Oslas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Karstas su mirusio Norvegijos karaliaus Haraldo V palaikais pirmadienį buvo perkeltas į karališkųjų rūmų koplyčią. Karstą lydėjo jo vaikai – naujasis karalius Hokonas XVIII ir princesė Märtha Louise su savo penkiais vaikais bei naujosios karalienės Mettės Marit sūnumi Mariusu Borgu Hoiby.

Gedulo procesija truko apie dešimt minučių ir vyko pagal tą pačią ceremoniją, kaip ir 1991 m., mirus Haraldo tėvui Olafui V. Naujoji karalienė Mette-Marit ir Haraldo našlė, 89 metų karalienė Sonja, ėjo paskui karstą susikibusios už rankų.

29-erių M. V. Hoiby, kuriam taikomas namų areštas, sėkmingai pateikė prašymą dalyvauti ceremonijoje. Prokuratūros duomenimis, jis taip pat galės dalyvauti rugsėjo 9 d. vyksiančiose karaliaus laidotuvėse. Birželį M. V. Hoiby dėl dviejų išprievartavimų ir daugelį kitų nusikaltimų buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Jam iki apeliacinio teismo sprendimo skirtas namų areštas.

Penktadienio vakarą Haraldo palaikai buvo pervežti iš Oslo universitetinės ligoninės į rūmus, kur karstas buvo pašarvotas Raudonojoje salėje. Rūmų koplyčioje velionis karalius bus pašarvotas iki laidotuvių, kurios vyks rugsėjo 9 d. Remiantis rūmų informacija, piliečiai nuo antradienio iki rugsėjo 8 d. galės atsisveikinti su monarchu.

Norvegijos karalius Haraldas V mirė penktadienį, eidamas 90-uosius metus. Vyriausias valdęs monarchas Europoje nuo rugpjūčio 17 d. buvo gydomas Oslo ligoninėje dėl hemolizinės anemijos. Jam mirus, prie karališkųjų rūmų Osle vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo.

1991 m. Norvegijos sostą užėmęs Haraldas pastaraisiais metais turėjo įvairių sveikatos problemų. Jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, jam teko sumažinti oficialių pareigų apimtį. Tačiau jis visada atmesdavo galimybę atsisakyti sosto, pabrėždamas, kad Norvegijos parlamente prisiekė visam gyvenimui.

Haraldui mirus, Norvegijos karaliumi tapo jo sūnus princas Haakonas. Jis pasirinko Hokono VIII vardą ir sakė išlaikysiąs tą patį šūkį, kurį pasirinko jo tėvas, senelis ir prosenelis: „Viskas Norvegijai“. 53-ejų naujasis karalius prisieks parlamente rugsėjo 1 dieną.

Varšuva, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prokurorai pirmadienį pranešė pradėję terorizmo akto, susijusio su gaisru dronų gamykloje, tyrimą.

Prokuratūros pranešime nurodoma, kad gaisras bendrovės „WB Electronics“ gamykloje, esančioje vidurio Lenkijos Skarzisko-Kamiennos mieste, buvo sukeltas tyčia.

Valdžios institucijos neatskleidė, kas įtariamas padegimu, tačiau viena iš pagrindinių kaimyninės Ukrainos sąjungininkių Lenkija nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jau keletą kartų apkaltino Rusiją bandymais vykdyti diversijas.

Pirmadienį ryte ugniagesiams prireikė dviejų valandų gaisrui užgesinti, o prie policijos atliekamo tyrimo prisijungė šalies žvalgybos tarnyba ABW.

Prokuratūros pranešime teigiama, kad buvo pradėtas tyrimas „dėl dalyvavimo užsienio žvalgybos tarnybos veikloje, nukreiptoje prieš Lenkijos Respubliką, ir dėl teroristinio nusikaltimo, kurį sudarė tyčia sukeltas gaisras bendrovės „WB Electronics“ gamyklos patalpose, panaudojant įrenginį, kuriame buvo degiųjų medžiagų“.

