Beirutas, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). Per Izraelio smūgį didžiausiai palestiniečių pabėgėlių stovyklai Libane,  Libano institucijų duomenimis, žuvo mažiausiai 13 žmonių. Taip pat yra sužeistųjų. Ataka surengta Ain al Hilvahe prie pakrantės miesto Sidono, pranešė Sveikatos ministerija Beirute.

Pasak šaltinių palestiniečių gyvenamajame kvartale, aukų skaičius gali būt gerokai didesnis. Per ataką smogta stovyklos pakraščiui. Izraelio kariuomenės atstovas tuo tarpu arabų kalba pareiškė, kad pajėgos atakavo „teroro elementus“, veikusius „palestiniečių treniruočių stovykloje“.  Remiantis pirmaisiais pranešimais, ataka galėjo būti nukreipta prieš islamistinio „Hamas“ judėjimo lyderių susitikimą.

Ain al Hilvahas šalies pietuose yra didžiausia palestiniečių pabėgėlių stovykla Libane. Joje glaudžias apie 80 tūkst. žmonių. Dauguma gyventojų yra pirmojo arabų ir Izraelio karo 1948 m. pabėgėliai bei jų palikuonys. Kiti palestiniečiai ten buvo išvaryti per Libano pilietinį karą (1975–1990). Pastaraisiais  metais, be to, į stovyklą atvyko palestiniečių iš Sirijos dėl ten vykusio pilietinio karo.

Vašingtonas, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį puolė ginti Saudo Arabijos sosto princą Mohammedą bin Salmaną, kuris Vašingtone lankosi pirmą kartą po to, kai 2018 m. buvo nužudytas žurnalistas Jamalas Khashoggis ir sosto įpėdinis po šio įvykio atsidūrė pasaulio dėmesio centre.

„Jūs kalbate apie asmenį, kuris buvo labai prieštaringai vertinamas“, – Ovaliajame kabinete klausimą apie šį įvykį uždavusiai, tačiau J. Khashoggio vardo nepaminėjusiai žurnalistei atsakė D. Trumpas.

„To pono, apie kurį kalbate, nemėgo daugelis, – tęsė D. Trumpas, omenyje turėdamas nužudytąjį žurnalistą. – Nesvarbu, ar jūs jį mėgote, ar ne, bet taip jau nutiko.“

D. Trumpas tęsė sakydamas, kad Mohammedas „apie tai nieko nežinojo ir mes galime tuo ir užbaigti. Nereikia daryti mūsų svečiui gėdos“.

JAV transliuotojo „ABC News“ žurnalistė pradėjo klausinėti sosto įpėdinį apie „JAV žvalgybos išvadas, kad jūs organizavote žiaurų žurnalisto nužudymą“, bet tada ją pertraukė D. Trumpas, išvadindamas žurnalistės darbovietę „melagienų“ skleidėja.

Po to, kai Saudo Arabijos konsulate Stambule smogikų būrys nužudė dienraščio „Washington Post“ straipsnių autorių J. Khashoggį, kritiškai atsiliepusį apie šią karalystę, nuo Saudo Arabijos sosto įpėdinio nusigręžė daugelis Vakarų šalių. JAV žvalgybos agentūros teigia, kad J. Khashoggį nužudyti įsakė Mohammedas, tačiau Saudo Arabijos karališkoji šeima tai neigia.

Į D. Trumpo komentarus socialinių tinklų platformoje „X“ atsakė J. Khashoggio našlė Hanan Elatr Khashoggi.

„Mano vyro nužudymas yra visiškai nepateisinamas, – rašė ji, savo įraše pažymėdama D. Trumpą. – Nors Jamalas buvo geras, atviras ir drąsus žmogus, daugelis žmonių galbūt nesutiko su jo nuomonėmis ir siekiu užtikrinti spaudos laisvę. Sosto įpėdinis teigė, kad jam gaila, todėl jis turėtų susitikti su manimi, atsiprašyti ir atlyginti man žalą už mano vyro nužudymą.“

Vašingtonas, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitarė su Saudo Arabija dėl gynybos paketo, kuriame numatyta Rijadui parduoti naikintuvų „F-35“ ir apie 300 JAV tankų, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

Antradienį Saudo Arabijos sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano vizito Baltuosiuose rūmuose metu D. Trumpo administracija paskelbė, kad Rijadas investicijų įsipareigojimus padidins nuo 600 mlrd. JAV dolerių iki beveik trilijono JAV dolerių.

