Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). Antradienį Seimo plenarinių posėdžių salę pasieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų siūlymas uždrausti Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį netoli itin svarbių šalies objektų ar karinių poligonų.

Pasak projekto rengėjų, toks priešiškų šalių piliečių įsigytas NT gali būti panaudotas įvairioms valstybei žalingoms veikloms vykdyti.

„Jis gali būti pasitelktas kaip sandėliavimo, transporto ar ryšių koordinavimo punktas, skirtas diversinėms ar kitokio pobūdžio atakoms prieš Lietuvos infrastruktūrą. Tokiuose objektuose gali būti slapta laikoma speciali įranga, perduodama informacija arba atliekami pasirengimo veiksmai. Be to, turtas gali būti naudojamas informacinių atakų operacijoms ar veikti kaip operatyvinė bazė“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

„Veikla iš aplink strateginius objektus esančių statinių gali būti nukreipta prieš Lietuvos infrastruktūrą, institucijas, verslo subjektus, valstybės nepriklausomybę ir saugumą“, – pažymi projekto rengėjai.

Tiesa, pažymima, jog ši ribojamoji priemonė nebūtų taikoma tais atvejais, kai yra gautas patvirtinimas, jog sandoris nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. 

Pasak konservatorių frakcijos atstovų, siūlymas parengtas Suomijos pavyzdžiu – esą šioje šalyje leidimus NT įsigijimams išduoda Krašto apsaugos ministerija, tačiau Lietuvoje tai siūloma daryti pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.

Tikimasi, jog įgyvendinus šiuos pakeitimus būtų sukurtas institucinis filtras, leidžiantis identifikuoti ir prevenciškai pašalinti galimas rizikas bei užkirsti kelią žalingai priešiškų šalių atstovų veiklai jautriose Lietuvos teritorijose.

Pagal dabartinę tvarką leidimą įsigyti NT šalia strateginių objektų turi gauti juridiniai asmenys, tačiau fiziniams asmenims šis reikalavimas netaikomas.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų balandžio 1 d. leidimą gyventi Lietuvoje turėjo daugiau nei 14,6 tūkst. Rusijos piliečių.

Registrų centro duomenimis, 2022–2024 m. šios šalies piliečiai įsigijo daugiau nei 2,8 tūkst. NT objektų Lietuvoje. 10 km atstumu nuo svarbios infrastruktūros objektų NT Lietuvoje per 2022 m. įsigijo 600 Rusijos piliečių, per 2023 – 643 Rusijos piliečiai, o per 2024 m. – 602 Rusijos piliečiai. 

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). Pastarosiomis savaitėmis tęsiantis skandalui dėl premjerui Gintautui Paluckui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“ gautos nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos, antradienį Vyriausybės vadovas susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda.

Pasak ministro pirmininko patarėjo Justino Argusto, susitikime šalies vadovai aptars pirmą žingsnį Seime įveikusį siūlymą naikinti papildomas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, antrosios pensijų pakopos pertvarką ir valdančiųjų planuojamus projektus dėl mokestinių pakeitimų.

„Darbo susitikime bus aptarti svarbiausi dabar Seime svarstomi ir finalizuojami įstatymų pakeitimai: antrosios pensijų pakopos pertvarka leidžiant žmonėms atsiimti pinigus, priemokų atsisakymas sveikatos sistemoje, mokestinės korekcijos“, – susitikimo išvakarėse Eltai įvardijo J. Argustas.

„Premjeras ir šalies vadovas taip pat tradiciškai pasikeis nuomonėmis ir kitais aktualiausiais vidaus bei užsienio politikos klausimais“, – pridūrė jis. 

Pastaruoju metu G. Paluckas, įsipainiojęs į skandalą dėl dalinai jam priklausančiai įmonei „Garnis“ suteiktos paskolos, atsidūrė visuomenės dėmesio epicentre. Dėl šios situacijos praėjusią savaitę tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti. 

Patikrinimą dėl paskolos aplinkybių pirmadienį pradėjo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

ELTA primena, kad bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). Seimas antradienį planuoja priimti galutinį sprendimą, ar nuo kitų metų įvesti naujus draudimo ir cukraus mokesčius, kels pelno mokestį ir naikins pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas šildymui.

Vyriausybės siūlymu, būtų įvestas Saugumo įnašas – 10 proc. apmokestintos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės ir privalomą transporto priemonių draudimą.

Akcizas būtų taikomas nealkoholiniams saldiesiems gėrimams, priklausomai nuo cukraus juose kiekio – turėtų būti daugiau nei 2,5 gramai pridėtinių cukrų 100 ml tokio gėrimo, taip pat akcizas būtų taikomas tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.

Tuo metu stambioms įmonėms taikomą pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu – nuo 16 iki 17 proc., smulkių ir vidutinių įmonių (kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų) lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 7 proc., kartu plečiant kai kurias lengvatas.

Seimas taip pat spręs, ar atsisakyti PVM lengvatos šildymui, karštam vandeniui bei malkoms – mokesčio tarifas kitąmet siektų 21 proc., o ne 9 proc. kaip anksčiau, didinti lengvatinį tarifą nuo 9 iki 12 proc. apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui.