Keletas Rytų Europos šalių pareiškė, kad tapo šnipinėjimo ir diversijų taikiniu – jų teigimu, tokie išpuoliai yra „hibridinio karo“, dėl kurio jos kaltina Rusiją, dalis.

Londonas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Lionelis Messi paskelbė, kad skubiai traukiasi iš tarptautinio futbolo arenos.

39-erių Argentinos rinktinės kapitonas atvedė komandą į praėjusį mėnesį Niujorke vykusio Pasaulio čempionato finalą, tačiau čia jo vadovaujama ekipa nesugebėjo pasipriešinti rezultatu 1:0 laimėjusiems ispanams, o šios rungtynės tapo paskutiniu jo tarptautinės karjeros maču.

Būdamas 18 metų amžiaus debiutavęs Argentinos nacionalinėje rinktinėje, L. Messi vėliau už savo šalį sužaidė 207 rungtynes ir pelnė 125 įvarčius, o savo karjeros viršūnę pasiekė 2022 m., kai padėjo savo komandai trečią kartą laimėti Pasaulio čempionatą.

„Po finalo praėjus šiek tiek laiko, gerai viską apgalvojęs, noriu visiems pranešti, kad pasitraukiu iš nacionalinės rinktinės“, – tinkle „Instagram“ paskelbė L. Messi.

„Tai sprendimas, kurį priimant skaudėjo ir tebeskauda giliai širdyje, bet suprantu, kad atėjo laikas. Prisiekiu jums, kad visada dariau viską, ką galėjau – ne tik per pastaruosius kelerius metus, kai laimėjome viską, bet ir iki to laiko“, – rašė jis.

„Aš visada kovojau ir aikštėje dėl šių marškinėlių atidaviau viską, kad žaisdamas futbolą suteikčiau jums džiaugsmo ir kad jūs didžiuotumėtės būdami argentiniečiai. Laikas sparčiai bėga, vieni dalykai baigiasi, o šis man ypač skaudus. Man labai patinka, visada patiko ir visada patiks būti nacionalinės rinktinės dalimi“, – teigė argentinietis.

„Aš atidaviau viską, ką turėjau, man nebeliko nieko, ką galėčiau duoti, be to, atsiranda puikių jaunų žaidėjų, kurie nusipelno čia būti“, – savo įraše pridūrė futbolo legenda.

Stokholmas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Švedija perka iš Prancūzijos keturias fregatas, kurių vertė 4,3 mlrd. eurų. Dalyvaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Švedijos premjerui Ulfui Kristerssonui, pirmadienį Stokholme pasirašytas atitinkamas susitarimas.  Ceremonija vyko prancūzų fregatoje „Amiral Ronarc’h“ – šis laivas priklauso tai pačiai klasei, kaip ir Švedijos užsakyti laivai, kuriuos stato prancūzų įmonė „Naval Group“.

Pirmasis laivas turėtų būti pristatytas 2030 m. E. Macrono vizitas Švedijoje žymi „naują etapą“ gynybos bendradarbiavimo srityje, pabrėžė Eliziejaus rūmai. Prancūzija savo ruožtu gruodžio mėnesį užsisakė du švedų gamintojo „Saab“ žvalgybinius lėktuvus „GlobalEye“ už daugiau nei milijardą eurų.

Abiejų šalių gynybos ministrai Catherine Vautrin ir Palas Jonsonas, be to, pasirašė sutartį dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje.

E. Macronas ir U. Kristerssonas po to fregatoje turėjo susitikti pokalbio akis į akį. Vėliau numatytas prezidento susitikimas su Švedijos karaliumi Karlu XVI Gustavu.

Švedija yra tarp aštuonių šalių, su kuriomis Prancūzija nori glaudžiau bendradarbiauti branduolinio atgrasymo srityje. Pirmasis šių šalių susitikimas įvyko balandžio mėnesį, jam bendrai pirmininkavo Prancūzija ir Švedija. Prancūzija taip pat ketina prisidėti prie NATO pajėgų, kurios bus dislokuotos Suomijoje ir vadovaujamos Švedijos.

