Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Penktadienį Šiaulių apygardos teismas ketina pradėti nagrinėti piktnaudžiavimu galimai neskaidriai organizuojant 1,7 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą kaltinamo Šiaulių miesto mero Artūro Visocko baudžiamąją bylą.

Be mero prieš teismą stos dar du asmenys – bendrovės „Etenders Baltija“ direktorius, viešojo pirkimų komisijos narys Rytis Maliukevičius bei viešajame pirkime dalyvavusios įmonės „Infes Tech“ buvęs akcininkas Danielis Krinickis. 

Teismo atstovas Vytautas Jončas Eltai sakė, kad visi trys kaltinamieji pateikė prašymus posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

Viešai skelbiamoje dienotvarkėje nurodoma, kad ketvirtadienį meras A. Visockas buvo išvykęs į renginius Europos Parlamente.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokuratūros tyrimo duomenimis, A. Visockas galimai darė neteisėtą įtaką Šiaulių miesto savivaldybės valdomos įmonės direktoriui ir nuolatinei viešųjų pirkimų komisijai, siekiant imituoti teisėtą bei skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą ir sudaryti išskirtines sąlygas vienai privačiai bendrovei laimėti gatvių apšvietimo įrengimo 1,7 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą, finansuojamą pagal Europos Sąjungos fondų 2014–2020 metų veiksmų programą.

Meras kaltinamas, kad neteisėtai darė įtaką viešųjų pirkimų procedūrai, siekdamas turtinės naudos viešųjų pirkimų konkurse dalyvavusios privačios bendrovės akcininkui ir kitokios naudos sau. 

Šiaulių miesto vadovas dar kaltinamas ir tuo, kad pagal Europos Sąjungos fondų veiksmų programą organizuojant viešąjį pirkimą piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, neteisėtai darydamas įtaką viešųjų pirkimų procedūrai, siekdamas turtinės naudos viešajame  pirkime dalyvavusiai privačiai bendrovei ir kitokios naudos sau, ir dėl to didelės žalos patyrė Lietuva, Europos Sąjunga ir juridiniai asmenys. 

Be to, meras kaltinamas ir tuo, kad siekė paveikti liudytoją, jog šis ikiteisminio tyrimo metu  ir teisme duotų melagingus parodymus.

Kaip skelbė STT, A. Visockas kartu su bendrininkais kaltinami padarę didelę turtinę ir neturtinę žalą viešąjį pirkimą organizavusiai Šiaulių miesto savivaldybės bendrovei, Europos Sąjungos biudžetui, bei viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nes dėl neskaidriai organizuotų viešųjų pirkimų imituojant nustatytas viešojo pirkimo procedūras, vieno iš kaltinamųjų bendrovei sukūrus neteisėtą pranašumą prieš kitus viešojo pirkimo dalyvius, iš esmės buvo eliminuota konkurencija ir pažeisti konkurso dalyvių teisėti lūkesčiai sąžiningai konkuruoti.

Anot STT, Europos prokuratūros ir STT tyrimas užkirto kelią lėšų išmokėjimui neskaidriai viešąjį pirkimą galėjusiai laimėti bendrovei.

Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Šalies visuomenė ir elito atstovai šiemet įtakingiausiais pramogų pasaulio žmonėmis išrinko televizijos laidų vedėją Arūną Valinską, dainininką Marijoną Mikutavičių bei muzikos atlikėją Jessicą Shy.

Įtakingiausių popkultūros, mados ir interneto veikėjų reitingas šiemet pateiktas nauju formatu – be atskirų elito ir visuomenės vertinimų pirmą kartą sudaryta ir bendra galutinė lentelė, jungianti žurnalo „Reitingai“ išsiaiškintą elito nuomonę ir „Spinter tyrimų“ atliktą visuomenės apklausą.

Bendroje lentelėje pirmąją vietą šiemet užėmė A. Valinskas, antras liko M. Mikutavičius, o trečioji pozicija skirta J. Shy.

Toliau bendrame sąraše rikiuojasi dainininkas Andrius Mamontovas, laidų vedėjas Orijus Gasanovas, laidų vedėjai Haroldas Mackevičius ir Beata Nicholson, dainininkas Egidijus Dragūnas, rašytojas Juozas Erlickas ir dizaineris Juozas Statkevičius.

