Rūkymas ir su juo siejamos ligos, EBPO skaičiavimu, Lietuvoje kasmet nusineša 5300 gyvybių. Skirtingais domenimis, valstybė vien šių ligų gydymui išleidžia nuo kelių šimtų milijonų iki milijardo eurų. Seimui svarstant nacionalinę prevencijos programą, verslininkai ir medikai ragina atkreipti dėmesį į rūkymo žalos mažinimą. 

Jeigu žmogus sugeba per dieną sutraukti visą pakelį, tuomet per metus jo išlaidos vien cigaretėms gali siekti apie 1400 eurų – daugiau, nei vidutinį šalies atlyginimą (praėjusių metų pabaigoje jis Lietuvoje buvo beveik 1059 eurų į rankas). Tai kišenėje atveria tokio dydžio skylę, kad ją užtaisius būtų galima su šeima išvykti savaitę atostogauti į visai neprastą užsienio kurortą.

Tačiau tai – tik nedidelė rūkymo kainos dalis. Rūkoriai už savo žalingą įprotį sumoka ir trumpesniu gyvenimu (50 metų trukęs tyrimas leido padaryti išvadą, kad tabakas iš kiekvieno rūkoriaus atima vidutiniškai 10 gyvenimo metų), ir prastesne bendra sveikata, kuri neleidžia džiaugtis gyvenimu pilnais plaučiais.

Cigaretės degimo metu iš jos išsiskiria daugiau nei 7000 cheminių junginių, iš kurių bent 70 pasižymi kancerogeninėmis savybėmis. Todėl nenuostabu, kad priežastiniais ryšiais su rūkymu susiję daugiau nei dešimtis onkologinių susirgimų – nuo plaučių iki storosios žarnos vėžio. 

 Tačiau kur kas rimtesnė rūkymo sukeliama problema yra ankstyvame amžiuje besivystanti aterosklerozė – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pirmaujanti mirčių Lietuvoje priežastis. 2021 m. dėl jų mirė 42,7 proc. visų mirusių vyrų ir 53,4 proc. moterų.

 Taip pat yra žinoma, jog rūkymas sunkina kvėpavimo ligas, blogina bendrą sveikatos būklę, siejamas su regėjimo ligomis, kenkia ir vyrų, ir moterų reprodukcinei sveikatai.

Pripažįstama, jog net 14 proc. visų mirčių Lietuvoje priežastis yra rūkymas.

 Maža to, pasyvus rūkymas – buvimas prirūkytoje aplinkoje – taip pat kelia pavojų sveikatai. Jis yra siejamas su plaučių vėžiu, kvėpavimo takų ligomis, kraujagyslių ateroskleroze bei kūdikių staigios mirties sindromu.

 Taigi, tabakas iš žmonių atima ne tik pinigus – jis atima ir sveikatą. O sveikatos priežiūros kainą turi atlyginti valstybė. Kitaip tariant, kiekvienas mokesčių mokėtojas.

 Nors kiekvieni žmogaus gyvenimo metai, žvelgiant filosofiškai, yra neįkainojami, juos galima įvertinti ir ekonomiškai. Draudimo bendrovės žmogaus gyvenimo metus vertina pagal maksimalią medicininių procedūrų, kuriomis žmogui galima suteikti papildomus gyvenimo metus, kainą. Pagal šią skalę vidutinė europiečio gyvenimo metų kaina – apie 158 tūkst. eurų. Arba 1,5 mln. eurų už dešimtmetį, kuris prarandamas mainais už cigaretę tarp vieno žmogaus pirštų.

Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, Lietuvoje akcizo mokesčių už tabako gaminių prekybą pavidalu 2021 metais surinkta kiek mažiau nei 300 mln. eurų. Šie pinigai iš dalies kompensuoja rūkymo žalą valstybei. Tačiau, panašu, tik mažą dalį: Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog 2013 m. tabako vartojimas Lietuvai kainavo arti milijardo eurų. Tiek mokslininkai įvertino ne tik tiesiogines medicinines išlaidas, bet ir ankstyvas žmonių mirtis bei prarastą produktyvumą.

 Kaip kainą sumažinti?

 Idealus kelias sumažinti rūkymo naštą žmonėms ir valstybei – atsisakyti rūkymo. Tačiau be pagalbinių priemonių tai – utopinė idėja: nikotinas, dėl kurio ir vartojami tabako gaminiai, žmogui sukelia stiprią priklausomybę. Ekspertai pripažįsta, kad mesti rūkymą be jokių tarpinių stotelių ir specialistų pagalbos yra labai sudėtinga – moksliniai tyrimai rodo, jog tik 5 proc. metančiųjų be pagalbinių priemonių negrįžta prie cigarečių per metus nuo metimo.

„Priklausomybė – psichiatrinė būsena, kuria maskuojami disociaciniai sutrikimai dėl vaikystėje patirtų traumų. Kol neišsprendžiama pamatinė problema, giluminė psichotrauma, tol priklausomybės neišnyks, jos transformuosis vienos į kitą. Kai žmogus tas traumas išsigydo, nebelieka disociacinių sutrikimų, flashback’ų, košmarų, jam nebereikia papildomų priemonių, kad gyvenimas atrodytų lengvesnis, paprastesnis, įdomesnis“, – apie priklausomybių prigimtį aiškino žinomas šalies psichiatras Raimundas Alekna.

Jo teigimu, net 85 proc. žmonių, kurie turi psichiatrinių sutrikimų, turi ir tam tikrų priklausomybių, o sveikoje populiacijoje rūkančiųjų būna apie 20 procentų. „Todėl reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje rūkančiųjų kasdien yra mažiau nei 20 proc – tai yra santykinai sveika visuomenė“, – sako psichiatras

Tačiau daugiausiai žalos sveikatai padaro ne pats nikotinas, o rūkymo procesu išsiskiriančių junginių patekimas į plaučius.

Skandinavijos valstybėms rūkorių kiekį ir su rūkymu siejamą sergamumą pavyko sumažinti kaip pakaitalą pasiūlant kramtomąjį tabaką – vadinamuosius „snus“. Dėl to Švedijoje rūkančių kasdien yra tik apie 6 proc. populiacijos. Mokslininkai aiškiai suvokia ir atvirai deklaruoja, jog tai nėra visiškai saugus cigarečių pakaitalas. Tačiau jų išpopuliarėjimas padėjo su nikotino vartojimu susijusį mirtingumą sumažinti net 90-95 procentais. Tokias išvadas mokslininkai gali padaryti dėl to, jog „snus“ yra jau ilgą laiką vartotojams prieinamas produktas.

Per pastarąjį dešimtmetį daugelyje pasaulio valstybių atsirado ir kitokių nikotino vartojimo alternatyvų, tarp kurių žinomiausios – garinami aliejai su nikotinu ir kaitinamas tabakas. Mokslinių duomenų, rodančių, jog jų vartojimo metu išskiriamas mažesnis kiekis organizmui žalingų produktų, pakanka. Tačiau dėl to, kad tai yra santykinai nauji produktai, ekspertai dar negali pateikti patikimos, daug metų trunkančiais tyrimais grįstos informacijos apie tai, ar ir žala juos vartojančiojo sveikatai yra mažesnė.