Kyjivas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Smarkiai padaugėjus Rusijos dronų antskrydžių, kuriais, kaip teigia Kyjivas, siekiama „paralyžiuoti“ Ukrainos sostinę, miestas pirmadienį paskelbė peržiūrėsiąs saugumo protokolus – ypač tuos, kurie susiję su viešuoju transportu.

Šių metų vasaros pradžioje Rusija ne tik pradėjo smarkiau pulti Kyjivą raketomis, bet ir kiekvieną dieną rengti gerokai intensyvesnius dronų antskrydžius.

Nuo praėjusios savaitės Kyjivą ir jo apylinkes atakuoja reaktyviniai dronai, dėl to kasdien po keliolika kartų aidi oro pavojaus sirenos, mieste buvo iš dalies sustabdyta ekonominė veikla.

Per Dnipro upę, kuri dalija sostinę į dvi dalis, nebevažiuoja metro, todėl kilo eismo chaosas.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko platformoje „Telegram“ pranešė pirmadienį susitikęs su vietos pareigūnais aptarti saugumo protokolų pakeitimus, siūlydamas, kad viena metro linija veiktų net ir antskrydžių metu.

Miesto savivaldybė taip pat pranešė, kad, antradienį prasidedant mokslo metams, pokyčių bus ir mokyklose, kur, be kita ko, numatoma nuotolinio mokymosi galimybė.

Kyjivo gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė svarstyti, ar įmanoma toliau gyventi sostinėje, ypač su vaikais, o kai kurie svarstė galimybę persikelti į saugesnes vietoves.

„Priešas bando paralyžiuoti sostinės ir didžiųjų miestų ekonominę veiklą“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ministras pirmininkas Sergijus Koreckis.

„Ilgai trunkantis oro pavojus daro poveikį ne tik žmonių saugumui, bet ir įmonių, logistikos sistemos, transporto, mokyklų bei vaikų darželių veiklai“, – teigė jis.

Jis paragino atitinkamai pritaikyti saugumo taisykles, „siekiant geriau apsaugoti žmones ir išsaugoti galimybę gyventi mūsų miestuose ir bendruomenėse“.

Kai kurie iš trijų milijonų Kyjivo gyventojų mano, kad saugumo protokolai yra neveiksmingi, o ekspertai siūlo taikyti lankstesnį požiūrį.

„Jei dėl vieno drono, pasirodžiusio kažkur regione, kas valandą visoje sostinėje maždaug 40 minučių sustos visa arba beveik visa veikla, taip ilgai neišsilaikysime“, – ketvirtadienį platformoje „Facebook“ parašė teisinio tyrimų centro vadovas Mychaila Žernakovas.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusija sudavė smūgį šaudmenų sandėliui sostinės priemiestyje, pražudydama 38 žmones.

Šeštadienį vidury baltos dienos Kyjivo parke per dar vieną išpuolį žuvo dvejų metukų mergaitė.

Biškekas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Kinijos valstybės ir partijos vadovas Xi Jinpingas bei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kirgizijoje pabrėžė savo bendradarbiavimą šiuo Maskvai dėl Vakarų sankcijų sunkiu laikotarpiu. Bendradarbiavimas sėkmingai plėtojasi tiek ekonominiu, tiek visais kitais atžvilgiais, pareiškė V. Putinas susitikime su Xi Jinpingu Kirgizijos sostinėje Biškeke, kur vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių konferencija.

„Įgyvendiname didelius projektus energetikos, pramonės, kosmoso, transporto ir logistikos srityse, – sakė V. Putinas. – Atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą geopolitinę padėtį, visapusiška partnerystė ir strateginis Rusijos bei Kinijos bendradarbiavimas yra tarpvalstybinių santykių pavyzdys“.

Rusijos karas prieš Ukrainą, Kremliaus duomenimis, beveik nebuvo aptariamas. Susitikime pirmiausiai buvo kalbama apie dvišalius santykius, Rusijos valstybinei televizijai teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Anot jo, buvo išsamiai kalbama apie prekybos ir ekonomikos klausimus, „kurie  dėl suprantamų priežasčių, žinoma, viešai neaptarinėjami“.

