Vašingtonas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pasmerkė Didžiosios Britanijos veiksmus, susijusius su baltaodžio studento nužudymu. Jį nužudė sikhas, o J. D. Vance‘as tai susiejo su civilizacijos nuosmukiu, kurį sukėlė masinė migracija. 

„Henry Nowakas mirė taip pat, kaip miršta civilizacija: apleistas, surakintas antrankiais valdžios, kuri juo nepasitikėjo ir nesirūpino, apkaltintas neapykantos nusikaltimais, kurių jis nepadarė“, – socialiniame tinkle X parašė J. D. Vance'as.

„Jo nužudymas yra ne tik tragiškas, bet ir piktinantis“, – pridūrė jis.

Policija antrankiais surakino 18-metį H. Nowaką, kai jis merdėjo subadytas Vickrumo Digwos pietiniame Sautamptono mieste gruodį. Šis atvejis tapo labai politizuotas Jungtinėje Karalystėje.

23 metų V. Digwa melavo, kai sakė policijai, kad jis yra auka ir kad H. Nowakas jį rasistiškai įžeidinėjo. 

Dabar į šį reikalą vis labiau kišasi prezidento Donaldo Trumpo administracija. Viceprezidentas J. D. Vance'as, seniai kritikuojantis Europos migracijos politiką, yra aukščiausias JAV pareigūnas, pasisakęs apie šią žmogžudystę. 

„Jis turėtų būti gyvas ir būtų gyvas, jei kelios pastarosios Europos elito kartos būtų pasipriešinusios savęs niekinimo politikai ir masinei migrantų, kurių daugelis niekina Vakarus ir juos mylinčius žmones, invazijai“, – pridūrė J. D. Vance'as.

„Henry toli gražu nėra pirmasis, be reikalo praradęs gyvybę, ir bijau, kad jis nebus paskutinis“, – teigė JAV viceprezidentas. 

Ketvirtadienį JAV Valstybės departamentas pareiškime apkaltino Didžiąją Britaniją dvejopais standartais policijos veikloje. 

Technologijų magnatas Elonas Muskas, milijardierius „X“ savininkas, taip pat daugybę kartų paskelbė platformoje įrašus apie policijos atsaką į subadymą. Ketvirtadienį ministras pirmininkas Keiras Starmeris apkaltino E. Muską mėginimu sukurstyti nesantaiką Didžiojoje Britanijoje.

Kyjivas/Sankt Peterburgas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sukritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną už tai, kad jis atmetė raginimą surengti tiesioginį susitikimą ir aptarti jau daugiau kaip ketverius metus vykstančio karo užbaigimą.

„Deja, Rusijos pusė vėl renkasi karą – visi girdėjo šios dienos atsakymą. Silpną atsakymą. Jis tiesiog nenori užbaigti karo“, – sakė V. Zelenskis.

Kaip jau rašė ELTA, V. Putinas penktadienį pareiškė nematantis prasmės susitikti su V. Zelenskiu, kol nebus parengtas taikos susitarimas, ir atmetė Ukrainos vadovo raginimą susitikti akis į akį. 

„Nematau prasmės susitikti. Tai prasminga tik Ukrainai, kad būtų sustabdytas mūsų ginkluotųjų pajėgų puolimas. Štai ir viskas. Ir mums reikia susitarimų“, – ekonomikos forume Sankt Peterburge tvirtino V. Putinas, kalbėdamas praėjus dienai po to, kai V. Zelenskis paskelbė atvirą laišką, kuriame paragino surengti susitikimą. 

„Tegul ekspertai dirba, randa kokius nors sprendimus, o tada galime susitikti“, – pridūrė V. Putinas. 

Jis taip pat pažymėjo, kad karas Ukrainoje baigsis tik tada, kai Rusija pasieks savo tikslus. 

„Manome, kad kariniai veiksmai kada nors baigsis. Be jokios abejonės, jie baigsis, kai pasieksime sau išsikeltus tikslus“, – teigė V. Putinas. 

Rusija reikalauja kontroliuoti Ukrainos rytinį Donbaso regioną, taip pat griežtų politinių ir karinių apribojimų Ukrainai. Kyjivas ir jo sąjungininkės atmeta šį reikalavimą kaip prilygstantį Ukrainos kapituliacijai. Per JAV tarpininkaujamas taikos derybas šalių nepavyko priartinti prie susitarimo. 