„Lietuvos įtakingiausieji 2025“ – jau vienuoliktus metus vykdomas išskirtinis „Delfi“ projektas, kurio metu renkami žmonės, darantys didžiausią įtaką Lietuvos raidai, visuomenei bei sprendimų priėmėjams

Šių metų ciklas pirmą kartą susideda iš septynių dalių ir atskleidžia, kas yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, visuomenininkai, žiniasklaidos atstovai, pramogų bei sporto pasaulio atstovai

Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Didėjant dronų incidentams, penktadienį susisiekimo ministras Juras Taminskas su Karinių oro pajėgų pulkininku leitenantu Povilu Cicėnu pristatys sprendimus, kuriais siekiama sustiprinti Lietuvos oro erdvės apsaugą.

„Bus paaiškinta, kaip veiks naujai nustatytas ribojamųjų zonų tinklas visoje Lietuvos teritorijoje, įteisintas Aviacijos įstatymo ir Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimais. Taip pat bus aptarti pokyčiai, svarbūs civilinės aviacijos bendruomenei“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime. 

ELTA primena, kad diskusijos dėl oro gynybos stiprinimo kilo po to, kai šią vasarą Lietuvos oro erdvę pažeidė du dronai, įskridę iš Baltarusijos, kurių vienas jų turėjo sprogmenų. 

19 Rusijos bepiločių rugsėjį pažeidė ir Lenkijos oro erdvę. Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie objektus, Lenkija uždarė keturis oro uostus, įskaitant pagrindinį Varšuvos Šopeno oro uostą. Incidentą pasmerkė šalies sąjungininkai. Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino rytiniame NATO flange įgyvendinti rotacinį oro gynybos modelį.

Rusijos oro erdvės pažeidimai pastaruoju metu taip pat fiksuoti ir kitose NATO šalyse – Rumunijoje, Danijoje, Estijoje. Po šių atvejų, pradėta plačiau diskutuoti, kaip atremti tokias priešiškų valstybių provokacijas. NATO valstybių lyderiai, tarp jų ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ragino numušinėti sąjungininkų oro erdvę pažeidusius rusų orlaivius, bet dalis valstybių baiminasi, kad tai gali provokuoti Rusiją.

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Buvusiam užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui kritikuojant Lietuvos institucijų sprendimą sumažinti Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos fizinę apsaugą, prezidentas Gitanas Nausėda konservatorių vadina „opozicijos lyderiu emigracijoje“. 

„Na, kad ponas Landsbergis pastaruoju metu nuolat išreiškia tam tikrų pasiūlymų, pastabų arba susirūpinimų – na, ką gi, opozicijos lyderis emigracijoje gali tai daryti. Prisimindamas, kad tuomet, kai jis buvo valdančioje koalicijoje ir kildavo kritinė situacija, jis kažkur tai nuolat pradingdavo, galbūt net ne Lietuvoje, o salose būdavo – tai mane tai šiek tiek ramina, kad pastaruoju metu jis taip dažnai rodosi viešojoje erdvėje. Reiškia, viskas yra tvarkoje Lietuvoje ir nėra kažkokia kritinė situacija“, – ironizuodamas ketvirtadienį LRT televizijai kalbėjo G. Nausėda.

Taip jis reagavo į G. Landsbergio pareiškimus, jog Lietuva, mažindama Baltarusijos opozicionierės apsaugą, rizikuoja savo reputacija tarptautinėje erdvėje. Konservatoriams adresuotame laiške buvęs politikas taip pat teigė manantis, kad sprendimuose dėl mažinamos S. Cichanouskajos apsaugos nemato „nieko kito, kaip tik norą kuo greičiau grįžti prie bendravimo su A. Lukašenka“.

Savo ruožtu G. Nausėda kartoja, kad Baltarusijos opozicijos lyderės apsauga sumažinta atsižvelgiant į atsakingų tarnybų išvadas. Todėl, pasak jo, ir Lietuvos signalai, siunčiami tarptautinei bendruomenei, nesikeičia.

„Tikrai viskas lieka taip, kaip buvę, ir ponia Cichanouskaja tebėra mūsų valstybės svečias. Mes tikrai sudarome užuovėją žmonėms, kurie yra persekiojami kaip opozicijos žmonės“, – dėstė prezidentas.

