Kovo 31 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl institucijų veiksmų galimai stabdant vėjo jėgainių plėtros projektus“. Minėtą parlamentinės kontrolės klausimą įtraukti į darbotvarkę paskatino gauti raštai iš Lietuvos verslo konfederacijos (LVF) ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEF).

LVF kreipėsi į Komisiją pažymėdama, kad parengtu aplinkos ministro įsakymu Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) rekomendacijų pakeitimo projektu siekiama apriboti naujų vėjo elektrinių statybą Lietuvos teritorijoje. Nuogąstaujama, kad tai sukels ypatingai neigiamas pasekmes verslo aplinkai, valstybės ekonomikai ir finansams.

LAIEF rašte reiškiamas nepasitikėjimas Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovaujančių ir jiems pavaldžių asmenų veiksmais. Teigiama, kad jie savo sprendimuose naudoja galimai nepagrįstus bei subjektyvius argumentus ir neįsigaliojusių teisės aktų nuostatas, kurios nukreiptos prieš vėjo jėgainių plėtros projektus.

Aplinkos ministerijos atstovai, atsižvelgdami į Rekomendacijų projekto nesuderinamumą su Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, vertinimo kriterijų subjektyvumą, perteklinį vertinimą ir t.t. pristatė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų pakeitimo projektą ir patobulintą Rekomendacijų projektą. Ministerijos atstovai pristatė Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo planą ir pateikė „trijų taisyklių“ pasiūlymą, kaip atpažinti reikšmingą neigiamą poveikį. „Trijų taisyklių“ pasiūlymu siekiama geometriniais skaičiavimais pakeisti vizualinį modeliavimą, kurie, pasak pranešėjų, suteiktų teisinio aiškumo visoms pusėms. Pažymėtina ir tai, kad ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo kraštovaizdžio arealai, kuriuose būtina taikyti griežčiausius vizualinės apsaugos reikalavimus, įskaitant draudimą statyti pavienes vėjo jėgaines ir pramoninius vėjo jėgainių parkus, taip pat labai didelio ir didelio vizualinio estetinio potencialo, kuriuose kraštovaizdžio estetinė kokybė negali būti bloginama, užima apie 32 proc. šalies teritorijos.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad viena iš pagrindinių strateginio atsinaujinančių energijos išteklių srities tikslo pasiekimo krypčių yra didinti vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 proc. 2030 metais ir 100 proc. 2050 metais. XVIII Vyriausybės programos 159 punktas numato, kad bus plėtojama elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba ir planuojama 2025 m. turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo elektrinių tinklą. 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, esamų vėjo elektrinių įrengtoji galia siekia 540 MW.

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius pabrėžia, kad tam jog būtų eliminuotas subjektyvus sprendimų priėmimas dėl vėjo jėgainių plėtros projektų ir suteikta daugiau aiškumo šių projektų vystytojams, Aplinkos ministerija turi kuo skubiau parengti ir pateikti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės vertinimo „baltų zonų“ žemėlapius, kuriuose būtų numatytos prioritetinės vietos vėjo jėgainių statyboms.