Varšuva, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Ukrainos pasiuntinys Lenkijoje vedė derybas dėl šalių kaimynių ginčo, kurį sukėlė Kyjivo sprendimas pavadinti karinį dalinį nacionalistų grupuotės, kaltinamos žudynėmis Lenkijoje per Antrąjį pasaulinį karą, vardu. 

Lenkija yra pagrindinė Ukrainos sąjungininkė kare su Rusija, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis įsiutino vyriausybę Varšuvoje, neseniai pavadinęs karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu. 

Lenkija kaltina nacionalistinę UPA 100 tūkst. lenkų nužudymu nuo 1943 iki 1945 metų. Lenkijos prezidentas nacionalistas Karolis Navrockis pareiškė, kad iš V. Zelenskio turėtų būti atimtas Baltojo erelio ordinas – aukščiausias Lenkijos apdovanojimas, jam įteiktas prieš trejus metus. 

Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas V. Zelenskio sprendimą pavadino keliančiu nerimą, o gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas penktadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše paragino Ukrainą „persvarstyti šį sprendimą“. 

„Lenkijos žmonėms UPA pirmiausia yra nusikaltimų, įvykdytų prieš beginklius civilius gyventojus, simbolis“, – pridūrė ministras. 

Šeštadienį jis turi susitikti su V. Zelenskio personalo vadovu Kyrylu Budanovu. Penktadienį K. Budanovas susitiko su Lenkijos užsienio reikalų viceministru Marcinu Bosackiu, sakė ministerijos atstovas spaudai. 

Maciejus Wewioras sakė, kad susitikimo iniciatorė yra Ukraina, ir pridūrė, kad karinio dalinio pavadinimas „UPA didvyriai“ yra pagrindinė susitikimo tema. 

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad K. Budanovas šeštadienį taip pat susitiks su K. Nawrockio atstovais. 

Lenkija yra viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų kovoje su Rusija, per Lenkiją keliauja didelė dalis Vakarų pagalbos. Tačiau abi šalys jau dešimtmečius ginčijasi dėl UPA – Ukrainos nepriklausomybės judėjimo karinės šakos, nepaklususios sovietų pajėgoms ir kaltinamos, kad Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavo su naciais. 

Ukraina laiko UPA patriotine organizacija. Tačiau Lenkija ne kartą ragino kaimynę pripažinti UPA vaidmenį per žudynes Voluinės regione, dabartinėje šiaurės vakarų Ukrainoje. Po daugelio metų abi šalys praėjusiais metais vėl pradėjo ekshumuoti kūnus toje zonoje.

(atnaujinta antraštė ir visas tekstas)

Vašingtonas, birželio 5 d. (ELTA). Penktadienį penki astronautai dėl didėjančio oro nuotėkio Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) apie dvi valandas slėpėsi ir ruošėsi evakuacijai, kai Rusija bandė sutvarkyti įtrūkimą savo orbitinės laboratorijos dalyje, pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Keturi stotyje esantys NASA misijos „Crew-12“ astronautai – du amerikiečiai, Prancūzijos astronautė ir Rusijos kosmonautas – bei dar vienas JAV astronautas penktadienį 16.04 val. Lietuvos laiku gavo NASA misijos valdymo centro nurodymus įlipti į prie stoties prisišvartavusį „SpaceX“ pagamintą „Crew Dragon“ erdvėlaivį, sakė NASA atstovė Bethany Stevens.

Praėjus maždaug dviem valandoms, NASA šiuos nurodymus atšaukė ir informavo astronautus, kad jie gali grįžti į stotį.

NASA ir Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ – dvi pagrindinės stoties operatorės – kelis mėnesius diskutavo apie nedidelių oro nuotėkių Rusijos aptarnavimo modulyje „Zvezda“ priežastis ir galimus pašalinimo būdus. Oro nuotėkiai pastaraisiais mėnesiais buvo santykinai nedideli, tačiau penktadienį padidėjo, tvirtino aukšto rango NASA pareigūnas, kuris pageidavo likti neįvardytas.

„Roscosmos“ penktadienį pareiškė, kad jos ekspertai TKS aptiko du nuotėkius, tačiau tiesioginės grėsmės įgulai nebuvo. Pirmasis nuotėkis buvo greitai užsandarintas ir vyko pasirengimas antrojo nuotėkio užsandarinimui, teigė „Roscosmos“.

