymu: juose didžiulę pergalę leiboristų partijos sąskaita pasiekė kraštutinės dešinės populistinė partija „Reform UK“ ir kairieji populistai „Žalieji“.

K. Starmerio partija taip pat prarado dešimtmečius trukusią Velso ir nepasivijo nepriklausomybės siekiančios Škotijos nacionalinės partijos (SNP) Edinburgo decentralizuotame parlamente.

Savo kalboje K. Starmeris pripažino, kad „laipsniški pokyčiai nepadės“ vis labiau nepatenkintai visuomenei, ir žadėjo „didesnį atsaką“ tokiose srityse kaip ekonomikos augimas, glaudesni ryšiai su Europa ir energetika.

Jis pažadėjo priimti įstatymus, kuriais bendrovė „British Steel“ būtų visiškai nacionalizuota, ir sakė, kad jo vyriausybė sieks, jog Didžioji Britanija taptų „Europos širdimi“, be kita ko, įgyvendindama ambicingą jaunimo patirčių programą.

K. Starmeris pasmerkė partijos „Reform UK“ prieš imigrantus nukreipta populistine retorika pasižymintį lyderį Nigelą Farage'ą, pavadindamas jį „spekuliantu“ ir „sukčiumi“.

„Jei nesugebėsime visko padaryti teisingai, mūsų šalis pasuks labai tamsiu keliu“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje galimą „Reform UK“ pergalę kituose visuotiniuose rinkimuose.

Leiboristų premjeras taip pat sakė užkirsiąs kelią „kraštutinių dešiniųjų agitatoriams“ atvykti į Britaniją šį šeštadienį vyksiančiam mitingui.

K. Starmeris leido suprasti, kad viliasi likti valdžioje iki 2034 m., tačiau keli leiboristų parlamentarai savaitgalį nedviprasmiškai pareiškė, kad, jų nuomone, premjerui atėjo laikas trauktis.

Kalba apie „paskutinę progą“

Buvusi jaunesnioji ministrė Catherine West paskelbė, kad prieš nuspręsdama, ar bandyti inicijuoti lyderio rinkimus, kurie atvertų duris kitiems kandidatams, ji palauks K. Starmerio kalbos.

Partijos lyderio rinkimų inicijavimas greičiausiai įpliekstų žalingas vidines kovas, leiboristų kairiojo ir dešiniojo sparnų nariams siekiant užsitikrinti palaikymą savo pageidaujamam kandidatui arba K. Starmeriui.

Pagal partijos taisykles, norint inicijuoti šį procesą, bet kuriam pretendentui reikėtų 81 leiboristų parlamentarų – t. y. penktadalio jų frakcijos parlamente – palaikymo.

Jungtinės Karalystės žiniasklaidoje sklando gandai, kad bandyti nuversti K. Starmerį gali mėginti buvusi vicepremjerė Angela Rayner arba sveikatos ministras Wesas Streetingas, tačiau nė vienas iš jų neturi visuotinio palaikymo leiboristų gretose.

Sekmadienį A. Rayner nesiryžo pareikalauti K. Starmerio atsistatydinti, tačiau teigė, kad dabartinė strategija „neveikia, ir reikia ją keisti“.

„Tai gali būti mūsų paskutinė proga... Premjeras dabar turi pasinaudoti šia proga ir numatyti pokyčius, kurių reikia mūsų šaliai“, – platformoje „X“ rašė ji.

Kitas plačiai aptarinėjamas galimas pretendentas į premjerus Mančesterio meras Andy Burnhamas šiuo metu negali mesti iššūkio K. Starmeriui, nes neturi mandato parlamente.

Akivaizdaus jo įpėdinio nebuvimas reiškia, kad K. Starmeris vis dar gali išsilaikyti poste, ypač turint galvoje, kad kiti visuotiniai rinkimai numatomi tik 2029 m.

Partijoje taip pat vengiama jį keisti, nes nenorima sekti 2022 m. per keturis mėnesius tris ministrus pirmininkus pakeitusių konservatorių pavyzdžiu.

Kaip skelbta, Velse leiboristai prarado decentralizuotos vyriausybės kontrolę pirmą kartą nuo tada, kai prieš 27 metus buvo įsteigtas Kardifo parlamentas.

Anglijoje leiboristai prarado beveik 1,5 tūkst. mandatų vietos tarybose, o N. Farage'o vadovaujama populistinė partija „Reform UK“ išaugino savo turimą mandatų skaičių nuo mažiau nei 100 iki daugiau nei 1,4 tūkst.

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Įsibėgėjus paskutiniam pavasario mėnesiui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša apie gripo sezono pabaigą. Skelbiama, jog pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga buvo mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, o mirties nuo gripo ar COVID-19 atvejų nefiksuota. 