„Dėl ponios Cichanouskajos niekas nesikeičia. Manau, kad signalus tarptautinei bendruomenei, kuriuos mes siunčiame – jie lieka tokie patys. Ir pačios ponios Cichanouskajos ir jos komandos darbas yra įvertinti, ar jie nori likti Lietuvoje, ar nori rinktis kitą vietą. Bet kuriuo atveju iš mūsų pusės niekas nesikeičia“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad Lietuva nusprendė mažinti Baltarusijos opozicijos lyderės fizinę apsaugą. Jos apsauga iš Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) perduodama Kriminalinės policijos biurui. Šis sprendimas pradėtas įgyvendinti nuo spalio 1-osios.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad viešojoje erdvėje pasirodžiusios interpretacijos, esą sprendimas sumažinti Vilniuje įsikūrusios Baltarusijos opozicijos lyderės fizinės apsaugos lygį reiškia ir šalies užsienio politikos pokytį, daro žalą Lietuvai.

S. Cichanouskaja į Lietuvą pasitraukė 2020 metais, Aliaksandrui Lukašenkai laimėjus, Vakarų neteisėtais laikomus, Baltarusijos prezidento rinkimus.

Vilnius, spalio 17 d. (ELTA). Naujienų agentūra ELTA planuoja pranešti apie šiuos spalio 17 d. įvykius Lietuvoje.

Vašingtonas, spalio 17 d. (dpa-ELTA). JAV kariuomenė Karibų jūroje iš oro atakavo laivą, kaip įtariama, gabenusį narkotikus, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida.

CNN ir „ABC News“, remdamosi JAV vyriausybės pareigūnais, pranešė, kad po smūgio liko gyvų žmonių.

Pastarosiomis savaitėmis JAV kariuomenė Karibuose ne kartą apšaudė įtariamų narkotikų kontrabandininkų laivus. Teigiama, kad per šiuos veiksmus žuvo daugiau kaip 20 žmonių.

Šie smūgiai sulaukė kritikos, iš dalies dėl to, kad administracija iš pradžių nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu vykdomos šios operacijos, kurios, kritikų teigimu, prilygsta neteisminėms egzekucijoms tarptautiniuose vandenyse.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino leidęs Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA) vykdyti slaptas operacijas Venesueloje.

D. Trumpas sakė, kad jo administracija svarsto galimybę vykdyti kovos su narkotikais operacijas sausumoje – šalia kariuomenės jau vykdomų atakų jūroje. 

Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro ketvirtadienį apkaltino JAV vyriausybę vykdant psichologinį karą siekiant įbauginti šią Pietų Amerikos šalį.

Vašingtonas, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Buvusiam Donaldo Trumpo patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Johnui Boltonui ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai – tai jau trečias JAV prezidento priešininkas, per pastarąsias savaites sulaukęs baudžiamųjų kaltinimų.

76 metų diplomatijos veteranui Merilande federalinė didžioji prisiekusiųjų komisija pateikė 18 kaltinimų dėl įslaptintos informacijos perdavimo ir laikymo.

26 puslapių kaltinamajame akte J. Boltonas kaltinamas elektroniniu paštu dalijęsis visiškai slaptais dokumentais su dviem „neįgaliotais asmenimis“, kurie nėra įvardyti, tačiau manoma, kad tai yra jo žmona ir dukra.

Jame teigiama, kad jis ne vyriausybiniu elektroniniu paštu arba žinučių siuntimo programėle pasidalijo daugiau kaip 1 000 puslapių „dienoraščio“ įrašų apie savo, kaip nacionalinio saugumo patarėjo, darbą.

Teisingumo departamentas teigė, kad šie dokumentai „atskleidė žvalgybinę informaciją apie būsimas atakas, užsienio priešininkus ir užsienio politikos santykius“.

Už kiekvieną iš kaltinimų gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

„Kiekvienas, kuris piktnaudžiauja galios pozicija ir kelia pavojų mūsų nacionaliniam saugumui, bus traukiamas atsakomybėn. Niekas nėra aukščiau įstatymo“, – sakoma generalinės prokurorės Pam Bondi pareiškime.

Pareiškime JAV žiniasklaidai J. Boltonas atmetė kaltinimus, sakydamas, kad „tapo naujausiu ginklu paversto Teisingumo departamento taikiniu... su kaltinimais, kurių anksčiau buvo atsisakyta arba kurie iškraipo faktus“.

Paprašytas sureaguoti į kaltinimus J. Boltonui, D. Trumpas žurnalistams sakė, kad jo buvęs padėjėjas yra „blogas žmogus“ ir „taip jau atsitinka“.

