Varšuva, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Mojuodami vėliavomis, „skanduodami“ šūkius ir žygiuodami ratu, pirmadienį Varšuvoje prie Lenkijos skaitmeninių reikalų ministerijos apie 30 robotų „surengė“ akciją už dirbtinio intelekto (DI) reguliavimą.

Demonstraciją organizavo iniciatyva „Democratism“, kuri, kaip teigiama jos interneto svetainėje, siekia inicijuoti diskusiją „apie tai, kaip DI ir robotizacija veikia darbo rinką“.

„Čia esantys robotai skirti parodyti, kad ši technologija jau yra realybė“, – AFP sakė „Agibot A3“, vienas iš DI valdomų humanoidinių robotų.

Per garsiakalbius skambėjo šūkiai: „Ginkime darbo vietas“, „Laikas taisyklėms“ ir „Nelaukime, reguliuokime“, o tuo pat metu robotai – tiek dvikojai humanoidai, tiek į šunis panašūs keturkojai – demonstravo savo galimybes.

„Mes ypač norime atkreipti dėmesį į problemą, susijusią su galimu žmonių pakeitimu tiek humanoidiniais robotais, tiek DI, atliekant kognityvinį (protinį) darbą“, – AFP sakė renginio organizatorius Grzegorzas Kulisas.

„Jei nereaguosime dabar, netrukus galime susidurti su problema“, – pridūrė jis, pabrėždamas „taisyklių ir reglamentų, kurie taptų darbuotojus saugančiu skydu“, būtinybę.

G. Kulisas teigė, kad robotų panaudojimas buvo skirtas ne tik pritraukti keleto praeivių dėmesį, bet ir parodyti jų esamas galimybes, o kartu – situacijos skubumą. „Šie robotai jau gali laisvai judėti, jie jau „protestuoja“, – sakė jis.

Akcijoje dalyvaujančius robotus aplankė ir su G. Kulisu kalbėjosi Lenkijos skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis.

„Nekontroliuojami (DI) modeliai, įdiegti į humanoidus, kurie toliau vystysis robotizacijai žengiant į priekį, yra didžiulė problema“, – sakė jis.

G. Kulisas, kuris dabar yra robotikos įmonės informacinių technologijų direktorius ir įdarbinimo agentūros generalinis direktorius, dvi kadencijas dirbo Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos Darbo rinkos taryboje.

„Jaučiame atsakomybę pradėti informuoti visuomenę apie sparčius ir dinamiškus technologinius pokyčius, kurie gąsdina mus asmeniškai“, – sakė jis AFP.

Liepos mėnesį Lenkijos konservatyvusis prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė ministerijos pateiktą įstatymo projektą, kuriuo praktiškai pradedamas įgyvendinti ES Dirbtinio intelekto aktas.

Šiuo teisės aktu buvo įsteigta nacionalinė institucija, galinti užtikrinti esamų, jau oficialiai įsigaliojusių, ES reglamentų vykdymą.

Zaporižia, rugsėjo 7 d. (Ukrinform-ELTA). Per dronų ataką Ukrainos Zaporižios mieste buvo apgadintas daugiabutis, sužeisti trys žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios srities gynybos tarybos bendrapirmininkis Ivanas Fedorovas.

„Per priešo ataką Zaporižioje buvo sužeisti trys žmonės. Apgadintas daugiabutis – išdužo jo langai, o fasadas buvo smarkiai pažeistas“, – rašė jis.

Sužeistiesiems teikiama medicininė pagalba. Miesto Dnipro rajone buvo laikinai apribotas eismas.

Stokholmas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Švedijos vyriausybė pirmadienį pranešė, kad šalis skirs 7 mlrd. kronų (apie 630 mln. eurų), jog savo kariuomenei nupirktų JAV gamybos raketinės artilerijos HIMARS.

