Kitąmet Lietuvos naujų verslo paskolų apimtys stipriai augs, o labiausiai dominuos statybų ir NT vystymo bei palūkanoms imlūs vidaus vartojimo ir paslaugų sektoriai, pranešime žiniasklaidai teigia „Citadele“ banko valdybos narys Vaidas Žagūnis. Anot jo, 2025 m. nors ir mažiau nei minėti sektoriai, bet turėtų suaktyvėti ir eksportuojančių sektorių skolinimasis. Tiesa, tam įtakos turės JAV pinigų politika ir Vokietijos pramonės būklė.

2024 m. pabaigoje tikros naujos verslo paskolos svyravo ties istoriniu maksimumu. Lietuvos banko duomenys ir „Citadele“ banko skaičiavimai rodo, kad rugsėjį tikrų naujų verslo paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis Lietuvoje siekė 296,6 mln. eurų ir buvo didžiausias per visą šio rodiklio istoriją 2015 m. Kita vertus, pastaruoju metu vis labiau ryškėja naujų verslo paskolų stagnacija: apimtys lieka aukštos, bet nebekyla.

„Tikėtina, kad tai yra tiesiogiai susiję su blogėjančia ekonomine situacija euro zonoje, neapibrėžtumu dėl naujojo JAV prezidento prekybos politikos bei tuo, kad nepaisant prasidėjusio verslo paskolų palūkanų nuosmukio, skolinimosi kaina vis dar lieka istoriškai aukšto lygio – dabartinio bazinių palūkanų karpymo euro zonoje dar neužtenka tam, kad verslo skolinimas pradėtų augti“, – teigia banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis.

Vis dėlto, jis teigia, kad jau kitąmet matysime stipresnę verslo paskolų dinamiką ar netgi naujų verslo paskolų statistikos rekordą. Vienas iš pagrindinių tai lemsiančių veiksnių – tolesnis bazinių palūkanų mažinimas euro zonoje. Šiuo metu rinka mato net 126 proc. tikimybę, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gruodį dar kartą mažins bazines palūkanas 25 baziniai punktais, ir 26 proc. tikimybę, kad ECB bus priverstas mažinti palūkanas „turbo režimu“ – iš karto 50 bazinių punktų. Svarbiausia, kad nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. birželio rinka mato 5 bazinių palūkanų karpymus.

„Dėl mažėjančių palūkanų kitąmet į rinką turėtų sugrįžti palūkanoms imlūs statybų ir NT vystymo sektoriai, kurie kartu sudaro trečdalį viso Lietuvos komercinių bankų paskolų portfelio. Jau dabar matome vis daugiau požymių, rodančių, kad Lietuvos NT rinkoje prasidėjo naujas augimo ciklas: rugsėjį tikrų naujų būsto paskolų apimčių augimas buvo teigiamas po 16 mėnesių iš eilės fiksuoto nuosmukio“, – sako V. Žagūnis.

2025 m. taip pat tikėtinas aktyvesnis su vidaus vartojimu susijusių mažmeninės prekybos ir įvairių paslaugų sektorių skolinimasis. Europos Komisijos duomenys rodo, kad spalį Lietuvos vartotojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo geriausia per visą istoriją, o 2025 m. gyventojų perkamoji galia toliau stiprės: 12 proc. padidėsiantis minimalus atlyginimas paskatins ir labiau kvalifikuotų specialistų algų augimą, o darbo užmokestis kitąmet augs sparčiau nei infliacija.

Vaido Žagūnio teigimu, 2025 m. turėtų augti ir Lietuvos eksporto garvežių – pramonės bei transporto ir logistikos sektorių – skolinimosi apimtys, tačiau augimo tempas bus subtilus, nes šių sektorių skolinimo poreikį veiks ne tik teigiami, bet ir neigiami veiksniai.

„Lietuvos pramonė toliau didina gamybos apimtis ir kol kas nerodo sulėtėjimo signalų, tačiau Vokietijos pramonės sektorius lieka gilioje recesijoje, o Vokietijos gamintojai yra pagrindiniai Lietuvos pramonės klientai. Tokie rodikliai kaip Vokietijos vilkikų rida rodo, kad ES transporto sektoriaus būklė stabilizavosi, bet aktyvumas lieka istoriškai žemo lygio. Be to, bent pirmą 2025 m. ketvirtį eksportuojančiuose sektoriuose vyraus neapibrėžtumas dėl JAV galimų tarifų įvedimo ES prekėms. Pingantis skolinimasis į paskolų rinką neabejotinai pritrauks ir daugiau Lietuvos eksportuotojų, tačiau tikėtina, kad eksportuojantys sektoriai 2025 m. skolinsis ne taip aktyviai kaip paskoloms imlūs bei su vidaus vartojimu susiję sektoriai“, – apibendrina Vaidas Žagūnis.

ELTA primena, kad ECB spalio viduryje ketvirčių procentinio punkto sumažino palūkanų normas.

Panašus žingsnis buvo žengtas ir ankstesniame ECB posėdyje rugsėjo mėnesį. Dabar šios finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 3,25 proc. Bankas teigė, kad infliacijos mažėjimo procesas euro zonoje „vyksta sklandžiai“.

Tai jau trečias kartas šiais metais, kai ECB apkarpo palūkanų normas. Daugybė ekonomistų tikėjosi, kad šį mėnesį palūkanos bus vėl sumažintos, nes infliacija euro zonoje rugsėjį sumenko iki 1,7 proc.