Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Sprendžiant demografines problemas, politikai ir medikai ragina susirūpinti vaikų sveikata, jų didėjančiomis priklausomybėmis nuo elektroninių cigarečių. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjos profesorės Sonatos Jarmalaitės teigimu, reikėtų turėti bendrą vaikų sveikatos, jų fizinio aktyvumo, priklausomybių mažinimo programą.

„Lietuvoje daug kalbame apie demografines problemas, apie demografinę krizę. Gimsta vis mažiau vaikų, tačiau nebeatsisukame į tai, ką turime – į mūsų vaikų sveikatą. Politikai negali daryti sprendimų nepadarę analizės, nepadarę namų darbų. Žalingų įpročių paplitimas Lietuvos moksleivių tarpe yra vienas didžiausių Europoje. Maždaug trečdalis moksleivių yra bandę rūkyti, tame tarpe ir elektronines cigaretes. Didelė dalis jų tiesiog prilimpa prie šito įpročio, nes ten esančios medžiagos kelia priklausomybę“, – penktadienį  spaudos konferencijoje Seime sakė S. Jarmalaitė.

Kalbėdama apie problemas, susijusias su vaikų sveikata, ji atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius metus vaikų ligų gydytojų šalyje sumažėjo 8 proc., stacionarių lovų skaičius – 13 proc., o regionuose tas sumažėjimas gali siekti netgi 50 proc. Anot šalies vadovo patarėjos, lyginant su 2019 metais, hospitalizacijos rodikliai sumažėjo apie 46 proc. 

Todėl, S. Jarmalaitės nuomone, reikėtų turėti bendrą vaikų sveikatai skirtą programą. 

„Manau, kad tą rūko šydą turime nutraukti nuo akių ir pasakyti, kad tai yra labai rimta problema, kurios negali išspręsti vien tik šeimos, vien tik visuomenės sveikatos centrai, vien tik psichinės sveikatos centrai. Esame situacijoje, kada turime turėti bendrą programą – vaikų sveikatos, fizinio aktyvumo, jų priklausomybių mažinimo  programą“, – teigė prezidento patarėja asmens ir visuomenės sveikatos klausimais.

Jos teigimu, visos institucijos turėtų įsitraukti į vaikų sveikatos problemų sprendimą. 

„Pirmas žingsnis čia turėtų būti tiesiog atmerkti akis, kad tų kvapiklių nebeliktų, atraktyvumo nebeliktų, nes čia atraktyvumo nėra jokio. Jeigu prisimintume tuos rūkalius, prisimintume tai, kaip kovojome su tikrosiomis cigaretėmis, tai noriu pasakyti, kad tie visi reklamų herojai jau mirė nuo plaučių vėžio. Tai netapkime tais reklamų herojais su kvapniomis cigaretėmis, nes jos iš tikrųjų žudo ir daro didžiulę žalą vaikučių psichikos sveikatai, griauna Lietuvos pamatus. Nes mes tiesiog nekuriame sveikos augančios kartos, sveikos Lietuvos ateities“, – sakė S. Jarmalaitė.

Anot jos, tyrimai rodo, kad vaikai, kurie „veipina“ turi 2 kartus didesnę riziką suicidinių minčių ir net 2,5 karto didesnę riziką pabandyti tai daryti.

„99 proc. visų rūkalių pradėjo rūkyti vaikystėje, jaunystėje. Tos priklausomybės, kai įtraukia, jos nepaleidžia. Tada matome iš paskos sekančias kitas ligas. Kartu tai yra ir vaikų psichinė sveikata“, – spaudos konferencijoje sakė S. Jarmalaitė. 

Mano, kad trumpalaikius interesus reikia atidėti į šoną

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas socialdemokratas Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad vaikų sveikata turi būti pirmaeilis nediskutuotinas klausimas.

„Manau, kad amoralu būtų kelti klausimą, kas svarbiau, ar vaikų sveikata ar mokesčiai į biudžetą? Bet paslėpta forma iš esmės mes girdime tai dažnai, o kartais ir atviru tekstu. Tam, kad investuotume į sveikatą reikia turėti pakankamai politinės išminties ir galbūt trumpalaikius interesus atidėti į šoną“, – spaudos konferencijoje Seime sakė S. Čaplinskas. 

Jo vadovaujama Seimo Priklausomybių prevencijos komisija, reaguodama į nerimą keliančią informaciją apie nepilnamečių elektroninių cigarečių vartojimo mastus bei su tuo susijusias sveikatos, psichosocialines ir ugdymo problemas, penktadienį Seime surengė diskusiją dėl galimų sprendimų, kaip veiksmingiau užkirsti kelią tokių medžiagų vartojimui.

