2024 m. balandžio 5 d. pranešimas žiniasklaidai

2024 m. balandžio 5 d. įvykusiame nuotoliniame susitikime Lietuvos Seimo ir Suomijos Eduskuntos ateities komitetai konstatavo, kad abiejų komitetų darbotvarkių pagrindiniai klausimai yra labai artimi, o siekiant juos sėkmingai spręsti, yra itin svarbi parlamentinio darbo gerosios patirties tarptautinė sklaida.

Pradėdamas susitikimą Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pastebėjo, kad mūsų šalies parlamente Ateities komitetas įsteigtas remiantis Suomijos pavyzdžiu, tačiau šiandien jis jau visiškai įaugo į Lietuvos parlamentinę kultūrą ir sulaukė pripažinimo, skatindamas sudėtingų daugiasektorinių ir ilgalaikių problemų sprendimą. Ryškiausi lietuviškojo Ateities komiteto darbai – Seimo rezoliucijų dėl šalies demografinės politikos ir skaitmeninio savarankiškumo parengimas, Rusijos karo prieš Ukrainą galimų poveikių Lietuvai scenarijai, Lietuvos ateities institucinės ekosistemos tobulinimas, taip pat aktyvus indėlis į valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ parengimą. Komitetas itin domisi dirbtinio intelekto iššūkiais ir atveriamomis galimybėmis Lietuvos ateičiai, dalyvauja svarstant Lietuvos pozicijas Europos Sąjungos ir pasaulio diskusijose dėl globalių problemų sprendimo.

Suomijos Eduskuntos Ateities komiteto pirmininkė Aino-Kaisa Pekonen akcentavo, kad vienas svarbiausių jos komiteto veiklos barų yra Suomijos Vyriausybės ataskaitų apie Suomijos pažangos strategijos iki 2030 metų įgyvendinimą svarstymas. Pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto poveikiui, humanoidinių robotų plitimui, interneto santykiui su demokratija ir šalies saugumu, kvantinės kompiuterijos atveriamoms galimybėms versle. Taip pat suformuluota komiteto pozicija dėl Suomijos interesų naujos kadencijos Europos Parlamento rinkimuose, atidžiai sekama Europos Sąjungos strateginių dokumentų evoliucija. Eduskuntos Ateities komitetas, kaip ir jo lietuviškasis analogas, itin daug dėmesio skiria diskusijoms su akademiniais ekspertais ir įvairių visuomenės grupių, verslo atstovais, atverdamas galimybes į politinius debatus patekti ir naujiems, pačių politikų neidentifikuotiems klausimams.

Abu ateities komitetai sutarė, kad itin reikšmingą vietą jų darbotvarkėse šiandien užima tarptautinis bendradarbiavimas. Šalia pasikeitimo delegacijomis, individualių parlamentarų pranešimų tarptautiniuose renginiuose itin svarbus įsitraukimas į pasirengimą Jungtinių Tautų ateities viršūnių susitikimui, kuris įvyks 2024 m. rugsėjo mėnesį Niujorke. Siekiama, kad jo problematikai būtų skirtas pasaulinės Tarpparlamentinės sąjungos globojamas pasaulio parlamentų Ateities komitetų susitikimas. Suomijos Eduskuntos Ateities komiteto atstovas dalyvaus ir oficialioje Suomijos delegacijoje Ateities viršūnių susitikime.

Lietuvos ir Suomijos parlamentiniai ateities komitetai numato ir toliau bendradarbiauti, tobulindami savo sąveiką su kitomis parlamentinėmis struktūromis, savo šalių Vyriausybėmis, mokslininkais, taip pat ieškodami vaisingiausių būdų dalyvauti tarptautinėse diskusijose dėl pasaulio ateities.

Parengė