Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl gynybos finansavimo, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė toliau kartoja, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) organizuotas off the record susitikimas vyko be jos žinios. Tačiau, kaip pažymi ministrė, tai nereiškia, jog susitikimas buvo netinkamas.

„Šis konkretus susitikimas įvyko be mano žinios, aš tuo metu buvau išvykusi, bet tai nereiškia, kad tai buvo blogas susitikimas. Tai yra visiškai normalus formatas. Jo metu buvo aptarta situacija, ką mes turime su gynybos biudžetu, kokie yra poreikiai, ir iš tiesų mes turime tikrai aiškiai suprasti, kad visuomenės palaikymo mums reikia, visų veikėjų, visų influencerių, ir Vyriausybės, ir kitų politikų, Seimo, žiniasklaidos, visuomenės, saugumo ekspertų bendras matymas, kodėl būtent toks biudžetas yra reikalingas, kodėl būtent dabar, ką mes veiksime su tuo biudžetu, yra labai svarbus“, – LRT televizijai penktadienį komentavo krašto apsaugos ministrė. 

Pasak D. Šakalienės, būtų keista, jei krašto apsaugos ministras negintų gynybos biudžeto. 

„Aš turbūt labai nustebčiau, jeigu krašto apsaugos ministras negintų gynybos biudžeto, tai būtų blogas ministras. Mes kalbame apie gynybos finansavimo poreikį, jį detalizuojame ir kalbame su skirtingomis visuomenės grupėmis. Taip pat realiai vertiname, kokia yra šiuo metu situacija, dėl ko mes deramės ir kodėl tas poreikis turi būti didesnis. Tai yra normalus darbas. Tai yra iš tikrųjų kalbėjimasis ir siekimas to rezultato, kuris geriausiai atitiktų gynybos interesus“ , – teigė socialdemokratė. 

Ketvirtadienį premjerė Inga Ruginienė situaciją pavadino „sabotažu“, teigė, kad krašto apsaugos ministrės laukia „rimtas pokalbis“. Vis dėlto, vėliau politikės retorika keitėsi – I. Ruginienė tikino, kad galbūt įvyko nesusipratimas. Savo ruožtu, D. Šakalienė dėl neoficialaus susitikimo KAM kilusią įtampą tarp jos ir premjerės taip pat vadina nesusipratimu. 

„Vargu ar galima pavadinti informacine ataka, jeigu tu sieki to tikslo, kuris visiems mums yra bendras. Dėl to tikrai, aš manau, ir tiek mano, tiek premjerės kaip mačiau, vėlesnis vertinimas yra, kad tai tikrai yra nesusipratimas, nes dabartinėje situacijoje mes esame vienoje komandoje ir tai, kad tų derybų metu biudžetas artėja prie to poreikio, kuris buvo įvardintas Valstybės gynimo tarybos ir pagrįstas konkrečiu kariniu patarimu, aš manau, kad yra labai geras procesas“, – pabrėžė D. Šakalienė 

Kaip skelbta anksčiau, paaiškėjus, kad šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) vyko neoficialus susitikimas su žurnalistais ir visuomenininkais, kurio metu esą tvirtinta, kad gynybai biudžete numatyta mažiau lėšų nei iš tiesų, premjerė Inga Ruginienė sakė, kad krašto apsaugos ministrės laukia „rimtas pokalbis“. Savo ruožtu D. Šakalienė aiškino, kad apie vykusį susitikimą nežinojo. Visgi, vėliau ministrė tikino pasidomėjusi ir išsiaiškinusi, kad jo metu buvo pristatyti objektyvūs skaičiai ir duomenys apie gynybos finansavimą.

Susiklosčiusią padėtį krašto apsaugos ministrė ir premjerė žada aptarti pirmadienį.

ELTA primena, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai žadama skirti 5,38 proc. nuo BVP – maždaug 4,79 mlrd. eurų.

(dar kartą papildyta nuo penktos pastraipos)

Vašingtonas, spalio 17 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Rusija nori užbaigti savo karą Ukrainoje, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu užsiminė, jog Maskva siekia tęsti invaziją.

