Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai per devynis šių metų mėnesius sulaikė 6,1 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių.

Pranešama, kad net 68 proc. nelegalių rūkalų sulaikyta ne pasienyje, o šalies viduje. Dar pernai, 2024-aisiais, situacija buvo priešinga – tuomet daugiau cigarečių (beveik 59 proc.) MKT pareigūnai sulaikė Baltarusijos ir Rusijos pasienyje.

Muitinės kriminalistai šiemet pradėjo 21 ikiteisminį tyrimą dėl tabako gaminių – jų kontrabandos ar neteisėto disponavimo. Beveik visi tyrimai susiję su ypač dideliais nelegalių rūkalų kiekiais: pavyzdžiui, didžiausią šiemet sulaikytą kontrabandos siuntą, gabentą dviem vilkikais, sudarė net 1,26 mln. pakelių.

Iš viso šiemet MKT pareigūnams ikiteisminių tyrimų metu įkliuvo 6,1 mln. pakelių cigarečių, kurių vertė – 27,5 mln. eurų. Tuo metu 2024-aisiais per visus metus Lietuvos muitinėje sulaikyta 4,56 mln. pakelių rūkalų.

Tarp kontrabandinių cigarečių, kaip ir anksčiau, dominuoja baltarusiškos (62 proc.).

Tiesa, pastebima, kad šįmet išaugo nelegalių rūkalų srautai iš Latvijos – iš ten gabenamos tiek baltarusiškos kontrabandinės cigaretės, tiek vietos šešėliniuose tabako fabrikuose falsifikuoti rūkalai.

Muitinės atstovų teigimu, suintensyvėjo ir cigarečių kontrabandos gabenimas lėktuvais, jūriniuose konteineriuose – taip dažniausiai gabenamos cigaretės iš Jungtinių Arabų Emyratų.

„Kontrabandos siuntimas balionais (ir dronais), atmetus politinį ir vertinant tik ekonominį dėmenį, irgi gali būti vertinamas kaip tam tikras desperatiškas bandymas ieškoti naujų būdų ir kelių rūkalams gabenti“, – teigiama šeštadienį išplatintame pranešime.

Muitinės vertinimu, aiškėjančios kontrabandinių cigarečių gabenimo tendencijos susijusios su pernai maksimaliai sustiprinta vilkikų kontrole pasienyje.

„Pasienyje su Rusija ir Baltarusija tikrinant kiekvieną vilkiką, kontrabandos organizatoriams telieka gana ribotas ir rizikingesnis maršrutų pasirinkimas“ – teigia MKT direktorius Mantas Kaušilas.

MKT analitikų vertinimu, vertinant susiklosčiusią situaciją, prognozuojama, kad toliau stiprės kontrabandos gabenimo naujais keliais ir būdais tendencijos. Tikėtini suaktyvėję mėginimai gabenti cigaretes geležinkelio transportu, bet  muitinė pažymi netrukus visuose geležinkelio postuose turėsianti veikiančias rentgeno kontrolės sistemas.

Taip pat neatmetama, kad gali padažnėti bandymai įvežti kontrabandą iš Kaliningrado srities, gali atsirasti nauja nelegalių rūkalų įvežimo kryptis – iš Lenkijos.

ELTA primena, kad spalio mėnesį kelis kartus fiksuoti kontrabandą gabenę meteorologiniai balionai iš Baltarusijos, sutrikdę oro uostų veiklą.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Vyriausybė nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. 

Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.

Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas įžvelgia koalicinės „Nemuno aušros“ keliamas rizikas. Pasak jo, „aušriečių“ ir kitų politinių jėgų siūlymai dėl biudžeto, nepateikiant galimų finansavimo šaltinių – nėra atsakingas žingsnis. Tokių siūlymų įgyvendinimas, ministro vertinimu, galėtų sukelti rimtų pasekmių valstybei. 

„Kiekvienas pasiūlymas, jeigu ateina be lėšų šaltinio, iš finansų ministro varpinės jis kelia riziką, nes tuomet reikėtų tiesiog pažeisti fiskalinio tvarumo taisykles. Tai sukeltų nepamatuojamas pasekmes, kurios tikrai būtų su minuso neigiamu ženklu, o ne teigiamu, kurio buvo tikimasi teikiant tokį pasiūlymą“, – paklaustas, ar įžvelgia „Nemuno aušros“ keliamų rizikų, laidoje „ELTA kampas“ teigė K. Vaitiekūnas.

