Ne viena tauta kasmet renka metų žodžius, taikliausiai įvardijančius konkrečiam metui būdingus reiškinius. 1971 m. šią tradiciją pradėjo vokiečiai, vėliau – prancūzai, britai, australai, amerikiečiai, olandai, vengrai, lenkai, latviai ir kiti. Rinkimus rengia mokslinės kalbininkų draugijos, žodynų redakcijos, mokslo institutai, visuomeninės organizacijos. Žodžiai kandidatai šalyse atrenkami įvairiais būdais.

Vienos šalys remiasi žodžių vartojimo ir internetinių paieškų dažnumu, visuomenės siūlymais, kitos – žodžių dažnumo stebėsena, atsižvelgiant ir į žmonių siūlymus. Dėl Metų žodžio balsuoja specialistų komisijos arba ir specialistai, ir visuomenė. Yra šalių, be Metų žodžio, dar renkančių jaunimo Metų žodį (pvz., lenkai), Metų sparnuotąjį posakį ir Metų antižodį (pvz., latviai). Vyksta ir kitokių rinkimų: Latvijoje – latviškiausio žodžio rinkimai (2020 m.), Lenkijoje – gražiausio lenkiško žodžio rinkimai (2019 m.).

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus Lietuvoje nuo 2017 m. rengia Lietuvių kalbos draugija (LKD), Lietuvių kalbos institutas ir naujienų portalas Alfa.lt. Metų žodžio ir Metų posakio kandidatus Lietuvoje visus metus siūlo visuomenė. Internetinio balsavimo sąrašus rengia ir portalui Alfa.lt pateikia visuomeninė komisija. Joje dirba 8 LKD patvirtinti nariai: Lietuvių kalbos instituto doktorantė Agnė Aleksaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto filologas, redaktorius Virginijus Gasiliūnas, vertėjas ir literatūros kritikas Laimantas Jonušys, portalo Alfa.lt vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius, Vilniaus universiteto profesoriai bei LKD nariai Bonifacas Stundžia ir Kazimieras Župerka, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas ir LKD valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė. Internetinis balsavimas vyksta mėnesį: nuo sausio 20 iki vasario 20 d. Metų žodį ir Metų posakį renka ir komisija, ir visuomenė. Balsavimo rezultatai skelbiami vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

Šiemet ketvirtą kartą surengtuose Metų žodžio ir posakio rinkimuose Lietuvos visuomenė daugiausia balsų atidavė žodžiui melagiena, apibūdinančiam melagingas naujienas (angl. fake news), skleidžiamas ne tik per pandemiją ir ne tik apie ją. Šio žodžio, užfiksuoto prieš trejus metus, vartosena itin suaktyvėjo 2020 m., kai visuomenę užplūdo didžiulis srautas naujos informacijos ir buvo imtasi dekonstruoti melus apie koronavirusą, kaukes, skiepus ir pan. Melagiena, pasiūlyta panevėžietės Vaidos Batavičienės, internetiniame balsavime buvo nepavejama nuo pat pirmų balsavimo dienų. Antroje vietoje liko iškištanosis, komisijos turimais duomenimis, pradėtas vartoti pernai spalį feisbuko grupės „Koronavirusas – tikra info“ diskusijose. SARS-CoV-2 viruso sukeltą ligą įvardijantis žodis kovidas buvo penktas.

Komisija Metų žodžiu išrinko dažną, įvairiuose kontekstuose pernai suaktyvėjusį žodį kaukė. Jį pasiūlė Aldona Kruševičiūtė iš Kretingos. Įdomu, kad visuomenės balsavimo nugalėtoja melagiena komisijos balsavime atsidūrė paskutinėje vietoje.

Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje dauguma į galutinį balsavimo sąrašą pakliuvusių žodžių susiję su pandemija ir jos atneštais gyvenimo pokyčiais. Mūsų dešimtuke nepandeminiai žodžiai buvo tik du: triummoteratas, reiškiantis „trijų moterų valdžią“, ir pablūdimys – „dirbtinis paplūdimys Lukiškių aikštėje“.

Pernai pasiūlytų žodžių sąraše buvo itin daug naujadarų, tad komisija nutarė išrinkti dar ir Metų naujadarą. Daugiausia balsų atiteko žodžiui iškištanosis. Antrą vietą užėmė dūrinys kaukmetis „kaukių dėvėjimo metas“, trečią – kauknešys – „kas pandemijos pradžioje vežė kaukes iš Kinijos“.