„Reuters“ rašo, kad TKS šiuo metu dirba septyni astronautai iš dviejų misijų, įskaitant vasario mėnesį atvykusią „Crew-12“ komandą – NASA astronautus Jessicą Meir ir Jacką Hathaway, Europos kosmoso agentūros astronautę Sophie Adenot ir „Roscosmos“ kosmonautą Andrejų Fediajevą. Kita įgula, kurią sudaro JAV astronautas Christopheris Williamsas bei kosmonautai Sergejus Kud-Sverčkovas ir Sergejus Mikajevas, atvyko lapkritį.

S. Kud-Sverčkovas ir S. Mikajevas, kurie nevykdė evakuacijos procedūrų, planavo panaudoti pjūklą ir taip patekti į vietą, kurioje, jų manymu, jie gali pasiekti įtrūkimą, sakė NASA pareigūnas. Pasak jo, NASA pareigūnai su šiuo metodu nesutiko, todėl misijos valdymo centras Hiustone nurodė vykdyti saugaus prieglobsčio procedūras.

B. Stevens teigė, kad NASA atšaukė duotus nurodymus ir pranešė astronautams, jog jie gali grįžti į kosminę stotį, kai „Roscosmos“ sustabdys įtrūkimo remonto darbus.

„Reuters“ pažymi, kad saugaus prieglobsčio nurodymai TKS duodami retai, tačiau pastaraisiais metais šis procesas buvo inicijuotas dėl kosmoso šiukšlių, kurios gali susidurti su stotimi, ir mažesnių oro nuotėkių pakitimų. Per visą 27 metų TKS istoriją astronautams dar niekada neteko iš jos evakuotis.

(papildyta nuo septintos pastraipos)

Sankt Peterburgas, Rusija, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė nematantis prasmės susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kol nebus parengtas taikos susitarimas, ir atmetė Ukrainos lyderio raginimą susitikti akis į akį. 

„Nematau prasmės susitikti. Tai prasminga tik Ukrainai, kad būtų sustabdytas mūsų ginkluotųjų pajėgų puolimas. Štai ir viskas. Ir mums reikia susitarimų“, – pareiškė V. Putinas Rusijos ekonomikos forume Sankt Peterburge, kitą dieną, kai V. Zelenskis paskelbė atvirą kvietimą surengti susitikimą. 

„Tegul ekspertai dirba, randa kokius nors sprendimus, o tada galime susitikti“, – pridūrė V. Putinas. 

Jis taip pat pareiškė, kad karas Ukrainoje baigsis tik tada, kai Rusija pasieks savo tikslus. 

„Manome, kad kariniai veiksmai kada nors baigsis. Be jokios abejonės, jie baigsis, kai pasieksime sau išsikeltus tikslus“, – Sankt Peterburge sakė V. Putinas. 

Rusija reikalauja kontroliuoti Ukrainos rytinį Donbaso regioną, taip pat griežtų politinių ir karinių apribojimų Ukrainai. Kyjivas ir jo sąjungininkės atmeta šį reikalavimą, kaip prilygstantį Ukrainos kapituliacijai. Per JAV tarpininkaujamas taikos derybas šalių nepavyko priartinti prie susitarimo. 

Rusijos lyderis ne kartą abejojo, kad V. ​​Zelenskis yra teisėtas Ukrainos valstybės vadovas. 

Nuo 2022 m. vasario, kai V. Putinas pradėjo plataus masto puolimą, kurį vadina „specialia karine operacija“, žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Maskva tikėjosi per kelias dienas užimti Kyjivą, tačiau karas trunka jau penktus metus, sunaikinta didelė dalis Rytų ir Pietų Ukrainos, milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus. 

Rusijos Davose – dronai ir kulkosvaidžiai

V. Putinas kalbėjo vos po dviejų dienų, kai jam svarbų ekonomikos forumo (SPIEF), kadaise praminto „Rusijos Davosu“, atidarymą nustelbė Ukrainos dronų smūgiai Sankt Peterburgui. 

Kyjivas suintensyvino atakas prieš gyvybiškai svarbią Rusijos energetikos infrastruktūrą – naftos saugyklas, naftos perdirbimo gamyklas, eksporto centrus. Tai kelia grėsmę svarbiausiam Maskvos pajamų šaltiniui. 

Pirmaisiais V. Putino valdymo metais Vakarų investuotojai, norintys užsidirbti pinigų chaotiškoje ir sparčiai augančioje Rusijos ekonomikoje, rinkdavosi į SPIEF, kad sudarytų sandorius ir pabendrautų su Rusijos elitu. Dabar demonstruojami dronai ir kulkosvaidžiai. 

AFP žurnalistai matė Rusijoje pagamintus humanoidus robotus, vaikštinėjančius po renginio sales, kuriose daug stendų reklamuoja investicijas į Ukrainos aneksuotus regionus. 

