(papildysime)

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA). Antrajai kadencijai paskirta generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, jog per artimiausius penkerius metus užtarnauto poilsio išeis daugiau nei 100 prokurorų. 

„Reikalinga ruoštis ateičiai, kadangi per penkerius metus į užtarnautą poilsį išeis daugiau nei 100 prokurorų. Reikalinga spręsti šitą klausimą, kad mes galėtume laiku pasiruošti, kad žmonės būtų pasiruošę dirbti ir perimti darbus iš tų prokurorų, kurie išeina į užtarnautą poilsį“, – trečiadienį Prezidentūroje kalbėjo N. Grunskienė. 

Teheranas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). JAV veikiančio Kritinių grėsmių projekto (angl. „Critical Threats Project“ – CTP) paskelbta analizė rodo, kad po kelių dienų neramumų protestai Irane prieš šalies teokratinį režimą, panašu, atslūgo.

CTP ataskaitoje teigiama, kad antradienį šešiose Irano provincijose užregistruoti vos septyni protestai. Tai rodo žymų sumažėjimą palyginti su praėjusiu ketvirtadieniu, kai 27 iš 31 Irano provincijos fiksuoti 156 protestai.

Projektui vadovauja Vašingtone įsikūrę analitiniai centrai „Institute for the Study of War“ ir „American Enterprise Institute“.

Ataskaitos autoriai įspėja, kad dėl visoje šalyje toliau išjungto interneto ir ribotos prieinamos informacijos protestų mastą vis dar sunku įvertinti.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į didelį aukų skaičių po teisėsaugos institucijų mėginimų užgniaužti protestus.

„Toks žiaurumo lygis gali atgrasyti protestuotojus ir sumažinti protestų mastą“, – teigiama ataskaitoje.

Teherano gyventojai antradienį pirmą kartą po keletą dienų vėl galėjo skambinti tarptautiniais telefono numeriais. Jie kalbėjo apie įtampą visame aprimusiame mieste po praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį vykusių vienų didžiausių masinių protestų nuo 1979 m. revoliucijos.

Miesto gyventojai teigė, kad saugumo pajėgos su demonstracijomis susidorojo itin žiauriai.

Žmogaus teisių organizacijos „Hengaw“ duomenimis, nuo protestų pradžios gruodžio pabaigoje jau žuvo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių. Šio aukų skaičiaus nebuvo galima patvirtinti iš nepriklausomų šaltinių.

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA) Teisingumo ministerija skelbia institucijoms pateikusi derinimui projektą, kuriuo siūloma patikslinti atleidimo nuo notaro atlyginimo už būsto įsigijimo ir refinansavimo sandorių tvirtinimą bei išplėsti finansines lengvatas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą.

Kaip rašoma pranešime, vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų – būsto vertės ribos, iki kurios jaunos šeimos būtų atleidžiamos nuo notaro atlyginimo už hipotekos sandorio tvirtinimą, padidinimas nuo 87 tūkst. iki 120 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad notarų atlyginimo lengvata būtų taikoma platesniam pirmąjį būstą įsigyjančių šeimų regionuose ratui.

Taip pat numatyta, kad tvirtinant hipotekos sutartį pagal refinansavimo sutartį, kai įkeičiamas šeimos turtas arba vienintelis asmens būstas, atleidimo nuo notaro atlyginimo dydis būtų didinamas nuo 30 iki 50 proc., tačiau negalėtų būti mažesnis nei 54 eurai. Ši nuostata būtų taikoma kreditams, skirtiems asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms.

„Mūsų tikslas – stiprinti regioninę politiką ir didinti būsto prieinamumą jaunoms šeimoms visoje Lietuvoje. Mažindami notarinius kaštus ir derindami finansines paskatas, siekiame, kad valstybės pagalba būtų ne tik deklaratyvi, bet ir praktiškai pasiekiama,“ – pranešime cituojama teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Pasak Teisingumo ministerijos, šie pakeitimai taip pat prisidės prie nuoseklesnio teisinio reguliavimo. Šiuo metu Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme jau numatyta, kad valstybės parama taikoma būstams iki 120 tūkst. eurų vertės, tačiau notarų atlyginimo lengvata buvo siejama su žemesne – 87 tūkst. eurų – riba.

„Suvienodinus šias vertes aiškiai apibrėžiamas tas pats pirmojo būsto vertės intervalas, kuriam taikomos ir finansinės paskatos, ir notarų atlyginimo lengvatos. Tai didina teisinio reguliavimo aiškumą, skaidrumą ir užtikrina, kad parama pasiektų daugiau jaunų šeimų, planuojančių kurtis tiek regionuose, tiek didesniuose miestuose“, – rašoma pranešime.

Jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką (vaikus) auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.

ELTA primena, kad prie geresnių galimybių jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą turėtų prisidėti ir Lietuvos banko (LB) spalį priimtas sprendimas atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN).

Pagal juos nuo 2026 m. rugpjūčio pirmą būstą įsigyjantiems asmenims nustatytas ne mažesnis kaip 10 proc. nuo nekilnojamojo turto (NT) vertės pradinio įnašo reikalavimas. Dabar galiojantys ASN numato, kad pirmo būsto paskolai gauti reikia ne mažesnio nei 15 proc. pradinio įnašo nuo įsigyjamos NT vertės.

Nuo kitų metų rugpjūčio įsigaliojantys ASN taip pat numato, kad griežtės skolinimo sąlygos antro ir paskesnių būstų paskoloms, bus griežčiau vertinamas pajamų ir paskolos įmokų santykis.

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA). Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, apeliacinį skundą dėl apygardos teismo sprendimo, kuriuo moteriai dėl medikų padarytos klaidos buvo priteista papildomai 3,5 tūkst. eurų neturtinei žalai ir daugiau nei 400 eurų turtinei žalai atlyginti.

Moteriai medikai atliko operaciją ir per ją išoperavo ne skaudantį kelio sąnarį, bet sveiką kitos kojos sąnarį. Nesveikas sąnarys buvo išoperuotas tik vėliau, sugijus nepagrįstai išoperuotam sąnariui. 

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija pripažino, kad dėl medikų kaltės moteriai buvo padaryta neturtinė žala, ir ją įvertino 6,5 tūkst. eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiai moteriai teisę į didesnę – 10 tūkst. eurų – neturtinę žalą.

Teismas pažymėjo, kad, pacientei nepagrįstai atlikus sveiko kelio sąnario operaciją, skaudančio sąnario operacija buvo atidėta dar dviem mėnesiams, per kuriuos moteris kentė jau abiejų kojų skausmus, gijimas buvo ilgas, moteriai teko lankytis ir pas psichiatrą. 

„Moters fizinei ir emocinei sveikatai buvo padaryta ilgalaikė žala, todėl apygardos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas“, – rašoma teismo pranešime.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Rostovas prie Dono, sausio 14 d. (ELTA). Rusijoje, valdžios institucijų duomenimis, per Ukrainos dronų atakas žuvo du žmonės. Pietiniame Rostovo prie Dono mieste smogta gyvenamajam namui, tinkle „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Jurijus Sliusaras.

Ataka sukėlė gaisrą pastate, apgadinti du butai. Išgabenant nuolaužas, rastas vyro  kūnas.

J. Sliusaro duomenimis, dar mažiausiai keturi asmenys, įskaitant ketverių metų vaiką, buvo sužeisti per naktines dronų atakas Rostovo srityje. Be to, pramoninėje teritorijoje užsiliepsnojo keli pastatai.

Belgorodo srityje per Ukrainos dronų smūgį į automobilį žuvo moteris, o vyras buvo sužeistas, tinke „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Automobilį prarijo liepsnos.

Vašingtonas, sausio 14 d. (Ukrinform-ELTA). Rusija toliau didina pigių kovinių dronų gamybos apimtis ir diegia naujoves jų naudojimo srityje, kurdama okupantų pajėgoms palankias sąlygas mūšio lauke.

Apie tai rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

„Rusija toliau didina pigių kovinių dronų, kurie sėkmingai padėjo Rusijos pajėgoms pasiekti palankių rezultatų mūšio lauke, gamybos apimtis ir diegia naujoves“, – teigiama instituto pranešime.

Rusijos ginkluotosios pajėgos neseniai savo dronuose „Molnija-2“ pradėjo diegti palydovinio ryšio sistemas „Starlink“, taip žymiai padidindamos jų efektyvumą mūšio lauke. Ukrainos karo analitikas Kostiantynas Mašovecas sausio 13 d. pranešė, kad Rusija į modelio „Molnija-2“ nepilotuojamųjų orlaivių gamybą investavo dideles sumas, nors teiginiai, kad Rusija daugiau nei 900 tūkst. tokių dronų pagaminti nuo 2025 m. sausio iki rugpjūčio išleido daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių yra mažiausiai dvigubai perdėti.

K. Mašovecas pažymėjo, kad dronai „Molnija-2“ yra atsparūs elektroninės karybos sistemų poveikiui, juose kartais montuojami sistemos „Starlink“ terminalai, be to, Rusijai naudingas jų kainos ir pajėgumų santykis.