Susitikęs su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas nurodė, kad prezidentas Vladimiras Putinas „nori užbaigti karą“, o V. Zelenskis prieš tai pažymėjo, jog Rusijos vadovas „nėra pasirengęs“ taikai.

D. Trumpas taip pat užsiminė, kad būtų per anksti perduoti Ukrainai „Tomahawk“ raketų, ir sakė, jog pirmiausia tikisi įtvirtinti taiką su Rusija.

„Tikėkimės, kad jiems to neprireiks. Tikėkimės, kad užbaigsime karą negalvodami apie „Tomahawk“, – žurnalistams tvirtino D. Trumpas, sėdėdamas priešais V. Zelenskį.

Be to, JAV vadovas pripažino, kad V. Putinas, sutikdamas surengti naują viršūnių susitikimą, galbūt siekia laimėti laiko, tačiau sakė manantis, jog jo kolega iš Rusijos nori sudaryti susitarimą, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje.

„Taip“, – pareiškė D. Trumpas, kai naujienų agentūros AFP žurnalistas jo paklausė, ar jis nerimauja, kad V. Putinas bando laimėti daugiau laiko.

„Bet mane visą gyvenimą apgaudinėjo geriausi iš geriausių, ir man viskas baigėsi tikrai gerai. Taigi, tai yra įmanoma, šiek tiek laiko, viskas gerai. Bet manau, kad man šiuose reikaluose gana gerai sekasi. Manau, kad jis nori sudaryti susitarimą“, – dėstė D. Trumpas.

Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pasirašė susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl techninės pagalbos Lietuvai mažinant šešėlį ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį bei gerinant mokesčių administravimą ir surinkimą. 

„Kadangi Lietuvos PVM atotrūkis, deja, išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje, šis susitarimas su TVF žymi svarbų žingsnį Lietuvai siekiant išspręsti šią problemą. Bendradarbiaudami su TVF siekiame geriau suprasti PVM atotrūkio priežastis ir taikyti išmanius, duomenimis pagrįstus sprendimus jam sumažinti. Tai reiškia efektyvesnį mokesčių administravimą ir didesnes pajamas į valstybės biudžetą“, – pranešime teigė finansų viceministras J. Kizenevič. 

Kaip skelbiama Finansų ministerijos pranešime, projektą sudarys dvi dalys – PVM atotrūkio analizė, siekiant nustatyti svarbiausius veiksnius ir šaltinius, darančius įtaką jo dydžiui bei rekomendacijų teikimas dėl PVM administravimo tobulinimo ir PVM atotrūkio mažinimo, įskaitant automatizuotų informacinių sistemų kūrimą, siekiant užtikrinti efektyvesnį mokesčių surinkimą ir mokesčių administravimo kaštų mažinimą.

TVF kartu su VMI jau pradėjo ekspertinį darbą. Pagal numatytą darbų grafiką pirmoji tarpinė analizės ir rekomendacijų ataskaitos dalis turėtų būti parengta 2026 m. pavasarį, antroji – 2026 m. rudenį. 

„Tikimės, kad rengiant 2027 metų biudžeto projektą jau galėsime remtis TVF rekomendacijomis ir jas sėkmingai įgyvendinsime ne tik surinkdami daugiau pajamų į biudžetą, bet ir didindami mokesčių sistemos teisingumą bei pasitikėjimą valstybės institucijomis“, – sakė finansų viceministras J. Kizenevič.

(papildymai nuo trečios pastraipos)

Vašingtonas, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu nacionalinio saugumo patarėju dirbęs ir vėliau jo aršiu kritiku tapęs Johnas Boltonas penktadienį tesime atmetė kaltinimus dėl netinkamo elgesio su įslaptinta informacija, pranešė JAV žiniasklaida.

76-erių diplomatas federaliniame teisme Merilando valstijos mieste Grinbelte neigė esąs kaltas pagal 18 kaltinimų, susijusių su įslaptintos informacijos perdavimu ir saugojimu, pranešė televizijos kanalai CNN ir ABC.

