Dažnų namų virtuvėje ne tik nugula iš parduotuvės parsinešti pirkiniai ir sodo gėrybės, bet ir sukasi šeimos gyvenimas. Tad nenuostabu – vos trumpam paleidus vadeles ir net nepajusi, kaip įsivyraus netvarka. Pasak bendrovės „Ekonovus“ ekspertų, chaosas virtuvėje brangiai kainuoja – skaičiuojama, kad per metus vienas namų ūkis išmeta daugiau nei 80 kg maisto. Kaip to išvengti ir palaikyti tvarką namų širdimi dažnai vadinamoje patalpoje?

Jau beveik pusantrų metų Lietuvoje maisto atliekos rūšiuojamos atskirai nuo kitų komunalinių atliekų, Aplinkos ministerijos duomenimis, 2024 metais, kuomet įsigaliojo šis reikalavimas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų. Pasak bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos ir marketingo skyriaus vadovės Vilmos Balčiauskaitės, rūšiavimas padeda ne tik sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir panaudoti jas pakartotinai. „Išrūšiuotos atliekos gali tapti natūralia trąša, virsti biodujomis ar kompostu, kuris yra naudingas sodininkaujantiems. Žinoma, kompostuoti galime ir kiekvienas savarankiškai, tačiau gyvenantys mieste dažnai tokios galimybės neturi“, – pastebi ekspertė.

Rūšiavimas dažnam padeda suprasti ir kiek daug maisto iš tiesų iššvaistome – būtent į siekį sumažinti šį kiekį V. Balčiauskaitė ir rekomenduoja sutelkti dėmesį. Net  61 proc. visų maisto atliekų susidaro namų ūkiuose. 

Auksinė taisyklė – teisingos laikymo sąlygos

Pasak namų organizatorės Jovitos Mikštės, netvarka virtuvėje dažnai tampa maisto švaistymo priežastimi. Neteisingai laikomuose produktuose dažnai apsigyvena kandys, dėl to tenka išmesti net ir dar nesibaigusio galiojimo produktus. 

„Daugelio virtuvėje birūs produktai laikomi pakuotėse, kurias praplėšus, įvairios kruopos pabyra po spintelę, produktai dedami vienas ant kito. Birius produktus rekomenduojama supilti į sandarius indus. Geriausia – stiklinius ar plastikinius, kurie tinkami naudoti maistui“, – pataria ekspertė.

Tvarkingai į permatomus indus perpilti birūs produktai bus lengvai matomi, užmetus akį pavyks lengvai sekti jų kiekį, o tai leis išvengti ir likučių kaupimosi, kai dar kartą įsigyjame to, ką jau turime namie. Gerai matomose vietose rekomenduojama laikyti ir greitai gendančius produktus, kad jie nepasimirštų ir būtų suvartoti laiku.

Mažiau – visada daugiau

Siekiantiems palaikyti tvarką virtuvėje J. Mikštė rekomenduoja čia turėti tik tai, ko reikia. Šešios lėkštės, dubenėliai, puodeliai, atitinkamai stalo įrankių – dažniausiai yra tiek, kiek užtenka dažnai šeimai. Visa kita – perteklius, kuris tik kuria netvarką. Namų organizatorė pastebi, kad žmonės, kurie turi daug įvairių indų, dažnai per tą gausą net negali rasti to, ko jiems tuo metu reikia.

Ta pati taisyklė galioja ir įvairiems valikliams ar buitinei chemijai. Neretai tvarkos palaikymui įsigyjame skirtingų priemonių buteliukų, kurie galiausiai tik užgriozdina erdvę, yra naudojami per retai ir netampa tuo išsigelbėjimą atnešančiu sprendimu. 

Padėti išvengti chaoso virtuvės, kaip ir bet kurio kito kambario, spintelėse padėti gali ir dėžutės, į kurias patogu susidėti smulkius daiktus pagal kategorijas. Taip visada lengvai rasite prisireikusį daiktą.

Ilgai ir laimingai

Bendrovės „Ekonovus“ komunikacijos ir marketingo skyriaus vadovė V. Balčiauskaitė primena, kad virtuvėje susidariusias atliekas svarbu tinkamai išrūšiuoti. 

„Tuščios pakuotės turėtų keliauti į atliekų rūšiavimo konteinerius, atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios jos pagamintos. Nebenaudojamus indus, jeigu šie dar tinkami naudoti, atiduokite ar parduokite, nebetinkamus naudoti reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, jie negali būti rūšiuojami su stiklo ar plastiko pakuotėmis“, – komentuoja atliekų tvarkymo bendrovės atstovė.

Buitinės chemijos likučiai turėtų būti pristatomi į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles. 

Visgi pagrindinė rekomendacija – dažniau peržiūrėti namų spinteles ir rinktis tik nuolat naudojamus bei apgalvotus pirkinius. „Labai dažnai, turėdami viską, ko reikia, įsigyjame nebūtinų priemonių ar daiktų. Rūšiavimas bus gerokai paprastesnis, jeigu vartosime atsakingiau ir sumažinsim daiktų perteklių“, – apibendrina V. Balčiauskaitė.