Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ atliko 2025 m. vandenilio rinkos dalyvių apklausą. Ši parodė, jog šalies potencialas tapti svarbia vandenilio gamybos ir eksporto šalimi išlieka didelis. Nors trumpalaikėje perspektyvoje lyginant su 2024 m. kai kurių rinkos rodiklių prognozės yra atsargesnės, rinkos dalyviai savo ambicijų neatsisako ir aktyviai ieško sprendimų kilusiems iššūkiams.

„Lietuvos rinkos dalyviai yra realistiški, tačiau tiki mūsų šalies potencialu tapti svarbiu žaliojo vandenilio dalyviu regione. Nepaisant to, kad vandenilio projektų vystymo laikas kiek nusikėlė, ilgalaikė perspektyva iki 2050 m. išlieka aiški ir nepajudinama – Lietuva gali ir turi tapti svarbia regionine žaidėja vandenilio rinkoje“, – pažymi „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Pasak N. Bikniaus, žaliojo vandenilio gamyba Lietuvoje neatsiejama nuo sparčios atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir vandenilio transportavimo sistemos. Tą akcentuoja ir apklausos dalyviai – vandenilio vamzdynų sistemos vystymas paspartins vandenilio rinkos augimą, sudarant sąlygas efektyviai kaupti ir eksportuoti perteklinę atsinaujinančią energiją bei skatinti išvestinių vandenilio produktų, tokių kaip sintetinis metanas, metanolis ir kitų, gamybos pajėgumų sukūrimą ir plėtrą.

Šiuo metu Lietuvoje planuojami 23 vandenilio projektai, o 4 iš jų jau pasiekę projektavimo stadiją. Didžioji dalis apklaustų įmonių orientuojasi į vandenilio gamybą tiek vietiniams poreikiams, tiek eksportui, o aštuonios įmonės planuoja gaminti aukštesnės pridėtinės vertės išvestinius vandenilio produktus.

„Vieni ryškesnių pavyzdžių Lietuvoje yra Klaipėdos uosto projektas, kur pagamintas vandenilis bus tiesiogiai tiekiamas laivybai bei Vilniaus šilumos tinklų vystoma žaliojo vandenilio gamykla, kurioje pagamintas žaliasis vandenilis bus tiekiamas Vilniaus miesto viešojo transporto infrastruktūrai. Šie projektai įrodo, jog šalies įmonės jau randa praktinių būdų naudoti vandenilį, net ir nesijungiant prie bendro tinklo“, – teigia N. Biknius.

Anot ekspertų, esminė sąlyga rinkos augimui ir eksporto potencialo realizavimui – „Amber Grid“ vystoma infrastruktūra, ypač Šiaurės–Baltijos šalių vandenilio koridorius (NBHC).

„Be šio koridoriaus, Lietuvos rinka būtų itin sekli.. Todėl mūsų vystomi projektai yra kritiškai svarbūs šalies energetinės transformacijos procese“, – priduria „Amber Grid“ vadovas.

Tarp pagrindinių rinkos iššūkių apklausoje įvardytas griežtas ES reguliavimas dėl žaliojo vandenilio gamybos sertifikavimo (RFNBO), kuris reikalauja ypatingai glaudžios sinergijos tarp elektros ir vandenilio gamybos. Šie reikalavimai augina investicinius kaštus, todėl rinkos dalyviai tikisi jų supaprastinimo artimiausiu metu.

Didžioji dalis Lietuvoje pagaminto vandenilio pagal esamas gaires turėtų būti skirta vidiniams pramonės poreikiams – pirmiausia trąšų gamybos ir naftos perdirbimo sektoriams, taip pat transporto sektoriams, tokiems kaip laivininkystė ir aviacija, kuriems vandenilio naudojimą reguliuoja griežti ES įpareigojimai. Likusi dalis bus skiriama eksportui, tačiau būtent jis matomas kaip reikšminga ateities ekonomikos dalis.

N. Biknius pažymi, jog efektyviausias būdas skatinti vandenilio rinkos plėtrą būtų specialios subsidijos ar paramos priemonės, tokios kaip kainų skirtumo kontraktai (contract-for-difference). Tai užtikrintų konkurencingą vandenilio gamybą ir spartesnę projektų plėtrą.

„Lietuvos rinkos dalyviai išlaiko optimizmą ir toliau aktyviai dirba, jog šie tikslai iki 2050 metų taptų realybe. Jei šalyje sparčiai vystysime savo infrastruktūrą ir optimizuosime reguliacinę aplinką, drąsiai galime užsitikrinti regioninę lyderystę, netgi tapti svarbiu Europos žaliojo vandenilio eksporto centru“, – apžvelgia „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Pranešimą parengė „Amber Grid“.