Seimo Ateities komiteto prašymu, Europos Komisija įvertino Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projektą. Projektas įvertintas itin palankiai, Europos Komisija teigia, kad tai puikus pavyzdys, kaip Europos Sąjungos valstybės ir visuomenės turėtų apmąstyti savo raidos iššūkius ir jiems pasirengti. „Plėtoti ateities iššūkiams pritaikytą Europos Sąjungos ir nacionalinę politiką ypač svarbu dabar, kai geopolitinės aplinkybės itin permainingos, o nestabilumą didina daugybė krizių“, – pabrėžia Europos Komisija. Komisijos požiūriu, reikšminga tai, kad vizija „Lietuva 2050“ parengta kartu su mokslininkais, parlamentinių partijų, nevyriausybinių organizacijų ir verslo atstovais, piliečiais. Įvairių suinteresuotųjų šalių įsitraukimas ne tik padeda sutelkti protus, bet ir skatina prisiimti atsakomybę už šalies ateitį, pažymi Europos Komisija.

Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ parengta kaip Valstybės pažangos tarybos ir bendrakūrėjų pastanga apmąstyti ir nubrėžti valstybės raidos kontūrus ateinančiais dešimtmečiais. Savo nuomonę dėl Lietuvos ateities vizijos projekto piliečiai, ekspertai, organizacijos ir kiti bendrakūrėjai galėjo pareikšti ir svarstymų Seimo Ateities komitete metu, savo pasiūlymus teikdami tiesiogiai bei per naujai sukurtą platformą „Atviras Seimas“. Sulaukta kelių dešimčių pasiūlymų, kurie buvo išklausyti lapkričio 24 d. vykusiame Komiteto posėdyje. Piliečiai ir organizacijos siūlė vizijoje „Lietuva 2050“ didesnį dėmesį skirti miškų apsaugai, kultūros paveldui ir darniai miestų plėtrai, stiprinti Vilniaus universitetą, kaip pasaulinio lygio mokslo centrą, sukurti „Sodros“ investicinę platformą, įvardyti Rusijos imperialistinės politikos keliamą ilgalaikę grėsmę, teikė kitas ateičiai svarbias idėjas.

Lapkričio 24 d. vykusiame posėdyje Ateities komitetas taip pat nagrinėjo vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo nuostatas. „Lietuva 2050” įgyvendinimas – tai nuolatinis dinamiškas procesas, kuriame valstybė kartu su kitais strateginio valdymo sistemos dalyviais realizuoja strategines valstybės pažangos ambicijas.

Numatoma, kad Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą su dešimtmečiui nustatomais strateginiais tikslais ir uždaviniais bei jiems įgyvendinti skiriama finansine projekcija, – pažymėjo Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis.

„Devyniasdešimt procentų strategijos vertės ir iššūkių glūdi ne jos tekste, bet įgyvendinime, kuris neįmanomas be aiškios, personalizuotos lyderystės“, – akcentavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala, – todėl šiandien būtina kalbėti ne tik apskritai apie vizijos  įgyvendinimą, bet ir apie jos įgyvendinimo valdymą“ – teigė signataras.

„Seniai pastebėta Lietuvos viešojo valdymo problema yra ta, kad susidurdami su kompleksiniais iššūkiais mes negebame veiksmingai bendradarbiauti, dirbti horizontaliai,“ – komentavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Komiteto pirmininko siūlymu, Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“  įgyvendinimui koordinuoti galėtų būti skirta Vyriausybės vicekanclerio pareigybė.

Dėl Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo taip pat pasisakė Ateities komiteto nariai Rasa Budbergytė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė, „Ernst &Young“ konsultacinių paslaugų padalinio vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris.

Kitame posėdyje, kuris įvyks gruodžio 1 d., Ateities komitetas aprobuos Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ teksto pakeitimus ir svarstys jos įgyvendinimo rodiklius.

Su Lietuva 2050 projekto tekstu galima susipažinti čia.

Pranešimą spaudai parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.