Vilnius, spalio 11 d. (ELTA). Antstolius pasiekiančių Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimų per dvejus metus padaugėjo 36 proc. – jų skaičius išaugo nuo 401 2023 metais iki 547 2025-aisiais, pranešė Lietuvos antstolių rūmai.

VVTAT duomenimis, pernai buvo išnagrinėta 10,02 tūkst. vartojimo ginčų, kurių bendra vertė viršijo 3,1 mln. eurų. 61 proc. atvejų vartotojų reikalavimai buvo patenkinti visiškai, dar 5 proc. – iš dalies.

Apie 90 proc. 2023–2025 metais antstoliams perduotų VVTAT sprendimų buvo susiję su pinigų išieškojimu. 2025 m. daugiau kaip pusė tokių reikalavimų neviršijo 500 eurų, o beveik kas penktas buvo mažesnis nei 100 eurų. 

2023–2025 m. didžiausias antstoliui perduotas piniginis reikalavimas siekė 90 tūkst. eurų, o mažiausias – 3,10 euro.

2023–2025 m. antstoliai užbaigė 1,3 tūkst. bylų, susijusių su VVTAT sprendimais. Daugiau kaip pusė jų – 700 – buvo užbaigtos visiškai įvykdžius kreditorių reikalavimus. 2025 m. tokių bylų buvo 42 proc. daugiau nei 2023 m. – jų skaičius išaugo nuo 194 iki 275.

Nemaža dalis sprendimų įvykdomi gana greitai. Beveik keturi iš penkių sprendimų pernai buvo visiškai įvykdyti per tris mėnesius, maždaug pusė – 38 dienas.

VVTAT sprendimas įsigalioja, jei per 30 dienų nuo jo priėmimo nė viena ginčo šalis nesikreipia į teismą. Jei verslininkas nevykdo VVTAT sprendimo geranoriškai, vartotojas  gali kreiptis į antstolį.

Paryžius, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Prancūzija sekmadienį paragino Palestinos vadovus atšaukti sprendimą atidėti parlamento rinkimus iki kitų metų.

Šis atidėjimas „atima iš palestiniečių teisę demokratiškai išreikšti savo valią prie balsadėžių“ pirmuosiuose per du dešimtmečius nacionaliniuose rinkimuose, pareiškime nurodė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas šeštadienį nusprendė parlamento rinkimus, kurie turėjo vykti lapkričio 28 d., atidėti iki kitų metų rugsėjo, kai taip pat numatyti prezidento rinkimai.

(papildymai nuo ketvirtos pastraipos, pakoreguota antraštė)

Vatikanas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Popiežius Leonas XIV sekmadienį pranešė, kad „artimiausiomis dienomis“ jam bus atlikta operacija, per kurią bus pašalintas plautyje aptiktas darinys. Pasak pontifiko, jis buvo nustatytas „labai ankstyvoje stadijoje“.

„Per neseniai atliktus medicininius tyrimus mano plautyje buvo aptiktas mazgelis. Jis nustatytas labai ankstyvoje stadijoje ir yra aiškiai lokalizuotas“, – per savaitinį kreipimąsi Šv. Petro aikštėje sakė 71 metų popiežius.

„Gydytojai mano, kad reikėtų atlikti operaciją, todėl, atsižvelgdamas į jų rekomendacijas, sutikau operuotis, kad darinys būtų pašalintas. Operacija jau suplanuota artimiausiomis dienomis“, – sakė jis.

Po popiežiaus pareiškimo, išsakyto per sekmadieninę „Viešpaties angelo“ maldą, Vatikano spaudos tarnyba pranešė, kad operacija turėtų būti atlikta artimiausiomis dienomis, o po jos pontifikui prireiks maždaug savaitės atsigauti.

Operacija bus atliekama Romos Džemelio ligoninėje, kurioje nuo Jono Pauliaus II laikų ne kartą buvo gydomi popiežiai.

Kol kas nepranešta, ar operacija ir po jos numatytas sveikimo laikotarpis turės įtakos popiežiaus užsienio kelionių tvarkaraščiui. Lapkričio 6–17 d. jis turėtų lankytis Urugvajuje, Argentinoje ir Peru.

„Ramybė“

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad „ramybė, su kuria jis kalbėjo per šiandienos „Viešpaties angelo“ maldą, mus padrąsina“.

Ji išreiškė popiežiui „savo ir Italijos vyriausybės palaikymą artimiausiomis dienomis jo laukiančio išbandymo akivaizdoje“.