26 puslapių kaltinamajame akte J. Boltonas kaltinamas elektroniniu paštu dalijęsis visiškai slaptais dokumentais su dviem „neįgaliotais asmenimis“, kurie nėra įvardyti, tačiau manoma, kad tai yra jo žmona ir dukra.

Jame teigiama, kad jis ne vyriausybiniu elektroniniu paštu arba žinučių siuntimo programėle pasidalijo daugiau kaip 1 tūkst. puslapių dienoraščio įrašų apie savo, kaip nacionalinio saugumo patarėjo, darbą.

Teisingumo departamentas teigė, esą šie dokumentai „atskleidė žvalgybinę informaciją apie būsimas atakas, užsienio priešininkus ir užsienio politikos santykius“.

„Kiekvienas, kuris piktnaudžiauja galios pozicija ir kelia pavojų mūsų nacionaliniam saugumui, bus traukiamas atsakomybėn. Niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakoma generalinės prokurorės Pam Bondi pareiškime.

Pareiškime JAV žiniasklaidai J. Boltonas kiek anskčiau taip pat atmetė kaltinimus, sakydamas, kad „tapo naujausiu ginklu paversto Teisingumo departamento taikiniu... su kaltinimais, kurių anksčiau buvo atsisakyta arba kurie iškraipo faktus“.

Už kiekvieną iš jam pateiktų kaltinimų gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vašingtonas, spalio 17 d. (ELTA). JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitikus Baltuosiuose rūmuose ir atsakinėjant į žurnalistų klausimus, ten buvęs BBC žurnalistas Berndas Debusmannas išskyrė kambaryje vyravusią optimistinę nuotaiką, tačiau aiškių signalų apie būsimo uždaro susitikimo rezultatus neįžvelgė.

Susitikimo pradžioje BBC žurnalistas paklausė D. Trumpo, kaip, jo nuomone, atrodys Ukrainos teritorija po karo. B. Debusmannas primena, kad JAV prezidentas kiek anksčiau žurnalistams sakė, kad, jo nuomone, Ukraina gali atgauti prarastą teritoriją, daugelį šiuo teiginiu nustebindamas.

Šiandien, pasak jo, D. Trumpas nebeatrodė toks užtikrintas.

„Karas yra labai įdomus“, – trumpai atsakė JAV prezidentas. 

„Karas ir taika – niekada nežinai, kas bus“, – pridūrė D. Trumpas.

Svarbiausia šio susitikimo tema buvo ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ pardavimas Ukrainai.

B. Debusmannas paklausė JAV prezidento, ar jis mano, kad būtent ši perspektyva verčia V. Putiną grįžti prie derybų stalo.

„Negaliu pasakyti, kas jį verčia grįžti prie derybų stalo“, – atsakė JAV prezidentas ir pradėjo ilgą atsakymą apie šių raketų pajėgumus ir naudojimą kovos veiksmuose.

BBC žurnalistas pažymi, kad D. Trumpo atsakyme nieko aiškaus nebuvo įmanoma įžvelgti. 

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad JAV prezidentas šįkart nepradėjo girti savo draugiškų santykių su Rusijos prezidentu, o būtent apie tai D. Trumpas kelis mėnesius nuolat kalbėdavo, atsakydamas į bet kokį klausimą apie V. Putiną.

Susitikimo pradžioje pabendravę su žurnalistais, prezidentai tęsė pokalbį už uždarų durų.

Vašingtonas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad planuoja susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Vengrijoje – tikėtina, kad pokalbis bus individualus, t. y. be tiesioginio Ukrainos dalyvavimo.

Tuo pat metu jie nori palaikyti ryšį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakė D. Trumpas, kurio komentarai nuskambėjo penktadienį Baltuosiuose rūmuose surengtame susitikime su Ukrainos lyderiu.

„Tarp abiejų prezidentų tvyro didelė nesantaika. Nekalbu be eilės sakydamas, kad tai labai sudėtinga situacija“, – tvirtino D. Trumpas.

Jis teigė, kad jie nori, jog visiems būtų patogu, ir kad vienaip ar kitaip dalyvaus visos trys šalys – Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos – tačiau tai gali būti daroma atskirai.