Kinija sulaukia kritikos iš ES, Ukrainos ir JAV už tai, kad, apeidama sankcijas, remia Rusiją svarbiomis ekonominėmis prekėmis. Rusija savo ruožtu pildo karo kasą, be kita ko, parduodama naftą bei dujas Kinijai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš savaitę, Ukrainai minint 35-ąsias nepriklausomybės metines, paragino Pekiną siekti karo užbaigimo.

V. Putinas pažymėjo, kad Kinijos ir Rusijos iniciatyva įkurta ŠBO tapo visaverte tarptautine organizacija. Xi Jinpingas, remiantis rusų vertimu, savo ruožtu sakė, kad ŠBO svariai prisideda prie regiono stabilumo ir plėtros. Viršūnių susitikimas Biškeke turėtų prisidėti prie tolesnės organizacijos plėtros, kalbėjo Kinijos vadovas.

ŠBO viršūnių susitikime Biškeke taip pat dalyvauja Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, kuris ne kartą ragino užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Ši organizacija, įkurta kaip platforma kovai su terorizmu, šiemet švenčia 25 metų sukaktį. Antradienį V. Putinas taip pat susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, Irano vadovu Masoudu Pezeshkianu ir Armėnijos ministru pirmininku Nikolajumi Pašinianu. 

Honkongas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Greitosios mados milžinė „Shein“ pirmadienį pranešė Honkonge įvykusio ilgai laukto pirminio viešojo akcijų platinimo metu surinkusi 1,7 mlrd. JAV dolerių, o jos vertė pasiekė maždaug 26,3 mlrd. JAV dolerių.

Ši Kinijoje įsikūrusi milžinė, garsėjanti itin žemomis kainomis ir greitai siuvamais drabužiais, savo akcijomis Azijos finansų centre ėmė prekiauti po to, kai priežiūros institucijos niekais pavertė planus surengti pirminį viešojo akcijų platinimą (IPO) Niujorke ir Londone.

Honkongo vertybinių popierių biržai pateiktame pranešime „Shein“ nurodė rinkai pateikusi 280 mln. akcijų po 48,56 Honkongo dolerio – ši kaina yra mažesnė už paskelbtą maksimalią siūlomą 49,50 Honkongo dolerio vienos akcijos kainą.

Ši platforma smarkiai išpopuliarėjo per COVID-19 pandemiją, per socialinius tinklus pritraukdama jaunus klientus ir užkariaudama pasaulinę greitosios mados rinką.

Tačiau dabar bendrovė išgyveną lėtesnį augimą, o Europoje ir Jungtinėse Valstijose – didžiausiose savo rinkose – susiduria su didėjančiu priežiūros institucijų spaudimu.

26,3 mlrd. JAV dolerių vertė yra gerokai mažesnė nei 98,2 mlrd. JAV dolerių vertę, kurią įmonė pasiekė 2022 m. vykdydama privačius finansavimo etapus.

Geopolitinė rizika

„Shein“ sulaukė priežiūros institucijų dėmesio dėl savo poveikio aplinkai ir kaltinimų žmogaus teisių pažeidimais, be to, ji patiria vis didėjančią tokių Kinijos pigių prekių parduotuvių kaip „Temu“ ir „AliExpress“ konkurenciją.

Bendrovės vykdomasis pirmininkas Donaldas Tangas praėjusiais metais naujienų agentūrai AFP sakė, kad bendrovė laikosi „nulinės tolerancijos“ principo priverstinio darbo atžvilgiu.

Prekyba jos akcijomis Honkonge prasidės antradienį.

„Shein“ teigė, kad šias lėšas panaudos savo technologinei bazei tobulinti ir tarptautinei veiklai plėsti.

Kinijoje įkurta ir pagrindinę buveinę Singapūre šiuo metu turinti „Shein“ praėjusį mėnesį pagaliau gavo Pekino pritarimą Honkonge surengti pirminį viešąjį akcijų platinimą.

