Pasak ESSC Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Gradecko, per pastaruosius metus gautų pranešimų spektras buvo itin platus: nuo vis dar po COVID-19 pandemijos atsigaunančių pasaulio šalių, vakcinos dalinimosi iki Rusijos karo Ukrainoje padarinių, tokių kaip civilinės pagalbos prašymai ar sužeistųjų evakuacija tolesniam gydymui, ar 2023 metų pabaigoje kilusio karinio konflikto Gazos ruože bei masinių nelaimių, tokių kaip žemės drebėjimas Turkijoje. Vis tik bendros tendencijos išlieka nepakitusios – žmonės ir sveiktos sistemos pasaulyje ir toliau labiausia kenčia nuo gamtos stichijų.

„Gaunami pranešimai dažniausiai apima ekstremalias situacijas ar įvykius, susijusius su užkrečiamosiomis ligomis, tokiomis kaip COVID-19, kiaulių bei paukščių gripas, salmoneliozė, tymai ir kitos. Taip pat fiksuota pranešimų apie gamtinės kilmės ekstremalius įvykius: audras, liūtis, potvynius. Kadangi gauname informaciją ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tarptautinių organizacijų, fiksavome pranešimus apie ugnikalnių katastrofas, žemės drebėjimus, karinius veiksmus. Platus duomenų spektras leidžia matyti, kokios grėsmes yra ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse, analizuoti tendencijas bei galimus imtis veiksmus, pagal tai teikti rekomendacijas su ekstremaliomis situacijomis dažniausiai susiduriančioms įstaigoms ir visuomenei“, – sako P. Gradeckas.

Jis aiškina, kad ESSC informaciją apie ekstremalius ir ypatingus įvykius, ekstremaliąsias situacijas ar krizes pirmiausia gauna iš Pasaulio sveikatos organizacijos, NATO, kitų tarptautinių organizacijų.

Tai pat tokią informaciją centras gali priimti Lietuvoje iš asmenų ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, savivaldybės gydytojų, Nacionalinio krizių valdymo centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Radiacinės saugos centro, kitų institucijų. 2023 metais didžiausias pranešimų skaičius gautas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – 1966 pranešimai.

Informacija 24/7 režimu dirbantiems specialistams teikiama telefonu arba nuolat stebimu elektroniniu paštu. Ją gavę specialistai įvertina pobūdį bei aktualumą ir, atsižvelgdami į tai, pranešimą fiksuoja arba perduodama atsakingoms institucijoms ar konkretiems asmenims.

„Pavyzdžiui, gauname pranešimų dėl žmonių medicininės evakuacijos iš Ukrainos, dėl poreikio farmaciniams preparatams ar apie galimai falsifikuotus preparatus – tokiais atvejais informacija nedelsiant perduodama atsakingiems asmenims, kurie imasi tolesnių veiksmų“, – teigia pašnekovas.

Nors visą parą veikiantis telefonas skirtas tarpinstitucinei komunikacijai, pasitaiko, kad juo ESSC specialistams paskambina ir gyventojai, kurie įtaria, kad fiksuoja ekstremalų įvykį. Pasak P. Gradecko, nebūnant ekspertu sudėtinga suvokti ir tinkamai įvertinti situacijos mastą, todėl gyventojams turint bet kokių įtarimų reikėtų pirmiausia kreiptis bendruoju skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.

„Pavyzdžiui, kilęs gaisras kaimynystėje gyventojui gali sukelti tiek pat ar net daugiau neigiamų emocijų, nei gaisras kitame miesto gale esančioje įmonėje, kurioje saugoma šimtai litrų itin degių, sprogių ir nuodingų medžiagų. Visgi tokio masto nelaimės turėtų būti koordinuojamos skirtingai – pirmame etape po gauto iškvietimo gaisras būtų gesinamas abiejuose vietose, bet galima tolesni veiksmai skirtųsi. Sprogus pavojingoms medžiagoms įmonėje gali būti daug daugiau sužeistųjų, kuriuos būtina gabenti į gydymo įstaigas, o išsiskyrus nuodingoms medžiagoms į aplinką, jų poveikis būtų daug didesnis nei degant paprastam namui“, – aiškina jis.

Būna, kad gyventojai randa talpyklas su neaiškiais skysčiais ar išsiliejusį skystį ir iš karto daro prielaidą, kad tai ekstremalus įvykis. Tokiais ir visais kitais atvejais pirmiausia derėtų skambinti numeriu 112, kur su specialistų pagalba būtų įvertinta, ar situacija kelia grėsmę žmonių sveikatai, ar ne.

„Labai svarbu, kad mūsų turimas informacijos perdavimo kanalas būtų nuolat atviras ir leistų kuo greičiau užfiksuoti pranešimą bei sureaguoti į jį. Juk net vienas pacientas, tarkime, sergantis itin užkrečiama ir pavojinga liga, pavėluotai pristatytas į gydymo įstaigą, gali tapti ligos protrūkio ar net epidemijos priežastimi. Bet kokiu atveju, labai vertiname žmonių sąmoningumą, ir geriau pranešti mums, nei nepranešti niekam, tad jei sulaukiame tokių skambučių, visuomet juos fiksuojame ir perduodame atsakingoms tarnyboms“, – sako ESSC Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus vedėjas.

Kitas klausimas, dėl kurio sulaukiama skambučių iš gyventojų, yra jų prasta savijauta ar sveikatos būklė.

„Nemažai skambučių, susijusių su COVID-19, dažniausias atvejis – klausiama, kaip elgtis esant teigiamam testui. Tokius skambinančiuosius nukreipiame į jų gydymo įstaigas, pas šeimos gydytojus. Atkreipiame dėmesį, kad ESSC specialistai nekonsultuoja gydymo klausimais, nes tik gydytojas gali objektyviai įvertinti situaciją“, – teigia P. Gradeckas.