Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Politika
Verslas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
ELTA DARBO KALENDORIUS
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Atvaizdavimas
Naujienų filtras
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Nekilnojamasis turtas
Paslaugos
Pramonė
Prekyba
Rinka
Ryšiai
Statyba
Transportas
Verslas
Įmonės
Žemė
Žemės ūkis
Susisiekimas
Klimatas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Religija
Medicina
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Švietimas
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Atletinis
Kamuolinis
Kovinis
Struktūros
Techninis
Vandens
Žaidimai
Žiemos
Sveikata
Tvari Lietuva
Švietimas
Ekonomika
Visuomenė
Aplinka
Kalendorius
Politika
Verslas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Tvari Lietuva
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos: dalyvių skaičius ir pajamos auga, priežiūra stiprėja
Publikuota: 2019-08-0113:38
Atnaujinta: 2019-08-0113:38
2019 08 01
Paslaugas gyventojams ir verslui teikiančios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos ne tik tapo Lietuvos FinTech sektoriaus varomąja jėga, bet ir kuria lūkesčius dėl konkurencijos su kitais rinkos dalyviais. Siekdamas tvarios sektoriaus plėtros, Lietuvos bankas stiprina šių įstaigų kapitalo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.
„Dvejus metus iš eilės sparčiai augusiam sektoriui šiemet ir toliau prognozuojame spurtą.Įstaigų paslaugų poreikį rodo ne tik augantis pačių dalyvių, ypač elektroninių pinigų įstaigų, skaičius, bet ir pajamos. Nepamirštame ir antros medalio pusės – atidžiai stebime, kaip įstaigos laikosi joms keliamų reikalavimų“, – sako Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus vadovė Rūta Merkevičiūtė.
Lietuvoje dabar veikia 107 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, jos užima apie dešimtadalį visos šalies mokėjimo rinkos. Tarpusavyje jų skaičius pasiskirsto apylygiai, tačiau tendencijos skiriasi: mokėjimo įstaigų daugėjo nuosekliai, o elektroninių pinigų įstaigų skaičius augo šuoliais – beveik po 20 naujų dalyvių per pastaruosius dvejus metus. Pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių kontinentinėje Europoje mūsų šalis pernai užkopė į pirmąją vietą. Šiemet jau išduota apie 10 kiekvienos srities licencijų, gauta dar beveik 40 prašymų dėl elektroninių pinigų ir 6 prašymai dėl mokėjimo įstaigų licencijų.
2019 m. pirmąjį ketvirtį elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos gavo daugiau nei 12 mln. Eur (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 9,2 mln. Eur) pajamų. 2018 m. jos uždirbo 41 mln. Eur pajamų, arba 1,3 karto daugiau negu 2017 m.: 70 proc. šių pajamų uždirbo elektroninių pinigų, 30 proc. – mokėjimo įstaigos. Beveik pusę sektoriaus pajamų uždirbo trys rinkos dalyviai, o 10 didžiausių įstaigų pajamos iš licencijuojamos veiklos sudarė 75 proc. viso sektoriaus pajamų. Kadangi elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius dar tik formuojasi, dalis įstaigų pirmaisiais gyvavimo metais negauna veiklos pajamų. 2018 m. tokių įstaigų buvo 32 iš 95.
Prižiūrėdamas šį sektorių, Lietuvos bankas daugiausia dėmesio skiria šioms sritims: kaip įstaigos laikosi pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos(jos turi būti laikomos atkirai nuo įstaigų lėšų, paprastai kitoje kredito įstaigoje)reikalavimų. Būtent šiose srityse dažniausiai pasitaiko pažeidimų, už kuriuos taikomos įvairios poveikio priemonės – nuo 2014 m. iki 2019 m. birželio mėn. panaikinta viena licencija, nušalintas vienos įstaigos vadovas, vienos įstaigos akcininko sustabdytos balsavimo teisės, skirta 7 baudos ir 13 įspėjimų. Dar dviem įstaigoms licencija buvo panaikinta dėl to, kad jos nepradėjo veiklos.
Elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų vidaus kontrolės sistemos turi veikti tinkamai nuo pat veiklos pradžios, įstaigų žmogiškieji ir finansiniai ištekliai turi būti orientuoti ne tik į verslo plėtrą ir augimą, bet ir į tinkamą rizikų kontrolę. Lietuvos bankas ir toliau skirs ypač daug dėmesio pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos sritims, numato atlikti atitinkamus patikrinimus. Taip pat bus stebima, kaip elektroninių pinigų įstaigos yra pasirengusios įgyvendinti atvirosios bankininkystės (atvirojo ryšio sąsajų) ir saugesnio autentiškumo patvirtinimo reikalavimus. Be to, svarstoma galimybė pradėti egzaminuoti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų vadovus (ir licencijos prašančių įmonių, ir jau ją turinčių), kad būtų įsitikinta vadovų gebėjimais tinkamai valdyti finansų rinkos dalyvį.
Šiemet padidėjo ir privalomų pateikti ataskaitų skaičius, pavyzdžiui, nuo liepos mėn. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos privalo teikti Lietuvos bankui ketvirtines pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo ataskaitas, informaciją apie paslaugų teikimą, ribojimus, įskaitant ir bandymų sukčiauti statistiką.
Lietuvos bankas pastebėjo tendenciją, kad dalis įstaigų nuosavo kapitalo reikalavimo vykdymą užtikrina tik po ataskaitinės datos ir atkreipė jų dėmesį, kad nuosavas kapitalas būtų nuolat ne mažesnis už reikalaujamą pagal teisės aktus. Šešios įstaigos padidino įstatinį ar atsargos kapitalą arba padengė susidariusius nuostolius, kad atitiktų nuosavo kapitalo reikalavimus. Vienos elektroninių pinigų įstaigos, nevykdžiusios veiklos ilgiau nei metus ir netenkinusios kapitalo reikalavimo, licencija buvo panaikinta.
Papildoma informacija
Mokėjimo įstaigos gali vykdyti tiesioginio debeto ar kredito pervedimus, teikti mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos, pinigų perlaidų, mokėjimo operacijų, grynųjų pinigų įmokėjimo ar išėmimo paslaugas, keisti valiutą. Elektroninių pinigų įstaigos gali siūlyti tokias pačias paslaugas kaip ir mokėjimo įstaigos bei leisti elektroninius pinigus – iš anksto apmokėtas lėšas, laikomas elektroninėse laikmenose, kuriomis galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
Skatindamas konkurenciją ir FinTech plėtrą, Lietuvos bankas suteikia kriterijus atitinkančioms elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms prieigą prie Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink, teikiančios plačiausią Šiaurės ir Baltijos šalių regione bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) paslaugų spektrą. Prisijungusios prie CENTROlink įstaigos gali siūlyti tiesioginio debeto paslaugas ir momentinius mokėjimus 24 val. per parą, ištisus metus be poilsio ir švenčių dienų.
Kontaktai žiniasklaidai
Giedrius Šniukas
Tel. (8 5) 268 0082
Mob. +370 636 36 171
El. p. media@lb.lt
(ELTA)
Dėmesio! Už šią informaciją ELTA neatsako. Už tai atsako ją publikavęs klientas.
Dalintis
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.