2025 m. birželio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Asmenų su negalia teisių komisijos nariai lankėsi Lietuvių gestų kalbos vertimo centre, taip pat aplankė unikalų Kauno miesto savivaldybės ir VšĮ „Gerumo rankos“ projektą laikino apgyvendinimo namus „Gerumo rankos“. 

Susitikime Lietuvių gestų kalbos vertimo centre daugiausia dėmesio buvo skirta lietuvių gestų kalbos vertėjų trūkumo klausimui ir Lietuvių gestų kalbos įstatymui. Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė pristatė Lietuvių gestų kalbos įstatymo gaires. Draugija siekia, jog lietuvių gestų kalba, kaip gimtoji kalba asmenims su klausos negalia, būtų įtvirtinta įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Tokio įstatymo atsiradimas, pakeltų lietuvių gestų kalbą į aukštesnį lygį, jis taptų Lietuvos asmenų su klausos negalia bendruomenės pagrindu. 

Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė atkreipė dėmesį, jog šiuo metu vis labiau trūksta lietuvių gestų kalbos vertėjų. Pandemijos laikotarpiu išaugo vertimų į lietuvių gestų kalbą poreikis (pastaruoju metu vis daugiau pranešimų, spaudos konferencijų ir kitų renginių yra verčiami į lietuvių gestų kalbą), tačiau specialistų vis mažėja. Šiais metais mokslus baigs trys lietuvių gestų kalbos specialistai, kitais metais – du. Siekiama, kad lietuvių gestų kalbos vertėjo specialybė būtų įrašyta į trūkstamų profesijų sąrašą. Kita išeitis, kuri paskatintų asmenis rinktis lietuvių gestų kalbos vertėjo studijų programą – stipendijos mokėjimas. 

Asmenų su negalia komisijos pirmininkė Indrė Kižienė pritarė idėjai parengti Lietuvių gestų kalbos įstatymą. „Kiekvienas sprendimas stiprinantis asmenų su negalia bendruomenę yra sveikintinas. Atkreipiant dėmesį į lietuvių gestų kalbos vertėjų trūkumą – reikia platesnių diskusijų su Vyriausybės atstovais, siekiant padidinti šių specialistų skaičių“, – pabrėžė komisijos pirmininkė I. Kižienė. 

Po susitikimo Lietuvių gestų kalbos vertimo centre, komisijos nariai nuvyko į pirmuosius Lietuvoje laikino apgyvendinimo namus „Gerumo rankos“. Šių namų išskirtinumas – juose asmenys gali gyventi dvejus metus (gali būti ir išimčių), po to jie turi išvykti ir pradėti gyventi savarankiškai. Šiuo metu namuose daugiausia gyvena vienišos mamos su vaikais, jaunos šeimos. Šių namų siekis, kad asmenys išsiugdytų socialinius įgūdžius (išmoktų planuotis savo išlaidas, tvarkyti teisinius klausimus ir pan.). Į laikino apgyvendinimo namus priimami tik motyvuoti asmenys, kurie nori gyventi savarankiškai, tam ruošiasi ir praeina pakankamai išsamų ir atvirą motyvacinį pokalbį – sakė VšĮ „Gerumo rankos“ organizacijos vadovė Alvija Dabregienė. 

Laikino apgyvendinimo namai „Gerumo rankos“ yra unikalus projektas, tokio kito Lietuvoje nėra. „Galima tik pasidžiaugti iniciatyviais jaunais žmonėmis, kurie imasi įgyvendinti tokius projektus. Linkiu didžiausios sėkmės tęsiant pradėtus darbus“, – sakė I. Kižienė. 

Parengė 

Komisijų skyriaus patarėja 

Indrė Žukauskaitė

Tel. (0 5) 209 6836