Dalis papildomų pajamų iš šių pakeitimų būtų skirti gynybai, pokyčius priimti Seimas ketina iki liepos.

Šią savaitę parlamente taip pat laukia paskutinis balsavimas dėl nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimų.

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). Vilniaus miesto apylinkės teismui toliau nagrinėjant COVID-19 testų pirkimo bylą, joje antradienį teiks parodymus Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.  

Šioje byloje buvusi sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ Aurelijaus Verygos viceministrė Lina Jaruševičienė yra kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. 

Jai įtarimai buvo pareikšti 2020 m. vasarą. Tuomet ministrų kabinetui vadovavo S. Skvernelis.

Prokuratūra baudžiamąją bylą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo teismui perdavė 2022 m. rugpjūtį.

Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.

Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.

Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA). Apie tai, kas antradienį, birželio 17-ąją, numatoma Lietuvoje, informuoja ELTA. 

Kai kuriuos antradienio įvykius, renginius ir spaudos konferencijas anonsavo ELTA. 

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA). Savaitgalį į Vilnių atklydusi meška pirmadienio vakarą pastebėta už sostinės esančiame Purnuškių kaime ir toliau juda šiaurės link, pranešė LSMU Laukinių gyvūnų globos centras.

Kaip įstaiga paskelbė savo feisbuko paskyroje, specialistai su dronais toliau seka meškos judėjimo kryptį, prie operacijos prisideda Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. 

Mešką taip pat stebėti padeda Vilniaus miesto savivaldybės „ID Vilnius“ Bepiločių orlaivių operacijų centro pilotai.

Savaitgalį meška pirmą kartą buvo užfiksuota klaidžiojanti šalia Vilniaus, Avižieniuose, o vėliau – pačiame mieste, Ukmergės gatvėje. Sekmadienį buvo pranešta, jog meška paliko Vilnių, tačiau vėliau ji buvo pastebėta Riešėje. 

Dėl šio įvykio Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas nustatyti veikimo mechanizmą, numatantį, kaip panašiais atvejais turėtų reaguoti atitinkamos institucijos bei savivaldybės. 

Pačios institucijos pripažino, jog tinkamai nekomunikavo apie veiksmus, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti visuomenės ir gyvūno saugumą. 

Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko teigimu, siekiant suvaldyti susidariusią situaciją, nuspręsta naudoti termovizorinius dronus, savivaldybės įmonės JUDU valdomas vaizdo stebėjimo kameras, atrinkti gyvūno paieškai tinkamus turimus dronus.

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad iš Izraelio evakuotis nori daugiau nei 130 Lietuvos piliečių, juos sausumos keliu per sieną su Jordanija išgabenti ketinama antradienį.

„Daugiau nei 130 yra užsiregistravusių (evakuacijai – ELTA), kai paskutinį kartą kai buvau informuotas, kokie yra skaičiai“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė ministras.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas anksčiau teigė, kad šalies piliečius evakuoti sausumos keliu per Jordanijos ir Egipto pasienį nuspręsta oro erdvei Izraelyje vis dar esant uždarytai.

„Sausumos kelias yra atidarytas – yra niuansų kertant sausumos sieną iš Izraelio į Egiptą Izraelio piliečiams dėl Egipto taikomų praktikų,  Lietuvos piliečiams tokių apribojimų nėra. (…) Buvo pasirinktas kelias ir kaip pagrindinis variantas organizuoti rytoj išskridimą iš Jordanijos, kertant Izraelio-Jordanijos sieną sausuma“, – tikino K. Budrys.

Anot jo, iki išskraidinimo vietos planuojama Lietuvos piliečius vežti 3 autobusais.

NKVC vadovas anksčiau informavo, kad žmones parskraidinti į Lietuvą planuojama iš tarptautinio Akabos oro uosto. 

Kaip atsarginis variantas, nepavykus evakuacijai sausuma, lieka galimybė Lietuvos piliečius parskraidinti „Spartanu“.

K. Budrio teigimu, per krizių valdymo mechanizmus Lietuva nuolat palaiko kontaktą su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, taip pat keičiasi informacija, kiek šalies piliečių šiuo metu yra Irane.

Visgi evakuacijai iš šios valstybės prašymų Užsienio reikalų ministerija (URM) kol kas nesulaukė.

„Mums žinomi asmenys, kurie yra Irane, buvo informuoti žinutėmis su kvietimu registruotis mūsų ambasadoje Turkijoje, kuri dengia ir Iraną, ir esant poreikiui mes organizuotume tą pagalbą. Nė vieno tokio piliečio neatsirado“, – pažymėjo ministras.

Kaip pranešė kariuomenė, Lietuvos piliečių evakuacija iš Izraelio pradėta sekmadienį. 

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį anksti ryte Izraelis įvykdė plataus masto operaciją prieš Irano branduolinius objektus, kariuomenės vadus ir aukštas pareigas einančius mokslininkus. Atsakydamas Teheranas vieną po kito paleido spiečius balistinių raketų ir nepilotuojamųjų orlaivių.