Diskusijos tikslas – identifikuoti priemones, kurios padėtų užkirsti kelią ankstyvam žalingų medžiagų vartojimui, motyvuoti jau vartojančius jaunuolius keisti elgesį.

Siūlo drausti parduoti vienkartines elektronines cigaretes

ELTA primena, kad 2025 metų birželio mėnesį S. Čaplinskas įregistravo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, siūlančias uždrausti Lietuvoje parduoti vienkartines elektronines cigaretes. 

Parlamentaras taip pat siūlė įteisinti ,,vienkartinių elektroninių cigarečių“ sąvoką.  Projektas numato, kad tai „elektroninė cigaretė, kuri yra iš anksto užpildyta skysčiu ir kurios negalima papildyti, nepriklausomai nuo to, ar ji turi įkraunamą bateriją.“

Ši iniciatyva dar nepateko į Seimo plenarinių posėdžių salę. Šią savaitę seniūnų sueigos sprendimu šis klausimas, beje, jau antrą kartą, buvo išbrauktas iš parlamento darbotvarkės. 

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Kitais metais vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose „Nemuno aušros“ rinkiminiam štabui vadovaus partijos vicepirmininkas Tadas Sadauskis. 

„Patvirtinome, kad rinkimų štabo vadas tampa Tadas Sadauskis, Seimo narys, Tauragės rajono vienmandatininkas, Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys, mano pavaduotojas. Jis bus rinkimų štabo vadas“, – žurnalistams po partijos tarybos posėdžio teigė R. Žemaitaitis.

„Dabar suformuojama kandidatų kėlimo tvarka ir patvirtinus per gegužę, birželį, liepą didžioji dalis skyrių turėtų išsikelti bent sąrašus ir kandidatus“, – akcentavo jis. 

Tiesa, dėl konkrečių kandidatų į merus partijoje kol kas nėra sutarta. Tačiau „aušriečių“ lyderis sako girdintis kalbų, kuriuos politikus nariai norės kelti tam tikrose savivaldybėse. 

„Apie kandidatus kol kas nebuvo nieko kalbama. Taip, užkulisiuose vieną ar kitą kandidatą mato. Pavyzdžiui, Šilutės rajone kandidate į merus tikrai nori matyti Daivą Žebelienę, kelia ir skyriaus žmonės. Lina Šukytė-Korsakė (bus keliama – ELTA) Klaipėdoje – irgi yra akivaizdu, aš jau matau pagal norą. Kęstutį Bilių nori matyti Šiauliuose“, – sakė R. Žemaitaitis. 

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks 2027 metų pradžioje. 

(papildymai visame tekste)

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). „Nemuno aušra“ tęs darbą koalicijoje kol bus įgyvendinami programiniai nuostatai, teigia „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. 

„Informavau ir labai aiškiai pasakiau: kol mūsų programiniai dalykai Vyriausybėje yra įgyvendinami, tol mes koalicijoje tikrai dirbsime ir tikrai tęsime bendrą darbą“, – po partijos tarybos posėdžio žurnalistams teigė R. Žemaitaitis.

Vis tik, valdančiųjų Socialdemokratų gretose netylant diskusijoms dėl koalicijos sudėties, politikas ragina partnerius ryžtingiau priiminėti sprendimus, mat vilkinimas gali kelti abejonių visuomenei. 

„Partijos viduje matosi (…), kad norėtųsi ryžtingesnio ir greitesnio Socialdemokratų sprendimo. Kuo labiau yra vilkinama ir neatsakoma visuomenei, kas dabar vyksta – visuomenė pradeda abejoti, ar valstybėje yra valdančioji dauguma, kuri geba čia ir dabar priimti sprendimus. Nors realiai sprendimai yra priiminėjami ir daromi“, – akcentavo jis. 

„Visi nusiteikę darbuotis. (…) Tik iš Socialdemokratų labai norėtųsi ryžto, greitumo, operatyvumo“, – pabrėžė „aušriečių“ lyderis.

Kaip skelbta, pastaruoju metu tęsiasi diskusijos dėl tolesnio „aušriečių“ darbo valdančiojoje daugumoje. Jos ir vėl atsinaujino daliai frakcijos narių Seimo salėje nepalaikius Kapčiamiesčio poligono steigimo. Pats partijos pirmininkas R. Žemaitaitis teigė pokyčių koalicijoje nebijantis. 