Vyriausybė pareiškime tvirtino, kad įsigijimas „leis Švedijos ginkluotosioms pajėgoms veikti didesnėse teritorijose ir turėti didesnius tolimojo nuotolio pajėgumus, nei užtikrina dabartinės sistemos“.

Gynybos ministras Palas Jonsonas žurnalistams sakė, kad susitarimas apima apie 10 sunkvežimių su paleidimo įrenginiais ir dideliu kiekiu amunicijos, informavo naujienų agentūra TT.

Pasak vyriausybės, pirmieji JAV gynybos milžino „Lockheed Martin“ gaminamų artilerijos sistemų pristatymai numatyti 2027 m.

„Atsižvelgiant į saugumo padėtį, reikalingi greitai prieinami pajėgumai, papildantys įprastines artilerijos sistemas“, tokias kaip švediškos artilerijos sistemos „Archer“, teigė vyriausybė.

Švedija taip pat paskelbė apie bendrą deklaraciją su Šiaurės kaimyne Suomija dėl didesnio bendradarbiavimo šalių raketinės artilerijos sistemų srityje.

Švedijos vyriausybė pažymėjo, kad Suomija naudoja reaktyvines salvines ugnies sistemas, kurioms naudojami tie patys šaudmenys ir komponentai, kaip ir HIMARS.

Nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. Švedija skuba stiprinti savo gynybą.

Įsiveržimo akivaizdoje Švedija ir Suomija atsisakė kelis dešimtmečius puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstojo į NATO.

Ryga, rugsėjo 7 d. (LETA-ELTA). Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai vogtiems Ukrainos grūdams,  pirmadienį po koalicijos posėdžio žurnalistams sakė ministras pirmininkas Andris Kulbergas.

Planuose taip pat numatyta užtikrinti galimybę tikrinti tranzitu gabenamus krovinius ir bendradarbiauti su Ukrainos atstovais bei laboratorijomis nustatant grūdų kilmę.

A. Kulbergas pabrėžė, kad Latvija siekia suformuoti vieningą Baltijos valstybių poziciją, kad „Rusijos grūdai nesinaudotų regiono infrastruktūra“. Jis jau susisiekė su Estijos ministru pirmininku dėl šio klausimo ir taip pat planuoja surengti derybas su Lietuvos ministru pirmininku.

A. Kulbergas po kassavaitinio koalicijos posėdžio žurnalistams sakė, kad Rusija stengiasi maksimaliai padidinti savo grūdų eksportą, kartu ribodama Ukrainos galimybes naudotis Juodosios jūros eksporto koridoriumi. Remiantis Ukrainos pateikta informacija, grūdai iš okupuotų Ukrainos teritorijų taip pat gali būti sumaišyti su rusiškais.

Latvijos koalicijos partijos susitarė dėl priemonių, kuriomis siekiama apriboti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Latviją, teikiant pirmenybę Latvijos ūkininkų interesams ir sprendžiant galimo grūdų gabenimo iš Ukrainos okupuotų teritorijų klausimą.

Kaip buvo pranešta anksčiau, Rusijos grūdų eksportuotojai, atsižvelgdami į Ukrainos atakas prieš laivus ir uostų infrastruktūrą, pradėjo nukreipti grūdų siuntas iš Juodosios bei Azovo jūrų į Baltijos jūrą.

Per pastarąjį eksporto sezoną (nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. birželio) Rusija per Juodosios ir Azovo jūrų uostus eksportavo 46,3 mln. tonų grūdų, o tai sudarė 90 proc. viso jos eksporto apimties. Per Rusijos uostus Baltijos jūroje buvo išsiųsta tik 1 mln. tonų.

Tačiau, pasak šaltinių, kuriuos cituoja „Reuters“, nuo naujojo sezono pradžios iki 2026 m. rugpjūčio vidurio grūdų siuntų į Rusijos uostus Baltijos jūroje poreikis jau pasiekė 5 mln. tonų.

