(Papildymai visame tekste)

Vilnius, rugpjūčio 20 d. (ELTA). Vilniuje, Zarasuose ir Utenoje sukčiai įvairiais būdais apgaule iš žmonių išviliojo apie 62,8 tūkst. eurų, pranešė policija.

Anot Policijos departamento, antradienį, apie 11 val. 19 min., į policiją kreipėsi vyras (gim. 1957 m.), kuris pareiškė, kad nuo rugpjūčio 13 d., apie 14 val., Vilniuje, Gedvydžių gatvėje, būnant namuose, per „Whats app“ programėlę jam paskambino nepažįstami asmenys (kalbėjo rusų kalba), kurie prisistatę telekomunikacijų bendrovės, banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 19 900 eurų. 

Panašiai sukčiai pinigus išviliojo ir iš kitos sostinės gyventojos. 

Policijos departamento duomenimis, antradienį, apie 15 val. 18 min., į sostinės pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1959 m.), kuri pareiškė, kad rugpjūčio 18 d., apie 10 val. ,Vilniuje, Imanuelio Kanto alėjoje, būnant namuose, jai per internetinio bendravimo programėlę „Whats app“ paskambino nepažįstami asmenys (kalbėjo rusų kalba), kurie prisistatę telekomunikacijų bendrovės, banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 15 000 eurų. 

Policija taip pat pranešė, kad antradienį, apie 15 val. 32 min., į Vilniaus policijos pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1947 m.), kuri pareiškė, kad rugpjūčio 13 d., apie 18 val., Vilniuje, Taikos gatvėje, būnant namuose, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstami asmenys (kalbėjo rusų kalba), kurie prisistatę telekomunikacijų bendrovės ir banko darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 14 300 eurų. 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, antradienį gautas vyro (gim. 1979 m.) pranešimas, kad birželio 28 d., apie 17 val., Vilniuje, paspaudus netikros svetainės nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo banko sąskaitos apgaule išviliota 2 400 eurų. 

Anot Utenos AVPK, sukčiai iš žmonių pinigus išviliojo ir Zarasuose bei Utenoje.

Policijos duomenimis, pirmadienį, apie 11 val. 20 min., Zarasuose moteriai (gim. 1966 m.) į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstami asmenys ir prisistatę mobiliojo ryšio operatoriais iš jos apgaulės būdu išviliojo 9 800 eurų.

Pinigus moteris perdavė nepažįstamam asmeniui.

Kaip pranešė Utenos AVPK, antradienį Utenoje iš moters (gim. 1978 m.) banko sąskaitos buvo atliktas neteisėtas 1 390 eurų mokėjimas į kitą banko sąskaitą. 

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų.

Vilnius, rugpjūčio 20 d. (ELTA). Valstybės vadovai trečiadienį pasveikino nepriklausomybės atkūrimo metines mininčią Estiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda šiai progai skirtame sveikinime akcentavo glaudžius dvišalius Lietuvos ir Estijos santykius. 

„Lietuva, kaip artima kaimynė, didžiuojasi Estija, pagerbdama estų tautos drąsą ir vienybę, dėl kurių 1991 m. rugpjūčio 20 d. tapo lūžio tašku mūsų bendroje Baltijos šalių istorijoje. Baltijos šalių vienybė yra istoriškai patikrinta, todėl nepakeičiama ir šiandienos geopolitinių įtampų aplinkoje“, – sveikinime rašė šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Jis pabrėžė, kad  šalių regioninis bendradarbiavimas padeda spręsti bendrus saugumo iššūkius, skatinti gynybos pramonę, įgyvendinti strateginės infrastruktūros projektus. 

Lietuvos vadovas šia proga Estijos vadovui ir visiems šalies žmonėms taip pat linkėjo tolesnės sėkmės, klestėjimo, laimės ir gerovės.

34-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines mininčią Estiją pasveikino ir laikinasis ministras pirmininkas Rimantas Šadžius, teigdamas, kad ši data žymi įkvepiantį drąsos, atsparumo ir tvirto atsidavimo laisvei ir demokratijai kelią, kurį šalis nuėjo per visus šiuos metus.