ISW pažymi, kad Rusija plečia ir didina dronų gamybos apimtis bei jų pritaikymo galimybes, kad galėtų dar intensyviau vykdyti savo oro smūgių kampaniją.

ISW primena, pagrindiniai šios kampanijos taikiniai yra svarbiausi logistikos objektai, esantys artimajame ir operatyviniame Ukrainos gynybos pajėgų užnugaryje, įskaitant greitkelius, geležinkelius ir tiltus.

Šių pastangų tikslas – artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais palengvinti tolesnes Rusijos puolamąsias operacijas bei sumažinti Ukrainos gebėjimą išlaikyti savo pajėgas fronto linijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad technologiniai Rusijos dronų patobulinimai padėjo Rusijai siekti šių tikslų ir laimėti naujų pergalių mūšio lauke, ISW analitikai mano, kad Rusija greičiausiai toliau daugiausiai dėmesio skirs pigių dronų, kurie pasirodė esą veiksmingi mūšio lauke, gamybos mastui didinti.

Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, 2025 m. Rusijos pajėgos ėmė taikyti naują operatyvinį modelį, pagrįsta technologinėmis naujovėmis ir puolimo taktikos pokyčiais, ir sugebėjo sparčiau judėti į priekį, užimdamos Ukrainos teritoriją.

Pekinas, sausio 14 d. (ELTA). Pernai pirmą kartą per penkerius metus sumažėjo prekyba tarp Kinijos ir Rusijos, praneša agentūra „Reuters“.

Abipusė prekyba prekėmis siekė 1,63 trln. juanių (201 mlrd. eurų), rodo trečiadienį paskelbti Kinijos muitinės duomenys. Tai yra 6,5 proc. mažiau, lyginant su 2024 m., kai buvo pasiekta rekordinė 1,74 trln. juanių vertė. Prekybos sumažėjimas 2025-aisiais užbaigė ketverius metus trukusią augimo fazę.

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022  m. vasarį Kinija buvo svarbi prekybos partnerė Vakarų sankcionuojamai kaimynei. Liaudies Respublika pirko rusišką naftą, anglis bei dujas ir mainais tiekė prekes – nuo automobilių iki elektronikos. Abi šalys mėgina priešintis prekybos mažėjimui. Per prezidento Vladimiro Putino vizitą Pekine praėjusį rugsėjį jos pasirašė daugiau kaip 20 bendradarbiavimo susitarimų ir uždegė žalią šviesą naujam dujotiekiui.

Negatyvios tendencijos praėjusiais metais priežastimis nurodoma sumažėjusi kiniškų automobilių paklausa Rusijoje bei mažesnė Kinijos žalios naftos importo vertė. Eksportas į Rusiją, anot duomenų, mažėjo 9,9 proc., o importas iš Rusijos – 3,4 proc. Detalūs pirmųjų vienuolikos 2025 m. mėnesių duomenys rodo, kad žalios naftos importo iš Rusijos vertė dėl krentančių naftos kainų sumenko 19,6 proc. Be to, vienos pramonės asociacijos duomenimis, kiniškų automobilių eksportas į Rusiją sumažėjo 46 proc., kai vyriausybė Maskvoje padidino automobilių mokesčius.

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė M. K. Čiurlionio stipendijas keturiems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus dailės akademijos magistrantams.

Ministerijos teigimu, stipendijomis siekiama įvertinti talentingus ir meninėje veikloje pasižyminčius studentus, kurie prisideda prie menininko palikimo puoselėjimo ir sklaidos.

Stipendijos siekia 500 eurų per mėnesį ir bus skiriamos vieneriems studijų metams.

Paraiškas stipendijoms gauti studentai teikė praėjusių metų rudenį, minint M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metines. 

Ministerija taip pat teikia prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardines stipendijas studentams, ypač pasižymintiems studijose, mokslinėje, visuomeninėje ir meninėje veikloje. 

Taip pat Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų stipendijas studentams, surinkusiems aukščiausius konkursinius balus stojimo į aukštąsias mokyklas metu, bei kalbininko Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams.

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA). Trečiadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda Prezidentūroje priėmė antrai penkerių metų kadencijai paskirtos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės priesaiką. 

Kaip skelbta anksčiau, gruodžio pabaigoje prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo N. Grunskienę antrajai kadencijai paskyrė generaline prokurore.

Tai – pirmas atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai tas pats asmuo paskiriamas į generalinio prokuroro pareigas antrajai kadencijai, kuri truks dar penkerius metus. 