Be to, Rusijos eksportuotojai vis daugiau dėmesio skiria Baltijos valstybių, pirmiausia Latvijos, uostams, o rugsėjo mėnesį siuntų apimtis, kaip tikimasi, turėtų smarkiai išaugti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos sunaikino daugiau nei 80 proc. Rusijos grūdų eksporto pajėgumų. Ekspertai apskaičiavo, kad rugpjūčio mėnesį kviečių eksportas sudarė tik 1,9 mln. tonų – tai mažiausias skaičius per pastaruosius 16 metų.

Paryžius, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). JAV derybininkai savaitgalį Kyjive vykusių derybų metu pareiškė Europos atstovams, kad Rusija rodo „naują norą“ derėtis dėl karo Ukrainoje, pirmadienį nurodė Prancūzijos prezidentūra.

Toks vertinimas buvo pateiktas po to, kai JAV derybininkai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris Maskvoje susitiko su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, o Kyjive – su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bandydami atgaivinti diplomatiją, kuria siekiama užbaigti jau ketverius su puse metų vykstantį karą.

„Amerikiečiai mums pasakė, kad Rusija rodo naują norą derėtis po Valstybės Dūmos rinkimų, o mes turėtume ruoštis naujai derybų pradžiai“, – žurnalistams sakė prezidento Emmanuelio Macrono padėjėjas, omenyje turėdamas Rusijos parlamento rinkimus, vyksiančius rugsėjo 18–20 d. 

S. Witkoffas ir J. Kushneris taip pat informavo Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovus.

JAV atstovai „nepatikslino šių derybų parametrų“ savo kolegoms europiečiams, pažymėjo padėjėjas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, o Vašingtono pasiūlymai nebuvo paviešinti.

Tačiau atsinaujinęs JAV įsitraukimas yra „padrąsinantis“, teigė padėjėjas, nes kilo susirūpinimas, kad pastangas nutraukti karą Ukrainoje pastaraisiais mėnesiais nustelbė karas Irane.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad „neatmeta“ galimybės atnaujinti derybas „trišaliu formatu“, kuriame dalyvautų Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos.

„Tai teigiamas pokytis“, – tvirtino E. Macrono padėjėjas ir kartu pridūrė, kad reikėtų „užtikrinti, jog europiečiai ir ukrainiečiai šiose derybose laikytųsi tvirtai“.

Dialogo atnaujinimas „nereiškia, kad viskas staiga išsisprendė, tačiau tai suteikia peno apmąstymams ir galimybę vykdyti diplomatiją“, – teigė jis.

„Niekas iš mūsų negali sau leisti ignoruoti net pačios menkiausios galimybės pereiti prie tvirto derybų proceso, paremto patikimais parametrais“, – pridūrė padėjėjas.

Helsinkis, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Suomija pirmadienį paskelbė užbaigusi 200 km ilgio tvoros statybą atskiruose ruožuose palei sieną su Rusija, taip siekdama atgrasyti Maskvą nuo migrantų srautų panaudojimo šaliai destabilizuoti.

Suomija uždarė savo 1 340 km ilgio sieną su Rusija 2023 m. gruodžio mėnesį, po to, kai į šalį atvyko daugiau nei 1 300 migrantų be vizų.

Nuo tada padėtis yra rami, užfiksuota tik keletas pavienių neteisėtų sienos kirtimų.

„Šiandien padėtis rami, bet įtempta, ir mes tikrai nežinome, kas bus rytoj“, – AFP sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen per spaudos renginį netoli Nuijamos pasienio punkto pietryčių Suomijoje, kurio veikla buvo nutraukta beveik prieš trejus metus.

„Padėtis gali pasikeisti labai greitai, todėl turime būti labai gerai pasirengę“, – pridūrė ji.

Ji stovėjo šalia 4,5 metro aukščio spygliuotos vielos tvoros atkarpos – tokios buvo statomos strateginėse vietose ir aprūpintos kameromis bei jutikliais.