Abi pusės pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, ir, nepaisant didėjančio tarptautinės bendruomenės spaudimo švelninti konfliktą, nei viena iš jų nenori iš jo pasitraukti.

Tel Avivas, birželio 16 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministras Pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymas „užbaigtų konfliktą“ tarp dviejų priešiškų šalių.

„Tai ne eskaluotų konfliktą, o jį užbaigtų“, – sakė B. Netanyahu interviu televizijai „ABC News“, paklaustas apie pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas vetavo Izraelio planą nužudyti aukščiausiąjį lyderį, nes baiminasi, kad tai sustiprins Irano ir Izraelio priešpriešą.

„Iranas nori „amžino karo“, ir jis priartina mus prie branduolinio karo slenksčio, – sakė B. Netanyahu. – Iš tikrųjų tai, ką daro Izraelis, užkerta tam kelią, nutraukia šią agresiją, ir tai galime padaryti tik pasipriešindami blogio jėgoms.“

Mineapolis, Minesota, birželio 15 d. (AFP-ELTA). Įtariamasis Minesotos įstatymų leidėjos žudikas tą naktį, kai vieną žmogų nušovė, o kitą sužeidė, lankėsi keturių valstijos politikų namuose, pirmadienį pranešė JAV prokuroras.

57 metų Vance‘ui Boelteriui pareikšti šeši federaliniai kaltinimai, įskaitant du kaltinimus dėl nužudymo panaudojus šaunamąjį ginklą, už kuriuos gresia įkalinimas iki gyvos galvos arba net mirties bausmė, Mineapolyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė laikinasis JAV prokuroras Minesotos apygardai Joe Thompsonas.

Naktinis žudiko siautėjimas prasidėjo valstijos senatoriaus Johno Hoffmano ir jo žmonos pašovimu, o baigėsi Atstovų rūmų narės Melissos Hortman ir jos vyro nužudymu. Tačiau tarp jų buvo dar dvi stotelės, sakė J. Tompsonas.

Apsirengęs juoda taktine liemene, užsidėjęs neperšaunamą liemenę ir silikoninę kaukę, jis pasibeldė į vieno politiko namų Mineapolio priemiestyje Meipl Grove duris, tačiau namuose nieko nebuvo, sakė prokuroras.

Tada jis nuvyko į kitus namus gretimame Niu Houpo miestelyje, bet pasitraukė, kai jį pastebėjo policijos pareigūnas.

„Boelterio nusikaltimų detalės išties šiurpinančios. Tai buvo visiškas košmaras“, – tęsė J. Tompsonas.

V. Boelteris buvo sulaikytas vėlų sekmadienio vakarą kaimo vietovėje, esančioje maždaug už valandos kelio į pietvakarius nuo Mineapolio priemiesčio, kur buvo įvykdytos žmogžudystės, pranešė policijos ir valstijos pareigūnai.

Specialiosios paskirties komandos naudojo dronus, kad nustatytų įtariamojo buvimo vietą, o pareigūnai, norėdami jį sučiupti, turėjo šliaužti grioviais vietinių ūkių laukuose, pranešė laikraštis „Minnesota Star Tribune“.

Vašingtonas, birželio 16 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą griežtai sukritikavo Rusijos pašalinimą iš G8 šalių grupės. Prieš oficialiai prasidedant šiųmečiam Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimui, jis Kanadoje pareiškė, kad atitinkamas sprendimas tada buvo „didelė klaida“.

„Manau, kad dabar nebūtų karo, jei Rusija nebūtų pašalinta“, – sakė respublikonas pirmadienį susitikime su Kanados premjeru Marku Carney, turėdamas omenyje Rusijos karą Ukrainoje. Tai, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino nėra prie stalo, esą labai apsunkina padėtį.

V. Putinas labai įsižeidė, kai buvo pašalintas – „taip, kaip būčiau įsižeidęs aš, kaip būtumėt jūs, kaip būtų kiekvienas“, teigė D. Trumpas. Todėl Kremliaus vadovas nesikalbąs su niekuo kitu, išskyrus jį, pabrėžė D. Trumpas. Kartu jis pridūrė, kad dabar  netinkamas metas vėl priimti Rusiją, nes nuo tada daug kas įvyko. Tačiau pašalinti Rusiją esą tuomet buvo klaida.

Septynių didžiųjų pramoninių valstybių pokalbių formatas egzistuoja nuo 1975 m. Rusija į grupę buvo priimta vėliau – tada ši kelerius metus vadinosi Didžiuoju aštuonetu. Tačiau 2014 m. Rusija dėl Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksijos buvo pašalinta  ir grupė toliau egzistuoja kaip G7 formatas.

D. Trumpas praeityje jau ne kartą Rusijos pašalinimą vadino klaida ir vienu metu ragino ją grąžinti į grupę. Tačiau pastaruoju metu jis to nebedaro.

Vieno žurnalisto paklaustas, ar Kinija, kaip viena didžiausių pasaulio ekonomikų, turėtų prisijungti prie formato, D. Trumpas susitikime su M. Carney sakė, kad „tai nebloga idėja“.