Tiesa, po ketvirtadienį vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdžio šios partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius teigė, kad valdančiosios koalicijos sudėties klausimas bus sprendžiamas po gegužės mėnesį vyksiančio socdemų suvažiavimo, pasikeitus partijos vadovybei.

„Nemuno aušra“ buvo įkurta 2023 m. lapkričio mėnesį, partijos pirmininko pareigas nuo tada eina R. Žemaitaitis. Pernai lapkritį politikas buvo perrinktas „aušriečių“ pirmininku. 

„Nemuno aušra“ turi 35 skyrius skirtingose savivaldybėse, parlamente partijos frakcija turi 18 narių.

Seime „aušriečiai“ priklauso valdančiajai koalicijai, kurią taip pat sudaro socialdemokratų ir „valstiečių“ frakcijos.

ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.

Naują socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamą ministrų kabinetą suformavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikisi, kad, formuojant 2027 metų valstybės biudžetą, pavyks skirti daugiau lėšų pareigūnų atlyginimams didinti. Pasak jo, prioritetas bus teikiamas jauniausiems pareigūnams, taip pat bus svarstomos ilgalaikės motyvavimo priemonės. 

„Mes turime planus. Neatsisakome tų planų, kurie buvo ir praeitais metais. Paskaičiavimus darome ir ateiname į normalų biudžeto derybų procesą. Praeitais metais, reikia pripažinti, mes neturėjome laiko paskyrus naują Vyriausybę susėsti ir kalbėtis dėl biudžeto. Šiais metais mes tikrai kalbamės ir tas indikacijas dedame finansų ministrui, ir Vyriausybei“, – Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos posėdyje kalbėjo ministras. 

„Tikiuosi, kad po derybų turėsime sumą disponavimui, kurią galėsime nukreipti į pareigūnų atlyginimą. Tikslas – į tą jauniausią (grupę susikoncentruoti – ELTA) (…). Galvojame ir apie tam tikrą pensijų sistemos reformą, kad būtų ilgalaikis skatinimas (…), kad galėtų į ateitį kaupti kažkokią sumą“, – kalbėjo ministras. 

ELTA primena, kad Seimas priėmė sprendimą nuo šių metų 1–2 proc. padidinti pareiginę algą mažiausią darbo užmokestį gaunantiems statutiniams pareigūnams. 

Taip pat numatyta 10 proc. didinti minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus, skirti kompensaciją už ilgalaikę tarnybos trukmę, kad pareigūnai būtų motyvuoti ilgiau likti tarnyboje. 300 eurų kompensacija kas mėnesį mokama pareigūnams, ištarnavusiems 25 metus.

Šių metų valstybės biudžete visai vidaus reikalų sistemai skiriama 1,07 mlrd. eurų.

Anksčiau V. Kondratovičius apgailestavo, jog statutinių pareigūnų algos didinamos mažiau nei buvo numatyta. Anot jo, formuojant 2026 m. biudžetą atsirado kitų poreikių. 

Kyjivas, balandžio 18 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos pajėgos „Molnija“ tipo dronu atakavo mėsos perdirbimo įmonę Charkivo srities Bohoduchivo mieste, o trys darbuotojos patyrė ūmią streso reakciją.

Pasak „Ukrinform“, Charkivo srities prokuratūra apie tai pranešė „Telegram“ tinkle.

„Tyrimo duomenimis, balandžio 18 d. apie 11 val. smogiamasis dronas, preliminariai įvardytas kaip „Molnija“ tipo, pataikė į mėsos perdirbimo įmonę Bohoduchive. Dėl atakos trys darbuotojos patyrė ūmią streso reakciją“, – sakoma pranešime.

Vėliau Rusijos pajėgos surengė dar vieną dronų ataką, šį kartą, kaip pranešama, „Italmas“ tipo bepiločiu, Bohoduchivo rajono Zoločivo kaime. Per smūgį buvo apgadintos trys transporto priemonės, apie aukas nepranešama.

Vadovaujantis Bohoduchivo rajono prokuratūros procesiniais nurodymais, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Charkivo srityje buvo sužeisti septyni žmonės.

Talinas, balandžio 18 d. (dpa-ELTA). Estijos policija šeštadienį ieškojo nenustatytų asmenų, suniokojusių Holokausto memorialą Eredos mieste, esančiame maždaug už 150 km į rytus nuo sostinės Talino.

Policija tyrimą pradėjo po to, kai penktadienį žydų bendruomenės nariai pastebėjo sudaužytą marmurinį paminklinį akmenį ir apgadintas dvi netoliese esančias kolonas, pranešė ERR radijas.