(pagal AFP kiek pakoreguota antraštė, papildytas visas tekstas)

Maskva, spalio 16 d. (AFP-ELTA). Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė „labai atvirą ir pasitikėjimo kupiną“ pokalbį telefonu, jis „nedelsiant“ pradės ruoštis abiejų lyderių aukščiausiojo lygio susitikimui.

V. Putinas ir D. Trumpas kalbėjosi tuo metu, kai diplomatinės pastangos pasiekti taiką Ukrainoje pastaruosius du mėnesius blėsta, nes rugpjūčio 15 d. Aliaskoje vykęs Rusijos ir JAV vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas nedavė jokių svarių rezultatų.

„Susitarta, kad abiejų šalių atstovai nedelsdami pradės organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris galėtų būti surengtas, pavyzdžiui, Budapešte“, – žurnalistams sakė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas. Pasak jo, Budapeštą pasiūlė D. Trumpas, o V. Putinas tam „iškart“ pritarė.

„Tai buvo labai turiningas pokalbis, kuris tuo pat metu buvo labai atviras ir kupinas pasitikėjimo“, – pridūrė jis ir kartu pažymėjo, kad dvi su puse valandos trukęs skambutis įvyko Rusijos iniciatyva.

Abu prezidentai susiskambino Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui vykstant į Vašingtoną, kur šis su D. Trumpu, be kita ko, turėtų aptarti galimą JAV tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimą.

„Vladimiras Putinas pakartojo savo mintį, kad „Tomahawk“ nepakeis padėties mūšio lauke, tačiau smarkiai pakenks mūsų šalių santykiams. Jau nekalbant apie taikaus sprendimo perspektyvas“, – dėstė J. Ušakovas.

Anot Kremliaus, D. Trumpas nurodė, kad prieš susitikdamas su V. Zelenskiu atsižvelgs į tai, ką jam pasakė V. Putinas.

Po viršūnių susitikimo Aliaskoje Maskva sustiprino smūgius Ukrainos miestuose, o pastarosiomis savaitėmis didina spaudimą energetikos ir geležinkelių infrastruktūrai. Kyjivas į tai atsakė didžiule oro kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, dėl kurios benzino kainos pasiekė rekordines aukštumas, o kai kuriuose regionuose sutriko tiekimas.

Vilnius, spalio 16 d. (ELTA). Ketvirtadienį vakare Vilniuje šalies ministerijos labiausiai pasižymėjusioms savivaldybėms įteikė bronzines „Auksinių krivūlių“ statulėles.

Šiemet Aplinkos apsaugos ministerija „Už darnų atsinaujinančių išteklių panaudojimą ir aplinkos kokybės užtikrinimą“ statulėlę įteikė Šilutės rajono savivaldybei. Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Už atvirumą investicijoms“ apdovanojo Radviliškio rajoną.

Tradicinėje Kultūros ministerijos nominacijoje „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“ šiemet išrinkta Kupiškio rajono savivaldybė, o Finansų ministerija išskyrė Visagino savivaldybę „Už investicijų pritraukimą ir indėlį į regiono plėtrą“.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nominacijoje „Už glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos ir sąjungininkų kariais“ labiausiai įvertinta Šalčininkų rajono savivaldybė. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) nominacijoje „Už civilinės saugos stiprinimą“ statulėlę pelnė Jonavos rajonas. Jai taip pat atiteko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) partnerės Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje nominacija „Už lyderystę įgyvendinant žaliąją transformaciją“.

„Už galingiausią Lietuvoje pastatytą vėjo jėgainių parką“ Energetikos ministerija apdovanojo Pagėgių savivaldybę, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) „Už iniciatyvą ir ryžtą užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą bei stiprinti vietos socialinės globos sistemos integralumą“ statulėlę įteikė Rokiškio rajono savivaldybei.

Susisiekimo ministerija „Už visuomenei saugios susisiekimo infrastruktūros kūrimą“ įvertino Vilniaus rajono savivaldybę. Birštono savivaldybė apdovanojimą pelnė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įsteigtoje nominacijoje „Už išvystytą infrastruktūrą, pritaikytą fiziniam aktyvumui ir sportui“. 

„Auksinė krivūlė“ Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nominacijoje „Už inovatyvius sveikatos valdysenos sprendimus regionuose“ atiteko Pakruojo rajonui. Tuo metu „Už iniciatyvas kurti saugesnę visuomenę ir svarų indėlį į resocializaciją“ statulėlę Alytaus miesto savivaldybei skyrė Teisingumo ministerija.

