2021 09 08

Augęs skolinimas toliau palankiai veikė Lietuvos kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatą – per pirmąjį šių metų pusmetį kredito unijos uždirbo 1,8 mln. Eur daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Matome toliau gerėjantį rezultatą – pelną uždirbančių kredito unijų skaičius auga. Tai pozityvus rodiklis, kaip ir augantis verslo kreditavimas. Vis dėlto kredito unijoms svarbu neatsipalaiduoti ir užtikrinti tinkamą paskolų kokybės kontrolę bei kredito rizikos valdymą“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Dėl aktyvaus skolinimo 2021 m. pirmąjį pusmetį kredito unijų sektorius uždirbo 5,2 mln. Eur grynojo pelno. 55 (pernai – 51) pelningai dirbusios kredito unijos uždirbo 5,3 mln. Eur pelno, o 5 kredito unijos patyrė 0,1 mln. Eur nuostolį. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kredito unijos uždirbo 18 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų ir 30 proc. daugiau grynųjų paslaugų bei komisinių pajamų. Didžiausią kredito unijų pajamų dalį (78,2 %) sudarė palūkanų pajamos.

Kredito unijų turtas antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. ir sudarė 972,3 mln. Eur, arba 2,5 proc. bankų sektoriaus turto. Tą lėmė dėl žemės ūkio sezoniškumo sumažėję indėliai iki pareikalavimo. Reikšmingiausią turto dalį (75 %) sudarė suteiktos paskolos. Jų dalis kredito unijų turto struktūroje per antrąjį šių metų ketvirtį padidėjo 4,2 proc. p.

Kredito unijų suteiktos paskolos grynąja verte padidėjo 39,2 mln. Eur (5,7 %) ir sudarė 729,4 mln. Eur. Skolinimas gyventojams išaugo 23,2 mln. Eur (4,3 %) – iki 568,1 mln. Eur, įmonėms – 16 mln. Eur (11 %) – iki 161,3 mln. Eur. Būsto paskolos augo 14,4 mln. Eur (5 %).

Kredito unijų sudaryti specialieji atidėjiniai paskoloms antrąjį ketvirtį nežymiai sumažėjo ir sudarė 5,7 mln. Eur. Specialiųjų atidėjinių ir paskolų santykis išliko toks pats kaip ir praėjusį ketvirtį – 0,8 proc. (prieš metus – 1,2 %).

Per antrąjį šių metų ketvirtį 24 kredito unijų paskolų portfeliuose daugėjo paskolų, kai įsipareigojimus vėluota vykdyti ilgiau negu 60 d. iš eilės, todėl ateityje šios kredito unijos gali patirti su paskolų vertės sumažėjimu susijusių išlaidų. Neveiksnių paskolų[1] dalis pakito nežymiai – padidėjo nuo 9 iki 9,2 proc. paskolų portfelio.

2021 m. antrojo ketvirčio pabaigoje kredito unijos buvo priėmusios 827 mln. Eur indėlių. Iš jų 221 mln. Eur sudarė neterminuotieji (iki pareikalavimo) indėliai ir 606 mln. Eur – terminuotieji indėliai. Pastarieji, sudarę 73 proc. visų indėlių, ir toliau augo, bet šiek tiek lėčiau nei praėjusį ketvirtį. Neterminuotųjų indėlių sumažėjo ir tai lėmė viso indėlių portfelio sumažėjimą beveik 20 mln. Eur (2,3 %).

Didžiausią indėlių portfelio dalį (93,5 %) sudarė gyventojų indėliai. Per antrąjį ketvirtį palūkanų normas už 12 mėn. trukmės terminuotuosius indėlius eurais padidino 21 kredito unija, vidutinė palūkanų norma už metų trukmės indėlį sudarė 1,1 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį penkiasdešimt kredito unijų kreipėsi į Lietuvos banką dėl leidimo sumažinti pajinį kapitalą, kad galėtų atsiskaityti su pajininkais, kurių narystė kredito unijose baigėsi 2020 m. Grąžinus pajinius įnašus, dalies kredito unijų pajinis kapitalas sumažėjo, tačiau didėjant bendram kredito unijų narių skaičiui ir jiems įnešus papildomų pajinių įnašų, pajinis kapitalas išaugo iki beveik 60 mln. Eur (prieš metus buvo 52,2 mln. Eur).

Tvarūs pajai, kuriais gali būti dengiami kredito unijos patirti nuostoliai, antrąjį ketvirtį išaugo 3,5 proc. (iki 58,3 mln. Eur). Jų dalis analizuojamo laikotarpio pabaigoje sudarė 97 proc. pajinio kapitalo.

Šiuo metu šalyje veikia trys kredito unijų grupės – Lietuvos centrinės kredito unijos grupė (45 kredito unijos), Jungtinės centrinės kredito unijos grupė (11 kredito unijų) ir 4 į specializuotus bankus persitvarkančios kredito unijos. Iš viso – 60 kredito unijų, vienijančių beveik 165 tūkst. narių. Be pagrindinės buveinės, kredito unijos paslaugas teikė 68 struktūriniuose padaliniuose. 2021 m. antrąjį ketvirtį 1 persitvarkanti kredito unija kreipėsi į Lietuvos banką dėl specializuoto banko licencijos gavimo.

Visos – ir centrinės, ir atskiros – kredito unijos vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. Be finansinių paslaugų teikimo savo narėms, centrinės kredito unijos stebėjo ir tikrino jų prisiimamą riziką, pagal poreikį palaikė jų likvidumą.

Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiama informacija apie kiekvienos kredito unijos metų ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos rodiklius bei veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Naujausią informaciją rasite čia.

Kontaktai žiniasklaidai

Giedrius Šniukas

Tel. (8 5) 268 0082

Mob. +370 636 36 171

El. p. [email protected]

[1] Neveiksnios paskolos – tai ilgiau negu 60 d. uždelstos mokėti nenuvertėjusios ir nuvertėjusios paskolos.