„Lietuvoje 19-ąją metų savaitę (gegužės 4–10 d.) bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga (…) rodiklis nežymiai padidėjo ir siekė 575,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (18-ąją savaitę buvo 542,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis siekė 729,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – teigiama pranešime. 

„Praėjusią savaitę (19-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldytas 1 asmuo, dėl COVID-19 ligos – 3. Dėl šių ligų nė vienas asmuo nebuvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuose. Mirties nei nuo gripo, nei nuo COVID-19 ligos atvejų neužregistruota“, – nurodo centras. 

Skelbiama, jog mažiausias sergamumas praėjusią savaitę užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo fiksuojamas jokioje savivaldybėje. 

NVSC duomenimis, iš viso šį sezoną nuo gripo mirė 86 asmenys, nuo COVID-19 ligos – 47. 

Viena, gegužės 11 d. (AFP-ELTA). Ispanijos, Airijos ir Slovėnijos visuomeniniai transliuotojai pirmadienį pranešė, kad nerodys šią savaitę vyksiančio jubiliejinio 70-ojo „Eurovizijos“ dainų konkurso, nes boikotuoja šį televizijos renginį dėl Izraelio dalyvavimo.

Šios trys šalys kartu su Nyderlandais ir Islandija pasitraukė iš šių metų konkurso Vienoje, kuris prasideda antradienį ir baigsis šeštadienį didžiuoju finalu.

Dėl Izraelio elgesio per karą Gazos Ruože kilo didelių ginčų ir šios trys šalys yra tarp penkių, paskelbusių boikotą renginiui.

Be to, kilo įtarimų, kad buvo manipuliuojama televizijos balsavimo sistema siekiant padidinti balsų už Izraelį skaičių 2025 m. „Eurovizijoje“ Bazelyje (Šveicarija). Kai kurie transliuotojai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės, nes Izraelis neleido jų žurnalistams patekti į Gazos Ruožą.

„Vietoj „Eurovizijos“ cirko nacionalinę televizijos programą nuspalvins teminių laidų ciklas „Palestinos balsai“, – sakė Slovėnijos transliuotojas RTV.

Ketvirtadienį per antrąjį pusfinalį Airijos transliuotojas RTE rodys laidą „Pasaulio pabaiga su Beanzu“, kurioje 1993 m. „Eurovizijos“ nugalėtoja Niamh Kavanagh Norvegijoje patiria šiaurės elnių ganytojų kasdienybę.

O finalo metu bus rodomas populiaraus dešimtąjį dešimtmetį airių sukurto komedinio serialo „Tėvas Tedas“ („Father Ted“) epizodas „Eurovizijos“ tema.

Ispanijos transliuotojas RTVE rodys savo specialią muzikinę laidą „Muzikos namai“.

Nyderlandų ir Islandijos visuomeniniai transliuotojai rodys konkursą, nors abi šalys iš jo pasitraukė.

Šiais metais „Eurovizijos“ dainų konkursui sukanka 70 metų, ir Austrijos sostinė stengiasi surengti kuo geresnį – didžiausią pasaulyje, tiesiogiai transliuojamą – muzikos renginį.

Pasitraukus penkioms šalims, konkurse dalyvaus tik 35 šalys – mažiausiai nuo 2004 m., kai buvo pakeista sistema ir išplėstas dalyvių skaičius.

Pirmą kartą 1956 m. surengtą „Euroviziją“ organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU) – didžiausias pasaulyje visuomeninės žiniasklaidos aljansas.

Organizacija „Amnesty International“ teigė, kad EBU negebėjimas sustabdyti Izraelio dalyvavimą „Eurovizijoje“, kaip tai padarė su Rusija po jos 2022 m. invazijos į Ukrainą, yra „bailumo aktas ir akivaizdus dvigubų standartų pavyzdys“.

Izraelio dalyvavimas „suteikia šaliai platformą, kurioje ji bando nukreipti dėmesį nuo savo vykdomo genocido okupuotame Gazos Ruože ir jį normalizuoti, – pareiškime teigė „Amnesty“ generalinė sekretorė Agnes Callamard. – Negalima leisti, kad dainos ir blizgučiai užgožtų ar atitrauktų dėmesį nuo Izraelio vykdomų žiaurumų ir palestiniečių kančių“.

JT remiamas tyrimas rugsėjo mėnesį nustatė, kad „Gazoje vykdomas genocidas“, bet Izraelis griežtai tai neigia.

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Kyrylo Budanovas sako – jeigu Rusija ryžtųsi rimtam tarpvalstybiniam dialogui, Ukraina būtų tam pasiruošusi. 