Jis omenyje turėjo planus pasikalbėti su V. Putinu. Likus dienai iki susitikimo su V. Zelenskiu, D. Trumpas kalbėjosi su V. Putinu telefonu ir užsiminė apie asmeninio jųdviejų susitikimo perspektyvą, sakydamas, kad nori susitikti su Rusijos vadovu „tikriausiai per artimiausias dvi savaites“ Vengrijos sostinėje Budapešte.

Jie rugpjūčio mėnesį buvo susitikę Aliaskoje be V. Zelenskio ir be jokių apčiuopiamų rezultatų. Nėra aišku, ar Ukrainos prezidentas galėtų atlikti kokį nors vaidmenį galimame susitikime.

Vašingtonas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). Siekdamas užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kurį gyrė kaip tvirtą lyderį ir pažymėjo su juo gerai sutariantis.

D. Trumpas sakė, kad jam buvo garbė susitikti su tokiu stipriu valstybės vadovu. Anot jo, V. Zelenskis „patyrė daug“, o JAV visa tai išgyveno kartu su juo.

Per savo trečią susitikimą su Ukrainos prezidentu šiais metais D. Trumpas pabrėžė, kad jie abu labai gerai sutaria.

V. Zelenskis šiame susitikime siekia patvirtinimo dėl ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ pardavimo, kad jo šalis galėtų geriau apsiginti nuo Rusijos.

Šios sparnuotosios raketos padidintų Ukrainos smūgių nuotolį, leistų jai užimti labiau puolamąją pozicijos prieš Rusiją ir netgi tiksliai smogti taikiniams Maskvoje.

Dar nėra aišku, ar Vašingtonas šių raketų pardavimą patvirtins.

Prieš susitikimą V. Zelenskis išreiškė viltį, kad D. Trumpas padės užbaigti karą. 

„Prezidentas Trumpas turi puikią galimybę užbaigti šį karą“, – sakė jis, nurodydamas JAV vaidmenį siekiant paliaubų Gazos Ruože Artimuosiuose Rytuose.

Tuo pačiu metu Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina sutikti su paliaubomis.

Susitikimo su V. Zelenskiu išvakarėse D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. D. Trumpas iškėlė perspektyvą susitikti su V. Putinu asmeniškai per artimiausias dvi savaites Vengrijos sostinėje Budapešte.

Rusijos ir Amerikos prezidentai buvo susitikę rugpjūtį Aliaskoje, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiektas. Lieka neaišku, ar Ukrainos prezidentas galėtų vaidinti kokį nors vaidmenį Budapešte planuojamame susitikime.

Ar V. Putinas ir D. Trumpas iš tiesų susitiks dar kartą šiais metais, taip pat gali priklausyti nuo penktadienio derybų su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose rezultatų ir nuo to, ar JAV suteiks Ukrainai „Tomahawk“ raketas. Jei pardavimas bus patvirtintas, NATO šalys partnerės greičiausiai pirks raketas iš JAV ir jas perduos Ukrainai. Tačiau Kremlius šio susitikimo išvakarėse įspėjo Vašingtoną nepatvirtinti „Tomahawk“ raketų pardavimo Ukrainai.

Vašingtonas, spalio 17 d. (ELTA). Su JAV prezidentu Donaldu Trumpu penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitikęs Ukrainos prezidentas Volodymyru Zelenskiu kalbėjo apie galimybę parduoti bepiločius orlaivius JAV, sulaukdamas D. Trumpo pritarimo.

„O kas bus, jei JAV prireiks „Tomahawk“ raketų, kurios galbūt bus parduotos Ukrainai?“ – žurnalistas paklausė JAV prezidento.

D. Trumpas atsakė, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis nori užbaigti karą – ir tai padaryti be raketų „Tomahawk“ perdavimo Ukrainai.

Tada V. Zelenskis pridūrė, kad „tai yra technologinis karas“ ir jam reikalingi dronai bei kitos raketos, neįskaitant „Tomahawk“.

Ukrainos prezidentas pažymėjo norintis bendradarbiauti su D. Trumpu, kad gautų Ukrainai reikalingą pagalbą ir sustiprintų JAV gamybą.

