Nors šiemet paskolų rinka Lietuvoje rodo atsigavimo ženklus, o gyventojams ir verslui atsiveria patrauklesnės skolinimosi galimybės, vis dėlto 9 iš 10 lietuvių, atsiradus finansinei galimybei, grąžintų jau turimą paskolą. Tai atskleidė finansinių technologijų įmonės „Inbank“ užsakymu atlikta „Sprinter tyrimų“ apklausa. Net 62 proc. respondentų nurodė, kad pilnai grąžintų paskolą, o 29 proc. – kad dalį paskolos grąžintų, o dalį panaudotų kitur.

Tik 9 proc. apklausoje dalyvavusių ir paskolą turinčių gyventojų atsakė, kad net ir susiklosčius palankioms finansinėms aplinkybėms, neskubėtų jos grąžinti. O 43 proc. visų tyrime dalyvavusių žmonių teigė, jog paskolų neturi.

„Mūsų inicijuotas tyrimas parodė, kad gyventojai vis dar stipriai orientuoti į finansinį saugumą – paskolos grąžinimas jiems reiškia stabilumą. Tačiau kai kuriais atvejais paskolos padengimas anksčiau laiko gali reikšti pinigų praradimą – ypač infliacijos, fiksuotų palūkanų ir investavimo galimybių kontekste, todėl kartais skubėti grąžinti paskolos nevertėtų“, – teigia „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Rimeikis.

Grąžinti paskolą labiausiai skubėtų vyresni žmonės

Analizuojant duomenis pagal amžių, išryškėjo tendencija, kad vyresni žmonės yra labiau linkę grąžinti paskolą anksčiau. Tarp 56 metų ir vyresnių respondentų net 70,8 proc. nurodė, kad pasinaudotų tokia galimybe. Panašus dėsningumas pastebimas ir tarp 26–55 metų amžiaus grupių – jose apie 60 proc. apklaustųjų irgi rinktųsi ankstyvą grąžinimą. Tuo tarpu tarp jauniausių, 18–25 metų, respondentų, 56,4 proc. taip pat nurodė, jog grąžintų paskolą anksčiau, bet net 41 proc. pasirinktų ir alternatyvų kelią – grąžinti tik dalį paskolos, o kitas neplanuotai gautas lėšas panaudoti kitur. Pasak V. Rimeikio, tai gali būti siejama su jaunesnių asmenų didesniu lankstumu arba kitais prioritetais.

Žvelgiant į duomenis per respondentų išsilavinimo prizmę matyti, kad tendencijos išlieka panašios: tarp aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų 64 proc. nurodė, kad paskolą grąžintų anksčiau; tarp žemesnį – vidurinį ar nebaigtą vidurinį – išsilavinimą turinčių gyventojų – ankstyvą paskolos grąžinimą rinktųsi atitinkamai 59,6 proc. ir 64 proc.

„Vyresnio amžiaus respondentai dažniau renkasi turėti mažiau įsipareigojimų, tuo tarpu jaunesni – labiau linkę diversifikuoti lėšų panaudojimą. Nepaisant to, didžioji dauguma visose respondentų grupėse išreiškia norą arba bent jau dalinį pasirengimą grąžinti paskolą anksčiau, jei tik tam atsirastų tinkamos finansinės sąlygos“, – apibendrina V. Rimeikis.

Dalį paskolos dažniau grąžintų susituokę

Peržvelgus respondentų atsakymus pagal lytį, matyti, kad susiklosčius palankioms finansinėms aplinkybėms dauguma tiek vyrų (58 proc.), tiek moterų (64,8 proc.) teigia, kad paskolą grąžintų anksčiau. Šiek tiek mažesnė respondentų dalis – apie trečdalis vyrų (31,4 proc.) ir moterų (26,8 proc.) – rinktųsi grąžinti tik dalį paskolos, o likusius pinigus panaudotų kitur. Tuo tarpu paskolos visiškai negrąžintų 10,6 proc. vyrų ir 8,4 proc. moterų. Anot pašnekovo, šie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad moterys dažniau prioritetą teikia finansinių įsipareigojimų mažinimui, tuo tarpu dalis vyrų – lankstesni priimant sprendimus, susijusius su paskolos grąžinimu ir lėšų paskirstymu.

Nepriklausomai nuo šeiminės padėties, dauguma respondentų nurodė, kad esant palankioms finansinėms aplinkybėms paskolą grąžintų anksčiau – tai pasirinko tiek nevedę (66,9 proc.), tiek susituokę ar gyvenantys neregistruotoje santuokoje (58,9 proc.), tiek kitas šeimines aplinkybes turintys asmenys (68,2 proc.). Pasirinkimas grąžinti tik dalį paskolos dažniausiai buvo fiksuojamas tarp susituokusių ar kartu gyvenančių respondentų – 32 proc. jų pasirinktų tokį variantą, galimai dėl platesnių šeimos finansinių poreikių arba kitų prioritetų.

Pagal gyvenamąją vietą, gyvenančių kituose miestuose ar rajonų centruose respondentų grupė dažniau nei kitos rinkosi atsakymą „paskolos negrąžinčiau“ – taip teigė net 12,9 proc., palyginti su 9 proc. didmiesčiuose ir 7,2 proc. kaimuose. Tuo tarpu pasirinkimas grąžinti tik dalį paskolos irgi dažniau fiksuotas tarp mažesnių miestų gyventojų (31,6 proc.).