Anksčiau Seimui N. Grunskienės kandidatūrą pateikęs G. Nausėda teigė, kad jos kompetencija ir profesinė patirtis nekelia abejonių – ji yra vertinama kolegų ir kitų teisininkų, pasižymi aukštais moralės ir skaidrumo standartais.

Pirmą kartą į šias pareigas N. Grunskienė paskirta 2021 m. sausį. Jos kadencija baigėsi sausio 13 d.

Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia šalies prezidentas.

Vilnius, sausio 14 d. (ELTA). Praėjusių metų rudenį Santaros klinikas paeiliui palikus šešiems gydytojams, Vaikų neurochirurgijos skyriuje visos paslaugos yra teikiamos įprasta tvarka, sako klinikų vadovas Tomas Jovaiša. 

„Esama Santaros klinikų neurochirurgų komanda paslaugas teikia jau ketvirtą mėnesį. Vaikams neurochirurgijos paslaugos užtikrinamos, laikantis tų pačių principų, kaip ir buvo anksčiau – vaikai yra gydomi Santariškių g. 7, Vaikų ligoninėje. Didžioji dalis operacijų, išskyrus ypatingai kompleksiškas, kur reikalinga daugiadalykė komanda, yra atliekama Vaikų ligoninėje. Per šį laikotarpį tik dvi operacijos buvo atliktos suaugusiųjų padaliniuose, ten, kur reikia ypatingos įrangos ir, kaip minėjau, daugiadalykės komandos“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo ligoninės vadovas. 

„Ambulatorinės konsultacijos teikiamos, skubi pagalba teikiama (…). Mes neturime jokių neurochirurgijos paslaugų vaikams sutrikimų (…), operacijas užtikriname“, – akcentavo jis. 

Pacientų tėvų reikalavimus laiko pertekliniais: tai prieštarauja Darbo kodekso principams

Kaip skelbta, kai kurių skyriuje gydytų bei vis dar gydomų vaikų šeimos akcentuoja, jog klinikas palikus keliems patyrusiems specialistams, pacientai nebeturi jiems priskirto neurochirurgo. 

„Nuo šiol mes nebeturėsime vieno priskirto neurochirurgo. Tie neurochirurgai, kurie budės, tie ir konsultuos, kai mes atvyksime į ligoninę (…). Nebebus vieno gydytojo, kuris pažįsta mano vaiką ir kuris galės viduryje nakties atsikėlus padėti apsispręsti situacijoje ir suprasti, kokių veiksmų reikės imtis“, – praėjusią savaitę vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo vieno iš tokių vaikų mama teigė Jurgita Rogožienė. 

Savo ruožtu T. Jovaiša tikina, jog toks reikalavimas yra perteklinis ir prieštarautų Darbo kodekso nuostatoms. 

„Kalbant apie ilgalaikius pacientus, kurie yra stebimi neurochirurgų, jiems (…) yra įkurta karšto linija. Žinome, kad ja jau buvo naudotasi. Ir sėkmingai. Mažųjų pacientų, kurie yra ilgalaikiame stebėjime, šeimos gali pasiekti neurochirurgo konsultaciją tiesiogiai 24 valandas per parą“, – Seimo komitete kalbėjo Santaros klinikų vadovas. 

„Keliami reikalavimai turėti asmeninį gydytoją ir jo individualų mobilųjį telefoną, kuriuo būtų galima konsultuotis (…) 24 valandas per parą, visus metus, tiesiai šviesiai sakant, prieštarauja Darbo kodekso principams ir gydytojų darbo ir poilsio režimui. Mes tokių sistemų neužtikriname nei vienoje kitoje specialybėje ir šiuo atveju vaikų neurochirurgija nėra išskirtinė. O visą būtiną pagalbą tikrai užtikrina ir skubios pagalbos skyrius, ir du gydytojai neurochirurgai, kurie Santaros klinikose budi kiekvieną naktį, kiekvieną savaitgalį“, – akcentavo T. Jovaiša. 

ELTA primena, kad lapkričio mėnesį per kelias savaites Santarų klinikas nusprendė palikti šeši neurochirurgai. Siekiant išsiaiškinti detalesnę informaciją apie klinikos personalo išteklius, ligoninėje lankėsi ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai bei ministrė Marija Jakubauskienė. 

Ji taip pat buvo užsiminusi, jog jos vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl susidariusios situacijos pradėjo vidinį tyrimą. 

Vis dėlto, jau po vizito klinikose ministrė situaciją įstaigoje pavadino komunikacine krize ir teigė, jog medikų išėjimas nepadarys jokios įtakos ligoninėje teikiamų paslaugų prieinamumui.