„Shein“ praėjusiais metais paskelbė per metus uždirbusi 2,06 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, tačiau neseniai patyrė 99 mln. JAV dolerių ketvirčio nuostolį, mat Jungtinės Valstijos panaikino importo muitų lengvatą mažoms siuntoms.

Europos Sąjunga praėjusį mėnesį taip pat nustatė trijų eurų muitą už kiekvieną siuntinį, kurio vertė mažesnė nei 150 eurų.

„Rinkos dalyvių nuomonės apie bendrovę „Shein“ pablogėjimas atspindi lėtesnį pajamų augimą, kurį lemia gausybė geopolitinių iššūkių bei išaugusi konkurencija“, – savo pranešime teigė bendrovės „Morningstar“ Azijos akcijų tyrimų direktorė Lorraine Tan.

„Nors prekyba Azijoje padeda kompensuoti JAV sumažėjusias pajamas, tikriausiai bendrovė artimiausiu metu patirs vienaženklį pajamų augimo rodiklį, o tokia perspektyva greičiausiai žabos investuotojų entuziazmą. Be to, vis dar yra muitai ir kiti geopolitinės rizikos veiksniai“, – sakė ji.

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pirmadienį gavo skundą dėl dabartinės Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės galimų konsultacijų „Nemuno aušrai“, skelbia portalas „Delfi“.

Tai jam patvirtino VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė.

Asmens skundas gautas dėl galimo L. Matjošaitytės Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimo.

Teigiama, kad komisija, susipažinusi su pranešime nurodyta informacija ir prireikus surinkusi papildomus šią informaciją pagrindžiančius duomenis, spręs, ar yra pagrindai tyrimui pradėti. 

Šiems veiksmams atlikti VTEK įstatymas nustato 20 darbo dienų nuo gauto pranešimo dienos terminą.

Anksčiau J. Bernotaitė Eltai sakė VTEK Tyrimų skyriui pavedusi įvertinti viešojoje erdvėje esančią informaciją apie galimas VRK narės konsultacijas.

Apie tai, kad L. Matjošaitytė galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ bei padėjo partijai parengti atsakymą VRK, pirmadienį taip pat pranešė „Delfi“.

Teisingumo ministerija reaguodama teigė, kad šią informaciją, anot teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, turėtų įvertinti VTEK.

Pati L. Matjošaitytė, paklausta apie atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, portalui teigė negalinti atskleisti šios informacijos, nes ji esą patenka po advokato profesinės paslapties apsauga.

VRK savo ruožtu informavo, kad „Nemuno aušros“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nerado išlaidų už L. Matjošaitytės suteiktas teisines paslaugas.

ELTA primena, kad prieš kelias savaites posėdžiavusi VRK konstatavo, kad 2024 m. Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“ bei jos lyderis R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą. 

Tyrimą atlikę komisijos atstovai nustatė, kad „Nemuno aušra“ 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis. Tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. 

Be to, įstatymą partija pažeidė priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius (4,3 tūkst. eurų), kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos.

VRK taip pat nustatė, kad „Nemuno aušra“ finansavo 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją per trečiąjį asmenį – partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių.

Esą jis tarpininkavo pervedant įmonių „Tvari statyba“ ir „Lajota“ lėšas, kurių bendra suma siekia 24,2 tūkst. eurų, „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų politinei kampanijai finansuoti. 

Varšuva, rugpjūčio 31 d. (ELTA). Lenkijos karinės oro pajėgos, vyriausybės duomenimis, virš Baltijos jūros vėl perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą. 

Rusų žvalgybinis orlaivis „Il-20“ skrido už 30 km į šiaurę nuo Lebos kurorto, tinkle „X“ rašo Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamysza. Ten esą jį perėmė lenkų naikintuvai.

Lenkijos oro erdvė pažeista nebuvo.

Panašių incidentų su Rusijos žvalgybiniais lėktuvais virš Baltijos jūros būta jau ir anksčiau.

Varšuvos duomenimis, pastaruoju metu padaugėjo Rusijos žvalgybinių skrydžių prie NATO narės Lenkijos krantų. 