Daugiau pajamų – daugiau lankstumo

Pažvelgus į paskolų grąžinimą pagal pajamų lygį, matyti, kad žemiausių pajamų grupėje (iki 400 Eur vienam namų ūkio nariui per mėnesį) net 71 proc. teigia, kad paskolą grąžintų anksčiau, o tik 3,2 proc. pasirinktų to nedaryti. Tuo tarpu aukščiausių pajamų grupėje (daugiau nei 1000 Eur) paskolą grąžintų 63,4 proc., o net 12,2 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad paskolos negrąžintų net turėdami papildomų lėšų – tai didžiausias skaičius tarp visų grupių.

Be to, didėjant pajamoms, didėja ir tų respondentų dalis, kurie rinktųsi grąžinti tik dalį paskolos, o likusius pinigus panaudoti kitoms reikmėms. Tokią poziciją dažniausiai rinkosi asmenys, kurių pajamos viršijo 1000 Eur mėnesiui – 31,3 proc.

„Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys linkę turėti mažiau įsipareigojimų ir siekia juos kuo greičiau sumažinti, tuo tarpu didesnių pajamų grupėse matyti daugiau lankstumo ir polinkio paskirstyti papildomas lėšas įvairioms reikmėms, galbūt net investuoti“, – svarsto V. Rimeikis.

Anksčiau negrąžintų smulkūs verslininkai ir vadovai

Analizuojant respondentų atsakymus pagal jų pagrindinę veiklą, pastebimi skirtumai tarp įvairių profesinių grupių. Didžiausią norą kuo greičiau atsikratyti finansinių įsipareigojimų išreiškė pensininkai (75,8 proc.), bedarbiai (76,5 proc.) ir ūkininkai (75 proc.). Šių grupių atstovai, anot V. Rimeikio, tikėtina, stengiasi vengti piniginių įsipareigojimų, ypač turint ribotas ar nepastovias pajamas. Panaši tendencija pastebima ir tarp aukščiausio bei vidutinio lygio vadovų – 63,6 proc. jų nurodė, kad paskolą grąžintų visiškai, nors ši grupė kartu ir viena iš dažniausiai nurodžiusių, kad paskolos negrąžintų visai net ir turėdami galimybę (15,9 proc.).

Tuo tarpu studentai ir moksleiviai (27,8 proc.), darbininkai (32,3 proc.) bei specialistai (32,8 proc.) žymiai dažniau rinktųsi dalinį paskolos grąžinimą, o likusias lėšas panaudotų kitoms reikmėms. „Tai gali būti susiję su didesniu lankstumu, jaunesniu amžiumi ar poreikiu investuoti į kitas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, būstą, mokslus ar verslą“, – papildo V. Rimeikis.

Pastebėtina, kad smulkūs verslininkai (17,5 proc.) ir vadovai (15,9 proc.) dažniau nei kiti nurodė, jog paskolos negrąžintų net ir turėdami papildomų lėšų. Tokia pozicija, pasak pašnekovo, gali būti susijusi su skirtingu požiūriu į pinigų srautų valdymą ar siekiu optimizuoti finansinius sprendimus

pagal individualią strategiją: „Matome, kad finansinis elgesys nėra vien tik pajamų klausimas – jį formuoja ir gyvenimo etapai, darbo pobūdis, turima rizikos tolerancija bei finansinis raštingumas.“

Kada skubėti grąžinti – nevertėtų?

Svarstantiems galimybę pasiimti vartojimo paskolą, pavyzdžiui, būsto remontui, „Inbank“ Lietuvos filialo vadovas V. Rimeikis pataria įsivertinti keletą aspektų: „Pirmiausia, imant paskolą reikia atsižvelgti į turimas mėnesio pajamas. Bendra taisyklė yra tokia, kad visų turimų paskolų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 proc. visų jūsų pajamų. Tad, kad paskolos suma netaptų našta, verta apsvarstyti imti paskolą ilgesniam laikotarpiui, kad paskolos įmokos nebūtų didelės.“

Pasak V. Rimeikio, nors daugelis gyventojų linkę susimažinti savo finansinius įsipareigojimus, kai tik yra galimybė, tačiau tai ne visada apsimoka: „Pavyzdžiui, 2022 m. metinė infliacija Lietuvoje siekė net 19,7 proc., o 2023 m. – apie 6,2 proc. Tai reiškia, kad pinigų perkamoji galia per tuos metus ženkliai sumažėjo. Jei gyventojas turi paskolą su fiksuotomis, vidutinėmis palūkanomis, tokiu atveju jis moka mažiau nei atrodo – nes infliacija „suvalgo“ dalį paskolos vertės. Šiuo atveju anksčiau numatyto termino grąžinant paskolą, žmogus sumoka brangesniais, labiau vertingais pinigais.“

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2025 metų balandžio 18–28 dienomis atliko visuomenės nuomonės apklausą, norėdama išsiaiškinti, kaip gyventojai elgtųsi su paskolomis, esant palankioms finansinėms aplinkybėms. Tyrime dalyvavo 1 019 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš kurių 480 vyrai ir 539 moterys.

Pranešimą parengė agentūrą „Budinti komunikacija“.