Dabar svarbiausi forumo dalyviai yra svečiai iš tokių šalių kaip Kinija ir Saudo Arabija. Amerikiečių ir europiečių čia beveik nėra. Juos atstovauja tokios asmenybės kaip buvęs Holivudo aktorius Stevenas Seagalas, tapęs V. Putino rėmėju, amerikietė sąmokslo teorijų šalininkė Candace Owens ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ parlamentarai.

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Naujienų portalui „15min“ paskelbus, kad galėjo būti įsilaužta į 50 Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, premjerė Inga Ruginienė pirmadienį kviečia vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių pasiaiškinti. 

„Žiniasklaidoje paskelbta informacija apie galimą dešimčių VRM sistemų paskyrų kompromitavimą kelia rimtą susirūpinimą. Pirmadienį kviečiu vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių pateikti paaiškinimus ir veiksmų planą dėl šios situacijos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė I. Ruginienė. 

„Taip pat pavedžiau ministrui Robertui Kaunui kartu su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovu nedelsiant surinkti visą informaciją apie incidentą, įvertinti, kaip buvo vykdoma priežiūra, nustatyti atsakomybes ir imtis skubių priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų“, – pridūrė ji. 

Pasak premjerės, turi būti pateikta visa informacija, kurią galima atskleisti ikiteisminio tyrimo metu. 

„Turi būti pateikti visi faktai, kiek tai leidžia ikiteisminis tyrimas. Ypač šiame geopolitiniame kontekste, valstybės kibernetinis saugumas nėra formalumas. Už neveiklumą ir bet kokius bandymus nuslėpti informaciją turi būti atsakyta“, – dėstė I. Ruginienė.

Galėjo būti įsilaužta į 50 darbuotojų paskyras

Naujienų portalas „15min“ žiniomis, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl  galimų įsilaužimų į 50 VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras. 

Tuo metu V. Kondratovičius penktadienio pavakarę teigė kol kas negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą kur kas rimtesnio masto incidentą VRM informacinėse sistemose.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje. Apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio iš RC galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų. 

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d. 

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas. 

Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).

Viešoje erdvėje kilus pasipiktinimui, kodėl apie duomenų vagystę visuomenė nebuvo informuota iškart ir šiuo klausimu dėl atsakomybės išsiskyrus politikų nuomonėms, Generalinė prokuratūra tvirtino, kad apie incidentą pranešti įpareigotas buvo RC. 

Pati valstybės įmonė nurodė, kad Generalinė prokuratūra nedraudė gyventojams pranešti apie jų duomenų vagystę. Anot RC, gavus šį atsakymą, buvo rengiamas techninis įrankis, kuriuo informuoti gyventojai.

Įrankis, leidžiantis gyventojams pasitikrinti, ar jų duomenys buvo pavogti, RC paleistas gegužės 25 d., praėjusią savaitę. 

Sankt Peterburgas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Rusijos ekonomika nesugriuvo, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, atmesdamas Vakarų kritiką, kad jo šalies ekonomikos variklis išsikvėpė.

Kremliaus puolimas prieš Ukrainą sukėlė didžiulį spaudimą Rusijos finansams, o kylančios kainos, mokesčių didinimas ir didžiausios per du dešimtmečius skolinimosi išlaidos smarkiai paveikė daugybę piliečių.

Didėjant karo ir Vakarų sankcijų sukeltai įtampai, Rusijos ekonomika 2026 m. pirmą ketvirtį susitraukė 0,2 proc. ir tai buvo pirmasis ketvirčio nuosmukis per trejus metus.

„Žinoma, mes girdime kritiką iš visų pusių, kad viskas sugriuvo“, – Sankt Peterburgo Tarptautiniame ekonomikos forume (SPIEF) – pagrindiniame investicijų renginyje, kuris kartais vadinamas „rusiškuoju Davosu“ – delegatams sakė V. Putinas.

„Nusileidome į tą patį lygį, kuriame pastaruosius kelerius metus gyvena euro zonos šalys“, – teigė Rusijos lyderis ir kartu pridūrė, kad Rusija siekia „suverenios“ ekonomikos.

Šis renginys vyksta tuo metu, kai Ukraina intensyvina išpuolius prieš Rusijos gyvybiškai svarbią energetikos infrastruktūrą, kurie kelia grėsmę svarbiausiam Maskvos pajamų šaltiniui.