2023 m. Helsinkis apkaltino Maskvą „hibridiniu karu“, kuriuo siekiama nukreipti trečiųjų šalių piliečius prie Suomijos sienos – šį kaltinimą Kremlius neigė.

Tai įvyko vos keli mėnesiai po to, kai Suomija, 2023 m. balandį įstojusi į NATO, atsisakė dešimtmečius trukusios karinės neprisijungimo politikos.

„Neleisti žmonėms patekti“

„Tai viena iš mūsų sienos apsaugos dalių, kuri padeda mums vykdyti stebėjimą, bet esant reikalui taip pat neleidžia žmonėms patekti į Suomijos teritoriją“, – sakė M. Rantanen.

Pasak Suomijos sienos apsaugos tarnybos, šiame „išskirtinai didelio masto infrastruktūros projekte“ dalyvavo apie 1 000 žemės savininkų ir šimtai įmonių.

Panašios tvoros buvo pastatytos Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, prie sienų su Baltarusija, siekiant užkirsti kelią migrantų srautams.

Pasak Sienos apsaugos tarnybos projekto vadovo Erkki Matilaineno, Suomijos projektas kainavo 356 mln. eurų, o kasmetinė tvoros priežiūra kainuos 2–3 mln. eurų.

Dronų technologija sparčiai tobulėja, tačiau pasienio tvora vis dar „laikoma geriausiu sprendimu minios kontrolei“, – teigė E. Matilainenas.

Suomijos sausumos sienos perėjimo punktai į Rusiją lieka uždaryti „iki atskiro pranešimo“.

(papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Pagrindinis JAV derybininkas pirmadienį pagyrė savaitgalį Maskvoje ir Kyjive surengtas derybas ir užsiminė, kad gali būti suplanuotos naujos trišalės taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Padaryta esminė pažanga, įskaitant pažangą planuojant papildomas trišales derybas“, – tinkle „X“ parašė JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.

Prezidento Donaldo Trumpo verslo partneris S. Witkoffas savaitgalį kartu su savo derybų partneriu, D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu nuvyko į Rusiją ir Ukrainą. Sekmadienį surengtas vizitas Kyjive buvo pirmoji jų viešnagė Ukrainos sostinėje.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad JAV pasiuntiniai atsivežė naujų ir „veiksmingesnių“ pasiūlymų karui užbaigti, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, jog atrodo, kad kovos žiemą tęsis.

Pirmadienį Kremlius neatmetė trišalių derybų su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina, kuriomis siekiama užbaigti karą, galimybės.

Maskvos ir Kyjivo derybininkai paskutinį kartą vasarį Ženevoje dalyvavo JAV organizuotose derybose, tačiau nepasiekė susitarimo dėl teritorinių klausimų. Vašingtono vadovaujamos diplomatinės pastangos pastaraisiais mėnesiais sulėtėjo, nes D. Trumpo administracijos dėmesys nukrypo į karą su Iranu.

Per 2022 m. vasarį prasidėjusią Rusijos visapusišką invaziją į Ukrainą žuvo mažiausiai 15 tūkst. civilių, skaičiuoja Jungtinės Tautos, tačiau kartu pažymi, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra kur kas didesnis.

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Belgradas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Serbijos vyriausybė pirmadienį pasiūlė paleisti parlamentą, pranešė ministras pirmininkas; taip būtų sudarytos sąlygos spalio mėnesį surengti pirmalaikius rinkimus, kurių jau seniai reikalauja studentų vadovaujamas protesto judėjimas.

Parlamento rinkimai turėjo vykti tik 2027 m. gruodį, tačiau prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad po beveik dvejus metų trukusių antivyriausybinių protestų rinkimai bus surengti spalio pabaigoje.