Čikagoje gimęs Leonas XIV pernai tapo pirmuoju JAV kilmės popiežiumi po to, kai 2025 m. balandžio 21 d., būdamas 88 metų, mirė jo pirmtakas argentinietis Pranciškus.

2025 m. gegužės 8 d. Leonas XIV buvo išrinktas vadovauti 1,4 mlrd. pasaulio katalikų.

Anksčiau Roberto Franciso Prevosto vardu žinomas pontifikas, nors ir ne toks ekspresyvus kaip jo pirmtakas, pamažu įtvirtino savitą vadovavimo Katalikų Bažnyčiai stilių ir vis aktyviau pasisako opiausiais pasaulio klausimais – nuo kruvinų konfliktų iki dirbtinio intelekto.

Vasarį JAV ir Izraeliui pradėjus karą prieš Iraną, popiežius tapo vienu ryškiausių šio konflikto kritikų.

Jis pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą sunaikinti Iraną kaip „visiškai nepriimtiną“ ir paragino amerikiečius reikalauti, kad JAV įstatymų leidėjai „siektų taikos“.

D. Trumpas savo ruožtu sukritikavo popiežių, pavadindamas jį „silpnu kovos su nusikalstamumu srityje ir siaubingu užsienio politikos klausimais“. Į tai Leonas XIV atsakė turintis „moralinę pareigą kalbėti“.

Kyjivas, spalio 11 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos sekmadienį trimis aviacinėmis bombomis FAB-250 atakavo Slovjanską ir sužeidė septynis civilius gyventojus. Dar du žmonės buvo sužeisti per smūgį Jasnohirkos kaimui Kramatorsko bendruomenėje.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities prokuratūra, skelbia „Ukrinform“.

„2026 m. spalio 11 d. 9.45 val. Rusijos okupacinės pajėgos atakavo Slovjanską trimis bombomis FAB-250 su UMPK skrydžio valdymo moduliais. Smūgiai buvo suduoti tankiai apgyvendintam gyvenamajam rajonui“, – sakoma pranešime.

Kol kas pranešta apie septynis sužeistus civilius gyventojus – penkias 28, 52, 53, 72 ir 76 metų moteris bei du 25 ir 80 metų vyrus. Jie patyrė uždaras galvos traumas, smegenų sukrėtimus, pjautines žaizdas ir sumušimus.

Srities prokuratūros duomenimis, per smūgius buvo iš dalies sugriauti arba apgadinti devyni daugiabučiai gyvenamieji namai ir parduotuvė.

Visas per Rusijos ataką padarytos žalos mastas dar nustatinėjamas.

Okupacinės pajėgos taip pat smogė Jasnohirkos kaimui Kramatorsko bendruomenėje. Buvo sužeista 55 metų moteris ir 60 metų vyras. Jie patyrė sprogimo sukeltų traumų ir skeveldrinių žaizdų.

Slovjansko ir Kramatorsko rajonų prokuratūroms vykdant procesinę priežiūrą, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimų karo nusikaltimų pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Donecko srityje išplėsta privalomos vaikų evakuacijos zona, į ją įtraukiant papildomas Kramatorsko teritorijas.

Vilnius, spalio 11 d. (ELTA). Aplinkos ministerija siūlo skirti 11,3 mln. eurų paramos biometanu bei elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms įsigyti. Parama būtų skiriama ekonominę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims.

Anot ministerijos, paramai numatyta suma būtų skiriama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos. Didžiausia galima projekto finansuojama dalis siektų daugiau kaip 30 proc. didelėms, 50 proc. vidutinėms ir 60 proc. mažoms įmonėms tinkamų finansuoti išlaidų. 

Vienai įsigyjamai M2 ir N2 klasių biometanu varomai transporto priemonei būtų skiriama 15 tūkst. eurų, 50 tūkst. eurų – M3 ir N3 klasių biometanu varomai transporto priemonei, 30 tūkst. eurų – M2 ir N2 klasių elektra arba vandeniliu varomai transporto priemonei, 100 tūkst. eurų – M3 ir N3 klasių elektra arba vandeniliu varomai transporto priemonei, dar 8 tūkst. N1 klasės vandeniliu varomai transporto priemonei. 

Ministerija pažymi, kad parama nebūtų skiriama transporto priemonėms, registruotoms ne Lietuvos teritorijoje. 

Projektus administruotų Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Nacionalinės 2026 metų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos duomenimis, 2024 metais Lietuvoje į atmosferą išmesta 18,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 2,4 proc. daugiau nei 2023 m.

