Įsibėgėjus rudeniui daugelis pasineria į įtemptą dienotvarkę, kurioje poilsis ir laisvalaikis dažnai nukeliauja į antrąjį planą. Visgi specialistai vieningai sutaria, kad pasibaigus atostogų sezonui ir malonioms vasaros akimirkoms likus tik gražiu atsiminimu, šiukštu negalima pamiršti skirti laiko kokybiškam laisvalaikiui. Pasivaikščiojimas miške ar vakarienė su draugais – kokybiškas poilsis būtinas žmogaus fizinei ir psichologinei gerovei. Visgi, egzistuoja kelios taisyklės, kaip tai daryti taisyklingai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, europiečiai laisvalaikiui skiria daugiau dėmesio nei JAV ar didžiųjų Azijos šalių gyventojai. Į apskaičiuotą laisvalaikio trukmę įeina sporto ir kultūrinė veikla, susitikimai su draugais, laikas hobiams ir žaidimams, naujienų skaitymas, taip pat sveikatingumo veiklos, meditacija, religiniai užsiėmimai bei laikas nieko neveikiant. Daugiausiai laiko – 369 minutes – per dieną laisvalaikiui skiria norvegai, nedaug atsilieka ir graikai, belgai, suomiai, vokiečiai ir danai. JAV gyventojai laisvalaikiui per dieną skirią 292 min., Kinijos – vos 228 min. Tiesa, lietuviai pagal statistinius duomenis ilsisi kone mažiausiai iš europiečių ir savo laisvalaikiui skiria 247 minutes per dieną.

Statistika rodo, kad laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai stebimi ne tik tarp šalių, bet ir tarp lyčių. Štai Lietuvoje vyrai laisvalaikiui skiria 282 min., o moterys – 215 min. Mažiausias – vos 4 min. – skirtumas tarp vyrų ir moterų stebimas Norvegijoje, o didžiausias – Portugalijoje.

Harmoningam organizmo sistemos funkcionavimui ir gerai sveikatai bei savijautai palaikyti svarbus darnus požiūris į aplinką ir darbo, pramogų bei poilsio režimą. Psichologės-psichoterapeutės, mokslų daktarės Alicjos Juškienės teigimu, poilsis yra bazinis žmogaus poreikis, užtikrinantis tinkamą fizinį ir emocinį funkcionavimą.

„Žmogui tinkamai nepailsėjus, silpnėja jo imuninė sistema, atsparumas įvairiausioms ligoms. Nepakankamas poilsis taip pat gali prisidėti prie daugelio psichologinių sunkumų ir sutrikimų, tokių kaip perdegimas, nerimas ar net depresija”, – teigia A. Juškienė.

A. Juškienė primena idealaus dienos režimo formulę, kurioje 8 valandos turėtų būti skirtos darbui, 8 – miegui ir 8 – poilsiui. Pastarojo formos, pasak psichologės, gali varijuoti ir būti naudingos skirtingai.

„Priklausomai nuo mūsų darbo pobūdžio turėtume atitinkamai rinktis ir poilsio formą. Jei visą dieną dirbame sėdimą protinį darbą, būtų išmintinga dalį laisvalaikio rinktis įdarbinti savo kūną – tai gali būti ir paprastas pasivaikščiojimas, aerobikos treniruotė, krepšinis su draugais ar daugelis kitų aktyvių veiklų“, – pataria psichologė.

Pasak jos, dienos metu žmogui svarbu patirti pasiekimo jausmą, kurio metu išsiskiria dopaminas, malonumo jausmą, kurio metu išsiskiria serotoninas, ir artumo jausmą, kurį patiriant išsiskiria oksitocinas.

„Galvodami, kokias poilsio ir laisvalaikio veiklas pasirinkti, paklauskime savęs, ar tai darydami jaučiamės sėkmingi, ar tai teikia malonumą, o taip pat ir artumo jausmą. Artumą su gamta, šeimos nariais, draugais“, – sako A. Juškienė.

Prancūzų filosofas Blaise’as Pascalis yra pasakęs, kad visos žmonijos problemos kyla dėl žmogaus negebėjimo ramiai pabūti vienam savo kambaryje. Amerikiečių mokslininkų atlikto eksperimento metu žmonės, uždaryti vieni patalpoje, verčiau renkasi išbandyti skausmingą elektrošoką, negu tiesiog ramiai pasėdėti dešimt minučių. Būtent atidą ir gebėjimą būti veikloje, kurią darome tuo metu, akcentuoja ir psichologė A. Juškienė, pabrėžianti, kad tai yra raktas į kokybišką poilsį.

„Kai ilsimės, labai svarbu šiai veiklai skirti visą savo dėmesį. Žinoma, tai padaryti tikrai nėra taip lengva. Įrodyta, kad daugiau nei pusę laiko mūsų mintys klaidžioja ir nebūna dabartyje. Jei ilsėsimės prieš televizorių stebėdami sau patinkančią laidą ar vaikščiosime pajūriu, bet galvosime apie mūsų laukiančius darbus, tokio poilsio kokybė stipriai nukentės”, – teigia A. Juškienė.

Ji taip pat pastebi, kad kokybiškas poilsis – tai įgūdis, kurį turime nuolat lavinti ir skirti pakankamai dėmesio.

„Ne paslaptis, kad geras poilsis yra lygus kokybiškam darbui po to. Tačiau atvirkščiai ši formulė negalioja. Mes galime manyti, kad nuolat dirbant ir pailsint dvi savaites ar mėnesį per metus, atstatysime poilsio ir laisvalaikio balansą savo gyvenime. Visgi į poilsio režimą įsivažiuoti ir tai daryti kokybiškai bus labai sunku, jei įpročio ilsėtis neturime“, – kalba A. Juškienė.

Ji rekomenduoja skirti pakankamai laiko poilsiui kiekvieną dieną ir periodiškai atsitraukti nuo darbų atostogų metu, taip tampant produktyvesniems ir džiaugiantis kokybišku gyvenimu.

Projektą „Daugiau balanso“ įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su partneriais socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“, Lygių galimybių plėtros centru ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau informacijos

Miglė KOLINYTĖ

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja

Tel. 8 5 205 0635

El.p. [email protected]