2023 m. spalio 23 d. pranešimas žiniasklaidai

„Gyvename globalizacijos epochoje, kai valstybės yra vis labiau tarpusavyje susijusios ir priklausomos, todėl nacionalinių interesų, saugumo, galios ir krizės sąvokos nebėra išskirtinai apibrėžtos nacionalinėse ribose. Šis geopolitinis momentas ne tik reikalauja veikti dabar, planuojant ilgalaikę perspektyvą, bet ir išskirti valstybės pragmatinius interesus, kurie šiame kontekste tampa vertybe“, – penktadienį Ateities komiteto posėdyje pažymėjo Komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

„Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ ketvirtoji pažangos kryptis – tarptautinė politika ir saugumas, – numato tris evoliucinius žingsnius – atsparumą, konstruktyvumą ir įsitraukimą į globalią darbotvarkę, veikti ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į nepastovesnį ir sudėtingesnį pasaulį“, – kalbėjo Ministrės Pirmininkės patarėjas Justinas Mickus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistento dr. Mariušo Antonovičiaus (Mariusz Antonowicz) nuomone, pagrindinė ilgalaikių dokumentų vertė yra tai, kad šalia ilgalaikio valdymo turime išmokti ir ilgalaikio planavimo – atveriant kelią tinklinei diplomatijai (ne tik valstybiniame kontekste), įgalinant vietines bendruomenes veikti (stiprinant institucinius gebėjimus) ir didinant analitinius pajėgumus. Vėliau posėdyje pasisakęs Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Jonas Survila pabrėžė, kad pagrindiniai prioritetai Lietuvos nacionalinio saugumo srityje, kuriais turime vadovautis šiame besikeičiančiame pasaulyje, – užsienio politikos atsparumas, ekonominis ir energetinis savarankiškumas, nepaisant to, kad pragmatinius siekius ir kitus strateginius skaičiavimus dažnai lemia tik tiesioginiai interesai.

Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko, saugumo kultūra yra tas analitinis objektyvas, per kurį galima geriau matyti tarptautinių krizių tęstinumą ir valstybės veiksmų motyvus. O grėsmė neapibrėžtumui apsprendžia Lietuvos nacionalinio saugumo architektūros orientavimo principus. Pranešėjas pažymėjo, kad krizės, atsižvelgiant į jų pobūdį, būna dvejopos – kylančios natūraliai ir, tos, kurias sukelia patys žmonės, tad Lietuvoje būtina sukurti adaptyvią krizių valdymo sistemą, kuri būtų ne tik lanksti, bet ir užtikrintų platesnį oponento pažinimą pritaikant esamas institucijas (įskaitant tarptautines, pavyzdžiui, NATO) naujiems iššūkiams spręsti.

Šiandien vykstantys politiniai, ekonominiai, kariniai neramumai verčia susimąstyti apie Europos Sąjungos gynybinės tapatybės kūrimo perspektyvą. Idėja turėti Europos kariuomenę nėra nauja, pabrėžė R. Lopata, tačiau padėtų spręsti daugelį problemų – ar tai būtų migracijos spaudimas, regioninis nestabilumas, terorizmo grėsmė – ir užtikrintų nuoseklų Lietuvos bendradarbiavimą karinės pramonės lygmeniu. Taigi optimistiškai žvelgiant į vizijos „Lietuva 2050“ ketvirtąją pažangos kryptį tikimasi, kad ji ne tik bus įgyvendinta, bet bus pasiekta daugiau nei numatyta.

Spalio 20 d. Ateities komiteto posėdyje taip pat dalyvavo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis; Europos Parlamento narys Andrius Kubilius; Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Jean Monnet Chair profesorius Ramūnas Vilpišauskas; Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovė Inga Bogdanovičienė, kiti atsakingų institucijų atstovai ir ekspertai.

Kitame posėdyje, kuris įvyks spalio 27 d., Ateities komitetas svarstys Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ trečiąją pažangos kryptį – ekonominė transformacija.

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.

Su „Lietuva 2050“ projekto tekstu galima susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f2e47080104111ee9ac6bb8cb9c06455

El. p. [email protected]