Lazdijų rajono savivaldybė apdovanojimą pelnė nominacijoje „Už vietinių pagal kokybės sistemas pagamintų maisto produktų ir žaliavų naudojimą“, kurią įsteigė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Šiaulių miesto savivaldybei Užsienio reikalų ministerija įteikė statulėlę „Už ryšių su diaspora stiprinimą ir kraštiečių grįžimo skatinimą“.

Dar dvi „Auksines krivūles“ įteikė LSA partneriai: Lietuvos pramonininkų konfederacija Kauno miesto savivaldybei „Už strateginį žingsnį kuriant aukštos pridėtinės vertės pramonės ekosistemą“, o Lietuvos verslo konfederacija „Už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą“ – Kauno rajonui.

„Auksinės krivūlės riterio“ vardo laureatus šiemet pelnė LSA prezidento pareigas 2019-2023 m. ėjęs Mindaugas Sinkevičius, Labanoro seniūnas Vincas Jusys bei ilgametis Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys Donatas Krikštaponis.

„Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai teikiami asmenims už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui.

Iš visos šalies susirinkusių merų, savivaldybių tarybų narių bei savivaldybių darbuotojų į „Auksinių krivūlių“ apdovanojimus pasveikinti atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, premjerė Inga Ruginienė.

LSA rengiami apdovanojimai vyksta jau dvidešimtą kartą.

(papildytas visas tekstas)

Vašingtonas, spalio 16 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Budapešte susitiks su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį įvykusio jųdviejų telefoninio pokalbio metu buvo padaryta „didelė pažanga“. Abu lyderiai kalbėjosi likus dienai iki to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų atvykti į Baltuosius rūmus prašyti JAV gamybos „Tomahawk“ raketų.

D. Trumpas nenurodė susitikimo Vengrijos sostinėje datos – tai būtų jau antrasis jo susitikimas su V. Putinu nuo tada, kai jis grįžo į valdžią. Jiedu rugpjūčio mėnesį buvo susitikę Aliaskoje, tačiau nebuvo proveržio siekiant nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Manau, kad šios dienos telefoniniu pokalbiu buvo padaryta didelė pažanga“, – savo platformoje „Truth Social“ tvirtino D. Trumpas. Jis pažymėjo, kad su V. Putinu susitiks „sutartoje vietoje Budapešte, Vengrijoje, jog išsiaiškintume, ar galime užbaigti šį „negarbingą“ karą tarp Rusijos ir Ukrainos“.

D. Trumpas pridūrė, kad aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Marco Rubio, kitą savaitę kol kas dar nenustatytoje vietoje surengs „pradinius susitikimus“.

D. Trumpo komentarai žymi naujausią posūkį jo santykiuose su V. Putinu, nes pastaruoju metu jis reiškia vis didesnį nusivylimą Kremliaus šeimininku, kuris atsisako sudaryti taikos susitarimą.

„Naujas eskalacijos lygis“

Į tai kol kas nesureagavo nei Kremlius, nei V. Zelenskis, kuris penktadienį turėtų susitikti su D. Trumpu, kad paspaustų jį padidinti spaudimą V. Putinui. 

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad penktadienį Baltuosiuose rūmuose vyksiančiame V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikime „pagrindinė diskusijų tema bus „Tomahawk“.

D. Trumpas svarsto Ukrainos prašymą perduoti amerikietiškų kruizinių raketų „Tomahawk“, kurių nuotolis yra apie 1,6 tūkst. km ir kurios galėtų smogti Rusijos gilumoje. D. Trumpas savaitgalį buvo įspėjęs, kad jis šį klausimą greičiausiai iš pradžių aptars su V. Putinu, kuris savo ruožtu perspėjo, jog „Tomahawk“ tiekimas būtų „visiškai naujas eskalacijos lygis“.

„Galbūt su juo pasikalbėsiu ir pasakysiu: „Žiūrėkite, jei šis karas nebus sureguliuotas, aš nusiųsiu jiems „Tomahawk“. Galbūt tai pasakysiu“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ pakeliui į Artimuosius Rytus teigė D. Trumpas.

„Tomahawk“ yra neįtikėtinas ginklas, puolamasis ginklas, ir, tiesą sakant, Rusijai to nereikia“, – kalbėjo jis.

JAV lyderis trečiadienį pridūrė, kad ukrainiečiai „nori pereiti į puolimą“ ir kad jie aptars Kyjivo prašymą perduoti šių kruizinių raketų.