„Kalbant rimtai, jeigu Rusija yra tikrai pasiruošusi rimtai diskutuoti, Ukraina taip pat yra pasiruošusi”, – žurnalistams pirmadienį teigė Lietuvoje viešintis K. Budanovas.

Jo teigimu, Ukraina ne kartą įrodė, jog oficiali jos pozicija – siekti taikos. 

„Ukraina daug kartų žodžiais ir veiksmais įrodė, jog siekiame karo baigties ir taikos. Tai yra oficiali Ukrainos pozicija, kurią palaiko ir prezidentas. Mes pasisakome už karo veiksmų nutraukimą“, – kalbėjo Ukrainos prezidento administracijos vadovas. 

„Pasikartosiu, kad taikos siekis nėra silpnybė – tai sveiko proto ženklas“, – pabrėžė K. Budanovas. 

Kaip skelbta, pirmadienį Ukrainos prezidento administracijos vadovas susitiko su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu. 

Susitikimo metu, pasak R. Kauno, buvo aptarti klausimai, susiję su Ukrainos gynybos pramonės lokalizavimu Lietuvoje, aptarti incidentai, susiję su dronų incidentais Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse. 

(papildyta nuotraukomis)

Vilnius, gegužės 11 d. (ELTA). Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad savivaldybė derina naują Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties variantą, kuriame bus keičiamos techninės detalės, o paties projekto vystymo kaina augant statybinių medžiagų kaštams nedidės.

„Projekto pabrangimo nebus. (…) Mes iš tikrųjų turime poreikį peržiūrėti koncesijos sutartį iš techninės pusės, nes yra padaryti nedideli pakeitimai techninėse detalėse, pavyzdžiui, užribio pastūmimo į vieną ir kitą pusę, tam reikalingi koncesijos (sutarties – ELTA) pakeitimai“, – žurnalistams pirmadienį sakė meras.

„Taip pat (Švietimo – ELTA) ministerija irgi turi savo tam tikrų pageidavimų dėl operavimo, pavyzdžiui – dėl sporto muziejaus, dėl renginių, kurie numatyti iš valstybės pusės įsigyti (stadione – ELTA). (...) Tai mes šnekamės, siekiame (…) artimiausiu metu turėti galutinį sutarties pakeitimo variantą, jį suderinti su koncesininku ir tada finalizuoti“, – teigė V. Benkunskas.

Anot jo, nėra leidžiama keisti esminių koncesijos sutarties sąlygų, kurios buvo numatytos konkurso sąlygose.

„Visa kita, ką galima keisti, tikrai yra mūsų pokalbių objektas. Koks bus galutinis variantas, mes dar negalime pasakyti, bet manau, kad greitu metu susitarsim ir tuos pakeitimus patvirtinsim“, – pridūrė meras.

Stadiono koncesininkę „Vilniaus daugiafunkcį kompleksą“ valdančią bendrovę įsigijusios nekilnojamojo turto plėtotojos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis taip pat teigė, kad projekto vystymas valstybei nebrangs.

„Dėl visko, kas brangsta, riziką prisiimam mes – prisiimam riziką ir už tai atsakome, jeigu mes pasirašėme sutartį, mes ją ir padarysime“, – teigė jis.

„Hanner“ didžiąją dalį bendrovės „Venetus Capital“, kuri yra valdoma fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ ir kuriai priklauso stadiono koncesininkė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, akcijų perėmė pernai birželį. Tuomet liepą „Hanner“ sudarė rangovų sutartis su statybų bendrovėmis „Naresta“ bei „Kalvasta statyba“.

Teigiamą išvadą Vilniaus Nacionalinio stadiono projektui Europos Komisija (EK) pateikė pernai gegužės pabaigoje.

2022-aisiais EK patvirtinus 155 mln. eurų vertės projektui skirtą valstybės pagalbos schemą, iš naujo Komisijos patvirtinimą reikėjo gauti po to, kai buvo pakeista koncesijos sutartis ir indeksuota projekto kaina.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) koncesijos sutartį sudarė 25 metų laikotarpiui.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro 19 tūkst. vietų nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Kyjivas, gegužės 11 d. (ELTA). Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius galimu apgaulės manevru pavadino naujausius Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasisakymus apie esą artėjančią Ukrainos karo pabaigą, praneša agentūra „Reuters“.

„Jei jis mato artėjančią šio karo pabaigą, tai galėtų karą tiesiog užbaigti“, – pareiškė B. Pistorius pirmadienį per vizitą Ukrainos sostinėje Kyjive. V. Putinas esą gali tai padaryti atitraukdamas savo pajėgas ar pakviesdamas derybų be išankstinių sąlygų. Tačiau vietoj to jis, kaip visuomet, kelia sąlygas.