Daugiausia ŠESD išmetė transporto (32 proc.) ir energetikos (31 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (20 proc.), kiek mažiau ŠESD išmetė pramonė (13 proc.) ir atliekų (4 proc.) įmonės. Transporto sektoriuje emisijos sumažėjo 3,9 proc. 

Helsinkis, spalio 11 d. (ELTA). Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo pareiškė, kad siekiant sustiprinti Europos saugumą būtina visiškai nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tokį pasiūlymą jis ketina pateikti spalio 15–16 d. vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime, praneša transliuotojas YLE.

„Kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje pasiūlysiu konkrečią priemonę – nebeišduoti Rusijos piliečiams turistinių vizų kelionėms į Europą. Baiminamės, kad Rusija mėgins rengti diversijas Europoje. Tai kodėl tada įsileidžiame rusus kaip turistus ir leidžiame jiems laisvai judėti?“ – sakė P. Orpo.

Rusijos ir JAV susitarimą dėl dyzelino tiekimo jis pavadino didžiuliu nusivylimu. Suomijos premjero nuomone, Maskvos ir Vašingtono susitarimas neturės reikšmingo poveikio nei JAV, nei pasaulinei rinkai.

Europos Sąjungoje ne kartą skambėjo raginimai sugriežtinti vizų išdavimą Rusijos piliečiams arba visiškai jį uždrausti. 2026 m. birželį 11 Europos valstybių, tarp jų ir Suomija, paragino Europos Komisiją įvesti papildomus Šengeno vizų išdavimo Rusijos piliečiams apribojimus.

Suomija turistinių vizų Rusijos piliečiams nebeišduoda ir Rusijos turistų nebeįsileidžia nuo 2022 m. rugsėjo.

2025 m. lapkritį EK paskelbė stabdanti daugkartinių Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Komisija nurodė, kad Rusijos piliečiai „turės kreiptis dėl naujos vizos kiekvieną kartą planuodami kelionę į ES“. Nuo 2026 m. pradžios daugkartinių Šengeno vizų išdavimas Rusijos piliečiams faktiškai nutrūko.

Madridas, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį, likus dviem dienoms iki Ispanijos karaliaus ir karalienės vizito, policija išardė paskutinę didelę migrantų stovyklą Seutoje, pranešė įvykio vietoje buvę AFP žurnalistai ir Vidaus reikalų ministerija.

Stovykla atsirado po to, kai liepos 30–31 d. iš kaimyninio Maroko į šią Ispanijos teritoriją atvyko daugiau kaip 70 tūkst. žmonių.

Nors dauguma jų per kelias dienas grįžo į Maroką, tūkstančiai liko Seutoje, nakvodami tiesiog gatvėse ar paplūdimiuose ir smarkiai apkraudami nedidelio miesto išteklius.

Staigus migrantų antplūdis, per kurį žuvo dešimtys žmonių, sukėlė nerimą visoje Europos Sąjungoje ir politinę krizę Madride.

Sekmadienį netrukus po 8 val. ryto policijos pareigūnai su karių pastiprinimu atvyko į El Guano aikštę, kur šimtai migrantų buvo įsikūrę laikinose pastogėse po to, kai anksčiau buvo išardytos stovyklos netoliese esančiuose paplūdimiuose, matė AFP žurnalistas.

Migrantai buvo susodinti į autobusus ir nuvežti į priėmimo centrus, kur policija turėjo atlikti reikiamas procedūras. Tuo metu valymo tarnybos pradėjo tvarkyti aikštę ir paplūdimį.

Kai kurie migrantai pabėgo į netoliese esančias kalvas, kad išvengtų išvežimo autobusais.

Vidaus reikalų ministerijos pranešime nurodoma, kad operacijoje dalyvavo daugiau kaip 350 įvairių padalinių policijos pareigūnų. Tai buvo jau penktoji tokia operacija Seutoje per pastarąsias savaites, kuria siekta „atlaisvinti miesto viešąsias erdves“.

Karalius Pilypas VI ir karalienė Leticija antradienį planuoja apsilankyti Seutoje, o jų vizitas derinamas su vyriausybe.

Marokas reiškia teritorines pretenzijas į Seutą ir Melilją – du Ispanijos eksklavus Šiaurės Afrikoje.

Karališkosios poros vizitas Seutoje, po kurio spalio 14 d. numatyta kelionė į Melilją, bus pirmasis Ispanijos monarcho apsilankymas šiuose dviejuose miestuose nuo 2007 m. lapkričio, kai ten lankėsi karalius Juanas Carlosas. Tuomet jo vizitas sukėlė diplomatinę krizę su Maroku.