Vykdant vadinamąjį perėmimą ore, pilotai užmezga vizualinį kontaktą su priešiška įgula ir signalizuoja, kad jų lėktuvas turi pasišalinti.

Lenkijoje ir Baltijos valstybėse kyla nuogąstavimų, kad Rusija dėl savo problemų Ukrainos kare gali vis dažniau provokuoti NATO valstybes, pavyzdžiui, vykdydama žvalgybinius skrydžius.

Vilnius, rugpjūčio 31 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius rugpjūčio 31 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Teismas dar trims mėnesiams pratęsė „BaltCap“ fondo turto pasisavinimu įtariamam Šarūnui Stepukoniui taikomą suėmimą. 

Teisme dėl siūlyto kyšio apklaustas kariuomenės statinių priežiūros inžinierius – jam siūlytas daugiau nei 3 tūkst. eurų kyšis už palankumą vertinant Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbus. 

Užsienio aktualijose – nauji JAV smūgiai Iranui, Vokietijos ketinimai skelbti Rusiją atsakinga už incidentą Leipcigo oro uoste ir galima diversija Lenkijos dronų gamykloje.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Prezidentas sako, kad sąjungininkai buvo informuoti apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizito Maskvoje turinį, tačiau jo atskleisti negali. Pasak Gitano Nausėdos, susitikimo tikslas buvo numalšinti įtampas regione. Jis taip pat sakė, kad CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas į Maskvą nekeičia Lietuvos pasirengimo galimoms grėsmėms. Nors prezidento vertinimu susitikimas yra svarbus, kartu G. Nausėda akcentavo, kad jam skiriama per daug dėmesio. Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė oficialios informacijos apie vizito turinį neturintis. Ministras pirmininkas sakė, kad turi „tam tikros neoficialios informacijos per savo patarėjus“. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikino, kad vizito turinys jam yra žinomas, tačiau jo komentuoti jis negali. 

Prieš tapdama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nare, teisininkė Laura Matjošaitytė konsultavo „Nemuno aušrą“ su nario mokesčiu susijusiais klausimais, padėjo partijai parengti atsakymą VRK. Apie tai pranešė naujienų portalas „Delfi“. Jo žiniomis, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partiją L. Matjošaitytė konsultavo prieš 2024 m. Seimo rinkimus. Netrukus po to ji pati tapo VRK nare, bet apie teiktas paslaugas šiai politinei jėgai viešai nenurodė ir nuo susijusių klausimų svarstymo nenusišalino. Paklausta, ar už suteiktas paslaugas partija jai atsiskaitė, L. Matjošaitytė tą atskleisti atsisakė, teigdama, kad ši informacija atitinka advokato profesinės paslapties statusą. VRK Eltai nurodė, kad „aušriečių“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nerado išlaidų už L. Matjošaitytės teisines paslaugas. Savo ruožtu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nurodė kol kas negavusi oficialaus skundo ar pranešimo dėl L. Matjošaitytės galimų konsultacijų „Nemuno aušrai“, tačiau jau pavedė savo tyrimų skyriui įvertinti viešai skelbiamą informaciją.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenys rodo, kad naujuosius mokslo metus sostinės švietimo įstaigose šiemet pradės 1 tūkst. daugiau mokinių nei pernai. Miesto vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad šiemet iš viso sulaukta 27 590 moksleivių prašymų. Anot vicemero, mokytojų trūkumas vis dar jaučiamas, tačiau šiemet pedagogų ir švietimo pagalbos darbuotojų stygius fiksuotas daugiau kaip 10 proc. mažesnis nei pernai.  