Trečiadienį, kai prasidėjo konferencija, buvo surengtas labai simboliškas smūgis, kurio metu Sankt Peterburge pataikyta į objektą, tad atvykstančius garbingus svečius pasitiko fone kylantis dūmų stulpas.

„Rusijos ekonomika žengia į sąstingį, esant aukštoms palūkanų normoms ir dideliam infliacijos spaudimui“, – V. Putino kalbos išvakarėse agentūrai AFP sakė Londone gyvenantis Rusijos ekonomikos ekspertas Aleksandras Koliandras.

„Nemanau, kad Rusijos ekonomika žengia į praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį ar ką nors panašaus, tai tiesiog lėtas visko nuosmukis“, – pridūrė jis.

Rusijos biudžeto deficitas per pirmus keturis 2026 m. mėnesius siekė 80 mlrd. JAV dolerių (apie 69 mlrd. eurų) – jis prilygo 2,5 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršijo visiems metams numatytą sumą.

„Rusiškasis Davosas“

Vakarų investuotojai, norintys užsidirbti pinigų Rusijos chaotiškoje ir sparčiai augančioje ekonomikoje, ankstesniais V. Putino valdymo metais rinkdavosi SPIEF forume, kad sudarytų sandorius ir pabendrautų su Rusijos elitu.

Tačiau po invazijos į Ukrainą jis tapo buvusio KGB šnipo naujos vietos pasaulyje simboliu.

Parodoje eksponuojami bepiločiai orlaiviai ir kulkosvaidžiai. AFP žurnalistai matė, kaip Rusijos gamybos robotai humanoidai vaikščioja salėse, kuriose buvo stendų, reklamuojančių investicijas aneksuotuose Ukrainos regionuose.

Dabar pagrindiniai lankytojai yra svečiai iš tokių šalių, kaip Kinija ir Saudo Arabija. Amerikiečių ir europiečių yra labai mažai. 

Sumažėjusiose jų gretose buvo tokie veikėjai, kaip V. Putino rėmėju tapęs buvęs Holivudo aktorius Stevenas Seagalas, amerikietė sąmokslo teorijų skleidėja Candace Owens ir parlamentarai iš dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“.

„Užsidaryti“

AFP paklaustas apie Rusijos ekonomikos bėdas, V. Putinas ketvirtadienį pacitavo JAV rašytoją Marką Twainą.

„Gandai apie mano mirtį buvo labai perdėti“, – nurodė jis ir atmetė mintį, kad Rusija atsidūrė ant visiškos krizės slenksčio.

Tačiau toli nuo ten, kur V. Putinas penktadienį lipo ant scenos, kai kurios mažos ir vidutinio dydžio įmonės AFP teigė, kad joms gresia užsidarymas.

„Iš esmės planuojame užsidaryti“, – sakė Svetlana, kuri Tolimųjų Rytų Chabarovsko mieste valdo motinystės ir vaikų prekių ženklą.

„Žmonės susilaukia mažiau vaikų, veržiasi diržus, išlaidos didėja“, – AFP telefonu tvirtino 40-metė moteris.

Kadangi valdžios institucijos, siekdamos užkirsti kelią Ukrainos atsakomiesiems bepiločių orlaivių smūgiams, įvedė interneto išjungimus, jos atsiskaitymo kortelėmis terminalas dažnai neveikia.

„Grįžtame į gyvenimą prieš 18 metų, kai nebuvo jokio interneto ar socialinių tinklų“, – kalbėjo ji.

„Pavargau rūpintis dėl baudų dėl naujų įstatymų ir begalinio vis atsirandančių naujų reikalavimų kiekio“, – dėstė verslininkė.

„Nėra gero sprendimo“

Ekspertas A. Koliandras sakė, kad lėtas ekonomikos nuosmukis būtų negrįžtamas, nebent Kremlius priimtų politinius sprendimus, tokius kaip karo užbaigimas ir ekonomikos pertvarkymas.

Nors dėl Irano karo padidėjusios naftos kainos išaugino Rusijos pajamas, to nepakako, kad Rusijos biudžetas būtų vėl pripildytas, pridūrė jis.

Juntamas ir darbo jėgos trūkumas, nes kas mėnesį į karą užverbuojama apie 30 tūkst. vyrų.

„Nėra gero sprendimo“, – pažymėjo A. Koliandras.

„Jie temps gumą kiek įmanoma ilgiau“, – nurodė jis.

Londonas, birželio 5 d. (AFP-ELTA). Vakarų žvalgybos vertinimai rodo, kad Rusija per ketverius metus gali užpulti NATO šalį, penktadienį perspėjo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris. 