Opozicija apkaltino socialistų ministro pirmininko Pedro Sanchezo vyriausybę pernelyg lėtai reagavus į migrantų krizę Seutoje.

Vilnius, spalio 11 d. (ELTA). Vyriausybė šią savaitę pritarė ir toliau leisti Lietuvos studentų sąjungai (LSS) naudotis patalpomis Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje esančiame bendrabutyje.

LSS šiose patalpose veikia nuo 2016 metų. Ankstesnė panaudos sutartis baigia galioti šių metų lapkritį. 

Patalpos priklauso valstybei, o jas pagal patikėjimo sutartį valdo Vytauto Didžiojo universitetas. Universiteto taryba tolesniam patalpų perdavimui LSS pritarė. 

A. Vivulskio g. 36 esančių patalpų bendras plotas – 206,32 kv. metro. 

Jose dirba apie 13 Lietuvos studentų sąjungos darbuotojų, vykdoma studentų atstovavimo bei Lietuvos studento pažymėjimo gamybos, administravimo ir išdavimo veikla. 

LSS šiomis patalpomis galės naudotis iki 2030 m. sausio 1 d. 

Ankara, spalio 11 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Turkijos vakaruose autobusui susidūrus su sunkvežimiu ir apvirtus žuvo 11 žmonių, dar 27 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Nelaimė įvyko netoli įvažiavimo į greitkelį, jungiantį Bursos miestą ir pajūrio miestą Izmirą, socialiniame tinkle „X“ pranešė Manisos provincijos gubernatoriaus administracija, pateikusi ir aukų skaičių.

Į nelaimės vietą atskubėjo gelbėjimo tarnybos, taip pat „X“ pranešė Turkijos vidaus reikalų ministras Mustafa Ciftci.

„Atidžiai stebime padėtį ir koordinuojame veiksmus su visomis susijusiomis institucijomis“, – sakė jis.

Naujienų agentūros DHA paskelbtoje nuotraukoje matyti ant kelio atitvarų užvirtęs autobusas išdaužtu priekiniu stiklu.

Kyjivas, spalio 11 d. (Ukrinform-ELTA). Vakarų žvalgybos tarnybos perspėjo Europos gynybos pramonės bendrovių vadovus, kad Rusija intensyvina pastangas juos nužudyti.

Apie tai, remdamasi laikraščiu „Financial Times“ (FT), praneša „Ukrinform“.

FT kalbėjosi su penkių Europos žvalgybos tarnybų atstovais, kurie perspėjo, kad gynybos bendrovių vadovai ir kiti aukšto rango pareigūnai tapo Kremliaus agentų taikiniais.

Laikraštis taip pat pažymėjo, kad į šiuos planus vis dažniau įtraukiami išpuoliai prieš civilinius objektus Europoje – tokie anksčiau net Rusijos žvalgybos tarnyboms atrodė neleistini.

Šaltinių teigimu, Maskva taip pat nusitaikė į mažesnių bendrovių vadovus, ypač tų, kurios gamina dronus ar jų komponentus.

Vienas aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnas FT sakė, kad Europoje padidėjo grėsmė tiek turtui, tiek žmonėms.

Keli gynybos pramonės įmonių vadovai laikraščiui sakė, kad per pastaruosius šešis mėnesius, gavę konkrečių rekomendacijų iš valstybinių saugumo tarnybų, sustiprino asmeninio saugumo priemones.

Kiti teigė tokių atsargumo priemonių besiimantys tik keliaudami į užsienį.

Pranešime nurodoma, kad už šias operacijas daugiausia atsakinga Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU.

Žvalgybos pareigūnų teigimu, vienas pagrindinių Rusijos veikimo būdo bruožų yra tas, kad norimam poveikiui pasiekti nebūtinai reikia iš tikrųjų stengtis ką nors nužudyti.

Vienas Europos žvalgybos pareigūnas padarė išvadą, kad pagrindinis Rusijos tikslas tebėra psichologinis poveikis – norint pasiekti reikiamą efektą, pakanka priversti žmones jaustis galimais taikiniais. Jis pridūrė, kad Rusija nori, jog žmonės gerai pagalvotų prieš pradėdami verslą su Ukraina.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2024 m. Jungtinės Valstijos ir Vokietija sužlugdė Rusijos planą nužudyti bendrovės „Rheinmetall“ generalinį direktorių.