Studentų inicijuotas kovos su korupcija judėjimas prasidėjo po to, kai 2024 m. lapkričio 1 d. Novi Sado geležinkelio stotyje sugriuvo stoginė, dėl to žuvo 16 žmonių, o dėl šio įvykio plačiai buvo kaltinama giliai įsišaknijusi korupcija.

Pirminiai reikalavimai atlikti skaidrų tyrimą vėliau išsiplėtė iki raginimų surengti pirmalaikius rinkimus, kurie dabar, po mėnesius trukusio atidėliojimo, numatomi spalio 25 d.

„Siūlau, kad Serbijos Respublikos vyriausybė, vadovaudamasi konstitucija, paprašytų Respublikos prezidento paleisti Nacionalinę Asamblėją ir paskelbti parlamento rinkimus“, – per neeilinį vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Džuro Macutas.

„Serbija susidūrė su protestais, blokadomis, giliais nesutarimais, problemomis švietimo srityje ir dideliu spaudimu institucijoms“, – ministrams sakė Dž. Macutas.

„Jau kurį laiką dalis visuomenės reikalauja surengti pirmalaikius parlamento rinkimus“, – sakė jis, pridurdamas, kad „atsakinga vyriausybė niekada neignoruoja tokių reikalavimų“.

A. Vučičius, valdžioje esantis nuo 2012 m., dabar turi 72 valandas priimti šį pasiūlymą ir paleisti parlamentą.

Anksčiau jis buvo užsiminęs, kad tai padarys rugsėjo 9 arba 10 d., t. y. iki galutinio termino, kada turi būti paskelbti spalio mėnesio rinkimai.

Universitetų blokadas organizuojantys studentai reikalauja pirmalaikių rinkimų nuo 2025 m. gegužės.

Vyriausybės pareigūnai ne kartą teigė, kad skelbs rinkimus, tačiau taip ir nenustatydavo datos.

A. Vučičius birželio pabaigoje pareiškė, kad atsistatydins iš prezidento pareigų dar prieš pasibaigiant jo kadencijai 2027 m. balandžio mėnesį, kad galėtų dalyvauti rinkimų kampanijoje.

Jo dešiniosios pakraipos populistinė Serbijos pažangos partija savaitgalį įvykusiame susirinkime nusprendė prašyti jo vadovauti partijos rinkimų sąrašui ir kandidatuoti į ministro pirmininko postą.

Vilnius, rugsėjo 7 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius rugsėjo 8 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmadienį apeliacinės instancijos teismas toliau nagrinėjo birželį atverstą bylą dėl „Snoro“ banko turto pasisavinimo, vyko buvusio banko savininko Vladimiro Antonovo apklausa. 

Be to, Valstybės saugumo departamentas (VSD) praneša, kad 22 technologijų įmonėje dirbę Baltarusijos piliečiai pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. 

Tuo metu užsienio aktualijose – kraštutinių dešiniųjų partijos AfD pergalė Vokietijos rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje, tūkstančius serbų subūrusios karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus laidotuvės Belgrade ir laikinai uždarytas Estijos pasienio su Rusija kontrolės punktas.

LIETUVOS ĮVYKIAI

Su Seimo valdyba susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad demografijos ir gynybos temoms bus skiriamas didžiausias dėmesys parlamento rudens sesijoje. Pasak šalies vadovo, būtent šitose srityse jo bei Seimo valdybos narių nuomonės praktiškai yra tokios pačios. G. Nausėda teigė besiviliantis, jog anksčiau prezidentūros teikti siūlymai demografijos iššūkiams spręsti bus įtraukti į Šeimos paketą, kurį šį rudenį žada pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).Bendrą sutarimą su prezidentu teigė matąs ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jo teigimu, rudens sesijoje numatyta priimti Nacionalinio saugumo ir gynybos strategiją, iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, tokiu būdu sudarant galimybes prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Be to, kaip teigė, demografijos problemas rudenį parlamentas sieks spręsti gimstamumo didinimo, diasporos susigrąžinimo į Lietuvą bei migracijos valdymo įstatymų projektais. 