„Estijos žmonės sukūrė modernią, veržlią valstybę, ir šiandien kartu galime didžiuotis ryškiais ir bendrais mūsų, Baltijos šalių, pasiekimais. Rusijos tęsiamo karo prieš Ukrainą akivaizdoje kaip niekada svarbi mūsų vienybė, iškovotos laisvės apsauga ir unikalių nacionalinių tapatybių puoselėjimas“, – sveikinime rašė R. Šadžius.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva ir Estija toliau bendradarbiaus, siekdamos regiono saugumo ir laisvos bei vieningos Europos, veiks tiek regioniniuose, tiek ES bei NATO formatuose.

Vilnius, rugpjūčio 20 d. (ELTA). Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad siekiant sumažinti antrinės migracijos srautus, reikėtų padėti Latvijos pasieniečiams, kuriems užkardyti neteisėtą migraciją sekasi sunkiau nei Lietuvai ir Lenkijai.

Kaip LRT radijui trečiadienį sakė R. Liubajevas, migracijos statistika rodo, jog didžiąją dalį sulaikytų migrantų tenka grąžinti Latvijai. 

„Nuo sausio 1 dienos apskritai mes fiksavome 553 migrantus, kurie vyko iš Latvijos Respublikos į Lietuvą arba į Lenkiją. Iš jų (...) 52 procentus mes fiksavome Lietuvos Respublikos teritorijoje, jie buvo sulaikyti Lietuvoje ir perduoti Latvijos Respublikai. 48 procentai buvo sulaikyti Lenkijos Respublikos teritorijoje ir atitinkamai perduoti mums“, – statistiką pristatė VSAT vadas.

Anot R. Liubajevo, tai rodo, kad antrinė migracija yra tapusi bendra regiono problema. Siekiant ją išspręsti, pasak pasieniečių vado, reikia padėti Latvijos pasieniečiams, kuriems apsaugoti valstybės sieną sekasi sunkiau.

„Ta antrinė migracija yra bendra mūsų problema su Lenkijos Respublika. Dėl to manome, kad turime šiek tiek padėti savo kolegoms Latvijos pasieniečiams užtikrinti jų sienos apsaugą.

Mūsų kolegos Latvijos pasieniečiai dėl įvairių priežasčių kol kas negali užtikrinti tokio sienos apsaugos lygio kaip Lietuva arba Lenkija. Dėl to ir matome  tokią tendenciją, kad šiai dienai neteisėti migrantai dažniausiai keliauja per Lietuvą iš Latvijos“, – LRT radijui komentavo R. Liubajevas.

Nuo liepos 7 d. Lenkijos pareigūnai pasienyje su Lietuva sustiprino patikras, kurios truks iki spalio 4 d. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į didėjantį neteisėtos antrinės migracijos mastą, kai dalis migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos–Latvijos sieną, per Lietuvą bando patekti į Lenkiją ir toliau vykti į Vakarų Europos šalis.

Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1002 asmenims, šiemet – 1016.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 23,9 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, rugpjūčio 20 d. (ELTA). Klaipėdos ligoninėje trečiadienio naktį per daugiabučio langą iškritęs vyras, pranešė policija.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 3 val. 36 min. Klaipėdoje, Šiaulių gatvėje, per tarp 4-5 aukšto esantį daugiabučio namo langą, ant laiptinės stogo iškrito vyras (gim. 1975 m.). Jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur apie 5 val. 5 min. mirė.

Įvykio aplinkybės tikslinamos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Viena, rugpjūčio 20 d. (AFP-ELTA). Didžiausio pasaulyje tiesiogiai transliuojamo muzikos renginio „Eurovizijos“ dainų konkurso šeimininke 2026 m. buvo pasirinkta Viena, trečiadienį paskelbė Austrijos visuomeninis transliuotojas ORF.

Viena, kuri anksčiau šį milžinišką televizijos šou surengė 1967 ir 2015 m., nurungė savo konkurentą Insbruką, vakarų Tirolio provincijos sostinę.

Austrijos sostinėje „Eurovizijos“ finalas vyks kitų metų gegužės 16 d., o pusfinaliai – gegužės 12 ir 14 d.