Žurnalistai V. Zelenskio paklausė, ar jis siūlo JAV kokią nors prekybos sutartį ar mainus.

„Turime didelį pasiūlymą su mūsų dronais“, – pareiškė Ukrainos prezidentas. 

D. Trumpo nusišypsojo ir linktelėjo galva, išreikšdamas susidomėjimą.

„Jie gamina labai gerus dronus“, – pažymėjo D. Trumpas.

Tačiau JAV prezidentas iškart pridūrė taip pat turintis pareigą užtikrinti, kad JAV būtų „visiškai aprūpintos“ reikiamais ginklais.

„Taigi mes kalbėsime apie „Tomahawk“... mes labiau norėtume, kad jiems nereikėtų „Tomahawk“, mes labiau norėtume, kad karas baigtųsi“, – sakė D. Trumpas.

Prezidentai Baltuosiuose rūmuose susitinka aptarti galimą ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai. Tai ketvirtasis JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas nuo tada, kai D. Trumpas sausio mėnesį grįžo į pareigas, ir antrasis per mažiau nei mėnesį.

Tbilisis, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Sakartvelo prokurorai atliko kratas kai kurių buvusių įtakingiausių šalies pareigūnų, įskaitant buvusį ministrą pirmininką Iraklijų Garibašvilį, namuose, galinčias reikšti, kad šalies valdančiojo elito gretose vyksta „valymas“.

Kratos buvo atliekamos asmenų, ilgą laiką siejamų su valdančiąja partija „Sakartvelo svajonė“ ir šalies saugumo institucijomis, namuose.

Nėra aišku, kodėl prokurorai surengė šias kratas, o valdančioji partija jokių komentarų kol kas nepateikė.

Šios šalies prie Juodosios jūros krantų valdžia jau kelis mėnesius vykdo susidorojimą su opozicija, sodindama žinomus proeuropietiškų pažiūrų veikėjus už grotų, tačiau jokių priemonių prieš valdančiajai partijai artimus asmenis kol kas nesiėmė.

Su Rusija besiribojančią buvusią sovietinę respubliką politinė krizė krečia nuo praėjusių metų spalio, kai „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę parlamento rinkimuose, kurių rezultatus opozicija pavadino suklastotais.

Kovos su korupcija prokurorai ir saugumo agentai vienu metu atliko kratas 22 objektuose, Tbilisyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė vyriausiasis prokuroras Giorgis Gvarakidzė.

Kratos buvo atliktos I. Garibašvilio, buvusio žvalgybos vadovo Grigolio Liluašvilio, buvusio generalinio prokuroro ir su Rusija susijusio verslininko Otaro Partskhaladzės bei dar aštuonių asmenų namuose ir biuruose, paaiškino G. Gvarakidzė.

„Buvo paimta didelė grynųjų pinigų suma, daugybė dokumentų ir įvairių elektroninių prietaisų“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad toks žingsnis yra kelių šiuo metu vykdomų baudžiamųjų tyrimų dalis, tačiau įtariamų nusikaltimų pobūdžio neatskleidė ir ar kokie nors asmenys per kratas buvo sulaikyti nepasakė.

43-ejų metų I. Garibašvilis dvi kadencijas ėjo Sakartvelo ministro pirmininko pareigas ir buvo laikomas artimiausiu įtakingo oligarcho ir valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderio Bidzinos Ivanišvilio bendražygiu.

„Sakartvelo svajonė“ kaltinama tuo, kad nusigręžia nuo demokratijos, krypsta link Rusijos ir žlugdo šalies konstitucijoje įtvirtintą Sakartvelo siekį tapti ES nare, tačiau pati partija šiuos kaltinimus atmeta.

Frankfurtas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Budapešte, kuris turėtų įvykti per artimiausias dvi savaites.

„Su Rusija turime kalbėtis todėl, nes turime užbaigti karą Ukrainoje“, – penktadienį Frankfurto knygų mugėje pareiškė J. Stoltenbergas. Jis nurodė manantis, kad „turime kalbėtis su rusais, bet dialogas turi būti grindžiamas jėga“.

