Nors skaitmeninės technologijos sveikatos sektoriuje sparčiai plinta, Lietuvoje dalis gyventojų vis dar nesinaudoja elektroninėmis sveikatos paslaugomis. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad beveik trečdalis šalies gyventojų (28 proc.) niekada nesinaudojo viešojo sektoriaus paslaugomis internetu, įskaitant E. sveikatos sistemą, kuri leidžia patogiai registruotis pas gydytojus internetu. Kodėl taip yra?

Apklausa rodo, kad apie galimybę registruotis pas gydytojus internetu žino net 84 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau skaitmeninių paslaugų prieinamumas ir naudojimo dažnumas smarkiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos ir socialinio statuso. Vyresnio amžiaus žmonės, kaimo vietovių gyventojai bei mažesnes pajamas gaunantys gyventojai daug rečiau naudojasi internetu, o kartu – ir elektroninėmis viešojo sektoriaus paslaugomis. Pavyzdžiui, kaime 20 proc. gyventojų net nežino apie galimybę naudotis elektroninėmis sveikatos paslaugomis. Tuo tarpu miestuose paveikslas visiškai kitoks – apie šią funkciją nežino tik dešimtadalis žmonių.

Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė skatina atkreipti dėmesį į ekonominius, socialinius skirtumus tarp kaimo ir miesto gyventojų – anot jos, smarkus atotrūkis yra viena iš pagrindinių tyrimo rezultato priežasčių.

Tyrimas atskleidžia, jog net jei žmonėms pavyksta prisiskambinti į registratūrą, jie dažnai susiduria su didelėmis laiko sąnaudomis: vos 6 proc. gyventojų pavyksta prisiskambina per kelias minutes, o dalis jų laukia daugiau nei pusvalandį. Tai turi ryšį ir su kitais apklausos duomenimis, rodančiais, jog beveik pusė (46 proc.) senjorų visai nesinaudoja internetu. Tad nenuostabu, jog ši žmonių grupė daugiausia naudojasi tradiciniais metodais, tokiais kaip skambučiai į gydymo įstaigas, net jei registracija trunka kur kas ilgiau nei internetu.

„Tai lemia socialinė atskirtis. Kaimo gyventojai ir vyresnio amžiaus žmonės dažnai yra mažiau informuoti apie technologinius pokyčius ir naujas galimybes. Šiuo atveju apie tai, kad internetu užsiregistruoti pas gydytoją yra daug patogiau nei skambinant telefonu. Taip pat dažnai susiduriame su požiūriu, kad naujos technologijos yra skirtos ne vyresnio amžiaus žmonėms arba yra per daug sudėtingos.“, – teigia J. Šovienė.

Atsižvelgdama į šiuos aspektus, Sveikatos apsaugos ministerija Išankstinėje pacientų registracijos sistemoje įdiegė „Vedlio“ funkciją, kuri mažiau skaitmeninio raštingumo įgūdžių turintiems gyventojams padeda naudotis elektroninėmis paslaugomis.

„Ši funkcija gali tapti puikiu pagalbininku, pavyzdžiui, senjorams, kuriems elektroninės sistemos yra mažiau pažįstamos. Jiems nereikia daug klaidžioti puslapyje – tereikia atsidarius registracijos puslapį paspausti ant laukelio „Registracijos vedlys“. Čia gyventojas, atsakęs į keletą klausimų apie paslaugos poreikį, gyvenvietę ir panašiai, galės lengvai užsiregistruoti paslaugai“, – aiškina Sveikatos sistemos informacinių išteklių vystymo skyriaus patarėja Simona Gricienė.

Šiandien E. sveikatos sistemoje pacientai jau gali ne tik užsiregistruoti pas gydytoją ar atšaukti vizitą, bet ir naudotis kitomis gydymo procesą palengvinančiomis funkcijomis.

„Gyventojai gali patys stebėti gydytojų užimtumą ir priimti sprendimus, ar jie gali ilgiau palaukti vizito, ar, vis tik, geriau registruotis pas kitą specialistą. Pastebime, jog būtent ilgą laukimo laiką dažnai nulemia paciento noras patekti į konkrečią gydymo įstaigą ar pas konkretų specialistą, tad tokiu atveju E. sveikatos sistema leidžia užsirašyti į laukiančiųjų sąrašą. Tai gerina pacientų patirtį ir didina paslaugų prieinamumą“, – tikina S. Gricienė.