2025 m. „Eurovizijos“ dainų konkursą, vykusį Šveicarijos mieste Bazelyje, laimėjo Austrijos dainininkas JJ, suteikdamas Austrijai teisę pasirinkti miestą, kuriame vyks kitų metų renginys.

Kyjivas, rugpjūčio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugpjūčio 20 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 072 700 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 920 priešo kareivių.

Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 119 (+1) priešo tankų, 23 152 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 31 748 (+50) artilerijos sistemas, 1 470 (+0) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 208 (+0) oro gynybos sistemas, 422 (+0) karo lėktuvus, 340 (+0) sraigtasparnių, 52 154 (+260) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 565 (+7) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 59 202 (+142) automobilius ir degalų cisternas, 3 943 (+0) specialiosios įrangos vienetus.

Viena, rugpjūčio 20 d. (AFP-ELTA). Didžiausio pasaulyje tiesiogiai transliuojamo muzikos renginio „Eurovizijos“ dainų konkurso šeimininke 2026 m. buvo pasirinkta Viena, trečiadienį paskelbė Austrijos visuomeninis transliuotojas ORF.

Viena, kuri anksčiau šį milžinišką televizijos šou surengė 1967 ir 2015 m., nurungė savo konkurentą Insbruką, vakarų Tirolio provincijos sostinę.

Vašingtonas, rugpjūčio 20 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė planuoja nudažyti tvorą palei šalies pietuose esančią sieną su Meksika juoda spalva, kad ja būtų per karšta lipti, antradienį pareiškė Vidaus saugumo departamento (VSD) sekretorė Kristi Noem.

Šia priemone siekiama atgrasyti nuo neteisėto sienos kirtimo.

K. Noem sakė, kad tvorą, pagamintą iš nedideliais tarpais įrengtų keleto metrų aukščio metalinių stulpų, jau dabar „labai, labai sunkiu – beveik neįmanoma įveikti“, be to, ji įkasta giliai į žemę, todėl po ja prasikasti irgi yra labai sudėtinga.

Naujojoje Meksikoje vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjusi VSD sekretorė pridūrė, kad visas statinys bus dažomas juoda spalva JAV prezidento Donaldo Trumpo „konkrečiu prašymu“. Tą padarius paviršiaus temperatūra esant karštam orui padidėtų ir dėl to tvorą taptų dar sunkiau perlipti, paaiškino K. Noem.

Iki 2016 m. tapdamas prezidentu, D. Trumpas pažadėjo pastatyti sieną palei maždaug 3 200 kilometrų ilgio pietinę sieną, kad sulaikytų nelegalius imigrantus. Statinį statyti jis pradėjo savo pirmosios kadencijos metu ir žadėjo jį užbaigti ateinančiais metais.

Berlynas, rugpjūčio 20 d. (dpa-ELTA). Norint veiksmingai apsaugoti Ukrainą nuo būsimų Rusijos atakų po galimo taikos sudarymo, anot buvusio JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vado, reikėtų tūkstančių Europos karių. Europiečiai turėtų kartu su JAV sukurti saugumo garantijas, kurios darytų realų spaudimą Maskvai, Vokietijos žiniasklaidos grupei RND sakė Benas Hodgesas. „Nenusiuntus tūkstančių europiečių karių, kurie vietoje turėtų aiškią užduotį, griežtas veikimo taisykles ir realius pajėgimus, kuriuos Rusija gerbia, tokios garantijos bus tik tuščias šovinys“, – pabrėžė jis.

Rusija, anot generolo, turi žinoti, kad kareiviai galės šauti atgal, jei bus provokuojami rusų raketų ar dronų.

Po Ukrainos viršūnių susitikimo Vašingtone pirmadienį Europos šalys aktyviau diskutuoja apie saugumo garantijas Rusijos užpultai šaliai po taikos sudarymo. Jos turėtų užkirsti kelią rusų atakoms prieš Ukrainą ateityje.