Metų posakio rinkimuose neginčijamu nugalėtoju tapo Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko posakis Knygnešių tautos nesustabdysi! Kelionių ribojimas per Velykas buvo pirmas didesnis gyventojų judėjimo suvaržymas. Matydamas, kaip atkakliai kai kurie žmonės stengiasi prasmukti ten, kur sumanę, minėtasis meras, kalbinamas televizijos korespondentų, pratarė: „Visų keliukų neužtversi. Mūsų, knygnešių tautos, nesustabdysi: jei norės kur nors patekti, tai ir kanalizacijos vamzdžiais pateks.“ Ironiškai ištartas posakis buvo skirtas užsispyrėliams, žūtbūt siekiantiems savo tikslo ir nepaisantiems nustatytų ribojimų. Paralelė su knygnešiais, pasirinkta veržlumui ir atkaklumui pabrėžti, atskleidė skirtingus anų laikų knygnešių ir šių dienų karantino keliautojų tikslus.

Metų žodžiu ankstesniuose visuomenės rinkimuose yra tapę žodžiai švaistuomenė („švaistyti linkusi visuomenė“, 2017 m.), veryganas, -ė („kas aktyviai palaiko alkoholio ribojimus ir apskritai visą sveikatos ministro politiką“, 2018 m.), gaisras (2019 m.). Komisijos išrinkti Metų žodžiai buvo nuošliauža (2017), šimtmetis (2018), trinkelizacija (2019).

Metų posakiu visuomenės ir komisijos rinkimuose yra tapę Laikausi kaip Gedimino kalnas! (2017), Mes dzūkai – ne paspirtukai! (2019). Visuomenė 2018 m. Metų posakiu išrinko Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu!, o komisija – Vaikų teises iškviesiu!

Metų žodžio ir Metų posakio, Gražiausio žodžio ir Gražiausio posakio rinkimus taip pat rengia įvairios įstaigos – darželiai, mokyklos, bibliotekos. Nuo 2018 m. visuomeninis transliuotojas rengia LRT žodžio ir LRT posakio rinkimus. Jų rezultatai skelbiami gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Lietuvoje pirmą kartą gražiausio žodžio ir piktžodžio rinkimus surengė Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo interneto svetainėje 2008 m. Gražiausiu žodžiu išrinktas jaustukas ačiū, piktžodžiu – pertaras ta prasme. Ta pati komisija 2010 m. surengė tautinio 20-mečio veiksmažodžio rinkimus. Nugalėtojais tapo veiksmažodis emigruoti ir veiksmažodinis daiktavardis tikėjimas.

Kas yra žodžių ir posakių rinkimai? Kokia jų prasmė? Kaip susiklosto išrinktųjų Metų žodžių likimas? Ar Metų žodžio rinkimai gali tapti patrauklia visuomenės kalbinio švietimo priemone?

Šiuos ir kitus klausimus kelia ir į juos atsako Metų žodžio rinkimuose daug nuveikę lenkų kalbininkai skaitmeniniame straipsnių rinkinyje „Metų žodžiai, mėnesio žodžiai, dienos žodžiai“ (žr. lenkų Metų žodžio rinkimams skirtoje svetainėje www.slowanaczasie.uw.edu.pl). Leidinio apžvalgą yra parašiusi lietuvių Metų žodžio ir posakio komisijos narė R. Urnėžiūtė („Gimtoji kalba“, 2020, Nr. 9, p. 31–33).

Išties Metų žodžio ir posakio rinkimai vieniems yra žaidimas, pramoga, kitiems gali būti visuomenės kalbinio švietimo įrankis. Jų vertė ypač išryškėja tada, kai pradedi lyginti įvairių metų ir įvairių šalių Metų žodžius ir posakius ir pamatai, kaip jie taikliai perteikia aktualius gyvenimo reiškinius ir kokie kūrybiški yra kalbų vartotojai – žodžių ir posakių kūrėjai. Galų gale – kokių įdomių sutapimų pasitaiko skirtingų tautų Metų žodžio rinkimuose. Antai 2019-ieji daugelyje Europos šalių į Metų žodžio dešimtuką vienaip ar kitaip iškėlė transporto priemonę, lietuviškai vadinamą paspirtuku, kuri lietuvių kalboje pateko į Metų posakį Mes dzūkai – ne paspirtukai! ir įgijo perkeltinę reikšmę „kas nuolankus, leidžiasi paspiriamas“. Ne veltui lenkų kalbininkai Metų žodžio rinkimų rezultatams įvairiose šalyse apibendrinti rengia mokslines konferencijas.