Tačiau didelė dalis kaimo gyventojų ir senjorų šiomis galimybėmis ne tik nesinaudoja, bet ir nėra apie jas girdėję. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog tik trečdalis respondentų išties naudojosi E. sveikatos teikiamomis galimybėmis. To priežastis, anot J. Šovienės, lemia keletas veiksnių. Vienas jų – skaitmeninio raštingumo trūkumo nulemtas nepasitikėjimas elektroninėmis sistemomis.

„Mūsų visuomenė yra amžėjanti, o dauguma šiuo metu jau vyresnio amžiaus žmonių dirbo profesijose, kuriose skaitmeninių įgūdžių nereikėjo. Dabar tai gali lemti mažesnę motyvaciją šių įgūdžių įgyti būnant vyresniame amžiuje. Be to, gyvenant kaimiškose vietovėse gyventojai turi ir mažiau galimybių tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius praktiškai. Psichologinius barjerus taip pat galėtume priskirti prie priežasčių, gilinančių skaitmeninę atskirtį. Žmonės bijo suklysti, paspausti ne tai, ką reikia, sugadinti prietaisus ar tapti skaitmeninių sukčių aukomis“, – aiškina Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė.

Dėl to Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė ragina padėti savo vyresniems ar atokesnėse vietovėse gyvenantiems artimiesiems – ne tik papasakoti apie sistemos patogumą, bet ir ištiesti pagalbos ranką ja naudojantis.

„E. sveikatos sistema turi atstovavimo funkciją – ji leidžia užregistruoti savo artimąjį jo vardu. Tad labai skatiname gyventojus ne tik šviesti šeimos narius apie galimybę lengviau, paprasčiau užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir padėti jiems. Galima jiems pademonstruoti, kaip veikia vedlys ar, prireikus, tiesiog viską padaryti už juos. Netrukus dienos šviesą išvys ir E. sveikatos programėlė, kuri leis dar lengviau naudotis sistemos paslaugomis, tad taps paprasčiau pas gydytoją užregistruoti savo mamą, tėtį ar tetą. Vis tik, jeigu artimieji nenori pokyčių, galima pradėti nuo mažų dalykų – pavyzdžiui, papasakoti jiems, jog norint pasinaudoti elektroniniu receptu nebūtina jungtis prie E. sveikatos – pakanka tik nueiti į vaistinę ir gauti gydytojo išrašytus vaistus“, – svarsto S. Gricienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad net 27 proc. vyresnių nei 50 metų asmenų internetu nesinaudoja visiškai, o dar ketvirtadalis naudojasi juo rečiau nei kartą per dieną.

„Skaitmeniniai įgūdžiai yra tokie pat svarbūs kaip gebėjimas rašyti ir skaityti. Dažniausiai iniciatyvos imasi pavienės organizacijos, tačiau to neužtenka, kai technologijos vystosi tokiu greičiu. Be to, problemą gilina ir galvojimas, jog skaitmeninė pažanga yra susijusi tik su technologijų vystymosi sparta. Tačiau jei nebus šiomis technologijomis galinčių naudotis vartotojų, sustos ir skaitmeninė pažanga, o skaitmeninė atskirtis ir toliau gilins socialinę visuomenės atskirtį“, – tikina J. Šovienė.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija dalijasi, kaip stengiasi gyventojus informuoti ir šviesti apie E. sveikatą bei jos galimybes.

„Būtent todėl Sveikatos apsaugos ministerija ir pati stengiasi kuo daugiau šviesti, mokyti ir informuoti gyventojus, neturinčius pakankamai skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Jaunesnius gyventojus bandome pasiekti per socialinius tinklus. O vyresnio amžiaus žmonės šviečiame tradiciniais būdais. Pavyzdžiui, šiemet dalyvavome „Senjorų dienos internete 2024“, kur pasakojome apie išankstinę registraciją. Praėjusiais metais skaitėme keletą paskaitų Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete. Tad labai svarbu, jog į šias veiklas įsitrauktų kuo daugiau gyventojų – jeigu apie jas nežino atokesnėse vietovėse gyvenantys ar garbaus amžiaus žmonės, labai svarbu, jog informacija pasidalintų jų artimieji“, – įsitikinusi S. Gricienė.

Pranešimą rengė Sveikatos apsaugos ministerija.