„Ji (rizika – ELTA) labai rimta, dabar ta situacija labai įtempta. Ir geopolitinė situacija, ir ekonominė situacija (...) Dabar žmonėms žadėti papildomas tų žmonių pajamas ir biudžeto išlaidas – nėra atsakinga“, – akcentavo jis.

Ministro vertinimu, „aušriečių“ keliamą riziką galima sumažinti ieškant bendro sutarimo su koalicijos partneriais.

„Dabartiniame etape tai yra derybos, kalbėjimasis ir bendro susitarimo ieškojimas. Manau, kad šiame etape reikia ieškoti bendro sutarimo“, – tikino jis. 

Visgi, K. Vaitiekūnas neatmeta, kad dėl besitęsiančios „aušriečių“ lyderio kritikos strateginėms valstybės sritims, socialdemokratai gali pakeisti nuomonę dėl dabartinės koalicijos sutarties. 

„Visko gali atsitikti. Iš tiesų yra kritikuojamos strateginės sritys, kritikuojama užsienio politika, kuri pas mus yra nuosekli ir nesikeičianti daugiau nei tris dešimtmečius, yra dalinai kritikuojama gynybos sritis. Niekad negirdėjome, kad nereikia gynybos, bet kitoks matymas yra, kitokie prioritetai. Ši kritika yra ganėtinai stambus ir didelis dalykas, kurio reikėtų išvengti“, – akcentavo jis. 

Ministras laukia kritikos strėlių iš Žemaitaičio 

Pastaruoju metu R. Žemaitaičiui kritikuojant Lietuvos diplomatijos vadovą Kęstutį Budrį, K. Vaitiekūnas neslepia, jog tikisi sulaukti ir į jo pusę skriesiančių priekaištų. Visgi, pasak jo, nepasitenkinimą ministrais koalicijos nariai turėtų išsakyti ne viešai, o valdančiųjų gretose. 

„Laukiu savo eilės, laukiu tų (kritikos – ELTA) strėlių. Žinoma, kritika ir turėtų likti koalicijos viduje. Koalicijos viduje tokia kritika ir diskusijos yra visiškai normalu, kai tai daroma viešai – tada peržengia tas normalumo ribas“, – sakė ministras. 

Visgi, nepaisant R. Žemaitaičio pareiškimų apie užsienio politiką ir kritikos biudžetui, K. Vaitiekūno vertinimu, lyderystę koalicijoje išlaiko socialdemokratai. 

„Žemaitaitis tiesiog yra daug kalbantis politikas, apie daug temų kalbantis, dažnai turintis ganėtinai kontroversiškas nuomones ir išsakantis jas labai ypatingu būdu. Jis gali atkreipti į save didelį dėmesį, bet galios ir svorio centras vis tiek yra pas socialdemokratų partiją ir šiuo metu Vyriausybei vadovaujančią premjerę“, – sakė politikas.

„Tai yra garsiai kalbantis ir gerai girdimas politikas, mokantis komunikuoti, bet jis neturi to svorio centro, kurį turi socialdemokratai“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas

Tuo metu jo tėvui, buvusiam užsienio reikalų ministrui, signatarui Petrui Vaitiekūnui matant bejėgystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), pats K. Vaitiekūnas su tokiais pastebėjimais nesutinka. 

„Ne, nesigailiu (sprendimo stoti į LSDP – ELTA). Pats jis bejėgystė“, – juokavo ministras.

Koalicijos likimas gali priklausyti nuo balsavimo dėl biudžeto 

R. Žemaitaičiui užsiminus, kad jo vadovaujami „aušriečiai“ gali nepalaikyti biudžeto projekto, jei nebus atliepti jų lūkesčiai, socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tokiu atveju teks konstatuoti, kad koalicija neveikia.

Savo ruožtu K. Vaitiekūnas sako sutinkantis su partijos pirmininko teiginiais, o R. Žemaitaičio pasisakymus apie biudžetą vertinantis neigiamai. 