Baltieji rūmai pranešė, kad D. Trumpas ir Mohammedas, dažnai vadinamas tiesiog MBS, „pasirašė JAV ir Saudo Arabijos strateginį gynybos susitarimą – istorinį susitarimą, kuris sustiprina mūsų daugiau nei 80 metų trunkančią partnerystę gynybos srityje ir užtikrina tvirtesnes atgrasymo priemones visuose Artimuosiuose Rytuose“.

D. Trumpas taip pat „patvirtino didelį gynybos pardavimo paketą, įskaitant naikintuvus „F-35“, kurie bus pristatyti ateityje“ ir „užtikrino susitarimą, pagal kurį Saudo Arabija įsigys beveik 300 amerikietiškų tankų“.

Iki šiol yra vienintelė Artimųjų Rytų šalis, naudojanti šiuos radarų neaptinkamus JAV lėktuvus, buvo Izraelis.

Buvo plačiai manoma, kad Saudo Arabija vizito metu tikėsis gauti pažangiausią JAV karinę technologiją, ypač Persijos įlankos regione itin trokštamų naikintuvų „F-35“.

Izraelio dienraštis „Haaretz“ pranešė, kad, gavus Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu sutikimą, JAV gali atsisakyti ilgametės politikos pažangiausius ginklus regione tiekti išimtinai Izraeliui.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Saudo Arabija jau daugelį metų yra didžiausia JAV ginklų pirkėja. Tačiau ši karalystė dalyvauja Jemeno konflikte, todėl kai kuriems pirmiau sudaromiems pardavimo sandoriams kartais paprieštaraudavo Kongresas.

Vilnius, lapkričio 19 d. (ELTA). Vilniaus tarybai trečiadienį planuojama teikti siūlymą nuo 2026-ųjų mažinti komercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus. 

Kaip numatyta savivaldybės projekte, toks turtas sostinėje kitąmet būtų apmokestintas 0,5–0,85 proc. tarifais, priklausomai nuo paskirties.

0,5 proc. (dabar – 0,7 proc.) tarifas būtų taikomas viešbučiams, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto ir mokslo paskirties patalpoms, kitam komercinės paskirties turtui, pavyzdžiui, administracinėms bei prekybos paskirties patalpoms ir pastatams, siūloma taikyti 0,85 proc. mokestį (dabar – 1 proc.)

Taip pats siūlomas 1,5 proc. arba 1,85 proc. tarifas patalpoms ir statiniams, kurie neatitinka universalaus dizaino reikalavimų, išskyrus iki 150 kv. m ploto patalpas arba statinius, pastatytus iki 1940 m., priskiriamiems kultūros paveldui.

3 proc. tarifu būtų apmokestinamas ne pagal paskirtį naudojamas NT, taip pat statiniai, ant kurių neteisėtai įrengiama lauko reklama.

Taip pat planuojama nespręsti dėl pirmojo būsto apmokestinimo – palikti kitąmet pagal Seimo priimtą įstatymą įsigaliojantį 0,1 proc. tarifą.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas Eltai sakė, kad savivaldybė yra pasiruošusi biudžeto sąskaita prisiimti dalį naštos, kuri tektų sostinės verslui nuo 2026-ųjų smarkiai išaugus NT vertėms.

Mero duomenimis, su naujais tarifais kitąmet planuojamas panašus kaip ir šiemet mokesčio surinkimas – apie 67 mln. eurų.

Preliminariai savivaldybė skaičiuoja, kad sąlygas atitinkančių NT objektų, už kuriuos reikėtų mokėti mokestį, Vilniuje yra apie 1,1–1,2 tūkst.

Vilniuje dabartiniai NT tarifai galioja nuo 2021 m. 

