Vasario 14-oji Lietuvai – ypatinga diena. Ne todėl, kad tai šv. Valentino proga ar Vasario 16-osios išvakarės. O todėl, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje drąsi, daugelį metų kartu gyvenanti, vienos lyties asmenų pora kreipėsi į teismą, siekdama apginti meilę – savo teisę kurti šeimą Lietuvoje.

Valstybė – dėl žmogaus, o ne atvirkščiai: būti savimi, būti gerbiamam ir visateisiam savo šalyje – tai yra tikroji laisvė. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o šeimos pagrindas – meilė, kuriai nesvarbi lytis ar kiti dalykai. Demokratinėje valstybėje teisė mylėti ir kurti šeimą turi būti užtikrinta kiekvienam žmogui. Teismo prašoma pripažinti, kad vienos lyties pareiškėjų pora yra šeima, ir įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių užregistruoti jų civilinę partnerystę.

Pareiškėjams teisme atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas teigia, jog politiniai procesai Seime nesudaro pagrindo tikėtis, kad civilinės partnerystės įstatymas būtų priimtas artimiausiu metu ar kad juo vienos lyties šeimos būtų pripažintos šeima.

Anot advokato, taip valstybė pažeidžia tiek savo tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos ką tik priminė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), konstatuodamas pažeidimą byloje Fedotova prieš Rusiją (kai valstybė nenumatė jokio teisinio pripažinimo vienos lyties asmenų poroms), tiek savo pačios Konstituciją. Pastarojoje įtvirtinta visų asmenų lygybė prieš įstatymą ir visų asmenų teisė kurti šeimą. Primintina, kad šiuo metu iš 27 Europos Sąjungos šalių tik 3 (įskaitant Lietuvą) nenumatytos jokios vienos lyties asmenų šeimų registracijos ir pripažinimo formos.

„Reikia laukti, kol visuomenė pribręs“, – tai girdėjome jau gal tūkstantį kartų. Šiais žodžiais dangstosi politikai, kai jiems pritrūksta lyderystės įgūdžių. Bet lyderystė ir strateginis mąstymas šiandien reikalingesnis nei baikštus dairymasis per petį. Kovodami už savo teises, LGBTQ+ asmenys Lietuvoje ir kitose šalyse stengėsi supažindinti visuomenę ne su viena gražia LGBTQ+ asmenų darnaus gyvenimo istorija ar joms kylančiais iššūkiais, todėl turime kažkada tapti brandūs ir pripažinti, kad LGBTQ+ šeimoms, kaip ir kitoms, iškyla įvairiausių praktinių iššūkių bei problemų: poroms aktualūs turto, sveikatos, socialinės paramos klausimai, šeimos narių apsauga, valstybės laiduojamos viešosios paslaugos, kylančios iš partnerystės. Ir valstybė privalo pasirūpinti visais savo gyventojais jų nediskriminuodama“, – teigia Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis.

Prie šios, pirmosios iš trijų, strateginės bylos inicijavimo prisidėjo ir ją finansiškai remia TJA bei asmenys, prisijungę prie TJA organizuotos paramos kampanijos, kuri toliau tęsiama. Tikimasi, kad ši byla paskatins visuomenės ir politikų sąmoningumą, ir padės pasiekti tai, ko nesugeba ištesėti skambiais pažadais į rinkimus ėję politikai, nešini žmogaus teisių vėliavomis ir pažadais programose.