2025 m. birželio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gaminantys vartotojai – tai vienas svarbiausių Lietuvos energetinės transformacijos variklių. Saulės elektrinių plėtra, decentralizuotas elektros gamybos modelis ir aktyvėjantis bendruomeninis įsitraukimas keičia mūsų požiūrį į energetiką, stiprina šalies atsparumą bei priartina prie klimato neutralumo tikslų. Valstybės energetikos strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. Lietuvoje turi būti ne mažiau kaip 300 000 gaminančių ar aktyviųjų vartotojų. Tai ne tik skaičius – tai aiškus kelias į pažangią, išmanią ir nepriklausomą energetikos sistemą.

Tačiau kaip paaiškėjo per Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį, šios plėtros tempas kelia iššūkius. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pristatė analizę, kurioje įvardyti finansiniai disbalansai: 2024 m. nepriklausomi tiekėjai dėl būtinybės atpirkti perteklinę elektros energiją iš gaminančių vartotojų patyrė apie 15,68 mln. eurų nuostolį. Tuo tarpu gaminančių vartotojų visa sistemoje sukuriama ekonominė nauda, įskaitant mažesnes biržos kainas ir kitus netiesioginius efektus, siekia apie 11 mln. eurų. Skirtumas – beveik 5 mln. eurų – faktiškai tenka tiekėjams, nors naudą gauna visi vartotojai. Taip pat pažymėta, kad Energijos skirstymo operatorius 2024 m. dėl gaminančių vartotojų veiklos garantiniame tiekime patyrė apie 1,7 mln. eurų nuostolių. Augant gaminančių vartotojų skaičiui, šis skaičius neišvengiamai didės.

VERT pirmininkas posėdyje pristatė dvi galimas išeitis. Pirma – skaičiuoti papildomą dedamąją gaminantiems vartotojams, kuri padėtų padengti minėtą skirtumą tarp tiekėjų kaštų ir visos sistemos gaunamos naudos. Tokia dedamoji, anot vertinimų, būtų „nykstamai maža“ – apie 0,5 ct/kWh, arba apie 20 eurų per metus. Ji ne tik nestabdytų plėtros, bet ir simboliškai prisidėtų prie rinkos stabilumo. Antroji alternatyva – vadinamasis „vokiškas modelis“. Jo esmė – tiekėjas superka energiją už nustatytą fiksuotą kainą, o gaminantis vartotojas ją atgauna pagal biržos arba sutartinę kainą. Be to, būtent ši sistema, kaip pažymėjo ekspertai posėdyje, labiausiai skatina investuoti į kaupimo įrenginius – akumuliatorius, kurie taptų neatsiejama lankstumo paslaugų rinkos dalimi. Galbūt jau po dvejų metų, kai šie kaupikliai aktyviai dalyvaus elektros rinkoje, gaminančių vartotojų plėtra nebekels papildomų nuostolių sistemai.

„Kaip komisijos pirmininkas, buvau nustebintas, kad šiuo metu elektros tiekėjai apie 95 proc. energijos perka iš biržos, o tik apie 5 proc. – iš mažų gamintojų. Liberalizuota rinka buvo kuriama ne tam, kad iškiltų tarpininkavimo modeliai, bet kad formuotųsi stiprūs, į gamybą investuojantys rinkos dalyviai, kurie konkuruotų pasiūlymais, inovacijomis ir ilgalaikiais sprendimais. Posėdžio metu taip pat paaiškėjo, kad gaminančių vartotojų segmente nėra tikros konkurencijos – nebent tik perteklinės energijos pardavimo srityje.

Todėl noriu labai aiškiai pasakyti: mūsų tikslas – ne stabdyti gaminančių vartotojų plėtrą, o sudaryti sąlygas, kurios leistų jiems toliau augti ir aktyviai prisidėti prie energetikos transformacijos. Jie yra pagrindiniai šilumos siurblių, elektromobilių, energijos kaupimo technologijų diegimo dalyviai, kurie didina sistemos saugumą ir lankstumą. Tačiau augimas turi būti teisingas visiems. Jei norime toliau sėkmingai plėtoti šį segmentą, turime kalbėti apie bendrą atsakomybę ir sąžiningą naštos pasidalijimą tarp visų rinkos dalyvių. Todėl kviečiu VERT, Energetikos ministeriją, ESO, tiekėjus ir vartotojų atstovus burtis ir ieškoti sprendimų, kurie leistų mums išlaikyti augimą, bet kartu ir rinkos pusiausvyrą. Energetinė transformacija vyksta jau dabar – mūsų pareiga užtikrinti, kad ji būtų skaidri, tvari ir teisinga visiems“, – kalbėjo komisijos pirmininkas A. Gedvilas.

Daugiau informacijos:

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas

Aidas Gedvilas

Tel. (0 5) 209 6617