„Partnerių palaikymas, be abejo, kad yra labai svarbus, todėl tokios komunikacijos negali vertinti teigiamai. Kiekvienas Seimo narys turi teisę ir galią pateikti savo pasiūlymus ir juos pristatyti visuomenei. Manau, kad tai yra toks būdas tą padaryti, bet jo teigiamai vertinti negalėčiau“, – paklaustas, ar tokių R. Žemaitaičio pareiškimų nelaiko šantažu, atsakė ministras.

„Pilnai pritariu tam, ką pasakė Sinkevičius. Manau, kad biudžetas yra būtent tas metas, kai koalicija turi sueiti ir dirbti kartu. Jeigu nėra sutarimo, jeigu skirtingai yra matomos strateginės šalies raidos kryptys – tada tolimesnis darbas gali būti labai sudėtingas“, – pabrėžė jis. 

Pasak ministro, koalicija galėtų būti performuojama net ir tuo atveju, jei biudžetas sulauktų pakankamo palaikymo Seime be „aušriečių“ balsų. 

„Nelabai įsivaizduoju, kaip toliau būtų galima dirbti. Jei žmogus arba partija nepalaiko biudžeto, bet toliau nori dirbti pagal tai, kas jam netinka – kaip jis galėtų likti ir dirbti? Aš iš jo pusės nebematyčiau galimybės to daryti“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas. 

ELTA primena, kad „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis teigė negarantuojantis, jog jo vadovaujama frakcija palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. Parlamentaras tvirtino, kad šiuo metu tarp valdančiosios koalicijos partnerių trūksta aiškaus sutarimo, kam ir kiek lėšų turėtų būti skirta.

„Aušrietis“ taip pat teigė, kad, norint užtikrinti pakankamą finansavimą kitoms lėšų stokojančioms sritims, būtų galima apkarpyti gynybai numatytą skirti lėšų dalį.

Savo ruožtu socialdemokratų pirmininkas M. Sinkevičius pabrėžė, kad, jeigu „Nemuno aušra“ nepalaikys kitų metų biudžeto projekto, teks konstatuoti koalicijos neveiklumą. 

Šiuo metu ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto projektą svarsto Seimo komitetai, jame gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų. 

Valstybės biudžetas parlamente bus svarstomas dviem stadijomis – antrasis svarstymas turėtų įvykti iki gruodžio 9 d., paskutinis balsavimas dėl valstybės biudžeto projekto turėtų įvykti iki gruodžio 23 dienos.

Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Nuo šių metų gruodžio 1 dienos Lietuvoje įsigalios nauja teisės vairuoti grąžinimo tvarka. Nuo šios dienos visus su šia paslauga susijusius klausimas tvarkys tik valstybės įmonė „Regitra“.

„Iki šiol asmenys, praradę teisę vairuoti iki 2016 m. gruodžio 31d., pirmiausiai turėdavo apsilankyti policijoje, o paskui „Regitroje“. Dabar visus šiuos klausimus tvarkys tik „Regitra“, kas leis klientams paslaugą gauti paprasčiau ir greičiau“, – pranešime teigė valstybės įmonė.

Pasak jos, dabartinė sistema vairuotojams kelia nemažai klausimų, nes reikia aiškintis, kur ir kokiu atveju kreiptis – į policiją ar į „Regitrą“.

Įsigaliojus pakeitimams, nepriklausomai nuo to, kada buvo prarasta teisė vairuoti, visais atvejais ją bus galima susigrąžinti per „Regitrą“.

Kaip ir anksčiau, įmonė vertins, ar vairuotojas atitinka visus teisės vairuoti grąžinimo reikalavimus – ar yra pasibaigęs nustatytas laikotarpis, ar vairuotojas yra išklausęs papildomus  mokymus ir išlaikęs egzaminus,  jei to yra reikalaujama. 

Prieš išduodant naują vairuotojo pažymėjimą, taip pat bus tikrinama, ar asmuo neturi nesumokėtų baudų. 

Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą neteisėtų migrantų nefiksuota, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Tuo metu Latvijos pasieniečiai penktadienį apgręžė 22 neteisėtus migrantus, o Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį į šalį neįleido 29 sieną mėginusių kirsti užsieniečių. 

Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1002 asmenims, šiemet – 1 546.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 24,5 tūkst. neteisėtų migrantų.

Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.

Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Naujausių apklausų duomenimis, rudens pradžioje 4 ir 3 procentiniais punktais išaugo visuomenės pasitikėjimas „Sodra“ ir Lietuvos kariuomene, tačiau mažėjo pasitikinčių premjerės Ingos Ruginienės vadovaujamu Ministrų kabinetu dalis. Pasitikėjimas šiuo institutu sumenko 3 procentiniais punktais, rodo naujausia apklausa.

Šių metų spalio 16–28 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Kaip ir ankstesnėse apklausose, daugiausia gyventojų pasitikėjimo sulaukė ir toliau sąrašo viršuje išliko policija, kariuomenė ir Bažnyčia.

Policija pasitiki 72 proc. apklaustųjų, nepasitiki 24 proc. Nežymiai nuo jos atsilieka kariuomenė ir Bažnyčia. Pasitikėjimą šiomis institucijomis deklaruoja atitinkamai 70 proc. ir 67 proc. gyventojų, o nepasitiki 24 proc. ir 25 proc. apklaustųjų.

Ketvirtoje pozicijoje – „Sodra“. Ja pasikliauja 63 proc. gyventojų, o dar 27 proc. nepasitiki. Daugiau nei pusė apklaustųjų taip pat pasitiki savivaldybėmis ir Prezidentūra.

Atitinkamai šiomis institucijomis pasitiki 57 proc. ir 56 proc. gyventojų, o nepasitiki  35 proc. ir 38 proc. asmenų.

Toliau sąraše rikiuojasi institucijos, kuriomis visuomenė labiau nepasitiki nei pasitiki. Tai – Lietuvos žiniasklaida (42 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), teismais (41 proc. pasitiki ir 47 proc. nepasitiki), Vyriausybe (33 proc. pasitiki ir 61 proc. nepasitiki) bei Seimu (27 proc. pasitiki ir 67 proc. nepasitiki). 

Kaip rodo apklausos rezultatai, visuomenės pasitikėjimas Ministrų kabinetu, palyginti su ankstesne apklausa, sumažėjo 3 procentiniais punktais – nuo 36 proc. Iki 33 proc.

Atlikto tyrimo metu asmeninio interviu būdu buvo apklausta 1 019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. 

Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. 

Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Varšuva, lapkričio 15 d. (PAP-ELTA). Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį pažymėjo pirmąsias 100 dienų pareigose.

„Po šių 100 dienų esu giliai įsitikinęs, kad kiekvienas Lenkijos prezidentas ir visi vieši asmenys, įskaitant premjerą ir ministrus, turi pradėti nuo meilės Lenkijai, nes politika nėra eilinė profesija“, – sakė K. Nawrockis gyventojams per savo vizitą Mazovijos Minsko mieste centrinėje Lenkijoje, minėdamas pirmąjį savo prezidentavimo šimtadienį.

Valstybės vadovas tęsė, kad kiekviena jo kadencijos diena yra „didelės meilės Lenkijai, Lenkijos vyrams ir moterims diena“, pridurdamas, kad tai buvo ir jo rinkimų kampanijos idėjos įgyvendinimas, ir asmeninis įsipareigojimas. „Priimdamas kiekvieną sprendimą kartojau: „Pirmiausia Lenkija, pirmiausia lenkai“. Taip turėtų atrodyti kiekvienas prezidentavimas ir aš toliau vykdysiu šias pareigas būtent taip“, – sakė jis.

Prezidentas padėkojo tiems, kas už jį balsavo, o tuos, kurie nebalsavo, patikino, kad kasdien dirba dėl jų saugumo, gerovės, vystymosi ir ateities.

K. Nawrockis, kurio kandidatūrą į prezidentus rėmė socialiai konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), buvo prisaikdintas rugpjūčio 6 d., po pergalės nedidele persvara antrajame ture prieš savo centristinį varžovą, Varšuvos merą ir Pilietinės koalicijos (KO) narį Rafalą Trzaskowskį.

Vašingtonas, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad „tam tikra prasme“ apsisprendė dėl Venesuelos, kai tuo pat metu dislokuojama vis daugiau karinių pajėgų Lotynų Amerikoje ir kyla susirūpinimas dėl platesnio regioninio konflikto.

„Aš tam tikra prasme apsisprendžiau“, – sakė D. Trumpas žurnalistams lėktuve „Air Force One“, keliaudamas į savo valdas Floridoje.