Seimas po kelis mėnesių trukusių diskusijų ir kelis kartus parlamente besikeitusių siūlymų, visuomenėje kilusių protestų šį birželį pritarė, kaip nuo 2026-ųjų bus keičiamas nekilnojamojo turto mokesčio modelis.

Politikai teigė, kad mokestį reikia keisti, kitąmet kylant mokestinėms šalies nekilnojamojo turto vertėms – jas po penkerių metų iš naujo perskaičiuoja Registrų centras.

Skaičiuojama, kad naujos NT vertės gali didėti 70-90 proc. 

Vilnius, lapkričio 19 d. (ELTA). Patikęs sukčių apgaule Pabradės gyventojas prarado 13 tūkst. eurų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį 18.35 val. į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi 1938 metais gimęs vyras. Jis nurodė, kad tą pačią dieną apie 15 val. Švenčionių r., Pabradėje, būnant namuose, jam paskambino nepažįstami asmenys (bendravo rusų kalba).

Anot pareiškėjo, asmenys prisistatė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais ir apgaulės būdu išviliojo 13 050 eurų.

Pinigus nukentėjusysis atidavė atvykusiam nepažįstamam vyriškiui.

Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.  

Vilnius, lapkričio 19 d. (ELTA). Bankrutuoja tris „Čili pizzos“ restoranus Panevėžyje ir Utenoje franšizės pagrindu valdžiusi įmonė „Ponas“, rašo portalas „Verslo žinios“.

Portalo žiniomis, įmonė pranešė kreditoriams, kad tapo nemoki ir dėl to kreipsis į teismą dėl bankroto iškėlimo.

Lapkričio 17 dienos duomenimis, bendrovės skola „Sodrai“ sudarė beveik 16 tūkst. eurų, o pradelsta skola Valstybinei mokesčių inspekcijai – daugiau nei 120 tūkst. eurų.

Pernai įmonės pajamos siekė 1,75 mln. eurų, o nuostolis – per 78 tūkst. eurų.

(papildyta politikos įvykių skiltis)

Vilnius, lapkričio 19 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos lapkričio 19 d. įvykius Lietuvoje.

Vašingtonas, lapkričio 19 d. (AFP-ELTA). JAV įstatymų leidėjai antradienį didžiąja balsų dauguma pritarė vyriausybės dokumentų apie seksualinį nusikaltėlį Jeffrey‘į Epsteiną paviešinimui, prezidentui Donaldui Trumpui pagaliau sutikus, kad būtų atskleistos šio politinę areną, teisėsaugą ir šalies elitą sukrėtusio skandalo bylos.

Prezidentas darė didelį spaudimą savo sąjungininkams Kongrese, kad jie neskelbtų šios medžiagos, tačiau, tapus aišku, kad didžioji dalis jo partijos narių yra pasiryžę jam nepaklusti, savaitgalį respublikonų lyderis galiausiai pasidavė.

Kongresas beveik vienbalsiai patvirtino J. Epsteino bylų skaidrumo įstatymą, įpareigojantį paskelbti išslaptintus dokumentus, kuriuose išsamiai aprašomas savo reputaciją suteršusio finansininko veiklos ir mirties kalėjime, kuri buvo pripažinta savižudybe, tyrimas.

Įstatymų kūrėjų teigimu, visuomenė nusipelno gauti atsakymus byloje, kurioje yra daugiau nei tūkstantis tariamų aukų.

D. Trumpas tvirtina, kad šie dokumentai atskleis galingų demokratų ryšius su J. Epsteinu, tačiau ir pačiam prezidentui tenka atsakinėti į nemalonius klausimus apie jo ilgametę draugystę su vyru, kuris, kaip įtariama, turtingiems ir įtakingiems vyrams parūpindavo nepilnamečių mergaičių.

Antradienį įstatymas buvo priimtas Atstovų rūmuose, kur prieš jį balsavo tik vienas iš 428 rūmų narių, o Senatas sutiko jo tekstą patvirtinti ir be papildomo balsavimo perduoti tiesiai į Baltuosius rūmus, kai tik jis bus gautas iš žemesniųjų rūmų.

D. Trumpas pažadėjo nevetuoti šio įstatymo, tačiau Vašingtono stebėtojai nesitiki, kad greitu metu pasirodys kokių nors naujų kompromituojančių faktų.