„Tikiuosi, jog klystu, kad tai dar vienas apgaulės manevras, tačiau to atmesti negalime“, – kalbėjo B. Pistorius. Jis teigė manąs, kad V. Putinas tokiu elgesiu nori nukreipti dėmesį nuo savo paties silpnumo, nes kariuomenė šiuo metu praktiškai nepasiekia teritorinių laimėjimų.

V. Putinas šeštadienį po Pergalės dienai skirto karinio parado Maskvoje pareiškė, kad kaip tarpininką pokalbiams su Europos Sąjunga (ES) galėtų įsivaizduoti buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą ‌Schröderį. Be to, turėdamas omenyje karą Ukrainoje, jis sakė: „Manau, kad reikalas artėja prie pabaigos“. Vokietijoje G. Schröderis daug metų kritikuojamas dėl savo artumo V. Putinui ir darbo Rusijos energetikos koncernuose.

Kadangi V. Putinas gudrauja, būtina toliau kariniu požiūriu stiprinti Ukrainą, pabrėžė B. Pistorius. Todėl su Ukraina susitarta dėl tolesnio bendradarbiavimo kuriant ir gaminant dronus. Tai esą reikalinga, kad šalis per derybas turėtų stipresnes pozicijas.

Londonas, gegužės 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė pirmadienį paskelbė naujas sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos „informacinio karo kampanijas“ dėl jos plataus masto invazijos į Ukrainą, taip pat prieš tuos, kurie, kaip įtariama, vykdo prievartinę Ukrainos vaikų deportaciją ir indoktrinaciją.

Sankcijų paketas paliečia 85 fizinius ir juridinius asmenis, iš kurių du trečdaliai susiję su įtariamomis Rusijos propagandos operacijomis, įskaitant, Londono teigimu, pastarojo meto pastangas kištis į artėjančius Armėnijos rinkimus.

Tarp jų – 49 asmenys, dirbantys Socialinio projektavimo agentūroje (SDA), įskaitant tekstų rašytojus, vertėjus ir vaizdo įrašų kūrėjus, atsakingus už „apgaulingą Kremliaus propagandą“, nurodė JK vyriausybė.

2024 m. spalio mėnesį ji jau įvedė apribojimus valstybės finansuojamai agentūrai bei SDA vadovams, taip pat dar dviem panašioms įmonėms.

„SDA gavo užduotį ir pinigų iš Kremliaus vykdyti įvairioms kišimosi operacijoms, kurių tikslas – kenkti demokratijai ir silpninti paramą Ukrainai“, – sakoma JK užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad operacijoms „beveik neabejotinai vadovavo Rusijos prezidento administracija, be kita ko, siekdama steigti prorusiškas organizacijas Armėnijoje ir daryti įtaką, kad valdžioje atsirastų daugiau prorusiškų veikėjų“.

Maždaug trečdalis pirmadienį paskelbto sankcijų paketo vėl nukreipta prieš asmenis, susijusius su tuo, ką Londonas vadina „sisteminga Rusijos kampanija, kuria siekiama prievarta deportuoti ir militarizuoti Ukrainos vaikus“.

Tarp jų yra Karinio sportinio rengimo ir patriotinio jaunimo ugdymo centras, kuris, kaip teigiama, žinomas „Karių centro“ pavadinimu.

„Čia ukrainiečių vaikai mokomi karinio rengimo ir prokremliškos ideologijos“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.

Ji taip pat į juoduosius sąrašus įtraukė Juliją Sergejevną Veličko, savarankiškai pasiskelbusios ir Maskvos vadovaujamos „Luhansko liaudies respublikos“ jaunimo politikos ministrę, dėl jos „gėdingo vaidmens įgyvendinant valstybės vadovaujamas iniciatyvas“.

Kartu JK skirs dar 1,2 mln. svarų sterlingų (1,6 mln. JAV dolerių) Verifikavimo centrui ir Paieškos mechanizmui, kurie dirba siekdami identifikuoti ir surasti ukrainiečių vaikus, kaip įtariama, prievarta paimtus iš savo namų.

Daug Vakarų šalių vyriausybių bei organizacijų kaltina Maskvą prievarta deportavus ukrainiečių vaikus po to, kai 2022 m. vasario mėnesį ji įsiveržė į Ukrainą.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje 2023 m. išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl ukrainiečių vaikų grobimo.

JK pareiškime užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper pažadėjo, kad šalis „ir toliau bendradarbiaus su mūsų sąjungininkais siekiant paremti visas įmanomas pastangas identifikuoti ir surasti negailestingai pagrobtus vaikus“.