VSD praneša, kad 22 technologijų įmonėje dirbę Baltarusijos piliečiai pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD Migracijos departamentui pateikė išvadas dėl 22 Baltarusijos piliečių veiklos Lietuvoje – technologijų įmonėje dirbę asmenys paskelbti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti. Kaip skelbia VSD, iš Lietuvos išsiųsti piliečiai dirbo įmonėje, įsitraukusioje į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūros (EUSPA) projektą bei apgaulės būdu įgijo beveik 0,5 mln. eurų. 

Šalies vadovai sako nusivylę rinkimų Vokietijoje rezultatais. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė nusivylęs „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergale Saksonijos-Anhalto žemėje vykusiuose rinkimuose. Pasak šalies vadovo, populistinių jėgų įsigalėjimas dalyje Vokietijos žemių kelia nerimą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius antrino, kad tokia pergalė jį neramina. Vis tik, Vyriausybės vadovas teigia manąs, kad tai nepakeis Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo. Be to, anot ministro pirmininko, kraštutinės jėgos „ima viršų“ ne tik Vokietijoje, bet ir kitose šalyse. 

Katelynas siūlys grąžinti įspėjamąjį šūvį pareigūnams, atsisakyti neišvengiamo pavojaus sąlygos. Įstatymo pataisas, siūlančias keisti šaunamojo ginklo naudojimo tvarką pareigūnams rengiantis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako, kad turėtų būti grąžinama įspėjamojo šūvio galimybė. Ministras taip pat teigia siūlysiantis švelninti dabartiniame įstatyme esančią sąlygą, ginklą pareigūnams panaudoti tik neišvengiamais atvejais. Ministro teigimu, įspėjamasis šūvis į orą galėtų atgrasyti galimą nusikaltėlį. M. Katelynas pabrėžė, kad dabar esančią neišvengiamo pavojaus sąlyga sunku įvertinti itin greitai reaguoti turintiems pareigūnams. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį toliau nagrinėjo bankrutavusio banko „Snoras“ turto iššvaistymo bylą. Nuteistojo buvusio banko vadovo Vladimiro Antonovo apklausą teismas ketina tęsti antradienio posėdyje. Per apklausą pirmadienį pirmos instancijos teismo nuteistas bankininkas pasakojo apie tai, kokiomis aplinkybėmis prieš penkiolika metų vyko „Snoro“ bankrotas, ir apie sandorius įsigyjant skirtingus verslo subjektus, tarp jų – Anglijos futbolo klubą. Teisėja Aušra Bielskė kėlė klausimą – kodėl žinodamas apie prastą banko finansinę situaciją ir turėdamas dvi išeitis – paskelbti bankrotą arba atlikti neteisėtus veiksmus dėl akcijų įsigijimo – V. Antonovas pasirinko antrąjį variantą. Pasak bankininko, tuo metu jis žinojo elgęsis neteisėtai, tačiau manė, kad tokia išeitis bus geriausia, pažymėjo tikėjęs, kad „Snoras“: yra gyvybingas, o jo veiksmai padės stabilizuoti banko veiklą. Bankininko teigimu, jam „nebūtų apsimokėję“ vogti 0,5 mlrd. eurų, nes tokiu atveju jis būtų netekęs visos „Conversgroup“ grupės, kurios vertė esą sudarė apie 2,5 mlrd. eurų. Visgi pirmadienio posėdyje jis negalėjo paaiškinti, kodėl bandant stabilizuoti „Snoro“ veiklą į šį procesą nebuvo nukreiptos visos galimos lėšos, kodėl buvo vykdomi kiti verslo įsigijimo sandoriai, pavyzdžiui, perkamas Jungtinės Karalystės (JK) futbolo klubas „Portsmouth“. Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį nuteisė kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai turėtų būti numatyta apie 4,9 mlrd. eurų, o tai sudarytų maždaug 5,25 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad lyginant Lietuvos gynybos finansavimą su kitomis valstybėmis, skiriasi išlaidų skaičiavimo metodika. Pasak jo, prie Lietuvos nurodomų tiesioginių gynybos išlaidų pridėjus su gynyba susijusias išlaidas, bendra suma siektų apie 7 proc. BVP. Prezidentas pabrėžė, kad didinant gynybos finansavimą svarbu pernelyg neapsunkinti procesų biurokratiniais reikalavimais ir užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, o tam, pasak jo, glaudžiai bendradarbiaujama su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). 

Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, gyventojų indėlių įveiklinimas per nacionalinį plėtros banką ILTE iš dalies leistų įgyvendinti ilgus metus keliamą valstybinio komercinio banko idėją. Anot prezidento, tai būtų kiek kitokia valstybinio banko modelio forma – per nacionalinį plėtros banką ILTE, jo nepaverčiant klasikiniu komerciniu banku. Jis pabrėžė, kad galimybė savo einamosiose sąskaitose laikomas lėšas įveiklinti per ILTE būtų savanoriška – žmonės patys spręstų, ar ja pasinaudoti. Svarstyti prezidento siūlymą sudaryti galimybes valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas, o šiuos pinigus per nacionalinį plėtros banką ILTE įlieti į šalies ekonomiką, Seimas nusprendė praėjusioje pavasario sesijoje.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad po diskusijų su dviratininkų bendruomene pavyko rasti sprendimų dėl dalies siūlomų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, tačiau ketinama susitikti darkart ir juos galutinai suderinti. Susisiekimo ministerija anksčiau siūlė privalomą 1–1,5 metro šoninį atstumą paversti rekomendacija, tačiau, J. Taminsko teigimu, vis tik nuspręsta šio reikalavimo neatsisakyti. Savo ruožtu Lietuvos dviratininkų bendrija siūlo KET pakeitimuose numatyti galimybę kirsti ištisinę liniją, kai ja siekiama aplenkti pavienį dviratininką, važiuojantį lėčiau nei 30 km/val. Anot bendrijos tarybos nario Eduardo Kriščiūno, taip būtų suvienodintos ištisinės linijos ir kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ taikymo išimtys bei sumažinama rizika dėl vairuotojų bandymų dviratininką aplenkti nepakankamai saugiu atstumu.

ESO sulaukė virš 5 tūkst. prašymų kompensuoti audros nuostolius: gyventojus pasiekė pirmieji mokėjimai. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sulaukė daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų prašymų kompensuoti patirtus tiesioginius audros nuostolius. Bendrovė skelbia, jog kompensacijos pirmadienį pervestos pirmam šimtui klientų – vidutinė išmoka siekė 56 eurų, o daugiausia prašoma atlyginti išlaidas generatoriams.

LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS

Grasinta susprogdinti Vilniuje įsikūrusį Moterų informacijos centrą. Apie 10 val. sostinės policiją pasiekė informacija, kad minėta organizacija gavo elektroninį laišką, kuriame rusų kalba nurodoma, jog pastate yra sprogmenys, kurie susprogs. Kaip „Facebook“ skelbė pats Moterų informacijos centras, laiške su grasinimais teigiama, kad susidoroti su organizacija norima, nes Lietuva yra šalis, „kurioje triumfavo feminizmas“. Po grasinimų policija pradėjo rinkti informaciją ikiteisminiam tyrimui dėl melagingas pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Vokietijos kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus Saksonijos-Anhalto žemėje, tačiau jai nepavyko užsitikrinti absoliučios mandatų daugumos. Rusijai palanki AfD surinko beveik 44 proc. balsų, o žemę valdę Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo krikščionys demokratai – 17 proc. Trys kairės partijos – „Kairieji“, „Žalieji“ ir socialdemokratai (SPD) – taip pat įveikė 5 proc. barjerą: kiekviena jų surinko po maždaug 9 proc. balsų. 5 proc. ribą įveikė bei į žemės parlamentą pateko ir populistinis „Sahros Wagenknecht aljansas“ (BSW). Po savo pergalės rinkimuose AfD kandidatas Ulrichas Siegmundas teigė sieksiantis žemės ministro pirmininko posto. Vokietijos kancleris pareiškė esąs „giliai sukrėstas“ šio jo partijos pralaimėjimo, tačiau pažadėjo tęsti ekonomikos, pensijų ir sveikatos priežiūros sektoriaus reformas – tik nuo šiol jas geriau paaiškindamas visuomenei.