Jis tai sakė pareiškęs, kad jo vyriausybė iki kitą mėnesį numatyto NATO viršūnių susitikimo paskelbs ilgai atidėliotą investicijų į gynybą planą. 

„Mūsų žvalgybos duomenimis ir kitų NATO šalių vertinimu, Rusija gali užpulti NATO jau 2030 m.“, – sakė K. Starmeris.

„Todėl galite suprasti, koks skubus ir prioritetinis yra šis reikalas“, – pridūrė jis per vizitą dronų gamykloje pietvakarių Anglijoje. 

Panašiai kalbėjo ir kiti Europos lyderiai bei NATO vadovas Markas Rutte, gruodį perspėjęs, kad Rusija „per penkerius metus gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO“. 

K. Starmeris pažadėjo nuo kitų metų padidinti išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto ir iki 3 proc. susirinkus kitam parlamentui.

Praėjusių metų pabaigoje turėjo būti paskelbtas 10 metų investicijų į gynybą planas, sudarytas atsižvelgiant į JK gynybos pajėgumus, tačiau jis dar neparengtas. 

K. Starmeris pareiškė, kad jis bus paskelbtas prieš liepos 7 d. Turkijoje prasidėsiantį NATO susitikimą aukščiausiuoju lygiu.

JK žiniasklaida pranešė, kad plano paskelbimas atidėtas dėl Finansų ministerijos ir kitų departamentų nesutarimų dėl išlaidų. K. Starmeris žurnalistams tvirtino, kad jis bus „visiškai finansuojamas“. 

Anksčiau penktadienį Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas perspėjo, kad Didžioji Britanija privalo sustiprinti savo gynybą, reaguodama į grėsmes, kurias kelia Rusija, daugiau nei prieš ketverius metus įsiveržusi į Ukrainą. 

„Tai yra pavojingiausias laikotarpis, kokį regėjau per savo 35 metų karjerą“, – BBC sakė oro pajėgų maršalas Richardas Knightonas. 

„Todėl svarbu, kad kartu su sąjungininkėmis stiprintume savo ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir pasirengimą, kad atgrasytume savo priešininkus nuo kvailysčių“, – pabrėžė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino NATO šalis daugiau skirti gynybai ir mažiau pasikliauti Vašingtonu saugumo klausimais.

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). ELTA glaustai pristato svarbiausius birželio 5 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.

Penktadienį toliau buvo keliami klausimai dėl užsienio reikalų ministro galimybės išsilaikyti poste po šeštadienį vyksiančios Socialdemokratų partijos tarybos, o Seimo komitetas pritarė šalies karių ir civilių siuntimui į tarptautines misijas Hormuzo sąsiauryje. 

Tuo metu prestižinis gastronomijos gidas „Michelin“ paskelbė, kurie restoranai šiemet gavo jo skiriamas žvaigždes, o „Fegdos grupė“ pasirašė įsipareigojimą iš naujo pertiesti du defektais pastatytą kelią į Rūdninkų poligoną.

LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS

Užsienio reikalų ministras nekomentuoja informacijos apie galimą jo patraukimą iš posto. Anot Kęstučio Budrio, šiai temai skiriama nepelnytai per daug dėmesio. Ministras taip pat pabrėžė, jog užsienio politikos klausimais Lietuva turi nacionalinį susitarimą. Žiniasklaida šią savaitę skelbė, kad šeštadienį posėdžiausianti Socialdemokratų partijos taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą. Esą socialdemokratams kliūna, kad ministro laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos ir Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė, kad kalbos apie K. Budrio keitimą yra „nelabai atsakinga ir nelabai rimta“. Šalies vadovas taip pat pabrėžė, jog K. Budrys bene palankiausiai vertinamas Vyriausybės narys. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė sakė pasitikinti ministru, jis, pasak Vyriausybės vadovės, dirba gerai.

