Jeigu norite ieškoti pagal kelis žodžius/žodžių junginius, atskirkite juos kabliataškiu (pvz. Europos Parlamentas; rinkimai)
Paieškos rezultatuose pateikiama dviejų paskutinių savaičių informacija, norėdami ieškoti ilgesnio periodo naujienų naudokite detalią paiešką.
Atitinka visas paieškos frazes
Atitinka bent vieną
Visuose laukuose
Tik pavadinimai
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Orai
Numatoma Lietuvoje
Lietuvos istorija mena
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
Astrologija
TV programa
Išvalyti filtrą
Detali paieška
Suskleisti paiešką
Išvalyti filtrą
Šiandien
Rytoj
Naujienų filtras
Sukurti pranešimą
Visi pranešimai
Politika
Diplomatija
Organizacijos
Parlamentas
Prezidentas
Rinkimai
Saugumas
Seimas
Valdymas
Vyriausybė
Savivalda
Socialiniai klausimai
ELTA tyrimai
Verslas
Aplinka
Ekonomika
Energetika
Finansai
Įmonės
Nekilnojamasis turtas
Susisiekimas
Verslas praneša
Žemės ūkis
Švietimas
Bendrasis ugdymas
Aukštasis mokslas
Neformalusis ugdymas
Švietimo politika
Valdymas
Teisėtvarka
Institucijos
Nelaimės
Nusikaltimai
Teisingumas
Tvarkdara
Kultūra
Menas
Mokslas
Pramogos
Įstaigos
Žiniasklaida
Įvairybės
Veidai
Sportas
Sveikata
Regionai
Vilnius
Kaunas
Klaipėda
Šiauliai
Panevėžys
Alytus
Marijampolė
Utena
Telšiai
Tauragė
Kita
Kalendorius
Politika
Verslas
Švietimas
Teisėtvarka
Kultūra
Sportas
Sveikata
Regionai
Kita
Ligų prevencija Lietuvoje dar vis nepakankama
Publikuota: 2022-08-2911:34
Atnaujinta: 2022-08-2911:34
sveikata
PSDF
PSD
privalomasis
sveikatos
draudimas
kompensavimas
profilaktika
periodiškai
tikrintis
simptomai
prevencinės
programos
Ligonių kasos ragina Lietuvos gyventojus labiau rūpintis savimi ir periodiškai tikrintis sveikatą pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas ligų prevencijos programas. Šios programos skirtos tam, kad liga būtų pastebėta anksti – kai jos simptomų dar nėra.
Šiandien vis dažniau kalbame apie sveikatos kultūrą, kai visuomenės sveikata yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė. Šiuolaikinė sveikatos priežiūros sistemoje vis svarbesnis rodiklis tampa gebėjimas veikti ir reaguoti proaktyviai, t. y. užbėgti ligai už akių, kol ji dar neprasidėjo, o jei prasidėjo – tai tėra pradinė jos stadija, o tai reiškia, kad medicina gali sėkmingai spręsti šią problemą. Puiki tam siūloma priemonė – nemokamos prevencinės programos.
Šiuo metu Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos bei vykdomos 5 prevencinės programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.
„Prevencinių programų patikra nereikalauja daryti jokių žygdarbių. Norėdamas pasitikrinti pagal prevencines programas, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašęs“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.
Pasak jos, ligonių kasų duomenimis, pernai gyventojų dalyvavimas ligų prevencijos programose jau pasivijo ikipandeminį lygį, tačiau to nepakanka.
Ligonių kasos primena, kad pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą kartą per 1 metus pasitikrinti gali vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Pagal minėtą programą 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).
Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama nuo 50 m. iki 69 m. (imtinai) vyrams ir rizikos grupės vyrams nuo 45 m. kas 2 arba 5 metus (paslaugos teikimo periodiškumas priklausomai nuo prostatos specifinio antigeno (PAS) koncentracijos kraujyje ir amžiaus).
„Visiems pacientams sakome – tyrimai užtrunka labai trumpai. Patikėkite, tie trumpi, nepatogūs pojūčiai, tokie, kaip pavyzdžiui, atliekant krūtų mamogramą, greitai pasimiršta. Neretai šie tyrimai žmonėms, šeimoms išgelbėja gyvenimus“, – sako šeimos gydytoja Elena Šakelienė ir džiaugiasi kiekvienu atėjusiu pasitikrinti savo pacientu.
Jei žmogus nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau jaučia tam tikrus simptomus, nerimauja dėl savo sveikatos, turi nedelsiant ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris priims sprendimą ir prireikus atliks būtinus tyrimus.
Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų prevencinių programų vykdymui. Šiemet joms skirta net 30,8 mln. eurų, o tai net 6 mln. eurų daugiau nei pernai.
Daugiau informacijos apie Lietuvoje vykdomas nemokamas ligų prevencijos programas rasite čia.
Rūpimus klausimus galima pateikti [email protected] arba (8 5) 232 2222.