„Negaliu jums sakyti, kas tai yra, bet mes padarėme didelę pažangą su Venesuela, kalbant apie narkotikų srauto stabdymą“, – pridūrė D. Trumpas.

Pastarosiomis savaitėmis Vašingtonas į Lotynų Ameriką pasiuntė karo laivų, naikintuvų ir tūkstančius karių bei surengė smūgius 21 įtariamam narkotikų kontrabandos laivui, per juos žuvo mažiausiai 80 žmonių.

Didžiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald R. Ford“ antradienį atplaukė į Lotynų Ameriką, turėdamas oficialų tikslą – padėti kovoti su narkotikų kontrabanda regione.

Tačiau Karakasas baiminasi, kad JAV karinių pajėgų dislokavimas, apimantis ir į Puerto Riką pasiųstus „F-35 stealth“ lėktuvus, ir Karibų jūroje esančius karo laivus, yra užmaskuotas režimo pakeitimo planas.

„CBS News“ trečiadienį citavo kelis šaltinius, kurie teigė, kad aukšto rango kariuomenės pareigūnai D. Trumpui pristatė atnaujintus galimų operacijų Venesueloje variantus, įskaitant smūgius sausumoje.

Lapkričio 2 d. D. Trumpas sumenkino galimybę pradėti karą su Venesuela, tačiau sakė, kad jos vadovo Nicolaso Maduro, kurį jis vadina narkotikų baronu, dienos suskaičiuotos.

Pirmasis kairiųjų pažiūrų Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro taip pat teigė, kad galutinis JAV pajėgų dislokavimo tikslas – užgrobti Venesuelos naftos atsargas ir destabilizuoti Lotynų Ameriką.

Venesuela paskelbė apie savo karinių pajėgų dislokavimą visoje šalyje siekiant atremti JAV karinio jūrų laivyno telkimą prie jos krantų.

Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Druskininkų savivaldybėje degė namas. Įtariama, kad pastatas buvo padegtas.

Kaip pranešė pareigūnai, lapkričio 14 d. apie 3.35 val., Druskininkų savivaldybės Ricielių kaime, name kilo gaistas. Laiku pastebėjus, gaisras užgesintas, žmonės nenukentėjo.

Įtariama, kad namas kilo dėl padegimo. Įtariamojo, gimusio 1995 m., buvimo vieta nustatinėjama. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Bogota, lapkričio 15 d. (AFP-ELTA). Kolumbijos kariuomenė per bombardavimą netoli Venesuelos sienos nukovė devynis partizanų kovotojus, penktadienį AFP pranešė gynybos ministerijos šaltinis.

Ši operacija, surengta Araukos provincijoje, buvo viena iš atakų prieš kokaino kontrabanda užsiimančius sukilėlius, jas inicijavo prezidentas Gustavo Petro po kritikos, kad deda nepakankamai pastangų jiems įveikti.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad valdžios institucijos tiria, ar per smūgį galėjo žūti Antonio Medina, aukšto rango sukilėlių vadas, atsakingas už kruviną karą tarp buvusių FARC kovotojų ir Nacionalinės išlaisvinimo armijos (ELN) partizanų grupuotės.

Šią savaitę Kolumbijos kariuomenė Amazonės regione surengė oro antskrydžius, per kuriuos žuvo 19 atsiskyrusios buvusių FARC kovotojų grupuotės narių. 

Kolumbijos kairiųjų pažiūrų prezidentas artėjant rinkimams šalyje buvo kritikuojamas ir sulaukė JAV sankcijų dėl jo tariamo nenoro kovoti su ginkluotomis kokaino kontrabandos grupuotėmis.

Spalio mėnesį Vašingtonas įvedė beprecedentes sankcijas G. Petro, jo žmonai, sūnui ir vienam svarbiausių padėjėjų, kaltindamas juos narkotikų kartelių įgalinimu.

JAV vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, tiesiogiai siejančių G. Petro su prekyba narkotikais.

Nuo pat atėjimo į valdžią 2022 m. G. Petro rinkosi ne atvirą karą, o derybas su gerai ginkluotomis kokaino gamyba užsiimančiomis grupuotėmis.