B. Hodgesas įsitikinęs, kad Maskva išbandys garantijas. „Tik Vakarų karių, ginkluotų priešlėktuvinės gynybos priemonėmis, tolimojo nuotolio ginklais ir artilerija, ir integruotų į Ukrainos gynybos struktūras bei turinčių griežtas veikimo taisykles, buvimas galėtų veiksmingai atgrasyti V. Putiną“, – kalbėjo B. Hodgesas. Vakarų karių, kaip stebėtojų, nusiuntimas, anot jo, V. Putinui įspūdžio nepadarytų. Minsko susitarimai esą parodė, kokios neveiksmingos tokios misijos. Nepaisant nuolatinės kontrolės, paliaubos buvo kasdien pažeidinėjamos.

Kartu B. Hodgesas teigė turįs „abejonių, kad JAV rimtai kalba apie saugumo garantijas Ukrainai, ir kad tai yra daugiau nei tik žodžiai“. Per praėjusius šešis mėnesius JAV prezidentas Donaldas Trumpas esą paskelbė daug pareiškimų, tačiau beveiki niekas nebuvo įgyvendinta. „Būtent dėl to esu skeptiškas, kiek rimtai JAV iš tikrųjų ketina prisidėti prie Ukrainos saugumo“, – pabrėžė generolas.

D. Trumpas antradienį atmetė galimybę nusiųsti amerikiečių karių taikai Ukrainoje palaikyti.

Vašingtonas, rugpjūčio 20 d. (AFP-ELTA). Donaldas Trumpas antradienį pasakė, kad susitarimas dėl taikos Ukrainoje gali padidinti jo šansus patekti į dangų, pajuokaudamas, kad tikimybė, jog žengs pro rojaus vartus, šiuo metu nėra didelė.

79-erių JAV prezidentas pirmiau yra sakęs, kad nori nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, tikėdamasis už tai gauti Nobelio taikos premiją.

Tačiau kitą dieną po to, kai Baltuosiuose rūmuose priėmė Ukrainos ir kelių Europos valstybių vadovus, D. Trumpas pareiškė, kad jo motyvai nėra visai žemiški.

„Noriu pabandyti patekti į dangų, jei tai yra įmanoma“, – duodamas interviu televizijos kanalo „Fox News“ ryto pokalbių laidai „Fox & Friends“ sakė D. Trumpas.

„Girdėjau, kad man nekaip sekasi – girdėjau, kad esu pačioje toteminio stulpo apačioje! Bet jei man pavyks patekti į dangų, tai bus viena iš to priežasčių.“

Triskart vedęs, dukart apkaltoje dalyvavęs D. Trumpas pagal tradicinius kriterijus tikrai nėra šventasis.

Respublikonų partijai atstovaujantis milijardierius per pastaruosius metus buvo įsivėlęs į daugybę skandalų ir yra pirmasis prezidentas, kuriam paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje – jo atveju tai buvo byla dėl pinigų, kuriuos mainais į pažadą tylėti jis sumokėjo pornografinių filmų žvaigždei.

Tačiau pernai pasikėsinimą nužudyti išgyvenęs D. Trumpas vis dažniau prabyla religiniu tonu. Sausio mėnesį kalbėdamas per savo inauguraciją jis tvirtino, kad jį „išgelbėjo Dievas, kad vėl padarytų Ameriką didžią“.

D. Trumpas, kuris gali pasigirti dideliu Amerikos religinės dešinės palaikymu, antrąją savo kadenciją Baltuosiuose rūmuose save apsupo religine atributika.

Be to, jis paskyrė ir oficialią dvasinę patarėją – Paulą White, vadovavusią daugeliui Baltuosiuose rūmuose vykusių maldos susirinkimų, kurių dalyviai laikydavo uždėję rankas ant D. Trumpo.

D. Trumpo spaudos sekretorė Karoline Leavitt antradienį pareiškė mananti, kad „prezidentas rimtai“ kalbėjo apie savo komentarus Ukrainos atžvilgiu.

„Manau, kad prezidentas nori patekti į dangų – kaip, tikiuosi, ir mes visi šiame kambaryje esantys“, – žurnalistams teigė 27-erių K. Leavitt, kuri pati garsėja tuo, kad prieš spaudos konferencijas meldžiasi.