Savo „Facebook“ paskyros įraše bendruomenė šiuos veiksmus pavadino „keliančiais didelį susirūpinimą“ ir pridūrė, kad jie „įžeidžia ir aukų atminimą, ir apskritai visą visuomenę“.

Memorialas Holokausto aukoms atminti buvo pastatytas 1967 m. Eredoje, buvusios karo belaisvių stovyklos vietoje.

Antrojo pasaulinio karo metais naciams okupavus Estiją, 1943 m. pabaigoje šioje vietovėje buvo įkurtas vienas pirmųjų Vaivaros koncentracijos stovyklos padalinių. Dabar suniokotas paminklinis akmuo buvo pastatytas 2005 m.

Budapeštas, balandžio 18 d. (ELTA). Vengrija galėtų įsivesti eurą iki 2030 m., kai atsiras tinkamos sąlygos pereiti prie bendros Europos valiutos. Pasak „TVP World“, taip teigia balandžio 12 d. triuškinančią pergalę rinkimuose iškovojusios partijos „Tisza“ vyriausiasis ekonomistas.

Proeuropietiška „Pagarbos ir laisvės partija“ (Tisza), kuriai vadovauja Péteris Magyaras, išstūmė 16 metų valdžioje buvusią euroskeptišką Viktoro Orbano partiją „Fidesz“ ir iškovojo dviejų trečdalių daugumą, kuri dabar suteikia galimybę keisti konstituciją ir ryžtingiau laikytis pozicijų, palankesnių Europos Sąjungai.

Ketvirtadienį interviu transliuotojui RTL Andrásas Kármánas, kuris, pasak Vengrijos žiniasklaidos, greičiausiai taps kitu finansų ministru, sakė: „Mūsų tikslas – iki 2030 m. sukurti sąlygas, kad būtų galima priimti teigiamą sprendimą dėl [euro] įvedimo“.

Jis pridūrė, kad 2030-ieji kol kas nėra oficiali partijos „Tisza“ nustatyta tikslinė data ir kad bendrąją valiutą būtų galima įsivesti anksčiau, jei sąlygos būtų palankios.

Sąlygos dar neįvykdytos

Vengrijos ekonominių tyrimų instituto GKI balandžio 15 d. ataskaitoje teigiama, kad pastaraisiais metais Vengrija dar labiau nutolo nuo atitikimo Mastrichto kriterijams, būtiniems eurui įsivesti.

GKI teigė, kad dauguma vengrų pritaria perėjimui prie euro, kuris, pasak jo, sumažintų skolinimosi išlaidas ir operacijų sąnaudas.

Tačiau institutas įspėjo, kad, atsisakius nepriklausomos pinigų politikos, be nuoseklios ekonominės politikos taip pat gali padidėti infliacija ir atsirasti platesnis ekonominis disbalansas.

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Antalijos diplomatijos forume dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos išlaidoms tikslą Aljanso narės turėtų pasiekti anksčiau nei iki 2035 metų. 

„NATO viršūnių susitikime Ankaroje visos Aljanso šalys turi pademonstruoti tikrą transatlantinę vienybę – nuosekliai stiprindamos savo gynybinius pajėgumus, didindamos gynybos finansavimą ir įgyvendindamos Hagoje prisiimtus įsipareigojimus, kurie leistų greičiau pasiekti 5 proc. nuo BVP tikslą,“ – pranešime spaudai cituojamas K. Budrys.

Vizito Turkijoje metu K. Budrys susitiko su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska, su kuria aptarė pasirengimą artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje.

Susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo transatlantinių santykių svarbą ir tvirtos NATO gynybos bei atgrasymo laikysenos Aljanso pafrontėje būtinybę.

Ministras NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojai pristatė Lietuvos prioritetus Aljanso darbotvarkėje: gynybos pajėgumų, ypač oro gynybos, stiprinimas, parama Ukrainai.

Ministras kartu su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja dalyvavo Antalijos diplomatijos forumo diskusijoje „Europos saugumas: vienybė ir strateginis atsinaujinimas rengiantis NATO viršūnių susitikimui Ankaroje“.

ELTA primena, kad pernai birželį NATO narės įsipareigojo iki 2035 metų gynybos išlaidoms skirti 5 proc. nuo BVP. 

Tiesa, pastaruoju metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas privertė sunerimti NATO sąjungininkus dar kartą prakalbęs apie galimybę pasitraukti iš Aljanso, pavadinęs jį „popieriniu tigru“ ir pasidžiaugęs Rusijos prezidento pritarimu dėl tariamo NATO neefektyvumo.