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ateityje, siekiant sušvelninti audrų padarinius, reikėtų padidinti elektros generatorių pajėgumus šalyje bei patikslinti kompensacijų nukentėjusiems tvarką. Šalies vadovas pažymėjo, kad tikėtis, jog praėjusią savaitę praūžusios audros padariniai būtų pašalinti ir elektros tiekimas gyventojams atstatytas per porą dienų, nebuvo galima. Jo teigimu, audra tapo pamoka, parodžiusia, kad elektros generatoriai, jei ir nepaspartintų padarinių likvidavimo, padėtų juos sušvelninti. Anot šalies vadovo, nors kalbama apie didesnį elektros tinklų kabeliavimą, generatoriai galėtų padėti jau artimiausioje ateityje.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako – šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų. Taip jis kalbėjo po susitikimo su koalicijos partnerių lyderiais. Anot premjero, jis antradienį susitiks su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene, kuri pristatys rudens sesijoje numatomą teikti vadinamąjį Šeimos paketą. „Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga akcentavo, kad šeimų politika išlieka vienu valdančiosios koalicijos prioritetų, šaliai, jo teigimu, būtina užtikrinti pakankamas šeimų pajamas gimus vaikui, skirti paramą pirmajam būstui. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius, taip pat kaip koalicijos partneriai, akcentavo, kad didžiausias pavojus valstybei šiuo metu yra demografinės problemos.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis, užtikrinti prognozuojamus transportavimo įkainius, bus sudaroma šiam procesui skirta priežiūros komisija, sako ministras Juras Taminskas. Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė ir verslo atstovai pirmadienį pasirašė tai numatantį memorandumą. Susitarimu siekiama didinti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir sudaryti geresnes sąlygas pramonės bei logistikos įmonėms planuoti savo veiklą ir investicijas. Numatoma, kad Susisiekimo ministerija sieks palankesnio reguliavimo krovinių vežimui geležinkeliais, LTG grupė įsipareigojo konsultuotis ir iš anksto informuoti rinkos dalyvius apie planuojamus infrastruktūros ir paslaugų įrenginių įkainių pokyčius, o verslas – rinkti informaciją apie įmonių lūkesčius.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas po susitikimo premjeru Mindaugu Sinkevičiumi sako išgirdęs, jog valstybė biotechnologijų sektorių laiko prioritetiniu. Verslo atstovas teigia, kad biotechnologijos yra sritis, kurioje Lietuva gamina aukšto lygio produkciją, tad į ją reikia investuoti daugiau ir siekti, jog sektorius sudarytų 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030-ųjų. V. Šilinsko teigimu, Lietuva iki šiol nepakankamai naudojosi Europos Sąjungos (ES) siūloma parama šiam sektoriui, tad ateityje reikia užtikrinti, jog tai pasikeistų. Pasak V. Šilinsko, prie sektoriaus augimo ateinančiu laikotarpiu gali prisidėti šūsnis įmonių, kurios Lietuvoje veikia jau dabar, o pritraukti jų į šalį galima ir daugiau.

Po Lietuvą praėjusią savaitę nusiaubusios audros mobiliojo ryšio paslaugos šalyje visiškai atkurtos, pirmadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Penktadienį savo tinklų veikimą jau buvo atkūrusios „Telia“ ir „Tele2“, o naujausiais duomenimis, atkūrimo darbus baigė ir „Bitė“. Pasak RRT, visos šio operatoriaus bazinės stotys veikia, audros paveiktų klientų nebeliko. Vis dėlto dalis ryšio infrastruktūros vis dar veikia naudodama rezervinius energijos šaltinius. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol jose bus atkurtas įprastas elektros tiekimas.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Vilniaus apygardos teismas trims mėnesiams pratęsė turto pasisavinimu įtariamam Š. Stepukoniui taikomą suėmimą. Nuspręsta, kad buvęs „BaltCap“ fondo partneris turės būti suimtas iki gruodžio 1 d. Teismo vertinimu, dabartinėje situacijoje viešojo intereso apsauga pateisina įtariamojo laisvės varžymą, o kitos švelnesnės kardomosios priemonės vyrui esą būtų neefektyvios. Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, Š. Stepukonis yra įtariamas 42 mln. eurų pasisavinimu. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog įtariamasis iš „BaltCap“ fondo įmonių pasisavintų lėšų daugiau nei 31 mln. eurų galėjo pralošti Estijos kazino, 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją.