Tūkstančiai žmonių Serbijos sostinėje Belgrade atsisveikino su karo nusikaltėliu Ratko Mladičiumi. R. Mladičius mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84-erių, Hagoje atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio karą Bosnijoje. Jo karstas ketvirtadienį vyriausybės lėktuvu buvo nuskraidintas į Serbiją. Nacionalinėmis vėliavomis apdengtas karstas buvo pasitiktas su karine pagarba. Gedintieji nuo 7 val. ryto plūdo į Šv. Luko bažnyčią Belgrade pagerbti jo atminimo. Daugelis bučiavo uždarytą R. Mladičiaus karstą, Serbijos stačiatikių kunigai skaitė maldas. R. Mladičius vėliau pirmadienį palaidotas Belgrado kapinėse šalia savo 1994 m. mirusios dukros. Europos Sąjungos (ES) plėtros komisarė Marta Kos atšaukė būsimą vizitą į Serbiją ir sakė, kad toks karo nusikaltėlio šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas kelias į ES.

Estija laikinai uždarė Luhamos pasienio kontrolės punktą su Rusija. Estijos policijos ir pasienio apsaugos tarnyba (PPA) tokio žingsnio ėmėsi sekmadienio vakarą po to, kai du Irano piliečiai, vyras ir moteris, pakartotinai bandė patekti į Estiją neturėdami teisėto pagrindo pasilikti šalyje. Nors Irano piliečiai buvo grąžinti į Rusijos teritoriją, o rusų pareigūnai informuoti apie jų veiksmus, rusai jiems vis tiek leido ir toliau bandyti patekti į Estiją, teigė PPA. Pasak tarnybos, Luhamos pasienio kontrolės punktas liks uždarytas tol, kol Rusija išspręs situaciją savo pusėje.

Maskva, rugsėjo 7 d. (dpa-ELTA). Rusija uždaro Vokietijos generalinį konsulatą Sankt Peterburge ir visus Vokietijos Goethe’s instituto filialus šalyje, pirmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Vokietijos diplomatai turi palikti konsulatą iki rugsėjo 18 d., o Goethe’s instituto personalo paprašyta išvykti iš šalies ne vėliau kaip rugsėjo 13 d., nurodė ministerija.

Taip Maskva reaguoja į Rusų namų Berlyne ir Rusijos generalinio konsulato Bonoje uždarymą, apie kurį buvo paskelbta po to, kai Berlynas apkaltino Maskvą dėl bandymo praėjusį mėnesį Leipcigo/Halės oro uoste surengti išpuolį, kuriam buvo ketinama pasitelkti sprogstamąjį droną.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino Vokietijos sprendimą uždaryti Rusijos įstaigas „rimta klaida“ ir kalbėjo apie suklastotus įrodymus.

Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žengė dar toliau ir apibūdino Vokietijos kaltinimus Maskvai kaip „tikro karo pradžią“.

Remiantis komentarais, kurie buvo paskelbti Rusijos žinių laidos „Vesti“ internetinėje svetainėje, S. Lavrovas sekmadienį teigė, kad įstaigų uždarymai Vokietijoje jam priminė įvykius prieš Antrąjį pasaulinį karą, ir nurodė, jog vokiečiai, regis, vėl nori karo.