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Aplinkos ministerija prašo Europos Komisiją (EK) sudaryti galimybes didinti valstybės paramą biometanu varomų transporto priemonių įsigijimui.

Institucija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad ši prašytų EK patikslinti Bendrojo bendrosios išimties reglamentą (GBER), įtraukiant biometaną į finansuojamų kuro rūšių sąrašą. Šiuo metu į jį įtrauktos tik elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės.

Pasak ministerijos, biometano įtraukimas į finansuojamų kuro rūšių sąrašą sudarytų sąlygas efektyviau naudoti tiek nacionalinę, tiek Europos Sąjungos paramą. Be to, Lietuvoje pagamintą biometaną būtų galima aktyviau naudoti transporto sektoriuje bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

„Galimybė teikti valstybės pagalbą pagal GBER reglamentą biometano naudojimui yra strategiškai svarbi Lietuvai, siekiant stiprinti energetinį saugumą, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir siekiant klimato švelninimo tikslų. Įsigyjant krovininius automobilius, autobusus, specialiąją techniką šiuo metu nėra ekonomiškai prieinamų alternatyvų, galinčių užtikrinti greitą iškastinio kuro pakeitimą į atsinaujinančius energijos išteklius“, – pranešime teigė aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.

Šiuo metu EK iki balandžio 23 dienos vykdo viešą konsultaciją dėl naujojo GBER projekto. Šis reglamentas leidžia tam tikrų kategorijų valstybės pagalbą teikti paprasčiau – jei laikomasi nustatytų sąlygų, nereikia išankstinio pranešimo ar atskiro EK patvirtinimo. 

Tai padeda valstybėms narėms greičiau įgyvendinti svarbias iniciatyvas, susijusias su ekonomikos augimu, inovacijomis ar socialine pažanga.

Galutinį sprendimą dėl GBER reglamento keitimo priims EK.

Vilnius, balandžio 18 d. (ELTA). Per balandį išminuotojai neutralizavo 252 sprogmenis, skelbia Lietuvos kariuomenė (LK).

„Šylant orams ir vis labiau įsibėgėjant pavasariui, kasdien auga ir pranešimų apie rastus sprogmenis skaičius. Vien per pirmąsias balandžio savaites Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai į gyventojų pranešimus reagavo 80 kartų“, – pranešime spaudai rašo kariuomenė.

LK teigimu, dažniausiai neutralizuoti rastų sprogmenų specialistai buvo kviečiami į Klaipėdos, Vilkaviškio, Šakių, Vilniaus rajonus. Reaguojant į gyventojų pranešimus daugiausiai rasta ir neutralizuota įvairaus kalibro artilerijos sviedinių (198 vnt.) ir minosvaidžio minų (21 vnt.).

Be to, skirtingose Lietuvos vietose per šį mėnesį rasta ir 13 aviacinių bombų, kurių kalibras svyravo nuo 10 iki 100 kg.

„Bombos nėra kasdienis radinys, tačiau toli gražu ir ne kažkoks stebuklas. Senųjų „bombodromų“ vietose, pavyzdžiui, Sulinkiuose, Radviliškio rajone, yra eksploatuojamas durpynas, todėl ten dirbantys žmonės karts nuo karto jų randa. Taip pat ir metalo ieškotojai, beieškodami praeities reliktų, atranda ir vieną kitą stambesnį ar smulkesnį pavojingą radinį“, – pranešime cituojamas Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Domas Laukaitis.

Anot kariuomenės, atšilus orui, ūkininkams sugrįžus į laukus, pradėjus arti, kultivuoti žemę, suaktyvėjus statyboms, senų pastatų griovimo ir aplinkos tvarkymo darbams, iškvietimų ir sprogmenų neutralizavimo operacijų skaičius išauga net iki dešimties ar daugiau kartų per dieną. Nepasitvirtina tik vos vienas kitas iškvietimas. Balandžio mėnesį tokių iškvietimų, kai rasti daiktai buvo tik panašūs į sprogmenis buvo vos 6, visais kitais atvejais radiniai kėlė realų pavojų žmonėms. 

Todėl D. Laukaitis ragina radus bent šiek tiek į sprogmenį panašų daiktą jo nekelti, nenešti ar kaip kitaip nejudinti. Pasak kariuoemenės, aptikus tokį daiktą reikia skambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, pažymėti radinio vietą parankine priemone ir sulaukti policijos pareigūnų.