Rusijos opozicijos atstovui Leonidui Volkovui suteiktas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje. Jis galios penkerius metus. Tai Eltai patvirtino Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas. Anot jo, departamentas analizavo L. Volkovo pateiktą prašymą ir motyvus, surinko viešą ir neviešą informaciją apie jį, nustatyta tvarka kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir paprašė konsultacijos bei vertinimo, ar L. Volkovo gyvenimas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Kaip nurodė Migracijos departamentas, išnagrinėjus Rusijos opozicijos atstovo prašymą, nebuvo gauta jokios informacijos, kuri eliminuotų galimybę išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Šių metų pradžioje vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pranešė, kad rusų opozicionierius L. Volkovas gali toliau gyventi Lietuvoje. Tokį vertinimą Migracijos departamentui pateikė VSD. Žvalgybos institucija nenustatė aplinkybių, jog L. Volkovas remtų Rusijos režimą ir jo vykdomą agresiją prieš Ukrainą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) – už karių ir civilių siuntimą į tarptautines misijas Hormuzo sąsiauryje. Už balsavo 9 komiteto nariai, dar 2 susilaikė. Tai numatančiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta ketvirtadienį. Šį dokumentą Seimas svarsto skubos tvarka. Prezidentūra taip pat pranešė, kad šalies vadovas G. Nausėda sulaukė atsakymo į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lyderiui Donaldui Trumpui siųstą laišką. Jame Baltųjų rūmų šeimininkas dėkojo Lietuvai už jos išreikštą pasirengimą prisidėti prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje. Šiuo projektu numatoma įtvirtinti teisinį pagrindą, pagal kurį iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų būtų siunčiami dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo bei laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje. Taip siekiama prisidėti prie tarptautinių pastangų užtikrinti laivybos laisvę ir regiono saugumą.

Seimo pirmininkas kartoja palaikantis dabartinę koalicijos sudėtį. Pasak Juozo Oleko, kol įsipareigojimai rinkėjams yra įgyvendinami, nėra priežasčių kalbėti apie pokyčius. Sprendimą dėl koalicijos socialdemokratai žada priimti šeštadienį vyksiančio partijos tarybos posėdžio metu. Interviu Eltai J. Olekas teigė, kad partijos kolegoms išsakys savo poziciją – išlaikyti dabartinę koaliciją. Tiesa, jis neatmeta, jog bus įvairių nuomonių, todėl galutinis sprendimas priklausys nuo daugumos nuomonės. 

Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarsto steigti naują tyrimų tarnybą kovai su finansiniais nusikaltimais. Anot VRM, naujoje institucijoje galėtų veikti dabartinė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba bei Muitinės kriminalinė tarnyba. Kaip teigė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, dėl galimai naujos tarnybos steigimo buriama darbo grupė, kurioje dirbs įvairių teisėsaugos institucijų atstovai. Nauja teisėsaugos institucija, anot ministerijos, galėtų būti pavadinta Nusikaltimų iždui tyrimo tarnyba.

Balandžio mėnesį Marijampolės Sūduvos gimnazijoje peiliu moksleivius sužalojęs nepilnametis paleistas iš ligoninės, jam teisėsauga pareiškė įtarimus. Jaunuolis yra įtariamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Prokuratūra patvirtino, kad su peiliu nepilnamečius sužeidęs vaikinas pripažįsta savo kaltę. Įtariamasis į ligoninę buvo paguldytas iš karto po išpuolio Marijampolės Sūduvos gimnazijoje balandžio 28 d. Tądien, policijos duomenimis, nepilnametis peiliu sužalojo tris I ir IV klasių moksleivius. Anksčiau prokuratūra skelbė, jog jaunuoliai patyrė durtinio-pjautinio tipo sužalojimus. Kaip portalui „Delfi“ yra sakiusi Sūduvos gimnazijos direktorė Audronė Vaičiulienė, jaunuolius sužalojęs moksleivis galimai sirgo depresija. 

LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS

Su defektais 4 kilometrų kelio atkarpą į Rūdninkų poligoną 2023 metais nutiesusią įmonę valdančios „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis sako, kad iš naujo kelią savo lėšomis bendrovė pertiesti įsipareigojo iki šių metų pabaigos. Penktadienį trišalę sutartį, kuria „Fegda“ įsipareigojo kelią pertiesti savo lėšomis, įmonė pasirašė su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomene. „Fegdos grupės“ vadovas tikino, kad bendrovė prisiima atsakomybę už nekokybiškai atliktus darbus, nes šis su Rūdninkų poligonu susijęs infrastruktūros projektas valstybei yra kertinis. Pasak jo, ekspertai per artimiausias tris savaites pateiks du arba tris variantus, kaip kelias turėtų būti stiprinamas. Nuo liepos tam ketinama tiesti papildomą betono sluoksnį ir stiprinti visą kelio konstrukciją, o KAM ketina atlikti nepriklausomą šio proceso ekspertizę.

