Įsigalioja svarbūs pakeitimai, sugriežtinantys užsieniečių įdarbinimo ir buvimo Lietuvoje tvarkas. Po pakeitimų, darbdaviai, kurie pageidauja įdarbinti specialistus iš užsienio, turės iš anksto pasirūpinti ne tik savo reputacija, bet ir atidžiai rinktis darbuotojus, tikrinti jų turimą kvalifikaciją, profesinę patirtį, paruošti reikiamus dokumentus, teisingai užpildyti ir pateikti tarpininkavimo raštus. Pokyčiai palies ir Ukrainos piliečius.

Atsižvelgiant į įstatymo pataisas, nuo 2024 m. liepos 1 d. užsieniečiai, kurie naudojasi beviziu režimu arba turi galiojančią Šengeno ar kitos valstybės nacionalinę vizą, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje išduotą leidimą laikinai gyventi (pvz., Lenkijoje, Vokietijoje ir t.t.), nebegalės teisėtai dirbti Lietuvoje. 

Kaip pasakoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyr. teisininkė Kseniya Veličkienė, iki šiol tokie užsieniečiai galėjo pradėti darbo santykius su Lietuvoje įregistruota įmone dar iki leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, o tai buvo ypač aktualu užsieniečiams, kurių profesijos yra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą.

„Po pataisų įsigaliojimo, užsieniečiai gali būti įdarbinti Lietuvoje tik turėdami leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Tačiau su išimtimi - naujieji pakeitimai negalios užsieniečiams, kurie į Lietuvą yra komandiruojami; užsieniečiams, kurie ne ilgiau nei trims mėnesiams per metus atvyks į Lietuvą tvarkyti reikalų, susijusių su sutarčių sudarymu, jų vykdymu, personalo mokymu ar įrangos diegimu; verslininkams, kurie yra įmonių akcininkai bei vadovai; aukšto meistriškumo sportininkams, atlikėjams; Užsienio reikalų ministerijoje akredituotiems žurnalistams; religine veikla oficialiai užsiimantiems asmenis; užsieniečiams, kurie į Lietuvą atvyksta vykdyti vyriausybinių arba Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos veiklos programų; dėstytojams ir tyrėjams, kurie atvyksta atlikti mokslinius tyrimus kaip tyrėjai; ekonomiškai išsivysčiusių valstybių piliečiams ir t.t.“, - išimtis vardina teisininkė.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu gali būti išduodamas užsieniečiui, kurio darbdavys vykdo realią veiklą Lietuvoje, pagal kurią kviečia užsienietį ne trumpiau nei 6 mėnesiams ir turi reikiamus leidimus bei galiojančias licencijas, neturi administracinių nuobaudų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai. Be to, darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį, turi pateikti įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėn. laikotarpiui ir yra nustatyta viso darbo laiko norma.

Teisininkė atkreipia dėmesį, kad įsigaliojusių pakeitimų pagrindu, leidimas laikinai gyventi panaikinamas ne tik dėl darbdavio padarytų administracijų nusižengimų, bet ir tada, kai įmonė turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui arba prarado veiklai reikiamas licencijas ir (ar) leidimus, arba neatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų, kai užsienietis įdarbintas licencijuojamai veiklai.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyr. teisininkė pabrėžia, kad nuo šiol leidimo laikinai arba nuolat gyventi panaikinimo atveju, užsieniečiui nebebus paliekamas leidimas gyventi, jei užsienietis inicijuos sprendimo apskundimo procedūras Lietuvos teisme.

Nuo 2024 m. liepos 1 d. leidimas laikinai gyventi bus skelbiamas negaliojančiu po sprendimo priėmimo dėl leidimo gyventi panaikinimo, nepriklausomai nuo to, ar užsienietis jį apskųs ar ne, tačiau leidimas gyventi galės būti naujai įformintas, apskundus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, kai teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo.

Įstatymo pakeitimai taip pat nustato ir papildomus reikalavimus užsienio specialistams. Pagal naują tvarką, užsienietis, kuris ketina dirbti kvalifikuotą darbą, privalo turėti ne tik reikiamą išsilavinimą, bet ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu. Įmonė turi įsipareigojimą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis.

Galimybė dirbti keliems darbdaviams išlieka su sąlyga, kad sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai.

Pakeitimai palies ir Ukrainos piliečius. Anot advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkės K. Veličkienės, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. baigiasi lengvatų laikotarpis, po kurio Ukrainos Respublikos piliečiai, kurie neturi laikinosios apsaugos Lietuvoje, privalo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo arba humanitariniu pagrindu. Svarbu pabrėžti, kad pagal naują tvarką, Ukrainos piliečiai, neturintys laikinosios apsaugos Lietuvoje, teisėtai galės pradėti dirbti tik nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir įstatymo nustatytais atvejais, pvz., kai asmuo nėra aukštos kvalifikacijos specialistas arba jo profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, privalo gauti ir Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio atitikties darbo rinkos poreikiams.

Taip pat nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. užsieniečių įdarbinimo procedūrose įsigaliojo pakeitimai, pagal kuriuos darbdavys, ketinantis įdarbinti trečiosios šalies pilietį, už tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi arba nacionalinės vizos išdavimo pateikimą privalo sumokėti 50.00 Eur valstybės rinkliavą. Svarbu paminėti, kad nebus galima keisti pateikto ir apmokėto tarpininkavimo rašto, taip pat nebus galima pateikti neapmokėtų tarpininkavimo raštų.