Pagal konstituciją jam draudžiama vėl kandidatuoti į prezidentus, tačiau kritika gali pakenkti jo politiniams sąjungininkams per kitais metais vyksiančius rinkimus.

Varšuva, lapkričio 15 d. (Ukrinform-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad dėl naujų korupcijos skandalų gali būti sunkiau išlaikyti sutarimą dėl tolesnio solidarumo su Ukraina.

D. Tuskas pažymėjo, kad jau anksčiau įspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie būtinybę itin jautriai reaguoti net į menkiausius korupcijos požymius jo aplinkoje, nes tai turi įtakos ir jo paties reputacijai.

Pasak D. Tusko, Rusijos ir prorusiškos jėgos Europoje aktyviai skleidžia pasakojimus apie tariamą korupciją nepriklausomoje Ukrainoje.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijoje ir kai kuriose kitose šalyse žmonės pavargo nuo karo ir jo sukeliamų išlaidų, todėl sunku išlaikyti paramą Ukrainai šios kare su Rusija.

Jis akcentavo, kad Lenkija suinteresuota Ukrainos kaip nepriklausomos valstybės išlikimu su veikiančiomis institucijomis bei sąžininga vyriausybe ir kad Lenkija nori toliau remti Ukrainą ir darys tai toliau, nes Ukrainos gynimas padeda apginti ir Lenkiją.

Kartu D. Tuskas įspėjo, kad jei Ukrainoje ir kils vis nauji korupcijos skandalai, bus vis sunkiau įtikinti įvairius partnerius solidarizuotis su šia šalimi.

Jis priminė jau anksčiau įspėjęs V. Zelenskį nedaryti žingsnių, kurie galėtų apriboti Nacionalinio kovo su korupcija biuro (NABU) įgaliojimus, pažymėdamas, kad tokios priemonės gali turėti labai neigiamų pasekmių Ukrainai.

D. Tuskas sakė, kad V. Zelenskis ryžtingai reagavo į skandalą energetikos sektoriuje ir kad Ukrainos valstybė yra pasiryžusi patraukti kaltuosius baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau D. Tuskas pridūrė, kad skandalo pasekmės jau pasireiškė ir kad jo kaina bus labai didelė.

Jis taip pat perspėjo Ukrainos valdžios institucijas saugotis, pasak jo, rusiško korupcijos modelio, paaiškindamas, kad tokių veiksmų toleravimas gali kelti pavojų Ukrainos karinėms pastangoms.

Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 10 d. NABU paskelbė apie specialiąją operaciją korupcijai energetikos sektoriuje atskleisti. Tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai sukūrė plataus masto įtakos schemą strateginėms valstybės sektoriaus įmonėms, įskaitant „Energoatom“.

Antikorupcijos biuro darbuotojai atliko kratas verslininko ir bendrovės „Kvartal 95“ bendrasavininkio Tymuro Mindičiaus, taip pat teisingumo ministro Germano Galuščenkos, anksčiau dirbusio energetikos ministru, namuose.

Lapkričio 11 d., vykdydami tyrimą dėl korupcijos energetikos sektoriuje, teisėsaugos pareigūnai sulaikė penkis asmenis ir pranešė apie įtarimus septyniems asmenims. Tarp jų buvo verslininkas – nusikalstamo susivienijimo vadovas; buvęs energetikos ministro patarėjas; „Energoatom“ fizinės apsaugos ir saugumo vykdomasis direktorius; keturi užkulisinės pinigų plovimo struktūros nariai.

V. Zelenskis pareiškė, kad teisingumo ministras G. Galuščenka ir energetikos ministrė Svitlana Hrynčuk turi atsistatydinti, o ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko Aukščiausiajai Radai pateikė siūlymą abu ministrus atleisti.

Vilnius, lapkričio 15 d. (ELTA). Pastarąją savaitę Kauno Ašigalio gatvėje esančioje stovėjimo aikštelėje apgadinti dešimt automobilių.

Pranešama, kad laikotarpiu nuo lapkričio 10 d. 12.00 val. iki lapkričio 14 d. apie 08.30 val. apgadinti devyni „Toyota Prius“ ir vienas „Iveco“ automobilis – išdaužti langai, įsibrauta į transporto priemonių vidų.

Pareigūnai tikslina, kas buvo pagrobta ir kokia žala padaryta.