„Michelin“ žvaigždes išlaikė pernai jas gavęs sostinės restoranai „Džiaugsmas“, „Nineteen18“ ir „Demo“, naujai žvaigždę gavo Vilniuje esantis „Deep Roots“ ir Ukmergės rajone įsikūręs „Red Brick“, trečią kartą pristatytame „Michelin Guide Lithuania“ sąraše iš viso atsidūrė 44 restoranai. Šiemet į prestižinį gidą įtraukta 7 restoranais daugiau nei pernai. Už geriausią kainos ir kokybės santykį skiriamas „Bib Gourmand“ apdovanojimas atiteko „Pievos“, „Augustin“, „B‘ARN Bistro“, „El Gato Negro“, „14Horses“, „Gaspar‘s“, „Le Travi“ ir „Nüman“ restoranams. Visą „Michelin“ Lietuvoje rekomenduojamų vietų sąrašą sudaro 31 restoranas, iš kurių 8 naujai įtraukti į sąrašą. Paskelbti ir specialieji „Michelin“ įvertinimai.

Iš Registrų centro (RC) nutekinus apie pusės milijono gyventojų duomenis, Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes. Tokiai komisijai suburti reikia bent 36 Seimo narių parašų, dėl jos įsteigimo turės apsispręsti parlamentas. Eltos žiniomis, iš viso opozicijos iniciatyvą parašais palaikė 47 parlamentarai. Palaikymą išreiškė 26 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, 5 Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, 4 „aušriečiai“, 8 liberalai ir 4 Mišrios Seimo narių grupės parlamentarai.

UŽSIENIO AKTUALIJOS

Rumunijos Juodosios jūros Konstancos miesto uoste penktadienį sprogo jūrinis dronas. Per sprogimą, kuris įvyko apie 10.30 val. uosto civilinėje dalyje, niekas nenukentėjo, pranešė Rumunijos gynybos ministerija. Vėliau Rumunijos žiniasklaida skelbė, kad Kyvijas pranešė Bukareštui, jog uoste Konstancoje netoli naftos terminalo sprogęs jūrinis dronas priklausė Ukrainai. Po to Ukrainos karinis jūrų laivynas viešai patvirtino, kad tai buvo vienas iš jo dronų, nukrypęs nuo kurso dėl Rusijos elektroninių trikdžių.

Per dronų ataką prieš du krovininius laivus Azovo jūroje žuvo penki azerbaidžaniečiai. Dar trys azerbaidžaniečiai buvo sužeisti, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Paklausta apie Taganrogo įlankoje atakuotus laivus, ministerija nurodė, kad tarp įgulų narių buvo iš viso 25 Azerbaidžano piliečiai, tačiau laivai esą nepriklauso Azerbaidžanui. Sužeistieji nugabenti į ligoninę Rusijos Eisko mieste prie Azovo jūros. Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dėl incidento apkaltino Ukrainą.

Irano kariuomenė pranešė Omano įlankoje paleidusi įspėjamąsias raketas į du JAV eskadrinius minininkus. Dėl to šie laivai buvo priversti išplaukti iš tos teritorijos, pranešė Islamo Respublikos valstybinė žiniasklaida. Pasak kariuomenės, šia operacija buvo reaguojama į „netinkamą elgesį jūroje ir priekabiavimą, taip pat komercinių laivų ir naftos tanklaivių užgrobimus, kuriuos vykdo Jungtinių Valstijų teroristinės karinio jūrų laivyno pajėgos“. JAV kariuomenės Centrinė vadavietė tokio incidento faktą neigė ir tikino, kad jei jis būtų įvykęs, tai esą būtų buvęs „šiurkštus paliaubų pažeidimas“. Ji nurodė, kad jos pajėgos „toliau laisvai veikia regioniniuose vandenyse“ ir vykdo JAV atsakomąją Irano uostų blokadą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvirame laiške Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pasiūlė surengti tiesioginį susitikimą ir teigė esąs pasirengęs „visapusiškoms paliauboms“. Ukrainos prezidentas taip pat pasiūlė apsikeisti visais karo belaisviais ir pažymėjo, kad tai galėtų būti „geras karo pabaigos prologas“. V. Zelenskis anksčiau ne kartą ragino surengti susitikimą su V. Putinu ir sakė, kad tik tiesioginės derybos leis pasiekti susitarimą dėl teritorijų. Tuo metu Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad V. Zelenskis bet kada gali susitikti su V. Putinu Maskvoje. Šis laiškas yra vienas iš nedaugelio kartų, kai Ukrainos prezidentas tiesiogiai kreipėsi į V. Putiną nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m.

Vilnius, birželio 5 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos birželio 6 d. įvykius Lietuvoje.