2024 m. kovo 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 4 d. vykusiame Seimo Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės posėdyje,  dalyvaujant Kultūros ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovams, buvo įvertintas DI vystymosi poveikis kultūros, švietimo ir mokslo srityse, be kitų, aptartas klausimas, kaip, sparčiai vystantis DI, kyla grėsmė prarasti mūsų kultūrinę tapatybę, šaknis ir lietuviškumą naujos technologijos skleidžiamose informacinėse erdvėse. Posėdyje konstatuota, kad Lietuvos švietimo ir mokslo sistema turi būti pasirengusi prisitaikyti prie šių naujų iššūkių – ne tik užtikrinant naujų technologijų priėmimą, bet ir sklandžią jų integraciją į mokymosi, kūrybos ir pažintinius procesus. Posėdyje taip pat aptarti mokytojų, kurie tampa ne tik žinių eksportuotojais, bet ir informaciniame pasaulyje veikiančiais mentoriais bei vedliais, vaidmens pokyčiai.

Darbo grupės pirmininkė Rasa Petrauskienė sakė, kad labai svarbu atidžiai ir atsakingai perkelti kultūrinės patirties vertę į informacinę erdvę nepaisant DI nesustabdomos plėtros. Šis siekis yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos kultūros srities išsaugojimu ir puoselėjimu, jis yra būtinas harmoningos ir pažangios visuomenės formavimui. Todėl ir DI įsijungimas į Lietuvos švietimo ir mokslo sistemą reikalauja ne tik mokytojų, bet ir visų mūsų, kaip visuomenės, priėmimo ir prisitaikymo prie naujų technologinių inovacijų.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras pabrėžė, kad DI taikymas švietime jau atnešė svarbių pokyčių. Pavyzdžiui, atnaujintos mokymo programos, kurios integruoja skaitmeninę kompetenciją į visus dalykus, ir nors tai tik pradžia, ministerija turi „platų veiksmų paketą, skirtą ugdymo procesui pritaikyti šiuolaikiniams iššūkiams“, – teigė J. Nugaras. Jis taip apt išreiškė įsitikinimą, kad bendromis pastangomis galima sukurti pažangią ir efektyvią mokymo aplinką, kurioje DI ne tik naudojamas, bet taikomas atsakingai ir saugiai.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas akcentavo kritinio mąstymo bei etikos vaidmens svarbą švietimo srityje, ypač mokyklose. Politikas pažymėjo, kad nors technologijos galimybės yra didžiulės, jos taip pat kelia grėsmes, įskaitant tapatybės praradimą ir pavergimą DI valiai. Todėl, pasak A, Žukausko, reikalinga nuosekli švietimo sistema, kurioje mokytojai būtų gerai supažindinti su DI veikimo principais ir galimybėmis, o universitetai ir mokslo bendruomenė privalo prisitaikyti prie šių pokyčių ir parengti ateities dėstytojus bei mokslininkus naudotis DI technologijomis ir kurti naujas profesijas, kurios šiuo metu dar nėra žinomos.

A. Žukauskas taip pat pažymėjo, kad itin svarbu neleisti technologijoms valdyti švietimo proceso, būtina išlaikyti žmogiškąjį sąlytį ir emocinį intelektualumą. Reikalinga tinkama švietimo paradigma, kurioje DI veiktų kaip mokytojo įrankis, o ne pakeistų žmogaus vaidmenį švietimo procese.

Kalbėdamas apie DI perspektyvas Ignas Janeliūnas, Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys sakė, kad DI jau tapo daugumos moksleivių gyvenimo dalimi, ir tai turėtų būti pripažįstama. Jis taip pat pabrėžė būtinybę skirti daugiau dėmesio karjerai ir mokymuisi, kuris atitiktų ateities poreikius.

Kultūros ministro patarėja Deimantė Zutelienė informavo, kad Kultūros ministerijos veiklos srityse ypatingas dėmesys teikiamas visuomenei ir medijoms „siekiant išlaikyti kultūrų ir kalbų įvairovę bei užtikrinti jų saugumą.“ Pranešėja, be kita ko, teigė, kad UNESCO rekomendacijos dėl dirbtinio intelekto etikos yra svarbios kultūros ir žiniasklaidos sektoriams skatinant atsižvelgti į išraiškos laisvę ir ugdant kritinį mąstymą.

Posėdyje taip pat pažymėta, kad profesijos kultūros ir menų srityje tikriausiai neišnyks, o transformuosis ir prisitaikys prie naujų sąlygų naudojant DI įrankius. Tuo pat metu svarbu atkreipti dėmesį į duomenų kokybę ir jų naudojimą, žalingos informacijos ir dezinformacijos plitimo mąstą, galimas priemones bei įrankius visuomenei atpažinti ir filtruoti žalingą informaciją.

Posėdyje dalyvavo: Andrius Mazuronis, Seimo Pirmininko pavaduotojas; Liuda Pociūnienė, Ateities komiteto ir darbo grupės narė; Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas; Indrė Viktorija Užukukytė, Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vyr. patarėja; Živilė Plyčiuraitytė Plyčiūtė, Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės patarėja; Andrius Utka, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius; Agnė Mikštienė, „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė; Justina Kugytė, skaitmenizacijos projektų vadovė; Indrė Šuolienė, Nacionalinės švietimo agentūros Edtech centro vadovė; Aurelija Žilionytė, WhyAI edukacijų programos vadovė; Rima Valentukevičienė, asociacijos INFOBALT prezidentė; Simonas Černiauskas, asociacijos INFOBALT direktorius; prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, Kauno technologijų universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto centro vadovė; prof. Tomas Krilavičius, KTU Informatikos fakulteto dekanas, dirbtinio intelekto ir kalbos taikymų specialistas; prof. dr. Paulius Pakutinskas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys; dr. Gražina Droessiger, Akademinės paramos centro direktorė; dr. Darius Amilevičius, VDU Taikomosios informatikos katedros docentas; dr. Aleksandra Lezgovko, Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė; dr. Neringa Gaubienė, VU Teisės fakulteto mokslinės grupės „Skaitmeninės technologijos, kibernetinis saugumas ir teisė“ atstovė; dr. Birutė Liekė Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė (vyriausioji analitikė).

Kitas Ateities komiteto Dirbtinio intelekto (DI) darbo grupės posėdis planuojamas kartu su Vidaus reikalų ministerijos atstovais.

Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.