Prieš ketvirtį amžiaus, 1997 m. rugsėjo mėnesį, buvo pradėtas leisti žurnalas „Kompiuterija“. Pirmojo numerio tiražas buvo 5 tūkst. egzempliorių. Antrojo – šoktelėjo iki 40 tūkst. ir buvo nemokamai dalijamas parodos „Infobalt“ dalyviams bei lankytojams. Didelis tiražas rodė visuomenės susidomėjimą kompiuterija. Vėliau tiražas nusistovėjo ties 10 tūkstančių riba ir toks išliko iki paskutinio 136-ojo numerio, išleisto 2008 m. gruodžio mėn.

Pirmojo numerio viršelyje Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) teorinės mechanikos dėstytojo Romualdo Trečioko nuotrauka. Žurnale yra straipsnis apie jį, kuriame pateikiamas ir jo parašytos programos Paskalio kalba fragmentas.

Paklaustas apie amžių, R. Trečiokas atsakė „aštuoniasdešimt devyneri su puse“. Tai buvo geras pavyzdys to meto senjorams, kad jiems dar ne vėlu ne tik mokėti naudotis kompiuteriu, bet ir programuoti. Tai tinka ir dabartiniams senjorams.

Pirmajame žurnalo numeryje buvo rašoma apie įvairių valstybių bendradarbiavimą kuriant ir gaminant kompiuterius, kompaktinius ir standžiuosius diskus, operacines sistemas, lietuviškus tinklalapius turistams, virusus kompiuteriuose, kompiuterinius žaidimus, kompiuterių kainas, kovą su muzikos įrašų piratais, aprašomas lietuviškų rašto ženklų kodavimas ir klaviatūros jiems surinkti, pateikiama informacija apie geriausią kompiuterių įrangą, trumpas kompiuterijoje vartojamų santrumpų žodynėlis, informatikos abitūros egzamino algoritmavimo uždaviniai.

Temų įvairovė, įdomumas ir aktualumas išliko visuose žurnalo numeriuose. Jo vyriausiasis redaktorius Bronislovas Burgis sugebėjo suburti kvalifikuotą redakcijos kolektyvą, rasti dalyką išmanančius ir gerai valdančius plunksną straipsnių autorius. Svarbu buvo padaryti gerą pradžią. O toliau procesas įsibėgėja – tarp daugelio žurnalą pamėgusių skaitytojų atsiranda ir gerų rašytojų.

Vartant „Kompiuterijos“ numerius galima susidaryti vaizdą apie kompiuterijos raidą tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Žurnalas parengė išsamų straipsnį apie pirmąjį sovietmečiu sukurtą lietuvišką kompiuterį „Rūta“ ir jo kūrėjus. Todėl žurnalas išlieka kaip svarbus kompiuterijos istorijos Lietuvoje atspindys.