Teisingumo departamentas turi plačią laisvę neatskleisti informacijos, jei ją paskelbus „kiltų grėsmė vykstančiam federaliniam tyrimui“.

Tuo tarpu D. Trumpas praėjusią savaitę nurodė pareigūnams ištirti J. Epsteino ryšius su žinomais demokratais, dėl to sulaukdamas daugelio kritikos.

Ši saga atskleidė retus nesutarimus dėl paramos respublikonų lyderiui, kuris anksčiau agitavo už tai, kad dokumentai būtų paviešinti, bet po inauguracijos savo poziciją pakeitė ir apkaltino demokratus skleidžiant „pramaną“.

Po daugybės aukščiausio rango respublikonų bandymų blokuoti balsavimą, visi demokratai ir keturi respublikonai pasirašė „peticiją dėl atskleidimo“ – tai yra ypatinga procedūra, kurią pritaikius įstatymo projektas turi būti pateiktas svarstyti Atstovų rūmuose prieš vadovybės valią.

Ilgą laiką bylų atskleidimui besipriešinęs D. Trumpas sekmadienį vėlai vakare socialiniuose tinkluose pareiškė, kad respublikonai turėtų balsuoti už dokumentų paviešinimą, „nes mes neturime ko slėpti“.

„Aš neturiu nieko bendra su Jeffrey‘iu Epsteinu, – antradienį Ovaliajame kabinete susitikęs su Saudo Arabijos sosto princu Mohammedu bin Salmanu žurnalistams pareiškė D. Trumpas. – Aš jį prieš daugelį metų išmečiau iš savo klubo, nes maniau, kad jis yra nesveikas iškrypėlis.“

Tačiau egzistuoja daugybė įrodymų, kad D. Trumpas palaikė santykius su J. Epsteinu, kuris garsėjo savo vakarėliais ir kitokiais turtingiesiems bei įtakingiesiems skirtais renginiais.

Vilnius, lapkričio 19 d. (ELTA). Ingos Ruginienės vadovaujamam Ministrų kabinetui Vyriausybės programoje numačius siekį atkurti diplomatinius santykius su Pekinu, trečiadienį Lietuvos pozicija šiuo klausimu bus aptarta uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje. 

„Po posėdžio patikslinsime savo poziciją, kokioje mes situacijoje esame, ar toliau mes dar bandome klibinti Kiniją, ar priminti, kad mes norėtumė atkurti diplomatinį atstovavimą laikinųjų reikalų patikėtinių lygmenyje, ar ne“, – Eltai teigė URK pirmininkas Remigijus Motuzas. 

Uždarame komiteto posėdyje dalyvaus ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės Ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.

Vilnius, lapkričio 19 d. (ELTA). Trečiadienį posėdžiausiantis Ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl praėjusį mėnesį uždarytų pasienio kontrolės punktų (PKP) su Baltarusija pirmalaikio atidarymo. 

Tokį žingsnį Vyriausybei apsvarstyti rekomendavo antradienį posėdžiavusi Nacionalinio saugumo komisija (NSK). 

Tiesa, premjerė antradienį pažymėjo, jog jei situacija dėl iš Baltarusijos atskriejančių kontrabandinių balionų vėl pablogėtų, Vyriausybė pasilieka teisę atnaujinti sienos uždarymą. 

„Jeigu situacija pablogės, mes pasiliekame teisę bet kada vėl uždaryti sienas“, – antradienį akcentavo Vyriausybės vadovė. 

Vyriausybei priėmus teigiamą sprendimą, siena su Baltarusija turėtų būti atidaryta per vieną parą. 

ELTA primena, kad spalio mėnesį kelis kartus fiksuoti kontrabandą gabenę meteorologiniai balionai iš Baltarusijos, sutrikdę oro uostų veiklą.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Vyriausybė nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija. Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.

Vis dėlto, savaitės pradžioje buvo pradėta diskutuoti apie tai, jog du praėjusį mėnesį uždaryti PKP gali būti atverti anksčiau nei planuota – dar iki lapkričio 30 d.