Siekdami sukurti sąlygas deryboms, Vakarai turi ir toliau remti Ukrainą politiniu, finansiniu ir kariniu požiūriu. Priešingu atveju nebūtų galima pasiekti taikos, kuri leistų Ukrainai likti laisva šalimi.

„Jei ir kai V. Putinas supras, kad jie nelaimės mūšio lauke, tada jis susės ir derėsis dėl susitarimo, pagal kurį Ukrainą liktų laisva, nepriklausoma šalis“, – pažymėjo jis.

J. Stoltenbergas knygų mugėje surengė diskusiją su Nobelio taikos premijos laureate filipiniete Maria Ressa, kuri įspėjo dėl dezinformacijos kampanijų internete ir socialiniuose tinkluose.

Kyjivas, spalio 17 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos karių drąsa fronto linijoje ir ukrainiečių gebėjimas veiksmingai pasipriešinti Rusijos agresijai įtikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad koziriai yra Ukrainos rankose.

Tai duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė R. T. Weathermano fondo prezidentė ir JAV specialiojo prezidento pasiuntinio Ukrainoje generolo Keitho Kelloggo dukra Megan Mobbs.

„Taip, be abejo. Būtent drąsa fronto linijoje parodė Trumpui, kad „koziriai“ yra Ukrainos rankose. Būtent nepaprastas ukrainiečių gebėjimas kovoti už savo šalį parodė prezidentui Trumpui, kad Ukraina savo rankose „laiko kozirius“, o labiausiai tai įrodė žmonių ryžtas priešintis“, – atsakydama į klausimą, ar Ukrainai pavyko įtikinti D. Trumpą, kad ji iš tiesų „laiko kozirius“, kalbėjo M. Mobbs.

Ji taip pat pabrėžė, kaip puikiai padirbėjo CŽA direktorius Johnas Ratcliffe‘as, kuris padėjo prezidentui suprasti, kiek gi kozirių iš tikrųjų turi Ukraina, įtraukdamas šį aspektą į sprendimų priėmimo procesą.

„Taigi, sakyčiau, kad tai lėmė kelių dalykų derinys. Dėl to, manau, prezidentas supranta, kad Ukrainos rankose yra daug daugiau kozirių, nei manyta iš pradžių“, – pridūrė M. Mobbs.

Ji išreiškė viltį, kad per penktadienį įvyksiantį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą jiedu aptars „būtinus mechanizmus ir svertus, kurių reikia imtis, kad būtų sukurtas perspektyvus kelias į taiką“.

„Taika neatsiranda šiaip sau – tai sudėtingas procesas, kurio metu judama ir pirmyn, ir atgal. Tikiuosi, kad prezidentas Zelenskis pristatys keletą galimų svertų, o prezidentas Trumpas, kaip laisvojo pasaulio vadovas, supras, kuriais svertais jis gali pasinaudoti, kad priverstų Putiną sėsti prie derybų stalo“, – pridūrė M. Mobbs.

JAV prezidentas D. Trumpas yra pareiškęs, kad be Jungtinių Valstijų Ukraina neturi kozirių, kad galėtų derėtis su Rusija dėl taikos.

Vašingtonas, spalio 17 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Baltuosius rūmus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitikime su juo aptars galimą ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai. Tai ketvirtasis JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas nuo tada, kai D. Trumpas sausio mėnesį grįžo į pareigas, ir antrasis per mažiau nei mėnesį.

Planuojama, kad pasitikęs Ukrainos prezidentą Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas jį iškart pakvies uždaram dvišaliam pokalbiui. Pasak britų transliuotojo BBC, neatmetama galimybė, kad prezidentai vėliau tą pačią dieną kartu priims žurnalistų klausimus, bet kol kas tokia informacija nėra patvirtinta.

Pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas ne kartą užsiminė apie galimybę Ukrainai tiekti raketas „Tomahawk“. Tačiau JAV prezidento atsargesnis tonas po ketvirtadienio pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasak britų dienraščio „The Guardian“, pasėjo abejonių dėl greitos JAV pagalbos Ukrainai, o Europoje vėl pradėta baimintis dėl JAV kapituliacijos prieš Maskvą.