Lietuvos kariuomenės atstovas Ignas Šaudys teisme atskleidė, kaip jam galimai buvo perduotas kyšis už palankumą vertinant Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbus. Pernai gruodį prie „Akropolio“ pastato Kaune iš rangovų neteisėtą dovaną gavęs kariuomenės atstovas teismui sakė, kad buvo jam perduoto kyšio buvo sukrėstas, jis teigė, jog iš pradžių net gerai neapžiūrėjo dovanos turinio. Apie galimą kyšį jis suskubo pranešti tarnyboms – Antrajam operatyviniam departamentui, įvykiu susidomėjo ir Karo policija bei Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kaltinimai galimos korupcijos byloje pateikti Vilniuje registruotai statybų bendrovei „Versiculus“ ir vienam iš jos akcininkų Evaldui Gudynui. Jie parodymų teismui kol kas nedavė. Kaip skelbė STT ir prokuratūra, įtariama, kad kyšis kariuomenės atstovui buvo duodamas už pageidaujamą asmens palankumą, vertinant bendrovės atliktus statybos darbus pagal viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su Krašto apsaugos ministerija. Sutarties vertė viršija 1 mln. 287 tūkst. eurų.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

JAV kariuomenė pirmą kartą nuo liepos pabaigos surengė atakas prieš Iraną. Taikytasi į raketų paleidimo įrenginius Larako saloje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. Amerikiečių pareigūnas teigė, kad JAV kariuomenė puolė du paleidimo įrenginius, kai Irano Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) pajėgos buvo pastebėtos besiruošiančios paleisti raketas su jūrinėmis minomis į Hormuzo sąsiaurį. Irano naujienų agentūros „Fars“ paskelbtame pareiškime IRGC teigė, kad per ataką žuvo ir buvo sužeista keletas žmonių, o JAV padarė „strateginę ir lemtingą klaidą“. Keršydamas už amerikiečių smūgius, Iranas pirmadienį atakavo su JAV susijusius karinius taikinius Artimuosiuose Rytuose. IRGC teigė atsakiusi balistinių raketų smūgiais dviem JAV oro bazėms Jordanijoje, padarydama „didelių nuostolių“. Teheranas taip pat pareiškė smogęs JAV personalui oro bazėje Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir numušęs amerikietišką droną virš Hormuzo sąsiaurio. Islamo Respublikos prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pareiškė, kad tęsti karą su JAV nėra jo šalies interesas.

Vokietija ketina paskelbti Rusiją atsakinga už mėginimą įvykdyti diversiją Leipcigo oro uoste ir įvesti jai naujas sankcijas, skelbė žiniasklaida. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Berlynas kartu su sąjungininkais Europoje ir NATO koordinuoja atsaką į rugpjūčio mėnesį įvykusį incidentą, kai Leipcigo–Halės oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis. Jo vyriausybė dar turi patvirtinti, kas atsakingas už incidentą, tačiau manoma, kad jį galėjo suorganizuoti Rusija. Vokietijos kancleris atsisakė komentuoti šį klausimą, tačiau teigė, kad tyrimas artėja prie pabaigos, o jo vyriausybė jau yra sutarusi dėl atsako. Leidinys „Politico“ ir Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“ remdamiesi šaltiniais pranešė, kad artimiausiomis dienomis Vokietijos kancleris F. Merzas ketina paskelbti, jog atsakomybė už mėginimą įvykdyti diversiją tenka Rusijai, ir įvesti jai griežtesnes sankcijas.

Kilus gaisrui Lenkijos kovinių dronų gamykloje, šalies vidaus žvalgybos tarnyba tiria incidentą kaip galimą diversiją. Apie gaisrą pagrindinius dronų komponentus gaminančios bendrovės „WB Electronics“ gamykloje Skaržysko Kamenoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietus nuo Varšuvos, pranešta netrukus po vidurnakčio. Gaisras buvo užgesintas, žmonės nenukentėjo. Lenkijos žvalgybos tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai tikino, kad į incidentą žiūrima labai rimtai ir atliekamas tyrimas, tačiau užtikrintai teigti, kad tai buvo diversija, dar esą per anksti. „WB Electronics“ yra didžiausia privati Lenkijos gynybos bendrovė ir Lenkijos kariuomenės tiekėja.